hinc itur ad astra
universitas
vilnensis 2004 m. rugsėjo mėn.
Nr. 7 (1653)
http://www.vilnensis.vu.lt
LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.
PLATINAMAS NEMOKAMAI
Universitetas pradėjo jubiliejinius 425-uosius mokslo metus „Jūs - ypatinga bendruomenė senajame Vilniaus universitete: jūs - jubiliejiniai studentai, - kreipėsi j pirmakursius Universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka. Mes galime didžiuotis savo senąja Alma Mater, kuri 425 metus vaidino ypatingą vaidmenį Lietuvos ir ne tik Lietuvos kultūros ir mokslo gyveni me". Rugsėjo pirmosios rytą seno sios Alma Mater bendruomenė studentai, dėstytojai ir darbuotojai pradėjo mokslo metų šventę. Plačiau apie tai - p. 3
Jubiliejaus iškilmėse išvysime skeptro kopiją Minėdami Universiteto jubiliejų galėsime pasigėrėti senojo Vilniaus universiteto rektoriaus skeptro kopija, kurią buvo nutarta pagaminti specialiai iškilmėms. Plačiau apie tai skaitykite p. 4
Šiame numeryje: z------------- '
\
Jauniesiems chemi kams - pasaulio auksas Skaitykite p. 2
Studentams transporto lengvatos galios iki spalio 1 dienos Skaitykite p. 2
Jiems teko garbė būti jubiliejiniais Vilniaus universiteto studentais. V. Naujiko nuotr.
Mokslus privalu pradėti laiku Didžiųjų Lietuvos universitetų vadovai teigia netrukdantys savo auklėtiniams vasarą uždarbiauti užsienyje, tačiau perspėja, jog mokslo metų pradžioje negrįžusius į studijas išbrauks iš studentų sąrašų. Vilniaus universiteto akademi
nių reikalų prorektorė Birutė Pociū tė teigia, jog mokslo metai visiems Vilniaus universiteto studentams
prasidės rugsėjo 1-ąją. „Nesuspė ję j užsiėmimus, praleidę labora torinius darbus tiesiog atsiliks ir dėl to turės problemų per egza
minus“, - sakė prorektorė. Ankstesniais metais kai ku
riems užsienyje dirbusiems stu dentams buvo leista grįžti kiek vė liau, taigi jaunimas pradėjo tuo piktnaudžiauti. Nuolaidos uždar biaujantiems studentams Univer
sitete sukelia sumaištį: vėliau pra-
dėjusiems mokytis studentams
tenka atskirai organizuoti užsiė mimus, laboratorinius darbus. Pa daugėja darbo dėstytojams.
Jaunimo kelionių organizavi mo bendrovių manymu, universi tetai turėtų būti suinteresuoti leis ti žmonėms šiek tiek ilgiau
Filosofijos fakulteto dekanas dr. Kęstutis Dubnikas džiaugėsi galėdamas savo fakulteto vardu iškelti naujųjų mokslo metų vėliavą
Žymūs profesoriai įamžinti variniuose bareljefuose
VU SA puslapiai Skaitykite p. 5-8
Universiteto bendra bučiai - lyg Dievo užmirštas kraštas Skaitykite p. 10
Jubiliejaus išvaka rėse - remonto darbų įkarštis Skaitykite p. 11
padirbėti užsienyje ir grįžus susi mokėti už mokslą. Studijos pakan kamai daug kainuoja, o daugelio studentų tėvai visos sumos už mokslą sumokėti tiesiog neišgali. Tačiau, VU prorektorės nuomo
ne, aukštųjų mokyklų užduotis ne spręsti studentų socialines pro blemas, o būsimiems profesiona lams suteikti gerą išsilavinimą. Universitetas diplomą duoda ne už braškių skynimą. Norintys ilgiau padirbėti užsie nyje studentai tiesiog gali metams nutraukti studijas ir svečioje šaly je būti tiek, kiek leidžia tų valsty bių įstatymai, o po metų grįžti į Universitetą ir nuo pat mokslo me tų pradžios rimtai tęsti studijas. Dauguma studentų dirbti į už sienį vyksta gegužę ar birželio pa baigoje, o sugrįžta tik besibaigiant rugsėjui. „U. V“ inform.
k____________________
L. Smilgevičiaus nuotr.
Jau po Universiteto 400 metų jubiliejaus švenčių, apie 1983-iuosius metus, kilo mintis įrengti profesorių galeriją koridoriuje prie Mažosios aulos - tarsi pratęsiant
profesorių biustų galeriją pačioje Mažojoje auloje. Skulptorių Joną Jagėlą tuometinis Universiteto rektorius Jonas Kubilius pradėjo kalbinti vos užbaigusį darbus Mažojoje auloje. Naujais bareljefais džiaugsimės 425-ojo Universiteto jubiliejaus proga. Plačiau apie tai skaitykite p. 4
2
universitas
2004 rugsėjis
---------------------------------------------------------- vilnensis
Atidarytas Rusijos studijų centras Jauniesiems chemikams pasaulio auksas Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto docento Rimanto Raudonio ir doktoranto Lauryno Riaubos vadovaujami keturi moksleiviai pelnė pasaulinę sėkmę. Vokietijoje vykusioje tarptautinėje chemijos olimpia doje lietuviai iškovojo keturis medalius - aukso, sidabro ir du bronzos. Sėkmė lydėjo visus keturis olimpiadoje dalyvavusius moksleivius. Beje, trys iš olimpiados dalyvių - Petras Kruopys, Raimondas Galvelis ir Au drius Laurynėnas - jau VU studentai, šiais metais įstoję j Chemijos fakultetą, biochemijos ir chemijos specialybes. Mindaugas Juoza pavičius - Vilniaus licėjaus moksleivis. Tarptautinėje chemijos olimpiadoje Lietuvos komanda dalyvavo ke turioliktą kartą.
Birželio 22 dieną VU Filologijos fakultete, Slavų filologijos skaitykloje, iškilmingai duris atvėrė Rusijos studijų centras. Jis įsteigtas bendro mis VU bibliotekos ir Rusijos fondo kultūros centrų užsienyje plėtrai remti pastangomis. Dovanų - tūkstantį knygų - Uni versiteto mokslinė biblioteka gavo iš minėtojo Rusijos fondo. Knygos yra iš įvairių sričių: galima rasti istorinių, filosofinių, biografinių knygų rusų kal ba. Biblioteką papildė enciklopedi jos, žinynai bei žodynai. Planuoja ma, jog ši biblioteka penkerius me tus bus reguliariai papildoma. Rusijos studijų centras Vilniuje yra pirmasis toks visoje šalyje, panašūs centrai jau veikia Vengrijoje, Kinijoje ir Slovakijoje. VU Rusijos studijų cen trą remia tarptautinis labdaros fon das „Open Russia“.
Vilniaus universiteto dėstytojai knygų kolekciją vadina neįkainojama dovana
Tobulinama studentų praktikų atlikimo tvarka
Jelenos Osipovos (ChĘ I k. stud.) nuotraukoje: po apdovanojimo Hamburge. Pirmoje eilėje iš kairės: Petras Kruopys (bronzos medalis), Mindaugas Juozapavičius (bronzos medalis), Raimondas Galvelis (aukso medalis), Audrius Laurynėnas (sidabro medalis). Antroje eilėje - vadovai, kairiau doc. R.Raudonis, dešiniau - Laurynas Riauba (VU ChF doktorantas, pats 1995-1998 buvęs Tarptautinių chemijos olimpi adų dalyviu, bronzos medalio laimėtojas).
Studentų praktinio mokymo sutartimi praktikanto statu sas įmonėje jau yra įteisin tas. Yra parengta ir šių dokumentų juridinė apžval ga. Siekiant pagerinti egzistuojančią tvarką, įmonės yra kviečiamos pa teikti kuo daugiau darbda vių atsiliepimų apie praktikantų priėmimą, dar bo galimybes ir siekiamą naudą. Asociacija „Žinių ekonomikos
Kq privalo žinoti studentas apie sveikatos draudimq Ar studentai draudžiami valstybės lėšomis? Kur reikia kreiptis dėl privalomojo sveikatos draudimo pažy mėjimo? Ar sveikatos drau dimas galioja studijuojant Europos Sąjungos šalyse? Apie tai kiekvienas studen tas turi žinoti. Sveikatos draudimo įstatyme nurodoma, kad valstybės lėšomis draudžiami Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir stu dentai, neturintys pajamų iš dar bo arba kitos veiklos. Vadinasi, nedirbantiems aukš tųjų mokyklų dieninių skyrių stu dentams privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia, nes už juos sveikatos draudimo įmokas Privalomojo sveikatos draudimo fondui perveda valsty bės biudžetas. Šiemet valstybės
biudžetas už vieną draudžiamąjį skyrė 221,4 lito. 2003-2004 m. universitetuose mokėsi per 82 tūkst. asmenų. Studentams sveikatos priežiūros įstaigose reikia pateikti privalo mojo sveikatos draudimo pažymė jimą. Šį dokumentą išduoda teri torinės ligonių kasos, į kurias at vykstant būtina turėti pasą, stu dento pažymėjimą ir nuotrauką. Privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimai studentams galioja iki kitų metų rugsėjo 1 d., po to jį būtina vėl pratęsti.
Tiems, kurie turi socialinio drau dimo pažymėjimą, jį taip pat būti na atsinešti į teritorinę ligonių ka są, kadangi jame įrašomas svei katos draudimo galiojimo laikas. Jei studentai j Europos Sąjun gos šalis išvažiuoja studijuoti pa gal studijų mainų programą ir lie ka Lietuvos aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentų sąra še, jie teritorinėje ligonių kasoje turi pasiimti formos E 111 pažy mą, garantuojančią nemokamas (ar iš dalies mokamas) būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ES šalyse. Kompensuojamosios sveikatos priežiūros paslaugos užsienio ša lyse teikiamos pagal tų šalių vals tybinę sveikatos apsaugos siste mą. Jūs turite teisę gauti tas pa čias paslaugas už tą pačią kainą kaip ir šalies, kurioje laikinai bū nate, gyventojai. Prireikus formos E 111 pažymą reikia pateikti užsienio medicinos įstaigai, priklausančiai valstybinei sveikatos apsaugos sistemai (už privačiose medicinos įstaigose suteiktas sveikatos priežiūros pa slaugas reikia mokėti patiems). Norint gauti formos E 111 pažy mą, teritorinei ligonių kasai reikia pateikti prašymą ją išduoti, paso kopiją bei pažymą iš LR aukšto sios mokyklos, patvirtinančią, kad asmuo yra studentas. Asmenys, išvykę studijuoti Eu ropos Sąjungos aukštosiose mo kyklose ne pagal studijų mainų programą, privalomuoju sveika tos draudimu nedraudžiami.
forumas“ teigia parengusi prakti nės ir teisines rekomendacijas dėl studentų praktikos atlikimo, o ši in formacija bus pristatyta ir asocia
cijos interneto tinklalapyje adre su www.zef.lt. „Daugelis jaunų, iniciatyvių ir jau pakankamai išsilavinusių bū simų specialistų siekia tobulinti savo įgūdžius šalies įmonėse ir ki tose organizacijose. Deja, šiuo metu jie neturi tokių galimybių pirmiausia dėl vyraujančio orga nizacijų pesimistinio požiūrio į praktinių įgūdžių neturinčius ir tik trumpą laiką dalyvauti įmonės veikloje galinčius darbuotojus“, sakė asociacijos „Žinių ekonomi kos forumas“ direktorė Salvinija Kirvaitienė. Jos teigimu, neigiamą savo požiūrį daugelis įmonių va dovų motyvuoja tuo, kad tokia praktika įmonei neduoda finansi nės naudos.
Asociacijos nuomone, kad galė tų gerinti darbo kokybę, jauni spe cialistai visų pirma turi turėti prakti nių žinių, kurių nesuteikia teorinis išsilavinimas, įgytas mokymo įstai gose. Todėl praktika studijų metu yra neišvengiamai būtina - vėliau ji už tikrina lengvesnį ir spartesnį absol ventų prisitaikymą naujose darbo vietėse bei padeda jiems greičiau pradėti produktyviai dirbti. Įmonių vadovų abejingumą le mia paplitęs bendras neigiamas požiūris bei šiuo metu galiojanti netobula tvarka. Būtent diskusijų keliu gali būti nustatytos spragos, susijusios su įstatyminiais bei or ganizaciniais studentų - prakti kantų įdarbinimo klausimais. To kiu būdu bus pasiūlyta idėjų, kaip pasiekti, kad praktikantus įdarbinti būtų naudinga ir įmonėms, ir bu simiesiems specialistams. Vien tik iš didžiųjų Vilniaus uni versitetų kasmet praktiką atlieka daugiau kaip 7 tūkst. studentų.
Išrinktas naujas Studentams transporto GMFdekanas lengvatos galios iki
spalio 1 dienos Nuo spalio 1 dienos didžiau sios šalies autobusų įmonės jau nebetaikys 30 procentų lengvatos studentams.
Liepos 5 dieną Gamtos mokslų fakulteto dekano pareigas pradė jo eiti Hidrologijos ir klimatologi jos katedros vedėjas prof. habil. dr. Kęstutis Kilkus. Jis pakeitė net dešimt metų fakultetui vadovavusį prof. habil. dr. Joną Remigijų Naujalį.
geležinkeliais Lietuvos teritorijo je - 50 proc. Tuo tarpu privačios
įmonės studentų vežimo išlaidas turi padengti patys. Autobusų savininkai, didėjant išlaidoms, svarstė du variantus -
Nuolaida kelionėms tarpmiesti niais maršrutais buvo taikyta tre jus metus. Ilgiau vežėjai negali tai kyti nuolaidų studentams, nes pa tiria didelių nuostolių. Tarpmiesti nių autobusų bendroves piktina
kelti visų bilietų kainas arba atsi
tai, jog važiuojantiems miesto transportu studentams valstybė padengia 80 proc. bilieto kainos,
kreiptis j valdžios institucijas, kad būtų papildytas Transporto leng
sakyti nuolaidų. Nutarta pasirinkti antrąjį.
Studentų organizacijos jau in formuotos apie nuolaidų panaiki
nimą ir ketina svarstyti galimybę
vatų įstatymas.
VU dėstytojai Universitetas naudosis darbuosis superkompiuterių laboratorijos Prezidentūroje galimybėmis Vilniaus universiteto dėstytoja Ire na Vaišvilaitė yra paskirta Preziden to patarėja kultūros klausimais. Dak tarė Irena Vaišvilaitė yra Istorijos te orijos ir kultūros istorijos katedros do centė. Taip pat Prezidentūroje dirba VU Žurnalistikos instituto dėstytojas Valdas Bartasevičius.
