Universitas Vilnensis, 2006 m. spalio mėn. Nr. 7 (1672)

hinc itur ad astra

umversitas

vilnensis 2006 m. spalio mėn.

Nr. 7 (1672)

/

• 1579 •

I I ^AS

http://www. vilnensis. vu. lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Universitetas sveikino karalienę Elžbietą II Didžiajame kieme - karalienės sutiktuvės

Kairėnuose augs Edinburgo hercogo Filipo pasodintas medis

Atvykusią į Universitetą karalienę pasiti­ ko Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir VU rektorius akad. Benediktas Juodka. Rektorius trumpai papasakojo VU istoriją, nustebindamas Jos Didenybę, kad VU yra seniausias universitetas Rytų Euro­ poje. Karalienei tai padarė didelį įspūdį.

Karalienė susitiko su VU prorektoriais, Se­ nato nariais, fakultetų dekanais, švietimo ir mokslo ministre Roma Žakaitiene.

Jos Didenybė labai noriai bendravo su gausiai susirinkusiais Anglijos ir Lietuvos vė­ liavėlėmis ją sveikinančiais studentais. Elž­ bieta II teiravosi, kokiems fakultetams stu­ dentai atstovauja, džiaugėsi, kad anglų filologija yra populiariausia filologinė studi­ jų programa, ją domino, kokios dar kalbos dėstomos VU. Jos Didenybė labai nustebo, kai netikėtai užkalbino iš Didžiosios Britani­ jos atvykusius studentus, kurie VU studijuo­ ja lietuvių kalbą. Kalbėdami su karaliene, VU studentai džiaugėsi, kad mokosi geriausia­ me Lietuvos universitete. Kaip „U. V.“ teigė rektorius B. Juodka, karalienė liko sužavėta mūsų studentais, kurie su ja laisvai bendra­ vo angliškai.

Tuo metu, kai karalienė lankėsi VU, jos vy­ ras - Jo Karališkoji Prakilnybė Edinburgo her­ cogas Filipas - viešėjo VU Botanikos sode Kairėnuose. Svečias atvyko į susitikimą su Tarptautinių jaunimo apdovanojimų progra­ mos dalyviais - Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos mokiniais. Minėta programa buvo sukurta 1956 m. Jungtinėje Karalystėje Edin­ burgo hercogo iniciatyva. Šiame renginyje dalyvavo pirmoji šalies da­ ma ponia Alma Adamkienė, LR socialinės ap­ saugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, VU prorektorius R. Lazutka, GMF dekanas pro­ fesorius habil. dr. K. Kilkus, Botanikos ir gene­ tikos katedros vedėjas prof. habil. dr. J. Nauja­ lis, ambasadų atstovai, kiti kviestiniai svečiai.

Jo Karališkoji Prakilnybė Edinburgo herco­ gas atidarė keliaujančią parodą apie Tarptau­ tinių jaunimo apdovanojimų programą ir kartu su svečiais ją apžiūrėjo. Vėliau, pasirašęs VU Botanikos sodo Svečių knygoje, hercogas da­ lyvavo sodinant buką, kuris primins šį vizitą.

Karalienė atidarė renginį „Cafė scientifique" „Cafė scientifique" - Britų Tarybos pro­ jektas, kuriuo skatinama neformaliai disku­ tuoti pagrindiniais mokslo pasiekimų klausi­ mais. Didžiajame kieme pastatytoje palapinėje, kur vyko šis renginys, karalienė susitiko VU mokslininkais bei KTU rektoriu­ mi prof. habil. dr. R. Bansevičiumi. Karalie­ nei buvo pristatyti trys Lietuvos mokslininkų pasiekimai. Du iš jų - lazerinės technologi­ jos bei alternatyvūs šviesos šaltiniai - buvo pristatomi rodant trumpus filmus. Trečiasis pasiekimas - pjezomechaniniai robotai - bu­ vo demonstruojamas gyvai.

Po to Jos Didenybė susitiko su britų ge­ netiku, 2002 m. Nobelio premijos laureatu seru Johnu Sulstonu ir prof. Leonidu Donskiu. Palapinėje buvo susirinkę maždaug šimtas Lietuvos jaunųjų mokslininkų bei studentų iš įvairių šalies miestų.

Rektorius monarchei padovanojo kny­ gą apie VU istoriją - „Academia et Universitas Vilnensis“ - ir pakvietė karalienę ati­ daryti „Cafė scientifique”. Atidariusi šį mokslo renginį Elžbieta II buvo palydėta iki automobilio, o programą pratęsė seras Johnas Sulstonas. Jis gausiai mokslinin­ kų ir studentų auditorijai skaitė puikų pra­ nešimą apie genetikos mokslo vystymąsi ir jo pritaikymą medicinoje, atpažįstant re­ tas, sunkiai išgydomas ligas. Mokslininkas daug kalbėjo apie globalizaciją ir pabrė­ žė, kad pasaulis turėtų vystytis kaip visu­ ma. Pranešimas sulaukė didelio susido­ mėjimo, buvo daug diskutuojama šia aktualia mūsų laikais tema.

Bibliotekoje - įdomi paroda Jos Didenybės Karalienės vizito Lietuvoje proga VU biblioteka parengė specialią senų­ jų Didžiosios Britanijos autorių, istorikų, moks­ lininkų knygų, XVIII a. literatūrinių dienraščių bei senųjų Didžiosios Britanijos žemėlapių pa­ rodą „Britannia Antiqua“. Parodoje eksponuo­ jamas ir 1593 m. Vilniaus jėzuitų akademijos studentų poetinių bandymų rinkinys „Trenodijos“, išleistas Vilniaus akademijos spaustu­ vėje. Vienas iš rinkinyje publikuotų giesmių autorių - akademijoje studijavęs anglas Sa­ muelis Leuknoras. Vilniaus akademijos bib­ liotekos kolekcijoje - Thomo Moro, Franciso Bacono, Dunso Scoto, kitų žymių filosofų vei­ kalai, Johno Miltono, Samuelio Butlerio, Jonathano Swifto, VValterio Scotto kūriniai, litera­ tūriniai dienraščiai „The Guardiari“, „The Spectator“, leisti XVIII amžiuje. Parodoje eks­ ponuojami XVII—XVIII a. Didžiosios Britanijos žemėlapiai, senieji Londono planai.

Spalio 17-oji į Vilniaus universiteto istoriją bus įrašyta kaip istorinė diena. Šios dienos po­ pietę aidint fanfaroms į Vilniaus universiteto Didįjį kiemą įžengė Jos Didenybė Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II.

Per dieng - fiys susitikimai su karaliene Karalienei Elžbietai II vizitas Vilniaus uni­ versitete paliko labai gerą įspūdį. Kaip „U. V.“ pasakojo rektorius B. Juodka, per vakarienę, skirtą karalienės garbei Prezidentūroje, Jos Didenybė, paduodama ranką jai pristatomam VU rektoriui, tarė: „Gerbiamas rektoriau, man tikrai buvo malonu aplankyti Jūsų universite­ tą“. O hercogas Filipas paklausė: „Rektoriau,

Jūs kanclerį turite?“ Rektorius atsakė, kad VU turi 5 prorektorius. Rektoriui teko garbė tą pa­ čią dieną net tris kartus susitikti su karaliene.

Jos Didenybės gyvas ir smalsus domėjima­ sis mokslo pasiekimais ir Vilniaus universite­ tu jam paliko šiltą neblėstantį įspūdį. „Tai didi diena Universiteto gyvenime ir labai svarbus momentas kuriant Universiteto įvaizdį."

