Universitas Vilnensis, 2007 m. rugsėjo mėn. Nr. 7 (1681)

lAIKRAŠ&ŲSKAmtKIA

hirtc itur ad astra

universitas

-V -1579-

->•

vilnensis 2007 m. rugsėjo mėn.

Nr. 7 (1681)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje VU rektoriumi perrinktas akad.

Benediktas Juodka

http://www.vilnensis.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Naujais mokslo metais linkėta kilti į žvaigždes

Skaitykite p. 3

VU siekia tapti nacionaliniu universitetu Skaitykite p. 4

HIC atvėrė duris lankytojams Skaitykite p. 5

Himno dar teks palaukti

V. Naujiko nuotr.

Skaitykite p. 7

Užsieniečiai vasarą „kremta“ lietuvių kalbos gramatiką Skaitykite p. 10

Rugsėjo 3 d. Vil­

versiteto rūmuose rasti tiesos, žino­

studentų eisena. Studentai praei­

se. Gamtos mokslų fakulteto stu­

jimo ir vilties bei prasmingų naujų­

vius su Universitetu supažindino

niaus universiteto

jų mokslo metų. Studentams deka­ nė linkėjo siekti to tikslo, kurio ve­

šmaikščiais užrašais: „We were

dentai eisenoje nešėsi žuvų, avių, ryklių, gėlių simbolius, grojo tarš­ kynėmis. Matematikai tradiciškai

dini jie ir atėjo į VU: „Teišsipildo

(TSPMI), „Jei gyvenimas bus blo­ gas, tau padės politologas“ (TSPMl), „Ateini žmogus. Išeini - istori­ kas“ (IF), „Biochemikas žmogus.

Valgo draugą ir kitus“, „East or west, MIF is the best“, „Myliu tėtį, myliu mamą, o labiausiai - deka­ ną“ (MIF), „Atėjom. Pamatėm. Nu­ statėm." (MF), „Aš nebegeriu rici­ nos, graužiu mokslus medicinos“, „Dar ateis diena, kai aš užkalsiu Bilą Geitsą“. Komunikacijos fakul­ teto studentai, užsidėję naujame­ tines kepuraites, visiems linkėjo gerų naujųjų metų. Žinoma, moks­

akademinė ben­ druomenė šventė 428-ųjų akademinių

studijų metų pradžių.

Viktoras DENISENKO

Ar mūsų dienų Riteris Pinigas išgelbės aukštojo mokslo Damą Skaitykite p. 13

VU vėliavų kėlė Medici­ nos fakultetas Vilniaus universiteto vėliavą šie­

žodžiai, iškalti ant VU Observatori­

jos sienų: „Hinc itur ad astra“ - „Iš čia kylama į žvaigždes". „Tegul dirba VU nors šimtas No­ belio laureatų, jie nejkrės jums pro­ to, jeigu jūs patys to nenorėsite“, kalbėjo rektorius akad. B. Juodka

ir ragino Universiteto administra­ ciją neužmiršti, kad dievai VU yra studentai.

Eisenoje - šmaikštūs užrašai ir gera nuotaika

met pakėlė Medicinos fakulteto de­ kanė prof. Zita Aušrelė Kučinskie-

Iš Savivaldybės aikštės Gedimi­ no prospektu, Šventaragio, Pilies

nė. Dekanė, kurios vadovaujamas

ir Šv. Jono gatvėmis Universiteto

fakultetas šiemet švenčia 226-ių

Centrinių rūmų link triukšmingai žygiavo tradicinė VU dėstytojų ir

metų sukaktį, linkėjo senuose Uni­

elected to lead, NOT to read“

lo. Chemikai buvo pasipuošę gel­

tonomis karūnomis - matyt, sim­ bolizuojančiomis sproginėjimus, chemines reakcijas laboratorijo­

žygiavo su katinu, o kai kurios ma­

tematikės buvo ir pačios ant veido nusipiešusios ūsus. Įspūdingai at­ rodė Medicinos fakulteto studentų nešama širdis, iš šonų papuošta už­ rašais „mes“, „jus“. Jaunieji medi­ kai myli jus... Fizikai praeiviams mojavo galybe FIDI vėliavų, su sa­ vimi rideno ratą „Panelės, stokit į fiziką“ (Fizikos fakultete vyrauja vy­

riška draugija) ir palaidines buvo

pasipuošę užrašais „Fizika“. Eko­ nomikos fakulteto studentai žadėjo „imti bankus ir „Finastą“ ir rideno „eko eurą“. Tarptautinio verslo mo­ kyklos auklėtiniai buvo persirengę

ir islamiečiais, ir meksikiečiais.

Nukelta j p. 16

tiniversitas

2

2007 m. rugsėjis

vilnensis

wkronika__________________

Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų reitinguose Vilniaus universitetas - lyderis Žurnalas „Veidas" kartu su partneriais - Demokratinės politikos instituto ekspertais bei skambučių centro „Fonitel“ sociologais - pirmą kartą atliko ir paskelbė nepriklausomą išsamų universitetų darbo vertinimą. Žurnale pateiktame Lietuvos aukštųjų universitetinių

mokyklų reitinge tarp 14 šalies aukštųjų universitetinių mokyklų Vilniaus universitetas užima pirmą vietą, surinkęs 92,27 balus (maksimalus balų skaičius - 100). Antrąją vietą užimantis Kauno technologijos universitetas surinko 65,73 balus.

Aukščiausiais balais įvertinta Vilniaus universiteto vykdoma mokslo veikla, veikla na­ cionaliniu mastu, specialybių ir studijų pakopų asortimentas, akademinio personalo kva­ lifikacija, studijų sąlygos. Kaip rašo savaitraštis „Veidas“, pirmaujančios Vilniaus univer­ siteto pozicijos įvairiuose reitinguose nestebina - pirmiausia, tai seniausias Rytų Europo­ je universitetas, išugdęs daugybę jį garsinančių mokslo ir verslo žmonių, antra, tai klasikinis universitetas, turintis visus, išskyrus, menų, fakultetus. Šaltinis: http://www.veidas.lt

Indijos užsienio reikalų ministerijos dovana Orientalistikos centrui Indijos ambasadorius Lietuvai Anilas Wadhwa, baigdamas savo kadenciją, liepos mėn. įteikė Vilniaus universitetui Indijos užsienio reikalų ministerijos beveik 8 tūkstan­ čių dolerių vertės čekį, skirtą pirmojo Baltijos šalyse hindi kalbos vadovė­ lio ir žodyno, kurį parengė Orienta­ listikos centro dėstytoja Rasa Randžan, leidybai.

Per ambasadoriaus Anilo Wadhwos ketverių metų kadenciją Indijos ambasada ypač daug prisidėjo prie indologijos studijų ir mokslo tyrimų plėtojimo Vilniaus universiteto Orienta­ listikos centre. 2007 m. vasario 21 d., gavus Indijos Vyriausybės paramą VU Orientalistikos centre buvo atidarytas Hindi kalbos kabinetas.

Kabinete įrengta šiuolaikinė vaizdo ir garso įran­ ga, leidžianti taikyti efektyvius kalbų mokyo me­ todus. Dabar jame mokosi ne tik VU Orientalis­ tikos centro indologai, studijuojantys pagal ba­ kalauro programą, bet ir vakarinės Rytų kalbų mokyklos klausytojai, kurie čia mokosi virš dešimties Azijos kalbų, tarp jų hindi ir sanskrito.

Praėjusiais metais Indijos ambasados ir VU Orientalistikos centro pastangomis Vilniuje vy­

Už paramą Universitetui mecenato vardas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Strateginio planavimo komiteto narys Virginijus Adutavičius gali oficialiai vadintis Vilniaus universiteto mecena­ tu. VU mecenato vardas verslininkui buvo suteiktas Šv. Jonų bažnyčioje birželio 29 dieną, iškilmingos Vilniaus universiteto studijų metų pabaigos šventės „Finis semestri“ metu.

Laura GINTALAITĖ Įmonės „Veritas ana“ direktorius V. Adu­ tavičius parėmė VU biblioteką įsigyjant kompiuterių, nuolat skiria keturias stipen­ dijas po 500 litų keturiems VU studentams - dviem Teisės fakulteto studentams ir po vieną stipendiją Filologijos ir Chemijos fa­ kultetų studentams. V. Adutavičiaus para­ ma VU siekia 150 tūkst. litų.

V. Adutavičius labdaringoje veikloje aktyviai dalyvauja nuo 2004 metų. Jis remia ne tik VU, bet ir invalidų sporto draugiją, vaikų globos namus, vaikų vasaros stovyklas, Policijos jau­ nimo klubą, Šilutės rajono biblioteką, mokyto­ jų dienos proga piniginėmis premijomis yra apdovanojęs Švenčionių ir Ukmergės rajonų

ko II tarptautinė Vidurio ir Rytų Europos indologų konferencija, joje dalyvavo keturiolikos uni­ versitetų, kuriuose vykdomos indologijos studi­ jos, atstovai iš dešimties valstybių. Vilniaus uni­ versitete indologijos studijų programa, pradėta 2000 metais, yra viena jauniausių regione, to­ dėl labai svarbu dalytis patirtimi apie perspek­ tyvias indologijos studijų kryptis, studijų progra­ mų atnaujinimą ir internacionalizavimą, žinių apie Indiją sklaidą visuomenėje. Konferencijo­ je buvo sukurtas Vidurio ir Rytų Europos indologų aljansas, kurio tikslai - internacionalizuoti regiono indologijos programas, sutelkti pastan­ gas žmogiškųjų resursų gausinimui ir moksli­ nių tyrimų infrastruktūros gerinimui.

Per ketverius metus Indijos ambasada centro bibliotekai padovanojo virš 500 ver­ tingų knygų anglų, hindi ir sanskrito kalbo­ mis, rėmė mokslininkų stažuotes ir dalyva­ vimą konferencijose, kiekvienais metais in­ dologijos studentams skiriamos stipendijos mokytis hindi kalbos Centriniame hindi kal­ bos institute Agroje. Plėtodamas tarpuniversitetinius ryšius 2006 m. Vilniaus universite­ tas pasirašė tarpuniversitetinę bendradar­ biavimo sutarj studijų ir mokslo srityse su Jawaharlalo Nehru universitetu (Nju Delis).

mokytojus bei M. Rostropovičiaus fondo veik-

V. Adutavičiaus rankose - VU mecenato diplomas. V. Naujiko nuotr. loję dalyvaujančius mokytojus.

Mecenatų vardus Universitetas yra sutei­ kęs įmonių grupės „Arvi“ valdybos pirmi­ ninkui Vidmantui Kučinskui, koncerno SBA prezidentui Arūnui Martinkevičiui, bendro­ vės „Vakarų medienos grupė" valdybos pir­ mininkui Sigitui Paulauskui, SEB Vilniaus banko prezidentui Juliui Niedvarui, dien­ raščio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriui Ged­ vydui Vainauskui.

VU mokslininkai parsivežė Belgijos krištolcj ir apdovanojimo raštg Rugpjūčio 6-11 dienomis Belgijoje (Lježe) vyko aštuntoji tarptautinė konferencija „Kompiuterinio prog­ nozavimo sistemos“ (Computing Anticipatory Systems). Joje dalyva­ vo arti 200 specialistų iš 50 šalių: Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzi­ jos, Vokietijos, Olandijos, Švedijos, net Japonijos, Australijos ir Naujo­ sios Zelandijos.

Iš šios konferencijos VU gamtininkai doc.

Dobilas Jonas Kirvelis ir Kastytis Beitas parsi­ vežė Belgijos krištolą ir apdovanojimo raštą.

Geriausio pranešimo apdovanojimą pelnė jų bendras darbas „Informacinė uždarojo-ciklinio kodavimo-dekodavimo valdymo koncep­ cija, kaip gyvųjų ir organizuotų sistemų funkci­ nės organizacijos pagrindas“. Pranešimas ge­

riausiu buvo pripažintas 7-ajame simpoziume „Biologinės ir medicininės sistemos, genetiniai, evoliuciniai, ekologiniai, aplinkos modeliai“. „Darbe pateikėme pagrindinę uždarojociklinio kodavimo-dekodavimo koncepci­ ją, kuri yra viso gyvojo pasaulio (ne tik bio­ loginio, bet ir sociologinio bei humanitari­ nio) ir sudėtingų techniškai organizuotų (pvz., robotų) sistemų veiklos principinė pa­ radigma", - pasakojo D. J. Kirvelis. Anot* docento, remiantis šia paradigma nesun­ kiai suprantama, kad gyvybė yra natūraliai (gamtos) biologinės evoliucijos procese susiformavusi technologija. Ją lemia gene­ tinis uždarojo kodavimo-dekodavimo prin­ cipas, o socialinė evoliucija, žmogaus su­ kurtos ir kuriamos technologijos yra nervų sistemos, kaip informacijos gamybos (kū­ rybos) organo, veiklos pasekmė.

Parengė Liudmila KATIŠOVA

OC inform.

Filologijos fakulteto profesorei Turkų kalbos centrui - 10 metų - premija už vadovėlį Dainora ZALECKYTĖ, Turkų kalbos centras birželį paminėjo veiklos dešimtmetį.

Birželio 21 dieną Švietimo ir mokslo

FilF lietuvių filologijos ir užsienio (turkų) kalbos II k. studentė

ministerijoje įteiktos premijos 26 aukštojo mokslo vadovėlių auto­ riams, kurie buvo įvertinti už vado­ vėlių originalumą, teikiamų žinių kokybę, platų pritaikomumą, puikią dėstymo metodiką, sistemiškumą, pateikimo formą bei kitas savybes.

Tarp apdovanotųjų - ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros profesorė habil. dr. Regina Koženiauskienė.

Jai skirta pirmoji premija (12 tūkst. litų) už vadovėlį „Juridinė retorika“.

Pirmąja premija apdovanoti vadovėliai išsi­ skyrė ne tik originalumu ar kitais vertinimo krite­ rijais, bet ir plačiu pritaikomumu. Reginos Koženiauskienės vadovėlis „Juridinė retorika“ pirmasis juridinės retorikos vadovėlis lietuvių kalba, naudojamas visose teisininkus rengian­ čiose aukštosiose mokyklose. Jame greta juri­ dinės retorikos fundamentaliųjų žinių pateikia­ mi pavyzdžiai iš Lietuvos teisininkų kalbų. Šiais metais premijavimui buvo pateikti 43 vadovėliai, išleisti 2001-2005 metais. Iš

Nors turkų kalba kaip laisvasis/pasirenkamasis dalykas Universitete mokoma nuo 1991 metų, tačiau tik 1997 metais Univer­ sitetas skyrė patalpą centrui įkurdinti. Cen­ tro atidaryme dalyvavo Turkijos Respubli­ kos prezidentas Suleimanas Demirelis ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas. Po ilgų pasiruošimo etapų 2001 metais buvo priimti pirmieji studentai j naują lietuvių filologijos ir užsienio (turkų) kalbos specialybę. Šiuo metu Universitete

rengiama antroji šios specialybės laida.

Per dešimtį metų centras parengė daug studentų, kurie geba bendrauti, vertėjauti ar kaip kitaip pritaikyti turkų kalbą savo veik­ loje. Mokymu rūpinasi docentė Galina Miš­ kinienė, Natela Nasibova ir jau baigianti antruosius darbo metus Lietuvoje lektorė iš Turkijos Banu Unalan. Į turkų kalbos cen­ trą nuolat atvyksta lektoriai iš įvairių Turki­ jos universitetų, studentai vasarą su stipen­ dijomis išvyksta mokytis į Turkiją, taip įtvir­ tindami savo kalbėjimo ir gramatikos pritai- y kymo įgūdžius. Per paskaitas.mokoma ne tik gramatikos, bet ir atveriamas langas j Turkijos kultūrą, papročius, meną, istoriją.

Taip pat per dešimtmetį centras sukaupė nemenką metodinės literatūros lobyną, ku­ rį papildo studentų rinkta medžiaga Turki­ jos politikos, kultūros, istorijos klausimais.

Prof. Reginos Koženiauskienės parengtas vadovėlis įvertintas ŠMM premija viso buvo pateikta 4 humanitarinių, 12 so­ cialinių, 13 fizinių, 3 biomedicinos, 11 tech­ nologijos mokslų studijų srities vadovėlių.

Aukštojo mokslo vadovėlių atrankos komi­ sija atrinko 26 vadovėlius.

Pagal www.delfi.lt

Turkų kalbos studentai su fakulteto dėstytojais ir svečiais

universitas

2007 m. rugsėjis

3

vilnensis

-------------------------------------------------------------------------------rinkimai aitai

VU rektoriumi perrinktas akad. Benediktas Juodka Rugsėjo 13 dieną Vilniaus universiteto Senato posėdyje buvo renkamas VU rektorius. Paskelbus balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad 84-uoju seniausiojo Lietuvos universi­ teto rektoriumi perrinktas akademi­ kas prof. habil. dr. Benediktas Juodka. Už jį savo balsus atidavė 53 VU Senato nariai. Benedikto Juodkos oponentas prof. habil. dr. Artūras Žukauskas surinko 14 Senato narių balsų.

Rezultatus paskelbė Senato narys, Filologijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona.

VU rektorius išrinktas penkerių metų kadencijai.

Viktoras DENISENKO Siekti rektoriaus posto buvo pasiryžę trys kandidatai - akademikas prof. habil. dr.

Benediktas Juodka, prof. habil. dr. Aivaras Kareiva ir prof. habil. dr. Artūras Žukaus­ kas, tačiau pačiuose rinkimuose dalyvavo tik du iš jų. Rugsėjo pradžioje A. Kareiva

savo kandidatūrą atsiėmė.

Rinkimus laimėjęs akademikas B. Juodka yra pasiryžęs tęsti darbus, kuriuos pradėjo

dar tuomet, kai buvo paskirtas laikinai eiti

Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas 2001 metais, o vėliau ir išrinktas 83-uoju VU rektoriumi. „Dirbsime kartu! Dirbsime Uni­

versiteto labui!“ - kalbėdamas Senato po­ sėdyje pažymėjo perrinktas rektorius.

Iškart po Senato posėdžio perrinktas rek­ torius prisipažino žurnalistams, kad darbų Vilniaus universitete yra daug, ir pabrėžė,

kad visi jie vienaip ar kitaip yra susiję su mokslinių tyrimų ir studijų gerinimo klausi­ mais. Palietė jis ir intelektualinės emigra­ cijos problemą. B. Juodkos manymu, prie­ žastis yra ne tik maži atlyginimai, bet ir ne visai išvystyta mokslinė universitetų in-

Buvusio konkurento sveikinimai naujai išrinktam rektoriui

frastruktūra. Nežiūrint j tai, perrinktas rek­

posto prof. A. Žukauskas, komentuodamas

torius buvo nusiteikęs optimistiškai - jis pa­

rinkimų rezultatus, sakė esąs nusivylęs ir

reiškė tikįs, kad artimiausiu metu galima

nustebintas, kad sulaukė tokio menko Senato narių palaikymo.

laukti kokybinio VU šuolio.

Tuo tarpu pralaimėjęs kovą dėl rektoriaus

V. Naujiko nuotr.

Rektorius akad. Benediktas Juodka: „Sieksiu įgyvendinti visus Senato nutarimus" Kūrybingas Universitetas kūrybinga visuomenė

Viktoras DENISENKO Komandq - per savaitę

užsienio studentų pilnoms studijoms, rei­

Priešrinkiminiuose debatuose iškė­

kia daugiau programų užsienio kalbomis.

Vil­

lėte kūrybingumo klausimą. Kodėl jis

O tai nėra taip paprasta, nes kiekvienai to­

niaus universiteto rektoriaus kaden­ cijai. Ką dabar jaučiate?

toks svarbus? Ar galėtumėte pasaky­ ti, kaip kūrybingumo principas bus

kiai programai reikia turėti dėstytojų, kurie

Kai esi perrenkamas antrajai kadenci­

jai, jau geriau supranti, kad teks nuveikti

įgyvendinamas Vilniaus universitete?

Kūrybingumas nėra tik Universiteto rei­

didžiulį darbą. Pirmą kartą dar nelabai įsi­ vaizduoji, ką reiškia būti Vilniaus univer­ siteto rektoriumi. Išbuvęs visą kadenciją

kalas. Yra nauja paradigma - kūrybingos visuomenės paradigma, t. y. kūrybingi vi­ suomenės nariai. Universitetas yra kūrybin­

žinai, kad tai ne tik didžiulė garbė ir atsa­

gų žmonių ugdytojas, o kūrybingumas reiškia ir toleranciją naujoms idėjoms. Tas idėjas reikia įgyvendinti, o tai padaryti turi

Senatas

išrinko

Jus

antrajai

komybė, bet ir nepaprastai sunki ir sudė­ tinga veikla. Todėl jausmas dvilypis - vie­

na vertus, malonu, aš dėkingas Senatui ir mūsų bendruomenei, patikėjusiems man ir toliau eiti rektoriaus pareigas, kita ver­

talentingi žmonės. Tad kūrybingumas ap­

tus, žinau, kad laukia nepaprastai daug darbų, kadangi pradėta daug sudėtingų projektų.

paiešką bei ugdymą.

Gerai žinote rektoriaus duonos sko­ nį. Kas sunkiausia šiame darbe?

Sunku išskirti, nes mūsų darbų sritys -

studijos, mokslinė veikla ir ūkis. Kiekvie­ noje srityje yra savų problemų. Dažnai jos tarpusavyje susijusios - studijų kokybe ir •'

magistrantūros programas, dėstomas an­ gliškai. Manau, kad norint pritraukti daugiau

mokslinės veiklos kokybė dažnai susijusi su infrastruktūros kokybe. Nebus gerų stu­

ima toleranciją idėjoms, technologiškumą

(būdas, kaip idėjas įgyvendinti) ir talentų Pažymėsiu, kad naujų idėjų visada reikia

ieškoti ir jas stengtis įgyvendinti. Pavyzdžiui, turime neseniai patvirtintą naują Strateginį planą, jame išdėstyta nemažai naujų idėjų.

Kitaip sakant, idėjų turime, tik reikia jas da­ bar inovatyviai įgyvendinti. Talentų paieš­ ka ir ugdymas - tai mūsų pagrindinė prie­ dermė.

sugebėtų skaityti paskaitas užsienio kalba.

„Nacionalinis" nereiškia „užsidaręs" Prieš

rinkimus

pažymėjote,

kad

ypač dabar, kai pinigų Universitetui

neužtenka, juos reikia naudoti pro­ Kokių pokyčių šioje srityje galima būtų laukti?

Lėšos, mano giliu įsitikinimu, Universitete yra naudojamos gana racionaliai. Mūsų val­

Akad. Benediktas Juodka tapo 84-uoju Vilniaus universiteto rektoriumi.

V. Naujiko nuotr.

dymo sistema decentralizuota. 83 proc. Uni­ versiteto finansų patenka į fakultetus. Tais pinigais disponuoja fakultetai, nemanau, kad tai daro neracionaliai. Kiekvienam studen­

laikais 50 metų VU Lietuvoje buvo vieninte­ lis universitetas, konkuravęs savo mokslų ly­ giu su visa Lietuvos mokslų akademija, tu­ rėjusia 20 institutų. Ir šiandieniniai rodikliai

tui yra numatyta tam tikra suma pinigų.

Centralizuotai veikia tik keletas fondų - yra Ūkio fondas, Mokslo fondas ir Tarptautinio

byloja, kad Vilniaus universitetas, kaip moks­ lo universitetas, yra vertinamas geriausiai.