Vilniaus universiteto Skaičiavimo centras galės nemokamai naudo tis superkompiuterių laboratorijos skaičiavimo galimybėmis. Pirmąją Baltijos šalyse „Intel“ tarnybinių stočių ir superkompiuterių laboratoriją atidarė Lietuvos informacinių technologijų bendrovė. Tai leis išbandy ti, įvertinti bei optimizuoti taikomąsias programas. Taip pat laboratorijo je bus atliekami HPC superkompiuterių projektavimo, bandymo bei die gimo darbai. Parengta pagal spaudos pranešimus ir „U.V.“ informaciją
universitas
2004 rugsėjis
3
vilnensis
Universitetas pradėjo 425-uosius mokslo metus Liana BINKAUSKIENĖ, Onutė MACKONYTĖ
Universiteto vėliavą iškėlė filosofai Filosofijos fakulteto dekanas dr. Kęstutis Dubnikas džiaugėsi ga lėdamas savo fakulteto vardu iš kelti naujųjų mokslo metų vėliavą. Šiais mokslo metais filosofai turės
dar vieną priežastį džiaugtis - jie persikelia j naujas patalpas šalia senojo Universiteto širdies, filolo gų ir istorikų. „Universitetas visada skyrė dėmesį fundamentaliesiems dalykams. Filosofija - vienas iš jų.
„Jūs - ypatinga bendruomenė senajame Vilniaus universi tete: jūs - jubiliejiniai studentai, - kreipėsi į pirmakursius Universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka. Mes galime didžiuotis savo senąja Alma Mater, kuri 425 metus vaidino ypatingą vaidmenį Lietuvos ir ne tik Lietuvos kultūros ir mokslo gyvenime“. Rugsėjo pirmosios rytą seno sios Alma Mater bendruomenė - studentai, dėstytojai ir darbuotojai - pradėjo mokslo metų šventę.
Filologės rungėsi dėl šokio su dekanu Pakėlus Universiteto vėliavą mokslo metų šventė persikėlė į Universiteto kiemelius. Čia naujie ji studentai buvo supažindinti su tradicijomis, patalpomis ir visais slaptaisiais aukštosios mokyklos
ną nutarta pradėti ne nuo Seimo, kaip daugelį metų, bet nuo Vyriau sybės rūmų. Būrys linksmai nusi teikusių, spalvingai apsirengusių ir savitai atspindinčių savo fakul tetą įvairių specialybių studentų skanduodami nuotaikingus šūkius patraukė Centrinių rūmų link. Filologės pūtė muilo burbulus, chemikai iššovė fejerverkus ir gatvėje pažiro spalvoto popieriaus skiautės, gamtininkai, kaip ir dera, buvo apsirengę žaliais marškinė liais ir_nešėsi žaliai užrašytus šū kius. Ūsuoti matematikai nepalei do iš rankų savo simbolio - katino. Komunikacijos fakulteto studentai raudoname audekle iš kompakti nių plokštelių buvo išdėliojęs sa vo fakulteto pavadinimą ir patys buvo pasipuošę plokštelėmis. Į Vil nių atvažiavo ir Kauno humanita rinio fakulteto simbolis - storoji pelėda. Paskui ją išsirikiavo šio fakulteto studentai. Bene išradingiausi buvo medi kai. Į rausvą audeklą susuktas gu-
Universiteto Taryba ir Senatas. V. Naujiko nuotr. mulas buvo pavadintas „daktariška dešra“ lingavo nešamas ant neštu vų, šalia invalido vežimėlyje važia vo „lavono" iškamša. Baltais chala tais vilkintys būsimieji medikai kėsinosi j praeivių ramybę - bandė juos dezinfekuoti, t. y. purškė van deniu, siūlė vaistus - saldainius. Greitosios pagalbos automobilį, tuo kart pavadintą „Lėtąja", traukė... dvi merginos, apsirengusios frotiniais chalatais, o į automobilį sulindę stu dentai skandavo - „Oi laukiam lau-< kiam, mes ligonių laukiam“.
Rugsėjo pirmosios iškilmės VU Didžiajame kieme. V. Naujiko nuotr.
Filosofai - ir ratuoti, ir pėsti. V. Naujiko nuotr.
Matematikai nesiskiria su savo simboliu - katinu. Žalia spalva labai tinka gamtininkams. V. Naujiko nuotr. V. Naujiko nuotr.
Sveikinimai akademinei bendruomenei skambėjo Didžiajame kieme
Laiminga filologė, sužinojusi, kad laimėjo šokį su dekanu. D. Bagdono nuotr. Mes turime tęsti tradicijas. Univer sitetas yra tikras, kai yra laisvas, kai puoselėja vidinę laisvę. Ją galima išlaikyti tik tuomet, kai kiekvienas iš mūsų perima laisvės idėją ir ją suvokia kaip savo pagrindinę prie dermę. Universitete viskas laikosi idėja. Ne vienadiene. Universite tas yra pašauktas ne tik teikti žinias, jis yra pašauktas teikti visuomenei sampratą, ką daryti. Todėl klausi mai „Ką turiu žinoti ir ką turiu daryti, kuo turiu tikėti“ - Universiteto klau simai, kuriuos jis privalo adresuoti visuomenei“, - prieš pakeldamas vėliavą kalbėjo Filosofijos fakulte to dekanas dr. K. Dubnikas. Suplazdėjusi Universiteto vė liava simboliškai paskelbė nau jųjų mokslo metų pradžią.
Iš Kauno atvykusi storoji KFIF pelėda žygiavo Vilniaus gatvėmis. D. Bagdono nuotr.
užkaboriais. Filologai dalyvavo ei lėraščių konkurse, kurio prizas šokis su Filologijos fakulteto de kanu. Studentės turėjo gerokai pa sukti galvas ir sugalvoti kuo dau giau filologus apibūdinančių bruožų, kad laimėtų garbę apsukti keletą ratų aplink fontaną valso žingsniu dekano glėbyje. Po šokių ir linksmybių studen tai traukė į Studentų atstovybę, kur iki rugsėjo 9 dienos bus dalijami studentų pažymėjimai.
Oficialioji šventėsv dalis tęsėsi Didžiajame kieme. Čia susirinkę svečiai ir Universiteto bendruome nė išklausė rektoriaus akad. Be nedikto Juodkos kalbos. Sveikin damas studentus, profesorius, dėstytojus ir visą daugiatūkstanti nį VU kolektyvą su naujais jubilie jiniais mokslo metais, rektorius ypatingą dėmesį skyrė beveik 5 tūkstančiams pirmakursių ir džiau gėsi jų pasirinkimu. „VU tarp žy miausių Europos universitetų mi nimas ne tik dėl amžiaus ir
turtingos istorijos, bet ir dėl to, kad mokslas šiame Universitete visa da buvo prioritetas, kad čia sukur tos ir išugdytos pasaulyje žinomos matematikų, fizikų, chemikų, bio logų, medikų, filosofų, filologų ir kt. krypčių mokslinės mokyklos. Mokslo lygis, studijų lygis, o ne stu dentų skaičius sąlygoja universi teto kokybę ir reitingą", -teigė rek torius. Šventinėje kalboje Universiteto vadovas ne tik gyrė šią aukštąją mokyklą, bet ir neven gė kalbėti apie problemas. Viena svarbiausių - studijų kokybės pro blema. „Deja, VU šiandien ne vis ką tai gali duoti studentui aukš čiausiu lygiu. Pagrindinė to priežastis - nepakankamas mokslo ir studijų finansavi mas", - apgailestavo B. Juod ka. Studentams rektorius linkė jo: „Siurbkite į save viską, kas čia gera, gyvenkite ir studijuo kite taip, kad atsisveikindami su Alma Mater pasijustumėte stipriais, žinančiais, protin gais, inteligentiškais ir savimi pasitikinčiais žmonėmis, ir kad Šv. Jonų bažnyčioje gavę VU baigimo diplomus sau ir ki tiems galėtumėte pasakyti: ačiū Tau, Alma Mater, kad pa dėjai tokiais tapti“. Akademinę bendruomenę sveikino Vilniaus miesto meras, VU auklėtinis Artūras Zuokas. Me ras ypatingai pabrėžė žinių svar bą. Studentams linkėjo žinoti, kaip naudotis įgytomis žiniomis kuriant savo miesto, valstybės gyvenimą. „Linkiu jaunatviško ryžto kuriant tą pasaulį, kuris jums atrodo yra geriausias, ir tai bus geriausia do vana kiekvieno studento senajai Alma Mater", - linkėjo meras. Po sveikinimo kalbų šventinį koncertą surengė Universiteto meno kolektyvai. Koncertavo merginų choras „Virgo“ ir akade minis mišrus choras, kamerinės muzikos ansamblis, šoko VU dai nų ir šokių ansamblis.
Eisenoje - greitosios pagalbos automobilis ir fejerverkas Dėl remonto darbų Gedimino prospekte tradicinę studentų eise-
„Daktariška“ dešra smagiai lingavo ant medikų nešamų neštuvų. D. Bagdono nuotr.
Komunikacijos fakultetas nepagailėjo plokštelių... D. Bagdono nuotr.
univereitas
2004 rugsėjis
vilnensis
4
Per jubiliejaus iškilmes išvysime rektoriaus skeptro kopiją Nijolė BULOTAITĖ Rektoriaus skeptras - Univer siteto valdžios ir autonomijos sim bolis. Vilniaus universiteto skep tras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. pradžios. Universitetas skeptro neteko XIX a., carinei administracijai už darius Universitetą. Susigrąžinti šią regaliją buvo mėginama atkū rus Universitetą, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę (1918— 1925 m.), taip pat rengiantis Uni versiteto 400 metų jubiliejui 1979 m. ir vėliau. Švenčiant 425 metų sukaktį ir nesitikint greitu lai ku atgauti skeptro originalo, buvo nuspręsta iškilmėms pagaminti senojo skeptro kopiją. Jos gamy bą finansavo akcinė bendrovė „Vilniaus vingis“, kurios vadovas p.V. Šleinota - Vilniaus universi teto Tarybos narys. Atkūrus Universitetą, 1919 m. buvo pagaminta medinė auksuo ta senojo rektoriaus skeptro fak similė, kuri, deja, nebuvo labai tiksli kopija. Ši faksimilė saugo
ma Universiteto mokslo muzieju je, įsikūrusiame Šv. Jonų bažny čioje.
Minėdami Universite to jubiliejų galėsime pasigėrėti senojo Vil niaus universiteto rektoriaus skeptro kopija, kurią buvo nutarta pagaminti specialiai iškilmėms.
Firmos „Metalo for ma“, laimėjusios konkur są skeptro kopijai paga minti, savininkas Antanas Vaičekauskas pasakojo, kad, kai prieš metus su žinojo apie šį darbą, ne sitikėjo, kad kopijos ga mybai prireiks tiek laiko. A. Vaičekauskas išnagrinėjo visus turimus skeptro atvaizdus, ieškojo medžiagos ir tarėsi su Mokslo mu ziejaus vedėju Vytautu Griciumi, ieškojo analogų renesanso epo chos dailės knygose. A. Jocherio XIX a. viduryje pavaizduotas Uni versiteto skeptras nupieštas labai netiksliai, nes autorius nebuvo pie šėjas. Kai kurios senojo skeptro de talės buvo pamestos ar prarastos,
taip apatinėje dalyje atsirado data -1632 metai. Skeptro svoris -1 kg 250 g, kaip kad ir originalo. Medžiaga - sidabras ir auksuo tos detalės. A. Vaiče kauskas papasakojo, jog renkant medžiagą apie skeptrą buvo pa siūlyta pagaminti ir rektoriaus žiedą, kuris nutapytas ir P. Skar gos portrete. Firma „Metalo forma“ žiedą pagamino savo lėšo mis Vilniaus universi teto jubiliejaus proga. Firmos vadovas pasakojo, jog labiau siai trūko laiko. Skep tras pagamintas iš 11 valcuotų ir lietų detalių, kurios su vertos tarsi žiedai ant metalinio virbo. Projektą kūrė trys skulpto riai, skeptrą montavo keturi meistrai. Dabar turime, tikėkimės, ganė tinai tikslią skeptro kopiją. Univer sitetas nepraranda vilties atgauti ir originalą, o „Metalo formos “ meistrai tikisi, kad originalas nuo kopijos neturėtų labai skirtis.
VU dėstytojams premijos už vadovėlius Birželio 25 dieną Lietuvos Res publikos švietimo ir mokslo minist ras skyrė premijas už aukštojo mokslo vadovėlius. Pirmąja, ant rąja ir paskatinamosiomis premi jomis apdovanoti šie mūsų Uni versiteto dėstytojai:
♦ Pirmąja premija apdovano ti Ruvinas Ptašekas ir Arvydas Laurinavičius už vadovėlį „Patologinė anatomija“, išleistą 2001 metais; ♦ Antroji premija skirta Vikto rijai Daujotytei už vado vėlį „Literatūros filosofija“, iš leistą 2001 metais, ir Virgilijui Sakalauskui už vadovėlį „Statistika su Statistica“, išleistą 1998 metais. Paskatinamosiomis premijomis apdovanoti Armanas Abromavi čius, Egidijus Bieliūnas, Al fonsas Čepas (po mirties), Anna Drakšienė, Juozas Nocius, Jonas Prapiestis, Vladas Pavilonis (po mirties), Dainius Sta-
siulis, Gintaras Švedas už va
dovėlius „Baudžiamoji teisė: ben droji dalis“, Baudžiamoji teisė: 1 knyga“, „Baudžiamoji teisė: 2 kny ga“, išleistus 2001 metais; Violeta Karenauskaitė, Saulius Bagdonas, Giedrė Streckytė, Ričardas Rotomskis, Jolanta Butrimaitė už va dovėlį „Biomedicinos fizika kole gijų studentams“, išleistą 2002 metais; Antanas Rimvydas Bandzaitis, Vytautas Gudelis už vadovėlį „Fizika“, išleistą 2002 metais; Gintautas Misevičius, Al bertas Pincevičius, Riman tas Jonas Rakauskas (po mir ties), Rimantas Eidukevičius už vadovėlį „Aukštoji matemati ka“, išleistą 1999 metais; Osvaldas Rukšėnas už va dovėlį „Laboratorinių gyvūnų mokslo pagrindai“, išleistą 2001 metais.
Žymus profesoriai įamžinti variniuose bareljefuose Bareljefai bus iškilmingai atidengti rugsėjo 17 dieną 9 vai. 30 min. Nijolė BULOTAITĖ Beveik prieš du dešimtmečius kūrėjas gavo numatomų įamžinti profesorių sąrašą ir pradėjo rinkti medžiagą bei daryti eskizus. Skulptorius prisiminė, jog iš pra džių sukūrė bendrą visos galeri jos kompoziciją, o po to jau atski rų asmenybių portretus. Iš pradžių darbas vyko labai sklandžiai, užsakovai buvo paten kinti ir puoselėjo planus pratęsti profesorių ir Universiteto auklėti nių galeriją per visą koridorių. Lietuvai atgavus Nepriklauso mybę, labai trūko lėšų, ir darbai sustojo, o pati idėja buvo primirš ta. Rektoriumi tapus akad. Bene diktui Juodkai vėl buvo prabilta apie profesorių galerijos projek to realizavimą. Pradėta ieškoti lė šų, rėmėjų šiam kūriniui įgyven dinti.
