NAUJA INTERKLUBO
TARYBA
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Vasario 24 d. vyko Univer siteto komjaunimo aktyvo mokymas internacionalinio ir karinio patriotinio auklėjimo klausimais. Susirinkęs internacionali nio darbo aktyvas Išrinko naują Universiteto Interklu bo tarybą: E. Būdvytis, B. Čaplikaitė, V. Clubrlnskas, R. Jablonskytė, D. Kurmilavičiūtė, Z. Pečiulis, R. Ražukas. Interklubo prezidentu (aš tuntuoju) išrinktas TF II k. stud. Zigmas Pečiulis, vice prezidente — IF II k. stud. Rasa Jablonskytė. Universiteto komjaunimo komiteto Garbės raštais apdo vanoti aktyviausi Interklubo nariai — buvęs klubo prezi dentas V. Elinskas, buvę ta rybos nariai S. Alperavičiūtė ir L. Ožekauskaitė.
cam/BiPis sccroencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
SVEIKINAME SU TARPTAUTINE MOTERS DIENA!
1977 m. kovo 4 d. Nr. 7 (991)
SĄJUNGINIAME KOMJAUNIMO SUSIRINKIME
Nesislėpkim už kitų nugarų
GRAŽIAUSI PAVASARIO ŽIEDAI, MOŠŲ PAGARBA IR
MEILE — JUMS, BRANGIOSIOS MŪSŲ DĖSTYTOJOS, DRAUGES IR BENDRADARBES!
Į musų klausimus atsako Filosofijos istorijos ir ateizmo šytojai moteris? katedros docentė Kristina RICKEVlClOTE Nuo seno mėgstu
Kokia dovana ar linkėjimai laukiamas ir mielas, bet tą Jums maioniausi Kovo 8-oslos dieną man paprastai nori proga? si būti ten, kur vyrų nė
Atrodo, ne taip svarbu ra. ką, svarbiau — kaip: Koks jūsų gyvenimo hero mėgstu saldainius, dievinu jus, žmogus, kuriuo sekate, mokotės iš jo? gėles. Ar vyrų pagarba Jums šią Deja, tai ne moteris.
L. Tolstojaus Aną Kareniną. Ta herojė mane žavi kil niu išdidumu, trapiu mo teriškumu. Ji myli be kompromisų ir tragiškai žūva, nesulaukus to pa ties. Taip įžvelgti moters vidų galėjo tik rašytojo genijus.
Nejaugi dėstytojai galė tų būti tokie žmogiški? Sakykit, ar vyruose paste bite moteriškėjimo tendenci jų (ir kokių). Jeigu taip, ku riais metais jie galėtų švęsti Kovo 8-ąją kaip pilnateisiai šios šventės dalyviai?
Nemanau, kad jie kada nors galėtų pasiekti jų pa čių apdainuotą ,,amžiną Vanduo dieną nėra kontrastas jų ati Ar dėstytojai per egzami moteriškumą". Koks literatūros kūrinys dumui paprastomis dienomis? Jūsų labiausiai mėgstamas ir nus nuolaidesnl silpnajai ly ugnimi nevirsta, jis ją t ik gesina. Vyrų atidumas visada už ką. Ar gerai pažįsta ra čiai?
PARTIJOS KOMITETE
Laikraštis ir komunistinis auklėjimas
Vasario 23 d. įvykusiame partijos Universiteto komite to posėdyje buvo apsvarsty tas Tarybinio studento" laikraščio poveikis ir efekty vumas studentų komunistinia me auklėjime. Apie redakcijos ir jos ak tyvo darbą šia linkme kalbė jo laikraščio redaktorius A. Kusta, Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros partinės or ganizacijos sekretorius A. Rybelis. Posėdyje kalbėję partijos komiteto sekretorius K. Poš kus, komiteto narys J. Karo sas atkreipė dėmesį į laikraš čio trūkumus, pateikė vertin gų minčių jo darbui gerinti. Posėdyje buvo pažymėta, kad laikraštis šiame ideologi nio darbo bare atlieka reikš mingą vaidmenį. Redakcija, siekdama prisidėti prie TSKP XXV suvažiavimo nutarimų
įgyvendinimo, reguliariai spausdina straipsnius aktua liais studentų mokymo ir auklėjimo klausimais, Stenoperatyviai inforgiamasi Universiteto apie muoti visuomeninę ir mokslinę idėjinis veiklą, Laikraščio kryptingumas aiškiai rodo partinio vadovavimo poveikį. Iš keliamų problemų daugiau sia dėmesio laikraščio pusla piuose susilaukia studentų auklėjimas ir jų mokymasis. Komunistinio auklėjimo klau simams skirtoje medžiagoje dažniausiai (bent 1976 m.) gvildenamos dorovinio, darbi nio bei estetinio studentų auklėjimo problemos. Tuo tarpu kitos auklėjimo sritys susilaukia menkesnio dėme sio. Retokai užsimenama apie ateistini auklėjimą, visuome nės mokslų disciplinų, turin čių didelės reikšmės idėji niam studentų brendimui, stu-
dijavimo problemas. Šiais klausimais retokai laikraščio puslapiuose pasisako visuo menės mokslų katedrų dėsty tojai, kurie galėtų paliesti ir bendresnius oasaulėžiūros klausimus skyrelyje „Akiratis". Be to, kartais pasigendama studentiško entuziazmo, dinamiškumo, svarstant studentų opias kasdienes problemas. Laikraščio medžia ga galėtų būti įvairesnė, emocingesnė, įtaigesnė. Posėdyje priimtas atitinka mas nutarimas. Partijos komitetas, siekda mas didinti ,,Tarybinio stu dento" vaidmenį ir efektyvu mą studentų komunistiniame auklėjime, įpareigojo redak ciją skelbti daugiau polemi nės medžiagos įvairiais pa saulėžiūros klausimais, įtrauk ti į jų svarstymą platesnę studentų auditoriją. Visuomenės mokslų kated
ros raginamos dažniau talkinti redakcijai straipsniais apie visuomenės mokslų studij avimą, apie komunistinių įsitikinimų formavimo proble mas. Partinio, komjaunimo, profsąjungos aktyvo pareiga dažniau dalintis patyrimu stu dentų auklėjimo darbe. Vi suomeninių organizacijų va dovai, fakultetų dekanatai ir katedros turi reguliariai in formuoti redakcijos darbuo tojus, korespondentų postus apie šių padalinių veiklos kryptis, svarbesnius įvykius. Redakcijai kartu su Teisės fakultetu nurodyta regulia riau rašyti teisinio studentų auklėjimo klausimais, Žurna listikos katedrai — teikti di desnę paramą laikraščiui. Vi si Universiteto padaliniai ir visuomeninės organizacijos privalo svarstyti jų adresu laikraštyje pareikštą kritiką ir laiku į ją atsakyti.