Aš manau, kad nacionalinio statuso suteiki­ mas Universitetui reikštų didesnę autono­

tingiau.

bendradarbiavimo fondas, kurių lėšos nau­ dojamos konkretiems projektams. Ūkio fon­

niaus universiteto istorijos. Net sovietiniais

miją. Jo reikia siekti ne dėl pavadinimo, o

Kalbėjote apie būtinybę pritraukti į

das - tai remonto darbai, Mokslo fondą kon­

dėl didesnio pasitikėjimo.

VU kuo daugiau studentų iš užsienio.

kurso būdu skirsto Mokslo komitetas ir moks­ lo reikalų prorektorius, o Tarptautinio ben­

dradarbiavimo fondas yra naudojamas mai­ nams su užsienio universitetais. Pavyzdžiui, mes turime sutartis su 90 universitetų, kai iš

Aišku viena - jeigu toks statusas mus už­ migdytų, būtų labai blogai. Jau šiandien konkuruojame su viso pasaulio, ne vien tik

Ar keisis jūsų dabartinė komanda?

Tačiau kol kas tik keli fakultetai turi programas anglų kalba. Kodėl jos taip sunkiai skinasi kelią?

Vienas iš mūsų Universiteto prioritetų yra

Kada ji bus suformuota?

Jau yra žinoma, kad pasikeis mokslo ir

mokslinės veiklos ir studentų internacionalizavimas. Ši idėja turi dvi kryptis - pirmiau­

tų universitetų pas mus atvažiuoja užsienie­ čiai, mes juos ir apgyvendiname, ir išlai­

medicinos prorektoriai. Jie vyresni nei 65 metų ir pagal Aukštojo mokslo įstatymą ir mūsų Statutą turi pasitraukti iš užimamų pa­ reigų.

sia - suteikti mūsų studentams galimybę

kome. Tad pinigai naudojami labai kryptin­

praleisti vieną ar kelis semestrus užsienio universitetuose. Norėtume, kad kiekvienas doktorantas bent pusę metų galėtų padir­

gai. Jie skirstomi pagal Senato nutarimą. Se­

Dėl kitų prorektorių tarsiuosi su Universi­ teto Studentų atstovybe. Laukia susitikimai su studentų vadovais ir atstovais Senate.

Susitiksiu ir su fakultetų dekanais, aptarsi­ me konkrečias prorektorių kandidatūras,

bėti užsienyje. Kita internacionalizacijos kryptis - užsienio studentų atvykimas pas mus. Čia daug variantų. Štai vykdome Eu­

dijų ar mokslinės veiklos, jei nebus gerų mokslinių laboratorijų, bibliotekų, skaityk­

lų.

nes manau, kad dirbti reikės ir su dekanais,

ropos Sąjungos ERASMUS/SOCRATES mo­ bilumo programą. Per metus apie 400 mū­ sų studentų vienam semestrui išvyksta stu­

ir su studentais, todėl būtų etiška tiesiog pasikonsultuoti su jais. Kokia bus koman­

dijuoti į užsienį. Padidėjo ir užsienio stu­ dentų, atvykstančių pas mus, skaičius - jų

da, paaiškės po savaitės.

jau apie 200. Yra ir kitas kelias - turime tris

natas tvirtina mūsų metinį biudžetą.

Kaip Jūs galėtumėte pakomentuoti Vilniaus universiteto siekį gauti na­ cionalinio universiteto statusą? Ar tai neužmigdys, kaip teigė Jūsų opo­ nentas profesorius Artūras Žukaus­

su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Na­ cionalinis statusas nepanaikina konkuren­ cijos kovojant, pavyzdžiui, dėl Europos Są­ jungos lėšų. Noriu pabrėžti, „nacionalinis“

nereiškia „užsidaręs“.

Iš kitos pusės, čia studijuoja žmonės iš visų Lietuvos rajonų. Taigi „nacionalinis“ reiškia ir „ne regioninis“.

Tad šiuo požiūriu aš nesutinku su profe­ soriumi Artūru Žukausku, esu linkęs žymiai plačiau interpretuoti „nacionalinio univer­

siteto“ sampratą. Juo labiau kad nacionali­

kas, VU ant laurų, nes tokiu atveju VU iškristų iš konkurencinės kovos?

tas į Universiteto strateginį planą, kurį pa­

Esu giliai įsitikinęs, kad vykstant mokslo ir studijų reformai universitetai turės būti reitinguoti. Negalima pamiršti ir šimtametės Vil-

tvirtino Senatas. Aš sieksiu realizuoti visus Senato nutarimus, taip pat ir šį.

Ačiū už pokalbį.

nio universiteto vardo siekimas yra įrašy­

universitas

4

2007 m. rugsėjis

vilnensis

uiustrategija------------------------------------------------------------------------------------ *

VU siekia tapti nacionaliniu universitetu Vilniaus universitetas siekia

nacionalinio universiteto statuso, kuris suteiktų teisę

disponuoti savo turtu, o jame dirbantys dėstytojai gautų didesnius nei kituose

galėtų dirbti indi­ vidualiai. „Dabar

} } Jeigu kada

profesorius skaito

paskaitą 300 žmonių. Jūs pa­ galvokite, ką tai reiškia! Norint pasiekti tikrą stu­

nors sureitin-

guotų Harvardą, Kembridžą, Stenfordą ir ki­

versitetus su

lionio ir Naugardu­ ko gatvių bus per­

Vilniaus univer­

kelti Gamtos moks­

sitetu pagal pi­

lų, Chemijos, Mate­ matikos ir informati­ kos fakultetai, turė­

tuvai katastrofiš­

B. Juodkos, toks statusas ne

kai trūksta išsila­

mokslininkui,

tik suteiktų daugiau laisvės,

vinusių žmonių. Ir

VU atsirastų pir­

autonomijos, bet ir žymiai

jeigu nebus aiš­

kiai pasakoma, kad yra elitiniai ir per ketverius metus 30 procentų studentų, stojančių į universite­

Pasibaigus mokslo metams, lie­

pos 4 dieną vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatytas ne tik VU siekis tapti teisiškai pri­ pažintu nacionaliniu universitetu,

bet ir VU 2007-2013 metų strate­ ginis veiklos planas.

tus, pirmu numeriu rinkosi VU. Mokslo reikalų prorektorius pro­ fesorius Juozas V. Vaitkus kritika­ vo ministerijos vykdomą „gludini-

mo procedūrą“, kai silpnesniems universitetams skiriama lėšų stip­ resnių universitetų sąskaita. „Jei gludinimo procedūra nebūtų vyk­ doma, mes galėtume vykdyti Eu­

VU nori disponuoti savo turtu VU rektorius akad. Benediktas Juodka spaudos konferencijoje sakė, kad nacionalinio universi­

teto statusas VU suteiktų daugiau autonomijos, atsakomybės, pasi­ tikėjimo, laisvės ir galimybę dis­ ponuoti savo turtu: „Pavyzdžiui,

parduotume Chemijos fakultetą, kuris prasmirdęs, nors yra gražioj vietoj, ir už tuos pinigus pasista-

tytume Chemijos fakultetą Saulė­ tekyje, galbūt kartu su Chemijos institutu.“ Nacionalinis universite­ tas galėtų gauti kreditus, vystyti

ropos universitetų asociacijos re­ komenduotus žingsnius, kad išspręstume vidines Universiteto

problemas. Kai prarandame kelis milijonus, mūsų galimybės yra ri­ botos.“

Išskirtiniams universitetams išskirtinis biudžetas

gaištų gauti na­

cijos savininkas yra

cionalinio universiteto statu­ są ir todėl, kad

Universitete, yra Lie­ tuvos valstybės tur­ tas. Štai, jeigu profe­ sorius A. Bumblaus-

kas rašytų dar vieną knygą, jis turėtų pa­

rašyti „copyright Lie­ tuvos Respublika“, pasakojo Strategi­

nės plėtros prorekto­ rius habil. dr. profe­ sorius Juozas Ri­ mantas Lazutka.

Pasak akad. B. Juodkos, siekis tap­

yra populiariau­ sias Lietuvos universitetas per ketverius metus 30 pro­ centų studentų,

logijos iki medici­

prantama, šį fak­ tą oficialiai kon­ statuoti - reikštų patvirtinti univer­

siteto išskirtinu­

mą ir, savaime

suprantama, - iš­ skirtinį finansavi­ mą.“ Prof. A. Piskars­ kas

pažymėjo,

kad kiekviena ša­ lis turi vieną ar ke­ lis išskirtinius uni­ versitetus: Lenkija

stojančių į uni­

- Jogailos, Rusija -

versitetus, pir-

Prancūzija - Sor-

mu numeriu rin kosi VU. ? ?

ti teisiškai pripažin­ tu nacionaliniu uni­ versitetu - ne tik garbės reikalas.

M. Lomonosovo,

bonos, Vokietija Liudviko Maksi-

miliano, Jungtinė

Karalystė - Oks­

„Turime įrodymų, kad pagal tarp­ tautinius vertinimus, mokslinių straipsnių tarptautiniuose žurna­ luose skaičių, pagal tų straips­ nių citavimą Vilniaus universite­ tui Lietuvoje lygių nėra“, - sakė

fordo ir Kembridžo, JAV - Harvar­ do ir Jeilio. „Šių universitetų biu­

akademikas. VU rektorius įsitiki­

fesorius.

nęs, kad Universitetas galėtų gauti nacionalinio universiteto

Visi universitetai, kurie yra tarp pasaulio geriausių 100 ar 50 uni­

statusą ir todėl, kad yra populia­ riausias Lietuvos universitetas -

versitetų, neturi mažesnio nei 1 mlrd. litų metinio biudžeto. Stra­

džetai taip pat išskirtiniai. Tuo tar­

pu Lietuvoje bijoma pripažinti, kad turime išskirtinį nacionalinį Vil­ niaus universitetą“, - kalbėjo pro­

5?

jų. Gamtos mokslų fakultete jau yra Zo­ ologijos muziejus.

Pasak VU rekto­ riaus, slėniai kol kas

yra Universiteto vizi­

ja, bet jau yra gauta dalis pinigų iš

- kalbėjo filosofas.

to tarp geriausių 500 ar tūkstan­

Trukdo kvaili įstatymai

„Slėnių projektus vertins Vyriausy­

čio universitetų nebus tol, kol Lie­

Kaip teigia Strateginės plėtros prorektorius J. R. Lazutka, pažan­

bė. Kad slėniai taptų realybe, rei­

gūs pasaulio universitetai funk­

bėjo rektorius. „Mokslo ir techno­

cionuoja ir kaip verslo įmonės, gaudami pelną iš intelektualinės veiklos. „Pagal dabartinius Lietu­

draudžiama išnuomoti patalpas

tuva nebus reitinguojamų valsty­ bių sąraše. „Jeigu kada nors sureitinguotų Harvardą, Kembridžą, Stenfordą ir kitus žymius universi­

struktūrinių fondų, kurie skirti La­

zerinių tyrimų centrui, Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institu­ tui, Fizikos fakultetui. Jie būtų da­ lis Saulėtekio technologijų slėnio.

kia ir politinio sprendimo“, - kal­

logijų parkams pagal įstatymus mokslinėms firmoms, o tai ir yra

vos įstatymus, universitetai nega­ li būti inovacijų sistemos dalis. Ne­ turime teisės disponuoti tais pro­

parkų esmė. Tai nesusipratimas, kurį reikia taisyti“, - dar vieną biu-*

duktais, kuriuos sukuria Universi­ teto žmonės. Šitą klausimą reikė­

dijo prorektorius J. R. Lazutka.

tų spręsti pirmiausia“, - teigia pro­

nauja VU biblioteka - Mokslinės

rektorius.

Prof. J. R. Lazutka kritikavo idė­

komunikacijos centras (MKC), ku­ Audronė Glosienė vadina biblio-

Universiteto profesorius filoso­ fas Arvydas Šliogeris pritaria na­

ją. kad universitetus turėtų valdyti vadybininkai: „Ką geri vadybinin­ kai veiks universitete, jei ten ne­

cionalinio universiteto idėjai:

galima pritaikyti klasikinių vady­

jis bus rytdienos informacijos ir

„Klaipėdos universitete studijuo­ ja žmonės, kurie gyvena arčiau, Šiaulių universitete - kuriems ten

bos principų? Universitetas yra valdomas ne pagal juos, o pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nu­

komunikacijos įstaiga, kur iš bet

arčiau. Visų universitetų ir ne uni­ versitetų diplomai yra vienodi.

Svarbu gauti diplomą, kur - visai

tarimus. Universitetui reikia gero

nesvarbu. Jei šita lygiava nebus panaikinta, o dabartinė mokslo ir studijų reforma to neužtikrina, aukštasis mokslas žlugs.“ Pasak

antrino Mokslo reikalų prorekto­

filosofo, tik įsteigus vieną ar kelis

buli: „Universitetai kaltinami, kad

elitinius universitetus, išnyktų ly­ giava ir atsirastų konkurencija, ku­

nesteigia „pumpurinių“ įmonių.

„Kito universiteto Lietuvoje, aprė­

nos, nėra. Su­

mitai, apie tai, kad Lietuvoje išvis nėra aukštojo

pastate

Rektorius B. Juodka akcentavo, kad nė vieno Lietuvos universite­

samprotavo VU rektorius.

9 Universitetas

mažą pinigų sumą?

fakulteto

įkurti Mokslo muzie­

tosiose mokyklose imami kyšiai“,

VU atsirastų pirmoje vietoje. Kaip

mokslus nuo filo­

racija, sklandys

ryti už tokią

VU svarstoma idė­ ja Gamtos mokslų*

pasikviečia dėstytojų iš užsienio

gal pinigų skaičių mokslininkui,

visus

rėsime, katastro­ fiškai augs emig­

moje vietoje.

Kaip galima tiek daug pada­

tų atsirasti inovaci­ nių biotechnologijų kompanijų.

dėl mažų atlyginimų.

nis universitetas Lietuvoje yra VU:

piančio

liaudies universi­ tetai, išsilavinu­ sių žmonių netu­

nigų skaičių

mokslo, čia viskas blogai, sugriu­ vę, veikia profesorių mafijos, aukš­

kas sakė, kad vienintelis klasiki­

ir mokslinės produk­

produktas, sukurtas

džetas, ir universitetas skundėsi, kad tai sunkūs laikai... Prof. J. R. Lazutka aiškino, kad VU sunkiai

galima tiek daug padaryti už tokią mažą pinigų sumą? Ubagas bū­ damas, j mėnulį nenuskrisi", -

universitetų turto, bet

valstybė. „Bet koks

rio biudžetas 1993 metais buvo di­ desnis nei Lietuvos valstybės biu­

tetus su Vilniaus universitetu pa­

Profesorius Algis Petras Piskars­

savarankišką ūkinę veiklą. Šiuo metu ne tik

teginės plėtros prorektorius prof.

J. R. Lazutka papasakojo apie Lundo universitetą Švedijoje, ku­

šiamasi kurti Saulė­ tekio technologijų slėnį. Į jį iš M. K. Čiur­

10, daugiausia 15 žmonių“, - ti­ kina prof. A. Šlio­

Pasak VU rektoriaus akad.

Laura GINTALAITĖ

tyrimų centru ruo­

tus žymius uni­

universitetuose atlyginimus.

J. Blaškevič nuotr.

Biotechnologijos institutais, Lazerinių

dijų kokybę, gru­ pėje turėtų būti

geris. „Šiuo metu Lie­

didesnę atsakomybę.

mino technikos uni­ versitetu (VGTU) ir Biochemijos bei

Kad nereikėtų stovėti ant blakstienų...

ri atsiranda tuomet, kai universi­ tetuose skiriasi dėstytojų atlygini­

mai ir studentų atranka.

Prof. A. Šliogeris kritikavo pri­

administratoriaus.“

Strateginės plėtros prorektoriui rius prof. J. V. Vaitkus, teigdamas, kad universitetai iš esmės kaltina­ mi tuo, kad šalies įstatymai neto­

Kaip galima jas steigti, jei tai už­ drausta? Įstatymai universitetams neleidžia bendradarbiauti su fir­ momis."

Profesorius Alfredas Bumblauskas apibendrindamas spaudos

ėmimo j universitetus tvarką: „Kai studentas duoda prašymą į 20 specialybių, tai yra absurdų ab­ surdas. Su dauguma tų, kurie pa­ tenka tik į šeštą specialybę, daryk ką nori, stovėk ant blakstienų, būk

įstaiga. Aš paklausiau, kas bus steigėjas. Premjeras atsakė, jog

Nobelio premijos laureatas, šito­ kiam žmogui nieko nepadarysi.“ Profesorius mano, kad VU turėtų

Vyriausybė. Kaip taip gali būti, juk Universiteto steigėjas yra Stepo­ nas Batoras.“

pats atsirinkti savo studentus.

Filosofas A. Šliogeris mano, kad elitiniame universitete, kokiu jis lai­

ko ir VU, turėtų studijuoti daugiau­ sia 10 tūkst. studentų, kad kiek­ vienas profesorius su kiekvienu

konferenciją juokavo: „Kartą premjeras manęs klausė, kodėl Universitetas nenori tapti viešąja

VU imasi ambicingų projektų

rokratinę kliūtį universitetams įvar­

Saulėtekyje pirmiausia įsikurs

rį VU bibliotekos direktorė prof.

teka-iššūkiu, biblioteka-sukrėtimu

ir biblioteka-įkvėpimu ir sako, kad

kurios šalies atvykęs studentas ar

mokslininkas ras ne žemesnio ly­

gio nei kitur informacines paslau­

gas, ne mažiau turtingus informa­ cijos išteklius. „Tai jau nebe Universiteto, o visos Lietuvos pro­ jektas, nes MKC naudosis ir

VGTU, ir Tarptautinė verslo mo­ kykla“, - kalbėjo VU rektorius akad. B. Juodka. Į Santariškių sveikatos miestelį per 2007-2013 metus planuoja-'*

ma perkelti Medicinos fakultetą, kur įsikurtų Medicinos ir biofarmacijos slėnis.

Ambicingus VU bibliotekos pro­ jektus - MKC

ir naują mo­ dernų Humanistikos informacijos centrą - pristatė bibliotekos direk­

torė prof. A. Glosienė. Ji žurnalis­ tams parodė retų spaudinių sau­ gyklą, keletą eksponatų iš biblio­ tekos lobyno ir rekonstruotas ir bai­

giamas įrengti Humanistikos infor­ macijos centro patalpas, kuriose jau nuo rugsėjo studentai galės pažiūrėti mokslo populiarinimo fil­ mų, naudodami daugialypės ter- .

inovacijų integracinių centrus

pės įranga ruoštis seminarams, skaityti knygas ir periodinius leidi­

(slėnius). Kartu su Vilniaus Gedi­

nius iš atvirų fondų.

VU kuria du studijų, mokslo ir

universilas

2007 m. rugsėjis

5

vilnensis

yr > f* įkurtuvės------------------------------------------------------------------------------------Humanistikos informacijos centras atvėrė duris lankytojams Laisvųjų menų principas HIC projektas yra unikalus pir­ miausiai dėl jo įgyvendinimo tem­ pų. Kaip centro atidarymo metu tei­ gė Bibliotekos generalinė direktorė docentė Audronė Glosienė, „Artės Liberales“ idėja gimė pernai spalį, pradėjus istorinės VU bibliotekos rekonstrukciją. Manoma, kad pa­ prastai nuo idėjos gimimo iki jos įgyvendinimo praeina penkeriseptyneri metai, bet šiuo atveju to­ kio ilgo laikotarpio neprireikė.

HIC lankytojų laukia keturios įvairios paskirties patalpos. Viena iš jų, kaip jau buvo minėta, yra skai­ tykla su laisvai prieinamais fon­ dais (Sidabrinė salė). „Artės Libe­ rales“ taip pat sudaro Seminarų kambarys (Apelsininė salė), Infor­ macinių technologijų centras (Rie­ šutinė salė) ir Periodikos skaitykla (Pavasarinė salė). Tačiau čia bus bandoma atsiriboti nuo griežto akademiškumo, suteikiant aplinkai tam tikrą neformalumo žavesį. „Bibliotekos devizu pasirinko­ me laisvųjų menų principą. „Hic“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia „čia“. Čia - laisvieji menai, lais­

voji dvasia, laisva mintis. HIC pa­ teikiame tokias knygas, kurių nie­ kas negali liepti perskaityti. Jas norisi skaityti, tyrinėti. Išdėstėme jas taip, kad lankytojas būtų suin­ triguotas eiti nuo vienos lentynos prie kitos, ieškoti ir atrasti", - ati­ darant HIC sakė A. Glosienė.

Čia laužomi tabu Humanistikos informacijos cen­ tras pasiryžo įrodyti, kad net tabu kartais gali būti laužomi. Pasak A. Glosienės, knygos čia išdėsty­ tos nesilaikant jokių tradicinių kla­ sifikacijų. Bibliotekos generalinės direktorės teigimu, „schemos mums ne tik padeda, bet ir mus ri-

Rugsėjo 7 dieną buvo ati­ darytas Humanistikos infor­ macijos centras (HIC) „Ar­ tės Liberales“. Tikimasi, kad tai bus novatoriška studentų bei dėstytojų dar­ bo erdvė griežtu ir dažnai konservatyviu aptarnavimo stiliumi pasižyminčioje bib­ liotekoje. Lankytojų čia laukia atvira ir demokra­ tiška aplinka. HIC skaityk­ la atitinka modernių studijų ir tyrimų reikalavimus, rep­ rezentuoja bendrąsias ir metodologines humanisti­ kos studijų kryptis. Skaity­ tojai čia taip pat ras racio­ nalią ir vartotojų reikmes atitinkančią bibliotekinioinformacinio aprūpinimo sistemą. Humanistikos in­ formacijos centre galima bus ne tik gilintis į atvirai prieinamus skaityklos fon­ dus, bet ir rengti diskusijas arba poezijos vakarus.

boja“, todėl šiuo atveju nuspręsta atsisakyti schematiškumo, nors tam tikros sistemos laikomasi: lentynos yra sustatytos taip, kad išorinį kvad­ ratą sudaro 4 klasikiniai humanis­ tikos stulpai - filosofija, istorija, reli­ gija, filologija. Kvadrato viduryje yra besirandančios disciplinos - tarp­ disciplininės studijos. Tačiau užra­ šai ant skaityklos lentynų laikini VU bibliotekos darbuotojai žada keisti struktūrą pagal lankytojų po­ reikius.

Didelį dėmesį žadama skirti būtent skaitytojų aptarnavimui.

Pagal vyraujančią idėją skaityto­ jai HIC turi jaustis visiškai laisvai.

Bibliotekos generalinė direktorė A. Glosienė džiaugiasi, kad, Artės Liberales“ idėją pavyko įgyvendinti greičiau nei per metus Siekiama, kad būdami čia akade­ minės bendruomenės nariai su­ voktų biblioteką kaip „esminės Universiteto bendruomeniškumo ir atvirumo bei tolerancijos idėjos realizavimo vietą“. Būtent toks siekis buvo nurodytas „Artės Li­ berales“ centro koncepcijoje.

HIC sulaužė ir dar vieną tabu skaitytojai praeina pro saugyklas.

Tiesa, įeiti į centrą bus galima ir

Riešutinė salė skirta darbui grupėse

„Artės Liberales“, kai bus įrengti apsaugos varteliai.

