hinc itur ad astra Rugsėjo
universitas
vilnensis
23 Trečiadienis
1992 m.
KAINA 1 RUB.
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 7(1513)
Su naujaisiais mokslo metais! Brangūs kolegos, stu dentai ir profesoriai, mie li svečiai! Kaip daugelį kartų iki šiol, kaip prieš dešimtme čius ir šimtmečius, šian dien Didysis Universiteto kiemas ir visi jo mūrai liu dija dar vieną Pradžią, amžiną atsinaujinimą, Jnūsų amžinos kelionės į šviesą ir Tiesą naują tar psnį, įrašomą į Universi teto ir Lietuvos istoriją trumpa, bet savita data 1992 metų rugsėjo pirmą ja. Ir visi čia susirinkę - ir atidavę Universitetui visą gyvenimą, ir tik šiandien įšventinti į jo piliečius jau esame Istorijos daly viai. Vilniaus Universite to ir Lietuvos istorijos. Ir tos istorijos, kurios laiką skaičiuoja žvaigždės, pa kibusios virš senosios Martyno Počobuto ob servatorijos. "Hinc itur ad astra" - iš čia kylama į žvaigždes. Prieš laiką ir amžinybę -^kas esame: tik aktoriai trumpoje asmeninės isto rijos pjesėje ar kokio di desnio, reikšmingesnio vyksmo dalyviai?
Laikas nusineša, ir lai traukę amžinybėn, mūsų kolegos: Alė Purtulytė, kas atneša. Ir kaip pago Elena Čeidienė, Juozas nys, ir kaip krikščionys, ir Pikčilingis, Povilas Vit kaip Universiteto žmo kauskas, Kazimieras Ka- nės, šviesos misionieriai, baila, Stasė Tubelienė, ankstyvą rudenį skaičiuo Tadas Žemaitis, Juozas jam derlių ir sėjam naują Šukys, Martynas Vaiciu- sėklą. Praėję metai mums at kas, Antanas Janušau nešė daug vaisių: mūsų skas, Mindaugas Maknys, visų pastangomis senasis Universitetas - kaip ąž uolas, giliai įleidęs šaknis į Lietuvos žemę, į šim tmečiais kauptą Europos mokslo ir kultūros terpę, atgijo naujais žiedais, Rektoriaus prof R. Pavilionio naujomis šakomis, ir vėl kalba Naujųjų Akademinių atpažintas tarp žymiųjų Europos universitetų, ta Metų pradžios proga po matomas toli už Lietu vos ribų. vedame? Ar išsiplečia Zita Gerdaitytė, Povilas Nauji fakultetai, kate Jonas šitie mūrai nuo mūsų Bernatavičius, dros, centrai, institutai, minčių gausos ir dvasios Averka, Jeronimas Ku pradėta įgyvendinti nau platybės, ar tik susiglau daba. Ir negaliu čia nepa ja studijų tvarka, mūsų profesoriaus džia iš nejaukumo, kad minėti mokslininkų aukšti tar ne tie čia vaikšto ir kalba, Algirdo Greimo, nors ptautiniai įvertinimai, ligi ir moko, ir mokosi, o jų formaliai ir nebuvusio šiol nematytas studentų mintys nepakyla aukščiau mūsų šeimos nariu, bet ir profesorių srautas į Va žemiausios palangės ir visą savo išmintį ir sielą karų mokyklas, pagaliau neįsilieja į amžiną, šį kie atidavusio Universitetui, vis labiau atgimstanti mą ir visą Universitetą visą Lietuvos dvasios at Universiteto dvasia - visa nuo amžių gaubusį min gimimą siejusį su Vil tai liudija Universiteto čių ir dvasingumo aidą? niaus Universitetu. gyvastį, jo nuostabų ge Šventoje mūsų kelio Pagerbkime šių žmo bėjimą nuolat atgimti, nėje į Šviesą ir Tiesą per nių atminimą susikaupi turtinti Lietuvą ir pasau praėjusius metus Univer mo minute. lio kultūrą. siteto šeimą paliko, pasi
Kurlink mūsų kelionė - ar tik link artimiausios, lengviausiai pasiekiamos stotelės, ar kur kas toliau - per sunkumus ir išmėgi nimus, per pagundas ir neviltis, per purvą ir ne tektis, - į žvaigždes, į Šviesą, į Ateitį ? Ar tik einame, ar ir
HINC ITUR AD ASTRA
Nukelta į 2 psL
2
Universitas Vilnensis
HINC ITUR AD ASTRA lankesnių akademinio darbo ir kūrybos sąlygų, o Ir visa tai mūsų visų da Universiteto vadovybė, ryta, anaiptol ne visuomet laikydama savo pareiga palankiausiomis sąlygo rūpintis viso Universiteto mis, ne visuomet kam technologiniu, materiali nors įtinkant ar patinkant. niu atsinaujinimu, priir tas yramygtinai skatins visus Bet padaryta mūsų sėkmės pagrindas - fakultetus, katedras, cen jau laisvos dvasia ir vis la trus ir institutus savaran biau laisvėjančios kūnu kiškai ieškoti savo būties gerinimo būdų - tiek įran Lietuvos sąlygomis. Visa tai darėme, jau gos, tiek studijų ir tyrimų sdami žemę po kojomis, medžiagos, naujų mokslo bet žiūrėdami ne tik į ryšių įsigijimo prasme. Jau šiandien turime ne žemę - nuolat pažvelgda mi į žvaigždes, į