Siame NUMERYJE: BENDRADARBIAUJA AUKŠTOSIOS MOKYKLOS
* APIE KNYGAS
* VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
mokyklų horizontai Neseniai Maskvoje pa sibaigė sąjunginis aukštų jų mokyklų darbuotojų pasitarimas. Didelj dėmesį šiam renginiui skyrė TSKP Centro Komitetas ir Tarybinė vyriausybė. Pa sitarimo pradžioje kalbą pasakė TSKP Centro Ko miteto sekretorius M. Zimianinas. Jis perdavė pa sitarimo dalyviams drau go Leonido Brežnevo, TSKP Centro Komiteto, TSRS Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo ir TSRS Ministrų Tarybos sveiki nimą ir kuo geriausius linkėjimus. Tai, kad pagrindinis dė mesys aukštųjų mokyklų veikloje dabar skiriamas mokymo ir auklėjimo ko kybei, yra partijos bendro kurso didinti viso darbo efektyvumą ir gerinti jo tokybę, spręsti naujus romunizmo kūrimo pla kus masto uždavinius suiedamoji dalis. Daugelis nūsų aukštųjų mokyklų apo tikrais mokymo ir nokslo centrais, kuriuose ’ilus aktualių mokslinių Problemų tyrimai organiš kai siejami su aukštos kvalifikacijos specialistų
1980 m. vasario 29 d.
rengimu. Jų tarpe visų pirma galima paminėti mūsų šlovingus jubiliatus — Maskvos valstybinį universitetą, Kazanės valstybinį universitetą, Maskvos aukštąlą techni kos mokyklą, Vilniaus bei Charkovo universite tus ir kitas aukštąsias mo kyklas. Baigdamas M. Zimianinas pareiškė tvirtą įsitiki nimą, kad profesoriai ir dėstytojai, visų aukštųjų mokyklų darbuotojai ir ateityje žengs mūsų Tė vynės socialinės-ekonomi nės ir mokslinės-techninės pažangos avangarde, padi dins savo indėlį vykdant partijos XXV suvažiavimo ir TSKP CK 1979 m. lap kričio plenumo nutarimus.
Pasitarimo dalyvių dė mesys buvo sutelktas j uždavinių, iškeltų TSKP Centro Komiteto ir TSRS Ministrų Tarybos nutari me „Dėl tolesnio aukšto sios mokyklos vystymo ir geresnio specialistų rengi mo" Įgyvendinimo. TSRS Aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministro V. Jeliutino pranešime, daugiau kaip 130 oratorių pasisakymuose buvo pa brėžta mintis, kad jaunų specialistų — aktyvių ko votojų už partijos politi ką, sugebančių spręsti sudėtingas mokslo ir technikos problemas da bartinėmis sąlygomis, ug dymą tarybinės aukšto sios mokyklos laiko savo atsakingu uždaviniu ir garbinga misija.
JAUNŲJŲ LITERATŲ BALSAI
Kaina 2 kap.
Nr. 7 (1110)
V. LENINO HO-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
Lenininis patikrinimas-mūsų ataskaita 1980 metų balandžio dienomis kiekvienas fa kulteto komjaunuolis atsi skaitys prieš savo grupės draugus, kaip jis vykdo V. I. Lenino priesakus. Lenininis patikrinimas, kuriam |au dabar aktyviai ruošiasi visos fakulteto akademinės grupės, už baigs Lenininės įskaitos „TSKP XXV suvažiavimo nutarimus — į gyvenimą" eilini etapą. Vasario 14 dieną fakul teto komjaunimo biuras organizavo komjaunimo aktyvo pasitarimą, kuria me ir buvo nagrinėjami lenininiam pasiruošimo patikrinimui klausimai, numatytos konkrečios priemonės, kuriomis bus pažymėtas V. I. Lenino 110-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Pasitarime bu vo nagrinėjami praktiniai klausimai, kaip pravesti Lenininę pamoką, kuria ir
prasidės lenininis patikri nimas. Jos metu mes na grinėsime akademinių gru pių veiklos opiausius klausimus: idėjinio-politinio auklėjimo efektyvu mo didinimo, komjauni mo organizacijų vaidmens ir jo didinimo, siekiant aktyvesnio studentų daly vavimo mokymo procese, komjaunuoliškos draus mės stiprinimo ir kt. Nuo balandžio 14 iki 21 die nos fakultete numatyta surengti Lenininę savaitę. Jos metu fakultete bus organizuotos internacio nalinės dienos, kurių me tu pas mus lankysis aka deminių grupių bendra darbiavimo partneriai iš kitų šalies aukštųjų mo kyklų— tai svečiai iš Lat vijos, Estijos, Uzbekijos ir kt. Taip pat vyks poli tinės dainos atlikėjų kon kursas, bus susumoti po litinio plakato konkurso
rezultatai, jvyks draugys tės vakarai, fakulteto me no saviveiklos apžiūros laureatų koncertas. Jau dabar fakultete paskelb tas referato komjaunuoliš ka tematika konkursas, kurio rezultatus taip pat numatome susumuoti Le nininės savaitės metu. Akademinės grupės ak tyviai ruošiasi meno sa viveiklos apžiūrai, skir tai V. I. Lenino 110-ųjų gimimo metinių jubiliejui. Kovo mėnesio viduryje numatyta pravesti fakul tete komjaunimo ir parti nį susirinkimą, kuriame bus nagrinė|aml fakulteto komjaunimo organizacijos uždaviniai, formuojant studentų komunistinę pa žiūrą į darbą, aptarti komjaunimo organizacijos vaidmens ir jos darbo efektyvumo didinimo klausimai. Tai pirmas to kio tipo renginys mūsų
UŽ TAIKĄ IR LAimę šventiškai ir pakiliai rinkosi mūsų senosios Al ma Mater studentai i rin kiminę apylinkę, įsikūru sią Saulėtekio ai. Nr. 29. Šeštą valandą ryto čia su tikome Pramonės ekono mikos studentus A. Valen
tina,itę, A. Švedaitę ir Š. Birutį, kurie balsavo pir mą kartą. Su gera nuotai ka į rinkiminę apylinkę atėjo ir PEF V kurso stu dentė N. Baušytė. Diplo mantė žiemos egzaminų sesiją išlaikė penketais.
