Universitas Vilnensis, 2008 m. spalis Nr. 7 (1691)

kine itur ad astra

universitas

~'

•1579 •

vilnensis 2008 m. spalis

Nr. 7(1691)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje Saulėtekio studentų miestelį puoš paminklas

Skaitykite p. 2

Dėstytojai jau pritaiko egzaminavimo sistemą Skaitykite p. 5

Observatorijos kiemo paslaptis atskleidžia archeologai

Skaitykite p. 8

Skirmantas Jonas Valiulis: „Be dėmesio šviesai gero fotografo nebus"

Skaitykite p. 9

Vilniaus universitetas pirmakursio akimis

http://www.vilnensis.vu.lt

_ _ _____

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Įmokos už studijas neimamos Sį semestrą Vilniaus universitetas iš tų studentų, kurie pagal dabar galiojančius standartus neatitinka „gerai besimokančio“ studento kriterijų, įmokų už studijas neims. Tokios įmokos bus renkamos pavasario semestre, paaiškėjus žiemos sesijos rezultatams.

Spalio 23 d. Vilniaus universite­ to Senato komisija bendru sutari­ mu atšaukė savo ankstesnį spren­ dimą „Dėl 2008-2009 studijų me­ tų rudens semestro studijų įmokų“.

Tai buvo padaryta atsižvelgiant j Seimo spalio 20 d. sprendimą, ku­ ris uždraudė Lietuvos aukšto­ sioms mokykloms šį semestrą pri­ imti įmokas iš visų formų pagrindi­ nių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentų, kurie studijuoja iš valstybės biudžeto visiškai arba iš dalies apmokamose vietose. Ki­ taip sakant, šį semestrą Vilniaus universitetas iš tų, kurie pagal da­ bar galiojančius standartus neati­ tinka „gerai besimokančio“ stu­ dento kriterijų, įmokų už studijas neims. Tokios įmokos bus renka­ mos pavasario semestre, paaiškė­ jus žiemos sesijos rezultatams.

Atšaukdama savo ankstesnį sprendimą Senato komisija atsi­ žvelgė ir į tai, kad Lietuvos Res­

publikos Vyriausybė spalio 22 d. nutarė suteikti šalies aukštosioms mokykloms iš laikinai laisvų vals­ tybės piniginių išteklių 16,7 mln. li­ tų negautoms planuotoms 2008 m. studijų įmokoms už 2008-2009 studijų metų pirmąjj semestrą kompensuoti. Tiesa, šios lėšos pri­ valės būti grąžintos į valstybės biu­ džetą iš valstybinių aukštųjų mo­ kyklų gautų pajamų už studijas ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 31 d. (kai studentai sumokės studijų įmokas po žiemos sesijos).

Jau surinktos įmokos bus grąžin­ tos susimokėjusiems studentams (turimais duomenimis, VU tokių stu­ dentų yra apie 480). Tvarka, pagal kurią bus vykdomas įmokų grąžini­ mas, dar nėra patvirtinta. Apie Fi­ nansų ir ekonomikos direkci­ jos parengtą įmokų grąžinimo tvarką studentai bus informuo­ jami fakultetuose, taip pat gaus pranešimus ei. paštu.

Nuotr. iš red. archyvo Dėl įmokų grąžinimo studen­ tai turės pateikti prašymą savo fakulteto administracijai. Nu­ matoma, kad įmokos bus grąžintos iki gruodžio mėnesio arba ne vė­ liau kaip iki metų pabaigos.

Senato komisija taip pat pavedė Studijų direkcijai parengti ir iki 2008 m. gruodžio 1 d. pateikti tvir­ tinti su įsigaliojusiu nauju įstatymi­ niu reguliavimu suderintą studijų įmokų mokėjimo tvarką, pagal kurią pradedant nuo 2008-2009 studijų

VU garbės daktaro vardas jau suteiktas 44 pasaulio mokslininkams Spalio 21 d. iškilmingame Senato posėdyje Šv. Jonų bažnyčioje Vilniaus universiteto garbės daktaro vardai buvo suteikti dviem mokslininkams iš Vokietijos - Leipcigo universiteto profesoriui Georgui Volkeliui ir Frankfurto prie Maino Johanno Wolfgango Goethe's universiteto profesoriui Helmutui Kohliui. Dabar Vilniaus universiteto garbės daktaro vardą turi 44 iškilūs mokslininkai.

Skaitykite p. 10 Plačiau skaitykite p. 2

metų pavasario semestro studijų įmokas turės mokėti visi Aukštojo mokslo įstatyme nustatyto gerai be­ simokančio studento kriterijaus ne­ atitinkantys visų formų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos stu­ dijų Vilniaus universiteto studentai, studijuojantys visiškai arba iš dalies valstybės biudžeto lėšomis apmoka­ mose studijų vietose, t. y. ir visi bai­ giamojo semestro studentai. Pasta­ riesiems įmoką teks mokėti jau bai­ gus studijas, prieš gaunant diplomą. „U. V.“ inform.

„Nuliai“ tapo studentais

Krikštynos - vienas svarbiau­ sių studentiško gyvenimo įvykių. Tik pakrikštytieji gali didžiuotis esq tikri studentai.

Skaitykite, kaip buvo krikšti­ jami teisininkai, chemikai, filosofai ir komunikacininkai. p. 16

universitas

2

2008 m. spalis

vilnensis

* t *kronika___________________________________________________ VU biblioteka praturtėjo VU garbės daktaro vardas jau suteiktas 44 pasaulio mokslininkams skandinavų literatūra Spalio 3 d. Vilniaus universiteto bibliotekai buvo oficialiai perduoti Šiaurės ministrų tarybos biuro

Lietuvoje bibliotekos fondai.

Tai daugiau nei 3500 vienetų knygų, garso bei vaizdo įrašų, atspindinčių Šiaurės šalių dvasių,

kūrybą, meną ir kultūrą.

Simona PETRAITYTĖ Ceremonijoje dalyvavo VU rektorius prof. habil. dr. Benediktas Juodka, Šiaurės mi­

Naujieji garbės daktarai prof. H. Kohlis (trečias iš kairės) ir prof. G. Volkelis tapo VU bendruomeniais nariais. V. Naujiko nuotr.

Spalio 21 d. iškilmingame Senato posėdyje Šv. Jonų bažnyčioje Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas buvo suteiktas

dviem mokslininkams iš Vokieti­

jos - Leipcigo universiteto profe­ soriui Georgui Volkeliui ir Frank­

furto prie Maino Johanno Wolfgango Goethe's universiteto

profesoriui Helmutui Kohliui.

Sprendimas suteikti jiems šį vardq buvo priimtas dar balandžio mėnesį.

Dabar Vilniaus universiteto gar­

bės daktaro vardų turi

torantams ir mokslininkams stažuotis jo

vadovaujamoje grupėje Vokietijoje.

H. Kohlis yra iškilus mokslininkas ir pe­ dagogas, civilinės ir žiniasklaidos teisės

specialistas. Jis yra VU įkurto Vokietijos tei­ sės centro steigėjas. H. Kohlis ypač skati­ na Frankfurto ir Vilniaus universitetų Tei­

Užbaigdamas iškilmingą posėdį Vilniaus

universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka pasveikino naujus garbės dakta­

tam nepakanka būti tiesiog geru moksli­

versiteto garbės daktaru nėra paprasta, versitetu sieja glaudūs bendradarbiavimo

ninku - šiuo atveju buvo įvertinta ne tik

ryšiai. G. Volkelis yra žinomas fizikas, vie­

mokslinė G. Volkelio ir H. Kohlio veikla, bet ir ilgalaikis jų bendradarbiavimas su Vilniaus universitetu, jų indėlis į VU moks­ linį gyvenimą. „U. V.“ inform.

Paaiškėjo mokslo populiarinimo darbų konkurso laimėtojai Švietimo ir mokslo ministerija

informatikos fakulteto docentas dr. Romu­

paskyrė premijas mokslo

aldas Kašubas - už straipsnių ciklą „Es­

populiarinimo darbų

minių matematinių mikrofaktų raiška ir sklai­

geriausiai įvertintų 2007 metais publikuotų mokslo populiarinimo

darbų autoriams.

Viena iš trijų pirmųjų premijų apdovano­

tas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius habil. dr. Jonas Grigas

už straipsnių rinkinį „Mokslas visuomenei“.

Dvi iš keturių antrųjų premijų atiteko VU

Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos kated­ ros

profesorei

habil.

dr.

da šiuolaikinės visuomenės informacinėje terpėje“, VU Biochemijos ir biofizikos kated­ ros docentas dr. Dobilas Kirvelis - už

žinių ar kūrybinė visuomenė?“ ir Gamtos mokslų fakulteto lektorė Irma. Vėjelytė už straipsnius „Žemės planetos alsavimas“.

Paskatinamosiomis premijomis bus ap­

dovanoti VU Medicinos fakulteto profe­

sorė habil. dr. Rūta Dubakienė - už

darbą „Alergija: žinios Lietuvos visuome­ nei“ ir Medicinos fakulteto docentas dr.

Koženiauskienei už knygą „Būkim švie­

Dainius Pūras - už straipsnius - komen­

sos ir tiesos vaikai“ ir Botanikos ir geneti­

tarus visuomenės sveikatos ir gretutinių

kos katedros profesoriui habil. dr. Jo­

sričių šiuolaikinių principų ir jų įgyvendi­

nui Remigijui Naujaliui už knygą „Pas­

nimo kasdienėje praktikoje klausimais.

Trečiąsias premijas laimėjo VU Kvantinės elektronikos katedros profesorius habil.

dr. Audrius Dubietis, VU Matematikos ir

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje bibliotekos fondai papildė VU bibliotekos išteklius. V. Naujiko nuotr.

Išrinkta paminklo Saulėtekio studentų miestelyje meninė idėja Vilniuje, Saulėtekio studentų mies­ telyje, stovės UAB „Naujoji architek­ tūra ir grafika“ sukurtas paminklas.

Trijų menininkų pasiūlymas atrink­ tas iš penkiolikos Saulėtekio slėnio sutvarkymo ir paminklo statybos konkursui pateiktų darbų. Vilniaus universiteto Teisės, Ekonomikos, Komunikacijos ir Fizikos fakultetų akademinė bendruomenė ir kon­ kurso komisija nusprendė, kad nugalėjusi meninė idėja geriausiai atspindi pagrindinę konkurso temą „Mokslo laikrodis“.

paskaitų ir publikacijų ciklą „Informacijos,

Reginai

kui augalus po Varėnos apylinkes“.

rės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direk­ torius T. Heiskanenas šį populiarumą grin­ dė tuo, kad vis daugiau žmonių Baltijos jūros regioną supranta kaip vieną visumą, kurioje ypač svarbus tampa bendradarbia­ vimas.

saulį.

Pagerbtus mokslininkus su Vilniaus uni­

konkurso laimėtojams -

naudotis ne tik VU studentai, bet ir kiti skai­ tytojai (VU biblioteka išduoda skaitytojų pa­ žymėjimus visiems to norintiems).

Skandinavų filologija kasmet sutraukia minias norinčių studijuoti jaunuolių. Šiau­

niversitetinio bendradarbiavimo svarbą.

Kiekvienas iš jų kalbėjo ir apie savo mokslo sritį, savo požiūrį j besikeičiantį mokslo pa­

rus tapus visateisiais VU bendruomenės nariais. Jis pabrėžė, kad tapti Vilniaus uni­

kinys. Jis taip pat suteikė galimybę VU dok­

ka laikinai savo vietą rado VU bibliotekos HIC skaitykloje. Po kelerių metų knygos bus perkeltos į Skandinavistikos centro biblioteką. Skandinavistikos centro vedė­ ja doc. E. Sausverde kalbėjo: „Mes be ga­ lo džiaugiamės ir dėkojame už bendradar­ biavimą. Apytiksliai po dvejų metų turėtu­ me įsikelti į naujas patalpas Filologijos fa­ kultete. Ten tikrai turėsime vietos šiai ver­ tingai kolekcijai.“ Dovanotos bibliotekos fonde, kauptame 17 metų, saugoma nemažai skandinavų kalbų grožinės literatūros, jos vertimų į lie­ tuvių kalbą, yra įdomių meno albumų, žur­ nalų, mokslinės literatūros apie šiaurės ša­ lis, jų istoriją, ekonomiką, teisę, socialinius mokslus, galima rasti vadovėlių, žodynų ir kitų mokymo priemonių. Šia kolekcija gali

sės fakultetų dėstytojų ir studentų mainus.

Kalbėdami per iškilmingą ceremoniją naujieji VU garbės daktarai pabrėžė tarpu-

44 iškilūs mokslininkai.

nas iš magnetinio rezonanso pionierių Eu­ ropoje. Jo iniciatyva VU buvo padovano­ tas brangus eksperimentinės įrangos rin­

nistrų tarybos biuro direktorius Teppo Heiskanenas, VU bibliotekos direktorė Irena Krivienė, Filologijos fakulteto dekanas doc. dr.

Antanas Smetona, Skandinavistikos centro vedėja doc. Erika Sausverde, šio centro at­ stovai ir bibliotekos darbuotojai. T. Heiskanenas įteikė universiteto rektoriui oficialų bibliotekos perdavimo raštą. „Jaučiame, kad mums neužtenka ištek­ lių ir vietos plėsti savo biblioteką, dėl to no­ rėjome rasti šioms knygoms naujus namus.

Labai džiaugiamės, kad Vilniaus universi­ tete dėstomos skandinavų ir suomių kal­ bos, tikimės, kad gautos knygos padės mo­ kymo ir mokymosi procese“, - kalbėjo T. Heiskanenas.

Šiaurės ministrų tarybos biuro bibliote­

Premijas ir padėkos raštus mokslo po­ puliarinimo darbų autoriams numatoma

įteikti lapkričio mėnesį. „U. V." inform.

Pasak komisijos pirmininko ir vieno iš konkurso sumanytojų dr. Rimanto Stanke­ vičiaus, laimėjęs pasiūlymas geriausiai at­ spindi ne tik konkurso temą, bet ir pradinį sumanymą-jis novatoriškiausias, visas ar­ chitektūrinis ansamblis „gyvas“, toks, prie kurio rinktųsi studentai švenčių metu nusi­ fotografuoti ar tiesiog per pertraukas tarp paskaitų pasėdėti, pasišnekučiuoti. Toks paminklas būtų funkcionalus ir kartu puoš­ tų Saulėtekio miestelį. Įmonės laimėtojos vardas slepia trijų me­ nininkų - R. Gritėno, G. Jankausko ir R. Puzino - kūrybinį kolektyvą. Pateiktame aiškina­ majame rašte jie sako, kad pasirinkta skulp­ tūrinė forma įvairiais rakursais perteikia kul­ tūrinių simbolių įvairovės ir jų tarpusavio kai­ tos atpažinimo galimybę: besisukančioje ap-

Toks paminklas puoš Saulėtekio miestelį link ašį spiralėje matomi smėlio laikrodžio, medžio lapo, liepsnos įvaizdžiai.

Konkurso komisiją sudarė viešosios įstai­ gos Paramos fondas VU Saulėtekio univer­ sitetinio miestelio skulptūrų ansambliui su­ kurti steigėjai, Vilniaus universiteto rektorius, studentai. Geriausią iš 15 pateiktų darbų jie rinko pasitelkę profesionalius recenzen­ tus - architektą Rimantą Dičių ir menotyri­ ninkę Ūlą Tornau. Akademinė bendruome­

nė už labiausiai patikusius darbus galėjo balsuoti internetu ar įmesdami lapelį su sa­ vo pasirinkimu į tam skirtą balsadėžę.

Statinys Saulėtekyje turėtų iškilti jau 2009 m. Siekiama, kad jo atidengimas taptų viena iš Lietuvos tūkstantmečio programos dalių. Tai bus pirmasis Lietuvoje pačios aka­ deminės bendruomenės sumanytas ir pasta­ tytas paminklas.

TF inform.

universitas

2008 m. spalis

fakultetuose t Turkijos ambasada padovanojo Orientalistikos centro bibliotekai per 100 tomų knygų

TSPMI biblioteka naujose patalpose Spalio 13 d. po neilgai trukusios pertraukos duris atvėrė naujai įrengta ir praplėsta Vilniaus universi­ teto Tarptautinių santykių bei politikos mokslų instituto biblioteka ir Atviros Lietuvos fondo skaitykla.

Perkelti bibliotekos fondus j naujas patalpas buvo nuspręsta 2007 m., siekiant sudaryti kuo ge­ resnes sąlygas VU bendruomenei naudotis vis labiau gausėjančia VU TSPMI bibliotekos leidinių ko­ lekcija. Atlikus renovacijos dar­ bus, biblioteka buvo aprūpinta nauja kompiuterine įranga, įreng­ ta studijoms patogi skaitykla, švie­

sus ir jaukus poilsio kambarys pavargusiems nuo mokslų. Didžioji dalis bibliotekos fondų perkelti į rūsiuose įrengtas saugyklas, ku­ rios pritaikytos leidinių kokybei ir ilgaamžiškumui išsaugoti, įrengti liftai knygoms pristatyti į išdavimo vietą.

VU TSPMI bibliotekoje sukaup­ tos naujausios, plačiausiai pasau­ lio akademinėje bendruomenėje komentuojamos socialinių-humanitarinių mokslų knygos. Ji laikoma viena turtingiausių ir geriausių to­ kio pobūdžio bibliotekų visame re­ gione. Fonduose gausu literatūros lietuvių ir įvairiomis užsienio kalbo­ mis, politikos ir socialinių mokslų pe­ riodikos, almanachų ir retų leidinių egzempliorių.

Rugsėjo 25 d. Orientalistikos centro I. e. p. direktorius doc.

Valdas Jaskūnas ir Turkijos ambasados sekretorė p. Hande Sari pasirašė turkologinės mokymo literatūros dovanojimo Orientalistikos centro bibliotekai sutartį. Ambasada dova­ nojo per 100 tomų knygų: enciklopedijų, studijų, vadovėlių.

Naujoji biblioteka įsikūrusi Aš­ menos g. 5, įėjimas pro stiklines duris iš VU TSPMI vidinio kiemo.

Didysis antrojo semestro rašto darbas VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto pirmakursiams - psicho­ logiškai sunkiausias išbandymas pirmaisiais studijų metais. Šis darbas, rašomas iš šiuolaikinės politinės filosofijos kurso,

paprastai suryja daugiausia pirmojo studentiško pavasario valandų. Ir ne tiek pats rašymas, kiek nuolatinis galvojimas apie tai, kad „gal jau reiktų pradėti rašyti?“.

Parašiusieji rudenį pristato sa­ vo rašto darbą pirmakursiams Ge­ riausių rašto darbų konferencijo­ je. Renginys vyksta jau ne viene­ rius metus, jį organizuoja TSPMI studentų mokslinė draugija. Pasak prof. dr. A. Jokūbaičio, dėstančio šiuolaikinės politinės filosofijos kursą, renginys nuostabus tuo, kad dėstytojui čia nereikia prikišti

nė piršto, nes viską suorganizuo­ ja studentai. Vienintelė dėstytojo pareiga - išrinkti laiminguosius studentus, kurių darbai origina­ liausi, išsamiausi ir geriausiai at­ spindintys kursą. Šiemet tokius darbus parašė penki studentai, o jų temų įvairo­ vė - nuo multikultūriškumo iki „spektaklio visuomenės“. Vis dėl­ to akivaizdu, kad vyraujanti tema konferencijoje buvo patriotizmas ir jo krizė tokių iššūkių kaip Euro­

pos Sąjungos plėtra ar apskritai globalizacija akivaizdoje.

Renginyje buvo pristatyti Justinos Budginaitės „Asmens tapatumas multikultūrinėje visuomenėje“, Mo­ nikos Urbonaitės „Pierre Manent politinė filosofija“, Ginto Karaliaus „Tautiškumas ir globalizmas: vieny­ bė priešybėse“, Viktorijos Mickutės „(Ne)nugalima spektaklio visuome­ nė“ ir Rasos Navickaitės „Sąjūdžio interpretacija“. Šiemet buvo verta

Intensyvios programos metu bu­ vo nagrinėjamos įvairios su huma­ nitarine veikla, pasauliniu saugumu ir tarptautine humanitarine teise su­ sijusios temos. Pranešimą „Morali­ niai ir teisiniai karo fenomeno as­ pektai“ skaitė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstyto­ jas doc. dr. Kęstutis Girnius, prane­ šimą „Nugalėti, bet nesunaikinti: beieškant prarasto gyvuliškumo“ Mykolo Romerio universjteto dės­ tytojas doc. dr. Justinas Žilinskas.

Kartu Varšuvoje įvyko ir NOHA Ta­ rybos bei Generalinės Asamblė­ jos susitikimai, kurių metu analizuo­ ta šios organizacijos strategija, NOHA struktūrinių elementų tarpu­

savio ryšių ir bendradarbiavimo su asocijuotais universitetais tobulini­ mo klausimai. Šiuo metu NOHA veikloje dalyvau­ ja VU Teisės fakultetas ir Tarptauti­ nių santykių ir politikos mokslų insti­ tutas. Vis dėlto vienas svarbiausių šio tinklo tikslų - įtraukti įvairių sričių specialistus, todėl tikėtina, kad prie šios tarpdisciplininės organizacijos prisijungs daugiau VU fakultetų, o NOHA magistro studijos pritrauks vis daugiau VU studentų.

NOHA - tai Europos universitetų tinklas, kurio tikslas - plėtoti švieti­ mą humanitarinės veiklos srityje. Pir­ miausia siekiama didinti profesiona­ lumą ir humanitarinių paslaugų tei­

talistinė mokslinė biblioteka Lie­ tuvoje ir Baltijos šalyse. Jos ko­ lekciją sudaro per 10 tūkst. knygų ir meno albumų, per 3000 moksli­ nių ir kitų žurnalų, Azijos kinema­ tografo filmų ir kultūros populiari­ nimo laikmenų pagrindinėmis Va­ karų Europos ir Azijos kalbomis.

Verslo sprendimai paklūsta verslo informacijos sistemų magistrantams VU KHF verslo informacijos sistemų magistrantams teko naujas iššūkis - mokytis valdymo apskaitos ir rinkodaros sprendimų žaidžiant ir įgyvendinant verslo strategijas kompiuterinio rinkos modeliavimo komandose.

ateiti ne tik dėl įdomių rašto darbų temų, bet ir dėl originalių pristaty­ mų. Ypač visiems įsiminė Ginto Ka­ raliaus pristatymas, pasižymėjęs tik jam būdinga energinga ir katego­ riška maniera. Beje, Ginto rašto dar­ bas buvo išrinktas pačiu geriausiu, jis buvo apdovanotas prizu, kurį įsteigė instituto studentų korporaci­ ja „RePublika“.