ateitį, ir vieną tokį tikro savaranki šitaip pasitikrindami savo škumo pavyzdį. Čia pami nėsiu tik vieną kitą atvejį judėjimo kryptį. Šiandien, pradėdami - Praktinės lietuvių kal naujus studijų, ieškojimų bos katedrą, šiemet ren ir kūrybos metus, sėdami gusią lituanistikos studijas naują sėklą, galvojame užsieniečiams, Skandinaapie tai, ką išauginsime, vistikos katedrą, užsitikrikraštų Turime aiškią darbų pro nusią Šiaurės visapusišką paramą, Filogramą ir tvarką. Sieksime vis plačiau ir Sofijos fakultetą, suruošusvariau dalyvauti tarptau sį tarptautinę politikos tiniuose akademiniuose mokslų vasaros mokyklą, mainuose, o tai sąlygos to Skystų kristalų laboratorilesnius pokyčius studijų ją, permetusią tiltą į Japoniją, fizikus-lazeristus, turinyje ir būduose. Fakultetai, katedros plečiančius tarptautinius turės užtikrinti vis didesnę kontraktus, biochemikus studijų ir tyrimų įvairovę, ir biologus, Komunikacilaikydamiesi akademinės jos fakultetą, laimėjusį laisvės principo, atsižvel JUNESCO grantą, pro gdami tiek į individualius gramos "TEMPUS" leiVisų , su studijuojančiųjų polin mėtojus. prantama, nesuminėsiu. kius, tiek į paties gyveni Mes didžiai vertiname mo, į krašto poreikius ir ypač - į tikro, įvairiapusio mums teikiamą kitų kra universitetinio lavinimosi štų paramą. Norvegų kompiuterinė įranga, sąlygų sudarymą. amerikiečių medicininė Mūsų profesūra, rem damasi Universiteto Ta aparatūra, kita technika ir rybos ir Senato studijų medžiag ., pasiepriimtomis nuostatomis, kianti mus iš Europos ir turės teisę reikalauti pa- kitų kraštų - vienas svarAtkelia iš 1 psL
biausių mūsų egzistavimo šaltinių. Ir šiemet jų, tokių šaltinių, dairysimės dar atkakliau. O šiandien, dalyvau jant mūsų šventėje mūsų rėmėjams, garbingiems tautiečiams iš Amerikos, VLIK’O pirmininkui dr. Kaziui Bobeliui ir tautos fondo pirmininkui p. Aleksandrui Vekseliui, aš tariu nuoširdų ačiū už 100 tūkstančių dolerių ir kito kią paramą pradedan čiam savo veiklą Tarptautinių santykių institutui, taip pat už stipen dijas Universiteto studentams. Laikydami pirmaeile Rektorato pareiga rūpestį visais fakultetais, šiemet ypatingą dėmesį esame pasiryžę skirti naujosios Universiteto __________ __________ Bibliotekos projekto tolesniam realizavimui, senųjų Universiteto pastatų susigrąžinimui, ekonomikos studijų tolesnei pertvarkai, jau įkurtų centrų ir institutų stiprinimui, taip pat naujų struktūrų kūrimui. Tarp jų - ypatin gai išskirčiau Religijos studijų ir tyrimų instituciją, kurią kursime bendromis Universiteto ir Lietuvos Bažnyčios, ypač Jo Ekscelencijos arkivy skupo Audrio Bačkio pa stangomis. Bet Universitetas nėra sau tarnaujanti mokslo ir kultūros terpė. Universiteto aplinka-visa Lietuva su jos problemomis ir rūpesčiais. Ir šiemet - gal ypatingai šiemet-Lietuva turi girdėti savo seniausios mokyklos balsą, seno-
1992.09.23 jo Universiteto nuomonę ir požiūrį, ir ypač paramą šiuo ypatingu mūsų tautos ir Valstybės atgimimo, jos įsitvirtinimo tarp laisvų, demokratiškų, savo la^kę kuriančių valstybių ir tau tų, laiku. Vilniaus Univer sitetas ir šiuo laikotarpiu neabejotinai išliks dvasios ir minties laisvės, demo kratijos židiniu, skleidž iančiu šilumą ir šviesą visai Lietuvai ir susišau kiančiu su tokiais židiniais visame pasaulyje. Ir šiemet - kaip mus įpareigoja Istorija ir Didž iosios Universitetų Char tijos signataro priedermė - mes kaip akies vyzdį saugosime Universiteto autonomiją - tikrąjį mūsų akademinės laisvės ir oru mo garantą, dar kartą patvirtindami.......... —........tas teises, — laisves ir pareigas bei p^ vilegijas, kurias mums prieš 413 metų suteikė Lietuvos karalius Steponas Batoras ir popiežius Grigalius XIII, ir kurias naujai patvirtino Univer siteto Statutas - Lietuvos Respublikos Įstatymas. Iš širdies sveikinu visus mūsų bendruomenės na rius - senuosius ir ką tik įšventintus - studentus ir profesorius, visus Univer siteto tarnautojus, visus, kurie tarnauja Šviesai ir Tiesai, ir tėvynei Lietuvai. Linkiu Jums sėkmės, laimės, susiklausymo ir sveikatos. Vivat, crescat et flcseat Universitas Vi Ine ns re! Vivat, crescat et floreat patria Lithuania!