Jau baigiantis teisininkų pirmakursių susirinkimui „Kiek vienam komjaunuoliui — komunistinį idėjiškumą, aktyvią gyvenimo poziciją“, fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius S. Židonis su pasitenkinimu pažymės, kad „nė vieno kurso studentai taip drąsiai atvirai ir savikritiškai nekalbėjo savo susirinkimuose“. Toną tara davė 3 gr. komjaunimo sekretoiius A. Slaškūnas. Kuo skiriasi studentavimas nuo studijavimo, ar principingumas tolygus draugiškumui? — tokius ir pana šius klausimus nagrinėjo Algis. Ir kalbėjo taip, kad salėje abejingų likti negalėjo. Mat, gerokai teko tiems * kurie savo pažangumu nepuošė fakulteto s udentu sesijos rezultatų. Kliuvo ir tiems, kurie nieko nesakė draugams, praleidinėjusiems paskaitas, nesiiuošian iems seminar ms. Buvo paminėtas ir gražus būrelis studentų tikro kom jaunuolio etalonai. Tikriausiai ir pats Algis, to sąmonin gai nesiekdamas, savo asmeniniu pavyzdžiu parodė, kaip glaudžiai tarpusavy susijusios sąvokos „principingumas" ir „draugiškumas". Ir visų pirma todėl, kad giliai argumen tuotomis kritinėmis pastabomis buvo kreip ąsi į s uren tus, kad visų buvo paklausta — kodėl, prabėgus net trims pavasario semestro savaitėms, nesijaučia noro dirbti. A. Staškūno mintis pratęsė V. Jurkevičius, palietęs ke letą opių problemų — dėl įdomesnių komjaunimo susirin kimų, jaunimo idėjinio ir dorovinio auklėjimo uždavinių vykdymo. Būtina „reikalauti iš savęs ir kitų griežčiausios darbo drausmės, dirbti su ugnele, iniciatyviai, atiduodant visas jėgas" (L. Brežnevas). Vykstantis sąjunginis susirinkimas suteikė galimybę dar kartą apžvelgti, kritiškai įvertinti savo ir draugų studen tiško darbo pastangas. „Mūsų, studentų, darbo rezultatų negalima apčiuopti, — kalbėjo D. Manikaitė. — Tačiau niekas mūsų neatleidžia nuo pagrindinio reikalavimo tary binės visuomenės nariui — viską daryti kokybiškai". Se kančiuose Dalios žodžiuose girdėjosi neramus klausimas — kur pasislėpė vakarykščiai mokyklos aktyvistai? Iš tie sų, juk ne paslaptis, kad Teisės fakulteto studentu tapti tenka garbė geriausiems iš geriausių ne vien moksle. Šiandien gi aktyvioje veikloje tedalyvauja kas 7—10 stu dentas. „Matyt, ne vienas studentas stengiasi pasislėpt už kitų nugarų", — pokalbį tęsė partinės organizacijos sekreto riaus pavaduotojas doc. A. Cirtautas. — Suprantama, ne gali visi būti sekretoriais ar komiteto nariais. Bet juk vi suomeninio darbo formų daug — SMD, įvairūs klubai ir panašiai. Tik daugiau iniciatyvos turi parodyti besisle piantys už nugaros". Docentas pažymėjo, kad visą studen to gyvenimą, darbą apsprendžia idėjiškumas. Reikia tą pagrindą — marksizmą-leninizmą ne tik žinoti, bet ir juo vadovautis. Susirinkimo dalyviai vienbalsiai patvirtino renginių, skirtų Spalio 60-čiui, darbo planą, kuriame numatytas iš kilmingas susirinkimas, vakaronė su revoliucijos, vetera nais, revoliucionierių šefavimas ir kt. V. KAUPAS TF I k. studentas, JTS" visuomeninis koresp. Vasario 14—16 dienomis kiekvienoje Chemijos fakulte to grupėje vyko susirinkimai „Kiekvienam komjaunuoliui — komunistinį Idėjiškumą, aktyvią gyvenimo poziciją“. Juose dalyvavo 362 studentai, kuratoriai, partinio biuro atstovai. Pasisakė 68 žmonės. Jau pats susirinkimo pava dinimas sako, kad tema labai aktuali ir liečia įvairias studentų gyvenimo puses. Kiekvienoje grupėje pe’rskaityti pranešimai apie TSKP XXV suvažiavimo nutarimų įgy vendinimą. Aptarėme žiemos sesijos rezultatus, džiaugė mės dėl kai kuriose grupėse tikrai pagerėjusio pažangu mo, bet ir vėl teko kalbėti apie blogai besimokančius. Neapsiribojome vien pažangumo rezultatų sumavimu, bet pasistengėme įsigilinti ir į kiekvieno nepažangaus studento blogo mokymosi priežastis. Mus turėtų vienyti ne tik tai, kad mokomės vienoje grupėje, bet ir bendras rūpestis jos reikalais, noras padėti draugams. Daug dar yra studentų, nedalyvaujančių grupės ir fakulteto gyve nime, galvojančių, jog užtenka tik neblogai lankyti pa skaitas ir neturėti trejetų studlilų knygelėje. Jų nedomi na nei grupės draugų blogas mokymasis, nei netinkamas elgesys. Jei mažiau būtu abejingų, mažiau būtų ir tokių, kurie savo nuolatiniais išsišokimais stengiasi įrodyti, jog tikrai yra „neeilinės“ asmenybės. Apie tai taip pat kalbėjo ir ginčijosi studentai. Susirinkimų nutarimai rodo, kad komjaunuoliai rimtai peržiūrėjo savo veiklą, džiugina jų pasiryžimas nepalikti nuošaly nuo visuomeninės veiklos nė vieno savo draugo, principingai vertinti netinkamą kolegų elgesį, domėtis šalies gyvenimo įvykiais, geriau studijuoti visuomenės mokslus. V. PAUKŠTYTĖ ChF III k. studentė „TS“ visuom. koresp.
SVEIKINAME SU TARPTAUTINE MOTERS DIENA! TIKSLO PASIRINKIMAS Kai prieš šešerius metus Irena Ivoškutė, tuomet dar Šiaulių 10 vidurinės mokyk los mokinė, pirmą kartą at ėjo į šaudymo iš lanko treni ruotę, ji negalvojo, kad šią sporto šaką pamils visam gy venimui. Į salę Irena užsuko atsitiktinai, pakviesta drau gės, o išėjo nenoriai. Iki tol merginai atrodė, jog šaudyti iš lanko — kas čia sunkaus, tačiau pabandė pati ir paju GERIAUSIEJI to, kad ne taip jau paprasta: netvirtos rankos paleistos L. SKIRPSTO nuotraukoje strėlės smigo šalia taikinio, matome psichologijos specia o taip norėjosi pataikyti j lybės II k. studentę, mokslo centrą. Kitą dieną Irena pati pir pirmūnę, gerą visuomenininmoji atėjo j treniruotę, išėjo kę Svetlaną Žvikaitę.