Teisės fakultetas įsitraukė į humanitarinės veiklos tinklcj NOHA Rugsėjo 3-13 d. Varšuvos universifete, Lenkijoje, įvyko tarptautinės universitetų asociacijos NOHA (Network on Humanitarian Assistance) intensyvioji programa, kuri yra įvadas į NOHA sukurtą tarpuniversitetinę magistro progra­ mą. Intensyviojoje programoje dalyvavo apie 140 studentų, pradedančių magistro studijas NOHA asociacijos universi­ tetuose, ir žymiausi humanitarinės veiklos specialistai. Šį pavasarį oficialiai į NOHA tinklą įsitraukusiam Vilniaus universitetui renginyje atstovavo Teisės fakulteto Tarptauti­ nės ir ES teisės katedros dėstytoja Renata Vaišvilienė.

2008 m. Orientalistikos centre pradėjus vykdyti turkologijos ba-, kalauro studijas, planuojama, kad centro bibliotekoje bus sukaupta didžiausia turkų kalbos ir kultūros studijų kolekcija.

Orientalistikos centro bibliote­ ka - šiuo metu didžiausia orien­

TSPMI inform.

TSPMI fenomenas - kasmetinė Geriausių rašto darbų konferencija

Rasa NAVICKAITĖ, TSPMI SMD pirmininkė

3

vilnensis

kimo kokybę, formuoti vienodą prak­ tiką. NOHA stengiasi, kad visuome­ nė ir sprendimus priimantys asme­ nys daugiau išmanytų apie humani­ tarinę sritį. Universitetus NOHA na­ rius vienija bendras tikslas, vienoda misija ir kartu suformuotos europi­ nės akademinės struktūros.

NOHA taip pat veikia „Erasmus Mundus“ partnerystės programoje, kurioje bendradarbiaujama su 8 universitetais.

Pagrindinė NOHA veiklos sritis magistro studijos (80 ECTS). Jas sudaro intensyvus įvadinis semina­ ras viename iš universitetų narių (10 dienų), studijos pagrindiniame uni­ versitete (5 mėnesiai), orientacinis periodas viename iš NOHA univer­ sitetų (5 mėnesiai), tyrimas ir darbi­ nė orientacija pagrindiniame uni­ versitete (5 mėnesiai). Šiuo metu in­ tensyviai plėtojama NOHA akade­ mijos sritis, apimanti įvairius profe­ sinio rengimo, tobulinimosi kursus, ir NOHA tyrimų sritis, sudaranti ga­ limybes jauniems ir jau praktikuo­ jantiems mokslininkams atlikti giles­ nę humanitarinės veiklos analizę.

Daugiau informacijos apie NOHA veiklą www.nohanet.org.

Apdovanoti gabiausi pirmakursiai teisininkai Vilniaus universiteto Teisės fakulteto tarybos posėdyje advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ sti­ pendija apdovanoti geriausiai pirmą kursą baigę studentai Ieva Jasinauskaitė ir Justinas Jaruševičius. Jie abu pirmus savo studijų VU TF metus baigė vienodai - aukščiausiais balais.

TF inform.

Rinkos modeliavimo seminarą verslo informacijos sistemų magistran­ tams veda UAB CĖSIM konsultantas Saulius Martinkėnas

Dalia KRIKŠČIŪNIENĖ, KHF Informatikos katedra Tarptautinės kompanijos CĖSIM sukurta verslo modeliavimo meto­ dika „CĖSIM Globai Challenge“ tai vienas iš sudėtingiausių kompiu­ terizuotų verslo žaidimų, naudoja­ mų darbuotojų mokymui įmonėse ir verslo studijoms įvairiuose pasau­ lio universitetuose, garsėjančiuose mokymo kokybe. Jau nuo 2007 m.

VU KHF Informatikos katedros dar­ buotojų komanda (prof. V. Sakalaus­ kas, docentai D. Krikščiūnienė, A. Lopata, E. Bartkus) dalyvauja ver­ slo profesionalų turnyruose „Ahead“, kuriuose įsisavina verslo modelia­ vimo su CĖSIM metodologiją ir prak­ tiką. Tokių žinių ir patirties naudą 2008 m. pavasario semestre galė­ jo patirti ir verslo informacijos siste­ mų specialybės magistrantai. Jie buvo vieni pirmųjų Lietuvoje, išban­ dę šį žaidimą.

Keturios komandos, kovoda­ mos virtualioje rinkoje, investavo, gamino, skyrė lėšų naujoms tech­ nologijoms ir rinkodarai. Stebėda­ mos, kaip kinta įmonės finansiniai rodikliai ir patrauklumas akcinin­ kams, išgyvendamos dėl konku­ rentų žingsnių ir džiaugdamosi sėkmingais savo rodikliais, pagi­ lino ir praktiškai pritaikė finansų ir rinkodaros žinias, suprato, kokių

verslo informacijos sistemų reikia įmonių specialistams, priiman­ tiems atsakingus sprendimus ašt­ rios konkurencijos sąlygomis.

Mokytis sudėtingų rinkos mode­ liavimo žaidimo funkcijų ir taisyk­ lių studentams padėjo ne tik Infor­ matikos katedros dėstytojai, įval­ dę CĖSIM rinkos modeliavimo me­ todiką, bet ir UAB CĖSIM (direkto­ rius E. Bartuškevičius), oficialaus šio produkto platintojo Lietuvoje, konsultantai. M. Rūkas ir S. Mar­ tinkėnas surengė mokymo semi­ narus, padėjo išanalizuoti koman­ dų rezultatus, įvertinti strateginius sprendimus ir pasimokyti iš klai­ dų. 2008-ųjų rudens semestre „CĖSIM Globai Challenge“ kom­ piuterinio rinkos modeliavimo mo­ kosi nauja magistrantų grupė. Všį Informacinių technologijų institu­ tas, vadovaujamas doc. E. Telešiaus, padėjo VU KHF Informati­ kos katedrai įsigyti CĖSIM mode­ liavimo licencijas ir pratęsti ben­ dradarbiavimą su UAB CĖSIM. . Studentai, turintys galimybę da­ lyvauti CĖSIM žaidime, pažymi to­ kios mokymo metodikos naudą ir džiaugiasi atsiradusia galimybe praktiškai patikrinti teorines žinias.

VU KHF Informatikos katedra ti­ kisi, kad šiuolaikiški mokymo me­ todai praturtins VU KHF magistrantūros studijas ir suteiks studen­ tams naujų karjeros galimybių.

universitas

4

2008 m. spalis

vilnensis

iiiistudijos-------------------------------------------------------------------

Studentų reikalavimas: pirmiausia - kokybė pirmiausia - reforma Viktoras DENISENKO

Reforma tapo karikatūra Paskaitą pradėjęs studentų gru­ pės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą“ atstovas Ričardas Raščiukas pabandė apžvelgti es­ minius dalykus, susijusius su stu­ dijomis. R. Raščiukas konstatavo, kad aukštojo mokslo reforma, apie kurią tiek daug kalbama, iš esmės vyksta nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios, tačiau iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų. „Taip jau atsitiko, kad užsienio eks­ pertų pateikti aukštojo mokslo sis­ temos vertinimai ir rekomendaci­ jos šiuo metu yra užkišti giliai stalčiuose ir nedaug daroma, kad įvyktų tikroji reforma“, -teigė jis. Pa­ sak R. Raščiuko, iš reformos jau ne kartą buvo padaryta karikatūra.

Dažnas studentas būna nepa­ tenkintas dėstymo kokybe, be ku­ rios negalima kalbėti apie studijų kokybę apskritai. Deja, ir patys studentai ne visada siekia tos ko­ kybės. „Panašu, kad svarbiausias mums tapo pats „popierius“, o ne tai, ką galima pavadinti žinojimu ar universitetine dvasia. Akivaiz­ du, kad ir toliau orientuojamasi į kiekybę, o ne į kokybę", - kalbėjo apie aukštojo mokslo problemas R. Raščiukas.

Pasak paskaitos organizatorių, Lietuvoje vis dažniau piktnau­ džiaujama teiginiu, kad „visame pasaulyje studentai moka“. „Šve­

dijoje mokslas nemokamas, tai kartais pagalvoji - gal geriau į Švediją nuvažiuoti? Viso labo rei­ kia gauti daugiau informacijos ir tada mūsų abiturientai patrauks ne į Lietuvos universitetus, o į kitų šalių aukštąsias mokyklas“, - ma­ no R. Raščiukas.

Studentai verčiami mokėti už orą?

Kitas grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą“ daly­ vis Nerijus Stasiulis irgi neslėpė nusivylimo vykdoma aukštojo mokslo pertvarka. „Ekspertų išva­ dos daug metų rodė, kad Lietuvo­ je reikia padaryti viso povidurinio švietimo reformą, kuri sutvarkytų studentų kvotas - visame išsivysčiusiame pasaulyje jos yra kitokios

Spalio 8 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute viešą paskaitą „Aukštojo mokslo krizė Lietuvoje: kokia studentų pasyvumo kaina?“ surengė studentų grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“. Pasiklausyti jos susirinko nemažai studentų ne tik iš Vilniaus universiteto, bet ir iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Paskaitoje buvo kritikuojama dabartinė aukštojo mokslo padėtis ir kalbama apie galimus būdus ją keisti.

tiems studentams, bet ten, kur nėra šansų ką nors pataisyti ar page­ rinti, turi būti aišku, kad viskas bus uždaryta“, - teigė V. Radžvilas.

Kartu profesorius pabrėžė, jog tai, kas yra prasta universitetinių stu­ dijų programa, gali būti gera ko­ legijos lygio programa.

Kliuvo studentų atstovybėms

Paskaitoje kaip ekspertas dalyvavęs prof. V. Radžvilas konstatavo: „Padėtis yra kritiška.“ V. Naujiko nuotr. negu pas mus. Jei tokia reforma būtų padaryta, aukštosioms mo­ kykloms nereikėtų tiek pinigų, o jei­ gu ir reikėtų, tai tie pinigai nebūtų kišami į šitą studijų sistemą - ne­ racionalią ir nelaiduojančią koky­ bės“, - yra įsitikinęs N. Stasiulis.

Jis pabrėžė, kad jų studentų gru­ pė siekia, jog bet kokie mokesčiai būtų atidėti tol, kol bus įvykdyta per­ tvarka ar bent bus aišku, kokiems konkretiems reformos žingsniams surinkti pinigai bus skiriami.

N. Stasiulis atkreipė dėmesį į egzistuojančią problemą, jog kai kuriuose universitetuose yra dės­ tytojų, kurie neatitinka universi­ tetinių reikalavimų. Pasak jo, to­ kia bėda dažniausiai pasitaiko mažesnėse aukštosiose mokyk­ lose. „Daug kur universitetuose padėtis tiesiog tragiška, kadangi kokybė neatitinka net kolegijos lygio“, - teigė jis.

Studentų grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą“ kriti­ kos sulaukė ir bankininkai. „Jie yra suinteresuoti, kad studentams būtų įvestas mokestis, o tada galima bus pasiūlyti išeitį, t. y. - paskolas“, įspėjo N. Stasiulis. Jis, kaip ir R. Raš­ čiukas, mano, kad esant prastai mokslo kokybei tai gali priversti būsimus studentus emigruoti ir ieš­ koti kokybiško aukštojo išsilavini­ mo kitur. Pasak jo, studentų grupė

„Už kokybišką ir prieinamą aukš­ tąjį mokslą Lietuvoje“ nėra griežta bet kokių mokesčių priešininkė, bet būtų logiška, kad studentai mo­ kėtų už kokybę, o ne „už orą“.

Prof. V. Radžvilas: padėtis yra kritiška Paskaitoje kaip ekspertas da­ lyvavęs prof. Vytautas Radžvilas konstatavo: „Padėtis yra kritiška.“ V. Radžvilo manymu, apie viską kuo puikiausiai byloja tas faktas, kad ka­ daise į psichologiją, kurią jis yra baigęs, buvo priimama 30 žmonių, o vien tik šiais metais pakviesta stu­ dijuoti jau apie puspenkto šimto studentų. „Manau, kad šis skaičius labai daug pasako apie tai, kas įvy­ ko aukštajame moksle per nepri­ klausomybės atkūrimo laikotarpį“, teigia V. Radžvilas. Todėl, jo many­ mu, aukštojo mokslo krizė yra ne finansinė, o moralinė. „Sunaikinta pati universitetinių studijų idėja.

Nuo pat atsiradimo Europoje uni­ versitetas buvo suprantamas kaip elitinė mokslo įstaiga, kelianti di­ džiausius reikalavimus ir studen­ tams, ir dėstytojams. Tuo tarpu čia mes turime visai kitą vaizdą - kaž­ kokie labai keisti „liaudies univer­ sitetai“, - pažymi jis.

V. Radžvilas pranašauja, kad da­ bartinės aukštojo mokslo sistemos laukia žlugimas. „Ši sistema yra baisus viską naikinantis veiksnys.

Ji padaro nematomą žalą pačiam gaunančiam diplomą žmogui, nes žmogų moraliai ir psichologiškai naikina tai, ką galima vadinti mela­ vimu sau. Visada bet kuris žmogus bus sveikesnis, laimingesnis ir naudingesnis šiam pasauliui, jei­ gu gerai dirbs kad ir kuklesnį dar­ bą, negu bus pretenzingas pižonas, kuris iš tiesų turėdamas profesinės mokyklos arba kolegi­ jos išsilavinimą yra karikatūra tik to­ dėl, kad mosuoja aukštojo išsilavi­ nimo diplomu“,-mano V. Radžvilas.

Renginyje pažymėta, jog nega­ lima iš anksto atmesti mokesčio klausimo, tačiau mokestis savai­ me irgi negali tapti išsigelbėjimu. „Sąmoningas veiksmas prasidės tada, kai studentai pasakys: gerai, mes kol kas sutinkame mokėti, bet su viena sąlyga - pradedate refor­ mą“, - pabrėžė V. Radžvilas. Kito­ kiu atveju, jo manymu, „merdėji­ mas tęsis“. Profesorius įvardijo ir galimą išeitį. „Nesiūlau aklo uni­ versitetų uždarymo, bet kalbu apie rimtą ekspertinę programų atran­ ką, iš pradžių apribojant tokius priėmimus, kokie yra šiandien. Be abejo, reikėtų sudaryti sąlygas baigti mokslus jau besimokan­

Buvo smarkiai kritikuojamas ir studentų atstovybių darbas. „Blo­ giausia yra pačių studentų padė­ tis. Turiu pasakyti, kad nematau to, ką galėčiau vadinti studentų atstovavimu. Normalus atstovavi­ mas prasideda ten, kur aiškiai įvardijamos problemos ir siūlomi jų sprendimo būdai“, - mano V. Radžvilas. Esamus oficialius studentų atstovus profesorius ap­ kaltino užkulisiniais žaidimais ir šešėliniais interesais.

Studentų grupės „Už kokybiš­ ką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ nariai taip pat pažymė­ jo, kad nesulaukė paramos iš ofi­ cialių studentų atstovybių. „Krei­ pėmės į studentų atstovus tikėdamiesi paramos, bet nerado­ me ten supratimo ir bendros kal­ bos. Buvo tiesiog atsisakyta ben­ dradarbiauti, o neoficialiuose pokalbiuose paaiškinta, kad ben­ dradarbiavimo atsisakyta todėl, kad tam nepritaria žmonės, sėdin­ tys aukščiau“, - teigia N. Stasiulis.

Kartu reikėtų pažymėti, kad Lietuvos studentų atstovybių są­ jungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė griežtai paneigė tokius kaltinimus. Be to, praėjus keletui dienų po paskaitos buvo paskelb­ ta, kad LSAS ir kai kurių jos vieni­ jamų studentų atstovybių vadovai panoro bendrauti su studentų grupe „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“.

Kaip skelbia paskaitos organiza­ toriai, po paskaitos susibūrė TSPMI studentų grupė, palaikanti esminės aukštojo mokslo reformos siekį. Pa­ sak studentų grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ atstovų, panašios grupės fakultetuo­ se nepaliks studentų atstovavimo vien oficialiems studentų atstovams, bet „patys sieks informuoti ir mobilizuoti studentus lemiamai kovai“.

Organizuoti panašias paskai­ tas aukštojo mokslo reformos te­ momis planuojama ir kituose Vil­ niaus universiteto fakultetuose.

Mokytis turizmo verslo - į Veneciją Spalio 10 d. Venecijos universiteto (Ca’Foscari University of Venice) at­ stovai ir Vilniaus univer­ siteto rektorius akad.

Benediktas Juodka pa­ sirašė bendradarbiavi­ mo sutartį, kuri numato dvigubo magistro laips­ nio programos vykdy­ mą. Šią su turizmo va­ dyba susijusią progra­ mą baigę studentai gaus abiejų universitetų diplomus. Ją vykdys VU ir Venecijos universiteto Ekonomikos fakultetai.

Sutarties tarp VU ir Venecijos universiteto pasirašymo momentas.

V. Naujiko nuotr.

Patekti į šią programą gali stu­ dentai, įstoję į Vilniaus universi­ teto turizmo vadybos magistrantūrą. Po pirmų dviejų semestrų kasmet ne daugiau kaip penki ge­ riausi studentai gali pretenduoti praleisti paskutinį - trečią - studi­ jų semestrą Venecijos universite­ te. Ten jie turės išklausyti atitinka­ mus kursus ir parengti projektą.

Be to, studentų iš Lietuvos laukia praktika vienoje iš Italijos turizmo kompanijų ar su turizmu susiju­ sioje institucijoje.

Sėkmingai baigę programą studentai gaus du diplomus ir ati­ tinkamai du magistro laipsnius Venecijos universiteto turizmo ekonomikos ir vadybos magistro

laipsnį ir Vilniaus universiteto va­ dybos ir verslo administravimo magistro laipsnį (tarptautinio tu­ rizmo vadybos programa).

Kalbėdamas per sutarties pa­ sirašymą, B. Juodka pasidžiaugė, kad bendra programa padeda stiprinti tarptautinius universiteto ryšius ir eiti studijų internacionalizavimo keliu. Susitikime su Ve­ necijos universiteto atstovais taip pat dalyvavo VU tarptautinių rei­ kalų prorektorius doc. dr. Riman­ tas Vaitkus, VU akademinių reika­ lų prorektorius Juozas Galginaitis, Ekonomikos fakulteto dekanė prof. dr. Birutė Galinienė ir prodekanas prof. dr. Algirdas Miškinis. „U. V.“ inform.

universitas

2008 m. spalis

5

vilnensis

_________ studijos a

Dėstytojai jau pritaiko egzaminavimo sistemą „Universitas Vilnensis“ jau rasė apie naująjį Vilniaus universi­ teto padalinį - Egzaminavimo centrą ir jo vykdomą kom­ piuterinio egzaminavimo bei plagijavimo prevencijos veiklą.

Nuo rugsėjo 8 d. šiam centrui vadovauja doc. dr. Alona Rauckienė. Pastaruoju metu ji dirbo Klaipėdos universiteto Edukacinių inovacijų centro direktore. Ji yra VU alumnė 1985 m. baigė biologijos mokslus. Be to, 1994 m. dabartinė Egzaminavimo centro direktorė Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo socialinių mokslų (edukologijos) daktarės laipsnį. Pasak A. Rauckienės, jai labai malonu grįžti dirbti į savo pirmąją Alma Mater.

Viktoras DENISENKO Egzaminavimo centro pagrindi­ nis tikslas - studijų kokybės geri­ nimas, užtikrinant kokybišką žinių ir specialiųjų gebėjimų vertinimą.

Jis siekia tapti svarbiu partneriu skleidžiant fakultetuose ir padali­ niuose vertingą edukacinę patirtį.

Egzaminavimo centras taip pat rengs seminarus ir kursus, atitin­ kančius bendrus universiteto ir specifinius fakultetų poreikius,

skatins ei. mokymąsi. Tarp centro uždavinių yra ir siekis padėti fa­ kultetams diegti edukacines ino­ vacijas, sekti nacionalines ir tarp­ tautines universitetinių studijų praktikos kaitos tendencijas.

A. Rauckienė pabrėžia, jog kol kas Egzaminavimo centro veikla geografiškai yra sukoncentruota Saulėtekyje, su ja labiau yra susi­ pažinę Ekonomikos, Komunikaci­ jos, Fizikos ir Teisės fakultetų stu­ dentai ir darbuotojai. Taip yra dėl

Egzaminavimo centro direktorė doc. dr. Alona Rauckienė to, kad diegiamai kompiuterinei egzaminavimo sistemai reikia atitinkamų techninių sprendimų.

Kartu A. Rauckienė pažymi, jog j centrą gali kreiptis visi suintere­ suoti universiteto darbuotojai.

Kompiuterinę egzaminavimo sis­ temą savo studijoms taiko dau­ giau nei 20 Fizikos, Komunikaci­ jos, Ekonomikos ir Teisės fakulte­ tų dėstytojų. Buvo išegzaminuota 2917 studentų.

Pasak A. Rauckienės, šiuo me­ tu didžiausia problema yra ta, kad kompiuterinio egzaminavimo sis­ tema priklauso nuo Informacinių technologijų taikymo centro patal­ pų, kur sudarytos sąlygos ta siste­ ma pasinaudoti. „Akivaizdu, kad pirmiausia su sistema susipažįs­ ta ir ja domisi šalia mūsų - Saulė­ tekyje - esančių fakultetų dėsty­ tojai. Tačiau, pavyzdžiui, dabar šia sistema susidomėjo Matematikos ir informatikos, Filosofijos fakulte­ tų ir Užsienio kalbų instituto dės­ tytojai. Tikimės, kad ir kiti fakulte­ tai susidomės mūsų darbu“, - sa­ ko A. Rauckienė. Ji pabrėžia, kad artimiausias Egzaminavimo cen­ tro žingsnis - pristatyti kompiute­ rinio egzaminavimo sistemą ki­ tiems, nedalyvavusiems pirminia­ me projekto etape, fakultetams.

Taip pat užtikrinti jos prieinamu­ mą visai universiteto akademinei bendruomenei.

Egzaminavimo centro direktorės manymu, yra ir dar viena proble­ ma-įrodyti dėstytojams, kad kom­

piuterinio egzaminavimo sistema tinkama jų dėstomiems daly­ kams. Pastebėta, jog ypač skep­ tiškai į šią sistemą žiūri humani­ tarinių mokslų atstovai. „Su­ prantama, kad dėstytojai yra už­ siėmę žmonės ir jiems būna sun­ ku rasti laiko susipažinti su siste­ ma, įvertinti jos privalumus ir trū­ kumus“, - apgailestauja A. Rauc­ kienė.