Jau po Universiteto 400 metų jubiliejaus švenčių, apie 1983-iuosius metus, kilo mintis jrengti profesorių galeri ją koridoriuje prie Mažosios aulos - tarsi pratęsiant profesorių biustų galeriją pačioje Mažojoje auloje. Skulptorių Joną Jagėlą tuometinis Universiteto rekto rius Jonas Kubilius pradėjo kalbinti vos užbaigusį dar bus Mažojoje auloje. Naujais bareljefais džiaugsimės 425-ojo Universiteto jubiliejaus proga.
Skulptorius J. Jagėla užbaigė prieš du dešimtmečius pradėtus darbus Skulptorius J. Jagėla teigia su džiaugsmu ėmęsis užbaigti seniai brandintą kūrinį. Po netrumpos pertraukos teko naujai pažvelgti į neužbaigtą darbą, kai ką pakeisti. Surinkęs visą turimą medžiagą
vaizdų neišliko. Be to, barel jefuose nemaža vietos už ima fonas, kurį taip pat rei kėjo sukurti derinant su kitais bareljefais. Žymus oratorius ir retori kos meistras Žygimantas
Liauksminas (1597-1670) pavaizduotas stovintis Vilniaus uni versiteto, Kražių ir Lietuvos peiza žo fone. Pirmasis Moralinių ir politi nių mokslų fakulteto profesorius istorikas Ignas Onacevičius (17801845) sėdi prie stalo, nukrauto ran
kraščiais, fone matyti gaublys, kai rėje - kryžiuočiai ir Lietuvos peiza žas. Geologas, mineralogas Ignas Domeika (1802-1889) pavaizduo tas stovintis su geologo plaktuku rankoje Andų kalnų fone. Zoologi jos ir lyginamosios anatomijos pro fesorius Eduardas Eichvaldas (1795-1876) sėdi ir laiko rankoje augalo šakelę, priešais jį ant stalo paskleistos augalų dalys, o fone gyvybės medis. Klinicistas, higie nistas, vienas iš sveikatos apsau gos pagrindų kūrėjų Johanas Pe
------ --------------------
Feministinė teorijo ir epistemologija Linkopingo universitete Dr. Audronė ŽUKAUSKAITĖ VU Lyčių studijų centras nuo 2004 m. dalyvauja tarptautiniame projekte „Šiaurės šalių tardiscipli-
ninių lyčių studijų tyrimas“ (A Nor elio Research School iri Interdisciplinary Gender Studies). Projekte, kurį remia NorFA, daly vauja 34 universitetų Lyčių studi jų centrai iš Šiaurės šalių, Šiaurės Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos.
Rugpjūčio 30-rugsėjo 1 die nomis Linkopingo universitete Švedijoje vyko doktorantams/ėms skirtas seminaras „Feministinė te orija ir epistemologija“. Seminaro tikslas - aptarti įkūnyto subjekto (embodied subject) sampratą bei analizuoti šią sampratą grindžian čius teorinius metodus. Seminarą vedė akademinėje bendruomenė je seniai pripažinta filosofė ir femi
nistė Rosi Braidotti (Utrechto uni versitetas), savo moksliniuose dar buose originaliai jungianti šiuolai kinės filosofijos idėjas ir feministinės teorijos imperatyvus. Rosi Braidotti pristatė svarbiausias feministines pažinimo teorijas: po žiūrio (standpoint) teoriją, poststruktūralizmą bei šiuolaikines ma terializmo ir kūniškumo teorijas. Profesorė Marianne Liljestrom (Turku universitetas) aptarė gėjų ir lesbiečių (queer) teoriją kaip postmodernaus mąstymo episte-
'
mą. Profesorė Nina Lykkiš Linkopingo universito pristatė so cialinio kostruktyvizmo teoriją, ku ri kiekvieną tapatybę interpretuo ja kaip skirtingų seksualii ;ų, rasinių, etninių savybių susikirti įo rezultatą. Visos trys paskaitos pa teikė sudėtingą feministinės teori jos pjūvį, atskleidamos skirtingus epistemologinius pagrindus. Po paskaitų vyko darbas grupėse, kur kiekvienas dalyvis/ė turėjo galimy bę pristatyti savo tyrimą bei sulauk ti grupės dalyvių bei profesorių ko mentarų. Taip pat vyko akademinio rašymo seminaras, mokantis orga nizuoti rašymo procesą bei įveikti „rašymo blokadas“. Seminaro pa baiga sutapo su Interdisciplininių lyčių studijų tyrimo centro Siaurės šalyse atidarymo ceremonija: tarp
teris Frankas (1744-1821) stovi prie gulinčio žmogaus kūno su skalpe liu rankoje. Kalbininkas, pedago gas, vertėjas, publicistas, visuome nės veikėjas Jonas Jablonskis (1860-1930) sėdi prie stalo tarp knygų, fone - Lietuvos peizažas, o po arkadomis - grupelė jaunimo su knygomis. Koridorius, kuriame bus barel jefai, nėra gerai apšviestas, to dėl skulptorius daug dėmesio skyrė reljefui, šešėlių žaismui, iš ryškinančiam vaizduojamus as menis. Bareljefai variniai, todėl jautrūs drėgmei. Skulptorius tikisi, kad Universitetas stengsis juos sau goti, studentai, darbuotojai ir lan kytojai nelies jų rankomis, kūrinių negalima valyti ir drėgnomis pa šluostėmis. Autorius teigia, jog bareljefai turėtų išlikti ilgai, nes va ris bus impregnuotas vašku.
—
■
sidro ir šampano burbulų sprogi nėjo mintis, jog svarbiausias tyri mų centro uždavinys - įsteigti ly čių studijų tinklą Europos šalyse, koordinuoti tyrimus, atliekamus Skandinavijos ir Baltijos tyrimų centruose. Simboline tyrimų cen tro veiklos pradžia tapo Rosi Brai dotti paskaita apie feminizmą ana pus postmodernizmo, sukėlusi begalę kontroversiškų minčių apie mokslinės veiklos pobūdį bei me todus šiuolaikiniame kintančiame pasaulyje. Profesorė kėlė klausi mą, ar objektyvumo ir racionalu mo kriterijai, taikomi humanitari niams mokslams, yra adekvatūs iracionaliam ir šizofreniškai trūkčiojančim tyrimų objektui - dva sios pasauliui.
universitas
2004 rugsėjis
5
vilnensis
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija
&
Aplankykite
www.vusa.lt
Mielas studente, Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 26 87 144, 26 87 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt
VU SA - Tau ir dėl Tavęs! Susipažink ir atsimink-Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, kuriai Tu esi svarbus Jonas JAKUBONIS Vilniaus universitetas pradeda dar vienerius mokslo metus. Šiemet jie ypatingai džiugūs ir reikšmingi-Vil niaus universitetas švenčia 425erių metų jubiliejų. Seniausios ir di džiausios Lietuvoje aukštosios mokyklos studentai taip pat žengia dar vieną žingsnį j savo ateitį. Pir makursiai tik pradeda pažinti stu dijų ir studentavimo ypatumus, na, o paskutinių kursų studentų laukia lemiamas etapas prieš paliekant gimtąją Alma Mater. Vilniaus uni versiteto Studentų atstovybė (VU SA), kaip ir kasmet, pasiruošusi no riai ir kompetentingai pagelbėti ir patarti kiekvienam, kuriam reikia pagalbos. Taip yra todėl, kad Vil niaus universiteto Studentų atsto vybei svarbūs visi VU studentai. Vilniaus universiteto Studentų at stovybė - tai 14 fakultetinių atsto vybių visuose VU fakultetuose ir VU SA. Visa tai kartu sudėjus gauna me daugiau nei 500 aktyvių, links mų ir kūrybingų VU studentų, kurie bet kada pasirengę atsakyti j už
duotus klausimus, išspręsti studen tams kilusias problemas. Rugpjūčio mėnesį VU SA orga nizuotose fuksų vasaros stovyklo se, skirtose visų VU fakultetų auk lėtiniams, dalyvavo daugiau nei 25 proc. į Vilniaus universitetą šie met įstojusių pirmakursių (apie 1200 studentų). Jie tikrai įsitikino savo fakulteto studentų atstovybių noru padėti naujai iškeptam stu denčiokui susipažinti su Vilniaus universitetu ir viskuo, ko gali pri reikti studijų metais. Visi dalyvavu sieji fuksų stovyklose tikrai puikiai žino tai, kad Vilniaus universiteto Studentų atstovybė darbuojasi dėl jų, o svarbiausia tai, kad čia visuo met drąsiai galima užeiti tiek su en tuziazmu šį tą veikti, tiek su idėjo mis ir norais, kurie bus įgyvendinti. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė visuomet pasirengusi priimti kiekvieną iš Jūsų. Nežinai, kuoTau gali būti naudinga VU SA, kuo ji gali pagelbėti? Į visus klau simus apie studento pažymėjimą, stipendijas, Tavo kaip studento teises bei pareigas ir daugybę ki
tų dalykėlių, susijusių su studijo mis bei studentavimu, Tau atsa kys Studentų atstovybėje. Svar bu žinoti, kad visuose VU fakultetuose yra fakultetinės stu dentų atstovybės, kuriose kiek vienas studentas sulauks jam rei kiamos pagalbos ar patarimo. O ar žinai tai, kad Tu gali būti naudingas Studentų atstovybei, tuo pačiu ir sau? Jei turi idėjų bei noro jas įgyvendinti, jei nori orga nizuoti šaunius renginius, dalyvau ti seminaruose ar tiesiog susirasti daugybę naujų ir šaunių draugų žinok, kad visuomet esi labai lau kiamas VU SA. Tereikia norėti! O visuomeninėje organizacijoje įgy ta patirtis, praktinės žinios bei nau jos pažintys tikrai bus labai nau dingos ateityje. Tad, jei nori padėti kitiems Vilniaus universiteto stu dentams, o kartu sieki tobulėti - už eik j vidų, pažvelk giliau. Apie viską išsamiau gali rasti adresu, kurio neturėtumei užmiršti visą savo studijų laikotarpį www.vusa.lt. Subalansuota Tau ir dėl Tavęs!
Pirmiausia noriu pasakyti, kad esu lygiai toks pats studentas kaip ir Tu. Mokausi programų sistemas trečiame kurse. Prieš įstodamas į Vilniaus universitetą niekada ne maniau, kad būsiu studentų atsto vu. Pasirodo, viskas yra labai ele mentaru. Tereikia vadovautis pa prastu principu: „atėjau, pama čiau, nugalėjau". Kita vertus, to negalima vadinti pergale. Dabar aš tiesiog turiu papildomą parei gą - ginti Tavo ir visų Vilniaus uni versiteto studentų teises bei atsto vauti jų interesams. Norėčiau pabrėžti, kad j loda mas j Universitetą Tu įgijai ir tam tikrų pareigų. Būdamas Lietuvos piliečiu turi pareigą reikšti savo nuomonę, balsuoti bei pasakyti, kas yra blogai. Jei nebus Tavęs ar jei neateisi ir nepasakysi/kas
Universitete yra blogai, tai niekas ir nepasikeis. Ateik ir pasakyk, kas yra ne taip. Viskas prasideda nuo vieno studento. Mums svarbūs vi si Vilniaus universiteto studentai! Tikiu, kad pasirinkdamas Vil niaus universitetą, pasirinkai tei singai. Visa širdimi siekiau, sie
kiu ir visada sieksiu, kad mes, Vil niaus universiteto studentų atsto vai, pateisintume Tavo lūkesčius ir įgyvendintume Tavo pasiūlytus problemų sprendimus. Pabaigai norėčiau palinkėti, kad pasinėręs j studijas nepa mirštum ir studentavimo. Svar biausia - sugebėti viską suderin ti. Sėkmės! Visada su Tavimi ir dėl Tavęs Darius Skusevičius
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas EI. paštas: president@vusa.lt
Pirmoji paskaita Tu turi žinoti... Pirmakursi, antrakursi, trečiakursi! Ei, Studente..
Narystė VU SA - geriausia investicija Vasilijus SAVINAS Trumpai papasakosime na rystės VU SA istoriją. Iki 2004 pavasario visi VU studentai automatiškai tapdavo VU SA nariais. Tačiau šių metų pa vasarį buvo priimtas naujas Asociacijų įstatymas, kuris reglamentuoja ir VU SA veik lą. Pagal šj įstatymą automa tinė narystė nėra galima. Tai gi reikėjo pertvarkyti VU SA įstatus, kad jie atitiktų naujus reikalavimus. Savaime suprantama, jog nėra prasmės tiesiog atiduo ti savo „červoncą“ ir nieko už tai negauti. Todėl VU SA žmogeliu kai, kuriems nėra svetima sunki studento duona, pasikasė pakau šius ir rado galimybių suteikti nuo laidų. Dabar kiekvienas VU SA tik rasis narys galės pigiau valgyti kai
Kq galima nuveikti už 10 Lt? Nueiti į kiną, nu sipirkti maisto vienai dienai, įdomią knygą ar muzikos plokštelę. Tačiau geresnis būdas išleisti šituos pinigus - sumokėti vienkartinį VU SA nario mokestį ir visą studijų laikotarpį mėgautis nuo laidomis ir privilegijomis.
kuriose Universiteto valgyklose bei kopijuoti konspektus. Kas ra gavo nelengvo studentiško gyve nimo, žino, kad tokios išlaidos ge rokai sumažina studento biudžetą, taigi sumokėti 10 Lt at sipirks su kaupu jau per pirmus metus. Nemažai bus galima su
taupyti ir išleidžiant pinigus pra mogoms, kadangi VU SA partne riai daro nemažas nuolaidas šios organizacijos nariams. Nereikia pamiršti, kad VU SA dirba nuola tos, taigi nuolaidų vis daugiau. Svarbus momentas yra tas, kad pagal VU SA įstatus tik tikra sis VU SA narys gali rinkti ar būti išrinktas į studentų savivaldas. Taigi jei planuoji siekti politinės karjeros VU SA, visų pirma reiks tapti šios organizacijos nariu. Tai gali padaryti sumokėjęs nario mo kestį. Be abejo, VU SA narystė bus naudinga kiekvienam VU studen tui, kadangi padeda sutaupyti pi nigų ir suteikia tam tikrų privile gijų-
Žinok, kad per pirmąja paskai
tą dėstytojas privalo: A pateikti dėstomo dalyko programą; K išdėstyti kurso turinį; A nurodyti apimtis; A nurodyti atsiskaitymų reika lavimus; A nurodyti literatūros sąrašą; A pateikti metodinius nurody mus. Studijų knygelės - senųjų ci vilizacijų apraiškos šiandie niniame modernių technolo gijų amžiuje...