1992.09.23
Universitas Vilnensis
3
Šventines rugsėjo 1 - osios akimirkos GERBIAMI profesoriai, dėstyto jai, studentai ir "pradinukai”! Vėl atėjo nauji mokslo metai. Vėl paskaitos, se minarai, pirmoji stipendija, bemiegės naktys, egza minai, naujos pažintys. Sėkmės Jums visiems ir visur linki Vilniaus Universiteto Studentų Atstovybė
Rugsėjo 1-oji Filologijos fakultete: Algimanto ŽIŽIŪNO nuotraukose: rugsėjo 1 - osios vakaro nės Sarbievijaus kieme akimirkos
UNIVERSITETAS RUOŠ DIPLOMATUS
...O toliau, visi kartu, per humanizmo okeaną 5 metus... Šį rudenį filologų berželis Sarbievijaus kieme eilinį kartą tapo pirmakursių filologų krikštynų liudininku. Krikštytojai, fakulteto absolventai, šiuos mokslo metus paskelbę humanizmo ir labdaros metais, o "numylėtąją" fonta no baseinėlį - humanizmo okeanu, nesnaudė: tarp pirmakur sių greitai buvo surasti "talentai": humanistai-architektai, turėję suprojektuoti humanistinį memorialą, homeriškos išvaizdos poetai - hegzametru parašyti ketureilį, tinkamą įamžinti humanizmo dvasią, mūzos - išmatuoti humanizmo okeano tūrį. O paskui gerbiamo dekano doc. K. Urbos sostas su jo didenybe, tvirtų poetų rankų laikomas, pralingavo per humanizmo okeaną ir... nesušlapo. Aukcione ir loterijoje su rinktos lėšos bus panaudotos fakulteto sanitarinio mazgo re montui. Pirmakursiai, priėmę priesaiką, tapo pilnateisiais Universiteto nariais.
Šį rugsėjį Vilniaus Universitete naujus mokslo metus pradėjo dar vienas institutas. Vasario 6 d. VU Taryba ir Lietuvos Vyriausybė savo nutarimu Vilniaus Universitete įsteigė Tarptautinių Santykių institutą. Tai pirmoji tokio pobūdžio mokslo įstaiga Lietuvoje. Rugsėjo 3 d. Baltupiuose įsikūrusiame Filosofijos fakultete vyko iškilmingas šio instituto atidarymas. Jį pradėjęs VU rektorius prof. dr. R. Pavilionis pažymėjo, kad pirmoji institucija, kuri aktyviai ir konkre čiai reagavo į instituto atsiradimą, buvo Vyriausias Lietuvos išlaisvini mo Komitetas (VLIK). Būtent jo pastangų dėka viename iš Niujorko bankų atidaryta VU Tarptautinių santykių instituto sąskaita,į kurią VLIK pervedė 100 tūkstančių JAV dolerių. Be to, VLIK įsipareigojo finansiškai remti dėstytojus bei studentus, vykstančius tobulintis į už sienį, ir padėti sutvarkyti VU pasikviestų specialistų atvykimą į Vilnių. Taip pat VLIK pažadėjo institutui perduoti savo archyvą. Už tokią paramą VLIK suteitas VU donatoriaus vardas bei VLIK vardu pava dinta instituto biblioteka ir reprezentacinė auditorija. - Mes džiaugiamės, galėdami prisidėti prie svarbaus lietuvių diplo matų profesionalų ruošimo, kurie ateityje, aš tikiu, tinkamai atstovaus Lietuvai ir gins mūsų interesus tarptautinėje arenoje, - pasakė VLIK pirmininkas dr. K. Bobelis. Po trumpo Vilniaus Kvarteto koncerto pirmiesiems Tarptautinių santykių instituto studentams įteiktos studijų knygelės. Institute šiemet paskaitų klausys 44 studentai ir 10 laisvųjų klausytojų. "Mokysimės visi Jjartu,"- pasakė vienas iš instituto vadovų E. Kūris. F Tautos fondo pirmininkas A. Vekselis perskaitė 19-os VU studen tų pavardes, kuriems bus įteikta vienkartinė 200 dolerių stipendija aukštesniam mokslui siekti. Sėkmės studentams ir dėstytojams palinkėjo iškilmėse dalyvavę užsienio šalių diplomatai, užsienio reikalų ministras A. Saudargas, ministrai be portfelio L. Kadžiulis bei G. Šerkšnys, Universiteto profe soriai.
Jūratė Skėrytė
R JURGAIČIO nuotr.
Universitas Vilnensis
4
1992.09.23
PROLOGAS Valdas GEDGAUDAS VU lietuvių kalbos ir literatūros teatrologįjos specialybės IV k. studentas.