Parengė Renata ŽIŪKAITĖ ir Gintarėlė JURKEVIČIENĖ. V Naujiko nuotr.

2

k k k k kronika

2006 spalis

_________________________

Nauji vėjai Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje Rugsėjo 21 d. Vilniaus universitete įvyko Lietuvos universitetų rektorių konfe­ rencijos (LURK) posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė ir ministerijos sekretorė Danguolė Bublie­ nė, Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėja Giedrė Purvaneckienė.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitie­

nė su Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovais aptarė aktualias aukšto­ jo mokslo problemas, kai kurios jų nuo universitetų tiesiogiai ne­ priklauso. Ministrės nuomone, da­ bartinė Lietuvos Respublikos Vy­

waplėtra

riausybė skiria daug dėmesio mokslui. Pasak R. Žakaitienės, su mokslu, jo reikšme ir laimėjimais turėtų būti deramai ir plačiai supa­ žindinama visuomenė. Ministrė nurodė, kad Vyriausybė ketina 20 proc. didinti atlyginimus visiems aukštųjų mokyklų dėstytojams (sti­ pendijos studentams, kaip atlygis už mokslo pasiekimus, taip pat tu­ rėtų didėti); pabrėžė Rektorių kon­ ferencijos ir Švietimo ir mokslo mi­

nisterijos bendradarbiavimo svar­ bą, būtinybę plėtoti mokslo institu­ cijų ryšius su visuomene, aptarė jungtinių studijų Lietuvoje ir užsie­ nyje klausimus. Susitikime buvo pristatytas Švietimo ir mokslo mi­

nisterijos ketinimas sudaryti darbo grupę, kuri dar kartą analizuotų mokslo produkcijos vertinimo pro­ blemas, patobulintų kvalifikacinius

Santariškių medicinos įstaigų asociacija įkurta 2003 m. Ji vienija Santariškių teritorijoje esančias ir planuojančias čia persikelti įstai­ gas. SMĮA nariai: VUL Santariškių klinikos, VU Onkologijos institutas, VU Vaikų ligoninė, Respublikinė tu­ berkuliozės ir infekcinių ligų univer­ sitetinė ligoninė, Valstybinis pato­ logijos centras, Vilniaus universite­ tas (VU Medicinos fakultetas), Lie­ tuvos medicinos biblioteka.

Pasak Santariškių medicinos įstaigų asociacijos prezidento med. dr. Arvydo Laurinavičiaus, SMM de­ taliojo plano patvirtinimas yra šios asociacijos trejų metų nuoseklaus darbo rezultatas. Planas padės įgy­

Rektorių konferencijos akimirka. V. Naujiko nuotr.

Komka (VGTU). LURK Struktūrinių fondų komiteto pirmininkas M. Ro­ mėno universiteto plėtros prorekto­ rius Rimantas Vaitkus apibendrino universitetų pastabas dėl Europos socialinio fondo finansuojamų pro­ jektų administravimo. Lietuvos uni­ versitetai yra laimėję 90 projektų už 100 mln. litų, tačiau projektų admi­

nistratoriams daug rūpesčių kelia milžiniškas biurokratizmas ir perdėti formalumai. Nutarta kreiptis j Lietu­ vos Respublikos Ministrą Pirminin­ ką ir atsakingas ministerijas, kad bū­ tų keičiamos taisyklės ir labiau kon­ troliuojama ES fondo agentūra.

LURK Viešųjų ryšių komiteto inform.

goninės dabartiniai pastatai Birutės gatvėje Žvėryne susidėvėję iki 70

2010 m. Įgyvendinus numatytą SMM plėt­ ros planą, Vilnius turės modernų, šiuolaikišką universitetinės medici­ nos įstaigų tinklą, teikiantį aukščiau­ sio lygio visų profilių sveikatos prie­ žiūros paslaugas suaugusiems ir vaikams. Šalia įsikūręs VU Medici­ nos fakultetas garantuos glaudų medicinos mokslo ir praktikos ryšį.

Išsprendus automobilių parkavimo, darbuotojų maitinimo ir kitas infra­ struktūros problemas, miestelis užtikrins patogias gydymosi, darbo ir studijų sąlygas pacientams, dar­ buotojams bei studentams.

---------------------

Gydysimės Santariškių medicinos miestelyje Netolimoje ateityje bus sukurtas aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslau­ gas teikiantis universitetinės medicinos kompleksas Santariškių medicinos miestelis. Birželio 7 d. VU Teatro salėje Santariškių medicinos įstaigų asociacija (SMĮA) pristatė savo trejų metų veiklos rezultatus: Vilniaus miesto savivaldybė­ je patvirtintas Santariškių medicinos miestelio (SMM) detalusis planas.

reikalavimus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti.

Rektoriai pateikė ministrei ne­ mažai klausimų, j kuriuos atsaky­ mų sutarta ieškoti kartu. Naujasis LURK prezidentas prof. Romual­ das Ginevičius (VGTU) pristatė LURK 2006-2007 m. darbo orga­ nizavimo planus. Jis pabrėžė, kad LURK sieks glaudžiai bendradar­ biauti su studentų ir darbdavių or­ ganizacijomis, atsiverti visuome­ nei, kad studentų parengimo ko­ kybė kuo labiau tenkintų darbda­ vių ir pačių specialistų lūkesčius.

Apie Mokslo ir studijų institucijų patalpų renovavimo ir rekonstravi­ mo programos trečiojo etapo 2007-2009 metų įgyvendinimo planus referavo LURK Administra­ cinių ir ekonominių klausimų ko­ miteto pirmininkas doc. Arūnas

vendinti sveikatos priežiūros paslau­ gų plėtros strategiją, leis telkti sta­ cionarias paslaugas, užtikrins gy­ ventojams teikiamų paslaugų priei­ namumą daugiaprofilinėse ligoninė­ se, sustiprins mokslo ir praktikos są­ veiką. Detalusis planas parengtas vertinant SMM plėtros perspektyvas, atsižvelgta į Vilniaus miesto gydy­ mo įstaigų restruktūrizacijos planą bei Santariškių-Visorių žinių ekono­ mikos branduolio raidos programą. „Į asociaciją susijungusių įstaigų bendras tikslas, - sakė A. Laurinavi­ čius, - sukurti Santariškių medicinos miestelį Vilniui ir Lietuvai, kuriame bus teikiamos aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugos su­ augusiems ir vaikams. Šiame kom­ plekse bus sudarytos patogios gy­ dymosi sąlygos pacientams, geros darbo sąlygos įstaigų darbuotojams bei gerokai patobulės mokymosi ga­ limybės VU Medicinos fakulteto stu­ dentams. Tai trys visuomenės gru­ pės, kurios jau šiandien susitinka Santariškėse esančiose ligoninė­ se." Šiuo metu SMjA narių vizijos yra pavirtusios dokumentais ir patvirtin­ tos parašais: Santariškių medicinos miestelis atsiduria naujai formuoja­ mo Visorių-Santariškių žinių ekono­ mikos branduolyje.

Rengiant detalųjį SMM planą bu­ vo įvertinti SMĮA narių poreikiai bei plėtros galimybės. Į Santariškes savo padalinius iš kitų Vilniaus vie­ tų planuoja perkelti čia jau esan­ čios gydymo įstaigos. Į naujai pa­ statytus pastatus rengiasi keltis VU Medicinos fakultetas ir studentų bendrabučiai, Lietuvos medicinos biblioteka, Eksperimentinės ir kli­ nikinės medicinos institutas.