Nuo 2004 09 01 dauguma Vilniaus universiteto fakultetų at sisakė studijų knygelių. Jums ky la klausimas: „Kodėl taip atsiti ko?" Atsakymas labai aiškus: taip paprasčiau, kadangi nebelieka biurokratizmo, taip geriau, nes nebereikia eiti prie auditorijos du rų ir laukti savo rezultatų, viską galima sužinoti žvilgtelėjus j duo menų bazę, dėstytojams taip pa togiau, nes nėra jokio papildo mo kontakto su studentu paskelbus egzamino įvertinimus.
Nusirašinėjantiems gresia ša linimas iš Universiteto... Vilniaus universitete griežtėja sankcijos už nusirašinėjimą per egzaminus, koliokviumus, įskaitas ar kitokio pobūdžio atsiskaitymus. Kiekvienam nusirašinėjančiam studentui gresia šalinimas č Vil niaus universiteto be teisės su grįžti, todėl siūlome susimąstyti. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) įspėja, jog tik rai nepadės nusirašinėjantiems studentams išsisukti ar išvengti bausmės. Mes už teisingas studi jas... VU SA inform.
universitas
6
2004 rugsėjis
vilnensis
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija
Atmintinė pirmakursiui Vasilijus SAVINAS 1. Kuratorius - geriausias fuksų draugas. Svarbiausia, ką turi žinoti kiek vienas fuksas, yra tai, kad kilus bet kokiems klausimams, susijusiais su studentišku gyvenimu, reikia kreiptis j savo kuratorių. Kuratorius - aukštesniojo kurso studentas, kuris padeda pirmakursiams įsilieti j studentišką gyvenimą, prisitaiky ti prie naujos aplinkos. 2. Rudenį stipendijos nemo kamos. Klausimas: „Ar man bus moko ma stipendija?“ gana populiarus tarp fuksų pirmosiomis dienomis. Deja, skirtingai nuo kitų universi tetų, rudens semestre VU fuksai nieko negauna, nesvarbu, kokią vietą jie užėmė stojamųjų sąraše.
3. Socialinės stipendijos ir pašalpos. Jeigu Jūsų šeima gyvena sun kiomis sąlygomis, tada Jūs galite pretenduoti j socialinę stipendiją
arba vienkartinę pašalpą. Tam, kad gautumėte norimą valstybės paramą, reikia iki rugsėjo 25 d. gauti kai kuriuos dokumentus. Iš samiau skaitykite straipsnyje „So cialinė stipendija - kas tai?“ 4. Pirmoji paskaita. Tam, kad studentai išvengtų nemalonių siurprizų per sesiją, Studentų atstovybė iškovojo jiems „pirmosios paskaitos“ teisę. Per pačią pirmą paskaitą dėstytojas privalo pristatyti savo dalyką: ko kios temos bus nagrinėjamos, ko kie ir kada bus tarpiniai atsiskai tymai (kontroliniai, kolokviumai, kt.), kokia bus egzamino tvarka, kaip sudaromas dalyko pažymys, kokia literatūra patartina naudo tis. Jeigu vėliau jis nesilaikys sa vo paties nustatytų gairių, tai gali būti rimta priežastis apeliacijai.
5. Paskaitų lankomumas. Teorinių paskaitų lankymas nė ra privalomas, tačiau praktines (seminarus, pratybas, laboratori nius darbus) lankyti būtina. Karts nuo karto pasitaiko dėstytojų, ku
rie atsimena, kas lanko, o kas vis „pasiklysta“ pakeliui į paskaitą. Nors tiesioginės įtakos pažymiui lankomumas gali ir neturėti, tačiau pusantros valandos, praleistos ne auditorijoje, o bare su draugais prie bokalo alaus, gali rimtai pa kišti koją per egzaminą. Galbūt tai sutapimas, tačiau kuo sunkesnis dalykas, tuo geresnę atmintį turi lektorius. Praktinius užsiėmimus vis dėlto patartina lankyti vien dėl to, kad neretai per egzaminą bū na pateikiamos panašios užduo tys į per pratybas spręstąsias. 6. Pasirenkamieji ir laisvieji dalykai. Kiekvienas studentas iš dalies gali formuoti savo studijų progra mą pasirinkdamas laisvuosius ir pasirenkamuosius dalykus. Juos galima pasirinkti bet kokiame fa kultete, centre, teoriškai netgi ki tame universitete, nors pastara sis variantas labai nepatartinas, nes paskui gali kilti problemų dėl įskaitos pripažinimo. Sutvarkyti ši tą reikalą duodamos dvi savaitės,
per šį laiką turi apsispręsti, užsi registruoti ir įsitikinti, jog nekils jo kių kliūčių lankyti paskaitas.
7. Nebūk pasyvus - uždavi nėk klausimus. Niekada nereikia bijoti užduoti klausimą. Tai tikrai neatrodo kvai lai. Klausinėdamas galėsi išsiaiš kinti tai, ko nesupranti, padėsi dės tytojui geriau išaiškinti nagrinėjamą temą, be to, leisi suprasti, kad klau saisi paskaitos ir Tau ji rūpi dėsto mas dalykas. Ir, patikėk, dėstytojai tikrai vertina tokį studento požiūrį. 8. „Šperos“ - ne išeitis! Yra geras posakis: „Egzami nas - ne karas, dėstytojas - ne priešas“. Nusirašinėjimas nieka da nepateisina tikslų. Galbūt su gebėsi pergudrauti dėstytoją ir gausi geresnį nei nusipelnei pa žymį, tačiau jam tikrai mažai rūpi, kas kokį pažymį gaus, kadangi nuo to jo atlyginimas nepriklau so. Šitoje situacijoje yra trys pra
laimėtojai: Tu, tavo specialybės draugai ir tavo Universitetas. Ta vo draugai pralaimi, nes, nors ir
Socialinė stipendija - kas tai? Edita NAUJOKAITĖ
Kas yra socialinė stipen dija? Tai Vilniaus universiteto mate rialinė parama, kurios dydis - 1 MGL (125 Lt), teikiama studen tams našlaičiams ir likusiems be tėvų globos, daugiavaikių ir liku sių be vieno iš tėvų bei mažas pa jamas gaunančių šeimų vaikams, studentų šeimoms ir studentams invalidams.
Ką reikia daryti, norint gauti socialinę stipendiją? Iš tiesų tai nėra sudėtinga, te reikia suspėti viską padaryti laiku ir teisingai. Štai trumpa instrukci
ja, sudaryta remiantis Vilniaus universiteto Stipendijų skyrimo nuostatais ir Socialinių stipendijų skirstymo reglamentu: Pirmiausiai reikia parašyti prašymą VU Rektoriui socialinei
Susipažinkite - socialinė sti pendija. Skamba patrauk liai, tiesa? Juk stipendija mažytis džiaugsmas, kurio kas mėnesį nekantriai lau kia kiekvienas studentas (na taip, deja, ne kiekvie nam sekasi mokytis taip gerai, kad jq gautų...).
stipendijai gauti (prašymo formą gali rasti www.vu.lt arba www.vusa.lt, arba užsukęs į Vilniaus uni versiteto Studentų atstovybę (VU SA) ar j savo fakulteto Studentų atstovybę). Prašyme būtina nuro dyti priežastį, dėl kurios studen tas pretenduoja gauti socialinę stipendiją. Antra, prie prašymo turi būti pridėti tam tikri dokumentai: 1) privalomi dokumentai: • pažyma apie šeimos sudėtį; • pažymos apie šeimos narių gaunamas pajamas per mėne sį už trijų paskutinių mėnesių lai kotarpį (darbo užmokestį, pen siją, stipendiją ir kitas išmokas);
VU SA bibliotekėlė „A guide for international students“
šiasi praleisti dalį savo studijų lai ko mūsų šalyje. Šioje knygutėje
Jau penktus metus iš eilės Vil niaus universiteto Studentų atsto vybė drauge su Vilniaus univer siteto Tarptautinių programų ir ryšių skyriumi leidžia informacinj leidinį „A guide for international students“ anglų kalbą. Jis skirtas ne tik VU studijuojantiems užsie niečiams, bet ir tiems, kurie ruo
galima rasti visą informaciją, su sijusią su gyvenimu Lietuvoje, stu dijavimu bei studentavimu. Užsie nieti, „A guide for international students“- tavo kelrodis VU pa saulyje!
• pažymos apie darbingų šei mos narių negaunamas paja mas (registracijos vietos Vals tybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus pažy ma apie valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjimą, Valstybinės teritorinės darbo biržos pažyma ir kt.). 2) papildomi dokumetai, įro dantys, kad studentas yra so cialiai remtinas (invalidumo pažymėjimo kopija, tėvo arba motinos mirties liudijimo kopi ja, vaikų gimimo liudijimo ko pijos ir kt.). Trečia, prašymą ir išvardytus dokumentus reikia pateikti VU SA (adresas: VU Centriniai rūmai, Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis) arba savo fakulteto Stu dentų atstovybei: 1) rudens semestre iki rug sėjo mėnesio 25 dienos imtinai; 2) pavasario semestre iki va sario mėnesio 25 dienos imtinai. Svarbu nepamiršti, kad prašy mai gauti socialinę stipendiją tei kiami du kartus per metus.
A Guide
Kas būna toliau? Surinkti pra šymai ir dokumetai perduodami VU Studijų skyriui. Kam skirti so cialines stipendijas, sprendžia Rektoriaus sudaryta komisija, ku rioje trys iš penkių narių yra VU SA deleguoti studentų atstovai. Tačiau pirmiausiai laukiama, kol VU fakultetų dekanai paskirstys stipendijas už mokymosi rezulta tus - siekiant lygybės visų studen tų atžvilgiu, socialinės stipendijos nebus skiriamos tiems, kurie gau na stipendijas už mokymosi rezul tatus. Išimtį sudaro studentai naš laičiai -jiems našlaičio stipendija skiriama nepriklausomai nuo mo kymosi rezultatų. Socialinės stipendijos yra skirstomos pagal Stipendijų sky rimo nuostatuose nurodytus pri oritetus: 1) kai studento šeimos paja mos per 1 mėnesį vienam šei mos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio; 2) I ir II grupės neįgaliesiems: 3) studentams, likusiems be vieno iš tėvų; 4) studentams iš daugiavaikių šeimų.
„Studentiško gyvenimo vadovas“ Kiekvienais metais, dažniausiai rugsėjo pirmąją dieną, pirmakur siai gauna tik jiems skirtą leidinį „Studentiško gyvenimo vadovas“. Šiemet jis kaip niekad modernus,
■f-tf tV.'fUkA'ho^j rhmujl Vilnius University * Vilnius dniversitų Students' Representation
naujoviškas ir spalvingas. Maž daug 200 puslapių knygutė yra skirta tam, kad studentas, atėjęs į Universitetą, nepultų j paniką. Čia aptariamos visiškai visos „žaliam“ pirmakursiui aktualios temos. Skaitykite ir jauskite malonumą.
padėjo daug pastangų, parašė blogiau, nes rašė sąžiningai ir gal būt negaus stipendijos dėl Tavo nedoro poelgio, o gal net bus pri versti mokėti už mokslą. Tu pra laimi todėl, kad apgaudinėji pats save. Universitetas - tai ne mo kykla, pažymiai po jo neturės to kios reikšmės, nes darbdaviui yra svarbūs ne pažymiai, o tavo ži nios ir įgūdžiai. Galbūt dabar si tuacija yra tokia, jog reikia pažin čių, kad gautum gerą darbą, bet neturėdamas reikiamos kvalifika cijos, nesugebėsi išlaikyti savo vietos. Be to, nusirašinėdamas pa kiši koją savo Universitetui, ka dangi po tokių tavo poelgių nu kenčia jo reputacija. Visuomenei nėra svarbu, kas ir kodėl, bet ji mato faktą, jog geras diplomas dar nereiškia gero specialisto. Tokiu būdu diplomai nuvertėja. Tiek, mielasis fukse, norėjau Tau pasakyti. Žinok, Universitetas gali tapti Tavo svaiginančios kar jeros kalve, tereikia norėti, siekti ir tikėti.
Asmenų, kuriems paskirtos sti pendijos, sąrašai skelbiami elektroninėje svetainėje www.vusa.lt, taip pat kiekvieno fakulteto Studentų atstovybės stende. Tam tikrais atvejais studentui gali būti nutrauktas socialinės sti pendijos mokėjimas. Tai atsitiks: • atleidus studentą; • suteikus akademines atosto gas; • jeigu studentas išvyks į ko mandiruotę, kurios trukmė daugiau negu 1 mėn. ir jeigu ko kita nenumatys sutartis, ku rios pagrindu išvykstama; • už VU Studijų nuostatuose nustatytos akademinės tvarkos pažeidimus. Beje, Vilniaus universitete stu dentams taip pat gali būti skiria ma vienkartinė socialinė pašalpa - nelaimės, ligos ar kitais ekstre maliais atvejais, akivaizdžiai pa bloginančiais studento socialinę padėtį. Šios pašalpos dydis ne gali viršyti 2 MGL. Prašymą Rek toriui dėl šios pašalpos skyrimo studentas turi pateikti VU Studijų skyriui. Tačiau tokia socialinė pa šalpa gali būti skiriama tam pa čiam studentui tik kartą per se mestrą. Pasinaudok teise bendradar biauti su savo Universitetu!
universitas
2004 rugsėjis
7
vilnensis
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija
425
Gyvenime situacijos būna arba naudin gos, arba malonios...
Laima BENDŽIUNAITĖ Kaip iš tiesų yra? Apie tai kalbė jausi su Vilniaus universiteto stu dentais, fantastinės roko opere tės dainininkais: Ignu Glemža (MIDI roko operų žvaigždė), An driumi Auguliu (buvęs VU SA pre zidentas) ir Viliumi Alesiumi (gru pės SKAMP narys). Uždaviau pašnekovams keletą klausimų, kurie turėtų padėti išsiaiškinti, kas skatina studentus viduryje vasa ros eiti j repeticijas.