SUNAUS KAPAS Iškasiau debesis iškasiau vėją ir lietų juodą aušrinę irjauną gegužio mėnulį ir dangus tyliai ošė man "Kelkis" o žemė nebyliai kuždėjo "Atgulk" eglių viršūnėse spengiantys tolstančio ryto žirgeliai geležinės lakštingalos akli vieversėliai švietė kol sūnui kapelį kasiau tris dienas tris naktis ir ketvirtą ašarą žydinčią išdaužiau iš savo akių prarėktųjų prasivėrė bumą ir duobė subolavo akiduobes suveržė smėlis liturginė dvesiančio gaidžio giesmė liežuvį bažnytinėm vėliavom tvarstė žandikaulių ašmenys lūžo ir tuomet išėjau elgetauti
DUKTERS KAPAS Skaudulį užbėriau žemėmis į duobę paskubom suvertęs galvą kojas liemenį rankas -
Džojos BARYSAITĖS nuotr. Valdas Gedgaudas (kairėje) ir Dainius Dirgėla (dešinėje) prie Menininkų rūmų kolonos, praėjus metams po Nepriklausomybės paskelbimo
GEGUŽIO PAŠVAISTĖ apsidairiau klausydamas ar šiąnakt nepraskrido kas virš nužydėjusių žuvėdrų šiaurės
MOTINOS KAPAS Kaip visada sugrįžęs atradau rieboką senį eglišakiais nubarsčiusį lubas gerokai po vidurnakčio jis iškošė jog motina septintą rytą lavoninėj prasivėrus iš įsčių dantimis darsyk išplėš manenebuvo laiko rėkti anei klausti kritau į sujauktą vienišiaus guolį ir iki šiol tylėdavau tylėsiu kaip tyliu tylėjau
Virš byrančių kūno kaladžių pateka drumzlinas kumštis ir smegenis plauna ugnis Virš byrančių kūno kaladžių srūva muilo pakrantė ir sunkūs pagalvių dugnai ją skalauja plūsta švino miškai ir atplyšta Virš byrančių kūno kaladžių dėmėtos krūmokšnių paklodės į nevaisingąją šiaurę šniokščia kraujosruvų dūžiais blyškiais sutemų ratilais Virš byrančių kūno kaladžių akmeninėm griaustinių pakopom būtojo laiko grimasos su blėstančiais nuovargio herbais tebeieško šįvakar nakvynės po srauniom šalavijų šaknim
V
KOVO GOLGOTA I Mano broli - mes gulėm ir kėlėm kartu ir kartu praliūdėjome daugelį metų tarp dienų pagiringų naktų pragertų ir teisiųjų melu nutaškytų citatų tiktai šiąnakt pakirdęs ūmai pajutau jog sapnavome mudu tą laiką ir budint dabar nebereikia neverta - verkiau apkabinęs tave springstant kovo gegutei
V
1992.09.23
Universitas Vilnensis
Dainius DIRGĖLA
5
PROLOGAS
eilėraštis apie sąjūdį kovų draugams fl^ra kito sąjūdžio, kuris mus išlaisvintų, vien tik bohemos
V. Kukulas
bet buvo velniškai saldus tas vynas suoliukas parke tarsi lavoninės guolis šaukiau sustok akimirka žavinga moteriai jinai nutolo o sustojo mano per daug apsalusi širdis
bičiuliai puolė skambint nulis trys atvyko mūzos pasipuošusios baltais chalatais su mažais kryžiukais kaktose tarsi gražuolės iš indiškų filmų ir ištisą naktį man darė dirbtinį kvėpavimą o pakirdęs iš ryto jaučiausi truputį per daug įkvėptas ir iškvėpdamas sėdau rašyti eilėraštį apie vienintelį sąjūdį ykuris mus išlaisvina apie bohemą
LIETUS, RYTAS, VILNIUS plakas vėjas į langą lietaus prikaltas prie stiklo
pro skaidrius vėjo vidurius aš regiu shit’ą miestą kuris pagiringas plaukia pro šalį užsivilkęs išvirkščius savo vaizdus
LABAS PO 20 METŲ all right nihil novi sub sole tik nežinau o mano pirmoji meile lorelei warum so traurig bin ir kieno auksiniuose dantyse atsispindi saulėlydis šukų ar tavo
IŠVYTAS IŠ ROJAUS ADOMAS išvytas iš rojaus adomas ėmė rašyti eilėraščius kurti dainas ir pasakas paišyti ant sienų popieriaus drobes drožinėti iš medžio įvairiausias būtybes groti linksmai liūdnas melodijas išmoko svajoti apie ievą spausti iš vynuogių vyną ir jį sunokinti o išgėręs vis pasakodavo anekdotą kaip jis buvo išvytas iš rojaus
IŠ SUSIRAŠINĖJIMŲ* "Dievas mirė!" Pasirašo: Friedrich Nietzsche
"Nietzsche mirė!" Pasirašo: Dievas * Nurašyta nuo stalo 110-ojoje VU filologijos fakulteto auditorijoje
ATVIRLAIŠKIS tau siųsdavau oro paštu registruotus oro bučinius
ir septintą valandą ryto lygiai septintą valandą ryto arba pusę penkių popiet paštininkas mygdavo tavo durų skambutį ir įteikdavo tau į rankas vėjo perpūstą mano alsavimą dabar lauksiu tavo laiškų visad lauksiu tavo atsakymų adresu centrinis viešpaties paštas box 666 sielai, iki pareikalavimo
6
Universitas Vilnensis
MEDIKŲ ŽINIAI Šių metų gegužės pradžioje Lietuvoje viešėję svečiai iš JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos Dalė Lukas ir Graig Locatis padovanojo VU bibliotekai kompiuterinę įran gą su programomis, galinčio mis skaityti MEDLINE duomenų bazę, kurioje saugo ma naujausia bibliografinė in formacija medicinos srityje (nuo 1983 m. iki 1992 balan džio mėn.), įrašyta į kompakti nius diskus - CD ROM. Tai pati pigiausia technologija, įgalinanti atlikti paiešką pa kankamai didelėse duomenų bazėse be tiesioginio prisijun gimo prie kompiuterinių tin klų. Lanksti ir lengvai įsisavinama sistema leidžia greitai ir tiksliai surasti infor maciją dominančia tema, per rašyti ją į disketę. Kviečiame medikus pasinau doti naujomis paslaugomis, kurias teikia VU bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyrius (tel. 61 63 88).