Jau pradėta VU Onkologijos ins­ tituto moksliniam padaliniui skirto pastato statyba. Iš visiškai nepri­ taikytų šiuolaikiniam moksliniam darbui laboratorijų Polocko gatvės pastatuose Onkologijos instituto mokslo darbuotojai tikisi persikelti jau šiais metais.

Smarkiai plėstis planuoja VU Vaikų ligoninė - po vienu stogu naujame Pediatrijos centre įsikur­ tų ligoninės padaliniai iš Antakal­ nio ir Žvėryno. Senasis Pediatrijos centro pastatas būtų rekonstruo­ tas ir paverstas Santariškių medi­ cinos miestelio viešbučiu, kuria­ me galės apsistoti iš tolimesnių ša­ lies kampelių atvykę pacientų ar­ timieji.

Parengtas VU ligoninės Santariš­ kių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso statybos projektas, nes Vil­ niaus miesto Antakalnio ligoninės ir VU ligoninės Santariškių klinikų centro filialo akušerijos skyrių per­ sonalui jau sudėtinga kokybiškai at­ likti savo tiesiogines pareigas.

Paruoštas Respublikinės tuber­ kuliozės ir infekcinių ligų ligoninės rekonstrukcijos projektas. Šios li-

proc. „Detaliojo plano patvirtinimas - la­ bai svarbus žingsnis įgyvendinant SMM plėtros planą. Vadovaujantis šiuo planu jau bus galima pradėti statybas“, - teigė SMĮA prezidentas Arvydas Laurinavičius. Šioms statyboms pernai gruodį pritarė Vyriausybės strateginis ko­ mitetas. Lėšų kurias tikimasi gauti užstačius ligoninėms priklausan­ čius pastatus miesto centre ir paė­ mus paskolą iš bankų, dėl to staty­ bos darbus bus galima pradėti šiais metais. Juos planuojama baigti iki

Parengė Juventa SARTATAVIČIENĖ

Lietuvos Respublikos Vyriausy­ bė parems Saulėtekio alėjos plėtros planą Rugsėjo 19 d. Vilniaus universiteto Karjeros centre dalyvau­ jant Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui, švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei, Vilniaus merui Artūrui Zuokui, Vilniaus apskrities viršininkui A. Macaičiui, Vilniaus universi­ teto rektoriui akad. Benediktui Juodkai, VGTU vadovybei ir aukštųjų technologijų verslo atstovams, VU Strateginės plėtros reikalų prorektorius prof. Juozas Rimantas Lazutka pristatė integruoto studijų, mokslo ir verslo centro įkūrimo Saulėtekio alėjoje planų.

Rektorius B. Juodka aptarė Saulėtekio alėjos plėtros planą su švietimo ir mokslo ministre bei Ministru Pirmininku. V. Naujiko nuotr.

Jei Vyriausybė suteiks šiam projektui valstybinės reišmės statusą ir patvir­ tins reikalingas lėšas iš ES struktūrinių fondų, ambicingas Saulėtekio alėjos plėtros projektas turėtų būti pradėtas įgyvendinti jau 2007 m. Vilniaus uni­ versitetas iki 2013 m. j Saulėtekio alėją numato perkelti Gamtos mokslų, Chemijos ir Matematikos ir informatikos fakultetus. Saulėtekio pastatų kom­ pleksą turėtų papildyti modernus Mokslinės komunikacijos centras (nau­ joji biblioteka), nauji studentų bendrabučiai, kultūros ir sporto centrai.

Susitikime J. R. Lazutka pristatė ir Vš) „Saulėtekio slėnis" vykdomus projektus, kurių tikslas - užtikrinti sėkmingą aukštųjų technologijų įmonių plėtrą, komercializuoti Universitete vykdomų mokslinių tyrimų rezultatus, teikti rizikos kapitalo paieškos bei produkto vystymo paslaugas.

Premjeras Gediminas Kirkilas pažadėjo remti Saulėtekio alėjos plėt­ ros planą ir pabrėžė, kad mokslas ir toliau liks jo Vyriausybės progra­ mos prioritetu.

Būsimojo Santariškių medicinos miestelio schema

Parengė

Renata ŽIŪKAITĖ

2006 spalis

universitas

vilnensis

Filologijos fakulteto reforma.

Ar nenukentės studijų kokybė?

2006 m. birželį

prasidėjo Vilniaus universi­

teto Filologijos fakulteto restruktūrizacija. Tačiau vis

dar netyla diskusijos ar ši reforma yra vienintelis problemos sprendimo būdas ir

kaip tai gali atsiliepti

mokslo ir studijų lygiui bei humanitarinei

kultūrai apskritai.

3 Jau ketvirti metai Filologijos fakultetas viršija jiems skiriamą finansinį limitą. VU Senatas ketverius metus iš eilės dotuoda­ vo šį fakultetą vidutiniškai po milijoną litų per metus, tad reikė­ jo nuolat apkarpyti kitų fakultetų biudžetus. Tvirtinant 2006 m. sąmatą, buvo nuspręsta filologams neskirti papildomų lėšų iš Universiteto biudžeto ir pasiūlyta ieškoti šios problemos spren­ dimo.

VU Senato komisija, atsižvelgusi į VU Tarybos siūlymus, 2006 m. rugsėjo 14 d. nutarė atlikti Filologijos fakulteto struktūrinius pertvarkymus.

Vietoj Rusų filologijos ir Slavų filologijos katedrų įkuriama Slavistikos katedra, vietoj Lenkų filologijos katedros įkuriamas Polonistikos centras.

Vietoj Literatūros istorijos katedros įkuriamas A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras, inicijuojant A. J. Grei­ mo studijų centro perkėlimą j Filologijos fakultetą.

Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedrą nutarta pavadin­ ti Baltistikos katedra.

VU Filologijos fakulteto naują struktūrą sudarys 15 padali­ nių. Preliminariais duomenimis, pedagoginių ir mokslo darbuo­ tojų sumažės nuo 143 iki 117 etatų, o iš 35 mokslą ir studijas aptarnaujančio personalo etatų liks 27.

Užimti pareigas struktūriškai pertvarkytose katedrose ir cen­ truose darbuotojams bus skelbiami konkursai, o j kitus pada­ linius - konkursai tiems darbuotojams, kuriems yra pasibaigęs kadencijos ar darbo sutarties terminas.

Nauja Filologijos fakulteto struktūra įsigalios 2007 m. vasa­ rio 1 dieną.

Contra— Klasikinės filologijos katedros prof. habil. dr. Eugenija ULČINAITĖ:

Pripažįstu, kad reikėjo pertvarkyti Filologijos fakultetą, tačiau toks mechaniškas etatų mažinimas, siekiant atsikratyti skolų, neišvengiamai atsilieps studijų kokybei. Kas skaitys tuos kursus, kuriuos išsineš su savimi išėję profesoriai ar docentai? Kokia ateitis lauks magistratūros bei doktorantūros studijų, kur net 20 proc. studijų turi atlikti profesorius? Iš doktorantų reikalaujama laiku parašyti ir apginti disertaciją, bet kaip ją apginti, jeigu vis sunkiau sudaryti Tarybą, kurioje privalo būti bent keli habilituoti daktarai? Nelogiška tau­ pyti atleidžiant profesorių ar docentą, kuriems yra mokama daugiau nei asistentui. Dau­ gelyje fakultetų vyksta habilitacijos procedūros, o Filologijos fakultete net nėra kandida­ tų. Tad pirmiausia reikėtų klausti, kodėl vis gilėja ši mokslo duobė, kodėl Universitetas nebeišugdo tokių asmenybių, kokios buvo prieš dešimt metų? Tokia Universiteto vadovy­ bės taupymo politika veda prie to, kad Filologijos fakultetas gali greitai pavirsti profesine mokykla.