Egzaminavimo centro direkto­ rė pabrėžia, kad kompiuterinė eg­ zaminavimo sistema jokiu būdu nėra priverstinė - ji tik suteikia dėstytojui galimybę pasirinkti. Ta­ čiau centro darbas neapsiriboja tik kompiuterinės egzaminavimo sistemos ir plagijavimo tikrinimo sistemos paslaugomis. Pasak ,A. Rauckienės, Egzaminavimo centro specialistai gali konsultuo­ ti dėstytojus ir dėl studentų kom­ petencijos vertinimo, išanalizuo­ ti, kiek efektyviai vertinamos stu­ dentų žinios - ar tai daroma tin­ kamu metodu, ar tikrai dėstytojas vertina tą kompetenciją, kurią yra užsibrėžęs tikslą įvertinti. Tai ypač aktualu dabar, kai „gerai be­ simokančio“ studento problemos kontekste vertinimo objektyvumo klausimas tampa vienas svar­ biausių.

Knygų trukumas bibliotekoje sukelia šoką pirmakursiams Atėjęs į biblioteką pirmo­ siomis mokslo metų dieno­ mis ir savaitėmis kartkar­ čiais negalėdavai ir kojos be skaitytojo šūksnių pastatyti. Šiomis dienomis

„džiaugsmo dienos“ yra semest­ ro pradžia, kada visi skuba reika­ lingos literatūros. Tiesa, pastebi­ ma tendencija - kuo aukštesnis kursas, tuo rečiau užsuka.

tekoje sukurta darbo grupė, kuri analizuoja padėtį ir bando sukurti tinkamiausią strategiją. Bibliote­ kos darbuotoja pabrėžia, kad svar­ biausias darbo grupės kriterijus „ne kiekybė, o kokybė“. „Šiuo me­

Bibliotekoje - kameros!

situacija kitokia - bibliote­ kos ištuštėjusios. Kaip ir knygų lentynos. Didžiausią šoką tokia situacija sukelia pirmakursiams, kurie dar nepratę savarankiškai pasirūpinti savo akademi­ ne gerove, mat mokykloje viskas „pakišama“ po nosimi. Taigi kokia situacija universitete su knygomis?

Iš kur jų gauti?

„Gausumas - tikrai ne ta savy­ bė, kuria galėtum apibūdinti filma­ vimo kamerų prikištą patalpą, kaž­ kodėl vadinamą biblioteka“, šmaikščiai pokalbį pradeda ekonometriją studijuojanti Justina. Ji tikina, kad MIF’o (Matematikos ir informatikos fakulteto) biblioteko­ je vadovėlių nėra tiek, kiek reikia. „Jei nori gauti vadovėlį, privalai ar­ ba būti eilėje pirmas, arba su kuo nors dalytis, arba pirkti. Tačiau tai galioja tik matematikai: kai kurių kitų dalykų vadovėlių visiškai nie­ kur nėra, tad tenka pasitenkinti paskaitų konspektais“, -teigia pir­ mo kurso studentė. Pasak jos, kar­ tais tenka imti knygas ir kitų fakul­ tetų bibliotekose.

tu bibliotekos prioritetas - naujų leidinių pirkimas, tačiau perkama ir daugiau jau turimų knygų eg­ zempliorių“, - teigia D. Juodienė.

2007 m. gruodžio 31 d. VUB bib­ liotekos fondą sudarė 5 455 545 vienetų, fondui pildyti 2007 m. bu­ vo išleista beveik 2 milijonai litų.

Už šiuos pinigus įsigyta knygų, žurnalų, elektronių išteklių. „Duo­ menų bazėse yra gana daug rei­ kalingos literatūros anglų kalba, tačiau daugelis jų pasiekiama tik iš Vilniaus universitete esančių kompiuterių“, - apie dar vieną pri­ ėjimą prie literatūros kalba biblio­ tekininkė. Ji užsimena ir apie mokslinės komunikacijos centrą, kuriame ateityje ketinama sutelkti didžiosios dalies fakultetų biblio­ tekų literatūrą.

Egidijus JURGELIONIS

Visų poreikių nepatenkina „Žurnalistikos informacijos ir studijų centras (ŽSIC) negali pa­ tenkinti visų studentų poreikių.

Skaičiuojant procentais, į namus galime išduoti tik 40 proc. studi­ joms reikalingos literatūros“, - tei­ gia Vilniaus universiteto Žurnalis­

tikos instituto vyriausioji bibliote­ kininkė Dalia Juodienė. Jei yra li­ kęs (arba turimas) tik vienas eg­ zempliorius ir studentui dirbti skai­ tykloje nepatogu, deja, tenka kopijuotis. „Anksčiau vyresnių kur­ sų studentai atnešdavo jiems ne­ reikalingų knygų kopijų, norėda­ mi padėti savo „atžaloms“, tačiau tokia praktika nėra džiuginanti, nes autorių teisių įstatymas griež­ tai draudžia platinti kopijuotas knygas, nors ir studijų tikslais. Bū­ tent todėl nuolat ieškoma spren­ dimų, kaip sumažinti egzemplio­ rių trūkumą“, - tikina bibliotekinin­ kė. Anot D. Juodienės, bibliotekos

Gelbsti gimtinės bibliotekos „Fakulteto bibliotekoje knygų tikrai nėra tiek, kad pakaktų vi­ siems studentams“, - teigia socia­ linį darbą studijuojanti Edita. Pa­ sak jos, nereikia nuvertinti ir ma­ žesnių miestų bibliotekų. „Pati la­

bai dažnai savaitgaliui grįžusi į gimtąją Uteną einu į biblioteką, nes ten irgi galima rasti reikalin­ gos literatūros“, - pasakoja pirma­ kursė. Pasak jos, knygos kopijavimasis yra tik atsarginis variantas. „Kartą teko kopijuoti gana nema­ žą „gabalą“ psichologijos kny­ gos“, - patirtimi dalijasi studentė.

Problema sprendžiama Kaip teigia D. Juodienė, proble­ ma žinoma ne tik studentams ir ją bandoma spręsti. 2007 m. biblio­

Linksma patirtis Nors situacija universiteto bib­ liotekose man, kaip pirmakursiui, pasirodė liūdnoka, tačiau kartkar­ čiais galima susidurti su gana juo­ kingais kuriozais. Pavyzdžiui, vi­ są savaitę lakstęs po bibliotekas ir ieškojęs knygos, nutari pasisko­ linti iš kurso draugo nusikopijuoti.

Nusikopijuoji ir išeidamas su šūs­ nimi lapų ir sumokėjęs beveik 10 litų susitinki kitą bedrakursį ir jis tau pasako, kad ši knyga prieš ke­ lias dienas knygyne kainavo tris litus.

Pirmą savaitę dėl knygų tiesiog vykdavo lenktynės - kas po pa­ skaitos greičiau nulėks į bibliote­ ką, to ir bus. Atbėgi trečias, apsi­ džiaugi, kad pagaliau kažką gau­ si, o knygų, kaip tyčia, viso la­ bo dvi.

Fakultetų bibliotekose lentynos pilnos knygų, tačiau reikalingiausių dažnai trūksta

VU bibliotekos direktorės informacinei ir kultūros paveldo veiklai dr. Marijos PROKOPČIK komentaras: Be abejo, vadovėlių ir kitos mokomosios medžiagos egzemplio-

riškumo problema yra žinoma ir jau gana įsisenėjusi. Beje, ši pro­ blema aktuali daugelyje valstybių, tiesiog kiekviena akademinė bendruomenė sprendimus pasirenka skirtingus: vieni universite­

tai skatina studentus pirkti vadovėlius, kiti vis daugiau reikalingos informacijos pateikia modernesniu, elektroniniu būdu, treti suda­ ro sąlygas pigiau kopijuoti ar skenuoti dokumentus. VU biblioteka

tikrai negali aprūpinti visų studentų visais reikalingais vadovė­ liais, ir ne vien dėl lėšų trūkumo. Čia svarbus studentų, dėstytojų

ir, žinoma, bibliotekos bendradarbiavimas atrenkant vertingiau­ sius, naujausius, geriausius vadovėlius ir kitą mokomąją medžia­ gą. Šiuo metu, kompensuojant kai kurių vadovėlių ar kitos studi­

joms reikalingos medžiagos trūkumą, bibliotekoje sudaromos są­ lygos kopijuoti (bet jokiu būdu ne visas knygas ištisai!) ir nemoka­

mai skenuoti dokumentus.

universitas

6

2008 m. spalis

vilnensis

< f s t konferencijos____

Anglų filologijos ir Vokiečių filologijos katedroms - 40 metų Rugsėjo 18-20 d. Vilniaus universiteto Anglų filologijos ir Vokiečių filologijos katedrų veiklos keturiasdešimtmečiui pažymėti skirtoje tarptautinėje konferencijoje „Anglų ir vokiečių kalbos, literatūros ir kultūros studijos Lietuvoje ir už jos ribų: tradicija ir šiandienos iššūkiai“ dalyvavo apie 80 anglų ir vokiečių kalbos, literatūros bei kultūros tyrėjų iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių universitetų: Austrijos, Čekijos, Ispanijos, Izraelio, JAV, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovė­ nijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos.

Konferencijos metu VU Filologijos fakultete oficialiai buvo atidarytas Germanistikos studijų kabinetas.

įneša ŠEŠKAUSKIENĖ, Anglų filologijos katedros vedėja Vaiva ŽEIMANTIENĖ, Vokiečių filologijos katedros vedėja Renginio atidarymo iškilmėse dalyvavo su anglistikos ir germa­ nistikos studijomis susijusių šalių ambasadų atstovai: JAV ambasa­ doriaus pavaduotojas Damianas R. Leaderis, Austrijos ambasado­ rė Lietuvoje A. VVicke, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje H. R Annenas, Jungtinės Karalystės am­ basadorius Simonas Buttas, Goethe’s instituto Lietuvoje vadovė I. Hubatsch.

Konferenciją atidarė VU mokslo reikalų prorektorius prof. Jūras Ba­ nys, konferencijos dalyvius vo­ kiškai, angliškai ir lietuviškai svei­ kino aukšti svečiai, Filologijos fa­ kulteto dekanas doc. Antanas Smetona.

Profesoriaus M. Heidbrederio iš Berlyno ir Anglų filologijos kated­ ros docentės J. Grigaliūnienės pranešimų apie anglistikos ir ger­ manistikos istoriją Vilniaus univer­ sitete ir Lietuvoje, iškiliausias šių sričių asmenybes klausėsi ne tik konferencijos dalyviai, bet ir kated­ rų veteranai, menantys ne vieną sunkų užsienio filologijų kated­ roms tekusj išbandymą.

Tarp susirinkusiųjų smagu buvo matyti ilgus metus anglų ir pran­ cūzų literatūrą dėsčiusią profeso­ rę Galiną Baužytę ir anglų kalbo­ tyros, kontrastyvinių tyrimų, verti­ mo specialistę profesorę Daliją Te­ korienę, vokiečių kalbos ir foneti­ kos dėstytoją, žinomą vertėją do­ centą Alfonsą Tekorių ir vokiečių kalbos dėstytoją Mariją Čiurlienę, visus, kurie prisidėjo prie abiejų katedrų plėtros. Būtent iš jų profe­ sionalumo ir atsidavimo savo pro­ fesijai mokėsi ir mokosi ne viena anglistų ir germanistų karta.

Pranešimus konferencijoje skai­ tė dalyviai iš daugiau nei 20 pasau­

lio universitetų. Tai ir tokie žymūs pro­ fesoriai kaip Vilniaus universitete an­ glistikos studijas baigusi, o vėliau kartu su mama Anglų filologijos ka­ tedros docente Nedda Kameneckaite emigravusi Leoną Toker iš Izrae­ lio, Vilniaus universiteto garbės dak­ taras Ernstas Ribbatas ir Amei KollStobbe iš Vokietijos, Sabine Wilke ir Laima Sruoginis iš JAV, VVolfgangas Pocklis ir Osvvaldas Panaglis iš Aust­ rijos.

Konferencijos metu VU Filologi­ jos fakultete oficialiai buvo atida­ rytas Germanistikos studijų kabine­ tas, kuriam įrengti lėšų skyrė Lie­ tuvos Respublikos garbės konsu­ lai Vokietijoje prof. dr. Jūrgenas Gramke, Berndas Moseris, Hansas-Friedrichas Saure ir garbės konsulas Austrijoje dr. Peteris Kro­ nas, taip pat Zalcburgo žemės vy­ riausybė, AB „Lietuvos dujos“, UAB „Siemens“, vertimų biuras UAB „Magistrai“. Prie kabineto įrengimo prisidėjo ir Lietuvos Res­ publikos ambasada Vokietijoje, Lie­ tuvos Respublikos užsienio reika­ lų ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Austrijoje, Vokietijos ambasada Lietuvoje, vokiškos li­ teratūros kabinetui padovanojo Vo­ kietijos Bundestago narys Kurtas Bodewigas. Šiame kabinete jau surengti su­ sitikimai su rašytojais iš Vokietijos ir Austrijos, paskaitas skaitė profe­ soriai iš užsienio. Kabinete įreng­ ta mobili pertvara leidžia didelę au­ ditoriją padalyti į du mažesnius mo­ derniai įrengtus kabinetus. Juose studentams skaitomos paskaitos.

Tarptautinę konferenciją parėmė Kultūros ministerijos Kultūros rėmi­ mo fondas, Emmy-Huettemann fondas, Austrijos ambasada Lietu­ voje, vertimo biuras UAB „Alumnus“, VU Vertimo studijų katedra, VU Šeštadieninė anglų kalbos mo­

kykla ir VU Filologijos fakultetas.

Anglų filologijos ir Vokiečių filolo­ gijos katedros buvo įkurtos 1968 m.

Jos kaip savarankiški padaliniai pra­ dėjo veikti pertvarkius Filologijos fa­ kulteto užsienio kalbų katedras.

Oficialus Germanistikos studijų kabineto atidarymo momentas.

V. Naujiko nuotr.

Tarptautinė mokslinė konferencija *

„Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonominės transformacijos" Rugsėjo 19-20 d. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete buvo surengta tarptautinė mokslinė konfe­ rencija „Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonominės transformacijos“. Šiame renginyje žymūs Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, JAV, Austrijos, Bulgarijos ir Latvijos ekonomikos ir vadybos krypčių atstovai pasidalijo savo patirtimi ir mintimis apie transformacijos proce­ sus Vidurio ir Rytų Europos valstybėse ir jų keliamus iššūkius.

Tarptautinės mokslinės konferencijos darbo akimirka

Konferencijoje dalyvavo 20 pra­ nešėjų iš Lietuvos ir 92 pranešėjai iš užsienio šalių: 69 iš Lenkijos, 12 iš Ukrainos, 2 iš JAV, 2 iš Austrijos, 2 iš Ispanijos, 2 iš Bulgarijos, 1 iš Če­

komitetų vadovas prof. Povilas Gy­ lys. Konferencijos dalyvius pasvei­ kino ir įžanginius žodžius tarė Vil­ niaus universiteto prorektorius prof.

J. Banys ir Vroclavo O. Langės eko­ nomikos akademijos rektorius prof.

B. Fiedoras. Pranešimus plenarinia­ me posėdyje skaitė prof. L. Kurowskis (Vroclavo O. Langės ekonomi­ kos akademija), prof. T. Muravska (Latvijos universitetas), prof. L. Če-

kijos, 1 iš Latvijos, 1 iš Islandijos.

Tarptautinės konferencijos plena­ riniam posėdžiui pirmininkavo šio renginio organizacinio ir mokslinio

kanavičius (Vilniaus universitetas) ir prof. P Gylys (Vilniaus universitetas).

Tolimesnis konferencijos darbas vy­ ko penkiose sekcijose.

Greta DRŪTEIKIENĖ, VU EF prodekanė

•e

Tikimasi, kad šis tarptautinis ren­ ginys ne tik pagilins jame dalyvavu­ sių mokslininkų ir praktikų žinias apie Vidurio ir Rytų Europos šalyse vykstančius ekonominės transfor­ macijos procesus, bet ir prisidės prie tolimesnio tarpuniversitetinio bendra­ darbiavimo bei paskatins mokslinį dialogą tarp įvairių šalių ekonomi­ kos ir vadybos krypčių mokslininkų, o tai, be abejonės, turės teigiamą įta­ ką Lietuvos konkurencingumui, pri­ sidės prie visavertiško rinkų integra­ vimo, verslo plėtros ir žinių visuome­ nės kūrimo.

Tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija: etimologija ir onomastika Rugsėjo 26-27 d. VU Filologi­ jos fakultete vyko tarptauti­ nė Kazimiero Būgos konfe­ rencija. Dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos, Suomijos kaip ir kasmet susirinko Kazimiero Būgos auditorijoje ir diskuta­ vo etimologijos ir onomasti­ kos temomis, dalijosi nau­ jausiomis savo mintimis.

Eglė ŽILINSKAITĖ, VU Baltistikos katedra Konferenciją, Lietuvos valstybi­ niam mokslo ir studijų fondui pa­ rėmus, suorganizavo Baltistikos katedros docentė Daiva Sinkevi­ čiūtė ir doktorantas Vytautas Rin­ kevičius. Pranešėjus ir klausytojus pasveikino ir konferenciją pradė­ jo Baltistikos, katedros vedėjas prof. Bonifacas Stundžia, vėliau jis žodį perdavė svečiui iš Lenki­ jos, Vilniaus universiteto garbės daktarui prof. Wojciechui Smoczynskiui (Jogailos universitetas, Krokuva). Profesorius kaip visada gilinosi j lietuviškų žodžių etimolo­ giją, o šj sykį klausytojams pasa­ kojo apie žodžius lavonas, nartas, priemenė, priežida, prisietis, rieškučios, virškinti, žabangai. Prof. Grasilda Blažienė (Lietuvių kalbos institu­ tas) aptarė dar nenagrinėtus prū­ sų toponimus ir pabrėžė, kad prū­ sų vardyno medžiagą vis dar gali­ ma papildyti naujais duomenimis.

Prof. Jūratė Sofija Laučiūtė (Klai­ pėdos universitetas) svarstė, ar ru­ sų kalbos žodžiai nepm, Ilepyn, jiaMa giminiški lietuviškiesiems pirtis, Perkūnas, loma. Svečias iŠ Suomijos prof. Karis Liukkonenas (Helsinkio universitetas) aptarė

Pranešimą skaito VU garbės daktaras, lietuvių kalbos etimologijos žodyno autorius, profesorius Wojciechas Smoczyriskis šešis baltų (kuršių) toponimus piet­ vakarių Suomijoje.

Doc. Miguelis Villanueva Svenssonas (VDU, VU) skaitė pranešimą „Dėl šaknies abliauto baltų-slavų prokalbės ė-statyvo veiksmažo­ džiuose“ ir išvardijo ide. kalbų veiks­ mažodžius, kuriuose abliautas ga­ lėjęs būti. Akad. Zigmas Zinkevičius kalbėjo apie baltų kilmės antroponimus į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taip pristatydamas savo greitai pasi­ rodysiantį veikalą apie lietuvių as­ menvardžius. Dr. Rolando Kregždžio (Kultūros, filosofijos ir meno institu­ tas, Vilnius) mėginimas paaiškinti žo­ džio vėdaras (latvių k. vėders, prūsų k. weders) kilmę sukėlė įdomių disku­ sijų. VU Baltų filologijos katedros doc. Daiva Sinkevičiūtė parodė lie­ tuvių dvikamienių asmenvardžių struktūros paprastėjimo priežastį: jj lemiąs kamienų sandūroje pirmojo kamieno paskutinio priebalsio išny­

kimas prieš antrojo kamieno balsį.

Konferencijos dalyviai klausėsi prof. Vytauto Mažiulio pranešimo apie indoeuropiečių sonantų raidą.

Profesoriaus manymu, sonantų rai­ dą lėmė procesas, profesoriaus pa­ vadintas aliteracine disimiliacija, dėl kurio sonantas praradęs savo nazališkumą, bet ne vokališkumą. Dr. Berndas Gliwa (Latvijos universite­ tas) aptarė augalų pavadinimus su priešdėliu pa-. Konferenciją baigė prof. Birutė Jasiūnaitė (Vilniaus uni­ versitetas), svarsčiusi,ar tam tikri fra­ zeologizmai su daiktavardžiu dūšia galėtų atspindėti seną frazeologinį modelį.

Pranešimų tezes VU Baltistikos ka­ tedra išleido atskira knygele („Tarp­ tautinė Kazimiero Būgos konferen­ cija: etimologija ir onomastika, 2008 m. rugsėjo 26-27 d.“, red. Vytautas Rinkevičius ir Daiva Sinkevičiūtė, Vil­ nius, 2008, 30 p.).

y

■<

universitas

2008 m. spalis

7

vilnensis

konferencijos n

Konferencija, skirta kelionių literatūrai

Periodiniam filosofijos leidiniui „Problemos" -40 metų Prieš 40 metų pasirodė pirmasis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto periodinio leidinio „Problemos“ numeris. To meto Lietuvos intelektiniame gyvenime tai buvo reikšmingas įvykis, sulaukęs didelio ne tik mokslinės, bet ir apskritai skaitančiosios visuomenės susidomėjimo. Tačiau netrukus jis tapo prieštaringų vertinimų objektu ir netgi iškilo grėsmė jo egzistavimui. Šie viešieji

mokslo darbai

<sss:w-n»

PROBLEMOS 73

2008

Rugsėjo 25-26 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė tarpdisciplininė konferencija „Užsienio korespondencija“ (Foreign Correspondence), skirta kelionių literatūrai, kurios kontekste buvo mėginama aptarti tarpkultūrinius europinius ryšius ir identiteto problemą - korespon­ dencijos, tarptautinės žurnalistikos, diplomatinio susirašinėji­ mo ir kelionių knygų reikšmę jų susiformavimui ir raidai.

procesai atliepė sovietinio režimo politines ir ideologines ypatybes.

Pastaraisiais metais „Problemos“ vėl atkreipė į save daugelio kitų mokslo sričių atstovų, leidėjų ir administratorių žvilgsnius,

kai 2005 m. žurnalas - pirmasis iš socialinių ir humanita­ rinių mokslų - buvo įrašytas į ĮSI duomenų bazę.