Su pirmaisiais rinkėjais čia atėjo ir Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas K. Galvičius. — Sausio pradžioje mū sų aukštosios mokyklos bendrame susirinkime bu
fakulteto komjaunimo or ganizacijos istorijoje. Pasitarime buvo aptarti ir Lenininės iškaltos vi suomeninės-politinės ates tacijos pravedimo organi zaciniai klausimai. Suda ryta fakulteto atestacinė komisija, kuri pastoviai teikia metodinę ir prakti nę pagalbą grupių kom jaunimo organizacijoms, kontroliuoja asmeninių kompleksinių planų vyk dymo eigą, organizuoja aktyvo mokymus Lenini nės įskaitos organizavimo klausimais. Sąjunginis leninis pa tikrinimas — tai rimtas egzaminas mūsų fakulteto komjaunimo organizaci jai. Lolita BUTANAVICIŪTĖ EKFF finansų ir kredito spec. I kurso studentė
vo pasiūlyta iškelti kandi datais geriausius kolekty vo narius į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą ir vietines liaudies deputatų tarybas, — sako K. Galvi čius. — Šiandieną — rin kimų dieną — senojo Universiteto profesoriai, dėstytojai, studentai vie ningai atiduoda balsus už geriausius liaudies atsto vus ir tiki, kad jie patei sins garbingą deputato vardą. Nuotraukose: kairėje — balsuoja Pramonės ekono mikos II kurso studentės D. Kapliauskaitė ir V. Ju cytė; dešinėje — bendras rinkiminės apylinkės vaiz das. K. TALOCKOS nuotrau kos.
TEN, KUR ATGIMSTA KNYGOS
Tarybinės armijos dienai pažymėti Gausiai susirinko gamtininkai — studentai ir darhuotojai vasario 20 dieną i didžiąją fakulteto auditoriją, kur buvo surengtas vakaras - susitikimas su generolu-majoru J. Macijausku .skirtas Tarybinės armijos ir karinio jūrų laivyno 62-osioms metinėms pažymėti. Mūsų armijos veteranas papašakojo apie sunkias pra-
eitles kovas, pasidalijo tų dienų įspūdžiais. Susitikime dalyvavęs Didžiojo Tėvynės karo dalyvis, dabar Karinės katedros viršlninkas V. Repšys, pasveikino gamtininkus Tarybų šalies ginkluotųjų pajėgų įkūrimo 62-ųjų metinių proga,
ISTORIKŲ KONFERENCIJA
perskaityta 14 mokslinių pranešimų įvairiais kursi nių ir diplominių darbų tematikos ir metodikos klausimais. Tačiau dau ginusia buvo liečiami pir mųjų kursų kursinių dar bų rašymo klausimai, ka dangi pirmieji savarankiš ko darbo žingsniai — kur siniai darbai — - kelia daug sunkumų studentams ir jų darbo vadovams Pranešimuose Nagrinėtas pasiūlymas, kad vyresnių jų kursų studentai pasi rinktu kursinių darbų te mas. susijus'as su diplomrn'ų darbų temomis. Stu dentai turi galimybę pa naudoti platesni ir įvaires nį literatūros šaltinių ra tą, giliau juos išanalizuo ti. Si konferencija buvo gera proga susipažinti su minėtų universitetų kursi nių ir diplominių darbu tematika ir metodika, jų sukauptu patyrimu, nu veiktu darbu. Konferencijos dalyviai nutarė kitais metais ap tarti studentų praktikos metodikos problemas. Taip pat žada į busimąją konferenciją pakviesti ir Kaliningrado universiteto istorikus. Po konferencijos sve čiai buvo supažindinti su restauruotu VU ansamb liu, Mokslo minties mu ziejaus ekspoziciją,- Vil niaus istoriniais ir archi tektūriniais paminklais. Doc. Algirdas VAITKONAS
Jau kel:nt,i metai Vil niaus V. Kapsuko, Latvi jos P. Stučkos ir Tartu universitetų istorikai or ganizuoja speckursu ir specseminarų tematikos ir metodikos, bei kitas mokslines metodines kon ferencijas. S. m. vasario 15—16 d. mūsų Universiteto istori kai organizavo mokslinę metodinę konferenciją ,,Kursinių ir diplominių darbų tematika ir meto dika", į kurią buvo pa kviesti ir Baltarusijos V. Lenino universiteto is torikai. Tairtu universiteto Isto rijos fakulteto dekanas doc. A. Liimas savo pra nešime aptarė diplominių darbų tematiką. VU pro fesorius A. Bendžius ana lizavo TSRS istorijos kur sinių darbų tematiką ir metodiką. Latvijos VU profesorė A. Rolova, VU profesorė P. Dundulienė, Baltarusijos VU doc. N. Gusakova ir kiti sa vo pranešimuose nagri nėjo kursinių darbų ir diplominių temų parinki mo, vadovavimo princi pus, studentų įtraukimo į savarankišką daribą bū dus, mokslinio darbo įgū džių ugdymo klausimus. Konferencijoje buvo
TRUMPAI Studentų žiemos atostogų metu susitikti su Alytaus vi suomene, susipažinti su sparčiai augančio miesto is torija, jo žymesniais pamink lais, per paskutinius 15 metų tai — LKP 60-čio medvil nės, vienu moderniausių Ta rybų Sąjungoje eksperimenliniu gyvenamųjų namų staty bos, vyno—šampano kombi natais, šaldytuvų gamykla, II vidurinės mokyklos moks leiviais, rajono gamybininkais-neakivaizdininkals, atvy ko grupelė Ekonominės ki bernetikos ir finansų fakulte to studentų. Maloniai muš sutiko LLKJS Alytaus miesto! komiteto organizacinio sky-’