Rima Klusovskienė
BENDRABUČIUO SE GYVENANČIŲ DĖMESIUI Vilniaus miesto Sanitarinė Epidemiologinė stotis rugpjū čio mėnesį apžiūrėjo VU ben drabučius ir pareiškė nemažai pastabų. Labai prašome visus bendrabučio gyventojus sut varkyti savo sanitarinius maz gus iki rugsėjo mėn. 21 dienos. Tie bendrabučio gyvento jai, kuriems bus pakartotinai pareikšta pastaba dėl sanitari nių mazgų būklės, praras teisę gyventi bendrabutyje bei bus priversti sumokėti baudą, ku rią iki šiol mokėdavo bendra bučių administracija. Direktoriaus padėjėjas bendrabučių ir butų reikalams A. VIGELIS
Administratorius A. VEDRICKAS
VU studentų atstovybės se kretorius G. KERUŠAUSKAS
Gerbiamieji,
po daugelio metų Vil niaus universitete Teisės fakultete yra atgaivinamas ka nonų teisės dėstymas. Be įvadinių klausimų bus nagrinėjama visa kanonų teisės sistema, kaip antai vadi namieji de normis generalibus kanonai, Dievo tautos teisės ir pareigos mokymo ir šventinimo teisinis regulia vimas, civilinė teisė, taip pat Bažnyčios baudžiamoji ir proceso teisė. Kursas neabejotinai naudingas teisinin kams, istorikams ir kitiems humanitarams, taip pat kiek vienam žinių siekiančiam inteligentui. Dėsto prof. dr. Pr. Vaičekonis (g. 1928), pokario metais baigęs kunigų seminariją, po to kurį laiką dirbęs įvairiose Lietuvos parapijose. 1968 m. jis išvyko studijuo ti į Romą ir ten apgynė daktaratą. Šiuo metų prof. dr. Pr. Vaičekonis - Kauno Kunigų Seminarijos ordinarinis profesorius. Paskaitos vyksta Teisės fakultete (Saulėtekio 9,1-as korpusas), 304 auditorijoje kiekvieną antradienį nuo 15 vai. Lietuvos Studentų Teisininkų Sąjunga Studentų Mokslinė Draugija
1992.09.23
Apie pamestus pažymėjimus Skelbimai apie pame stus studentų pažymi mus nebus spausdinami "Universitas Vilnensis" laikraštyje. 1992 m. birže lio 11d. Senato nutarimu studentas, pametęs stu dento liudijimą ar studijų knygelę ir, norėdamas gauti dublikatą, moka 200 rub. baudą į Universiteto kasą ir pateikia kasos čekį Studijų skyriui kartu su pareiškimu.
"U. V." inform.
- Ar bus įvestas kredito mo kestis? - Estijoje įvestas krediti proc. Taigi, turintys 9,10 balų nis mokestis pasiteisina. Mes gaus 1650 rub., o -7, 8, 9, 10 dar šio klausimo nesvarstėm. (ne mažiau 75 proc. galimų -Ar bus kompensuojami bi balų) -1280 rub. Socialines sti lietai studentams (ne vilnie pendijas galime mokėti tik čiams), atvykstantiety septyniasdešimčiai procentų autobusu? Kokia kompensavi studentų. Našlaičiai, likę be mo tvarka? tėvų globos, studentai iš dau - Taip, bus. Apmokėsime giavaikių ir mažai aprūpintų tik vieną kelionę per mėnesį. šeimų, I-II grupės invalidai, Yra Vyriausybės nutarimas, studentų šeimos, turinčios bet mes negauname papildo vaikų, gaus 1080 rub. Pažan mų lėšų. Beje, nuo spalio 1 giems studentams, negaunan dienos žadama perpus suma tiems stipendijos, taip pat žinti autobusų bilietų kainas. pirmakursiams bus mokama - Ačiū už pokalbį. pašalpa 530 rub.