Prof.Česlovas KALENDA Tiek „Problemų“, tiek moksli­ nės periodikos apskritai leidyba yra svarbus mokslo raidos rodik­ lis, operatyviai pateikiantis nau­ jausių tyrimų rezultatus ir kartu skatinantis tolesnę jų plėtotę. Ki­ ta vertus, periodinis filosofijos lei­ dinys turi kur kas platesnę reikš­ mę, nes kuria dvasinę visuome­ ninio gyvenimo terpę, kelia kul­ tūros lygį, ugdo tolerantiškumą, žadina argumentuotas ir korek­ tiškas viešąsias diskusijas ir pa­ deda sėkmingiau spręsti ben­ dras problemas. „Problemos“ radosi 1968 m. re­ organizavus nuo 1960 m. leistą Lietuvos aukštųjų mokyklų moks­ lo darbų „Filosofija“ seriją (išėjo 8 tomai) į dviejų numerių per me­ tus prenumeruojamą įvairių filo­ sofijos disciplinų mokslinį žurna­ lą (beje, „Problemos“ šiuo metu irgi prenumeruojamos). Per savo egzistavimą žurnalas keturis kar­ tus keitė formatą ir viršelį, bet tu­ riniu ir pobūdžiu liko ištikimas pra­ dinei nuostatai - būti solidžiu pe­ riodiniu filosofijos leidiniu.

Steigiant žurnalą iniciatoriams (J. Barzdaičių!, B. Genzeliui, E. Meškauskui, R. Plečkaičiui ir kt.) teko įveikti nemažai organi­ zacinių sunkumų ir ideologinių barjerų. Reorganizacija pavyko.

1989 m. liepos 8 d. savaitraštis „Literatūra ir menas“, pažymė­ damas leidinio dvidešimtmetį in­ terviu su tuometiniu vyr. redak­ toriumi A. Lozuraičiu, „Proble­ mas“ pavadino „Lietuvos filoso­ fų gyvasties ženklu“. Iš tikrųjų žurnalas tapo Lietuvos aukšto­ siose mokyklose dirbančių filo­ sofijos dėstytojų intelektinės trau­ kos centru ir daug prisidėjo prie intensyvesnio nei anksčiau filo­ sofinės minties plėtojimo ir ne­ dogmatiško mąstymo kultūros ugdymo šalyje. Žurnale buvo iš­ spausdinti kūrybingiausiai filo­ sofijoje besireiškusių ir dabar besireiškiančių autorių straips­ niai, kurie vienais ar kitais aspek­ tais praplėtė Lietuvos filosofijos horizontus, o „Problemų“ steigė­ jai, redaktoriai ir autoriai (B. Gen­ zelis, J. Minkevičius, R. Ozolas, B. Kuzmickas, A. Juozaitis, E. Nekrašas, R. Pavilionis, A. Ne­ savas, V. Radžvilas ir kt.) tapo naujų socialinių procesų, atve­ dusių Lietuvą į nepriklausomos raidos tarpsnį, iniciatoriais ir ak­ tyviausiais dalyviais.

Nemažas „Problemų“ nuopelnas tas, kad sovietmečiu, oficialios vien­ pusiškos ideologijos viešpatavimo sąlygomis, buvo stengtasi bent kuk­ liai, „nekaltomis“ ištraukomis supa­ žindinti skaitytoją su naujausiais Va­ karų filosofų darbais. Tuo tikslu lei­ dinyje atsirado publikacijų skyrius, kuriame pasirodė H. Bergsono, M. Schelerio, K. Jasperso, M. Merleau-Ponty, F. Boaso, R L. Bergerio, T. Luckmanno, A. Schutzo, R Feyerabendo, J. Rawlso, A. Toynbee, K. R. Popperio, R Ricoeuro ir kitų žymių XX a. mąstytojų straipsnių ar veikalų ištraukų vertimų.

Tačiau tai, kad „Problemos“ nežen­ gė koja kojon su politiniu režimu, ne­ galėjo likti nepastebėta ideologinių dogmatikų, kurie partinėje spaudoje ėmė kaltinti žurnalą klasinio požiūrio ignoravimu, buržuazinės filosofijos gynimu, religijos reabilitavimu ir kito­ mis panašiomis „nuodėmėmis“. Iški­ lo grėsmė leidinio egzistavimui. Mat Sovietų Sąjungoje respublikos įstaty­ miškai neturėjo teisės leisti filosofijos žurnalo, tad susidoroti buvo visai ne­ sunku. Padėtį komplikavo ir tai, kad į kovą pakilo ne tik vietiniai „pilkieji kar­ dinolai“, bet ir prievaizdai Maskvoje, pastebėję „Problemas“ įrašytas į tarp­ tautinę duomenų bazę The Philosopher's lndex, produced by Philosopher's Information Center. Be to, žurna­ lo redkolegijos narys J. Minkevičius, vykdamas į pasaulinius filosofų kon­ gresus, visada nuveždavo ir „Proble­ mas“, kurios patekdavo į parodą gre­ ta kitų pasaulyje leidžiamų filosofijos žurnalų. Šitaip užsimezgė ryšiai su ki­

riais, jų mokslinio aktyvumo skati­ nimas. Kita vertus, redakcija siekia palaikyti ryšį su skirtingų kartų vietinių ir išeivijos - filosofais, ver­ žlumą jungdama su patirtimi. Kaip akivaizdžią šios tendencijos ap­ raišką galima paminėti tą faktą, kad leidinyje buvo publikuoti pasi­ traukusių iš gyvenimo filosofų K. Rickevičiūtės, J. Girniaus, J. Gri­ niaus, J. Repšio, E. Meškausko, V. Sezemano bičiulio N. Hartmanno ir kitų iškilių asmenybių laiškai, kurie konkrečiomis detalėmis iliustruoja socialinę ankstesnių laikų atmosfe­ rą, atveria ne vieną kūrėjų asmeny­ bės bruožą, jų kasdienę buitį ir pa­ teikia medžiagos lietuviškos filosofi­ jos istorijos tyrėjams.

Lietuvos valstybės įsitraukimas į euroatlantines struktūras, pri­ brendusi mokslo institucijų refor­ ma iškėlė poreikį ir mūsų filoso­ fams su savo leidiniais integruo­ tis į Europos ir pasaulio konteks­ tą. Tam tikri žingsniai šia kryptimi jau žengti. „Problemose“ spaus­ dinami ne tik vietinių, bet ir kaimy­ ninių šalių Estijos, Suomijos, Len­ kijos, Vokietijos, Prancūzijos, Bal­ tarusijos, taip pat JAV, Turkijos fi­ losofų darbai tiek lietuvių, tiek an­ glų kalba. Žinoma, svarbiausias

tų šalių filosotais ir jų leidiniais, išlikę iki šių dienų. Visi šie dalykai režimo sargams buvo įtartini ir nepageidauti­ ni. Buvo atleistas iš vyr. redaktoriaus pareigų prof. J. Barzdaitis. Bet irto ne­ pakako. Iškilo grėsmė, kad leidinys bus uždarytas. Išeitis surasta tariamai atsisakius žurnalo versijos, ir 10 me­ tų, nuo 26 iki 45 numerio, „Problemos“ formaliai buvo leidžiamos kaip temi­ niai rinkiniai.

Atkūrus nepriklausomybę, iš pra­ džių iškilo nemažai organizacinių, materialinių ir techninių leidybos sunkumų, kurie kelerius metus trik­ dė sistemingą žurnalo pasirodymą.

Laimei, kliūtys pamažu buvo įveik­ tos, ir „Problemos“ įgavo naują kvė­ pavimą. Kartu išsaugotos gerosios tradicijos, iš kurių pažymėtinas kū­ rybinis bendradarbiavimas tiek su ki­ tų šalių filosofais, tiek su įvairių moks­ lų (gamtos, socialinių ar humanita­ rinių) atstovais. Pagrindinė žurnalo redakcijos veiklos kryptis - tai dar­ bas su jaunais, perspektyviais auto­

S. Jankauskas, Z. Norkus, E. Nek­ rašas, R. Plečkaitis, A. Sverdiolas, T. Sodeika ir kt. Kita vertus, svar­ bu, kad mūsų filosofų darbai būtų žinomi ir svetur. Todėl „Problemo­ se“ pasirodo ir lietuvių autorių straipsnių anglų kalba.

2007 m. sukako 500 metų nuo profesionalių filosofijos studijų at­ siradimo Lietuvoje.

Puoselėjant filosofinę mintį mū­ sų krašte reikšmingą vaidmenį at­ liko ir periodiniai leidiniai. XX a. pirmojoje pusėje ėjo žurnalai „Draugija“, „Logos“, „Kosmos“.

Sovietinei okupacijai nutraukus jų leidimą, filosofinės paskirties pe­ riodika atgaivinta tik septintajame dešimtmetyje. Nors politinės ap­ linkybės buvo nepalankios laisvai kūrybinei minčiai gyvuoti, „Proble­ mos“ ir tuo sunkmečiu vis dėlto paliko ženklų pėdsaką Lietuvos fi­ losofijos istorijoje. Dabartyje tę­ siant šias tradicijas „Problemų“ laukia dar didesni darbai.

uždavinys yra plėtoti filosofinę mintį lietuvių kalba, kelti ir gvildenti praktiniu ir teoriniu atžvilgiu aktu­ alias problemas, turtinti ir kurti naują lietuvišką filosofijos termi­ niją. Vaisingai šiuo požiūriu dar­ buojasi mūsų autoriai A. Šlioge­ ris, M. P. Šaulauskas, J. Baranova,

Prof. Regina RUDAITYTĖ

jos bei Bulgarijos; pranešimus skaitė ir trys VU Filologijos fakul­ teto dėstytojos: doc. dr. Dalia Čio-

Konferenciją organizavo trijų uni­ versitetų atstovai: prof. dr. Janas Bormas iš Versalio universiteto (Prancū­ zija), dr. Benjaminas Colbertas iš Volverhamptono universiteto (Didžioji Britanija) ir prof. dr. Regina Rudaitytė iš Vilniaus universiteto.

Daugiausia atstovų į konferen­ ciją atvyko iš Anglijos ir Prancūzi­ jos universitetų, po vieną iš Lenki­

čytė, doc. dr. Genovaitė Dručkutė ir prof. dr. Regina Rudaitytė. Ši konferencija - dar vienas

svarbus žingsnis siekiant įsilieti į tarptautinę akademinę bendruo­ menę ir plačiau joje skleisti lietu­ viškąją literatūrą bei kultūrą.

Konferencijos pranešimus ke­ tinama išspausdinti atskira knyga užsienio leidykloje.

Fizikės moterys į konferencijg pakvietė ir vyrus

Lietuvos fizikų visuomenei ICWIP konferencijoje Seule atstovavo VU Fizikos fakulteto doc. dr. Dalia Šatkovskienė (delegacijos vadovė, centre), KTU doc. dr. Živilė Rutkūnienė ir Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas VU prof. hab. dr. Leonas Valkūnas Spalio 8-10 d. Seule (Pietų Korėja) vyko trečioji Tarptauti­ nės fundamentinės ir taikomo­ sios fizikos sąjungos (IUPAP) organizuojama tarptautinė Moterų fizikių konferencija (ICWIP2008, http://icwip2008.org/). Joje dalyvavo daugiau nei 300 fizikių ir fizikų iš 70 pasaulio šalių.

Doc. dr. Dalia ŠATKOVSKIENĖ, VU FF Teorinės fizikos katedra Konferencijoje buvo pasidalyta naujausiais moksliniais laimėji­ mais ir aptartos moterų karjeros fi­ zikos moksle perspektyvos.

Fizika yra viena iš labiausiai mo­ terų dėmesio stokojanti mokslo sri­ tis - fizikių procentas įvairiose šaly­ se svyruoja nuo 10 iki 20. Lyčių ly­ gybės moksle specialistai pažymi, kad tokia situacija šiuolaikiniame moksle yra netoleruotina, nes nei­

giamai veikia ne tik demokratijos, bet ir paties mokslo plėtojimąsi. Ka­ dangi moterų problema moksle yra ne tik mokslininkių, bet visos moks­ lo visuomenės problema, pirmą kartą konferencijoje dalyvauti bu­ vo pakviesti ir vyrai fizikai.

Konferencijoje plenarinius pra­ nešimus skaitė pasaulinį pripaži­ nimą pelniusios fizikės: Fermi la­ boratorijos (Batavia, JAV) vicedirektorė prof. Young-Kee Kim, ast­ ronome prof. Thaisa Storchi Bergman ir kt. Darbinių seminarų me­ tu konferencijos dalyviai buvo supažindinti su gerąja praktika, kaip fizikos mokslą padaryti pa­ trauklesnį tiksliesiems mokslams gabioms merginoms. Jie taip pat pasidalijo savo šalių patirtimi ska­ tinant jaunas mokslininkes siekti karjeros aukštumų moksle.

Lietuvos delegacija konferenci­ joje pristatė pranešimą, kuriame buvo pateikta išsami šalies fizikių situacijos analizė, paremta nese­ niai pasibaigusio Europos Komi­ sijos bendrosios šeštosios progra­ mos projekto BASNET rezultatais.

universitas

8

2008 m. spalis

vilnensis

ištūrija

Vilniaus universiteto Observatorijos kiemas „U.V.“ tęsia straipsnių ciklų apie Universiteto kiemelius. Šį kartų skaitytojams pristatome VU Obser­ vatorijos kiemų. liškosios mokslo draugijos narys, Pary­ žiaus mokslų akademijos narys kores­ pondentas M. Počobutas išdidžiai teigė, kad Vilniaus observatorija išoriniu puiku­ mu pralenkia garsiąją Grinvičo observa­ toriją. Po observatorija buvo jo kabine­ tas ir butas. Ant observatorijos priestato sienos įmūrytos kelios paminklinės len­ tos. Viršutinėje - citata iš Vergilijaus: „Drą­ sa suteikia senajai visatai naują jėgą.“ Žemiau - užrašas: „Šis namas yra Urani­ jos: eikit šalin, niekingi rūpesčiai. Čia pa­ niekinama menka Žemė: iš čia kylama į žvaigždes.“ Apačioje - paminklinė len­ ta, skirta Edukacinės komisijos - pirmojo Europoje švietimo ministerijos prototipo 150 metų sukakčiai paminėti.

Pietiniame korpuse, kur dabar įsikūru­ si Studentų atstovybė, jėzuitų laikais bu­ vo Akademijos vaistinė, kuriai privilegiją patvirtino karalius. Nors jėzuitų laikais ir nebuvo Medicinos fakulteto, universiteto vaistinė teikė kvalifikuotą pagalbą, joje lankėsi miesto gyventojai. Vaistinė buvo

Vilniaus universiteto Observatorijos kiemas 1970 metais. Iš VUB Rankraščių skyriaus fondų Observatorijos kiemas jėzuitų lai­ kais buvo vadinamas Kolegijos kiemu. Ap­ link esančiuose pastatuose įsikūrė pirmieji j Vilnių atvykę jėzuitai, nuo čia prasidėjo ansamblio formavimasis. Jaukų kiemelį iš rytų ir vakarų supantys pastatai po gaisro XVII a. buvo perstatyti su atviromis arkų ga­ lerijomis, kurios uždengtos XIX a.

Kiemelyje dominuoja observatorijos pastatas su klasicistiniu priestatu, deko­

ruotu zodiako ženklų frizu, kurį suprojek­ tavo ir pastatė universiteto architektas, klasicizmo architektūros pradininkas Martynas Knakfusas. Priestatas buvo pa­ statytas sunkiam prietaisui - dienovidi­ niam kvadrantui ir prisišliejo prie anks­ tesnio barokinio pastato, kuriame dabar išlikęs tik vienas iš dviejų buvusių puoš­ nių observatorijos bokštų. Astronomas ir universiteto rektorius, Londono kara-

pelninga, iš jos surinktų lėšų jėzuitai ga­ lėjo remontuoti ir atstatinėti po gaisrų ir suiručių nuniokotus kolegijos ir akademi­ jos pastatus. Uždraudus prekybą tabaku, spiritu ir antpilais, jėzuitai vaistinę parda­ vė, ir ji perkelta į gretimą pastatą Univer­ siteto gatvėje. Antrajame šio pastato aukš­ te ilgą laiką veikė Universiteto spaustuvė, kurią jėzuitams padovanojo Radvila Naš­ laitėlis. Kiemelį puošiantys klevai čia at­ sirado XX a. pradžioje, dar XVIII a. čia bu­ vo auginamos vaistažolės.

VU Astronomijos observatorija Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija įsteigta 1753 m. Jos projektą parengė astronomas ir architektas Tomas Žebrauskas, gerai susipažinęs su Vienos

ir Prahos observatorijomis.

Observatorija gėrėjosi žymūs miesto svečiai. Vienas jų - karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis - svečių knygoje parašė: „Ką su džiaugsmu regėjau, su tuo liūdėdamas atsisveikinu.“ Baltojoje salėje saugoma senųjų astronominių prietaisų kolekcija. Salėje stovi unikalūs 1622 m. Amsterdame pagaminti gaubliai, geriau išlikę 1750 m. pagaminti ir karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui dedikuoti gaubliai.

1876 m. Observatorija labai nukentėjo nuo gaisro, o 1883 m. buvo uždaryta.

Kiemo paslaptis atskleidžia archeologai Po kelerius metus trukusio re­ monto vienas jaukiausių univer­ siteto ansamblio kiemelių išsiva­ davo nuo pastolių ir sušvito naujomis spalvomis. Pagal atlik­ tus polichromijos tyrimus fasadų spalvas parinko restauratorė Ne­ ringa Šarkauskaitė, kuri prieš tai darbavosi Istorijos fakultete. Res­ tauratorė teigė, kad buvo neleng­ va, nes daugelis pastatų buvo ne­ mažai kartų dažyti skirtingais dažais, o ir pastatai skirtingo lai­ kotarpio, įvairių stilių.

Vietoj trijų senų klevų sužaliuos kadagiai, gebenės, sužydės rodo­ dendrai. Vieni su nostalgija prisi­ mena senus medžius ir juose liz­ dus sukusius varnėnus, kiti džiaugiasi atsinaujinusiu kiemeliu.

Kiemas keitėsi nuo pat univer­ siteto įkūrimo. Pasirodo, kad dar prieš čia įsikuriant jėzuitams bū­ ta kitų statinių. Tai nustatė arche­ ologai.

Remonto metu kiemelį tyrinė­ jęs archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologas Linas Girlevičius „U. V.“ papasakojo apie kiemelyje aptiktus radinius, anks­ čiau čia buvusius statinius, išli­ kusią ikonografinę ir archyvinę medžiagą. Archeologas patvirti­ no, kad kiemelis anksčiau buvo tirtas tik fragmentiškai, iškasta ke­ letas šurfų. Archyvuose išliko ne­ daug bylų iš sovietmečio, nes ren­ giantis universiteto 400 metų jubiliejui daugiau buvo tyrinėtas Didysis kiemas. Beieškodamas medžiagos archyvuose, tyrinėto-

Archeologas Linas Girlevičius kiemelyje aptiko gynybinių įtvirtinimų liekanų jas rado labai vertingą Vlado Drė­ mos surinktą informaciją apie čia buvusius pastatus, chronologiš­ kai atskleidžiančią, kaip formavo­ si vadinamasis Vaistinės sparnas.

Observatorijos kiemelis - tarsi universiteto pradžia, nes vakari­ nis pastatas buvo dovanotas be­ sikuriančiai akademijai. „Do­ miuosi gynybiniais įtvirtinimais, o šis kiemelis yra toje vietoje, kur galbūt jau XIV a. būta gynybinių įtvirtinimų. Gynybinė siena buvo rasta Prezidentūros vidiniame kieme, orientuota į dabartinę Šv.

Jonų bažnyčios varpinę. Kitas tos gynybinės linijos galas ras­ tas 2007 m., tyrinėjant bernardinių Šv. Mykolo vienuolyną - vidi­

niame kieme, orientuotas į gyny­ bai pritaikytą Bernardinų bažny­ čią. Tyrinėjimai Observatorijos kieme patvirtino tokios gynybinės linijos egzistavimą, kadangi bu­ vo žinoma iš dendrochronologinių, architektūrinių tyrimų, kad to­ kie įtvirtinimai čia buvo XVI a. pradžioje, iki pastatant Vilniaus gynybinę sieną“, - pasakojo L. Girlevičius. Tiesa, išlikusi tik apatinė, pamatinė dalis. Preziden­ tūros kieme buvusių gynybinių įtvirtinimų išlikę daugiau. Arche­ ologo manymu, šie įtvirtinimai išnyko, buvo nugriauti ne tik dėl Vilniaus gynybinės sienos pasta­ tymo ar kad netrukdytų naujai sta­ tomų pastatų komunikacijoms, bet

ir dėl 1530 m. Vilniaus gaisro, kai pati miesto struktūra pasikeitė.

Observatorijos kiemelyje aptikti gynybinių įtvirtinimų fragmentai yra maždaug 13-15 metrų atstu­ mu nuo šiaurinio korpuso (Obser­ vatorijos pastato). Siena nėra ly­ giagreti su dabartiniais pastatais.

L. Girlevičiui dėl laiko stokos ne­ pavyko ištirti kultūrinio sluoksnio stratigrafijos, bet, jo nuomone, ankstyvasis pastatas, Jasinskio rezidencija, irgi galėjo būti pritai­ kytas gynybai, nes prieškaryje su­ daręs Vilniaus rekonstrukcinį pla­ ną Štepono Batoro universiteto

mų, buitinės keramikos fragmen­ tus. Šioje zonoje, tyrinėtojų nuo­

profesorius Marijanas Moreliovskis nurodė, kad šioje vietoje bu­ vusi Jasinskio rezjdencija buvo pritaikyta gynybai. Šis planas vaiz­

galerija ir galerijos kituose korpu­ suose statytos pagal itališką ma­ dą. Tai buvo uždaras, jaukus kie­ melis, bet dėl mūsų klimato galerijos vėliau užmūrytos.

Archeologas pasakojo, kad kiemelyje aptikta ir XVII a. pra­ džios pagalbinė mūrinė konstruk­ cija, gal lauko virtuvė. Didesni perstatymai vyko XVIII a., kai sta­ tyta observatorija. Kiemelio vidu­ ryje rastas mūrinio pastato frag­ mentas, statytas XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje. Galbūt tai bu­ vo sargo namelis ar ūkinėms reik­ mėms skirtas pastatas, nugriau­ tas per rekonstrukciją, atkūrus universitetą. Vakarinėje kiemo da­ lyje aptiktas įdomus inžinerinis statinys, tarsi kanalas, mūrytas iš plytų XX a. pradžioje. Jo paskirtis neaiški.

duoja Vilnių iki 1655 m., iki tol, kai maskvėnų ir kazokų armija užėmė miestą ir sugriovė. M. Moreliovskis teigė, kad buvusiame Jasins­ kio pastate buvo bent trys apskriti kertiniai bokšteliai, kurių du išli­ ko, bet vėlesnių perstatymų metu buvo apmūryti, todėl jų nematyti. „Vyskupų rūmai irgi buvo pritai­ kyti gynybai. Observatorijos kie­ me aptikta XVI a. pradžios mūrinė siena turėjo tęstis iki varpinės.