R. DAUKŠA GF j. m. b.
riaus vedėjas drg. Intukas, padėjęs organizuoti susitiki mus su gamybiniu jaunimu, kuriam buvo perskaitytos pa skaitos arba vyko pokalbiai Įvairiomis temomis. Neišdildo mą įspūdį paliko susitikimas Alytaus II-os vidurinės mo kyklos karinės šlovės muzie juje su jo vedėju mokytoju A. Anuškevičium. Mes pama tėme, kaip širdingai alytiškiai gerbia kovotojų už Dzūkijos sostinę atminimą. Didingas paminklinis akmuo kovotojų atminimui pastatytas mokyk los kieme. Prie jo mes padė jome gėlių. Pabuvojome Aly taus vaduotojų ir nekaltai nužudytų tarybinių žmonių amžino poilsio vietose. Vilma ŠLEfNETAITl EKFF studentė
Turtinga knygomis Vil niaus universiteto biblio teka, o fondai vis pilnėja diena iš dienos. Ne pa slaptis, kad čia saugoma ir dalis ypač retų spaudi nių, rankraščių, vertingų laiškų. Tik ne taip jau lengva prižiūrėti tas ver tybes — laikas ir drėgmė negailestingai naikina se nus, iš amžių glūdumos atkeliavusius literatūros ir meno turtus. Didelė dalis prieš kelis šimtmečius iš leistų darbų dabar reika lauja restauravimo. Universiteto Mokslinės bibliotekos restauravimo skyriuįe kur bepasisuksi — vis akis užklius už ko kios senienos: graviūrų pluoštas paskleistas ant stalo, gilia senove alsuo ja pageltę žemėlapiai, knygos, geležimi kausty tais viršeliais. Restauratoriams nėra kada atsikvėpti — užsa kymai plaukte plaukia iš rankraščių, grafikos, senų spaudinių skyrių... Ir niekur žmogaus nepasku bėsi — pasitaiko taip ap gadintų spaudinių, kad puslapiai tarp pirštų tru pa. .. „Jei imi restauruoti senieną — būk malonus, atlik darbą taip, kad ir sąžinė būtų rami, ir dar bas meistrą girtų" — toks restauratorių dėsnis. Kaip gi restauruojamos knygos? .. .O darbas prasideda nuo... knygos aprašymo. Smarkiau apgadintos vie tos fotografuojamos. Var tome XVI šimtmečio vi durio plaštakos dvdžio 400 puslapių knygą... pergamentiniais viršeliais, o restauratorė - menininkė Kristina Litvinienė dėsto: — Pirmiausia knyga iš ardoma, kad galima būtų operuoti atskirais lapais. Juk senesnių knygų res tauruotini visi lapai be išimties...
Po to imamas dvigubas knygos lapas ir, kantriai, neskubant, mechaniškai nuvalomi pelėsiai. Tuo ir baigiasi malonu mai: prasideda bandymai, ieškojimai ir... galvosū kiai — koki gi blyną „bus iškepęs" išsiblaškęs XVIII a. studentas? Kaip gi tą dėmę išimti? Lazerio kol kas dar skyrius neturi, to dėl tenka eksperimentuo ti, keičiant jvairius tirpa lus. Darbas vyksta nepa prastai lėtai, monotoniš kai. Nustačius dėmės kil mę, lapas chemiškai valo mas, po to praplaunamas tekančiame vandenyje. Bet tuo „procedūros" dar nesibaigia. Labai dažnai senesnių knygų lapai bū na ištrupėję, be kampų. Tada tenka griebtis dar vienos „gudrybės" — pre suojant „priauginti" trūks tamas dalis. O darbą ap vainikuoja vyrai — knyg
rišiai. Romantiška ar ne? Atjaunėjusi knyga grįžta gyvenimui; Bet kiek triū so, kasdieniško ir mono toniško, reikia įdėti, no rint pašalinti šimtmečių pėdsakus. Juk, pavyz džiui, 400 puslapių knyga restauruojama pusmetį, o kartais ir dar ilgiau. Labai reikalingas res tauratorių darbas. Juk jų dėka ateinančiom kartom išsaugomos senosios kny gos, tokios kaip XVIII a. „Lietuvos statutas", K. Sirvydo „Tri|ų kalbų žo dynas" ir kitos vertybės — mūsų kultūros pasidi džiavimas. O savo darbo biografiją restauratorių skyrius skai čiuoja nuo 1968 m. Juk viskas prasidėjo nuo A. Juraitės, dabar jau se niausios skyriaus darbuo tojos, iniciatyvos. Šiuo metu čia dirba jau 28 res tauratoriai. Iš jų devyni
BENDRADARBIAUJA AUKŠTOSIOS MOKYKLOS
BENDROMIS JĖGOMIS Apie vaisingą mūsų Universiteto pedagoginiomokslinio personalo bend radarbiavimą su VDR uni versitetų, tame tarpe Greifsvaldo, mokslinin kais jau buvo rašyta (T. S., 1980, Nr. 1 ir kt.).
Tačiau ir man, pabuvoju siam pas Greifsvaldo uni versiteto augalų fiziolo gus, norėtųsi pasidalinti keletu minčių apie bend rai vykdomus mokslinius tyrimus, studentų gyveni mą, VDR kraštą.
Jau keleri metai su VDR Greifsvaldo univer siteto augalų fiziologais spręsdami grūdinių kultū rų derlingumo kėlimo ir derliaus kokybės gerinimo klausimus, pasiekėme ne blogų rezultatų. Moksli
turi sąjunginę atestaciją, likusieji ruošiasi ją įsigy ti. Užsuka čia įvairių spe cialybių, kartais nieko bendra neturinčių su res tauravimu, žmonės. Užsu ka, žiūrėk, ir pasilieka. Tuomet pasodina naujoką po prityrusio restaurato riaus „sparnu" ir tenka šiam maždaug pusmeti klausytis „tiesos", kurios joks vadovėlis geriau neišdėstys negu prityręs ko lega. Žvalgomės po laborato riją, kilnojame atrestauruotas knygas, graviūras Ir stebimės tų moterų, pri kėlusių tas senienas nau jam gyvenimui, kantrybe ir atkaklumu... Vitas LINGYS, Jaunius POCIUS J. Pociaus nuotr.: che mikė J. Saudargaitė (kai rėje) ir menininkė-restauraitorė K. Litvinienė.
niai straipsniai, paskelbti Lietuvos TSR Mokslu akademijos, Greifsvaldo universiteto rinkiniuose. TSRS išradimų ir atradimų Valstybinio komiteto pa tvirtintas išradimas bylo ja geri: pradžią šioje bendradarbiavimo srityje. Mat, pastaraisiais metais bendromis mūsų ir Greifs valdo universitetų augalų fiziologų pastangomis pa vyko nustatyti, kad B grupės vitaminai, taikant juos sd sėklos beicavimu pagerina grūdinių kultūrų augimą, derlingumą ir derliaus kokybę (baltymų vitaminų kiekį). Bendri tikslai paskatino koope ruoti darbus .numatyti to lesnes jo kryptis ir pėr spektyvas. Net mėnesi Vilniuje gyveno ir dirbo biologijos daktaras D. Bernhardtas Praeitų metų pabaigoje Greifsvaldo universitete teko apsilankyti ir man kur tyrėme baltymų kieki bandymo, vykdomo kartu su Lietuvos TSR Žemdir bystės MTI moksliniais darbuotojais, variantuose Tokios išvykos būtinos Jos padeda greičiau iš spręsti planuotas užduo tis, praskaidrina nesėkmių nuotaikas. Naujomis pro švaistėmis vėl iškyla būsi mų darbų atlikimo keliai ir galimybės. Nukelta j 4 psl.
