Universitas Vilnensis, 2001 m. spalis Nr. 7 (1624)

•1579-

/■I E E

hinc itur ad astra / N 2001 m.

5 universitas

' vilnensis

Spalis Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu. lt

<_____ 7

Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 7(1624)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

VU STUDENTAMS - MODERNI KOMPIUTERIŲ SALĖ SAULĖTEKYJE Nijolė Bulotaitė, Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja VU Skaičiavimo centre, Jungiamuo­ siuose rūmuose (Saulėtekio g. 9), atida­ ryta nauja kompiuterių salė, kurioje šiuo metu įrengta 60 naujausius standartus ati­ tinkančių darbo vietų. Ja gali naudotis vi­ sų VU fakultetų studentai, pateikę pažy­ mėjimus. Studentams - tai tikrai maloni staigmena. Kompiuterių sale ypač džiau­ giasi gretimų Ekonomikos, Fizikos, Ko­ munikacijos, Teisės fakultetų dėstytojai ir studentai, nes čia jie gali rengti semina­ rus, studentai turi puikias sąlygas atlikti paskirtas užduotis. Kompiuterių salę pri­ žiūri Skaičiavimo centro specialistai. Ben­ dru projektu patenkinti visi. Skaičiavimo centro direktorius pasakojo, kad planuo­ jama Įrengti dar apie 70 darbo vietų, tai­ gi studentų galimybės padirbėti kompiu­ teriais tikrai padidės. Šiam projektui įgyvendinti buvo pa­ naudotos Lietuvos aukštųjų mokyklų techninės bazės atnaujinimo investicinio projekto lėšos ir bendros VU ir fakultetų lėšos patalpų renovacijai. Naujai sure­ montuotos, stiklo pertvaromis atskirtos patalpos atrodo tikrai gražiai ir šiuolai­ kiškai, jose įrengta moderni apsaugos ir ventiliacijos sistema.

Oficialaus salės atidarymo dieną - spa­ lio 3-iąją - rektorato atstovai ir fakultetų dekanai galėjo įsitikinti, kad ši salė tikrai reikalinga ir paklausi, nes prie registra­ torės stalo buvo išsirikiavusi nemenka vie­ tos laukiančių studentų eilutė.

V Naujiko nuotr

ŠIAME NUMERYJE:

5

psi.

Siautėjantys studentai mėtė pro langus šaldytuvus

6 psl.

MIF dekanas prof. F. Ivanauskas: „Svarbu jausti gyvenimo tėkmę" 7—1 0 psl.

VUSA puslapiai

11

psl.

Lopytos kišenės pasigėrėjimo nekelia

1 5 psl.

Muzikos naujienos, konkursai, filmai Iškilmingas atidarymo momentas. Juostelę perkerpa l. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka.

Nuo šiol studentai turės daugiau galimybių dirbti kompiuteriais.

GALIMYBE GILINTIS Į VOKIETIJOS IR EUROPOS SĄJUNGOS TEISĘ

Rugsėjo 12 d. Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje iškilmingai atidarytas Vokietijos teisės centras. VU Teisės fakulteto iniciatyva įkurtas Centras skatins akademines mokslo ir mokymo studijas, inicijuos bei vykdys mokslinius tyrimus Vokietijos ir Europos Sąjungos teisės srityse.

Vilmantė ŽVINYTĖ

Sutarties tarp VU ir J. W. Goethe universiteto pasirašymo akimirka.

V Naujiko nuotr.

Remiantis bendradarbiavimo protokolu, pasirašytu VU Teisės fakulteto, Johano Wolfgango Goethe universiteto Teisės fa­ kulteto (Frankfurtas prie Maino, Vokietijos Federacinė Respublika) ir Vokietijos tarp­ tautinio bendradarbiavimo fondo, 2001 m įkurtas Vokietijos teisės centras. Tai - pelno nesiekiantis, mokslo ir mokymo reikalų VU Teisės fakulteto padalinys.

Vokietijos teisės centro tikslai - skatinti akademines mokslo ir mokymo studijas bei inicijuoti ir vykdyti nacionalinius ir tarptau­ tinius mokslinius tyrimus Vokietijos ir Eu­ ropos Sąjungos teisės srityse, organizuoti

studentų ir mokslininkų stažuočių progra­ mas, konferencijas, seminams, dalyvauti vi­ suomenės teisinio švietimo programose, bendradarbiauti su kitomis Lietuvos ir už­ sienio institucijomis.

Artimiausias Centro uždavinys - vyk­ dyti tarptautinio pobūdžio Vokietijos ir Europos Sąjungos teisės 2001/2003 metų paskaitų programą. Programa Lietuvos teisininkams suteiks Vokietijos ir Europos Sąjungos teisės žinių privatinės, komerci­ nės, viešosios, profesinės teisės ir kitose sri­ tyse.

Programą sudaro 20 intensyvių atskirų Vokietijos ir Europos Sąjungos teisės šakų kursų. Intensyvių kursų metu paskaitos ir užsiėmimai vyksta vokiečių kalba. Progra­ ma vykdoma 3 dienų kursų forma kiekvie­ ną mėnesį.

Paskaitas bei užsiėmimus veda J. W Goethe universiteto profesoriai ir praktikai. Priklausomai nuo intensyvaus kurso metu skaitomos medžiagos VU Tei­ sės fakulteto katedra skirs vieną atstovą, kuris rūpinsis konkrečiu paskaitas skaitan­ čiu lektoriumi, kartu su programos daly­ viais pagal galimybes dalyvaus užsiėmi­ muose, organizuos praktinius užsiėmimus, sieks išsiaiškinti skaitytos temos klausimus.

Programa skirta tiek teisės specialybės studentams, tiek absolventams. Šiuo metu norą studijuoti yra pareiškę 35 žmonės. Pa­ grindinė sąlyga dalyvauti - geras vokiečių kalbos mokėjimas.

Paskaitų ir užsiėmimų lankymas nėra privalomas. Po kiekvieno intensyvaus kur­ so programos dalyviams bus organizuoja­ mas testas raštu, kurio tikslas - patikrinti įgytų žinių kokybę. Kiekvieno atsiskaitymo rezultatai fiksuojami, vertinama dešimties balų sistema. Baigus programą ir sėkmin­ gai išlaikius ne mažiau kaip 70 proc. visų tes­ tų, programos dalyviams išduodamas nu­ statytos formos sertifikatas.

J. W Goethe universiteto Teisės fakul­ teto prodekanas prof. dr. Helmutas Kohlis džiaugėsi, kad bendradarbiaujama su VU: „Universitetų bendravimo padarinys -žingsnis gilesnio Europos teisės pažinimo link. Centro įkūrimas - iššūkis ateičiai“.

2

2001 m. spalis

Universitas Vilncnsis

PASKIRTAS NAUJAS MOKSLO REIKALŲ PROREKTORIUS

Prof. J. R. Lazutkai pažįstama mokslo reikalų darbo sritis.

V Naujiko nuotr

Buvusį mokslo reikalų pro­ rektorių profesorių Benediktą Juodką, laikinai einantį Vil­ niaus universiteto rektoriaus pareigas, nuo rugsėjo 3 d. pava­ duoja prof. Juozas Rimantas Lazutka.

J. R. Lazutka - habilituotas gamtos mokslų daktaras, VU Gamtos mokslų fakulteto Bota­ nikos ir genetikos katedros pro­ fesorius. Prorektoriui mokslo reikalų darbo sritis pažįstama dvi paskutiniąsias Universiteto Tarybos kadencijas jis buvo Mokslo komisijos pirmininko pavaduotojas. „Mano tikslas ------->.--------------------------------------

įgyvendinti reformas, kad moks­ las Universitete būtų finansuo­ jamas pagal realius pasiekimus“, - apie prioritetus naujajame dar­ be kalbėjo J. R. Lazutka, kartu džiaugdamasis dėl gerėjančių Vilniaus universiteto mokslinio darbo rodiklių.

Profesorius toliau dėsto pa­ skaitas studentams Gamtos mokslų fakultete.

J. R. Lazutka prisipažino tę­ siantis šeimos tradicijas - prieš 40 metų jo tėvas istorikas Stanis­ lovas Lazutka buvo VU akade­ minių reikalų prorektorius. „(J.V." inform.

EUROPOS TARYBA RŪPINASI SENŲJŲ UNIVERSITETŲ PAVELDU Nijolė BULOTAITĖ

Rugsėjo 28 d.Vilniaus uni­ versitete lankėsi Europos Tary­ bos Kultūros paveldo departa­ mento tarptautinių programų koordinatorė dr. Nuria Sanz, projekto „Senųjų universitetų

kelias“ kuratorė. Ji atvyko susi­ pažinti su Vilniaus universiteto paveldu, kolekcijomis, muzie­ jais. Susitikime, vykusiame pas prorektorių doc. S. Vengrį, da­ lyvavo VU bibliotekos, Gamtos, Chemijos, Istorijos, Komunika­ cijos fakultetų atstovai. Jie pri­ statė savo muziejus, kolekcijas,

su paveldu susijusias studijų programas. Šis susitikimas - to­ limesnio senųjų universitetų bendradarbiavimo paveldo sri­ tyje galimybių paieška. Europos universitetų paveldo išsaugoji­ mo koordinavimas - viena iš bendrų Europos Tarybos ir Eu­ ropos Sąjungos akcijų.

FILOLOGIJOS FAKULTETE ATIDARYTA RUSŲ AUDITORIJA Dar vienos naujos auditorijos ati­ darymas Filologijos fakultete nebu­ vo nepastebėtas. Ši auditorija gra­ žiai dera šalia savo veiklą anksčiau pradėjusių Kanados, Italų, Suomių auditorijų Vilniaus universitete.

Rusų auditorijos atidarymas - ne­ eilinis įvykis ne tik Universiteto, bet ir visos akademinės Lietuvos gyve­ nime. Rugsėjo 21 d. VU duris atvėrė ne dar vienas naujas, suremontuo­ tas kabinetas, o gerai įrengta, moder­ ni Rusų auditorija, kurios paskirtis ne tiktai dar vienas mokymuisi skir­ tas kabinetas, bet ir savotiškas Rusi­ jos reprezentacinis centras Lietuvo­ je. Iškilmingoje ir kartu jaukioje ap­ linkoje vyks susitikimai, seminarai, posėdžiai. Čia studentai galės nau­ dotis kompiuteriais, internetu. O po pietų auditorija bus atvira visiems, norintiems daugiau sužinoti apie Ru­ siją, jos kultūrą, istoriją, praeitį ir da­ bartį.

Vienas iš šio projekto iniciato­ rių Rusų filologijos katedros vedėjąs prof. E. Kostinas, kalbėdamas apie ateities planus, minėjo, kad svajoja, jog ši auditorija būtų pra­ džia rengti naują specialybę Rus­

sian Studies, rengti žmones, kūne stengsis išmokti ir suvokti rusų ci­ vilizaciją, istoriją, literatūrą. Anot profesoriaus, simboliška, kad šią dovaną Universitetas gavo išvaka­ rėse 200 metų rusų filologijos Lie­ tuvoje jubiliejaus, kuris bus pažy­ mėtas 2003 metais.

Prieš metus tokios auditorijos įkūrimą, apie kurią jau seniai svajo­ jo Rusų filologijos katedra, parėme Maskvos Vyriausybė, kuri ir sutiko finansuoti šį projektą. Kartu prie šios auditorijos finansavimo prisidė­ jo ir Vilniaus universitetas, Baltijos rusų institutas, Baltijos humanitari­ nis centras.

Atidaryme dalyvavo nepaprasta­ sis ir įgaliotasis Rusijos ambasado­ rius Lietuvoje Jurijus Zubakovas, Baltarusijos ir Ukrainos atstovybių atstovai, Tautinių mažumų ir emig­ racijos departamento direktorius R. Motuzas, Seimo nariai, Vilniaus universiteto vadovai ir dėstytojai, vi­ suomeninių rusų organizacijų atsto­ vai, taip pat Maskvos vyriausybine delegacija, vadovaujama ministro V. Malyškovo. „U.V." inform.

KNYGA APIE KNYGĄ „Knygos yra mokytojai, kurie moko be lazdų ir rykščių, be riksmo ir pykčio, be dovanų ir pinigų.

Kada tik ateitum -nemiega, ko tik paklaustum - neslepia, jei suklysti - nemurma, jei nežinai nesišaipo." Tai citata iš ką tik leidyklos „Baltos lankos" išleistos Richardo de Burry knygos „Philobiblon". Knygos pristatymas vyko VU bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje.

Vilmantė ŽVINYTĖ

Vienuolis benediktinas ir Durhamo vyskupas Richardas de Ongervilis viduramžių papro­ čiu pasivadino ir pasauliui žino­ mas tėviškės miestelio Burry var­ du. Vyskupas -14 a. intelektua­ las, Oksfordo universiteto auk­ lėtinis, karaliaus Eduardo III auklėtojas, diplomatas, sukau­ pęs nepaprastai didelę ir vertin­ gą rankraščių bei knygų kolek­ ciją. Tyrinėtojai spėja vyskupą turėjusį apie 1500 rankraščių to­

mų - tais laikais beveik vienin­ telį tokį knygų rinkinį.

De Burry sudarė savo biblio­ tekos katalogą - pirmąją Euro­ pos istorijoje žinomą bibliogra­ fijos rodyklę. Jis pasirūpino ir sa­ vo bibliotekos ateitimi - nu­ sprendė kartu su katalogu pado­ vanoti Oksfordo akademinei bendruomenei.

1345 m. sausio 24 d. jis užbai­ gė rašto darbą lotynų kalba „Philobiblon“. Įžvalgiai apibendrin­ damas bibliofilų praktinę patirtį ir ją pateikdamas gerokai supo­ etinta kalba, Durhamo vyskupas

sukūrė pirmąjį universalų kny­ gos kultūros filosofijos veikalą.

Lietuva -šešiolikta pasaulio ša­ lis, sulaukusi pirmojo pasaulyje bibliofilijos veikalo vertimo j gim­ tąją kalbą. Knyga išleista 1000 nu­ meruotų egzempliorių tiražu Mar­ tyno Mažvydo bibliofilų klubo ini­ ciatyva, leidimą rėmė Prezidento Algirdo Brazausko fondas.

Knygoje raginama: „Studijuo­ kite knygas, be kurių susvyruos bet kuris tikėjimas, be kurių kaip molis sudžius pasiaukojimo do­ rybė, be kurių negalėsite duoti pasauliui šviesos“.

Pirmasis posėdis naujojoje auditorijoje. V Naujiko nuotr.

PAMINĖTAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETO ĮKŪRIMO DEŠIMTMETIS Rugsėjo 28 d. iškilmingame Senato posėdyje paminėtas Ko­ munikacijos fakulteto įkūrimo dešimtmetis. „Sis posėdis skirtas pagerbti Komunikacijos fakulteto žmones, trumpai apžvelgti jų nuveiktus darbus. Dešimt metų - tai tik akimirka 423 m. gyvuo­ jančiame Vilniaus universitete, bet pasirodo, kad per tą akimir­ ką galima labai daug ką nuveikti", - sakė I. e. rektoriaus p. prof.

B. Juodka.

KF dekanas doc. R. Gudauskas,

„Philobiblon“ leidėjai džiaugėsi pirmojo pasaulyje bibliofilijos veikalo pasirodymu Lietuvoje.

V Naujiko nuotr.

trumpai apžvelgęs visą dešimties me­ tų laikotarpį nuo fakulteto įsikūrimo iki šių dienų, supažindino su pagrin­ dine fakulteto misija ir pateikė infor­ maciją apie studijas, mokslinę veiklą ir tyrimus, svarbiausius tarptautinius projektus ir mainus. Padėkojo vi­ siems, prisidėjusiems prie fakulteto įkūrimo, taip pat dirbantiems ir ben­ dradarbiaujantiems su fakultetu.

Fakultetą sveikino LR Vyriausy­

bės patarėjas dr. A. Juozaitis - jis

MUSŲ DĖSTYTOJAMS PREMIJOS UŽ VADOVĖLIUS Švietimo ir mokslo ministerijoje premijomis buvo apdovanoti geriausių 2000-2001 mokslo metų bendrojo lavinimo mokyklų vadovėlių ir mokymo priemonių autoriai bei leidėjai.

20 minimalių gyvenimo lygių (2500 litų) dydžio antrosios premijos skirtos ir mūsų Universiteto dėstytojams: Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros dėstytojoms Meilutei Ramonienei ir Loretai Vilkienei už lietuvių kalbos vadovėlį „Po truputį“ (leidykla „Baltos lankos“) ir Chemijos fakulteto Bendrosios ir neorganinės chemijos katedros doc. Rimantui Raudoniui už vadovėlį XII kla­ sei „Bendroji chemija“ (leidykla „Šviesa“). „U.V." inform.

perskaitė LR ministro pirmininko A. Brazausko sveikinimo telegramą, UAB „Penki kontinentai“ direktorius p. Dadaško, Lundo universiteto prof.

Kjell-Ake Holmberg, Seimo narys A. Kunčinas, studentų atstovas. L. e. rektoriaus p. prof. B. Juodka perskai­ tė buvusio Vilniaus universiteto rek­ toriaus, Seimo nario prof. R. Pavilio­ nio bei Klaipėdos universiteto pro­ rektoriaus prof. V. Urbono sveikini­ mo telegramas.

Komunikacijos fakulteto dekanas doc. R. Gudauskas sėkmingai kuria modernaus fakulteto įvaizdį. V Naujiko nuotr.

L. e. rektoriaus p. prof. B. Juod­ ka rektorato vardu pasveikino ir įtei­

kė padėkos raštus bei Universiteto

medalius KF Steigiamosios tarybos nariams: doc. R. Gudauskui, doc.

G. Raguotienei, prof. R. K. Broniu­ kaičiui, prof. D. Kaunui, doc. A. Au­ gustinaičiui, doc. L. Tapinui.

„U.V." inform

2001 m. spalis

3

Universitas Vilnensis

-------------------------------------------------------------- ______ Įvertinimai

VU TARYBOS STIPENDIJOS - STUDENTAMS Rugsėjo 20 d. Senate patvirtintos 2001102 m. m.

VU Tarybos stipendijos šiems studentams: Chemijos fakultetas Rasai Sukackaitei (9811401), biochemija, B, IV k., 4 gr., 225 Lt Ekonomikos fakultetas Irenai Stankevič (9820359), ekonomika, B, IV k., 2 gr., 225 Lt Aistei Liuimaitei (9610564), buhalterinė apskaita, M, II k., 2 gr., 250 Lt Filologijos fakultetas Aistei Gilytei (9910612), an­ glų filologija, B, III k., 3 gr., 225 Lt Pauliui Garbačiauskui (0011725), klasikinė filologija, B, II k., 1 gr., 225 Lt Filosofijos fakultetas Jekaterinai Lavrinec (9611126), filosofija, M, II k., 1 gr., 250 Lt Fizikos fakultetas Juliui Janušoniui (9811585), astrofizika, B, IV k., 1 gr., 225 Lt Gamtos mokslų fakultetas Andriui Petrašiūnui (9610930), zoologija, M, II k., 3 gr., 250 Lt Istorijos fakultetas Arūnui Šileikiui (9610708), is­ torija, M, II k., 1 gr., 250 Lt

Kauno humanitarinis fakultetas Daivai Aliūkaitei (9610798), lietuvių literatūra, M, II k., 1 gr., 250 Lt ' Komunikacijos fakultetas Audronei Baltrukonytei (9611359), tarptautinė komuni­ kacija, M, II k., 1 gr., 250 Lt Matematikos ir informatikos fakultetas Romualdui Zovei (9811354), matematika, B, IV k., 2 gr., 225 Lt Anželikai Šalaviejienei (9710919), informatika, B. IV k., 1 gr., 225 Lt Medicinos fakultetas Gintautui Bieliauskui (9610063), medicina, V, VI k., 3 gr., 250 Lt Teisės fakultetas Gintarei Pociūtei (9811207), teisė, V, IV k., 5 gr., 225 Lt Tarptautinių santykių ir poli­ tikos mokslų institutas Artūrui Dudoičiui (9810485), politikos mokslai, B, IV k., 1 gr., 225 Lt Studijų sk. inform.

ĮTEIKTA SOFIJOS ČIURLIONIENĖS VARDO PREMIJA Rugsėjo 27 d. Vilniaus universitete, Filologijos fakultete, šventiškoje V. Krėvės auditorijoje, buvo įteikta S. Čiurlionie­ nės vardo premija, kurią jau antrus metus skiria JAV įsikūręs Lietuvių akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondas.

Inga MIGUNAITĖ Šį kartą premija atiteko dviem lietuvių literatūrą studijuojan­ čioms magistrantėms - Modes­ tai Liugaitei ir Viktorijai Šeinai.

Renginio metu magistrantės tu­ rėjo progą parodyti analitinius sugebėjimus, literatūrologinę eruduciją, skaitydamos praneši­ mus apie rašytojos, kultūros vei­ kėjos S. Čiurlionienės kūrybą.

Vakaro iniciatorius Lietuvių lite­ ratūros katedros vedėjas doc. G. Viliu nas svečiams pla­ čiau pristatė S. Čiurlionienės veiklą. Pasak G. Viliūno, kalbi­ ninkams S. Čiurlionienė - viena iš žymiųjų lietuvių kalbos puose­ lėtojų, J. Jablonskio mokinė, tuo tarpu literatai ją žino kaip lietu­ viškojo modernizmo pradininkę.

S. Čiurlionienė taip pat buvo ir praktikė, visuomenininke, daž­

nai konkrečiais darbais realizuo­ davusi savo idėjas.

G. Viliūnas akcentavo, kad šis S. Čiurlionienės vardo konkursas ne tik žymi geriausių akademinių rezultatų pasiekusius magistran­ tus, bet ir skatina pagalvoti apie platesnę lituanistų paskirtį.

Vakare dalyvavęs Vydūno fon­ do atstovas E. Kulikauskas savo ruožtu papasakojo apie fondo veiklą. Pasak E. Kulikausko, fon­ dui rūpi ne tik paremti studentus, bet ir paskatinti kurti naujus fon­ dus, suburti, leisti susipažinti dau­ geliui gabių žmonių.

Renginyje koncertavo liaudies dainų ansamblis „Vilkiaucinis“, kuriame dainuoja ir pati premijos laureatė M. Liugaitė, bei praėju­ sių metų Vydūno fondo įsteigtos premijos laureatė dainininkė Aušra Liutkutė. Skambūs atlikė­ jų balsai vakarui suteikė malo­ naus jaukumo ir šilumos.

Vydūno fondo atstovas Lietuvoje Edmundas Kulikauskas su premijos laureatėmis Modesta Liugaitė ir Viktorija Šeina.

ĮTEIKTOS J. RADŽIUKYNO

STIPENDIJOS VU rektoriaus įsakymu Ss-1166 vienkartinės Juozo Radžiukyno stipendijos paskirtos FilF lietu­ vių kalbotyros magistrantūros dieninių studijų programos II k. studentei Julijai Melnikovai ir IF istorijos bakalauro dieninių studijų programos IV k. studentui Valdemarui Klumbiui. Vienkarti­ nes J. Radziukyno stipendijas (po 465 Lt) šiems studentams rugsėjo 27 dienų iškilmingame Senato posėdyje įteikė l. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka.

Tai pirmieji VU studentai, gavę J. Radžiukyno stipendiją. Ši stipendija įsteigta siekiant paremti ir paskatinti gabius ir darbščius studentus, VU studijuojančius lietuvių kalbą ar Lietuvos istoriją. Ji yra skiriama studentams, pasiekusiems geriausių akademinių rezultatų ir parodžiusiems ypatingą darštumą ir sugebėjimus.

Kasmctės Juozo Radžiukyno stipendijos bus mokamos iš p. J. Radžiukyno palikimo, kuris dideliu Stasio Jakaičio rūpesčiu pervestas į VU sąskaitą banke, metinių palūkanų.

Kreiptis gauti J. Radžiukyno vardo stipendiją už praėjusių mokslo metų rezultatus gali VU Istorijos ir Filologijos fakultetų trečio ir ketvirto kursų bakalaurantai ir paskutinio kurso magistrantai. Kandida­ tus gauti stipendiją gali siūlyti ir minėtų fakultetų dėstytojai.

Juozas Radžiukynas gimė Leipalingyje, Lazdijų rajone, gyveno Port Hope, Kanadoje. Šeimos netu­ rėjo. Mirė 1999 m. spalį. Lietuvoje gyvena velionio giminės. „U.V." inform.

V Naujiko nuotr.

L. e. rektoriaus p. akad: B. Juodka įteikia J. Radžiukyno stipendiją IF istorijos bakalauro dieninių studijų programos IV k. studentui Valdemarui Klumbiui.

J Radžiukyno stipendija - FilF lietuvių kalbotyros magistrantūros dieninių studijų programos II k. studentei Julijai Melnikovai.

„BALTICUM" FONDO PARAMA NEĮGALIESIEMS STUDENTAMS Spalio 12 d. VU Moterų studijų centre Miunsterio (Vokietija) „Balticum“ fondo atstovas Vilniaus

universitete, Seimo narys prof. R. Pavilionis įteikė Miunsterio universiteto rektorės prof. M. Was-

nos perduotą finansinę paramą neįgaliesiems VU studentams Alvydui Goriui (FilosF, IV kursas, so­

cialinis darbas) ir Egidijui Biknevičiui (KomF, II kursas, informacijos vadyba). „U.V." inform.

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTAI IR ABSOLVENTAI TOLIAU MOKOMI KARO MENO Spalio 1 d. pradėti aukštųjų mo­ kyklų studentų karinio rengimo mokslo metai. Kursai trunka tre­ jus metus. Šiemet į vadų kursus atrinkta 250 studentų. Priklausomai nuo to, kuriame mieste studijuoja, kursus studentai lanko Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Vilniuje, Div. gen. Št. Raštikio puskarinin­ kių mokykloje, Kaune, KASP Pri­ sikėlimo apygardos 6-oje rinkti­ nėje, Šiauliuose, Lietuvos Didžio­ jo kunigaikščio Butigeidžio dragū­ nų batalione, Klaipėdoje.

Studentai atrinkti atsižvelgiant į jų pažangumą aukštojoje mokyk­ loje, fizinio parengimo testą, mo­ tyvaciją.

Studentai mokomi pagal naują karinio rengimo programą, orien­ tuotą į vado ugdymą. Jiems sutei­ kiamos bendrosios karinės žinios, lavinami būrio vado sprendimų priėmimo, pratybų planavimo, or­ ganizavimo, vedimo, vadovavimo įgūdžiai.

Pratybose vadų kursų klausyto­ jai skiriami į vadų pareigas. Taip jiems tenka ne tik klausyti teori­

nių paskaitų, bet ir praktiškai va­ dovauti.

Kai kurie kariniai vienetai su universitetais pasirašė sutartis, kad būtų suteiktos auditorijos ir stu­ dentams nereikėtų važiuoti į kari­ nius dalinius klausytis teorinių pa­ skaitų. Taip studentai sutaupys lė­ šų ir laiko.

Universitetuose sudaromos karininko ir 3 seržantų instrukto­ rių grupės skaityti teorines pa­ skaitas, vesti kai kuriuos prakti­ nius užsiėmimus, taip pat nuolat konsultuoti. Šiuo metu vadų kursuose ren­ giama 80 absolventų. Kursų metu kariai mokomi būrio taktikos, su­ pažindinami su būrio ginkluote.

Jiems dėstomi būrio vadui žinoti­ ni inžinierinio rengimo, topografi­ jos, ryšių ir kitų karybos dalykų pa­ grindai.

Po 15 savaičių būrio vado ren­ gimo kursų kariai 2 savaites stažuosis kariniuose daliniuose.

Absolventams, sėkmingai bai­ gusiems kursus ir išlaikiusiems baigiamuosius egzaminus, bus su­ teikta būrio vado kvalifikacija ir leitenanto laipsnis. Neišlaikiu­

siems egzaminų klausytojams bū­ rio vado kvalifikacija ir leitenan­ to laipsniai nesuteikiami, tačiau įskaitoma privalomoji karo tarny­ ba ir jie, kaip atsargos karo prie­ volininkai, įrašomi į aktyvųjį ka­ riuomenės rezervą. Į vadų kursus šaukiami ne vy­ resni kaip 26 metų aukštųjų mo­ kyklų absolventai ir ne vėliau kaip 12 mėnesių po baigimo. Kursai vyksta dukart per metus: nuo sau­ sio ir nuo liepos; juose vienu metu gali mokytis apie 80 vaikinų.

Vadų kursai aukštųjų mokyk­ lų studentams ir absolventams tai Karo prievolės įstatyme numa­ tyta galimybė pakeisti privalomą­ ją pradinę karo tarnybą. Skirtu­ mas tas, kad vaikinai ne tik atlie­ ka karo tarnybą, bet ir gali tapti atsargos leitenantai. Tai reiškia, kad jiems suteikiama galimybė dirbti krašto apsaugos sistemoje ir kilti karininko karjeros laiptais.

Gen. J. Žemaičio Lietuvos ka­ ro akademijoje trijų metų vadų kursuose mokosi ir 11 VU stu­ dentų.

KAM Viešųjų ryšių departamentas

4

Universitas Vilnensis

2001 m. spaliu

Jubiliejus

PASAULIS PAGAL ALGIRDĄ EUGENIJŲ ŠALČIŲ Gal ruduo, gal mokslo metų pradžia, gal jubiliejus, o gal - viskas drauge? Tiek švenčių vienu metu gali užklupti tik tuos, kurie... liko amžini studentai, kuriems dažnai dar tenka paniūniuoti: „ Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų...", kurių tikrąjį amžių išduoda tik jubiliejinių sveikinimų kalbos. Tokių, be abejonės, Alma Mater yra ne vienas, tačiau šįkart kalbame apie Algirdą Eugenijų Šalčių, kuris daugeliui pažįstamas kaip KHF dekanas, kitiems - kaip nepalenkiamas dėstytojas, dar kitiems - kaip sąmojingas kolega. Per devyniolika metų ir šešis mėnesius, praleistus KHF dekano vietoje, jis sulaukė deramos pagarbos iš administ­ racijos, dėstytojų ir studentų, spėjo atstatyti griūvančius Muitinės pastatus, spėjo įgyti juo besižavinčių, sekančių ir prieštaraujančių draugų būrį. Vargu ar tarp VU dėstytojų ir ad­ ministratorių atsirastų daug taip prieštaringai vertinamų kolegų. Vargu ar daugelis iš jų, sulaukęs šešiasdešimties, pasakytų: „Su karjera - viskas baigta".

Mūsų trumpas interviu, užklupęs dekaną tarp administracinių ir pedagoginių pareigų, leido dar kartą įsitikinti, kad šio žmogaus gyvenime atsitiktinumams palikta 0,09 proc., laisvalaikiui ir poilsiui - 0,05 proc., humorui - 45 proc., o likusieji - darbui.

Neringa VELIČKAITĖ

Kokių tikslų turėjote tik baigęs studijas?

Turiu prisipažinti, kad tik toli­ mesnės gyvenimo aplinkybės pri­ vertė mane galvoti apie kokius nors tikslus. Baigiau tuomet KPI ir buvau paskirtas dirbti asisten­ tu į KPI Vilniaus filialą. Po trejų darbo metų katedros vadovybė pasakė, kad jei stoju j aspirantū­ rą (dabar - doktorantūra aut. past.), tai kokia prasmė to­ liau čia dirbti? Apsigynus laipsnį gyvenimas ėmė siūlyti naujas ga­ limybes. Daug lėmė atsitiktinu­ mai. Kaune atsidūriau taip pat at­ sitiktinai. Tuo metu reikėjo pa­ keisti Kauno fakulteto dekaną.

Vienas mano kolega buvo pa­ kviestas pas tuometį VU rekto­ rių J. Kubilių ir jam buvo pasiū­ lyta eiti Kauno fakulteto dekano pareigas. Tačiau mano kolega at­ sisakė, į šias pareigas pasiūlyda­ mas mane. Esu kilęs iš Kauno, mano tėvai ten gyveno, buvo kur apsistoti, juo labiau kad prof. J. Kubilius tvirtino, jog šias pareigas eisiu tik laikinai, kol jie suras kitą kandidatūrą. „Laiki­ nai“ truko trejus metus. Po to ma­ ne oficialiai išrinko dekanu.

Kai atėjote dirbti į Kauną, da­ bartiniai KHF pastatai jau buvo gauti?

Taip. Jei galima, norėčiau vie­

ną kartą viešai išaiškinti šitą pa­ statų restauracijos klausimą. Aš nematau čia savo nuopelnų. Tie­ siog gera pradžia - pusė darbo.

Kai atėjau į Kauną, pastatų res­ tauracija jau buvo pradėta anks­ tesnio dekano.

Tačiau tik pagrindiniai rūmai?

Taip. Mums tik liko tęsti tai, kas pradėta. Aš noriu detaliai iš­ dėstyti, kieno visa tai nuopelnai.

Didžiausias - Fakulteto dar­ buotojų indėlis. Ar galite įsivaiz­ duoti, kokia buvo motyvacija?

Neturėjome beveik nė vienos au­ ditorijos (išskyrus tuomečiuose III KPI rūmuose). Paskaitos vy­ ko Kūno kultūros, Medicinos ins­ titutuose. Per pertrauką reikėjo iš Jankaus gatvės bėgti į Laisvės alėją. Taigi motyvacija buvo be­ galinė, visi darė, ką galėjo, o ga­ lėjo tikrai daug.

Toliau - rektorius J. Kubilius.

Visus kvartalo, atiduoto KHF, gy­ ventojus reikėjo kažkur iškeldin­ ti. Reikėjo butų, pinigų. Rekto­ rius pasitikėjo Fakultetu ir sutei­ kė ūkinės veiklos autonomiją.

Būtina paminėti ir miesto val­ džią. Planinės ekonomikos laikais statybininkai, negavę nurodymo iš aukščiau, ir piršto nepajudin­ davo. 1984 m rudenį Kauno vyk­ domojo komiteto pirmininko pir­ masis pavaduotojas kasdien da­ rydavo posėdžius Fakultete su statybininkais ir tiesiog privertė juos pagal tuometę tradiciją baig­

ti darbus lapkričio 7 d., kad galė­ tume švęsti įkurtuves.

Dar Fakulteto absolventai.

Planinės ekonomikos laikais pi­ nigų užteko, bet nieko už juos ne­ galėjai nupirkti. Reikėjo pažinčių.

Jeigu ko reikėjo, nuvažiavę saky­ davome, kad pas jus toks ir toks tokiais metais baigė Fakultetą veikdavo kaip burtų lazdelė. O Fakultetui nedaug ir reikėjo.

Tačiau Fakultetas išaugo nuo tų laikų.

Dabar apskritai nėra ką veik­ ti. Turėk pinigų - konkursus gali skelbti dėl darbų vykdymo. O ir Fakulteto darbuotojai savaran­ kiškai dirba. Aš esu atsakingas už viską, tačiau kiekvienas turi būti atsakingas už savo veiklą.

Kada atsirado „noriu - vadina­ si, galiu“?

Tas „noriu“ veikiau yra „rei­ kia“ prasme. Jeigu reikia, kaip aš galiu negalėti? Čia, ko gero, ir yra mano pagrindinis credo.

O kas suformavo Šalčių kaip „nepamušamą“ vadovą?

Na, netyčia dar pasitaiko pra­ žiūrėti... Tačiau papirkimo pras­ me - niekada. Čia jau kategoriš­ kai ne. Šiaip viskas susiję su „reikia“.

Kokios gali būti simpatijos ar gi­ minystės, jeigu reikia dirbti? Jei atėjai dirbti - viską pamirštame.

Ar Jūsų akademiniai žmogiškųjų išteklių vadybos interesai pasitarna­ vo administracinio darbo kokybei?

JUNGTINIŲ TAUTŲ DIENĄ - STUDENTŲ TEISĖS OLIMPIADA „STOP 2001"

Tokį dekaną pažįsta daugelis kolegų ir studentų.

V Naujiko nuotr. Ši disciplina padėjo mano as­ meninei praktikai. Ji nėra sena Lietuvoje. Ėmęs ją dėstyti, kai ku­ riuos pasaulyje seniai žinomus principus, kurių iki tol nežinojau, galėjau pritaikyti praktiškai. Pa­ vyzdžiui, mano jau minėtas ob­ jektyvumo principas atrenkant personalą.

Kaune Jūs esate ir administra­ torius, irpedagogas, Vilniuje - dau­ giau pedagogas. Ar skiriasi Šal­ čiaus amplua Kaune ir Vilniuje?

Ne. Buvo pasipiktinimų, kad aš Kaune vertinu kitaip nei Vil­ niuje. Aš jiems sakau - nuva­ žiuokite ir pamatysite, kad lygiai taip pat. Objektyvumo kriterijus tas pats tiek Kaune, tiek Vilniu­ je. O per VU Vadybos katedros posėdžius visuomet sakau, ką galvoju. Lygiai taip pat elgiuosi ir Tarptautinėje verslo mokyklo­ je, kuri yra privati struktūra. Eg­ zamino metu vertinu tik žinias.

Kaip vertinate studentijos poky­ čius?

Teigiamai ir su pavydu. Jūs ne­ beturite kompleksų, pasikeitu­

The European Law Students’ Association

paskatinti dalyvauti ir aukštesniųjų mokyklų bei kolegijų studentus. To­ kiu būdu tikimasi labiau sudominti neuniversitetinių studijų studentus teisininkus tarptautinės teisės pro­ blemomis. Ne tik susidomėti, bet ir dalyvauti yra dėl ko. „STOP 2001“ vilioja ne tik galimybe įvertinti savo teisės žinias, atkreipti potencialių darbdavių dėmesį, bet ir išties ver­ tingais prizais („STOP“ taisyklėse numatyta, kad jų vertė atskiriems prizininkams negali būti mažesnė

Pagal rezultatus į antrąjį - finalinį turą, vyksiantį lapkričio 10-11 dieno­ mis, pateks 30 dalyvių, kurie bus nu­ vežti j Anykščių poilsio namus ir var­ žysis rašydami rašto darbą bei insce­ nizuodami teisminį procesą. Dalyvių sugebėjimus vertins kompetentingų praktikuojančių teisininkų komisija.

Beje, tuščiomis rankomis neliks ne tik prizinių vietų laimėtojai, bet ir kiti finalinio turo dalyviai.

Susidomėjusiuosius galimybe da­ lyvauti olimpiadoje siūlome užsukti į mūsų interneto svetainę www.elsa.lt

ACHTUNG! VNI MANYJE!

Jau tradicija tapusios studentų teisės olimpiados („STOP") pradžia nenumaldomai artėja!

Ketvirtą kartą ELSA (The European Law Students' Association) organizuojamo renginio „STOP 2001" pirmasis atrankinis - turas vyks spalio 24-ąją. Olimpiados tema - tarptautinė viešoji teisė, todėl ir pirmojo turo data pasirinkta ne šiaip sau - tądien visas pasaulis švęs Jungtinių Tautų dieną. kaip 500 Lt). Dėl šių priežasčių min­ tis surengti pirmąją „STOP 1998“ sulaukė daug teigiamų atgarsių ir su­ kūrė kasmečio renginio, kuriame da­ lyvauti yra kiekvieno studento pres­ tižo reikalas, tradiciją.

Jau įprasta, kad olimpiada orga­ nizuojama dviem turais. Pirmąjame ture, rengiamame atskirai kiekvieno­ je dalyvaujančioje aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje, bus patei­ kiamas testas - testą sudarys 50 tarp­ tautinės viešosios teisės srities klau­ simų su preferenciniais atsakymais.

Mūsų pokalbis vis krypo į praeitį. Paklaustas apie ateities perspektyvas A. Šalčius šypteli ir nepraleidžia progos pacituo­ ti mėgstamo posakio nevalsty­ bine kalba: „Moji goda - mojo bogatstvo“. Paklaustas, ko pa­ linkėtų sau, vėl juokauja: „Šal­ čiau, raminkis“. Tačiau kol kas niekas (manau, ir pats deka­ nas), neįsivaizduoja, kad taip galėtų būti.

ATTENTION!

(Plačiau apie olimpiadą: www.elsa.lt/stop)

Šiais metais organizatoriai siekia

sios ir pačios studijos. Anksčiau programos būdavo visoje Sąjun­ goje vienodos, dabar galima rinktis.

Sunkiausia dirbti su studentais be nuomonės. Kaip su tokia au­ ditorija užmegzti ryšį? Visuomet įdomiau dirbti su mąstančia, ver­ tinančia, prieštaraujančia audito­ rija.

Tiesa, kai kuriems studentams dar trūksta reiklumo sau ir dės­ tytojams. Liūdna, kad daugeliui studentų kol kas vertybė yra di­ plomas, o ne žinios. Tačiau pas­ taroji situacija jau kinta.

stop ir užpildyti dalyvio registracijos anketą. Registracija vyks iki spalio 22 dienos. Jei neturite galimybės an­

ketos užpildyti internete ir esate VU Teisės fakulteto studentas, galite ją užpildyti ELSA Vilnius būstinėje: Saulėtekio ai. 9,1 rūmai, 106 kab.; jei esate LTU studentas, anketą galite užpildyti ELSA LTU būstinėje: At­ eities 20,224 kab.; jei esate kitų mo­ kyklų studentas, kviečiame regist­ ruotis telefonu 8 283 79235 arba In­ drės Kupcikevičiūtės elektroniniu paštu indrutia (d iustice. com.

DĖMESIO! Kom u n ika eijosf.aku 11eto puslapio rengėjai ieško

plunsknagraužių, smalsučių ir operatorių

kipšų. Visi, kurie nors kiek į tokius panašūs,

norite darbuotis fakulteto labui, rašyti, spausdinti ir fotografuoti, rašykite:

noema@centras.lt.

5

Univcrsitas Vilnensis

2001 m. spalis

Atsako Studijų užsienyje informacijos centras

Į Klausiate - atsakome „Universitas Vilnensis" redakcija gavo 5 VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantų skundus dėl planuojamo Universiteto studijų sutarties nesilaikymo. Šiais metais liepos 5 d. minėtieji studentai įstojo į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų magistrantūrą. Jie teigia pasirašę su Universitetu sutarties formą, kuri apibūdi­ nama kaip „pasirašoma su visais asmenimis, galinčiais konkuruoti j valstybės finansuojamas vie­ tas". Prasidėjus mokslo metams studentai gavo informacijos, kad įprasta konkurso j valstybės fi­ nansuojamas vietas procedūra po žiemos sesijos nebus taikoma. Tuo tarpu Universiteto studijų sutarties I dalies 3 punkte numatyta, kad „studentas nemoka studijų įmokų, jei jis pagal studijų priėmimo rezultatus patenka j valstybės finansuojamas vietas". Tame pačiame punkte taip pat nurodoma, kad „patekimo j valstybės finansuojamas vietas tvarką nustato Senatas".

Senato protokoluose nurodoma, kad „studentai j valstybės finansuojamas vietas priimami kas semestrą konkurso tvarka". Numatyta, kad studentams, baigusiems tik pirmą sesiją, papildomu rodikliu imama vieta konkursinėje eilėje per priėmimą į Vilniaus universitetą. Būtent šis punktas, anot magistrantų, turėtų būti jiems taikomas.

Studentai nerimauja, kad šį punktą norima pažeisti ir kad nebus suteikiama galimybė patekti į valstybės finansuojamą vietą per žiemos semestrą, nors būtent j tokią vietą jie įstojo.

Situaciją komentuoja VU akademinių reikalų prorektorius doc. S. Vengris: 2001 m. rugsėjo 20 d. posėdyje Senatas nutarė (protokolas Nr. 13) pakeisti savo 1999 m. sausio 14 d. nutarimą ir taikyti jį visų studijų pa­ kopų studentams, įstojusiems į Uni­ versitetą 1997-2000 m Tai reiškia, kad 1999 m Senato nutarimas, reglamentuojantis stu­ dentų patekimo į valstybės finan­ suojamas vietas tvarką, negalioja studentams, priimtiems 2001 me­ tais.

Tokį sprendimą Senatas privalė­

jo priimti, nes nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo 2000 m. kovo 21 d.

Seimo priimtas Aukštojo mokslo įstatymas, kurio 60 str. 6 dalis rei­ kalauja, kad iš valstybės finansuo­ jamose vietose studijuojančiųjų stu­ dentų sąrašų aukštoji mokykla iš­ brauktų studentą tik tada, jeigu jis „be svarbių priežasčių du semest­ rus iš eilės per nustatytą studijų lai­ kotarpį neįvykdė semestro studijų programos reikalavimų“. Įstoję į Universitetą 2001 m vi­

SKELBIAMAS KONKURSAS EUROPOS KOMITETAS SKATINA STUDENTUS DOMĖTIS EURO1NTEGRACIJA Rugsėjo 27 d. skatindamas stu­ dentus domėtis eurointegracija Europos komitetas paskelbė ge­ riausio diplominio darbo konkur­ są.

Europos komitetas pranešė, kad geriausio diplominio darbo konkurse, kurio tema „Lietuvos ekonominė integracija į Europos Sąjungos bendrąją rinką“, gali da­ lyvauti Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų studentai ir Lietuvos piliečiai, studijuojantys užsienio aukštosio­

se mokyklose.

Konkursu siekiama paskatinti studentus aktyviau domėtis eu­ rointegracija, ypač ekonominiais jos aspektais. „Tikimės, kad studentai ir dės­ tytojai domėsis ir tirs praktinius in­ tegracijos aspektus - kokius poky­ čius įmonių verslo strategijai, ver­ slo perspektyvoms turės Lietuvos įsijungimas į vieningą ES rinką, ko­ kia bus Ekonominės ir pinigų są­ jungos įtaka mūsų įmonėms“, - tei­

sų studijų pakopų studentai pasira­ šė studijų sutartį, kuri galioja vie­ nerius metus (t. y. du semestrus iš eilės). Tik po to įstatymas numato aukštajai mokyklai teisę spręsti, kas toliau studijuos valstybės finansuo­ jamoje vietoje, o kas - ne.

Po pirmojo semestro magistran­ tai į valstybės finansuojamas vietas galės patekti tik tuo atveju, jeigu iki tol jas užėmusių jų bendrakursių studijų sutartys bus nutrauktos to­ se sutartyse numatytais atvejais.

gė Europos komiteto generalinio direktoriaus pavaduotojas Min­ daugas Paunksnis.

Ekspertų komisijos atrinktų ge­ riausių darbų autoriams bus skiria­ mos premijos.

Diplominius darbus, patvirtin­ tus darbo vadovo ir dekano, gali­ ma pateikti iki 2002 metų birželio 15 dienos.

Beje, kitą savaitę bus paskelbti ankstesnio konkurso „Geriausias magistro darbas Europos Sąjun­ gos ir Lietuvos integracijos į ES te­ ma“ rezultatai.

Magistro darbus šiam konkur­ sui pateikė 24 studentai.

Parengta pagal BNS inform.

SIAUTĖJANTYS STUDENTAI METE PRO LANGUS ŠALDYTUVUS Neseniai prasidėję mokslo metai ir gyvenimas bendrabutyje, matyt, kai kuriems studentams jau nusibodo. Dvi naktis Gamtos mokslų fakulteto bendrabutyje (M. K. Čiurlionio g. 27) vyko linksmybės. Naktį iš rugsėjo 13 į 14-ąją Gamtos mokslų fakulteto pirmakursiai Sigitas Stašaitis, Deivydas Cesiulis, Žydrūnas Valskis ir Marius Daukša, o naktį iš 14 į 15-ąją trečiakur­ siai Daivaras Tlirskis, Marius Lukoševičius, Žilvinas Užomeckas ir ke tvirtakursis Tomas Vaišvila girtuokliavo, triukšmavo ne tik kambariuose, bet ir bendrose patalpose. Tomis naktimis pro prausyklos langus buvo išmesti keturi šaldytuvai.

Studentų linksmybių malšinti buvo iškviesti ir policijos pareigūnai.

Rektoriaus įsakymu R-134 trečiakursiai Daivaras Tlirskis ir Marius Lukoševičius pašalinti iš bendrabučio, kitiems pa­ reikšti papeikimai.

Sužinoję, kad bus pašalinti iš bendrabučio, D. Turskis ir M. Lukoševičius surengė triukšmingą atsisveikinimo vakarėlį.

Pasikvietę draugų jie gėrė, linksminosi. Vėl buvo daužomi buteliai, sugadintos durys, spyna, nuplėšti tapetai. Po savaitės su keiksmais ir prakeiksmais D. Turskis ir M. Lukoševičius išsikėlė iš bendrabučio.

Esu Vilniaus universiteto trečio kurso studentė. Norėčiau tęsti studijas užsienyje. Parašiau į kelis JA V ir Europos uni­ versitetus. Ar įmanoma gauti stipendiją tokioms studijoms iš fondų, esančių Lietuvoje? ____________ Ugnė Studijų užsienyje informacijos centras š.m. spalio pradžioje išlei­ do žinyną „Studijos ir moksliniai tyrimai užsienyje: Lietuvoje admi­ nistruojamos stipendijų progra­ mos“, kuriame galima rasti visą informaciją apie Lietuvoje esan­ čius užsienio studijų finansavimo šaltinius. Žinynas skirtas visiems, pla­ nuojantiems ar dar tik norintiems gerinti žinias užsienio šalyse. Nau­ dingiausias jis turėtų būti studen­ tams, doktorantams, mokyto­ jams, aukštųjų mokyklų dėstyto­ jams ir mokslininkams. Tai - pir­ mas tokio pobūdžio leidinys Lie­ tuvoje. Jame apibūdinamos 68 sti­ pendijų programos Europos ir Azijos šalyse bei JAV, tačiau kai kuriais atvejais galima išplėsti mi­ nėtas geografines ribas. Finan­ suojamų studijų trukmė gali būti labai įvairi - nuo kelių dienų iki kelių metų. Studijų sričių spektras taip pat labai platus. Iš tiesų bet kurios specialybės studentas ar mokslininkas gali rasti jam tinkan­ čią programą.

Nors daugiau stipendijų ski­ riama bakalauro studijas baigu­ siems žmonėms, pirmojo diplo­ mo dar negavę studentai taip pat turi galimybių trumpai „paspruk­ ti“ iš Lietuvos. Stipendijas siūlo Mokslo ir studijų departamentas prie LR Švietimo ir mokslo mi­ nisterijos, Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), Atviros Lietuvos fondas, kai kurios Eu­ ropos Sąjungos programos, Kon­ rado Adenauerio fondas, Italų kultūros institutas, Japonijos in­ formacijos ir kultūros centras ir kt.

Be abejo, kiekvienu atveju rei­ kia tiksliai žinoti vienos ar kitos stipendijų programos reikalavi­ mus. Pavyzdžiui, norint gauti Mokslo ir studijų departamento stipendijas pagal tarpvalstybines sutartis reikia būti baigus bent du studijų kursus, kreipimosi metu mokytis bet kurioje Lietuvos aukštojoje mokykloje, pabuvus užsienyje grįžti tęsti studijų Lie­ tuvoje. Dažniausiai pildant anke­ tas reikia būti užmezgus ryšį su institucija, kurioje planuojate mokytis, turėti jos kvietimą (iš­ imtys daromos tik tiems, kurie vyksta į vasaros kursus). Be to, Mokslo ir studijų departamentas paprastai teikia dalines stipendi­ jas, t. y. nepadengia visų su moks­ lu užsienyje susijusių išlaidų. Pa­ geidautina, kad besikreipiantis asmuo iš karto nurodytų papil­ domo finansavimo šaltinius -

dažniausiai tai būna universite­ tas, į kurį vykstama. Jei visa tai jums priimtina ir įveikiama, su departamento parama galite va­ žiuoti į Čekiją, Daniją, Belgiją, Indiją, Islandiją, Ispaniją, Kiniją, Lenkiją, Olandiją, Šveicariją ar­ ba visai artimą užsienį - Estiją, Latviją, Lenkiją ar Baltarusiją.

Mokslo ir studijų departamentas du kartus per metus skelbia kon­ kursus dėl valstybinių stipendijų dalinėms studijoms, t. y. 1-10 mė­ nesių studijoms užsienio univer­ sitetuose. Šiuo atveju jokių geog­ rafinių apribojimų nėra.

Nors schema, pagal kurią stu­ dentas pats susiranda aukštojo mokslo instituciją ir į ją įstoja, o tik tuomet prašo stipendijos, yra pati populiariausia, esama ir ki­ taip veikiančių programų. Vieną iš jų administruoja Atviros Lietu­ vos fondas. Tai-jau šeštus metus veikianti universitetų mainų pro­ grama Undergraduate exchange, veikianti visoje Rytų Europoje.

Pagal ją kasmet iš Lietuvos į JAV vieneriems metams išvyksta 2-3 antrą kursą baigę studentai. Krei­ piantis dėl šios stipendijos terei­ kia užpildyti anketas ir išlaikyti specialiai suorganizuotą anglų kalbos testą. Studentus pasiren­ ka įvairios JAV aukštosios mokyk­ los. Šioms ir kitoms stipendijų pro­ gramoms ir skirtas minėtasis žiny­ nas. Jame nurodomi galimi stipen­ dijų gavėjai, kreipimosi terminai, svarbiausi reikalavimai ir papildo­ mos informacijos šaltiniai Pateikia­ mi administruojančių institucijų ad­ resai ir telefonai. Sudaryta papildo­ ma rodyklė, kurioje nurodomos ba­ kalauro, magistro, doktoranto ir podiplominių studijų lygiams tin­ kančios stipendijų programos.

Belieka pridurti, kad šio žiny­ no idėja kilo rengiant forumą „Studijos ir mokslo tyrimai užsie­ nyje: stipendijų programos“, ku­ ris vyko 2001 m pavasarį Studijų užsienyje informacijos centro veiklos dešimtmečio proga. Kad vertinga žodinė informacija ne­ dingtų ir būtų lengviau aprėpia­ ma, o besidomintiesiems studijo­ mis užsienyje nereiktų belstis į ke­ letą durų, ir buvo imtasi darbo. Žinyną įsigyti ar pasiskaityti ga­ lima Studijų užsienyje informacijos centre arba Vilniaus knygynuose.

Daugiau informacijos galite gauti Studijų užsienyje informa­ cijos centre, Universiteto g. 3-40, 2734 Vilnius, tel. (22) 68 71 65, elektroninis p.: eac&cr.vu.lf, www.eac.vu.lt.

Policija įspėja studentus

Štai tokį „vaizdžiai}“ užfiksavo ryte į D. Turskio ir M. Lukoševičiaus kambarį atvykusi Universiteto administracija.

Juos pasitiko miegantys linksmybių dalyviai bei nosį riečiantis kvapas kambaryje.

Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato darbuotojai prašo studentus būti atidesnius ir labiau saugoti savo turtą. Taigi, stu­ dentai, nors ir trumpai išeidami iš bendrabučio kambario, nepa­ mirškite jo užrakinti. Guvūs vagišiai net ir per labai trumpą laiką spėja apšvarinti bet kurį be priežiūros paliktą bendrabučio kam­ barį. Policijos komisariato duomenimis, per rugpjūčio-spalio mė­ nesius Saulėtekio alėjos bendrabučiuose, priklausančiuose VU ir VGTU, buvo įvykdyta 12 vagysčių (iš kambarių).

Parengta pagal Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato raštą

6

Universitas Vilnensis

Iš arčiau

2001 m. spalis

j-------------------------------------------------------------------------------

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETO DEKANAS PROF. FELIKSAS IVANAUSKAS: „SVARBU JAUSTI GYVENIMO TĖKMĘ" Feliksas Ivanauskas - profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, Nacionalinės mokslo premijos laureatas (1995 m.), 145 mokslinių publi­ kacijų autorius, Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros vedėjas, Lietuvos matematikų draugijos valdybos narys.

Prof. F. Ivanauskas džiaugiasi, kad akademinis jaunimas rūpinasi savo ateitimi.

Mokslai sekėsi lengvai

Papasakokite apie savo vaikystę. Ko­ kie ryškiausi atsiminimai?

Buvau dvyliktas vaikas šeimoje.

Mane, kaip mažiausią, labiausiai my­ lėjo, tačiau gaudavau, man taip atro­ dė, pernelyg daug užduočių. Gerai pri­ simenu gimtojo Jūravo kaimo pradi­ nę mokyklą - kažkodėl joje mokytis man buvo nelengva. Gyvenimas pra­ šviesėjo tik Adutiškio vidurinėje. Be­ je, pasakysiu iš karto-dar lengviau bu­ vo mokytis Vilniaus ir Maskvos univer­ sitetuose, o aspirantūroje - išvis malo­ nu. Tęsiant tokią didėjančio džiaugs­ mo kreivę, profesoriavimą tada gal tik­ tų vadinti kasdiene švente? Žinoma, šiek tiek juokauju, bet tiesos tikraiyra. Šeštojo dešimtmečio Adutiškis aišku, ne didmiestis. Mokykla prieškario pastate prie bažnyčios, bendrabutis - kitoje Kamojos pusė­ je. Į mokyklą eidavome per tiltelį, ta­ čiau pavasarį, kaipatvindavo - gero­ ką vingį aplink. Šaltomis žiemomis berniukai guldavome į lovą po du, kad nesušaltume. Nemėgau „prie­ monių“ - mokyklos vakarų, kuriuo­ se būtinai reikėdavo dalyvauti. Ne­ traukė jų linksmybės, pagaliau pasi­ baigus reikėdavo naktį grįžti namo septynis kilometrus.

Ar matematika susidomėjotejau mo­ kykloje, galją pasirinkote kieno nors įkal­ bėtas, o-gal taip susiklostė gyvenimo ap­ linkybės?

Tikslieji mokslai patiko jau viduri­ nėje. Ją baigiau 1963-iaisiais. Mažai kas gal irprisimena, kad tuo metu iš aukš­ tųjų mokyklų imdavo į sovietinę armi­ ją. Tik Kauno politechnikos institutas (KPI) buvo išimtis. Todėl ir pasirinkau inžinierystę. Tačiau kaip tik tais metais (antrus metus iš eilės) Vilniaus univer­ siteto rektorius J. Kubilius, norėdamas į matematiką pritraukti daugiau vyrų, susitarė su KPI rektoriumi K Baršaus­ ku atrinkti matematikai gabių jaunuo­ lių grupę iš KPI, kurie lankytų paskai­ tas tuometiniame Fizikos-matemati­ kos fakultete. Nutariau, kad negaliu dvejoti ir praleisti tokios progos, čia mano kelias.

Mokslas sekėsi lengvai, galbūt to­ dėl III kurse man kartu su kitu studen­ tu Č. Šimeliu pasiūlė tęsti studijas Maskvoje, M. Lomonosovo universi­ tete. Šį kartą dvejojau ilgiau, nelabai

pritarė ir tėvai, manydami, kad galiu parsivežti žmoną ne katalikę...

Išvažiavus j Maskvą, nieko baisaus neatsitiko, mokiausi su pagyrimu, ga­ vau vardinę žymaus rusų matematiko P. Čebyšovo stipendiją.

Grįžęs į Vilnių, į tuometinį Matematikos-mechanikos fakultetą, dirbau vyr. dėstytoju, akademinių reikalų prodekanu, katedros vedėju. 1983 m. pa­ gal TSRS ir Didžiosios Britanijos mokslininkų mainų programą 10 mė­ nesių praleidau Oksforde, vadovauja­ mas profesoriaus Leslie Foxo. Aplan­ kiau visus Didžiosios Britanijos regio­ nus.

1992 m. Maskvoje apgyniau habi­ litacinį darbą, nuo 1998 m. išrinktas Matematikos ir informatikos fakulte­ to dekanu.

Po šios mokslinės biografijos knieti paklausti: ar visą laiką buvote įnikęs į formules ir lygtis, gal buvo kokią nors įdomesnią studentiško gyvenimo mo­ mentų?

Kaipgi be jų. Būdamas Maskvos universiteto aspirantu, tapau šio uni­ versiteto studentų tarybos nariu, va­ dovavau kontrolės komisijai. Daly­ vaudamas tarybos darbe, išmokau bendrauti su žmonėmis, įgijau admi­ nistracinio darbo patirties. Viena iš mano funkcijų buvo tikrinti universi­ teto valgyklas ir bufetus. Nereikia tur­ būt net minėti, kad valgyklose visi ma­ ne pažinojo ir vištienos porcijų tikrai nemažindavo...

Sutiktų kandidatuoti į rektorius

Esate Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas. Kaip jūsų darbą pa­ veikė žinių visuomenės kūrimosi inicia­ tyva Lietuvoje? Kokių reformų ėmėtės?

Dekanu esu išrinktas demokratinių rinkimų pagrindu. Matyt, pasirodžiau labiausiai tinkamas. Manau, kad fakul­ teto dekanas, kaip ir be t kuris kitas va­ dovas, turi pirmiausiai rūpintis strate­ giniais klausimais, taip sakant, būti vie­ nu žingsniu priekyje. Taip pat turi būti ir aktyvi, pareiginga ir kūrybinga de­ kano kolegų grupė, kuri spręstų jų kompetencijai priklausančius klausi­ mus.

Vienas iš strateginių uždavinių -fa­ kulteto organizacinė pertvarka. Ji jau buvo subrendusi ir reikėjo ją nevėluo­ jant atlikti. Pradėjome nuo pavadini­

mo - „Matematikos ir informatikos“ labiau atitinka mūsų profilį, įkūrėme 3 naujas katedras. Pertvarka praėjo lengvai, nes pavyko greitai surasti kom­ promisinius, visiems priimtinus spren­ dimus. Tačiau pagrindinis strateginis dalykas yra parengti aukščiausios, ga­ lėtume vadinti - europietiškos, kvali­ fikacijos specialistus, galinčius konku­ ruoti šiuolaikinių technologijų rinko­ je. Galiu pasididžiuoti, kad „Philips“, „Ericsson“ ir kitos kompanijos veda derybas su visais mūsų informatikos specialybės absolventais, tai reiškia, kad ir jie pripažįsta mūsų lygį. Nėra ko slėpti, kad strateginių uždavinių sąra­ še Lieka ir dėstytojų algų didinimas, nes be jų intelekto neįmanoma jokia studijųplėtra. Šių metų pavasarį paskelbę ryžtin­ gą posūkį žinių visuomenės kūrimo link, t. y. dvigubai padidinę studentų priėm imą į informatikos studijas gero­ kai rizikavome, nes tuo metu dar ne­ turėjome tinkamų patalpų. Vis dėlto gavome palyginti neblogą papildomą studijų erdvę, taigi šį klausimą išspren­ dėme.