Kas tave svaigina? I.: Tik nesakyk, kad alus. Viso kios situacijos mane svaigina. Na, pavyzdžiui, kartą kioskininkės paprašiau „Bučinio“, bet ji manęs nesuprato, ir likau be „Bučinio" (čia gėrimas toks, o jūs ką galvo jat?-aut. past.). A.: Aš svaigstu, kai dainuoju. O dainuoju visur: vonioj, darbe... Ir man nesvarbu, ką kiti gali pa galvoti - svarbu, kad gerai jau čiuosi. Žinoma, prisideda dar ir tai, jog žinau, kad turiu gerą bal są. Pavyzdžiui, per praėjusią ro ko operą dainavimas mane taip apsvaigino, kad nieko neprisime nu, kaip ir ką aš ten scenoj vei kiau - rodos, tik atėjau ir išėjau. V.: Kas mane svaigina? Vynas ir merginos. Benzinas (juokiasi). Muzika svaigina.
Kaip muzika atsirado tavo gyvenime? I.: Muzika, kaip ir visi kiti daly kai, yra žmonių viduje, todėl vis kas priklauso nuo gabumų ir jų ugdymo. Ugdysi muziką, bus mu zika. Ugdysi matematiką, bus ma tematika (Ignas studijuoja Mate matikos ir informatikos fakultete aut. past.). Aš tai nieko neug
Būtent taip su manimi atsi sveikino moteris, pavežusi sekmadienį iš Kauno į Vil nių. Tuomet skubėjau j fan tastinės roko operetės „Neformatas“ repeticiją kalbė tis su vokalistais ir mąsčiau, kad nepažįstamoji vis dėlto teisi - mažai turbūt visi šie savanoriai muzikantai gali tikėtis naudos iš nesibai giančių repeticijų ir viso la bo vieno pasirodymo, bet... malonumas yra ga rantuotas tiek jiems, tiek klausytojams.
džiau - tėvai privertė lankyti „Ąžuoliuką“. A.: Muzika j mano gyvenimą atėjo labai paprastai - buvo mu zikos mokykla, „Ąžuoliukas“, gro jau akordeonu. V.: Aš iš pradžių buvau viso kios muzikos gerbėjas-„Europe“, „Roxette“, „Rage against the Machine“, klausiausi daug vokiškos muzikos. Gimnazijoje susitikome su Viktoru (Viktoras Diawara- gru pės SKAMP narys), ten per viso kius talentų vakarus ir pradėjome eksperimentuoti. Tai ir buvo ma no muzikinės karjeros pradžia. Kas yra gyvenimo mokykla? I.: Mano gyvenimo mokykla bu vo knygos, artimesni draugai. Vis tiek nenugyvensi gyvenimo taip, kaip jį supranti, bet galima steng tis gyventi arčiau tos utopijos.
Ar Universitetas - gyvenimo mokykla? A.: Taip. Ir ko tave išmokė? A.: Gyvenimo. I.: Neturiu ką pridurt.
Roko operetės „Neformatas“ vokalistai svaiginasi muzika
O chemijos ar išmokė? (An drius vis dar studijuoja Che mijos fakultete biochemiją). A.: Chemija - labai plati sąvo ka. Visko tai tikrai dar ne. O „šperomis“ ar naudojiesi? A.: O kaip tu manai, kodėl aš taip ilgai studijuoju? Todėl, kad „špero mis“ nesinaudoju! Aš turiu gyveni mo vadybos diplomą. Pats išsirašiau. O VU diplomo dar siekiu. I.: Nemėgstu aš „šperomis“ naudotis, bet truputį pasinaudo ju. Tik va, visas drebėti pradedu, geriau jau nuo kaimyno nusiraši nėti. O „šperos“ nesugebu iš ki šenės išsitraukti. V: Anksčiau nesinaudojau, bet dabar... kai paskaitos diktuo jamos ir galima gauti 10 už dyką (Vilius studijuoja VU TVM), dings ta visa darbo moralė. Lietuvoje taip jau yra - „chaltūrinama" ir mokantis, ir dirbant. Chebra rim tai nežiūri j savo ateitį - ir nesi moko, nepaisant to, kad mokslai brangiai kainuoja.
Yra tokių, kurie tik dėl diplo mo į Universitetą stoja... V: Na taip, tuomet taip ir yra diplomas lizingu.
Na, ir paskutinis klausimas. Jūs visi roko operetėje dai nuojate vieną dainą. Ten yra toks keistas žodis - „čiuvakinkis“. Ką jis reiškia? I.: Čia Šamo mintis. Jo reikia ir
klaust. A.: Bet galime ir mes interpre tuoti. „Čiuvas“ - vaikinas, vyrio
šypsantys veidai tik įrodė, kad malonumo, džiaugsmo ir entu ziazmo ruošiant šią roko operetę tikrai netrūksta. Rodos, ir išmin ties taip pat. Todėl nebesvarbu, per kiek laiko (ir kaip) studentas sugeba įgyti diplomą - per ketverius me tus ar ketvirtį amžiaus. Galų ga le VU istorijoje tai labai mažas laiko tarpas, o jei šis malonumų (ar naudos) laikotarpis šiek tiek pratęsiamas, o Tu, kaip VU stu dentas dar įsiamžini jubiliejinia me šou - tai ko dar reikia stu dentui? „Čiuvakinkimės“... ir iki
kas. Bet pagal kilmę „čiuvakas" reiškia „kastruotas avinas". I.: Kita vertus, tai gali reikšti „kinkykis aviną“. A.: Panašiai kaip ir „arkliakinkis“. V.: Kiekvienam skaitytojui lin kiu pagalvot, ką reiškia „čiuvakinkis“. Aš tai žinau, bet ar jie žino?
susitikimo rugsėjo 18 dieną Vingio parke, Vilniaus universi teto 425-erių metų jubiliejui skir toje roko operetėje „Neforma tas“.
Ačiū už pokalbį, mieli vaikinai. Atlikėjų, dainininkų, aktorių besi
ATSIMINKITE: Renginys ne mokamas!
Vilniaus universiteto 425-erių metų jubiliejui skirtą šventinį koncertą
Filologių vyrų vyras
rugsėjo 18 I 19:00 Vilniaus vingio parkas gros grupės
Giedrė RAZMANTAITĖ Kas pasakė, kad Filologijos fakultete nėra vyrų? Žino ma, jų nėra tiek, kiek norė tųsi, bet užtat kokie! Vien tik mūsų dekanas ką reiš kia! O ką jau kalbėti apie mūsų gerbiamus dėstyto jus, kurių paskaitas filolo gės itin stropiai lanko... Filologijos fakulteto Studentų atstovybėje (FilF SA) aktyviai dar buojasi ne vienas, ne du, o net trys vyrai! Vienas jų - mūsų myli mas administratorius Algis Malickas (Algys). j Filologijos fakul tetą Algys įstojo prieš metus, baigęs savanorišką karinę tarny bą Klaipėdos jūrų pajėgose. Da bar jis studijuoja prancūzų filo logiją, tačiau retai kada išgirsi jį
prabylant meilės kalba, bet apie žmogų byloja ne žodžiai, o dar bai. O veiklos ir darbų - nors ve žimu vežk... Algys ne tik administruoja ir kuruoja, jis taip pat aktyviai spor tuoja. Padėjęs filologų koman dai iškovoti II vietą VU SA orga nizuotame „Survival game", jis visu gražumu atsiskleidė jau tradicija tapusiame renginyje „Specialybė drabužiuose“. Filo logų garbę apginti bandė ir fut bolo, ir krepšinio aikštelėje. Dar jei pridurtume visus kasdieni nius darbelius: Algy, padėk tą, padaryk aną... Algy, atnešk spintą, parvežk gaidį... irt. t. Ta čiau labiausiai reikėtų vertinti Algio kantrybę ir supratingumą, juk ne kiekvienas iškęstų kelių šimtų kolegių nuotaikų kaitas bei (kartais ištinkančias) emo cines krizes. Štai toks mūsų Al
jį iš musų paveržti, tai ginsim na gais, ragais ir snapais.
gys. Mes jj gerbiam, mylim ir saugom. Ir jei kas nors bandys
Vyrų vyras Algis Malickas gelbsti filologes įvairiose situacijose
Skamp, Bix ir Saulės kliošas vakaro kuirrunacija FRNTRSTINt ROKO OPtRETt 200»
ST 0^ ^ORMRTUI
generalinis rėmėjas
tfT LIETUVOS TELEKOMAS renginio partneris
informaciniai rėmėjai
O
_ RESPUBLIKOS
0*1
rėmėjas
'\ organizatores Vilniaus universiteto Studentų atstovybė
į’ -.44^
renginys nemokamas! rauginto globėjas Vjniaus mteSsVneras Artūras Zuokas daugiau Informacgos WWW.rjefOrmataS.lt
univeisitas
2004 rugsėjis
vilnensis
8
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija
„Survival game" - maksimalių išbandymų metas... Netradicinis išlikimo žaidimas rugsėjo 11-12 dienomis Aukštaitijos regioniniame parke
Kęstutis JURĖNAS Istorija „Survival game“ - tai jau tradi cija tapęs Vilniaus universiteto Studentų atstovybės organizuoja mas renginys. Žaidimo tikslas skatinti akademinį jaunimą spor tinei ir pramoginei veiklai. Šiais
metais tikimasi pritraukti apie 50 dalyvių iš Vilniaus miesto aukštų jų mokyklų, planuojama sulaukti svečių iš kitų Lietuvos regionų. Jau antrus metus VU SA Laisva laikio komiteto nariai organizuoja netradicinį išlikimo žaidimą, kurį šiemet ketinama rengti rugsėjo 11-12 dienomis Aukštaitijos regioniniame parke. 2003 metais renginys vyko Ver kių ir Pavilnių regioniniame parke, netoli Pūčkorių atodangos. Vos ne nugalėjusi Filologijos fakulteto ko manda (dauguma merginų) dar šiandien negali pamiršti vieno iš aktyviausiai praleistų savaitgalių, o medikai turi kuo didžiuotis, jie buvo ir yra nugalėtojai.
Turbūt kiekvienas iš Jūsų ži note, kq reiškia mįslingai skambantis žodis „survi val“ - išlikimas, išgyveni mas ir t .t., tačiau Vilniaus universiteto studentams „survival“ reiškia šį tq dau giau.
Apie... Išlikimas - šis žodis asocijuo jasi su savisauga, instinktais, bai me, adrenalinu... Jeigu Jūs abe jojate, tai galiu drąsiai teigti, kad iš tikrųjų taip ir yra... Gyvenimas po atviru dangumi tris paras, pa vojingi pasivažinėjimai dviračiu, kėlimasis per upę, orientaciniai žaidimai, plaukimas baidarėmis kartas nuo karto apsiverčiant, dažasvydis pievose, naktiniai žygiai ir šėlsmas... Beje, reikėtų nepa miršti šlapių drabužių, maisto, ruošto ant laužo, nuo šalčio pa mėlusių lūpų ir plačios šypsenos pasibaigus dienai, kai komandos
džiaugiasi savo rezultatais, arba aptaria maloniausias/skaudžiausias akimirkas...
įspūdžiai Prisiminti 2003-iuosius metus visada malonu. „Survival game“ tada vyko pirmąjį kartą. „Buvo šio kių tokių nesklandumų, ne viską suspėjome, tačiau svarbiausia, jog renginio dalyviai liko paten kinti. Galų gale atsirado dialogas tarp kai kurių fakultetų, žmonės susidraugavo, ir dar šiandien mielai prisimena kartu praleistas akimirkas“, - įspūdžiais dalijasi 2003 metų projekto vadovas, da bartinis VU SA viceprezidentas Juozas Karmaza. Kaip jau minėjome, rugsėjo 11-12 dienomis Aukštaitijos regioniniame parke įvyks „Sur vival game 2004“. Kviečiame ir Jus dalyvauti azarto ir pramogų kupi name šou. Komandų registracija elektroniniu paštu freetime@vusa.lt. Daugiau informacijos rasite www.vusa.lt
Mėnuo miškuose, arba VU fuksų stovyklų maratonas Vilniaus universiteto Stu dentų atstovybė šiemet kaip niekada daug dėme sio skiria Socialinio-akademinio komiteto veiklai stiprinti. Pasak VU SA vice prezidento Juozo Karmazos, Kuratorių programa vienas svarbiausių ir didžiausių projektų, kuriuos tenka vykdyti, o pirmakur sių stovyklos Šoriuose daugiakovė, kuriq ištvertų ne kiekvienas. Kasmet į Vilniaus universitetą įstoja vis daugiau pirmakursių. Daugelis apie studijas Universi tete, Studentų atstovybę, studen tišką gyvenimą nežino nieko. Aiš ku, visada yra tokių, kurie kažką yra girdėję iš brolių, seserų, vy resnių draugų, mokytojų, tėvų ir kt. Tačiau dažnai suveikia „suge dusio telefono" principas, kai gar siausiai kalbantis ir daugiausiai „žinantis“ pirmakursis sugeba sa vo kolegoms pateikti neteisybę „saldainio popierėlyje“. Todėl jau ketvirtus metus Vil niaus universiteto Studentų atsto vybė, siekdama kokybiškai atsto vauti studentams, organizuoja į Vilniaus universitetą įstojusių stu dentų mokomąsias-pažintines fuksų stovyklas. Pagrindinis tiks las - padėti „šviežiems“ nuliu kams adaptuotis naujoje aplinko je, supažindinti su studijomis Universitete, studentišku gyveni mu, fakultetu ir kt.
Fuksų stovyklos šiemet sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus Vis populiaresnis projektas šiais metais sumušė visus rekor dus. Ankstesniais metais vieno fa kulteto stovykloje dalyvaudavo apie 20-40 pirmakursių, o ben drai visose stovyklose - apie 400, o šių metų rugpjūtį VU SA džiau gėsi patrigubėjusiais skaičiais stovyklose dalyvavo apie 1200 dalyvių. 2004 metais viskas prasidėjo taip: per priėmimą j VU būsimi pir makursiai turėjo galimybę ne nuobodžiauti eilėse, o pasiklau syti žavių vyresniųjų kursų stu dentų pasakojimų apie jau įvy kusias stovyklas, jų naudą ir 1.1. Šių trumpučių „paskaitų" dėka į stovyklas užsiregistravo labai daug dalyvių, gaila, kad ne visi galėjo atvykti: vieniems pritrūko drąsos, kitiems sutrukdė atstu mas nuo gyvenamosios vietos iki Vilniaus. Pavyzdžiui, į Ekonomi-
Ir vėl makaronai... kos fakulteto pirmakursių stovyk lą užsiregistravo 300, atvyko apie 160 dalyvių. Tačiau yra fakulte tų, kuriuose studentų aktyvumas ryškiai padidėjo. Chemijos fakul teto pirmakursių stovykloje su laukta beveik 50 proc. visų pir makursių, dalyvių gausa džiugino ir Filosofijos, Matemati kos ir informatikos, Medicinos fa kultetai.