Apatinė Šv. Jonų bažnyčios var­ pinės dalis turėjo būti pradėta sta­ tyti XIV a. pabaigoje. Siena buvo 1,5 metro pločio, bet vėliau nu­ griauta“, - pasakojo archeologas.

Paklaustas apie ankstyviau­ sius radinius Observatorijos kie­ me, L. Girlevičius paminėjo piet­ rytinėje kiemelio dalyje aptiktus XIV-XV a., dar iki mūrinių užstaty­

mone, galėjo būti turgavietė.

Fiurstenhofo plane, parengtame XVIII a. pradžioje, šis kiemelis ma­ tomas kiek mažesnis. Tyrimai pa­ rodė, kad iki pastatant observato­ rijos priestatą XVIII a. antrojoje pusėje ir prie šiaurinio korpuso bu­ vo galerija. Archeologui pavyko aptikti jos fragmentų. Tyrėjus kon­ sultavo architektūros ekspertė Bi­ rutė Gudynaitė, pagal mūrą nusta­ tyta, kad galerija statyta XVII a. pirmojoje pusėje, tikriausiai po di­ džiojo Vilniaus gaisro 1610 m. Ši

Parengė Nijolė BULOTAITĖ

jr

universitas

2008 m. spalis

9

vilnensis

------------------------------------------------------------- jubiliejai t k k i KIEMELĮ PAPUOŠĖ

BOTANIKOS SODO AUGINTINIAI

L. Januškevičienės nuotr.

Vitalija PRIBUŠAUSKAITĖ VU Botanikos sodo landšafto ar­ chitektas Aleksandras Jaruninas sudarė Observatorijos kiemelio es­ kizinį projektą ir kartu su Botani­ kos sodo dendrologais parinko augalus.

Visi pasodinti augalai padau­ ginti ir išauginti VU Botanikos so­ de, Dendrologijos skyriuje.

Kadangi universiteto vadovai pageidavo rododendrų, kiemely­ je jų pasodintos kelios grupės, at­ sižvelgiant į ekologines sąlygas.

Kiemelio dešinėje pusėje paso­ dinti Šlipenbacho rododendrai

Skirmantas Jonas VALIULIS: „Be dėmesio šviesai gero fotografo nebus“ Viktoras DENISENKO DARBAS SU STUDENTAIS KŪRYBIŠKAS

Kokie buvo tie Jūsų 40 fo­ tografijos metų su žurnalis­ tikos studentais?

Metai buvo geri, nes studen­ tai buvo labai įdomūs ir gabūs.

Daugelis iš jų šiandien dirba fotožurnalistikos srityje. Tačiau aš dirbau su žurnalistais ne vienas.

Buvau greta doc. Virgilijaus Juo­ dakio, kuris dabar išėjęs į pensi­ ją. Jis daug padarė, kad būtų dėstoma fotografijos žurnalistika.

V. Juodakis įsteigė laboratoriją, sudarė programas, ilgą laiką pats dėstė. Aš perėmiau tik likučius.

Laboratorijos jau nebeturime, pirmame kurse supažindinu stu­ dentus tik su vaizdo dokumenti­ ka, bet ir tai jau daugiau prakti­ niu požiūriu, tačiau man džiugu, kad iš esmės ta dėstymo tradici­ ja nenunyksta.

Kas jums yra darbas su stu­ dentais?

Darbas su studentais visada yra kūrybiškas. Jis reikalauja la­ bai daug pasiruošimo, diskusijų, gyvo kontakto-ypač per pratybas.

Diskusijų metodą mėgstu ir nau­ doju nuo seno, dar nuo sovietinių laikų. Žurnalistikoje tai buvo įma­

Spalio 22 d. vienas myli­ miausių Vilniaus universi­ teto Žurnalistikos instituto dėstytojų, fotografijos, televizijos ir kino kritikas, menotyrininkas Skirman­ tas Jonas Valiulis šventė 70 metų jubiliejų. Šia proga VU Teatro salėje jis skaitė viešą paskaitą „40 fotografijos metų su žurnalistikos studentais“.

Pasveikinti jubiliato susi­ rinko gausus būrys stu­ dentų ir kolegų. „Univer­ sitas Vilnensis“ S. J. Valiulio jubiliejaus proga siūlo savo skaity­ tojams interviu su šiuo ži­ nomu dėstytoju ir kritiku.

kursuose, kur aš būnu tarp ver­ tintojų. Žinoma, ne visi pasilieka

fotožurnalistikoje, stebiu ir tuos, kurie dirba gretimoje fotografijos menų, reklaminės fotografijos, fo­ tografijos dizaino srityje.

Šiandien Jūs švenčiate sa­ vo jubiliejų. Kokie Jūsų pla­ nai artimiausiems dešim­ čiai metų?

Planų visada daug, bet ne tiek daug yra galimybių. Kol planuo­ ji, atrodo, kad gyveni. Turiu ne­ mažai įsipareigojimų fotografijos istorijai. Neatsisakau senos idė­ jos įkurti lietuvišką erotikos mu­ ziejų, kuriame atsispindėtų ir liau­ dies kultūra, dailės ir fotografijos darbai ir kuris nebūtų tiktai kaip kokia sekso reikmenų parduotu­ vė, kurių ir taip turime daug. No­ riu pagilinti ir kai kuriuos kino is­ torijos siužetus. Ypač tuos, kurie susiję su kinematografininkais, su kuriais teko bendrauti. Jų kū­ ryba man gerai pažįstama, bet apie ją dar mažai rašyta. Kino is­ torijai reikia naujų tyrimų. Laimei, čia dirbti skatina jaunimas, kuris leidžia tokius „sąsiuvinius" apie kino istoriją - tiek Lietuvos, tiek užsienio. Aš šiuose „sąsiuviniuo­ se“ irgi dalyvauju. Jie skirti edu­ kacijai. Manau, jog labai svarbu, kad nuo mokyklos suolo jauni­ mas pratinamas kitaip žiūrėti į ki­

noma daryti, kadangi nuolat buvo aptarinėjami praktikos darbai, vyk­ davo grupinės konsultacijos.

Mėgstu šį metodą, nes jis kartais paskatina naujai pasižiūrėti į foto­ grafijos raidą. Diskusijos metu jau­ tiesi lyg gyvų minčių kamuolyje.

Tai svarbu ypač dabar, kai viskas gana greitai keičiasi, ateina skait­ meninė epocha ir nužymėti kokias nors perspektyvas yra nelengva.

Tačiau ir jaunimas kasmet ateina vis geriau pasiruošęs. Pirmakur­ siai fotografuoja iš peties, kol jiems nenusibosta.

pakraščiuose, pasodinti visžaliai pažeme besidriekiantys augalai: driekusis (Damerio) kaulenis (Cotoneasterdammeri), gulstieji kada­ giai 'Prince of Wales‘ (Juniperus horizontalis) ir kalninių šilžiurkščių (Paxistima canbyi) grupė.

Tarp paprastųjų gebenių (Hedera helix) pasodinta penkių ro­ dodendrų grupė. Tai jakušimaniniai rododendrai, kurių tėvynė Japonija, Jakušimos sala.

Kiemelio centre-obels ‘August Vaga' sodinukas. Šios obels moti­

Prof. Remigijui CIEGIUI 50 metų

ninis augalas (kurį prieš daugelį metų padovanojo estų dendrologai) tapo tikra Dendrologijos sky­ riaus puošmena. Jos žiedų grožis ir žydėjimas stulbinantis. Netoli obels, prie pastato, pasodinti šluotelinių hortenzijų krūmai, kurių žie­ dai prasiskleidžia antroje vasa­ ros pusėje.

Stebiu ir domiuosi, nes su dau­ geliu turiu reikalų ir vėliau, po to, kai jie baigia mokslus. Ypač daug pavyksta bendrauti su tais, kurie išeina į fotožurnalistiką. Ne­ retai tenka susidurti su buvusių studentų darbais įvairiuose kon-

Remigijus baigė Kauno politech­ nikos institutą, įgydamas inžinie­ riaus chemiko - technologo kvalifi­ kaciją. Vėliau jis įstojo į VU Kauno vakarinį fakultetą, kurį baigė 1989 m., įgydamas ekonomisto kvalifika­ ciją. 1995 m. jis parašė socialinių mokslų (ekonomikos) daktaro diser­ taciją iš ekologijos srities ir ją sėk­ mingai apgynė. 2001 m. jam su­ teiktas docento vardas.

Būdamas be galo energingas ir užsispyręs, Remigijus ir toliau darbavosi mokslo labui. 2002 m.

VDU sėkmingai apgynė socialinių mokslų (vadyba ir administravi­ mas) habilituoto daktaro diserta­ ciją. 2005 m. jam suteiktas profe­ soriaus vardas.

Kaip vertinate tą faktą, kad šiandien kiekvienas, kuris turi fotografuojantį telefoną, gali jaustis fo­ tografu?

Nuotr. iš asmen. albumo

(Rhododendron schlipenbachii), mėgėjų tituluojami karališkosio­ mis azalijomis. Azalijomis vadina­ mi tie rododendrai, kurie rudenį numeta lapus.

Kairėje kiemelio pusėje paso­ dinta rododendrų grupė. Centre visžalis rododendras ‘Lee's Dark Purple', greta du baltažiedžiai visžaliai 'Cunnigham's White‘ ro­ dodendrai. Grupės pakraščiuose žemaūgiai rododendrai 'Amethyst' ir ‘Pink Drift'. Rododendrai žydi gegužės pabaigoje - birželio pra­ džioje. Greta rododendrų paso­ dintos siauralapės balžuvos 'Compacta’ (Andromeda polifolia 'Compacta') ir pavasarinės erikos (Erica carnea).

Erikų žiedai prasiskleidžia anksti pavasarį, o kartais tirpstant sniegui.

Balžuvos žydi gegužės-birželio mėn. Erikos, balžuvos ir rododen­ drai priklauso tai pačiai erikinių šeimai. Visi erikinių augalų sodi­ nukai išauginti Kairėnuose, rododendryne. Šiame plotelyje, grupės

Ar stebite savo buvusių stu­ dentų laimėjimus? Domitės, kaip jiems sekasi?

Bandoma atsakyti į klausi­ mus - kas yra medijos, ko­ kie jų santykiai? Svarbiausia atsakyti į klausimą - kodėl tas sugrįžimas vis vien yra žingsnis į priekį? Reikia su­ prasti, kad liko anuo metu nepanaudotų ar nesuprastų praktinių ir teorinių galimy­ bių. Kyla visai naujų ir įdo­ mių problemų. Pavyzdžiui, kaip reikia portretuoti žmo­ gų? Per sekundę ar pusę va­ landos? Per kokį laiką žmo­ gus sugeba atsiverti?

ną, gilintis j Lietuvos kino istoriją.

Jeigu bus daugiau tokių eduka­ cinių projektų - mielai į juos įsi­ trauksiu.

PATARIMAS FOTOGRAFAMS STEBĖTI ŠVIESĄ

Kaip pakeitė spaudos foto­ grafiją skaitmeninio forma­ to atsiradimas?

Labai sustiprėjo operatyvu­ mas. Tai turėjo įtakos internetinei žiniasklaidai ir net televizijai.

Ir aš pats galų gale turiu tokį mo­ bilųjį telefoną, kur galiu vaizdą iš karto gauti ir išsiųsti, tad do­ miuosi tuo ir praktiniu požiūriu. Žinoma, labai padaugėjo ir ne­

labai kokybiškų vaizdų. Atsiran­ da vadinamoji „vaizdo ekologi­ jos" problema, kurią kelia jaunimas. Iš tikrųjų neduoda ra­ mybės klausimai - kaip nustatyti tą naują kokybę, kaip ją įvertinti, kaip ją skatinti? Įdomu stebėti dabartinės me­ ninės kūrybinės fotografijos pa­ sikeitimus - ir Lietuvoje, ir užsie­ nyje. Panaudojamos senos technologijos. Galima sakyti, vyksta grįžimas ieškant menišku­ mo, skirtumo nuo skaitmeninės fotografijos. Grįžtama vos ne prie XIX a. dagerotipo metodų. Čia nė­ ra šiaip sau sugrįžimas į praeitį, jis turi ir rimtą teorinį pagrindimą.

suteikia internetas. Kiekvienas tampa poetu, kūrėju. Ar gali būti 50 mln. poetų? Žinoma, kad ne,

bet pati galimybė parašyti 2-3 ei­ lutes ir jas paskelbti yra vertin­ ga. Aš pats dalyvavau „Vilniaus haiku“ konkurse ir tikrai buvo di­ delis malonumas jaustis poetu kaip ir kiti. Naujos technologijos milijonams žmonių sudaro gali­ mybę išreikšti save, tačiau dar ne visi tai yra supratę ir įvertinę.

Jūsų receptas - kaip tapti geru fotografu? Kokios sa­ vybės būtinos? Šias savybes įvardijo Janas

Bulhakas - tas žmogus, kuris įsteigė fotografijos specialybę Vilniaus universitete (kitais me­ tais minėsim to įvykio 80-metį).

Jis yra pasakęs, kad reikia mo­ kėti stebėti šviesą. Daryti tai net nefotografuojant. Stebėti šviesą ne tik gamtoje, bet ir mieste - žiū­ rėti, kaip atrodo medžiai, namų šešėliai, kokia yra dangaus švie­ sa, kaip debesys slenka. Šviesos jautrumą reikia ugdyti, jis atsiran­ da ne iš karto. Vienam to duota daugiau, kitam - mažiau, bet be dėmesio šviesai gero fotografo nebus. Ne veltui „foto" - irgi reiškia „šviesa“.

nografijos. Per savo pedagoginę mokslinę veiklą jis yra paskelbęs apie 200 mokslinių straipsnių, dar­ bų iš ekonomikos bei ekologijos sričių. Profesorius nuolat daly­ vauja respublikinėse ir tarptauti­ nėse konferencijose ne tik kaip pranešėjas, bet ir kaip organiza­ cinio komiteto narys. Jis ir toliau intensyviai dirba savo pamėgtoje mokslinėje pedagoginėje srityje ir planuoja išleisti dar ne vieną monografiją ar vadovėlį.

Mes tikime, kad nuėjęs pusę gyvenimo kelio ir išleidęs tiek in­ telektinės produkcijos, kitą gyve­ nimo atkarpą Remigijus įveiks dar sėkmingiau ir pasieks nė kiek ne mažesnių pergalių moksle.

Spalio 18 d. profe­ sorius, habilituo­ tas daktaras Re­ migijus Čiegis pa­ sitiko savo 50-mečio jubiliejų.

Jausdamas, kad to­ bulėjimui nėra ribų, o gyvenimas greit bėga į priekį, profesorius kelia savo kvalifikaciją užsie­ nio universitetuose (Da­ nijoje, Švedijoje). Jis ir toliau skaito paskaitas ne tik VU Kauno humanitariniame fakulte­ te, bet ir Vytauto Didžiojo, Klaipė­ dos, Šiaulių universitetuose.

Viena vertus, gerai, kad tokių žmonių daug. Jiems organizuojami įvairūs kūry­ biniai konkursai, jie skatina­ mi irgi peržengti tam tikrą ele­ mentarų lygį. Gerai, kad technologijos yra prieinamos. Čia kaip ir tos galimybės, kurias

Remigijaus darštumą liudija ir gausios publikacijos. Kasmet iš­ leidžiamos viena ar kelios jo mo­ kymo knygos, vadovėliai ar mo­

Kolegų vardu - VU Kauno humanitarinio fakulteto doc. Vytautas Šiaudytis

universitas

10

vilnensis

2008 m. spalis

atmes - studentai---------------------------------------------------------------------------

Vilniaus universitetas pirmakursio akimis Rugsėjis daugeliui yra naujų lūkesčių, planų ir, žinoma, naujų darbų pradžia. Ypač naujais poty­ riais rugsėjis įsimintinas pirmakursiams. Prabėgus pirmajam mokslo metų mėnesiui, spėję praverti daugelį universiteto durų, išklausyti ne vienq ir ne dvi įdomias ar nelabai paskaitas, jau ir jie galėjo susidaryti tam tikrq nuomonę apie pasaulį, į kurį papuolė, prisikaupti daugybę įspūdžių, patyrimų. „U. V.“ teiraujasi pirmakursių, kaip prabėgo pirmasis visai kitoks jų gyvenime rugsėjis ir koks gi at­ rodo Vilniaus universitetas jų akimis. „Man universitetas iš pra­ džių pasirodė labai įdomi ir kartu sudėtinga institucija. Iš tikrųjų buvo labai didelis skir­ tumas po mokyklos. Rodos, dar nespėji susigaudyti, ar čia vis dar pamokos, ar ne­ be, ar dėstytojai dar vis kaip mokytojai, ar ne. Bet, nepai­ sant visko, gana lengvai pri­ sitaikiau Vilniuje. Galbūt dėl to, kad visą gyvenimą sva­ jojau studijuoti Vilniaus uni­ versitete. Nuo mažens girdavausi giminėms, kad išvažiuosiu j Vilnių (juokia­ si). Ir esu be galo laiminga, kad svajonės pildosi.“ (Aistė, Komunikacijos fakultetas, žurnalistika) „Universitetas labai didelio įspūdžio nepaliko, kur kas la­ biau jaudino tai, kad aš-išsva­ jotame VU. Prisitaikyti nebuvo sunku, visi dėstytojai skaitė įvadines paskaitas, supažindi­ no su tvarka. Taigi pirmoji sa­ vaitė buvo lengva, skirta adap­ tacijai. Tačiau iki šiol sunku priprasti prie be galo ilgų per­ traukų tarp paskaitų. Šiaip di­

delių pokyčių gyvenime nepa­ tyriau, išskyrus tai, kad dabar reikia labai daug skaityti ir vi­ suomet vėlai grįžtu iš paskai­

tų. Vis dėlto be galo pasiilgau mokyklos ir pigaus valgyk­ los maisto, nes kapitalistiniam Vilniuje studentui būti so­ čiam labai brangu.“ (Karolina, Filosofijos fakultetas, filosofija) „Man universitetas iš pra­ džių jokio įspūdžio nepadarė, nes paprasčiausiai nieko ne­ pažinojau. Bet šiaip tiek pa­ čiame Vilniuje, tiek universi­ tete adaptavaus greitai.

Labiausiai prie to prisidėjo pir­ makursių stovykla. Tiesą sa­ kant, nejaučiu didelio skirtu­ mo nuo mokyklos: dėstytojai kaip mokytojai, tik tiek, kad čia gal kiek laisviau - nori eini, nori ne. Nors dirbti reikia daugiau savarankiškai. Man labai pa­ tinka tai, kad čia su mumis bendrauja ir elgiasi kaip su suaugusiais žmonėmis. Kurso draugai taip pat visai nie­ ko, visokių yra, visokių ir reikia. Turbūt didžiausias pokytis mano gyvenime - veiklos atžvilgiu. Joniškyje turėjau labai daug užsiėmimų, bet ir Vilniuje jau pamažu „įsivažiuoju“ visokie chorai, studentiška veikla. Patinka sostinėje, džiau­ giuosi dabartiniu gyvenimu.“ (Edvardas, Komunikacijos fakultetas, žurnalistika)

„Sistema Vilniaus universitete tikrai patinka ir pačiu uni­ versitetu esu labai patenkinta, o kalbant apie specialy­ bę... Nenoriu susidaryti išankstinės nuomonės, žinoma, bet kol kas nesu labai patenkinta. Nors vis dėlto dėstytojai

čia tikrai labai šaunūs, jie man patinka daug labiau nei mokytojai mokykloje.

Tiesiog jų visai kitoks ben­ dravimas, daug priimtines­ nis asmeniškai man. Dau­ guma dėstytojų į tave žiūri ne kaip j pirmakursį studen­ tą, o kaip j sau lygų kolegą.

Mokslo požiūriu universite­ te taip pat kur kas lengviau nei mokykoje. Iš tikrųjų pir­ masis mėnuo atnešė ir la­ bai didelį netikėtumą: ma­ ne išrinko seniūne. Tai buvo tikrai nelaukta, bet ma­ loniai nudžiugino. Esu labai patenkinta Vilniumi ir gyvenimu čia.“ (Gintarė, Komunikacijos fakultetas, informologija)

„Universitetas man pasi­ rodė kaip mokykla. Skirtu­ mas tik tas, kad čia nėra pa­ mokų, mokytojų, o yra paskaitos ir dėstytojai. Na, ži­ noma, čia aš gausiu aukštą­ jį išsilavinimą ir, tikiuosi, bū­ siu įvertinta. Pirmą dieną labiausiai mane nustebino tai, kad visi universitete dėvi baltus chalatus, taigi aš esu ne išimtis-taip pat vilkiu cha­ latą. Tai lyg ir Medicinos fa­ kulteto uniforma. Universite­ te prisitaikiau gan greitai, nes neišvengiamai turi bendrau­ ti su savo kolegomis. Dabartinis mano gyvenimas nuo anks­ tesnio skiriasi tuo, kad tampu savarankiškesnė, atsakingesnė, pati priimu sprendimus. Universitetas iš tiesų daro didelę įtaką dabartiniam mano gyvenimui.“ (Gabrielė, Medicinos fakultetas, ergoterapija) Kalbino Milda VILIKANSKYTĖ

Gruzijos studentai semsis patirties iš VU SA Gruzijos Tbilisio universiteto studen­ tų atstovai lapkričio 22-28 d. sve­ čiuosis Vilniaus universitete (VU). Čia jie susitiks su VU Studentų at­ stovybės (VU SA) nariais, susipa­ žins su jų veikla ir semsis patirties.

Bendradarbiavimas su Tbilisio univer­ siteto studentais trunka jau ne vienerius metus, bet šis vizitas bus pirmasis. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės tarptauti­ nės srities koordinatorė Justina Kamins­ kaitė patenkinta, kad vyksta šis projektas. „Kaip tik šiuo metu, po įvykių Gruzijoje, la­ bai svarbu ne tik akademinis bendravimas.