Taip pat nerimavome, ar atsiras be­ veik 600 gabių jaunuolių, ketinančių pasišvęsti matematikos ir informatikos studijoms. Atsirado! Kaip tik pirma­ kursiams dabar ir skiriame didžiausią dėmesį.

Artimiausiais mėnesiais įvyks Vil­ niaus universiteto rektoriaus rinkimai.

Koksjūsų požiūris į šį reikšmingą Uni­ versiteto gyvenimo įvykį?

Neatrasiu Amerikos pasakęs, kad seniausioje ir žymiausioje Lietuvos aukštojoje mokykloje - Vilniaus uni­ versitete - dirba daug iškilių moksli­ ninkų, turinčių gerų vadybos įgūdžių.

Manau, kad rektoriaus rinkimuose tu­ rėtų dalyvauti ne vienas, o daugiau kandidatų. Jeigu man pasiūlytų kan­ didatuoti į rektorius, aš sutikčiau. Žvelgdamas plačiau į visą Lietu­ vos mokslo panoramą, teigčiau, kad skirtumai tarp Lietuvos universitetų, kylant bendram mokslo lygiui, ateity­ je sumažės. Vis dėlto Vilniaus univer­ sitetas, atsižvelgiant į jo tradicijas, trauką, profesūros korpusą, turėtų lik­ ti pimiaujanti šalies aukštoji mokyk­ la. Kaip ir visame pasaulyje, mokslas irgi turi savo lyderius, jie tą naštą turi išlaikyti.

1

Pomėgiai - ornitologija ir pranešimų skaitymas

Kaip leidžiate laisvalaikį? Jis susijęs su moksline veikla?

Matematika, kaip žinoma, yra dau­ gelio mokslų tarnaitė. Mano moksli­ niai darbai iš pradžių turėjo ryšį su hid­ rodinamika, vėliau su lazerių teorija, mano darbų bendraautoriai buvo fizi­ kai, chemikai, net ornitologai.

Pastarosios srities darbų pradžia bu­ vo tėviškėje. Mat sumaniau geriau su­ sipažinti su gandrais. Ketverius metus kėliau gandralizdį, tačiau jis turbūt ne­ atitiko gandrų aprobuotų standartų.

Tik kai padariau milžinišką dviejų met­ rų skersmens gandrų „namą“, jie pa­ galiau teikėsi į jį įsikraustyti. Taigi gan­ drai pagaliau pripažino mano sugebė­ jimus. Ir ne tik jie. Buvau priimtas į Or­ nitologų draugiją, vienu metu buvau valdybos narys. Tačiau paukščių kolek­ cijos namie neturiu. Užtat turiu žiūro­ nus, teleskopą: jais tyrinėti paukščių gyvenimą - vienas malonumas. „Bendrauju“ ir su žuvimis. Tačiau man labiau patinka ne laimikiai, o pats meškeriojimo procesas. Svarbiausia, kad atsipalaiduoju, mąstau apie gyve­ nimą, surandu ne vieną matematikos sprendimą. Deja, tapęs dekanu, šį ma­ lonumą galiu sau leisti tik kartą kitą per metus.

Vasarą su šeima atostogauju Igna­ linos rajone, mažame kaime. Sakoma, kad daugelyje vyrų slypi statybininko siela. Tai tinka ir man. Kiekvieną vasa­ rą ką nors gerinu. Kalu lentas, dažau, betonuoju kaimo sodybą. Kitą vasarą planuoju kasti tvenkinįsu nedidele sa­ la, kurioje gyventų laukinių ančių šei­ ma. Mėgstu grybauti, gerai išstudija­ vau gretimą mišką. Žinau, po kuriais medžiais auga rudagalviai baravykai ir akiai malonūs raudonikiai. O uogauti nemėgstu. Išimtis-saldžiosios avietės.

Mėgstamiausios televizijos laidos „Gyvūnijos pasaulyje“ („Animal planet“) ir žinių laidos „Panorama“, „Euronews“.

Vaikystėje labai patiko maži kačiu­ kai. Net bandžiau juos dresiruoti.

Su jaunimu neturi bendravimo problemų

Buvote stropus studentas. Ar likdavo laiko pramogoms? Galbūt prisimenate ir pirmąją meilę?

Pirmoji meilė aplankė pumoje kla­ sėje. Labai patiko dailutė trečiaklasė Zosė.

Galvojau, kad pasirinkau visogyvenimodraugę.Tačiaujinekreipė įmanė dėmesio. Tad po poros mėnesių nuta­ riau daugiau nebe įsimylėti Į šokius pra­ dėjau vaikščioti nuo šešiolikos metų.

Deja, nebuvau šokių mėgėjas, vienas iš pirmųjų traukdavau namo. Kai tapau studentu, labiau rūpėjo sportas, ypač tinklinis. Į tuomet garsius studentų šo­ kius Čiurlionio gatvėje tenuėjau tik vie­ ną kartą. Rimčiau pradėjau domėtis merginomis nuo 25 metų. Lankydavau

kartu filmus, teatrus, koncertus.

Papasakokite apie savo šeimą. Kaip susipažinote su žmona?

Tėvai mane auklėjo griežta katali­ kiška dvasia, todėl žmoną rinkausi la­ bai rimtai ir atsakingai. Maniau, kad pasaulyje egzistuoja tik vienintelė prin­ cesė. Tačiau kartą žingsniavome su profesoriumi Vytautu Paulausku. Jam tada jau buvo apie 70 metų. Jis išmąstė naują mintį: „Į žmonas gali tikti ne vienintelė mergina. Svarbu, kad atitik­ tumėte iš esmės vienas kitą“. Nutariau nebelaukti, nes turėjau jau 30. Gana greitai važiavau į tėviškę ir autobuse sutikau merginą iš to paties Adutiškio krašto, tik iš kito kaimo. Po pusantro mėnesio pasipiršau. Mano Aldonai tas pasiūlymas, kaip supratau, buvo visai nelauktas, tačiau ji patikėjo mano rim­ tais ketinimais.

Gyvename kartu jau 23 metus. Ge­ rai sutariame. Ji - Vilniaus kolegijos dėstytoja-ekspertė, „Apskaitos pagrin­ dų“ vadovėlio autorė, tačiau pagal cha­ rakterį- linksmuolė, aš-greičiau rimtuolis, taigi papildome vienas kitą. Tu­ rime dvi dukras: Justiną ir Jurgitą. Kuo jos bus, dar nenusprendė.

Kokia jūsų nuomonė apie akademi­ nį jaunimą?Ar jis labai skiriasi nuo ankstesnės kartos?

Neturiu jokių bendravimo su jau­ nimu problemų. Pasakysiu tik keletą pastebėjimų. Dabartiniai studentai yra kur kas geriau išsilavinę negu mes, kai buvome to paties amžiaus. Matyt, jau vien dėl to, kad, pvz., naudotis infor­ macijos vandenynu - internetu gali vi­ si mūsų fakulteto studentai.

Jaunimas atsakingiau rūpinasi sa­ vo ateitimi. Kiekvienas supranta, kad pats turi būti savo laimės kalvis. Ant lėkštutės karjeros ar net, sakykime, darbovietos dabar niekas neatneš. Tai­ gi asmeninės iniciatyvos vertė dabar yra kur kas didesnė.

Kita vertus, suprantu ir jaunatviš­ kus polinkius. Pritariau ir pritariu įvai­ riems studentų renginiams, pvz., stu­ dentų eisenai rugsėjo 1 d. nuo Seimo iki Universiteto. Tegu įrodo sau ir pa­ rodo kitiems polėkį, pasiryžimą kurti naują Lietuvą.

Kuo vadovaujatėsgyvenime, kasjums svarbiausia?

Žmogus turi vadovautis sveiku pro­ tu ir nerašyta aukso vidurio taisykle.

Bet kokie kraštutinumai yra rizikingi.

Dirbdamas su žmonėmis-savo ko­ legomis, padėjėjais, studentais - sten­ giuosi rasti jų stipriąsias puses. Tada tarpusavio santykiaiyra rezultatyvūs.

Svarbu jausti gyvenimo tėkmę ir naujus daigus. Tbornet galima nusta­ tyti strategijos kryptį, o paskui surasti ūkelius ją realizuoti. Esant akivaizdžiai laimėjimo galimybei - einu, nors ir ri­ zikuodamas. Dekanas turi atsakyti už savo sprendimus, jiems nepavykus taip pat prisiimti atsakomybę.

Kalbėjosi Vilmantė ZVINYTĖ

Nuotr. iš asmen. alb.

ft'" SKANIAUSIA KOŠĖ LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

L:. ...

Prof. F. Ivanauskas su žmona Aldona darniai gyvena 23 metus.

Laimingas tėtis su dukromis Justina ir Jurgita.

Sudėtis: avižiniai dribsniai, molinė lėkštutė, vanduo.

Iš lietuviškos, latviškos ar Europos Sąjungos pakuotės pasemti 4 val­ gomuosius šaukštus avižinių dribsnių, jberti j molinę lėkštutę ir užpilti verdančiu vandeniu Ramiai išeiti ir užsirišti kaklaraištį. Per tą laiką dribs­ niai išmirksta. Sugrįžus atsisėsti prie stalo ir valgyti skaniausią košę visoje centrinėje Europoje. Po to pusę dienos nenorėsite nieko valgyt i. Ne kar­ tą užsienio komandiruotėse išbandytas pigus, greitai pagaminamas ir so­ tus maistas

7

Universitas Vilncnsis&VUSA

2001 m. spalis

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt VU S A portretai

--------------------------------------------------------------------------------

Sveiki!

MARIUS ZABIELSKAS - PRETENDENTAS Į VUSA PENSININKUS Gerda INČIURAITĖ Žmogus, jau penktus metus varstantis VUSA duris ir laikan­ tis save unikaliu jos senbuviu (po buvusio prezidento A. Augulio), kažkada nerado išėjimo iš Atsto­ vybės! Bet apie tai-vėliau.

ZabieLskas -šešėlinis VUSA fi­ nansų koordinatorius, t. y. jo pa­ reigos čia neoficialios. Dabar jis iki ausų įklimpęs į NYSA (Nacio­ nalinė jaunimo ir studentų agen­ tūra) reikaliukus, bet VUSA’oje pratupi apie dešimt valandų per dieną. Ir, pasak jo, kiekvienam studentui randa gerą žodį. Aišku, tam reikia daaaug kantrybės, ta­ čiau reikia stengtis ir dėl organi­ zacijos vardo.

Vis dėlto VUSA kalta dėl pa­ šlijusių mokslų - kažkada teko ir už studijas mokėti, ir skolas atidirbinėti. Zabielskas negaili gerų žodžių apie Gamtos fakulteto de­ kaną Joną Naujalį, kuris per daug negrūmojo pirštu dėl nusižengi­ mų.

Dabar Zabielskas - teisininkas neakivaizdininkas. Jo teigimu, ne­ buvo sunku apsispręsti palikti Gamtos fakulteto po bakalauro studijų, nors dekanas ir labai ne­ norėjo jo paleisti. Marių visada traukė teisė, socialiniai mokslai ar ekonomika.

Tam tikri ekonominiai pagrin­ dai, įgyti ieškant darbo reklamos kompanijose, padeda Zabielskui ir dabar. VUSA’oje jis dažniausiai sėdi prie telefono ir kaulija pini­ gėlių studentiškiems renginiams iš pačių įvairiausių įstaigų. Jam pa­ čiam arčiausiai širdies yra gamti­ ninkų krikštynos. Nors jis nesle­ pia pasididžiavimo ir dabar vyks­ tančia TELE 2 akcija, ir šiemeti­

ne Rugsėjo 1-osios šven­ te. Vis dėlto Zabielskas sypsosi) ūsą ir pnsipazjsta, kas dažniau jam pini­ gų neduoda, nei duoda. Į VUSA’ą Zabielskas atkulniavo prieš penke­ rius metus, todėl ne be reikalo vis dažniau pra­ byla apie labai reikalin­ gus VUSA pensininkų pažymėjimus. Iš pradžių jis atstovavo Gamtos fa­ kultetui, po trejų mete­ lių buvo karūnuotas parlamento pirmininku.

Apie prezidentavimą Zabielskas teigia nieka­ da rimtai negalvojęs, nes „nekiša kojos ten, kur galvoja, kad jam kažko trūksta“. VUSA jamyra galimybė išreikšti save, kažką gera padaryti tiek Kai Marius nekalba telefonu, tuomet jis rūpinasi kitų mobilumu. sau, tiek kitiems, įgyti so­ V. Naujiko nuotr. cialinio darbo patirties ir šiaip pabendrauti su gerais žmo­ nuo spragėsiu valgytojų. Jiems la­ nėmis. bai patiko „Peri Harboras“ ir la­ Zabielsko kambario draugo bai nepatiko „Bridžitos Džouns Vitalijaus (irgi VUSA pensinin­ dienoraštis“ - mat visai nemėgs­ ko) teigimu, Mariui iš pradžių tik­ ta tokių moterų kaip Bridžita. rai daug ko trūko - jis buvo tikras Į klausimą, ar Zabielskas turi kaimietis, atklydęs į Vilnių iš gū­ merginą, Vitalijus atsako: „Kar­ džių Molėtų. Iki šios dienos jis ne­ tais. Kai labai nori“. O pats Za­ moka skalbti megztinių, miega su bielskas atvirai pasakoja: „Mėgs­ žaliomis kelnaitėmis, knarkia, tu gražias ir protingas. Lietuvai­ naktimis Vitalijui kanda į ausis, tės yra pačios gražiausios, bet tik­ trumpai kerpasi, kad visi matytų riausiai ir pačios protingiausios, jo didelę galvą, mėgsta alų ir mė­ nes neatstumia užsieniečių. Nesu są, o jį patį labai mėgsta, net die­ rasistas, bet nemėgstu užsienie­ vina senos dėstytojos. Kurgi ne, čių“. pats Vitalijus be atokvėpio vardi­ O apie nerastą kelią iš VUja - Zabielskas nuoširdus, labai SAos draugai nesidrovi pasakoti atsakingas, draugiškas, pedantiš­ - na ir kas, kad galiausiai vyru­ kas... Abu „pensininkai“ dažnai kams su kostiumais teko ropštis mina taką į kiną ir stengiasi sėdė­ per tvorą? VUSA jiems neatski­ ti tose pačiose „lūzerių“ vietose riama nuo linksmų nutikimų ir pačioje pirmoje eilėje, kuo toliau krūvos draugų.

Laukia Sveikatingumo centras Jei nori 18 dienų pailsėti, šiek tiek pasigydyti ir apskritai ge­ rai praleisti laiką - sukrapštyk 100 litų ir užsuk į Sveikatingumo centrą. Už šią kainą tave maitins, gydys ir gerai prižiūrės.

Tau reikia: ♦ turėti LSP; ♦ gydytojo siuntimą; ♦ Studentų atstovybės rekomendaciją.

Jei kas neaišku, kreipkis į VUSA (Universiteto g. 3, Obser­ vatorijos kiemelis, tel. 68 71 44,68 71 45) arba į Sveikatingumo centrą (Olandų g. 51, tel. 25 42 09).

Sveikiname jaunuosius!

Rugsėjį senbernystės liūną paliko ir aukso žiedus sumainė buvęs MIF SA pirmininkas, parlamenta­ ras Giedrius Brazdauskas.

Sveikiname ir linkime „saldaus medaus“!!!

„Utititi šalta", - skundžiasi ruduo.... Gal tikrai! Ypač jei grįžti iš pirmųjų savo gyvenime studentiškų krikštynų visiškai sustiręs, šlapias, miltuotas ir kečupuotas, dvokas nuo tavęs sklinda per pusę troleibuso, o praeiviai ir keleiviai varsto pik­ tais žvilgsniais...

Spalis - pats krikštynų įsisiūbavimas. Praskriejo nerūpestin­ gas rugsėjis. Auditorijos irgi šąla. „Barakuose" iš močiutės megztų vilnonių kojinių taip nesinori išlįsti, o šildytuvo įjungti komendantas neleidžia.

Taigi - šalta. Šildo seminarai, atsiskaitymai ir kontroliniai. Ir vakarėliai.

Pasilinksminimai klubuose.

Ir „cementovkės". Nesnausk. Įsivažiuok. Nes net nepajusi, kaip ateis semestro vidurys. Ir liksi it mietą prarijęs.

Domėkis viskuo. Gal jau paskutinius metelius Universitete skaičiuoti pradėjai? Negaišk laiko veltui. Bakalaurinio per vie­ ną naktį neparašysi. Tai - ne referatas.

Ir nešalk. Šildykis mokslais ir ne tik.

Sėkmės!!!

Vaida & Gerda

r

L

Trumpai

J

Vilniaus gamtos apsaugos draugijos jaunimo klubas kviečia daly­ vauti tarptautiniame jaunimo konkurse „Ką norėčiau išsaugoti“. Ge­ riausi darbai bus eksponuojami Vilniaus mokytojų namuose. Dar­ bus siųsti iki spalio 15 d. adresu: konkursui „Ką norėčiau išsaugoti“, VGAD jaunimo klubas, Pylimo 15/2, Vilnius. Telefonas pasiteirau­ ti: 22 40 89; elektroninis paštas: veiad@lf.lt.

• • • Rugsėjo 29 d. VU Senato salėje vyko seminaras-kopferencija „Aukštojo mokslo kokybė“. Pranešimus skaitė iškilūs prelegentai.

• • • Spalio 11d. Filosofijos fakulteto „nuliai“ tapo „fuxais“. Po ofi­ cialiosios programos fakultete jie su antrakursiais žaidė futbolą, vė­ liau linksminosi „Karolinoje“.

• • • Rugsėjo pabaigoje vyko VUSA parlamento posėdis. Jame VUSA viceprezidentas Artūras Šaltis pristatė LSP projekto įgyven­ dinimo eigą šiais mokslo metais, prezidentas Mindaugas Reinikis vasaros veiklos ataskaitą. Be to, VUSA valdybai nuspręsta siūlyti iš patyrusių VUSA narių ir kitų VU veikiančių jaunimo organizacijų narių suformuoti darbo grupę, kuri teiktų informaciją apie fakulte­ tų studentų atstovybes, organizuotų apmokymus ir konsultuotų.

M. Reinikis pristatė seminarą „Studijų kokybės vertinimas“ ir pa­ kvietė jame dalyvauti VUSA parlamentarus.

•

•

•

Spalio 3 d., atsistatydinus seniesiems VUSA Ekonomikos fakul­ teto parlamentarams ir valdybos nariui, buvo išrinkti nauji jauni ir entuziastingi nariai.

Nuo šiol ekonomistams atstovaus šie parlamentarai: trečio kurso studentas Laurynas Kuzavas, antrakursis Artūras Rimkus ir antra­ kursis valdybos narys Audrius Panelis. Naujieji nariai pasižadėjo ak­ tyviai darbuotis.

•

•

•

LiMSA ir BPCH (Baltic partners for change management) spalio 20-21 dienomis rengia apmokymus medicinos studentams tema „In­ teresų atstovavimas“. Seminaras yra projekto „Lietuvos aukštojo medicinos mokslo viešosios politikos įtakojimas“ dalis. Seminarą ves patyrę specialistai. Kadangi tai - pirmas tokio tipo LiMSA semina­ ras, yra dalyvio mokestis: LiMSA nariams - 5 Lt, kitiems - 5 JAV doleriai. Dalyviai turi registruotis adresu: mindaugas_z@auste.elnet.lt.

Reikia nurodyti vardą, pavardę, kuo užsiimate šiuo metu, motyvaci­ ją, kodėl nusprendėte dalyvauti.

VUSA inform.

8

2001 m. spalis

Universitas Vilnensis&VUSA

Seminaruose

KALBĖJO APIE ORUS, NVO IR POLITIKĄ Spalio 1-7 dienomis Vilniaus universitete papildomai „užderėjo" 16 studentų. Mat būtent tiek jų iš užsienio atvyko į kasmetę, jau tapusią tradicine, tarptautinę savaitę-seminarą, šiemet skirtą nevyriausybinių organizacijų veiklai (NVO) - „Nevyriausybinės organizacijos ir jų indėlis, integruojantis j Europos Sąjungą". Šiais metais svečiai buvo vengrai, prancūzė, slovėnai, estai, latviai, lenkas, ispanas. Kartu su visais dalyvavo ir norvegas, Universitete viešintis pagal atskirą mainų programą. Seminaro dalyviai Danielis ir Ritvarsas (Latvija), Aleksandras (Estija), Klemenas (Slovėnija) VUSA organizuojamoje savaitėje lankosi jau ant­ rus metus. Jie džiaugėsi, kad šiemet seminare daugiau svečių iš Vakarų šalių.

Vaida MORKŲNA ITĖ

Diskutavo ir politikai Seminare dalyvavo, diskuta­ vo, savo nuomonę reiškė ne tik studentai, bet ir Seimo nariai Ri­ mantas Dagys (Socialdemokra­ tija 2000), Artūras Melianas (so­ cialliberalas). Čia viešėjo ir pro­ fesorius R. Gougheras iš JAV, Pensilvanijos, West Chesterio universiteto. Jis vadovavo vienai iš temų, skirtų lobizmui: „Lobizmo įtaka formuojant jaunimo politiką europiniu lygmeniu. Kas yra lobistas ES“. Diskusijoje daugiausia buvo remtasi ameri­ kiečių patirtimi. Profesorius tiki­ no, kad dabartinės kartos stu­ dentai jau nėra tie tikrieji žmo­ nės, pergyvenę visus socialinės kaitos procesus. Daug svarbes­ nes teises įgyti gali ką tik baigu­ sieji universitetą.

Lietuvoje nėra NVO? Pagrindinės tarptautinės sa­ vaitės organizatorės VUSA’ietės Jakaterina Bortkevič ir Rūta Virbickaitė tikino, kad pagrindi­ niai klausimai buvo dėl NVO. Svečiai iš užsienio pakišo mintį, kad Lietuvoje realiai egzistuo­ jančių nevyriausybinių organiza­ cijų kaip ir nėra. Net ir studentų

atstovybės yra finansuojamos Vyriausybės, tik tarpininkaujant universitetui. Išimtis-bažnyčios, kurios tikrai yra nevyriausybinės organizacijos.

Seminarų metu buvo kalba­ ma ir apie tai, kad, pavyzdžiui, Vengrijoje studentai turi daug daugiau nuolaidų. Tarkime, jie gali prenumeruoti laikraščius su nuolaidomis. Latvijoje ir Estijo­ je tarptautinis ISICstudento pa­ žymėjimas daugvertingesnis nei Lietuvoje (troleibuse ar autobu­ se jo nepanaudosi).

Nevyriausybinės organizaci­ jos kitose Baltijos šalyse (Estijo­ je) finansuojamos net universi­ tete darant dokumento kopiją.

Tuo atveju dalis sumos tenka stu­ dentų atstovybei.

Svečiai iš užsienio lankėsi Sei­ me, domėjosi Lietuvos politine situacija. Su jais bendravo libe­ ralas Romanas Sedlickas, kon­ servatorė Rasa Rastauskienė.

Organizatorės Jekaterina ir Rūta tikino, kad tarptau­ tinės savaitės tikslas - išsiaiškinti NVO sistemos trūkumus ir galbūt tokiu būdu kaip nors paveikti

Seminare - darbinė nuotaika.

įstatymų leidybą. Dar vienas iš tikslų - po seminaro išleisti atski­ rą leidinuką, kuriame būtų sura­ šytos visos idėjos, išvados, nu­ skambėjusios per seminarus.

Nesuskaičiavo laiptukų Tarptautinis seminaras turėjo dvi puses: oficialiąją ir neoficiali­ ąją, t. y. linksmąją. Estų, latvių, vengrų, suomių, prancūzų, norve­ gų, slovėnų, Ispanų balsai krykš­ tavo ne viename Vilniaus nakti­ niame klube. Gerą pusdienį sve­ čiai praleido Grūto parke. Postso­ vietiniu palikimu ypač stebėjosi viešnia iš Prancūzijos, iki šiol apie tai skaičiusi tik vadovėliuose.

Seminaro dalyviai turėjo ir praktinių užduočių. Visi gavo la­ pus su nuotraukomis žymių Vil­ niaus objektų, kuriuos reikėjo rasti. O į apačioje esančius klau­ simus atsakinėjo, kaip kas išmąstė: „samdė“ lietuvaites, net ne­ ieškodami pačių objektų, skam-

Koks seminaras be baigiamosios dalies - pirties...

YPATINGAS PASIŪLYMAS NORINTIESIEMS TAPTI MOBILIAIS Iki lapkričio 15 d. dar galite spėti įsigyti mobiliuosius telefonus „Siemens A35" už 1 li­ tą, o „Nokia 3310"- už 210 litų. Tai - ypatingas TELE 2 pasiūlymas studentams: taupan­ tiems, nedirbantiems, ne visada turintiems daug pinigų ir laiko.

TELE 2 iki šiol dar nėra vyk­ džiusi tokios akcijos - telefonų davimo nedirbantiems žmonėms. Ši akcija ypatinga tuo, kad ben­ drovė studentams suteikia ypač palankias paslaugų kainas. Nėra depozitinio mokesčio - pradinio mokesčio kaip garantijos. Nėra vienkartinio 35 Lt registracijos mokesčio. Nėra abonentinio mo­ kesčio. Yra minimalus 40 Lt mo­ kestis už ryšio paslaugas kas mė­ nesį. Ir - tai ypač aktualu studen­ tams - pirmadieniais-penktadie­ niais nuo 20 iki 8 vai. už pokal­

bius mokėsite tik 25 centus už mi­ nutę, tiek pat ir savaitgaliais bei švenčių dienomis; balso paštas ir SMS - tik 15 centų. Pirmadie­ niais-penktadieniais nuo 8 iki 20 vai. Jūsų pokalbiai kainuos 1,25 Lt už minutę.

Daugiau Jus dominančios in­ formacijos apie telefonų platinimą išskirtinėmis sąlygomis sužinosite Nacionalinės jaunimo ir studentų agentūros (NYSA) atstovybėse: Vilniuje - Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje, Vilniaus Gedimino technikos universiteto

Studentų atstovybėje, Lietuvos muzikos akademijos Studentų at­ stovybėje, Vilniaus kooperacijos kolegijos Studentų atstovybėje, Lietuvos dailės akademijoje; Kau­ ne - Lietuvos veterinarijos akade­ mijos Studentų atstovybėje, Vil­ niaus universiteto Kauno huma­ nitarinio fakulteto Studentų atsto­ vybėje; Klaipėdoje - Klaipėdos aukštesniųjų mokyklų studentų sąjungoje; Marijampolėje-Mari­ jampolės kolegijoje; Alytuje - Aly­ taus kolegijoje; Šiauliuose - Šiau­ lių universitete.

Konferencijos dalyviai įdėmiai klausė pranešimų

bino informacijos telefonais.

Latvis Ritvarsas prisipažino, kad sunkiausia buvo atsakyti į klau­ simą, kiek laiptelių yra Gedimi­ no pilyje, nes tądien pilis buvo uždaryta.

Grojo be... honoraro Kiekviena šalis turėjo sukurti trumpą 10-15 minučių filmuką apie šalies nacionalinį identite­ tą. Filmuojama buvo čia pat, Vil­ niuje, o svečių fantazija laki...

Vieną vakarą visus ypač nu­ stebino latvis Danielis. „Muziki­ nio angaro Jazz klube“, pasibai­ gus muzikantų programai, jis pats prisėdo prie sintezatoriaus ir ilgai grojo, nors klubas jau tu­ rėjo užsidaryti. Kolegos iš Veng­ rijos ir Estijos netgi ėjo derėtis dėl honoraro. Pats Danielis sa­ kė, kad tai - jo debiutas. Dar nė viename Latvijos klube jis nėra grojęs.

Lukašas iš Lenkijos, Varšuvos universitete studijuojantis tarp­ tautinius santykius, džiaugėsi profesionaliu organizavimu. Tie­ sa, būtent jis į Vilnių atvyko va­ landa anksčiau nei tikėtasi. Ją praleido stotyje, laukdamas jį tu­ rėjusio pasitikti asmens. O pas­ tarasis, nežinodamas, kaip atro­ do svečias, dar 15 minučių vaikš­ čiojo aplinkui, žvalgydamasis ir kalbėdamas telefonu, kol paga­ liau išsiaiškino.

Prajuokino parlamentarus Vengras Laslo, Budapešto universitete studijuojantis tech­ nikos vadybą, tikino, kad sma­ giausia buvo Seime, kai kalbant Seimo nariui jo kolega vengras kažką tyliai plepėjo su kitais apie ginklus rusiškai ir paklausė, kaip tai pasakyti angliškai. VUSA’ie-

tis Liutauras pratarė: „Comc shot“ kaip tik tuo metu, kai bu­ vo trumpa pauzė. Juokėsi ir stu­ dentai, ir politikai.

Norvegas Marius, Osle studi­ juojantis politikos mokslus, ste­ bėjosi, kaip lietuviai, turėdami centrinę šildymo sistemą, šaltu oru ja nesinaudoja. Tai jam bu­ vo nesuvokiama.

Prancūzė Aurora jam prita­ rė. Ji Prancūzijoje niekada ne­ buvo žaidusi boulingo, Lietuvo­ je pabandė pirmą kartą. Jai pa­ tiko draugiška aplinka ir įgyta patirtis. Merginai, studijuojan­ čiai politikos mokslus, buvo smalsu kuo daugiau sužinoti apie šalį, besiruošiančią tapti ES nare.

Estas Aleksandras sakė, kad smagiausia buvo, kai vienas iš vengrų (hungry hungarian - „al­ kanas vengras“), išėjęs iš nakti­ nio klubo, ypač ilgai ieškojo maisto. Vienoje naktį dirbančio­ je kavinėje surado, užsisakė, su­ simokėjo ir... užmigo.

Estė Dina Lietuvoje lankėsi pirmą kartą ir jai čia buvo smagu.

Organizatorės Rūta ir Katcrina, netgi pramintos „mamo­ mis“, dėkingos organizuoti padėjusiems VUSA nariams prezi­ dentui Mindaugui, vicepreziden­ tui Artūrui, Vitalijui, Mariui, Liutaurui, Venantui, vertėjoms Zitai bei Ritai ir kitiems. Orga­ nizuoti renginį daug padėjo ir URM, LR Seimas, Žirmūnų „Boulingo klubas“.

Kadangi straipsnis buvo ren­ giamas dar seminaro metu, apie darbo grupių rezultatus plačiau papasakosime kitame „Univer­ sitas Vilnensis“ numeryje.

TELE 2 bendrovė nuo rugsė­ jo mėnesio plečia savo ryšio tin­ klą. Ryšio plėtrai dabar yra ski­ riamos didžiausios kompanijos investicijos. Ryšys jau atsirado daugelyje vietovių, kur jo iki šiol nebuvo - Marijampolėje, Alytu­ je, Kėdainiuose, Šilutėje. Šios kompanijos akcija stu­ dentams - savotiška investicija j jauną žmogų.

Kaip studentai gali gauti te­ lefoną? Pirmiausia studentai sa­ vo studentų atstovybėje turi gau­ ti rekomendacijas. Atėję į atsto­ vybę, studentai turi turėti pasą ir studento pažymėjimą (galio­ jantį), dar turi turėti vieną iš ke­ lių dalykų: jei dirbantis - sociali­ nio draudimo pažymėjimą, pažy­ mą apie gaunamą stipendiją ar pašalpą; jei moka už mokslą dekanato pažymą, kad laiku su­ simoka, sąžiningas, mokus, arba garantinį raštą iš firmos, tėvų.

Tokia atrankos procedūra. Ta­ čiau dabar sąlygos keičiasi. Dis­ kutuojant su TELE 2 atstovais sutarta, kad reikalavimai bus švelnesni, ypač palankūs „fuxams“. Jie galės ateiti tik su stu­ dento pažymėjimais ir pasais, jiems bus išrašoma rekomenda­ cija. TELE 2 tikrai pasirašys su jais sutartį.

Tačiau kiekvienas studentas, nesilaikantis sutarties sąlygų lai­ ku ir tvarkingai mokėti už suteik­ tas paslaugas, iš anksto numaty­ ta tvarka turės atsiskaityti su UAB „TELE 2“, o į NYSA stu­ dentas neišvengs nesikreipęs baigęs studijas, prasitęsdamas pažymėjimą ir pan.

Dėl papildomos informacijos ar neaiškumų galite kreiptis į NYSA vadybininką Marių Zabielską (tel.: 8 283 73389, (22) 68 71 44 arba ei. p.: nvsa.tele2(a mail.lt).

2001 m. spalis

C

Tradicijos

Universitas Vilnensis

9

J

LENKIJOS STUDENTAI STOVYKLAUJA NEMOKAMAI Kurortiniame Lenkijos miestelyje Miedzyzdroje, prie Baltijos jūros, vasaros pabaigoje šurmuliavo apie 1500 lenkų studentų. „Akademinė stovykla - integracija 2001"-pavyz­ dys lietuviams, kaip galima suburti studentiją.

Rūta ŠUTINYTĖ, Žurnalistikos instituto IV k. studentė Lenkijos akademinio jaunimo stovykla šiame kurorte organi­ zuojama kasmet. Pasak vienos iš organizatorių Katarzynos Szydlovvskos, svarbiausia priimti j bendruomenę būsimus Lenkijos universitetų pirmakursius. Vis dėlto tarp stovyklautojų šiemet buvo daugiau aukštesnių kursų studentų, kurie čia leido visas va­ saras nuo studijų pradžios. Be­ pigu, kai dalyviai devynias dienas nemokamai gyvena, maitinasi ir lanko užsiėmimus. Tarp šiųme­ tės stovyklos rėmėjų - pasauli­ nio garso kompanija „Siemens“. Į Lenkijos studentų stovyklą patekome svečių teisėmis, padė­ jo VUSA. Buvome dviese iš Lie­ tuvos, nors kviesta po 13 žmonių iš šalies. Varšuvos traukinių sto­ tyje ilgai mosavome lietuviška vėliavėle, ieškodami mus pasitin­

kančių lenkų. Nuvargę po 490 kilometrų naktinės kelionės autobusu net neįtarėme, kad laukia dar 591 kilometro kelias traukiniais su persėdimu - be­ veik iki pat Vokietijos sienos.

Užtat stovykloje snaudėme di­ džiuliame dviviečiame kambary-

Apie 1500 studentų vinguriavo pajūriu.

je su patogumais, o gretimame kambarėlyje penkiese stumdėsi organizatoriai su draugais... Ge­ ra būti svečiu! Juolab kad veža į ekskursijas.

Apie nedidelius svečių būre­ lius iš Olandijos, Rusijos, Suomi­ jos, Ukrainos ir Lietuvos žinojo ne visi stovyklautojai, mat uni­ versitetų atstovų susitikimai or­ ganizuoti tik lenkams. Valgyklo­ je išgirdusios anglų kalbą, susi­ pažinome su ukrainietėmis. Kad yra rusų, supratome, kai naktį jie užtraukė sovietinį himną... (Be­ je, sovietinis himnas kaip pokš­ tas populiarus ir tarp lenkų jau­ nimo.) Niekaip nepavyko suži­ noti, kur gyvena olandai. Nu­ sprendėme, kad iš Olandijos at­ važiavo vaiduokliai...

Dėl menko dalyvių iš užsienio skaičiaus ir lenkų kalba vedamų užsiėmimų stovyklą sunku pava­ dinti tarptautine. Būtent dėl kal­ bos barjero dauguma užsieniečių nedalyvavo paskaitose apie Eu­ ropos Sąjungą, kūno kalbą. Kiek

PO IŠANKSTINIO KRIKŠTO - DAINAVO, KIEK GALĖJO IR KOL GALĖJO MIF Studentų atstovybė

Rugpjūčio pabaigoje 46 Ma­ tematikos ir informatikos fakul­ teto pirmakursių galvytes išvežė­ me toli toli už Vilniaus. Vežėme dideliu dideliu Vilniaus univer­ siteto autobusu, kuriame jie pra­ dėjo nedrąsiai megzti pažintis.

Po ilgos ilgos kelionės pasie­ kėme miestą, o tame dideliame dideliame mieste - mišką. Apsi­ gyvenome penkių žvaigždučių viešbutyje su didele didele pirti­ mi ir ten smagiai leidome laiką.

Stovykloje susiskirstėme į grupeles. Pirmąjį vakarą vyko di­ delis šou, prisistatymai. Keturios „fuxų“ grupės po ilgo mąstymo ir diskusijų galų gale šį bei tą su­ galvojo. Už tai buvo „dievų“ (va­ dovų) pakrikštyti ir pavaišinti „dieviškuoju gėrimu“.

Penktadienis Po sunkaus sunkaus ryto ir skanių skanių pusryčių visi buvo

sukviesti į „auditoriją“ ir prasi­ dėjo dienos kančios. Ši diena buvo pilna naujos ir naudingos informacijos.

Diskusijos metu pirmakursiai bandė suvokti, kas yra studentas, kokia jo vieta VU bendruome­ nėje ir kas bus po studijų.

Kiek vėliau papasakojome apie VU, MIF, VUSA, MIF SA. Visi sužinojo, kas yra VUSA (Vilniaus universiteto Studentų atstovybė), jos „padalinys“ MIF SA (Matematikos ir infor­ matikos fakulteto Studentų at­ stovybė), kokios jų funkcijos.

Po pietų, antroje dienos pu­ sėje, turėjome garbų svečią - in­ formacinių technologijų prodekaną Algimantą Juozapavičių.

Jis papasakojo apie akademinį fakulteto gyvenimą, o „fuxai“ bandė įsijausti j studentų vaid­ menį.

Vėliau kalbėjome apie MIF šventę MIDI (Matematikų ir in­ formatikų dienas), kuri trunka visą savaitę. Dienos prakaito nu­

plauti ir atgauti jėgų visus nuva­ rėme į pirtį, o paskui - į šaltą ba­ seinėlį.

Šeštadienis Kai atskubėjo trečia dienelė, paskaitėlę paskyrėme kitų fakul­ tetų ir VUSA šventėms.

Antrosios diskusijos tema „Ar matau savo vietą MIF SA, VUSA struktūrose; ką norėčiau nuveikti studijų metu“.

Po sočių pietų buvo smagi po­ pietė. „Fuxų“ komandos rengėsi išbandyti jėgas viktorinoje.

Kiekviena jų susigalvojo pava­ dinimą ir sukūrė prisistatymą.

Išrinkti kapitonai rungėsi „Ka­ pitonų mūšyje“. Teko atsakinė­ ti, ką sužinojo praeitą dieną. Ne mažiau įspūdingas buvo ir mimi­ kos konkursas - atstovai vaidi­ no tam tikras situacijas, o kitos komandos turėjo atspėti, kas tai.

Vakare vyko šauniausias sto­ vyklos konkursas - „Dainų va-

Su rusėmis Miedzyzdroje centre.

lengviau buvo kūrybinėse dirb­ tuvėse (angį. workshops\. lipdyti iš gipso, piešti, mokytis pantomi­ mos, klausytis netradicinės mu­ zikos. Kai kurie kasdieniniai už­ siėmimai lenkų buvo ypač mė­ giami. Norinčiuosius išmokti šokti flamenką teko padalyti į dvi grupes, mat į salę jie netilpo.

Visus stovyklos dalyvius subū­ rė vienintelis renginys - „hapeningas“ „Vikšras“. Apvilkti vie­ nodais marškinėliais, vingiuojan­ čia vorele vienas paskui kitą traukėme pajūriu. Skambant Niagaros džiazui, „vikšras“ ke­ liais tūkstančiais kojų užsiropš­ tė ant molo ir stebėjo kaskadi­ ninkų pasirodymus.

Jei kas paklaustų apie tris lankomiausias stovyklos vietas, ne­ abejodama paminėčiau „kino sa­ lę“, diskoteką ir valgyklą. Vaka­ rais su ukrainietėmis mėgaudavomės angliškai įgarsintais fil­

mais. Iki trijų nakties su rusais siūbuodavome grindis diskote­ koje ir „gyvai“ grojančių lenkų grupių koncertuose. Pora kartų vakarojome prie laužo su dešre­ lėmis.

Naktimis trumpai nusnūdę studentai pusryčių nepramięgodavo, o namie gaminto šilto maisto per pietus laukdavo ke­ lis kartus susirangiusi eilė. Pasi­ rinkimas - nuo kelių iki maždaug dešimties patiekalų. Prie kasos pateikdavome maisto taloną, kurių kasdien vis mažėjo...

Paskutinėmis dienomis sto­ vykla bruzdėjo 24 valandas per parą. Su fakelais naktį stebėjome jūros bangas, klausėmės suomio pasakojimo apie studijas, rodėme bukletus apie Lietuvą ir aiškino­ me, kas yra cepelinai. Pasikeitė­ me adresais, kad vėl susitiktume ir pamatytume kitas šalis.

Autorės nuotr.

karas“, kur susirėmė vadovų ir „fuxų“ komandos. Iš pradžių visi dainavo, kiek galėjo, pas­ kui - kas galėjo ir kol galėjo.

Galų gale viskas baigėsi lygio­ siomis.

Sekmadienis Nors ir nelaukėme, bet atėjo paskutinė stovyklos diena. Vi­ siems „fuxams“ išdalijome lapus, kuriuose jie užrašė, ką galvoja apie šią stovyklėlę. O minčių bu­ vo daug... Pateikiame jų apiben­ drinimą.

BLOGAI Iš viso: Per ilgos pirmosios diskusijos bei paskaitėlės 19

Dažnai dingdavo vanduo, nebuvo šilto vandens 16 Trūko įvairesnio maisto, makaronai 14 Trūko sportinių rungčių, judresnės veiklos 11 Trūko neoficialaus bendravimo su vadovais 6 Reikėjo anksti keltis 6 GERAI

Iš viso:

Daug naujos, įdomios ir naudingos informacijos Pirtis, baseinas Gerai ir linksmai praleistas laikas, stovyklos atmosfera Vadovai ir bendravimas su jais Dainų konkursas Suteikta informacija padės lengviau adaptuotis prie studentiško gyvenimo Geras būdas susipažinti su būsimais draugais Gera pati stovyklos idėja Vadovavimas, organizuo­ tumas

32 17

17 17 15

15

12 11

11

ProdekanasA. Juozapavičius linksmai pristatė akademinį fakulteto gyvenimą.

Viktorina 10 Į „gerai“ įtraukiu viską, kas neįtraukta į „blogai“ 8 Tvarka ir režimas 6 Gyvenimo vieta, sąlygos, išskyrus dingstantį vandenį, dėl kurio buvome visai nekalti 6

Ką reikėtų keisti

Iš viso:

Daugiau sportinės veiklos 10 Daugiau žaidimų, viktorinų, užduočių, atrakcijų, turnyrų 9 Reikėjo daugiau per­ traukėlių diskusijų ir paskaitėlių metu 6

Kartu - tiek organizatoriai, tiek dalyviai - labai dėkojame Matematikos ir informatikos fa­ kultetui, fakulteto dekanui prof. Feliksui Ivanauskui už pa­ ramą, informacinių technologi­ jų prodekanui Algimantui Juo­ zapavičiui už tai, kad jis atvyko ir paskaitė paskaitėlę, Artūrui Šalčiui už nepakeičiamą ir dide­ lę pagalbą organizuojant sto­ vyklą ir jos metu. Labai labai AČIŪ!

10

L

2001 m. spalis

Universitas Vilnensis

Mūsų gyvenimas

J

VU FOTOKLUBAS UŽPUOLĖ NIDĄ, O JĮ - NAUJOKAI Gyvenimas verda toliau, dažai nuvarvėjo, sienos nudžiūvo, o fotografai ir fotografės spalvotomis nosimis žiūri į ateitį. Pabuvę tinkuotojais, tapetuotojais, dažytojais ir elektri­ kais fotoklubo nariai baigia įsirengti citrininio mėlio (tokia spalva) fotolaboratoriją ir dan­ gaus raudonynės (irgi tokia spalva) studiją.

Vytautas MICHELKEVIČIUS, fotoklubo viceprezidentas Nidos šturmas

Meistrai kaip meistrai, tačiau fo­ tografija irgi nebuvo užmiršta. Rug­ sėjį kaip ir kasmet, Nidoje vyksta di­ dysis Fotomenininkų sąjungos semi­ naras, čia suvažiuoja fotografai iš vi­ sos Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Ru­ sijos, Vokietijos ir begalės kitų valsty­ bių. Rengiamos nuotraukų peržiūros, paskaitos, seminarai, vakarais Skir­ mantas Valiulis rodo’filmus ir 1.1. Šiemet visa tai vyko rugsėjo 17-23 dienomis (pirmadienj-sekmadienį), tačiau studentai kaip skėriaiNidąuž­ plūdo tik ketvirtadienį. Iš pradžių vie­ na grupė, vėliau - dar viena, o kai ku­ riems pavyko atsirasti tik j šeštadie­ nio vakarą (visi atgal išvyko sekmadie­ nio rytą). Vos atvažiavę puolėme žiū­ rėti KTU fotostudijos darbų, tikėjo­ mės pamatyti kolegų studentų šedev­ rų. Deja... Per pusę salės puikavosi

fotostudijos vadovo Roberto Misiukonio „papai“, o kampelyje tylutėliai glaudėsi keli studentų darbai. Ką be­ liko daryti? Prisižiūrėję „grožybių“, okupavome virtuvę ir virėme, virėme, virėme...

Kitą rytą mus prispaudė pateikti darbus fotografijos „senių“ teismui Ir ką gi pasakysite?.. Mus priėmė. Su­ laukėme ir kritikos, ir pagyrimų (di­ džiausias iš jų - kad mes išvis tokie ESAME ir kad Lietuvoje nuo šiol ne­ bebus KTU fotostudijos dominavi­ mo).

Vakarais prisižiūrėję filmų (nuo lietuvių ir rusų klasikos iki „Matri­ cos“), naktimis traukdavome ūbau­ ti į Nidą. Liejosi vynas, alus, tiško Baltijos jūra, fotografams įbridus. Žarstėme smėlį ir vėją, žarstėme nuotraukų šūsnis. Susipažinome su Rygos jaunimo fotoklubu „TNT“ ir sutarėme bendradarbiauti. Nu­ sprendėme, kad VU fotoklubas ge­ resnis, nes nereikia mokėti nario mokesčio kaip Rygoje - 20 litų per mėnesį.

Penktadienio vakarą užgriuvome pas geriausią Lietuvos portreto foto­ grafijos meistrą Algimantą Aleksan­ dravičių. Rodėme savo darbus, ausis išskleidę klausėmės kritikos ir pagyrų.

Paskui žiūrėjome ir aptarinėjome nau­ jausius A. Aleksandravičiaus darbus.

Kitą vakarą, nusitempę į kampą foto-video-televizijos kritiką Skirmantą Valiulį ir peizažo bei architektūros fo­ tografijos meistrą Stanislovą Žvirgž­ dą, kamantinėjome apie fotografijos paslaptis. Išvydome savo darbus kitu kampu, sužinojome, kas gerai ar blo­ gai. Įsijau tę fotografijos kritikai žodžių tikrai negailėjo, tad išėję jautėmės lyg naują pasaulį išvydę.

Lietingą sekmadienį kai kas „ištranzavo“, kai kas savomis mašinomis išvažiavo namo. Vežėmės pilną užan­ tį įspūdžių ir gerus 10 kilogramų A. Aleksandravičiaus dovanotų albu­ mų. į klubą keliavo kaip į koncertą

Su nekantrumu laukėme rugsė­ jo 27 dienos - tądien turėjo ateiti

A. Aleksandravičius (dešinėje) spaudžia ranką V. Michelkevičiui.

naujokai. Laiku suspėjome pareng­ ti ir išspausdinti fotoklubo pažymė­ jimus. Dar nuėjome į Lietuvos fo­ tomenininkų sąjungą (toliau - LFS) ir net susirietę partempėme krūvą Stanislovo Žvirgždo dovanotų albu­ mų. Dabar fotoklubo biblioteka Vilniuje antra pagal dydį po LFS bibliotekos.

Prieš 18 vai. stovėjome su prezi­ dentu Tadu prie VU Studentų atsto­ vybės ir nekantriai laukėme, kiek nau­ jų narių susirinks. Atėjo vienas būre­ lis, paskui - dar vienas, žmonės ėjo lyg į koncertą. Vartėme akis, svarsty­ dami, kur jie visi keliauja. Galiausiai Tadas tarstelėjo žodį, ir paaiškėjo, kad... visi susirinko įfotoklubą. Dar­ nia gauja patraukėme į Filologijos fa­ kultetą, papasakojome apie save,

užregistravome visus norinčiuosius jų buvo net 58.

Po kalbų nugurnėjome į Saulėte­ kį žiūrėti nuotraukų ir skaidrių. Susi­ domėjusiųjų buvo tiek daug, kad jau­ tėmės kaip degtukai pilnoje degtukų dėžutėje - neliko nė plotelio laisvos žemės. Po skaidriavakario išvermingiausiej i liko arbatos ir pyrago.

Spalį pradėsime paskaitų apie fo­ tografiją ciklą, tad laukiame visų, ne­ suspėjusių tąkart ateiti. Ta pati pa­ skaita bus skaitoma kiekvieną pirma­ dienį ir trečiadienį Filologijos fakul­ tete (auditorijos klauskite VUSA’oje). Jei bus klausimų, rašykite Tadui bĮindą^katąhkasdt arba skam­ binkite man, Vytautui, tel.: 73 10 65, 8 285 43503. Iki pasimatymo!

VU FOTOKLUBAS PRISTATO JAUNIMO FOTOGRAFIJOS PARODĄ-KONKURSĄ

TARPTAUTINĖ FOTOGRAFIJOS PARODA-KONKURSAS

„INSIDEOUT“

„GAMTA - Visų NAMAI"

INSIDEOUT - išvirkščia gyvenimo pusė, kurioje tarpsta mūsų sielos ir plaukioja gėlių žiedai.

Slepiasi paslaptys iš Anapus. Šėlsta audros. Žvilgsnis į vidų. Arba į išorę. Sukrečiantis skausmas.

Arba palaimos sklidina tyla. Viskas tarp Ten ir Čia. O gal Niekas?..

Kai esi viduje, jautiesi lauke. Kai žiūri pro langą, matai savo vidų. Pasisukęs į kairę, nugarmi dešinėn. Lipdamas žemyn, krenti aukštyn. Išvirkščiai... tai nebūtinai atvirkščiai.

Parodos-konkurso sąlygos: Dalyvauti gali bet kas ne vyresnis nei 26 metų.

Darbai primami iki 2001 m. gruodžio 1 d.; siųsti į VU Studentų atstovybę, Universiteto g. 3, Vilnius (Centriniai rūmai, Observatorijos kiemelis).

Vertinimo komisija (pirmininkas Skirmantas Valiulis) renkasi 2001 m. gruodžio 5 d.

Paroda atidaroma ir prizai įteikiami 2001 m. gruodžio 15 d.

Darbai grąžinami 2002 m. gruodžio 15 d.

Nuotraukų skaičius neribojamas, formatas 20x30 cm. Organizatoriai pasportuoja ir rėmina darbus.

Kilus klausimams rašyti Arvydui beholder&'delfi.U arba skambinti tek: (8 280) 87545, (8 22) 48 37 35.

Organizatoriai: LFS ir „Baltexfilm“ Temos: Neigiami žmogaus veiklos padariniai gamtai, gamtos ap­ sauga ir jai skirtos akcijos, eksperimentinė fotografija gamtoje ir pan.

Pateikimas: Ne daugiau kaip 4 spalvotos ar nespalvotos nuo­ traukos ir viena serija iki 6 darbų. Nuotraukos neturi būti prikli­ juotos, formatas - 30x40.

Kitoje pusėje užrašyti: • autoriaus vardą, pavardę; • nuotraukos vietą, metus; • nuotraukos pavadinimą; • tikslų autoriaus adresą.

Darbus siųsti iki gruodžio 31 d. adresu: FUJIFILM fotografijos galerija, P/D 216, LT-3000 Kaunas, Lietuva.

CHEMIJĄ IŠMAINĖ Į BOULINGĄ Vaida MORKŪNĄ ITĖ

Kokios asociacijos kyla, išgir­ dus raidžių derinį CSK „LP“?

Ne, ne, tai tikrai ne partija, juo labiau ne kokia nors centristų socialistų komunistų. Ir jai va­

dovauja tikrai ne koks nors Murza. Tai tiesiog Chemikų stu­ dentų klubas „LP“. Dar tikriau­ siai neaišku, kas yra „LP“? Tai chemikams derantis pavadini­ mas - „Laboratory Pictures“. Ir vadovauja klubui toks aukštas, bet veiklus žmogutis - studen­

Neškime, meskime Marių į takelį (į kėglių - aut. past.).

tas Žygimantas Šalčiūnas. Ką ką, bet jį, jsivilkusį į „kėglio“ drabužius, kartu su chemijos studentų „armija“ galima buvo išvysti Vilniaus gatvėse pasku­ tinį rugsėjo penktadienį.

Kodėl? Todėl, kad CSK „LP“ tądien šventė vienerių metukų gimtadienį. Klubo prezidentas Z. Šalčiūnas džiaugėsi, kad klu­ bas per metus nuveikė nemažai darbų: suorganizavo ne vieną renginį, ne vienam pakėlė nuo­ taiką.

Su transparantais „Vyrai gėrė, vyrai gers, chemikai gerai gy­ vens“, su chemikų prezidentu „kėgliu“ ir jo padėjėju - „rutuliu“ eisena nuo Chemijos fakulteto nukurnėjo į Vilniaus boulingo klubą švęsti gimtadienio. Triukš­ mingą eiseną lydėjo pro šalį va­ žiuojančių automobilių signalai, o praeiviai stebėjo, tačiau net ir ra­ ginami prie eisenos nesijungė.

Tikslas pasiektas: į boulingo klubą sugužėjo ne tik studentai, bet ir dėstytojai. Dalyvavo ir pats Chemijos fakulteto dekanas

Šventės simboliai su ChFprodekanu doc. R. Raudoniu.

prof. Rolandas Kazlauskas bei „Socialdemokratija 2000“ pirmi­ ninkas R. J. Dagys (1970-1975 m.

VU absolventas biochemikas). Čia neskambėjo „Happy birthday to you...“, bet buvo žaidžiamas boulingas ir vyko šokiai pokiai iki paryčių. Ir kaip nevyks, jei boulin­ go turnyro nugalėtoja tapo Chemi­ kų studentų klubo „LP“ komanda.

Chemija tądien triumfavo - Che­ mijos fakulteto dėstytojų komanda laimėjo trečią vietą. Antra buvo žiū­ rovų komanda. VUSA komanda,

kurioje savo taiklią ranką bandė ir pats prezidentas Mindaugas Reinikis, liko ketvirta.

Dėstytojai visus sveikino ne tik savo, bet ir R. J. Dagio kar­ tos studentų vardu.

Po šventinio turnyro visi sve­ čiai boulingą žaisti galėjo į valias.

Ir riedėjo kamuoliai, ir krito kėg­ liai, ir šoko studentai, ir gėrė alų. ir linksminosi, ir... Chemijos stu­ dentų klubas „LP“ paseno vieneriais metukais. Sveikiname!

Z Salčiūno nuotr.

Puslapį rengė Gerda INČIURAITĖ ir Vaida MORKUNAITĖ

2001 m. spalis

11

Universitas Vilnensis ® (įAMTOltjA

LOPYTOS KIŠENES PASIGĖRĖJIMO NEKELIA Nors ir ne rugsėjiškos, bet aktualios mintys iš pokalbio su GMF dekanu prof. J. R. Naujaliu.

Nerijus ZABLECKIS, GMF IV k. studentas Kokios Jūsų šių mokslo metų prognozės? Arfinansiniai sunkumai neužgoš dienos šviesos?

Manau, kad dėl finansinių sun­ kumų didesnio palengvėjimo, pa­ lyginti su praėjusiais metais, nebus.

Tiek dėstytojams, tiek studentams iškils įvairių finansinių problemų.

Turbūt ir toliau katedroms, fakul­ tetams teks vykdyti taupymo pro­ gramas ir atidžiai sekti darbo už­ mokesčio naudojimą. Matyt, ir to­ liau Vyriausybės parama universi­ tetams bus minimali. Taigi menkai bus šildomos patalpos, vėliau pra­ sidės šildymo sezonas ir negalėsi­ me jausti komforto nei auditorijo­ se, nei kitose patalpose. Taip pat, manau, naujų problemų sukels „Telekomo“ priimti nutarimai dėl sujungimo mokesčio. Kadangi te­ lefonų yra daug, dėl kiekvieno skambučio susidarys papildomų iš­ laidų. Fakultetas turės apmokėti šias išlaidas iš specialiųjų lėšų. To­ dėl atitinkamai turėsime skriausti mokančius už mokslą studentus jie privalės už studijas mokėti nu­ statytą mokestį. Studentai galbūt

gali tikėtis tam tikro palengvėjimo, jei bus sutvarkyta kreditavimo sis­ tema, kiek tenka girdėti iš valdžios atstovų pareiškimų. Iš tikrųjų, jei kreditavimas imtų funkcionuoti būtų laiku suteikiami kreditai, ne taip užtęsiama kaip dabar - dides­ nė dalis studentų galėtų gauti pa­ geidaujamą paramą. Tai būtų pa­ lengvinimas studentams. Dalis stu­ dentų, kaip ir įprasta, bijos pasi­ naudoti kreditais, bet šiandien ši parama blogai veikia. Ir anksčiau ji veikė netinkamai ir nekėlė pasi­ tikėjimo.

Tikimės šį semestrą atidaryti naują kompiuterių klasę. Kol kas vienintelė iki šiol GMF veikusi ba­ kalaurams skirta klasė būdavo la­ bai apkrauta. Atidarius antrą pa­ talpą su kompiuteriais palengvės informacinių technologijų diegi­ mas. Šios klasės būtų skirtos bakalaurininkams, o laisvu laiku - vi­ siems studentams. Veikiančiąja klase naudotųsi biomokslų studen­ tai, o naująja - geomokslų.

Taip pat lengviau turėtų būti sprendžiami laboratorinių darbų klausimai. Suremontuota Botani­ kos ir genetikos katedra, taigi bo­ tanikos ir genetikos laboratoriniai darbai vyks geresnėmis sąlygomis.

GMF studentės.

Nupirkti nauji baldai, įrengti mo­ dernūs tualetai. Tai smulkmena, tačiau ir studentams maloniau sė­ dėti šiuolaikiškose patalpose.

Atidarėme dvi naujas auditori­ jas, kurios priklauso Hidrologijos ir klimatologijos katedrai. Anks­ čiau jos buvo visiškai studijoms ne­ tinkančiose patalpose, kurios pri­ klausė Universiteto santechni­ kams. Įrengtos 25 vietų auditori­ jos bakalaurininkams ir 10 vietų magistrantams. Bent jau moralinis pasitenkinimas bus jaučiamas.

Nemanau, kad finansiniai rei­ kalai labiau pasikeis šiais mokslo metais. Norėti norisi, bet ar taip bus, abejoju.

Studentams, siekiantiems stipen­ dijų, aktualus balų skaičiavimo klausimas. Prieš sesijas dažnai ima sklandyti gandai apie pakeltą balų vidurkį, kuris būtinas norint gauti stipendiją. Ar šiais metais bus „pa­ kelta kartelė“?

Dabar tiksliai pasakyti, koks ba­ lų vidurkis bus, negaliu. Tačiau ga­ liu informuoti, kad fakultetams yra skiriamas iškart visų metų stipen­ dijų fondas, ir ta suma nesikeičia.

Visiškai nepriklauso nuo to, blo­ giau ar geriau studentai mokosi.

Galbūt taip atrodo, kad studentai gavo daugiau devintukų ar dešim­ tukų, ir iškart turi vykti pasikeiti­ mai. Taip nėra. Stipendijų suma skiriama atsižvelgiant į valstybės fi­ nansuojamų studentų skaičių fa­ kultete. Taigi neviršydami tos su­ mos turime laviruoti, kad užtektų pinigų visus kalendorinius metus.

Rugsėjo viduryje žinosime tikslų skaičių studentų, kurie pretenduo­ ja gauti stipendijas ir tada remda­ miesi ta suma (kuri jau skirta - aut. past.) paskirstysime stipendijas.

Gali būti, kad bus 8 balų vidurkis, kuris mūsų fakultete ir vyrauja.

Dar kartą norisi pasakyti, kad iš tų pinigų, kuriuos Vyriausybė skiria universitetams, o šie paskirsto fa­ kultetams, nė vienas litas negali

būti skirtas fakulteto reikmėms ar asmeniniams studentų poreikiams tenkinti. Tik stipendijoms! Taip pat gali būti sudaromas dekano fondas, skirtas remti į bėdą pate­ kusius studentus. Nelaimingų at­ sitikimų atveju mokamos 100 ar 120 Lt pašalpos. Bet tokio fondo mūsų fakultete nėra. Tad stipen­ dijų lėšos nėra niekam daugiau naudojamos.

Kodėl tik rugsėjo mėnesį bus ži­ nomi studentų įvertinimai?

Prasidėjus studijoms dėstytojai turi per pirmąsias savaites įvertin­ ti studentų praktikas. Pastaraisiais metais studentų, neatsiskaičiusių už praktikas, daugėja. Tokie stu­ dentai tampa skolininkais. Prakti­ kos vertinamos kreditais, laikomos paprastos arba diferencijuotos įskaitos. Yra studentų, kurie dėl įvairių priežasčių turi prasitęsę se­ sijas.

Akademinį pasaulį neretai sukre­ čia įvairūs valdžios pareiškimai. Ko­ kių naujovių „patiekta“ šiais me­ tais?

Yra dvi svarbios naujienos.