BŪTI REIKALINGU
skolininke,
paskutinė. Šaudė ne ką ge riau, tačiau juto, kad lankas jai pamažu paklūsta. Atkak lumas, treniruotės greitai da vė vaisių. Po pusmečio, Lie tuvos pirmenybėse gindama Šiaulių miesto rinktinės spal vas, Irena Ivoškutė tapo čempione, pirmą kartą įvyk dė kandidatės į TSRS sporto meistrus normatyvą. Dabar 1. Ivoškutė — Filo logijos fakulteto studentė, jau penkti metai studijuoja ang lų kalbą. Ji TSRS sporto meistrė, daugkartinė Lietuvos pirmenybių, stambių sąjungi nių varžybų prizininkė. Kiek vienose varžybose taikliai skrieja Irenos paleistos strė
darbui grupėje. Šitie kurato rių darbo trūkumai buvo aiš kinami kaip viena blogo pir makursių mokymosi priežas čių. O specialybių katedros? Galima suprasti jų norą, kad kuratorius vadovautų grupei visus penkerius metus, ir skirti juo ką tik „iškeptą" jauną dėstytoją. Šiaip jau toks vakarykštis studentas ka žin ar sugebės tinkamai va dovauti grupei. Ne vienas pirmakursis, paklaustas, ar pažįsta savo kuratorių, tik gūžteldavo pečiais. Deja, po sėdyje neišgirdome nė vieno aštresnio žodžio apie katedrų darbą su pirmakursiais ir jų vadovais.
lės, ploja žiūrovai, o ji, kaip ir anksčiau, ieško savo klai dų ir jas analizuoja. — Pralaimėti niekad nebi jau, o jei taip atsitinka — nepergyvenu, tik dar įtemp čiau treniruojuosi, kad kitose varžybose šaudyčiau geriau. Labai noriu tapti tarptautinės klasės sporto meistre. Aišku, tai pareikalaus daug darbo, tačiau studijuodama Universi tete išmokau dirbti. — sako Irena. Ji ne tik sėkmingai baigia Filologijos fakultetą, bet dar fakultatyviai išmoko lenkų, ispanų kalbų. Atkakli mergina, ką ir sa kyti. A. SKRABULIS III k. žurnalistas
Kitų skolininkų pasiaiškini mai skambėjo gana grau džiai, nors juose gerai jautei, ką minėjome straipsnio pra džioje —tai tik nelemtas ne pasisekimas. Jie griebėsi už tos minties kaip už šiaudo. Atseit, ar aš kaltas, jei man nepasisekė, jei taip likimas lėmė (visai ne nauja idealiz mo krytis). Ar atsitiktinė ta nesėkmė? Dažnas jų taip tei sinasi ne pirmą kartą. Kiek viename fakultete skolininkų sąrašuose dažnai kartojasi tos pačios pavardės nuskriaustųjų likimo. Labai įpratom daiktus vadinti netikrais vardais. Žmogus, kuriam valstybė su daro visas sąlygas studijuoti atleidžia nuo kitų pareigų (jo bendraamžiai tuo metu kuria materialines ir dvasines ver tybes), ir kuris penkerius me tus švaisto vėjais, save turi vadinti tinginiu. Pirmakursiai patyrė skau džią pamoką. Susilaukė baus mės. Ji ne tik plaka, bet ir palieka teisę pasitaisyti. Jei gu susitiksim po kitos sesi jos panašiam posėdy, lai prodekano žodžiai: „Vakarinio skyriaus pirmakursiai sesiją išlaikė geriau už dieninio" nenuskamba kaip priekaiš tas jums, jaunieji kolegos.
Šešti metai miesto gatvėSako, studentas, nesvarsty kartus perlaikiusiųjų nuodė matikos dvejetų matėsi dve mis kiekvieną rytą į darbą tas Akademinės komisijos po mės). Pati didžiausia rekor jetai ir iš kitų disciplinų. Ne skuba Elvyra Valatkevičiūtė. sėdžiuose, nepažino visų stu dų priežastis šį kartą buvo ką geriau su matematika ir Čia jau ne studijos, kurios dentiškų gyvenimo „malonu aukštoji matematika. Per se kitose grupėse. Tos pačios prabėgo taip greitai, nepaste mų". Kąži, kaip pačiam sko- siją 14 studentų iš jos gavo specialybės pirmoje grupėje bimai. Skuba į Universiteto lininkui atrodo tas kailio kar- dvejetus, kai kurie dar iki — 11 dvejetų, darbo ekono Mokslinę biblioteką, jau Šimas? Ar nesisuka jam gal- šiol vargsta. Sakysim, V. Ta- mikos spec. pirmakursiai lyg penktą šimtmetį tarnaujančią voj mintis, jog visai be rei- relienė, R. Žekytė, S. Nekro ir geriau laikė, bet irgi „šlu švietimui, mokslui, kultūrai. kalo jį užsipuola? Blogesnis šius perlaikinėjo šį egzaminą buodami". Jos fonduose šiuo metu pri jis už kitus, ar ką? Gyveni po tris kartus ir vis nesėk Per tą MAK posėdį ne vie skaičiuojama daugiau kaip 3 me daug aštrių kampų — vie- mingai. Trečias kartas neme nas pirmakursis aiškinosi ne milijonai 400 tūkstančių kny ni už to, kiti — už ano už- lavo tik A. Vaitkui, K. Lie- visada suprasdavęs dėstytojo gų. Joje yra istoriškai vertin kliūva. Skola — irgi tik ei- puoniui, A. Linkevičiui. aiškinimą ir pamažu atsilikęs. gi senų spausdinių bei rank line būties nesėkmė... Fakulteto prodekanas V. Per pratybas irgi nespėdavę raščių fondai, didelis inkunaPenketukininkų niekas ne- Grigoras neteisina pirmakur visko išsiaiškinti. Pamažu at bulų rinkinys. Labai vertin svarsto, o jie vistiek puikiau sių. Tuo labiau, kad kontin silikimas didėjo, kol virto gos Žygimanto Augusto ir siai studijuoja. Jeigu taip su gentas, sprendžiant pagal sto dvejetais egzaminų lape. Leono-Kazimiero Sapiegos do- skolininkais — nejudinam, o jamuosius, lyg ir neblogas. PASIŽVALGIUS l vanotos knygos su savininkų jie patys palengvėle, paleng Ir matematikos dėstytojas, KITUS. . . AR VIEN STUDENTAI puošniai vėle ir atsikrato „uodegų"? vadovavęs pratyboms, superekslibrisais, KALTI? nė įrištos. Lituanistikos skyriuje Šįkart komisijai rūpėjo