Slavų filologijos katedros vedėja doc. dr. Jelena KONICKAJA: Mūsų katedrą reformos palies bene labiausiai. Ją sujungus su Rusų filologijos katedra, bus sukurta nauja Slavistikos katedra. Toks sujungimas remiantis tuo, kad slovėnų, serbų, bulgarų, čekų bei rusų kalbos priklauso tai pačiai slavų kalbų grupei, yra tik mechaniškas.

Filologija nėra tik kalbos mokymasis, o ir gilinimasis j kitos tautos kultūrą bei mentalitetą.

Juk rusų tradicijos ir kultūra labai skiriasi nuo Balkanų pusiasalio tautų, kurių kultūrą Slavų filologijos katedra ypač puoselėja. Būtų nesuprantama, jei dėl pertvarkos turėtų išnykti šių retų kalbų dėstymas, nei jei jis atsieina gana brangiai. Katedroje dirba puikūs slavų kalbų dėstytojai, kurie atvažiuoja j Lietuvą dirbti daugiau iš entuziazmo ir yra iš dalies remiami savo valstybės, taip pat puoselėja lietuvių kultūrą savo šalyje. Štai kroatė Mirjana Bračko net laimėjo Šv. Jeronimo premiją už lietuvių klasikų vertimus j kroatų kalbą.

Lietuvai kartu su Čekija bei Slovėnija įstojus į Europos Sąjungą, itin svarbu pažinti savo

kaimynes, užmegzti kuo tvirtesnius ryšius, tad keistai skamba Universiteto vadovybės ištarti žodžiai, kad šių kalbų specialybės nepopuliarios ir dėl to jų nereikia išlaikyti. Juk Vilniaus universitetas visais laikais garsėjo kaip humanizmo kalvė, atvira įvairių tautų kultūroms.

Lietuvių literatūros katedros profesorė ir VU Tarybos narė habil. dr. Viktorija DAUJOTYTĖ: Reformos yra reikalingos, bet jos turi vykti ne kaip deformacija, o kaip transformacija.

Lietuvių literatūros dėstytojas turėtų būti traktuojamas ne kaip techninis mokytojas, o kaip visapusiškas teksto pajautimo, kalbos kultūros ir fundamentalių dvasinių vertybių ugdyto­ jas. Literatūros seminarai turėtų būti traktuojami panašiai kaip ir meno mokyklose. Tam, kad išugdytum asmenybę, su studentais reikia daug dirbti individualiai, o ne mechaniškai perteikti žinias. Nors filologai šiuo metu turi daug galimybių savo žinias pritaikyti rinkai, vis dėlto yra be galo svarbu visa kur ieškoti prasmės ir ugdyti žmones, kurie pirmiausia nebijotų gyventi prasmingai. Šiuo metu vykdoma politika prieš filologus yra labiau orien­

tuota į kiekybę, o ne kokybę. Filologija, lituanistika šiuo metu yra smarkiai nukraujavusi.

Gabūs žmonės neturi sąlygų gilintis j fundamentaliuosius lituanistikos mokslus, nes dėl nepakankamo finansavimo turi dirbti labiau apmokamą darbą. Sunku atrasti žmonių, ku­ rie naudos požiūriu dirbtų nenaudingą darbą. Prasmė ir nauda, deja, yra ne visada su­ tampantys dalykai.

Klasikinės filologijos katedros dėstytojas dr. Naglis KARDELIS: Filologijos fakultetas visais laikais buvo kultūros ir giliausių pamatinių vertybių puose­ lėjimo židinys. Visos revoliucijos mūsų šalies istorijoje buvo filologinės. Toks požiūris, kad humanitarinės disciplinos turi pačios save išlaikyti, nuves atgal į akmens amžių.

Kultūra visais laikais buvo remiama mecenatų, dėl to šiandien mes turime tokius kūrėjus kaip Horacijų, Ciceroną, Mikelandželą ir daugelį kitų.

Antikinės kalbos šiuo metu vyraujančiame žinių ir technikos amžiuje atrodo kaip anti­ kvariniai, muziejiniai dalykai, j klasikinę kultūrą žiūrima kaip į mirusią ir dėl to nenaudin­ gą. Šių kalbų išmanymas neturi savaiminės vertės. Tačiau vertybės, perteikiamos klasiki­

nėmis kalbomis, yra gyvos, visa visuomenė vadovaujasi tomis vertybėmis. Šiandien galime kelti klausimą, kodėl iš Graikijos kilo mokslas? Ogi todėl, kad graikai tyrinėjo pasaulį nelaukdami praktinės naudos. Jeigu toliau vadovausimės gryno prakti­ cizmo nuostata, sunaikinsime ne tik humanitarinius, bet ir gamtinius bei tiksliuosius moks­ lus. Negalime vadovautis tik grynojo išlikimo nuostata. Humanitarinių mokslų prigimtis visai kita, nesusijusi su efemerišku vartojimu. Tad kalbos apie biudžeto pereikvojimą skamba juokingai. Čia vėl galime peržiūrėti savo prioritetus. Jei vis dėlto orientuojamės tik į kiekybę, tai po dešimties metų mes turėsime tik aukštąją profesinę mokyklą.

Filologijos fakulteto dekanas doc. Antanas SMETONA Didžiausia problema - studijų kaina. Ir tai ne vien Filologijos fakulteto bėda. 2004 m.

Vyriausybės nutarimu pakeitus pinigų skaičiavimo metodiką, humanitarams, tarp jų ir filologams, buvo paliktas toks santykis - vienam dėstytojui tenka 20 studentų. Iš tiesų norėdami mokyti, tarkime, sinchroninio vertimo specialistą turime dirbti su juo vienu, o kai tokios normos, tai natūralu, kad mums lėšų stinga. Aišku, jeigu egzistuotų tik ši viena problema, tai reikėtų streikuoti po Vyriausybės langais, ir ją išspręstume. Deja, fakultete esama ir studijų organizavimo problemų. Pavyzdžiui, neracionaliai paskirstomas laikas, galbūt dėstytojų krūviai kai kurių per dideli, kai kurių - per maži. Jeigu pasižiūrėtume į kitus fakultetus, pamatytume, kad dėstytojų ir studentų santykis tikrai daug kur yra 1 ir 20, kai kur 1 ir 24, o mūsų fakultete - 1 ir 9. Aišku, tai lemia studijų specifika, tačiau gal kai kur ir galima sutaupyti. Pavyzdžiui, Vokiečių, Prancūzų ir Slavų bei Rusų filologijos katedrose yra po tiek pat studentų, tačiau Slavų ir Rusų filologijos katedrose yra dvigubai daugiau dėstytojų, negu Vokiečių ar Prancūzų filologijos katedrose. Vadinasi, ten racionalizuoti studijas reikėtų. Todėl mes, matydami, kad ir patys kartais esame neracionalūs, nepriešta­ raujame, kad fakultetą reikia reformuoti. Ir tai būtų daroma dviem kryptimis. Viena kryptis mes keičiamės tvarkydami programas ir racionalizuodami studijų procesą, kita - mus paremia ir Universitetas, ir galbūt Vyriausybė, priimdama arba pakeisdama skaičiavimo metodiką. Atrodo, kad šitas procesas vyksta. Štai neseniai priimtas Vyriausybės nutarimas

dėl skaičiavimo metodikos pakeitimo - man atrodo, jis tikroviškesnis. Dabar Senato nuta­ rimu pertvarkome fakulteto struktūrą. Aišku, bus atleisti kai kurie dėstytojai, bus sumažinta pagalbinio personalo etatų, bet tai bus daroma neprastinant studijų kokybės. Todėl aš manau, kad per porą metų fakultetas turėtų atsigauti.