Ankstesniais metais stojantieji į Universitetą liepos mėnesį pa­ reikšdavo sutikimą mokėti už mokslą. Paprastai rugpjūčio mėne­ sį nemažai studentų persigalvoda­ vo, tėvai nesutikdavo mokėti už studijas ir pan. Ir ne visada gerai sekdavosi tuos pinigus surinkti. Šiais metais įdiegta visiškai kita sistema. Prieš paduodami doku­ mentus, jau liepos mėnesį būsimi studentai turėjo susimokėti ir būti tvirtai apsisprendę. O ne kaip anksčiau, prasidėjus mokslo me­ tams, imdavo galvoti, ar verta stu­ dijuoti šiame fakultete, kokie čia dėstytojai ir 1.1.

Antras nepaprastai svarbus as­ pektas yra studentų rotacija. Anks­ čiau kiekvieną sesiją vykdavo stu­ dentų konkurencija dėl valstybės finansuojamų vietų. Dabar rotaci-

GMF dekanas prof. J. R. Nauja­ lis mano, kad ir toliau gyvensime labai taupydami.

Vyto Markevičiaus nuotr.

ja vyks po vienerių studijų metų, jeigu apskritai vyks. Ši naujovė tai­ koma tik I kurso studentams (aukštesnių kursų studentai yra pa­ sirašę studijų sutartis, pagal kurias ši naujovė netaikoma - aut. past.).

Todėl tie studentai, kurie mokyk­ loje blogiau mokėsi ar prasčiau išlaikė baigiamuosius egzaminus, už mokslą turės mokėti visus me­ tus. O studijų sutartys nuo šiol bus pasirašinėjamos kiekvienais metais.

Ir baigiant pokalbį retorinis klau­ simas: ar Jūs, kaip fakulteto deka­ nas, jaučiatės atsakingas už GMF studentus?

Be abejonės, jaučiu atsakomy­ bę. Ir aš, kaip dekanas, išgyvenu dėl kiekvieno studento. Stengia­ mės pagelbėti studentams, mokan­ tiems už mokslą, bet neturintiems galimybių susimokėti - sudaromos sąlygos mokėti palaipsniui, atide­ damas mokestis. Absolventai skundžiasi, kad negali rasti darbo pagal specialybę. Tačiau čia niekuo negalime padėti, nes negauname užsakymų. Ypač kelia rūpestį stu­ dentų bendrabučiai. Ką ir kalbėti, jeigu kareivinių nė lyginti nega­ lima su studentų gyvenamuoju plotu.

Ačiū už pokalbį.

PRAKTIKA - LINKSMOS ATOSTOGOS PAS MAMYTĘ... „...jei nereikėtų laikyti įskaitų“, - teigia antrakursė biologė, patikėjusi savo nostalgijas „Gamtovėjai“. Paskaitykite ir įsitikinsite (ypač rekomenduotina ,Juxams“).

* ...gana neįprastas jausmas apima, kai nežinai, kad važiuoji su .dėstytuvu ir paprašai sustoti prie vienintelės kaimo parduotuvės, kad galėtum nusipirkti... alaus (va, tokie tie studentai yra...).

• ...o didysis žygis su linksmuoliu dėstytoju V Rėliu, kai nieko dau­ giau nesinori, tik dainuoti: „A nam vsio ravno...". O bemiegės naktys darant kolekcijas, o tas „romantiškas“musių, uodų, žir­ gelių, lervų ir kitokių ropojančių padarų rinkimas...

• ...tapome tikri „bestuburiai“, kurie ne tik žino, kad uodas tai doc. S. Podėno draugas, bet ir didžiausią vorą ne kiekvie­ nam mirtingajam tenka pama­ tyti.

• ...bet visas grožis atsiskleidžia žvilgtelėjus į bespalvį vandens la­ šą pro mikroskopą. Ten gali pa­ matyti ką tik nori - valtį, gėlytę, ežiuką, eglutės žaisliuką, mėnulį irt. t. Dumblienėirdumblytėpa­ sistengė, kad mes tuos „žaisliu­ kus“ mokėtume.

• ...ir išvis buvo smagiausia, kai: „Išėjo doc. E. Kutorga, išėjo dr. J. Rukšienė, išėjo visi studen­ tai į mišką “. Ir kas galėjo pagal­ voti, kad radęs šungrybį, kvepian­ tį česnakais, džiaugsiesi lyg ma­ žas vaikas, radęs didžiulį bara­ vyką.

• ...visiems be išimties patiko šau­ nioji „Kerpytė“ irjos mylimiausi organizmai - kerpės. Mat atsi­ skaitymas iš kerpių buvo pats lengviausias.

„ Gyva “ skulptūra. Iš Svajūno Plungės asmeninio albumo.

Rengėjas Nerijus Zableckis

Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141, Vilnius, Lt-2009.

nzableckis@one.lt

12

2001 m. spalis

Universitas Vilnensis

VU CHORAI SĖKMINGAI KONCERTUOJA UŽSIENYJE

„OKTAVOS" CHOREOGRAFINĖS

GRUPĖS ŠOKĖJOS LAURUS SKYNĖ NE TIK DISKOTEKOJE

Ši vasara abiems VU chorams buvo labai sėkminga.

Merginų choras „Virgo“ liepos pradžioje vyko į Maskvą Lietuvos ambasados kvietimu. Ten surengti du kon­ certai: liepos 6-ąįą Valstybės dienos proga Lietuvos ambasadoje ir liepos 8-ąją Maskvos priemiesčio dvare Ar­ changelskoje.

VU akademinis choras liepos pabaigoje vyko į Ispaniją, Torreviejos kurortą, dalyvauti žymiausiame šios šalies chorų renginyje - habanerų konkurse.

Pirmasis koncertas buvo labai atsakingas - į Lietuvos ambasa­ dą susirinko užsienio diploma­ tai, Rusijos užsienio, kultūros ministerijų atstovai.

Lietuvos ambasadoriui Zeno­ nui Namavičiui labai patiko „Virgo“ pasirodymas, garbingi svečiai po koncerto nešykštėjo pagyrimų.

Koncertas Archangelskoje susilaukė dar platesnio atgarsio.

Rusijos TV 6 filmavimo grupė ėmė interviu iš kultūros atašė Maskvoje Juozo Budraičio ir „Virgo“ vadovės Rasos Gelgotienės, nufilmavo keletą koncer­ to fragmentų. TV 6 ketino rodyti poros minučių reportažą 18 vai. žinių laidoje, tačiau siužetą per­ kėlė į 22 vai. kultūros apžvalgą ir parodė gana ilgą, daugiau nei 10 minučių, koncerto epizodą, kuriame skambėjo net penkios „Virgo“ atliekamos dainos. Lie­ tuvos ambasados Rusijoje dar­ buotojai labai džiaugėsi ypatin­ gu populiarios Rusijos televizi­ jos dėmesiu Lietuvos Valstybės dienai ir mūsų šalies kultūrai.

VU akademinis choras liepos pabaigoje vyko į Ispaniją, Torre­ viejos kurortą, dalyvauti žymiau­ siame šios šalies chorų renginy­ je - habanerų konkurse.

Habanera - kubiečių šokisdaina (dainuojamasis šokis) pa­ sižymi tam tikra ritmine bosų figūracija ir viršutinių balsų me­ lodija. Šis žanras nepaprastai po­ puliarus Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje.

Habanerų konkursai Torreviejoje rengiami nuo 1955 metų, taigi šiemet jau 47 kartą. Dau-

Turbūt daugeliui „fuksų“ iškyla klausimas: ar Vilniaus universitetas suteikia galimybę sėkmingai panaudoti ne tik protinius sugebėjimus?

Atsakymas, slypintis šiame straipsnelyje, paprastas ir aiškus - taip. Spė­ ju, kad visi vartėte, gal net skaitėte reklaminius VU žurnalėlius, laikraš­ tėlius ir įvairiausius bukletukus, kuriuose siūloma daugybė užsiėmimų. Čia paminėsiu vieną, tinkantį, deja, tik merginoms (vaikinai, nenusi­ minkite). Norėčiau papasakoti, kaip mums, šešioms Universiteto pane­ lėms ir Vilniaus universiteto pučiamųjų instrumentų orkestrui „Okta­ va“, sekėsi koncertuoti ir linksmintis (derinti meninį darbą ir laisvalai­ kį) Vokietijoje.

Giedrė DAUGIRDAITĖ

VU akademinis choras dalyvavo garsiausiame Ispanijos chorų renginyje habanerų konkurse.

guma konkurso dalyvių - ispanakalbiai (Ispanijos, Kubos, Pietų Amerikos chorai), bet dalyvauja ir kitų šalių chorai - šiemet pa­ kviesti chorai iš Latvijos, Lenki­ jos, Airijos, Indijos. Lietuvos cho­ ras dalyvavo pirmą kartą.

Dainuoti specifinę kitos šalies muziką labai rizikinga. Tiesą sa­ kant, vykome į šį konkursą, suvi­ lioti puikių sąlygų: geras viešbutis viename žymiausių Ispanijos ku­ rortų, puikus maitinimas, jokio dalyvio mokesčio. Buvo įdomu mokytis dainuoti habaneras, ta­ čiau nelabai tikėjomės, kad pasi­ seks jas atlikti teisingai. Manėme, kad tokia muzika netinka lietuvių temperamentui. Bijodami būti paskutiniai tarp konkurso dalyvių, labai daug repetavome. Vadovė reikalavo pajusti ritmą, judėti, at­ sipalaiduoti. Torreviejoje organi­ zatoriai padovanojo keletą kom­ paktinių plokštelių su praeitų kon­ kursų įrašais. Vadovė R. Gelgotie-

VU merginų choro „Virgo“ koncertai Maskvoje ir Archangelskoje sulaukė daug gerų vertinimų.

Nuotr. iš asm. albumo

nė ir chormeisteris I. Garlajų pa­ klausę nusiramino: „Viskas gerai, dainuojame teisingai“.

Naktį prieš konkursą chorui teko atsisakyti visų pagundų: jū­ ros, baseino, diskotekos - reikė­ jo taupyti jėgas. Konkursas pra­ sideda 23 valandą, o dar reikia laukti savo eilės.

Milžiniška senųjų druskos ka­ syklų salė prieplaukoje buvo pil­ nutėlė prašmatnios publikos.

Habanerų konkurso baigiamasis koncertas - populiariausias Ispa­ nijoje, bilietai labai brangūs.

Koncertą transliuoja televizija. Iš 21 dalyvių choro dainuoti jame buvo atrinkti septyni - nugalėto­ jai. Po koncerto buvo teikiami prizai. Rezultatai slepiami iki paskutinės akimirkos. Pasakoja choro vadovė R. Gelgotienė: „Man liepė likti užkulisiuose.

Chorą kažkur išvedė. Apsidai­ riau - matau dar keletą kolegų: Cuidad Real konservatorijos, Argentinos, Venesuelos, Airijos, Indijos chorų vadovus. Televizo­ riaus ekrane matau skelbiant re­ zultatus. Laukiu savo pavardės ir galvoju: jeigu laimėjome kokį nors kuklų paskutinį prizelį, bus labai gerai. O kolegos tuo tarpu vienas po kito kviečiami į salę.

Kai likome užkulisiuose dviese aš ir Argentinos choro vadovas - tikrai pamaniau, kad įvyko klai­ da, juk liko nepaskelbtos dvi pir­ mosios vietos. Ir girdžiu savo pa­ vardę. Antroji vieta habanerų konkurse!

Mūsų džiaugsmui nebuvo ri­ bų. Pirmi - argentiniečiai, treti venesueliečiai, o per vidurį mes, na, tikri „šiaurės ispanai“.

Esame minėto orkestro choreo­ grafinė grupė, kurią 1984 metais įkūrė vyr. lektorė trenerė T. Gritėnienė. Ji mus atrinko iš kelių fa­ kultetų merginų būrio. Kai tik pa­ siūlė užsirašyti į šokius, nedvejoda­ ma sutikau, nes man ši veikla tik­ rai labai patinka, juolab kad nesu šios srities naujokė. Tiesa, širdies kertelėje tikėjausi lengvesnės da­ lios: teko aukoti daug brangaus lai­ ko. Ypač pavasario sesijos metu ir prieš ją (į Vokietiją važiavome bir­ želio 27 d.). Į dienotvarkę reikėjo įtraukti kasdienes repeticijas. Bet baigusios mokslus atsigriebėme laukė aktyvus, įdomus poilsis už Lietuvos ribų!

Kelionė truko penkias dienas.

Dvi paros (pirmyn ir atgal) autobu­ se, trys - Vokietijoje. Mokėti reikė­ jo tik už draudimą (50 Lt), tačiau vė­ liau pinigus atgavome su kaupu (50 DM, vadinamųjų kelionpini­ gių). Nakvynė ir maitinimas buvo nemokami. Gyvenome Niederdorfo miestelyje, prie Zwikau miesto, kur vykdavo koncertai ir vakarinės

<

diskotekos. Orkestrui skyrė mokyk­ los sporto salę, specialiai mergi­ noms - „kačialką“ su čiužiniais.

Tiems, kam norėjosi ramiai pailsėti ir išsimiegoti, teko nusivilti: dauge­ liui energija liejosi per kraštus ir naktį. Šalia mūsų gyvenamo pasta­ to įtaisytas stadionas, į aikštelę su­ nešti stalai (pusryčiams ir pietums), maistas, primenantis iškylas į so­ dą... Vakarieniaudavome drauge su kitais orkestrais palapinėje (prie Zwikau), iškart po to - į šokių aikš­ telę po atviru dangumi! Diskoteko­ je lietuviai sužibėjo: pirmieji užsiropštėme ant scenos ir tapome „die­ vais“! Šokome kaip niekas kitas linksmiausiai ir ištvermingiausiai...

Laurus skynėme ne tik diskoteko­ je: „Oktava“ laimėjo auksą orkest­ rų konkurse!!! Šokėjos taip pat susi­ laukė daugiausiai aplodismentų ir pagyrų! Dar kartą įsitikinome, kad lietuvaitės gražiausios, o lietuviai iš­ radingiausi!

Didžiuojamės ir džiaugiamės galėdamos tą įrodyti, choreografės T. Gritėnienės kantrybės ir ištver­ mės dėka. Tęsiame savo veiklą ir šiemet, po vasaros pasiilgome re­ peticijų, vadovės ir vieni kitų...

Atgarsiai

____/

TARPTAUTINIS CHOREOGRAFIJOS SEMINARAS ESTIJOJE: ŠOKIS, NEĮSPRAUDŽIAMAS Į RĖMUS Iš rugsėjo mėnesį Polli Talu (Estija) menų centre vykusio tarptauti­ nio choreograjijos-šviesų-muzikos seminaro įspūdžiais dalijasi Andrius Pulkauninkas.

Rugsėjo 20 diena, salė šurmu­ liuoja. Tuoj tuoj kažkas nutiks. Ir iš tiesų buvo verta važiuoti ilgą kelią iš Talino, nes 11 jaunų choreografų pristatė savo darbus. Jie dirbo ir gy­ veno kartu, dalijosi patirtimi, pade­ dami patyrusių pedagogų iš JAV: D. Dunn, D. Simons, L. Kareer ir C. Muilins, kurie ne tiek mokė, kiek patyrusia ranka koregavo, supras­ dami kiekvieno kūrėjo individualu­ mą ir krašto specifiką. O pažiūrėti tikrai buvo į ką: dalyviai iš Rytų Eu­ ropos ir Azijos, na, kad ir egzotiš­ kasis Kosbayaras iš Mongolijos su visiškai autentišku šokio stiliumi ir mąstymo būdu, sunkiai suvokiamu europiečiui, ar L. Venediktova ekspresyvi ir individualistiška ukrai­ nietė, groteskiškai eksperimentuo­ janti su žmogaus emocijomis. Mo­ dernus šokis gyvuoja jau antrą de­ šimtmetį, taigi Baltijos šalių choreo­

grafų darbai pasižymėjo brandumu ir choreografiniu išbaigtumu, kiek­ vienas turėjo savo specifiką, tuo tar­ pu Rytų Europos šalyse šis žanras vos žengia pirmuosius žingsnelius.

Tačiau svarbiausia ne tai, kas kiek ir ką padarė, svarbu, kad modernus šokis atsiranda ir vystosi vis naujo­ se šalyse, ir galime didžiuotis, kad esame šios srities senbuviai. Svar­ biausia, kad pats kūrybinis proce­ sas nebūtų spaudžiamas rėmų ir sti­ liaus standartų, kad būtų plėtojama laisva mintis ir visos jos formos, kiek tik gali aprėpti mąstančio žmogaus horizontai.

Estai įrodė, kad ir mažose šalyse įmanomi dideli kultūriniai reiškiniai, taigi manau, kad tęsime šį bendra­ darbiavimą ir bandysime rengti pa­ našius seminarus Lietuvoje, kad jau­ ni menininkai galėtų bendrauti ir keistis teorine ir praktine patirtimi

13

Universitas Vilnensis

2001 m. spalis

mens fervida in corpore lacestoso

1> O R T A S

2001 m. spalis Nr. 9

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

EGIDIJUS BIKNEVICIUS - 2000 M. SIDNĖJAUS PAROLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE LAIMĖJO SIDABRO MEDALĮ

KAS STIPRIAUSIAS, GREIČIAUSIAS, TAIKLIAUSIAS IR GALVOČIAUSIAS Rugsėjo 20 d. į Vilniaus universiteto stadioną (Saulėtekio alėja) sugužėjo didelis Vilniaus aukštųjų ir aukštesniųjų (kolegijų) mokyk­ lų studentų ir svečių - sporto mėgėjų - būrys. Toks sambrūzdis - ne­ atsitiktinis reiškinys, nes čia vyko Sostinės studentų sporto šventė. Ren­ ginys Vilniaus savivaldybės kūno kultūros ir sporto darbuotojų ini­ ciatyva yra rengiamas kasmet (nuo 1992 metų) ir tapo tradicinis, tik anksčiau būdavo pavasarį (gegužės mėnesį), o šiais metais - pirmą kartą rudenį.

Doc. dr. R. NA UŽEMYS, Sporto šventės vyr. teisėjas

Šventės programa buvo gana įvairi ir originali. Studentai savo jėgas bei sugebėjimus galėjo iš­ mėginti bėgimo takeliuose, žai­ dimų aikštelėse, virvės traukimo, svarsčio (32 kg) kėlimo, rankos lenkimo, galiūnų trikovės kon­ kurso (vieno pūdo (16 kg) svars­ čio metimas, 70 kg smėlio maišo nešimas, automobilio tempimas) rungtyse. Rankos taiklumą galė­ jo išbandyti krepšinio tritaškių bei baudų metimo ir neseniai j Lietuvą iš Anglijos atkeliavusio smiginio (DARTS) mėgėjai. Galvotumą, gudrumą ir mąstymo ypatumus norintieji galėjo pade­ monstruoti prie didžiųjų šachma­ tų lentos. Šventės dalyvius ir svečius linksmino VU pučiamųjų orkest­ ras „Oktava“ su choreografine grupe, kurią parengė vyr. lektorė-trenerė Teresė Gritėnienė.

Studentai visada mokėjo ir moka gražiai linksmintis. Nors visą popietę lyg tyčia be perstojo dulksnojo rudens lietutis, bet to­ kie nemalonūs gamtos pokštai nei dėstytojų, nei studentų, nei kitų šventės dalyvių neišgąsdino, o atvirkščiai - sportinių kovų aistros su dar didesniu entuziaz­ mu liepsnojo visuose numatyto­ se sporto šakų rungtyse.

Rengiant šventę aktyviai tal­ kino mūsų universiteto Sveikatos ir sporto centro dėstytojų bei ap­ tarnaujančio personalo kolekty­ vas. Kiekvienam iš jų teko nema­ žai paplušėti teisėjaujant vienos ar kitos sporto šakos rungčių var­ žyboms ir tinkamai parengiant sporto sales bei aikštynus.

Labai džiugu, kad tokioje ne­ eilinėje šventėje dalyvavo ir mū­ sų universiteto akademinių rei­ kalų prorektorius docentas S. Vengris ir reikalų valdytbjas docentas S. Sunelaitis. Šie gar­ būs svečiai nebuvo vien tik pasy­ vūs stebėtojai, bet su klegančiu jaunimo būriu aktyviai palaikė mūsų studentus ir skatino juos rungtis, kovoti ir nepasiduoti.

Nors šventės dalyvių tikslas nebuvo kuo geriau pasirodyti, taigi galima būtų sakyti, kad ne­ buvo nei nugalėtojų, nei pralai­ mėtojų, o nugalėjo draugystė, bet vis dėlto įdomesnių rungčių švicsuliukus norėtųsi paminėti.

Dviejų pūdų svarstį geriausiai kilnojo Medicinos fakulteto V kurso studentas A. Tamošiū­ nas. Šis stipruolis viena ranka, at­ likdamas rovimo veiksmą, svarstį iškėlė net 43 kartus ir tapo nu­ galėtoju. Didžiųjų šachmatų tur­ nyrą taip pat laimėjo perspekty­ vus šachmatininkas, mūsų uni­ versiteto studentas M. Limantas.

Estafetiniame bei 2001 m bėgi­ muose, virvės traukimo, rankos

Galiūnų konkurso dalyviai kaip pūkelį traukė dvi tonas sveriantį džipą.

Komunikacijos fakulteto in­ formacijos vadybos antrakursis Egidijus Biknevičius Sidnėjaus parolimpinėse žaidynėse, žaisda­ mas Lietuvos golbolo rinktinėje,

laimėjo sidabro medalį, 1998 m.

Madride pasaulio čempionate iš­ kovojo III vietą. Interviu su juo skaitykite kitame „U. V“ numery­ je (gruodžio mėnesį).

MF V k. studentas A. Tamošiū­ nas, svarstį iškėlęs 43 kartus, tapo stipriausiu Sporto šventės studentu.

L. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka Senato posėdyje E. Biknevičiui įteikė taurę.

V. Naujiko nuotr.

Galvočiausias šventės studentas Martynas Limantas (VU) prie didžiųjų šachmatų lentos.

lenkimo, baudų ir tritaškių me­ timų konkurse, futbolo rungty­ nėse ir kitose Sporto šventės pro­ gramoje numatytose rungtyse studentai dalyvavo ir kovojo la­ bai aktyviai ir buvo rimti kitų aukštųjų mokyklų sportininkų konkurentai, ne vienas iš jų tapo nugalėtoju arba prizininku.

Nors blogas oras kai kuriuos šventės svečius ir išgąsdino, bet drąsiausių, ištvermingiausių sporto mėgėjų bei Sveikatos ir sporto centro darbuotojų dėka šventė praėjo labai šauniai.

RUDENS KROSO AKIMIRKOS Doc. dr. j. ARMONIENĖ, lengvosios atletikos trenerė

Rugsėjo 26 dieną vyko rudens kroso varžybos Rektoriaus tau­ rei laimėti. Tai pirmosios var­ žybos, kuriomis pradedamas 2001/02 m. m. fakultetų varžybų maratonas.

Pagal varžybų nuostatus fakul­ teto komandą galėjo sudaryti 6 merginos ir 6 vaikinai. Merginos turėjo įveikti 800 m, o vaikinai 1600 m distanciją. Nors buvo pui­ kus rudeniškas oras, daug daly­ vių nesulaukėme. Dalyvavo tik 18 merginų ir 36 vaikinai. Ypač aktyvūs buvo Fizikos fakulteto vai­ kinai (atsak. lektorius R. Kniukš­ ta) ir Filologijos fakulteto mergi­ nos (atsak. vyr. lektorė-trenerė T. Gritėnienė). Todėl nenuostabu, kad tarp merginų nugalėjo Filolo­ gijos fakulteto merginų komanda.

II vietą komandinėse varžybose laimėjo Matematikos ir informa­ tikos fakulteto, III vietą - Medici­ nos fakulteto studentės.

Tarp vaikinų I vietą laimėjo Fizi­ kos fakulteto, II vietą - Medicinos fakulteto, III vietą - Matematikos ir informatikos fakulteto studentai.

Asmeninėse varžybose 800 m rungties tarp merginų nugalėtoja ta­ po Medicinos fakulteto V kurso stu­ dentė Viktorija Stankevičiūtė, II vie­ tą užėmė Gamtos mokslų fakulteto I kurso studentė Karolina Tauginaitė, III vietą - Teisės fakulteto II kur­ so studentė Jurgita Urbaitė.

Tarp vaikinų 1600 m bėgimo rungtį laimėjo Matematikos ir in­ formatikos fakulteto I k. studentas Balys Markevičius, II vietą užėmė Matematikos ir informatikos fakul­ teto II k. studentas Andrejus Levšunovas, III vietą - Medicinos fa­ kulteto V k. studentas Andrius Drobnys.

Nugalėtojus pagyrimo raštais ir atminimo gairelėmis apdovanojo VU akademinių reikalų prorekto­ rius S. Vengris.

Sveikiname tarptautinių kroso varžybų nugalėtojus ir prizininkus, linkime gerai sudalyvauti pavasario krose ir estafetėse.

Mūsų universiteto virvės traukikai susikaupę rimtai kovai.

R. Valančienės nuotr.

VILNIAUS MIESTO DZIUDO ČEMPIONATE DALYVAUS IR MUSŲ STUDENTĖS Rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto dziudo čempionate mūsų universiteto studentė Lina Gruyšelionytė (MIF) iškovojo 2-ąją vietą, o Renata

Tekoriūtė - 3-ąją, ir užsitikrino teisę lapkričio mėnesį Kaune dalyvauti Lietuvos dziudo pirmenybėse._________________________________

J

VU studentai pasirengę startuoti.

C. Kondratavičiaus nuotr.

14

Univcrsitas Vilnensis

2001 m. spalis

STRESAS GALI PRIBAIGTI NET STUDENTĄ Stresas šiandien daug kam yra išties didelė problema. Jis būdingas įvairaus amžiaus ir profesijų žmonėms, yra daugelio nesėkmių priežastis. Nors studentai pasižymi atsparumu, staigios gyvenimo permainos, svarbūs įvykiai gali sukelti stresą. Tai tikrai ne vien artėjančių egzaminų palydovas. Stresą gali sukelti bet kas, net besikeičiančios oro sąlygos. Jei stresinė būsena tampa vyraujanti, atsiranda rimta kliūtis pasiruošti egzaminams, sėkmingai užbaigti studijas ar tiesiog laisvai bendrauti su kitais.

Be to, iškyla grėsmė žmogaus sveikatai. Tėvų patarimai ar kiti patikrinti būdai pasikeitus sąlygoms gali ir nebepadėti, o jauniems žmonėms pradėti vartoti cheminius vaistus tikrai per anksti, juolab kad dabar yra išties veiksmingų naujos kartos augalinės kilmės preparatų be pašalinio poveikio.

Thiputis teorijos Visame pasaulyje kasmet daugėja žmo­ nių, besiskundžiančių nervų sistemos sutri­ kimais. Labiausiai paplitusios neurozės, as­ teninis, psichasteninis sindromai ir j juos panašūs sutrikimai. Jie diagnozuoti nuo 10 iki 29 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų.

Stresas - pagrindinė tokių sutrikimų prie­ žastis. Šis terminas reiškia specifinę orga­ nizmo reakciją - apsauginių sistemų persi­ tvarkymą, kuris kyla organizmą veikiant įvairiems stipriems poveikiams (streso­ riams). Veikiant įvairiems faktoriams (emo­ cinė ir fizinė perkrova, įvairūs susirgimai ir traumos, ekologinis pažeidimas ir 1.1.) at­ siranda tam tikrų skydliaukės, antinksčių, limfinių mazgų ir medžiagų apykaitos pa­ kitimų. Pradžioje stresinė reakcija yra pri­ sitaikomojo pobūdžio ir mobilizuoja orga­ nizmo apsaugines jėgas (daugiausiai gami­ nama „stresinių hormonų“ - kortikosteroi­ dų). Jei stresinis faktorius veikia toliau ar yra labai intensyvus, organizmo adaptacija sutrinka ir išsenka funkcinio prisitaikymo rezervas. Stresinės situacijos ir pastovus emocinis stresas yra dirva, kurioje formuo­ jasi neurozės ir panašios būklės. Šioms bū­ dingas greitas nuovargis ir dirglumas, daž­ na nuotaikų kaita, vyrauja prislėgta nuo­ taika ir nerimas, baimė ir miego sutrikimai.

Aukštesniųjų nervų centrų ir vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas savo ruožtu sutrikdo vidaus organų veiklą ir daž­ nai būna vadinamųjų „dezadaptacinių“ li­ gų priežastis. Prie „dezadaptacinių“ ligų priskiriama hipertoninė liga, išeminė širdies liga, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa­ ligė, cukrinis diabetas, tireotoksikozė ir kt.

Ką siūlo šiuolaikinė medicina? Žinoma, yra vaistų, kurių pagrindą su­ daro itin efektyvūs, smarkiai veikiantys che­ miniai komponentai. Jie iš tiesų gali padė­

ti. Tačiau prie stiprių migdomųjų, slopina­ mųjų preparatų priprantama, atsiranda pri­ klausomybė ir įvairios pašalinės reakcijos.

Todėl vis dažniau linkstama rekomenduoti augalinės kilmės preparatų. Neurozinių li­ gų gydymas turėtų prasidėti nuo traumuo­ jančio faktoriaus pašalinimo, tačiau ne vi­ suomet tai įmanoma. Daugeliu atvejų ten­ ka keisti organizmo reakciją į stresinę situ­ aciją. Tuo tikslu ir naudojami trankvilian­ tai - preparatai, galintys slopinti dirglumą, nerimą, baimę. Vienas iš tokių preparatų Stressplant, kurio pagrindą sudaro veiklioji medžiaga iš augalo kava-kava šakniastiebio.

Aborigenai kava-kava vartojo transui pasiekti Kava-kava augalas paplitęs Ramiojo van­ denyno salose nuo Gvinėjos iki Havajų. Il­ gą laiką Polinezijos, Tongo ir Samoa abori­ genai augalą vartojo buitiniais ir gydomai­ siais tikslais. Jį kai kurios šių salų tautos anksčiau vartodavo ir religinių apeigų me­ tu transui pasiekti. Ši patirtis atkreipė mokslininkų dėmesį, kurie nusprendė pa­ naudoti kava-kava ekstraktą medicininiais tikslais šiuolaikinėje farmakoterapijoje.

Daugkartiniais klinikiniais bandymais bu­ vo įrodyta, kad fitoterapinius preparatus su kava-kava galima pagrįstai naudoti baimės būsenoms, nerimui, nervinei įtampai ma­ žinti. Vaistuose Stressplant yra aukštos kon­ centracijos bei standartizuotas šio augalo ekstraktas.

Eksperimentai su augalu

Eksperimentiniai tyrimai, atlikti su pe­ lėmis ir šunimis, įrodė, kad standartizuoto kava-kava ekstrakto toksiškumas labai že­ mas. Net didelės kava-kava ekstrakto do­ zės nesukelia jokių pašalinių reiškinių svei­ kiems savanoriams. Maksimali kava-laktonų koncentracija kraujo plazmoje pasiekia-

Atrodo, menka detalė - blogas kva­ pas iš burnos - gali būti svarbi tiek as­ meninio gyvenimo, tiek profesinės veik­ los nesėkmių priežastis. Šiuo metu yra daug įvairių priemonių, naikinančių ne­ pageidaujamą kvapą (gumos, pastilės, skalavimo skysčiai, aerozoliai, „tiktakai" ir t. t.), tačiau studentams galbūt pra vers­ tų žinoti, kad jau yra naujos kartos au­ galinės kilmės preparatų, kurie naikina nepageidaujamą kvapą dar skrandyje.

Naujos kartos preparatas

Į pasimatymą galima eiti užvalgius česnako

„Petrozelikaps“ - originalus vidaus dezodo­ rantas, kuris gaivina kvėpavimą, panaikina ašt­ rius svogūno, česnako, alkoholio ir kitus kvapus.

Išgėrę „Petrozelikaps“, galite būti tikri, kad nie­ kas nesužinos apie slaptą Jūsų aistrą česnakui ar alkoholiui. Tad jeigu tenka į pasimatymą eiti su svogūno, česnako kvapu ar vairuoti viršijus leisti­

ma po 1 vai. Kava-laktonai įvei­ kia hematoencefalinį barjerą; iš organizmo išsiskiria su šlapimu ir išmatomis nepakitusių meta­ | CTpeccnnaHT bolitų pavidalu. Sudėtingas ir I StressplattC _ | irssosrdaugiapakopis technologinis 30 SLOPINA procesas suteikė šiuolaikinei NERVINĘ ĮTAMPĄ IR NERIMĄ medicinai (vokiečių firmai „Dr. WillmarSchwabe“) galimy­ NESUKELIA MEGUISTUMO bę gauti aukštos kokybės stan­ dartizuotą kava-kava šaknų eks­ NEVEIKIA REAGAVIMO GREIČIO traktą, praktiškai išvalytą nuo toksinį poveikį turinčių medžia­ gų (flavokavinų). Tai garantuo­ Or. Willmar Schvvabe T R A D C NĖ VOK S K A KOKYBĖ NUO liti METŲ ja šio augalo pagrindu sukurtų vaistų bei gydymo jais saugumą ir gerą pacientų toleranciją preparatams su šiuo augalu. logiškai aktyviomis medžiagomis, kurie tik­

Narkomanams kava-kava netiks

Tai, kad kava-kava pagrindu pagaminti fitoterapiniai preparatai tikrai labai gerai šalina stresą ir padeda atsipalaiduoti, gali sudominti narkomanus juos pabandyti. Bet kvaišalų mėgėjai greičiausiai nebus sužavėti fitoterapiniais preparatais su šiuo augalu efekto tektų ilgokai palaukti, nes poveikis pasireiškia tik pavartojus vaistus ilgesnį lai­ ką. Be to, ir pats atpalaidavimo efektas bus juntamas tik sveikiems žmonėms, pagaliau narkomanai tikriausiai norėtų šiek tiek ki­ tokių - stipresnių veikimo charakteristikų.

Ką sako specialistai

„Tikrai neverta kamuotis, delsti, kol ner­ vinio pobūdžio liguistos būsenos sukels rimtų sveikatos sutrikimų. Jau yra puikių, gerai vei­ kiančių augalinės kilmės preparatų, pade­ dančių įveikti minimus negalavimus“, - tei­ gia gydytojas kardiologas, privačių medici­ nos įstaigų asociacijos prezidentas Vadimas Grebinskis. Pasak jo, dabar yra gerų augali­ nės kilmės vaistų su bio­

rai padeda įveikti stresą, nesukelia priprati mo ar priklausomybės ir nesukelia arba be­ veik nesukelia pašalinio poveikio, kurio šian­ dien reikėtų labai bijoti. Gydymas žolėmis kitais natūraliais gamtos turtais yra pats se niausiąs, puoselėjantis gilias gydymo tradi cijas. Pacientai dažnai ieško alternatyvių gy dymo būdų. Toli gražu ne visada reikia ieš­ koti alternatyvių būdų - tiesiog visada rei­ kia ieškoti teisingų efektyvių būdų. Galbūt jūs nelinkę laiku susirūpinti streso sukeltais sveikatos sutrikimais? Jums vis atrodo, kad tai įtempto gyvenimo būdo padarinys ir nie­ ko čia nebepakeisi? Užuot pasidomėję, kaip sau galite nesunkiai padėti, vis dar delsiate : Todėl gana ilgai taikstotės su varginančio­ mis būsenomis, kamuojatės, naiviai vilda­ miesi, kad tai praeis. Gydytojai pataria, kad tikrai neverta kamuotis, laukti, kol nesun­ kiai koreguojamos liguistos būsenos sukels rimtų sveikatos sutrikimų. Tuomet tikrai teks pradėti nuo stipriai veikiančių vaistų - o čia ir nemalonūs pašaliniai poveikiai, ir baugi nantis pripratimo sindromas...

REKLAM/.

BLOGAS KVAPAS IŠ BURNOS MEILĖS IR KARJEROS PRIEŠAS

Mokslas stengiasi rasti veiksmingų būdų, kad ši sena problema būtų išspręsta. Naujas laimėji­ mas - biologiškai aktyvus maisto papildas bei kva­ po gaiviklis - kapsulės „Petrozelikaps“. Jų sudė­ tyje yra ekologiškai švarių augalinių komponen­ tų, nesukeliančių pašalinio poveikio. Petražolių ekstraktas turi ne tik dezodoruojančių savybių, bet pasižymi ir diuretiniu, spazmolitiniu, tulžį va­ rančiu, vėją varančiu ir atsikosėjimą lengvinan­ čiu poveikiu, sustiprina skrandžio sienelių jud­ rumą.

NERVINĖS TAMPOS IR NERIMO BŪSENOMS GVOVTI

ną alkoholio dozę, jums ši naujovė patiks. Skir­ tingai nei mėtiniai saldainiai ar kramtomosios gu­ mos, naikinantys nepageidaujamą kvapą tik bur­ nos ertmėje, „Petrozelikaps“ jį naikina jau skran­ dyje, t. y. pačioje virškinimo sistemoje. Nekram­ tant nurijus 2-3 preparato kapsules po valgio, dezodoruojantis poveikis juntamas maždaug po 30 min.

Petražolės plačiai naudojamos medicinoje

Petražolių ekstraktą galima skirti kartu su ki­ tomis gydomosiomis medžiagomis, kurios nau­ dojamos kompleksiškai gydant tulžies pūslės ir inkstų akmenligę, gerinant virškinimą, didinant skrandžio sulčių rūgštingumą ir apetitą, skatinant diurezę, mažinant kraujospūdį, sergant dekompensuotomis širdies ydomis, funkcinėmis šlapi­ mo pūslės ligomis, esant gimdos atonijai; taip pat galima tepti ar įtrinti odą sergant alerginėmis niežtinčiomis dermatozėmis, psoriaze, vaskulitais, piodermija, nuplikimu.

REKLAMA

VALSTYBINIO JAUNIMO TEATRO SPALIO MĖNESIO REPERTUARAS 17 d. (trečiadienis) 18 vai. A. Cholinos šokio teatro choreografinių miniatiūrų vakaras.

18 d. (ketvirtadienis) 18 vai. A. Mažono judesio teatro 2 dalių nionodrama „Krikštas“. Trukmė - 1 vai. 15 min.

19 d (penktadienis) 18 vai. A. Nikolaji „Būk vyras, Čelestino“. Rež. V J. Turas. Tmkmė-2 vai. 20 min 20 d. (šeštadienis) 18 vai. R. Blaumanis „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ Rež. P Gaidys. Tiukmė - 3 vai.

21 d. (sekmadienis) 12 vai. S. Geda „Pelenė“ Rež. V. Mazūras (Salė 99). Tmkmė - 50 min.

18 vai. J. Fosse „Motina ir sūnus“.

Rež. D. Tamulevičiūtė (Salė 99). Trukme-1 vai.

26 d. (penktadienis) 18 vai. B. M. Koltesas „Naktis prieš pat miškus“. Rež. I Jonynas. Trukmė-1 vai.

27 d. (šeštadienis) 18 vai. A. Fugardas „Kelionė į Meką“. Rež. A. Latėnas. Tmkmė-2 vai. 20 min.

28 d. (sekmadienis) 12 vai. A. Lindgren „Pepė Ilgakojinė“. Rež. R. Boravskis. Trukmė 1 vai. 40 min.

18 vai. PREMJERA! A. Ostermaieris „The Making Of. B.-Movie“. Rež I. Jonynas.

Tmkmė - 1 vai. 40 min.

30 d. (antradienis) 18 vai. Choreografinių projektų teatras „Vilniaus baletas“. Meno vadovas J. Smo­ riginas „Bernardos Albos namai“ ir „Choreografo laiškai M. K. Čiurlioniui“ Tmkmė - 2 vai.

LIETUVOS RUSŲ DRAMOS TEATRO SPALIO MĖNESIO

REPERTUARAS 19 d. 19 vai. XI šiuolaikinės muzikos festivalis „GAIDA“.

21 d. 12 vai. R. L. Stevensono „Kapitono Flinto lo­ bis“. Rež. Jurijus Popovas. 2 dalys. Tmkmė 2 vai. 20 min.

19 vai. Nadeždos Ptuškinos „Svajų pamirš­ tų aromatas“. 2 dalių komedija. Rež. Leo­ nidas Vladimirovas. Tmkmė - 2 vai.

25 d. 19 vai. XI šiuolaikinės muzikos festivalis „GAIDA“.

26 d. 19 vai. Johno Patricko „Mieloji Pamela“. 2 da­ lių komedija. Rež. Jurijus Popovas. Trukme 3 vai.

27 d 19 vai. AleksandroOstrovskio „Be kaltės kal­ ti“. Rež. Artiomas Inozemcevas. Dalia Tamule­ vičiūtė. 2 dalių komedija 28 d. 12 vai. Dziundzi Kinosito „Gervės plunksne­ lė“. Japonų žiemos pasaka. Rež. Jurijus Popo vas. Tmkmė - 1 vai. 30 min.

19 vai. PREMJERA! „Perpetuum mobile, arba Išlikimo paslaptis“. Rež. Borisas Lucenko. 2 dalys. Tmkmė - 2 vai. 20 min.

Studentams bilietai po5 Lt (bilietų kiekis ribotas) Kasa dirba: nuo 13.30 iki 19.30 vai.; sekmadieni 11.00-14.00 ir 16.30-19,30 vai._________________

KEISTUOLIŲ TEATRO SPAL ) MĖNESIO REPERTUARAS KEISTUOLIŲ TEATRE (Laisvėspr. 60, Vilnius) 20 d. 18 vai. CarloGozzi komedija „Karalius Elnias“.

Rež. A. Giniotis Tmkmė - 2 valandos 30 minu­ čių (su pertrauka).

21 d. 12 vai. „Dūkstantmečio Kurmis“. Kūrybinės grupės pastatymas. Tmkmė-50 min.

BUVUSIOJE SPAUSTUVĖJE (Maironiog. 3, Vilnius)

26,27 d. 19 vai. PREMJERA! Muzikinis reviu „Tai­ syklė Nr. 1, arba Sapnuoti Vilnių draudžiama!“

pagal Volkerio Liudvvigo ir Birgerio Heyniatuio

muzikinį reviu „Unija 1“. Rež. A. Giniotis. Tmk­

mė - 2 valandos.

KEISTUOLIŲ TEATRE (Laisvės pr. 60, Vilnius)

27 d 12 vai. Muzikinis spektaklis vaikams pagal Schar-

leso Pcroult pasaką „Batuotas katinas" Rež. E. Jaras Trukmė - valanda su trupučiu.

28 d 12 vai Muzikinis spektaklis vaikams pagal

P Hackso apysakas „Išdaigos Bašmukų gatvėje" Rež. A. Giniotis. Tmkmė-50 min.

Studentams taikomos bilietų nuolaidos nuo 40 iki50 proc

15

Universitas Vilnensis

2001 m. spalis

f

(Muzikos naujienos^ Artėja „Dinamikos" jubiliejus

Grupė „Dinamika“ greitai sulauks gražaus jubiliejaus. Kitais metais veik­ los dešimtmetį minėsianti grupė gali didžiuotis įspūdingais skaičiais ir pel­ nytai tituluoti save lietuviškos pop mu­

zikos karaliene. Per savo karjerą „Di­ namika“ yra surengusi daugiau kaip 1500 koncertų, t. y. grupės koncerti­

nius pasirodymus yra matę daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų. Iš­ leidusi 9 albumus ir pirmoji gavusi „Dvigubai platininio disko“ apdova­ nojimą, grupė džiaugiasi ir prie „Auk­ sinio albumo“ apdovanojimo artėjan­ čiu paskutiniu darbu „Saulės Vėjas“. „Tiesą sakant, Lietuvoje nelabai kas

gali su mumis lygintis. Remiantis sta­ tistika, kas septintas Lietuvos gyven­ tojas turi mūsų albumą“, - sakė „Di­ namikos“ lyderis G. Brokas. Bendras visų grupės išleistų albumų tiražas vir­ šija pusę milijono - tai yra tiek, kiek grupė „Aqua“ pardavė savo albumo „Aųuarius“ Belgijoje, Ispanijoje, Ita­ lijoje, Norvegijoje, Kanadoje, Japoni­

joje ir Tailande kartu sudėjus.

Lietuvos klubai - per prasti Alanui Kai kurių Lietuvos klubų direkto­ riai ar vadybininkai šiomis dienomis buvo nustebinti ir šokiruoti, sužinoję, kad jų klubuose nekoncertuos viena populiariausių praėjusio dešimtmečio grupių „Naktinės Personos“. Pirmieji apie tai sužinojo keli pajūrio naktiniai klubai, norėję lankytojus nudžiuginti dueto koncertu. Tačiau buvo labai nu­

stebinti, kad jų pasiūlymai grupės ne­ domina. Pavyko sužinoti, kad vieno iš dueto narių - Alano Chošnou neten­ kina šių klubų atmosfera ir nuotaika, vyraujanti čia koncertuojant „Nakti­

nėms personoms“. Pasidomėjus gru­ pės koncertais sostinėje, paaiškėjo, kad šiai „personai“ neįtiko ir pora Vil­ niaus klubų. Taip pat laikinai atidėtas kontrakto pasirašymas su Kauno klu­ bu „Los Patrankos“. Lietuvos klu­

bams, matyt, reikės gerokai „pasi­ tempti“, jei savo scenose norės išvysti reiklųjį Alaną. Galbūt net pasikviesti ekstrasensus, kad pagerintų klubų at­

džioje, o kai kur jau spėjome ir sudaly­ vauti“, - pasakojo vyriausias grupės na­ rys Andrius. Grupės „La Vita“ nuomo­ ne, studentai - patys geriausi žmonės ir šauniausi muzikos klausytojai. Todėl „La Vita“ specialiai krikštynoms sukū­ rė naują dviejų valandų trukmės pro­ gramą. „Grosime linksmai, karštai ir

svarbiausia - gyvai“, - žadėjo Andrius, tikintis, kad studentai per krikštynas drovūs nebus ir užlips ant scenos pa­ dainuoti kartu su „La Vita“.

A. Makejevas nenori propaguoti svetimos kultūros

Aleksandras Makejevas prisipaži­ no, kad jam įkyrėjo nuolatiniai klau­ simai, kodėl jis nekuria rusiškų dainų. „Nepaisant to, kad gimiau Lietuvoje, esu baigęs lietuvišką mokyklą, kalbu ir kuriu lietuviškai, daug kam kyla to­ kių klausimų dėl mano ne visai lietu­ viškos pavardės“, - pasakojo daininin­

kas. A. Makejevo tvirtinimu, lietuvių atlikėjai pradeda dainuoti nelietuviš­ kai tik dėl to, kad įsitvirtintų kitų vals­ tybių šou pasaulyje. „Tai manęs kol kas nevilioja. Turiu daug ką nuveikti gim­ tinėje ir visai nenoriu, kad kas many­ tų, jog propaguoju svetimą kultūrą“, - sakė albumo „Išėjęs“ autorius.

Keistos lenktynės

Lietuvos muzikos padangėje jau nieko nebestebina, kad kai kurie mu­ zikantai dažnai keičia mobiliuosius te­ lefonus. Vienu iš neabejotinų telefo­ nų keitimo lyderių drąsiai gali būti lai­ komas Ezopas iš grupės „ZAS“. Šiuo

metu dainininkas naudojasi jau 13-uoju mobiliuoju telefonu. „Taip atsitiko todėl, kad aš su žmonėmis elgiuosi kur kas geriau nei su daiktais“, - juokda­ masis aiškino Ezopas. „Galbūt trylik­ tasis telefonas neprapuls taip greitai kaip ankstesnieji, - svarstė atlikėjas. Vienu metu mes su kolegomis (Žilvi­

nu Žvaguliu ir Marijonu Mikutavičiu­

mi) net „lenktyniavome“, kas daugiau telefonų pames. Tačiau atrodo, kad tiek Žilvinas, tiek Marijus šiuo metu irgi turi būtent tryliktąjį telefono apa­ ratą!“ Paprašytas paaiškinti, kurgi

Grupė „La Vita“, vasarą išleidusi al­ bumą „Jeigu gali“, intensyviai ruošiasi spalį ir lapkritį vyksiančiam „fuxų“ krikštynų vajui. „Studentai į krikštynas

dingsta mobilieji telefonai, Ezopas su­ skaičiavo, kad pusę jų pametė, vienas įkrito į vandenį, kitą atėmė plėšikai, o likusius pavogė. Neišdavęs, kokiu te­ lefonu naudojasi dabar, Ezopas prisi­ minė, kad pats pirmasis jo „mobiliakas“ buvo didelis ir sunkus „Comliet NMT 150“ telefonas, kurį bandant nešioti kelnių kišenėse, neretai tos kel­

mus pradėjo kviestis dar rudens pra­

nės ir nusmukdavusios...

mosferą. „La Vita" ruošiasi studentų krikštynų vajui

Sveiki, lietuviškos muzikos mėgėjai! Į šį laikraščio numerį sugrįžo ne tik muzikos naujienos, bet ir konkursai. Kviečiame dalyvauti ir pažadame, kad ateityje Jūsų lauks dar daugiau prizų.

Atsakykite į pateiktus klausimus ir laimėkite krikščioniškojo houso kolektyvo „Enter Top“ kasetę „Apie

ką tu galvoji“: 1) Kurio grupės nario nuotrauka

yra ant šio albumo viršelio?

2) Kokia leidybinė firma ją išlei­ do?

3) Kuo ypatinga grupė „En­ ter Top“?

Atsakykite į pa­ teiktus klausimus ir laimėkite technomuzikos atlikėjos Danos

kasetę „Visai kita die­

na“:

1) Kuriame mieste įvyko šio al­ bumo pristatymas?

2) Kokiame žymiame Europos muzikos festivalyje šią vasarą viešė­ jo Dana?

3) Kokia modeliuotoja sukūrė dainininkės sceninius drabužius?

••••••••••••••••••••••••••••••••••a * Atsakymų laukiame iki gruodžio 8 d. adresu: VU Centriniai rūmai, *16 kab. arba elektroniniu paštu: liana.binkauskiene&cr.vu.lt,

•

••••••••••••••••••••••••••••••••••a

N

Kino salėse

/

E „BOMBOS FILMAI" PRISTATO

„PAMETUSI GALVĄ“ (HEAD OVER HEELS) Romantinė komedija Režisierius: Markas S. Watersas

(„Namai, kuriuose sakoma „Taip“).

Aktoriai: Monica Potter („Lopas Adamsas“, „Mintyse tik tu“, „Kalinių lėktuvas“), Freddie’is Prinze’as jau­ nesnysis („Pirmoji meilė“, „Aš žinau, ką jūs padarėte praėjusią vasarą“, „Namai, kuriuose sakoma „Taip“), Shalom Harlovv, Ivana Milicevic, Sarah O’Hare, Tomiko Fraser.

Vieniša mergina, gyvenanti su ke­ turiomis manekenėmis... O Dieve!

Tai gyvenimas... į kurį staiga ir visai netikėtai įsivelia „gerietė“ paveiks­ lų restauratorė Amanda Piers...

Sėkmingai suradusi liukso klasės apartamentus Eastside ir užstrigusi

su keturiomis superplonomis ir supergražiomis kambario draugėmis, Amanda jau nebežino, ar dėkoti lai­ mės žvaigždei, ar keikti likimą...

Pašėlusiai ir audringai gyvenan­ čioms manekenėms Amanda tampa bandomuoju triušiuku: ji grimuoja­ ma, mokoma modelių verslo etike­ to ir subtilybių, aksesuarų dėvėjimo ir baro sąskaitų apmokėjimo vengi­ mo meno...Gyvenimas klostosi tie­ siog fantastiškai, ir Amanda įsimyli Džimą Winstoną - karštą jaunuolį iš gretimo namo... O jis nieko ne­ laukęs įsimyli Amandą...

Džimas... Jis - tarsi visų Amandos maldų išsipildymas. Tačiau... Vi­

sai netikėtai vieną naktį merginos pamato siaubingą dalyką: Džimas savo bute šaltakraujiškai nužudo ža­ vią blondinę...

Amanda ir keturios šaunios kam­ bario draugės imasi veiklos - pra­ deda savarankiškai aiškintis žiaurų­ jį nusikaltimą... Tačiau jos net ne­ įtaria, kaip stipriai rizikuoja...

Premjera: spalio 12 d.

„GREITI IR ĮSIUTĘ“ (THE FAST AND THE FURIOUS) Režisierius: Robas Cohenas („Kaukolės“, „Dienos šviesa“, „Drakono širdis“, „Drakonas: Bruce’o Lee istorija“).

Aktoriai: Vinas Dieselas („Gelbstint eilinį Rajaną“, „Rizi­ ka“), Paulas Walkeris („Kaukolės“, „Malonus miestelis“, „Universiteto dvasia“), Jordaną Brevvster („Fakul­ tetas“, TV serialas „Taip sukasi pa­ saulis“), Michelle Rodriguez („Mer­ ginų kovos“), BT (garsusis kompo­ zitorius, sukūręs muziką šiam fil­ mui), Tedas Levine’as.

Filmo scenarijus sukurtas pagal populiariame žurnale „Vibe“ iš­ spausdintą straipsnį apie gaujas, ku­ rių nariai pertvarko japoniškas spor­ tinio tipo mašinas į lenktyninius au­ tomobilius.

Šiandieninis Los Andželas miesto gatvės virtusios lenktynių tra­ sa, kurioje įsiutę jaunuoliai aiškina^ si savo santykius. Jaunuoliai stengia­ si įrodyti savo stiprybę ir jėgą bepro­ tiškose nelegaliose autolenktynėse ir laimėti įtakos zonas Los Andželo gatvėse. Greitis ir įsiūtis trasoje tinkamas įspūdis gaujos vadams.

Būtent toks lenktynininkas sten­ giasi būti ir jaunasis policininkas Brianas (akt. Paulas Walkeris). Jis infiltruojamas į vieną gaują, kurią pareigūnai įtaria įsivėlus į stambias automobilių vagystes ir nelegalias lenktynes. Jaunuolis turi tapti vienu iš jų, įsiteikti gaujos vadui ir surink­ ti reikiamus įrodymus... Tačiau taip jis užsitraukia kitų gaujos narių ne­ malonę. Dar blogiau, jį apraizgo meilės ryšiai su pagrindinių prieši­ ninkų grupuotės boso Dominico To-

retto (akt. Vinas Dieselis) seserimi Mia (akt. Jordaną Brewster).

Svarbiausias juostos „Greiti ir įsi­ utę“ akcentas - stingdančios kvapą lenktynės, adrenalinas, beprotiškas greitis, jaunystė, azartas ir įspūdin­ gi automobiliai, kurių skleidžiamas garsas ir neįtikinamiausi manevrai staigiuose posūkiuose privers įsi­ tempus sėdėti kino teatro kėdėje ir gėrėtis nuostabiomis lenktynėmis, gerokai pranokstančomis jau maty­ tas filmuose „Dingti per 60 sekun­ džių“, „Griausmo dienos“ ir „Taksi“.

Filmo premjera: spalio 5 d.

„GARSŲ PASAULIO ĮRAŠAI" PRISTATO

„OPERACIJA „KARDŽUVĖ“ „Matricos“ ir „Neįmanomos misijos“ mišinys - veiksmo filmas Technotrileris, trunkantis 99 mi­ nutes, kainavo 70 mln. dolerių. Ja­ me vaidina Johnas Travolta (Gabrielis Shearas).

Mūsų pasaulyje egzistuoja kitas pasaulis, kurį vadiname kibernetine erdve, kuris nuo mūsų atskirtas ko­ dais, slaptažodžiais, moderniausio­ mis saugumo sistemomis. Didžiau­ sios paslaptys, pavojingiausia ir pa­ slaptingiausia informacija, neįkaino-: jami faktai ir, žinoma, milžiniškos

pinigų sumos slypi šioje užkoduoto­ je erdvėje.

Gabrielis Shearas, vienas iš pa­ vojingiausių šnipų, sugebantis ne­ atpažįstamai pakeisti išvaizdą ir sa­ vaip suvokiantis patriotizmą, siekia įsiskverbti į šią uždraustą zoną ir pasinaudoti „nešvariais“ grynai­ siais. Jei pavyktų tai padaryti, jo rankose atsidurtų 9,5 milijardo JAV dolerių iš nelegalių vyriausybinių fondų, apie kurių egzistavimą gir­

dėjo tik nedaugelis... Tačiau paimti tuos pinigus nėra taip lengva, nes kodus sužinoti gali vos keletas pa­ čių talentingiausių kompiuterių specialistų. „Operacija „Kardžuvė“ - filmas apie pasaulį, kuriame nėra nieko tik­ ra... Tai protinga istorija, šiek tiek meilės, nerealūs specialieji efektai, kvapą gniaužantis stilius, neslūgstanti įtampa ir veiksmas. Filmo pa­ baigos atspėti nepavyks.

„DIRBTINIS INTELEKTAS“ Režisieriaus Steveno Spielbergo mokslinės fantastikos drama kaina­ vo 195 milijonus dolerių.

Kaip jaustųsi žmonės, jei šalia jų gyventų robotai, sugebantys ne tik atlikti mechaninius darbus, bet ir mąstyti, o gal net jausti? Ar mašinos gali patirti tokias pat emocijas kaip žmonės, kurie tas mašinas kūrė? „Dirbtinis intelektas“ - naujau­ sias Steveno Spielbergo filmas apie tai, kas yra meilė, ir apie tai, ką reiš­ kia būti žmogumi...

Filmo veiksmas vyksta tolimoje ateityje, kai mechaniniai robotai, va­ dinami mechais, gyvena kartu su žmonėmis. Kiekvienas mechas atlie­ ka tam tikrą funkciją: yra mechų-sodo prižiūrėtojų, yra padavėjų, hu­ moristų, tačiau vienintelis iš jų yra 11-os metų - mechas-vaikas. Jo var­

das- Davidas ir jis jėga atskirtas nuo tėvų. Davidas moka reikšti žmogiš­ kus jausmus, nors yra tik robotas, mechaninė dėžė. Pirmasis robotas, mokantis mylėti. Programavimo kompanijos „Cybertronics“ darbuo­ tojas įsivaikina ką tik sukurtą pro­ duktą, nes tikrasis jo sūnus nepagy­ domai serga ir yra kriogeniškai už­ šaldytas, kol nebus išrasti tinkami vaistai. Tačiau Davidas netikėtai su­ tinka meilės robotą Gigolo, kuris „aptarnauja“ ir tenkina fizinius žmo­ nių poreikius. Gigolo pasistengia pa­ daryti viską, kad berniukui norma­ lus žmogiškas gyvenimas nebūtų taip lengvai pasiekiamas. Davidas ryžtasi keliauti - kelionės metu jis tikisi iš­ siaiškinti mašinų, robotų ir žmonių skirtumus.

Filmo premjera: spalio 12 d.

r_______ c

Krašto apsaugos ministerija aukštosioms mokykloms mokės už specialistų studijas Krašto apsaugos ministerija planuoja nuo kitų metų Lietuvos aukštosiose mokyklose rengti specialistus, reikalingus krašto ap­ saugos sistemai. Už šias studija KAM mokės aukštosioms mokykloms iš savo biudžeto.

KAM pranešė pateikusi Švie­ timo ir mokslo ministerijai rei­ kalingų aviacijos, medicinos ir in­ žinerijos specialistų sąrašą.

Numatoma, kad kiekvienais metais krašto apsaugos sistemai reikėtų parengti po 4-5 orlaivių pilotus, turinčius pilotų mėgėjų licenzijas, ir skrydžių vadovus, 23 aviacijos inžinierius, 4-5 staty­ bų, automechanikos, pramonės įrenginių inžinierius, 1-2 ben­ drosios praktikos gydytojus ir per penkerius metus po vieną te­ rapeutą bei psichiatrą.

Pasak krašto apsaugos minist­ ro Lino Linkevičiaus, Lietuva tu­ ri tvirtas medicinos, inžinerijos mokslo bei studijų tradicijas, su­ kurta gera mokymo bazė. Todėl

būtų neracionalu atskirai karinio profilio mokyklose rengti karo medikus ar inžinierius. Pirkdama mokymo paslaugas, krašto ap­ sauga parems šalies švietimą.

Patikslintame 2002 m. KAM biudžeto projekte mokymo ir švie­ timo programai - Lietuvos karo akademijai. Puskarininkių mo­ kyklai, mokomajam pulkui, ki­ tiems karinio rengimo centrams numatoma skirti 105,8 mln. litų.

Apie 7,5 mln. litų biudžeto lė­ šų atiteks perspektyviems ir fun­ damentiniams tyrimams Vil­ niaus universitete, Kauno tech­ nologijos universitete, Biotech­ nologijos ir Puslaidininkių fizi­ kos institutuose paremti.

KAM inform.

PREZIDENTŪROJE APTARTA VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOS PADĖTIS Lapkričio 15 d. Lietuvos Res­ publikos prezidentas V. Adam­ kus su kultūros viceministre I. Marčiulionyte, susisiekimo ministru Z. Balčyčiu, Vyriausy­ bės kancleriu A. Z. Kaminsku, 1. e. Vilniaus universiteto rekto­ riaus p. akad. B. Juodka, Vil­ niaus universiteto bibliotekos direktore B. Butkevičiene ir Lie­ tuvos pašto komercijos direkto­ riumi T. Juču aptarė opias Vil­ niaus universiteto bibliotekos problemas.

Buvo konstatuota, kad, esant dabartinei šalies ūkinei padėčiai, artimiausiu metu nėra galimybių skirti lėšų iš valstybės biudžeto naujos VU bibliotekos statybai Saulėtekio alėjoje. Prezidentas siū­ lė kuo racionaliau panaudoti esa­ mą valstybės turtą kultūros ir švie­

timo reikmėms ir apsvarstyti gali­ mybe Vilniaus universiteto biblio­ tekai perduoti VĮ „Lietuvos paš­ tas“ kultūros rūmus, kurie šiuo me­ tu nėra efektyviai naudojami.

Prezidentas kultūros viceminist­ rės paprašė pateikti išvadas, kaip ir kokiomis sąlygomis VU biblioteka galėtų įsikelti į Kultūros rūmus.

Gruodžio 6 d. kultūros minist­ rė pasirašė įsakymą dėl darbo gru­ pės sudarymo. Darbo grupė, ku­ rios pirmininkas yra Kultūros ver­ tybių apsaugos departamento di­ rektoriaus pavaduotojas A Degu­ tis, turėtų parengti persikėlimo koncepciją. Darbo grupėje taip pat yra Vilniaus universiteto ūkio di­ rektoriaus pavaduotojas J. Gražys ir bibliotekos direktorė B. Butke­ vičienė. „U.V." inform.