Vytauto Rubavičiaus plrtosios knygos „Nuslgiedriję odžiai" pasirodymas byloja mūsų literaiūrą atėjus dar ieną talentingą poetą. V. ubavlčlus savo pasaulėjaui, nusiteikimu poetinių prlelonlų atžvilgiu tarytum alsiloja J vieną gretą su A. A. onynu, A. Grybausku, ir ta rasme poeto padėtis kiek omplikuota. Po plačiai nukambėjusių anų poetų deiutų V. Rubavičius Jau netrodo netikėtas, visiškai įaujas, tad ir Jo knygos verinlmas savaime bus princlilngesnls. Antra vertus, V. lubavlčiaus knyga siūlo nešbaigtą, galutinai suslformaius| pasauli, o tik Jo matme ns, vaizdžiai parodydamas poetinio pasaulio formavimą si, to kelio dėsningumus ir ,.drobes" ir leisdamas giliau ir plačiau pažvelgti, tarkim, U A Grybausko kūrybini ke lią, kurio skaitytojas nečurėl|o progos matyti. Du pagrindiniai — žmoIgaus, apie kur| poetas prlvapo mąstyti, ir kalbos — mo tyvai, įvairiai persiplndaml, sudaro knygos pagrindą. •Santykis su žmogumi, nuslrtalymas kalbos atžvilgiu Skirtingas kiekviename kny gos skyriuje. Visiška darna, kada žodis paklūsta Intonaci jai ir pats tą intonaciją sąlyiRoja, man regis, pasiekta tik trečiajame knygos skyriuje. c,a pajuntame tikrai gilios poezijos pulsą, poetinė mePĮlaga sudvasinta, sutaurinta ?„.S. I3"8"10- Plrr"asis Ir antrasis knygos skyriai tary tum rodo, kokiu keliu poeto einama prie poezijos esmės, i Pasaulėjauta, tematika, poe tas yra „tradiciškas“ (antra sis knygos skyrius skirias išlm.inaf musų kartos charakte rio šaknims suvokti), tuo tarvr/n^' *a,bė1|n>o būdas yra neĮprastf, saviti, ir susiiėX1saTo,-Skas dvllyp‘°e|Jčraščlo (spūdis, tarytum for^av"“,,,lk,ų turinio ar at^rkščlai. Laikas, kada žmoRus buvo „apšviestas ir perX 8 jnebfi,les" žmom „akivaizdžiai matyda mas | žemę nužengianti dieI* , — nusako v. Rubavius poetinio pasaulio situaf*Ją, kur stiprybė, | pirmą vietą iškvla Uogaus sąmoningi
dXrf|nUSS,a,y,nas teorijos, Tokta I re,Sklnių a,žvl|g,utokio žmogaus išaiškinimui IrI lliSl,alSklnlmulf) skirtas neats^kH yROS skyrlus- lr atsitiktinai j0 centru tamPa eilėraštis „Būtinos sąly-
Kada žodis poezijoje stipriausias? Ka.i neįsivaiz duoji autoriaus it lėlių teatro artisto, tampančio šarvo marionetes už virvu čių. Vadinasi, žodis turi būti paprastas, aiškus ir taiklus nors tiek, kad bū tų savarankiškas. Na, o pateisinamas ar nepateisi namas — tesprendžia lai kas. Kada skaitai didžiai; dalį Zitos Mažeikaitės ei lėraščių, kažkodėl įsivaiz duoji žmogų, nuoširdžiai įsijautusi i labai patrauklų žaidimų — paskleidęs ant stalo korteles su parašy tais jose atskirais žo džiais, bando juos grupuo ti .dėstyti į junginius, sa kinius, pagaliau — min tis. Tiesa, mintis rečiau, dažniau — vaizdus. Laba.i gražu ir labai pa vojinga, Prieš mus — dvi gubas ar trigubas perpa sakojimas, kaip poetę su jaudino ar Sudomino koks nors reiškinys, prisimini mas. Dažnai eilėrašty nu sakoma tik jo nuotaika ar vos vienas tos nuotaikos atspalvis. Galima pagirti — gra žus, žodingas nuotaikų perdavimas — sąlygiškas atvirumas. Bet šis vaizdų, detalių
gos". Kantrybės, stiprybės motyvai būdingi visai V. Ru bavičiaus kūrybai. Tiesa, ei lėraštyje spręsdamas temas, turinčias istorini, visuomeni ni Įvertinimą, poetas galėtų pasinaudoti platesne erdve bendražmogiškoms proble moms spręsti (tai gražiai pa vykę „Hirosimoje") arba nau jai tas temas Interpretuoti. Antrasis knygos skyrius sa vo problematika ne mažiau svarbus, turint galvoje, kad Jame liečiami nacionalinės savimonės svarbesni aspektai. Eilėraščių tematika ir ne! žo-