Kaip šiandien įsivaizduoju tą atsigavimą? Fakultetas finansuojamas iš biudžeto lėšų ir specialiosios programos lėšų. Reikėtų pasiekti, kad algų fondui pakaktų biudžeto lėšų.

Jeigu specialiąsias lėšas galėsime naudoti pagal paskirtį, mūsų fakulteto labui, tai iš karto viskas stos į savo vietas. Galėsime mokėti dėstytojams premijas, skirti pinigų komandiruo­ tėms į konferencijas ir visam tam, ką turi veikti fakultetas, užsiimantis ne tik studijomis, bet ir mokslo tyrimais.

Senato nutarimas leidžia imtis nuoseklių reformų tvarkant studijų programas. Nepulsi­ me atleidinėti perspektyvių specialistų, žmonių, kurie vykdo įvairias programas - jas rei­ kia vykdyti. Tačiau negaliu niekam pažadėti, kad laimės konkursą. VU Filologijos fakultete turi dirbti patys geriausi Lietuvoje specialistai. Vadinasi, ir konkursus reikia organizuoti taip, kad iš tikrųjų atsirastų tikra konkurencija, kurios iš esmės fakultete nebuvo.

Studijų kokybę sudaro daug parametrų. Štai kad ir auditorinis krūvis. Studijų reglamente

nurodyta, kad dieninių studijų studentai auditorinio krūvio turi turėti nuo maždaug 2500 iki 3500 valandų. Peržiūrėjus programas paaiškėjo, kad daugelio programų auditorinis krū­ vis artėja prie maksimumo. Ką tai reiškia? Ar tai nerodo, kad paprasčiausiai rūpinamasi papildomais etatais? Jeigu studijų reglamente nustatytos tam tikros ribos, kodėl negali­ mos tam tikros variacijos? Tos valandos gali būti paskirstytos į paskaitas, pratybas, tam tikrą skaičių savarankiško darbo konsultacijų. Manau, kad dėl to studijų kokybė nenuken­ tės, o valandų jau sutaupytume. Dėstytojų kiekis skaičiuojamas pagal jų turimą krūvį.

O kaip studentas išnaudoja savo neauditorinio darbo laiką? įsivaizduojame, kad jis turėtų sėdėti skaitykloje. Realiai jis susiranda darbą ir dar ką nors veikia. Jeigu nuo to formalaus auditorinio krūvio pereitume prie individualaus darbo ir kontrolės, ką studentas nuveikė per savarankiško darbo valandas, manau, kad mes tik pagerintume studijų koky­ bę, o ne suprastintume.

Klasikinės filologijos katedroje yra 15 etatų. Man atrodo, kad galime sumažinti iki 13 etatų. Ar tai jau Klasikinės filologijos katedros žlugdymas? Didžiausia klasikinės filologi­ jos problema - jaunų specialistų pamaina. Ant plauko pakibusi magistrantūra, doktoran­ tūra. Jeigu priimame studijuoti 10 žmonių, į magistrantūrą ateis du trys. Ar organizuoti magistrantūrą trims žmonėms? Tai kelia studijų kainą. Kodėl atsisakyta senos patirties dvigubų specialybių, lietuvių ir klasikinės filologijos programų? Manau, kad apie studijų kokybės prastėjimą šnekėti per anksti. Ir kalbos apie fakulteto mirtį gerokai perdėtos. O apie merdėjimą? Didžiausia problema - specialistų trūkumas. Jeigu žmogus sutinka dirbti už 1000 litų, tai reiškia, kad jis arba turi dar septynis papildomus darbus, arba jo kvalifika­ cija mūsų netenkina. O mažindami etatus galime tikėtis pakelti algas. Tuomet eisime nuo merdėjimo prie šiokio tokio gaivaliojimosi.

Dėl profesorių atleidimo. Visiems ateina toks amžius, kai reikia išeiti j užtarnautą poilsį. Šiandien Universitete nusipelniusiems profesoriams yra sudarytos puikios galimybės -

emeritūra. Profesoriaus emerito etatas neskaičiuojamas kaip fakulteto etatas; jis gauna beveik tokią pačią algą kaip gaudavo iki tol, gali vadovauti magistrantams, doktorantams, rašyti monografijas, paskaityti vieną kitą paskaitėlę, kiek jo širdis geis. Nė vienas profeso­ rius nebus atleistas.

Parengė Renata ŽIŪKAITĖ, Liana BINKAUSKIENĖ

universitas

4

2006 spalis

vilnensis

f > f >svečiai

___________________________________________________

Menininko iš Slovėnijos dovana Universitetui - unikali skulptūra Rugsėjo 29 d. Vilniaus universitete lankėsi skulptorius iš Slovėnijos Andrejus Grabrovecas. Šis meninin­ kas Vilniaus universitetui dovanojo savo sukurtą skulptūrą, kurią atidengti numatoma gegužės mėnesį. Skulptūra greičiausiai papuoš Kairėnų botanikos sodą.

Menininkas yra projekto, kurį remia Mariboro universitetas Slovėnijoje ir Vidurio Euro­ pos iniciatyva „Arfa", autorius. Šio projekto tikslas - nutiesti tiltus tarp Europos universite­ tų. Mūsų universitetas jau ketvirtas, dalyvau­ jantis projekte. Autoriaus skulptūros jau stovi Vienos, Prahos, Jogailaičių universitetuose.

Nuo Vilniaus tiltas turėtų tęstis j Maskvos ir Berlyno universitetus. jdomu, kad kiekvienam universitetui meni­ ninkas dovanoja skirtingus darbus. Realistiš­ kos skulptūros ne tik perteikia akademinio gy­ venimo kasdienybę, bet ir atspindi tos tautos dvasią bei pasaulėžiūrą. Vienos universitetui (Austrija) padovanota skulptūra vadinasi „Rek­ toriaus stalas", Maskvoje stovi kūrinys „Prieš prievartą“, na, o Vilniui skirtas kūrinys pava-

Skulpturos „Vaisingumas“ maketas dintas „Vaisingumu“. Autorius nuliejo neorealistišką bronzinį moters biustą, kurį užkėlė ant 2,5 metrų arkos. Kaip teigė svečias, idėją su­ kurti būtent tokią skulptūrą įkvėpė pats Vilniaus miesto grožis. Skulptoriui Vilnius - kaip vartai, kurie niekada neužsidaro, per kuriuos įeina ir išeina žmonės j Rytus ir j Vakarus. Universite­ tas irgi yra vartai, per kuriuos įėję randame tiek daug naujo, ir pasaulis tampa šviesesnis. Bron­ zinė moters skulptūra ant arkos simbolizuoja universitetą, kuris yra vaisingas naujomis idė­ jomis. Moters veidas uždengtas skrybėle, o tai reiškia, kad žinios ir naujos idėjos veda mus į tiesą, bet dažnai bijome pažiūrėti jai į akis.

Lenkijos aplinkos apsaugos ministrę domino ir senieji Lietuvos žemėlapiai Spalio 7 d. Vilniaus universitete lankėsi Lenkijos Respubli­ kos aplinkos ap­ saugos ministras p. Janas Szyszko.