Univcrsitas Vilncnsis

2002 METŲ VU KALENDORIUJE - SENOSIOS UNIVERSITETO IR VILNIAUS NUOTRAUKOS Vilniaus universiteto bib­ lioteka turi sukaupusi unika­ lią senųjų spaudinių kolekci­ ją, saugo dokumentų, rankraš­ čių, nuotraukų, grafikos rinki­ nius. Šios vertybės - reikšmin­ gi Lietuvos, Vilniaus ir Vil­ niaus universiteto istorijos do­ kumentai.

2002 metų tradicinis Vil­ niaus universiteto kalendorius, dėl finansinių priežasčių pasta­ raisiais metais leidžiamas ma­ žesnis, šį kartą skiriamas uni­ kaliai Universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje saugomai senųjų Vilniaus fotografijų ko­ lekcijai. Dvylika žinomų ir ne­ žinomų XIX a. pab. - XX a. pr. fotografų nuotraukų-Vilniaus ir Universiteto vaizdai - prime­ na, kad esame tik trumpo lai­ ko tarpsnio liudininkai, o Vil­ nius ir Universitetas gyvavo ir gyvuos. Tikimės, kad kalendo­ rių mielai įsigis VU darbuoto­ jai, studentai, absolventai ir vil­ niečiai, besidomintys miesto is­ torija.

Kalendorių išleido reklamos ir dizaino centras RIC. Kaina - 7 Lt.

LENKIJOS IR EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS MOKYKLA Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas doc. dr. Vytautas Nekrošius, Lenkijos ir Europos Sąjungos teisės mokyklos direktorė dr. Ilona Michailovič Šių metų lapkričio 9 d. Kroku­ voje pasirašyta sutartis dėl Lenki­ jos ir Europos Sąjungos teisės mo­ kyklos steigimo Vilniaus universi­ teto Teisės fakultete. Sutartį pasi­ rašė Vilniaus universiteto ir Kro­ kuvos Jogailos universiteto rekto­ riai prof. Benediktas Juodka ir prof. Franciszekas Ziejka bei uni­ versitetų Teisės fakultetų dekanai doc. Viktoras Tiažkijus ir prof. Jerzy Stelmachas. Į Krokuvą kartu su oficialia Lie­ tuvos delegacija vyko Vilniaus universitetoTeisės fakulteto prodekanai doc. Gintautas Bužinskas, doc. Vytautas Nekrošius ir mokyk­ los steigimo koordinatorė dr. Ilo­ na Michailovič.

Pasirašant sutartį dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Konstituci­ nio Teismo pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Bau­ džiamosios teisės katedros vedėjas doc. Vladas Pavilonis. Jam ir buvu­ siam Lenkijos Respublikos Konsti­ tucinio Tribunolo pirmininkui prof. A Zolliui bendradarbiaujant ir buvo nutarta steigti mokyklą.

2002 m vasarį Lenkijos ir Eu­ ropos Sąjungos teisės mokykloje pradedamas dėstyti lenkų teisės

kalbos kursas. Studentai, išlaikė lenkų teisės kalbos kurso įskaita, galės lankyti Lenkijos teisės pa­ skaitas, kurias skaitys Krokuvos Jogailos universiteto profesoriai Studijų programos trukmė - vii neri mokslo metai.

Lenkijos ir Europos Sąjungos teisės mokykla yra viena iš Lietu­ voje įsteigtų ar tik ketinamų steig­ ti užsienio šalių teisės mokyklų Vilniaus universiteto Teisės fakul­ tete jau veikia Vokietijos teisi s centras, įkurtas kartu su J. W. Goethe’s universiteto Teisės fakulte­ tu (Frankfurtas prie Maino). Taip pat ketinama atidaryti Skandina vijos ir Amerikos teisės centrus Šiuo metu gali registruotis visi, norintys studijuoti mokykloje. Pri­ imami asmenys, jau turintys teisinį išsilavinimą, teisės ir kitų specialy­ bių studentai Užsirašyti galima Vil­ niaus universiteto Teisės fakultete.

Mokslas mokykloje nemokamas Lenkijos teisės mokyklos stei­ gimas Vilniaus universiteto Teises fakultete - reikšmingas įvykis, pa­ dėsiantis bendradarbiauti užsienio šalių jaunimui, o praktiniu požiiriu -paspartisiantis Lietuvos integ­ raciją į Europos Sąjungą.

Gruodžio 6 d. VU Senato salėje Leonas Kiauleikis pristatė savo keturioliktą knygą „Agonija. Valdžios absurdo drama".

Tai trijų dalių romanas, šmaikščiai aprašantis įvairiausius mū­ sų epochos kataklizmus. Knygoje tikrovė kaitaliojama su fan­ tazija, lyrika su proza.

Leonas Kiauleikis, pristatydamas savo knygą, negailėjo kritikos Lietuvos valdžiai.

Gruodžio 4 d. VU Senato salėje Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas kartu su universi­ tetų rektoriais, mokslininkais, verslininkais bei politikais aptarė pagrindines žinių ekonomi­ kos plėtros kryptis, kuriomis remiantis rengiamas Vilniaus miesto strateginis planas. Susiti­ kime vieningai pritarta įkurti žinių ekonomikos branduolį „Saulėtekio slėnis", o kad šis tiks­ las būtų įgyvendintas, nuspręsta įsteigti specialią darbo grupę. to dekano Felikso Ivanausko tei­ gimu, Universitetas jau yra pa­ sirengęs laiduoti, kad bus ugdo­ mi šios pakraipos studentai. „La­ biausiai šaliai šiuo metu trūksta programuotojų bei kvalifikuotų IT specialistų“,-sakė jis. Dėl šių priežasčių Matematikos ir infor­ matikos fakultetas per trejus metus beveik dvigubai padidino stojančiųjų į šias specialybes skaičių. F. Ivanausko siūlymu, derėtų pagalvoti ne tik apie nau­ jo žinių ekonomikos branduolio steigimą, bet ir apie smulkesnius Vilniaus universitetui bei kitoms

VILNIAUS UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETE ĮSTEIGTA

L. KIAULEIKIS PRISTATĖ SAVO KNYGĄ

„SAULĖTEKIO SLĖNIUI" ĮKURTI BUS IEŠKOMA ES PARAMOS

„Siekiant naujosios ekonomi­ kos plėtra paremtos sostinės vi­ zijos, Vilniaus miestas siūlytų vi­ soms suinteresuotoms pusėms mokslininkams, politikams ir ver­ slininkams - susivienyti ir paban­ dyti praktiškai įgyvendinti visus sprendimus“, - sakė A. Zuokas.

Jis pabrėžė, kad savivaldybė pri­ ima visus pasiūlymus ir stengsis, kad būtų suformuluotas žinių ekonomikos turinys, atliktos stu­ dijos ir gautas „Saulėtekio slėnio“ bei kitų projektų finansavimas.

Vilniaus universiteto Mate­ matikos ir informatikos fakulte­

2001 m. lapkritis-gruodis

mokslo institucijoms priklausan­ čius žinių ekonomikos branduo­ lius.

Susitikimo dalyvių teigimu, ypač didelę naudą aukštųjų tech­ nologijų ir Vilniaus žinių ekono­ mikos plėtrai turėtų lazerių pra­ monė. Vilniuje yra apie 10 šios srities įmonių, kurių bendra apy­ varta sudaro apie 40-50 mln. li­ tų per metus. Net 95 proc. pro­ dukcijos eksportuojama į pažan­ gių technologijų šalis - JAV, Ja­ poniją, kai kurias Europos vals­ tybes. VU Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros

Renginio dalyviai diskutavo apie Lietuvos genocido dabartį ir at­ eitį, apie inteligentijos vietą šiandieninėje visuomenėje, apie tai, ko­ dėl dabar gyvenimas klostosi ne taip, kaip daugelis jį įsivaizdavo At­ gimimo pradžioje. „U.V." inform

vedėjo akad. Algio Piskarsko teigimu, šią sritį būtina plėtoti iš anksto, nes, Lietuvai įstojus j Eu­ ropos Sąjungą, greitu metu bus galima sulaukti itin didelių inves­ ticijų, kuriomis reikėtų pasinau­ doti.

Lietuvos Respublikos ūkio vi­ ceministro Gedimino Rainio tei­ gimu, investicijų strateginiams Vilniaus žinių ekonomikos plėt­ ros projektams vykdyti reikėtų gauti ne tik iš privataus verslo sektoriaus, bet taip pat tikėtis ir valstybės bei Europos Sąjungos paramos. „Lėšų galima laukti jau 2004 metais“, - sakė G. Rainys.

Seimo narys A. Kubilius patvir­ tino, kad susidomėjimą Vilniuje vykdomais žinių ekonomikos projektais jau yra pareiškęs Pa­ saulio bankas, Britų Taryba bei kai kurios kitos žinomos užsie­ nio šalių finansų bei mokslo įstaigos. ^Apibendrindamas diskusijos rezultatus, VU 1. e. rektoriaus

p. akad. Benediktas Juodka tei­ gė, kad „Saulėtekio slėniui“ įkurti reikalingas bendras valdi­ ninkų, mokslininkų bei verslinin­ kų susitarimas. Susitikimo metu buvo nutarta ne tik įsteigti dar­ bo grupę, kuri rūpintųsi žinių ekonomikos branduolių Vilniu­ je įkūrimu bei plėtra, bet ir suin­ teresuotoms pusėms pasirašyti ketinimų protokolą.

Tai buvo jau trečia sesija, ku­ rios metu Vilniaus savivaldybė, verslininkus bei aukštųjų tech­ nologijų mokslininkus vienijanti asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ svarstė, kaip skatinti naujosios ekonomikos plėtrą Vilniuje. Žiniomis ir aukštųjų technologijų išmanymu parem­ ta naujoji ekonomika yra viena iš sudėtinių Vilniaus vizijos da­ lių, įtrauktų į sostinės strateginį planą.

Parengta pagal „Viešųjų ryšių partneriai“pranešimą spaudai

C

3

Universitas Vilnensis

2001 m. lapkritis-gruodis

Svečiai

_________/

VELSO PRINCAS CHARLESAS SPAUDĖ RANKAS STUDENTAMS Lapkričio 7 d. Vilniaus universitete viešėjo į Lietu­ vą o ficialaus vizito atvykęs Didžiosios Britanijos sos­ to įpėdinis Velso princas Charlesas.

Valandą trukęs princo vizitas seniausioje Lietuvos aukštojoje mokykloje buvo turiningas. Sve­ čias Vilniaus universiteto biblio­ tekos P. Smuglevičiaus salėje ap­ žiūrėjo parodą, aplankė Univer­ siteto observatoriją, Šv. Jonų bažnyčią, senųjų rūmų ansamblį.

Baltojoje salėje princui Charlesui buvo pademonstruoti se­ nosios astronomijos observato­ rijos prietaisai. Bent keturi išli­ kę senosios astronomijos obser­ vatorijos teleskopai pagaminti Anglijoje, Londone, trys iš jų pagaminti žymaus Londono te­ leskopų meistro J. Ramsdeno.

Princas apžiūrėjo teleskopus, pasidomėjo, kaip atliekami ste­ bėjimai. Deja, šiuo metu teles­ kopų objektyvai yra dingę. Rei­ kia paminėti, kad Didžiosios Britanijos ambasada ėmėsi ini­ ciatyvos restauruoti senosios astronomijos observatorijos te­

leskopus, VU jau lankėsi prietai­ sų restauravimo specialistai iš Anglijos, sudaryta apytikslė dar­ bų sąmata. Šio darbo iniciatorius - ankstesnis Didžiosios Britani­ jos ambasadorius Lietuvoje.

Princas Charlesas taip pat do­ mėjosi senaisiais gaubliais ir že­ mėlapiais, eksponuojamais Bal­ tojoje salėje. Jį domino, ar žemė­ lapiai yra tikslūs, kaip jie paga­ minti. Žinoma, ieškojo, kur pa­ vaizduota Anglija.

VU Sarbievijaus kiemelyje princo Charleso laukė gausus būrys studentų. Jie svečią pasiti­ ko ovacijomis. Merginos, no­ rėdamos pasveikinti princą, tie­ siog veržėsi į pirmą eilę. Velso princas dideliu pusračiu apėjo kieme susirinkusius studentus, vieniems paspaudė ranką, kitiems pateikė įvairiausių klausimų. „U.V." inform.

U Naujiko nuotraukos

Lankydamasis VU observatorijoje, princas Charlesas labai domėjosi senaisiais teleskopais.

Princas Charlesas pasirašo VU Garbės svečių knygoje.

VU ANTRĄ KARTĄ LANKĖSI RUMUNIJOS PREZIDENTAS Lapkričio 26 d. Vilniaus universitete lankėsi Rumuni­ jos prezidentas Ionas Ilijesku. Mažojoje auloje jis skai­ tė paskaitą Universiteto ben­ druomenei, studentams, di­ plomatinio korpuso atsto­ vams. Prezidentas kalbėjo apie savo šalies stojimą į Eu­ ropos Sąjungą ir NATO, apie šalims kandidatėms kelia­ mus reikalavimus ir kylan­ čias bendras problemas. Ru­ munijos prezidentas pirmą kartą lankėsi Lietuvoje ir Vil­ niaus universitete 1994 me­ tais. Jis kalbėjo ir apie per tuos metus Lietuvos padary­ tą pažangą, problemas, su kuriomis per tą laikotarpį

susidūrė Rumunija. I.Ilijcsku pabrėžė, kad tarp Lietuvos ir Rumunijos nemažai bendra, turėdamas galvoje praeitį ir dabartinius siekius įstoti j Eu­ ropos Sąjungą, bet paminėjo ir kultūrinius skirtumus, skirtin­ gas tradicijas. Atsakydamas į klausimus prezidentas sakė, kad pripažįsta, jog Lietuva ge­ riau pasirengusi stoti j Euro­ pos Sąjungą, geresni jos eko­ nominiai rodikliai.

Po paskaitos prezidentas apžiūrėjo Universiteto stati­ nių ansamblį, biblioteką ir Šv. Jonų bažnyčią. Atsisvei­ kindamas jis padovanojo bib­ liotekai dvi savo knygas an­ glų kalba.

Rumunijos prezidentas Jonas Ilijesku susitiko su VU akademine bendruomene.

PROFESORIAUS STROBE'O TALBOTTO PASKAITA VILNIAUS UNIVERSITETE Algimantas JANKAUSKAS, TSPMI direktoriaus pavaduotojas

Gruodžio 6 d. Vilniaus universitete viešėjo Jeilio universiteto Globalizacijos studijų centro direktorius, buvęs JAV valstybės sekreto­ riaus pavaduotojas prof. Strobe’as Talbottas.

S.Talbottas yra vienas iš svarbiausių pastarųjų aštuonerių metų JAV užsienio po­ litikos architektų. 19942001 m. jis ėjo valstybės sek­ retoriaus pavaduotojo parei­ gas. S.Talbottas - vienas iš ryškiausių NATO plėtros strategų, 1998 m. pasirašytos JAV ir Baltijos šalių partne­ rystės ir bendradarbiavimo chartijos iniciatorius. S. Tal­ bottas ne kartą lankėsi Lie­ tuvoje. Jis aktyviai padėjo įtvirtinti Lietuvos nepriklau­ somybę, vystyti ekonomines ir karines pajėgas bei stiprin­ ti dvišalius santykius. Už nuopelnus Lietuvai prezi­ dentas Valdas Adamkus S.Talbottą apdovanojo Di­ džiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu.

Viešosios politikos srityje

S. Talbottas pradėjo dirbti po įspūdingos 21 metų karjeros „Time“ žurnale, kuriame ėjo užsienio reikalų korespon­ dento, Vašingtono biuro ve­ dėjo, Valstybės departamen­ to bei Baltųjų rūmų kores­ pondento ir vyriausiojo re­ daktoriaus pareigas. S.Tal­ bottas yra parašęs 6 knygas apie diplomatiją bei JAV ir Sovietų Sąjungos santykius, vertęs ir redagavęs Nikitos Chruščiovo atsiminimus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir po­ litikos mokslų instituto dės­ tytojams ir studentams S. Talbottas skaitė paskaitą „Amerika, Lietuva ir pasau­ lis po rugsėjo 11-osios“. Jis pabrėžė, kad nors ir yra ge­ ografinių ir kitokių kiekybi­ nių skirtumų, JAV ir Lietu­ va turi nemažai bendrumų.

Vienas iš jų, pasak profeso­ riaus, yra tas, kad abi šalys brangina laisvę. Paskaitoje S. Talbottas pažymėjo, kad Lietuva sėkmingai dalyvau­ ja tarptautinėse misijose Balkanuose, aktyviai prisi­ deda kovojant su tarptauti­ niu terorizmu, palaiko gerus santykius su kaimynais.

Buvusio JAV valstybės sekreto­ riaus pavaduotojo prof. Strobe’o Talbotto paskaita VU Senato salėje.

„Akivaizdu, kad narystė NATO ir ES šioms organi­ zacijoms būtų tik naudin­ ga“, - pabrėžė S. Talbottas.

Paklaustas, kaip įsivaizduo­ ja kitą NATO plėtros etapą, profesorius teigė tikįs, kad kitas plėtros etapas apims kelias valstybes, taip pat ir Baltijos šalis.

Vienas iš S. Talbotto vizi­ to Lietuvoje tikslų buvo plės­ ti Jeilio ir Vilniaus universi­ tetų bendradarbiavimo san­ tykius.

V. Naujiko nuotrauka

Filologijos fakulteto Sarfrievijaus kiemelyje svečią sveikino studentai.

NYDERLANDŲ PREMJERO VIZITAS VU Dviejų dienų darbo vizito į Lietuvą atvykęs Nyderlandų ministras pirmininkas Willemas Kokas po susitikimų su Lietuvos prezidentu, ministru pirmininku spalio 30 d. lankėsi ir VU. W. Kokas skaitė paskaitą „Naujoji ateitis: iššūkiai Lietuvai ir Europai“. Svečias kalbėjo apie ES ir NATO plėtrą, neabejojo, kad netrukus Lietuva taps šių sąjungų nare, analizavo galimus teroro prieš JAV padarinius, aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus.

4

Universitas Vilnensis

C

2001 m. lapkritis-gruodis

Sukaktys

MEDICINOS FAKULTETAS PAŽYMĖJO 220 METŲ SUKAKTĮ Lapkričio 23 d. Nacionaliniame dramos teatre, Vilniuje, iškilmingu Vilniaus universiteto (VU) Medi­ cinos fakulteto tarybos posėdžiu prasidėjo Fakulteto 220 metų jubiliejui skirti renginiai.

Lapkričio 24 d. Vilniaus universitete vyko Medicinos fakulteto mokslinė-praktinė konferencija „Pra­ eitis, ateitis, dabartis".

Fakulteto sukakties minėjime dalyvavo buvę ir dabartiniai jo darbuotojai, svečiai iš Švedijos Gete­ borgo universiteto. Sveikinimus atsiuntė LR prezidentas Valdas Adamkus ir LR Seimo narys prof. Ro­

landas Pavilionis.

VU Medicinos fakultetas įkurtas 1781 metais. Dabar jame yra 5 katedros, 8 centrai, 28 klinikos, 3 laboratorijos, muziejus.

Fakultete dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, studijuoja daugiau kaip 900 studentų, yra apie 40 dokto­ rantų bei specializuojasi daugiau kaip 500 gydytojų rezidentų. Pokario metais Fakultetas parengė beveik

7000 gydytojų, iš viso - jau daugiau kaip 10 000.

dinės ir išorinės integracijos, atvirumo skatinimo, orienta­ cijos j teikiamų paslaugų var­ Bene pirmą kartą iškil­ totoją bei idėjų resursų pa­ mingas VU Medicinos fakul­ ieškos. „Fakulteto kito de­ teto tarybos posėdis pradė­ šimtmečio užduotis - įvykdy­ tas su muzika: akademinę vi­ ti šias nuostatas. Turime įro­ suomenę pasitiko Lietuvos dyti, kad esame pajėgūs tap­ muzikos akademijos styginių ti lygiaverčiais kitų universi­ kvintetas. tetų partneriais, būti atviri Fakultetą ir medikus svei­ visuomenei, naujovėms“, kino 1. e. rektoriaus p. akad. kalbėjo dekanas.

Benediktas Juodka. Primi­ Doc. D. Pūras didžiavosi pa­ nęs garbingą Universiteto ir siekimais: Medicinos fakul­ Fakulteto praeitį ir linkėda­ tetas jau pajėgus rengti aukš­ mas didžiausios sėkmės, tos kvalifikacijos specialis­ akad. B. Juodka pabrėžė, tus, bendradarbiaujama su kad šiandien Fakultetui ke­ užsienio šalių partneriais. liami svarbūs ir reikšmingi Nerimą kelia bendra sveika­ uždaviniai: medikams patiki­ tos būklė Lietuvoje: savižu­ mos žmonių sveikatos ir gy­ dybės, narkomanija, stresai; vybės. Lietuvoje daugėjant taip pat neaiškūs mokslo pri­ aukštųjų mokyklų šiandieni­ oritetai, lėšų trūkumas, stu­ niam Fakultetui reikia kovoti dentų nuogąstavimai dėl ir už studentus, nes , anot miglotos ateities. akad. B. Juodkos, „eilės į „Minint jubiliejų gera pro­ medicinos specialybę jau ga ne tik prisiminti garbingą baigėsi“. praeitį, bet ir išnagrinėjus Medicinos fakulteto deka­ dabarties problemas pa­ nas doc. Dainius Pūras trum­ žvelgti į ateitį, užmegzti toli­ pai pristatė Fakulteto viziją mesnius bendradarbiavimo ir misiją pasitinkant saitus su kitomis Lietuvos XXI amžiaus iššūkius. Sėk­ bei užsienio aukštosiomis mės formulė, anot jo, suside­ mokyklomis“, - sakė Medi­ da iš kelių komponentų: vi- cinos fakulteto dekanas.

Pasak jo, šiandien Medicinos fakultetas siekia rengti aukščiausios kvalifikaci­ jos gydytojus ir kitus svei­ katos prie­ žiūros spe­ cialistus, ku­ Į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą paminėti VU rie atitiktų Medicinos fakulteto 220 metų sukaktį Europos Sąsusirinko garbūs šalies medikai.

Liana BINKAUSKIENĖ, Vilmantė ŽVINYTĖ

Medikus sveikina i. e. rekto­ riaus p. akad. Benediktas Juodka.

jungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimus.

Be to, VU klinikos siekia teikti aukščiausios kokybės sveikatos priežiūros paslau­ gas visiems šalies gyvento­ jams.

Medicinos fakultetas arti­ mai bendradarbiauja su Šve­ dijos Geteborgo universite­ tu. Universiteto atstovas prof. Goranas Bondjersas kalbėjo apie sveiką visuome­ nę, kurią galima išugdyti ži­ niomis ir mokymu. „Sveika­ tos priežiūra yra visiškai pri­ klausoma nuo mokslo. Labai panašu, kad XXI amžius ga­ li tapti biomedicinos aukso amžiumi“, - sakė profeso­ rius. Anot svečio, universite­ tiniai sveikatos priežiūros centrai ateityje turėtų tapti kertiniais naujos sveikatos apsaugos strategijos akmeni­ mis. Jis pabrėžė, kad univer­ sitetai bei moksliniai institu­ tai privalo rūpintis moksli­ niais tyrimais. G. Bondjersas taip pat kalbėjo apie Gete­ borgo universiteto proble­ mas: atskirų šakų biudžeto,

mokėmės ir dirbome Lietu voje“, - kalbėjo G. Bielkauskas.

Pirmą kartą buvo parody­ tas filmas apie Fakulteto me­ dikų gyvenimą. Dar 1968 m. pradėtą kurti filmą šiandien galima būtų žiūrėti 8,5 valan dos. Parinkti įdomiausi kad rai per 16 min. daugeliui me dikų priminė jaunystę: stu dijos, kolūkiai, pirmoji iš­ vyka į stažuotę Vokietijoje, moksliniai darbai, pirmosios širdies persodinimo operaci jos ir kultūrinis medikų gy­ venimas: grojantis saksofonu dabartinis Sveikatos apsau

studentų mažinimą, stagna­ ciją; pristatė medicinos mokslo tyrimų organizaciją, veikiančią jų universitete Sahlgreno akademiją, kuri aprėpia 16 skirtin­ gų mokymo progra­ mų. „Privalome ge­ L. e. rektoriaus p. akad. B. Juod­ rinti bendradarbia­ ka Vilniaus universiteto tarybos vimą su kitomis padėkos raštais apdovanojo sveikatos priežiū­ ros įstaigomis, daly­ šiuos medikus: tis pasiekimais, at­ prof. Vytautu Joną Sirvydį; sižvelgti į jų patirtį prof. Algimantą Justinu Bubnj; ir žinias“, - akcen­ tavo svečias. prof. Vytautą Joną Triponj; Medicinos fakul­ prof. Algimantą Raugalę; tetą sveikino ir stu­ dentai. „Daug kas prof. Egidijų Vytautą Barkauską; mūsų gailisi, sako: prof. Vytautą Basį; „Ko jūs čia stojote, prof. Vidą Zvironaitę; nerasite darbo“,ki­ ti tvirtina priešin­ prof. Algimantą Irnių; gai: „Pavydime prof. Balį Dainį; jums, turite daug prof. Ireną Balčiūnienę; galimybių mokytis, dirbti“. Mums pa­ doc. Rom^ Bašinską; tiems vieną dieną doc. Joną Balsį; atrodo, kad visas prof. Gintautą Jurgį Česnį; pasaulis - po kojo­ mis, o kitą dieną jau prof. Zitą Kučiriskietię; norisi skristi toli to­ doc. Dainių Būrą. li. Mat nuotaika dingsta net ir neat­ sakius į paprasčiau­ sią dėstytojo klausi­ mą“, - studentų vardu tiki­ gos ministras R. Dobrovols­ no Gintautas Bielkauskas. kis, dainuojantis buvęs Fa­ Būsimi medikai ragino dės­ kulteto dekanas prol. tytojus dažniau paskatinti, G. Česnys... padėti, pagirti juos žengiant Po iškilmingų sveikinimo pirmuosius žingsnius į sudė­ kalbų svečiai buvo pakvies­ tingą medicinos pasaulį. ti pasivaišinti furšete bei pa­ „Stenkimės visi, kad galėtu­ žiūrėti Gyčio Padegimo re­ me didžiuotis studijavę Vil­ žisuoto spektaklio „Lugnaniaus universitete ir baigę zado šventės šokiai“.

Medicinos fakultetą, kad ga­ lėtume išdidžiai sakyti, jog V. Naujiko nuotr v

2001 m. lapkritis-gruodis

5

Universitas Vilnensis --------------------------------------------------------------------

DEKANAS DOC. DAINIUS PŪRAS NORĖTŲ, KAD

MEDICINOS FAKULTETAS ATEINANTĮ DEŠIMTMETĮ IR TURINIU, IR FORMA TAPTŲ MODERNIU

EUROPOS UNIVERSITETO FAKULTETU „...Quare cum e ųuatuor Collegiis, quae in totidem facultatibus universum scientiarun orbem complectuntur in has Universitate Medicum deesset antiguitus, ita illud bodie constitutum ėst..." „...Kadangi iš keturių kolegijų, kurios paprastai sudaro visą fakultetinį mokslų komplektą, iš seno trūko mūsų Universitetui medicininės, tai šiandien ir ši jau yra įsteigta..."

Tai ištrauka iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiosios mokyklos rek­ toriaus Martyno Počobuto 1781 m. lapkričio 24 d. pasakytos kalbos, skirtos nau­ jųjų mokslo metų pradžiai. Ši data ir laikoma Medicinos fakulteto, tada vadinto Medicinos skyriumi (Collegium medicum), pradžia.

POKALBIS SU MEDICINOS FAKULTETO DEKANU DOC. DAINIUMI PURU dų. Šių sudėtingų procesų smaigalyje yra akademinė me­ dicina, t. y. Vilniaus universiteto Medi­ cinos fakultetas ir Kauno medicinos universitetas.

Jubiliejus visada yra gera proga ne tik visiems susirink­ ti ir pasidžiaugti, bet ir trumpam stabtelėjus pamąs­ tyti, kokia kryptimi einame, ar nereikia peržiūrėti kai kurių prioritetų bei verty­ bių. Juo labiau kad šiuo metu medici­ nos aukštasis mokslas visame pa­ saulyje stipriai kei­ čiasi. Medicinos fa­ kultetas gyvena ne pačius geriausius MF dekanas doc. D. Pūras, tikėdamasis geresnės laikus, ir mes į tai Fakulteto ateities, nevengia nepopuliarių sprendimų. turime žiūrėti filo­ sofiškai - tai krizė, Prieš 10 metų, minint Medicinos po kurios prasidės naujas pakili­ fakulteto 210 metųjubiliejų, tuome­ mas. Bet tam reikalingas mūsų tinis Medicinos fakulteto dekanas ryžtas naujai pažvelgti į svarbius prof. Gintautas Česnys atvirai kal­ dalykus - ar tai būtų medicinos bėjo: „Fakultetas išaugo, tačiau ma­ studijos, medicinos mokslas, san­ terialinė bazė, mokymo galimybės tykis su gydymo įstaigomis, rezi- ne. Didėjo kiekybė, bet prarado­ dentūra, ar Fakulteto struktūra ir me kokybę“. Kaip apibūdintumėte kadrų politika. Užuot verkšlenę, šiandieninę Medicinos fakulteto kad nėra pinigų, turime būti ak­ padėtį? tyvesni inicijuodami naujus po­ Manau, kad toks apibūdini­ žiūrius ir projektus, nes šis laik­ mas tiktų ne tik VU Medicinos metis negailestingas pasyvie­ fakultetui, bet ir daugeliui Lietu­ siems. vos institucijų, visai Lietuvai. Pas­ Dekano pareigas einate nuo tarieji dešimt metų buvo labai 2000 m. sausio 3 dienos. Kokias re­ svarbūs, reikšmingi, bet kartu la­ formas įvykdėte per šį laikotarpį? bai sudėtingi, prieštaringi. Paaiš­ Priešrinkiminėje kalboje tvirti­ kėjo, kad lengviau pakeisti fasa­ nau, kad Fakultetas pribrendo ko­ dą, negu viduje vykstančius pro­ kybinėms permainoms, kad priva­ cesus, lengviau didinti kiekybę, lome peržiūrėti Fakulteto veiklos negu gerinti kokybę. 1991— turinį ir formas. Jau pirmais mė­ 2001 m. Medicinos fakulteto dės­ nesiais teko pasirinkti nepopulia­ tytojai ir mokslininkai aktyviai rius sprendimus, nes dėl anksčiau dalyvavo pertvarkant sveikatos vykusio etatų didinimo pasiekėme sistemą, kuriant Universiteto kli­ kritinę ribą, grėsė bankrotas, nikas ir ligoninę, įtvirtinant rezi2000 m. sausio mėnesį darbo už­ dentūrą. Bet baigiantis šimtme­ mokesčio fondas viršijo realias pa­ čiui ir tūkstantmečiui darėsi aiš­ jamas 200 000 Lt. Gavęs rektora­ ku, kad Lietuvos sveikatos siste­ to nurodymą neviršyti realaus biu­ ma, nepaisant bandymų ją refor­ džeto, suvokiau tai kaip gerą pro­ muoti, sunkiai serga ir kad reikia gą pradėti studijų programų per­ rimčiau ieškoti jos gydymo meto­ žiūrą. Ne paslaptis, kad Medicinos

fakultete, kuris yra savotiškas ,Žvaigždynas“, studijų programos buvo plėtojamos remiantis profe­ sorių poreikiais - jei dėstytojui rei­ kia svarbaus etato, tai jam turi būti suteiktas atitinkamas skaičius au­ ditorinių valandų. 2000 m birželį įvyko pirmasis reorganizavimo etapas, buvo panaikinta apie 70 etatų, ir tai pavyko padaryti neatleidžiant žmonių. Paprasčiausiai klinikų dėstytojai pradėjo dirbti ne visu etatu, o 0,25-0,75 etato. Aiš­ ku, gaila, kad dalis Fakulteto pro­ fesorių ir dėstytojų suvokia vyks­ tančius procesus itin egocentriškai ir paviršutiniškai - kaip „Fakulte­ to žlugdymą, uždarymo procesą, prarandamas pozicijas“. Kita ver­ tus, prasidėjusi diskusija yra labai įdomi, nes kalbama apie pagrin­ dinius aukštojo mokslo ir medici­ nos raidos klausimus.

Remiami Atviros Lietuvos fondo ir kitų partnerių, skatina­ me atvirumo procesus Fakultete, į diskusijas įtraukiame studentus, rezidentus bei mūsų partnerius (Sveikatos apsaugos ministeriją, Kauno medicinos universitetą, užsienio partnerius), skatiname juos dalyvauti priimant sprendi­ mus. 2001 m. vyko dar vienas re­ organizacijos etapas - iš esmės at­ naujintos studijų programos, su­ kurta nauja stojimo į rezidentūrą tvarka. Gruodžio mėnesį, prieš pat jubiliejų, baigėme didžiulį darbą - trijų studijų programų (medicinos, visuomenės sveika­ tos ir stomatologijos) savianalizę, dabar laukiame tarptautinio ver­ tinimo. Prasidėjo ir mokslo insti­ tutų integracija į VU. Tarp jų net trys medicinos krypties insti­ tutai: Lietuvos onkologijos cen­ tras, Eksperimentinės ir kliniki­ nės medicinos institutas, Imuno­ logijos institutas. Tai labai svarbus procesas, stiprinantis VU akade­ minę mediciną. Tai kūrybiškas procesas, nes institutai bus juri­ diniai asmenys, nepavaldūs nei Universitetui, neijuo labiau Me­ dicinos fakultetui. Todėl reikės ieškoti partnerystės ryšių, kurie skaidrintų studijų procesą ir me­ dicinos mokslo plėtrą. Be to, šiuos finansinius metus po ilgos per­ traukos tikimės baigti be finansi­ nių įsiskolinimų.

Visos paminėtos reformos tik apšilimas. Norėčiau, kad Fa­ kultetas būtų atnaujintas iš esmės - ir turiniu, ir forma taptų Euro­ pos universiteto moderniu fakul­ tetu. Tam turi būti skirtas atei­ nantis dešimtmetis.

Ar Medicinosfakultetas pajėgus rengti profesionalius gydytojus ? Ar pakanka dėstytojų specialistų, įran­ gos, mokymo medžiagos?

Medicinos fakultetas pajėgus rengti gerus specialistus. Tiesa, iki šiol mūsų stipriausia vieta buvo ta, kad rengėme ir dabar rengia­ me gerus klinicistus, o nūdiena reikalauja rengti „žvaigždučių“ gydytojus - jie turi mokėti profe­ sionaliai bendrau ti, būti bendruo­ menės lyderiai, vadybininkai, mo­ kėti priimti sudėtingus sprendi­ mus, kurie būtų ir etiškai, ir eko­ nomiškai pagrįsti.

Esame jau senokai išaugę iš Medicinos fakulteto pavadinimo, faktiškai mes - Medicinos ir svei­ katos mokslų fakultetas, nes ren­ giame medicinos, stomatologijos, visuomenės sveikatos, slaugos ir kineziterapijos specialistus, ne tik gydytojus.

Ar skiriasi mediciną studijuo­ jantis jaunimas nuo kitų fakultetų studentų? Kuo? Manau, kad iš esmės nesiskiria.

Sukurta daug mitų apie medicinos studijas ir medikus. Dauguma tų mitų visai neatitinka realybės. Per daug kalbama apie kažkokį pa­ šaukimą - kodėl atvirai nepasa­ kius, kad ankstesniais dešimtme­ čiais į mediciną buvo veržiamasi pirmiausiai dėl šios profesijos prestižo ir gero (neoficialaus) už­ darbio. Štai toje „vertybių sistemo­ je“ ir prasidėjo sveikatos sistemos

problemos, kurių rezultatus turi­ me šiandien. Nereikia jaudintis, kad dabar į mediciną yra nebe toks didelis konkursas kaip seniau ir kad stoja vidutinio kontingento jaunuoliai. Dabartiniai stojantieji yra pakankamai normalūs, t. y. ne paties aukščiausio lygio ir ne pa­ čių svarbiausių tėvų, ir gal jiems nebus tragedija, jeigu rezidentūra ar darbas bus pasiūlyti rajono, o ne miesto ligoninėje.

Kaip Medicinosfakultetas pami­ nėjo 220 metų jubiliejų?

Paminėti buvo skirta lapkričio 23 d. - Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyko iškilmingas VU MF tarybos posėdis, dalyva­ vo visi Fakulteto darbuotojai, ve­ teranai, VU Senato nariai, sve­ čiai. Kitą dieną surengėme kon­ ferenciją, skirtą medicinos studi­ jų ir mokslo problemoms nagri­ nėti. Joje, be mūsų žmonių skai­ tytų pranešimų, kalbėjo KMU rektorius prof. V. Grabauskas, Geteborgo universiteto ir Karolinska instituto vadovai. Beje, Ge­ teborgo universitete šiemet baig­ ta radikali transformacija, į vie­ ną darinį - akademiją - sujungu­ si tris medicinos krypties fakulte­ tus, mokslo institutus ir ligonines.

Net švedai supranta, kad permai­ nos turi vykti nuolat.

Ar 220 metų jubiliejus turi įta­ kos Fakulteto šiandienai?

Be jokios abejonės - ir šiandie­ nai, ir rytdienai. Tik nuolatinė praeities ir dabarties analizė lei­ džia tikėtis sėkmės ateityje.

Kalbėjosi Vilmantė Zvinytė V Naujiko nuotrauka

Medicinos fakulteto 220metų jubiliejaus proga Įteikti

padėkos raštai užgerų darbą šiems Universiteto darbuo­

tojams: 1. Doc. Eugenijui Broslavskiui (Infekcinių ligų klinika);

2. Doc. Danutei Speičienei (Gastroenterologijos ir dietologi­ jos klinika);

3. Mokslo darbuotojui Mindaugui Minderiui (Atstatomosios

ir plastinės chirurgijos klinika); 4. Kazimierui Meškėnui - Medicinos istorijos ir informacijos centro laborantui;

5. Doc. Bronislavui Tilindžiui - Farmakologijos ir mikrobiolo­ gijos katedros vedėjui;

6. Prof. Povilui Gaideliui (Farmakologijos ir mikrobiologijos ka­ tedra);

7. Doc. Alvydui Juocevičiui (Reabilitacijos ir fizioterapijos cen­

tras); &. Bronei Noreikienei - Medicinos istorijos ir informacijos cen­ tro reikalų tvarkytojai; 9. Doc. Petrui Žebrauskui (Fiziologijos, biochemijos ir labora­

torinės medicinos katedra);

10. Doc. Ramunei Dikčiūtei (Fiziologijos, biochemijos ir labo­ ratorinės medicinos katedra); 11. Doc. Janinai Birutei šimkūnienei (Higienos katedra); 12. Doc. Juozapui Butkui (Bendrosios terapijos ir reumato­

logijos klinika); 13. Doc. Jūratei šipylaitei (Pirmoji anesteziologijos ir reani­ matologijos klinika);

14. Birutei Kanevičienei - Pirmosios anesteziologijos ir reani­

matologijos klinikos laborantei; 15. Doc. Aliui Baubliui - Antrosios anesteziologijos ir reani­

matologijos klinikos vedėjui;

16. Doc. Janinai Editai Janulionytei (Propedeutikos ir slau­

gos studijų centras); 17. Prof. Petrui Kalteniui - Pediatrijos centro vedėjui; 13. Marijai Virketienei - širdies chirurgijos klinikos raštvedei.

Medicinos fakulteto dekanas doc. dainius PŪKA5

6

Universitas Vilnensis

C

2001 m. lapkritis-gruodis

Konferencijos

________ '_____>

KANADOS MOTERS VAIDMENS IR PROBLEMŲ APŽVALGA KONFERENCIJOJE „KANADOS MOTERYS" požiūrio taškus atspindinčią programą.

Moters vaidmens reikšmę Kanados kultūrinėje, socialinėje ir politinėje san­ klodoje, jos akistatą su dėl istorijos rai­ dos kintančiais visuomenės mitais ir nuostatomis bandė apibrėžti ir įvertinti literataį kultūrologai, filosofai ir politi­ kai iš 11 šalių.

Renginio sėkmę akademiniu požiū­ riu lėmė konstruktyvus ir nuoseklus konferencijos organizacinio komiteto, vadovaujamo Kanados kultūros studi­ jų VU įkūrėjos dr. Reginos SiniūtėsAyre, darbas bei finansinė Kanados Vy­ riausybės, atstovaujamos Kanados am­ basados Rygoje ir jos skyriaus Vilniuje, parama.

Konferencijos dalyvius šiltai pasvei­ kino Filologijos fakulteto dekanas prof. Bonifacas Stundžia, aktyviai daly­ vauti diskusijose kvietė Anglų filologi­ jos katedros vedėja dr. įneša Šeškaus-

Jūratė BUTKUTĖ, FilF Anglų filologijos katedra Vilniaus universiteto Filologijos fa­ kulteto dėstytojai ir studentai vargu ar išdrįstų Kanadą pavadinti „neatrasta že­ me“. Įvairūs renginiai apie šią šalį kiek­ vienais metais sukviečiantys gausų be­ sidominčiųjų Kanados kultūra būrį virsta tradicija. Pernai vykusioje tarptau­ tinėje Kanados šalityros konferencijo­ je, pristačiusioje šį kraštą įvairiais filolo­ gijos, socialinių, politikos mokslų, me­ ninės veiklos aspektais, gimė idėja ant­ ram renginiuį skirtam apžvelgti Kana­ dos moterų problemas. Spalio 6 d. An­ glų filologijos katedros surengta vienos dienos konferencija „Kanados mote­ rys“ atskleidė nagrinėjamos temos ak­ tualumą akademinei visuomenei ir pa­ teikė auditorijai dinamišką, įvairialypius

kienė. Kanados šalityros konferencijų tradicijos tęstinumu nuoširdžiai džiau­ gėsi pirmojo renginio kuratorius, Kana­ dos kultūros studijų Šiaurės asociacijos sekretorius iš SuomijosTbrku universi­ teto dr. Keithas Battarbee.

Atsižvelgiant į gana aštriai ir kartkar­ tėmis vienpusiškai šiuolaikinės visuo­ menės reiškiamą moters klausimo po­ lemiką, konferencijos pranešimaį pri­ statyti anglų ir prancūzų kalbomis, pa­ sižymėjo brandžiomis ir intriguojančio­ mis įžvalgomis. Per įžanginę sesiją pa­ grindiniai prelegentai Dominique’as Rossettį atstovaujantis Kanados amba­ sadai Rygoje, irdr. Isobel Grundy, gar­ si Albertos universiteto Edmontone mokslininkė, savo kalbose nužymėjo nelygų, dramatišką ir stebinančiai drą­ sų Kanados moters, kaip visuomenės veikėjos, kelią, supažindino klausytojus su Kanados moterų grožinės literatū­

ros pasiekimais naujai besiformuojan­ čių žanrų kontekste, įvardijo jų akivaiz­ džią įtaką šalies daugiasluoksnės kultū­ ros sklaidos procesui.

Po pietų vykusiose konferencijos sesijoje įvairūs pranešėjai toliau plėtojo minėtus aspektus, aptardami kurian­ čių ar anksčiau kūrusių Kanados mo­ terų literatūros bei dailės darbus, išsi­ skiriančius individualumu ir novatoriš­ kumu. Klausytojai susipažino su šių dienų rašytojų Arithos van Herk, Nellie McClung ir Janice Kulyk Keefer kūryba. J. K. Keefer dalyvavo pirmo­ joje Kanados studijų konferencijoje.

Ypač įdomų ir informatyvų pranešimą apie garsią originalių pažiūrų kanadie­ tę dailininkę Emily Carr, savo kūrybo­ je derinusią prieštaringų meno srovių stilius ir tematikas, pateikė konferen­ cijos dalyvė iš Prancūzijos Mišelio Montenio universiteto dr. Marie-Lise Paoli.

Daugelis kalbėtojų išsamiai nagrinė­ jo Kanados žiniasklaidos sukurto mo­ terų įvaizdžio klausimus, stereotipinio moters vaidmens visuomenėje forma­ vimo principus, vyravusius XIX bei XX a. ir įsigalėjusius šiandien. Tyla bu­ vo pateikiama kaip vienintelė moters balso išraiška visuomenėje, ku rioje pa­

grindinius socialinio, politinio ir ekono­ minio elgesio kodeksus kūrė vyrai. Sva­ rios individualios kūrybinės moters jė­ gos iškėlimas ir įvertinimas XX a. pa­ baigoje paminėtas daugelyje praneši­ mų, parengtų Kanados, Islandijos, Šve­ dijos, Danijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų šalių prelegentų.

Taip pat buvo aptartas mote rų vaid muo įvairiose lingvistinėse aplinkose, at­ spindint Kanados prancūzakalbiųiranglakalbių moterų socialinės padėties skirtumus.

Paskutinį konferencijos pranešim skaitė Kanados studijų programos kū­ rimo vadovė iš Briuselio Lucette No bell. Ji pateikė dalykišką ir plačią Ka­ nados šalityros ku rsų apžvalgą ir mote­ rų mokslininkių įtaką juos kuriant bei skleidžiant. Kanados ambasados Lietu voje surengtaspriėmimas Universitetu kavinėje užbaigė šį informatyvų rengi nį paskatinusį ne vieną dalyvį įsitraukti į ilgai trukusius debatus ir pradėti akty viau domėtis šios šalies kultūra ir tradi rijomis.

Kita Kanados studijų konferencija pavadinta „Tautinis identitetas Kana­ doje ir daugiasluoksnė kultūra“, numa tyta 2002 m. spalio 5 d.- Kanados Pa dėkos dieną.

LIETUVOS POLITINES KULTŪROS IR RAIDOS TENDENCIJOS Lapkričio 23 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) vyko metinė VU TSPMI ir Lietuvos politologų asociacijos konferencija „Lietuvos politinė kultūra: stereotipai ir raidos tendencijos". Pagrindinis konferencijos tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos vi­ suomenės vertybines orientacijas bei nustatyti dominuojantį Lietuvos politinės kultūros tipą. konferencijos tema pasirinkta ne­ atsitiktinai. Šią temą pasirinkti pir­ miausia paskatino akademinis in­ teresas. Lietuvos politinė kultūra yra vienas iš prioritetinių Instituto mokslinių tiriamųjų darbų. 1994 m. ir 1999 m. VU TSPMI atlikti em­ piriniai tyrimai jau pristatyti plačia­ jai visuomenei - jų rezultatus ana­ lizavo konferencijos pranešėjai.

Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus bei 1. e. Vilniaus universiteto rektoriaus p. Benedik­ tas Juodka. Sveikinimo kalboje pre­ zidentas V. Adamkus pažymėjo, kad „politikos mokslų raida Lietuvoje sutapo su demokratinės santvarkos stiprėjimu“, o Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto įkūri­ mas paspartino politologijos raidą.

Prezidentas paragino politologus „pereiti nuo politinės didaktikos prie politinės analizės, nuo viena­ dienių įvykių vertinimo - prie vals­ tybei ir tautai svarbių procesų aiški­ nimo“ ir pakvietė „daugiau dėme­ sio skirti konkrečioms valstybės ir vi­

Kristina VAIČIŪNAITĖ, VU TSPMI Projektų ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Pradėdamas konferenciją, VU TSPMI direktorius Raimundas Lo­ pata pažymėjo, kad šios metinės

F:

Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus sveikinimas.

Studentų organizacijos

suomenės raidos problemoms“.

L. e. rektoriaus p. Benediktas Juod­ ka sveikindamas susirinkusiuosius džiaugėsi, kad Vilniaus universite­ te pirmajame prieš dešimt metų pradėta dėstyti politologijos discip­ lina bei įkurtas Tarptautinių santy­ kių institutas.

Pirmoje konferencijos sesijoje „Politinė kultūra visuomenės kai­ tos sąlygomis“ susirinkę politologai nagrinėjo posovietinio paveldo, nekonvencinio elgesio įtaką Lietuvos politinės kultūros raidai. Antroje konferencijos sesijoje „Politinė kultūra iržiniasklaida: įtaka verty­ binių orientacijų formavimui“ po­ litologai ir žurnalistai diskutavo apie žiniasklaidos įtaką formuojant visuomenės nuomonę ir kontro­ liuojant visuomenės nuostatas po­ litikos atžvilgiu. Viešosios nuomo­ nės kaita dėl Lietuvos narystės Eu­ ropos Sąjungoje ir NATO buvo analizuojama trečioje sesijoje „Lie­ tuvos gyventojų vertybinės nuosta­ tos dėl Euro-atlantinės integraci­ jos“.

Per dešimtį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto gyvavimo metų tapo akivaizdu, kad institutui reikalinga priklausomybe jam grindžiama studentiška organizacija. Ini­ ciatyvą ir norą veikti rodo nemaža studentų dalis, taigi būtina, kad tų pačių interesų bei studijų krypties vienijami žmonės galėtų save identifikuoti su jiems bendra studentiška organizacija.

Be nd ros profesinės pakraipos studentų telkimas, jų formalus, o ypač neformalus tarpusavio bendravimas, visą gyvenimą trunkančių ryšių su stu­ dentiška organizacija palaikymas, ko gera, yra aktualūs tiek, kiek gyvuoja universitetai. VU TSPMI studentai įsitikinę, kad sėkmingai kūtybiškai pri­ taikius korporacijų veiklos modelį bū­

Konferencijoje dalyvavo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto, KTU Politikos ir viešojo administra­ vimo instituto, KU Socialinių moks­ lų fakulteto dėstytojai bei studentai, Lietuvos politologų asociacijos na­ riai, politinių partijų, Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, žurnalistai.

Konferencijoje taip pat paskelbti ir apdovanoti geriausios 2001 m. politikos mokslų publikacijos konkurso nugalėtojai.2001 m. geriausiomis mokslinėmis publikacijomis pripažintos KTU Poli­ tikos ir viešojo administravimo institu­

to docentės Imtinos Matonytės mono­ grafija „Posovietinio elito labirintai“ bei Klaipėdos universiteto prorektoriaus Vaidučio Laurėno monografija „Nor­ malios politikos genezės atvejis“ 2001 m. geriausia mokymo priemone pripažinta VU TSPMI docentės Jūra­ tės Novagrockienės paskaitų konspek­ tas „Politikos mokslo pagrindai“.

2002 m. vasario 7 d. VU TSPMI švęs dešimties metų jubiliejų. Šia

metine konferencija Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu­ tas pradėjo renginius, skirtus de­ šimtmečio jubiliejui.

Autorės nuotr

j---------------------------------------------------------------------

KORPORACIJA „RePublica" SIEKS PUOSELĖTI STUDENTIŠKAS TRADICIJAS

Gabrielė PETRAUSKAITĖ

Metinėje VU TSPMI ir Lietuvos politologų asociacijos konferencijoje „ Lietuvi > politinė kultūra: stereotipai ir raidos tendencijos“ dalyvavo daug garbių svečių

tų prisidėta prie dar labai jauno insti­ tuto tradicijų ir jį baigusių bei jame besimokančių žmonių ilgalaikių ryšių kūrimo. Korporacijoje tikimasi sėk­ mingai suderinti asmeninę iniciatyvą su puoselėjamu bendruomeniškumo jausmu.

2000 m. pabaigoje grupė VU .TSPMI bakalauro ir magistro stu­ dijų studentų nutarė įkurti tokią orga­ nizaciją. Buvo nuspręsta sukurti visuo­ meninės nepolitinės organizacijos įsta­

tus bei priimti juos steigiamojoje suei­ goje, kuri įvyko 2001 metų rugsėjo 2 dieną. Sueigoje buvo priimti korpo­ racijos „RePublica“ įstatai ir išrinkta ta­ ryba, kuri turės rūpintis tolimesne or­ ganizacijos veikla ir įstatuose numaty­ tų tikslų įgyvendinimu.

Korporacija „RePublica“ yra sava­ rankiška nepolitinė visuomeninė or­ ganizacija, jungianti Vilniaus univer­ siteto Tarptautinių santykių ir politi­ kos mokslų instituto bakalauro studi­

jų dieninio skyriaus studentus, VU TSPMI politikos mokslų baka­ laurus, taip pat VU TSPMI magist­ rantus, VU TSPMI bakalauro studi­ jų alumnus ir VU TSPMI alumnus.

Korporacijos „RePublica“ tikslai— puoselėti VU TSPMI bendruomenę ir palaikyti ryšius su buvusiais ir esa­ mais VU TSPMI studentais, telkti VU TSPMI studentus kurti demok­ ratinę, teisinę, pilietinę Lietuvos vi­ suomenę, reprezentuoti ir puoselėti instituto įvaizdį visuomenėje. Korpo­ racijos nariai užsibrėžė siekti, kad bū­ tų sudalytos tinkamos sąlygosTSPMI studentų mokymuisi, jų dvasiniams ir socialiniams-ekonominiams porei­ kiams.

Korporacija, siekdama užsibrėžtų tikslų ir uždavinių, atstovauja savo na­ riams ir gina jų interesus valstybės ins­ titucijose, visuomeninėse organizaci­ jose ir judėjimuose, bendraujant su

Vilniaus universiteto ir VU TSPMI administracija, palaiko ryšius ir ben­ dradarbiauja su Lietuvos aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių studen­ tų korporacijomis bei giminingomis organizacijomis bendrų interesų sri­ tyjeKorporaciją „RePublica“ sudaro juniorai, senjorai ir filisteriai. Jumorai - TSPMI bakalauro studijų dieninio skyriaus pirmo kurso studentai, davę juniorų priesaiką. Senjorai - TSPMI bakalauro studijų dieninio skyriaus studentai, taip pat magistrantai, viene­ rius me tus bu vę ju n forais be i d avęfse njorų priesaiką. Filisteriai- buvę senjo­ rai.

Savo veikla korporacija „RePubli­ ca“ stengsis palaikyti istoriškai nusisto­ vėjusias ir kurti naujas studentiškas tra­ dicijas. Tikimasi, kad šią idėją palan­ kiai priims ir parems Lietuvos studen­ tija.

2001 m. lapkritis-gruodis

Univcrsitas Vilnensis

7

Svarbi informacija J----------------------------------------

Profesorė Edita Jasinskienė

VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOS SKAITYTOJAMS Bibliotekoje pradėta eksploatuoti ALEPH sistemos skaitytojų ap­ tarnavimo posistemė. Nuo gruodžio 1 d. internetu iš bet kurios dar­ bo vietos galite užsisakyti leidinius iš elektroninio katalogo, o bib­ liotekos darbuotojai atneš juos į Centriniuose rūmuose esantį abo­ nementą arba bendrąją skaityklą. Skaitytojų aptarnavimas kompiu­ teriu - sudėtingas procesas, reikalaujantis ir naujos techninės įran­ gos, ir aukštesnės darbuotojų kvalifikacijos bei psichologinio pasi­ rengimo. Bibliotekos darbuotojai šiam darbui ilgai rengėsi, tačiau ne visada viskas priklauso nuo darbuotojų gerų norų ir pastangų.

Norint skaitytojus aptarnauti kompiuteriu, pagrindinė sąlyga yra lei­ diniai su brūkšniniais kodais. Biblioteka turi per 5 min. leidinių. Elek­ troninis katalogas pradėtas kurti 1993 metais. Šiuo metu jame yra

apie 17 1800 bibliografinių ir per 411 140 vienetų įrašų. Iš jų tik apie 133 040 turi brūkšninius kodus. Per metus sąrašas papildomas maž­ daug 15-20 tūkstančių bibliografinių ir 50 tūkstančių vienetų įrašų.

Labai svarbu kuo greičiau elektroniniame kataloge esančioms kny­ goms suteikti brūkšninius kodus, o labiausiai skaitomas kortelėse aprašytas knygas įtraukti j elektroninį katalogą. Tuo tikslu bibliote­ koje suburtos darbo grupės.

Dar viena sėkmingo aptarnavimo sąlyga - skaitytojų bilietai su brūkšniniais kodais. Kol kas tokius bilietus turi tik aukštųjų mokyk­ lų, taigi ir Vilniaus universiteto, I-IV kursų studentai. Jie jau gali užsisakyti VU bibliotekos leidinius internetu iš bet kurios darbo vie­ tos bet kuriuo paros metu ir atsiimti juos Centriniuose rūmuose, bibliotekos abonemente arba bendrojoje skaitykloje nuo 10 iki 20 vai.

Kiti skaitytojai prieš užsisakydami turi ateiti į centrinį bibliotekos abonementą, kur darbuotojai įtrauks jo anketos duomenis į kom­ piuterinę skaitytojų duomenų bazę.

Elektroninio katalogo paieškos galimybės • Bibliografinių įrašų paieška bibliotekos kompiuteriniame ka­ taloge.

• Įrašų paieška kitų aukštųjų mokyklų bibliotekų kompiuteri­ niuose kataloguose.

• Informacija apie leidinių saugojimo vietas bei egzempliorius.

• Leidinio užsakymas, nurodant užsakymo galiojimo terminus.

• Informacija apie išduotą leidinį, grąžinimo datą.

Leidinio užsakymo taisyklės • Literatūrą, išskyrus laikraščius, galite užsisakyti kompiuteriu iš bet kurios darbo vietos, jei turite naują studento pažymėji­ mą (LSP) su brūkšniniu kodu, o užsakytus leidinius gausite Centrinės bibliotekos abonemente arba bendrojoje skaityklo­ je• Kiekvieną rytą pirmi užsakymai išpildomi 10 valandą, vėlesni - kas valandą.

• Užsakyti leidiniai, turintys šifrus, prasidedančius raidėmisZ, Z, F, G, S, ir esantys Saulėtekio alėjoje, vežami vieną kartą per savaitę (trečiadieniais).

• Kompiuteriu galite užsakyti leidinius, turinčius statusą: ■ eilės tvarka; ■ skaityti vietoje. Į namus gausite tik tą leidinį, kuris turi statusą EILES TVAR­ KA. • Jei neradote literatūros kompiuteriniame kataloge, ieškokite kortelių kataloge ir pildykite užsakymo lapelį.

Kaip užsakyti leidinį • Spragtelėkite „Užsakyti“.

• Sistema gali pateikti skaitytojo identifikavimo langą. Užpildy­ kite jį, įrašydami savo identifikacijos duomenis, tai yra 0+asmens kodas, skiltyje „Brūkšninis kodas“ ir keturis paskutinius asmens kodo skaičius skiltyje „Kontrolės kodas“.

• Dar kartą spragtelėkite „Užsakyti“.

• Sulaukite informacijos „Užsakymas užregistruotas“.

Skiltyje „Grąžinimo data“ nurodytas terminas, iki kada leidinys išduotas kitam skaitytojui; leidinį galite rezervuoti. Pateiktų išanks­ tinių užsakymų skaičius nurodomas skiltyje „# užsakymų“. Šiuo metu daug leidinių yra išduota sena tvarka, ir elektroninia­

me kataloge ši informacija nepateikiama. Be to, keliant duomenis iš senos sistemos į ALEPH sistemą, visi leidiniai, kurie buvo elektro­ niniame kataloge, gavo statusą „Eilės tvarka“ (išduodama į namus), nors didelę jų dalį galite skaityti tik skaitykloje. Jau minėta, kad iš 5 min. bibliotekoje esančių leidinių vienetų tik šiek tiek daugiau nei 400 000 yra elektroniniame kataloge, todėl kol kas galios ir kom­ piuteriniai užsakymai, ir ranka pildyti užsakymo lapeliai.

Pereinamuoju laikotarpiu būna įvairiausių nesklandumų. Visus niuansus numatyti sunku. Todėl iš anksto labai atsiprašome skai­ tytojų ir kviečiame naudotis mūsų elektroniniu katalogu bito: ĮIwww.mb.vu.ltIcataloguesllietIindex.htm.

Universiteto bendruomenė į amžiną poilsio vietą paly­ dėjo ilgametę kolegę, vieną iš populiariausių Chemijos fa­ kulteto dėstytojų, Analizinės ir aplinkos chemijos kated­ ros profesorę, Lietuvos nusipelniusią dėstytoją Editą Ja­ sinskienę.

Nelengvas buvo profesorės gyvenimo kelias. 1917 m. gimusi Vakarų Baltarusijos užkampyje (Vitebsko srities Dokšicų valsčiaus Antonovo kaime), devynerių metų ji tapo.savotiška nelegale - kartu su motina ir broliu slapčia perėjo demarkacinę Lenkijos-Lietuvos sieną ir apsigyve­ no motinos tėviškėje netoli Šiaulių. 1937 m. baigusi Šiau­ lių valstybinę mergaičių gimnaziją ir neturėdama iš ko mo­ kytis toliau, vienerius metus mokytojavo nuošalioje Šila­ lės valsčiaus kaimo pradinėje mokykloje ir kaupė lėšas stu­ dijoms. Įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Ma­ tematikos-gamtos fakulteto Chemijos skyrių. 1943 m. ap­ sigynė diplominį darbą, tačiau po metų sužinojo, kad di­ plomas negalioja: vokiečių okupacijos metais gautų diplo­ mų tarybų valdžia nepripažino. Tik išlaikiusi rusų kalbos ir keturis politinių mokslų egzaminus, 1946 m. gavo antrą tarybinį aukštojo mokslo baigimo diplomą. Ukrainos Iva­ novo chemijos ir cheminės technologijos institute E. Ja­ sinskienė parengė ir 1958 m. apgynė disertaciją apie karbamido kompleksinius junginius.

1944 m. E. Jasinskienė pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Neorganinės ir analizinės chemijos katedros asistente. Nuo 1946 m. buvo šios katedros vyresnioji dėstytoja, 1963 m. - docentė, 1991 m. - profesorė.

Chemijos fakultete profesorės iniciatyva buvo įkurtos mokomosios kiekybinės analizės ir neorganinės sin­ tezės laboratorijos, ji viena pirmųjų tuometinės Tarybų Sąjungos aukštojoje mokykloje įdiegė modernius pusiau mikroanalizės metodus. Ji vadovavo septyniems disertantams, keliasdešimčiai diplomantų, paskel­ bė per 80 mokslinių straipsnių, skirtų kompleksinių junginių ir elementų mikrokiekių nustatymo kinetiniais metodais tyrimams, yra vadovėlio ir šešių mokomųjų leidinių autorė.