Ieškos mecenatų HIC pagrindą sudaro ne tik kny­ gos, bet ir periodiniai leidiniai, do­ kumentai, mokomojo ir šviečiamo­

R. Malaiškos nuotr.

Musų studentai - musų Lietuvoje „Saulės spektras“, pristaty­ - komentuoja Raimundas Bliujus, damas informacinę knygą „Info „Saulės spektro“ generalinis direk­ mūsų Lietuva“, organizuoja so­ torius. cialinį projektą „Ir aš esu čia“.

Projekto geriausieji studen­ Projekto esmė - skatinti jaunus tai buvo pasveikinti mokslo metų pradžios dieną. Jiems žmones likti Lietuvoje.

Bendradarbiaudama su trimis įteikti pagyrimo raštai bei naųjaudidžiausiomis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aukštosiomis mo­ kyklomis (Vilniaus universitetu, Kauno technologijos uni­ versitetu bei Klai­ pėdos universitetu), bendrovė „Saulės spektras" įvertino gabiausius studentus, įteikdama vertingas dovanas. Atsižvelgusios į kelerių mokslo metų pasiekimus, univer­ sitetų vadovybės atrinko virš 2000 geriausiai besimokiusių studentų.

Visi jie buvo apdovanoti vertin­ gu „Saulės spektro" įsteigtu prizu - galimybe nemokamai pa, talpinti savo reklamą į vieną didžiausių Lietuvos verslo informacinių leidinių „Into WWW.ML.LT mūsų Lietuva“, kuria galės pasinaudoti nusprendę Lietuvoje kurti savo verslą ar užsiimti priva­ šia „Info mūsų Lietuva" informa­ čia veikla. „Saulės spektro“ dova­ cinė knyga. Šventėje dalyva­ na - reklamos plotas už 3000 litų. vo ir studentai pirmakursiai. „Ga­ „Tai tiesioginis paskatinimas bių studentų viešas pagerbimas yra pasilikti Lietuvoje, kurti čia vers­ tinkamas pavyzdys kitiems siekti lą, siekti karjeros, o ne ieškotis mokslo aukštumų ir būti įvertin­ lengvesnio kelio užsienyje. Tikiu, tiems“, - teigia R. Bliujus. kad išsilavinimą įgijęs jaunas žmo­ Prizu galimybe patalpinti re­ gus savo žinias ir profesinius pla­ klamą informaciniame leidinyje nus gali įgyvendinti ir Lietuvoje“, „Info mūsų Lietuva“ - šiandie-

-vv

HIC lankytojų laukia demokratiška aplinka - fondai čia atviri

paprasčiau - pro Spaustuvės kie­ melį (jame yra Studentų atstovy­ bė). Čia bus atidarytas įėjimas j

jo pobūdžio kino filmai. Tikimasi, kad vėliau HIC atsiras kopijavimo, skenavimo, spausdinimo aparatų.

Tačiau fondų papildymo bei aparatų įsigijimo klausimas pirmiausia yra fi­ nansinio pobūdžio. „Baisesnės vietos nėra: tinkas nu­ kritęs, sėdi moteriškės tamsoje“,-to­ kiais žodžiais VU rektorius akademi­ kas Benediktas Juodka apibūdino savo pojūčius aplankęs dabartinę HIC patalpą prieš keletą metų. Tada senosios bibliotekos rekonstrukciją pavyko įtraukti j „Lietuvos Tūkstant­ mečio programą“. Dabar, kai patal­ pos sutvarkytos ir jose įsikūrė „Artės Liberales“, lieka aktualus centro fon­ do papildymo klausimas.

Docentė A. Glosienė įsitikinusi, kad naujoms knygoms įsigyti reika­ linga suma didesnė nei 100 tūkst. li­ tų. Biblioteka žada organizuoti HIC mecenatų ir politikų valandas. Taip pat galvojama ir apie „Artės Libera­ les“ fondo kokybę-tam planuojama įkurti Komplektavimo tarybą.

Apsilankiusieji centro atidaryme ir patys galėjo tapti HIC mecenatais, nupirkdami centrui knygą iš paro­ dos ar palinkėdami įsigyti reikalin­ gą leidinį.

ninis studentas galės pasinaudoti ir po kelių ar net dešimties metų.

Planuojama projektą tęsti ir kitais metais. „Mes tikime mūsų jaunais žmonėmis. Nes nuo jų ir nuo kiek­ vieno iš mūsų priklauso mūsų ša­ lies ateitis. Galime būti pavyzdžiu ..prieš 14 metų savo verslą pradė­ jome studentaudami“, - pasakoja Raimundas Bliujus.

Informacinė knyga „Info mūsų Lietuva" bei įmonės administruojamas interne­ to tinklalapis www.ml.lt — vieni populiariausių infor­ macijos šaltinių apie verslo įmones Lietuvoje. „Info mūsų Lietuva", rengiama nuo 2002 m„ joje pateikiama informacija apie daugiau nei 72 tūkst. įmonių. Kny­ ga platinama įmonėms ir organi­ zacijoms. esančioms leidinyje, di­ džiausiose Lietuvoje vykstančiose parodose, viešbučių kambariuose.

Leidinio interneto puslapyje per mėnesį apsilanko iki 90 tūkst. lan­ kytojų.

Apie projekto organizatorių - UAB „Saulės spektras“: Įmonė „Saulės spektras“ įkurta 1994 m., veiklą pradėjo nuo rekla­ mos paslaugų. Vėliau buvo išvystyta specializuotų leidinių, katalogų bei informacinių knygų leidyba. „Sau­ lės spektras" leidžia tokius popu­ liarius informacinius leidinius kaip „Mūsų Lietuva“, „Mūsų puslapiai“, „Lietuvos statyba", „Lietuvos auto", „Lietuvos turizmas", „Lietuvos me­ dicina" ir kitus.

univeisitas

6

2007 m. rugsėjis

vilnensis

uupatirtis __________

Senųjų Europos universitetinių miestų simpoziumas Lunde Birželio 13-15 d. Lundo universitete buvo surengtas europinis simpoziumas „Univer-City“ apie universi­ teto bei miesto aplinkos sqveikq senuose mažuose ir vidutinio dydžio Europos universitetiniuose miestuose.

Simpoziumo tikslas buvo paskatinti bendradarbiavi­ mą senų Europos universite­ tinių miestų, kurių istorija, bruožai ir tolimesnės plėtros problemos panašios; aptarti universiteto ir miesto santy­ kius miestų plėtros ir univer­ sitetų vadybos plotmėje; miestų ir universitetų ben­ dradarbiavimo pavyzdžius, universitetų jtakq miesto gyvenimui etc.

Nijolė BULOTAITĖ Simpoziume dalyvavo 25 uni­ versitetų ir miestų atstovai iš 15 šalių. Buvo kviesti universitetų bei miesto valdžios atstovai. Simpo­ ziumą inicijavo ponas Peteris Hakanas Ohlssonas, buvęs Lundo miesto tarybos pirmininkas. Visas konferencijos išlaidas padengė Hildos ir Hakano Ohlssonų fondas.

Pranešimus skaitė universitetų rektoriai, prorektoriai, miestų me­ rai, architektai. Buvo aptariamos

miestų plėtros, mies­ tiečių ir universiteto bendruomenės porei­ kių suderinamumo problemos, naujų universitetų pastatų ir miestelių projektavi­ mo specifika, senojo istorinio paveldo iš­ saugojimo proble­ mos. Vilniaus delega­ cija buvo gausiausia, perskaityti 3 pra­ Lundo universiteto Centriniai rūmai nešimai. Vilniaus uni­ versiteto strateginių reikalų prorektorius prof. Juozas Lazutka kartu su Vilniaus me­ ro patarėja Dalia Bardauskiene perskaitė pranešimą „Kaip miesto aplinka gali stimuliuoti kūrybišku­ mą: universiteto ir miesto santykiai“.

Pranešimai atspin­ dėjo įvairias universi­ Modemus universiteto pastatai Malmėje, Švedija tetų ir miestų bendra­ darbiavimo proble­ mų pranešimą apie miesto ir uni­ mas ir skirtingus jų sprendimo bū­ dus. Seniausio Europoje Bolonijos versiteto plėtros problemas ir jų universiteto atstovai kalbėjo apie sprendimo būdus perskaitė Kembridžo universiteto bei Durhamo tai, jog miestas jau dūsta nuo gau­ sybės studentų, kenčia ir miestie­ mieto savivaldybės atstovai.

Po simpoziumo nutarta pratęsti čiai, todėl kartu su miesto valdžia planuojama pertvarkyti susisiekimą bendradarbiavimą tarp senųjų uni­ su keliais studentų miesteliais to­ versitetinių miestų, o konferencijos pranešimus išleisti atskiru leidiniu. liau nuo miesto istorinio centro. Įdo­

„Literatūros salos" telkėsi Kėdainiuose Akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“ rugpjūčio pradžioje organizuojamas jau antrq kartą Vilniaus universi­ teto Lietuvių literatūros katedros iniciatyva. Šiemet renginys persikėlė į Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrinį centrą (anksčiau buvusios sinagogos pastatą), menantį margą šio miesto istoriją. Geografiniame Lietuvos centre porai dienų susibūrė nemenka filologų - profesionalių literatūrologų ir studentų iš įvairių šalies vietų - sala.

Gintarė PETUCHOVAITĖ Seminaro organizatoriai Vitalija Pilipauskaitė ir Mindaugas Kvietkauskas džiaugėsi, kad pačiame atosto­ gų įkarštyje susitikę humanitarai gali ieškoti naujų kūrybinių formų, į lite­ ratūros reiškinius ir procesus pa­ žvelgti iš vasariško atstumo, plėtoti universitetų bendradarbiavimą bei skatinti jaunosios kartos ir profesio­ nalų dialogą. įsitraukti į diskusiją apie litera­ tūrologams būtinus kalbėjimo ir susikalbėjimo įrankius kvietė Auš­ ra Jurgutienė, skaičiusi praneši­ mą intriguojančiu pavadinimu „Kam literatui teorijos? Arba Pozi­ tyvizmo pabaiga“. Literatūros te­ orijos tendencijų Lietuvoje temą pratęsė bei teorijų migraciją ir adaptaciją apžvelgė Loreta Jakonytė. Apie R. Barthes'o trajektori­ ją papasakojo Jurgita Katkuvienė, temą formuluodama klausimu „Ką nutyli struktūralizmas ir ką forsuo­ ja poststruktūralizmas?“.

Antroji pirmos seminaro dienos da­ lis buvo skirta LDK studijoms ir sena­ jai Lietuvos literatūrai, kuri turėjo ne­ mažai sąsajų su šia seminaro vieta.

Kėdainiai XVI—XVII a., valdomi Radvi­ lų giminės, tapo Lietuvos kultūros centru ir padarė nemenką įtaką raš­ tijos raidai. Besikreipdamas į jauniau­

bėti apie Czesfawą Miloszą, gimu­ sį visai netoli nuo Kėdainių, Sateiniuose, esančiuose rytiniame Ne­ vėžio krante. Audinga PeluritytėTikuišienė gilinosi į erozijos temą šio autoriaus kūryboje.

Paskutinis seminaro pranešimas buvo skirtas tarpdisciplininėms stu­ dijoms ir liudijo literatūros atvirumą kitoms meno sritims. Inga Urbonavi­ čiūtė kvietė kartu pasižiūrėti Algiman­ to Puipos filmą bei skaitė pranešimą „Žuvies diena: A. Puipos ir J. Skablauskaitės tekstų dialogas“. Nemen­ ką dialogą pranešėjai pavyko už­ megzti ir su auditorija.

Pasibaigus pranešimams, po­ kalbiai ir diskusijos buvo tęsiami kartu keliaujant po Kėdainių apy­ linkes bei ilgėliau apsistojus Ša-

sią auditorijos dalį, Sigitas Narbutas aptarė Senosios Lietuvos literatūros tyrimo perspektyvas. Dainora Pociūteiniuose, kur Czeslawo Miloszo tė-Abukevičienė papasakojo apie pir­ senasis svirnas paverstas rezi­ mojo Lietuvos intelektualo Abraomo denciniu konferencijų centru. Va­ Kulviečio studijas Liuveno trikalbėje karas užsibaigė jaukiu pasisėdė­ kolegijoje. Baroko epochos atgarsių jimu prie laužo su poetu Benedik­ pamoksluose ieškojo Viktorija Vaitke­ tu Januševičiumi, pasakojusiu vičiūtė, skaičiusi pranešimą „Milės Christianus, arba Radvilų paveikslas apie savo kūrybą, literatūros rai­ dą ir rašytojų kartas.

LDK laidotuvių pamoksluose“.

Taigi seminaras jau antrą kartą Pirmosios seminaro dienos pro­ įrodė, kad literatams reikalingas gramą užbaigė originalus Tomo S. aktyvus, gyvas akademinis ben­ Butkaus ir Antano Dambrovskio audravimas ir bendradarbiavimas. diopoetinio spengsmo projektas „Be­ Akivaizdu, jog šis renginys įgau­ toniniai triušiai“. na nemenką pagreitį ir tikimasi, Didelio susidomėjimo sulaukė kad vis tobulėdamas jis taps ilga­ antrosios seminaro dienos prane­ mete tradicija. šimai, skirti lyginamosios literatū­ ros studijoms. Apie vietos įliteratūrinimą ir literatūros jvietinimą kalbėjo Vigmantas Butkus, (pranešimas „Pa­ stabos apie literatū­ ros kūrinio ir toposo santykį“), patei­ kęs skirtingus san­ tykio tarp literatūros kūrinio ir tam tikros vietos požiūrius, toposo nagrinėjimo principus. Pastara­ Seminaro dalyviai prie Kėdainių daugiakulturisis pranešimas su­ teikė impulsą kal­ nio centro

Baltijos šalių doktorantai ir jaunieji mokslininkai Taline tobulino vadovavimo įgūdžius Rugpjūčio 19-25 d. Estijos jaunųjų mokslininkų akade­ mija Taline organizavo šešių dienų intensyvius mokymus,

kuriuose dalyvavo magist­

rantai, doktorantai ir jaunieji mokslininkai.

Aldona SKUČAITĖ, VU MIF lektorė Mokymo savaitė buvo projekto, pavadinto BALTMOB (Balde Mobility) ir skirto jaunųjų mokslininkų mo­ bilumo ir vadovavimo įgūdžiams to­ bulinti, dalis. Mokymuose buvo to­ bulinami bendrieji gebėjimai - lai­ ko planavimo, stresų ir konfliktų val­ dymo, darbo daugiakultūrėje terpė­ je įgūdžiai, tad juose galėjo daly­ vauti visų mokslo sričių atstovai.

Tarp beveik 40 dalyvių daugiausia buvo mūsų kaimynų latvių ir estų.

Viena iš dviejų dalyvių iš Lietuvos buvo Vilniaus universiteto MIF lek­ torė Aldona Skučaitė.

Finansiškai Estijos jaunųjų moksli­ ninkų iniciatyvą parėmė nemažai rė­ mėjų, didžiausias iš jų - Estijos švieti­ mo ministerija, tad dalyvavimas še­ šių dienų seminare dalyviams nieko nekainavo. Dalyviai buvo atrinkti pa­ gal esė konkurso, vykusio gegužębirželį, rezultatus. Kiekvienas poten­ cialus dalyvis turėjo parengti esė apie realiai patirtą komandinio darbo situ­ aciją ir išnagrinėti, kokie veiksniai konkrečiu atveju labiausiai paveikė komandos darbo efektyvumą ar lėmė nesėkmes. Kartu dalyviams buvo su­ teikta galimybė geriau pasiruošti mo­ kymų savaitei, nes pagrindiniai nag­ rinėjami klausimai buvo susiję su dar­ bo akademinėje ar tyrimų grupėje ypatumais.

Dėstomi dalykai buvo labai įvai­ rūs. Baltijos gynybos kolegijos de­ kanas, mūsų tautietis Tomas Jar­ malavičius, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Estijoje, pristatė skirtin­ gų tautų kultūrų ir darbo su skirtin­ gų kultūrų atstovais ypatumus. Ciu­ richo universiteto Psichologijos fa­ kulteto dėstytoja dr. Carmen Lebherz mokė efektyviai veikti skirtin­ gais projekto etapais bei tinkamai

planuoti darbo laiką, Tartu univer­ siteto profesorė Tiina Ann Kirss suprasti akademinės kalbos subti­ lybes. Nemažai laiko buvo skirta praktiniams užsiėmimams, tad te­ orines žinias dalyviai patys taikė nagrinėdami praktikoje iškilusias situacijas. Gilų įspūdį paliko vie­ nos dienos išvyka į Helsinkį, ku­ rios metu galėjome pamatyti, kaip paskaitų metu išdėstytos teorijos taikomos praktikoje - versle („No­ kia“ tyrimų centras), akademinėje aplinkoje (Helsinkio universitetas) bei viename didžiausių Europoje verslo ir mokslo sindikatų - Technopolio technologijų centre. Suo­ mijoje teikiamas ypatingas dėme­ sys išsilavinimui ir mokslui. „Išsila­ vinimas, išsilavinimas, išsilavini­ mas“ - toks moto skambėjo visuo­ se trijuose aplankytuose tyrimų centruose. Suomių teigimu, tokia“* nedidelė šalis, kaip jų, pasaulyje gali konkuruoti tik vystydama aukš­ tąsias technologijas bei skatinda­ ma mokslo ir verslo bendradarbia­ vimą. Išvykos metu susipažinome su Suomijos darbo kultūra bei pro­ jektų valdymo akademinėje ir ver­ slo sferoje ypatumais.

Mokymų savaitė suteikė itin ver­ tingų teorinių ir praktinių žinių, reika­ lingų doktorantų ir mokslininkų dar­ be. Tai buvo ir puiki proga susipa­ žinti su latvių ir estų kolegomis, pasi­ dalinti problemomis ar patirtimi.

Steigiama JAV teisės mokykla Spalio mėnesį Vilniaus universiteto Teisės fakultete duris atvers JAV teisės mokykla su pirmą kartą pradedama JAV ir tarptauti­ nės komercinės teisės pagrindų nenuosekliųjų studijų programa.

Tęsdami sėkmingai užsimezgu­ si glaudų bendradarbiavimą, Vil­ niaus universiteto Teisės fakulte­ tas drauge su JAV Indianos univer­ siteto Teisės mokykla pradeda re­ gistraciją į vienų mokslo metų (120 akademinių valandų) trukmės stu­ dijas. Ši nenuosekliųjų studijų pro­ grama parengta atsižvelgiant į tei­ sininkams keliamus itin aukštus reikalavimus bei siekiant patekinti tarptautinių įmonių poreikius. Ji skirta ne jaunesniems nei III kurso Vilniaus universiteto Teisės fakul­ teto studentams bei teisės prakti­ kams, dirbantiems įvairiose teisi­ nėse bei ekonominėse firmose, be­ sidomintiems JAV teisine sistema ir siekiantiems įgyti šios srities ži­ nių.

Anot VU TF dekano prof. Vytauto Nekrošiaus, tokios studijų progra­ mos atsiradimą lėmė išaugęs tei­ sės žinių apie užsienio valstybių

teisines sistemas ir tarptautinius verslo sandorius poreikis.

Mokymo programoje - 10 inten­ syvių kursų ciklas, apimsiantis ne tik tarptautinę komercinę teisę, bet ir JAV konstitucinės, civilinės, in­ telektinės nuosavybės ir kitų sričių teisės temas. Darbas vyks paskai­ tų, diskusijų ir individualių užduo­ čių forma. Paskaitas anglų kalba skaitys ir darbus tikrins kompeten->tingi, ne vienų metų teorinio ir prak­ tinio darbo patirtį turintys JAV In­ dianos universiteto Teisės mokyk­ los dėstytojai. JAV ir Tarptautinės komercinės teisės pagrindų ne­ nuosekliųjų studijų programa bus mokama.

Išklausę paskaitas ir atlikę už­ duotis asmenys mokslo metų pa­ baigoje gaus Vilniaus universiteto pažymėjimą. Tai nėra oficialus di­ plomas, tačiau teisininkams jis taps savotiška rekomendacija. Šiais metais VU Teisės fakultete atidaroma JAV teisės mokykla viena iš penkių mokyklų-centrų, veikiančių Teisės fakultete kaip pa­ pildomos programos norintiems gi­ linti žinias užsienio valstybių teisės srityje. Fakultete taip pat veikia Prancūzijos, Lenkijos ir Europos Sąjungos, Rytų Europos teisės mo- w kyklos bei Vokietijos teisės centras.

TF inform.

universitas

2007 m. rugsėjis

Himno dar teks palaukti Pavasarį paskelbtą kon­ kursą Vilniaus universiteto himnui sukurti specialiai rektoriaus sudaryta komisi­ ja paskelbė neįvykusiu. Nė vienas iš devynių konkursui pateiktų himno tekstų . neatitiko komisijos keltų reikalavimų.

Inga NORKUTĖ Kūrė apie gėrį, grožį ir Universitetg

**’

„Nebuvo tokių- autorių, kurie konkursui himno variantą būtų at­ siuntę juokais. Matyti, jog buvo ku­ riama rimtai, tačiau iš visų pateik­ tų himnų neišsirinkome nė vieno tinkamo. Nebuvo netgi minties to­ bulinti kurį nors tekstą", - apie kon­

7

vilnensis

kurso baigtj kalbėjo komisijos pirmi­ ninkė VU studijų direktoriaus pa­ vaduotoja Jūratė Karaliūnienė.

Devynis tekstus himnui pateikė aštuoni autoriai. Jų darbus vertino solidi ir kompetentinga komisija: studijų direktoriaus pavaduotoja Jū­ ratė Karaliūnienė (pirmininkė), na­ riai - FilF Klasikinės filologijos ka­ tedros prof. habil. dr. Eugenija Ulči­ naitė, FilF Lietuvių literatūros kated­ ros doc. Kęstutis Urba, FilF Lietuvių literatūros katedros vedėja doc. dr.

Dainora Pociūtė-Abukevičienė, VU SA prezidentė Viktorija Aleksaitė ir Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nijolė Bulotaitė.

Komisija, apsvarsčiusi ir įvertinu­ si šiuos tekstus, nematė galimybės premijuoti kurį nors iš pateiktų him­ no variantų, kadangi jie neatitinka himno žanro reikalavimų, neturi es­ tetinės ir poetinės raiškos brandu­

mo, juose nepakankamai išreikšta senojo Vilniaus universiteto idėja, neatsispindi Universiteto tradicijos. „Daugiausia buvo kuriama apie gėrį, grožį ir, žinoma, apie Univer­ sitetą. Tačiau tekstams trūko soli­ dumo“, - trumpai siūlytų tekstų tu­ rinį pakomentavo J. Karaliūnienė.

Dirbtinai sukurti himng šįkart nepavyko Konkursą Vilniaus universiteto himno žodžiams sukurti VU rekto­ rius ir Senatas paskelbė pavasarį manydami, kad mūsų sena ir gar­ binga aukštoji mokykla, kaip ir daugelis pasaulio universitetų, pri­ valo turėti savo himną. „Pateiktiems himno tekstams vertinti buvo sudaryta kompeten­ tinga komisija. Konkursas buvo or­ ganizuojamas kuo profesionaliau,

todėl autorių asmenybės komisi­ jos nariams liko nežinomos“, kalbėjo himno kūrimo idėją Uni­ versitete iškėlęs Senato pirminin­ kas prof. habil. dr. Vygantas Bro­ nius Pšibilskis.

Nugalėtojams buvo žadamos premijos: pirmosios vietos laimė­ tojas turėjo gauti 1000 Lt premiją, antrosios - 300 Lt, trečiosios - 200 Lt. „Bandėme sukurti himną dirb­ tinai, tačiau įsitikinome, kad šis va­ riantas nepasiteisino. Greičiausiai daina turi patikti studentams ir tik po to tapti himnu“, - teigė J. Kara­ liūnienė.