STIPENDIJAS DAR GAUSIME Pas VU Finansų direkto rių A. Skripėtą užsukau neat sitiktinai. Finansinė prob lema šiandien opi visiems. Kainos auga, o studentų kiše nėse vėjai švilpauja... - Gerbiamas direktoriau, kada bus mokamos stipendijos ir kokia tvarka? - Stipendijos bus moka mos rugsėjo 25 dieną. Mokos fondas stipendijoms skiria mas pagal minimalų gyveni mo lygį, kuris padidėjo 22,1 proc. Nuo rugpjūčio 1 dienos stipendijas padidinome 24
Sunki ekonominė padėtis Respublikoje vis skaudžiau atsiliepia ir taip jau plonai studento kišenei ir ne ką dau giau prikimštam jo pilvui. Tad su VU ūkio direktoriumi A. Kundrotu pirmiausia ir rū pėjo pasikalbėti apie maistą ir pastogę. - Universiteto valgyklas aptarnavo trys susivienijimai: centrinius rūmus "Narutis", Saulėtekį, Medicinos bei Gamtos fakultetus "Studen tai", ir Filosofijos fakultetą "Aušrinė". Kylant kainoms, mažiau studentų valgo valgy klose. Be to, mes iš šių susivie nijimų neimam nuomos mokesčių, apmokam elek
Viktorija Jakubauskaitė
APIE MAISTĄ IR PASTOGĘ tros, šildymo išlaidas, tačiau maitinimas vis tiek yra nuo stolingas. Liepos mėnesį subankru tavo "Aušrinė". Sunkiai ver čiasi ir kiti susivienijimai. Taigi, reikia ieškoti kitų kelių, kaip pamaitinti studentus. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. val gyklą, esančią bendrabutyje Čiurlionio 25A, bei bufetą Chemijos fakultete perdavė me UAB "Taurakalnis". Ši UAB iš Universiteto negauna ir negaus finansinės paramos, kurią anksčiau gaudavo "Auš rinė". Matyt, panašiai reorganizuosim ir kitas studentų
maitinimo įstaigas. Stengsi mės, kad neatsitiktų taip, jog studentai neturės kur maitin tis. - Pakilo mokestis už ben drabutį. Arjis atitinka faktines ūkines išlaidas? -Bendrabučių išlaikymui yra skirtas biudžetinis finan savimas, tačiau jo nepakanka. Visų aukštųjų mokyklų Rek torių konferencijoje buvoTuspręsta, kad studentai apmokės 50 proc. bendrabu čio faktinių ūkinių išlaidų. Birželio mėnesį Senato Nukelta į 7 psL
Universitas Vilnensis
1992.09.23
Jeronimas KUDABA Šių metų birželio 22 d. mi rė profesorius Jeronimas Ku daba, mūsų Alma Mater tyriausias chemikas, įžymus pedagogas, visą gyvenimą pa skyręs jaunimo auklėjimui, chemikų ruošimui, kultūros ir mokslo kėlimui.
Sunkus ir sudėtingas buvo profesoriaus kelias į mokslą. Gimė 1909 m. spalio 1 d. Sankt Peterburge, ten baigė dvi lie tuviškos pradinės mokyklos ^klases. 1918 m. su tėvais per sikėlė į Tiumenės sritį, o į tėvų gimtąjį Tverečiaus valsčių Švenčionių apskrityje sugrįžo 1923 m. Po metų, įstojo į Vil niaus Vytauto Didžiojo lietu vių gimnaziją, kurią baigė 1931 m. Tik neeiliniai gabu mai ir didelis stropumas bei darbštumas, troškimas moky tis leido jam įveikti visus sun kumus kelyje į mokslą. Jau tais pačiais metais J. Kudaba įstoja mokytis į Vilniaus Ste pono Batoro Universiteto Ma tematikos-Gamtos fakulteto chemijos skyrių ir jį baigia 1937 m. 1937 m. spalio 1 d. paskiriamas dirbti neorgani nės chemijos katedroje jaune sniuoju asistentu. Tačiau šiose pareigose lenkiškame Universitete gerb. Profesoriui teko dirbti vos 2 metus. Grąži nus Lietuvai Vilnių ir jo kra što dalį, J. Kudaba kurį laiką saugo fakulteto turtą, kurį jis «au perduoda iš Kauno atusiai į Vilnių Vytauto Di džiojo Universiteto vadovybei. Nuo 1940 m. rugsėjo 1 d., jau įvedus Universitete sovietinę tvarką, J. Kudaba vėl paski riamas jaunesniuoju asisten tu, tik šį kartą Technikinės chemijos katedroje, su kuria
gerb. Profesorius nesiskyrė visą likusį gyvenimą. Čia jis dirbo asistentu, vyr. dėstyto ju, docentu, katedros vedėju, fakulteto dekanu, profesoriu mi. Nepriklausomai nuo to, kokias pareigas užimdavo gerb. Profesorius, jis visada buvo paprastas, darbštus, taktiškas, mylėjo savo profesi ją, buvo kruopštus, tvarkin gas ir didelis eruditas cheminės technologijos srity je. Gerb. Profesorius taip pat vaisingai dirbo ir mokslo ti riamąjį darbą. 1939-44 m. dirbo odų technologijos, o 1947-57 m. - durpių perdirbi mo srityje. 1955 m. apgynė chemijos kandidato disertaci ją tema "Baltosios Vokės dur pių sausos distiliacijos ir jos produktų tyrimas". Nuo 1958 m. susidomėjo baltymų che miniu modifikavimu. Šia te ma jam vadovaujant apgintos kelios kandidatinėš disertaci jos. Jis paskelbė per 100 mok slinių straipsnių, yra parašęs keletą populiarių brošiūrų chemijos klausimu, yra 4 mo kymo priemonių ir 2 leidinių apie chemijos istoriją Lietu voje bendraautorius. Iš lenkų kalbos yra išvertęs neorgani nės chemijos vadovėlį viduri nėms mokykloms. Pokario metais Gerb. Pro fesorius yra nuveikęs didelį organizacinį darbą Vilniaus universitete: 22 metus buvo katedros vedėju, 4 - dekanu. Tik jo pastangų dėka 19631969 m. VU Chemijos fakulte te buvo ruošiami taip reikalingi besikuriančiai Lie tuvos pramonei chemikai-technologai, jis organizavo KPI filialo vakarinį fakultetą ir dirbo jo dekanu. Turėjo ne mažai ir visuomeninių įsipa reigojimų. Prof. Jeronimo Kudabos meilė savo profesijai, didelis darbštumas mokslinė erudi cija, pedagoginis meistrišku mas ir paprastumas bendraujant su kolegomis bei studentais ilgam išliks mūsų atmintyje ir bus šviesiu pavyz džiu mūsų darbe. doc. L. RADŽIŪNAS
7
Povilas BERNATAVIČIUS Eidamas 61-uosius me tus, liepos 23 dieną mirė Filo sofijos fakulteto politologijos katedros docentas Povilas Bernatavičius.