Beveik 50 gyvenimo metų atidavusi Universitetui, E. Jasinskienė yra pirmoji ir iki šiol vienintelė Vil­ niaus universiteto chemijos profesorė, sulaukusi tokios studentų pagarbos ir meilės, kokia gali džiaugtis tik nedaugelis aukštųjų mokyklų dėstytojų. Studentai žinojo, kad Profesorė visada juos supras, dėl jų reikalų daug kartų mins dekanato ir rektorato slenksčius, prireikus net rizikuos savo padėtimi. Studentus žavėjo įvairūs Profesorės pomėgiai: ji gerai žaidė stalo tenisą (buvo Šiaulių čempionė), rašė humoristinius eilėraš­ čius, buvo aktyvi visuomenininke, nuolat lankė dailės parodas, teatrus, koncertus. Artimesni kolegos ne kartą gėrėjosi retais E. Jasinskienės kolektyvinio sodo dekoratyviniais augalais, ji turėjo surinkusi lietuvių dailininkų originalių darbų kolekciją.

Mokytojas po mirties toliau gyvena savo mokinių, dėstytojas - savo studentų atmintimi. Daugybę stu­ dentų mokiusi prof. Edita Jasinskienė gyvens dar tūkstančius gyvenimų.

Doc. Zenonas Mačionis

Docentas Vytautas Bimba Spalio 14 d. rytą, eidamas 75-uosius metus, mirė ilgame­ tis VU Kūno kultūros katedros vedėjas, docentas, buvęs krepšininkas, garsus Lietuvos krepšinio treneris Vytautas Bimba.

Lietuvos ir Sovietų Sąjungos nusipelnęs treneris, docentas Vytautas Bimba gimė 1927 m. sausio 24 d. Rokiškio apskrityje, Pandėlio rajone, Muntvydų kaime. 1946 m. baigė Biržų valsty­ binę gimnaziją, 1950 m. - Valstybinį kūno kultūros institutą. Vy­ tautas nuo mažens mėgo įvairias sporto šakas, bet labiausiai krepšinį. 1946 m. su Biržų gimnazijos komanda tapo Lietuvos moksleivių krepšinio čempionu, 1949 m. su Lietuvos KKI vyrų krepšinio komanda - Sovietų Sąjungos vicečempionu, o su Kau­ no miesto rinktine - Sovietų Sąjungos aštuonių miestų tradici­ nio turnyro nugalėtoju. V. Bimba du kartus -1949 ir 1950 m tapo Lietuvos krepšinio čempionu. Baigęs institutą ir įgijęs pedagogo-trenerio specialybę, buvo paskirtas į Kauno miesto Kūno kultūros ir sporto komitetą eiti pirmininko pavaduotojo pareigas. 1952-1955 m. dirbo Lietuvos mo­ terų krepšinio rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ komandos vyr. treneriu. 1953-1961 m. m. buvo Kauno žemės ūkio akademijos Kūno kultūros katedros vyr. dėstytojas ir krepšinio treneris. V. Bimba buvo ne tik geras sportininkas, talentingas treneris, sumanus sporto organizatorius, bet ir aukštos kvalifikacijos krepšinio varžybų teisėjas. Už aktyvų, objektyvų bei kvalifikuotą teisėjavimą įvairaus rango varžybose jam suteikta respublikinė, o vėliau ir visa­ sąjunginė teisėjo kategorija. 1962-1975 m. dirbo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ vyrų krep­ šinio meistrų komandos vyr. treneriu. V Bimbos treniruojama komanda 1971 ir 1973 m. Sovietų Sąjungos čem­ pionatuose iškovojo bronzos medalius. Šis talentingas treneris parengė olimpinį krepšinio čempioną Modestą Paulauską ir per 20 sporto meistrų. Jo treniruojama komanda penkis kartus tapo Lietuvos čempione. 1662-1994 m.

V. Bimba buvo Lietuvos krepšinio federacijos prezidiumo narys ir Lietuvos krepšinio trenerių tarybos pirminin­ kas. Už pedagoginę ir mokslinę veiklą 1983 m. jam suteiktas docento vardas. V. Bimba parengė per 100 mokslinių straipsnių ir metodinių mokymo priemonių. Už pasiekimus dirbant treneriu 1963 m. jam suteiktas Lietuvos nusi­ pelniusio krepšinio trenerio vardas, o 1967 m. - Sovietų Sąjungos nusipelniusio trenerio vardas. 1976 m. už aukš­ tus sportinės veiklos pasiekimus suteiktas nusipelniusio sporto darbuotojo vardas. 1975-1991 m. dirbo Vilniaus universiteto Fizinio auklėjimo katedros vedėju.

Už nuopelnus Lietuvai 1997 m. V Bimba apdovanotas LDK Gedimino IV laipsnio ordinu.

Net ir sulaukęs garbaus amžiaus, V. Bimba buvo jaunatviškai žvalus, darbingas ir kūrybingas. Jis ne tik aktyviai talkino savo kolegoms - krepšinio treneriams, bet ir pats produktyviai treniravo VU jaunuosius krepšininkus - mokė juos žaidimo meno ir kitų krepšinio paslapčių.

V. Bimba, dirbdamas VU Kūno kultūros katedros vedėju (1975-1991 m. m.), nemažai nuveikė. Jis kaip įmanydamas stengėsi, kad VU studentai tobulėtų, grūdintųsi, sportuotų, stiprintų sveikatą.

Dėl didžiulio V Bimbos entuziazmo bei organizuotumo, tarpininkaujant Universiteto vadovybei, buvo pastatytas naujas stadionas, moderni sporto salė, centrinės administracinės Kūno kultūros katedros patal­ pos su sporto sale, pagalbinėmis patalpomis bei sanitariniais mazgais. Jo iniciatyva po atviru dangumi įreng­ tos krepšinio, tinklinio, futbolo žaidimo aikštelės ir teniso aikštynas, gerai sukomplektuota slidžių bazė (su 500 porų slidžių). Kad studentai išmoktų plaukti ir grūdintųsi, V. Bimbos iniciatyva nuolat buvo nuomojami atviras (lauko) ir uždaras plaukimo baseinai.

V. Bimba buvo darbštus, sąžiningas, principingas ir reiklus, už tai jį gerbė ne tik Kūno kultūros katedros kolektyvas, VU vadovybė, rektoratas, dekanai, bet ir visas akademinis jaunimas.

Velionis su žmona Fausta, garsia sportininke, trenere, pedagoge, išaugino dukrą Faustą bei sūnų Vytautą, susilaukė 5 anūkų.

Sveikatos ir sporto centro darbuotojų iniciatyva rengiama knyga apie šio neeilinio žmogaus gyvenimą, nuveiktus darbus, mokslinę pedagoginę veiklą ir Kauno „Žalgirio“ bei Lietuvos rinktinės krepšininkų 19621975 m. laimėjimus. Knyga bus skirta V. Bimbos 75 metų gimimo jubiliejui ir Lietuvos krepšinio 80-mečiui.

Sveikatos ir sporto centro kolektyvas ir VU darbuotojai ilgai prisimins nuoširdų pedagogą, talentingą Lietuvos krepšinio trenerį.

VU Sveikatos ir sporto centras

8

Universitas Vilnensis

r

( Mes - studentai ,

L.

VU - LINKSMUOLIŲ UNIVERSITETAS Bene pusę metų rengtame Pasaulinei jaunimo dienai skirtame renginyje dalyvavo penkių aukštųjų mokyklų Lietuvos muzikos akademijos (LMA), VU, Teisės universiteto (TU), Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) ir Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) - studentų komandos. Vertinimo komisija - humoro jausmu nesiskundžiantys „Keistuolių teatro" aktorius Aidas Giniotis, žurnalo „Panelė" veikėjas Arnoldas Lukošius ir pra­ mogų pasaulio atstovas Artūras Orlauskas „vargo", kol įvertino komandas: šmaikščiausieji antros vietos laimėtojus pralenkė vos vienu tašku. 100 taškų surinkusi VU komanda neslėpė nuostabos ir džiaugsmo:„Nesitikėjome laimėti..."

Vilmantė Žvinytė

Jonas Binladenas grasino komisijos nariams

ko meilės šokį, kuriam besibaigiant gi­

mė radiotabiukas. Į salą pasiėmė „Nokia 3210" vibratorių

pasirodė sudėtinga - interpretacijoms idėjų netrūko. Daugiausiai taškų su­ rinko VU komanda: salos vyrai ko­ misijos narius sužavėjo gundydami Ievą.

Komandoms taip pat teko pareng­ ti nekrologus konkurentams, kapito­ nai kuo juokingiau, išradingiau turėjo

„Humoriana“ prasidėjo drąsinan­ čiais dainos žodžiais: „Don’t be afraid,

VU komanda, kuriai burtai lėmė pasirodyti paskutinei, surengė šou

let yourself go“. Komandų atstovai iš­ traukė burtus, lėmusius, kada kokiai

„Vibrozona iš interNATO“ - per te­ leviziją rodomų „Robinzonų“ parodi­

garsinti filmo ištraukas.

komandai pasirodyti, o švilpianti ir ne­ rimstanti publika nekantriai laukė de­

ją, tik prizą žadėjo kiek kitokį - kelia­ lapį į NATO. Zagris Plūgas iš Sama-

Vos vienu tašku aplenkusi LMA studentus nugalėjo VU komanda.

biutų.

gonkaimio prisipažino, kad važiuoja į salą, nes nori pamatyti negrą ir bež­ džionę. J salą jis pasiėmė 10 litrų sa­

„Vibrozonos iš interNATO“ daly­

manės ir ją visur nešiojosi vis pasiurb-

viai „Universitas Vilnensis“ tikino vos

čiodamas tiesiai iš butelio. Verslinin­ kas iš Sibiro ponas Vikonda vežėsi ak­

prieš keletą dienų sužinoję, kad turės atstovauti VU „Humorianoje“. „Ren­ giniui rimtai nesirengėme. Tai dviejų

Pirma užduotis buvo tradicinė prisistatyti, t. y. parodyti namų darbus.

Studentai rinkosi temas pagal šiandie­ nos aktualijas - šmėkščiojo tarptauti­

nis teroristas Osama bin Ladenas, bu­ vo parodijuojami TV 3 televizijos pro­ jekto „Robinzonai“ dalyviai.

TU komanda vaidino teismo posė­ dį: tariamas chuliganas buvo kaltina­ mas pareigūno įžeidimu. „Ar aš humo­ ro nesuprantu, ar iš tiesų visai nejuo­ kinga?“, - garsiai svarstė žiūrovai, ne­ gailestingai vertindami busimųjų tei­ sininkų humoro sampratą.

LMA vaizdavo Pilies gatvės muzi­ kantą ir sauskelnėmis pasidabinusį jo draugą, renkantį pinigus ne tik iš per­ sonažo policininko, bet ir iš žiūrovų.

„Džiaugiuosi, kad artistas aš esu“, dainavo linksmuoliai, audringai plo­ jant publikai.

VPU atstovai savo sugebėjimus de­ monstravo dailės, chemijos, šokių pa­ mokose. LKA kariūnas, griaudint „We’re american friends for peace“,

cijų paketą (ketino imti sekretorę, bet išsiaiškino, kad ji - ne daiktas). Vikon­ da atvirai prisipažino, kad labiausiai mėgsta agurkus: „Tikiuosi, turėdamas

vertingų akcijų saloje nebadausiu“, nesibaimino jis. Estų tautybės vyrukas į salą keliavo su dujokauke, nes prisi­

kė savo duomenis: „Krūtinės apimtis - 110 cm be spenelių“. Ieva į salą pa­ siėmė mobiliojo telefono „No­

Plūgą vaidinęs Viktoras tuoj pat prisi­ pažino, kad alų mauks po valandėlės,

kia 3210“ vibratorių. „Vibrozona iš

Nugalėtojai gavo dėžę alaus, 400 li­

o pinigus irgi panašiai išleis.

interNATO“ vedėjo Vickos paklaus­

VPU, LMA komandos neliūdėjo. „Svarbiausia dalyvauti“, - tvirtino stu­

ta, kaip jausis saloje viena tarp vyrų,

dentai.

kiek pagalvojusi nusistebėjo: „O atsa­ kymų variantų nebus?..“ Nekrologai priešininkų komandoms

Suskaičiavus komisijos balsavimo VPU ir VU komandos.

Rungtis, per kurią reikėjo vaidinti

skambant muzikai, studentams ne­

VIVA, „ŠPARGALKĖS"!

Kalbininkai dar ir šiandien neranda tinkamo žodžio pavadinti „špargalkę". Siūlyta vadintiparuoštukėmis, tačiau terminas neprigijo. Daug labiau akademiniam jaunimui patinka „špargalkė". Kada ne kada ja tenka ir pasinaudoti.

„Artėja sesija, o viską per vieną va­ karą išmokti sunku, taigi lieka „špargalkės“, - teigia studentai.

Maždaug du trečdaliai apklaustųjų dievagojosi niekad jomis nesinaudoją, mat „per didelė rizika įkliūti“. Tuo tar­ pu kiti nieko neslėpdami sakė, kad „špargalkės“ - tikras išminties perlas, ir drą­ siai dalijosi patirtimi.

Paaiškėjo, kad bakalaurai „špargalkėmis“ naudojasi kur kas dažniau nei magistrantai. Magistrantų teigimu, taip daryti - „ne lygis“. Vaikinai nusirašinėja dažniau nei merginos, greičiausiai todėl, kad yra tiesiog drąsesni ir įžūlesni. Ta­ čiau ir vieni, ir kiti prisipažįsta, kad „špargalkės“ - tikras išsigelbėjimas, jei nori būti kuo geriau įvertintas. Daugelis dės­ tytojų dėl „špargalkių“ tik įspėja. Rečiau apsimeta, kad nemato, arba išvaro iš eg­ zamino. Tokiu atveju gresia akademinė skola, ir tik nuo dėstytojo priklauso, ar nusikaltėlis bus išnarstytas po kaulelį per kitą atsiskaitymą.

Lengviausia nusirašyti tiksliųjų moks­ lų (fizikos, chemijos, matematikos ir pan.) studentams. Kiek sunkiau tai da­ ryti sekasi humanitarinius dalykus stu­ dijuojantiesiems, ypač filologams. Stu­ dentai neslėpė, kad nusirašinėjama ma­ siškai, ypač kai vienu metu egzaminą lai­ ko didelis būrys žmonių. Kai atsiskaiti-

nepriėmė merginų, vaikinai teisinosi, kad jos prieš renginį parėmė mora­

tų, 300 litų sąskaitą išleisti bare, 11 kg sūrio, kvietimus į kino teatrą. Žagrį

rezultatus į antrą etapą pateko LMA,

Ik. studentė

ginio pasakojo Laurynas-„Ievutė“. „Nerealu“, - netikėjo pergale links­ muoliai. Paklausti, kodėl į savo būrį

gakojis vaikinas trumpa suknele, švie­ siu peruku ir žavinga šypsena) patei­

riais (pokalbio tekstas iki šiol nežino­

Onutė MACKONYTĖ, Žurnalistikos instituto

dienų darbas. Dar šiandien po pietų tarėmės dėl improvizacijų“, - po ren­

liai - to pakako iškovoti pergalę.

mas). Tuo tarpu scenoje trys žali radio-

tabiai (teletabių prototipai su patobu­ lintais snukeliais - dujokaukėmis) šo­

Piniginį prizą paliks bare

pažino negalėsiantis kvėpuoti tuo pa­ čiu oru kartu su lietuviais. Ketvirtoji dalyvė(-is) panelė Ieva (ją vaidino il­

vaidino teroristą, tik sulietuvintą - Jo­ ną Binladeną, kuris nešinas įtartinu gin­ klu nukūrė pakalbėti su komisijos na­

2001 m. lapkritis-gruodis

nėjama mažesnėmis grupelėmis, nusira­ šyti kiek sunkiau,bet irgi įmanoma.

Pati paprasčiausia „špargalkė“ - su­ rašyta reikiama informacija ant stalo. Stu­ dentų teigimu, tam geriausiai tinka seni, nelakuoti ir aprašinėti stalai. Ant lakuo­ to stalo tenka rašyti pieštuku, kad vėliau būtų galima atsikratyti įkalčių. Informa­ cija rašoma ir ant sienų. Kartais „špargalkės“ daromos ant skaidrių plėvelių.

Ant jų reikiamą informaciją surašo tam tikros firmos. Ant stalo plėvelių nesimato, geriau įsižiūrėjus mirga tik juodos raidės.

Kiek senstelėjęs metodas yra „zagatovkės“: iš anksto žinant egzamino klau­ simus, namie parengiami atsakymai, ku­ rie, prieš įteikiant dėstytojui, sukeičiami su darbu, studento neva rašytu per egza­ miną. Vienintelė bėda - neįkliūti. Reikia apsimesti stropiai rašančiu ir niekam nematant ištraukti, apkeisti ir atiduo­ ti egzaminuotojui namie paruoštą va­ riantą.

Vaikinai juokavo, kad geriau sekasi nusirašyti merginoms. Reikiamą formu­ lę ar datą jos gali užsirašyti ant kojų. Per egzaminą pakanka kiek kilstelėti sijoną.

Sykį viena panelė formules susirašė ant įspūdingų ilgų nagų.

Gerai, jei pavyksta susitarti su ilgap­ lauke, kad ji atsisėstų priešais nusirašinė­ jantį studentą. Plaukuose taip pat galima paslėpti lapelį su informacija. Ilgi plau­ kai ypač praverčia, kai nusirašinėjama iš diktofono. Namuose į jį įrašoma tai, kas reikalinga, prijungiamos ausinės, dikto­ fonas paslepiamas gilesnėje kišenėje, o

Publika renginį vertino įvairiai.

„Seniai taip juokiausi“, - tvirtino ne vienas žiūrovas. Tačiau per ilgiau nei dvi valandas trukusį renginį buvo ga­ lima išgirsti ir kitokių nuomonių: „Jau juoktis?“

Vienas iš šventės organizatorių An­

drius Korenga žadėjo „Humorianą“ organizuoti ir kitais metais.

ausinių laidelis užmaskuojamas tarp gar­ banų.

Mobilusis telefonas ir kompiuteris taip pat gerokai padeda norinčiajam nu­ sirašyti. Kompiuteris tiesiog nepakeičia­ mas gaminant „armonikas“: kompiuteriu surenkamas tekstas, šriftas sumažinamas iki vos įskaitomo dydžio (tinkamą dydį kiekvienas pasirenka pats), tada padali­ jamas į stulpelius po maždaug 1,5 cm ir atspausdinamas. Stulpeliai iškerpami, su­ klijuojami į ilgą juostą ir sulankstomi į taip pat maždaug 1,5 cm pločio armoniką. To­ kią „špargalkę“ paslėpti nesunku - daž­ niausiai jos sukišamos j rankoves ar koji­ nes. Pavasarį įkliuvę su rekordinio ilgio maždaug 2 m -„armonika“ iš šiuolaikinės politinės filosofijos egzamino turėjo išei­ ti du jaunuoliai. Visam laikui jie atsisvei­ kino ir su Tarptautinių santykių ir politi­ kos mokslų institutu.

Mobilusis telefonas - pats patogiau­ sias, bet vienas iš brangiausių pagalbinin­ kų. Šitam būdui irgi prireiks ausinių, tiks­ liau vienos. Reikia paskambinti draugui, kuris, apsikrovęs knygomis, sėdi namie, "fili vadinamoji „laisvų rankų sistema“.

Blogiau, jei dėstytojai liepia mobiliuosius pagalbininkus išjungti arba paslėpti.

Dar vienas nepigus būdas - dubleris. Šiuo būdu dažniausiai naudojasi neaki­ vaizdinių studijų studentai. Egzaminą lai­ ko pasamdytas žmogus. Į studijų knygelę gražiai įklijuojama laikančiojo egzaminą nuotrauka, o tam, kurio vardu laikoma, telieka palinkėti dubleriui sėkmės ir pa­ ploninti piniginę. Vieno balo kaina svy­ ruoja nuo 10 iki 20 Lt. Dažniausiai taip pasipelno dienininkai, laikydami egzami­ nus už neakivaizdininkus, arba aukštes­ nių kursų neakivaizdininkai „padeda“ že­ mesnių kursų studentams. Priežastis pa­ prasta - dėstytojai dažniausiai neakivaiz­ dininkų nepažįsta.

Studentai šmaikštauja, kad „špargalkės“ neišnyks tol, kol bus egzaminų ir, ži­ noma, nusirašinėjančių studentų.

A

Apie mus rašo

J

>įfįBLAD ,_ , .

,

....................

SSK!

>30 IN OI T NUMMf..

GRAŽUS, PASLAPTINGAS IR MELANCHOLIŠKAS Vilniaus universitetas greitai išsikovojo vietą tarp kitų Vakarų Europos universitetų. „Pradžioje mes pirmiausiai ieškojome pagalbos. Dabar siekiame bendradarbiavimo."

Lietuvos sostinė Vilnius, be abe­ jo, yra vienas gražiausių ir seniau­ sių Rytų Europos miestų. Kalvo­ tame mieste vaikštant senomis, vingiuotomis gatvelėmis galima aptikti daug keliančių pasigėrėji­ mą kiemelių, ramių parkų. Vilnius dvelkia istorija ir mistika. Noriu pabrėžti, kad pastaraisiais metais nerūpestingas požiūris j miesto centre esančius pastatus pasikei­ tė: čia namų fasadai nudažyti įvai­ riomis gyvomis spalvomis. Atsira­ do madingų kavinukių ir užkandi­ nių, o Lietuvos ir užsienio dizai­ nerių drabužius siūlančios parduo­ tuvės atspindi bent jau vienos vi­ suomenės dalies gerovę. Vaikščio­ damas po Vilnių susidarai įspūdį, kad šalis, rodos, be didelio vargo nusikratė 50 metų trukusiu rusų viešpatavimu.

Centriniai Universiteto rūmai, esantys pačioje miesto širdyje, pa­ statyti 1579 metais. Universiteto pastatų ansamblyje - statiniuose, aikštėse ir kiemeliuose - susilieja senieji architektūros stiliai. Bet, nepaisant išsaugotos senosios ar­ chitektūros ir patrauklios aplinkos, čia, atrodo, daug ką pakeitė pra­ ėjęs dešimtmetis.

Naujoji Lietuvos politinė situaci­ ja pareikalavo reformų Universi­ tete. Prof. dr. Rolandas Pavilionis tapo pirmuoju rektoriumi po Ne­ priklausomybės atkūrimo. „Po re­ voliucijos mūsų Universitetas pir­ masis Rytų Europoje atsisakė ide­ ologinių disciplinų. Bendradar­ biaudamas su Šiaurės ir Vakarų Europos universitetais VU per trumpą laiką padarė didelę pažan­ gą. Tai nebuvo lengva, ypač todėl, kad kai kuriuose fakultetuose pa­ sipriešinimas reformoms buvo la­ bai stiprus. Ypač prieštaravo seno­ ji karta, kuri nekalbėjo jokia Va­ karų Europos kalba, o dauguma mokslinių knygų buvo parašytos anglų, vokiečių, prancūzų kalbo­ mis.“ Nepaisant pirmųjų metų sunkumų, Universitetas greitai iš­ sikovojo vietą tarp kitų Europos universitetų. R. Pavilionis mano, kad pasiektas svarbiausias dalykas - galimybė įsijungti į bendrą Va­ karų Europos universitetų tinklą.

Taip pat jis pabrėžia ir Universite­ to savarankiškumo svarbą. „Nepriklausomybės pradžioje mes visų pirma siekėme pagalbos iš Va­ karų Europos. Pastaraisiais metais stengėmės užmegzti ryšius su ki­ tais Europos universitetais. Lietu­ vos integracijos į Europos Sąjun­ gą išvakarėse, o tai, mano nuomo­ ne, gali įvykti po kokių penkerių metų, Vilniaus universitetas priva­ lo kokybiškai pasiruošti, kad galė­ tų konkuruoti su labai išsivysčiu­ siais Vakarų mokslo centrais. Prie­ šingu atveju Universitetui tai bū­ tų labai sunkiai pasiekiama.“ Ne­ paisant to, kad aukštojo mokslo

padėtis Lietuvoje pagerėjo, atro­ do, kad viena iš didžiausių proble­ mų, su kuria susiduria Rytų Euro­ pos universitetai, Vilniui taip pat nėra nežinoma.

Universitetui sunku prikalbinti pa­ silikti dirbti jaunus mokslininkus.

Dideli atlyginimai daugelį vilioja rinktis verslininko profesiją arba emigruoti į Vakarų Europą ar Jungtines Amerikos Valstijas ir ten siekti mokslininko karjeros. R. Pa­ vilionis neigia šios problemos eg­ zistavimą: „Manau, taip ir turėtų būti. Jaunimui pasižvalgyti po pa­ saulį yra gyvybiškai būtina, ir ne­ svarbu, ar dalykai, kuriuos jie pa­ matys, bus geri ar blogi. Aš vis dėl­ to nusiteikęs optimistiškai. Tikiuo­ si, kad ši situacija yra laikinas da­ lykas“.

Vėliau susitikau su 15 studentų, kurie šiemet pirmieji pradėjo stu­ dijuoti nyderlandų kalbą. Pasiro­ do, kad nei vienas iš jų niekada nė­ ra buvęs Nyderlanduose („Ar tik­ rai Nyderlandai yra lygumų ša­ lis?“). Po to, kai aš dėl to labai nu­ sistebėjau, jie tarpusavyje ėmė kal­ bėti apie ateities lūkesčius. Tačiau vienareikšmio atsakymo nebuvo.

Vienas norėtų išvykti dirbti į Ny­ derlandus, nes nemato ateities dirbti Lietuvoje, kitas meta iššūkį, kad ir Lietuvoje mokančiam ny­ derlandų kalbą atsirastų darbo pa­ kankamai. Todėl jis kaip tik neno­ rėtų iš čia išvykti. „Man Lietuva yra labai brangi. Todėl manau, kad visuomet norėsiu čia likti. Netgi ži­ nodama, kad gyvenimas svetur gal­ būt yra geresnis. Mano galva, nau­ dingiausia aš galiu būti čia.“ Bet vienu atveju studentų nuomonės visiškai sutampa: jie vis dėlto no­ rėtų išvykti į užsienį - arba studi­ juoti, arba padirbėti.

O Vilnius studentus traukia tuo. kad jame dera Vakarų ir Rytų Eu­ ropos įtaka. „Viena vertus, mes bandome gyventi pagal europinį gyvenimo būdą - lankome paro­ das, spektaklius ir filmus, atvežtus iš kitų šalių. Kita vertus, Vilniaus universitetas ilgą laiką buvo vie­ nintelis Lietuvos universitetas, ir tai leidžia pajusti ryšį su senesnė­ mis kartomis. Tai ir yra svarbus lie­ tuvių bruožas: jie laikosi tradicijų, ieško atramos praeityje. Labai svarbu neprarasti ryšio su gimtine, šeima. Tačiau dabar galbūt viskas pasikeis. Gyvenimas tapo laisves­ nis ir kosmopolitiškesnis.“ Iš Utrechto (Nyderlandai) univer­ siteto laikraščio „Ublad" vertė Bi­ rutė Mumėnaitė, Asta Kindurytė, Ilona Želvytė, Eglė Puodžiukaitė, Vaida Kalinauskaitė, Simona Kežytė, Asta Miliūnaitė ir Justė Raišytė (FilF, lietuvių filologijos ir už­ sienio (nyderlandų) kalbos II k. studentės, vadovaujamos dėst.

Jolitos Vosylienės)

r

Mes - studentai

MES - FOTOGRAFIJOS LIGONIAI VU Filologijos fakulteto studentų Živilės Viteikaitės ir Arnol­ do Kubiliaus VU bibliotekoje surengta paroda „Kvapas", veiku­ si visą lapkričio mėnesį, sulaukė nemažo lankytojų dėmesio.

Bendramoksliai, dėstytojai, profesionalūs fotografai buvo nu­ stebinti studentų išradingumo ir drąsos, jaunuosius fotografus nutarė pašnekinti ir „Universitas Vilnensis".

Kaip susidomėjote fotografija?

A.: Tai buvo tarsi kažkas iš vi­ daus, lyg gamtos šauksmas. Fo­ tografuoti pradėjau prieš šeše­ rius metus. Tada pasiėmęs „mui­ linę“ fiksavau viską iš eilės - gi­ minaičius, šuniukus, įvairius gy­ vius. Dabar jau esu fotografijos ligonis - negaliu nefotografuo­ ti.

Ž.: Fotoaparatą j rankas paim­ ti privertė aplinkybės. Keletą me­

tų dirbau žurnaliste įvairiuose jau­ nimo leidiniuose. Kadangi dažnai tekdavo lankytis naktiniuose ren­ giniuose, į kuriuos leidinių foto­ grafai dažniausiai tingėdavo eiti, iliustracijas savo tekstams tekda­ vo daryti pačiai. Fotografuoti ska­ tina ir dažnos kelionės, kuriose pamatau daug neįprastų, neįtikė­ tinų dalykų, kurių tiesiog gaila ne­ užfiksuoti. Iš pradžių fotografavau „muiline“, dalis parodos nuotrau­ kų taip pat darytos ja. Tačiau di­ džiausią norą fotografuoti pajutau prieš metus, kai įsigijau tikrą fo­ tokamerą.

Kodėl parodų pavadinote „Kva­ pas“?

A. ir Z.: Todėl, kad ir fotogra­ fija, ir kvapas yra gana sunkiai apibrėžiamos sąvokos, tačiau abi intriguoja, sukelia pojūčių. Be to, nuotraukos iš tikrųjų kvepia.

Ką dažniausiai fotografuojate? Ž.: Man labiausiai patinka fo­ tografuoti žmones. Fotografuoju portretus, grupinius portretus, ak­ tus. Savaitgaliais fotografuoju ves­ tuves. Taip pat patinka fotogra­ fuoti įvairius smulkius buities daiktus. Noriu įsigyti specialų ob­ jektyvą smulkiems objektams fo­ tografuoti.

A.: Mane domina tik žmogus.

Kūnas ir tai, kas slepiasi giliau.

Kas bendra tarp filologijos ir fo­ tografijos?

A.: Nieko. Kas čia gali būti ben­ dra... Ž.: Abu žodžiai prasideda „f“ raide. Ir galūnės vienodos.

Arjūsų paroda, surengta VU bib­ liotekoje, yra pirmoji?

Parodos autoriai džiaugiasi, kad pavyko surengti parodų.

V Naujiko nuotrauka

A. ir Ž.: Dalis nuotraukų jau buvo publikuota Lietuvos spaudo­ je, interneto svetainėse, kūrybi­ niuose almanachuose ir ekspo­ nuota bendrose parodose. Tačiau tai pirmoji mūsų autorinė paroda.

Viena jauna menotyrininkė pa­ juokavo, ar nenorime surengti pa­ rodos namuose - šiuo metu tai po­ puliaru užsienyje. Atsakėme, kad ir rengiame savo antruose namuo­ se. Mums, jauniems žmonėms, di­ delė garbė rengti parodą tokioje senoje bibliotekoje. Esame labai dėkingi bibliotekos direktorei Bi­ rutei Butkevičienei ir pavaduoto­ jai Irenai Krivienei bei dailininkui Linui Jablonskiui, kurie labai pa­ dėjo organizuoti parodą. Su šiais žmonėmis labai malonu dirbti.

Taip pat dėkojame parodą parėmusiems Lietuvių literatūros ka­ tedrai bei V. Kavolio fondui.

Ar esate patenkinti savo paroda ?

A. ir Ž.: Kadangi tai pirmoji pa­ roda, manome, kad ji tikrai neblo­ gai pavyko. Surengtas labai šau­ nus atidarymas, o iš lankytojų kny­ goje paliktų įrašų jaučiame, kad jie mus palaiko, paskatina. Rekla­ mos nebuvo daug, todėl nesitikė­ jome, kad paroda bus taip domi­ masi. Apie parodą nuolat buvo kalbama ir VU fotoklubo elektro­ ninėje konferencijoje.

Tikimės, kad tai padrąsins kitus studentus ir daugiau jaunų žmonių ryšis eksponuoti savo meno kūri­ nius. Pažįstame nemažai bendraam­ žių, užsiimančių tapyba, piešimu, skulptūra, tačiau nedrįstančių savo darbų rodyti platesnei visuomenei.

Ar esate VU fotoklubo nariai?

A. ir Ž.: Ne. Esame fotografi­ jos meno, bet ne amato šalininkai, o fotoklubas kol kas labiau susi­ telkęs ties techniniais dalykais fotojuostelių sandara, optine lę­ šių skaida ir 1.1. Tačiau mus do­ mina klubo žadami susitikimai su šalies fotografais.

Ar dar ketinate rengti parodas kartu? Ž: Gali būti, kad ši paroda ke­ liaus į dar kelias Vilniaus ir kitų miestų ekspozicijų sales. Kol kas konkrečių planų dėl kitų parodų ir bendrų projektų nenorime at­ skleisti, bet pirmasis mūsų bendras darbas tikrai nėra ir paskutinis.

Kalbėjosi Simona VALIUŠKAITĖ

r

L

Vertinimai

9

Universitas Vilnensis

2001 m. lapkritis-gruodis

J

BANDYMAS UŽUOSTI

Sunku kritikuoti kolegas, tad išsakysiu tik asmeninę nuomonę, sugedusią bežiūrint kitų nuo­ traukas ir beskaitant knygas apie fotografiją.

Vytautas MICHELKEVIČIUS, VU fotoklubo viceprezidentas

Paroda „Kvapas“ Paruošęs visas nosies ertmes įkvėpti, atvirai nusiteikęs užko­ piau bibliotekos laiptais ir pasu­ kęs už kampo bandžiau ką nors užuosti. Nieko. Hmmm... Nuta­ riau persmeigti akimis ir smege­ nimis visas fotografijas. Nieko.

Grįžau atgal ir procedūrą pakar­ tojau dar kartą. Deja... Jokio kvapo, išskyrus apipelijusias bib­ liotekos sienas. Taip ir nesupra­ tau, kodėl paroda pavadinta „Kvapas“ - nei Živilės Viteikai­ tės meliono ir lietaus, nei Arnol­ do Kubiliaus plaukų ir dūmų neužuodžiau, nors slogos tikrai ne­ turėjau (teatleidžia man autoriai už nejautrų uostomąjį organą).

Paroda „Žmonės“ Tada atsimerkiau ir, eidamas palei sieną, išvydau žmones. Taip mano smegenėlės parodą ir pa­ vadino. Dėl per daug buitiškų Ži­ vilės Viteikaitės pavadinimų išnyksta pati fotografija. Keletoje nuotraukų pasigedau santykio su fotografuojamais žmonėmis.

Atrodo, kad norėta pavaizduoti, kiek skirtingų rasių ir tautybių žmonių pamatyta, tačiau toliau tuštuma. Žavūs vaikai, suvirtę vienas ant kito, ir vienišas dviratis tolu­ moje dvelkia savitumu. Statybi­ ninkas ir dainininkė stebina ver­ žlumu -pagauta tinkama akimir­ ka. Nuotraukų tikrai per daug.

Tinkamai atskleisti aukščiau mi­ nėtą temą būtų pakakę ir trečda­ lio jų...

Arnoldo Kubiliaus nuotrauko­ se jaučiamas visai kitas santykis su žmonėmis. Autorius fotoka­ meros objektyvu gaudo žmones, jų vidinius išgyvenimus, nė kiek jų nesugadindamas. Tinkami rus­ vo gofruoto kartono pasportai pabrėžia nuotraukų graciją. Nors baltoji mergina neatspindi auto­ riaus minties, mėlynoji tikrai per­ duoda mėlio kvapą. Gaila, kad tarp spalvotų nuotraukų jsiveržusios juodai baltos suardo ekspo­ zicijos vienumą. Juodai baltoje nuotraukoje juodaplaukė inkog­ nito įdomi ir traukia dėmesį, tik tarp spalvotųjų ji netinka.

Radau kvapą! Į parodą buvo verta eiti vien dėl bendros 90 laipsnių kampu pavers­ tos autorių nuotraukos. Ji „veža“. Čia jaučiamas ir kvapas, ir žmonės.

Kino salėse

k

A J

„BOMBOS FILMAI"

Irj

pristato

EROTINĘ KOMEDIJĄ „AMERIKIETIŠKAS PYRAGAS 2" (AMERICAN PI E 2) Režisierius: Jamesas B. Rodgersas.

Aktoriai: Jasonas Biggsas („Nevykė­ lis", „Gelbstint Silvermaną“), Seanas Willianias Scottas („Kelyje“, „Žąsine, kur mano automobilis“), Shannon Elizabeth („Pats baisiausias filmas“, „Mergišiai“), Mena Suvari („Amerikos grožybės“, „Nevykėlis“), Chrisas Kleinas („Rinki­ mai“, „Rolerbolas“), Allison Hannigan, Jennifer Coolidge, Tara Reid, Chrisas Pennas.

Praėjus lygiai metams po gerai visiems žinomų įvykių, po sunkių studijų skirtin­ guose universitetuose mokyklos draugai grįžta namo atostogų. Susitikti tokiai šau­ niai kompanijai reikia didelio namo, bet Stiflerio mama (akt. Jennifer Coolidge) jau pardavė dviaukštį būstą, kuriame vy­ ko didžiausia nekaltybės praradimo fies­ ta. Išeitį iš keblios situacijos mėgina rasti patsStifleris (akt. Seanas WilliamasScot­

tas), kuris netikėtai prisimena, kad jo tė­ tušis (akt. Chrisas Pennas, nurungęs kon­ kurentus Billą Paxtoną ir Doną Johnsoną) irgi turi nemažą namuką ant Mičiga­ no ežero kranto. Taigi lieka tik viską pa­ rengti: reikiamose vietose pakabinti švies­ tuvus, kad naktinių nuotykių ištroškę sve­ čiai nepaklystų, kai kurias lentas prikalti vinimis, kad besilinksminantieji neiškris­ tų iš balkono. O kad atostogos būtų įši­ lti int inos, mokyklos draugužiai vėl suker­ ta rankomis ir nusprendžia iki vasaros pa­ baigos ištuštinti didžiulį sargių prikimštą ąsotį. Linksmi pasiutusių paauglių ir jų tė­ velių nuotykiai prasideda! Šmaikštuolis scenaristas Adantas Herzas ir dar t ik pradedantis režisierius J amesas B. Rodgersas stengiasi įrodyti, kad ne visi filmai su skaičiumi 2 yra neverti dė­ mesio.

Filmo premjera: gruodžio 21 d.

„BDG FILMAI" PRISTATO KRIMINALINĘ VEIKSMO KOMEDIJĄ „AUKŠTI KULNIUKAI, ŽEMAS LYGIS" (HIGH HEELS AND LOW LIFES) Režisierius: Melas Smithas („Ponas Bynas“) Aktoriai: Minnie Driver („Gerasis Vilis Huntingas“), Mary McCormack („Aliaskos karštis“), Kevinas McNally („įsimylėjęs Šekspyras“), Michaelas Gambonas („Plaukėtas ir Makleinas“) Londonas. Dvi draugės - medicinos seselė Šenon (akt. M. Driver) ir ameri­

kietė aktorė Frensis (akt. M. McCor­ mack) - nugirsta ypač slaptą pokalbį mo­ biliuoju telefonu: plėšikai ketina apiplėšti banką! Merginos nusprendžia pasinaudo­ ti puikia proga užsidirbti šiek tiek pinigų - jų reikia naujiems drabužiams ir naujai ligoninės medicinos įrangai, kur dirba Še­ non. Dvi draugės griebiasi šantažo - juk banditai nenorės, kad nusikaltimas išaiš­ kėtų!

Deja, jos neįvertina profesionalių nu­ sikaltėlių: banditai juk nėra tokie naivūs ir juo labiau neketina dalytis pinigų su merginomis... Padėtis vis rimtėja, ir kai nukenčia nekaltas žmogus, draugės ne­ begali pasirinkti nieko kito, tik pradėti ko­ voti su visa gangsterių gauja Aukšti kulniukai padūktisioms plėši­ kėms visiškai nekliudo!

Filmo premjera: lapkričio 30 d.

ANIMACINĮ NUOTYKIŲ FILMĄ VISAI ŠEIMAI

„ATLANTIDA: PRARASTOJI IMPERIJA" (ATLANTIS: THE LOŠT EMPIRE) Režisierius: Gary Trousdale'as ir Kirkas Wise’as.

Prieš tūkstančius metų nuostabiame Atlantidos žemyne klestėjo civilizacija. Ta­ čiau galingajam Atlantidos karaliui to bu­ vo maža - jis panoro užvaldyti visą pasau­ lį! Vienas mūšis Atlantidos kariams nepa­ vyko - miestas buvo sugriautas ir milžiniš­ ka banga nuplovė jį nuo žemės paviršiaus Taip pradingo didinga imperija...

1914 m. jaunas mokslininkas Milo (M J. Foxo balsas) įtikina kolegas žinąs, kaip surasti dingusią imperiją. Šią paslap­ tį jam atskleidė senelis, kuriam nepavyko surengti povandeninės ekspedicijos ieškoti

dingusios Atlantidos. Jaunajam Milo pa­ siseka labiau - jis suburia komandą, pasi­ stato milžinišką povandeninį laivą ir iške­ liauja ieškoti Atlantidos. Komandos pa­ stangos nebus bergždžios - Atlantidoje te­ begyvena žmonės, princesė Kida ir galin­ gasis Karalius.

Filmo premjera: gruodžio 14 d.

ATSAKYK IR LAIMĖK! 1.

Kokia animacija panaudota ku­ riant filmų „Atlantida: prarastoji imperi­ ja“: a) dvimatė; b) trimatė; c) dvimatė ir trimatė?

2.

Kiek metų buvo kuriamas filmas: a) vienerius metus; b) dvejus metus;

Dėmesio!

Konkursas muzikos aistruoliams Atsakykite j pateiktus klausimus ir laimė­ kite grupės „Dinamika“ kasetę „Saulės vėjas“: 1) Kokia vokaliste padėjo grupei įra­ šyti šį albumą?

2) Kas kuria „Dinamikos“ daini) teks­ tus ir muziką?

3) Kokia pirma albumo daina?

Atsakykite į pateiktus klausimus ir laimė­ kite A. Mamontovo kasetę „Qubmix.lt“: 1) Kokiame spektaklyje A. Mamonto­ vas atlieka pagrindinį vaidmenį?

2) Kokioje grupėje A. Mamontovas dainavo ilgą laiką?

3) Koks atlikėjo internetinio puslapio adresas?

Atsakymų iki sausio 11d. laukiame adre­ su: VU Centriniai rūmai, 16 kab. arba elek­ troniniu paštu liana.binkauskiene&crvu.lt.

c) trejus metus?

3.

Kokia kalba kalba filmo veikėjai: a) Atlantidos kalba; b) anglų kalba; c) Atlantidos ir anglų kalbomis?

Atsakymus iki sausio 6 dienos siųsti j „Universitas Vilnensis“ redakciją (CR, 16 kab.). Teisingai atsakiusiųjų laukia „BDG filmai“ prizai.

Sveiki, muzikos aistruoliai! Džiaugiamės, kad domitės mūsų rengiamomis naujieno­ mis bei konkursais. Šūsnis /ūsų laiškų įrodo, kad dirbame ne veltui. Šįkart laukia dar du nauji konkursai.

Praeitame numeryje skelbtų konkursų tei­ singi atsakymai: 1. Ant albumo viršelio - gru­ pės nario Pijaus nuotrauka; 2. Albumą išlei­ do leidybinė firma „Koja records“; 3) „Enter Top“ - vienintelė Lietuvos popgrupė, ku­ rioje muzikuoja vienuolis. Į visus klausimus teisingai atsakė ir „Enter Top“ kasetę „Apie ką tu galvoji“ laimėjo Gabrielė Tutelytė; 1. Danos albumo „Visai kita diena“ pri­ statymas vyko Kaune; 2. Šiemet dainininkė viešėjo Roskilės festivalyje Danijoje; 3. Sce­ ninius drabužius Danai ir šokėjams sukūrė dizainerė Sandra Straukaitė. Į visus klausimus teisingai atsakė ir Danos albumą „Visai kita diena“ laimėjo Laura Rasteikytė. Sveikiname nugalėtojus! O tiems, kuriems šį kartą nepa­ sisekė, siūlome neliūdėti ir dalyvauti kituose mūsų konkursuose.

10

Universitas Vilncnsis

2001 m. lapkritis-gruodis

Mums rašo

„ Universitas Vilnensis“ redakcijai Š. m. spalio mėnesio „Univer­ sitas Vilnensis“ numeryje, skilty­ je „Klausiate - atsakome“, rašy­ ta apie VU TSPMI magistrantų grupės ir VU vadovybės ginčą.

Ginčas kilo dėl studijų sutarties ir tų jos nuostatų, kurios, studen­ tų manymu, bus pažeistos po žie­ mos sesijos, jeigu nebus vykdo­ mas konkursas j valstybės finan­ suojamas vietas (kartais vadina­ mas reitingavimu arba rotacija).

Kadangi minėtoje skiltyje pa­ teiktas VU prorektoriaus S. Vengrio atsakymas, mano nuomone, buvo netikslus, neiš­ samus ir nepakankamas, manau, kad tikslinga šiek tiek plačiau aptarti problemos esmę ir, per­ nelyg nesigilinant į teisinius as­ pektus, supažindinti Vilniaus universiteto bendruomenę su kai kuriomis problemomis bei tam tikromis VU atsirandančio­ mis tendencijomis, kurios ir ste­ bina, ir kelia nerimą.

2001 m. nusprendžiau stoti i VU TSPMI magistrantūrą. Visų pirma susipažinau su priėmimo į TSPMI magistrantūrą tvarka, kurioje buvo parašyta, kad „kon­ kursas j valstybės finansuojamas vietas vyksta kiekvieną semest­ rą“. Išlaikęs stojamuosius egza­ minus, patekau i mokamą vietą, tačiau turėdamas galvoje galimy­ bę konkurso būdu patekti į vals­ tybės finansuojamą vietą ryžau­ si studijuoti. Man pasiūlytoje pa­ sirašyti sutartyje buvo išvardytos nuostatos, dar labiau sustiprinu­ sios viltį po pirmo semestro ge­ rai išlaikius sesiją dalyvauti mi­ nėtame konkurse: „Studentas nemoka studijų įmokų, jeigu jis pagal studijų ar­ ba (ir) priėmimo rezultatus paten­ ka į valstybės finansuojamą vietą.

Studentas moka pusę metinės stu­ dijų įmokos kas semestrą, jei į valstybės finansuojamą vietą ne­ patenka. Patekimo į valstybės fi­ nansuojamas vietas tvarką nusta­ to Senatas“.

Abejonių sukėlė tik paskutinis sakinys, nes su tokia tvarka ne­ buvau susipažinęs. Pasidomėjęs sužinojau, kad tokia tvarka (pa­ tvirtinta 2001 m gegužės 31d. Se­ nato posėdyje) iš tiesų yra. Pa­ grindiniai jos teiginiai yra šie: 1. Studentai į valstybės finan­ suojamas vietas priimami kas se­ mestrą konkurso tvarka.

2. Konkurse pirmumo teisę suteikia didesni paskutinių dvie­ jų sesijų svertiniai vidurkiai. Stu­ dentams, baigusiems tik pirmą sesiją (arba tiems, kurių visi mi­ nėti rodikliai buvo vienodi), pa­ pildomu rodikliu imama vieta konkursinėje eilėje per priėmi­ mą į Vilniaus universitetą.

3. Ši priėmimo į valstybės fi­ nansuojamas vietas tvarka ir sti­ pendijų skyrimo kriterijai galio­ ja studentams, įstojusiems į Vil­ niaus universitetą 1997 metais arba vėliau, taip pat grjžusiems tęsti studijų kartu su šiais stu­ dentais.

Matyti, kad visas konkurso į valstybės finansuojamas vietas mechanizmas buvo suderintas,

jokių prieštaravimų nebuvo, įvardyta galimybė aukštajai mo­ ir aš, perkaitęs „Priėmimo į tvarka sutarties pasirašymo me­ kyklai pačiai nustatyti patekimo VU TSPMI magistrantūrą tvar­ ką tikėdamasis skirti studijoms tu galiojo. Tai tik sustiprino ma­ į valstybės finansuojamas vietas ką“, sakinio, kad „konkursas į bei kuo geresniems studijų rezul­ no ryžtą mokytis. Todėl sunku tvarką, o atsiradusios valstybės valstybės finansuojamas vietas tatams pasiekti. Dabar, kai VI įsivaizduoti mano nuostabą, kai finansuojamos laisvos vietos už­ vykdomas kas semestrą“, nesi­ Senatas „žaidimo metu keičia rugsėjo pradžioje TSPMI vado­ pildomos kas semestrą. Mažai stengiau suprasti kitaip, o tik taisykles“, darosi aišku, kad pa­ vybė informavo, kad konkursas tikėtina, kad Ministerija būtų tiesiogiai - kad konkursas vyks. dariau klaidą - pasitikėjau VI į valstybės finansuojamas vietas įtraukusi šias nuostatas į sutar­ Pasirašydamas sutartį, kurioje sąžiningumu ir atvirumu. nebus vykdomas. Kreipiausi žo­ ties formą, jeigu jos būtų prieš­ pasakyta, kad „patekimo į vals­ Slogių minčių sukėlė ir apta džiu į VU prorektorių S. Veng­ taravusios Aukštojo mokslo tybės finansuojamas vietas tvar­ riamo klausimo svarstymas VI rį, kuris iš tiesų patvirtino infor­ įstatymui. Vadinasi, minėtos ką nustato Senatas“ taip pat su­ Senate. Buvo matyti, kad dalis maciją. Teiginį, kad konkurso VU tvarkos turinys taip pat ne­ pranti, kad pakaks pasidomėti, dalyvavusiųjų nelabai suprato nevykdymas pažeis studijų su­ prieštarauja Įstatymo nuosta­ kokia yra Senato nustatyta tvar­ problemos esmę, o ją išaiškinti tartį, prorektorius paneigė, ta­ toms, todėl prorektoriaus ka. Pasirašant sutartį tokia tvar­ per kelias minutes tikrai nėra čiau pripažino, kad ne viskas S. Vengrio argumentai dėl jos ka išties buvo. Jos turinys jau iš­ paprasta. Todėl Senato nariai atitinka minėtą Senato patvir­ negaliojimo ir pervadinimo nė­ dėstytas aukščiau. Ar ta tvarka balsuodami buvo linkę labiau tintą patekimo į valstybės finan­ ra teisingi. man galiojo?„Szpriėmimo į vals­ remtis prorektoriaus S. Vengrio suojamas vietas tvarką. Ir dar, Verta priminti ir tai, kad tybės finansuojamas vietas tvar­ pateikta nuomone ir autoritetu, prorektoriaus tvirtinimu, ta LR Konstituciniam Teismui yra ka <...> galioja studentams, o ne studento teiginiais. Dalies tvarka yra negaliojanti, nes pateiktas prašymas išaiškinti, ar įstojusiems į Vilniaus universite­ Senato narių požiūrį į problema prieštarauja Aukštojo mokslo Aukštojo mokslo įstatymo nor­ tą 1997 metais arba vėliau. “ Ta­ apskritai gerai atspindėjo irvie įstatymui. Nepaisant to, po šio mos, nustatančios aukštųjų mo­ čiau kai VU prorektorius no iš narių pasakyta replika, esą pokalbio, rugsėjo 20 d., Senatas kyklų autonomiją, aukštąjį S. Vengris po pokalbio šia tema studijuojantieji TSPMI visi dii nutarė pervadinti minėtąją tvar­ mokslą visiems pagal kiekvieno „operatyviai“ inicijuoja tvarkos bą, todėl ir taip turi pinigų susi ką ir taikyti ją tiems, kurie įsto­ žmogaus sugebėjimus, taip pat koregavimą Senate, kur nu­ mokėti už mokslą. jo į VU 1997-2000 metais. garantuotą nemokamą mokslą sprendžiama minėtą tvarką per­ Senato posėdyje kilo ir ben­ Prorektoriaus nuoroda j gerai besimokantiems pilie­ vadinti į „Dėl visų studijų pako­ dresnio pobūdžio minčių. Visu Aukštojo mokslo įstatymą (ta čiams valstybinėse aukštosiose pų studentų, įstojusių į Vilniaus pirma - Vilniaus universiteto pati prorektoriaus nuoroda yra mokyklose ir visų asmenų lygy­ universitetą 1997-2000 metais, Studentų atstovybės bejėgišku ir atsakyme, kurį išspausdino bę įstatymui, atitinka LR Kon­ taip pat grįžusių (priimtų iš kitų mas ginant studentų interesus „Universitas Vilnensis“) paska­ stituciją. Prašyme, kurį pateikė aukštųjų mokyklų) tęsti studijų Reikia pažymėti, kad VUSA tino susipažinti su šio Įstatymo Seimo nariai, kvestionuojami ir Vilniaus universitete priėmimo į prezidentas M. Reinikis padare nuostatomis, taip pat su kitais minėti 60 bei 61 straipsniai, jų valstybės finansuojamas vietas viską, kad problema būtų svars­ studijas reglamentuojančiais tei­ nuostatos dėl tipinių sutarčių tvarkos ir stipendijų skyrimo kri­ toma aukščiausioje VU ben sės aktais. Įsigilinęs į problemos bei pačių Įstatyme įtvirtintų terijų“, pirmiausia šauna j galvą druomenės institucijoje, tačiau esmę bei pasikonsultavęs su tei­ principų. Todėl kyla klausimas: mintis: „APGAVO“. Nuo Įsta­ akivaizdu, kad VUSA galimybės sę išmanančiais specialistais (taip kaip pasijus studentai, kurie da­ tymo priėmimo ir jo įsigaliojimo lemti sprendimus Senate yra pat ir su Mokslo ir studijų depar­ bar laikysis VU vadovybės no­ praėjo daugiau nei metai, todėl ypač menkos, nes studentų at­ tamento darbuotojais), atkrei­ rimos pripiršti „hibridinės“ tvar­ VU vadovybė turėjo marias lai­ stovams skirta tik viena vieta (o piau dėmesį į keletą aspektų: kos, o vėliau paaiškės, kad Įsta­ ko suderinti visus su stojimu į kokią VU bendruomenės dali 1. Nė viename Įstatymo tymo nuostatos prieštaravo VU susijusius dokumentus su Konstitucijai. Žinoma, tai nebū­ sudaro studentai?). straipsnyje nėra užsimenama Aukštojo mokslo įstatymu bei Tokios yra teisinės ir etinės ap apie tai, kad negalima vykdyti kitais straipsnyje minimais tei­ tų vien VU skirtas klausimas, tariamo klausimo aplinkybės konkurso j valstybės finansuo­ tačiau būtent VU, improvizuo­ sės aktais. Galbūt reikėjo tylėti Manau, kad VU vadovybė aiškiai jamas vietas, vadinamos rotaci­ dama Įstatymu bei kitais teisės ir niekam neužsiminti apie mi­ persistengia remdamasi vienu jos. Be to, prorektorius savo at­ aktais, sukuria tikrą studijavimo nėtą VU patekimo į valstybės fi­ Įstatymo punktu, ignoruodama sakyme Įstatymą traktuoja ne­ sąlygų „mišrainę“, kurios skonis nansuojamas vietas tvarką, o tiek kitas Įstatymo nuostatas, tiek tiksliai, nes jo minima Įstatymo labai prastas. vėliau, pasibaigus sesijai, mesti Vyriausybės nutarimą, tiek švic straipsnio dalis nėra nurodoma kozirį? timo ir mokslo ministro įsakymus kaip vienintelė sąlyga išbraukti Tai ne vien studijavimo ar pi­ Bandymas pasirinktinai taikyti Aptariama problema turi ne nigų klausimas. Kai žinai, kad studentą iš valstybės finansuo­ Įstatymo nuostatas sukuria dvi jamos vietos. Be to, iš 60 straips­ tik teisinę, bet ir kitą - žmogiš­ mokysies mokamoje vietoje, tu­ prasmišką situaciją, kurioje nu nyje esančių šešių dalių VU vyk­ kąją pusę. Stodamas studentas ri apsispręsti, kaip su mokslais kenčia dalis studentų - pažeidžia do tik paskutinę, t. y. šeštą. Ki­ neturi galimybių (galų gale ne­ derinti kitą veiklą, visų pirma darbą. Žinodamas, kad galiu miausia VU bendruomenės gru tos penkios, susijusios su vals­ turi jokių paskatų) pasidomėti, pė. tybės paskolomis, trišalėmis su­ ar sutarties forma, jos turinys, konkurso būdu patekti į valsty­ TSPMI studentas tartimis, defacto nėra vykdomos su ja susiję dokumentai priešta­ bės finansuojamą vietą, pasirin­ Julius KATINAS rauja įstatymams, ar ne. Todėl kau pusės etato darbą, likusį lai(tiesa, ne dėl VU kaltės). Todėl kyla klausimas, ar galima rem­ tis vienu įstatymo sakiniu, nesi­ Kviečiame diskutuoti remiant kitais? Jeigu įstatymas kuria tarpusavyje suderintų teisnių normų sistemą, bet sis­ tema neveikia, ar prasminga ir teisinga taikyti vieną sakinį iš konteksto? Tai ir teisinis, ir eti­ kos klausimas.

Filologijos fakulteto studentai neprivalės lankyti kūno kultūros pratybų. Fakulteto de­ 2. Tokia sutarties forma, ku­ kanatas nuo 2002 m. pavasario semestro planuoja įteisinti šią discipliną kaip laisvąjį daly­ rią pasirašiau, nebuvo numaty­ ką, jeigu tam pritars VU Senatas. ta nei Įstatyme, nei švietimo ir mokslo ministro nutarimuose. studentas, laiku išlaikęs sesiją ir skelbė Sveikatos ir sporto centro Vilmantė ŽVINYTĖ VU Senato patvirtintos sutar­ surinkęs 20 kreditų, patekdavo į pateiktus dalykus kaip laisvuosius ties formos turinys neatitinka skolininkų sąrašą, nes neturėda­ visų kursų studentams (už lais­ Filologijos fakultetas dar Ministerijos patvirtintose su­ vo kūno kultūros įskaitos. vuosius kreditus pagal nusistovė­ 1997 m. atkreipė Vilniaus uni­ tarčių formose esančių nuosta­ 1999 m. Filologijos fakulteto jusią ir įteisintą studijų tvarką da­ versiteto vadovybės dėmesį į ne­ tųdekanatas atliko dalinę I kurso lykus gali rinktis bet kurio kurso normalią kūno kultūros pratybų 3. Nevykdomas LR Vyriausy­ studentų apklausą ir pradėjo dis­ studentas). 2002-2003 m. m. ru­ padėtį I kurso studentų tvarka­ bės 2000 m. liepos 28 d. nutari­ kusijas su rektoratu. Buvo žodžiu dens semestrą Fakultetas ketina raštyje. Šis dalykas nėra įtrauk­ mas Nr. 914, kuriame patikslina­ susitarta, kad palaipsniui bus ma­ atsisakyti studijų programose ne­ tas j studijų programas nei kaip mos Įstatymo nuostatos. žinama privalomų kūno kultūros sančių kūno kultūros pratybų privalomasis, nei kaip pasirenka­ 4. Nevykdomas 2000 m. užsiėmimų valandų, o vėliau šis I kurso studentams. Sveikatos ir masis. Studentai tradiciškai tu­ gruodžio 29 d. švietimo ir moks­ dalykas bus įteisintas kaip laisva­ sporto centro siūlomi dalykai bus lo ministro įsakymas, kuriuo bu­ rėdavo lankyti kūno kultūros sis, kol Sveikatos ir sporto centras skelbiami kaip laisvieji visų kur­ pratybas, o semestro pabaigoje vo patvirtinta sutarties forma, parengs dalykų sandus ir galės sų studentams. kurią man turėjo būti pasiūlyta gauti įskaitas (be kreditų). De­ studentams duoti kreditus.

Redakcija kviečia studentus ir kanatas nuolat susidurdavo su pasirašyti. Ministerijos patvir­ 2001-2002 m. m pavasario se­ dėstytojus aktyviai diskutuoti keista situacija, kai vienas kitas tintoje sutarties formoje tiksliai mestrą Filologijos fakultetas pašiuo klausimu

***

iH------------------ ~—

AR TURI BŪTI PRIVALOMOS KŪNO KULTŪROS PRATYBOS?

11

Universitas Vilnensis & KHF

2001 m. lapkritis-gruodis

C/^/TAS KHF EI. paštas raimka@one.lt

Tai pirmos Kalėdos ir pirmi Naujieji metai, kuriuos sutiksiu būdama Kauno humanitarinio fakulteto akademinių reikalų prodekane, todėl man labai malonu kreiptis į savo Fakulte­ to ir viso Universiteto studen­ tus. Nors Fakulteto prodekane tapau vos prieš metus, puikiai suvokiu, kad didžiausi ir svar­ biausi mano darbo uždaviniai diegti kuo daugiau naujovių, kūrybinių idėjų, tapti pedagogų ir studentų tarpininke. Tikiuo­ si, kad visi mano troškimai virs Įgyvendintais darbais, kurie at­ neš džiaugsmo žmonėms, dir-

bantiems su manimi. Na, o švenčių proga labai noriu vi-

siems - ir Universitetui, ir Fa­ kultetui - palinkėti atsigręžti j žmogų, atsigręžti į studentą, esamą ar dar tik būsimą, į ab­ solventus, baigusius mūsų Fa­ kultetą ar Universitetą ir garsi­ nančius jo vardą už akademinės aplinkos ribų. Labai norėčiau palinkėti, kad sėkmingas peda­ gogų, administracijos ir studen­ tų bendradarbiavimas išliktų kūrybingas ir gyvas.

Su artėjančiomis Šv. Kalėdo­ mis ir Naujaisiais metais!