Moralinis palaikymas ir visokeriopa para­ ma Gruzijos studentams dabar ypač rei­ kalinga“, - kalbėjo J. Kaminskaitė. Šis projektas atneš abipusę naudą-kei­

timasis vertingomis žiniomis, patirtimi ir dis­ kusijos aktualiais klausimais užtikrins ko­ kybiškesnį studentų atstovavimą ir atskleis galimus akademinių problemų sprendimo būdus.

Viešnagės metu studentai iš Gruzijos bus supažindinti su VU administracija ir darbo tvarka, aplankys VU SA padalinius fakultetuose, studentų mokslines draugi­ jas, didžiausio laikraščio studentams „Stu­ dentų era“ redakciją ir studentų radiją „Start FM“. į savaitę laiko truksiantį projek­ tą galės įsitraukti visi Vilniaus universiteto studentai - dalyvauti įvairiose diskusijose, debatuose ir kultūriniuose vakaruose.

Nebus pamiršta ir aukštojo mokslo te­ ma. Diskusijoje bus pristatytos abiejų vals­ tybių aukštojo mokslo sistemos, jų raidos tendencijos, bus svarstoma, kaip studen­ tai gali prisidėti prie šios sistemos tobuli­ nimo ir studijų kokybės užtikrinimo.

FIDI šachmatai stebino praeivius Artūras KETLERIUS Rugsėjo 20 d. nuo Katedros aikštės iki Sereikiškių parko praeivius stabdė ir viliojo įvairios atrakcijos - vyko šachmatų mėgėjų turnyras Ostapo Benderio taurei laimėti.

Vienas įdomiausių vaizdų buvo VU

Fizikos fakulteto studentų darbo vaisius -

FiDi šachmatai. Labiausiai žiūrovų akį traukė jų dydis (žemiausia figūra - 2,5

metro, aukščiausia - apie 5 metrų aukščio),

kirbėjo noras pamatyti, kaip pluša studentai, nešiojantys figūras po žaidimo lentą. Visoms figūroms pagaminti fizikai sunaudojo apie keturis šimtus kilogramų dažų ir septynias tonas faneros, o karaliaus figūra sveria du šimtus penkiasdešimt kilogramų.

Autoriaus nuotraukoje: Didžiausi pasaulyje šachmatai - Fizikos fakulteto studentų kūrinys užfiksuotas kaip Lietuvos rekordas, o iki Gineso knygos fizikams reikia įvykdyti dar keletą papildomų reikalavimų.

Plačiau - www.vilnensis.vu.lt

____________________________________ _______ mes - studentai a

Sporto medikas mato perspektyvą Lietuvoje Vilniaus universiteto sporto medicinos rezidentas Andrius Ramonas bėga maratonus, fotografuoja, groja trimitu ir sako: „Moky­ tis reikia iš geriausiųjų“.

Todėl jis ir pasirinko magistro studijas užsienyje, Notingemo (Nottingham) universite­ te, kuriame rengiami vieni geriausių pasaulio sporto medikų. Tiesa, Andrius Anglijoje žada būti neilgai lygiai po metų su sukaupta patirtimi jis ketina grįžti į Lietuvą ir čia įgyvendinti tai, kq išmoko užsienio aukšto­ joje mokykloje.

Inga JANIULYTĖ

Sporto mediciną studijuos Notingeme Nuo pat vaikystės Andriui buvo artima medikų aplinka - abu jo tėvai medikai. Tačiau studijuoda­ mas mediciną Andrius turėjo svarstymų ir dėl kitų - fotografi­ jos, architektūros studijų. Bet li­ ko ten pat ir septintaisiais studijų metais apsisprendė būti būtent sporto mediku. Dabar Andrius sporto medicinos rezidentas Vil­ niaus universitete, o jau kitą die­ ną po pokalbio išvyko į Notingemą studijuoti sporto medicinos magistrantūros. Kodėl nuspren­ dė vykti į užsienį? „Notingemo universitetas turi gilias sporto me­ dicinos mokymo šaknis. Jie rim­ tai žiūri j studijas“, - tikina An­ drius. Tačiau tai ne vieninteliai jo motyvai: jo teigimu, išvažiavimas ir aplinkos pakeitimas, kaip ir ma­ ratono bėgimas, truputį jį sukrės, mobilizuos ir suteiks galimybę „padaryti daugiau nei įprastai“.

Andrius pateikė prašymą dėl fi­ nansinės paramos vienai sporto organizacijai, o kol kas studijuos

savo lėšomis. Paklaustas, ar ža­ da grįžti atgal, Andrius lakoniš­ kas: „Žinoma." Andrius dar nėra

gavęs pasiūlymų dirbti užsieny­ je, tačiau neatmeta galimybės, kad Notingeme gali tokių pasiū­ lymų gauti, ir jei taip atsitiktų juos apsvarstytų. „Pinigai nebūtų svarbiausias dalykas. Lietuvoje nuoširdžiai dirbantis medikas gali išlaikyti šeimą. Atlyginimai tikrai augs“, - apie kriterijus, kuriuos taikytų pasirinkdamas darbovie­ tę, kalbėjo medikas.

Vadina save mėgėju Pernai Olandijoje vykusiame Amsterdamo maratono bėgime Andrius, finišavęs 57-as, pasiro­ dė sėkmingiausiai tarp lietuvių. Čia jis pasiekė savo asmeninį re­ kordą: maratono distanciją, t. y. 42 kilometrus 195 metrus, įveikė per 2 valandas 35 minutes ir 5 sekun­ des. Rugsėjo 13-ąją vykusiame penktajame tarptautiniame Vil­ niaus maratono bėgime pusės maratono distancijoje Andrius už­ ėmė antrą vietą. 26-erių vyras da­ lyvavo ir pirmajame Vilniaus ma­ ratone, taip pat Barselonos, Edin­

Andrius (antras iš dešinės) su kurso draugais. Nuotr. iš asm. albumo

Fizikė studentė skina laurus tarptautiniuose renginiuose VU Fizikos fakulteto studentė Ele­ na Tamaševičiūtė rugsėjo 7-10 d.

Budapešte dalyvavo tarptautiniame simpoziume „Nonlinear Theory and its Applications, NOLTA'2008“. Jos žodinis pranešimas „Adaptive con-

trol of steady statės and slowly varying statės of Duffing-Holmes type system with high-pass unstable filter“ buvo įvertintas Sidabro prizu.

Tai jau antrasis E. Tamaševičiūtės tarptautinis mokslinis laimėji­

burgo, Paryžiaus maratonuose.

Andrius pabrėžia, kad užsiima ne profesionaliu, o mėgėjišku spor­ tu, taigi ir maratoną sieja su turis­ tiniais tikslais. „Tai pomėgis, į kurį žiūriu rimtai“, - šypsosi Andrius ir priduria, kad profesionalai siekia aukščiausių rezultatų dėl finansi­ nės naudos, o jis renkasi varžy­ bas ne pagal tai, kokį rezultatą jo­ se galėtų pasiekti, kokį prizą gau­ ti, o pagal tai, kokį malonumą jos suteiks.

Vis dėlto nebėgusiems marato­ no smalsu, ką sportininkas gal­ voja bėgdamas tokį ilgą laiką?

Turbūt natūralu, kad sporto me­ dikas galvoja tai, ką ir turi galvoti sporto medikas: „skenuoja“ savo kūną, seka pulsą ir kvėpavimą. „Tai - sporto medicina ir spor­ tas - abipusis procesas“, - sako Andrius.

Domina ultradistancijos Andrius dirbo su olimpine spor­ tinio ėjimo rinktine. Dabar jį domi­ na žmogaus ištvermės galimybės: „Norėčiau dirbti su ultradistancijų (ilgesnių nei maratonas) bėgi­ kais.“ Dar vienas noras - visą gy­ venimą mėgėjiškai sportuoti.

O netolimoje ateityje, po metų, Andrius įsivaizduoja save Lietu­ voje, grįžusį iš Anglijos su naujų žinių ir idėjų bagažu, jau pradėju­ sį čia dirbti ir įgyvendinantį tai, ką išmoko.

Pasak Andriaus, sporto medici­ nos lygis Lietuvoje yra pakanka­ mas, sporto medikų perspektyva gera. „Rezidentai įdarbinami. Sti­ pendijos ir atlyginimai gerėja. Ne­ būtina verstis per galvą - dirbti ir studijuoti vienu metu. Sporto me­ dicinos srityje dar daug ką gali­ ma nuveikti, to daryti aš čia ir grį­ šiu“, - entuziastingai tikina jis.

Tarptautiniai mokymai

baskų krašte Kokios šalies studentu nors trumpam svajojate pabūti?

Norvegijos? Jungtinių Arabų Emyratų? O gal egzotiškosios Indijos? Šį kartą Vilniaus universitetas kartu su Ispanijos Deusto universitetu keturiems VU Teisės fakulteto studen­ tams padovanojo galimybę pasijusti koridos ir flamenko

tėvynės - Ispanijos - akademinės bendruomenės dalimi Šiais metais laimingųjų, atstovavusių Lietuvai, sąra’ „ papildė D. Cvirka, E. Meškys, D. Lurje ir K. Michailovskytė.

Rugsėjo 17-26 d. Bilbao mies­ te esančiame Deusto universite­ te rinkosi studentai iš įvairių pa­ saulio kampelių - čia buvo gali­ ma sutikti ne tik Prancūzijos, Ško­ tijos ar Didžiosios Britanijos atsto­ vų, bet ir jaunųjų teisininkų iš In­ donezijos, Meksikos, Brazilijos ir kitų tolimų mums šalių. Dešimt dienų trukusiuose intensyvaus po­ būdžio mokymuose organizatoriai bandė suderinti teisės ir tarptauti­ nės prekybos klausimus ir panag­ rinėti su tuo susijusias problemas.

Vis dėlto didžiausią įspūdį lietu­ vių atstovams paliko teisminė inscenizacija, surengta aukš­ čiausiajame baskų teisme. Kaip žinome, teisminės inscenizacijos tikslas - suteikti studentams pasi­ tikėjimo aiškiai ir suprantamai iš­ dėstant savo poziciją per teismo procesą. Teisminių inscenizacijų metu mokomasi praktinių dalykų, kurie padėtų teisininkui įgytas te­ orines žinias pritaikyti praktiškai.

E. Meškys, dalyvavęs minėtoje teismo inscenizacijoje baskų teis­ me, pasakojo, esą buvę smagu jau nuo pat pasiruošimo momen­ to iki kalbos teismui kūrimo ir pa­ ties dalyvavimo teismo procese.

Vaikinas stebėjosi ir gerai organi­ zuotų mokymų Ispanijoje intensy­ vumu - kasdien iki pietų vykdavo paskaitos mediacijos, arbitražo, tarptautinės privatinės teisės te­ momis, kurias skaitydavo dėstyto­ jai iš įvairių pasaulio šalių, o po pietų studentams tekdavo ruoštis teisminei inscenizacijai - ieškoti reikalingos informacijos ir tinka­ mų bylai argumentų.

Lietuvos jaunieji teisininkai, de­ šimt dienų praleidę saulėtoje Is­ panijoje, tikino, kad pats mokslo lygis šioje šalyje nedaro didelio įspūdžio, o Vilniaus universiteto Teisės fakultetas galėtų drąsiai konkuruoti su Deusto universite­ tu. Studentai didžiuodamiesi pri­

siminė kartu vykusio VU TF dėsty­ tojo A. Smaliuko paskaitas, - šis dėstytojas buvo įpareigotas kartu su ispanų atstovu prižiūrėti ir rengti paskirtą studentų grupę teisminės inscenizacijos procesui. A. Sma­ liukas puikiai atstovavo VU TF surengęs porą neeilinių paskaitų lietuvis privertė apstulbti net ir la­ biausiai išpaikintus studentus.

Tarptautinę teisę studijuojantis D. Cvirka pasakojo į Ispaniją no­ rėjęs vykti dėl keleto priežasčių: viliojo galimybė paragauti kitos šalies dėstymo metodikos, įvertin­ ti požiūrį į studentus ir dėstymą ir, be abejo, artimesnė pažintis su tarptautinės teisės dalyku. Ispanai, surengę tarptautinio lygio intensy­ vius mokymus, nuo pradžios iki ga­ lo stengėsi išlaikyti aukštą rengi­ nio lygį. Nors studentų iš viso pa­ saulio atvyko per 80, visi buvo ap­ gyvendinti atskiruose kambariuo­ se, su nuosavu dušu, galimybe kambaryje naudotis nemokamu in­ ternetu ir tris kartus per dieną mė­ gautis ispaniška virtuve. Lietuviai, greitai susidraugavę su užsienio studentais, netrukus ne tik kartu mokėsi, bet ir leido laisvalaikį ap­ žiūrinėdami Guggenheimo muzie­ jų ir nuostabią Bilbao miesto archi­ tektūrą didingų kalnų fone. Vietiniai gyventojai - baskai mūsiškiams su­ darė niekada neskubančių, labai atsipalaidavusių ir geranoriškų tu­ ristų atžvilgiu žmonių įspūdį.

Vilniaus universiteto Teisės fa­ kulteto studentai pripažįsta - ke­ lionė buvo varginanti, o mokymų intensyvumas išsunkė visas jėgas, tačiau čia pat nostalgiškai šypteli kiekvienam studentui yra labai svarbu įgyti tarptautinės patirties, sužinoti tarptautiąio lygio teisines problemas, jų galimus sprendimo būdus. Be to, kiekvienas iš jų sva­ jojo pamatyti Ispaniją ir bent trum­ pam pasijausti baskų studentu...

TF inform.

„Sporto medicina neįsivaizduoja­ ma be sporto“, - mano Andrius mas. Prieš metus Aberdyne (Jung­ tinė Karalystė) tarptautinėje kon­ ferencijoje „Nonlinear Dynamics and Chaos: Advances and Perspectives“, skirtoje prof. Celso Grebogi 60 metų jubiliejui, studen­ tė pateikė pranešimą „Stabilization of unstable periodic orbits in chaotic Duffing-Holmes oscillator by second order resonant negative feedback“ ir laimėjo 1-ąją vie­ tą stendinių pranešimų konkurse.

Jaunieji teisininkai Ispanijoje praleido 10 dienų ir džiaugiasi įgyta tarptautine patirtimi

universitas

12

2008 m. spalis

vilnensis

sKakultūra---------------------------------------------------------------------------------------

„Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009" renginius Universiteto meno kolektyvai papildys įspūdingais pasirodymais

Martynas SUSLAVIČIUS Dar geras pusmetis - ir Lietu­ va atsidurs Europos akiratyje.

2009-aisiais mūsų valstybės sos­ tinė taps Europos kultūros sosti­ ne, j ją, nuoširdžiai tikimės, ims plūsti meno ir kultūrinių įdomy­ bių ištroškę užsieniečiai iš Seno­ jo žemyno ir viso pasaulio.

Vilniaus universiteto bendruo­ menei ateinantys metai bus ypa­ tingi ne tik tuo, kad Vilnius taps Europos kultūros sostine - laukia ir 430 metų jubiliejus. Šia proga

VU sieks ne tik pažymėti sukaktį, bet ir įsilieti į projektą „VEKS 2009“.

Vilniaus universiteto Kultūros centro meno vadovės Rasos Gelgotienės projektas „Laudate Organum Magnum“ suteiks gali­ mybę vilniečiams ir miesto sve­ čiams aplankyti net dvylika var­ gonų muzikos koncertų.

Galėsime išgirsti po tris baroko epochos vargonų muzikos, var­ gonų ir vokalinės muzikos, vargo­ nų ir instrumentinės bei vargonų

ir chorinės muzikos koncertus.

Koncertuose dalyvaus žymiausi Lietuvos vargonininkai, taip pat bus kviečiami garsūs užsienio muzikantai. Numatyta ir platesnė pažintinė programa: keturių pa­ skaitų ciklas, kuriuo žinomi var­ gonininkai supažindins su vargo­ nų istorija, papasakos apie jų restauravimo ypatumus, iliustruo­ dami savo paskaitas gyvu skam­ besiu. Vienas pagrindinių projek­ to tikslų - prikelti naujam aktyviam meniniam gyvenimui neįkainoja­ mą kultūros paveldo objektą - Vil­ niaus universiteto Šv. Jonų baž­ nyčios didžiuosius barokinius vargonus.

Daugybę menininkų subursiantis projektas - menų festiva­ lis „Gaude Alma Mater“ startuos balandžio 1-ąją ir baigsis gegu­ žės 17-ąją. Programoje dalyvaus visas būrys profesionalių meni­ ninkų, taip pat visi Vilniaus uni­ versiteto meno kolektyvai, tarp kurių yra tarptautinių festivalių laureatų, laimėjusių aukščiau­ sius apdovanojimus.

Projektas bus padalytas į ketu­ rias sekcijas: „Artės Chorales“,

„Artės Instrumentales“, „Artės Dramaticae“ ir „Artės Populares“.

Festivalio atidarymas prasi­ dės nuo „Artės Chorales“ dalies, kurioje dalyvaus trys VU chorai, solistai, vargonininkai, aktoriai, taip pat bus rodoma videoprojekcija taikos tema. „Artės Instru­ mentales“ dalyje bus galima išgirsti VU kamerinio orkestro ju­ biliejinį koncertą. Šiai daliai taip

pat priskiriamas „Laudate Orga­ num Magnum“ vargonų muzikos ciklas.

Teatro mėgėjus turėtų sužavė­ ti „Artės Dramaticae“ dalis, ku­ rioje bus galima išvysti VU teatro trupės „Minimum“ muzikinio spek­ taklio „Gaudeamus igitur“ prem­ jerą. Bet tai ne vienintelė premje­ ra - VU teatro Kinetinės trupės spektaklį „Pažinimo medis“ žiūro­ vai taip pat išvys pirmą kartą.

Mėgstančių pasisėdėjimus ir vakarones laukia maloni staigme­ na. „Artės Populares“ sekcijoje numatyta vakaronė VU kiemuose kartu su folkloro ansambliu „Rati­ lio“ ir liaudies muzikos ansambliu „Jaunimėlis“.

ALMA MATER MUSICALIS kviečia į koncertinį sezoną Lietuvos muzikų rėmimo fon­ das jau šešioliktą koncertinį se­ zoną sukviečia akademinę ben­ druomenę, dėstytojus ir stu­ dentus į Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčią. Tai Vilniaus

aukštųjų mokyklų remiama ir ska­ tinama meninio muzikinio lavini­ mo programa, susidedanti iš sep­ tynių koncertų ir vykstanti nuo spalio iki balandžio kiekvieną pir­ mąjį mėnesio pirmadienį, 18 vai.

Koncertuose dalyvauja žymiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai, so­ listai, meno kolektyvai.

2008-2009 m. koncertinis se­ zonas skiriamas Lietuvos vardo tūkstantmečiui.

Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka ALMA MATER MUSICALIS leidi­ nyje rašo: „Tikiuosi, kad šešiolik­ tasis ALMA MATER MUSICALIS koncertinis sezonas, skiriamas Lietuvos vardo 1000-mečiui pa­ minėti, praturtins lankytojų meni­ nes žinias ir pažintį su ilgamete muzikinės kultūros raida Lietuvo­ je. Religinė, senoji pasaulietinė muzika, klasika, profesionali lie­

tuviška muzika, skelbusi atgimi­ mą, gražiausios operų arijos, dai­ nos ir poezija - suteiks galimybę klausytojams kartu su solistais, chorais, instrumentininkais, poeti­ nio žodžio meistrais praeiti Lietu­ vos muzikinės kultūros keliais iki XXI amžiaus.“ Rengėjai kviečia studentus apsilankyti koncerte, kuris įvyks lapkričio 3 d. Šio koncerto atlikė­

jai yra universiteto studentų esa­ mi ar buvę kolegos, bet įgiję ir mu­ zikinį išsilavinimą. Baroko muzika klausytojus džiugins Vilniaus uni­ versiteto kamerinės muzikos an­ samblis (meno vadovas Paulius Koncė). Tai beveik tris dešimtme­ čius koncertuojantis meno ko­ lektyvas, kurio programa deramai atspindi senojo universiteto isto­ riją ir menines tradicijas. Jų pro­ gramose renesanso, baroko kla­ sika - A. Vivaldi, A. Scarlatti, A. Corelli, J. S. Bacho ir kt. kompozi­ torių kūryba. Skamba oratorijos, mišios ir naujausia lietuvių profe­ sinė muzika. Ansamblio koncer­ tinė geografija siekia garsias mu­ zikine kultūra Europos šalis:

Prancūziją, Vengriją, taip pat Ru­ siją, Estiją, net tolimąją Meksiką.

Ansamblį įkūrė ir daug metų jam vadovauja žinomas fleitininkas Paulius Koncė.

Koncerte klausytojai išgirs A. Vi­ valdi, G. B. Pergolesi, G. F. Hen­ delio vokalinius ir instrumentinius kūrinius. Skambės žinomo lietu­ vių kompozitoriaus M. Urbaičio muzika, atliepianti senųjų laikų meninę nuotaiką - „Du senoviniai šokiai“. Tarp solistų girdėsime jauną, perspektyvią, pažįstamą iš miuziklų LMTA magistrantę Oną Kolobovaitę (sopranas).

Sarbievijaus poeziją, taip subtiliai atspindėjusią barokinio meno požiūrį į supantį pasaulį, to laiko Lietuvos gamtos grožį, skaitys LMTA studentai, būsimieji aktoriai.

Neįgalūs studentai koncertus gali lankyti nemokamai. Visiems kitiems rengėjai žada dideles nuolaidas.

Lietuvos muzikų rėmimo fondo informacija, teirautis Elvyros Užkurėlytės, tel. 261 3174.

Vienas iš projekto, kuris turėtų pritraukti ne tik vyresnio amžiaus vilniečius ir svečius, tikslų - akty­ vinti jaunimo veiklą puoselėjant dvasinę kultūrą ir supažindinti Vil­ niaus visuomenę ir miesto sve­ čius su turtingomis ilgaamžėmis kultūrinėmis tradicijomis.

VU teatro meno vadovo kuruo­ jamas projektas „De Profundis“, X tarptautinių universitetų teatrų fo­ rumas, skirtas VU 430-osioms me­ tinėms, suteiks galimybę išvysti vi­ są puokštę spektaklių, kuriuos pristatys ne tik Lietuvos, bet ir už­ sienio studentų teatrų trupės.