ne karto nesiskundė, kad jie ne saugomas vienintelis pirmo Tame pačiame posėdyje vien pirmakursiai, Fakultete simokytų. O per egzaminą. . . APIE KAI KURIUOS sios lietuviškos knygos — M. Sako, Matematikos ir me buvo apsvarstytas ir pirmo nemažai skolininkų ir vyres REKORDUS Mažvydo „Katekizmo" — chanikos fakulteto dėstytojai kurso kuratorių darbas. De niuose kursuose. Baisiausia, egzempliorius mūsų šalyje. Net vėtytas ir mėtytas visiems, kam bedėstytų, ke ja, iš keturių kviestų atvyko toks net neraudonuodamas Šiuose senove didinguose penktakursis išsižiojo iš lia vienodus reikalavimus. tik vienas — kaip tik pramo pareiškia, kad „NESIMOKAU, bibliotekos rūmuose garbin nuostabos, kai išgirdo, kad Aišku, pramonės planavimo nės planavimo specialybės TINGIU", Pats drąsiausias pagas bibliotekininkų darbas PEF I kurso pramonės pla specialistams be matematikos antros grupės kuratorius A. sirodė G. Vyžintas (II k. prapaviliojo ir Elvyrą Valatke- navimo specialybės antroje neišsiversti. bet ar verta Kasperiūnas. Posėdyje buvo monės planavimo specialybės vičiūtę. Į tvarkymo skyrių grupėje stipendiją gauna juos tempti pagal vieną kur pastebėta, kad kuratoriai per 2 gr.) Jis, mat, disciplinas atėjo baigusi Universitetą ir tik... šeši studentai iš dvide palį su „grynaisiais" matema mažai dirba su studentais, skirstąs į mėgstamas ir ne gavusi paskyrimą. Jų skyrius, šimt penkių. tikais? Gal pramonistai, visą per mažai aiškino jiems, kaip mėgstamas. Pirmąsias mokę kaip sako direktorius, — bib sėdėję" vien ant ruoštis sesijai. Buvo kritikuo sis, o antrųjų — ne. Studi Reikėjo laikyti tris egzami semestrą liotekos širdis. Iš komplekta nus. Grupė surinko 45 tre šito mokslo, ir į kitus netu jami kuratorių darbo planai, juoti, žinoma, jis norįs, bet vimo skyriaus atėję visos jetus, 35 dvejetus ir tik 7 rėjo laiko žvilgterėti. Gal kuriuose tik vienas — du tik pasirinkdamas, ką moky knygos tvarkomos čia. Kad penketus (čia įeina ir du tris todėl šalia aukštosios mate- punktai skirti akademiniam tis. L. KL1SAUSKAS skaitytojas greitai galėtų su sirasti kataloge tai knygai tiesiog nemoka studijuot, pa skirtą kortelę — viskas pri tys pasidaro sau daug darbo. klauso nuo tvarkymo sky Kas iš sėdėjimo, jeigu nieko riaus darbuotojų. Elvyra da negalvodamas ištisai nurašibar dirba redaktore. Jos dar nėji nurodytą literatūrą, t. y. bas — knygų aprašas — tai „konspektuoji"? PEF DARBO EKONOMIKOS SPEC. II K. STUDENTE pagrindinės žinios apie leidi Visuomenės mokslai duo- j nį, išdėstytos kortelėje tam E. ŽUKAITE da žinias, kurios privalomos tikra tvarka. Senose knygose visiems išsilavinusiems žmo Ne taip seniai, prieš pus kia medžiagą, tai net ir ne tie duomenys ne visada bū nėms. Man, būsimai ekono na arba būna nepilni, Elvy antrų metų, aš peržengiau įdomūs (kaip mums atrodo) mistei, jos būtinos, nes, pvz., rai tenka surasti tuos duome Universiteto slenkstį. Praeity mokslai patraukia. Paskaitos >■ '.į.; politinė ekonomija — mano nis; vartyti įvairius informa jau trys sesijos. Sunkumų bu — tai pagrindinis informaci specialybės pagrindas, be jo jos šaltinis, ruošiantis egzami vo daug. Pradžioje ne kartą cinius leidinius, bibliografijas, ekonominių disciplinų tolės j pagalvodavau, ar sugebėsiu nui. (Deja, ne paslaptis, kad enciklopedijas bei žodynus. nis studijavimas neįmanomas I —- Iš pradžių buvo neleng pateisinti studento vardą. Ne yra tikrai neįdomių paskaitų. (bent aš miglotai įsiuaizduo va. Pradėjau dirbti katalo mane vieną, visus, baugino Studentai jas lanko retsy ju). guotoja. Reikalingų užsienio ilgiausi literatūros sąrašai, kiais, nes jos neduoda nau Nors ir daug laiko atimu I kalbų nemokėjau, trūko ir ži dėstytojų titulai, nemaža bai dos, geriau tas dvi valandas visuomeninė veikla, tačiau ji I nių, reikalingų šiam darbui. mės įvarydavo pirmieji semi pasėdėti skaitykloje ar pa tikrai reikalinga. Dalyvau O dar tos normos... Bet pa narai, pratybos, iškilo klau žiūrėti gerą filmą.) Seminarai dama joje išmokstu bendrau mažu pripratau, pramokau simai, kaip jiems ruoštis, naudingi, kad priverčia (nors ti su žmonėmis, geriau juos kaip aprėpti ir įsisavinti visą studentas ir be to turėtų tai lenkų bei vokiečių kalbų. pažinti. Pati aš dainuoju I daryti) pastoviai studijuoti. medžiagą, kad būtų "galima ją Mokslininkai teigia, kad Akademiniame chore, esu fa- I Labai vertinu seminarus: jie perteikti seminare. Šiuos darbą reikia keisti kas penkulteto komjaunimo biuro I keri metai. Taip geriau ir „fukso" sunkumus nugalėti įpratina reikšti mintis, ugdo sekretoriaus pavaduotoja aka I darbui, ir pačiam darbuoto padėjo vyresniųjų draugų pa kalbinius įgūdžius. Daug to, deminiam darbui. Turėdamas I jui. Elvyra Universiteto bib tirtis, draugiški dėstytojų pa ką mokaisi seminarui, reika i mažiau laiko, išmoksti brau liotekoje dirba šešti metai — tarimai, o svarbiausia — dar linga egzaminui ar įskaitai. ginti kiekvieną minutę, o ji I Todėl automatiškai sumažėja bas. Tai per jį palaipsniui terminas viršytas, bet kol kas