Akademinių reikalų prodekane doc. Dainora Grundey

GYVENIME SVARBIAUSIA - NESUSTOTI Naujieji metai atneša daug naujovių, jų netrūksta ir mūsų Fakultete. Jau turime naują Studentų atstovybės prezidentą, bet... kol dar sėdime 2001 metų rogėse, kalbiname visų didžiai mylimą ir gerbiamą KHF Studentų atstovybės eksprezidentę Renatą Pauliukaitytę, kuri net trejus metukus mums dalijo savo šypseną ir dovanėles.

Artėja Šv. Kalėdos. Ar vis dar ti­ ki, kad kažkur gyvena tavo Kalėdų Senelis? Žinoma, aš ir dabar tikiu Ka­ lėdų Seneliu. Na, galbūt tikro Kalėdų Senelio ir nėra, bet tar­ kime, kad yra geroji dvasia, kuri nebūtinai atneša dovanėlių, bet nors prabudina švelnius jaus­ mus. Juk šiuo metų laiku vieni į kitus gražiau žiūri, vieni kitus la­ biau myli.

Kokios aplinkybės paskatino ta­ ve ateiti į Studentų atstovybę? Kaip tapai prezidente?

Dar mokykloje buvau aktyvi.

Negaliu sėdėti be darbo, man reikia kur nors eiti, ką nors da­ ryti, organizuoti. Įstojau į Uni­ versitetą ir, žinoma, pradžioje jaučiausi kaip ir kiekvienas „fuksas“. Buvo šiek tiek nedrąsu, baugu, bet pradžia visada ne­ lengva. Tačiau greitai supratau, kad nebegaliu tiesiog sėdėti, kad man nepakanka vien mokytis, noriu daugiau. Vieną dieną, ilgo­ kai klaidžiojusi Fakulteto kori­ doriais, palėpėje radau Studen­ tų atstovybę. Taip po truputį įsilicjau į jos veiklą, tapau atstove ryšiams su visuomene, sėkmingai dirbau iki trečio kurso. O trečia­ me kurse per prezidento rinki­ mus išrinko mane.

Baigiantis metams, baigiasi ir tavo - Studentų atstovybės prezi­

dentės kadencija. Kokių minčių kyla, kai pažvelgi atgal?

Kai mane išrinko Studentų atstovybės prezidente, buvo sunkus metas. Galima sakyti, dirbome gatvėje, neturėjome savo kampelio, kur būtume ga­ lėję prisiglausti ir įgyvendinti su­ manymus. Bet po truputį pradė­ jome pasitikėti savimi, sunkiai dirbome ir išsikovojome vietą išmokome įveikti problemas, gavome patalpas, susimokėjo­ me skolas, užsidirbome trupu­ tėlį pinigų, kad galėtume gyvuo­ ti. O dabar galime ir lengviau at­ sipūsti.

Kas labiausiai įsiminė per tuos metus?

Manau, kad labiausiai įstrigo įvairūs renginiai. Džiugu, kad per mano kadenciją jų buvo tik­ rai nemažai - Universiteto 420 metų, Fakulteto 35 metų ju­ biliejai, daug studentiškų šven­ čių. Įsiminė tarptautinės studen­ tų dienos. Visada stengėmės įro­ dyti, kad Kaunas yra gyvas mies­ tas, kad čia mokosi daug studen­ tų, kurie jį daro dar patraukles­ nį.

Prezidentavimas - darbas, ma­ lonumas ar kančia?

Sakyčiau, kad ir darbas, ir ma­ lonumas, o kartais net ir kančia.

Man patinka darbas, kuris teikia malonumą, nes iš prigimties esu

aktyvi. Žinoma, būdavo minučių, kai pagalvodavau, kad tai - kan­ čia, ypač kai tekdavo sėdėti per naktį su galvoje kirbančia minti­ mi, kad iki ryto turiu viską pa­ baigti. Tokią akimirką pagalvo­ davau: „Ką aš čia veikiu?“ Bet viskas greitai pasimiršdavo. /Ir (gyvendinai visus savo su­ manymus?

Ką buvau žadėjusi per rinki­ mus, viską atlikau per pirmus metus. Paskui buvo keblumų su naujais rinkimais, vis nesisekė jų organizuoti, taigi šis laikotarpis buvo kiek niūrokas. Tiesa, liko didelių neįgyvendintų projektų, bet tikiuosi juos baigti.

Ko labiausiai pasigesi? Kaip pasikeis tavo gyvenimas? Ar turi ateities planų?

Na, esu naujo prezidento pro­ jektų koordinatorė, tad ir vėl kiekvieną dieną kulniuosiu į dar­ bą, tačiau šį sykį jau nebe kaip šios organizacijos, o tik kaip ma­ žo skyrelio galva...

O apie ateities planus bijau net kalbėti, dar neišsipildys, bet jų turiu tikrai labai daug. Kadan­ gi vis dar esu studentė (Renata yra tarptautinio verslo II k. ma­ gistrante), noriu sėkmingai baig­ ti Universitetą, gauti magistro laipsnį, o kitus troškimus pasa­ kysiu, jei tik išsipildys.

Ko palinkėtum būsimam prezi­ dentui?

Kad jis turėtų tokią puikią ko­ mandą, kokią turėjau aš pirmais metais. Tai buvo nerealūs žmo­ nės, kurie stengėsi iš širdies, ati­ davė visas jėgas, kad mums būtų gera dirbti kartu. Spausdama ranką naujajam prezidentui pa­ linkėjau daug sėkmės, kantrybės ir ryžto. Kliūčių bus daug, bet svarbiausia - nesustoti.

Tavo gyvenimo kredo?

Jų daug, bet... Yra labai graži vaikiška dainelė: „Reikia tik la­ bai norėti, pasistengti ir tikėti...“ Aš ja labai tikiu.

Vaikystės snaigė Ar dar prisimeni tuos laikus, kai apsikabindavai patį mylimiau­ sią meškiuką, įvarydavai mėlyną mašinėlę klibančiu ratu į iš kala­ dėlių pastatytą garažą, suskaičiuodavai visus nykštukus ir keliau­ davai į sapnų karalystę, lydimas stebuklingos močiutės pasakos?

Ar dar prisimeni tą nuostabų vaikišką tikėjimą, kad tavo maža­ me pasaulėlyje gyvena fėjos, burtininkai ir raganos, kad kažkur mėnulyje, žarstydamas žvaigždes, su kraičiu dovanų lekia žiemos ir gėrio valdovas - Kalėdų Senelis?

Ar vakar, kai skubėjai į paskaitą ir skaičiavai minutes, likusias iki kolokviumo, nepastebėjai vieną tylią akimirką sugrįžusios vai­ kystės? Galbūt tai buvo snaigė, nusileidusi ant tavo delno, uis dar pilna svajonių, tikėjimo ir vilties... Žinau, tu jau užaugai, o maža snaigė tik primena, kad artėja žiema, atsinešdama su savimi tamsius vakarus, ilgas naktis prieš egzaminą, pavargusias nuo skaitymo akis, kartų jaudulį ir nerimą dėl sesijos, įkyrias mintis, kad grįžus namo teks vėl sėsti prie knySU-- ’ Žinau, kad dabar labiausiai norėtum greičiau ištrūkti šventėms namo, įsimesti į burną dar karštą mamos keptą kūčiuką, atsisėsti prie sakais kvepiančios eglutės ir šventai tikėti, kad kažkur kelio gale gyvena maži nykštukai, slepiantys kalėdinį stebuklą...

Jau artėja Kalėdos!!! Pagauk rytoj savo snaigę, ir vaikiškai pati­ kėk, kad ji padovanos tau mažytį stebuklą su raudonu kaspinu...

Gerų švenčių!!!

Raimonda

Sveikiname! Sveikiname!

Sveikiname!

-

Jau turime naują VU Kauno humanitarinio fakulteto Studentų atstovybės prezidentą juo tapo informacijos verslo II kurso studentas Mindaugas Jasiulis.

Sėkmės dirbant!

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Paradigmatika, sintagmatika ir kalbos funkcijos" atgarsiai Lapkričio 6-7 d. Kauno humanitariniame fakultete su­ rengta jau trečia tarptautinė mokslinė konferencija „Paradigmatika, sintagmatika ir kalbos funkcijos", į kurią sugū­ žėjo net 74 dalyviai iš įvairių Europos kampelių: Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Baltarusijos. Šių metų konferencijos lygis bu­ vo kaip niekad aukštas - tą paste­ bėjo ne tik konferencijos šeiminin­ kai, bet ir visi svečiai, tarp kurių bu­ vo nemažai profesorių, docentų, doktorantų bei gausus būtys studen­ tų, kurie ypač aktyviai klausėsi mokslinių pranešimų.

Konferencijos pranešimų sekcijos buvo suskirstytos pagal kalbas, o te­ mų įvairovė leido išgirsti įvairiausių nuomonių vienu ar kitu klausimu.

Per dvi dienas dalyviai galėjo išklau­ syti net keturiolikoje sekcijų skaity­ tus pranešimus: „Lingvistinių tyrinė­ jimų teorija ir praktika“, „Fonetika, kalbos istorij a“, „Kalbos ir stiliaus as­ pektai“ ir kt. Viena iš labiausiai įsi­ mintinų buvo „Semantikos“ sekcija, sukėlusi ypač audringas auditorijos diskusijas. Konferencijos dalyvius džiugino puiki organizacija, gerai su­ planuota dienotvarkė, kuri leido ne tik klausytis pranešimų, bet ir laisvu laiku grožėtis nuostabia Fakulteto ir Kauno architektūra.

Konferencijos dalyviai buvo pa­ tenkinti geru renginiu, jaukia atmos­ fera. „Mane sužavėjo ypač aukšto lygio organizacija: iki pietų galėjo­ me dalyvauti įvairių sekcijų rengi­ niuose, o po pietų turėjome laisvo laiko, kuris taip pat buvo kruopščiai

suplanuotas - galėjome susipažinti su Kaunu. Jei tokia konferencija bus ir kitais metais, būtinai dalyvausiu“, - sakė Aleksanderis Schkomikas iš Vitebsko universiteto. Eleonora Lassan, studijuojanti Vilniaus uni­ versitete, pasakojo: „Dalyvauju jau trečioje konferencijoje, taigi galiu jas palyginti: pirmais metais dalyvių buvo kur kas mažiau, o šiemet daug dalyvių iš įvairių šalių, malonesnė aplinka“. „Manau, kad Kaunas po truputį tampa mokslo centru. Labai norėčiau, kad ši konferencija taptų tradicine - čia visada malonu grįžti ir sutikti senus draugus, taip pat su­ sipažinti su naujais žmonėmis. Ma­ nau, kad konferencija turi gerą at­ eitį ir kiekvienais metais tik stiprės“, - kalbėjo Liudmila Chalezina iš Bal­ tarusijos.

Konferencijos metu išleistas mokslinių straipsnių rinkinys „Žmo­ gus kalbos erdvėje“. Šis mokslinių straipsnių rinkinys skirtas įvairioms kalbotyros, literatūrologuos ir di­ daktikos problemoms. Pateikiami rinktiniai darbai iš tarptautinės mokslinės konferencijos „Paradigmatika, sintagmatika ir kalbos funk­ cijos“.

Konferenciją organizavo VU KHF Užsienio kalbų katedra.

Puslapį rengė Raimonda LIAUDANSKYTĖ

12

Universitas Vilnensis

2001 m. lapkritis-gruodis

JAUNIMAS IR NARKOTIKAI Turbūt nerasime nė vieno jauno žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie narkotikus. Remdamasis draugų pasakoji­ mais, matytais filmais, skaitytomis knygomis ar straipsniais, kiekvienas jaunuolis susidaro nuomonę apie narkotikus.

Kai kurie jau turi ir asmeninę patirtį - yra rūkę „žolės", ragavę ekstazi ir pan. jeigu kas šių jaunuolių pasiteirautų, ar tai kenkia sveikatai, daugelis atsakytų: „Nuo tokio nedidelio kiekio, kokį vartoju, tikrai nieko nebus", „Žolytės" rūkymas nekenkia", „jau geriau vartosiu narkotikus, nei gersiu alkoholį" ir pan. Tokie atsakymai liudija, kad jauni­ mas mažai žino apie narkotikus, jų poveikį organizmui, vartojimo padarinius.

Priežasčių, kodėl jauni žmonės vartoja narkotines medžiagas, yra daug. Jas galime suskirstyti į tris pagrindines grupes: 1. Įtampos mažinimas, streso įveikimas. Narkotinės medžia­ gos vartojamos norint patirti euforinę būseną, pamiršti pro­ blemas, sumažinti įtampą, ne­ malonias emocijas. Narkotikai tampa priemone, padedančia įveikti įtampą ir stresą.

2. Narkotikų efektas. Narkoti­ nės medžiagos vartojamos no­ rint išbandyti jų poveikį, patirti pakitusią sąmonės būseną. Pa­ grindinis vartojimo tikslas-ma­ lonumo siekimas.

3. Bendraamžių įtaka. Svaigi­ namųjų medžiagų vartojimas priklauso nuo socialinės padė­ ties. Daugelis jaunuolių leidžia laiką kartu su draugais, nenori nuo jų atsilikti.

Taigi priežastys labai įvairios. O kokie padariniai? Būtent apie juos vartotojai mažai žino ir dažniau­ siai visai negalvoja.

Pirmiausia pabandykime išsi­ aiškinti, kas yra narkotinės me­ džiagos ir kaip jos veikia.

Narkotikai - tai medžiagos, ku­ rių vienkartinis vartojimas sukelia euforiją ir kitus malonius pojūčius, o nuolatinis vartojimas - psicho­ loginę ir fizinę priklausomybę.

Kad medžiaga būtų laikoma nar­ kotiku, ji turi atitikti tris kriterijus: medicininį - medžiaga specifiškai veikia centrinę nervų sistemą; so­ cialinį - plačiai paplitęs nemedici­ ninis šios medžiagos vartojimas; juridinį - medžiaga pripažinta nar­ kotiku ir įtraukta į narkotinių me­ džiagų sąrašą (šių medžiagų netei­ sėta gamyba, laikymas ar realiza­

vimas yra draudžiami įstatymo).

Narkotinių medžiagų sąrašas nė­ ra pastovus. Jis gali būti papildo­ mas, koreguojamas priklausomai nuo to, kokios medžiagos yra var­ tojamos norint apsisvaiginti.

Kaip šios medžiagos veikia?

Nustatyta, kad jų poveikis priklau­ so nuo narkotiko (rūšies, vartoji­ mo būdo, dozės), asmens (asme­ nybės ypatumų, ankstesnės narko­ tikų vartojimo patirties, fizinės bei psichinės sveikatos, vartojimo mo­ tyvų) ir socialinės aplinkos (kur ir su kuo vartojama). Taigi narkoti­ kų poveikis kiekvienam asmeniui yra gana individualus, o įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai.

Pabandykime išsiaiškinti ben­ drą narkotikų veikimo schemą.

Dėl vienų ar kitų priežasčių žmo­ gus, vartojęs narkotikų, po kiek lai­ ko pajus vadinamąją pakitusią są­ monės būseną. Tai gali būti atsi­ palaidavimas, lengvumas, įspūdis, kad dingo visi rūpesčiai, ramybės, meilės, begalinio džiaugsmo jaus­ mas. Tai - euforinė būsena. Kar­ tais galima patirti labai malonias arba bauginančias haliucinacijas.

Nustojus veikti narkotinei medžia­ gai, gali grįžti normali sąmonės bū­ sena. Pabrėžiame - gali, nes kar­ tais net ir po vieno bandymo as­ muo patiria skaudžius to „malonu­ mo“ padarinius. Kokie jie? Asmuo gali perdozuoti narkotiko, stipriai apnuodyti organizmą, net mirti.

Jei buvo vartota LSD, haliucina­ cijos gali pasikartoti po kelių me­ tų, nors asmuo daugiau šių me­ džiagų nevartojo. Nepamirškime ir galimų nemalonumų su polici­ ja... Tarkime, kad grįžo normali sąmonės būsena ir žmogus jaučia­ si pakankamai gerai. Po kiek lai-

kojis gali pamanyti: „Nieko blogo neatsitiko. O buvo tikrai malonu...

Tai kodėl nepabandžius dar?“ Juk visi trokštame naujų malonių po­ tyrių. Taip pamažu atsiranda psi­ chologinė priklausomybė nuo nar­ kotikų - nuolat galvojama apie tai, norisi vėl ir vėl patirti malonumą, atsipalaiduoti. Psichologinė pri­ klausomybė - liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžia­ gas norint pasiekti komforto būk­ lę. Narkotikai užvaldo mintis ir jausmus, slopina aktyvią veiklą, to­ dėl nustoti vartoti labai sunku.

Po tam tikro laiko asmuo, var­ tojantis narkotines medžiagas, net pasibaigus narkotinės medžiagos poveikiui, jau nebegali jaustis nor­ maliai. Kai narkotikas nustoja veikti, jaučiamas nerimas, įtampa, silpnumas, gali svaigti ar skaudėti galvą ir pan. Ką tokiu atveju daro­ me? Ogi gydomės, gydomės mums žinomomis ir prieinamomis prie­ monėmis. Narkotikus vartojan­ čiam asmeniui vaistas bus narko­ tikai. Jie ne tik nuslopins visus ne­ malonius kūno pojūčius, bet dar sukels malonumą. Tačiau tokio pa­ ties narkotinės medžiagos kiekio jau nebepakaks. Organizmas pri­ pras, todėl narkotinės medžiagos dozę teks visą laiką didinti. Tai va­ dinamoji tolerancija narkotikui, kuri pasireiškia silpnėjančia orga­ nizmo reakcija į tą patį preparato kiekį. Todėl norėdamas patirti to­ kį patį efektą žmogus kas kartą su­ vartoja vis didesnę dozę. Palaips­ niui malonumas, kurį sukeldavo narkotikas, mažėja, o skausminga­ sis rezultatas - abstinencija - vis didėja. Pasibaigus narkotiko po­ veikiui asmuo jaučia vis stiprėjan­ tį fizinį skausmą. „Per abstinenci­

VARTOTI AR

ją visur skauda, laužo ir suka vi­ sus kaulus. Nega­ li rasti vietos ir ramybės nei die­ ną, nei naktį...

Tai - košmaras“, - taip šią būseną apibūdina patys narkomanai. Abstinencijos reiški­ niai išnyksta, kai organizmas gau­ na naują narkotiko dozę. Taigi, be anksčiau minėtos psichologinės priklausomybės, atsiranda ir fizi­ nė priklausomybė. Fizinė priklau­ somybė - viso organizmo funkci-

nės veiklos pakitimas, pasireiš­ kiantis ryškiais psichiniais ir fizi­ niais sutrikimais, staiga nustojus vartoti narkotikus.

Kad būtų aiškiau, narkotikų po­ veikį psichikai, euforijos ir absti­ nencijos būsenas pavaizdavome grafike.

Euforija

Normali psichinė būsena Abstinencija

Dozės

A 4 4 4

4 f__ t Narkotikų poveikis

Matyti, kad po pirmų narko­ tiko dozių, kurios gali būti gana mažos, žmogus išgyvena eufori­ ją, bet nepatiria jokių abstinen­ cijos požymių. Vartojant toliau, atsiranda abstinencijos požymių, kurie vis stiprėja, tuo tarpu eu­ forijos būsena mažėja, nors nar­ kotiko dozė ir didinama. Taip pradžioje tik eksperimentuoda­ mas, o paskui pradėjus vystytis psichologinei, fizinei priklauso­ mybei, žmogus tampa narkoma­ nu. Narkomanija - dėl ilgesnio

ar trumpesnio narkotinių me­ džiagų vartojimo kylanti liga, ku­ riai būdinga didėjanti toleranci­ ja narkotikui, psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo jo, be­ sivysiantys saviti psichikos paki­ timai. Šios narkotikų veikimo sche­ mos jauni žmonės nežino. Jie net neįsivaizduoja, kad pradėję varto­ ti narkotines medžiagas patys jau nebegalės mesti. Narkomanija - li­ ga, kurią gydyti reikia labai ilgai ir sudėtingai.

NEVARTOTI?

Tikimės, kad perskaitę šį puslapį, jūs jau pakankamai žinote apie tai, kas yra narkotikai, kaip jie veikia žmogaus organizmą, kokie vartojimo padariniai, jei vis dar manote, kad reikėtų bent kartelį pabandyti, siūlome atlikti tokią užduotį.

Padalykite popieriaus lapą pusiau. Vienoje pusėje užrašy­ kite + , o kitoje

+

—

+ - teigiami narkotikų var­ tojimo padariniai (malonumas, atsipalaidavimas, draugų pripa­ žinimas ir pan.).

- - neigiami narkotikų varto­ jimo padariniai (galimi nesuta­ rimai su policija, tėvais, sveika­ tos problemos ir pan.).

O dabar užpildykite šią len­ telę. Ko gera, minusų surašėte daugiau. Be abejo, pliusai ir to­ liau vilioja, nes sunku atsisakyti malonumo, aštrių pojūčių, drau­ gų įvertinimo ir pan. Bet to da­ ryti ir nereikia! Visa tai jūs gali­ te gauti ir kitu būdu. Pvz., šok­

dami parašiutu, susiradę laisva­ laikio pomėgių ar pan. Taigi pa­ galvokite, kas, be narkotikų, gali jums padėti atsipalaiduoti, pa­ tirti nauja, neįprasta? Manome, kad tai, ką sugalvojote, yra le­ galu, niekas dėl to jūsų ne­ smerks, nepersekios, nebaus.

Greičiau jau žavėsis ir pavydės.

Pateikėme jums faktų, me­ džiagos apmąstyti. Dabar jūsų eilė rinktis. Rinktis jaunystę, at­ eitį, džiaugsmą, naujus įspū­ džius arba...

Sėkmės!

NARKOTIKAI Medžiagos pavadinimas

Heroinas

Pavidalas Balti ar rudi milteliai

13

Universitas Vilnensis

2001 m. lapkritis-gruodis

Vartojimo būdas

Poveikis

Vartojimo padariniai, pavojai

Injekcijos,

Slopinantis,

Greitai priprantama, depresija,

rūkoma,

atsipalaidavimas, euforija,

savižudybių rizika, ŽIV, AIDS pavojus

uostoma

VISŲ NARKOTIKŲ VARTOJIMAS RIZIKINGAS • Narkotikų poveikis labai indi­ vidualus, todėl gali būti nenuspė­ jamas.

• Prie narkotikų greitai pri­ prantama, atsiranda priklauso­ mybė.

• Narkotikai labai dažnai klas­ tojami, todėl kyla apsinuodijimo pavojus.

• Narkotikų vartojimas, gamy­ ba, platinimas visada susiję su įstatymų pažeidimais.

mieguistumas

Amfetaminai

Tabletės, kapsulės, milteliai

Oralinis, injekcijos, uostoma

Stimuliuojantis, pakelia nuotaiką, Nuovargis, sutrikęs miegas, suteikia energijos, irzlumas, depresija, gali kilti gali kilti įtampa, nerimas panikos priepuoliai

Ekstazi

Įvairių spalvų tabletės, kap­ sulės

Oralinis

Stimuliuojantis, suteikia energi­ jos, padidėja komunikabilumas, pasitikėjimas savimi

Nuovargis, depresija, kepenų, inkstų veiklos sutrikimai

Kokainas

Balti milteliai

Uostoma, injekcijos

Stimuliuojantis, padidėjęs energingumas ir

Depresija, susierzinimas, nemiga, haliucinacijos

budrumas, suaktyvėja sąmonės veikla, nejaučiamas nuovargis LSD

Tabletės, kap­

Oralinis

sulės, sugeria­

Pakinta visi pojūčiai, sutrinka

Depresija, bandymai nusižudyti, orientacija erdvėje, haliucinacijos psichozė

mojo popie­ riaus lapeliai

Hašišas ir marihuana

Rudos „plyte­ lės“, džiovinti augalo lapai, žiedynai

Rūkoma, oralinis

Atsipalaidavimas, linksmumas, pakinta visi pojūčiai, pagreitėja širdies ritmas

Pablogėja atmintis, sunkiau mąstyti, pasyvumas, pablogėja imuninis atsparumas

Klijai, tirpikliai Skystis, dujos

Uostoma

Sumažėja raumenų kontrolė,

Nuovargis, galvos skausmai, irz­ lumas, baimė, psichikos sutrikimai

regos ir klausos haliucinacijos

KUR KREIPTIS PAGALBOS Vilniaus priklausomybės ligų centro informacinis telefonas

26 00 14

AIDS centro narkomanų socialinės psichologinės reabilitacijos bendruomenė

76 35 81

Socialinė tarnyba „Parama“

31 36 55

Vilniaus psichologų konsultacija telefonu

8 800 20002

Vilniaus jaunimo linija

8 800 28888

NARKOTIKAI KLUBUOSE IR DISKOTEKOSE Pastaruoju metu visame pasaulyje ryškėja naujos narkotinių medžiagų vartojimo tendencijos. XX amžiaus pabaigoje daug daugiau pradėta vartoti naujų sintetinių preparatų. Jauni žmonės, besilankantys klubuose bei diskotekose, sintetinius preparatus vartoja, kad sustiprintų pojūčius, įgytų daugiau energijos. Dažniausiai tai stimuliuojantys arba haliucinogeniniai preparatai, kaip antai: ekstazi, amfetaminai, LSD ir kiti narkotikai, jaunimo laikomi neatskiriama diskotekų, klubų kultūros dalimi. Jie net pradėti vadinti „klubų narkotikais".

JAV nacionalinis piktnaudžiavimo narkotikais institutas (NIDA), konstatavęs, kad „klu­ bų narkotikai“ grėsmingai plin­ ta tarp jaunimo, inicijavo plačią visuomenės judėjimo kampaniją.

Naujausi moksliniai tyrimai pa­ liudijo, kad dauguma šių narko­ tikų turi ilgalaikį poveikį smege­ nims, o vartojami kartu su alko­ holiu yra ypač pavojingi, gali bū­ ti net mirties atvejų. Mokslinin­ kų nuomone, nėra „nežalingų“ „klubų narkotikų“ - visi narko­ tikai gali sukelti ilgalaikių svei­ katos sutrikimų.

Kokia padėtis Lietuvoje? Ar Lietuvos jaunimas irgi vartoja narkotikus pasilinksminimo vie­ tose? Prieš porą metų Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas „Narkoti­ kai klubuose ir diskotekose“. Pa­ teikiame šio tyrimo rezultatus.

Iš viso buvo apklausta 290 klubų ir diskotekų lankyto­ jų, iš jų - 125 moterys ir 142 vy­ rai (23 lyties nenurodė). Tiria­ mųjų amžius - nuo 15 iki 30 me­ tų. Daugiausiai apklausta 18-24 metų jaunuolių - jie sudarė 87,3 proc. tiriamųjų. 74,1 proc. huvo studentai, 12 proc. - dir­ bantys asmenys, 7,8 proc. -

moksleiviai, 5,9 proc. nenurodė, ką veikia. Visi tiriamieji rečiau ar dažniau lankosi įvairiuose klu­ buose ar diskotekose: 18,6 proc. ~ kelis kartus per savaitę, 27,9 proc. - kiekvieną savaitgalį> 34,8 proc. -1-2 kartus per mė­

nesį, 11 proc. - kartą per 3-4 mė­ nesius, 4,8 proc. - dar rečiau.

2.8 proc. į šį klausimą neatsakė, tačiau kadangi buvo apklausia­ mi klube, tai pateko į klubų lan­ kytojų skaičių.

Tyrimų rezultatai parodė, kad bent kartą kokių nors narkotikų yra bandę 51,4 proc. apklaustų­ jų. Vaikinų, išbandžiusių bent vieną narkotiką, statistiškai reikšmingai yra daugiau nei mer­ ginų.

Dažniausiai vartojama „žolė“.

Ją rūko net 46,6 proc. tiriamųjų.

Iš jų net 4,5 proc. „žolę“ rūko re­ guliariai. Kiti dažniausi narkoti­ kai - amfetaminai. Juos jau yra bandę 18,9 proc. klubų lankyto­ jų, 10,3 proc. - daugiau nei vie­ ną kartą. Ekstazi dažniau ar re­ čiau vartoja 10,6 proc., kokainą - 8,3 proc., kreką -1,7 proc., he­ roiną - 5,4 proc., kitus narkoti­ kus - 7,3 proc.

Vaikinai narkotikus vartoja dažniau nei merginos. Hašišą ar marihuaną yra išbandę 34.7 proc. merginų ir net 60.4 proc. vaikinų, amfetaminus -11,8 proc. merginų ir 29 proc. vaikinų. Ekstazi vaikinai vartoja net 5 kartus dažniau nei mergi­ nos (3,4 proc. merginų ir 17.5 proc. vaikinų). LSD irgi daug populiaresnis tarp vaikinų: jį vartoja 16,1 proc. vaikinų ir 1.8 proc. merginų. Heroiną yra bandę 3,3 proc. merginų ir 19.7 proc. vaikinų. Merginų ir vaikinų narkotinių medžiagų var­

tojimo skirtumai yra sta­ tistiškai reikšmingi. Tik kokaino ir kreko vartoji­ mo skirtumai nėra statis­ tiškai reikšmingi.

Palyginome, kiek moksleivių, studentų ir dirbančiųjų vartoja nar­ kotines medžiagas. Net 56,5 proc. moksleivių, besilankančių klubuose, yra bandę narkotikų, stu­ dentų - 52,1 proc., o dir­ bančiųjų-42,9 proc. Ne­ labai skiriasi ir šių grupių vartojamų narkotikų rū­ šys. Populiariausias nar­ kotikas - hašišas arba marihuana. Jį dažniau ar rečiau vartoja 50 proc. moksleivių, 49.8 proc. studentų ir 40,6 proc. dirbančių klubų lankytojų. Am­ fetaminus vartoja 30 proc. moks­ leivių, 18,6 proc. studentų ir 25.8 proc. dirbančiųjų. Trečias pagal populiarumą narkotikas ekstazi: atitinkamai 15 proc., 10,1 proc. ir 16,7 proc. Visi šie skirtumai nėra statistiškai reikš­ mingi.

Nustatyta, kad narkotikų var­ tojimo dažnumas statistiškai reikšmingai priklauso nuo to, kaip dažnai lankomasi klubuose, t. y. kuo dažniau lankomasi klu­ buose, tuo dažniau vartojami narkotikai - ekstazi, amfetami­ nai, LSD, hašišas ir marihuana, krekąs, heroinas. Į klausimą „Ar maišote nar­ kotikus?“ 80 proc. apklaustųjų

atsakė neigiamai. Tačiau net 26,2 proc. prisipažino, kad var­ todami narkotikus geria ir alko­ holį.

Ir narkotikus vartojančių, ir nevartojančių klubų lankytojų klausėme, kodėl jie arba kiti as­ menys vartoja narkotikus. Tiria­ mųjų atsakymus galima išdėstyti tokia tvarka: 1) padeda atsipalaiduoti (52 proc. merginų ir 43 proc. vaikinų); 2) suteikia malonumo (35,2 proc. merginų ir 36,6 proc. vaikinų); 3) padeda bent jau laikinai išspręsti problemas, užsimiršti (29,6 proc. merginų ir 16,2 proc. vaikinų); 4) suteikia jėgų, energijos (20,8 proc. merginų ir 19 proc. vaikinų);

5) nenorima atsilikti nuo draugų (19,2 proc. merginų ir 4,9 proc. vaikinų); 6) narkotikai-neatsiejama klubų bei diskotekų kultūros dalis (6,4 proc. merginų ir 7 proc. vaikinų).

Net 47,2 proc. apklaustų klu­ bų lankytojų prisipažino, kad yra turėję problemų dėl narkotikų.

Ekstazi, amfetaminų ir LSD var­ totojams dažniausiai kyla pinigi­ nių rūpesčių bei problemų su klubų apsauga. Nesutarimų su policija daugiausiai turi kreko ir heroino vartotojai. Prie sveika­ tos sutrikimų; susijusių su nar­ kotikų vartojimu, buvo minimi miego sutrikimai, išsekimas, py­ kinimas, šleikštulys, depresija, rečiau - nerimas bei širdies rit­ mo sutrikimai.

Universitas Vilnensis

2001 m. lapkritis-gruodis

-----------------------------------------

VU STUDENTAI - APIE NARKOTIKUS „U.V." apklausė studentus, ar narkotikai, jų manymu, yra paplitę tarp jų drau­ gų, bendraamžių? Kokia jų asmeninė patirtis?

Giedrė Iš asmeninės patirties galiu teig­ ti, kad narkotikai paplitę tarp jaunimo. Dažniausiai jie vartoja­ mi vakarėliuose, nors girdėjau, kad kartais ir Universitete „žo­ lytės“ parūkoma. Daugiausiai vartojama „žolytė“, bet yra tokių, kurie ir chemikalų „pavalgo“.

Manau, kad daug žmonių žino, kur galima gauti narkotikų. Ma­ no manymu, Universitete narko­ tikai mažiau paplitę, nes tiems, kurie vartoja, mokslai yra „dzin“.

O studentai tik pakvailioja, ir viskas.

Anonimas Nr. 1 Vartoju viską, išskyrus heroiną jo niekada gyvenime nebandysiu, nes jis tikrai žudo žmones. Pir­ mą kartą narkotikų gavau iš draugų - man tada buvo trylika metų. Dabar stengiuosi nebevar­ toti, nes tai trukdo sportuoti.

Nors vartoti su galva, mano nuo­ mone, yra kur kas geriau, negu gerti, mažiau kenkia. Aš narko­ tikų nepropaguoju, bet smerkti narkotikus vartojančius žmones - didžiausia nesąmonė, absurdų absurdas! Nesuprantu, kodėl ne­ smerkiami žmonės, kurie geria.

Kavinėse geriama kiekvieną die­ ną, pasigėrę žmonės mušasi, dau­ žosi - tai normalu, toleruojama, o žmogus, kuris tik nori geriau pasijusti - ne. Manęs niekas ne­

smerkia, nes apie mane žino tik Jie, kuriems reikia žinoti. Kiek­ vienas gali linksmintis, kaip no­ ri, kai kurie mėgsta slapukauti uždarose kompanijose. Visuo­ menė tam skiria pernelyg daug dėmesio. Tie, kurie turi darbą, sportuoja ar dar ką nors veikia, nebandys. „Ant narkotikų sėda“ ir kasdien juos vartoja tie, kurie neturi, ką veikti. Atvirai pasaky­ siu, kad mokėti linksmintis - di­ džiausias „kaifas“, geresnio da­ lyko gyvenime nėra. Jei turi gal­ vą ant pečių, niekada nepradėsi vartoti heroino, o ką jau kalbėti apie švirkštus ar ekstazi? Ši me­ džiaga iki galo neištirta, todėl nieko negalima tvirtinti apie il­ galaikį jos poveikį. Tai - technomuzikos kultūra. Vieni renkasi „Karoliną“, „Muzikinį angarą“, kiti - „padvalą“ ar „Jet Sėt“. Čia, Universitete, man narkotikų ne­ reikia, čia jų nepardavinėja. Ži­ nau, kur gauti.

Dovydas Pažįstu daug studentų, vartojan­ čių narkotikus, todėl galiu saky­ ti, kad narkotikai paplitę tarp jaunimo. Penkiolikos ar keturio­ likos metų esu ir aš bandęs, bet tik iš smalsumo. Tai yra „kaifas“, bet esu gerai informuotas, ko ga­ liu sulaukti, ko tikėtis. Bendra­ bučiuose turbūt nevartojama, nes ten studentai suvažiavę iš

kaimų, ne tokie pasiturintys, o narkotikai, be abejo, kainuoja.

Narkotikai - prabangos dalykas.

Dažniausiai narkotikai vartojami klubuose, vadinamosiose „tusovkėse“, „plotuose“. Beje, policija gaudo, baudžia, todėl žmonės bi­ jo.

Tomas Apie lengvuosius narkotikus esu girdėjęs, apie sunkiuosius nete­ ko. Pats nevartoju. Tiesa, nega­ liu patikinti, kad lengvųjų nieka­ da nebandysiu, bet esu prieš sun­ kesniųjų vartojimą. Gal paban­ dysiu tokiu atveju, jeigu labai trūks alaus ir bus „žolės“. Vie­ nas kitas mano pažįstamas parū­ ko „žolės“, bet jie nėra baisūs narkomanai. Narkotikai jiems alkoholio alternatyva. Tie, kurie nemoka gerti, rūko „žolę“. „Plo­ tuose“, vakarėliuose narkotikai vartojami taip pat kaip ir alko­ holis. Nebijau, kad galiu tapti priklausomas, nes cigaretės rū­ kymas ir injekcija į veną labai ski­ riasi. Manau, kad turiu vidinį barjerą - negalėčiau paimti švirkšto ir durti sau į veną. Bijo­ čiau vien nepataikyti iš pirmo karto. Jeigu jau susistūmei švirkštą, tai lauk padarinių, nes pats situacijos kontroliuoti nebe­ galėsi. Parūkyti cigaretę galima, juk niekas neverčia surūkyti vi­ sos.

Justas Manau, kad narkotikai tikrai pa­ plitę. Pats nevartoju, mano „chebra“ irgi nevartoja. Juk yra alkoholis, bet nebūtinai ir jo rei­ kia, kai nori pasilinksminti - jei yra geros muzikos, galima „tūsintis“. Nemanau, kad narkotikų daugiausiai vartojama būtent klubuose, - nors taip manyti įprasta, - daugiau turbūt savame rate. Vilniaus universitete? Ne­ verta net klausti, netinkama vie­ ta daryti tokias apklausas.

Dovilė Aš niekad nebandžiau ir net ne­ žinočiau, kur gauti. Net negirdė­ jau, kad tarp studentų būtų var­ tojančių. Gyvenu bendrabutyje ir man atrodo, kad čia niekas ne­ vartoja, bent jau aš nežinau. Vie­ ną kartą girdėjau, kaip vienas vaikinas gyrėsi, kad prisirūkė bet buvo tik vienas toks atvejis.

Jurga Kai kurie mano draugai „žolės“ turi bet kada ir bet kur. Manau, kad tai - kiekvieno asmeninis rei­ kalas, vartoti narkotikus ar ne.

Kol gyvenau bendrabutyje, apie narkotikus visai nieko nežinojau, bet kai apsigyvenau bute, sužino­ jau daugiau. Man atrodo, kad priklauso nuo žmonių, ką jie pa­ sirinks: alkoholį, „žolę“ ar dar ką nors.

statybų

—GAUSA

Spartūs statybos tempai. r Puikus rajonas.

Tik 3 aukštai.

(22) 43 95 50, (287) 4 04 00, www.gausa.lt

norima atsipalaiduoti, patirti malonumą, užsimiršti. Skirtingas priežastis nurodo skirtingus nar­ kotikus vartojantys bei nevieno­ dą vartojimo patirtį turintys as­ menys.

• Svarbi draugų įtaka. Klubų lankytojai, kurie turi narkotikus vartojančių draugų, beveik 2 kar­ tus dažniau patys vartoja narko­ tikus nei tokių draugų neturin­ tieji (62,4 proc. ir 32,6 proc.).

• Net 32,8 proc. klubų lanky­ tojų teigė, kad jiems nekyla jo­ kių problemų norint įsigyti nar­ kotikų.

• 47,2 proc. klubų bei disko­ tekų lankytojų yra turėję proble­ mų dėl narkotikų. Dažniausiai tai piniginės problemos, konflik­ tai su klubų apsauga.

• Prie sveikatos sutrikimų, su­ sijusių su narkotikų vartojimu, daugiausiai minimi miego sutri­ kimai, išsekimas, pykinimas, šleikštulys, depresija, rečiau nerimas bei širdies ritmo sutri­ kimai. Dažniausiai sveikata su­ trinka amfetaminų bei heroino vartotojams.

• Nemažai klubų lankytojų

Daugiabutis namas Baltupiog-Vilniuje. j ____

Anonimas Nr. 2 Bandžiau jau būdamas studentu, bet tik bandžiau. Neturiu drau­ gų, kurie nuolat vartotų. Kai nori, narkotikų galima lengvai gauti, pvz., klubuose. Galiu pa­ sakyti, kad geriau jų nebandyti, geriau turėti kitų interesų.

Jūratė Man atrodo, narkotikai labiau paplitę tarp moksleivių, nes tai nauja banga. Studentai truputį protingesni. O vaikai, mokiniai sunkiau atsispiria pagundai. Tur­ būt nedidelė dalis studentų irgi vartoja. Jei nori gauti, reikia ži­ noti kur.

Edvinas Tarp studentų narkotikai nėra paplitę, tarp kito jaunimo - gal­ būt. Pats nesu susidūręs su nar­ kotikais, bet pažįstu pakankamai daug žmonių, kuriems jie buvo siūlomi. Dauguma neragavo, at­ sisakė. Velnias žino, kas priver­ čia jauną žmogų paragauti, gal ti­ kisi, kad bus linksma, nori išsi­ skirti iš kitų.

Justinas Nežinau, kiek narkotikai popu­ liarūs tarp jaunimo, nesu susidū­ ręs su vartojančiais žmonėmis.

IŠVADOS • Bent kartą kokių nors nar­ kotikų yra bandę 51,4 proc. klu­ bų bei diskotekų lankytojų. Tarp išbandžiusiųjų narkotikus statis­ tiškai reikšmingai daugiau vaiki­ nų nei merginų. Dažniausiai var­ tojamas narkotikas - „žolė“; ją rūko net 46,6 proc. klubų lanky­ tojų. Amfetaminus vartoja 18,9 proc.; ekstazi - 10,6 proc., kokainą - 8,3 proc., kreką 1,7 proc., heroiną - 5,4 proc., ki­ tus narkotikus - 7,3 proc. klubų lankytojų.

• Nustatyta, kad narkotikų vartojimo dažnumas statistiškai reikšmingai koreliuoja su lanky­ mosi klubuose dažnumu, t. y. kuo dažniau lankomasi klubuo­ se, tuo dažniau vartojama eksta­ zi, amfetaminų, hašišo ir marihu­ anos, kreko, heroino. Iš kiekvie­ ną savaitgalį besilankančiųjų klu­ buose narkotikus yra vartoję 65.4 proc., iš vieną kartą per 3-4 mėnesius besilankančiųjų 37.5 proc., o iš dar rečiau besi­ lankančiųjų - 35,7 proc.

• Klubų bei diskotekų lanky­ tojai nurodo įvairias narkotikų vartojimo priežastis: dažniausiai

Esu iš kito miesto, mano mokyk­ loje net nebuvo tokio atvejo, kad kas vartotų narkotikus. Gal jų yra ir bendrabučiuose, bet kol kas man dar niekas nesiūlė. Manau, kad pakanka susidėti su tam tik­ rais žmonėmis ir jeigu labai no­ ri, galima gauti ir narkotikų.

Parengė Komunikacijos fakulteto I k. studentė Justina BLAŠKEVIČ

Asmenybės degradavimas Liga

narkotikų vartojimą sieja su klu­ bų bei diskotekų kultūra. Nuo­ monei, kad narkotikai - neatsie­ jama klubų, diskotekų dalis, pri­ taria 31,4 proc. apklaustųjų.

56,2 proc. pripažįsta, kad daugu­ ma klubų, diskotekų lankytojų vartoja narkotikus.

• Priklausomai nuo amžiaus keičiasi požiūris į narkotikų da­ romą žalą. Vyresni klubų lanky­ tojai įsitikinę, kad visi narkotikai labai kenksmingi. Merginos dau­ gumą narkotikų laiko žalingesniais nei vaikinai.

• Nuo narkotikų vartojimo patirties priklauso, kaip bus ver­ tinama narkotikų žala. Narkoti­ kų nebandę klubų lankytojai daugumą narkotikų laiko pavo­ jingesniais sveikatai nei narkoti­ kus vartojantys asmenys.

• 59 proc. klubų lankytojų no­ ri gauti išsamesnės informacijos apie narkotikus. Jie mano, kad klubuose bei diskotekose būtų naudinga platinti informacinius lapelius, lankstinukus apie nar­ kotikus. Tačiau pabrėžia, kad jie turėtų būti patrauklūs, profesio­ naliai parengti.

Kepenų cirozė Organizmo išsekimas Hepatitas

Orientacijos praradimas Lytinio potraukio sutrikimai

Invalidumas Žema savikontrolė

Mąstymo sutrikimai Apsinuodijimas

Savižudybė

NT usikalstamumas

JHLpsinuodijimas

Rizika tapti priklausomu Helius į AIDS O rganizmo išsekimas

M ąstymo sutrikimai

JHLsmenybės degradavimas KTei•imas

Interesų praradimas JT aušinu „atbukimas"

aBknkslyva mirtis

Puslapį rengė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto

—

Bendrosios ir pedagoginės psichologijos katedros

docentė Laima Bulotaitė ir

ijfl

SUSIKURK SAVO BŪSTĄ PATS !

„Universitas Vilnensis“ redakcija <__________ ____________ >

NORI 1 000 000 LITŲ KREDITO Pernai VUSA surengė apklausą, kurios metu studentai buvo prašo­ mi įvertinti studijų kokybę. Šiemet studentai buvo klausinėjami, kaip vertina dėstytojų darbą jau po sesi­ jos, kokius įvertinimus gavo, ar yra jais patenkinti ir pan.

Apklausoje dalyvavo 875 įvairių specialybių studentai, kurie vertino stipendijų, studijų finansavimo, kre­ ditų sistemas, jų privalumus ir trū­ kumus. Taip pat respondentai pa­ reiškė nuomonę apie VUSA veik­ lą, kai kurias galimas Vilniaus uni­ versiteto tradicijas.

Buvo apklausta daugiau mergi­ nų (58 proc.) nei vaikinų (42 proc.).

Daugiausia apklaustųjų (90 proc.) sudarė nevedę ar netekėjusios, 5 proc. respondentų buvo vedę ar ištekėjusios, 4 proc. gyvena neužre­ gistravę santuokos, o 0,7 proc. yra išsiskyrę.

Studentų buvo klausiama, ar se­ mestro pradžioje dėstytojas supa­ žindino su atsiskaitymo forma. Dau­ guma respondentų teigė, kad tai bu­ vo padaryta (81,2 proc.). Vos 13.3 proc. nurodė, kad dėstytojas nesupažindino su būsimo atsiskai­ tymo forma. 5,5 proc. neturėjo nuo­ monės arba tiesiog nežinojo, ką dės­ tytojas kalbėjo pirmosiose paskaito­ se.

76,2 proc. studentų teigė, kad dėstytojo nurodyta atsiskaitymo for­ ma atitiko egzaminavimo eigą.

9.3 proc. nurodė, kad dėstytojas eg­ zaminavo priešingai nei žadėjo.

Vertindami pasiruošimą egzami­ nui jo laikymo dieną, studentai daž­ niausiai (27,5 proc.) teigė, kad jų pa­ siruošimo lygis turėtų būti vertina­ mas 8. 27 proc. savo pasirengimą įvertino 9. Tiek pat (12,6 proc.) res­ pondentų manė, kad turėtų būti įvertinti 10 ir 7 balais. Todėl galima teigti, kad egzaminams studentai buvo pasiruošę geriau nei vidutiniš­ kai. Labai blogai pasiruošę atsiskai­ tymo dieną jautėsi vos 1,1 proc. ap­ klausoje dalyvavusių studentų.

Daugumai studentų laiko pasi­ ruošti egzaminui užteko (77,6 proc.). Laiko pasiruošti atsi­ skaityti pritrūko vos 19,4 proc. res­ pondentų.

Atsakydami į klausimą, kuriame prašoma nurodyti egzamino metu gautą įvertinimą, studentai dažniau­ siai nurodė, kad jų gautas pažymys buvo 9 (25,2 proc.). 18,4 proc. gavo 8, 14,9 proc. - 7. Kas dešimtas stu­ dentas gavo 6 (10,5 proc.). Aukš­ čiausią įvertinimą (10) gavę teigė 17,9 proc. respondentų, tuo tarpu žemiausią įvertinimą (5) - 7,7 proc.

Buvo domimasi, ar studentai pa­ tenkinti gautu pažymiu. Dauguma jų patenkinti (37,3 proc.). Kad pa­ žymys netenkino, nurodė 27,6 proc. respondentų.

Pažymiu patenkinti studentai to­ kio įvertinimo priežastimi dažniau­ siai (28,5 proc.) laikė asmenines pa­ stangas. Taip pat teigė, kad dėstyto­ jas gerai ir suprantamai išdėstė me­ džiagą (15,5 proc.) arba kad egza­ mino užduotys buvo pakankamai lengvos. 8,3 proc. respondentų j klausimą, kodėl gavo tokį pažymį, atsakė, kad jiems užteko laiko pasi­ ruošti. 9,7 proc. mano esą laimės kū­ dikiai, o po lygiai (po 2 proc.) stu­ dentų egzamino įvertinimu paten­ kinti, nes gavo įį nusirašydami arba tuomet, kai dėstytojas įvertino jų lankomumą.

5,7 proc. nepatenkintųjų nurodė, kad blogus įvertinimus gavo dėl ne­ pakankamų pastangų, nors gana dažnai (8,6 proc.) teisindavosi, kad Per sunkios egzamino užduotys, dažniausias (9,2 proc.) atsakymas į

15

Universitas Vilnensis

2001 m. lapkritis-gruodis

žiausia nurodyta pini­ gų suma buvo 100 Lt, didžiausia - 3000 Lt, o vidutiniškai 372 Lt. Į klausimą, kam, jų nuomone, tu­ rėtų būti mokamos stipendijos, dauguma respondentų (60,8 proc.) atsakė, kad jos turi būti mo­ kamos tik gerai besi­ mokantiems studen­ tams. 25,4 proc. ma­ nė, kad stipendijos tu­ rėtų būti skiriamos vi­ siems studentams, 3,4 proc. - tik labai gerai besimokan­ tiems studentams, o 1,3 proc. teigė, kad jų apskritai nereikėtų mokėti.

Studijų mokesčių sistema ir jos reformavimas šį klausimą: „Sumažino pažymį už nusirašinėjimą“. Dėl prasto pažy­ mio save kaltino vos 5,7 proc. res­ pondentų, tuo tarpu dėstytoją, kad blogai pateikė medžiagą -6,9 proc.

0,6 proc. studentų sakė, kad tiesiog nepasisekė, o 8,6 proc. - pritrūko laiko pasiruošti ir buvo per daug me­ džiagos.

Daugiau nei pusė respondentų teigė, kad dėstytojai neturėjo asme­ ninių simpatijų ar antipatijų studen­ tų atžvilgiu. Kas ketvirtas studentas (20,8 proc.) nurodė, kad dėstytojai iš dalies buvo vienaip ar kitaip nusi­ teikę jų atžvilgiu.

Visiškai objektyviai, jų pačių tei­ gimu, buvo įvertinti 17,7 proc. stu­ dentų. Daugiau nei pusė (56,2 proc.) studentų teigė, kad dės­ tytojai vertino objektyviai. 15 proc. nurodė, kad dėstytojas juos įverti­ no neobjektyviai. Į klausimą, ar egzamino reikala­ vimai atitiko paskaitų metu pateik­ tą žinių lygį, dauguma respondentų (62,6 proc.) pasirinko atsakymą „reikalavimai atitiko žinių lygį, pa­ teiktą paskaitų metu“. Kas ketvir­ tas (24,4 proc.) iš atsakiusiųjų nuro­ dė, kad reikalavimai buvo per dide­ li, palyginti su paskaitų metu pateik­ tomis žiniomis. 4,5 proc. teigė, kad reikalavimai buvo mažesni, palyginti su paskaitų metu pateiktų žinių ly­ giu.

38,7 proc. dalyvavusių apklauso­ je studentų mano, kad paskaitų me­ tu įgytas žinias galės pritaikyti prak­ tikoje. 23,8 proc. teigė, kad paskai­ tos buvo teorinio pobūdžio, ne­ orientuotos į praktiką, o 18,2 proc.

- kad gautos žinios praktikoje ne­ bus nei naudingos, nei reikalingos.

Stipendijų sistema, jų dydis 38,4 proc. apklaustųjų gauna pa­ prastą stipendiją, 10,7 proc. - padi­ dintą, 15,9 proc. gauna tik socialinę stipendiją (41 Lt), 6,5 proc. - pašal­ pą, o 27,3 proc. visai negauna sti­ pendijos. Paprašyti nurodyti, dėl k<> kių priežasčių negauna stipendijos, 5,9 proc. studentų nurodė, kad mo­ kosi valstybės nefinansuojamose vietose ir moka už mokslą, 37,8 proc. - paskutinės sesijos pažy­ mių vidurkis buvo nepakankamas gauti stipendiją, 3,9 proc. negauna stipendijos dėl skolų. 80,8 proc. res­ pondentų teigė, kad stipendijų dy­ džiu VU jie nepatenkinti, ir tik 12,7 proc. nurodė, kad stipendijų dydis pakankamas. Paprašius nuro­ dyti, kokio dydžio turėtų būti stipen­ dija, kad jos užtektų pragyventi, ma­

Buvo domimasi, ar studentai moka už studijas.

10,4 proc. atsakė, kad mokės kitą se­ mestrą, 21 proc. teigė šį semestrą ne­ mokantys, bet anksčiau mokėję, o 68,3 proc. niekada neteko mokėti už studijas. Daugiausiai respondentų (38,1 proc.) nurodė, kad mokėti už mokslą turėtų tik blogai besimokan­ tys studentai, 30,9 proc. pritaria da­ bartinei VU sistemai (rotacijai).

16,1 proc. teigia, kad mokėti už mokslą turėtų tik valstybės nefinansuojamose vietose besimokantys studentai (įstojusiems į valstybės fi­ nansuojamas vietas nemokamas mokslas turėtų būti garantuojamas nepriklausomai nuo pažangumo).

Tai, kad už mokslą turėtų mokėti visi studentai, bet mokestis turėtų būti daug mažesnis, nurodė 7,6 proc. da­ lyvavusiųjų apklausoje.

Studentų „teismui“ buvo pateik­ ta viena iš dabartinės studijų mokes­ čių sistemos alternatyvų - vienodo dydžio mokesčiai už studijas visiems studentams. Šios mokesčių sistemos atveju būtų sukurtas paskolų tiems mokesčiams finansuoti fondas. Juo galėtų pasinaudoti visi studentai, kurie studijų metu negalėtų susimo­ kėti registracijos mokesčio. Buvo nurodyta, kad mokesčio dydis būtų apie 1000 Lt, o paskolą priimtino­ mis sąlygomis reikėtų grąžinti per 10-20 metų po studijų baigimo.

66,6 proc. respondentų tokiai re­ formai nepritartų. 22,7 proc. pritar­ tų. 12 proc. respondentų teigė ne­ matą jokių šios mokesčių už moks­ lą sistemos privalumų. 3,7 proc. nu­ rodė paskolos / kreditavimo priva­ lumus, 2,2 proc. studentų sakė, kad tokiu būdu bus papildytas aukštųjų mokyklų (Universiteto) biudžetas, 10,7 proc. ši sistema asocijuojasi su mažesniu mokesčiu šiuo metu už mokslą mokantiems studentams.

0,1 proc. „džiaugėsi“, kad už moks­ lą mokėti teks tiems, kurie dabar ne­ moka. 3,9 proc. nurodė, kad tokiu būdu galimybę mokytis gauna dau­ giau studentų (ne tik turtingųjų), 5,5 proc privalumu laikė atsirasian­ čių lygybę tarp studentų, 3,5 proc. tai, kad išnyks konkurencija, 0,8 proc. - kad pagerės studijų ko­ kybė, 1,6 proc. - kad išnyks psicho­ loginis diskomfortas, įtampa, stre­ sas.

Didžiausias šios sistemos trūku­ mas, anot 13,6 proc. respondentų, yra tai, kad ne kiekvienas galėtų to­ kią sumą mokėti (1000 Lt). 7,8 proc. trūkumu laikė motyvacijos gerai mokytis išnykimą, 6,6 proc. mano, kad tai būtų neteisinga gerai besi­ mokančiųjų atžvilgiu, 4,5 proc. mi­

ni paskolos grąžinimo problemą (dauguma bijo, kad baigę studijas negaus darbo ir negalės jos grąžin­ ti). Toliau minimi paskolos / kredi­ tavimo sistemos trūkumai, neaišku­ mai (3,8 proc.), mažėjantis stojan­ čiųjų, studijuojančiųjų skaičius (2,5 proc.), įsivyrausianti lygybė tarp studentų (1,9 proc.), lėšų panaudo­ jimo neaiškumai (1,3 proc.), konku­ rencijos nebuvimas (1 proc.), stipen­ dijų nebuvimas (0,8 proc.), garanti­ jos apie registracijos mokesčio dy­ džio pastovumą nebuvimas (1,4 proc.). 0,6 proc. studentų teigė studijų kokybę esant per žemą tam, kad už ją būtų mokama. 0,8 proc. nurodė, kad trūkumų nėra, 3,4 proc. tiesiog piktinosi, nes tokia sistema, jų nuomone, prieštarautų Konstitu­ cijai.

Paklausus, kam turėtų būti taiko­ mos išimtys, įvedus registracijos mo­ kesčių sistemą, dažniausiai buvo mi­ nimi gerai besimokantys studentai.

Pirmą vietą jiems tektų dalytis su so­ cialiai remtinais studentais. Išimtys taip pat turėtų būti taikomos akty­ viems studentams. Įvertinti taip pat buvo pateikta tokia alternatyva: kreditavimo fon­ das yra 10 mln. litų, o stipendijų 60 mln. litų. Jei stipendijų fondą perkeltume į kreditavimo fondą, tuomet jame būtų 70 mln. litų. Vi­ siškai atsisakoma stipendijų, tačiau labai palengvinamos sąlygos gauti kreditą. Respondentų buvo klausia­ ma, ar tam pritartų.

64 proc. teigė, kad nepritartų, 17,4 proc. - pritartų. Respondentų klausta apie registracijos mokesčio dydį. Mažiausia pasiūlyta registra­ cijos mokesčio suma - 10 Lt, di­ džiausia - 3000 Lt. Išanalizavus vi­ sus pasiūlymus, gauta vidutinė su­ ma - 493 Lt. Dažniausiai šį mokestį siūlyta mokėti kartą per metus 42,2 proc., kas pusmetį - 23,7 proc., o kas ketvirtį -14,6 proč. Dauguma studentų teigė, kad esant siūlomai studijų mokesčio sistemai, mokes­ čio už perlaikymą neturėtų likti (61,5 proc.). 33,7 proc. sutiko, kad toks mokestis liktų. Minimali pasiū­ lyta mokesčio už perlaikymą suma - 5 Lt, maksimali - 300 Lt, vidutinė -68 Lt.

Socialinė kreditavimo sistema Apklausos metu domėtasi, ar stu­ dentai susipažinę su dabartine kre­ ditavimo sistema. Dauguma atsakė, kad su šia sistema susipažinę iš da­ lies (43,8 proc.). Visiškai su ja susi­ pažinę yra tik 14,3 proc., nesusipa­ žinę - 40 proc.

Paprašyti nurodyti esamos kredi­ tavimo sistemos privalumus, studen­ tai atsakė taip: palankios paskolos grąžinimo sąlygos (8,5 proc.), para­ ma už mokslą negalintiems susimo­ kėti studentams (5,4 proc.), pragy­ venimo lėšos (2,2 proc.), mažos pa­ lūkanos (1,9 proc.), pats paskolos egzistavimas (1,8 proc. - studentai privalumu laikė tai, kad tokia siste­ ma apskritai egzistuoja), galimybė gauti paskolą studentams (0,5 proc.). 3,5 proc. teigė, kad jo­ kių privalumų nėra.

Studentai nurodė tokius kredita­ vimo sistemos trūkumus: ne visi ga­ li gauti paskolą (14,4 proc.), per ma­ ža paskolos suma (4,4 proc.), ilgai trunkanti procedūra (2,2 proc.), in­ formacijos apie paskolos suteikimą ir sąlygas trūkumas (2,1 proc.), kre­ dito grąžinimo problema (1,8 proc.

- daugelis bijo, kad nesugebės jo grąžinti pabaigę studijas), per dide­ lės palūkanos -1,1 proc., sumos iš­ mokėjimo problemos (0,6 proc. - iš­ reikštas nepasitenkinimas, kad pa­ skola išmokama tik dalimis per tam tikrą laikotarpį). Paprašius įvardyti didžiausią galimą kredito sumą per metus, studentų minimali nurodyta

suma buvo 400 Lt, maksimali 1 000 000 Lt, vidutinė - 8756 Lt per metus. Į klausimą „Kuris kreditavimo būdas Jums priimtinesnis?“ daugu­ ma respondentų (41,2 proc.) atsakė, kad kreditas turi būti skiriamas mokslo metams (laikotarpiui nuo 09 01 iki kitų metų 08 31), kiek ma­ žesnis procentas (34 proc.) sakė, kad kreditas turi būti skiriamas kalen­ doriniams metams (laikotarpiui nuo 01 01 iki kitų metų 12 31). 6,4 proc. nurodė kitą jiems priimtiną kredi­ tavimo būdą. 53,9 proc. studentų, įvedus registracijos mokestį, reikė­ tų kredito. 24,2 proc. teigė, kad pas­ tarojo jiems nereikėtų net ir įvedus registracijos mokestį.

VUSA veiklos vertinimas VUSA domėjosi, ką responden­ tai apie ją žino, kaip vertina jos veik­ lą. Dažniausiai studentai teigė apie VUSA veiklą žinantys labai nedaug (39,2 proc.). 26,6 proc. teigė žinan­ tys tik tai, kad tokia organizacijayra, 24 proc. žinojo tik apie kai kurias VUSA veiklos sritis. Pakankamai daug ir plačiai apie šios organizaci­ jos veiklą žinojo vos 4,4 proc., visiš­ kai nieko apie ją nežinojo 3,6 proc.

38,7 proc. žinančiųjų apie VUSA jos veiklą įvertino patenkinamai. Gerai šią organizaciją įvertino 30,1 proc.

Kaip vertinti VUSA veiklą, nežino­ jo 12,5 proc. respondentų. Nepaten­ kinamai įvertino 4,8 proc., blogai 2.8 proc., labai blogai - 1,5 proc., o labai gerai - 2,5 proc.