Svečias yra baigęs Var­ šuvos Žemės ūkio univer­ siteto Miškininkystės fa­ kultetą. Šiuo metu p. Ja­ nas Szysko yra miškinin­ kystės mokslų profesorius Lenkijos Respublikos aplinkos apsaugos ministras J. Szyszko ir Landšafto architektūros apžiūrėjo restauruotus VU Senato baldus katedros vedėjas. Apsigy­ nęs daktaro laipsnį iš gamtos resursų įvertinimo, tapo Gamtosv re­ kuri glaudžiai susijusi su Lenkija. Po to sve­ sursų įvertinimo laboratorijos vedėju. Šiuo čias apžiūrėjo gražiausias senojo Universite­ metu ministras yra Lenkijos mokslų akade­ to vietas - Mažąją aulą, Tarybos, Teatro sales bei Šv. Jonų bažnyčią. Svečias aplankė ir VU mijos Ekologijos komiteto narys, yra parašęs per šimtą mokslinių publikacijų apie didėjan­ biblioteką - apžiūrėjo R Smuglevičiaus salę, tį populiacijos skaičių ir miškų sistemų rege­ Bendrąją ir Profesorių skaityklas, Baltąją salę neraciją.

- buvusią Observatoriją. Svečią ypatingai do­ Ministras susidomėjęs klausėsi VU istorijos, mino senieji Lietuvos žemėlapiai.

Kroatijos užsienio reikalų ministrė dėkojo už galimybę studijuoti kroatų kalbg Spalio 6 d. Vilniaus universitete lankėsi Kroatijos užsienio reikalų ministrė ponia Kolinda GrabarKitarovič. Viešnia, susitikusi su rektoriumi, domėjosi Vilniaus univer­ siteto istorija, dėkojo už paramą studentams, kurie turi galimybę studijuoti kroatų kalbą VU. Rektoriui ir ministrei pasikeitus dovanomis, viešnia pasirašė svečių Garbės knygoje.

Po to ministrė aplankė VU Bibliotekos R Smuglevičiaus salę, Baltąją salę - buvu­ sią Observatoriją ir Šv. Jonų bažnyčią. Po

ekskursijos Universitete ministrė dalyvavo kroatų literatūros tėvo Marko Maruličiaus biusto atidengimo šventėje Slavų filologijos skaitykloje.

JAV ambasadorių sudomino busimasis Lazerinių technologijų centras Spalio 2 d. Vilniaus universitete lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Johnas A. Cloudas.

Prieš tai nemažai metų dirbęs Lenkijoje, mūsų šalyje ambasadorius pradėjo dirbti nuo šių metų rugpjūčio 11 d. Susitikęs su rektoriumi, svečias išklausė pasakojimo apie mūsų Universiteto istoriją. Rektoriui užsiminus apie Saulėtekio alėjos plėtros planą, svečias ypač susidomėjo ten įsikursiančiu Lazerinių technologijų centru. Am­ basadorius taip pat pasidžiaugė, kad Lie­ tuvoje taip sparčiai vystosi biotechnologi­ jos. Johnas A. Cloudas, dirbdamas Lenki­ joje, puikiai susipažino su mūsų krašto is­ torija bei politine padėtimi. Tai, kad Lietuva prieš penkiolika metų iškovojo nepriklau­ somybę, diplomatui atrodo kaip fenomenas.

Ambasadorius pasirašė Svečių garbės

knygoje, po to aplankė Bibliotekos P Smug­ levičiaus salę, Baltąją salę - buvusią VU Observatoriją - bei Sv. Jonų bažnyčią.

VU lankėsi Virdžinijos valstijos (JAV) gubernatorius

VU jau veikia bevielis internetas Rugsėjo 19 d. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete pristatytas nuo rugpjūčio veikiantis bevielis internetas (VW Fl), pasiekiamas praktiškai bet kuriame fakulteto taške. Įrangą padovanojo telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“.

Artimiausiu metu šis tinklas bus įdiegtas ir kituose Vilniaus universi­ teto padaliniuose.

Bevielis internetas leis pažangiau studijuoti

Sistemos saugumą užtikrina autorizacijos sistema, integruota į eduroam (http://www.eduroam.otg/) sis­ temą, taigi vartotojas su savo prisijungimo duomeni­ mis gali jungtis visame pasaulyje prie eduroam bevielių tinklų. Taip pat prie VU Wi Fi tinklo galės jungtis kitų universitetų studentai bei darbuotojai. Bevielis internetas taip pat veiks Vilniaus Gedimino techni­ kos, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Šiaulių Iki Klaipėdos universitetuose.

į..į

„Bevielis internetas praplečia galimybes, o inter­ neto paslaugos plėtra - akivaizdi parama gerinant studijų kokybę“, - sakė Vilniaus universiteto pro­ rektorius habil. dr. Juozas Vidmantif Vaitkus. Pasak

profesoriaus, „Omnitel“ būtų galima laikyti Univer­ siteto socialiniu partneriu, kadangi bendrovėje dirba daug jo absolventų. Pasak VU Fizikos fakulteto prodekano Jurgio Storastos, nešiojamaisiais kompiute­ riais besinaudojančių studentų skaičius auga, o apie 30 proc. vyresniųjų kursų studentų kompiuterius nešiojasi į paskaitas. Tad naujai įvestas bevielis inter­ netas padės studentams konstruktyviau ir pažangiau studijuoti.

Konfigūravimo instrukcija prisijungimui aprašyta tinklapyje http://www.fF.vu.lt/images/users/62/configuration.doc (naudojamas vartotojo vardas ir slap­ tažodis gaunamas SC kompiuterių klasėje, 108 kab.)

Iš kairės: Virdžinijos valstijos gubernatorius p. Gerry’s Connolly’is, akad B. Juodka, p. M. Gibbas Rugsėjo 21 d. Vilniaus universitete lankėsi svečiai iš Amerikos - Virdžinijos apygardos valdybos pirmininkas p. Gerry'is Connolly'is ir Šiaurės Virdžinijos plėtros asociacijos di­ rektorius p. Markas Gibbas. Rektorius ir svečiai tradiciškai pasikeitė dovanomis, svečiai turėjo progą išgirsti VU istoriją. Gubernatorius ypač domėjosi Vilniaus universiteto ryšiais su Amerikos universitetais, taip pat klausinėjo, kaip VU išgyveno sovietmetį.

Svečiai lankėsi VU bibliotekos R Smuglevičiaus salėje, buvusioje VU Observatorijoje Baltojoje salėje, ypač didelį įspūdį jiems padarė Šv. Jonų bažnyčia.

Puslapį parengė Renata ŽIUKAITĖ V. Naujiko nuotr.

universitas

2006 spalis

5

vilnensis

w tjubiliejus VU Tarptautinio verslo mokyklai vadovauja buvęs SEB Vilniaus banko prezidentas Julius Niedvaras 2006 m. spalio 2 d. Vilniaus universiteto Tarptautinio ver­ slo mokyklai pradėjo vadovauti buvęs SEB Vilniaus banko prezidentas ir SEB Rytų Europos bankininkystės tarnybos vienas iš vadovų Julius Niedvaras. Jis pakeitė šiame poste Joną Kunčiną, vieną iš VU TVM įkūrėjų, pirmąjį mokyklos direktorių, kuris dabar paskirtas VU TVM direktoriaus pava­ duotoju akademiniams reikalams.