Užsieniečiai švęs VU jubiliejų besimokyda
mi lietuvių kalbos Anastasija DIOMINĄ, VU SA Tarptautinių reikalų koordinatorė Jau nuo 2004 metų pradžios Vilniaus universitete tvyro 425-mečio nuotaikos. Tačiau jubiliejaus kulminacija - rugsėjo viduryje. Renginiai Vilniaus universiteto kiemeliuose, roko operetė „Neformatas“ skirti daugiausia Lietuvos žmonėms, Vilniaus miesto gyven tojams, studentams bei miesto svečiams. V'lniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juod ka šią sukaktį planuoja paminėti ne tik su akademinės bendruo menės nariais, bet ir su užsienio universitetų atstovais - rektoriais ir studentais. Tarptautinė moksli nė konferencija „Vilniaus univer sitetas Europoje: praeitis, dabar tis, ateitis“ bus skirta tik užsienio šalių universitetų rektoriams. Šios konferencijos pagrindinis tiks las- paminėti Vilniaus universi teto 425-metį ir pasirašyti bendra darbiavimo sutartis bei gerinti santykius su užsienio šalių uni versitetais. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė minint tokią svarbią Universitetui datą taip pat aktyviai darbuojasi. Rugsėjo 16-18 dienomis įvyks tarptautinė kon ferencija. „VU 425 steps in Europe“ („VU 425 žingsniai Europo je"). Jos metu vyks paskaitos apie Vilniaus universiteto istoriją, stu dijas, diskusijos, kultūriniai vaka-
Organizatoriai niekada nepa mirš išradingų ir idėjų kupinų pir makursių, kurie šiandien jau drą siai varsto fakultetinių studentų atstovybių duris. Pirmakursis To mas, paklaustas, ko tikisi iš sto vyklos, atsakė: „Garantuoju, kad tai bus žeminančios krikštynos miškuose, reikės dirbti, kaip dirb davo mūsų tėvai kolūkiuose, žo džiu, tikrai netikiu, kad viskas taip jau paprasta, atėjai, sėdai į auto busą ir išvažiavai...“ Šiandien To
Šiais metais viena seniausių ir žymiausių Rytų Europos aukštųjų mokyklų švenčia 425-erių metų sukaktį. Jau visus metus vyksta renginiai (koncertai, konferencijos, seminarai), skirti šiai datai. Tačiau šventės kulminaci ja - rugsėjo mėnesį.
rėliai. Pertraukų metu konferenci jos dalyviai - studentai užsienie čiai - turės galimybę susipažinti su lietuvių kalbos pagrindais, iš mokti keletą Lietuvoje populia riausių ir reikalingiausių bendra vimui frazių. Šiandien į konferenciją jau už
siregistravę svečiai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Lenki jos, Vokietijos, Slovėnijos, Čekijos ir kt. Džiugu, jog iniciatyvą daly vauti renginyje rodo ir Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai. Jeigu turite noro pabendrauti su svečiais iš užsienio, registruo kitės elektroniniu paštu inter@vusa.lt. Daugiau informacijos rasite www.vusa.lt
skamba stovyklų himnai, klausi mai, idėjos, dainos ir prisiminimai. VU SA viceprezidentas Juozas Karmaza dar ilgai negalės ragauti makaronų, bulvių, „Turisto pusry čių“, bet visada j Sarius norisi su grįžti tiems, kurie ten pradėjo studentišką gyvenimą, tiems, kurie save realizavo... Vienigai Už Stu dentų Ateitį - VU SA.
mo nuomonė kitokia: „35-45 Lt kainavusios stovyklos daugeliui pirmakursių paliko neišdildomus įspūdžius. Komandiniai žaidimai, rytinės mankštos, didžiausi puo dai makaronų, pirtis, ežeras, gy venimas namukuose - visai tai padėjo pirmakursiams „susicementuoti“. Daugelis jų šiandien geri draugai.“ Projektas „Kuratorių programa 2004“ buvo naudinga ne tik pir makursiams, bet ir tiems, kurie tu rėjo galimybę vadovauti stovyk loms, rūpintis pirmakursių užimtumu, skaityti paskaitas ir kt. Šiandien Sariai tušti... Tiek or ganizatorių, tiek dalyvių ausyse
... Truputis sporto ...
VU SA informaciją rengė Agnė ZALANSKAITĖ info@vusa.lt
universitas
2004 rugsėjis
9
vilnensis
M-fef — Stojančiųjų prašymai VU registruoti internetu
TL į r Vilniaus universitefo Karjeros centras organizuoja ru dens seminarų ciklą studentams karjeros temomis. Seminarus veda įvairių įmonių psichologai, personalo vadovai, geranoriškai nusiteikę pasidalyti savo žinio mis su studentais ir taip padėti jiems žengti pirmuo sius žingsnius sėkmingos karjeros link.
2004/2005 m. m. RUDENS SEMESTRO SEMINARAI
Onutė MACKONYTĖ
2004 m. rugsėjo 23 d.Pradžia 16 vai. Trukmė ~ 1,5 vai. 2004 m. spalio 6 d.Pradžia 16 vai. Trukmė -1,5 vai.
Šiemet, panašiai kaip ir per nai, į 16 Lietuvos aukštųjų mokyklų stojo per 33 tūks
KAIPTAPTI SALDAINIUKU DARBDAVIUI Seminaro tikslas - išmokti save pa teikti potencialiam darbdaviui. Jonas H. Rapalis, Verslo valdymo kon sultacijos „Rapalis ir partneriai“ psicho logas. Vieta: VU Tarptautinio verslo mokyk la, 202 auditorija, Saulėtekio ai. 22, LT10222 Vilnius.
tančius studentų. Pageidavi mų sąraše VU pirmuoju nu
meriu nurodė daugiau nei 10 tūkstančių stojančiųjų, t. y. kas trečias abiturientas norė jo studijuoti Vilniaus universi
tete. Iš viso Universitetas ga
nius. 2004 m. spalio 8 d.Pradžia 13 vai. Trukmė-2 vai.
KAIP ELGTIS POKALBIO SU DARBDAVIU METU
2004 m. rugsėjo 27 d. Pradžia 14 vai. Trukmė-1,5 vai.
vo daugiau nei 20 tūkstančių
ATRANKOS PRINCIPAI BEN DROVĖJE UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“
prašymų studijuoti. Beje, čia
ir konkursas buvo didžiau siais - 2,19 į vieną vietą.
Seminaro tikslas - suteikti žinių bai giamųjų kursų studentams apie svar biausius atrankos aspektus. A. Žukauskienė, UAB „Philip Morris
Alma Mater duris pravėrė
beveik 5 tūkstančiai naujų studentų. Rudenį j VU atvyks
studijuoti net 105 studentai iš
Studentai plūstelėjo į auditorijas jau pirmąją mokslų metų dieną
užsienio. Šiemet pirmą sykį išbandyta
nimai rinktis specialybę svyravo
ti. Reikėjo tik įvesti vardą, pavar
„nuo fantazijos iki realių galimy
dę ir asmens kodą.
naujovė - stojantieji į VU
bių“, kaip sakė dr. A. Pažėra. Ka
Socialinių ir technologinių
prašymus galėjo registruoti
dangi prašymų registravimas in
mokslų sritys išlieka populiariau
internetu, ir dar su nuolaida.
ternetu VU pasiteisino, kitąmet
sios. Geidžiamiausios studijų pro
taip bus elgiamasi bendrame pri
gramos, kaip ir pernai, yra eko
ėmime į 16 aukštųjų Lietuvos mo Tobulėjant technologijoms Uni
kyklų. Tiesa, šiokių tokių proble
versitete sumanyta stojančiųjų
mų kilo tais atvejais, kai už sto
prašymus registruoti internetu.
jantįjį registravimo mokestį sumo
Kaip pasakojo Priėmimo skyriaus
kėdavo tėvai, t. y. bankas nuskai-
vedėjas dr. Aloyzas Pažėra, buvo
tydavo pinigus nuo tėvų kortelių.
baimintasi, jog ši naujovė dėme
Tokiu atveju painiodavosi vardai
nomika, verslo administravimas ir vadyba, psichologija, teisė, so
cialinis darbas, žurnalistika. Universitete atsirado ir naujų
programų. Tai leidyba Komunika
cijos fakultete bei Chemijos fakul
sio nesulauks. Tačiau busimieji
ir pavardės. Universiteto progra
teto siūloma konservavimo ir res
studentai mielai registravosi in
muotojai turėjo pasukti galvas,
tauravimo chemija.
ternetu, mokestį už prašymus taip
kad išspręstų šiuos nesusiprati
Dar viena naujovė - Universi
pat mokėjo virtualioje erdvėje - ir
mus. Priėmimo skyriaus vedėjas
tetas nuo šiol nebeima iš abitu
dar mažesnį nei jų draugai, pildę
Lietuva“ Organizacijos vystymo ir dar buotojų atrankos vadovė Baltijos šalims. Vieta: VU Tarptautinio verslo mokyk la, 213 auditorija, Saulėtekio ai. 22, LT10222 Vilnius. 2004 m. rugsėjo 27 d. Pradžia 17 vai. Trukmė-3 vai. 2004 m. spalio 4 d. Pradžia 17 vai. Trukmė-3 vai.
KAIP PARENGTI GERĄ GYVEN IMO APRAŠYMĄ IR SĖKMIN GAI SAVE PARDUOTI POKAL BI Ų-INTERVIU METU Seminaro tikslas - ugdyti studentų CV rašymo bei prisistatymo kompetencijas ir įgūdžius pokalbių-interviu metu. L. Dukšaitė-lškauskienė, psichologė. Vieta: VU Ekonomikos fakultetas, 403 auditorija, Saulėtekio ai. 9, II rūmai, LT-10222 Vilnius. Pastaba: vietų skaičius ribotas.
2004 m. rugsėjo 30 d.Pradžia 16 vai. Trukmė -1,5 vai.
dr. Aloyzas Pažėra džiaugėsi,
rientų brandos atestatų, o tik no
popierinius dokumentus. Taisyti ir
kad atsiradus šiai naujovei leng
taro patvirtintas jų kopijas arba to
koreguoti pasirinktas specialy
viau tvarkyti informaciją apie
kias kopijas per priėmimą daro
VILNIAUS UNIVERSITETO
bes prašymuose studentai gali tik
stojantįjį, nes visi studento duo
pats. Dėl didelio stojančiųjų noro
200*4 <O 14-15
sumokėję tam tikrą mokestį. Tai
menys jau yra kompiuteryje.
pasidaryti atestato kopijas Univer
Saulėtekio ai. O, Vilnius LT -10222
darę internetu už korekcijas ne
Internete stojantieji galėjo pa
mokėjo. Busimųjų studentų keti
sitikrinti, ar yra pakviesti studijuo
Universitetas turės savo radiją
sitete per priėmimą susidarė ne
maža grūstis.
žiemą. Iki šiol ne kartą bandyta steigti VU radiją, tačiau pavie niams studentams sunkiai sekėsi
KARJEROS MOU
KARJEROS PLANAVIMAS Seminaro tikslas - supažindinti stu dentus su pagrindiniais karjeros plana vimo etapais. E. Tikniūtė, VU Karjeros centro psi chologė. Vieta: VU Gamtos mokslų fakulte tas, Didžioji fakulteto auditorija, II a., M. K. Čiurlionio g. 21/27, LT-03101 Vil
Seminaro tikslas - supažindinti stu dentus su svarbiausiais pasiruošimo pokalbiui-interviu su darbdaviu aspek tais. R. Rudytė, UAB koncerno SBA Atran kos ir karjeros planavimo vadovė. Vieta: VU Karjeros centras, Saulėte kio ai. 9, III rūmai, LT-10222 Vilnius. Pastaba: vietų skaičius ribotas.
ĮTAMPA IR NUOŠIRDUMAS POKALBIŲ-INTERVIU METU Seminaro tikslas-įgyti daugiau infor macijos apie pokalbių-interviu metu ky lančios įtampos valdymą ir atsirandantį nenuoširdumą. E. Lapinskas, UAB „Narbutas ir Ko“ personalo direktorius. Pastaba: seminaro vieta ir laikas rug sėjo mėn. bus paskelbti visiems užsire gistravusiems elektroniniu paštu.
SKELBIME SLYPINTI INFORMACIJA Seminaro tikslas - išmokyti studen tus geriau suprasti darbo skelbimuose pateikiamą informaciją. I. Gudaitienė, UAB „Siemens“ perso nalo vadovė. Pastaba: seminaro vieta ir laikas rug sėjo mėn. bus paskelbti visiems užsire gistravusiems elektroniniu paštu. REGISTRACIJA Puslapyje http://muge. vu.lt užpildykite registracijos anketą ir siųskite elektroni niu paštu seminaral@karjera. vu.lt Daugiau informacijos apie seminarus ieškokite internetiniame puslapyje
http://muge.vu.lt
Siekiantiems daugiau... *
Ar nori
skinti braškes Anglijoje? Jei taip - ši karjeros mugė ne Tau!
tvarkyti dokumentus. Galutinį pro
jektą radijui kurti paruošė ir Radi jo ir televizijos komisijoje apgynė
Universiteto Studentų atstovybė
Onutė MACKONYTĖ Jau prieš Kalėdas visame Vilniuje bus galima klausy tis Vilniaus universiteto radi
jo. Studentiška radijo stotis
transliuos studentišką muzi
ką, naujienas, laidas.
Vilniaus universitetas netrukus ketina pradėti transliuoti informa
cinę ir pramoginę programą per kuriamą savo radijo stotį. Lietu
vos radijo ir televizijos komisija
(VU SA). Maždaug vienerių metų prireikė reikalingiems dokumen
be konkurso suteikė Universite tui transliavimo licenciją. Vil niaus akademiniam jaunimui skirtą radijo programą „Vilniaus universiteto radijas“ kurs patys studentai. Bus transliuojamos laidos apie studentų gyvenimo būdą, kultūrą, muziką, studijas bei jų kokybę, studijų užsienyje
tų pasigirsti pirmosios radijo lai
klausimus, pateikiama informa
veiklos gali kreiptis į VU Studentų
cija apie vyksiančius renginius, skambės muzika. Kaip sakė vie
atstovybę.
nas iš projekto vadovų Artūras Šaltis, tikimasi, kad radijo progra
jama iki 20 W galios antžemine
ma bus pradėta transliuoti jau šią
niuje.
tams sutvarkyti. Pasibaigus Uni
versiteto jubiliejui skirtiems ren
Karjeros mugės svetainėje:
giniams, dar prieš Kalėdas, turė
• nuo rugsėjo I d. iki spalio 8 d. ieškok informacijos
ir dalyvauk seminaruose Karjeros mugės temomis; • iki spalio I3d. registruoki* į Karjeros mugės
dos. Iš pradžių transliacijos turė
studentų duomenų bazę:
tų trukti 12 valandų, vėliau jos il
« parduok darbdaviams savo kursiniu, bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų temas ir susirask
gės. Radijas įsikurs Saulėtekyje.
praktikos vietą jų rašymui.