studentui daug ką reiškia I krūvis per sesiją. įsijungėme į naują mums, niekur išeiti nežada. Tikriau Stengiesi susiplanuoti laiką I Nemaža reikšmės turi sava siai, ne dėl to, kad nėra įdo vakarykštiems moksleiviams, taip, kad galėtum visur spė- I rankiškas darbas. Tik jis lei mesnių darbų, o todėl, kad ji mokymosi ritmą. ti ir dar liktų trupinėlis lais- I Pasiruošimas vidurinėje mo džia įsisavinti dėstomus daly << čia surado pati save. Elvyros valaikiui. Ir tuo trupinėliu I kus. Vien konspektuoti pa kykloje — labai reikšmingas darbas, anot jos, nėra nei stengiuosi atsigriebti. Mėgstu I V skaitas, mano manymu, ne pamatas. Ypač tai jaučiama kūrybingas, nei didžiai įdo teatrą, gerus filmus, knygas I užtenka. Joje gautą informa pirmuose kursuose, kur dau mus, bet — reikalingas. dailųjį čiuožimą — visa , tai j Bibliotekos Knygų tvarky gelis disciplinų lyg ir tąsa ciją reikia įtvirtinti. Žinoma, kas sukelia pasigėrėjimą žmo I mo skyriuje dirba daug žmo ankstesnių dalykų ar gilesnis jei paskaita buvo išklausyta gaus galia. Žinoma, turiu ir I Visus darbus stengiasi palikti greičiau negu tai padaryčiau įdėmiai, tai medžiagai pergal jų studijavimas (pvz., a. ma nių. Kolektyvas jaunas, dirb grynai moteriškų „silpnybių" I paskutinei dienai ar net nak bendrabutyje ar namuose. voti, įsiminti reikės žymiai tematika, TSKP istorija, kal ti smagu ir linksma. Dažnai Kategoriškai disciplinų į čiai, tikėdamiesi atsigriebti už — mėgstu ką nors narplioti I vieni kitiems padeda, pataria. bos). Tačiau daug lemia ir mažiau laiko, pakaks tik iš siūlų, šeimininkauti virtu I Kiekvieną dieną į bibliotekos :paties studento darbas, norai. peržvelgti labiau painius ir reikalingas ir nereikalingas praūžtas dienas. Ne veltui vėje ir kurti „firminius" pa- I nes kiekviena sakoma, kad ,,ko neprivalgei, fondą atkeliauja nauji leidi Sėkmės laidas — sistemingas ne taip įstrigusius klausimus. neskirstau, ir tik darbas. Vien ga Geriausia dirbti ir ruoštis už duoda ką nors naudinga ir to neprilaižysi" (kai kam nu tiekalus. niai. Juos sutvarko, sukatalo- darbas i Daug gražių dienų mums ,1 siėmimams skaitykloje (bent įdomaus. Daugiausia dėmesio sišypso kartais laimė). Žinau bumais toli nevažiuosi. guoja šis jaunas kolektyvas, Nemaža naudos duoda ir man). Jos aplinka priverčia skiriu mokslams, kurie seka ir tokių, kurie sėdi prie kny duota, daug valandų jose, ir I kuriame dirba ir Elvyra Va gų, tačiau vos slenka iš kur kiekviena jų bus tavo, jeigu I latkevičiūtė. ]paskaitos. Jeigu dėstytojas susikaupti, sutelkti dėmesį ir si sunkiau. Daugelis nemoka studijuoti. so į kursą... Kodėl taip? Jie mokėsi ją išsaugoti darbu. J. LITVINĄVlClUS jįdomiai, suprantamai pertei- viską atlikti žymiai geriau ir
I
UNIVERSITETO KETURIŠIMTMECiUI Trečiadieni, kovo 2 d., Įvykusiame Universiteto jubilie jinės komisijos posėdyje buvo kalbama apie meno savi veiklos renginius, skirtus mūsų Alma mater 400-mečiui. Jubiliejinė komisija įpareigojo fakultetų kultūros klu bus surengti 1977 m. fakultetuose meno saviveiklos kolek tyvų apžiūras, atskirų žanrų konkursus. 1978 m. vasario — balandžio mėn. vyks fakultetų geriausių kolektyvų ap žiūra. Numatoma 1979 m. balandžio—gegužės mėn. su rengti teatralizuotą Universiteto saviveiklininku šventę. Dekanatai, visuomeninės organizacijos, fakultetu kultū ros klubai raginami sustiprinti meno saviveiklos kolekty vų organizacini auklėjamąjį darbą, paįvairinti žanrus, su daryti sąlygas studentams dalyvauti saviveiklos kolektyvų apžiūrose bei šventėse. Jubiliejinė komisija patvirtino fakultetų meno saviveik los apžiūros nuostatus.
Draugauja jaunimo organizacijos Šią vasarą, trečiajame se mestre, jau dešimtą kartą sulauksime studentų būrio iš Greifsvaldo Universiteto. Pir moji sutartis su šia VDR aukštąja mokykla buvo pasi rašyta 1967 metais. 1969 m. į draugų būrį įsijungė Kroku vos Universitetas, 1971 m. — Prahos Karlo universitetas, 1975 m. — šio Universiteto Hradec Kralovo Medicinos fakultetas ir Erfurto Medici nos akademija. Šių aukštųjų mokyklų pa siuntinių sulaukėme praeitą savaitę Vilniuje. Jų vizito tikslas — pratęsti sutartį. Iš kilmingas aktas vyko Rekto rato posėdžių salėje. Univer siteto komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas pa sveikino svečius ir palinkėjo, kad draugystė, rodos, taip neseniai užsimezgusi, nieka da nenutrūktų. Greifsvaldo Universiteto vardu sutartį pasirašė FDJ universiteto sekretorė, užsie nio skyriaus vedėja Rūta Heidrich, Erfurto Medicinos akademijos vardu — FDJ sekretorius dėstytojas Volf gangas Hanas, Hradec Kralo vo Medicinos fakulteto — Čekoslovakijos socialistinio jaunimo sąjungos komiteto tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Michailas Liaško, Krokuvos universiteto užsie nio ryšių skyriaus vedėjas Mečislavas Plonka. Sutartyse numatyta keistis studentų statybiniais būriais, bendradarbiauti SMD veikloje ir kt. ■•», Sutarčių pasirašyme daly vavo ir svečius pasveikino partijos Universiteto komite to sekretoriaus pavaduotojas V. Gobis.