Kaip atsiras himnas, nuspręs rektorius .

Vis dėlto šiuo metu yra svarsto­ ma galimybė himno žodžius užsa­ kyti sukurti profesionaliam poetui, tačiau VU akademinių apeigų ko­ misijos narė J. Karaliūnienė ma­ no, kad tai irgi nėra geriausia išei­ tis. „Poeto sukurti žodžiai gali ne-

prigyti tarp studentų“, - teigia ji.

Taip pat yra galimybė pritaikyti išvertus į lietuvių kalbą senuosius lotyniškuosius, su Vilniaus akade­ mija susijusius poetinius tekstus, tačiau tai irgi yra dirbtina. Kita ver­ tus, studentai neturi jokios po­ etiškai brandžios dainos, galin­ čios tapti Vilniaus universiteto him­ nu. Todėl neatmetama galimybė skelbti naują konkursą himno žo­ džiams sukurti.

Tačiau prof. habil. dr. V. B. Pši­ bilskis nemano, kad verta dar kar­ tą skelbti tą patį konkursą. „Kvie­ tėme kurti visus, skelbėme įvairiais žiniasklaidos kanalais. Dabar yra kelios galimybės: ieškoti arba kurti.

Taip pat galima užsakyti sukurti himną poetui, tačiau, mano nuo­ mone, himnas turi atsirasti iš vi­ daus, ne iš viršaus“, - teigia jis.

Kokių veiksmų imsis Vilniaus universitetas, kad būtų sukurti himno žodžiai, spręs Vilniaus uni­ versiteto rektorius artimiausiu metu.

f ugparodos__________________________________________________ Atidaryta paroda Zitai Bibliotekoje apsilankė Vanagaitei Vilniaus ekspedicijos Nerimi dalyviai Birželio 22 dieną Vilniaus universiteto biblioteką aplankė beveik mėnesį trukusios ekspedicijos „Neris ir jos krantai. Kon­ stantino Tiškevičiaus keliais po 150 metų“ dalyviai iš Lietuvos ir Baltarusijos, kurie pakarto­ jo 1857 metų K. Tiškevi­ čiaus kelią (per 400 kilometrų) nuo Neries aukštupio Kameno kaime iki jos santakos su Nemu­ nu Kaune. Šį kartą jie keliavo naudodamiesi šiuolaikinėmis priemonė­ mis ir mokslinių tyrimų įranga, fiksavo pokyčius, įvykusius Neryje ir jos pakrantėse per 150 metų.

Snieguolė MISIŪNIENĖ, Vilniaus universiteto biblioteka

•

Grafas Konstantinas Tiškevičius (1806-1868) - archeologas, etno­ grafas, geografas. 1828 m. jis bai­ gė Vilniaus universiteto Teisės fa­ kultetą. Kurį laiką dirbo valstybės iždo tarnyboje, nemažai keliavo po užsienio kraštus. Vėliau K. Tiškevi­ čius nutolo nuo viešųjų reikalų ir iki mirties gyveno gimtajame Logojske. Daugiausia laiko skyrė archeologijai ir muziejininkystei. Jis buvo Vilniaus laikinosios archeo­ logijos komisijos ir kitų mokslo drau­ gijų narys. Palaikė mokslinius ry­ šius su Vilniaus, Minsko, Maskvos, Londono, Paryžiaus mokslo drau­ gijomis, kasinėjo Vilniaus ir Mins­ ko gubernijų pilkapius. Parašė dar­ bų apie Lietuvos pilis ir piliakalnius, išleido senų Lietuvos graviūrų al­ bumą. Buvo surinkęs unikalias dai­ lės, numizmatikos kolekcijas, turė­ jo vertingą biblioteką. Didelę dalį savo rinkinių perdavė Vilniaus se­ nienų muziejui.

1857 m. K. Tiškevičius suorgani­ zavo ekspediciją Nerimi nuo ver­ smių iki žiočių, tyrė vagos gylį, plotį, rėvas, rinko medžiagą apie pakran­ čių archeologinius paminklus, užrašinėjo tautosaką. Ekspedicijoje grafui padėjo matininkas Ježis Santiras, grafikai Arturas Bartelsas ir

universiteto bibliotekoje

Ekspedicijos Nerimi dalyviai apsilankė VU Bibliotekos Rankraščių skyriuje Martynas Januševičius. K. Tiškevi­ čiaus ekspedicija Neries-Vilijos upe bu­ vo viena žymiausių XIX a. geografinių kelionių buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Keliauda­ mas K. Tiškevičius pirmasis iš moksli­ ninkų aplankė, išmatavo ir aprašė Ne­ ries aukštupį - pirmuosius 77 upės ki­ lometrus. Pirmą kartą kompleksiškai (geografijos, istorijos, etnografijos po­ žiūriu) buvo ištirta visa Neries upė, o ekspedicijos rezultatai aprašyti knygo­ je „Neris ir jos krantai: hidrografo, isto­ riko, archeologo ir etnografo akimis“ („VVilija i jej brzegi: pod vvzględem hydrograficznym, historycznym, archeologicznym i etnograficznym“, 1871). Ji laikoma Lietuvos ir Baltarusijos moks­ lo istorijos klasika, priklauso Europos mokslo istorijos aukso fondui.

Ekspedicijos „Neris ir jos krantai.

Konstantino Tiškevičiaus keliais po 150 metų“ dalyviai Vilniaus univer­ siteto bibliotekoje apsilankė neatsi­ tiktinai. 1855 m. Eustachijaus Tiš­ kevičiaus iniciatyva dabartinėje R Smuglevičiaus salėje buvo suda­ ryta Laikinoji Vilniaus archeologinė komisija, o po metų duris atidarė Se­ nienų muziejus, kurio pagrindas bu­ vo brolių E. ir K. Tiškevičių, Teodoro Narbuto, Kazimiero Vilčinskio ir kt. senienų rinkiniai. 1860 m. K. Tiške­ vičius Senienų muziejui perdavė ir savo 1857 m. sudarytus Neries-Vili­ jos aukštupio topografinį žemėlapį ir rėvų atlasą. (Rėvos būdingos Ne­ ries vidurupiui. K. Tiškevičius deta­ liai išmatavo, aprašė 39 rėvas, iš ku­ rių 12 buvo pavojingų laivybai. Jas vadino sėbrinėmis, nes upeiviai pa­ vieniui į jas nesileisdavo, laukdavo kitų atplaukiant, sudarydavo sėbri-

jas ir bendromis jėgomisv leisdavo pro jas sielius ar laivus). Šis žemė­

lapis ir atlasas dabar saugomas Vilniaus universiteto bibliote­ kos Rankraščių skyriaus fonde.

R Smuglevičiaus salėje žemėlapis ir rėvų atlasas ir buvo parodyti sve­ čiams. Kaip sakė Vilniaus univer­ siteto bibliotekos Rankraščių sky­ riaus vedėja Nijolė Šulgienė, liki­

mas buvo gailestingas šiam žemė­ lapiui, jį aplenkė cjaisrai, karai ir ki­ tos negandos. Šiandien tai ben­ dras Lietuvos ir Baltarusijos turtas. Žygeiviai taip pat galėjo paskaityti žemėlapio perdavimo Senienų muziejui įrašą registracijos knygo­ je, pavartyti K. Tiškevičiaus knygos apie kelionę Nerimi originalą. Sve­ čiai neliko skolingi ir pasveikino mus vingria dūdmaišio melodija.

Jie, nors ir labai pavargę, su malo­ numu apžiūrėjo Vilniaus universi­ teto bibliotekos istorines sales, pa­ sivaikščiojo po Universiteto kie­ mus - čia taip pat yra istorinių ir kultūrinių sąsajų tarp lietuvių ir bal­ tarusių tautų.

Projektas „Neris ir jos krantai.

Konstantino Tiškevičiaus keliais po 150 metų“ turėjo daug tikslų ir uždavinių: priminti grafo K. Tiške­ vičiaus nuopelnus abiejų tautų is­ torijos, geografijos mokslui bei at­ kreipti visuomenės dėmesį į Ne­ ries reikšmę abiejų tautų kultū­ roms, ekonomikai ir aplinkai, po­ puliarinti nepaprastai turiningą su Neries upe susijusį kultūros pa­ veldą, pateikti naujausių duome­ nų apie Neries-Vilijos reikšmę is­ torijoje, upės pakrantėse esan­ čias kultūros vertybes.

Rugsėjo 5 dieną VUB atida­ ryta paroda, skirta architektei-restauratorei, kraštotyri­ ninkei ir disidentei Zitai Vanagaitei. 1999 m. Vasario 16-osios proga Zita Vana­ gaitė apdovanota Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu už asmeninius nuo­ pelnus siekiant Lietuvos Nepriklausomybės, ginant žmogaus teises ir laisves okupuotoje Lietuvoje.

Loreta VINCLOVIENĖ Baigusi Kauno politechnikos ins­ titute architektūros specialybę, nuo 1966 m. iki mirties 1990 m. rugpjū­ čio 3 d. Zita Vanagaitė dirbo architekte-restauratore Vilniaus pamin­ klų konservavimo institute. Atliko architektūrinius tyrimus, projektavo ir vykdė autorinę priežiūrą dauge­ liui architektūros požiūriu reikšmin­ gų Vilniaus senamiestyje bei Lietu­ vos rajonuose esančių pastatų: Vil­ niaus universiteto Lituanistikos centro, Sarbievijaus kiemo fasado, knygyno ir kt. Jos pavardę dailinin­ kas Vytautas Valius užrašė Lietuvių filologijos skaitykloje, autorių lente­ lėje, šalia savo nutapytų Donelai­ čio būrų. Paskutinis Zitos Vanagai­ tės darbas turėjo būti VU profeso­ riaus, gydytojo, Vilniaus medicinos draugijos steigėjo J. Franko namas Didžiojoje gatvėje...

Nuo 1967 m. Zita Vanagaitė įsi­ jungė į besiplečiantį kraštotyros ju­ dėjimą, žygeivių keliones, važiavo į ekspedicijas ir užrašinėjo dainas, papročius, atsiminimus Lietuvos

kaimuose, lankė įvairiuose Sąjun­ gos kampeliuose gyvenančius lie­ tuvius: Baltarusijoje, Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, Smolensko srityje, Sibire.

Bendravo su veikliais kunigais, gaudavo iš jų draudžiamos literatū­ ros (užsienyje leidžiamų kultūros, meno, filosofijos, religijos, istorijos te­ momis), vėliau pogrindžio spaudos.

Daugino ir platino iš kunigų M. Dob­ rovolskio (Tėvo Stanislovo), R Ra­ čiūno, Tėvo Jono Lauriūno pasi­ skolintus istorinius ir filosofinius lei­ dinius, rusų emigrantų žurnalų straipsnius. Bendravo su žinomais disidentais Lietuvoje, rengė straips­ nius pogrindžio „Aušrai“, talkino leidžiant „Laisvės šauklį“. Drauga­ vo su Rusijos, Estijos disidentais, perduodavo jiems informaciją apie tikinčiųjų persekiojimo, rusifikacijos, brutalios ateizacijos įvykius Lietu­ voje, vėliau pasiekdavusią Vakarų informacinius centrus.

Susirašinėjd, visaip rėmė, lankė tremtyje, padėjo siuntiniais ir žodžiu įkalintiems laisvės gynėjams, glo­ bojo politinių kalinių artimuosius. Iš­ tisą dešimtmetį (1975-1985) jos bu­ tas Vilniaus senamiestyje buvo daugelio į Vilnių atvykstančių lat­ vių, estų, rusų, ukrainiečių ir kitų di­ sidentų bei grįžusių iš lagerių poli­ tinių kalinių susitikimo vieta.

1988 m., įsikūrus Sąjūdžio komisi­ jai stalinizmo nusikaltimams tirti, Zita Vanagaitė įsitraukė j jos darbą, nuo 1988 m. rugsėjo aktyviai dirbo Politi­ nių kalinių gelbėjimo komitete, vėliau, 1988 m. pabaigoje, kartu su R Peče­ liūnu, J. Bieliauskiene įkūrė Politkali­ nių ir tremtinių globos grupę.

Paroda veikia Vilniaus universi­ teto bibliotekos III aukšte.

Parodos atidaryme dalyvavo Zitos Vanagaitės bendražygiai dvasininkai, disidentai

universitas

8

2007 m. rugsėjis

vUnensis

znaaabiturientai

Pažangiausi šalies abiturientai pasirinko studijas Vilniaus universitete

Renkantis specialybę būtina atsižvelgti j mėgstamiausius dalykus „Seniai svajojau apie lietuvių fi­ lologijos ir užsienio kalbos studi­

Šiemet studijuoti Vilniaus universitete iš visos Lietuvos buvo

pakviesta 3541 abiturientas, iš jų 497 - šimtukininkai.

Aukščiausius įvertinimus gavo 7 abiturientai.

Penki iš jų pasirinko studijas VU. Pažangiausieji (vien šimtukais išlaikę egzaminus) abiturien­ tai - Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją baigusi Rūta Žalytė, Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją baigusi Eglė Kvedaraitė, Vilniaus licėjaus abiturientai Kęstutis Gelažius ir Ernestas Širka bei Vilniaus „Žemynos“ gimnaziją baigusi

Laura Vilkaitė - sėkmingai įstojo į Vilniaus universitetą ir pasirinko studijuoti mėgstamus dalykus. Rūta Žalytė įstojo į biochemiją, Laura Vilkaitė studijuos lietuvių filologiją ir užsienio (italų) kalbą, Eglė Kvedaraitė ir Ernestas Širka pasirinko mediciną, Kęstutis Gelažius įstojo į odontologiją.

Žana PASEČNIK Puikus egzaminų rezul­ tatai suteikia pasitikėji­ mo savimi Vilnietė Laura Vilkaitė labai ap­ sidžiaugė sužinojusi, kad yra viena iš pažangiausių šalies abi-

Laurai Vilkaitei puikūs egzaminų rezultatai atvėrė galimybę įstoti ten, kur visada norėjo

turientų. Jai tai buvo netikėta, o labiausiai Laurą džiugina puikūs egzaminų rezultatai, kurie garan­ tavo jai galimybę įstoti ten, kur vi­ sada norėjo.

Kęstutis Gelažius teigia, kad nuo pasiektų rezultatų jam nei šil­ čiau, nei sočiau nepasidarė,

Ernestas Širka pasirinko medici­ nos studijas

rė, kad visiškai nesitikėjo tapti viena pažangiausių 2007 m. abi­ turienčių. Tokie egzaminų rezul­ tatai suteikė jai daugiau pasiti­ kėjimo savimi. „Dabar žinau, kad net nerealiausiai atrodantys da­ lykai yra pasiekiami“, - šypsojo­ si mergina.

Vilnietis Ernestas Širka mokyda­ masis Vilniaus licėjaus biochemi­ jos klasėje jautėsi panašus į kitus bendraklasius, pasitikėjo savimi ir labai apsidžiaugė sužinojęs eg­ zaminų rezultatus.

Geriausių įvertinimų negauna tie, kurie nesimoko Laura Vilkaitė teigia per egza­ minus tiesiog parodžiusi, ką išmo­ ko mokykloje per dvylika metų. Jos manymu, egzamino rezultatą šiek tiek lemia ir sėkmė, nors geriau­ sių įvertinimų negauna tie, kurie nesimoko.

Pasak Kęstučio Gelažio, labai daug lemia sėkmė, ar įdomus da­ lykas, kurio egzaminą laikai, galų gale net tai, ar gerai prieš egza­ miną išsimiegojai ir ar laikant eg­ zaminą už lango nevyksta staty­ bos.,, Aišku, nepasimokęs gero re­ zultato nesulauksi, bet kadangi visko išmokti neįmanoma, tai ar­ ba pasiseka, arba ne“, - teigė vai­ kinas.

Olimpiados medalininkai jau Chemijos fakulteto studentai

kalbos grupė, nebedvejojau. Itali­ ja nuo antikos laikų yra kultūros židinys, tad pažinti jos kalbą bei

kultūrą tikrai įdomu. Be to, studi­

juosiu ir lietuvių filologiją, taigi ma­ nau, kad ši dviguba specialybė su­ teiks daug perspektyvų“, - tikisi Laura Vilkaitė.

Kęstučiui Gelažiui mokykloje pati­ ko biologija ir chemija, tad vaikinas_ pasirinko studijuoti odontologiją.

Rūta Žalytė pasirinkdama spe­

Rūta Žalytė studijuos biochemiją Šiaulietė Rūta Žalytė sako, kad specialiai tokių rezultatų nesiekė,

dvylika metų nuosekliai mokėsi, stengėsi nepalikti spragų. „Ma­ nau, jog įgytos ir įsisavintos žinios

yra svarbiau už egzamino rezul­ tatą, kuris yra reikšmingas tik la­ bai trumpą laiką.“ Ernestas Širka pasirinko laikyti egzaminus iš jam patinkančių da­

lykų, jo manymu, turbūt tai ir pa­ dėjo gauti aukščiausius įvertini­ mus.

Į studijas deda labai daug vilčių Laura Vilkaitė tikisi VU įgyti pla­

tų humanitarinį išsilavinimą, patirti žavų studentišką gyvenimą, sutikti

naujų įdomių žmonių. Jai nieka­

da net nekilo minčių rinktis kurį nors kitą universitetą. „Pati esu vil­ nietė, be to, manau, kad Vilniaus

universitetas - geriausias univer­

sitetas Lietuvoje“, - teigia mergi­ na.

Vilnietis Kęstutis Gelažius ma­ no, kad studijų tikslas yra pareng­ ti tam tikros srities specialistus, ir tikisi, kad baigęs studijas bus

specialistas tikrąja to žodžio pras­

me, o ne teoriškai. Jam norėtųsi mažiau teorijos, o daugiau prak­ tikos. „Važiuoti studijuoti j užsie­ nį neplanavau, o rimčiausias man atrodo Vilniaus universite­

Šiemet Maskvoje vykusi 39oji tarptautinė chemijos olimpiada buvo ypatingai sėkminga Lietuvos mokslei­ vių komandai (komandos vadovas doc. Rimantas Raudonis). Mūsų šaliai atstovavęs ketvertukas Karolis Leonavičius, Auri­ mas Vyšniauskas, Bernar­ das Morkūnas ir Robertą Pocevičiūtė - parsivežė du aukso ir vieną sidabro medalį bei vieną pagyrimo raštą.

Kiekvieną vasarą vyksta ne tik chemijos, bet ir kitų mokslo šakų moksleiviškos tarptautinės olim­ piados. Iš visų Lietuvai atstovavu­ sių komandų chemikų pasirody­ mas buvo pats sėkmingiausias.

Pagal gautus medalius Lietuvos komanda yra 8 vietoje, o pagal su­ rinktus taškus - 11 vietoje pasau­ lyje.

Jauniesiems chemikams pui­ kiai pažįstamas VU Chemijos fa­ kultetas. Čia buvo organizuoja-

jas. Sužinojusi, kad šiais metais renkama lietuvių filologijos ir italų

nors, žinoma, tai suteikė pasiti­ kėjimo savimi. „Tikėjausi egzami­ nus išlaikyti gerai, bet kad taip ge­ rai - nelabai. Norėjau, kad egza­ minų balų užtektų įstoti ten, kur ir įstojau, o visa kita neatrodo svar­ bu“, - sakė vilnietis. Šiaulietė Rūta Žalytė prasita­

tas, be to, pats esu vilnietis“, apie pasirinkimą studijuoti VU kalbėjo vaikinas.

Rūta Žalytė studijuodama tikisi gauti naudingos ir aktualios infor­

macijos iš ją dominančių sričių, išmokti taikyti įgytas žinias. Šiau­ lietė buvo apsisprendusi studijuoti

Lietuvoje. Pasak jos, tik VU ji ga­ linti studijuoti norimą specialybę, mergina tiki, kad VU studijos yra kokybiškos.

„Manau, kad vidurinis išsilavi­

Nuotraukoje: Lietuvos komanda po 39-osios tarptautinės chemijos olimpiados uždarymo. Iš kairės j dešinę: K. Leonavičius (aukso medalis), R. Pocevičiūtė (pagyrimo raštas), B. Morkūnas (sidabro medalis), A. Vyšniauskas (aukso medalis)

nimas yra pirmas žingsnis, įkve­ piantis ieškoti savo gyvenimo kelių, todėl tikiuosi, kad studijos

aukštojoje mokykloje padės pa­

siekti tikslą - tapti tikru pasirink­ mos pasirengimo tarptautinei olimpiadai stovyklos. Nenuostabu, kad komandoje buvę dvyliktokai K. Leonavičius, A. Vyšniauskas ir B. Morkūnas dabar jau Chemijos

fakulteto Chemijos studijų progra­ mos pirmakursiai. R. Pocevičiūtė dar vienuoliktoke, bet po metų ji irgi ketina rinktis studijas Chemi­ jos fakultete.

tos srities profesionalu“, - dali­ josi mintimis Ernestas Širka. Vil­ nietis lyg kirviu nukirto: „Vilniaus

universitetas - geriausias Lietu­ voje“.

cialybę labiausiai atsižvelgė į jos mėgstamiausius dalykus (chemi­ ja, biologija). Taip ir sugalvojo stoti

į biochemiją. „Biologija susidomėjau šeštoje klasėje. Vėliau pradėta dėstyti che­ mija taip pat labai patraukė. Manau,

tai lėmė noras suprasti, kaip veikia

toks sudėtingas mechanizmas kaip žmogaus organizmas, noras padė­ ti. Šiuo metu studijuoju mediciną“, - kalbėjo Ernestas Širka.

Svarbiausia pasitikėjimas savimi „Sakoma, kad nesijaudina tik netalentingi žmonės. Aš neįsi­

vaizduoju, kaip galima visiškai nesijaudinti prieš egzaminą. Tik tas jaudulys neturėtų tapti pani­

ka. Svarbiausia egzamino dieną pasitikėti savo jėgomis“, - teigė' Laura Vilkaitė. Būsimiems abitu­

rientams vilnietė palinkėjo pasi­ ryžimo mokytis, nes, jos manymu, tai daryti tikrai teks, bei pasitikėji­

mo savo jėgomis. Egzaminai nė­ ra tokie baisūs, kaip atrodo. Svar­ biausia - nesijaudinti!

Kęstutis Gelažius neturi jokių re­ ceptų, kaip sumažinti jaudulį prieš

egzaminą. Jo manymu, naudinga laikyti daugiau egzaminų nei reikia - į pirmus porą eini jaudindamasis,

o likusieji tampa įprastu dalyku.

Kęstutis būsimiems abiturientams

linki, kad jie viską pasiektų patys, tuomet nereikėtų nieko linkėti.

Rūta Žalytė rekomenduoja prieš pat egzaminą nepersimokyti, ge­

riau užsiimti kokia kita veikla, kad smegenys „neperkaistų“. Anot

jos, jaudulio būna mažiau žinant, kad padarei viską, ką galėjai. Šiau­

lietė palinkėjo būsimiems abitu­ rientams nebijoti svajoti ir pasiti­

kėti savo jėgomis.

Ernestas Širka pataria dieną prieš egzaminą atsipalaiduoti. Tinka vis­

kas - sportas, kinas, pasivaikščioji­ mas su draugais ir kt. Svarbiausia pasitikėti savo jėgomis ir pasakyti sau: „Kaip bus - taip bus. Svarbu turėti tikslą, o ji pasiekti yra daug kelių.“ Vilnietis linki per daug nesi­ jaudinti dėl egzaminų, nes visos pa­

grindinės žinios jau yra įgytos per vienuolika metų, todėl paskutiniais metais telieka ramiai jas pakartoti.