INTONACIJOS, ŽODŽIŲ IR TEMATIKOS DARNA dynas sietini su vaizduoja muoju liaudies menu. Iš liau dies dainų, {prastos kaimie čio šnektos ateina geriausių šio skyriaus eilėraščių into nacijos, moralinė žmogaus samprata čia nesikeičia. „Nu gara medinė tolumoj" tik metaforiškai pakartoja anks čiau girdėtus kantrybės, stip rybės motyvus. Vertinga šta me skyriuje ir tai, kad poe tas bando surasti bruožus, būdingus kiekvienai kartai, tarytum ieško bendro nacio nalinio charakterio vardiklio. Trečiojo skyriaus nuotaikos skirtingos nei pirmųjų dvie jų. Čia poetas Jautresnis, in tymesnis, tačiau mums šis skyrius svarbus kuo kitu — Intonacijos, žodžio ir temati kos darna. Apskritai, kalbos momentas, kalbant apie V. Rubavičiaus kūrybą, labai svarbus. Dėmesys kalbai kaip atskirai vertybei, turinčiai savo reikšmę ir prasmę, nau ja mūsų dabartinės poezijos tendencija. Be to, labai aki vaizdus šios tendencijos ry šys su pasaulinės lyrikos tra dicijomis, kur kalbos, Jos ga limybių problema labai ak tuali (P. Celano lyrika, F. Solarso šūkis: kalbu, vadinasi, egzistuoju...) Žodis V. Rudavlčlui — Ir priemonė, ir tikslas. Ten, lai r žodis vienoje pozicijoje turi atlikti kelias funkcijas. rel-
sug.rupavimas — rafinuo tas, protarpiais netgi ma nieringas — paverčia be veik visus Z. Mažeikaitės eilėraščius įstiklintu pojū čiu, prisiminimu, kažkada buvusios gyvenimo atkar pos. Atrodo, kad poetė neturi ką pasakyti apie šią akimirką. Eilėraščio mintis plau kia būdinga poetei gana plastiškai vingiuojančia vaga atgal į praeiti, į pri siminimą ar ateities sva-
kalingas apsisprendimas lėksi- ’ kos atžvilgiu. J| matome, ko gero, gražiausiuose pirmojo skyriaus kūriniuose „Hirosi moje" (j| būtų galima pava dinti eilėraščiu — simfonija), „Būtinos sąlygos". Antrasis skyrius tiek tema tika, tiek kalbos požiūriu orientuojamas etninės proble matikos linkme ,ir tai poetui dažniausiai pavyksta: pravirko koks našlaitis ant kelių parkritęs — vis turės kam pasiguosti ar moterėlė persižegnos tardama — ir atleisk mums mūsų kaltes — man ir gana. Kaip gražiai Ir tiksliai jau čiama kalba, kaip ją paryški na intonacija, junti Ir kituose eilėraščiuose: „Mano žodžiai sultižo", „Vakare prieš senat vę", „Pasišventimas". Tačiau kai kurie eilėraščiai rašyti lyg be vidinės būtinybės, ir Juose taip pat matyti žo džių, patekusių ne | tą lekslnę aplinką. Eksperimentas ne visur pasiteisina, tačiau tai, kad reikalingas kalbiniam eksperimentui Ir gilesnis — meninis, etinis — pateisini mas, poetas suvokia, sakyda mas: „Kai kalba pasikels Ir žodžiai kitokiais jau vaikš čios keliais, — kas gi mane prisimins?" Kalbos kaip poe to likimo supratimas patei sins kartais pernelyg gruob lėtą eilėraščio faktūrą, tačiau tai nereiškia siekti nuoseklu mo, kalbinės programos. Be je, kalba V. Rudavlčlaus kū ryboje sudaro ir savarankiš ką (vaizdžių sistemą. Pirmaja me skyriuje kiek glumins to kios nuorodos: „beržas tebe žaliuoja tik per klausimą nuo bažnyčios bokšto“, „nerimas be skiriamųjų ženklų" ir pan. Tačiau eilėraštyje „Poe tas kaip žodynų vėžys" šios nuorodos apibendrinamos „gramatiniu dangumi“. Tai (domus V. Rubavičiaus O tokių lyrikos momentas, šio poe’o kūryboje esama nemažai. Valdas KUKULAS
Eilėraščių atėjimas į pasauyra laukiamas. Ir ta viltis, kad pagaliau pasirodys tikros poezijos knygutė, ima kamuo ti. Nes dar nebuvo tokios pirmos poezijos knygutės, kurią perskaitęs norėtum pa silikti su savim. Buvo tik ei lėraščiai.
ii,
Silpniausia Almos Karosaitės eilėraščiuose — meilės tema. Čia ji vaikšto kritikės V. Daujotytės jau minėta „banalumo riba". Jau meilei ir žodžių, Ir valgio pakanka. .
Meilė banali, kai jos pra šoma atsišaukti, kai jos adre su sakoma: „tos nuodėmin gos ir šventos", „ir amžinos, ir taikinos". Ir tampa netikė tai natūrali, kai išvystame, jog „ieškom jos aido — lyg vaiko batuko", jog „ji nie kad nebus mūsų nuosavas daiktas".. .
Jeigu poetė apie viską kal ba jausdamasi stipresnė už gyvenimą, tai į meilę eina kažkaip nuogąstaudama, nusi žeminusi, ir gimsta banalūs sušukimai: „O neaplenk maęns! O lukterėki", „Ir man leisk mylėti".
Meilės eilėraščius gelbsti kartais netikėtas tikrovės su vokimas, skaudi, poetės iš gyventa tiesa (eil. „Kuo bū sim, kur būsim?”, „Kodėl mes einame", „Nenoriu"... (pa starojo prasmingesnė pirmoji pusė). Taip pat Iškaitykime: t
O būtų daina — Gal susėdę už stalo Ir mano tėvukas Ir mano kaimynas Užtrauktų dviem bosais, Pagirtų kaip alų. Abiem prašviesėtų Vidurnaktis plynas. . . Sakytų — matai, išvažiavo Iš Biržų,
000000000OOO0OOOOO
O mums va, seniokams, Dainos nepamiršo! (Gimtinė...)