Gimęs 1932 m. sausio 22 d. pilsudskinės Lenkijos oku puotoje Švenčionių apskrity je, Kulniškės kaime, jis nuo vaikystės iki gyvenimo pabai gos išsaugojo daugeliui to krašto lietuvių būdingą bruo žą - priešintis okupantui ir išlaikyti prigimtinę tautinę savastį galima ne vien atvira kova, bet ir ramiu sąžiningu darbu mokslo bei kultūros ba ruose, išliekant doru žmogu mi ir ištikimu savo krašto sūnumi. Jau sovietiniais metais baigęs Švenčionių vidurinę
mokyklą, 1951 m. P. Bernata vičius pradėjo studijuoti isto riją mūsų Universitete Istorijos-Filologijos fakulte te. Mokydamasis trečiame kurse ir, norėdamas kiek pri sidurti lėšų gyvenimui (tėvai teturėjo 3 ha žemės), jis pra dėjo dirbti laborantu anuo metinėje TSKP istorijos katedroje. Baigęs studijas, čia ir liko dirbti asistentu. Vėliau studijavo Leningrado univer sitete aspirantūroje. Apgynė disertaciją apie lietuviškosios 16-tos divizijos dalyvavimą kovoje prieš hitlerininkus. Tapo docentu, skaitė studen tams paskaitas ir speckursus, dirbo visuomeninėse organi zacijose, "Žinijos" draugijoje, vedė televizijos laidas studen tams neakivaizdininkams. Pastaraisiais metais, įsikūrus Politologijos katedrai, negai lėdamas jėgų ir tarsi norėda mas įveikti progresuojančią nepagydomą ligą, kruopščiai ruošė ir tobulino šios naujos disciplinos paskaitas. Mirė praėjus keletui mėnesių po mažai vilčių teikusios sunkios operacijos ... Jį priglaudė ku klios gimtojo krašto kapinai tės. Katedros bendradarbiai
APIE MAISTĄ IR PASTOGĘ Atkelia iš 6 psl. posėdyje buvo patvirtintas mokestis studentams už gyveni mą bendrabutyje 130-150 rub. per mėnesį. Tačiau per tuos tris mėnesius elektros energija pabrango 7 kartus, dujos-1,5 karto, šiukšlių išvežimas - 3 kartus. Todėl dabar tas mokestis - tai tik avansas už gyvenimą bendrabutyje už 6 mėnesius. Kovo mėnesį studentai turės sumokėti skirtumą tarp avanso ir 50 proc. fak tinių ūkinių išlaidų pusei metų. Mes paskaičiavom, kad, jei rugsėjo mėnesį visko bus sunau dojama tiek, kiek anksčiau, tai viena vieta studentui kainuos 350-400 rub. Beje, į šią sumą dar neįskaičiuotos išlaidos už patalynės skalbimą bei apšildymą, nes dujos pabrango nuo rug sėjo 1 d. Kainos gana nemažos, tačiau didžiausia išlaidų dalis priklausys nuo pačių studentų. Išlaidas už elektros energiją, vandenį, remontą studentai gali sumažinti iki minimumo. Jie patys turėtų siekti, kad bendrabučiuose būtų daugiau tvarkos. Studentai galėtų organizuoti aukštuose budėjimą. Tada, ma nau, situacija pasikeistų. - Pranašaujama, kad šiemet žiema kaip niekad bus šalta. Ar nesušalsime? - Deja, tai priklauso ne nuo Universiteto. Mes neturim savo katilinės, naudojamės iš miesto tiekiama energija, todėl pro gnozuoti negaliu. - Ačiū už pokalbį. Jūratė SKĖRYTĖ
8
Universitas Vilnensis
VU MOTERS STUDIJŲ CENTRAS SKELBIA PIRMUOSIUS KURSUS: Atsiskaitymo forma įskaita. - rudens semestras (I semestras): "Moteris ir kultūra" ketvirtadieniais,\ nuo spalio 15 d. Pradžia 17 vai. (audi torija bus paskelbta). "Moteris literatūroje, mene, muzikoje, psi choanalizėje ir daugiau" - sudėtinis kursas. Skaitys įvairūs dėstyto jai. - rudens-žiemos se mestrai (2 semestrai) Mamytės netekties valan dą nuoširdžiai užjaučiame Mokslo skyriaus vedėją Ma riją SNIEČKUTĘ. Bendradarbiai Teisės fakulteto darbuo tojai reiškia nuoširdžią užuo jautą docentui Antanui MARCIJONUI mylimai mo tinai mirus.
"Moters koncepsija Vakarų kultūroje" Dėstytoja - K. Gruo dytė Pradžia - 17 vai. an tradieniais, nuo spalio 6 d., Moters studijų cen tre.