Visi norintys prisidėti prie radijo
http://muge.vu.lt
Radijo programa bus transliuo radijo stotimi 94,2 MHz dažniu Vil
Klaipėda ......
nJzSPALDA
.l.LL©
f
dllldlis
A
.......
rylas Rntvržic taisąs ...................
“'ji
universitas
2004 rugsėjis
vilnensis
10
Universiteto bendrabučiai lyg Dievo užmirštas kraštas kaip 100 km nuo Vilniaus. Kainos už bendrabutį nesikeičia: 115 Lt
triviečiame ir 125 Lt dviviečiame
kambaryje už mėnesį.
Gauti bendrabutį viena, gyventi jame visai kas kita Universiteto valdžios galvos skausmas - kaip sudaryti studen tams tinkamas sąlygas gyventi. Bendrabučiai kapitalinio remonto
Kasmet gyvenamosios vietos bendrabutyje prašo daugiau nei 1000 studentų. Šiemet eilėje buvo daugiau nei 300 laukiančiųjų. Būtent tiek vietų trūksta Universite to bendrabutyje. Negavusieji kam bario ieško būsto mieste. Žinoma,
tai kainuoja brangiau, tačiau ir sąlygos geresnės nei „bendruose studentų namuose". Anot viešosios įstaigos „Vilniaus universiteto būstas"
„Vilniaus universiteto būsto“ direktorius Nerijus Cicilionis teigia, jog studentai patys niokoja savo gyvenamą aplinką
metų. Tiesa, neseniai pakeisti lan gai, tačiau, anot administracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos, net ir nauji sandarūs lan gai nepadės išsaugoti šilumos, nes
Priėmimo komisijoje. Pirmenybė
reikia apšiltinti sienas. Tam, kad
teikiama valstybės finansuoja miems studentams, t. y. tiems, ku rie nemoka už mokslą. Jeigu pageidaujančių apsigyventi ben drabučiuose valstybės finansuo jamų pirmakursių skaičius viršija
bendrabučiai būtų tikrai geri, rei kėtų jiems skirti maždaug 10mln. litų. Kol kas tokių lėšų valstybė neketina skirti. Šiuo metu siekiama visuose bendrabučiuose sutvarkyti dušus, tualetus ir virtuves.
met pirmenybė suteikiama tokia
„Kamčiatkos" bendrabučių ap saugos sistema sutvarkyta. Gy
direktoriaus Nerijaus Cicilionio,
tvarka: visiškiems našlaičiams,
ventojai į vidų gali įeiti tik su spe
pirmakursiai, norintys apsigyven ti bendrabučiuose, privalo parašyti prašymus ir juos palikti
neturintiems vieno iš tėvų, I-II grupių invalidams, studentams iš daugiavaikių šeimų (kai šeimoje
cialiais raktais, taigi ir tvarka ben drabutyje pasikeitė į gerąją pusę.
esamų laisvų vietų skaičių, tuo
varkytas visiškai šiuolaikiškai, tiki
visiškai nepaisyti tvarkos. Anot dr. A. Pikturnos, sutartyje, kurią pa sirašo gaunantis kambarį bendra
Tačiau kažkam tai nepatiko - vi
butyje studentas, turi būti sąlyga,
Universiteto pateiktus bendra bučių tvarkymo projektus valsty bė nekreipia dėmesio", - esamą
jog privalu tvarkytis. Apsilankęs kai kuriuose kambariuose adminis
padėtį komentavo dr. A. Pikturna. Spaudoje pasirodė pranešimų,
baisėjo, kaip netvarkingai gyvena studentai. „Merginos dar prižiūri
jog VU bendrabučiai - galimo eks
kambarius, bet vaikinai gyvena net
perimento objektas. Rašoma, kad
ne šiukšlyne, o tiesiog landynėse. Šiukšlių krūvos, grindys neplautos,
„Vilniaus banko“ atstovais kuria
verslo planą, pagal kurį bendra bučių remontui gali būti skirta pas kola. Projektą inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau, pasak
administracijos reikalų prorekto riaus dr. A. Pikturnos, teisiškai Uni versitetas negali nei skolintis, nei imti paskolos. Taigi kol kas padėtis yra gana neaiški ir sudėtinga.
Į skaitytojų klausimus atsako VU Teisės ir bendrųjų reikalų direktorius Marius ZABIELSKAS
sių objektas, paskaitos taip pat gali būti objektyvia forma išreikštas kū rybinės veiklos rezultatas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vien tik paskaitos skaitymas ar dėsty mas yra techninis veiksmas (darbas), t. y. techninės, o ne kūrybinės veiklos
dulkių tumulai. Lubos virtuvėse nudegintos degtukais. Studentai uždega degtuką ir meta jį į viršų. Jis prilimpa prie lubų ir degdamas palieka delno dydžio juodą dėmę“, - pasakojo dr. A. Pikturna. Tokius
studentus, pasak jo, reikėtų šalinti
iš bendrabučio. Be to, kai kurie stu dentai turi ir nemažų įsiskolinimų. Pažeidę tvarką studentai iš tikrųjų
Rugsėjo viduryje studentai kviečia seimūnus apsilankyti ben drabučiuose ir pasižiūrėti, kaip
šalinami iš bendrabučių. Nerijus
gyvena studentai. Gal tuomet at
pirtį. Įkaitino ant dujinės plytelės akmenų ir nusinešė į dušą. Buvo ir
sivers valdžios akys ir ji skirs dau giau pinigų tinkamam gyvenimui
užtikrinti.
Bendrabutyje ir pirtis, ir baseinas Všį „Vilniaus universiteto būstas"
direktorius Nerijus Cicilionis pasa kojo, jog studentai kartais būna tiesiog nenuspėjami. Skundžiasi vieni kitais, skundžiasi gyvenamo mis sąlygomis, skelbia baisių dušų nuotraukas internete. Tačiau prob
los nesiekiantys sau naudos asme nys, sudarę viešosios įstaigos stei gimo sutartį. Viešosios įstaigos stei
skaitymo ar, kitaip tariant, informaci jos pateikimo, ji įgyja ir tam tikrą ma terialią ar viešai žodžiu aiškiai išreikš tą formą (paskaitos medžiaga). Kūri nys įgyja objektyvią formą tuomet, kai jis yra išreiškiamas raštu, įrašomas į magnetinę arba mechaninę laikme ną, taip pat viešai atliekamas, paskel biamas žodžiu.
sių įstatymas paskaitas apibrėžia kaip originalų žodinį kūrinį, atspin dintį minčių, idėjų, mokslinių ir kitų žinių susisteminimo ir pateikimo vi sumą. Kaip ir bet koks autorinių tei
tracijos reikalų prorektorius pasi
Cicilionis pasakojo, kaip kelis sykius studentai bandė įsirengti
toks atvejis - studentai atsinešė į virtuvę pripučiamą baseiną ir surengė maudynes. Lakstė, taškėsi ir gėrė alkoholinius gėrimus. Yra tekę net ugniagesius kviestis. Kilo kažkam mintis naktį balkone deš relių išsikepti. Ir kepė. Dūmų ka muoliai virto, kaimynai išsigando
ir iškvietė ugniagesius. Už tokius išradingus pasismag inimus studentai iš bendrabučio
yra šalinami.
U Naujiko nuotr.
Šios virtuvės bus renovuotos, jei valstybė skirs lėšų
Tikimasi, jog suremontuotose virtuvėse studentai palaikys švarą ir tvarką
Ar paskaitos, dėstomos stu dentams, gali būti laikomos au toriniu kūriniu? LR autorinių teisių ir gretutinių tei
bendra, vadinasi, galima niokoti ir
montai, nes nepakanka lėšų. „į
Universiteto vadovybė kartu su
nėra matę jau bene penkiolika
Noriu į „baraką"
gas aplink save jie patys ir kuria. Kadangi bendrabutyje viskas yra
masi, kad esama tvarka išliks. Vi
vaikų) arba gyvenantiems toliau
Bendrabučiai jau turi naujus sandarius langus, bet sienos dar neapšiltintos, taigi šiluma išeina lauk. Dar čia yra senos virtuvės ir antisanitariniai dušai bei tualetai. Kai kuriuose bendrabu čiuose remontai jau daromi, tačiau dauguma studentų vis dar gyvena baisiomis sąlygomis.
lema yra ta, jog tas baisias sąly
nupjauti. Tvarkomos virtuvės, tualetai, dušai. Šeimyninis bendrabutis sut
sur kitur daromi tik kosmetiniai re
yra 3 ir daugiau nepilnamečių
Onutė MACKONYTĖ
eną dieną kabeliai prie durų buvo
gimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Jeigu steigėjas yra vienas asmuo,
vietoj steigimo sutarties jis surašo ir pasirašo steigimo aktą. Tačiau pažymėtina, kad jeigu stei gėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, ji priima sprendimą steigti viešąją įstaigą. Tokiu sprendimu Uni versitete yra Vilniaus universiteto Sta tuto bei Vilniaus universiteto Senato reglamento nustatyta tvarka priimtas sprendimas steigti viešąją įstaigą.
2004 metų rugpjūčio
20 dieną po ligos mirė
Janina KIMBARTAITĖ Buvusi žurnalistikos
specialybės studentų dėstyto ja, ilgus metus dalinusi savo
žinias ir sukauptą patirtį
ne vienai jaunųjų žurnalistų laidai.
reikia
Dar vienas dokumentas, kurį būti na parengti steigiant viešąją įstaigą
Jos šviesus atminimas
paruošti, steigiant Universite
- viešosios įstaigos įstatai. Tai yra
išliks buvusių studentų, ben
tos skaitymas negali būti vertinamas kaip autorinių teisių objektas bei au
te viešąją įstaigą?
dradarbių ir pažįstamų
torinės sutarties dalykas. Paskaita gali būti vertinama kaip autorinių teisių ob jektas tik tuo atveju, kai be žodinio
įstatymu, viešosios įstaigos steigė jai gali būti valstybės ar savivaldy
steigimo dokumentas, kuriuo viešoji įstaiga vadovaujasi savo veikloje. Viešosios įstaigos steigimo sutar ties bei įstatų turinį nustato jau minė tas LR Viešųjų įstaigų įstatymas.
Kokius
rezultatas. Tokiu būdu pats paskai
dokumentus
Vadovaujantis LR Viešųjų įstaigų
bės institucijos ir kiti iš įstaigos veik
atmintyje... KF Žurnalistikos Institutas
universitas
2004 rugsėjis
11
vilnensis
„Gaudeamus" Jubiliejaus išvakarėse dalyviai apdovanoti remonto darbų įkarštis Latvijos švietimo Liana BINKAUSKIENĖ ministro garbės raštais Universitetas naujus mokslo metus pasitinka kaip nie kad išsipuošęs. Paskutinė mis rugpjūčio dienomis sta tybininkai plušėjo kaip per didžiausią darbymetį - sku bėjo baigti remonto darbus senuosiuose rūmuose, kad rugsėjį atnaujintose patal pose galėtų vykti 425-ųjų VU įkūrimo metinių iškilmės. Statybininkai triūsė ir Istori jos fakulteto kiemelyje, ir bibliotekoje, ir apie Universi teto rūmus.
Filosofijos fakultete darbai nenutrūksta net vėlyvą vakarą
Rugpjūčio 26 dieną pirmajame po vasaros atostogų Senato komisi jos posėdyje buvo pagerbti „Gaudeamus" šventės, vykusios liepos 5-10 dienomis Rygoje, dalyviai - VU meno kolektyvai. Latvijos švietimo ministro garbės raštais apdovanoti VU dainų ir šo kių ansamblis ir jo meno vadovas Vidas Aleksandravičius, šokių grupės vadovės Birutė Mažrimienė ir Indrė Jakubėnaitė, VU akademinis cho ras ir jo meno vadovė Rasa Gelgotienė, pučiamųjų orkestro „Oktava" vadovas Albinas Kučinskas ir liaudiškos muzikos kapelos „Jaunimė lis" meno vadovas Bronislovas Glovickis. V Naujiko nuotr.
Nauja Filologijos fakul teto žvaigždė - Zuika
Aistė DAGYTĖ Rugsėjo pirmą dieną Filolo gijos fakulteto slenkstį
perskrido filologė... Susižavėjimo kupini žvilgsniai čia ją persekiojo nuo pat pirmų viešnagės minučių. Dar didesnio būrio gerbėjų naujoji filologų ko legė sulaukė Rugsėjo 1-osios ei senoje. Gimė nauja Filologijos fa kulteto žvaigždė! - Kas ji? - Ne kas kita, o Filologijos fa kulteto Studentų atstovybės (FilF SA) ir jų rėmėjų parvežta višta, vė liau praminta Zuikos vardu.
Mokslo vaisiai saldūs Dvi dienas bei naktis naujoji FilF SA gyventoja dėmesingai bei stropiai studijavo kalbas. O jos mokslo kančias vainikavo net du padėti kiaušiniai. Ir kas nuginčys, kad mokslo vaisiai saldūs... Pastebėję ir laiku įvertinę ga bios „studentės" pažangumą filo logai nusprendė pristatyti savo augintinę plačiąjai akademinei vi suomenei.
Auksinės vertės kiaušinis Taigi rugsėjo trečiosios vidur dienį j Filologijos fakulteto Sarbie vijaus kiemelį sugužėjo filologai bei jų bičiuliai iš kitų ne ką ma žiau garbingų VU fakultetų. Čia vi si, kas tik norėjo, turėjo progą iš arčiau susipažinti su Zuika. Ir ne tik iš arčiau ją pamatyti, bet ir su žinoti atsakymą j jau seniai iškel tą klausimą: kuo skiriasi višta nuo žmogaus bei filologės. Pasibaigus trumpai pažintinei paskaitėlei, svečiai galėjo įsigyti vištos Zuikos padėtą „mokslo vaisių“. Po azar tiško aukcionio šis auksinės ver tės kiaušinis pateko į tvirtas Vil niaus universiteto Studentų atsto vybės (VU SA) prezidento Dariaus Skusevičiaus rankas.
„Vištologijos" ateitis Ne mažiau iškilmingai savo žo dį tarė ir fakulteto dekanas Boni facas Stundžia. Dekanas sampro tavo apie vištos prigimtį ir būsimo mokslo „vištologijos“ gaires bei at eitį, o vėliau Zuiką iškilmingai pa laimino. Taip atsisveikinome su mūsų miela kolege. Kas žino, gal kada dar apie ją išgirsime...