Julius Niedvaras vadovavo SEB Vilniaus bankui nuo pat jo įkūrimo, vėliau buvo atsakingas už SEB grupės plėtros Rusijoje ir Ukrainoje strategiją. Solidžią teorinę ir praktinę verslo patirtį sukaupęs naujasis VU TVM vadovas mato pui­ kių galimybių perduoti šias žinias jaunajai kartai. Vienas iš svarbiausių VU TVM tikslų - stiprinti verslo ir mokslo ryšį, suteikti studentams ne tik tvirtą teorinį pagrindą, bet ir nau­ dingų praktinių vadybos įvairioms gyvenimo sritims įgūdžių.

Todėl ypatingas dėmesys ir toliau bus skiriamas studijų pro­ gramoms - kad jos kuo geriau tenkintų kintančius verslo poreikius; taip pat dėstytojų parinkimui ir jų kvalifikacijos kė­ limui, ieškoma naujų ryšių su verslu formų ir būdų.

Naujasis direktorius yra VU Tarybos narys, taip pat VU bibliotekos fondo „Mokslo šviesa“ valdybos narys. _ Parengė Renata ŽIŪKAITĖ

J. Niedvaras - naujasis Tarptautinio verslo mokyklos direktorius. V. Naujiko nuotr.

? wbibliotekoje------------------------------------------

Bibliotekoje apsilankė generolo Stasio Raštikio dukra

Akademikui Jonui Kubiliui - 85-eri Rugsėjo 13 die­ ną Vilniaus uni­ versiteto biblio­ tekos Baltojoje salėje buvo iš­ kilmingai atida­ ryta ilgamečio Vilniaus univer­ siteto rektoriaus akademiko Jono Kubiliaus nuotraukų, ran­ kraščių, knygų paroda. Tai bib­ liotekos dovana profesoriaus 85-erių metų ju­ biliejaus proga.

Renata ŽIŪKAITĖ

Rugsėjo 19 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje lan­ kėsi Lietuvos kariuomenės vado, Vyčio Kryžiaus V laipsnio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio, Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinais ir ki­ tais garbės ženklais apdovanoto generolo Stasio Raštikio dukra Meilutė Raštikytė-Alksnienė. Proga neeilinė: generolui Stasiui Raštikiui - 110.

Loreta DAUKŠYTĖ Šis jubiliejus gražiai paminėtas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kauno įgulos karininkų ramovėje, Lietu­ vos kariuomenės divizijos generolo S. Raštikio puskarinin­ kių mokykloje. Jubiliejų pažymėjo ir Vilniaus universiteto biblioteka, surengdama šiam garbingam ir Lietuvos istori­ Meilutė Raštikytė-Alksnienė bibliotekai padova­ jai, ir karo mokslui nusipelniusiam asmeniui informatyvią nojo vertingos medžiagos iš tėvo bibliotekos. parodą „Generolas Stasys Raštikis (1896-1985)“, kuri vei­ R. Malaiškos nuotr. kia jau nuo rugpjūčio 28 d. Čia nemažai eksponuojama ikonografinės medžiagos, bibliotekai padovanotos Meilutės Raštikytės-Alksnienės, generolo S. Raštikio dienoraščiai, korespondencija ir kiti dokumentai, kuriuos bibliotekai perdavė Lietuvių katalikų mokslo akademija. Parodoje pateikiama tik nedidelė dalis bibliotekos rankraštyne saugomų ir informacijos varto­ tojams prieinamų dokumentų, atspindinčių sudėtingą Lietuvos ir jos karininkų likimą.

Generolo S. Raštikio dukra atidžiai apžiūrėjo parodą, pasidžiaugė jos turiniu, stabtelėjusi ties vienu ar kitu eksponatu prisiminė skaudžią savo ir savo artimųjų praeitį, pasakojo apie renginius, skirtus jos tėvo generolo S. Raštikio gimimo 110-osioms metinėms paminėti, kuriuose ji aktyviai dalyvavo, pasidžiaugė, jog ir Vilniaus universiteto biblioteka paminėjo šj jubiliejų vaizdingai ir įtaigiai atskleisdama savo fonduose saugomus informacijos išteklius.

i e mkonferencija

Vilniaus universiteto bibliote­ kos direktorė Birutė Butkevičie­ nė, tardama sveikinimo žodį, dė­ kojo profesoriui už bibliotekai dovanotas jo asmeninės biblio­ tekos knygas bei rankraštinį pali­ kimą. Taip pat direktorė paminė­ jo profesoriaus J. Kubiliaus rektoriavimo metais pastatytus du bibliotekos knygų saugyklų prie­ status, pasidžiaugė jo rūpesčiu į bibliotekos fondus patekusiais Lietuvos diplomato Šveicarijoje Alberto Geručio rankraščiais bei Šveicarijoje gyvenančio lietuvio Vaclovo Dargužo dovanotu ne­ įkainojamu kartografijos rinkiniu.

Ilgametį Vilniaus universiteto rek­ torių, Didžiojo Lietuvos kunigaikš­ čio Gedimino III laipsnio ordino ka­ valierių, Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto Tikimybių te­ orijos ir skaičių teorijos katedros profesorių, Lietuvos mokslų akade­ mijos narį, Vilniaus miesto garbės pilietį sveikino Vilniaus universiteto

akademinė bendruomenė: prorek­ torius prof. Juozas Vidmantis Vait­ kus, Matematikos ir informatikos fa­ kulteto dekanas prof. Feliksas Ivanauskas, Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros prof. Pet­ ras Golokvosčius, Fizikos fakulteto prof. Adolfas Bolotinas, Gamtos mokslų fakulteto prof. Vytautas Juod­ kazis, Medicinos fakulteto prof. Vy­ tautas Sirvydis, prof. Augustas Pronckus, Užsienio kalbų instituto direktorė Nijolė Bražėnienė ir dau­ gelis kitų.

Profesorių pagerbė ir sveikinimo žodį tarė jo diplominio darbo vado­ vo, matematikos daktaro Gerardo Žilinsko našlė Marija Žilinskienė,

Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto prof. Vidmantas Pekarskas, Lietu­ vos žemės ūkio universiteto doc.

Danutė Raškinienė, Lietuvos moks­ lų akademijos nariai, Raseinių Že­ maičio ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijų matematikos mokytojai, buvę mokiniai bei studentai.

V Naujiko nuotr.

Parodą, skirtą Vilniaus universiteto ilgamečiui rektoriui profe­ soriui J. Kubiliui, galima aplankyti bibliotekos Baltojoje salėje nuo 10 iki 18 vai. Paroda veiks iki 2006 metų lapkričio 15 dienos.

Tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija ne tik apie tikrinių ir bendrinių baltų žodžių kilmę Rugsėjo 15-16 d. Filologijos fakultete vyko tarptautinė Kazi­ miero Būgos konferencija: etimologija ir onomastika. Kas treji metai VU vykstančią konferenciją organizavo Baltistikos ka­ tedra - lietuvių etimologijos tyrimų centras, kuriame kaupia­ ma medžiaga naujam lietuvių etimologijos žodynui. Konfe­ rencijos rengėjai, Baltistikos katedros darbuotojai, siekė, kad į VU pranešimų skaityti atvyktų garsiausi Uetuvos ir pasaulio baltistai, kurie tiria tikrinių ir bendrinių žodžių kilmę. Todėl siekdami išgirsti turiningus pranešimus organizatoriai būsi­ miems konferencijos dalyviams siuntė ir vardinius kvietimus.

Dr. Daiva SINKEVIČIŪTĖ, FilF Baltistikos katedra Tarptautinė konferencija vyko FilF Kazimiero Būgos - lietuvių eti­ mologijos ir onomastikos pradinin­ ko - auditorijoje. Konferencijos da­ lyvius sveikinęs FilF dekanas doc. dr. A. Smetona džiaugėsi kamerine konferencijos atmosfera. Skaityti da­ lyvių pranešimai buvo skirti tik baltų kalbų etimologijai ir onomastikai.