Mes jau pasiilgom tokio paprasto, šypsančio žodžio, tikro gyvenimo, meilės jam. Prie geriausių, mano many mu, eilėraščių galima priskir ti „Gimtadienio dainelę", „Pirmąją", „Kur aš tave ma čiau. . .", „Tavęs nemenkinu žodžiu. . „Mačiau šiandie ną seną draugą...", „Pro šiuos namus” ir kt. Taip pat gražu skaityti: „Miršta paukščiai", kai žmo nės nebetiki. . . „Kokia graži mintis! Jų, beje, Almos Karosaitės knygutėje nestinga. Rinkinėlyje, mano nuomo ne, yra ir nereikalingų eilė raščių. Tai „Ateina moterys iš šiaurės..." (jis labai atski ras visų eilėraščių kontekste), „Širdy vis nešiojuosi. . Abu jie yra banaloki, šiandieninė je poezijoje neaktualiai skamba žodžių junginiai: „gy vensi ir mylėsi", „širdy nešio juosi viltį neramią", „Gyveni mu atlygint turiu", „o meile, meile, tu viena" ir kt., sutin kami Almos Karosaifės kūry boje. Taip pat surimuoti žo džiai: dainos, rožės, džiaugs mas, grožis. Eilėraštyje „Skausmas sustojo..." švie žiai nuskamba paskutinė stro fa, kai pirmosios dvi — tik surimuotos. Alma Karosaitė linkusi j kasdieniškus išsireiškimus: „yra pavasaris, kuris nebuvo pernai čia atėjęs" arba „o gal aš apsakyt nemoku" ir pan. Iškyla grėsmė poezijai suprimifyvėfi. Žinia, poetei ne visur pasiseka to išvengti. Pasitaiko poetinių štampų, jau girdėtų dalykų. Atsiranda pilkos dėmės, kai poetė bando kalbėti gud riais žodžiais:
poetė, eilėrašfj pavadindama savo vaiku. Apie tai įsimin tinai yra pasakiusi jau ne viena poetė... Tačiau pakanka ir puikių vietų. Dar kartą paskaitykime kai kurias eilėraščių „Koksai sodrus žaliavimas", „Jau paukščiai lietų pranašauja" strofas. , Čia gaivinantį vaidmenį at lieka net rimas. Paukštis ir aukštis, surimuoti keturiais pirmaisiais linksniais ar iš reikšti kreipiniais, skambėtų banaliai. O štai jų vietininkų šviežiai. formos nuskamba Netikėti rimai: pranašauja — pakeliui, šiaurę, gėlių Kartais netikėtai surimuotas eilėraštis savaime yra įspūdingas. Ką tau eilėraštis pasako — Bent sykį prasitark, žmogau?
Retas išdrįsta šito paklaus ti, nes atsakymas gali būti ir neigiamas. Tuo labiau po at viro prisipažinimo: „nieko naujo nešigirsi, (nes naujo aš ir nerandu) tarp tų pačių skaisčių žiedų". Poeto atsakomybė už eilė raštį jaučiama cikle „Palai mos valandą". Sis ciklas — aliuzija į V. Mykolaičio-Puti no eilėraščio „Ištikimybė" žodžius. Šitame cikle sutinka mi pagrindiniai A. Karosaitės kūrybos motyvai: jausti žmogų šalia savęs, jausti sa ve šalia žmogaus. Vertinga knygutėje yra tai, kad joje pulsuoja mūsų die nų gyvenimas (vietomis labai skaudus) ir kartu dominuoja šviesus tikrovės suvokimas. Gal ne visus tai pavyko poe tiškai įprasminti, pakelti virš įprastos gyvenimo erdvės. Tačiau yra geras ženklas mū sų jaunųjų literatūroje. Knygutė turi savo skaityto ją, paprastą žmogų, kuris šiandieninių jaunų poetų ne Suskausta vieloj jausmas retai lieka nuskriaustas. O juk pirmapradis jam taip reikalingas pastabus Šlovės ir tavo valios gyvenimui poeto žvilgsnis, jo režime... svarus ir suprantamas žodis. Tai ne A. Karosaifės žoStasys ŽEBRAUSKAS džiai. Koks šaltis dvelkia iš I kurso lituanistas )U- Kartojasi, man atrodo,
MŪZŲ PAVILIOTI 0O0OOOOO00OO0OO00O ka iliustracinį vaidmenį. Z. Mažeikaitės eilėraščiams nebūdingas vidinis ekspresyvumas, didelė emocinė potencija. Gyve nimas juose teika, slenka, sruvena. Ir keista, kad poetės nekamuoja klausi mas, kaip viską pagyvinti — ir eilėraštį, ir gyveni mą, ir save. O jei tai ne tiesa — jei poetė išties moka bėgti pievomis, už klysta įkyri mintis — ne jau daugelis eilėraščiu — poza?
„NORIU NUSIKALT // PATOGIĄ KAUKĘ ionę. Aplinkui pasaulis su stingsta prieš poetės akis ir išryškėja lyg kadras iš staiga sustabdytos kinojuostos. Ir tada j pirmą planą prasiveržia detalės. Poetė labai akylai pastebi vienspalves detales, subti liai skiria spalvinius to nus, tačiau dažnai nelabai saikingai jas renkasi. De talės pirmajame eilėraščio — paveisklo plane, deta lės fone. Taigi, sunku su prast, kas poetei svar biausia, ką ji nori ak centuoti, o kas atlie-
Ką mums eilėraštis pasako
Cituoti Z. Mažeikaitę beveik neįmanoma. Tai lygiai tas pats, kas at plėšti drobės gabalą ir, parodžius jį, paprašyti apibūdinti visą paveikslą. Atskiros frazės neiškrinta iš konteksto .todėl, kad jos visos lygiavertės. Ga lima vertinti tik visą eilė raštį. Vaizdų poezija, tapybiš koji poezija žavį mus reiškinio ar nuotaikos parafrazavimu, skoningais spalvų deriniais. Eilėraš čiuose „Vietoj baladės", „Turgus" dominuoja rau-
dona spalva, nuo šaktoko erškėtrožių rausvumo per einanti į rėksminga krau jo spalvą. Ir vėl prieš mūsų akis — klasikinis paveikslas, kuriam būdin ga ruibensiška spalvų ir šešėlių harmonija. Bet sugrįžkime prie pa čios poetės „pratarmiškojo" eilėraščio „Norių nusikalt patogią kaukę ir šarvus".