Svarbu yra pasirinkti mokytis domi­ nančius dalykus - tada viskas ei­ nasi lengviau. Vaikinas nepamiršo palinkėti ir sėkmės, nes jos per eg­ zaminus irgi prireikia.

universitas

2007 m. rugsėjis

9

vilnensis

__________________________________________________

Priėmimo rezultatai - panašus kaip pernai Šiemet, kaip ir kiekvienų studijų metų pradžioje, Vilniaus universitetų užplūdo gausus studentų būrys.

Beveik 5 tūkst. pirmakursių šių metų vasarą pavyko sėkmingai įveikti visus stojimo procedūros sunku­ mus. Apie 2007 m. studentų priėmimo į Vilniaus universite­ tą rezultatus „U. V.“ pasakoja VU Studijų direkcijos Priėmi­ mo skyriaus vedėjas dr. doc. Aloyzas Antanas Pažėra. Anot jo, šiemet bendrasis priėmimas į visas aukštąsias mokyklas vyko panašiai kaip ir pastaruo­ sius dvejus metus.

Viktoras DENISENKO Rugsėjo mėnesį studijas Vil­ niaus universitete pradėjo beveik 5 tūkst. pirmakursių. Kaip teigia

lauras

aukščiausius reitingus turi teisė, politikos mokslai, ekonomika bei leidyba.

Tačiau yra studijų programų, kurios negali pasigirti didesniu populiarumu. Šiemet mažiau nei

V. Naujiko nuotr. doc. A. Pažėra, bendras paduotų į aukštąsias mokyklas pareiškimų skaičius šiais metais buvo toks pat kaip ir pernai bei užpernai, tačiau atsižvelgiant j tai, kad į bendro priėmimo statistiką buvo įtrauktos dar dvi mokyklos - Vil­ niaus teisės ir verslo kolegija ir Vilniaus universiteto teisės ir ver­

slo mokykla - galima teigti, jog norinčiųjų studijuoti skaičius šiais metais šiek tiek sumažėjo.

Pagal turimus duomenis tarp stojančiųjų populiariausios tradi­ ciškai išlieka socialinių mokslų studijų kryptys, lyderių pozicijo­ se ir šiemet išliko vadyba ir eko­ nomika, teisės bei politikos moks­

Studentų idėjoms įgyvendinti finansinė paskata

Mūsų Universiteto magistran­ tai tapo bendrovės „Philip Morris Baltic“ ir asociacijos „Investors" Forum“ vykdomos paramos studentams pro­ gramos „Laurus“ laureatais.

Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto magistrantui Artūrui Katelnikovui parama skirta naujų op­ tinių nanomedžiagų sintezės tyri­ mui. VU Fizikos fakulteto magist­ rantas Marius Pečiukonis paramą panaudos organinio šviestuko su specialiai sukurtu spinduliu tyri­ mams ir gamybai.

Pretendentų anketas vertino Lie­ tuvoje gerai žinomi verslininkai, mokslininkai, žurnalistai. „Laurus" parama siekiama pa-

lai. Rimčiausias konkursas Vil­ niaus universitete šiemet buvo į dienines ekonomikos studijas (antroje vietoje pagal šį rodiklį vadyba ir verslo administravi­ mas).

Paklaustas, ar Vilniaus univer­ sitetas, kaip ir pastaruosius ke­ letą metų, pagal svertinį koefi­ cientą pralaimėjo kovą dėl pa­ čios populiariausios studijų pro­ gramos M. Romerio universitetui, doc. A.Pažėra atsakė, kad kol kas neturi tokių duomenų, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog svertinis koeficientas irgi ne viską pa­ rodo. Lyginti studijas vadovau­ jantis vienodais principais ne vi­ sada teisinga, todėl Vilniaus uni­ versitetas atlieka programų reitingavimo procedūrą. Šiandien

Nuotraukoje: Artūras Katelnikovas (ChF) ir Marius Pečiukonis (FF) gautą paramą panaudos tolesniems tyrimams.

dėti magistrantams paruošti kursinius ar baigiamuosius darbus. Ji ski­ riama savarankiškiems moksliniams tyrimams, apklausoms, gilesnėms profesinės literatūros studijoms - viskam, kas, studentų bei jų darbų vadovų nuomone, padarytų jaunimo akademinius darbus geresnius, profesionalesnius, o jų rezultatus - labiau pritaikomus praktikoje.

buvo planuojama studentų priimta į biofiziką, kompiuterinę fiziką, lenkų filologiją, matematikos ir in­ formatikos mokymą. Į vokiečių fi­ lologiją Kauno humanitariniame fakultete nepriimta nė vieno žmo­ gaus. Pasak A. Pažėros, tiems ke­ letui absolventų, kurie galėjo bū­ ti pakviesti studijuoti šią specia­

studijos lybę, buvo pasiūlyta rinktis atitin­ kamas studijas Vilniuje. Gerinti si­ tuaciją A. Pažėra siūlytų mažinant priėmimą ir kuriant patrauklesnes ir labiau atitinkančias moder­ naus gyvenimo situaciją studijų programas.

Buvo susidurta ir dar su viena problema - nors Vilniaus univer­ sitetas šiemet priviliojo penkis absolventus, sugebėjusius ketu­ riuose valstybiniuose egzaminuo­ se surinkti po šimtą balų, tarp įsto­ jusiųjų pasitaikė ir tokių, kurių ži­ nių lygis yra nelabai aukštas. Pri­ ėmimo skyriaus pripažino, kad at­ eityje reikėtų nustatyti balą, kurio nepasiekęs stojantysis negalėtų pretenduoti į studijas Vilniaus uni­ versitete. Šiemet ypač aktyvūs buvo sto­

jusieji į antrosios pakopos studi­ jas. Doc. A. Pažėra paminėjo, kad pageidaujančiųjų stoti į magistrantūrą buvo daugiau nei įprasta. Jis sieja tai su žiniasklaidoje plačiai aptarinėjama aukštojo mokslo reforma ir kal­ bomis apie vien mokamų studijų įvedimą. Pasak doc. A. Pažėros, savo laimę tikriausiai bandė net tie, kas šiemet dar nesiruošė stoti į magistrantūrą ir atidėliojo ant­ rosios pakopos studijas vėles­ niam laikui.

Apdovanoti VU studentai filologai, laimėję Danijos Karalystės ambasados skelbtą konkursą Birželio 20 dieną Danijos Kara­ lystės ambasadoje buvo pagerbti VU studentai, dalyvavę rašinių kon­ kurse. Praėjusiais metais rugsėjo mėnesį Danijos Karalystės amba­ sada paskelbė esė konkursą, skir­ tą Aage'ui Meyeriui Benedictsenui. Šiame konkurse aktyviai dalyvavo Vilniaus universiteto studentai, stu­ dijuojantys danų kalbą.

Esė konkurso, skirto Aage'ui Me­ yeriui Benedictsenui,, nugalėtoja paskelbta Augustė Slekytė, Vil­ niaus universiteto Filologijos fakul­ teto III kurso studentė. Nugalėtoja jai skirtą prizą - savaitgalio kelio­ nę į Daniją - iškeitė į piniginį 1500 litų vertės prizą, mat rudenį ši stu­ dentė pusę metų išvyksta studijuoti

į Daniją. Konkurso laimėtoja para­ šė įtikinamą ir nuoseklų esė, iš ku­ rio matyti, kad autorė yra puikiai su­ sipažinusi su Benedictseno kūry­ ba. Darbe atskleidžiama to laiko­ tarpio istorinė situacija, jo kolegų paveikslai bei išskirtinė paties au­ toriaus asmenybė. Kūrinys parašy­ tas puikia danų kalba, kurioje jun­ tama ir lietuvių kalbos įtaka.

Antroji vieta skirta nugalėtojos bendramokslei Laurai Krivelienei.

Ji apdovanota 500 litų vertės prizu knygoms įsigyti. Autorė savo esė rašė apie Aage’o Meyerio Bene­ dictseno veiklą globalizacijoje ir pateikė keletą puikių komentarų apie skeptišką danų požiūrį j ben­ drą Europos kultūrą.

IBM programavimo konkurso nugalėtojams - ir darbo pasiūlymai Bendrovės „IBM Lietuva“ surengtame programavimo konkurse „IBM Summer Chalenge 2007“ varžėsi daugiau nei 30 programuo­ tojų komandų. Šiame

konkurse dalyvavę Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto programų sistemų bakalau­ ro studijų trečio kurso stu­ dentai Olegas Michailovas ir Jaunius Pisaravičius užėmė antrąją vietą, trečiąją - taip pat VU MIF studentai Rokas Lengvenis ir Inga Mockutė.

Nugalėtojais tapo KTU studentai.

Konkursantai turėjo įgyvendinti vi­ sas projekto stadijas: nuo reikalavi­ mų analizės, architektūros kūrimo iki programavimo ir pritaikymo.

Musų filologai su Danijos Karalystės ambasados darbuotojais.

L. Binkauskienės nuotr.

VU doktorantas apdovanotas Europos trauminio streso tyrinėjimų asociacijos premija Europos trauminio streso tyrinėjimų asociacija ESTSS (European Society for Traumatic Stress Studies) šiais metais įsteigė dvi premijas. Viena jų skiria­

Konkurso nugalėtojams pasiūlyta tapti IBS GBS darbuotojais IBM GBS centro vadovas Tomas Kvedaravičius teigė, jog su ge­ riausiai konkurse pasirodžiusiais komandų atstovais bus vedamos išskirtinės derybos dėl galimybės tapti IBM GBS centro kolektyvo na­

riais. T. Kvedaravičius pasidžiau­ gė, kad su Lietuvos universitetais jau kalbamasi apie galimybę stu­ dentų praktinius užsiėmimus rengti pagal „IBM Summer Challenge“ užduoties pavyzdį.

ma už didžiausius nuopelnus psichotraumatologijoje, kita - už geriausią jaunojo mokslininko darbą (The Young Minds iri Psychotraumatology). Šia geriausio jaunojo mokslininko premija buvo apdovanotas VU Kliniki­

nės ir organizacinės psichologijos katedros dėstytojas dr. Evaldas Kazlaus­ kas už disertacinį darbą „Politinių represijų ilgalaikės psichologinės pasek­ mės“. Premija jam buvo įteikta šią vasarą vykusioje 10-ojoje Europos traumi­ nio streso konferencijoje, kuri vyko Apatijoje (Kroatija).

Premiją už nuopelnus psichotraumatologijai gavo Oslo universiteto profe­ sorius Larsas VVeisaethas.

universitas

10

2007 m. rugsėjis

vilnensis

tuivasaros kursai_____________

Užsieniečiai vasarą „kremta" lietuvių kalbos gramatiką | vasaros lituanistikos kursus užsieniečiams, kuriuos organizuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedra, šiemet atvyko 90 norinčiųjų mokytis lietuvių kalbos. Šiais kursais susidomėjo skirtingo

amžiaus studentai iš 21 pasaulio šalies - iš Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Suomijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Slovėnijos, Prancūzijos, Kanados, Italijos, Ispanijos, Estijos, Vengrijos, Švedijos, Nyderlandų,

Argentinos, Ukrainos, Peru, tačiau daugiausia studentų iš JAV - net 25. Tarp jų net 12 studentų, kurie šiuose kursuose dalyvavo ne pirmą kartų, kai kurie iš jų net trečią ar ketvirtą. 15 studentų buvo lietuvių kilmės.

Inga NORKUTĖ

Italai mokosi dėl mylimųjų Vasaros lituanistikos kursai pri­ traukia itin skirtingus žmones, ku­ rių kalbos mokėjimo lygiai ir inte­ resai yra įvairūs. „Vieniems lietu­ vių kalba reikalinga darbui, kiti yra lingvistai, todėl nori susipažinti su unikalia lietuvių kalba. Taip pat daug studentų atvažiuoja iš kai­ myninių šalių. Dauguma jų baltis­ tai. Dažnai pasitaiko ir tokių, kurie kalbos mokosi dėl savo antrų pu­ sių. Šiemet dėl šios priežasties bu­ vo atvykę keli italai. Ir, žinoma, daugiausia studentų - lietuviškų šaknų turintys išeiviai, arba jau jų vaikai ar net anūkai“, - pasakojo kursų koordinatorė, VU FilF Litua­ nistinių studijų katedros dėstytoja Virginija Stumbrienė.

Ji vadovauja kursams daugiau nei dvylika metų, todėl, be jau mi­ nėtų priežasčių, kodėl už­ sieniečiai atvažiuoja mokytis lie­ tuvių kalbos, pastebėjo ir kitą ten­ denciją: „Dažnai pasitaiko ir atos­ togas derinančių su kursais. O ko­ dėl gi ne? Juk dar rengiama ir kultūrinė programa“, - pabrėžia V. Stumbrienė.

Auditorijose mokomasi ne tik kalbos Vasaros lituanistikos kursuose studentai ne tik mokomi lietuvių kalbos - jiems taip pat siūloma pasiklausyti paskaitų apie Lietu­ vos istoriją, kultūrą, politinį gyve­ nimą.

Per dieną vyksta trys užsiė­ mimai - dvi rytais ir kai kuriomis dienomis viena po pietų. Po pa­ skaitų ir savaitgaliais organizuo­ jama kultūrinė programa.

Be to, kursuose kasdien vyksta kultūriniai mainai. Pasak kursų ko­ ordinatorės, mokymo procesas, kai auditorijoje sėdi skirtingų tau­ tybių žmonės, turi ryškų sociokul­ tūrinį aspektą. „Grupėje būna, pa­ vyzdžiui, keturiolika žmonių iš de­ šimties skirtingų šalių. Taigi natū­ ralu, kad per paskaitas užverda diskusijos. Pavyzdžiui, kaip kas rengiasi, ką valgo, kiek kartų bu­ čiuojasi pasisveikindami ir pana­ šiai“, - pasakoja ji.

Gyvenimas Saulė­ tekyje - iššūkis Dalis kursų dalyvių gyvena lie­ tuvių šeimose. Tai puiki proga jiems iš arčiau pažinti lietuvių šei­ mą bei tradicijas. Dažnai kursų

dalyviai prašosi apgyvendinami šeimose, tačiau, deja, nedaug šei­ mų nori priimti svečius vasarą.

Kiti noriai apsistoja VU užsienio studentams skirtame bendrabuty­ je Saulėtekyje. Deja, kiek ilgiau ten pagyvenę, dažniau skundžiasi nei džiaugiasi: „Gyvenimą lietuviška­ me bendrabutyje užsieniečiai daž­ nai priima kaip išbandymą, todėl dėl gyvenimo sąlygų skundžiasi re­ tai. Dažniau būna nepatenkintų aki­ plėšišku ir nemandagiu bendrabu­ čio darbuotojų elgesiu“, - paste­ bėjo V. Stumbrienė.

Amžiaus cenzo nėra Vasaros lituanistikos kursuose gali dalyvauti užsieniečiai nuo še­ šiolikos iki neriboto amžiaus. Anks­ čiau kursuose mokėsi net 88 me­ tų brite. Kursų klausytojai privalo turėti vidurinį išsilavinimą. „Pavyzdžiui, išeivis Ričardas Ligutis dešimt metų buvo etatinis šių kursų studentas. Tik sulaukęs pen­ sinio amžiaus pradėjo mokytis lie­ tuvių kalbos. Būdavo, ir du kartus per metus atvykdavo - žiemą ir va­ sarą“, - pasakoja V. Stumbrienė.

Ik 1 A*—jHB B 1

fx

Vasaros lituanistikos kursus už­ sieniečiams Lituanistinių studijų katedra rengia nuo pat savo gyva­ vimo pradžios, t. y. nuo 1990 metų vasaros. Taip pat ir žiemą Univer­ sitetas siūlo lietuvių kalbos kursus užsieniečiams bei specialius kur­ sus „Erasmus“ studentams. Šiuo metu vasaros kursai mėne­ siui kainuoja 2000 Lt. Ši kaina nu­

statyta seniai, todėl jau darosi sun­ ku iš šios sumos surengti kursus.

Kainos Lietuvoje auga, o vasaros kursų kaina jau ilgą laiką nesikei­ čia. Ją prieš daugelį metų nustatė VU Senatas.

ak*...

4’

X

Šiemet mokytis lietuvių kalbos panoro 90 užsieniečių

Tačiau ne visi studentai patys moka už kursus. Šiemet buvo ke­

lietuvių kalboje sudėtingiausia man pa­ sirodė kirčiavimas bei veiksmažodžiųfor­

turiolika svečių iš užsienio su Mokslų studijų departamento sti­ pendijomis. Taip pat Tautinių ma­ žumų ir išeivijos departamentas fi­ nansavo iš Kaliningrado ir Balta­ rusijos atvykusių studentų studijas.

Vasaros lituanistikos kursų pa­ baigoje dalyviai laiko egzaminą ir po to gauna pažymėjimus, ku­ riuose nurodomas išklausytų va­ landų ir gautų kreditų skaičius. Šie

mos. Reiktųjas išširdiespasimokyti.

Atvažiavau į Lietuvą vasaros kur­ sams, tačiau apskritai įsimylėjau šią šalį

pažymėjimai teisės studijuoti Uni­ versitete nesuteikia.

Vasaros lituanistikos kursų

Kursų kaina nekinta

■iifii-itf'fT

Jai,

— maistas, naktinis gyvenimas, gamta — viskas patiko. Rimtai galvoju čia su­ grįžti ir kitą vasarą. Peršiuos metus steng­ siuosi nepamiršti lietuvių kalbos. Nusi­

pirkau lietuviškospoezijos knygų irgra­

matikų bei žodynų. “ Rima Šeštokas, JAV, 20m.

„Šią vasarą norėjau keliauti į Lietu­ vą dėl keliųpriežasčių: aplankyti drau­

gų, apsilankyti Dainų šventėje, ir ypač

STUDENTŲ A TSILIEPIMAI

pasimokyti lietuvių kalbos. Man yra Benas Cartlidge’as, Didžioji Britani­

svarbu išlaikyti kalbą ir tautiškumą, ku­

ja, klasikinėsfilologijos studentas, 20 m. „Šiais metais nusprendžiau dalyvau­

šios dovanos, norėčiau ir savo vaikuspa­

ti lietuvių kalbos vasaros kursuose užsie­

ti mokyti šios kalbos.

niečiams. Esu „klasikas“, todėl natūra­ lu, kad domiuosi indoeuropiečių kalbo­

niavimas. Tačiau stengiuosi šią kalbą

rį mano seneliai gynė. Nenoriu pamiršti

Sunkiausia yra kirčiavimas ir links­

mis. Noriu su kiekviena kalba bent

vartoti kuo dažniau, skaitau lietuviškas

trumpai susipažinti, rasti tarpjų para­ digmų. Nesitikėjau per mėnesį išmokti

knygas ir spaudą.

lietuvių kalbos, tačiau nustebau, kaipo

kyti kalbą, kurios kasdien nevartoji, rei­

mėnesiopradėjau suprasti, ką man žmo­ nės sako lietuviškai. O dar labiau bu­

supratau, kad lietuvių kalbą mokysiuos

vau priblokštas, kaipats buitinėje situ­ acijoje prašnekau lietuviškai. Vis dėlto

Kursuose supratau, kad norint išlai­ kia įdėti labai daug pastangų. Be to, ir tobulinsiu visą savo gyvenimą. Tai

tikras malonumas. “

ttaprojektai

Europos Sąjunga

Bendrųjų kompetencijų vertinimas Tęsiasi projekto dalyvių (Vilniaus universiteto magistrantų) ben­

drųjų kompetencijų vertinimas. Tam naudojama visame pasaulyje pripažįstama ir Lietuvoje adaptuota SHL Group metodika, kurią su­ daro asmenybinis profesinis klausimynas, žodinio kritinio mąstymo

testas ir skaitmeninio kritinio mąstymo testas. Bendrųjų kompetenci­ jų vertinimo programinės įrangos versija šiuo metu yra įdiegta VU

Karjeros centro kompiuteriuose. Kartu su bendrųjų kompetencijų ver­ tinimo metodika Vilniaus universitetas įsigijo ir licenciją, leidžiančią šia metodika naudotis. Vertinant mokymuose dalyvavusių magistran­

tų bendrąsias kompetencijas pateikiamas klausimynas. Atlikus įver­

tinimą, magistrantams suteikiamas grįžtamasis ryšys, kartu su Karje­ ros centro psichologu aptariami jų bendrųjų kompetencijų įvertinimo rezultatai, tolesnio ugdymo galimybės

Išsamesnė

informacija:

www.benkom.karjera.vu.lt

Informacijos

teiraukitės:

VU Karjeros centras, Saulėtekio ai. 9, III rūmai, Vilnius

Tel. (8 5) 236 6010, mobil. 8 616 78 330, faks. (8 5) 236 6018. ei. p. benkom@karjera.vu.lt

BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

Europos Sąjunga

Švietimo ir mokslo ministerija

Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro (PTMC) Psichologinė konsultacija • Jei Tu jautiesi vienišas(-a) ar nesuprastas(-a); • jei kalbėjimas prieš auditoriją tau kelia stiprų nerimą; • jei kamuoja namų ilgesys; • jei Tau sunku įveikti egzaminų stresą; • jei vargina prasta nuotaika, liūdnos mintys, beprasmy­ bės pojūtis; • jei nesutari su draugais ir artimai­ siais; • jei Tau nepatinka tai, kaip jautiesi ir kaip gyveni, kreipkis j PTMC Psichologinę kon­ sultaciją. Čia individualių psicholo­ ginių konsultacijų ar grupinių užsi­ ėmimų metu padėsim susigaudyti savo mintyse, išmokti geriau ben­ drauti su kitais, įveikti nerimą, keisti savo elgesį, mąstymą bei savijautą.

Rašyk mums: PTMC@fsf.vu.lt Ateik: Universiteto g. 9/1, 116 kab.

Skambink tel. +370 5 268 72 54 Daugiau apie mus internetiniame puslapyje www.fsf.vu.lt

Rugsėjo 25-28 d. vyks Psicho­ loginių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro (PTMC) at­

virų durų dienos, jų metu savo fa­ kultetuose galėsite daugiau sužino­ ti apie centro veiklą ir apie čia tei­ kiamas psichologines paslaugas.

Rugsėjo 26 d. 17 vai. visus kvie­ čiame j prof. D. Gailienės paskaitą „Studentų psichinė sveikata - kieno tai reikalas?“, kuri bus skaitoma Filo­ sofijos fakultete 201 auditorijoje.

Detalesnė informacija apie atvirų durų dienas www.fsf.vu.lt.

universitas

2007 m. rugsėjis

Mieli studentai!

Y

Šurmulys rugsėjo pradžioje

Vilniaus universiteto ben­

druomenei visuomet reiškia Vilniaus universiteto Studentų atstovybė

11

vilnensis

viena — naujų mokslo metų

pradžią. Mieli studentai,

taiJūsų laikas, naujas gyvenimo tarpsnis, ku­ ris vieniems yra studijų pradžia, o kitiems — jų tąsa. Vilniaus universiteto Studentų atsto­

vybė Jums linki šiais mokslo metais jaunat­ viško užsispyrimo, noro ir idėjų bei neišsekan­ čio kūrybiškumo. Kartu su Jumis tikimės, kad šie metai visiems Vilniaus universiteto studen­

tams bus prasmingi ir pilni įkvėpimo.