Forumas neapsiribos viena konkrečia veiksmo vieta, bus ren­ giama kultūrinė edukacinė akci­ ja, kurios tikslas - pristatyti atvi­ rus renginius Vilniaus aikštėse ir kiemuose. Akcija žada teatrali­ zuotą eiseną, bus sukurtos kūry­ binės teatro dirbtuvės, kurioms vadovaus teatro specialistai iš Lietuvos ir užsienio. Norintieji pa­ diskutuoti bus kviečiami į pokalbį apie VU filomatų veiklos aktualu­ mą, jos principų pritaikomumą šiuolaikinėse Europos studentų bendruomenėse ir akademinio jaunimo indėlį j Vilniaus kultūrinį gyvenimą.

X tarptautinių universitetų teat­ rų forumo organizatoriai sieks ne tik aktyvinti jaunimo veiklą kuriant teigiamą Vilniaus ir Lietuvos įvaiz­ dį, bet ir atkreipti visuomenės bei

akademinio jaunimo dėmesį į pra­ smingiausią Lietuvos studentijos istorinį etapą - filomatų ir filaretų judėjimą.

Minėdami filomatų ir filaretų ju­ dėjimą, organizatoriai primena jų devizą: „Dora, mokslas, Tėvynė“, kurio taiklus interpretavimas tu­ rėtų pažadinti visuomenės ir jau­ nimo susirūpinimą šaliai aktua­ lia tema. Projekto organizatoriai pateikia naują devizo intepretaciją 2009-iesiems: „Tėvynė Lietuvos vardo minėjimo tūks­ tantmetis. Mokslas-Vilniaus uni­ versiteto jubiliejus. Dora-signa­ las vis labiau demoralizuojamai visuomenei.”

Visas akcijos scenarijus pa­ remtas filomatų bei filaretų veik­ la ir vieno aktyviausių filomatų veikėjų, glaudžiai susijusių su VU teatru, Adomo Mickevičiaus kūryba. Renginiai vyks Vilniaus vietose, susijusiose su poeto gy­ venimu ir veikla.

Ateinantys metai Lietuvai bus ypatingi, juos lydės daugybė įvai­ rių projektų, siekiančių pristatyti mūsų Tėvynę kitoms valstybėms.

Džiugu žinoti, kad tarp tų rengi­ nių bus įspūdingi Vilniaus univer­ siteto rengiami koncertai, spek­ takliai, pasirodymai. Būtent tokį žodį ir turėtų tarti seniausias Lie­ tuvos universitetas, siekiantis nacionalinio vardo.

Naująjį Brazilijos pašto ženklą pirmą­ kart antspaudavo „Virgo" choristės

*

2008 m. rugsėjo 24 d. Juiz de Foros centriniame pašte įvyko iškil­ minga naujai išleisto Brazilijos pašto ženklo pristatymo ceremonija.

Du pirmuosius spaudus ant naujojo ženklo teko garbė uždėti Vilniaus universiteto merginų choro „Virgo“ vadovei Rasai Gelgotienęi ir choro prezidentei Julijai Snežko. Paskui jos pasirašė specialioje pašto re­ gistracijos knygoje.

Naujasis pašto ženklas skirtas tarptautiniam chorų festivaliui, kuris jau 14 metų vyksta Juiz de Foros mieste. Ženkle vaizduojamas diri­ gentas, apsuptas įvairių šalių vėliavų. Pirmame plane - Brazilijos ir Lietuvos vėliavos.

Iškilminga ceremonija buvo vainikuota „Virgo“ koncertu ir oficialiu priėmimu pašto rūmuose. „U. V." inform.

universitas

2008 m. spalis

13

vilnensis

------------------------------------------------------------------------------------- kultūra a a a i Dainų ir šokių ansamblio gastrolės Juodkalnijoje virto atostogomis Andrius MATULIAUSKAS

12 šlovės minučių Į šiųmetį „Septemberfest“ atvy­ ko 21 kolektyvas iš Vengrijos, Bul­ garijos, Slovakijos, Bosnijos ir Hercegovinos, pasirodė ir patys juodkalniečiai. Lietuviai buvo pir­ mieji šiame miestelyje koncerta­ vę Baltijos šalių atstovai. Per ke­ turias viešnagės Budvoje dienas VU kolektyvas scenoje pasirodė tik kartą, o keliolika minučių tru­ kusį koncertą ansamblio nariai pavadino „12 šlovės minučių“. Ki­ taip nei prieš metus kelionėje į Portugaliją, kai kasdien tekdavo koncertuoti po kelis kartus, šios gastrolės daugeliui ansamblio narių tapo trumpomis ir turiningo­ mis atostogomis.

Septynerius metus ansambly­ je šokančiai Vilmai Navickaitei tai buvo ketvirta kelionė į užsienį. Dir­ bančiai merginai labiausiai pati­ ko įspūdingi kalnai ir daugybė lais­ vo laiko, per kurį buvo galima mėgautis Adrijos jūros paplūdi­ miu, jaukiu Budvos senamiesčiu, išvykomis į apylinkes.

Jau penkioliktus buvimo su an­ sambliu metus skaičiuojanti cho­ reografė Indrė Alaburdienė pasa­ kojo, kad išvykų būna įvairių ir iš anksto niekada negali žinoti, kur ir kaip svečioje šalyje teks koncer­ tuoti. Anot jos, kai per išvyką tenka

Kol daugelis studentų gyveno ką tik prasidėjusių mokslo metų rūpesčiais, VU dainų ir šokių ansamblis mėgavosi saule prie Adrijos jūros Juodkalnijoje. Kolektyvo nariai da­ lyvavo festivalyje „Septemberfest“, kasmet vykstančiame šalies turizmo širdyje Budvoje. Simpatijos buvo abipusės: lietuvius sužavėjo neįprastas kraštovaizdis, o vietos gyven­ tojus - pirmą kartą čia koncertavę Baltijos šalių atstovai.

sakojo pagrindinę „Tolkašokio“ partiją atlikusi V. Navickaitė.

Lietuvių pastangos buvo įver­ tintos - vietos televizijos kalbinti žiūrovai VU dainų ir šokių ansam­ blį vadino pačiu linksmiausiu ir įdomiausiu festivalio kolektyvu.

„Fuksams" - pašteto medaliai

Tarp Balkanų regiono šalių lietuviškas menas skambėjo kitaip - ryškiai it trispalvė atlaikyti keletą koncertų, reikia daug ištvermės, o pasirodant tik kar­ tą, būtina itin susitelkti. „Kai laukia keli koncertai, žinai, kad, suklydęs per vieną pasirodymą, galėsi pasi­ taisyti per kitą. O kai koncertuoji vie­ ną kartą, turi išspausti viską, ką su­ gebi“, - kalbėjo ji.

Tiesa, vienintelis ansamblio pasirodymas nepraėjo be nuoty­ kių: prasidėjus antram šokiui įlū­ žo scena. „Išgirdome triokštelėji­ mą, po kurio scenos paviršius virto pačiu tikriausiu batutu. Aukš­ tus šuoliukus teko pakeisti vidine energija ir plačia šypsena“, - pa­

Dideliam būriui ansamblio na­ rių kelionė į Juodkalniją buvo pir­ moji viešnagė užsienyje su uni­ versiteto kolektyvu. Baigiantis išvykai visi jie turėjo įveikti tradi­ cinę krikšto procedūrą ir duoti „fukso“ priesaiką. Visiems įteikti simboliniai medaliai - juos atsto­ jo aukso spalvos indeliai su paštetu, dalyti per pusryčius Bud­ vos viešbutyje. „Krikštynos buvo trumpos, ta­ čiau džiugios, o „paštetiniai“ an­ samblio medaliai apskritai verti olimpinių“, - įspūdžiais dalijosi ką tik pakrikštytas Mykolas Banaitis.

Dvejus metus ansamblyje kontra­ bosu grojantis vaikinas tikino, kad pirmoji kelionė su kolektyvu pa­ teisino visus jo lūkesčius.

Kelionės būtinos kaip oras „Tokioje kelionėje pamiršti rū­ pesčius, laiką leidi su gera kom­ panija, pamatai kalnus, o svar­

biausia - gali skleisti lietuvių tra­ dicijas“, - kalbėjo M. Banaitis.

Vadovo Eugenijaus Čiplio kitų

metų planuose - gastrolės Sardinijos saloje Italijoje arba Hagenau miestelyje Prancūzijoje. „Ke­ lionėje iš tiesų gyveni ansamblio viduje. Svarbiausia yra jo narių bendravimas. Jeigu nėra bendra­ vimo, negali būti ir gero pasirody­ mo“, - aiškino kolektyvo vadovas.

I. Alaburdienė pridūrė, kad Lie­ tuvoje folkloras dažnai nepelny­ tai nuvertinamas: „Iš tiesų tauti­ nis menas daug kam patinka tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Pa­ sižiūri į kitas tautas ir imi dar la­ biau didžiuotis mūsų muzika, dai­ nomis ir šokiais, jų elegancija, subtilumu.“ „Pietiečiai karštesnio būdo, garsesni, tačiau paviršutiniškesni.

O lietuviai dega vidine energija, yra gilesni, priverčia susimąstyti“, tautinės kultūros pranašumus var­ dijo E. Čiplys.

Kviečiame į koncertus Prieš advento rimtį Vilniaus universitete vyks 6-asis tarptau­ tinis liaudies meno festivalis „At­ važiuoja žolynai“. Jame tarp įvairių ne tik lietuviško tautinio meno kolektyvų, bet ir svečių iš svetur dalyvaus VU dainų ir šo­ kių ansamblis. Lapkričio 30 d.

17 vai. kviečiame į Didžiąją au­ lą (M. K. Čiurlionio g. 21) pažiū­ rėti įspūdingo koncerto.

--------------------- sportas w Studentų startai Lietuvos studentų irklavimo čempionate Romualdas KNIUKŠTA, SSC treneris-lektorius Šiemet įskaitinės buvo ir aštuon-

Rugsėjo 20 d Trakuose, Galvės ežere, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, irklavimo sporto entuziastai, varžėsi 2000 metrų distancijoje.

Nepatyrę nė vieno pralaimėji­ mo, čempionato nugalėtojais ta­ po Vita Markauskaitė, MF II k., Po­ vilas Gruodis, TF III k., Klimentijus Olechnovičius, MIF IV k.

Antrąsias vietas pelnė Irena Siniauskaitė, MF VI k., ir Neringa Skridulytė, MIF IV k.

Trečiosios vietos laimėtoju pri­ pažintas Karolis Lapuonis, EF II k.

Nors kiti mūsų komandos na­ riai medalių nepelnė, jų kovos ver­

bronzos medalius. Aštuonvietę taip pat irklavo TVM studentai Jus­ tinas Orlavičius, Jonas Margeris, Arvydas Jocius, Martynas Kveda­ ras, MIF atstovai Žygimantas Bruz-

vavo Lietuvai Europos suaugusių­ jų irklavimo čempionate Graikijos sostinėje Atėnuose, kur irkluoda­ ma dvivietę valtį su Kauno kūno kultūros akademijos studente Do­ nata Vištartaite užėmė aštuntąją vietą, o keturvietėje valtyje buvo šešta. Beje, Lina Šaltytė puikiai sugeba suderinti mokslą ir akty­ vųjį sportą. Šiemet pasaulio jau­

nimo iki 23 metų čempionate, ku­ ris vyko Vokietijos mieste Brandenburge, ji užėmė devintą­ ją vietą, o Lietuvos suaugusiųjų čempionate net trijose valčių kla­ sėse tapo čempione. Ji taip pat ir Lenkijos atviro suaugusiųjų čem­ pionato nugalėtoja aštuonviečių valčių klasėje ir „Gintarinių irklų“

Spalio 19 d. įvyko Vilniaus miesto suaugusiųjų dziudo čempionatas. Jame rungėsi visų miesto dziudo klubų sportininkai, taip pat ir Vilniaus universiteto dziudo mėgėjai.

Doc. Remigijus NAUŽEMYS

viečių valčių klasės - pačios azartiškiausios ir prestižiškiausios kla­ sės - lenktynės, kur VU vaikinų komanda su vairininke TSPMI pir­ makurse Vaiva Žagaraite laimėjo

gys, Vaidas Valatkevičius, FF stu­ dentas Giedrius Kulikauskas ir KU studentas Gediminas Krikščionaitis. Pirmoji aštuonviečių valčių varžybose buvo Klaipėdos uni­ versiteto komanda, antroji - jung­ tinė LKKA ir MRU komanda.

Varžybose negalėjo dalyvauti geriausia VU sportininkė Teisės fakulteto IV kurso studentė Lina Šaltytė, nes tuo pačiu metu atsto­

Teisėjų žodis - paskutinis

tos pagyrimo. Ypač pasižymėjo Vitalijus Timošenko, MF III k., Ka­ rolis Malinauskas, MIF I k., Vilius Bartkevičius, EF I k., ir Georgijus Gorluško, TF III k.

Lapkričio 7 d. vyks Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sambo čempionatas, dar po savaitės Lietuvos suaugusiųjų dziudo čempionatas. Į pasaulio čempio­ natą Sankt Peterburge lapkričio vi­ dury kartu su Lietuvos rinktine iš­ vyksta ir geriausi VU imtynininkai: Rūta Aksionova, FsF II k., ir Os­ valdas Čivilis, TVM III k.

VU irkluotojų komanda laimėjo bronzos medalius regatos Trakuose čempionė dvi­ vietėje ir vienvietėje. Šiemet aukštųjų mokyklų irkla­ vimo čempionate VU irkluotojų komanda komandinių varžybų įskaitoje užėmė antrąją vietą. Nu­ galėtoja tapo Klaipėdos universi­ teto komanda. Kauno kūno kultū­ ros akademija liko trečia.

Moterų vienviečių lengvo svorio valčių klasėje čempione tapo TSPMI pirmakursė Vaiva Žagaraitė.

Ji kartu su Salomėja Leipute (IF), Viktorija Kuncaite ir Jekaterina Zorina (MIF) taip pat tapo čempionėmis keturviečių valčių klasėje.

Puikiai dalyvavo ir geras vietas užėmė ir kiti VU studentai. Tai Vai­ das Valatkevičius ir Arvydas Jo­ cius (treti dviviete valtimi), Jekate­ rina Zorina ir Viktorija Kuncaitė (antros dviviete), Giedrius Kuli­

kauskas (penktas lengvo svorio vienviete), Justinas Orlavičius (ket­ virtas vienviete). Vaikinų keturvie­ tė - TVM studentai Justinas Orla­ vičius, Jonas Margeris, Arvydas Jocius, Martynas Kvedaras-tik po atkalios kovos nusileido MRU ir LŽUU jungtinei komandai ir liko ketvirti, o J. Margeris irŽ. Bruzgys,

dalyvaujant net aštuoniems eki­ pažams pavienių dviviečių klasė­ je, užėmė aukštą šeštąją vietą.

Sveikiname visus VU studentus irkluotojus su gerais rezultatais.

Nuoširdžiai dėkojame „Žalgirio“ sporto klubo trenerei Aldonai Tamulevičienei ir treneriui Virgauduį.

Leknickui, globojantiems mūsų universiteto irkluotojus, taip pat vi­ siems entuziastams studentams, surandantiems laiko šiam sportui.

VU dziudo sportininkų komanda. Autoriaus nuotr.

universitas

14

2008 m. spalis

vilnensis

>>>* projektai_____________________

Maskva ir Kražių „Ad Fontes"

tinų vienuolių, o mūsų laikais dvasinę

Europos

sveikatą

Romanum ad usum laicorum” (Romos ritualo giesmynas pa­

dažnai spinduliuoja tikintys pa­ sauliečiai intelektualai. Šiuo at­

sauliečiams).

„Dieviškas puslapis

veju - mūsų kaimynai lietuviai.

mų ir lotyniškojo giedojimo res­

žemėje“ - taip nuostabiai

Atvažiavus j Kražius, mums,

tauracijos dramoje buvo nuo­

tiksliai buvo pavadinta Dievo tauta lotynų apeigų Mišiolo maldoje. Štai šį

keturiems maskviečiams, buvo

stabiausia įsitraukti į bendrą

labai įdomu sutikti iniciatyvius

giedojimą. 80 motyvuotų ir dau­

pasauliečius, Vilniaus universi­

giausia jaunų dalyvių sudarė

puslapį ir siekėme skaityti, vykdami į Vilniaus universi­

teto ir Lietuvos muzikos ir teat­

įpūdingą chorą. Galime tik ža­

ro akademijos dėstytojus bei

vėtis, kad Kražių šventovėje,

teto Filosofijos fakulteto projektą „Ad Fontes“ (Šaltinių link) Kražiuose.

absolventus. Jie pasiekė iš tie­

buvusiame moterų benedikti­

sų įpūdingų ir solidžių rezulta­

nių vienuolyne, vėl skamba ke­

tų per septynerius šio projekto

lis tūkstantmečius tobulintos

egzistavimo metus.

giesmės - laudis canticum

Taip pat buvo įdomu pamaty­

Vasilij PRUSACOV, specialiai „Universitas Vilnensis“ iš Maskvos

ti, kaip šio projekto metu vei­

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sveikina šio straipsnio autorių Iš tiesų, daug kam gali pasi­ rodyti keistas šis sugretinimas:

per šv. Mišias. Šioje katedroje

Aišku, šioje akademinių tyri­

(šlovinimo giesmė) - misterija. Šiais metais „Ad Fontes“ da­

kia kito garsaus vengrų pasau­

lyvius mokė Amerikos univer­

liečio intelektualo prof. Laszlo

siteto profesorius kun. dr. Ro­

Dobszay (2006-2007 m. jis da­

bertas Skėris. Akivaizdu, kad

lyvavo Kražių „Ad Fontes“ sa­

garsas apie Vilniaus universi-

vaitėje) idėjos, aprašytos jo gar­

teto „Ad Fontes“ projektą Kra­

sioje knygoje „Būgnini liturgija

žiuose pasiekė ne tik Maskvą,

ir Reformos reforma".

bet ir šioje srityje dirbančią ge­

Maskva ir Kražiai. To mūsų klau­

daug jaunų Maskvos katalikų

II Vatikano Susirinkimo kon­ stitucija apie Šventąją Liturgi­

sė ir vienas į Kražius atvykęs

jau gali visavertiškai įsilieti į li­

ją „Sacrosanctum Concilium“

radijo žurnalistas. Jam sunku

turginio atsinaujinimo judėjimą,

tapo geriausių šio judėjimo vai­

buvo suvokti, kad ne visi rusai

kurio idėjos suformavo ir Kražių

sių įtvirtinimu. Tačiau ilgainiui -

yra ortodoksai. Vis daugiau ru­

edukacinį projektą. Keletas žo­

kaip pažymėjo Benediktas XVI

sų atranda lotyniškosios Tradi­

džių apie tai.

apie Susirinkimo interpretaci­

kojo giedojimo praktikai. Pagir­

muzikos instituto Romoje bu­

Daug dėmesio Kražiuose bu­

riausią profesūrą pasaulyje.

vo skiriama sakralinio lotyniš­

Prof. R. Skėris yra Popiežiškojo

cijos grožį ir ieško užuovėjos

Liturginis judėjimas atsirado

jos, besiremiančios „trūkio her­

tina, kad Kražių projekto orga­

vęs rektorius, Amerikos bažny­

nuo itin žemiškų politinių vėjų

Europoje XIX ir XX a. sandūro­

meneutika“, klaidingumą - šie

nizatoriai beatodariškai nekopi­

tinės muzikos asociacijos pre­

ant tvirtų Romos tikėjimo pama­

je. Anuo metu prasidėjo ne tik

geri vaisiai ir paties Susirinki­

juoja vienuoliškosios, būtent

zidentas, artimas kardinolo

tų. Turbūt daugelis žino apie vie­

lotyniškojo sakralinio giedoji­

prancūzų benediktinų, tradici­

Ratzingerio, dabar Benedikto

nintelę tarybiniais metais Mask­ voje veikusią katalikų Šv. Liud­

mo - grigališkojo choralo - at­

mo ketinimai daug kur pasau­ lyje buvo iškreipti. Čia nenag­

jos. Kražių projektas restauruo­

XVI, bendradarbis. Jis skaitė

gaivinimo darbas. įvairiose ša­

rinėsiu, kodėl taip įvyko ir ko­

ja Europos katedrų liturginio

viko bažnyčią, kurios klebonu

lyse buvo leidžiami maldynai,

dėl Europos tapatybę rėmusi

giedojimo ir pačios liturgijos

ilgus metus (1967-1990 m.) tar­

kurie pagelbėjo tikintiesiems

lotyniškoji Romos liturgija bu­

paveldą. Lietuvos Didžiojoje

navo lietuvis kun. Stanislovas

sąmoningiau dalyvauti loty­

vo pažeista pasaulietinių ideo­

Kunigaikštystėje neabejotinai

Mažeika. Šis legendinis tarp rusų kata­

niškajame rituale. Tėvai bene­

logijų, prasto skonio ir papras­

buvo puoselėjami šiam kraštui

diktinai tiek Vokietijoje, tiek

čiausios netvarkos. Verčiau no­

būdingi lotyniškojo ritualo savi­

Prancūzijoje rengė ritualo ko­

rėčiau

tumai. Džiugu, kad Jonas Vili­

tus lotyniškosios liturgijos pavel­

mentarus, kurie perduodavo ri­

įspūdžiais apie Vilniaus univer­

mas, vienas iš giedojimo teori­

do suvešėjimui rusų širdyse.

tualo dvasinį dramatizmą. Ta­

siteto inicijuotą Kražių projek­

jos ir praktikos Lietuvoje moky­

Galime sakyti, kad šis kunigas

čiau netrukus šis liturginis ju­

tą „Ad Fontes“, kuriame atra­

tojų, šį istorinį Lietuvos pavel­

ir pradėjo tiesti jaunų rusų kelią į Kražius. Šiuo metu rusai ir kitų

dėjimas suskilo. Vieni šio ju­

dau vėl žydinčią lotyniškosios

dą sistemingai gaivina ir įgy­

dėjimo adeptai siekė edukuoti

Europos savastį.

vendina praktikoje. Taip pat pa­

tautybių katalikai Maskvoje

tūkstantmetėje liturgijoje daly­

džiaugiasi neogotikinio stiliaus

katedra, kur mūsų choras regu­ liariai gieda grigališkąjį choralą

likų kunigas dėjo tvirtus pama­

pasidalyti

šviesiais

Iš tiesų pradinė liturginio ju­

žymėtina, kad Kražių projekto or­

vaujančią liaudį; kiti - pačios

dėjimo sėkmė buvo garantuo­

ganizatoriai kartu su profesoriu­

šios liturgijos perrašymo ir su­

ta Viduramžiais Europos dva­

mi L. Dobszay sudarė šiam pro­

paprastinimo.

sinę gerovę sukūrusių benedik­

jektui skirtą giesmyną „Officium

„Ad Fontes“ dalyviams du so­ lidžius aukščiausio universite­

tinio lygio kursus apie Romos ritualo ir giedojimo teologinius

bei filosofinius pagrindus. To­ kio autoriteto dalyvavimas ne­ abejotinai stiprina Vilniaus uni­

versiteto „Ad Fontes" projekto prestižą pasauliniu mastu. Šio

profesoriaus atvykimas, beje, buvo reikšmingas ne tik studi-

jų savaitės dalyviams. Mat prof. R. Skėris yra grynas lie­

tuvis, kuris pirmą kartą lankėsi

Lietuvoje.