Kaukė. Ar tinkamas at ributas poetui? Gal kaukė poetą kuria tik tada, kai ji baisiai nepatogi? Noras išsiveržti iš ne tikrumo būsenos, skaudus savojo tikrojo „aš" pažini mas .nusivylimas ir trium fas, išvydus veid:,, ne.be,pridengtą niekuo, bejėgiškūmas ir kova su savimi pačiu, su viskuo, kas mechaniškai dangsto žmones šarvais, kas padaro juos nebejautrius net skausmui, ir gimdo poe tą. Tačiau bet kokia tiesa uždūsta po žodžių lavina, arba dar paprasčiau — miršta net negimusi, kai žodžiai nieko nebeslepia, kai jie įpratę būti patys savimi. Išvada paprasta — pato gia kauke žodis netaps. Audra ZUBAVIČlUTĖ I kurso lituanistė
Laima PALUBECKAITĖ Žurnalistė, IU k. *
*
*
Sapnuojasi arkliai. Vanduo raudonas Iš po lietaus | žemę Įslgėrė. Pravtrkusios laukų aguonos Skaudžias žaizdas vėl atvėrė. —
Kad numazgotum gerumu kas naktj. Tu savą kūdlkj supi ant rankų. Kai būtinybė — artimo netekti. Alslremi viltim | aukštą dangų------Sapnuojasi arkliai. O mano židiny! Vandens Į j| kažkas per daug (pylė. Eini, eini... ir — pakely Randi bestogę melo pllj----------* * * Vilioja šokis — kaip Botičelio paveiksle: Grakštumas, tyluma, harmonija. Ir ne pirmiena žemė| prakeikti Už uždangos save — ironija.
Akimirka — sustoja laikas. Žmogau, o klek gyvenime kvailysčių. Rities per Jas — neišnešiotas valkas — Prie prarajos, kad vėl suklystum. Paskui atsigręži Į sieną — prieš save. Vėl smilkiniuos pakilęs pulsas. Žadėta žemė kuriame krašte? Nostalgija. Benamio turtas... Karaliaus rūmuos — blizga židiniai, Sietynų krikštolas užgniaužia žadą. Nustebę žvilgsniai — ko gi atėjai? Giliau kas kartą bado.
Karaliaus rūmuos — dekolte sugundo, Apie medžioklę kalbos nesibaigia. Ligi mirties krataisi šito jungo, Garbė tave ištirpdo — mažą snaigę.
Naktis karšta suvirpina širdelę, Likimą juodąjį klounas keikia: Nebeužlelstl niekam savo kelio! Tačiau... karaliui Jo jau nebereikia ,* * * Ir jžengl | juos kasdien kitokia, Kasdien — regėjimai ir vaizdiniai. Ir įkyrėję jie, ir dvokia: Lai skradžiai žemės — Jų židiniai!
BENDROMIS JĖGOMIS
Supažindiname:
Atkelta iš 2 psl. Graži vokiečių žemė. Gyvendamas studentų Nuo Berlyno link Greifsbendrabutyje, susipažinau valdo, iki Baltijos tvyro su buities sąlygomis. Pasi „suvalkietiškos" lygumos giraitėmis rodo, kad studentai gali pamargintos ne tik gražiai tvarkytis, palei kelius sodintų me gyventi švarioje aplinko džių alėjomis. Niekieno nepamatysi je. Jie gali i atskirą dė žemės čia žutę rinkti susenusios kiekviena jos, pėda suarta duonos gabaliukus, į kitą ar apsėta. Ruduo iki gruo — perskaitytus laikraš džio pradžios nepakando čius, žurnalus, atliekamus gėlių, kurios dar glėbiais popieriaus-., lakštus. Nuo virto iš tvarkingai prižiū mažmožių prasideda tau rimų darželių. Tai vienur, pumas ir tvarkingumas. tai kitur matai kruopščiai O kaip -neapsilankyti saugomus gamtos, archi studentų poilsio vakare,- tektūros paminklus. Sustok akimirka prie kai gitara „šelmiškai žvel gia“ iš išmoningas afišos. keistuolio ąžuolo, pajūry, Visokių gėrimų ten bufete kur iš svaiginančio aukš buvo, tik niekas nesigrie- čio kreidos sluoksnio šlai bė „imti ant drąsos". O tu krinta atskilęs gabalė norinčių padainuoti, iš lis ar parke, ties tarp lie krėsti pokštą ar papasa pų pasiklydusiu architek koti „visų rimčiausią at tūriniu ansambliu. Nuo sitikimą“ nestokojo iki traukos — kelionės liūdi vidurnakčio. Beje, vokie ninkės padės atminty iš čių jaunimas mažiau šoka, laikyti matytus vaizdus, bevelija pasišnekučiuoti, patirtus įspūdžius. pasiklausyti ką kiti, pri Doc. Romualdas ėję prie mikrofono, pori na. ŠIMKŪNAS
„OKTAVA“
Vargiai kuris iš dabar Universitete dirbančių meno vadovų prisimena pirmąjį Alma Mater pu čiamųjų orkestro pasiro dymą. Greitai kolektyvas atžymės savo trisdešimt metį. Praėjo nemažas lai ko tarpas su didelėm ir mažom problemom, gau sybe koncertų, festivalių. Keitėsi vadovai, atlikimo stilius, keitėsi, kaip ir ir kiekvieno studentiško kolektyvo muzikantai. Šarma pasidabino pirmieji orkestro nariai, kiti ir muziką užmiršo, Gal ir apie dabartinius muzikantus ateityje kas nors panašiai pasakys, bet tik ne šiandien. Jie yra, jie groja, jie turi instrumen tus, dievina muziką, daug; dirba. Estetinio lavinimo ka tedroje esančiuose steriduose apie orkestrą užsiminta tik keliomis kuklio mis eilutėmis: „Aktyviai dalyvauja Universitete, būtų gera spalvų harmo- prisimenu pirmuosius me ria kiti. Mėgstama garsiai Vilniaus mieste bei res nija". (D. Skripkauskas, tus, kai pradėjau lankyti ginčytis, kritikuoti. Tačiau publikoje organizuoja MF V k. studentas). orkestrą — kolektyvą, ku ar žinome, ką reiškia pa muose renginiuose. Ne „Anksčiau muzikantų ri sudarė vieni vaikinai čiam groti? Manau, kad kartą orkestras koncerta „bėgimas“ iš orkestro ne Keista, bet ne vienas iš muzikantui suprantamas vo Pabaltijo respublikų buvo stebinantis reiški pažįstamų i tai žiūrėjo su pojūtis, ką reiškia natų miestuose. 