Kviečiame užsirašyti: Moters studijų centras CR 39 kambarys trečiadieniais ir ketvir tadieniais nuo 15 iki 17 vai. tel 61 45 72
1992.09.23
KVIEČIA UNIVERSITETO TEATRAS Baigėsi karšta vasara. Uni versiteto kiemeliai atgijo nuo jaunatviško studentų šurmu lio. Ir ne tik... Rugsėjo mėnesį Universiteto teatras kieme liuose ruošiasi suvaidinti tra gišką bufonadą Vijono kūrinių motyvais "Juokis, Fransua" (rež. M. Misiūnaitė). Šį spektaklį teatras pla nuoja parodyti spalio 12-25 d. Prancūzijoje, Paryžiuje, Sorbonos Universiteto Garbės kieme. Turėsime svečių ir mes. Į Lietuvą atvyksta žymi anglų režisierė Andrea Brooks. Ji Universiteto teatre nuo rugsė jo 8 d. iki spalio 6 d. ves užsiė mimus (vaidybos ir judesio trenažus). Andrea Brooks gimusi 1960 m., Londone baigė Dra mos Teatro Centro studiją. Ji dėsto svetimą kalbą ir akto
riaus meistriškumą Aktoriaus Centre Londone. Ji ne tik dir ba pedagoginį darbą, bet ir vai dina, režisuoja. A. Brooks repertuare Šeridanas "Intrigų mokykla", (Verona, 1988 m.), V. Šekspyras "Makbetas" (Londonas, Dramos Centras, 1988 m.), Orvelas "Gyvulių ūkis" (Milanas, 1987 m.). P.S. Lapkričio 10 d. 18 vai. Teatro salėje (Universiteto CR, III a.) į Dramos studiją bus priimami tik vyrai. Kvie čiame. Rež. Nijolė KURKLIETYTĖ
Susipažinkime: Lietuvos studentų ekonomistų ir menedžerių draugija (LSEMD). CURRICULUM VITAE LSEMD buvo įkurta 1991 metų rugsėjo 16 d. Tai nepoli tinė, nesiekianti pelno, nepri klausoma, studentų valdoma, narių tobulumo siekianti or ganizacija. Pagrindinis jos tik slas - ugdyti rytdienos lyderius, turinčius valdymo žinias ir įgūdžius, tarptautinę patirtį ir ryšius. Šio tikslo LSEMD siekia rengdama ir vykdydama savo programas ir projektus, taikomus studen tams, firmoms, universitetui ir t.t. LSEMD veikia VU ir VDU. LSEMD nariais laiko mi aktyviai organizacijos nau dai veikiantys studentai. Organizacija siekia efektyvios veiklos, o ne masiškumo.
TŪKSTANČIAI PROGŲ IR AIESEC PROGRAMOS
1993 m. kovo mėnesį LSEMD bus priimta į tarptau tinę studentų ekonomistų ir menedžerių asociaciją AIEPrekybos ekonomikos ka SEC, šiuo metų apimančią 74 tedros darbuotojai nuoširdž valstybes, 725 universitetus ir iai užjaučia docentę Juliją vienijančią daugiau kaip NARKŪNIENĘ dėl staigios 55000 narių. Ką tai reiškia da vyro netekties. bartiniam vadybos studentui? Būdamas AIESEC nariu, jis Tarptautinių santykių in turi daugiau kaip 55000 vien stituto darbuotojai nuoširdž minčių draugų visame pasau iai užjaučia vyresniąją lyje. Būsimam vadovui tai jau laborantę Ramunę VOSYšiokie tokie kontaktai. AIESEC yra labiausiai LIENĘ tėveliui mirus. žinoma kaip tarptautinės stu Medicinos fakulteto hi dentų pasikeitimo programos gienos katedros darbuotojai ITEP organizatorė ir vykdyto ja. Programos procedūra pa nuoširdžiai užjaučia docentą prasta: konkrečios šalies Šarūną KUČINGĮ dėl tėvelio AIESEC suranda darbą užsie mirties. nio studentui savo šalies fir moje. Ir tada turi teisę išsiųsti savo atstovą stažuotis į užsie Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius. Telefonas: 611687, VU CR 53 kab. Tiražas 3000 egz. 1 spaudos lankas. nio firmą nuo 6 savaičių iki 1,5 metų. Taip per metus pasauly SL 321. Užs. Nr. 5’^/7, Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spau je tokią galimybę turi virš 5000 studentų. Ką toks pasiūlymas stuvė. reiškia Lietuvos studentui? Stažuotė jam suteiks ne tik Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
teorinių žinių, kurių jis nesu-^ spėjo įsisavinti EF, bet ir prak tinius įgūdžius rinkos sąlygomis, ko Lietuvoje dar bent kelis metus jis nesugebės gauti. Po stažuotės atsiras tūk stančiai galimybių ateičiai. Ši programa Lietuvoje realiai pradės veikti nuo kovo mėn. ««* Mes džiaugiamės, kad net 12 žmonių bus pasiųsti prakti kuotis į Šiaurės Vokietiją jau rugsėjo mėnesį. Taip pat sma gu, kad spalio-lapkričio mė nesiais pasikeisime dele gacijomis su Kopenhagos uni versitetu, sulauksime dar vie nos grupės svečių iš viso pasaulio. Tačiau bus dar dide snis džiaugsmas, jei EF stu dentai, ypač pirmakursiai ir antrakursiai, papildys mūsų gretas. Abejojančius galiu pa skatinti, mat ITEP programo je galės dalyvauti tik "užgrūdinti" žmonės, nemažai nuveikę mūsų organizaciją labui. Susidomėję gali kreq£ tis adresu VU, Saulėtekio ai. 9 I korp, 606 kab., tel. 76 89 69. Ugnius STRAUKA LSEMD prezidentas