UNIVERSITETO FAKULTETŲ MENO SAVIVEIKLOS KOLEKTYVŲ APŽIŪROS — STUDENTŲ MENO DEKADOS —
NUOSTATAI 1. Tikslas ir uždaviniai: suaktyvinti fakultetų meno saviveiklos kolektyvų ruoši mąsi Universiteto 400-mečiui; meno priemonėmis propaguoti TSKP CK nutarimus, kon certuose atspindėti mūsų socialistinės tikrovės įvairumą, komunistinį auklėjimą, kovoti už studentų pažangumą; išaiškinti geriausius fakultetų meno saviveiklos kolekty vus, gerinti koncertų programas; kelti meno saviveiklos meninį-idėjinį lygį ir masiškumą; atskiriems fakultetams atskirais meno saviveiklos žanrais pasiruošti dalyvauti rajono bei miesto meno saviveiklos konkursuose.
2. Apžiūros dalyviai ir žanrai. Studentų meno saviveiklos apžiūroje leidžiama dalyvau ti visiems kiekvieno fakulteto meno saviveiklos kolekty vams su jungtine visų žanrų koncerto programa. Pastaba. Fakultetų meno saviveiklos apžiūros rengiamos pagal paties fakulteto patvirtintus nuostatus.
I turas — kursų meno saviveiklos apžiūros 1977 m. fa kultetuose. II turas — visų fakultetų apžiūra 1978 m. vasario—ba landžio mėnesį jubiliejinės komisijos parinktose patalpo se. Joje dalyvauja saviveiklos kolektyvai — fakultetų ap žiūrų nugalėtojai.
viršuje — sutartį pasirašo Hradec Kralovo Medicinos fakulteto atstovas Micha/is Liaško (dešinėje) ir LLKJS Universiteto komiteto sek retorius H. Ramonas,
4. Repertuaras.
viduryje — Greifsvaldo universiteto FDJ organizaci jos aktyvistės Rūta Heidrich ir Ingrida Biutof; Erfurto Me dicinos akademijos dėstyto jas Volfgangas Hanas (deši nėje);
Kiekvieno fakulteto meno saviveiklos kolektyvas apžiū rai pasirenka repertuarą. Pasirodymo forma — visų žanrų jungtinis vienos dalies (ne daugiau kaip 40 min.) režisūriškai vientisos programos koncertas. Ypač daug dėmesio skirti politiniam-auklėjamajam koncerto lygiui (Universite to istorija ir jo dabartis), žanrų bei tematikos įvairumui, meniškumui ir masiškumui (solistai-vokalistai, vokaliniai ansambliai, skaitovai, meninės agitbrigados, dramos kolek tyvai ir kt.).
apačioje — Krokuvos uni versiteto atstovui Mečislavui Plonkai įteikiama ką tik įsi galiojusi sutartis.
5. Vadovavimas ir tvarka.
L. KLlSAUSKO nuotr.
Šachmatininkų kovos rio" komandinėse pirmenybė Jau antrą kartą mūsų Uni versiteto šachmatininkų ko manda iškovojo Vilniaus „Žalgirio" draugijos čempio nų vardą. Gerai žaidė L. Benensonaitė (4 taškai iš tiek pat galimų) ir S. Survilaitė (3 iš 3), V. Goriančikovas (4,5 iš 5), R. Survila (4 iš 4). Vertas pagyrimo ir antraatskyrininkas S. Jalanskis. Kaune respublikos „Žalgi
3. Laikas ir vieta.
NUOTRAUKOSE:
se „Mokslo" šachmatininkai pretendavo į nugalėtojų lau rus, tačiau pritrūko sportinės laimės ir užėmė antrą vietą. Komandos garbę gynė L. Benensonaitė. V. Gefenas. A. Mikėnas, S. Sačkus, R. Survi la. Ypač gerai kovojo MMF studentė L. Benensonaitė, su rinkusi 5 taškus iš 6 gali mų. Šiauliuose šachmatininkai dalinosi respublikos „Žalgi
rio" draugijos asmeninių pir menybių medalius. Labai sėk mingai vyrų turnyre kovojo Universiteto studentai. Nuga lėtoju tapo kandidatas į spor to meistrus FAF antrakursis A. Mikėnas. Antroji vieta atiteko busimajam chemikui V Gefenui, trečioji — ma tematikui R. Survilai. Universiteto šachmatinin kai jau ne pirmus metus sėk mingai dalyvauja „Žalgirio" draugijos varžybose. Bet LTSR pirmenybėse „Mokslas" dar nedalyvavo. Gal vertėtų pabandyti jėgas 1977 metais?
Taip elgtis nedera
Tame pačiame straipsnyje rašėme, kad paskaitų metu buvo užklupti girti keturi antro kurso žurnalistai. Jiems pareikštas griežtas Rektoriaus papeikimas. Žemiau spaus diname jų pačių — E. Bukino, J. Steponavičiaus, L. Juršos ir G. Loibos — pasisakymą dėl netinkamo poelgio:
vasarai
Pradedami formuoti išva žiuojamieji studentų statybi niai būriai į Stavropolį, Smo lenską, Jakutiją, Tuvą. Pa reiškimai (tarpininkavus fa kulteto komjaunimo biurui) priimami Universiteto kom jaunimo komitete.
R. SURVILA „Mokslo" sporto klubo šachmatų komandos kapitonas
apie tai
„Tarybinio studento" praeitame numeryje išspausdintame straipsnyje „Dar kartą tikiname: girtuokliavimas — kelias ! nusikaltimą" buvo minimas kai kurių studentų netinka mas elgesys. Minėti Teisės fakulteto II k. studentai A. Jokubauskas ir A: Strazdas, už elgesį, nesuderinamą su stu dento vardu, — girtuokliavimą ir chuliganizmą pašalinti iš Universiteto.
Saukia
Vasario 25 dieną „Tarybi nis studentas" išspausdino straipsnį „Dar kartą tikina me. ..", kur buvo nagri nėjamas netinkamas mūsų poelgis. Tenka kaisti ir rau donuoti skaitant savo pavar des, minimas iš blogosios pu sės. Viešas pasmerkimas, mū sų nuomone, yra didžiausia ir labiausiai pamokanti baus mė prasikaltusiam žmogui. Tačiau mes neketiname tei sintis, nes negali būti patei sinimo panašiam poelgiui. Svarstant mūsų bylą, mus
visada klausia, kodėl mes taip pasielgėme. Nuleidžiame galvas ir tylime, nes nežino me, ką atsakyti. Tiesiog su prantame, kad priežastys, ku riomis galėtume pasiteisinti, vis dėlto gerokai naivios. Taip, — atsakome į kitą klausimą, — mes žinojome, kad taip elgtis nedera. Mes patys savęs klausiame, kodėl gi taip pasielgėme. Matyt, tą atmintiną vasario dieną mes lengvabūdiškai užmiršome sa vo pareigą — gerbti savo Alma Mater. Ir tai išliks kaip priekaištas mūsų sąžinei. Kodėl mes rašome? Šis įvy kis yra faktas, kurio nepa neigsi, neištrinsi, nors ir kaip benorėtum. Niekam nelinki me, kad kas nors dėl savo
I turo apžiūras rengia ir joms vadovauja fakulteto de kanato, visuomeninių organizacijų, kultūros klubo patvir tintos komisijos. Paraiškas ir programą dalyvauti II ture — visų fakulte tų apžiūroje — fakultetų komisijos pateikia Universiteto kultūros klubui iki 1978 m. vasario 15 d.