Tikro studentavimo pa­ mokos fuksų stovykloje Skaistė JASEVIČIUTĖ, FilF pirmakursė Paskutinę vasaros savaitę, rugpjūčio 27-29 dienomis, jaunimo stovykloje „Dobilė­ lis“ VU KHF Studentų atstovy­ bė surengė tradicinę šiais metais įstojusių pirmakursių stovyklą, į kurią pateko tik patys aktyviausieji. SA nariai stengėsi supažindinti akademinį jaunimėlį su studentiško gyvenimo ypatumais, organizavo įvairias atrakcijas bei teminius užsiėmimus.

Pirmosios akimirkos Pusšimtį jaunuolių j stovyklą bu­ vo planuota atgabenti nedideliu autobusiuku, todėl fuksams teko padėti vieni kitiems keliauti. Orga­ nizatoriai atvykusius į stovyklavie­ tę drąsuolius pavaišino duona ir sūriu vandeniu, o patyrusius stu­ dentiško gyvenimo skonį paragi­ no su kritusiomis į akį simpatijo­ mis įsikurti gyvenamuosiuose na­ meliuose.

Sensėjaus pamokos įsikūrę jaunieji studentai sugu­ žėjo į paskaitą, kurioje SA prezi­ dentas Tadas Žirgulis, dar vadina­

mas Sensėjumi (kinų kalba tai mo­ kytojas), pasveikino visus atvyku­ sius, supažindino su stovyklos die­ notvarke bei išdalijo dalyvių kor­ teles su jų vardais bei specialy­ bių, kurias jie rengiasi studijuoti, pavadinimais. T. Žirgulis visus ža­

vėjo bei gąsdino. Jo personažui mistikos suteikė ir tai, jog Sensė­ jaus vardu kalbėdavo dar du SA nariai Eitvydas bei Edgaras, vadi­ nami Sensėjaus pirmuoju ir ant­ ruoju protais. „Galima prezidento nemėgti, galima net jo nekęsti, ta­ čiau jį reikia gerbti“, - šypsojosi tuksės Kristina ir Toma, bene ge­ riausiai sugebėjusi parodijuoti SA prezidentą.

Ilgos stovyklos dienos ir dar ilgesnės naktys Stovyklos vadovai pasistengė sudaryti kuo įvairesnę dieno­ tvarkę. Busimiesiems studentams teko keltis anksti ryte, praustis šaltutėliu it ledas vandeniu ir, o var­ ge, drauge su Eitvydu atlikti priva­ lomą rytinę treniruotę: „Pirmas ry­ tas buvo nepakeliamas, tačiau antrą rytą jau su džiaugsmu bėgau krosiuką su linksma skanduo­ te“, - atvirai pasakojo būsima pir­ makursė Dovilė.

Po mankštos ir lengvų pusryčių prasidėdavo komandinių užduo­ čių maratonas, kiekviena užduo­ tis skatino vaizduotę, kūrybingu­ mą bei, žinoma, ragino daug ben­ drauti tarpusavyje.

Fuksai vaidino, piešė, varžėsi loginio mąstymo, fizinės ištver­ mės, orientacinėse rungtyse.

Saulei nusileidus prasidėdavo ilgai laukti socialiniai vakarai, ku­ rie įsibėgėdavo prie laužo, skam­ bant gitarai, tęsdavosi šokių aikš­ telėje ir baigdavosi gyvenamuo­ siuose nameliuose.

Naudingos paskaitos ir garbingi svečiai Organizatoriai siekė jaunimėlį supažindinti su akademinio gyve­ nimo ypatybėmis: SA nariai pasa­ kojo apie Vilniaus universitetą, net gerbiamą Kauno humanitarinio fa­ kulteto dekaną Stasį Girdzijauską į pagalbą pasikvietė. Nepamiršo stovyklos vadovai ir apie studijų formas bei programas papasako­ ti, Studentų atstovybės išgirti bei aktyviausiems pasiūlyti prie stu­ dentų savivaldos prisijungti. Taip pat būsimus studenčiokus aplan­ kė svečiai iš VU SA centrinio biu­ ro, kurie gerai besimokantiems žadėjo galimybę išvykti studijuoti svetur bei išsamiai papasakojo apie gausybę organizacijų, kurias įkūrė VU studentai aktyvistai.

Pirmakursiai liko sužavėti, susi­ draugavo, pasilinksmino, braukė ašarą atsisveikindami ir visi iki vie­ no džiaugėsi tapę šiltos ir išdykusios VU KHF bendruomenės na­ riais.

mes - studentai

ee

LSP situacija Vilniaus universitete Vienas iš svarbesnių mokslo metų pradžios akcentų Lietuvos studento pažymėji­ mo (LSP) pagaminimas ar pratęsimas, kuris kiekvienais metais kelia nemažai klausimų studentams. Šiemet didesnių nesklandumų pavyko išvengti. Neskaitant pavie­ nių atvejų, mažiausiai problemų ki­ lo pratęsiant pažymėjimus dabarti­ niams antrakursiams bei trečiakur­ siams bakalauro ir magistrantūros studijų studentams. Studentai, gaminęsi pažymėjimus 2004 metais, susidūrė su problema, kad kai jų duomenys būdavo patvirtinti, pasi­ keisdavo prisijungimo numeris, bet naują prisijungimo numerį nesun­ ku buvo gauti per prisijungimo duo­ menų priminimą. Pirmakursiai nu­ kentėjo dėl LSP numerių priskyri­ mo vėlavimo, tačiau Vilniaus uni­ versiteto Studentų atstovybei (VU SA) pasistengus paspartinti nume­ rių priskyrimą ir LSP gamybą, pir­ mieji LSP juos pasiekė jau pirmąją rugsėjo savaitę, paskutinė partija LSR užsakytų anksčiau nei rugpjū­ čio 20 dieną, bankuose buvo jau rugsėjo 10 dieną. VU studentams, kurie yra užsienio piliečiai, LSP gauti padėjo VU SA organizuoja­ mos mentorių programos dalyviai.

Vis dėlto pabandysime atsakyti į pagrindinius studentams skylan­ čius klausimus.

Kaip pasigaminti LSP? Reikia registruotis LSP sistemo­ je adresu www.lsp.lt naujo pažy­ mėjimo gamybai, ten atsispausdin­ ti LSP anketą ir kvitą apmokėjimui už LSP ir nunešti juos į registruo­ jantis pasirinktą „Hansabanko“ skyrių.

Kaip prasitęsti LSP? Reikia registruotis LSP sistemo­ je adresu www.lsp.lt pažymėjimo pratęsimui, ten atsispausdinti kvi­ tą pažymėjimo gamybai ir apmo­ kėti pasirinktame banko skyriuje pasirinktu laiku.

Ką daryti, jeigu Studentą at­ stovybė nepatvirtina mano duomenų?

Jeigu tai trunka ilgiau negu sa­ vaitę, praneškite apie tai per LSP sistemos žinučių siuntimo modulį.

Aš perstojau/buvau nutrau­ kęs studijas ir noriu pasiga­ minti naują pažymėjimą, o pa­ rašyta, kad LSP atiduotas stu­ dentui ir galiu jj tik prasitęsti.

Ką daryti?

ryti - http://vusa.lt puslapyje para­ šyti klausimą apie LSP (pageidau­ tina nurodyti savo vardą, pavardę ir asmens kodą), kai grįžta atsaky­ mas, kad LSP būsena pakeista, rei­ kia spausdintis kvitą naujo LSP ga­ mybai (anketos nereikia) ir jj apmo­ kėti.

Pasikeitė mano pavardė, kaip pasigaminti naują LSP? Pirmiausia reikia pranešti apie tai savo dekanatui, kad jūsų duome­ nys būtų pataisyti VU duomenų ba­ zėje, tada grąžinti senąjį pažymėji­ mą į VU SA centrinį biurą, tada nu­ rodyti savo duomenis VU SA, iš ko­ kios į kokią pasikeitė pavardė, var­ dą ir asmens kodą. Dar vienas bū­ das pranešti VU SA apie tai - para­ šyti laišką adresu lsp@vusa.lt.

Registruodamasis nurodžiau klaidingą ei. pašto adresą.

Reikia apie tai pranešti VU SA vie­ nu iš trijų aukščiau išvardintų būdų (aišku, nepamiršti nurodyti savo duomenų ir naujo ei. pašto).

Pamečiau/pavogė mano pažymėjimą. Kaip pasigamin­ ti naują?

Jeigu kyla neaiškumų, visada galite kreiptis į VU SA vienu iš tri­ jų aukščiau minėtų būdų (LSP sistemos žinutės, VU SA pusla­ pis arba ei. paštas), bet prašome tai daryti tik vienu iš jų. Taip pat reikia būti atidiems nurodant ei. pašto adresą, nes priešingu at­ veju atsakymas gali nepasiekti adresato.

Pirmiausia reikia pranešti apie tai VU SA, dar vienas būdas tai pada­

Parengė Jonas KLEVAS

Reikia grąžinti pažymėjimą iš ankstesnių studijų, nes negrąžinęs pažymėjimo studentas negalės pa­ sigaminti naujo.

Ar gali už mane pažymėji­ mą atsiimti kitas žmogus?

Ne.

Esė konkursas

PADOVANOK SAVO VIZIJĄ LIETUVAI! > Konkurso prizinis fondas - 30 000 Lt!

IŠSIRINK TEMĄ IR RAŠYK! Kaip sustabdyti karą keliuose?

Tautinio tapatumo išsaugojimas globalėjančiame pasaulyje Ką daryti, kad senatvė Lietuvoje būtų laiminga?

Lietuva - Rusija: sugyvenimo strategijos Ko reikia, kad Lietuva būtų laiminga, turtinga šalis?

Turizmas Lietuvoje - kuo mes įdomūs pasauliui?

Pasaulio akys krypsta į Aziją. Ar ten yra vietos Lietuvai?

Kaip išnaudoti klimato kaitą?

Kaip įtraukti emigrantus į Lietuvos gerovės kūrimą?

Kaip pakelti mokslo prestižą?

NEPAMIRŠK! • Esė apimtis - iki 20 mašinraščio puslapių.

• Esė siųsti iki gruodžio 1 d. registruotu laišku: savaitraštis „Atgimimas", T.Vrublevskio g. 6, LT 2600 Vilnius arba el.paštu: vizija@atgimimas.lt • Apdovanojimų ceremonija įvyks 2008 m. sausio mėn.

• Informacija apie konkursą taip pat ir www.atgimimas.lt

KONKURSO KOMISIJA Vytautas Bučas, Robertas Dargis, Monika Garbačiauskaitė, Alvydas Jokūbaitis, Stanislovas Kairys, Vladas Lašas, Elena Leontjeva, Darius Maikštėnas, Gitanas Nausėda, Kęstutis Petrauskis, Ringaudas Ručys, Romas Sakadolskis, Vladas Vitkauskas, Antanas Zabulis.

ORGANIZATORIAI

atgimimas

PARTNERIAI OMNlįgfr Lietuvos televizija

EIKA

D LF1

į O

Arfl

Ll.luve. radijas

y...

ffijred ĘĘjĮ FalckSecurity

VRS GRUPĖ

universitas

12

2007 m. rugsėjis

vilnensis

mukultūra________________________

VU liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis" kviečia į savo būrį Liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis", susikūręs 1971 m., sėkmingai atstovauja Lietuvai ir Vil­ niaus universitetui daugelyje ne tik Lietuvoje vykstančių renginių, kon­ certų, konkursų ir festivalių. Kolekty­ vas yra laimėjęs ne vieną aukščiau­ sią apdovanojimą respublikinėse šventėse - varžytuvėse „Grok, Jur­ geli", respublikinėse liaudiškose muzikos šventėse, konkursuose „Prie ežerėlio“ ne kartą pelnė prizi­ nes vietas. 2001 m. ir 2003 m. tarp­ tautinėje liaudies muzikantų šven­ tėje „Linksmoji armonika“ kolektyvas gavo specialų kompozitoriaus ma­ estro Jurgio Gaižausko prizą, skirtą geriausiai, profesionaliausiai muzi­

kuojančiai kapelai. 2002 m. ir 2004 m. tradicinėje kaimo kapelų šventėje-varžytuvėse „Grok, Jurgeli“ gauti padėkos raštai. 2004 m. VI tarptauti­ niame meno festivalyje „Studen­ tiškas pavasaris“ už puikų pasirody­ mą apdovanotas Šiaulių universite­ to rektoriaus padėkos raštu. Ansam­ blis dalyvauja Pasaulio lietuvių dai­ nų šventėse, Baltijos šalių studentų festivaliuose „Gaudeamus“ (2004 m. vadovui ir kolektyvui įteikti Latvijos kultūros ministro padėkos raštai). „Jaunimėlis“ koncertavo dauge­ lyje Europos miestų ir šalių, tarptau­ tiniuose festivaliuose jiems plojo Vo­ kietijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Gruzijos, Moldovos, Baltarusijos,

Latvijos, Estijos, Uzbekijos, Čekijos, Suomijos, Prancūzijos žiūrovai. Len­ kijoje 2002 m. gautas Lodzės m. me­ ro padėkos raštas, Italijoje (Sardinijos s.) 2003 m. - Europeados komi­ teto ir Nuoro m. mero padėkos raš­ tai, Latvijoje (Ryga) 2004 m. - „Europeada-41 “ komiteto ir Rygos m. me­ ro padėkos raštai. Austrijoje ansam­ blį rodė Baden-Badeno televizija.

2005 m. kolektyvas koncertavo JAV -Čikagos, Klivlendo ir Detroito mies­

Sveikinome jubiliatus daugeliu instrumentų: smuikais, ar­ monikomis, akordeonais, lumzde­ liais, birbynėmis, kanklėmis, skudu­ čiais, skrabalais, ragais, tūba, kon­ trabosu, žvanguliais, mušamaisiais instr. Ansambliečiai ne tik groja, bet ir dainuoja, šoka, įtraukdami savo klausytojus į pasirodymų sūkurį...

„Jaunimėlis" visada laukia ir mielai sutiks visus norinčius groti, dainuoti, šok­ ti, mėgstančius keliones, ge­ rą kompaniją ir smagiai pra­ leisti laikąl Mus galite rasti Saulėtekio ai. 9 pirmadieniais, antradieniais ir ket­ virtadieniais nuo 19 vai.

(Jungiamieji rūmai tarp Teisės ir Ekonomikos fakultetų) Ansamblio meno vadovas Bronis­ lovas Glovickis. Kontaktinis tel. +370 678 07336.

tuose.

Kolektyvo repertuare - įvairių re­ gionų ir laikotarpių muzika, pareng­ ta įvairių programų, išleista plokšte­ lė. Šiuo metu ruošiama išleisti kom­

Šokių grupės vadovė

paktinė plokštelė. Muzikantai groja

Stefanija Kazlauskienė

Kolegos iš VU Kauno hu­

manitarinio fakulteto Verslo

ekonomikos ir vadybos ka­ tedros

65

metų jubiliejaus

proga sveikina doc. dr. Ri­

mantą Pareigį.

Gimęs 1942 metų birželio 21 d., jis 1960 metais baigė Raseinių

vidurinę mokyklą ir įstojo į Vil­ niaus universiteto Gamtos fakul­

tetą. Geografas-hidrografas pa­ gal įgytą specialybę R. Pareigis

VU dainų ir šokių ansambliui ši vasara buvo kupina svarbių ir įdomių įvykių

nemažai jėgų atidavė moksli­

niam ir pedagoginiam darbui 1974 metais apgynė kandidati­

nę disertaciją, 1989 metais jam suteiktas docento vardas. Nuo 1983 metų ir iki šių dienų R. Pa-

reigio likimas glaudžiai susijęs su

Savo sveikinime Lietuvių dainų šventės dalyviams Prezidentas Valdas Adam­ kus pažymėjo: „Lietuvos dainų šventės tapo viena gražiausių ir įspūdingiausių mūsų šalies tradicijų.

Dešimtmečius šių švenčių daina ir šokis, muzika ir menas vienijo Lietuvą ir klojo tvirtus tautiškumo pagrindus. Ši šventė tapo

VU Kauno humanitariniu fakulte­ tu - jam teko ne vienus metus dirbti fakulteto prodekanu ir Ver­

slo ir ekonomikos katedros ve­ dėju.

Lietuvos savastimi, kuria galime didžiuotis.“

Birutė MAŽRIMIENĖ, VU dainų ir šokių an­ samblio šokių grupės vadovė Mes, ansambliečiai, taip pat di­ džiuojamės ir džiaugiamės, kad buvome aktyvūs šios šventės da­ lyviai, kad buvome tarp tų 35 tūkst., gebėjusių kurti šventę ir sau, ir visos Lietuvos žiūrovams, kad nepabūgome išbandymu ta­ pusio nesibaigiančio lietaus...

Kad taptum Dainų šventės da­ lyviu, reikia įveikti netrumpą, daug jėgų ir laiko išmokti repertuarui rei­ kalaujantį etapą. Jis yra ypatingai vertingas, nes mokydamiesi šo­ kius, dainas, muzikinius kūrinius studentai tobulėja pasirinktoje sri­ tyje, giliau pažįsta programoje už­ koduotas lietuvių liaudies tradici­ jas, tobulina techniką.

Padedami šokių grupės vado­ vės Indrės Jakubėnaitės, orkest­ ro vadovų Virginijos Alenskienės ir Arvydo Jankaus, vokalo grupės vadovės Daivos Marčiukaitės, an­ sambliečiai puikiai išmoko reper­ tuarą, aikštėje buvo statomi pirmo­ se vietose. Vadovas Eugenijus Čiplys harmonizavo kelių šokių

muziką, dirigavo, o vadovė Birutė Mažrimienė prisidėjo kuriant An­ samblių vakaro „Saulės vartai" programą, buvo režisierės asis­ tentė ir kelių šokių kompozicijų baletmeisterė.

Kadangi „ansamblis" - reiškia „kartu“, tai derinimasis vienas prie kito repeticijose ir scenoje išug­ do gebėjimą gerbti ir vertinti šalia

VU dainų ir šokių ansamblio nariai buvo tarp 35 tūkst. Dainų šventės kūrėjų

esantį - taigi draugiškumas yra skiriamasis ansambliečių bruo­ žas.

Nenuostabu, kad po Dainų šven­ tės ansambliečiai neilgai poilsia­ vo kas sau... Nesulaukę vasaros pabaigos jau rinkosi į repeticijas, ruošėsi smagiai koncertinei ir pa­ žintinei kelionei į Portugaliją. Apie ją - Teisės fakulteto V kurso stu­ dentės šokėjos Rūtos Kundrotai­ tės įspūdžiai. „Vasaros atostogas Vilniaus uni­ versiteto dainų ir šokių ansamblis pabaigė itin linksmai ir įdomiai kelione į Portugaliją. Vykome į fol­ kloro festivalį, kuriame, be mūsų, dalyvavo ansambliai iš Italijos, Turkijos ir, žinoma, pačios Portu­ galijos. Pakeliui aplankėme Pra­ hą, Lioną, Saragosą, o grįždami namo pabuvojome Barselonoje, Rotenburge ir Berlyne. Grįžome prieš pat naujų mokslo metų pra­ džią, rugsėjo pirmąją dieną, ir įspūdžių parsivežėme su kaupu.

Festivalis vyko mažuose kalnų miesteliuose, tad negalėjome at­ sigrožėti aplinkine gamta. Vynuo­ gynais apsodinti kalnai, slėniai, kuriais rangosi upės ir upeliukai,

VU Kauno humanitarinio fa­

mažučiai spalvoti portugališki na­ meliai. Tačiau labiau nei gamtos grožis mus nustebino begalinis portugalų svetingumas. Rodėsi, kad šeimininkai nieko kito nevei­ kė, tik rūpinosi, jog mums nieko netrūktų: tris kartus per dieną val­ gėme namie gamintą maistą, ant stalo niekada netrūko portugališ­ ko vyno, o vakarais šokome ir dai­ navome vakaronėse kartu su šei­ mininkais. Žinoma, nepamiršome ir pagrin­ dinio savo kelionės tikslo - pasi­ rodymų. Koncertai vyko du kartus per dieną, kiekvienas vis kitame kalnų miestelyje. Buvo smagu tiek daug pamatyti. O ir žiūrovai buvo labai nuoširdūs. Dar ir dabar pri­ simenu tą jaukumo jausmą, kuris užplūsdavo koncertuojant negau­ siai, bet tokiai šiltai publikai.

Tačiau kad ir kur keliautum, kad ir kaip ten tave sutiktų, vaišintų ar linksmintų, kelionė niekada nebus tikrai gera be puikios kompanijos.

Juk sako, kad draugą kelionėje pažinsi. Ir pažinome. Sutvirtėjome, susibendravome, tapome vienin­ gesni. Muzikantai, choristai, šokė­ jai, vadovai - visi džiaugėmės ir

kulteto bendruomenė sveikina prof. habil. dr. Vytautą Šiaudytj, kuris šių metų spalio 3 d.

švęs 60 metų jubiliejų.

Gimęs Kaune inteligentų šei­ moje, jis 1965 metais įstojo į KPI

Lengvosios pramonės fakultetą ir

1970 metais baigė jau Inžinerinės ekonomikos fakultetą ir įgijo inžinieriaus-ekonomisto profesiją.

Tais pačias metais jis pradėjo sa­

vo ilgą pedagoginę veiklą VU Kauno vakariniame fakultete, ėjo

Finansų katedroje dėstytojo pa­ reigas. Šioje aukštojoje mokyklo­ je V. Šiaudytis (su pertraukomis)

Ansamblietės Portugalijoje didžiavomės, kad priklausome tam pačiam Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansambliui.

Jei ir Tu nori priklausyti šiam puikiam kolektyvui, kviečiame į naujų narių pri­ ėmimą, kuris vyksta antradie­ niais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 vai. Kultūros centro pa­ talpose M. K. Čiurlionio g. 21.

dirbo 27 metus ir sėkmingai tęsia savo pradėtus darbus. Per visą il­

gą mokslinės ir pedagoginės veik­

los laikotarpį (daugiau kaip 36

metus) išleido per 200 mokslinių bei populiarinimo straipsnių, per

20 mokymo priemonių, organiza­ vo kartu su kolegomis respubliki­

nes bei prisidėjo rengiant tarptau­

tines konferencijas, skaitė jose pranešimus.

universitas

2007 m. rugsėjis

13

vilnensis

nuomone

Ar musų dienų Riteris Pinigas išgelbės aukštojo mokslo Damą?

■v

Jau kiek laiko verda aistros

kių specialistų gali prireikti po

tetuose ir mokslo institutuose. Kol

dėl aukštojo mokslo refor­

4-5 metų. Todėl iš esmės stu­

visa tai nebus įgyvendinta, lau­

dentams siūloma pirkti katiną

kiamų pertvarkos rezultatų nesu­

mos. Iš tiesų švietimo ir mokslo sistema Lietuvoje

išgyvena krizę, jos reformos

- būtinos. Dėl to sutaria visi. Tad iš kur toks sujudi­ mas akademinėje ben­

druomenėje? Kodėl kyla pasipriešinimas tokiems iš

pažiūros kilniems tikslams?!