1978—1979 m. nys. Dabar tai reta. Tur pašalina, kitas net įžeisda prirašytus popieriaus la Vilniaus miesto pučiamų būt kiekvienam sunku pa vo. Tada i repeticijas ei- pus paversti muzika. Tuo jų orkestrų apžiūrose ko likti šeimą. Taip ir čia. davau tikėdama. jog einu met atliktas Štrauso kūrilektyvas pripažintas ab Kaip diplomantas su ko paskutinį kartą, Tačiau nys daug mielesnis už soliučiai geriausiu.. ." lektyvu jau atsisveikinau, ten buvo muzika ir muzi- profesionalu atliktus kūriLaurai — kas jie? Pir bet su draugais — nieka kantai. Po tokių „pasku- nius". (A. Pikelis TF mi laiptai, kad bus žen da“. (A. Valys, PEF V k. tinių repeticijų“ kažkas III k. studentas). giama toliau — j profesio studentas). Praėjo penkeri metai neleisdavo palikti kolek nalią sceną, savito brai„Muzika man daugiau, tyvą. O šiemet sulaukiau ka.i orkestrui vadovauja žo atradimas, klausytojų nei mėgiamas hobi. Mo ir paspirties — i orkestrą Vidas Kerbelis. Jaunas ir pripažinimas ar papras- kydamasi B. Dvariono atėio B’irutė. Kiekvienas energingas kolektyvas oiausiai didelio darbo re muzikos mokykloje, gro pasisekęs koncertas, ap greitai įgijo autoritetą zultatas. Apie lygį ir- pri- jau pučiamųjų orkestre. žiūra ileem išliks atmin- tarp kitų gerai žinomų pažinimu tesprendžia kom Baigus nesinorėjo atsi tvie. Tačiau gražiausią seniai pripažintų kolekty petentingi kritikai, o sveikinti su fleita. Kita žiedą i įsimintinų dienų vų, tokių kaip VISI apie orkestro šiokiadie medalio pusė — kolekty puokšte įpynė VU jubilie „Aušros“ klubo, pučiamų Universiteto šaudymo iš nius, problemas geriausiai vas. Orkestras stiprus, be jus. Nežinau, kodėl: ar jų orkestrai. Dabar „Ok pistoleto pirmenybės buvo pasakys patys nariai. to, ir repertuaras įvairus, kad gausybės žmonių, ap tava“ yra geriausias savi skirtos Tarybinės Armi|os ir „Prieš penketą metų nelengvas. Ir pačiai malo gulusių Tauro kalną aplo veiklinis kolektyvas Vil Karinio Jūrų Laivyno 62buvom tik keturiese. At nu, kai visi stengiasi, nė dismentų dalis buvo skir niuje. Tačiau jaunimas osloms metinėms pažymėti. eidavo vienas kitas nau ra abejingi tam, kas ir ta ir mums, ar ta nekas nemiega ant laurų, Liau- Jose dalyvavo mūsų aukšto jas kolega. Gretos po tru kaip bus atlikta". (B. Gri- dieniškai šventinė nuotai dies orkestro vardo sutei- sios mokyklos dėstytojai ir putį augo. Skystoki buvo kiny.tė, EKFF I k. studen ka Vilniaus gatvėse, bet kimas tėra leidimas daly- darbuotojai. Prizines vietas tarp fakultePirmi mūsų darbo akor tė). ta dieną man buvo labai veuti aukštesnio lygio tų pasidalino: Prekybos — I dai. Truko muzikantų. Bu „.. .įsimintinų dienų qi> gera“. (I. Cibulskaitė, MF respublikiniuose konkur- vieta, Medicinos — II vieta vom optimistai, šiandien, kestro šiokiadieniuose la V k. studentė). suose. Snausti nebus ka ir Chemijos — III vieta fa jeigu mūsų orkestrą paly bai daug. Tačiau kiekvie „Visi mes žavimės mu da. kultetų šauliai. ginti su dailininko palete, na jų vis kitokia. Gerai zika, kurią atlieka ar kuGeriausi tarp katedrų buvo Arvydas KUMPA
Karinės katedros atstovai. Antroji vieta atiteko Politi nės ekonomijos ir trečioji — Fizinio lavinimo katedrų na riams. Asmeninėje įskaitoje ge riausiai pasirodė ir iškovojo I vietą P. Kuznecovas, antra sis buvo Fizikos fakulteto doc. R. Rakauskas (nuotrau koje). Trečioji vieta atiteko A. Sapieginui. Gerų rezutatų pasiekė ir Gamtos fakulteto atstovė J. Tupčlauskaltė.
siiiriHiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiitiiiiiiiiiiuHiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiinnimHfiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuu'iiiiiHiiiiiiiiiinniiniiniHiiiiiiiiiHmiituminiiiiiiH
Skelbimai STUDENTŲ DĖMESIUI! Kovo 6 d. 19 vai. Filo logijos fakulteto 113 audi torijoje Įvyks organizaci nis fotokorespondentų už siėmimai. Norinčius užsiiminėti Visuomeninių profesijų fakulteto fotokorespon dentų skyriuje prašome užpildyti anketas. Infor maciją galima gauti VP fakultete arba komjauni mo biuruose.
Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 761601, išduo tą EKFF studentei Jovitai PETRAUSKAITEI, laikvti negaliojančiu.
Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 751057 išduo tą IF studentei ADOMAI TYTEI Gintarei, laikyti negaliojančiu.
Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 761704, išduo tą TF studentui Algirdui JUŠKAI, laikyti negalio jančiu.
Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 790790, iš duotą Fil.F studentei Dai vai 2ULYTEI, laikyti ne galiojančiu.
Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 771845, Išduo tą IF studentei Reginai RADAVICIŪTEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 771172, iš duotą IF studentei Daliai LISENSKAITEI, laikyti ne galiojančiu.
Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 790212 Išduo VPF dekanatas tą MaF studentei STAŠKAUSKAITEI Elenai, lai kyti negaliojančiu.
Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 761637, iš duotą EKFF studentei Ga linai RADCENKOVAI, lai Antano BUNIKIO piešinys. 1 kyti negaliojančiu.
Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 790275 išduo tą MaF studentei SALATKAITEI Linai, laikyti ne galiojančiu.
Redakcijas adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. •Tapnūnsnc cTyAeHTacn («CoBeTCKHii cTyĄeHT»). OpraH napTKOMa peKTopaTa, KOMHTeTa AAKCM, npocpKOMa opAenoB TpyAOBOro KpacHoro 3Ha.Memi h aPY*6m HapoAOB BnAt>moccKoro yHHBepcHTeTa hm. Bniiųaca Kancysaca Aht. CCP. Ha ahtobckom sntiKe.
Tiražas 4718 LV 10186 Užs. Nr. 590
REDAKTORE A. NUGARAITE