6. Žiuri: V. Aleksandravičius, VI. Limantas, J. Gilys, E. Mazeliauskas, A. Kerbelis, V. Germanas, A. Bartusevičienė. 7. Kolektyvų vertinimas ir apdovanojimas.
Fakultetų meno saviveiklos kolektyvai apžiūroje verti nami atviru žiuri narių balsavimu. Ir atskirų fakultetų, ir Universiteto apžiūros žiuri vertina meninį-idėjinį lygį, žan rų įvairumą, masiškumą, repertuaro aktualumą >r temati ką, fakulteto meno saviveiklos šefuojamąją ir koncertinę veiklą. Geriausiai pasirodžiusių fakultetų programos bus įtrauktos į baigiamųjų koncertų programą. Fakultetui, užėmusiam I vietą, skiriamas Universiteto jubiliejinis prizas. Fakultetai, užėmę II—III vietas, apdo vanojami jubiliejinėmis gairelėmis ir jubiliejiniais diplo mais. Už meno saviveiklos ugdymą ir fakultetų koncertinę veiklą, meninį fakulteto saviveiklos lygį ir masiškumą ge riausi fakultetų meno saviveiklos organizatoriai ir aktyvis tai apdovanojami Universiteto Jubiliejine gairele.
panašaus lengvabūdiškumo atsidurtų mūsų vietoje, jaus tų tą nesmagumą, tą kaltės ir gėdos jausmą. Mūsų poel gis nedaro garbės komjaunimųi, Universitetui, fakultetui, katedrai ir kursui, kurių var das dėl to tik nukentėjo. Ką pasakyti tėvams, kurie mumis rūpinasi ir nori maty ti mus gerais bei išsilavinu siais žmonėmis? Mus sujaudino griežtas, principingas, bet kartu taktiš kas ir geranoriškas komjau nimo ir Universiteto administ racijos atstovų elgesys su mumis. Mes jaučiame dėlto dar didesnę savo kaltę ir nesmagumą ir norime, kad vi si patikėtų, jog šis poelgis
buvo atsitiktinis, bus vienin telis ir skaudžiai pamokantis. Mes stengsimės geru moky musi ir pavyzdingu elgesiu bent iš dalies išpirkti savo kaltę. Kiekvienas supranta, kad savikritika nėra labai malo nus dalykas ir kad daug ma loniau, kai iš viso nėra už ką save kritikuoti. Tačiau at sisakyti savo poelgio mes ne galime, ir tegul šie savikritiš ki žodžiai patys už save lai duoja. Griežtai nubausti ir skaudžiai pamokyti, galime užtikrinti, kad nėapvilsime pasitikėjimo, jausdami bran gia kaina įgytą, atsakomybės už save, draugą ir kolektyvą jausmą.
VAKARAI, SUSITIKIMAI. ..
. Žaltvykslės" kavinėje į savo vakaronę buvo susirinkę ,/Momentum" fotoklubo nariai. Kiekvienas jaunasis fotografas trumpai papasakojo savo kūrybinę biografiją, nepamiršdamas komiškų situacijų, j kurias buvo patekęs dėl fotoaparato kaltės, atsakinėjo į šmaikščius klausimus. Kai taryba nustatė, kad fotografai liežuviu darbuojasi taip pat šauniai, kaip ir fotoaparatu, momentiečiams buvo įteikti klubo narių pažymėjimai. Nariai pasižadėjo saugoti juos kaip savo fotoaparatus. Vakare dalyvavęs studentų profsąjungos komiteto pir mininko pavaduotojas A. Trumpulis palinkėjo jauniesiems fotomėgėjams kūrybinės sėkmės. E. BUTĖNAS * * *
fj
ĮVYKIŲ APŽVALGA: NAMIE IR SVETUR
•J- „Mokslo" rankininkai viešėjo Gomelyje. Drauge su Tartu, Rygos ir Gomelio uni versitetų komandomis jie ko vojo draugiškame turnyre. Merginos, pralaimėjusios le miamą susitikimą su latvė mis, užėmė antrą vietą. Vai kinai tik ketvirti.
Teisės fakulteto studentai,gyvenantys bendrabutyje Nr. 10—I, susitiko su atsargos ge nerolu majoru P. Petroniu. •I* Minske susirinko net Svečias papasakojo apie tary binių karių žygdarbius, kal aštuonių aukštųjų mokyklų bėjo apie drąsą, ištvermę,pareigą Tėvynei. fechtuotojai. Geriausiai pasi rodė Leningrado universiteto V. MONSTAVlClUTĖ „muškietininkai". Mūsiškiai iškovojo trečią vietą.
MEDIUMAS
ISTORIJOS
•F' Kijevo ir Vilniaus uni versitetų gimnastai seni pa žįstami. Meninės gimnastikos turnyrą, vykusį Ukrainos sos tinėje, šį kartą laimėjo vil nietės. Abiejų komandų sportininkės dalyvavo paro domojoje treniruotėje. Joms vadovavo TSRS meninės gim nastikos čempionė V. Sereda.
FAKULTETE
L. SKIRPSTO nuotraukose matome linksmos studentų šventės, įvykusios praeitą šeštadienį Istorijos fakultete, akimirkas. Kas matė, sako labai smagu buvę. O kaip Tavo fakultete vyksta Mediu mas, vieša ar „uždara" tai šventė, kokią ją norėtum ma tyti? Gal parašyk mums?
•J* Kijeve rungtyniavo ir sportinės gimnastikos mėgė jai. Mūsų merginos pralaimė jo šeimininkėms, gi vaikinai savo varžovus įveikė. Malo nu, kad asmeninėse varžybo se pirmąsias vietas iškovojo MMF pirmakursė G. Kulbytė bei FAF antrakursis V. IIjinychas.
PRIMENAME, KAD UNI VERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETAS PASKELBĖ PUSDIPLOMIŲ KONKURSĄ! Pusdiplomio pavyzdys (vienas egzempliorius) pateikiamas .komitetui. Grupėms, kurių Pusdiplomiai bus pripažinti išradingiausiais ir patrauk liausiais, teks apdovanojimai.