Olga SUPRUN, VU Filologijos fakulteto studentė

maiše. Ir kol darbo vieta bei „ge­

lauksime. Taigi Seimo narė sąži­

resnė padėtis visuomenėje“ ne­

ningai pripažino, kad vien finan­

bus „kontrakto“ sudedamoji da­

savimo didinimas studijų kokybės

lis, tol šis argumentas bus tik hi­

nepagerins.

dentą būtų visų pirma žiūrima

ketų užtikrinti, kad studentai su­

kaip į pinigų šaltinį. Todėl prie­

voktų jį kaip valstybės investici­

laida, kad studijų apmokestini­

ją, paslaugą augančiai kartai,

mas skatins gerinti studijų koky­

nes, kaip minėta, požiūris, kad

bę - toks yra viešai skelbiamas

tai, kas nemokama, neturi vertės,

pradėtos reformos tikslas - yra

nėra absoliučiai teisingas. Stu­

klaidinga.

dentai turėtų suvokti, kad baigę

studijas jie turėtų atsidėkoti vals­

Kaip pasiklosime, taip išsimiegosime

konkretus tikslas yra įvesti mo­

kestį už aukštąjį mokslą. Visa ki­ ta šiame susitarime tėra abstrak­

turėtų būti kuo labiau priimtina

Lietuvoje egzistuoja „protų nu­

mentą ir teigti, kad už bet kurią

tų ir sakyti, o ne kurti istorijas apie

daugumai ir didinti visų gerovę.

tekėjimo“ problema, ir ją būtina

paslaugą, taip pat ir už mokslą,

tai, kaip mūsų laikų Riteris Pini­

Todėl

ieškant teisingiausio

spręsti. Viskas yra tarpusavyje

privalu susimokėti. Tačiau tei­

gas stebuklingai išgelbės aukš­

sprendimo dėl aukštojo mokslo

susiję. Mūsų šalyje darbo ir gy­

kiantys paslaugas teikia ir pa­

tojo mokslo Damą.

reformos reikia diskutuoti su

venimo sąlygos didžiai visuome­

akademine

bendruomene,

nės daliai yra gan sudėtingos.

Kol jos negerės, kol didės žmo­

slaugos garantiją, o ar pasiruo­

Reformuoti aukštąjį mokslą ga­

šusi valstybė suteikti geros dar­

lima tik vykdant sąžiningą, gerai

įtraukti j diskusiją šviesiausius

bo vietos garantiją?

apmąstytą, su visuomene aptar­

Lietuvos protus.

ja dar turės būti kuriama ateity­ je, ir tai pripažįsta šio susitarimo

rengėjai. Būtent tai sukėlė abe­ jones reformos sąžiningumu ir

teisingumu!

Argumentai, kodėl reikia apmokestinti aukštgjį mokslq Paanalizuokime apmokestini­

mo idėjos entuziastų argumen­

tus. Iš anksto noriu pabrėžti, kad ši analizė jokiu būdu nekvestio­

nuoja aukštojo mokslo reformos entuziastų kilnių tikslų. Abejones kelia tai, ar teisingas pirmasis re­ formos žingsnis. Juk visiems ge­

rai žinoma liaudies išmintis by­ loja: „Gera pradžia - pusė dar­

bo.“ Ar mokesčio už aukštąjį

mokslą įvedimą galima vadinti gera pradžia?

Socialdemokrate švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitie-

nė pateisino pagrindinį reformos principą - aukštojo mokslo ap­ mokestinimą - sakydama, kad baigę mokslus studentai turės

aukštąjį išsilavinimą, gaus di­ desnius darbo užmokesčius,

užims geresnę padėtį visuome­ nėje, todėl pradžioje patys turė­

tų finansiškai prisidėti.

Atrodytų, svarus argumentas,

tačiau ar valstybė galėtų garan­

tuoti darbo vietą tam, kuris mo­ kės už studijas tikėdamasis, anot

ministrės, užimti geresnę padėtį visuomenėje? Garantijų, deja, nėra. Nėra netgi žinoma, kaip

keisis Lietuvos darbo rinka ir ko­

nių nepasitikėjimas politikais, tol

Lietuvos katalikų mokslo aka­

tą reformą, užuot priėmus įstaty­

Galima būtų paskelbti konkur­

vyks šis tylusis karas, vadinamas

demijos pirmininkas dr. Paulius

mą, pagal kurį jauni žmonės bus

są detaliam aukštojo mokslo

„emigracija“, dėl kurio Lietuva netenka savo žmonių.

Valstybė, investuodama į jau­

Nėra netgi žinoma, kaip keisis Lietuvos dar

bo rinka ir kokių specialistų gali prireikti po 4-5 metų. Todėl iš esmės studentams siūloma

nos kartos mokymą, turėtų apsi­ saugoti nuo tokių investicijų, ku­

rios iš anksto pasmerktos ban­ krotui. O tai įvyksta kiekvienu at­

veju, kai studentas, gavęs sti­

pendijos išmokas, baigęs studi­ jas išvažiuoja laimės ieškoti svetur. Šią problemą galima bū­

pirkti katiną maiše.

tų spręsti pasirašant stipendijų

tūs pageidavimai, o „tikroji“

aukštojo mokslo plėtros strategi­

siekimą.

kestinti aukštą mokslą, taip reik­

Galima pratęsti ministrės argu­

politinės partijos pasirašė susi­

nintelis visiems gerai žinomas

dėl valstybė turėtų sureguliuoti šį

išeitį reikia tiesiog surasti, ir ji

nėra. Takoskyra atsirado po to,

jo mokslo „reformos“, kurios vie­

labui. Realiai didžioji visuome­

Jeigu valdantieji siekia apmo­

potetinis.

čia, nes čia jos paprasčiausiai

tarimą dėl vadinamosios aukšto­

tybei nuoširdžiu darbu Tėvynės

nės dalis siekia sau naudos, to­ Nėra padėties be išeities. Tą

Takoskyros reiktų ieškoti ne

kai š. m. birželio 14 d. Lietuvos

m

Subačius iliustravo savo požiūrį

priversti pradėti savo gyvenimą

Lietuvoje modeliui sukurti. Kai

sutartis su tais studentais, kurie

ją gautų. Ši sutartis turėtų įparei­

į aukštojo mokslo apmokestini­

smarkiai įsiskolinę. Jeigu išties

taip skubotai bandoma įdiegti

mą teiginiu: „Nemokamas yra tik

siekiama pagerinti studijų koky­

mokestį už aukštąjį mokslą, jo

goti studentą pasibaigus studi­

sūris spąstuose - aukštasis

bę, gerinkime ją. O jeigu tokiai

rimtai neaptarus ir neapsvars-

joms atidirbti Lietuvoje nustatytą

mokslas yra mokamas.“

sąžiningai reformai išties trūksta

čius alternatyvių aukštojo moks­

metų skaičių. Tokia sutartis jokiu

Suprantamas šių žodžių auto­

lėšų, nejaugi negalima būtų skir­

lo reformos modelių, kyla abe­

būdu neturėtų riboti piliečio lais­

riaus susirūpinimas tuo, kad ne­

ti jų iš Europos Sąjungos struktū­

jonių pradėtos reformos nuošir­

mokamas dalykas yra nevertina­

rinių fondų? Juk žiniasklaidoje

dumu. Juk visi žinome, kad sku­

mas. Posakio „Nemokamas yra

mirga pranešimų apie tai, kaip

bos darbą velnias gaudo...

tik sūris spąstuose“ tikslas -

Lietuva nesugeba įsisavinti visų

Vartai į aukštąjį mokslą turi būti

jspėti naivuolius, kad nemoka­

jai skirtų lėšų. Jas valstybė galė­

atviri visiems, žinoma, būtina at­

mai siūlomas daiktas ar paslau­

tų panaudoti jaunos kartos lavi­

sižvelgti į asmenų gebėjimus.

ga gali būti tik spąstai. Tačiau ar

nimui bei kokybiškam mokymui.

Valstybė turėtų padėti kiekvie­

viskas, kas siūloma nemokamai, tėra spąstai? Argi tokie nemoka­

mi „dalykai“ kaip nuoširdi, pasi­

aukojanti draugystė, tikra meilė,

Galimi mokesčio už aukštąjį mokslą neigiami padariniai

vės ir teisės rinktis, kurioje šaly­ je jis norėtų gyventi ir dirbti. Ta­

čiau joje turėtų būti numatyta, kad studentas, anksčiau laiko negu leidžia sutartis išvykstantis

į užsienį, visą valstybės išmokė­

nam piliečiui rasti savo vietą vi­

tą stipendiją turėtų grąžinti su

suomenėje sudarydama sąly­

procentais, padengiančiais dėl

gas realizuoti jo prigimtinius ge­

infliacijos galinčius atsirasti

bėjimus.

nuostolius. Šitaip valstybė iš­

Profesorius Vytautas Daujotis

vengtų didelės blogybės - nemo­

juos nusipirkti už pinigus?! Į šį

Piliečių judėjimo „Kitas Pasirin­

straipsnyje „Lietuvos aukštąjį

kamai neberuoštų specialistų

klausimą net užkietėjęs kapita­

kimas“ Taryba išplatino kreipimą­

mokslą į laisvosios rinkos glė­

užsienio valstybėms.

listas atsakytų vienareikšmiškai:

si į šalies Prezidentą, Seimo Pir­

bį?“ pažymi, kad egzistuoja trys

tikrai ne! Mokslas yra tas neap­

mininką bei Ministrą Pirmininką,

valstybinio aukštojo mokslo fi­

čiuopiamas „daiktas“, kurio ne­

kuriame išreiškė savo susirūpini­

nansavimo modeliai:

derėtų įvardinti kaip prekės.

mą dėl galimų neigiamų mokes­

1. Skandinaviškas - kai stu­

Mokslas yra tokia gėrybė, kuri at­

čio už mokslą padarinių. Pabrė­

dentai už studijas nemoka ir bet

neša naudą ir besimokančiajam,

žiama, kad partijų susitarimas at­

kuris, įgijęs vidurinį išsilavinimą,

ir valstybei.

veria galimybę studentų sąskai­

gali įstoti į aukštąją mokyklą.

talentas yra spąstai? Ar galime

Seimo narė Irena Degutienė

ta padengti neefektyviai veikian­

Taigi būdų suvaldyti ir suregu­

liuoti aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje neįvedant mokesčio

už mokslą yra, reikia tik jų paieš­

koti. Šalies Prezidentas, išsakyda­

2. Kontinentinis - kai studen­

mas savo požiūrį į vykdomą re­

tai už studijas nemoka, tačiau

formą, pabrėžė, kad reikia kuo

išsakė nuomonę, jog politinėms

čios aukštojo mokslo sistemos

partijoms pasirašius susitarimą

kaštus ir gali tapti paskata atidėti

stojimas ribojamas pagal gebė­

greičiau sudaryti reformos įgy­

buvo neteisingai sudėlioti ak­

būtinas jos reformas neapibrėž­

jimus ir pasirengimą.

vendinimo priežiūros grupę Sei­

centai. Pasak Seimo narės, pa­

tai ateičiai. Atkreipiamas dėme­

3. Angliškas-amerikietiškas -

grindinis pertvarkos akcentas

sys į tai, kad studentų skirstymas

kai studentai įpareigojami mo­

turėtų būti ne finansavimas, o

į mokančius ir nemokančius už

kėti dalį studijų kainos siekiant

studijų kokybė, kuri turėtų atitik­

studijas sukurtų „visų kovos su

didesnio aukštojo mokslo daly­

ti europinius standartus. I. De­

visais“ situaciją, didintų sociali­

vių skaičiaus.

gutienės nuomone, vien finan­

nę atskirti ir skatintų jaunimą

savimo didinimas studijų koky­

emigruoti.

Koks modelis būtų priimtiniau­ sias Lietuvos valstybei? O gal

me, kad Švietimo ir mokslo mi­

nisterijos vykdomos pertvarkos

žingsniai būtų nuoseklūs ir ne­ nuviltų studentų bei akademinės

bendruomenės.

Belieka tikėtis, kad reforma bus

bės nepagerins. O pagerinti ją

Siūlomas aukštojo mokslo ap­

galime sukurti savąjį modelį at­

gerai suplanuota, visapusiškai

galėtų studijų programų išgryni­

mokestinimas taip pat greičiau­

sižvelgdami į mūsų valstybės

apmąstyta, atvirai aptarta su aka­

nimas, dėstytojų darbo krūvių

siai reikštų tai, kad universitetai

ypatumus ir esamą padėtį?

demine bendruomene, o ją įgy­

sureguliavimas, jaunų speciali-

būtų suinteresuoti išlaikyti ir di­

Jeigu būtų nuspręsta palikti

dinti studentų skaičių, nes į stu­

aukštąjį mokslą nemokamą, rei-

sų pritraukimas darbui universi­

vendinus Lietuvoje visiems bus

gera mokytis.

universitas

14

2007 m. rugsėjis

vilnensis

tttkelionės____________________

O kur šiq vasarą keliavote jūs?

Vadinam save žygeiviais.

Mūsų bruožas tas, kad gyvenam nuo vienų atosto­ gų iki kitų. Metus stropiai mokomės, keliaujam po Lietuvą ir kaimynines šalis, sąžiningai dirbam ir kito­ kiais būdais laukiam, kol ateis tas laikas, ir mes iškeliausim. Kur? Maždaug metus ir laukiam atsakymo į šitą klausimą. Nes daug dar liko vietų, kurias norėtu­ me aplankyti, kur liko neįkoptų viršūnių, neperbristų upių, nepramintų takų, nepažintų kraštų.

Taigi su krovėm kuprines ir šiais metais. Susikrovėm ir keliavom.

Kristina MOCKEVIČIŪTĖ, Indrė DANIELIŪTĖ, Gintarė ŽALKAUSKAITĖ

Kaukazas Turbūt pirmieji į kalnus šią vasa­ rą išsiruošė dešimt Vilniaus univer­ siteto Žygeivių klubo (VUŽK) narių.

Kai kuriems jų tai buvo pirmoji ke­ lionė į kalnus, po kurios įspūdžiais klube jie dalijasi iki šiol. Nors vie­ nas žygio planas (įkopimas į Gestolą, 4860 m) nepavyko, tačiau ant­ ras buvo įvykdytas su kaupu - no­ rą sugrįžti į kalnus pajuto ne vie­ nas dalyvis.

Maršrutą pradėję prie didžiosios Bežengi sienos, žygeiviai laiko vel­ tui neleido ir nenusibostantį grožėjimąsi aplinkiniais iškeitė į ver­ tingas pamokas - kalnų naujo­ kams ant ledyno buvo suorgani­ zuota treniruotė, perskaitytas in­ struktažas. Vėliau buvo įveikta Ura­ lo perėja, kuri, naujokų teigimu, at­ rodė gana grėsminga, tačiau pra­ dėjus kopti pasirodė įveikiama.

Nuo perėjos atsivėrė nuostabūs vaizdai, tačiau dėl pablogėjusios vienos merginos sveikatos teko skubiai leistis žemyn.

Kitą dieną buvo kopiama į Ūkiu viršūnę (4300 m), tačiau jos viršaus pasiekti nepavyko. Temo, todėl net dėl likusių kelių šimtų metrų rizi­ kuoti neverta. Visi pasižadėjo čia dar užlipti. Kita viršūnė - Lialverio.

Jos įveikimas gana sudėtingas daug nuobirynų, nestabilus pagrin­ das po kojomis, dažnai teko nau­ doti virves. Užkopus jau gana aukš­ tai buvo nuspręsta, kad toliau lipti nebėra prasmės dėl laiko trūkumo.

Tolumoje visame gražume matėsi Elbrusas, norėjosi lipti aukščiau, tačiau reikėjo leistis. Leistis, kaip žinia, dažniausiai būna sunkiau negu lipti, todėl pasiekę tvirtą pa­

grindą visi lengviau atsiduso. Grįž­ tant dar teko įveikti plyšiuotą ledy­ ną, tad kai kurie stovyklą pasiekė jau visai sutemus. Gerai, kad yra kas pasitinka su karšta arbata...

Ryte visus prikėlė stūgaujantis vė­ jas - pasičiupo batą ir kilimėlį ir jau norėjo sprukti ledynu. Jam nepa­ vyko, o žygeiviai tuo pačiu ledynu ir morena pasiekė paskutinę savo stovyklavietę, iš kurios lengvai ir ne­ skubėdami užkopė į pirmąją savo viršūnę šiame žygyje - 483 m aukš­ čio Semenovskio viršukalnę. Lai­ mėjimas gal ir nelabai didelis, bet džiaugsmo buvo daug, o dėl ne­ įveiktų viršūnių noras grįžti į kalnus tik dar labiau išaugo.

Pamyras.

Lenino viršūnė Lenino viršūnė (2006 metų lie­ pą pervadinta į Nepriklausomy­ bės) yra antras pagal aukštį Pa­ myro kalnas (7134 m). Ją lenkia tik Ismailo Samani viršūnė (7494 m, anksčiau - Stalino). Pirmieji Lenino viršūnę 1928 metais pa­ siekė vokiečių alpinistai, o šių me­ tų rugpjūčio 13 dieną ją kartu su alpinistų grupe iš Lietuvos ir Ru­ sijos įveikė ir trys VUŽK nariai.

Pasak aprašymų ir žygeivių, Le­ nino kalnas nėra sudėtingas tech­ niškai, tačiau jį įveikti nelengva, nes organizmas turi sugebėti pri­ sitaikyti prie didelio aukščio, o li­ pama tiktai geru oru.

Kelias į Lenino viršūnę veda per tris stovyklas. Pradėti tenka maž­ daug trijų kilometrų aukštyje esan­ čiose pievose, kurias alpinistai pa­ siekia mašinomis. Toliau kylama į 4 km aukštį, kur vidury ledyno ant mo­ renos įrengtos stovyklos. Nuo čia jau pradedama lipti snieguotu kal­ no šlaitu. Iš pradžių nakvojama 5 km aukštyje, vėliau įveikiama Razdelnaja perėja 6100 m aukštyje, ant ku­ rios įrengta paskutinė stovykla. Nuo perėjos geria matomas kelias į vir­ šūnę, tačiau skubėti nevalia - orga­ nizmas dar nepripratęs prie aukš­ čio ir neapgalvotas veržimasis kuo greičiau užlipti gali baigtis liūdnai.

Todėl alpinistai beveik porą savai­ čių mina kalno šlaitą tarp stovyklų.

Aukštyn-žemyn, aukštyn-žemyn...

Ir tik po to iš Razdelnaja stovyklos išeina į viršūnę. Žygeivių grupei paskutinėje sto­

vykloje dar teko palaukti gero oro, nes nusprendus, kad jau galima kopti į viršūnę, dvi dienas siautė pūga. Visi apsidžiaugė, kai paga­ liau išaušo giedras rytas be vėjo ir šeštą valandą grupė išėjo štur­ muoti viršūnės. Kelias iki viršaus ne itin status, tačiau ilgas ir vargi­ nantis: lipimas užtruko septynias valandas, leidimasis atgal beveik tiek pat. Eiti tenka kalvotais sniego

Didžioji Bežengi siena Kaukaze, vertingos pamokos ant ledo.

S. Damulevičiaus nuotr.

ir akmenų laukais, atsiveria pla­ čios panoramos į tolimus slėnius ir kalnynus, atrodo, lyg eitum kal­ nų stogu. Apačioje toli toli galima įžiūrėti 4 kilometruose esančią sto­ vyklą. Na, o maršruto pabaiga yra tikras kantrybės išbandymas. Eini ir matai, kad liko pakilti į vieną nestatų gūbrį. Užlipus ant jo matai, kad truputį tolėliau yra dar vienas gūbrys... Užlipus ant šio matyti dar vienas... Nuo jo - dar vienas... At­ rodo, kad tiems iš niekur atsiran­ dantiems gūbriams nebus galo, ta­ čiau galų gale jie baigiasi ir pasi­ mato kalvelių laukas. Viena tų kal­ velių pažymėta - viršūnė. Ten jau vaizdus užstojo iš visų pusių kalną apsupę debesys, o vėjas prisimi­ nė savo pareigą-ūžauti aplink Le­ niną. Tad leidžiantis aplinkui viską apgaubė tankus rūkas. Iki stovyk­ los reikėjo atidžiai sekti takelį, ku­ ris atkarpose, kur sniegas kietas ir pėdos neįsimina, lengvai pameta­ mas. Pasiekus palapinę galima pa­ sidžiaugti karšta arbata - kalnuo­ se, kur norint jos išsivirti tenka va­ landą vėjyje stovėti prie primusų ir tirpinti sniegą, ji nepaprastai ska­ ni. O vidinė šiluma leidžia dar kar­ tą pasidžiaugti dideliu nuveiktu dienos darbu.

Kitą dieną - namo. Išsiilgę šilu­ mos keliautojai leidžiasi žemyn.

Tik kalnai dar nenorėjo taip grei­ tai atsisveikinti ir sniegu palydėjo iki pievų. Ir pagrūmojo perkūnija, lyg kviesdami naujam iššūkiui. Ir mes jį priimsim. Kitais metais.

Pasaulio kraštas Kamčiatka 16 žygeivių atostogas vasaros pabaigoje planuoti pradėjo dar žiemą. Ir tai neturėtų stebinti - nu­ matyta kelionė tolima ir nepigi, o planavimas prieš pusę metų pa­ deda sutaupyti bent 1,5-2 tūkst. litų - maždaug tiek iki vasaros pa­ brangsta lėktuvo bilietai į tolimąją Kamčiatką. Spaudžiant rankose lėktuvo bilietus norom nenorom mintyse imi gėrėtis saulėlydžiais ugnikalnių fone.

Ugnikalnių Kamčiatkoje tikrai ne­ trūksta - jų tankumas čia didžiau­ sias pasaulyje. Iš viso pusiasalyje suskaičiuojama maždaug 160 ug­ nikalnių, iš kurių 29 aktyvūs. Besi­ ruošiant į kelionę žygeiviai įdėmiai sekė įvykius Kamčiatkoje, kurie ga­ lėjo lemti kardinalius maršruto pa­ sikeitimus. Pavyzdžiui, dėl birželio pradžioje 2/3 garsiojo Geizerių slė­ nio palaidojusios nuošliaužos bu­ vo atsisakyta minties aplankyti šį slėnį, o vasario viduryje išsiveržęs aukščiausias Eurazijos ugnikalnis Kliučevskoj iki liepos mėnesio šiek tiek nurimo, todėl šį rajoną aplan­ kyti pavyko.

Ledo treniruotė Kaukazo kalnuose. I. Danilevičiūtės nuotr.

Kamčiatkos pusiasalis pasiekia­ mas tik dviem keliais: oru arba van­ deniu. Pirmasis kelias greitesnis skrydis iš Maskvos trunka 8 valan­ das, per kurias saulė taip ir nenusi­ leidžia. Didelis laiko skirtumas tam­ pa pirmuoju išbandymu. Antrasis krūvos būtinų dokumentų tvarky­ mas, po to žygeiviai iš naujo susi­ krovė kuprines ir atskiromis grupė­ mis po 8 žmones patraukė iš anks­ to numatytais maršrutais.

Vieni į pietus, kiti - į šiaurę. Pieti­ nėje Kamčiatkoje verta aplankyti Mutnovskij ugnikalnių grupę. 2323 m aukščio Mutnovskij vulkanas garsus savo fumarolių laukais rūkstančiais, garuojančiais, ver­ dančiais sieros dariniais. Sieringi garai graužia akis ir gerklę ir jų tiek, kad net pasiklysti galima. Iš krate­ rio ištekanti Vulkannaja upė ugni­ kalnio pašlaitėje krenta įspūdingo aukščio kriokliu ir nuvingiuoja Ovrag Opasnyj kanjonu. Grupėms Mutnovskio krateryje pasisekė ne­ vienodai - maršrutą čia pradėjusiems žygeiviams ugnikalnis rodė­ si nenoriai, krateryje suko tirštus debesis, tačiau mielai demonstra­ vo fumarolių grožį. Kitai žygeivių grupei oras pasitaikė geras, ir jie galėjo pasižvalgyti nuo kraterio vir­ šaus, tačiau fumarolės tam kartui buvo gerokai nurimusios... Tada ir dar daug kartų Kamčiatka rodė, kaip greitai ji moka keistis.