Paprašius plačiau pakomentuoti VUSA veiklą, savo nuomonę išreiš­ kė 318 respondentų. Dažniausiai buvo akcentuojama tai, kad Atsto­ vybė skleidžia per mažai informa­ cijos apie savo veiklą ir jos sritis (23,4 proc.). Beveik tokia pati da­ lis apklaustųjų (22,2 proc.) teigė, kad, jų manymu, VUSA „dirba stu­ dentų labui“, 1,3 proc. džiaugėsi, kad ten dirba aktyvūs, energingi, paslaugūs, linksmi žmonės, 0,6 proc. nuomone, VUSA suteikia studentams reikiamą informaciją.

13.6 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo, nes nesidomi Atstovybės veikla. Buvo ir neigiamų vertinimų.

10.8 proc. teigė, kad VUSA nesirū­ pina studentais, jų reikalais; kad dirba neorganizuotai ir lėtai, ma­ nė 9,2 proc. Galima paminėti ir skundus dėl Lietuvos studento pa­ žymėjimo (LSP) organizacinių dar­ bų - 5,4 proc. 2,2 proc. teigė, kad VUSA darbas yra savitikslis - rū­ pinamasi tik Atstovybės narių in­ teresais. 1,3 proc. respondentų nuomone, ten dirba arogantiški, nepaslaugūs žmonės, tokia pat da­ lis (1,3 proc.) pastebėjo, kad orga­ nizuojama per mažai renginių, o 0,6 proc. teigė, kad nesuteikiama galimybių dalyvauti VUSA veiklo­ je. Tačiau 2,8 proc. respondentų nuomone, gerai, kad tokia organi­ zacija apskritai yra.

Vilniaus universiteto tradicijos Apklausos metu studentams bu­ vo pasiūlyta išreikšti nuomonę dėl tradicinės mantijos ir galvos apdan­ galo vilkėjimo Universiteto diplomų teikimo ceremonijos metu. Daugiau nei pusė respondentų (67,4 proc.) sutiktų vilkėti šią aprangą iškilmių metu. Tik 22,2 proc. tokios minties atsisakė. Maždaug tokia pati dalis buvo norinčiųjų įsigyti mantiją ir gal­ vos apdangalą, o to daryti nenorinčiųjų - atitinkamai 45,6 proc. ir 40.7 proc. Išsinuomoti šiuos atribu­ tus sutiktų beveik pusė (48,5 proc.) studentų, dalyvavusių apklausoje.

To padaryti nesutiktų šiek tiek dau­ giau nei trečdalis (33,9 proc.) stu­ dentų.

VUSA Apklausos komitetas

16

2001 m. lapkritis-gruodis

Universitas Vilnensis & VUSA

VUSA puslapis Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt Trumpai Lapkričio 28 d. VU Senato salė­ je įvyko Nacionalinės plėtros insti­ tuto,Žinių ekonomikos forumo, Lie­ tuvos studentų atstovybių sąjungos ir Lietuvos studentų sąjungos su­ rengta diskusija „Ką būtina patiks­ linti aukštojo mokslo plėtros pla­ ne?“. Mokslo ir studijų departamen­ to prie ŠMM direktorius A. Žalys

pristatė AM plėtros plano rengimo eigą. Buvo diskutuojama apie aukštojo mokslo realijas ir galimybes, aukštojo mokslo finansavimą, studi­ jų programas ir žmogiškąsias galimy­ bes. Renginį vedė prof. A. Janulai­ tis.

■ ■■ Nuo lapkričio 9 d. pradėti savano­ rių apmokymai VDU S A rengiamam projektui „Moksleivių integracija į aukštąjį mokslą“. Bus aplankyta 60 Lietuvos vidurinių mokyklų, kurio­ se bus platinamos anketos bei infor­ maciniai lankstinukai. Projekto tiks­ las- „nuimti stresą“, kurį jaučia moks­ leiviai, galvodami apie ateitį po vidu­ rinės mokyklos.

Toliau įgyvendinamas ALF ir At­ viros visuomenės instituto remia­ mas (12 000 Lt) projektas „Sveika­ tą stiprinančių universitetų (SSU) tinklas“. SSU tinklo tikslas - kurti sveikatą palaikančią studijų, darbo ir gyvenamąją aplinką, įtraukti svei­ katos stiprinimo klausimus į studijų ir mokslo programas bei bendradar­ biauti stiprinant bendruomenės sveikatą.

Spalib pradžioje Anykščių poil­ sio namuose „Šilelis“ vyko antrasis mokomasis projekto seminaras, ku­ riame dalyvavo šešiolikos Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų lyderiai.

Parengta pagal „Avevita"

■ ■■ Spalio 3 d. Kauno tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos patal­ pose įvyko LSS tarybos posėdis. Į LSS buvo priimta Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos Stu­ dentų atstovybė, pristatytas konkur­ sas „Politikas 2002“, aptarti LSP platinimo reikalai, priimtas spren­ dimas paruošti informacijos sklaidos LSS taisykles.

Parengta pagal ISM

EI, STUDENTE! Ar žinai, kas yra vietinė sa­

Sveikučiai visi, sulaukę anksti atėjusios žiemos! Kas jos nemėgsta, siūlome mėgautis tik gerais dalykais.

sitete atstovauja studentams?

Reikia tikėtis, kad anksti prasidėjusi žiema greitai ir baig­ sis. Šalta auditorijose ir bendrabučiuose? Bet kaip šilta tro­

O ar žinai, kas yra VUSA ?

leibusuose - net batai lydosi! Slidu? Bet juk pargriuvus ant

Tam, kad viską išsiaiškin­ tum, fakultetuose organizuo­ jami pristatymai. Čia gali smulkiau sužinoti, kas ir kaip gina tavo teises, stengiasi, kad tau būtų suteikta kuo daugiau įvairių nuolaidų, kad būtum tikras VU studentas.

Susitikimuose dalyvauja valdybos nariai, parlamenta­ rai, VUSA prezidentas bei fa­ kulteto administracijos atsto­ vas.

Nesnausk! Dalyvauk pats!

Tokie susitikimai jau vyko TSPMI, FilosF, EF, FF, FilF. Greitai jie bus rengiami ir ki­ tuose fakultetuose. Ten trūks­ ta tik tavęs...

žemės geriau matosi kitų pamesti pinigėliai! Ašarėlę spau­

vivalda? Ar žinai, kas Univer­

džia tuščios kišenės? Nieko, kalėdines dovanas galima pasi­

daryti patiems!

Aišku, džiugu, kad artėja Šv. Kalėdos. Bet už širdies grie­

bia, kai matai, kad mylimiausi kurso draugai, prilipę prie kom­

piuterių, siunčia prašymus darbdaviams už Atlanto. Birželį jie pakels sparnus ir grįš tik rudenį. Nebus su kuo paplepėti

per paskaitas, papietauti valgyklėlėje, kartu grįžti namo. Be­ je, teks daugiau pinigėlių skirti ir pašto ženklams...

Ieškantiesiems darbo Vilniuje irgi pats įkarštis.

O kur dar mielas priešsesijinis sindromas?

Tokios tokelės. Gal kaip nors visi kartu ištversime.

Sėkmės!

Gerda & Vaida

STUDENTAI MURKDESI KAMUOLIUKŲ JUROJE Vieną gražią dieną Vilniaus vaikų pramogų centre „Mauglis" dūko „suvaikėję"studen­ tai. Buvo švenčiamas dvigubas gimtadienis: 12+1=13. Magijos čia - nė kvapo.

Vaida MORKŲNA ITĖ

Išdykavo kaip vaikai Arkada nors teko pasijusti vai­ ku, nors vaikystės metai jau seniai prašuoliavę? Šėlti, bėgioti, dūkti, krykštauti, karstytis po atrakcio­ nus, lyg būtum dešimties metų?

Mes dar telpame į nani

Ne su dešimties, bet su dvyli­ kos metukų gimtadieniu vieni kitus sveikino Vilniaus univer­ siteto Studentų atstovybės (VUSA) nariai. Vaikų pramogų centras pasirinktas neatsitikti­ nai. Mat ir jis šventė savo vienerių metukų gimtadienį. Da­ bar ir suaugusieji, iki šiol su pa­ vydu žvelgę į savo atžalas, ne­ vaikišku laiku galės pa­ sijusti tokiais pat išdykė­ liais.

VUSA prezidentas Mindaugas Reinikis samprotavo: „Esame di­ deli vaikučių atžvilgiu, ar ne? Tačiau ir patys kaž­ kada buvome vaikai. O tėveliams visada maži vaikai ir liksime. Jei vai­ kai dūksta, kodėl negali tėveliai? O jei tėveliai dūks, tai ir jų vaikučiai dūks. Todėl pasižadame čia atvesti visus savo vai­ kučius “.

Anot „Mauglio“ di­ rektorės Jolantos Steikūnienės, atrakcionų džiun­ glėse pramogauti sma­ giausia bus tiems, ku­ rie vaikystėje nepatyrė džiunglių džiaugsmo.

Maudėsi kamuoliukų baseine VUSA nariai pirmieji išban­ dė vaikiškus atrakcionus - išlai­ kė. Atrakcionai gali išlaikyti 200 kg svorį. Bendras jų ilgis 108 metrai. Vienas VUSAnarys, prisikirtęs šventinio torto, užstri­ go atrakcionų tunelio posūkyje, todėl jam prireikė mažos drau­ go pagalbos.

Improvizuota atidarymo juos­ ta irgi buvo labai studentiška iš „špargalkių“.

Koks gimtadienis be žaidi­ mų? VUSA nariai naršė po ka­ muoliukų baseiną ieškodami šventinių siurprizų irprižvejojo visą dubenį vaisių. Tame pačia­ me kamuoliukų baseine imtynių ėjo vienodos svorio kategorijos VUSA viceprezidentas Artūras Šaltis ir Gamtos fakulteto stu­ dentas Romas Griškevičius. Vė­ liau ten turškėsi visi, kas tik tu­ rėjo sveikatos ir noro. „Ką aš vaizduoju?“ - klausi­ nėjo vieni kitų studentai, prisimi­ nę vaikišką žaidimą - nepratar­ dami nė žodžio jie vadino įvai­ rius gyvūnus. Populiariausias, ne kartą nuskambėjęs atsakymas buvo „gorila“.

Kamuoliukų jūroje - studentai...

Tiksliausiai atspėjusieji atrak­ cionų ilgį buvo apdovanoti skir­ tingų porų kojinaitėmis. „Pra­ vers“,-sakė laimėtojai. Mat ba­ tus pramogų centre tenka palik­ ti už durų.

Nuvilko paskutinius marškinius Gimtadienio sveikinimų VUSA sulaukė ir iš kitų univer­ sitetų atstovų. Vietoj tradicinių „Džiaugsmo, laimės, pinigų...“ buvo deklamuojami ir keturei­ liai.

M. Reinikis kitam jubiliatui„Mauglio“ centrui irgi padova­ nojo mažą dovanėlę - firminius Vilniaus universiteto marškinė­ lius. Tiesa, nuvilkęs nuo... vice­ prezidento A. Šalčio. „Oi, nusitarkavau alkūnę“, girdėjosi šen. „Ai, skauda ke­ lius“, - skundėsi ten. Visai kaip

vaikystėje, mažų traumų neiš­ vengta. Vienas vaikinas ir nosį šiek tiek nusibrozdino. „Sugis“, numojo ranka.

Ir VUSA prezidentas, ir kiti landžiojo j „šuns būdelę“, šoki­ nėjo ant pripučiamų čiužinių. Ir vis girdėjosi: „Greičiau! Pasku­ bėk! Lendame dar kartą!“ Visai kaip per televizijos laidą „Išgel­ bėk draugą“, filmuojamą šiame pramogų centre.

VUSA, vienijanti apie 19 000 jaunuolių, ne tik linksmi­ nasi. Pasak atstovų, VUSA rū­ pinasi akademiniais reikalais ir dar linksmina kitus. Rugsėjo 1osios šventė Kalnų parke su­ traukė per 10 000 žmonių. Dar šiais metais bus renkamas stu­ dentiškiausias bendrabučio kambarys, viename Vilniaus klube vyks bulvių kepimo čem­ pionatas.

2001 m. lapkritis-gruodis

Universitas Vilnensis & VUSA

STUDENTŲ TARPTAUTINE VEIKLA NAUDINGA VALSTYBEI Rūta Evelina ŠUTINYTĖ, Žurnalistikos instituto IV k studentė Didžiausias VUSA’oje - Tarptautinis komitetas. Šiemet jį sudaro 25 nariai. Į posėdžius renkamės kas savaitę, idėjomis keičiamės interneto konferencijoje. Esa­ me pasiskirstę į darbo grupes pagal veik­ los pobūdį ir tikslus. Šiuo metu tarptautininkai turi tris darbo grupes. Pirmoji parengė projektą „Tiltas į Aziją“ ir laukia Atviros Lietu­ vos fondo atsakymo dėl projekto finan­ savimo. Antroji rūpinasi mentorių pro­ gramos vykdymu („Universitas Vilnen­ sis“ jau rašė, kad vadinamųjų mentorių tikslas - padėti VU besimokantiems už­ sienio studentams adaptuotis mūsų uni­ versitete ir šalyje). Trečioji užsiima fon­ dų paieška.

Lapkričio 6 d. išrinkome pirmininką.

Laikinai ėjusią pirmininkės pareigas VU Teisės fakulteto IV kurso studentę Jeka­ teriną Bortkevič pakeitė VU Medicinos fakulteto IV kurso studentas Aleksejus Makarenko. Jekaterina paskirta pirmi­ ninko pavaduotoja.

Skaitytojams siūlome naujo VUSA Tarptautinio komiteto pirmininko Alek­ sejaus Makarenko interviu.

Kaip įrodytum, kad VUSA’i reikia Tarp­ tautinio komiteto?

Lietuvos geografinė padėtis lemia, kad mūsų tarptautinė veikla turi būti geriau­ sia Europoje. Be to mes neišgyvensime.

Lietuva - nelabai didelė šalis, tačiau joje gyvena daug energingų,veiklių žmonių.

Jei palaikysime ryšius su kitų šalių univer­ sitetais, daugiau studentų atvyks studijuo­ ti pas mus. Jie paliks savo pinigus, grįžę namo galbūt pasakos apie mūsų univer­

Tarptautinio komiteto veikla rugsėjo-Iapkričio mėn.

• Vykdoma mentorių programa (susitikimai su užsieniečiais, susipažinimas, ren­ ginių pristatymas).

• Surengta tarptautinė VUSA savaitė. Pagrindinės organizatorės - Jekaterina Bortkevič ir Rūta Virbickaitė. Lankėsi studentai iš įvairių šalių. Buvo aptartos NVO problemos. Apie tai rašyta rugsėjo mėnesio „Universitas Vilnensis“.

• Buvo atvykę Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto studentai. Jie lankėsi LR Seime (susitiko su V. Andriukaičiu ir J. Veselka), Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijose, Rukloje, Prezidentūroje, Rusijos ambasadoje.

Diskutuota apie NATO, ES. Projekto organizatoriai: Romanas Grigaravičius, Dmitrijus Lyhina ir Anastasija Litvinova.

• Parengtas projektas „Tiltas į Aziją“. Projektas išsiųstas Atviros Lietuvos fondui.

Projekto vadovai - Aleksejus Makarenko ir Jekaterina Bortkevič.

• Tarptautinio komiteto atstovai lapkričio 1-4 d. lankėsi Minske, kur buvo šven­ čiamos Baltarusijos valstybinio universiteto 80-osios įkūrimo metinės.

Sukurta vidinė Tarptautinio komiteto elektroninio pašto konferencija INTERVUSA.

sitetą ir šalį. Veikli studentija padės plė­ toti turizmą - mūsų valstybė turės nau­ dos.

Reikia organizuoti daugiašalius mai­ nus, kad mūsų studentai pažintų kitas ša­ lis, jų kultūrą. Kol kas tokios veiklos mū­ sų komitetui per mažai. Dalis dabartinių studentų juk dirbs ES institucijose.

Paprastai iš vadovų reikalaujama patir­ ties. Ar esi anksčiau dalyvavęs tarptautinė­ je veikloje?

Taip, galima sakyti - nuo mokyklos (va­ dovavau mokinių tarybai). Bandėme ieš­ koti ryšių su kitomis mokyklomis. Tačiau mokykla - ne tas lygis, sunku pasiekti tiks­ lų. Juk mokiniai be tėvų sutikimo negali kirsti valstybės sienos. O dvyliktokų, ku­ rie turi laikyti egzaminus, nesurinksi.

O Universitete?

Pirmais metais Universitete mokytis buvo sunkoka. Vis tiek važiavau į semi­ narus Lenkijoje, Maskvoje, Minske kaip VUSA’os narys. Aktyviau VUSA’os veik­ loje pradėjau dalyvauti trečiame kurse.

Nuo praėjusių metų esu parlamentaras.

Supratau, kad Tarptautiniame komitete reikėtų kai ką keisti - atėjau čia.

Aų būtent reikėtų keisti?

Reikėtų plėsti kontaktus ir Lietuvoje, ir už Lietuvos ribų. Bendradarbiauti su ki­ tų universitetų tarptautiniais komitetais.

Aktyviau rengti seminarus, konferencijas.

Vykdyti mentorių programą. Labai remiu naujų projektų idėjas. Praėjusiais metais VUSA’os komitetų veikla nebuvo aiškiai išreikšta.

Visuomeninė veikla atima nemažai lai­ ko. Nekyla pagunda vietoj veiklos visuome­ ninėje organizacijoje pasirinkti mokamą darbą?

Manau, kad visuomeninėse organiza­ cijose tikrai įdomiau dirbti. Pasirenki da­ ryti tai, kas įdomu. Už pinigus tenka dirbti tai, ką liepia. Be to, čia atstovauji studen­ tams.

17

Naujasis VUSA Tarptautinio komiteto pirmininkas - VU Medicinos fakulteto TV kurso studentas Aleksejus Makarenko. Jis išrinktas slaptais rinkimais. Į kandidatus buvo siūlomi Jakaterina Bortkevič, Rūta Virbickaitė, Dmitrijus Rastakovas irAleksejus Makarenko.

Toks atkaklumas būdingas Ožiaragio ženklui (Aleksejus gimęs sausio 17 d.- aut. past.) ?

Taip, atkaklumas ir dar-užsispyrimas.

Ir pagal metus esu Ožys...

Ar šiuos bruožus taikysi dirbdamas?

Užsispyrimą - nelabai. Nenoriu nie­ kam primesti savo nuomonės. Visi turi­ me turėti tam tikras pozicijas, nes atsto­ vaujame ne savo, o studentų interesams.

Iš prigimties esu truputį užsispyręs, bet prigimtį reikia keisti.

Ką veiki laisvalaikiu?

Esu VU fotoklubo narys, taip pat fi­ nansų revizorius. Tą patį darau ir LiMSA’oje. Visuomeninė veikla atima vi­ są laiką. Bet išsilavinęs žmogus dabar tu­ ri išmanyti teisę, ekonomiką, buhalteriją.

Ar tau svarbi karjera?

Tiesiai šviesiai - svarbi. Visi mes, dir­ bantys visuomeninėse organizacijose, esa­ me truputį karjeristai.

KAIP LIETUVIAI RUSŲ TARPTAUTININKUS PRIĖMĖ

IR STUDENTO BALSAS Į DANGŲ EINA

Spalio 17-21 d. Vilniuje lankėsi Maskvos valstybinio tarptautinių santy­ kių instituto (M VTSI) dėstytojo ir 6 studentų delegacija. Šis vizitas buvo atsakomasis - pavasarį į Maskvą buvo nuvykusi penkiasdešimties žmonių delegacija iš VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI).

Institutus sieja bendra sutartis, pasirašyta LR Prezidento vizito metu Mask­ voje. Tikimasi ir ateityje palaikyti šiltus ir draugiškus būsimų politologų ir diplomatų santykius.

Ar kada nors teko siųsti pranešimų spaudai? Pavyzdžiui, Jo ekscelenci­ jai Prezidentui? Arba kokiai nors ministerijai? O gal kvietei žiniasklaidą į „faksų" krikštynas? Ir niekas nesureagavo? Tikriausiai ką nors darei ne taip... Ką?

Romanas Grigaravičius, TSPMI IV k. studentas

Vizitą rėmė Lietuvos Respublikos am­ basada Maskvoje ir Rusijos federacijos ambasada Vilniuje. Susitikimus padėjo organizuoti LR Krašto apsaugos minis­ terija bei LR Užsienio reikalų ministe­ rija. Žinoma, daugiausiai teko paplušėti VU TSPMI administracijai ir studen­ tams.

Vizito metu surengtas oficialus susiti­ kimas su Krašto apsaugos ministerijos vi­

ceministru P. Malakausku. Aptarta dabar­ tinė Lietuvos kariuomenės situacija bei NATO plėtros perspektyvos. Po susitiki­ mo Rusijos delegacija buvo apdovanota KAM simbolika ir pakviesta aplankyti mokomąjį pulką Rukloje.

Aplankytas ir LR Seimas - delegaciją priėmė Seimo nariai Vytenis Andriukai­ tis ir Julius Veselka. Rusijos delegaciją do­ mino dabartinė Lietuvos ekonominė bei politinė situacija, aptartos Ignalinos ato­ minės jėgainės, „Mažeikų naftos“, „Lie­ tuvos dujų“ perspektyvos.

Vėliau Rusijos delegacija nuvyko į LR Užsienio reikalų ministeriją, kursu vi­ ceministru E. Ignatavičiumi kalbėjo apie Lietuvos ir Rusijos santykius, jų trūkumus bei pranašumus, apsvarstė ES plėtros programą.

MVTSI delegacija aplankė VU TSPMI - čia turėjo susitikti su VU TSPMI direktoriumi R. Lopata bei jo pavaduotoju A. Jankausku. Instituto va­ dovybė viso vizito metu padėjo studen­ tams, atsakingiems už vizito įgyvendini­ mą.

Vizito apogėjumi tapo susitikimas Ru­ sijos ambasadoriumi Lietuvoje J. Zubakovu. Susitarta ir ateityje organizuoti bei vykdyti panašius projektus (taip pat ir stu­ dentų bei dėstytojų mainus).

Maskviečiai turėjo progų apžiūrėti Vil­ nių, Trakus, restoranuose paragauti na­ cionalinių lietuvių patiekalų.

Beje, Maskvos ir Vilniaus studentai bendravo lietuviškai, mat svečių speciali­ zacija tiesiogiai susijusi su Lietuva.

Tikimės, kad ir ateityje svarbus insti­ tutų ryšys nenutrūks ir bus naudingas tiek Lietuvai, tiek Rusijai.

Vaida MORKŲNAITE

LSS (Lietuvos studentų sąjunga) suren­ gė „Ryšių su visuomene“ seminarą, skirtą nevyriausybinių organizacijų (NVO) atsto­ vams. Ir sugužėjo LIMSA’os (Lietuvos me­ dicinos studentų asociacija), Lietuvos skautijos, Vilniaus studentų ateitininkų draugijos, Raudonojo Kryžiaus, AIESEC, Vilniaus moksleivių sąjungos, Vilniaus pe­ dagoginio universiteto Studentų atstovy­ bės, JUNEO (Jaunimo už narystę euroatlantinėse organizacijose), VUSA’os atsto­ vai ir atstovės. VJRT (Valstybinės jauni­ mo reikalų tarybos) sekretorius Darius Bazaras, remdamasis NVO ir įvairių Rusijos ryšių su visuomene kompanijų praktika, pametėjo ne vieną naudingą idėją.

Po trumpos istorijos pamokėlės apie ryšių su visuomene ištakas ir apie tai, kaip rašyti pranešimą spaudai, D. Bazaras ti­ kino, kad svarbiausias viešųjų ryšių aspek­ tas - žinoti apie organizaciją. Taip for­ muojamas palankus visuomenės požiūris, pagarba, greičiau reaguojama į prašymus, lengviau suteikiamas finansavimas. Ko­ dėl? D. Bazaras argumentavo :„Juk ir centus dalijame vargšams, o paskui visą vakarą graužiamės, ar ne? Tad ir pinigus paprastai duodu tam, kurį pažįstu, žinau, ką organizacija daro. O jei nežinau, vadi­ nasi, jos ir nėra!“

Seminare akcentuota ryšių su visuome­ ne grįžtamoji reakcija. Tai lyg autoportre­ to piešimas ant tvoros miesto centre.

Svarbu, kaip mes suvokiame, kaip patys save matome ir kaip kiti mus mato. Su­ grįžus po kiek laiko galima rasti pripieš­ tus ragus ir prirašinėtų įvairių žodelių. Tai­ gi reikia ištirti situaciją ir pasielgti taip, kad kitąsyk ragų nepieštų.

Juk nesunku pasistengti, kad apie or­ ganizaciją sužinotų kuo daugiau žmonių.

Galima ir pagudrauti. Pavyzdžiui, prie siunčiamo fakso lapo priklijuoti popierė­ lį. Gautasis faksas bus šiek tiek ilgėlesnis už standartinius lapus - galbūt tai būdas patraukti dėmesį.

O gal geriau pradėti nuo savo fakulte­ to, bendrabučio ir ten įsteigti vietinę ra­ dijo stotį? Kodėl ne? Nesvarbu, kad stu­ dento gyvenimo ciklas - nuo sesijos iki se­ sijos, tikslas bus pasiektas.

Seminare buvo siūloma jau dabar pradėti mokyti redaktorius. Būtent mokyti. Kaip? Ogi siunčiant pranešimus spaudai. Ir tegul jie sužino, kad esate!

Tegul. (Žinoma, nepamirškite, kad teks­ tas turi būti tvarkingas, taisyklingas, glaustas ir visoks kitoks). Ir gal vieną gražią (na, nebūtinai) dieną jūsų orga­ nizacijos, fakulteto, kurso ar dar kieno nors pranešimas neatsidurs šiukšlių dė­ žėje. Nusipelnykite. Pasistenkite. Ir ki­ ti apie jus išgirs.

18

Universitas Vilnensis

STUDENTAI NENORI GLOBOTI VAIKŲ Pagrindinė PVC programa - Big Brother Big Sister (BBBS). Jai šiemet - jau šešeri metukai. Prieš šešerius metus tuometinis Atviros Lietuvos fondo direktorius Vytas Gruodis nusižiūrėjo amerikietišką programos variantą ir savo iniciatyva ėmėsi ją įgyvendinti Lietuvoje. Pasiraitojusios rankoves j darbą kibo ir pirmosios programos koordinatorės Ema Petkutė bei Aušra Kurienė.

Programos įgyvendinimas sostinėje įsibėgėjo, ir pamažu paplito Kaune, Klaipėdo­ je, Kretingoje, Alytuje, Ukmergėje. Be to, nuo lietuvių koordinatorių nusižiūrėjo bulgarai, rumunai, rusai, latviai, estai, čekai, lenkai, kroatai ir net makedoniečiai.

Gerda INČIURAITĖ

Trūksta studentų Lietuviška BBBS programa skiriasi tuo, kad į ją ypač aktyviai įtraukiami studentai.

Tiksliau, studentės, mat iš beveik 60 dabar Centre dirbančių savanorių vaikinų tėra kuklus šešetukas. „Galbūt vaikinams labiau rūpi uždarbis, karjera“, - spėlioja progra­ mos koordinatorės. Bet kai į Centrą atėjo savanorių paieškos darbuotoja Danguolė Andriuškevičienė, atsirado viltis pralaužti ledus. Dabar vaikinų savanorių bus ieško­ ma Generolo J. Žemaičio karo akademi­ joje. Gal Centro slenkstį galų gale peržengs daugiau vaikinų.

O vaikinai savanoriai reikalingi ne pra­ džiuginti Centro darbuotojas ar savanores, bet mažuosius draugus. BBBS programos pagrindą sudaro didžiųjų brolių bei seserų ir mažųjų jų draugų bendravimas.

Vaikų padėjo ieškoti ir treneriai Programa skirta 7-12 me­ tų vaikams ir paaugliams, iš­ gyvenantiems psichologinę krizę, turintiems bendravi­ mo, adaptacijos ir mokymo­ si problemų, vaikams iš ne­ pilnų šeimų, vaikams, ku­ riems reikalingas papildo­ mas psichologinis ugdymas.

Dabar dauguma Vilniaus miesto ir keletas Vilniaus ra­ jono mokyklų tėvų ir moky­ tojų, taip pat specialiųjų glo­ bos įstaigų bei socialinės pa­

galbos centrų darbuotojų siūlo vaikams BBBS programą. E. Petkutė prisimena, kad PVC įkūrimo pradžioje vaikų buvo ieš­ koma kreipiantis į vidurines mokyklas ar net trenerius, o dabar vaikai ateina patys, apie Centrą išgirdę iš draugų ir labai susi­ domėję galimybe turėti didįjį draugą.

Programoje dalyvauja suaugusieji, no­ rintys bendrauti su vaikais, padėti ugdyti jų sugebėjimus, savybes, reikalingas sėk­ mingai adaptuotis. BBBS koordinatorius kiekvienam vaikui parenka savanorį, atsi­ žvelgdamas j vaiko poreikius, abiejų inte­ resus, asmenines savybes, savanorio pasi­ rengimą bei brandumą. Porą turi sudaryti tos pačios lyties asmenys, nes, programos koordinatorių nuomone, vaikas iš didžiojo draugo savybių turi susikurti savo idealą.

Pasirašoma bendradarbiavimo sutartis su savanoriu, vaiku ir vaiko tėvu ar globėju ka­ lendoriniams arba mokslo metams. Pora per savaitę turi kartu praleisti bent porą

Lapkričio 19 d. prasidėjo Linksmųjų ir išradingųjų klubo maratonas. Ren­ giniai vyksta kiekvieną pirmadienį alaus bare „Prie universiteto" iki pat Šv. Ka­ lėdų. Renginį organizuoja VUSA'os Laisvalaikio komitetas, kurį sudaro jauni ir išradingi studentai.

Dovanos žiūrovams Pirmas atrankos turas smagiai pradžiu­ gino žiūrovus. Jie galėjo dalyvauti minikonkursėliuose ir laimėti įvairių prizų žurnalų, kvietimų į kiną bei teatrą ir kt.

Konkurso užduotys buvo šmaikščios, žais­ mingos ir studentiškos. Pvz., suintrigavo namų darbų tema „Kliudžiau... dekaną“.

muose: „Gando sklaidai“, „Vibrazonai“, „Vėžliai mutantai lindzės“ ir 1.1. Atran­ kinį etapą laimėjusi komanda „Vibrazo­ nai“ pateko į kitą turą ir gavo daug dova­ nų. Pagrindinis konkurso prizas - dvira­ tis kiekvienam laimėjusios komandos na­ riui. Dėl jo bus varžomasi paskutiniame LIK’o ture prieš pat Šv. Kalėdas.

Kūrybingų komandų originalūs pavadinimai

Dar nevėlu dalyvauti ir jums!

Konkurso dalyviu gali tapti bet kuris studentas. Jei nori dalyvauti, pademonst­ ruoti kūrybines galias, pašėlti su draugais ir dar gauti prizų - kreipkis į VUSA’ą.

SU KURATORIUMI IR | PIRTĮ, IR Į BIBLIOTEKĄ Ar ką nors girdėjai apie kuratti­ nusi Dar nei Ogi kiekvienas fakultetas juos tu­ ri. Pagrindinės jų funkcijos - padėti pirmakursiams. Jie - lyg vyresnieji draugai, visada laiku ištiesiantys ranką (gal kartais ir kokią seną „šperą").

Per šventes kilosis stogas

Nors į Centrą ateina gana daug norin­ čiųjų tapti savanoriais, ne visi jie lieka. Mat pirmiausiai reikia lankyti kursus - t. y.

12 užsiėmimų per 3 mėnesius. Kursai ne­ mokami ir rengiami 8-16 žmonių grupėms.

Kursuose atliekami testai, skaitomos pa­ skaitos apie vaikų psichologiją, vyksta dis­ kusijos su grupės vadove, pratybos. Taip sa­ vanoriams ne tik suteikiamos teorinės ži­ nios bei praktiniai įgūdžiai, bet ir įvertina­ mos jų galimybės, pasirengimas.

Kiekvieną pirmą mėnesio trečiadienį renkasi savanorių klubas. Didieji broliai ir seserys gurkšnoja arbatą, dalija­ si patirtimi arba net planuoja šventes. Programos koordinato­ rė Agnė pasakojo, kad yra trys svarbiausios tradicinės Centro šventės - mokslo metų atidary­ mas, uždarymas ir Kalėdos. Be jų, organizuojama ir daugybė iš­ vykų - į Molėtus, {Trakus, j Ker­ navę ar Rumšiškes. Labai links­ mos vasaros stovyklos.

Tikriausiai dabar švenčių dar padaugės. Ne tik todėl, kad sa­ vanorių gretas papildys vaikinu­ kai iš Karo akademijos, bet ir to­ dėl, kad Centras visai neseniai BBBS stovykla pne Buroką raiščio ežero. persikėlė į naują žalią namuką.

LIK'AS JAU PRASIDĖJO!

Iš besišypsančių LIK’o dalyvių veidų tryško gera nuotaika ir ryžtas. Tai atsispin­ dėjo ir šmaikščiuose komandų pavadini­

valandų. Per jas didysis draugas turi sugalvoti, ką pasiūlyti nuveikti maža­ jam draugui - paspardyti lapus parke, nueiti į kiną ar į piceriją. Sąskaitėles apmoka PVC. Daugiausiai bėdų, pa­ sak E. Petkutės, sukelia tai, kad didysis draugas per daug arba per mažai imasi iniciatyvos. Kartais jis iš viso primiršta susiti­ kimus su mažuoju drau­ gu, o kartais to gali grieb­ tis su tokiu entuziazmu, kad net išgąsdina mažojo draugo tėvus. Vaikas ne­ turi įsivaizduoti, kad šis ryšys - visam gyvenimui.

Savanoris turi leisti tai su­ vokti.

Vaida MORKUNAITĖ

Spalio pabaigoje VUSA’oje vyko kurato­ rių apmokymai. Pirmakursi, jei savo fakul­ tete dar nesutikai kuratoriaus - pasidomėk.

Jis jau tau turėjo: • papasakoti apie studijų programą; • paaiškinti, kas yra paskaita, pratybos, se­ minaras... (Tikriausiai jau šypsaisi? Vel­ tui, juk pradžioje ausys buvo stačios, o

2001 m. lapkritis-gruodis

BBBSprogramos savanoriai Jaunimo psichologinės paramos centre.

Per šventes jo stogas turėtų labai smagiai kilnotis.

PVC visus, susidomėjusius BBBS pro­ grama, kviečia užsukti į Latvių g. 19 A-8, skambinti telefonais: 71 59 80, 71 59 79, o gal net brūkštelėti gerą žodį elektroniniu paštu: ema(a)osf.lt arba zydre&osf.lt. Štai ką apie BBBS programą mano stu­ dentės savanorės.

Raimonda (20 m.): „Programa labai įdo­ mi ir nemanau, kad Lietuvoje egzistuoja kas nors analogiška. Atėjau užsirašyti į kur­ sus, nes mane visada domino vaikų psicho­ logija. Tikėjausi išmokti geriau su jais ben­ drauti. Kadangi programos nariams orga­ nizuojama daug įvairių švenčių, plečiasi draugų ratas, juk per šventes bendrauji ne tik su vaikais, bet ir su kitais savanoriais.

Neseniai man paskyrė naują mergaitę. La­ bai noriu su ja susidraugauti, tapti jos pati­ kėtine ir kartu gerai leisti laiką“.

Edita (20 m.): „Užsirašiau į BBBS pro­ gramą Paramos vaikams centre, nes pati­ ko kilnios idėjos, gražūs tikslai padėti vai­ kams įveikti bendravimo problemas, vie­ natvę. Manau, kad gausiu daug naudingų žinių ir patarimų iš Centre skaitomų psi­ chologijos kursų. Be to, dažnai pasvajoda­ vau, kaip gera būtų turėti seserį... Kadan­ gi turiu tik brolį, dabar bus puiki proga įsi­ jausti į kiek kitokį vaidmenį“.

SU TORTADIENIU, MIF SA! Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovybės gimtadienio pro­ jektas įgyvendintas lapkričio 19 dieną. Sukaktuvės buvo minimos nuo pat ryto jau apie 8 vai. besirenkančius į Fakultetą studentus pasitiko tranki muzika. Priešpiet šventė persikėlė į paslaptingą 009 ka­ binetą. Ten kalbas skaitė dekanas ir MIF SA pirmininkė. Ofi­ cialiai perkirpus juostelę susirinkusieji pavaišinti tortu.

Tuo pat metu vyko akcija „Nemeskite nuorūkų ir kitų šiukš­ lių ant žemės“. Buvo sukurtos ir pastatytos originalios šiukšliadėžės.

Netradiciniame aukcione norintieji galėjo pirkti ir parduoti MIF SA narius ir jų konsultacijas (pirmoji „auka“ - sekretorė). Prekių asortimentą papildė ir itin neti­ kėti dalykai, pvz., garbės ratas aplink Matematikos ir informatikos bei Chemijos fakultetus.

Kas norėjo, per pertraukas galėjo įsigyti loterijos bilietų. Ant bilieto reikėjo už­ rašyti vardą ir kitus duomenis, vėliau buvo traukiami burtai. Įsimintiniausias prizas - pietūs su dekanu.

akys plačios); • pakalbėti apie „kolį“, įskaitą, „egzą“, kursinį darbą (su kai kuriais dalykais tik­ riausiai jau susidūrei, o kas yra sesija, irgi greitai pajusi savo kailiu); • padėti susigaudyti bibliotekose (kad ne­ nervintumėte bibliotekos darbuotojų po šimtą kartų klausinėdami to paties); • supažindinti su internetu (jei iki šiol šito gero nežinojai); • padėti rasti visus gerus ir reikalingus Universiteto padalinius, pvz.: Studijų skyrių, Skaičiavimo centrą, Studentų at­ stovybę...;

• supažindinti su dėstytojais (trumpai apie juos papasakoti: juk turite žinoti, kaip kreiptis, vadinti ir pan.); • padėti spręsti gyvenimiškas problemas, priminti tradicijas (papasakoti apie „cementovkę“, pigiausią alų, „kiečiausią“ Pirtį); • papasakoti apie krikštynas; • organizuoti reikalingas ekskursijas (kad ir į Statistikos departamentą).

Ar turite tokius kuratorius? Nepamirš­ kite, kad balandį vyks jūsų kuratorių „pa­ leistuvės“, t. y. išleistuvės. Tada jau jūs ga­ lėsite juos teisti.

BENDRABUTYJE SUTIKTI NAUJUOSIUS METUS PATOGU Gruodį, kai artėja sesija, studentams vis sunkiau susikaupti jų mintys klaidžioja nuo vieno švento dalyko - sesijos prie kito - Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų. Ar studentai švenčia Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus bendrabutyje, ar puošia savo būstus, „mei­ liai" vadinamus „barakais"?

Milda NAIMANAITĖ, KF I k. studentė

Kaip žinia, VU bendrabučių, y pač Niujorko, estetinė išvaizda ir fizinė būklė nekokia, todėl stu­ dentai, norėdami susikurti šventi­ nę aplinką, prisigalvoja įvairiausių išmonių. Tačiau vieni atkakliai tei­ gia, kad jų kambarys ir taip gra­ žus, kiti sako, kad kalėdiniai pa­ puošalai netinka prie interjero, tretiems atrodo, kad puošti never­ ta, nes per šventes išvažiuoja, o ketvirti tiesiog nepuošia, ir viskas.

Beje, taip daugiausia teigia vaiki­ nai. Žinoma, kam terliotis su kaž­ kokiomis snaigėmis, geriau prie „kompo“ pasėdėti. Vis dėlto dau­ guma studentų per šventes pagrą­ žina kambarius. Kai kas tradiciš­ kai, kai kas originaliai. Populia­ riausia puošti eglės ar pušies ša­ ka, gal net atsinešti mažą eglutę.

Natūralumo šalininkai teigia, kad parsineštos iš miškelio šakos ska­ niai kvepia, o kitiems tinka ir dirb­ tinės eglutės. Snaigės, balionai, žvakės, vainikai - vis dar būtina žiemos švenčių atributika. Tačiau yra ir naujų priemonių: ant sienų sukabinami iš interneto atsisiųsti paveiksliukai, ant langų klijuoja­ mos LNK Kalėdų žvaigždės. In­ formacinė visuomenė - nieko ne­ padarysi. Viena studentė siūlo pa­ puošti viską, kas kambaryje negra­ žu, „lenda į akis“, pavyzdžiui, vamzdžius. Virš durų galima pa­ kabinti varpelių - jie gražiai skam­ bėtų. Kitos studentės, norėdamos pajusti šventinę nuotaiką, klausosi Sv. Kalėdų giesmių. Dar keletas puikių pasiūlymų - kalėdinę eglę galima surišti iš paprasčiausių ša­ kų ar vietoj jos panaudoti kom­ paktinių plokštelių dėklą.

19

Universitas Vilnensis

2001 m. lapkritis-gruodis

Kur ir kaip studentai švenčia?

Beveik vieningai buvo tvirtinama, kad Šv. Kalėdos - šeimos šventė, todėl nėra reikalo šlaistytis ben­ drabučio koridoriais. Tačiau apie Naujųjų metų šventimą kalbama visko. Žinoma, nemažai atsirado tokių, kuriems bendrabutis labai atsibodo, todėl per šventes jie va­ žiuoja pas senus gerus draugus.

Taigi studentai pasiilgę individu­ alumo. Bendra, jų žodžiais tariant, „pjankė“, skirtingos muzikos ka­ kofonija - visai nelinksma.

Gal atrodys keista, bet daug studentų yra šventę arba norėtų švęsti bendrabutyje. Komendan­ tai jau dabar su baime laukia ar­ tėjančių linksmybių. Mat kiekvie­ nais metais, nuo gruodžio 25 d. iki sausio 2 d., kas nors sudaužoma, išmetama per balkoną, susprog­ dinama laiptinėje ar šiukšlių vamzdyje. Tačiau studentai savaip vertina šventimą bendrabutyje. „Čia labai patogu, nes daug lais­ vo ploto, be to, ir miesto centras arti, ir lova, jei kartais miego už­ simanytum“, - šypsodamasis pa­ sakojo „barako“ gyventojas. Kita studentė pridūrė, kad fejerverkai gražiai atrodo pro bendrabučio langus. Žinoma, ypač kai sprogs­ ta įmesti į tavo balkoną. Vis dėlto kartais studentai solidarizuojasi ir kartu švenčia visas aukštas. Vir­ tuvė tampa pokylių sale: viryklės uždangstomos, iš spalvoto tuale­ tinio popieriaus padaromos gir­ liandos, iš servetėlių - peteliškės.

Taigi, jei nestinga fantazijos, gero noro, Kalėdos ateis ir į jūsų bendrabutį. O jei trūksta vaizduo­ tės, pabandykite pasinaudoti čia aprašytomis idėjomis. Pasikabin­ kite bent mažytę snaigę ir pama­ tysite, kaip pagerės nuotaika.

KO SNAUDI? DUMK Į „PROFILAKĄ"!

Ne kartų uždarytas ir vėl atgimęs Studentų sveikatingumo centras veikia visu pajėgumu! Drau­ giškas kolektyvas padeda ir pataria kiekvienam. Palankus grafikas leidžia studentams patogiu metu lankyti procedūras ir ramiai ilsėtis. Šios įstaigos, trumpai vadinamos profilaktoriumu, direk­ torė Ramutė Jurkonienė sako, kad kartais sunku pasikviesti jaunų žmonių: „Sunkiau pasikviesti pirmą kartą, kai studentai dar nežino, kas tai - gal ligoninė, gal čia negerai ir pan."

Agnė GILYTE

Nori švelnaus masažo?

Profilaktoriume gydosi ir poil­ siauja penkių aukštųjų mokyklų studentai, besimokantys įvairiuo­ se kursuose bei fakultetuose. Am­ žius, mokymosi sritis bei patirtis labai skiriasi. Anot studentų, to­ kia atmosfera kasmet traukia su­ grįžti. Naujos pažintys bei malo­ nios procedūros - rodos, čia besi­ ilsintiems žmonėms nieko dau­ giau ir nereikia. Kam nepatiktų švelnus masažas, malonūs van­ dens procedūrų burbuliukai, atpa­ laiduojanti muzika ar tiesiog ra­ mus gydomosios arbatos siurbčiojimas?

Nudžiovė dešrą

Studentai Sveikatingumo cen­ tre maitinami du kartus per die­ ną - daugumai to pakanka, tačiau kartais vaikinai vis dėlto vakarop išalksta. Vienam nelaimėliui taip ir nepavyko nuraminti gurgiančio pilvuko - kažkas pavogė jo dešrą.

Beje, tai vienintelis profilaktoriu­ me įvykdytas „nusikaltimas“, ku­ rį įstengė prisiminti studentai. Pa­ sak viešinčiųjų, nesusipratimų ar kokių nors, kad ir smulkių, nusi­ kaltimų čia nebūna (bet dešros tikrai gaila). Šiuo metu Studentų sveikatin­ gumo centre gydosi 30 studentų bei studenčių - jiems skirtas visas penktas aukštas. Kituose ketu­

* pasiūlyta

^ėsso^

.....

nacionaijnf jaunimo k studentų agentūra

PapIdofnosmtorrMdjos teiraukitės Jūsų mokymo/siaigoB studentų astovybeje ūel V*) Nacionalinėje jaunimą ir studentų agentūroje

telefonu (8 22) €8 7144 arba nemokamu TEIE2 informaciniu fiksuoto ryto telefonu (8 800) 40 212.

‘Renanendaciją (jafflr ęiutl savu mokymo jslaąyn stirta^ atn^yaejo

Aplinka gerokai skiriasi nuo studentų bendrabučių (eiti į dušą ar virtuvėlę nėra kančia - pavojus būti užpultam tarakonų ar kitų na­ minių gyvūnėlių taip pat labai menkas). Retas profilaktoriume gyvenantis ir besigydantis studen­ tas čia yra pirmą kartą. Pasak jų, „kartą paragavęs, negali sustoti“.

Ne pirmą kartą besilankantis penktakursis fizikas pasakojo, kad anksčiau čia buvo viskas kitaip daugiau triukšmo, vakarėlių, įdo­ mių nutikimų bei pačių studentų.

Viskas pasikeitė prieš kelerius me­ tus. Aplinka tapo visiškai rami, o poilsis - netrikdomas. Vieniems tai patinka, kitiems trūksta šiokio tokio „šarmo“. Anksčiau čia net vykdavo diskotekos ir įvairūs va­ karėliai, tačiau dabar studentai pasyvesni - pasitenkina procedū­ romis ir buvimu dviese.

Ei, filologės!

Taip, profilaktoriume leidžia­ ma gyventi poromis - nėra griež­ to skirstymo j „mergaičių“ ir „ber­ niukų“ frontus. Vieniems gyveni­ mas Studentų sveikatingumo cen-

tre yra galimybė pabūti dviese, kitiems - įprasto gyvenimo ritmo tą­ sa. Kartu su tėvais Vilniuje gyve­ nanti studentė džiaugėsi galimy­ be pabūti su vaikinu: „Kodėl ne, jei tėvai neprieštarauja?“ Beveik visuomet vyraujanti šios įstaigos pacientų lytis - stiprioji.

Vaikinai skundėsi, kad trūksta fi­ lologių -juk būtent Filologijos fa­ kultetas asocijuojasi su daugybe panelių. Didžiausio žmonių ant­ plūdžio laukiama per sesiją - prieš egzaminus besijaudinantys stu­ dentai atvažiuoja čia pailsėti ir pa­ silepinti, o po jų - atgauti jėgų naujam semestrui. Nesnauskite!

Sesija artėja!

Jei norite patekti į profilakto­ riumą, sukrapštykite 100 litų, tu­ rėkite gydytojo siuntimą arba sa­ vo ambulatorinę kortelę („ligos is­ toriją“), LSP ir Studentų atstovy­ bės rekomendaciją - ir 18 dienų galėsite mėgautis daugybe malo­ numų!

Papildomos informacijos gali­ te gauti VUSA’oje (Universite­ to g. 3, Observatorijos kiemelis), tel. 68 71 44,68 71 45, arba pačia­ me profilaktoriume (Olan­ dų g. 51), tel. 25 42 09.

Panižo kojos ir tiesiog prašyte prašosi kur nors dumti? jau nori susiplanuoti vasarą? Ir, žinoma, gerai būtų padirbėti, pakeliauti, pailsėti? Anglija? Ne. Airija? Irgi netinka. Ame­ rika? Taip! Ir visiškai nebijai juodligės?! Neee... Kaip ten nukakti? Turi daug galimybių pasirinkti, bet nesusipainiok tarp daugybės paslaugas siūlančių firmų. Vienas iš papras­ čiausių būdų - užsuk į VUSA'ą. Tuomet... lima susirasti papildomą darbą, jei šis netrukdo pagrindiniam.

Jei susidomėjai...

I

TELE2 MOBILE ■—— MM pigesnis mobilusis ryšys

Paragavęs negali sustoti

DIRBTI, KELIAUTI, ILSĖTIS!!!

Vaida MORKŪNAITĖ

hlaaja* .71:1.1:2.

riuose įrengti procedūrų kabine­ tai, administracija, valgykla, įvai­ rios poilsiui skirtos patalpos ir ma­ žas viešbutukas. Šis nedidelis ver­ slas iš dalies padeda išlaikyti įstai­ gą - viešbutuke apgyvendinamos įvairios turistų grupės, atvykusios apžiūrėti Vilniaus.

Tuomet ir sužinosi, kaip nu­ lėkti į seniai išsvajotą šalį.

Trumpai tariant, tu turi: • būti 18-28 metų dieninio sky­ riaus antro ar trečio kurso stu­ dentas; • puikiai kalbėti angliškai; • sugebėti savarankiškai mąsty­ ti ir gyventi; • mokėti prisitaikyti prie pasi­ keitusių gyvenimo sąlygų; • būti draugiškas, rūpestingas, sugebantis nepriekaištingai atlikti pareigas.

Pernai, tarpininkaujant VUSA’ai, j JAV išvyko apie 50 studentų. Šiemet atsirado šio­ kia tokia naujovė. VUSA kartu su „East West Consulting“ ren­ gia darbo ir kelionių programą.

Pagal ją siūloma daugybė įvairių darbų - baruose, parduotuvėse, restoranuose, viešbučiuose, at­ rakcionų parkuose, kurortuose.

Dirbant Amerikoje pagal šią programą galima tikėtis viduti­ nio 6-10 (ir daugiau) dolerių (24-40 litų) per valandą užmo­ kesčio. Už viršvalandžius pa­ prastai mokama pusantro karto daugiau. Jau nuvykus į vietą ga­

ma apie 500 JAV dolerių (2000 li­ tų).

Antrus metus dalyvaujantie­ siems programoje sąlygos šiek tiek kitokios.

Pirmiausia tau reikia ateiti į VUSAą užsiregistruoti. Po to ta­ vęs lauks pokalbis su „East West Consulting“ darbuotojais arba reikės laikyti SLEP testą (turi su­ rinkti ne mažiau nei 50 taškų) pagal pasirinktą programą.

Mat gali darbo ieškoti pats, gali šią užduotį pavesti firmai.

Aišku, pinigėlių suma skirsis.

„East West Consulting“ siūlo ir alternatyvias programas: sta­ žuočių programas Amerikoje, darbus vaikų stovyklose JAV, Au Pair programas, darbus Airi­ joje, darbus ir stažuotes Angli­ joje, kalbų kursus užsienyje.

Paskaičiuokime...

Jei nesi nei antro, nei trečio

Be to...

kurso studentas...

Jei programoje dalyvauji pir­ mus metus ir darbo ieškai pats, ...o, pavyzdžiui, teisės ar me­ programa tau kainuos nuo 650 dicinos ketvirto kurso studentas, iki 750 JAV dolerių (2600-3000 ir nors bakalauro diplomo šiais litų) (priklauso nuo dokumentų metais dar negausi, vis tiek kol pateikimo datos: po lapkričio kas į JAV neišvažiuosi. Papras­ 1 d. -750 JAV dolerių (3000 li­ čiausiai JAV ambasada neišduos vizos. Šiuo metu vyksta derybos tų). Jei nusprendei nesivarginti ir pavesti firmai surasti darbą, tai dėl tokių studentų. kainuos nuo 750 iki 850 JAV do­ Kur kreiptis... lerių (3000-3400 litų).

Jei dar turi klausimų arba nu­ Už pokalbį teks pakloti 20 Lt, sprendei nedelsdamas užsire­ firmai palikti 2000 Lt užstatą (la­ gistruoti, ateik į VUSA’ą (Obser­ bai daug studentėlių sparnelius vatorijos kiemelis) arba skam­ išskleidžia ir negrįžta) ir už avia­ bink telefonais 68 71 44, bilietus - apie 600 JAV dolerių 68 71 45 ir ieškok programos ko­ (2400 litų). Be to, nepamiršk, kad ordinatorių Rūtos ir Katerinos. ir įsidėti pradžiai rekomenduoja­ Puslapį rengė Gerda 1NČIURAITE ir Vaida MORKŪNAITĖ

20

Universitas Vilnensis

2001 m. lapkritis-gruodis

Sukaktys_____ J------------------------------------------------------------------------

JAUNIMĖLIS" NEATSILIEKA NUO SKUBANČIO LAIKO Jau 30 metų mėgstantys šokį ir muziką Vilniaus universi­ teto studentai buriasi į liaudies muzikos kapelą „Jaunimė­ lis". 1971 m. dešimčiai jaunuolių ėmėsi vadovauti Eugeni­ jus Mazeliauskas, nuo 1973 m. net 27 metus kapelos vado­ vu buvo VU Teisės fakulteto dėstytojas Algimantas Valiulis, o 2000 m. kapeloje pradėjo dirbti Bronislovas Glovickis.

Lapkričio 17 d. Vilniausuniversiteto Teatro salėje kapela surengė šven­ tinį koncertą. Šiandien j „Jaunimėlį“ po paskai­ tų susirenka apie 20 šokėjų, kuriems vadovauja Laura Sakalytė, ir 10 muzi­ kantų. Draugiška kapela repetuoja Universiteto rūmuose, Saulėtekyje.

Ant durų nuo senų laikų kabo pasaga. „Ji mums neša sėkmę“, - šypsodama­ sis teigė Bronislovas Glovickis. Kai ju­ biliejaus proga „Universitas Vilnensis“ kalbino „Jaunimėlio“ vadovą, kapela rengėsi naujam koncertui - kapelų šventei „Prie ežerėlio“ Trakuose.

Kartais būna net keturi ar penki smuikai, kontrabosas, keli akordeonai, mušamieji instrumentai, armonika, gi­ tara, birbynė, lamzdeliai, tūba. Kartais skamba skrabalai. Įtraukėme netradi­ cinių kapelų instrumentų - gitarą, šu­ kas, skudučius. Visi kartu ieškome nau­ jovių, kad būtų smagiau ir patiems, ir klausytojams. Įprasta, kad kapelos tikgroja, o,Jau­ nimėlis“ per koncertus dar ir šoka.

Kolektyvo vadovas Bronislovas Glovickis tiki gražia kolektyvo ateitimi.

Pabendrauti, pasilinksminti, pabū­ ti kartu. Čia juos supa muzika ir šokis. Čia jie pailsi, bet ir kūrybiškai dirba.

Dabartinių studentų laisvalaikis dažn iausiai skiriamas mokslams, tačiau čia ateinantieji nori atrasti daugiau, nori pažinti meną.

Svarbiausia, kad kūriniai patiktų pa­ tiems studentams, juos uždegtų. Kūri­ niai turi būti energingi, gražiai skam­ bėti, atitikti laiko dvasią, nebūti vieno­ di. Grojame ir liaudiškų, ir kompozito­ rių sukurtų dainų. Dažniausiai vadovas pats instrumentuodavo liaudiškas dai­ neles, dabar ir aš taip darau. Per repe­ ticijas paklausome, kaip skamba. Jei kas nors nepatinka, keičiame. Šiais laikais labai svarbu greitas kū­ rinio ritmas - laikas to reikalauja. Pa­ saulyje viskas taip greitai kinta, kad sunku suspėti iš paskos...

Kokių kūrinių yra šiandieniniame , Jaunimėlio“ repertuare?

Kokie instrumentai skamba per ka­ pelos koncertus?

30 metų kolektyvui - daug ar matai?

Tai labai trumpas laiko tarpas. Dar po 30 metų bus galima tiksliai įvertin­ ti, ar tai buvo daug, ar mažai. Laikas labai greitai prabėga, net nepastebi.

Kodėl, Jūsų nuomone, studentai at­ eina įJaunimėlį“?

Taip, kapelose šokių nebūna. Bet norime, kad kolektyvas būtų įdomes­ nis ir gyvybingesnis. Kai groja muzika, atsiranda noras ir pašokti.

Kokie įžymūs žmonės buvo kapelos nariai? Ar palaikote ryšius su jais?

Taip. Žinomas žurnalistas Ričar­ das Sartatavičius, teisininkas Rimas Tvarijonas, verslininkai Gintautas ir Rita Jurgioniai, dukterinės Vilniaus banko įmonės UAB VB Rizikos ka­ pitalo valdymas direktorius Bronius Zibaitis, dažnai įvairius renginius ve­ danti Virginija Našlėnienė. Būgnais grojo VU ūkio skyriaus darbuotojas Algimantas Bačiulis.

Kartais su buvusiais nariais susitin­ kame, tačiau retai, visi turi savų rūpes­ čių. , Jaunimėlis“ lankėsi Lenkijoje, Vo-

Jubiliejinio Jaunimėlio“ koncerto akimirkos.

„FILOLOGIJOS RUDUO" SULAUKĖ ŽIEMOS PRADŽIOS Po dvejus metus trukusios tylos Filologijos fakulteto lietuvių literatūros, kalbotyros ir literatūros teorijos magistrantų iniciatyva lapkričio 29-30 d. atgimė tradicinis, šiemet jau dvidešimt pirmas FILOLOGIJOS RUDUO.

Rudens vakarai!

Trumpina juos Vien šnekos neskubios.

(Bašio Macuo) Jurgita KOMAROVSKYTĖ Pirmą vakarą į Filologijos fakul­ teto 92 auditoriją besirenkančius žmones pasitiko būgnelių garsai.

Renginį pradėjo Lituanistinių stu­ dijų katedros dėstytoja Vilma Kaladytė - pritardama sau gitara ji at­ liko keletą dainų. Vėliau įsceną vie­ nas po kito kilo jaunieji kūrėjai.

Nors konkursui kūrybos pateikė daugiau nei 40 rašančiųjų iš VU, VPU, LMA, VGTU, galimybė ją

perskaityti teko tik šešiolikai, ku­ riuos atrinko vertinimo komisija, sudaryta iš Filologijos fakulteto doktorantų bei aukštesnių kursų studentų. Paskaitęs savo kūrybos, kiekvienas galėjo atokiau prisėsti prie stalo, ant kurio švietė stalinė lempa, ir improvizuodamas užrašy­ ti posmelį bendros „Rudens dai­ nos“. Ji buvo perskaityta kitą va­ karą.

Reginių ištroškusi publika buvo pamaloninta. „Filologijos ruduo“ sulaukė svečių - Laura Sintija Čer­ niauskaitė, kukliai prisipažinusi, kad nerašo eilių, paskaitė savo pro­ zos, o Liudvikas Jakimavičius, „Fi­ lologijos rudens“ senbuvis, paskai­

tė ne tik naujausios poezijos, bet ir nuotaikingą studentiškų laikų eilė­ raštį „Dispečerė“, primenantį gru­ pės „Antis“ šlagerį „Kontrolierė“ bei perdavė kito „Filologijos ru­ dens“ senbuvio Romo Lileikio lin­ kėjimus. Buvo malonu iš L. Jakima­ vičiaus išgirsti, kad šiųmetis „Filo­ logijos ruduo“ beveik nesiskiriąs nuo tų, kuriuose jis pats dalyvavęs: ir nuotaika ta pati, ir poezija.

Tačiau publikai teko išgirsti ne tik poezijos. Be V. Kaladytės, dar grojo Aurimas, Andrius ir Mindau­ gas, Andrius ir Remigijus. Beje, publika galėjo rinkti savo numylė­ tinį. Kiekvienas turėjo teisę balsuoti už jam patikusį poetą ar poetę.

GIMTADIENIO PROGADOVANOS Vaida MORKUNAITĖ

Sako, jeigu jau švęsti, tai švęsti...

Taip darė ir „Jaunimėlis“, lapkri­ čio 17 d. minėdamas 30-ąjį veiklos ju­ biliejų. Po šventinio koncerto VU Centriniuose rūmuose jau kitą dieną kapela, vadovaujama Bronislovo Glovickio ir choreografijos vadovės Lau­ ros Sakalytės, išdūmė į Uteną, į „Linksmąją armon iką - 2001“. Šven­ tėje buvo galima šėlti dvi dienas. „Jaunimėlis“ koncertavo antrąją die­ ną finale. Iš trisdešimt šešių dalyva­ vusių kapelų buvo išrinktos keturios geriausios. Kolektyvas gavo specialų maestro J. Gaižausko prizą, skirtą ge­ riausiai kapelai. Prizas - medinis armonikieriaus drožinukas - įsteigtas tik šiemet. Žiūrovai dar rinko ir pub­

likos simpatijas.

kietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Suomi­ joje, Rusijoje. Kur koncertuojate dažniau - Lietuvoje ar užsienyje? Kur mieliau su­ tinka?

J. Gaižauskas džiaugėsi, kad jau­ nimas aktyviai dalyvauja tokiose šventėse. Šiemet ir tradicinę „Mataušų sodybą“ - „Linksmosios armo­ nikos“ inscenizaciją - pakeitė jauni­ mas. „Pasitraukus iš gyvenimo sena­ jam Mataušui, reikėjo kaip nors suk­ tis. Ir sumanėme, kad dabar „Links moji armonika“ bus „Po obelimi“, kuri niekada nevedė vaisių, o šiemet pabėrė gausybę obuoliukų. Tad šių­ mečiai vedėjai - nuo pirmoko iki 27 metų jaunuolio“, - sakė renginio režisierė Vida Kairienė.

J. Gaižausko prizas - ne vienin­ telis, kurį gavo „Jaunimėlis“. Įvairio­ mis rėmėjų dovanomis buvo pama lon in tos visos kapelos. „Jau n imėliu i“ teko didžiulė vaza.