Tradicinis tinklinio tur nyras jau devintą kartą vy ko mūsų Universitete. Jame susitiko seni varžovai: Tartu, Minsko, Rygos universiteto klubų komandos. Visus susi tikimus užtikrintai laimėjo ir pirmą vietą iškovojo VU vai kinų komanda. Merginos tu rėjo tenkintis antrąja vieta.
• KĄ VEIKIAME LAISVALAIKIU • KĄ VEIKIAME LAISVALAIKIU • KĄ VEIKIAME LAISVALAIKIU • KĄ VEIKIAME LAISVALAIKIU •
ŽVILGSNIS Į LIETUVOS GELMES IŠ KOSMOSO
Nedaugelis turbūt žino, kad Lietuvos geologai gelmes tyrinėja ne tik sverbdamiesi į jas grąžtais, bet ir apžvelg dami iš kosmoso. Daug naujo ir įdomaus šia tema sužinojo studentai-geologai SMD geologų būrelio susirinkime. Svečias iš geolo gijos valdybos Kompleksinės ekspedicijos V. Morkūnas supažindino su kosminių nuotraukų taikymu geologijoje, jų dešifravimo principais, demonstravo nuotraukas, dary tas iš kosminių laivų bei dirbtinių Žemės palydovų, pasa kojo apie mokslinę, ekonominę, praktinę jų panaudojimo reikšmę. Kosminių nuotraukų panaudojimas Žemės gel mėms tirti — naujas perspektyvus metodas. Susidomėjimą galima būtų vertinti pateiktų klausimų kiekiu: svečias vos spėjo atsakinėti. Net po susirinkimo keletas drąsesnių studentų koridoriuje vis dar „kankino" pranešėją. RUDNICKAJTĖ
v
BENDRABUTYJE PO PASKAITŲ Mėgsta studentai teatrą, o ypač savąjį, studentišką. Tik deja, į jį sunkiau patekti nei į akademinį. Gal todėl ir pa tys Universiteto dramos stu dijos aktoriai prisipažįsta, kad bendrakursiai kartais net neįtaria savo draugus Kiemo ar Požemio teatruose vaidi nant. Vaikštai senojo Univer siteto koridoriais, regi dau gybę veidų ir kartais dingte li: kur aš jį (ją) galėjau ma tyti? O paskui, žiūrėdamas „Paukšti, ateik čia", „Jaučio aukojimą" ar dar ką, vėl pa-
matai tą „nepažįstamą pažįs tamąjį". Jei kalnas neina prie Ma hometo, tai Mahometas eina prie kalno, — moko rytiečių išmintis. Turbūt taip galvojo ir aštuntojo bendrabučio gy ventojai, praeitą penktadienį surengę vakarą — susitikimą su Kiemo teatro aktorėmis Irena Plaušinaityte, Rasa Gavrilenko ir Milda Vengalyte bei jų režisieriumi Petru Navicku. Tiesa, jokio pastatymo ne išvydome (ne tam buvo ruoš-
Dirgėlaitė, II k. stud. S. Simenskaitė, iš Chemijos fakulteto NEPAŽANGUS I k. stud. N. Laurentjeva, iš Medicinos fakulteto III k. stud. R. Vaitiekūnas, STUDENTAI VI k. stud. M. Bujauskienė, iš Finansų ir apskaitos fa kulteto — Ik. stud. R. StraIš Matematikos ir mechani šauskas, V. Tarasevičius, II kos fakulteto — Ik. stud. R. k. stud. A. Saulėnas, I. LipaBaldauskaitė, V. Končius, D. vičiūtė.
tasi!), tačiau malonumu klausėmės Mildos ir Irenos skaitomų eilėraščių, ištraukų iš prozos. P. Navickas džiugino klau sytojus (patvirtina ir nuotrau ka) jumoreskomis. Vakare dalyvavo ir grupė mūsų studentų žurnalistų ko legų iš Taškento universiteto Žurnalistikos fakulteto (nuo trauka dešinėje). G. VITAATĖ L. SKIRPSTO nuotr.
PASALINTI
KAINA 2 KAP.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
elfrimai VISUOMENINIŲ PROFESIJŲ FAKULTETO Vilniaus Universiteto isto rijos skyriaus klausytojams primename, kad užsiėmimai
REDAKCIJOS ADRESAS:
•F' Į krepšinio turnyrą Vil niuje atvyko Kijevo, Tartu, Rygos universitetų studentai. Pergalę šventė „Mokslo" krepšininkai ir krepšininkės. •K Sėkmingai mūsų sporti ninkai dalyvauja ir respubli kos pirmenybėse. LTSR teni so čempiono vardą iš kovojo TF studentas G. Remeikis. PEF trečiakursė R. Vitkauskaitė tapo „Žalgirio" draugijos tarptautinių šaškių čempione. Gerai „Žalgirio" pirmenybėse žaidžia „Moks lo" krepšininkai: merginos nepatyrė dar nė vieno pra i laimėjimo, o vaikinai suklu po tik prieš „Politechnikos" komandą. Treneris A. Stanys džiaugiasi V. Čepo (Fil.F III k.), L. Stelbio (FAF IV k.) žaidimu. •{• Trakuose medalius dali nosi respublikos aukštųjų mo kyklų slidininkai. Antrą vie tą užėmė „Mokslo" merginos, į priekį praleidusios tik pa jėgią „Šviesos" (VPI) koman dą. Vaikinai aplenkė nuola tinius savo varžovus — VISI i sportininkus ir užėmė trečią I vietą. < Malonu, kad Universiteto I t sportininkai sugeba derinti I studijas ir treniruotes. Daug | r mūsų sportininkų išlaikė se l siją be trejetų, o 31 — vie- 3 11 nais penketais. c E. PAŠKEVIČIUS t „Mokslo" sporto klubo k valdybos pirmininkas : t t i d t
gitaristų konkursas „Daina — mūsų širdžių liepsna". Norin tys dalyvauti užsirašo fakul tetų profsąjungos biuruose. Galima atlikti savos kūrybos, tarybinių ir užsienio kompo zitorių kūrinius. Vertinama bus: vokalas, instrumentuotė. Simpatiškiausio konkurso da Kovo 12 d. 19 vai. Medici lyvio laukia specialus prizas. MF studentų profsąjungos nos fakulteto didžiojoje au biuras ditorijoje prasidės vokalistų
vyksta kiekvieną antradienį, 19 vai., Centrinių rūmų 13 auditorijoje (Rektorato posė džių salėje). Būtinas visų klausytojų dalyvavimas. VPF dekanas
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egz. LV 03624 Užs. Nr. 761
lt a e
REDAJCTORl'
ALGIS KUSTA