Vienas iš didžiausių VU investici nių projektų - Universiteto g. 9 esan čio pastato rekonstrukcija. Čia iš Baltupių persikels Filosofijos fakul tetas. Rekonstruotas pastatas turi bū ti perduotas užsakovams rugsėjo 15 dieną. Šis investicinis projektas bu
vo pradėtas 1999 metais, Vyriausy bė jam iš biudžeto skyrė 12,5 milijo no litų, tačiau jų neužteko visiškai įrengti pastatui. Planuojama, kad stu dentai ir dėstytojai į naujus rūmus persikels lapkritį ar gruodį. Už Vil niaus miesto savivaldybės lėšas šalia pastato atnaujintas šaligatvis. Paruoštas ir laukia įgyvendinimo dar vienas investicinis projektas nauja VU biblioteka Saulėtekyje. Pro jektavimo darbų konkursą laimėjo UAB „Ekoprojektas“._ Kaip „U. V." teigė Ūkio direktorius Algimantas Staniulis, Universitetas deramai pasirengė garbingam jubi liejui. Suremontuoti Centrinių rūmų koridoriai, bibliotekos laiptai, senos bibliotekos skaityklų durys pakeis tos naujomis, atliktas CR patalpų ir pirmojo aukšto koridorių remontas. Vykdant pastatų 2003-2006 m. renovavimo programą Centriniuose rū muose pakeista didžioji dalis langų. Centrinių rūmų koridoriuje, vedan čiame į Mažąją aulą, rengiamasi įrengti profesorių bareljefų galeriją (projekto autorius - dail. Jonas Jagėla). Čia bus sumontuoti šešių Vil niaus universitetui labiausiai nusipel niusių mokslininkų variniai barelje fai. Dalį pinigų šiam projektui sutei kė fiziniai ir juridiniai asmenys. z ' Remonto darbai vyko ir kai kuriuo se fakultetuose: štai Gamtos mokslų
M. Daukšos kiemelis, kuriame įsikūręs Istorijos fakultetas, tarsi atgimė iš naujo fakultete atnaujintas pagrindinis įė jimas, Chemijos fakultete suremon tuota Daukšos auditorija. Tarsi iš naujo atgimė M. Dauk šos kiemelis, kuriame įsikūręs Is torijos fakultetas. Kiemelio rekonst rukcija kainavo apie 300 tūkst. litų - tai bendras VU ir Kultūros verty bių ir apsaugos departamento projektas. Perdengti fakulteto sto gai, renovuotas fasadas, sutvarky tas arkinis įėjimas j kiemelį. M. Daukšos kiemelyje stovintys XVIII a. pastatai paskutį kartą buvo renovuoti 1979 metais, kai VU šventė 400 metų jubiliejų. Tačiau tąkart buvo atliktas tik kosmetinis pastatų remomontas. Centriniuose rūmuose pradėtas Teatro salės remontas pakrypo neti kėta linkme. Statybininkai po storu dažų sluoksniu už scenos bei lubo se esančiame kupole pastebėjo
freskos elementus. Manoma, kad tai XVIII a. freska. Bendras freskos plo tas - apie 25 kvadratinius metrus. Nuspręsta freską restauruoti ir kreip tasi į Vyriausybę su prašymu skirti lėšų šiems darbams. Vyriausybė iš rezervo fondo skyrė 100 tūkst. litų. Taip pat Teatro salėje restauruotos kolonos, balkonai, perdažytos sie nos, pakeisti langai, atnaujintas par ketas. Teatro salė paskutinį kartą kapitaliai remontuota taip pat prieš 25 metus. Darbai šioje salėje dar tebevyksta, bet tikimasi baigti remontą iki rugsėjo 16 dienos. Rugsėjo 17 dieną čia vyks jubiliejinė tarptautinė mokslinė kon ferencija „Vilniaus universitetas Eu ropoje: praeitis, dabartis, ateitis“. VU Centrinių rūmų ansamblio re montas (be Filosofijos fakulteto) Uni versitetui kainavo per 1 mln. litų. 1/ Naujiko nuotr.
-
universitas
2004 rugsėjis
vilnensis
12
.1 v
i P . Jn r
/i^r į 4*
švenčia
j'
4d
i
.į, į
Renginiai, skirti Vilniaus universiteto jubiliejui Sporto ir meno šventė RUGSĖJO 14 DIENĄ Rugsėjo 14 d. 10.00 vai.
Rugsėjo 14 d. 14.00 vai.
Rugsėjo 14 d. 15.30 vai. Rugsėjo 15-16 d. 10.00 vai. Rugsėjo 16-18 d.
Rugsėjo 16-19 d.
Mažojoje auloje (Universiteto g. 3) - Sveikatos ir sporto centro bei LTOK rengiama respublikinė mokslinė konferencija „Švietimas per sportą“ R Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3) - jubiliejinių leidinių pristaty mas Stadione „Vingis“ (Vingio parke, M. K. Čiurlionio g. 112) - VU sporto ir
meno šventė Senato salėje (Universiteto g.3)- Istorijos fakulteto rengiama tarptautinė konferencija „Pirmasis Lietuvos Statutas ir epocha“ Filosofijos fakultetas rengia VI Tarptautinę Baltijos šalių psichologų kon ferenciją \ /
Teisės fakulteto K. Jablonskio auditorijoje (Saulėtekio ai. 9) - tarptautinė konferencija „Civilinio proceso pirmosios instancijos teismuose refor ma Baltijos jūros regiono valstybėse ir Centrinėje Ėurppoje“
Spaustuvės auditorijoje (S. Daukanto kiemelyje, Universiteto g.5) — Užsienio kalbų instituto rengiama tarptautinė konferencija „Naujovės ir tradicijos šiuolaikinėse kalbų studijose". Pradžia 10.00 vai. Filosofijos fakulteto rengiama II pasaulio lietuvių psichologų konferencija; Rugsėjo 18-19 d. 10.00 vai. Rugsėjo 16 d. 10.00-13.00 vai. Aula Rectoris - sveikinimai VU jubiliejaus proga 13.00-13.30 vai. Aula Rectoris - iškilmingas sutarties su Torunės universitetu pasirašymas 14.00-15.30 vai. Šv.JonjųJaažnyčioje - Garbės daktarų vardų, teikimo ceremonija Lietuvos dailės muziejuje (Didžioji g. 4) - jubiliejinės parodos „Vilniaus 17.00 vai. universitetui - 425“ atidarymas Lietuvos dailės muziejuje - jubiliejinė paroda „Vilniaus universitetui Rugsėjo 16—lapkričio 15 d. 425" Universiteto g. 3 - padedamos gėlės prie memorialinių lentų Didžiajame Rugsėjo 17 d. 9.00 vai. kieme Profesorių galerijos.atidarymas (koridorius prie Mažosios aulos, Univer 9.30 vai. siteto g. 3) 10.00-16.00 vai. Teatro salėje (Universiteto g. 3) - Jubiliejinė tarptautinė mokslinė konfe rencija „Vilniaus universitetas Europoje: praeitis; dabartis, ateitis" 12.00-18.00 vai. Didžiojoje auloje (M. K. Čiurlionio g. 21/27) - tarptautinė studentų kon ferencija Šv. Jonų bažnyčioje - iškilminga jubiliejaus ceremonija GRATULAMUR 16.30 vai. Jubiliejinis koncertas Šv. Jonų bažnyčioje 18.00 vai. Iškilmingos mišios Šv. Jonų bažnyčioje Rugsėjo 18 d. 10.00 vai. Šventinė eisena nuo Universiteto Centrinių rūmų į Vingio parką 17.30 vai.
Rugsėjo 17-19 d.
19.00 vai. Rugsėjo 17-spalio 17 d.
Rugsėjis-lapkritis Rugsėjo 19-20 d.
Rugsėjo 23-26 d.
Rugsėjo 24-25 d.
Rugsėjo 28
d.
13.00 vai. 15.00 vai. Rugsėjo 30-spalio 2 d.
Spalio 7-9 d.
Spalio 14-16 d. Spalio 14-15 d. Lapkričio 5 d. 15 vai.
Lapkričio 18-19 d. Lapkričio mėn.
Jubiliejinis koncertas Vingio parke VU Bibliotekos P Smuglevičiaus salėje paroda „Mokslas Vilniaus univer sitete (1579-1831)“ VU Bibliotekos III aukšto fojė paroda „Vilniaus universitetas 1979-2003" Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto rengiama tarptautinė konfe rencija „Medicinos technologijų bei pastatų raida“ Fizikos fakultete (Saulėtekio ai. 9) - tarptautinė konferencija „Struktūra ir spektroskopija" Mažojoje auloje (Universiteto g. 3) - Medicinos fakulteto rengiama kon ferencija „Kraujagyslių displazijų diagnostika ir gydymas“ Kauno humanitarinio fakulteto (Muitinės g. 8) 40 metų jubiliejaus renginiai Eisena Kauno gatvėmis Iškilmingas VU Senato posėdis Kaune Kauno humanitariniame fakultete (Muitinės g. 8) - tarptautinė mokslinė konferencija „Ūkio plėtra: teorija ir praktika“ Teatro salėje (Universiteto g. 3) - Ekonomikos fakulteto tarptautinė mok slinė konferencija „Efektyvios turto vadybos link“ Ekonomikos fakulteto (Saulėtekio ai. 9) tarptautinė mokslinė konferencija „Centrinės ir Rytų Europos ekonomikos plėtros katalizatoriai ir kliuviniai“ Saulėtekio ai. 9 - Karjeros mugė ir tarptautinis simpoziumas Kauno humanitariniame fakultete (Muitinės g. 8) - seminaras „Univer sitetas Kauno senamiestyje“, skirtas fakulteto įkūrimo senamiestyje dvidešimtmečiui bei VU jubiliejui Komunikacijos fakultete (Saulėtekio ai. 9) - tarptautinė konferencija „Lie tuviškos knygos ir viešo žodžio kultūra: nuo draudimo iki demokratijos“ Kauno humanitariniame fakultete (Muitinės g. 8) - seminaras „Virtualus mokymasis visą gyvenimą“
Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab. Tel. 268 70 89. Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.
10.00-13.00 vai. Respublikinė mokslinė konferencija „Švietimas per
sportą" (Mažoji aula). 15.30 vai. Sporto ir meno šventės atidarymas. Stadionas „Vingis" (Čiur lionio g. 112) Sportininkų paradas Pučiamųjų orkestras. Vad. A. Kučinskas Futbolo varžybos. Susitinka: Lietuvos studentų rinktinė - VU. Pra
džia 15.00 vai. Lengvoji atletika. Programa: estafetė: 5 etapai x 425 m. Pradžia - 15.30 vai. (Nuo GMF Čiurlionio g.23) 100 m., 400 m., 800 m. Pradžia - 16.25 vai. Kapelos „Jaunimėlis" pasirodymas, vadovas B. Glovickis Krepšinio metimo konkursas. Pradžia - 15.50 vai. Vilniaus universiteto ansamblio pasirodymas, vadovas V. Aleksan
dravičius. Pradžia 16.00 vai. Svarsčių kilnojimas. Pradžia 16.25 vai. Bėgimas „Palestra“. Pradžia 16.35 vai. Sporto šou programa', oro balionai, riedlentininkai, dviratininkai,
oreiviai. Pradžia 16.35 vai. Choreografinė kompozicija. Pradžia 16.45 vai. Dziudo parodomoji programa. Pradžia 16.55 vai. Sporto ir meno šventės uždarymas. Dalyvauja VU ansamblis, kapela „Jaunimėlis", pučiamųjų orkestras „Oktava". Pradžia 17.00 vai. Kviečiame
aktyviai
dalyvauti!
Rugsėjo 18 dieną - fantastinė roko operetė „Neformatas“ Vilniaus universiteto 425 me tų jubiliejui skirto koncerto kulminacijai studentai ren gia fantastinę roko operetę „Neformatas“. Jq galima bus stebėti ir klausytis rug sėjo 18 dieną Vingio parke pasibaigus populiarių gru pių pasirodymams. Keturis mėnesius statoma fantas tinė roko operetė „Neformatas“ iš siskirs itin įdomia scenografija. Vin gio parko estradoje bus sumontuo ta Lietuvoje nekart nenaudota trijų aukštų scenos konstrukcija, naudo jami pirotechnikos efektai. Iki prem jeros dirbtuvėse bus baigtos gamin ti gigantiškos judančios dekoraci jos, bus pasiūti kostiumai. Netradicinę operetę organizato riai vadina moderniu „robotizuotu" muzikos šou - drąsiu jaunuomenės žvilgsniu į ateitį. Jie žiūrovus ketina perkelti j 2579 metus - Vilniaus uni versiteto tūkstančio metų jubiliejų ir teigia, jog ir tuomet robotų užval dytame pasaulyje bus sprendžia mas žmonijos egzistencijos klausi mas. „Pagrindinės gyvenimo tiesos nekinta, kinta tik erdvė ir kultūrinė jų interpretacija“, - teigė vienas fan-
STUDIJŲ MOBILUMAS IR ŽINIŲ KOKYBĖ TAVO ATEITIES GARANTAS
STU DENTE! SKUBĖK Į SENAMIESČIO KNYGYNĄ „AKADEMINĖKNYGA", PASIRUOŠUSĮ PADĖTI
tastinės roko operetės autorių - Ta das Daujotas. Lygindami savo sumanymą su anksčiau Lietuvoje pastatytais miu ziklais ar roko operomis, studentai pabrėžia, jog „Neformatas“ - ne is torinis pasakojimas ar šiuolaikinė le gendos interpretacija, o fantastikos elementais apipintas muzikinis šou. Operetėje skambės ir radijo sto čių ignoruojami Lietuvos grupių kū riniai. „Anties“, „Bix“, „Saulės kliošo", „Temos" ir daugelio kitų atlikėjų muziką fantastinėje operetėje gyvai atliks roko grupės, styginių ansam bliai, pučiamieji, pagrindiniai ir pri tariantys vokalistai - dabartiniai ar buvę VU studentai. Fantastinę roko operetę kuriantiems VU studentams talkina Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vilniaus dailės aka demijos studentai - busimieji reži sieriai, chorvedžiai, drabužių dizai neriai, dailininkai. Šventės iniciatoriai - VU Mate matikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentai - panašų šou ren gia jau šeštą kartą. Paskutinis - ba landžio mėnesį Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose vykusi roko ope ra „Žaidimo pabaiga“ -sulaukė net 4 tūkst. žiūrovų dėmesio. „U. V.“ inform.
Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros darbuotojai nuoširdžiai
užjaučia docentą
TAU ĮSIGYTI VISAS REIKIAMAS KNYGAS. MŪSŲ DARBUOTOJŲ PATIRTIS IR 5 % NUOLATINĖ NUOLAIDA - TAI, DĖL KO VERTA APSILANKYTI „AKADEMINĖJE KNYGOJE", Universiteto g. 4, Vilniuje. INFORMACIJA TEIKIAMA TEL.: 2661680, 2661683, ei. paštu: zivilep@humanitas.lt HUMANITAS
www.humanitas.lt
JUOZĄ BUČINSKĄ mirus broliui.