Keletas žodžių apie Kražių projekto edukacinio proceso

metodą. Visi dalyviai yra su­

skirstomi pagal giedojimo pa­

jėgumą į tris grupes. Taip ga­

KAS VALDO JŪSŲ KARJERĄ?

KARJEROS CENTRAS

Pasirinkimas jūsų:

rantuojamas giedojimo moky­

mo veiksmingumas. Taip pat dalyviai turi galimybę pasirinkti dėstomus dalykus pagal indi­ vidualų studijų interesą. Matyt,

1. JŪSŲ KARJERA DARBDAVIO GALVOS SKAUSMAS!

Jis jus suranda, tada suranda jums darbo ir jūs dirbate galvodami, ar tai yra tikrai tai, ką norite veikti gyvenime.

Nesiskųskite!

Sėkmės jums!

2. JŪSŲ KARJERA JŪSŲ PAČIŲ REIKALAS!

Mokotės karjeros valdymo gudrybių savarankiškai, kada norite ir visur, kur tik yra galimybė prisijungti prie inter­ neto ir nuotolinio Karjeros valdymo kurso

Šiuolaikiška ir patogu!

3. NORITE TVIRTAI PAIMTI KARJEROS VAIRĄ Į SAVO RANKAS.

Siūlome individualius karjeros valdymo mokymus, jeigu nuotolinio Karjeros valdymo kurso jums negana, jums reikia pasidalinti savo įžvalgomis ir grįžtamojo ryšio sulaukti iš pro­ fesionalaus karjeros konsultanto.

todėl Kražių vasaros akademi­

joje

atostogoms

nusiteiku­

siems prašlaičiams nėra kas veikti.

Sugrįžę į maskvietišką ruti­

ną, jaučiamės įkvėpti „kražietiškos“ energijos. Sovietmečiu ir perestroikos metais lietuvių

kunigų kurtas katalikiškas įdir­ bis Maskvoje naujai atgimė

mūsų veikloje. Norime padėkoti

Vilniaus universiteto žmonėms,

REGISTRUOKITĖS www.kvis.karjera.vu.lt

Siųskite motyvacinį laišką ei. p. kvis@karjera.vu.lt ir apie galimybę dalyvauti mokymuose jums pranešime!

ypač Filosofijos fakulteto lek­

toriui Mindaugui Kubiliui, taip pat idealistams verslininkams Šarūnui Skyriui, Vitalijui ir Dai­ vai Milevičiams ir visiems, ku­ rie pagelbėjo daugeliui, tarp jų

Vielų skaičius į individualius karjeros valdymo mokymus ribotas.

ir mums, sudalyvauti jų palai­ komame „Ad Fontes“ projekte.

Tikrai ir nuoširdžiai galiu pasa­

kyti - Vilniaus universiteto lo­

DĖMESIO! Mokymuose gali dalyvauti tik Vilniaus universiteto studentai.

Daugiau informacijos: www.karjera.vu.lt, tel. (8 5) 236 6007 ar užsukite j Karjeros centrą (Saulėtekio ai. 9, III rūmai, Vilnius).

tyniškoji šviesa pasiekė Europos kultūroje savęs ieškančią

Rusiją.

<

universitas

2008 m. spalis

15

vilnensis

įspūdžiai m

Danų kalba Lietuvoje Stefan ANBRO Vilniaus universiteto Skandinavistikos centre yra auditorija, va­ dinama šimtas šešioliktąja. Pava­ dinimas niekuo neišsiskiria, tai tiesiog auditorijos numeris, bet tai geriausia centro auditorija. 116-oji yra didelė, jos plotas - 45 kv. m, gal kiek daugiau. Palei sienas pri­ statyta lentynų, kurios pilnos skandinavų grožinės literatūros, o auditorijos viduryje, sustumti j didelį stačiakampį, stovi 12-14 masyvių medinių stalų. Stačia­ kampį supa gyvas galas skirtin­ gų formų ir spalvų kėdžių, o audi­ torijos pakampėse jų pamėtyta dar daugiau. Atskirai stovintis stalas skirtas vieninteliam kom­ piuteriui, kurio laidai išraizgo vi­ sas grindis, kol pasiekia elektros lizdą. Seni langai, padalyti į ma­ žus langelius, aptrešę, sienas reikėtų perdažyti. Ne kažin kiek prabangos 116-ojoje, bet čia yra viskas, ko mums reikia. Auditori­ joje telpa 25-30 studentų, kom­ piuterį galima sujungti su projek­ toriumi, o trūkstamą šviesą ir mo­ dernią įrangą atstoja senųjų uni­ versiteto pastatų žavesys bei au­ tentiškumas.

Birželio 9-10 d. įjungėme pro­ jektorių, o proga tam buvo ne bet kokia. Danų kalbos specialybės studenčių grupė turėjo ginti ba­ kalauro darbus ir taip baigti ket­ verius metus trukusias skandina­ vų filologijos pagrindines studi­ jas. Tai svarbi diena, išauganti j akademinį žygį, kurio metu stu­ dentės mums aprodo visą filolo­ gijos pasaulį. Viena domisi lite­ ratūra ir parašė lyginamąją naratologinę knygos ir filmo „Nordkraft“ analizę, kita užsidegusi ver­ timu ir pasakoja apie frazeologiz­ mų atitikmenų pasirinkimą kognityvinės lingvistikos požiūriu. Ki­ tos tyrinėjo kompiuterinę lingvis­ tiką, teorinę gramatiką, dvikalbes šeimas, komunikaciją įmonėse ir 1.1. Sritis labai plati, o pristatymai liejasi sklandžia ir taisyklinga da­ nų kalba, kartu rodant ir Power Point skaidres. Klausydamasis pačių geriausiųjų, turiu labai įtempti ausis, kad išgirsčiau kal­ bos mažmožius, išduodančius, jog klausausi ne gimtakalbio da­ no. Tikras malonumas.

Per pertrauką aptariame pirmų­ jų darbų akademinį lygį. Roskildės universiteto Kultūros ir tapa­ tybės katedros profesorius Bentas Preisleris, pakviestas būti oponentu, nedvejoja pateik­

damas įvertinimą: „Didelė dalis darbų yra aukštesnio lygio nei danų bakalauro darbai.“ Mes šypsomės ir didžiuojamės savo studentėmis.

15 dėstytojų Skandinavistikos centras yra Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto padalinys. Kelias į cen­ trą vingiuoja painiai sujungtais kiemeliais, kurių mūrai supa fa­ kultetą. Jau nuo 1990-ųjų pra­ dėtos siūlyti studijuoti skandina­ vų filologijos programos, o šian­ dien Skandinavistikos centre ga­ lima mokytis švedų, danų ir nor­ vegų kalbų kaip pagrindinio da­ lyko. Taip pat mokoma suomių ir islandų kalbų.

Piko valandą užėjus į ankštas centro patalpas galima atsidurti dūzgiančiame sūkuryje darbuo­ tojų, kurie dalyvauja posėdžiuo­ se, konsultuoja, kopijuoja, skai­ to, ruošiasi eiti į paskaitą arba paprasčiausiai šnekučiuojasi. Iš viso esame 15 dėstytojų, ketu­ ri - kviestiniai skandinavų lekto­ riai, kurie nuolat keičiasi. O visi likę - Skandinavistikos centro branduolį sudarantys vietiniai darbuotojai. Tai kalbos talentai, atsidavę skandinavistikai.

Nauja danų kalbos studentų grupė Visi keturi danų kalbos dėsty­ tojai jau ruošiasi - rugsėjo pirmą­ ją studijas pradeda nauja studen­ tų grupė, kuri mokysis danų kal­ bos kaip pagrindinio dalyko. Dar viena grupė mokysis danų kalbos „nuo nulio“, dar viena grupė tu­ rės įveikti ketverių metų bakalau­ ro studijų programą. Kas laukia naujųjų studentų? Sunkus darbas ir daug paskaitų. Daugumos se­ mestrų tvarkaraštį sudaro apie 25 paskaitas per savaitę. Daug dė­ mesio teikiama praktiniams kal­ bos gebėjimams. Tam skiriama apie 10 paskaitų per savaitę. Per likusias paskaitas studentai turės susipažinti su visu pluoštu filolo­ ginių disciplinų: literatūros istori­ ja, literatūros teorija, kalbotyra, leksikologija, kalbos istorija, se­ novės islandų kalba, gotų kalba, stilistika, vertimu ir 1.1. Be to, pri­ valomi ir keletas bendrojo lavini­ mo dalykų: lotynų kalba, filosofi­ ja, visuotinės literatūros istorija ir užsienio kalba. Taip pat esama ir pasirenkamųjų dalykų. Akivaiz­ džiai matyti, kad tai Rytų Europos

^Jeigu būčiau daugiau žinojęs apie Lietuvą, tikriausiai būčiau greičiau supratęs, kad jeigu studentai nieko nesako, tai galbūt, pavyzdžiui, todėl, kad nedrjsta. O nedrįsta jie galbūt todėl, kad bijo paklausti, bijo didelio dėstytojo autoriteto. mokymosi modelis - daugiau pa­ skaitų, daugiau žinių ir mažiau lais­ vės nei Danijoje.

Pradedam! Žinoma, kviestinio danų kalbos dėstytojo kasdienybė yra kupina klaidų ir nesusipratimų. Štai ma­

no mėgstamiausias pavyzdys. Bu­ vo pavasario vidurys, kai vėlyvą popietę mokiau studentus, studi­ juojančius danų kalbą kaip pasi­ renkamąjį dalyką. Tai buvo nedi­ delė 8-10 studentų grupė, kiek pri­ simenu, vien merginos. Kartu skai­ tėme nedidelį dialogą - naują pa­ skaitos medžiagą. Viskas vyko sklandžiai. Atėjo metas svarbiau­ siai paskaitos daliai - „išgerti kal­ bos įgūdžius skatinančių hormo­ nų“, t. y. pasimokyti komunikaci­ jos. Buvau parengęs keletą trum­ pų vaidmenų žaidimų - trūksta­ mos informacijos susižinojimo pratimų. Kiekvienas užsienio kal­ bos dėstytojas žino šį mokymo principą: mokinys A gauna korte­ lę su viena informacija, o moki­ nys B - kortelę su kita informaci­ ja. Besikalbėdami mokiniai turi ap­ sikeisti informacija. Paprasta ir aišku. Taigi išdalijau korteles, pri­ stačiau pratimo tipą ir pasakiau: „Pradedam!“ Tyla, tik būrelis studenčių sumišusios žiūrėjo į savo suolus. Pa­ klausiau, ar jos suprato užduotį, sulaukiau patikinimo, kad užduo­ tis suprasta, ir pasakiau dar kartą: „Pradedam!“ Tačiau merginos ir toliau sėdėjo nepakeldamos akių nuo stalų. Nieko neįvyko.

Teko paklausti tiesmukiškiau: „Ar kas negerai? Neaišku?“ Man buvo atsakyta dvejone ir keletu ne­ baigtų sakinių, kol galų gale vie­ na studentė paaiškino tai, ką visa auditorija jau buvo seniai supra­ tusi. Tos kortelės, kurias išdalijau, nebuvo iš to paties žaidimo, t. y. abiejose kortelėse esanti informa­ cija nesutapo - užduotis buvo ne­

išsprendžiama... Tai buvo proble­ ma, kurią buvo galima lengvai iš­ spręsti, tad kelia nuostabą, kodėl reikėjo taip ilgai laukti, kol ši pro­ blema buvo įvardyta. Jeigu bū­ čiau daugiau žinojęs apie Lietu­ vą, tikriausiai būčiau greičiau su­ pratęs, kad jeigu studentai nieko nesako, tai galbūt, pavyzdžiui, to­ dėl, kad nedrįsta. O nedrįsta jie galbūt todėl, kad bijo paklausti, bijo didelio dėstytojo autoriteto.

Tada aš to dar nesupratau, todėl mes taip ilgai užtrukome. Viskas baigėsi tuo, kad mes draugiškai pasijuokėme vieni iš kitų ir iš sa­ vęs pačių. Visi matėme, kokia kvaila buvo ši situacija, visi su­ pratome, kad ji ir negalėjo būti ki­ tokia.

Danų kalbos studentai Kad jau pradėjau, plačiau ap­ rašysiu mūsų studentus. Tipiškas Skandinavistikos centro studen­ to paveikslas yra toks: ambicin­ ga, gabi ir kukli mergina. Ji nede­ ga troškimu studijuoti Kierkegaard'ą, nė Andersenu taip labai ne­ sidomi, nerūpi jai nė gerovės valstybės ar garsusis visuome­ nės saugumo modelis. Ne dėl to ji ėmėsi studijuoti danų. Jai rūpi praktiniai kalbos įgūdžiai, taigi to­ bulos danų kalbos siekis tapo svarbiausiu jos tikslu.

Ji džiaugiasi savo studijomis, ta­ čiau nėra visiškai patenkinta pa­ čiu Vilniaus universitetu. Šis ne­

pasitenkinimas nukreiptas prieš bendruosius dalykus, privalomus visiems Filologijos fakulteto stu­ dentams, ir skamba maždaug taip: „Sėdime didelėje auditorijoje, klausome dėstytojo ir konspektuo­ jame viską, kas sakoma, kad nie­ ko nepamirštume iki egzamino.

Nesame mokomi savarankišku­ mo, kaip tai daroma Danijoje. Esa­ me pratę iškalti informaciją minti­ nai, tačiau kam viso šito reikia?

Turėjome galimybę studijuoti Da-

nijoje ir pamatėme, kokie danų studentai savarankiški ir kritiški, jie žino daug ir daug dirba biblio­ tekose. Mes irgi norėtume tokių studijų.“ Kai jaunosioms lietuvai­ tėms papasakoji apie šių dienų švietimo politikos kryptį Danijoje, apie tai, kaip savarankišku darbu grįstos studijos stumiamos į antrą planą siekiant studentams suteik­ ti tvirtesnių teorinių žinių, studen­ čių veiduose atsiranda nesupra­ timo išraiška. Jų manymu, tai, ką 1968-ųjų maištų banga davė daniškajai švietimo sistemai, šian­ dien kaip niekada aktualu. Ne vie­ na mūsų centro bakalaure rimtai ketina tęsti studijas Danijoje. *

Pokomunistinė varomoji jėga Trumpai papasakojau apie da­ nų kalbos dėstymą Vilniuje. Ta­ čiau danų kalbos dėstytojo dar­ bas užsienyje yra daugiau nei tie­ siog darbas. Tai visiškai naujas gyvenimas, prasidedantis, kai apsisprendi išvykti. Baigęs darbo dieną dažnai mėgaujuosi pasi­ vaikščiojimu po savo naująjį miestą kaskart juo grožėdamasis.

Visur, kur tik pažvelgi, akį džiugi­ na barokinės statybos šedevrai, nesuskaitoma daugybė bažny­ čių, vienas šalia kito glaudžiasi senų laikų didikų rūmai. Viskas naujai restauruota ir švyti tarytum neseniai atgautos nepriklauso­ mybės ir augančios gerovės sim­ boliai. Šiltą lietuviškos vasaros

dieną sėdėdamas lauko kavinu­ kėje negali nesigėrėti šiuo beveik pietų Europai būdingo žavesio ir pokomunistinės varomosios jė­ gos deriniu. Net tada, kai ilgiuosi Danijos, esu laimingas, galėda­ mas pažinti Lietuvą.

Truputis faktų: kviestiniam už­ sienio universitete dirbančiam danų kalbos dėstytojui danų kal­ ba yra gimtoji. Jis paprastai būna

baigęs danų kalbos kaip pagrin­ dinės ar šalutinės specialybės magistrantūros studijas. Kviesti­ nis dėstytojas įdarbinamas kvie­ čiančios šalies universitete, gau­ na vietinę algą ir paramą, skiria­ mą Danijos mokslo ministerijos.

Ministerijos užduotis yra atrinkti prašymus ir parinkti kandidatus lektoriaus pareigoms konkrečiuo­ se užsienio universitetuose. Dar­ bo aprašymą galima rasti inter­ nete: www.dansklektor.dk.

Iš danų kalbos vertė Aurelija Čekuolytė, Laura Krivelienė ir

Daina Urbonaitė

Tekstas buvo publikuotas interneto svetainėje www.lvu.dk/fokus

universitas

16

vilnensis

2008 m. spalis

aapaskutinis puslapis

„Nuliai“ tapo Krikštynos - vienas svarbiausių stu­ dentiško gyvenimo įvykių. Tik pa­ krikštytieji gali didžiuotis esą tikri studentai. Tad nieko nuostabaus, kad dauguma pirmakursių spalio laukė su nerimu ir baime.

Teisininkams - šaltis, purvas ir lietus Pirmoji pradedančiuosius studentus pri­ pažino Teisės fakulteto (TF) bendruomenė.

Spalio 1-ąją nuo krikštatėvių komandų ir šū­ kių drebėjo visas fakulteto kiemas. Ritualui nesutrukdė nei purškęs lietus, nei vėjas, nes norinčiųjų apsikrikštyti susirinko kone pil­ nas kiemas. Kaip ir dera tokiai rimtai šven­ tei, visi atėjo kaip nors pasipuošę: XIX a. dvarininkais, disko šokėjais, fabriko darbuo­ tojais, banko tarnautojais ir kt. Šventės organizatoriai, nepaisydami puošnios aprangos, vaikė jaunėlius po Sau­ lėtekio miškus. Prisilakstę šie dar turėjo pereiti keturis išbandymų ratus. Krikštatėviai savo brangiesiems sumanė iškepti blynų; bly­ nai buvo „kepami“ iš pačių pirmakursių-šis išbandymas pramintas „keptuve“. Naujai „iškeptiems“ studentams teko šliaužti per purvą, ropoti tuneliais beieškant žuvytės, kęsti smarvę, drėgmę ir šaltį.

Busimieji teisininkai puikiai atlaikė visus išbandymus ir vakare šildėsi klube „Posh“ dalydamiesi savo išgyvenimais su likimo draugais.

„Kosmosas“. Pirmakursiai buvo girdomi pely­ nų arbata, kad įgytų jėgų, paskui vejami j Vin­ gio parką, kur su žvaigždėlapiu tęsė kelionę po „kosmosą“. Šias krikštynas galima prilygin­

ti NASA pasirengimo stočiai. Jaunieji chemi­ kai iš šiukšlių maišų ir lipnios juostos modelia­ vo kosmonautų kostiumus, valgė batoną su dantų pasta (taip buvo bandoma juos pripra­ tinti prie erdvėlaivyje gaunamo maisto iš tūbe­ lių), konstravo kosminę ryšio priemonę ir mė­ gino pagauti ateivių siunčiamus signalus.

Paskui visi kūrė melodijai žodžius ateivių kal­ ba ir kaip draugiški „žemiečiai“ davė ženklą „tiems, iš aukščiau“, kad jie yra taikūs. Taip pat buvo priversti mokytis ateivių kalbos ir paban­ dyti iššifruoti ateivių kalba parašytą praneši­ mą, kuriame buvo užkoduota tolimesnė kryp­ tis. O, pasirodo, ta kryptis buvo - Chemijos fakultetas. Ten nuvykę su savo kosmonautų kostiumais „nuliai“ buvo inicijuoti ir dabar gali vadintis tikrais Chemijos fakulteto studentais.

Vakarėlyje visiems nemokamai buvo veriami auskarai ir užsiimama kūno tapyba.

Filosofai įkūrė sektq Filosofijos fakulteto (FsF) studentų krikšty­ nų tema - sektantai. Drąsuolius pirmakursius, saulėtą spalio 17 d. (penktadienio) popietę nepabūgusius išbandyti savo ryžto ir vyres­

niųjų studentų sąžinės, pasitiko vienuolio gobtuvais apsivilkę ir paslaptingai senovines mantras po nosimi murmantys organizatoriai. „Filosofai“ savo būsimoms aukoms taip pat paruošė orientacinį žaidimą po Vilnių su įvairiomis kliūtimis ir išbandymais. Viena iš organizatorių te.gė, kad šis fakultetas pats humaniškiausias, todėl universiteto naujokai neturėtų pernelyg bijoti. FsF sek­ tos ženklu ant žando pažymėti „nuliai“ taip pat sakė antrakursių nebijantys.

Trumpai pastoviniavę fakulteto kieme, nau­ jieji studentai išbėgo ieškoti kelio į „fuksų“ gre­ tas, o vakare susirinko į klubą „Havana Sočiai Club“ paminėti dienos metu patirtų nuotykių.

Chemikai pasiklydo kosmose Kasmet chemikai sugalvoja kokią nors ypa­ tingą temą savo krikštynoms. Paskutiniais me­ tais jos buvo tokios: „Pasakos“, „Pragaras“, „Penktadienis 13. Košmaras Naugarduko gat­ vėje“. Šiemet krikšto laukiančių „nulių“ tema -

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089 Mobil. tel. 8-687 49018 EI. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Daugiau naujienų www.vilnensis.vu lt

Komunikacininkams išbandymai miške Spalio 22 d. Komunikacijos fakulteto pir­ makursiai dvi valandas lakstė miške ir turė­ jo atlikti antrakursių sugalvotas užduotis.

Informologai buvo pasiruošę krikšty­ noms - visi vilkėjo vienodą apsauginę ap­ rangą. Paskirtu laiku pirmakursiai buvo su­ skirstyti į grupes pagal išdalytų galvos raiščių spalvą. Tikrieji išbandymai prasi­ dėjo po ilgo bėgimo nuo susirinkimo vie­ tos iki už bendrabučių esančio miško. Pir­ makursiai turėjo apversti polietileno plėvelę nuo jos nenulipdami, ieškoti miš­ ke žvakės, bėgioti surišti į krūvą, traukti vir­ vę. Laimėjo mėlynieji, o visiems susirinku­ siesiems teko duoti „fukso“ priesaiką.

Krikštynas stebėjo Viktorija SAMARINAITĖ, Linas VALIUKAS ir Martynas Klimas Autorių nuotraukos