Po savaitės liaudiškos muzikos ka­ pelą „Jaunimėlis“ buvo galima išvys ti ir išgirsti Trakų šventėje „Prie eže­ rėlio“.

tais net savaitgaliais. Svarbiausia, kad per repeticijas studentai bendrautų kad vyrautų šventinė nuotaika. Juk mūsų veikla tiesiogiai susijusi su me­ nu, kultūra. Kolektyvas brandus, nors ir jaunas, per trumpą laiką parengė­ me ir trisdešimtmečio koncerto pro­ gramą.

Dažniau koncertuojame Lietu­ voje. Dalyvaujame respublikinėje kapelų ir liaudies muzikantų šven­ tėje „Linksmoji armonika“. „Jauni­ mėlis“ dar nėra praleidęs nė vienos šventės. Šiemet laimėjome Jurgio Gaižausko įsteigtą prizą geriausiai kapelai.

Išvykti į užsienį gana sudėtinga. Tai lemia finansinė situacija, be to, kon­ certams reikia gerai pasirengti. Per mokslo metus studentams sunku iš­ vykti, pasirodymus jie turi derinti prie studijų, sesijų. Šiuo metu laukiame žinių iš Vokie­ tijos irOlandijos-tikimėsten nuvykti koncertuoti 2002 m.vasarą.

Kad ir kur,jaunimėlis“ koncertuo­ tų, publika sutinka labai šiltai. Studen­ tai savo energija, gyvybingumu užde­ ga ir publiką. Ir užsieniečiai, ir lietu­ viai negaili ovacijų.

Ne, tai ne riba. Ateina patys akty­ viausi, kurie net įsikinkę į studijas ran­ da laisvo laiko. Dažniausiai tie, kurie turi daugiau laisvo laiko, niekur neda­ lyvauja, o kurie mokosi ir dirba - su­ spėja ir į kolektyvą. Džiugu, kad stu­ dentai randa laiko save praturtinti Žmogus be meno - žmogus be dva­ sios.

Papasakokite apie šventiškas kapelos tradicijas ir kasdienybę.

Ko palinkėtumėte kolektyvui jubilie­ jaus proga?

Kasmet spalio pabaigoje krikštija­ me naujus narius. Prie Skaisčio ežero vasarą organizuojama stovykla -steng­ simės neprarasti šios tradicijos.

Repetuojame du kartus per savaitę.

Prieš koncertus - po 3-4 kartus, kar-

Puikių, linksmų koncertų. Norėtų­ si, kad į kolektyvą ateitų daugiau jau­ nimo. Kultūringas žmogus ir pats to­ bulėja, ir žiūrovus ugdo.

Antrą vakarą iškilmingai pa­ skelbti „Filologijos rudens“ laurea­ tai. Jais tapo Romualdas Lavrynovičius (VU, anglų filologija, I k.), Giedrė Kazlauskaitė (VU, lietuvių filologija, IV k.) ir Jolita Kiseliauskaitė (LMA, muzikologija ir forte­ pijonas, II k.). Apdovanotos ir pub­ likos simpatijos - absoliučia laimė­ toja tapo Inga Drungilaitė, VU lie­ tuvių filologijos I k. studentė, taip pat Romualdas Lavrynovičius bei Laurynas Rimševičius (VU, Medi­ cinos fakultetas, III k.). Šio vakaro metu studentai turė­

„Jūratė ir Kastytis“. Vertimų iš vo­ kiečių kalbos paskaitė ir prof. Vik­ torija Daujotytė, prisipažinusi esanti šios srities mėgėja. Egzoti­ kos vakarui suteikė Slavų filologi­ jos katedros prof. Sergejaus Temčino bulgarų kalba atlikta daina. „Filologijos rudenį“ pasveikino ir Filologijos fakulteto dekanas Bo­ nifacas Stundžia, Lietuvių literatū­ ros katedros dėstytojas doc. Kęstu­ tis Urba.

Susirinkusieji Teatro salėje taip pat galėjo pasiklausyti Muzikos aka­ demijos jaunųjų kompozitorių dar­ bų ir būsimų aktorių Vitos Šiaučiū-

jo unikalią galimybę dėstytojus, ku­ riuos įpratę matyti tik per paskai­ tas, išvysti Teatro salės scenoje ir įvertinti jų kūrybinius sugebėjimus.

Doc. Lionginas Pažūsis suteikė ne­ įprastą galimybę pasiklausyti, kaip skamba lietuvių klasikų kūriniai anglų kalba. Jis perskaitė Henriko Radausko „Kaštanas pradeda žy­ dėt“ bei Maironio „Išnyksiu kaip dūmas“. Ne vieną žiūrovą pralinks­ mino angliškai ir lietuviškai per­ skaityta garsioji Maironio baladė

Kokių specialybių studentų Jauni­ mėlyje“ daugiausia?

Anksčiau daugiausia ateidavo „tiks­ liukų“, teisininkų, dabar yra ir ekono­ mistų, ir humanitarų, buvo keletas at­ ėję iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Kolektyve yra 30 narių. Ar tiek pa­ kanka?

Kalbėjosi Giedrė Čiužaitė

V Naujiko nuotr

naitės bei Igno Ciplijausko dekla­ muojamų haiku, o einančius į Teat­ ro salę žiūrovus pasitiko lietuvių li­ teratūros I k. magistrantės Onutės Gaidamavičiūtės piešiniai bei rusų filologijos IV k. studento Nerijaus Mažeikos nuotraukos.

Nors renginys pasibaigė, planuo­ jama išleisti „Filologijos rudens dalyvių kūrybos almanachą, o lau­ reatų kūryba bus spausdinama sa­ vaitraštyje „Literatūra ir menas".

Universitas Vilnensis

2001 m. lapkritis-gruodis

KIEMO TEATRO SPEKTAKLYJE „MEDEJA - BALSAI" - ASMENYBĖS DRAMA Spalio 23-26 d. įvyko VU Kiemo teatro spektaklio „Medėja - halsai" premjera. Vienos dalies spektaklyje pagal to paties pavadinimo Christos Wolf romaną režisierė M. Misiū­ naitė atskleidė estetinius ir etinius idealus.

Medėja - viena iš įspūdin­ giausių ir prieštaringiausių mi­ tinių figūrų. Euripidas jos liki­ mą pateikė kaip vaikžudės tra­ gediją, vėlesniais laikais ji buvo vaizduojama kaip žynė, žiniuo­ nė, burtininkė, įsimylėjėlė, pa­ vyduolė, išdavikė, intrigantė.

Remdamasi seniausiais padavi­ mais Christa Wolf iš naujo pa­ sakoja Medėjos istoriją. Nesi­ stengdama nei suprasti, nei spręsti, nei teisti, ji piešia nepa­ prastos moters paveikslą, kuria­ me „susitinka amžiai“, kuriame ..mes susitinkame su savuoju laiku“.

Scenografas - Artūras Šimo­

čytė, Skaistė Plaušinytė, Jasonas — Žilvinas Kulvinskis, Agameda

nis. Vaidina: Medėja I - Valė Koševaja. Medėja II - Vytenė Lau-

- Giedrė Medžiaveprytė, Akamantas - Marius Vilčinskas,

Spektaklio „Medėja - balsai" scena.

Glaukė - Alina Truskauskaitė, Meropė - Laura Stepanauskaitė. Spektaklyje dalyvauja teatro studijos pirmakursiai.

Įspūdžiai

Spalio 27-28 d. - Amsterdamas, spalio 30 d. - jau Kijevas. Štai koks netikėtas reviu,

kertantis laiko ir erdvės ribas. Dabar, grįžus po visų kelionių, galima ramiai pasvarstyti ir įvertinti įgytą patirtį.

Kelionė buvo vertinga ne tiek dėl pasirodymų ar pažinčių su skirtinga teatrų kultūra, bet daugiau analitine prasme - nu­ statant Lietuvos teatrų kultūros vietą europiniame kontekste.

Olandijoje aplankytas „Moving mime“ festivalis - postmoderniosios kultūros vaisius lengvai suprantamas, brutalus, socialus ir bandantis konkuruoti su masinės informacijos prie­ monėmis, o netoli Kijevo „Šiuolaikinio šokio projektas“, mėginantis įžengti į visuomenę, kuri net moderniosios kultūros nėra per daug ragavusi, o apie postmodernųjj meną neverta nė kalbėti. Taigi du poliai - progre­ syvusis Europos plastikos teat­ ras ir vos bepradedantis kurtis Ukrainos modernizmas (nors visuomenė vis dar gyvena „ka­ zokų baroko“ idėjomis).

Kokią vietą šiame kontekste užima Lietuva? Rizikuodama virsti Europos provincija, Lietu­ va jau turi teatrinės provincijos statusą. Nėra taip blogai kaip 1 krainoje, bet ir nėra taip ge­ rai kaip Olandijoje. Čia daugiau kalbama ne apie meno formas ar pasisakymo bū­ dus, bet apie sociumą, kurio ly­ gis lemia, ar kūrinys bus supras­

VU KIEMO TEATRO SCENOJE VAIDINA NETRADICINĖS JAUNU AKTORIŲ IR ŠOKĖJŲ TRUPĖS

Neseniai Vilniaus universiteto (VU) Kiemo teatre buvo ga­ lima išvysti tris netradicines trupes, kurios pristatė judesio, šokio, fizinio ir vizualaus teatro spektaklius.

Teatro scenoje buvo vaidina­ mas teatro „Terra bella“ spek­ taklis „Baltaragio malūnas“. „Terra bella“ - studentų magist­ rantų teatras, kuriame vaidina aktoriaus Vlado Bagdono kurso studentai.

Jų spektaklis - tai šokio ir ju­ desio kūrimas, paremtas Viačes­ lavo Ganelino muzika. „Baltara­ gio malūnas“ yra laisva V Gane­ lino muzikos interpretacija, išlai­ kanti pagrindines siužeto linijas ir personažus.

Kiemo teatre buvo parodyti dar du spekakliai: fizinio vizua­ laus teatro trupės „Fabrikas Nr. 6“ spektaklis „Baltas (Headcleaner)“ ir judesio teatro „Karman“ spektaklis „Rungtynės su žemės trauka“.

Spektaklis „Baltas (Hcadcle-

aner)“ jau buvo rodytas vasarą vykusio projekto „Šokio spaus­ tuvė“ metu ir Švedijos šokio fes­ tivalyje „Dance Across Borders“, taip pat per šokio vakarus Klaipėdoje ir Vilniuje.

Lakoniškame ir minimalisti­ niame spektaklyje šokia Loreta Juodkaitė ir režisierius Andrius Pulkauninkas, skamba industri­ nė Česlovo Žilinsko muzika. „Karman“ spektaklis - tai menininko Egmonto Bžesko ir choreografės Karinos Krisko re­ žisūrinis debiutas. Netradicinia­ me spektaklyje gausu besikei­ čiančių veikėjų - nuo striptizo šokėjos iki boksininko, nuo klou­ no iki „naujojo ruso“. Visi sim­ boliai groteskiški ir keičia vienas kitą saldžių popdainų ir smurto scenų fone.

V

TARP AMSTERDAMO IR KIJEVO

A. Pulkauninkas

4^-------------

tas, ar kūrėjas bus vertinamas už keliaklupsčiavimą publikai, ar už brandumą ir originalumą.

Ar galima kalbėti apie išprusu­ sį Lietuvos žiūrovą, jei menas Lietuvoje iš socrealizmo šokte­ lėjo tiesiai į postmodernizmą, o modernizmas net ir dailės kriti­ kų vadinamas „tyliuoju“ ir dau­ gumai yra nepasiekiamas reiš­ kinys. Galima kalbėti apie tau­ tos postsocrealistinį suvokimą, bet ne apie postmodernizmo kritiką.

Daugelis Olandijoje matytų spektaklių Lietuvoje būtų su­ prasti visai kitaip. Lietuvius vis dar tenkina seniai atgyvenusios formos - nublukę Čechovo ir Šekspyro scenarijų perdirbiniai, kurių pagrindiniai bruožai - be­ viltiškas neaktualumas ir numi­ rėliško kūno sąstingis scenoje.

Tačiau ir jie turi pozityvių pu­ sių, leidžiančių sukurti specifinį, savitą ir nepakartojamą, būdingą tik šiam pereinamajam laikotar­ piui, stilių, nesusijusį nei su po­ stmodernizmo profanacijomis, nei su tradicine mokykla. Juo la­ biau sveikintini jaunų režisierių bandymai atsiplėšti nuo pasenu­ sios tradicijos ir kurti individua­ lią raiškos priemonių sistemą.

Tai agresyvi jaunųjų meninin­ kų karta, kurios nebepatenkina vyraujantis asmenybių kultas.

Jie mėgina atsiriboti nuo visko

- nuo mokyklos ar tautinio sti­ liaus suvokimo, ir pritaikyti sa­ vus vertinimo kriterijus, būdin­ gus naujai besikuriančiai kultū­ rai, suformuoti saviraiškos bruožus taip, kaip patys suvokia ir interpretuoja, nepaisydami senaties termino ar laikino pub­ likos sutrikimo.

Kol kas tai - tik maža reži­ sierių, aktorių, videomenininkų ir choreografų grupelė, pasiva­ dinusi „Forma 2“.

Universiteto Kiemo teatras mielai pristato naują jų darbą „Kova su žemės trauka“ (reži­ sierius M. Bžeskas, choreogra­ fė K. Krysko).

Tai šokiruojantis, nuo popkultūros iki beprotiško smurto teatro svyruojantis reiškinys, apimantis masinės informacijos priemonių paveiktos sąmonės vaizdinius ir naivius gyvenimiš­ kus kasdienybės pastebėjimus.

Muzikos įvairovė - nuo meksikietiško serialo garso takelio iki DJ Happy Andless kūrybos.

Spektaklis Šiaulių „Viruso“ fes­ tivalyje publikos buvo įvertintas palankiai.

Tai naujos kartos menininkų darbas, todėl spaudos skeptikams jis yra sunkiai suprantamas.

Straipsnyje išsakyta asmeni­ nė nuomonė, tad publika turi pati nuspręsti, ar tokia meno forma priimtina, ar ne.

uj a m e. či a i koncertai

‘Muzikos valanda Vilniaus universiteto Sv. Jonų bažnyčioje Gruodžio 26 d. 18 vai. Vilniaus universiteto kamerinės muzikos ansamblis (vadovas P. Koncė) Gruodžio 27 d. 18 vai. kamerinis choras „Sodžius“ (meno vadovė R. Maleckaitė) Gruodžio 28 d. 18 vai. Bernardinų bažnyčios choras „Langas“ (vadovė R. Kraucevičiūtė) Gruodžio 29 d. 18 vai. Vilniaus universiteto chorai (vadovė R. Gelgotienė) Gruodžio 30 d. 18 vai. Taurakalnio kultūros centro moterų choras „Liepos“ (vadovė A. Zupkauskienė) Bilieto kaina 3-5 Lt. Bilietai parduodami prieš koncertus. ****** ' gruodžio 31 d. 18 vai. Lietuvos kamerinis orkestras (vadovas S. Sondeckis) Gruodžio 31 d. 20 vai. Lietuvos kamerinis orkestras (vadovas S. Sondeckis) Bilietai parduodami Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasoje.

KEISTUOLIŲ TEATRO GRUODŽIO MENESIO REPERTUARAS KALĖDINIAI VAIDINIMAI KEISTUOLIŲ TEATRE

(Laisvės pr. 60, Vilnius) 20,21 d. 12.15 vai. Labai mistiška misterija vaikams „Kalėdų bobutės pasa­ ka“. Režisierius Vytautas V. Landsbergis. Trukmė - 50 min.

22 d. 12 vai. Labai mistiška misterija vaikams „Kalėdų bobutės pasaka“. Re­

žisierius Vytautas V. Landsbergis. Trukmė - 50 min.

23 d. 12.15 vai. Labai mistiška misterija vaikams „Kalėdų bobutės pasaka“.

Režisierius Vytautas V. Landsbergis. Trukmė - 50 min.

26, 27, 28 d. 12.15 vai. Labai mistiška misterija vaikams „Kalėdų bobutės pasaka“. Režisierius Vytautas V. Landsbergis. Trukmė - 50 min.

29 d. 12 vai. Labai mistiška misterija vaikams „Kalėdų bobutės pasaka“. Re­ žisierius Vytautas V. Landsbergis. Trukmė - 50 min.

30 d. 12.15 vai. Labai mistiška misterija vaikams „Kalėdų bobutės pasaka“.

Režisierius Vytautas V. Landsbergis. Trukmė-50 min.

Teatras pasilieka teisę keisti repertuarą.

Bilietus į spektaklius Vilniuje galite įsigyti Keistuolių teatro kasoje (Lais­ vės pr. 60), „Vagos“ centrinio knygyno muzikos prekių skyriuje (Gedimi­ no pr. 50) ir vaikų pramogų centre „Mauglis“ (Žirmūnų g. le).

Informacija ir užsakymai telefonu Vilniuje-44 45 85, Kaune-20 14 47, internete www.keistuoliai. lt.

Informacija visą parą telefonu 1588.

VALSTYBINIO JAUNIMO TEATRO GRUODŽIO MĖNESIO REPERTUARAS 20 d. 18 vai. - PREMJERA! - D. Dani „Dūda - Dūdo daina“. Režisierius

G. Liutkevičius (Salė 99) 19 vai. Roko grupės „Rojaus tūzai“ bei A. Latėno rusiškų romansų ir S. Jasenino poezijos škvalas „Mano sielos netylančios stygos“ 21 d. 18 vai. - PREMJERA! - A. Strindbergo „Freken Julija“. Režisierius J. Lingys 22 d. 18 vai. J. Murrello „Memuarai“. Režisierė D. Tamulevičiūtė. Trukmė - 2 vai. 15 min.

19 vai. D. Chamiso „Viešpatie, vidury baltos dienos mane užplūdo tinginystė“. Režisierius G. Storpirštis (Salė 99). Trukmė -1 vai. 30 min.

23 d. 12 vai. J. Krusso „Timas Taleris, arba Parduotas juokas“. Režisierius

A. Jaras. Trukmė - 1 vai. 40 min.

27 d. 12 vai.-PREMJERA!-S. Maršako„Katės namai“. Režisierius R. Ru­

dokas 18 vai. J. Fosse „Motina ir sūnus“. Režisierė D. Tamulevičiūtė (Sa­ lė 99). Trukmė -1 vai.

28 d. 18 vai. A. Nikolajo „Būk vyras, Čelestino“. Režisierius V. J. Turas. Truk­

mė -2 vai. 20 min.

29 d. 18 vai. E. Rostando „Sirano“. Režisierius I. Jonynas. Trukmė - 2 vai.

20 min.

30 d. 18 vai. A. Čechovo „Perpetuum mobile“. Režisierius R. Vilkaitis. Truk­

mė -2 vai. 15 min.

21 vai. 30 min. Roko grupė „Rojaus tūzai“ 31 d. 18 vai. - SU NAUJAISIAIS METAIS! - M. Kundero „Žakas fatalis­ tas ir jo šeimininkas“. Režisierius C. Graužinis. Trukmė - 2 vai.

40 min.

Teatro adresas: Arklių g. 5, LT-2600 Vilnius Internete http!lwww.scena.lt Haunimoteatras Bilietų kainos: 8-14 Lt, į spekaklius vaikams - 4-6 Lt. Kasos darbo laikas: 10.00-14.00 ir 14.30-18.30 kasdien.

Bilietus galima užsakyti tel. 61 61 26 Studentams taikoma 50 proc. nuolaida.

22

Universitas Vilnensis

2001 m. lapkritis-gruodis

2001 m. lapkritis — gruodis Nr. 10 „UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

REKTORIAUS TAURE LIKO FILOLOGIJOS FAKULTETE Gruodžio 7 d. VU Sveikatos ir sporto centro krepšinio salėje įvyko fakultetų aerobikos varžybos Rektoriaus taurei laimėti. Dėl šios garbės varžėsi septynios Universiteto fakultetų komandos.

Tokia išpuošta krepšinio salė būna tik kartą per metus, kai vyksta fakultetų aero­ bikos varžybos, greičiau primenančios smagią ir akiai mielą šventę. Salės sienos mirgėjo papuoštos plakatais su koman­ dų pavadinimais ir margaspalviais balio­ nais, būriavosi smagiai nusiteikę žiūrovai ir aerobikos sporto entuziastai. Grupinių pratimų rungties varžybose dalyvavo sep­ tynių VU fakultetų komandos: Matema­ tikos fakulteto „Rock steady crew“, Tei­ sės fakulteto „Teisra“, Komunikacijos „Moulin Rouge“, Fizikos - „Rašemboo“, Ekonomikos - „E-kometos“ ir Filologi­ jos - „Amazonės“. Varžyboms teisėjavo autoritetinga teisėjų komanda, tarp ku­ rių buvo ne vienas nacionalinės kategori­ jos teisėjas. Šiais metais aerobikos varžybose

rungčių buvo daugiau nei pernai. Mote­ rų vieneto rungties varžybose dalyvavo Gina Varnaginytė (EF, I k.) ir Jurga Gry­ bauskaitė (MF, V k.). J. Grybauskaitė vie­ nintelė atstovavo savo fakultetui. Ji be­ veik 7 taškų persvara aplenkė varžovę G. Varnaginytę. J. Grybauskaitė apdova­ nota specialiu kelionių agentūros „Dail­ ia ir partneriai“ prizu - savaitės kelione į Slovakijos Tatrus.

„Moulin Rouge“ (KomF) pelnė linksmiausios komandos titulą.

Trejetų rungtyje I vieta atiteko Filo­ logijos fakulteto merginoms O. Pozlevič, I. Svetkauskaitei ir V. Elenskytei. Žiūrovai labiausiai domėjosi šešetų varžybomis. Gerbėjai ypač karštai palai­ kė komandas, kuriose buvo ir vaikinų (Fi­ zikos bei Matematikos ir informatikos fa­ kultetų komandos). Šešetams atiteko ne tik I-III vietų nugalėtojų diplomai, bet ir ypatingi titulai ir prizai. Drąsiausia ko­ manda pripažinta Matematikos ir infor­ matikos fakulteto „Rock steady crew“ (K. Jasevič, E. Kulberkytė, P. Kaselis, J. Stačionis, I. Raifailvo, A. Marva), sim­ patiškiausia - Ekonomikos fakulteto „E-

kometos“ (A. Kim-Taisan, S. Gerikaitė, G. Varnaginytė, V. Rapalytė, G. Antanilytė, J. Kusaitė), linksmiausia - Komuni­ kacijos fakulteto „Moulin Rouge“ (I. Tamulionytė, D. Sadauskaitė, R. Valackaitė, O. Gabatenko, I. Jančytė, V. Valiūnaitė), originaliausia - Fizikos fakulteto „Ra­ šemboo“ (K. Tunkytė, D. Bagdanavičiūtė, A. Macytė, A. Pečiūra, D. Plytnikovas, Z. Vaitonis), sportiškiausia - Filologijos fakulteto „Amazonės“ (J. Dziuridžiūtė, A. Damašiūtė, R. Abariūnaitė, I. Švet-

kauskaitė, O. Pozlevič, V. Elenskytė), grakščiausia - Teisės fakulteto „Teisra“ (I. Abariūtė, E. Arlauskytė, R. Martinai­

VILNIAUS UNIVERSITETO ŠACHMATININKAI LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ ČEMPIONAI Doc. dr. jūratė Armonienė

Lapkričio 16-17 d. Vilniuje vyko aukštųjų mokyklų šachmatų varžy­ bos. Jau treti metai iš eilės mūsų uni­ versiteto komanda tampa aukštųjų mokyklų čempione.

Antrą vietą užėmė Šiaulių uni­

versiteto, trečią vietą - Kauno tech­ nologijos universiteto komandos.

VU komandą sudarė FilosF III kur­ so studentės Dagnė Čiukšytė ir Kris­ tina Apanavičiūtė, MF I kurso stu­ dentas Martynas Limontas bei III kurso studentas Robertas Bastys, TF IV kurso studentas Tomas Samulevičius, KF III kurso studentas Romanas Buršteinas.

Džiaugiamės ir didžiuojamės Universiteto šachmatininkais, ku­

rie sėkmingai žaidė ir asmeninė­ se varžybose. Merginų asmeninėse

Sveikiname garsius Univer­

varžybose Kristina Apanavičiūtė užėmė III vietą; Dagnė Čiukšytė

siteto šachmatininkus Živilę

rengėsi Maskvoje vyksiančiam pasaulio šachmatų čempionatui,

Čiukšytę ir Gediminą Šarkaus-

ką, sukūrusius šeimą.

todėl asmeninėse varžybose neda­

lyvavo. Tarp vaikinų antrą vietą iškovojo

Romanas

Burštei­

nas, o jaunam ir pers­ pektyviam šachma­

tininkui Martynui Limontui atiteko tre­

čioji vieta. Sveikina­ me šio kilnaus žai­ dimo meistrus ir lin­ kime sėkmingų star­

tų šalies bei tarptau­

tiniuose turnyruose!

Aukštųjų mokyklų šachmatų čempionai. Iš kairės: R. Bastys, T. Samulevičius, K. Apanavičiūtė, G. Lapins­ kaitė, M. Limontas.

Filologės šiemet nenusileido niekam. tytė, V. Švedaitė, T. Zaržeckytė, M. Zakaitė).

Antrus metus iš eilės Rektoriaus taurę iškovojo Filologijos fakulteto merginos.

Parodomojoje programoje šoko Svet­ lana Sofronova (VU šešeto rungties vi­ cečempione) ir „Oktavos“ choreografinė grupė. Beje, S. Sofronova pelnė grakš­ čiausios sportininkės titulą.

Po varžybų SSC vyr. lektorė, trenerė ir šių varžybų pagrindinė organizatorė Teresė Gritėnienė „U.V.“ sakė, kad to­ kios varžybos - didelė šventė studen­ tams. „Manau, kad kitais metais dar dau­ giau studentų norės dalyvauti varžybo­

Spalio 27 d. Kazlų Rūdoje įvyko sportinės aerobikos Lietuvos taurės varžybos.

Vilniaus universitetui Taurės var­ žybose atstovavo VU sportinės aero­ bikos rinktinė. Keliose rungtyse jai teko grumtis su profesionaliais spor­ tininkais iš Lietuvos kūno kultūros akademijos, Gimnastikos ir tinklinio mokyklos, Vilniaus pedagoginio universiteto, Klaipėdos aerobikos klubo ir kt. Vyko dviejų amžiaus ka­ tegorijų - jaunių ir suaugusiųjų varžybos.

Mūsų universiteto rinktinei atsto­ vavo Teisės ir Filologijos fakultetų studentės; jos dalyvavo moterų vie­ neto ir trejeto rungtyse.

Busimoji teisininkė Giedrė Norviliūtė po sunkios kovos moterų vie­ neto rungtyje aplenkė ir sutriuškino pasaulio ir Europos čempionatų da­ lyvę, Klaipėdos klubo atstovę, Lie­

Spalio 9-15 d. Rio de Žaneire (Brazilija) vyko IV pasaulio jaunimo (iki 20 metų) komandų šachmatų čempionatas, kuriame Lietuvai atstovavo du VU trečiakursiai Romanas Buršteinas (KF) ir Robertas Bastys (MIF). jie iškovojo antrą vietą.

Dėl teroro išpuolių JAV ir prasidė­ jusio karo į varžybas paskutiniu mo­ mentu atsisakė atvykti keliasdešimt komandų, bet organizatoriai nebega­ lėjo pakeisti čempionato laiko. Daly­ vavo devynios vaikinų komandos (iš Lenkijos, Lietuvos, Argentinos, Para­ gvajaus, Belgijos, Urugvajaus ir trys Brazilijos ekipos) ir keturios merginų komandos (iš Lenkijos, Argentinos ir dvi Brazilijos ekipos).

Varžybos vyko penkiais ratais pa­ gal šveicarišką sistemą. Pirmose rung­

tynėse lietuvių komanda susitiko su antrąja Brazilijos ekipa ir po atkaklios kovos mačas baigėsi lygiosiomis. Prie pirmos lentos žaidęs R. Buršteinas nu­ galėjo, o R. Bastys patyrė pralaimėji­ mą. Antroje dvikovoje mūsų sportinin­ kai tokiu pat rezultatu sužaidė su Urugvajaus rinktine, o trečioje iško­ vojo pirmą pergalę - rezultatu 2:0 įvei­ kė trečiąją Brazilijos ekipą. Varžybų pradžioje akivaizdžiai pirmavę favori­ tais laikyti Lenkijos šachmatininkai (tarptautinis meistras Kamilas Mitonas ir Rafalas Tomčakas) prarado taš­ ką, ir lietuviai nuo lyderių atsiliko vos pustaškiu.

Ketvirtame rate lietuviai turėjo ga­ limybę išsiveržti į priekį, tačiau po be­ veik šešių valandų kovos mačas bai­ gėsi lygiosiomis. Gražią pergalę iško­ vojo R. Bastys, o R. Buršteinui nepa­ vyko įveikti pajėgaus varžovo. Prieš­ paskutiniame rate lenkai turėjo pen­ kis su puse taško, o Lietuva, pirmoji Brazilijos ekipa ir Urugvajus - po pen­ kis taškus.

Vėliau Lietuvos rinktinė susitiko su pirmąja šeimininkų ekipa ir laimėjo re­ zultatu 1,5:0,5. Paskutiniame rate Ar­ gentina nugalėjo Paragvajų 2:0 ir pa­ sivijo lietuvius, tačiau papildomi rodik­ liai buvo palankesni mūsų šachmati­

„U.V." inform.

V. Naujiko nuotr

NAUJOS PERGALĖS NAUJAME SPORTINĖS AEROBIKOS SEZONE

LIETUVOS ŠACHMATININKAI - PASAULIO VICEČEMPIONAI

Romanas BURŠTEINAS

se ir atsakingai joms rengsis. Toks spor tas suburia žmones, priverčia nors trum pai atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių“ - teigė ji.

ninkams - jie tapo pasaulio vicečem­ pionais.

Galutinė varžybų lentelė:

1. Lenkija

7 taškai (iš 10 galimų)

2. Lietuva

6,5 taško

3. Argentina

6,5 taško

4. Brazilija A

5,5 taško

5. Paragvajus

5 taškai

6. Urugvajus

4 taškai

7. Brazilija B

4 taškai

8. Brazilija C

3,5 taško

9. Belgija

3 taškai

tuvos sportinės aerobikos rinktinės narę LKKA studentę. G. Norviliūtė nusileido tik daugkartinei Lietuvos čempionei V. Šatkienei ir iškovojo garbingą antrą vietą.

Universiteto garbę apgynė bei antrą vietą iškovojo ir moterų treje­ tas: Olesia Urbikienė (TF), Vitalija Elenskytė (FilF) ir Giedrė Norviliū­ tė (TF).

Iš kairės: G. Norviliūtė, V Elenskytė ir O. Urbikienė su trenere T. Gritėniene

DĖMESIO! Rengiami metų geriausių Vilniaus universiteto sportininkų rinkimai i Universiteto bendruomenės nariai kasmet, iki gruodžio 31 d., siunčia sa­ vo siūlomų sportininkų dešimtuką i Sveikatos ir sporto centrą (Saulėte­ kio ai. 2, Vilnius, LT-2040 arba ei. paštu sveikata.sponasfd'kkc.lt).

Vertinimo kriterijai: dalyvavimas tarptautiniuose, šalies, miesto ir Uni­ versiteto sporto renginiuose ir pa­ siekti rezultatai.

Nugalėtojai nustatomi pagal ski­ riamų balsų skaičių. Balsus skaičiuo­ ja Sporto ir turizmo darbo organiza­ vimo skyrius, rezultatus patvirtina SSC mokslo-metodinė taryba.

Dešimt metų geriausių Vilniaus universiteto sportininkų bus iškilmin­ gai apdovanoti atminimo dovanėlėmis su Vilniaus universiteto simbolika.

Sveikatos ir sporto centro Sporto ir turizmo darbo organizavimo skyrius

23

Universitas Vilnensis

2001 m. lapkritis-gruodis

EGIDIJUS BIKNEVIČIUS: „TIKIU SAVIMI" VU Komunikacijos fakulteto verslo informacijos vadybos antrakursis Egidijus Biknevičius yra visiškai aklas. Tačiau ši negalia netrukdo jam veržtis į priekį. Neseniai Egidijui buvo įteikta Miunsterio stipendija (ji skiriama neįgaliems VU studentams, besimo­ kantiems vokiečių kalbos - tai parama, padedanti gerinti studijų sąlygas). Ta proga ir kalbuosi su Egidijumi apie jo pasiekimus, kasdienybę, tikslus ir svajones.

Esi aktyvus, užsiimi visuomenine veikla. Kas tave skatina, įkvepia?

seseris ir brolį, kurie

jų ir silpnaregių sportas: dvi koman­

Jei neturėčiau papildomos veiklos,

kai iš užsienio parve-

dos po tris žaidėjus žaidžia su skam­

nebūtų ką veikti, nes studijoms skiriu

bančiu kamuoliu, žaidėjai aikštėje

tik porą mėnesių prieš sesiją. Be to,

orientuojasi pagal jo garsą. Koman­

jei domėčiaus! tik mokslu, tapčiau pats

dos tikslas - įmušti kamuolį arba ap­

sau neįdomus.

nėse Sidnėjuje ir iškovojome sidabro

Ieva DAUGUVIETYTĖ,

KF I kurso studentė

Egidijau, kaip susidomėjai verslo in­ formacijos vadyba?

Baigiau Vilniaus aklųjų ir silpnare­ gių mokyklą. Jau 7 klasėje pradėjau domėtis naujomis technologijomis,

medalius. Golbolas - specifinis aklų­

siginti. Grįžę iš Sidnėjaus gavome Vil­

kurios neregiui padeda prisitaikyti prie

niaus mero apdovanojimą už nuopel­

greito gyvenimo tempo. Norėjau spe­

nus Vilniaus sportui bei V laipsnio

cializuotis šioje srityje, todėl pasirin­

Gedimino ordiną. Tąsyk parolimpi­

kau VU Komunikacijos fakultetą, nes jame vyksta moderniausi procesai. Aš

nėse žaidynėse dalyvavau pirmą kar­

tą, anksčiau važinėdavau į Europos

visiškai nematau, todėl man verstis be informacinių technologijų būtų neįma­

ir pasaulio čempionatus. Golbolą žai­ džiu jau aštuonerius metus. Šių metų

noma. Taigi pomėgiai sutapo su būti­ nybe - supratau, kad tam tikro tikslo galėsiu pasiekti tik naudodamasis in­

formacinėmis technologijomis.

labiausiai džiaugiasi,

Ant nugalėtojų pakylos. Antras iš dešinės E. Biknevičius.

žu lauktuvių.

Kaip buvai auklė­ jamas?

Tėvai neleisdavo

Ar gerai sutari su kurso draugais?

prarasti vilties, kad

Pradžioje buvo sunkoka, nes stu­

kada nors pasieksiu

dijuoti pradėjau lapkričio mėnesį (iki

tikslą. Jie man sutei­

tol ruošiausi ir dalyvavau parolimpi­

kė galimybę pasijusti

nėse žaidynėse), todėl negalėjau da­

visaverčiu, nešykštė-

lyvauti „cementovkėje“, krikštynose.

davo pagyrimų.

Kai atvažiavau, jaučiau įtampą, nes kiti

Esi optimistas. Ar visada toks buvai?

studentai paprasčiausiai nesuprato,

lapkritį Vengrijoje vyko Europos

kaip nematantis žmogus gali studijuo­

čempionatas, iš jo grižome su sidab­

ti. Bet ilgainiui viskas pasikeitė. Da­

ro medaliais (finale mus įveikė veng­

bar santykiai yra visiškai normalūs.

rai rezultatu 3-2). Man tai buvo pas­

Papasakok apie savo draugus.

Optimistu mane padarė įsitikini­

gėjimo negalią turintį Lietuvos jauni­

mas, kad gyvenime galima kai ko pa­

mą ir, grubiai tariant, išmokyti gyventi.

siekti. Tai skatina mane ir toliau veikti.

Yra daug žmonių, kurie nemato, ir dėl

Kokių galimybių ateityje tau suteiks šis išsilavinimas?

bodo psichologiškai. Ketinu imtis

Manau, kad pirmiausia jie yra ki­

Visiškai nepritariu jokiai religijai.

Būsiu informacijos specialistas,

lengvosios atletikos - tai truputį su­

tokios motyvacijos žmonės, nebijantys

Esu krikštytas, tačiau jokia religija

dėtingesnė sporto šaka, nes šalia nuo­

bendrauti su neįgaliaisiais. Kartais

man neimponuoja - toks požiūris tur­

lat turi būti žmogus, kuris padėtų bė­

žmogus, palaikąs ryšius su neįgaliuo­

būt susiklostė dėl mano likimo. Aš ti­

gioti, treniruotis.

ju, yra kitaip vertinamas aplinkinių.

mokantis daugelyje situacijų pasielgti

gana lanksčiai. Galėsiu dirbti įstaigų

vadovu, tinklo administratoriumi ar pan.

Kokiu būdu mokaisi, skaitai?

Man reikalingos elektroninės kny­ gos, nes spausdintomis naudotis nega­ liu. Jas skaito kompiuteris. Anksčiau studentai samdydavo skaitovus, dabar to nebereikia. Aš galiu susirašinėti,

kutinis čempionatas, nes golbolas pa­

Kadangi golbolas yra komandinė

sporto šaka, važiuoja šeši komandos nariai ir treneris. Taigi savaime yra ly­

dinčių asmenų.

rio, jie yra aukštesnės moralės.

Kaip sutari su dėstytojais?

Kai kurie dėstytojai sunkiai suvo­

dėtimi. Dabar viskas yra gerai.

bendraudamas su leidyklomis ir ieško­

jimai?

aiškinu situaciją, dėstytojai supranta,

Papasakok apie savo sportinius pa­ siekimus.

2000 m. rudenį su golbolo koman­

da dalydavome parolimpinėse žaidy­

siteikę kovingai: tik po baudinių serijos ' pasibaigus pagrindiniam rungtynių lai­ kui ir pratęsimui buvo lygiosios - pir­ mose varžybose rezultatu 3:2 laimėjo *ČF. Antrose varžybose favorite laikyta GMF komanda tik antrame kėlinyje po taiklaus VU futbolo rinktinės nario A. Meidaus smūgio iškovojo pergalę prieš ambicingą FF komandą. Dėl 3-4 sietų turėjo žaisti FF ir TSPMI koman­ dos, tačiau neatvykusiai rungtyniauti ISPMI komandai įskaitytas pralaimėji­

mas 0:5. FF komandai skirta trečia vie‘a. Finale susitiko GMF ir KF koman-

pradedama organizuoti grupė, kuri rū­ pinsis jaunimo reikalais. Kol kas tai ne­

vo tikslus ir konkrečią veiklą.

Apibūdink pats save.

Kartais sau patinku, kartais nelabai - priklauso nuo nuotaikos. Jei neturė­

čiau regėjimo negalios, ko gera, galė­

Kokia didžiausia tavo gyvenimo sva­

čiau pasiekti kur kas daugiau. Tačiau

jonė? Kada galėsi pasakyti sau: „ Viskas, padariau, ką galėjau“?

yra didesnis negu kai kurių žmonių, ku­

mano noras prasmingai ką nors daryti

Aš esu toks žmogus, kuris niekada

rie gali matyti. Nenoriu būti silpnesnis.

Manau, kad turiu gyvenimo tikslą ir ne­

žin kas. Premijos, prizai yra savotiškas

kiu, užsimanau dar daugiau. Norai ir

mažai darau, kad jį įgyvendinčiau.

paskatinimas: žinai, kad dalį tikslo jau

Jie manimi didžiuojasi, žino, kad aš

poreikiai keičiasi - tai natūralu. Di­

galiu šį tą padaryti, pasiekti. Turiu dvi

džiausia gyvenimo svajonė - suburti re­

pasiekei.

/

Nuotr. iš asm. albumo

TRYS PRIZININKAI LIETUVOS JAUNIMO ŠTANGOS SPAUDIMO II ČEMPIONATE VEISIEJUOSE Lapkričio 24 d. gražiuose Veisiejų žemės ūkio mokyklos Kultūros ir spor­ to rūmuose įvyko Lietuvos jaunimo štangos spaudimo ll-asis čempionatas, kuriame dalyvavo geriausi jaunieji Lietuvos sportininkai.

Rugsėjį prasidėjo futbolo turnyras VU Rektoriaus taurei laimėti. Norą da­ lyvauti turnyre pareiškė devynios ko­

paaiškėjo, kad A pogrupyje pirmą vietą užėmė KF komanda, o antrą vietą - FF komanda, B pogrupyje atitinkamai GMF komanda ir TSPMI komanda. Pa­ gal varžybų taisykles A pogrupyje laimė­ jusi pirmą vietą KF komanda susitiko su B pogrupio antros vietos laimėtojais 1SPMI komanda; kitą pusfinalio porą sudarė GMF komanda ir FF komanda.

Pusfinalių varžybose žaidėjai buvo nu­

tesnių problemų neturėjau.

tam tikrą veiklą pagal išsilavinimą ir ga­ limybes. Jau dabar Aklųjų sąjungoje

sau taip nepasakys. Kai ko nors pasie­

pastebėjau - neįsivaizduoju esąs ka­

Rimantas TURSKIS, VU futbolo rinktinės treneris

teto rinktinė, buvo nuspręsta pogrupių varžybas rengti atsarginėje aikštelėje, o pusfinalius ir finalus - centrinėje aikš­ tėje. Kitaip nei praeitais metais, kai ku­ riose varžybose galėjo dalyvauti ir rink­ tinės nariai. Pogrupių varžybos buvo la­ bai įtemptos. Sužaidus visas rungtynes

ką ir kaip galiu padaryti. Kol kas rim­

vienyti tokius žmones, pasiūlyti jiems

Ar tavo tėvai, artimieji džiaugiasi, kad esi toks aktyvus?

esu įvertintas. Neigiamo poveikio ne­

VU FUTBOLO TURNYRO APŽVALGA

mandos. Jos burtų keliu buvo suskirsty­ tos j du pogrupius: A pogrupyje žaidė KF, MIF, FF, FilF ir EF komandos, B pogrupyje žaidė G M F, M F, TF, TSPMI komandos. Kad būtų išsaugota centrinio VU stadiono aikštės veja, ku­ rioje Lietuvos studentų futbolo lygos pirmenybių rungtynes žaidžia Universi­

Jeigu žmogus yra maksimalistas, tai nelaimingas. Esu patenkintas savo psi­

teryje kaupiamos informacijos. Kai pa­

ve. Taigi mano didžiausias noras - su­

nenurims niekada. Nemanau, kad esu chologine, visuomenine, finansine pa­

Kokią reikšmę tau turi už sportinius

to labai išgyvena, degraduoja. Labai

žiauru, kai žmogus pasmerkia pats sa­

oficiali organizacija, tačiau ji jau turi sa­

kia, kaip nematantis žmogus gali at­

pasiekimus gautos premijos, apdovano­ Jaučiu, kad manęs nepamiršta, kad

Kaip manai, kada žmogus gali save

likti užduotis, nežino, ko reikalauti.

naršyti po internetą, skaityti laikraš­ čius, žurnalus. Dalį laiko praleidžiu

būtinos mokytis.

kiu savimi. Ir draugais.

vadinti laimingu?

Dėstytojų dažniausiai prašau kompiu­

damas elektroninių knygų, kurios man

Ar esi religingas?

Mano draugai nebijo aplinkinių požiū­

Kas tave lydi j keliones?

Atokvėpio minutė.

A. Ratkevičius tik po atkaklios ko­ vos pralaimėjo Šiaulių komandos at­

Rimantas Clj U NELIS GMF komanda antrus metus iš eilės futbolo varžybose laimi VU Rektoriaus taurę.

Antono Balinskio nuotr.

dos. Tikėtasi atkaklios kovos, tačiau ga­ na lengvai laimėjo GMF - 4:1. Sveiki­ name GMF komandą, antrus metus iš eilės tapusią čempione!

Finalines varžybas stebėjo VU pro­ rektorius doc. S. Vengris, Sveikatos ir sporto centro direktorius prof. habil. dr. J. Jankauskas ir kiti VU fakultetų va­ dovai. Varžybų dalyviai buvo apdovano­ ti. Šiemet varžybos vyko labai gerai su­ tvarkytoje VU stadiono aikštėje, nors taisytinų dalykų yra dar daug. Pirmiau­ siai pogrupių varžyboms reikia geriau parengti atsarginę aikštelę. Fakultetų ko­ mandos turėtų įsigyti vienodus marški­ nėlius, varžyboms galėtų teisėjauti kva­ lifikuoti teisėjai. Šių metų turnyras parodė, kad pasi­

rinkta teisinga kryptis, studentai vis la­ biau domisi futbolu. Matyti, kad šiais metais VU futbolo komanda žaidžia kur kas geriau, įstojo mokytis nemažai jau­ nų futbolininkų. Futbolininkai nusitei­ kę aukštųjų mokyklų čempionate suda­ lyvauti kuo sėkmingiau. Džiaugiamės, kad komandai pergales laimėti padeda Sveikatos ir sporto centras bei didėjan­ tis komandos gerbėjų būrys. Kviečiame dar daugiau sporto aistruolių į stadio­ ną, o VU futbolo komandai linkime daug gražių apdovanojimų.

Pirmą kartą kaip komanda dalyva­ vo Vilniaus universiteto stipruoliai.

Komandą sudarė GMF III kurso stu­ dentas S. Janušonis, EF II kurso stu­ dentas A. Ratkevičius, FF III kurso studentas M. Mikalkėnas, ChF II kur­ so studentas R. Aleksejevas ir šiemet papildęs komandą gabus MIF I kurso studentas A. Audickas.

Visi studentai jau anksčiau yra da­ lyvavę įvairaus rango varžybose ir ne kartą tapę prizininkais bei nugalėto­ jais. Šiose varžybose taip pat buvo pa­ siekta puikių rezultatų - Lietuvos jau­ nimo rekordų.

Gausus žiūrovų būrys negailėjo plojimų S. Janušoniui, A. Ratkevičiui ir M. Mikalkėnui, kurie tapo šių var­ žybų prizininkais.

stovui ir užėmė II vietą svorio katego­ rijoje iki 60 kg. III vieta turėjo tenkin­ tis S. Janušonis, nors ir jis galėjo lai­ mėti.

Svorio kategorijoje iki 67,5 kg sėk­ mingai kovojo A. Audickas, kuriam nedaug trūko tapti prizininku. Svar­ bius taškus komandai iškovojo R. Aleksejevas - jis pagerino asmeni­ nį rekordą. Šie sportininkai užėmė

IV vietas.

Svorio kategorijoje iki 125 kg pa­ sižymėjo M. Mikalkėnas, kuris irgi pa­ siekė asmeninį rekordą ir iškovojo si­ dabro medalį, tačiau nuo nugalėtojo gerokai atsiliko.

Tarp dvylikos komandų mūsų uni­ versiteto sportininkai užėmė V vietą nuo prizininkų jie atsiliko visai nedaug.

Vėlai vakare, pasipuošę medaliais ir nešini dovanotomis svetingų šeimi-

SVEIKINAME Nuoširdžiai sveikiname Sveikatos ir sporto centro docentą Remigijų Naužemį, Lietuvos svarsčių kilnojimo čempionate (senjorų grupėje virš 40 me­

tų) iškovojusį sidabro medalį.

Džiugu, kad Sveikatos ir sporto centro dėstytojai ne tik dirba pagrindinį -

pedagoginį darbą, bet ir asmeniniais pavyzdžiais skatina jaunimą sportuoti, įrodo, kad amžius - ne kliūtis, ir garsina ne tik savo padalinio, bet ir Univer­

siteto vardą. „U.V," redakcija

VU jėgos trikovės komanda - antroje eilėje prizininkai: GMF III k studentas S. Janušonis, EF Ilk. studentas A. Ratkevičius, FF III k. stu­ dentas M. Mikalkėnas. Pirmoje eilėje: ChF II k. studentas R. Aleksejevas, SSC lektorius ir treneris R. Cijūnėlis ir MIF I k studentas A. Audickas.

ninku gėlėmis, studentai grįžo į Vilnių.

Gruodžio 8 d. Alytuje buvo sureng­ tas Lietuvos suaugusiųjų štangos spau­ dimo čempionatas. GMF II k. studen­ tas A. Ratkevičius užėmė I vietą ir ta­ po Lietuvos čempionu, o to paties fa­ kulteto trečiakursis S. Janušonis iško­ vojo III vietą.

Sveikiname čempionus ir linkime naujų pergalių 2002 metais!

Nuoširdžiai dėkojame Sveikatos ir sporto centro direktoriui prof. ha­ bil. dr. J. Jankauskui, kadjis dalykiš­ kai bendradarbiaudamas su Lietu­ vos SAMBO fedaracijos prezidentu (buvusiu ilgamečiu VU prorektoriu­ mi Pranciškumi Eigminu), rado ga­ limybę skirti mums patalpas, jas su­ remontuoti, nupirkti brangų inven­ torių - dziudo treniruočių tatamj.

VU dziudo rinktinės nariai^

24

Universitas Vilnensis

AKADEMINEI BENDRUOMENEI 2001-ieji - YPATINGI METAI Šventinėmis Kalėdų ir Naujųjų metų nuotaikomis jau gy­

vena visas pasaulis. Artėja dovanų, džiaugsmo laikas. Keli akademinės bendruomenės nariai mielai sutiko pasidalyti mintimis apie praėjusius metus, reikšmingiausias akimir­ kas, dovanas, šventimą...

Jiems buvo pasiūlyta atsakyti į šiuos klausimus: 1. Ar šie metai Jums buvo ypatingi?

2.

3.

4.

5.

Koks 2001 metų įvykis Jums atrodo reikšmingiausias?

Kaip sutiksite šventes - Kalėdas, Naujuosius metus?

Kokį norą pasidėtumėte po egle?

Ko palinkėtumėte sau ir kitiems?

Vilmantė ŽVINYTĖ Komunikacijos fakulteto Knygoty­ ros katedros vedėjas prof. Domas KAUNAS

1. Manomanymu, vargu ar gali būti neypa­ tingi metai. Juk žmogui jų ne tiek daug ir duota. Kiekvie­ ni metai yra svarbūs, ypač, jei pakako duo­ nos ir knygų, jei skaudžiai nesuklupai arba kas nors neparklupdė, jei sėkmės, tegu ir kuk­ lios, nusveria nesėkmes, jei pats ne­ pyksti ant savęs ir niekuo nekaltini kitų. Anot vienos populiarios dainos žodžių, į praeitį nuslinkusius metus prisiminsiu ir kaip XXI amžiaus at­ vartą, teikiančią vilčių bei paskatų tęsti pradėtus darbus ir imtis naujų.

Jaučiu, kad šis amžius tikrai bus ki­ toks.

2. Abejoju, ar apie pasaulio įvy­ kius čia vertėtų kalbėti. Niujorko tra­ gedija nesujaudino daugiau negu Ju­ goslavijos bombardavimas. Visi visa­ da už kažką bus priversti mokėti.

Kad pasaulio įvykiai taptų svarbūs, jie mus turi paveikti tiesiogiai.

Gaila, kad praėjusių metų 365 dienų eisena buvo pernelyg sparti. Bet jų būta įvairių. Galbūt svarbiausiomis laikytinos tos, kurias labiausiai prisimename? Tikriausiai kai kam mano prisipažinimas sukels šypseną, bet mielai ir dar ilgai prisi­ minsiu vasaros atostogų dienas, su šeima praleistas Žemaitijoje. Jos tei­ kė ne vien atokvėpio malonumą.

Lankiau dar vaikystėje paliktą tėviš­ kę, šnekinau nepažįstamus ir arti­ muosius, varčiau senų nuotraukų lakštus, užsirašiau liudijimus tų, ku­ rių atmintis yra kone vienintelis tau

svarbios, bet vis labiau tolstančios is­ torijos šaltinis. Stengiuosi geriau su­ vokti, iš kuresu atėjęs ir ką iš tos pra­ eities turėčiau pasiimti sau bei savo įpėdiniams.

Tikiu, kad ilgai prisiminsiu aki­ mirką, kai pirmą kartą į rankas paė­ miau tokiems kaip aš kone brangiau­ sią pasaulio knygą - Richardo de Bū­ ry „Philobibloną“. Jos laukėme dau­ giau kaip šešis šimtus metų. Pačiam teko dalyvauti leidžiant knygą, todėl šis įvykis man tikrai labai svarbus.

3. Mūsų šeimai tai - ramios ir ty­ lios namų šventės. Jomis esu ypač patenkintas, jei pasiseka nugriebti laiko ir parašyti nors pusę puslapio šiokio tokio teksto. Tačiau turiu slap­ tą viltį, kurią tuoj išduosiu: Kalėdas arba Naujuosius metus norėčiau nors kartą sutikti kur nors toli po kaitria Pietų saule. Esu didelis švie­ sos ir šilumos mėgėjas. Nuoširdžiai apgailestauju, kad tas buvėlis nebu­ vėlis Palemonas mūsų protėvius ka­ daise iškraustė iš puikiosios Romos.

4. Noras kaip miražas. Kasmet su viltimi žvelgiu po eglės skliautu tikė­ damasis ten rasti pirmąją lietuvišką knygą - Martyno Mažvydo „Katekiz­ mą“. Tegu ir pelių apgraužtą. O ką?

Negi negalima pasvajoti?

5. Esu akademinės bendruome­ nės narys, todėl savo viltis pirmiau­ sia sieju su jos ateitimi. Kolegoms ir sau linkėčiau gabių ir darbščių stu­ dentų, supratingo kolektyvo, tole­ rancijos, teisingo atsakomybės, ku­ rios naštą uždeda Universitetas, su­ vokimo. Džiaugčiausi, jei sektųsi ne­ švaistyti laiko - gyvenimas vis dėlto per trumpas, būti savimi, nesutikti su viskuo, ką siūlo atsitiktinės aplinky­ bės bei prisitaikantys arba savanau­ diškų tikslų siekiantys žmonės.

Visiems linkiu nuotaikingų ir jau­ kių švenčių, sveikatos ir nepažinto džiaugsmo atradimo, prasmingų 2002-ųjų metų.

VU KHF aka­ deminių reikalų prodekanė doc. dr.

Dainora Grundey

1. Šie metai buvo ypatingi karjeros atžvil­ giu: mane išrinko VU KHF Ko­ mercijos kated­ ros vedėja-docente bei paskyrė VU KHF akademinių reikalų prodekane ir VU KHF ERASMUS progra­ mų koordinatore. Be to, sėkmingai baigiau doktorantūros studijas.

2. Apsigyniau socialinių mokslų (vadybos ir administravimo) dakta­ ro disertaciją.

3. Kalėdas ir Naujuosius metus sutiksiu Škotijoje (Didžioji Britani­ ja) kartu su šeima.

4. Sakoma, kad norą reikia sugal­ voti ir niekam nesakyti, nes kitaip jis gali neišsipildyti. Kitąmet galėsiu pa­ sakyti, ar mano troškimas išsipildė.

5. Visiems palinkėčiau vaisingų metų: sakoma, kad mokslo šaknys karčios, bet vaisiai - saldūs. Sau - šei­ mos pagausėjimo ir galimybių sude­ rinti patikėtas pareigas.

Chemijos fakulteto prodekanas, Bendrosios ir neorganinės katedros doc. Rimantas Raudonis

1. Praėję metai buvo ne­ eiliniai pir­ miausia todėl, kad liovėsi gin­ čai tarp tų, ku­ rie 2000-uosius laikė pirmai­ siais naujojo amžiaus me­ tais, ir tų, kurie šią garbę skyrė 2001iesiems. Pagaliau visi sutarė, kad tik­ rai prasidėjo XXI amžius. Be to, visi akivaizdžiai įsitikinome, kad gyventi XXI amžiuje yra beveik tas pats, kas gyventi XX amžiuje.

2. Reikšmingiausias 2001 metų įvykis - studentų priėmimas į VU Chemijos fakultetą. 2001-aisiais į Fa­ kultetą įstojo rekordinis skaičius pir­ makursių - beveik 100.

3. Kalėdas švęsiu su šeima, o Nau­ juosius-veikiausiai su draugais.

4. Studentams pirmakursiams lin­ kiu, kad po 4 metų į diplomų teiki­ mo iškilmes susirinktų rekordinis skaičius bakalaurų - irgi beveik 100.

Mielieji „fuksai“ - viskas jūsų ran­ kose! Sau noriu palinkėti, kad visa­ da tektų dirbti su smalsiais studen­ tais. O po eglute norėčiau rasti mai­ šelį laisvo laiko.

2001 m. lapkritis-gruodis VU rekto­ riaus referentė Milda Sabutis

1. Metai tik­ rai buvo ypatin­ gi. Atrodė, kad prapliupo iš­ bandymų lietu­ tis, bet jaučiu pro debesis besiskverbiančią saulės spindulių šilumą.

2. Šių metų rugsėjo įvykius kito­ je Atlanto pusėje, Niujorke, pava­ dinčiau sukrečiančiais. Manau, jie pakeitė daugelio žmonių vertybių skalę.

3. Kalėdas visada sutinku su šei­ ma, kuri man suteikia stiprybės at­ einantiems metams. Naujųjų išvaka­ rėse stengiuosi susitikti su žmonė­ mis, su kuriais norėčiau praleisti vi­ sus ateinančius metus.

4. Anot rašytojo Richardo Ba­ cho: „Noras duodamas sykiu su jė­ gomis, kad jį įgyvendintum. Tačiau vis tiek tau gali tekti paplušėti“. Tai­ gi norėčiau, kad nepritrūktų jėgų, nes norų tikrai daug.

5. Pagal Rytų horoskopą artėjan­ čių metų simbolis yra Juodasis ar­ klys. Panašus žirgas hipogrifas (nors ir sparnuotas) iš viduramžių legen­ dų simbolizuoja įgimtą galią ir su­ gebėjimą blogį paversti gėriu. Lin­ kiu, kad pasisektų išpešti nors vieną plaukelį iš šio arkliuko karčių aruodegos.

Sveikinu dėstytojus ir studentus su Šv. Kalėdomis ir antraisiais tre­ čiojo tūkstantmečio metais!

Tarptautinių ryšių skyriaus vedė­ jas Algimantas Lipinaitis

1. Šie metai

buvo ypatingi tuo, kad skyrėsi nuo ankstesnių­ jų2. Reikšmin­ giausias įvykis bu­ vo sausio 1 d., nes tai-pirmoji ypa­ tingų metų diena.

3. Šventes sutiksiu su artimiau­ siais žmonėmis.

4. Po egle padėsiu tai, ko nori ki­ ti, nes tikrai žinau, kad rasiu tai, ko noriu aš.

5. Linkiu, kad sau skirti linkėji­ mai sutaptų su kitiems skiriamais linkėjimais.

VUSA prezidentas Mindaugas Reinikis

1. Kiek­ vieni metai man yra ypa­ tingi. Šie

metai buvo ypatingi tuo, kad švenčiau savo gimta­ dienį. Tiesa, tai buvo metų pradžioje, jau spėjau

pamiršti. Tačiau atsimenu, kad tru­ putį ypatingi buvo...

2. Reikšmingiausias įvykis - rug­ sėjo 3-ioji Vilniaus kalnų parke, kur šventėme mokslo metų pradžią. Dar vienas tikrai reikšmingas įvykis, kad pagaliau suskilo (iš vidaus) Lietuvos liberalų sąjunga.

3. Kaip švęsiu Naujuosius metus, nežinau - sugalvosiu gruodžio 31 d.

17.00 vai. Kalėdas sutiksiu kaip visa­ da - namie su šeima, prie židinio, žva­ kių, valgysime daug skanių patieka­ lų, o kai persivalgysime, eisime žiū­ rėti televizoriaus, gal rodys filmą „Vienas namuose“...

4. Nesakysiu.

5. Laimės, sveikatos, džiaugsmo.

Zabielskui - daug pinigų.

Studijų skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys

1. Taip, la­ bai. Kadangi neklausiate kuo (beje, tuo tik džiaugiuo­ si), tai toliau ir nesiplėsiu.

2.

Nieko nauja nepasa­ kysiu - pasauli­ niu mastu reikšmingiausias įvykis bu­ vo rugsėjo 11d. teroro aktas JAV Tikroji jo reikšmė, drįstu teigti, kol kas dar tik numanoma. Reikšmin­ giausiu aukštojo mokslo įvykiu laiky­ čiau Aukštojo mokslo įstatymo patai­ sų dėl studijų įmokų įvedimo paren­ gimą bei moralinį daugumos visuo­ menės narių pasirengimą priimti jas normaliai, t. y. iš dviejų blogybių pa­ sirinkti mažesnę, o ne ir toliau vyk­ dyti stručio politiką.

Esu įsitikinęs, kad šių pataisų reikšmė tolimesnei aukštojo mokslo raidai bus didžiulė. Neabejoju, kad pirmais metais jų našta užguls aukš­ tąsias mokyklas, ypač Vilniaus uni­ versitetą. Bet jeigu norime matyti to­ liau savo kiemo, tai teks iš šios padė­ ties suktis. Šių metų spalio 1 d. duomenimis (dar niekur neskelbtais), už studijas mokėjo 38,5 proc. visų studijuojan čiųjų (įskaitant ir universitetų, ir ko­ legijų studentus). Ar dar reikia lauk­ ti, kol mokės daugiau nei 50 proc. vi­ sų studentų?

3. Kalėdas tikriausiai sutiksiu kai me, vienkiemyje su tėvais. O Naujuo­ sius metus greičiausiai praleisiu su šeima ir draugais toli nuo sostinės šurmulio, ramiame miestelyje.

4. Dėkis nesidėjęs norą po egle ar į eketę, bet kad jis išsipildytų, reikia daug ir atkakliai dirbti. Norėtųsi la­ bai paprasto dalyko - nepersidirbti Šiais metais iš tikrųjų kartais atsidur­ davau ties persidirbimo riba.

5. Atskirti įveikiamus darbus nuo neįveikiamų arba netikslingų. Ir ne­ pamiršti, kad, be darbo, yra ir kitų da­ lykų -šeima, draugai, pomėgiai...