1829 metrų aukščio ugnikalnis Gorelyj nustebino savo nesibai­ giančiais lavos laukais ir iš kojų verčiančiais vėjais - dairytis ap­ link tenka atsargiai, kad netyčia ne­ nupūstų nuo šlaito žemyn. O ap­ link kiek tik akis užmato - „zebrinis“ peizažas - lava, sniegas, la­ va, sniegas. Kiek toliau - debesy­ se paskendęs Mutnovskis, apačio­ je tarp dviejų ugnikalnių - išdžiū­ vęs ežeras, padengtas storu pele­ nų sluoksniu. Viename iš dauge­ lio Gorelyj kraterių plyti sieros eže­ rėliai. Kas juos matė, o kas ne... Šiaurinė Kamčiatka (tiksliau centrinė) pati įdomiausia žygio vieta - Kliučevskoj grupės ugni­ kalniai ir jų apylinkės. Kliučevskoj - pats aukščiausias veikiantis ug­ nikalnis Eurazijoje. Jo aukštis

Kamčiatkos ugnikalniai. R. Juškevičiaus nuotr.

4750 m, amžius - apie 800 metų.

Visai šalia jo-mažesni, tačiau taip pat įspūdingi ugnikalniai: Kamen, intensyviai rūkstantis Bezymianyj, Ostraja Zimina, Bolšaja Udina ir kt. Kiek toliau nuo pagrindinės grupės yra vulkanas Tolbačik.

Pastarasis ugnikalnis yra pie­ čiausias visoje grupėje. Jis pasie­ kiamas iš Leningradskaja bazės - kažkada buvusios slaptos mėnuleigių bandymų vietos. Pasie­ kus stovyklą, klausimų dėl tokio šios vietos panaudojimo nebeky­ la. Aplinka iš tikrųjų primena mė­ nulį - juodi, neaprėpiamai platūs akmenuoti pelenų laukai sudaro neįprastą peizažą, o už keleto ki­ lometrų stūksantys įvairiaspalviai konusai tik paryškina tą juodumą.

Augalijos čia nedaug, vandens taip pat. Tik uodų iš kažkur pilna.

Nustebino jau minėti konusai viename matyti 1941 metų senumo lavos liežuvis, veržimosi metu praardęs beveik pusę kraterio, o likusi kraterio dali taip rūksta, kad po kiek laiko norom nenorom prisimenama žygeiviška pirtis. Ant kito konuso vir­ šaus Mėnulio žemę keičia Marsas - visas konusas yra skaisčiai rau­ donos spalvos su beveik tobulai apvaliu krateriu viduryje.

Pats Tolbačiko ugnikalnis įdomus jau vien tuo, kad sudarytas iš dviejų dalių - Ostryj ir Ploskij (3682 ir 3085 m), iš kurių aktyvus tik Ploskij. Jo viršų ir pasiekė abi žygeivių grupės, nuo kurio atsiveria vaizdas į snieguotą Ostryj viršūnę bei iš arti matomas le­ dynais apkibęs beveik 2 km ir maž­ daug 400 m gylio Tolbačiko krateris.

Kiti Kliučevskoj grupės ugnikalniai pasiekiami įveikus keletą techniškai nesudėtingų perėjų ir yra arti vienas kito. Čia abiejų grupių maršrutai bu­ vo visiškai skirtingi. Vienai grupei dėl prastų oro sąlygų teko atsisakyti pla­ nuoto sudėtingesnio maršruto bei kopimo į Kliučevskij ugnikalnį. Vie­ toj to teko įveikti ne vieną kelyje pa­ sitaikiusį išdžiūvusios upės kanjoną, „žaisti“ slėpynių plačiuose lavos lau­ kuose ar krūmynuose, kartais ir „melžti“ vandenį iš uolų. Guodė kar­ tais prasiskiriantys debesys, paro­ dantys vieną kitą Viršūnę ar kalno kampą. Kitai grupei Kliučevskoj ug­ nikalnį teko pamatyt iš arčiau, įveikti keletą ledyno atkarpų bei visai švie­ žią lavos lauką. Geras oras šios gru­ pės taip pat nelepino - eiti kartais buvo įmanoma tik pagal GPS paro­ dymus; o ir pasirinktas kelias nebu­ vo lengvas - pasitaikė, kad per visą dieną grupė įveikė vos 3,5 km...

Ir vis dėlto, nepaisant tam tikrų sunkumų ar prastoko oro, visi grįžo patenkinti. Juk ne kasdien tenka pa­ keliauti po pasaulio kraštą.

Prisijungti prie Žygeivių

klubo galite kiekvieną ketvirtadienį nuo 20 vai. klubo patalpose Saulėtekio ai. 31. Visą informaciją apie žygeivių veiklą rasite www.zygis.vu.lt.

universitaę

2007 m. rugsėjis

• sportas VU irkluotojai 2007 m. Lietuvos studentų čempionato nugalėtojai Romualdas KNIUKŠTA, SSC treneris, lektorius Šių metų atvirame Lietuvos studentų irklavimo čempiona­

te, vykusiame Trakuose, Gal­ vės ežere, rugsėjo antrą sa­

vaitgalį dalyvavo net dešimt Lietuvos aukštųjų mokyklų. Tai rodo, kad irklavimas dalyvių gausumu ir populiarumu at­ gauna seniau turėtas pozici­

jas.

15

vilnensis

____________________________________ iniciatyvos

Universitetas... iš dėžės,

su Vis dažniau ir garsiau skambant diskusijoms apie aukštojo mokslo reformą, rugsėjo 5 dieną, vos prasi­ dėjus naujiems mokslo metams, studentai susirinko didžiajame Vilniaus universi­ teto kieme tarsi reformuoti... paties Universiteto. Tiesa, šią popietę būta išradingų ir kūrybingų reformų idėjinia­ me lygmenyje, tačiau niekas negali žinoti, ar susirinkę VU TSPMI studen­ tai, gamindami universitetą iš dėžės, su dėže ir dėžėje, neužčiuopė ateities Universi­ teto vaizdinių.

Vieni Universiteo „kūrėjai“ įsivaizduoja jį kaip nuolat į priekį judančią idėją. V. Naujiko nuotr.

Po atkaklios kovos VU irkluo­

tojų komanda tapo komandinių

siteto kiemelis. Jame pristatymo dalyviai ne tik galėjo išgirsti apie jau šeštus metus leidžiamą TSPMI studentų laikraštį bei naujausią jo numerį, bet ir patys pasidalyti sa­ vomis idėjomis. „Post Scriptum“ - studentų min­ tis ir nuomones aktualiais klausi­ mais išreiškiantis leidinys, todėl pristatymo metu visiems daly­ viams buvo suteikta galimybė iš­ sakyti ir perteikti savo universite­ to vizijas. Mintis, įsivaizdavimus ir galbūt būsimų laikų Universite­

Eglė MAČIUKEVIČIŪTĖ

varžybų nugalėtoja. Aplenktos stiprios Klaipėdos universite­ to (II vieta), Vilniaus pedago­

ginio universiteto (III vieta), Ge­ dimino technikos universiteto

(IV vieta), M. Romerio univer­

siteto (V vieta) ir kitų universi­ tetų irkluotojų komandos.

Moterų vienviečių valčių kla­

sėje čempione tapo Teisės fa­ kulteto trečiakursė Lina Šalty­

O susirinko studentai į jau tradi­ cija tampantį TSPMI studentų kor­ poracijos „RePublica“ surengtą laikraščio „Post Scriptum“ naujau­ sio numerio pristatymą. Šio nume­

rio tema - Universitetas., toks, koks jis buvo, yra, kokį jį kuriame ir kursime ateityje. Būtent dėl to šio leidinio pristatymo vieta buvo pasirinktas pats Universitetas, tiksliau - senasis Vilniaus univer-

tė - geriausia praėjusių moks­

*

metų Lietuvos suaugusių čemw

pionato čempionė, pasaulio

★* ★★ ***

★* * ★

lo metų VU sportininkė. Ji ir šių

BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

Europos Sąjunga

suaugusių čempionato XII vie­

tos laimėtoja, kitų varžybų bei regatų dalyvė ir prizininkė. Li­

na - puikus pavyzdys, kad no­

I STUDIJŲ PAKOPOS STUDENTŲ DĖMESIUI!

rint galima aktyviai sportuoti,

dalyvauti varžybose ir tuo pa­

čiu sėkmingai studijuoti Univer­

sitete.

Lengvo svorio moterų vien­

Iki š. m. rugsėjo 30 d. kviečiame aktyviai registruotis į karjeros valdymo kompetencijų ugdymo seminarus. Seminarai vyks 2007 m. spalio-2008 m. balandžio mėn.

viečių čempione tapo Medici­

REGISTRACIJA IR DALYVAVIMAS NEMOKAMI! Išsamesnės

nos fakulteto pirmo kurso stu­

informacijos ieškokite www.karpro.karjera.vu.lt.

dentė Darja Matutytė. O VU

merginų keturvietė - Lina Zavistovskytė, Salomėja Leiputė, Viktorija Kuncaitė ir Jekaterina

Zorina - taip pat tapo čempio­

VU Karjeros centras, Saulėtekio ai. 9, III rūmai, Vilnius

Tel. (8 5) 236 6012, mobil. 8 616 78 330,

faks. (8 5) 236 6018, ei. p. karpro@karjera.vu.lt

Puikiai pasirodė ir prizinin­

kais tapo ir kiti VU studentai.

Tai Žygimantas Bruzgys, Marius Aidukas, Laurynas Valiū­

nas ir Vaidas Valatkevičius (an­ tri keturviete valtimi), Agata Zacharevskaja ir Lina Šaltytė

(antros dviviete), Giedrė Saka­ lauskaitė ir Diana Dičiūnaitė

(trečios dviviete).

Sveikiname visus VU studen­

tus irkluotojus su puikiais pa­ siekimais. Nuoširdžiai dėkoja­ me „Žalgirio“ sporto klubo tre­ nerei Aldonai Tamulevičienei, globojančiai mūsų Universite­

to irkluotojus, taip pat visiems

*

entuziastams studentams, surandantiems laiko sportui ir įdo­ miam pomėgiui.

universitetų su burėmis ir ratais,

Gurmanams - informatikos profesoriaus S. Gudo aforizmai Profesorius Saulius Gudas ne tik VU Kauno humanitari­ nio fakulteto prodekanas, Informatikos katedros dėstytojas, Senato narys, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narys, bet ir „abso­ liučių“ aforizmų kūrėjas.

Profesorius savo sukurtus aforizmus vadina „absoliu­ čiais“, nes jie galioja abso­ liučiai visada - neturi išimčių jokiomis oro, laiko ir būties sąlygomis.

Informacijos teiraukitės:

nėmis.

♦

to idėją renginio dalyvių koman­ dos galėjo ne tik aptarti tarpusa­ vyje, bet ir pasitelkę savo išradin­ gumą, tiesiog tą pačią popietę PASTATYTI. Naudodamos pačias įvairiausias renginio organizato­ rių parūpintas medžiagas ir daik­ tus, septynios komandos piešė, karpė, klijavo ir statė savo univer­ siteto idėjas. Per maždaug 45 min. Didžiajame kieme iškilo pa­ tys įvairiausi Universiteto vizijų modeliai. Čia atsirado ir mobilių

BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

Europos Sąjunga

MAGISTRANTŲ DĖMESIUI! Iki š. m. spalio 2 d. kviečiame aktyviai registruotis į bendrųjų

kompetencijų ugdymo seminarus.

REGISTRACIJA IR DALYVAVIMAS NEMOKAMI! Dalyvių skaičius ribotas. Išsamesnės informacijos ieškokite

www.benkom.karjera.vu.lt.

Informacijos teiraukitės:

VU Karjeros centras, Saulėtekio ai. 9, III rūmai, Vilnius Tel. (8 5) 236 6012, mobil. 8 616 78 330, faks. (8 5) 236 6018, ei. p. benkom@karjera.vu.lt

universalių modelių su mokymo­ si patalpomis, sodais, pramogų parkais ir kitomis studentų mėgia­ momis gėrybėmis. Universitetą, kaip nuolat j priekį judančią žmo­ nijos idėją, perteikė universitetas-traukinys ir tam tikrą kelią stu­ dentams suteikiantys bėgiai. Vi­ sus studentų patiriamus nepato­ gumus, t. y. ilgą kelią rytais ke­ liaujant į paskaitas apgalvojusi „statytojų“ komanda netgi patei­ kė modelį „kompleksas du viena­ me“ - universitetas plius bendra­ butis. Ir tai tik dalis iš septynių kie­ melyje iškilusių „statinių“, nes idėjų ir fantazijos studentams tik­ rai netrūko.

Visų „statytojų“ komandų dar­ bą, idėjas bei jų pristatymus ste­ bėjo ir vertino kompetentinga ko­ misija - vyriausias „Post Scrip­ tum“ redaktorius Justinas Pagi­ rys, redaktoriaus pavaduotojas Vilius Mačkinis, TSPMI dėstytoja doc. Ainė Ramonaitė ir korpora­ cijos „RePublica“ filisterė Aistė Marozaitė. Apsispręsti ir pa­ skelbti nugalėtojus komisijai ne­ buvo itin lengva. Netradicnės idėjos buvo ne tik šauniai per­ teiktos, bet ir dar įdomiau prista­ tytos. Pristatant skambėjo dai­ nos, improvizuotos eilės, sureng­ ti net mini pasirodymai su šokiais ir dainomis. Tačiau komisija vis dėlto nusprendė - laimėtojais paskelbti „kompleksas du viena­ me“ autoriai, kuriems įteikta ska­ ni ir maistinga, taigi mokslo me­ tus tik pradedantiems studen­ tams ypač naudinga dovana.

„Studentas turi teisę mokytis visa­ da, net tada, kai šito nesitiki dėstyto­ jas.“ „Dėstytojas turi teisę manyti, kad studentas mokysis.“ „Studentas turi teisę mokytis visa­ da, net tada, kai šito nesitiki jis pats.“ Studijų dėsnis Nr. 1. „Studentui neatvykus į egzaminą, jo išlaikymo tikimybė nepadidėja, ta­ čiau ir nesumažėja.“ Studijų dėsnis Nr. 2. „Studentui atvykus į egzaminą, jo išlaikymo tikimybė kiek padidėja, net jei studentas dar nepradėjo moky­ tis.“ Studijų dėsnis Nr. 3. „Egzaminavimo rezultatas yra po­ zityvus, jei sugaišus marias laiko pa­ aiškėja, kad studentas dar nepradė­ jo mokytis.“ Studijų dėsnis Nr. 4. „Egzaminavimo trukmė atvirkščiai proporcinga studento žinių apim­ čiai, padaugintai iš egzaminuojamo studento eilės numerio.“ Studijų dėsnis Nr. 5. „Studento žinios nepriklauso nuo egzamino datos.“

Prof. S. Gudas

„Nestumdyk mokslo, doktorante!“ „Beždžionė nenorėjo tapti žmogu­ mi, ją privertė darbas. Tai ar galima priversti žmogų dirbti?“ „Saulė šviečia visada, net naktį, tiesa, tada jos nesimato...“ „Geriau yra, kai yra geriau, negu blogiau, nors atsitinka ir priešingai.“ „Nuo dantų skausmo nepabėgsi.“ „Yra tokių moterų, kurios sako „bjaurus oras“, kai lyja.“ „Jis žino net tai, ko nėra, nes to reikalauja... pareigos.“ „Gudriausi paaiškinimai atsiranda kvailiausiems poelgiams pateisinti.“ „Kvaili klausimai turi teigiamą po­ veikį žmogaus organizmui - pageri­ na pašnekovo kraujo apytaką...“ „Yra dėsnių, kurie neturi išimčių.

Tai - žmogaus charakteris.“ „Apibrėžiant tai, kas „savaime aišku“, daromi didžiausi atradimai.“ „Kai važinėjome arkliais, kalbėjo­ me ilgais sakiniais. Telekomunika­ cijos įsigalėjo, sakinys katastrofiškai sutrumpėjo...“ „Geriau rodyti savo „užpakalį“, ne­ gu žiūrėti į svetimą.“ (vairavimo tai­ syklė) „Kokia mūza, toks ir paveikslas.“ Ir pabaigai: „Ten, kur gerai, mažai vietos.“ (nežinomas klasikas)

universitas

16

2007 m. rugsėjis

vilnensis

niipaskutinis puslapis

Naujais mokslo metais linkėta kilti j žvaigždes Atkelta iš p. 1

Rektoriaus ir svečių sveikinimai skambėjo bažnyčioje Šiemet pirmą kartą iškilminga mokslo metų pradžios šventė „Initium semestri“ vyko ne Didžiajame kieme, o Šv. Jonų bažnyčioje. Nuo šiol tai taps VU tradicija- mokslo me­ tų pradžią ir pabaigą vainikuos iškil­ mės bažnyčioje.

Su studijų metų pradžia visus susi­ rinkusius pasveikino Vilniaus univer­ siteto rektorius akad. Benediktas Juodka. Savo šventinėje kalboje ypa­ tingą dėmesį jis skyrė tiems, kurie pir­ mą kartą kaip tikri studentai peržen­ gė Šv. Jonų bažnyčios slenkstį.

Jis pabrėžė, kad kiekvienam iš jų prieš tampant Vilniaus universiteto studentais teko padaryti didelį dar­ bą - apsispręsti, ar verta sieti savo gyvenimą su aukštuoju mokslu, ko­ kią specialybę studijuoti ir, pagaliau, kokį universitetą ar kolegiją pasirinkti. „Jūs įveikėte sunkumus, jūs šiandien - nugalėtojai. Esate laimingiausia, svarbiausia ir protingiausia Lietuvos visuomenės dalis. Laimingiausia to­ dėl, kad gyvenate gražiausius gyve-

Vėliavą kelia MF dekanė prof. Z. Kučinskienė nimo metus - jaunystę, o ji nebepasikartoja. Svarbiausia, nes jūs ir ku­ riate Universitetą, o protingiausia to­ dėl, kad jūs tikrai žinote, ko norite", teigė B. Juodka.

Rektorius priminė, kad Vilniaus universitetas yra vienas seniausiųjų universitetų Centrinėje ir Rytų Euro­ poje. Jis pasveikino visus čia besi­

Komunikacijos fakultetas jau gyvena kalėdinėmis nuotaikomis

Chemikai pasipuošė geltonomis karūnomis, jų koloną puošė ir senoji technika

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Laura Gintalaitė, Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

mokančius studentus su studijų me­ tų pradžia ir dar kartą priminė, kad jokie, net patys puikiausi, dėstytojai negali išauklėti gerų specialistų be pačių studentų savarankiško ir nuo­ širdaus darbo. Buvo paminėta ir tai, kad apie 25 tūkst. Vilniaus universi­ teto studentų šiandien taip pat yra ir bendros 12 mln. Europos studentų bendruomenės dalis.

Kalbėdamas auditorijai rektorius nevengė pripažinti irtai, kad Univer­ sitetas turi šiokių tokių problemų. Pa­ sak jo, reikia padaryti viską, kad mokslų kokybė gerėtų, o absolven­ tai būtų konkurencingi šiuolaikinėje rinkoje. B. Juodka nuoširdžiai padė­ kojo Seimo Pirmininkui, Ministrui Pir­ mininkui ir Vyriausybės nariams už finansinę paramą Vilniaus universi­ tetui bei rodomą susirūpinimą Lietu­ vos aukštojo mokslo problemomis. „Initium semestri“ šventėje Univer­ siteto studentus su naujųjų studijų metų pradžia pasveikino ir žinomi ša­ lies politikai, kurie dalyvavo VU šven­ tėje. „Šiandien yra tokia diena, kai esame tos pačios šventies vienoje pusėje. Visi mokomės visą gyveni­ mą, todėl mokslų ir žinių dieną taip pat švenčiame visi kartu“, - pasakė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmi­ ninkas Viktoras Muntianas. Jis, kaip ir rektorius B. Juodka, pabrėžė, kad tik nuo mūsų pačių priklauso, kiek su­ gebėsime „pasisemti iš žinių skry­ nios“. V. Muntianas taip pat akcenta­ vo svarbų Vilniaus universiteto vaid­ menį Lietuvos gyvenime. „Mūsų kraš­ to pažinimas mums yra svarbus net­ gi labiau negu globalizacijos proble­ mų analitika“, - pažymėjo jis.

LR Ministras Pirmininkas Gedimi­ nas Kirkilas atkreipė ypatingą dėme­ sį į tai, kad „Lietuva eina kūrybingu­ mo, pažangumo ir modernumo link“.

Pasak jo, kiek sėkmingas bus tas ke­ lias priklauso nuo aukštojo mokslo reformos, kuri pamažu juda į priekį.

G. Kirkilas paragino visus studentus aktyviai aptarti reformą bei jos įgy­ vendinimą ir pažadėjo, kad jos kūri­ mas bus atviras. Nepaisydamas vi­ suomenėje vyraujančių skausmin­ gų diskusijų dėl aukštojo mokslo at­ eities Ministras Pirmininkas užbaigė savo kalbą optimistine gaida. „Ne­ tiesa, kad mūsų studijų kokybė yra prasta“, - pareiškė jis.

Reikia paminėti ir Šv. Jonų rekto­ riaus, kunigo Stasio Kazėno kreipi­ mas į akademinę bendruomenę. Jis pažymėjo, kad pirmiausia žiūrėda­ mas į gausiai susirinkusią auditoriją jis prieš save regi ne studentus ar žmones su daugybe mokslinių re­ galijų, o brolius ir seseris. Gal kiek mažiau skirdamas dėmesio moksli­ nėms reikalams jis daugiau kalbėjo apie amžinąsias vertybes. „Jau nuo XVI amžiaus antrosios pusės Šv. Jo­ nų bažnyčia yra Universiteto širdis“, - priminė S. Kazėnas. Linkėdamas, kad kiekvieno akademinės bendruo­ menės nario širdis ir protas sugyven­ tų taikoje, jis pabrėžė, kad visu svar­ biausia yra išlaikyti „savo žmogišką veidą šalia mokslo“.

Universitetas derina senąsias ir naująsias tradicijas - nešamas rektoriaus skeptras ir antspaudas

Teisininkų Temidė šiemet keliavo guminėje valtyje

Įspūdinga medikų atributika sužavėjo ne tik praeivius, bet ir kitų fakultetų studentus

Veržlus ir smagus istorikai

Šventę vainikavo didingas koncertas Naujų studijų metų atidarymo šventę vainikavo pirmą kartą Šv. Jo­

nų bažnyčioje ir bažnyčios kieme vykęs festivalis „Tūkstantmečio kryž­ kelė“. Kultūrų dialogą skatinanti fes­ tivalio programa jungė skirtingų žan­ rų ir epochų kūrinius, kuriuos atliko žymūs Lietuvos atlikėjai - saksofo­ nininkas Petras Vyšniauskas, grupė „Pieno lazeriai“, jauna operos solis­ tė Ona Kolobovaitė, roko grupė „IR“, Eglė Sirvydytė ir kiti.

Fizikai išnaudojo paskutinį šansą prisivilioti merginas