hinc itur ad astra Rugsėjo
universitas
vilnensis
23 Trečiadienis
1992 m.
KAINA 1 RUB.
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 7(1513)
Su naujaisiais mokslo metais! Brangūs kolegos, stu dentai ir profesoriai, mie li svečiai! Kaip daugelį kartų iki šiol, kaip prieš dešimtme čius ir šimtmečius, šian dien Didysis Universiteto kiemas ir visi jo mūrai liu dija dar vieną Pradžią, amžiną atsinaujinimą, Jnūsų amžinos kelionės į šviesą ir Tiesą naują tar psnį, įrašomą į Universi teto ir Lietuvos istoriją trumpa, bet savita data 1992 metų rugsėjo pirmą ja. Ir visi čia susirinkę - ir atidavę Universitetui visą gyvenimą, ir tik šiandien įšventinti į jo piliečius jau esame Istorijos daly viai. Vilniaus Universite to ir Lietuvos istorijos. Ir tos istorijos, kurios laiką skaičiuoja žvaigždės, pa kibusios virš senosios Martyno Počobuto ob servatorijos. "Hinc itur ad astra" - iš čia kylama į žvaigždes. Prieš laiką ir amžinybę -^kas esame: tik aktoriai trumpoje asmeninės isto rijos pjesėje ar kokio di desnio, reikšmingesnio vyksmo dalyviai?
Laikas nusineša, ir lai traukę amžinybėn, mūsų kolegos: Alė Purtulytė, kas atneša. Ir kaip pago Elena Čeidienė, Juozas nys, ir kaip krikščionys, ir Pikčilingis, Povilas Vit kaip Universiteto žmo kauskas, Kazimieras Ka- nės, šviesos misionieriai, baila, Stasė Tubelienė, ankstyvą rudenį skaičiuo Tadas Žemaitis, Juozas jam derlių ir sėjam naują Šukys, Martynas Vaiciu- sėklą. Praėję metai mums at kas, Antanas Janušau nešė daug vaisių: mūsų skas, Mindaugas Maknys, visų pastangomis senasis Universitetas - kaip ąž uolas, giliai įleidęs šaknis į Lietuvos žemę, į šim tmečiais kauptą Europos mokslo ir kultūros terpę, atgijo naujais žiedais, Rektoriaus prof R. Pavilionio naujomis šakomis, ir vėl kalba Naujųjų Akademinių atpažintas tarp žymiųjų Europos universitetų, ta Metų pradžios proga po matomas toli už Lietu vos ribų. vedame? Ar išsiplečia Zita Gerdaitytė, Povilas Nauji fakultetai, kate Jonas šitie mūrai nuo mūsų Bernatavičius, dros, centrai, institutai, minčių gausos ir dvasios Averka, Jeronimas Ku pradėta įgyvendinti nau platybės, ar tik susiglau daba. Ir negaliu čia nepa ja studijų tvarka, mūsų profesoriaus džia iš nejaukumo, kad minėti mokslininkų aukšti tar ne tie čia vaikšto ir kalba, Algirdo Greimo, nors ptautiniai įvertinimai, ligi ir moko, ir mokosi, o jų formaliai ir nebuvusio šiol nematytas studentų mintys nepakyla aukščiau mūsų šeimos nariu, bet ir profesorių srautas į Va žemiausios palangės ir visą savo išmintį ir sielą karų mokyklas, pagaliau neįsilieja į amžiną, šį kie atidavusio Universitetui, vis labiau atgimstanti mą ir visą Universitetą visą Lietuvos dvasios at Universiteto dvasia - visa nuo amžių gaubusį min gimimą siejusį su Vil tai liudija Universiteto čių ir dvasingumo aidą? niaus Universitetu. gyvastį, jo nuostabų ge Šventoje mūsų kelio Pagerbkime šių žmo bėjimą nuolat atgimti, nėje į Šviesą ir Tiesą per nių atminimą susikaupi turtinti Lietuvą ir pasau praėjusius metus Univer mo minute. lio kultūrą. siteto šeimą paliko, pasi
Kurlink mūsų kelionė - ar tik link artimiausios, lengviausiai pasiekiamos stotelės, ar kur kas toliau - per sunkumus ir išmėgi nimus, per pagundas ir neviltis, per purvą ir ne tektis, - į žvaigždes, į Šviesą, į Ateitį ? Ar tik einame, ar ir
HINC ITUR AD ASTRA
Nukelta į 2 psL