Konferencijoje naujų minčių dėl baltų kalbų bendrinių žodžių kilmės I I

ir raidos kėlė prof. V. Smočynskis (Krokuva), dr. N. Ostrovskis (Poz­ nanė), prof. S. Jangas (Merilendas).

Prof. A. Nepokupnas (Kijevas), daž­ nai viešintis VU FilF, daug dėmesio skyrė kelių prūsų kalbos daiktavar­ džių kilmei. Aktyvaus baltistų prita­ rimo sulaukė ir dr. J. Pakerio (Vil­ nius) pranešimas, kuriame remiantis M. Daukšos ir K. Sirvydo raštais buvo nagrinėta lietuvių veiks­ mažodžių priesagos -styti kilmė. įdo­ mios buvo ir prof. A. Kaukienės (Klai­ pėda), habil. dr. S. Ambrazo (Vilnius)

keltos mintys; ypač audringų disku­ sijų kilo po dr. M. Vilanuevos-Svensono (Vilnius) pranešimo apie baltų kalbų veiksmažodžius.

Pranešimuose, skirtuose tikrinei leksikai, daugiausiai nagrinėta lie­ tuvių dvikamienių asmenvardžių kil­ mė-prof. G. Klingenšmitas (Regensburgas), B. Savukynas (Vilnius), prof.

S. Karaliūnas (Vilnius). Apie vieto­ vardžius kalbėjo prof. V. Mažiulis (Vil­ nius), dr. J. Laučiūtė (Klaipėda), doc.

G. Blažienė (Vilnius). Pagal dalyvių skaitytus pranešimus parengti straipsniai numatomi publikuoti Bal­ tistikos katedros leidžiamame žur­ nale Baltistica.

Kita konferencijos diena buvo skirta bendrauti. Baltistų pokalbiai vyko Varnikų botaniniame-zoologiniame draustinyje, po kurį dalyvius vedžiojo prof. B. Stundžia, vėliau va­ dovavęs ekskursijai ir po Trakus.

Diskusijų dieną daug dėmesio bu­ vo skirta paveldėtajai baltų leksikai -ypač daug naujų minčių kėlė prof.

V. Šmočynskis iš Krokuvos. Taip pat

(Iš kairės) Dr. N. Ostrovskis, prof. B. Stundžia, prof. S. Jangas ir dr. D. Sinkevičiūtė kalbėtasi ir apie lituanistikos studi­ jas, mokslo tyrimams reikalingą fun­ damentinį lituanistikos išsilavinimą.

Buvo smagu, kai iš Poznanės atvy­ kęs dr. N. Ostrovskis, žiemą ginsian­ tis habilitacinį darbą iš baltistikos, teigė, kad VU FilF jam atrodo pa­ trauklus ir dėl čia mokomų užsie­ nio kalbų įvairovės su lituanistikos specializacija.

Po K. Būgos konferencijos buvo akivaizdu, kad baltistika, lituanistika yra reikalinga ir įdomi ne tik Lietuvos mokslininkams, bet ir baltų kalbas ti­ riantiems užsienio mokslininkams, kurie pasaulio baltistikos tyrimų cen­ tru laiko VU FilF. Baltistai atsisveikino iki kitos - Jono Kazlausko - konfe­ rencijos, kurią kitais metais organi­ zuoja Baltistikos katedra.

universitas

6

2006 spalis

vilnensis

? r > < projektai

Filosofijos fakulteto projektais siekiama naujovių studijų ir mokslinių tyrimų srityje Projektinė veikla, kad ir kaip kontroversiškai ji vertinama, išlieka viena iš pagrindinių priemonių šiais laikais gauti fi­ nansavimą papildomoms veikloms studijų ir mokslo srityje.

Tokia galimybe plėsti akademinę veiklą pasinaudojo ir VU Filosofijos fakulteto bendruomenės nariai. Šį pavasarį buvo pasirašytos keturios Filosofijos fakulteto inicijuotų projektų sutartys dėl Europos socialinio fondo paramos plėtojant žmogiškuosius išteklius mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei kuriant mokymosi visą gyvenimą sąlygas. Prasidėjęs jų įgyvendinimo laikotarpis, reikalaujantis išties nemažo darbo, žada naujoves ne tik fakulteto, viso Universiteto, bet ir Lietuvos studijų ir mokslo srityje.

Vienas iš stambiausių projek­ tų, apimančių šešis Vilniaus uni­ versiteto padalinius - Filosofijos, Filologijos, Ekonomikos, Istorijos, Komunikacijos fakultetus ir Tarp­ tautinių santykių bei politikos mokslų institutą - bei du partne­ rių institutus - Lietuvių kalbos ir VDU Politikos mokslų ir diploma­ tijos, yra „Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos są­ lygomis: socialinių humanitarinių mokslų doktorantūros studijų pro­ gramų atnaujinimas ir podiplomi­ nių studijų modelio sukūrimas“ (BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0058), finansuojamas pagal BPD 2.5 prie­ monę „Žmogiškųjų išteklių koky­ bės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (projekto vado­ vas prof. Marius Povilas Šaulaus-

kas). įgyvendinant šio projekto veiklas sprendžiamos dvi pagrin­ dinės problemos. Pirma, Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų rengia­ miems humanitarinių socialinių mokslų (toliau - HSM) daktarams suteikiama kvalifikacija yra to­ bulintina siekiant sėkmingai kon­ kuruoti darbo rinkoje ir profesio­ naliai atlikti MTEP krypčių tyrimus, visų pirma prioritetinėje naciona­ linio identiteto išsaugojimo globa­ lizacijos sąlygomis srityje. Antra, nėra aprobuotos ir efektyviai vei­ kiančios mokslo daktarų kvalifika­ cijos kėlimo ir tęstinių studijų sis­ temos, kuri jaunuosius mokslo daktarus skatintų siekti mokslinės karjeros, ypač minėtoje srityje.

Siekiant pašalinti identifikuotų problemų priežastis, įgyvendinant šį projektą orientuojamasi j šiuos du problemų sprendimo būdus: pirma, politikos mokslų, filologi­ jos, istorijos, komunikacijos ir in­ formacijos, sociologijos, psicho­ logijos, filosofijos, ekonomikos doktorantūros studijų programų atnaujinimą; antra, podiplominių studijų mokslo daktarams HSM srityse organizavimą. Pabrėžtina, kad tuo pačiu bus sukurtas ir iš­ mėgintas kompleksinis mecha­ nizmas, kurį bus galima panau­ doti sistemiškai skatinant ir kitų prioritetinių MTEP krypčių tyrimus tiek podiplominių studijų, tiek ir doktorantūros lygiu.

Remiantis užsienio šalių uni­ versitetų ir kitų mokslo įstaigų mokslo daktarams skirtų studijų sistemų analize, tikslinga organi­ zuoti podiplomines studijas moks­ lo daktarams. Lietuvoje dar nėra išbandytas podiplominių studijų modelis ir neįteisinta ketvirtoji for­ malių studijų pakopa (teisinio reg­ lamentavimo nebuvimo proble­ ma), tuo tarpu ES ir kitose pažangiose pasaulio šalyse egzis­ tuoja ir yra pasiteisinusios kelių pakopų studijos, tarp kurių ketvir­

toji - „podoktorantūros studijos“ (postdoctoral studies) - skirta da­ lykinei mokslininkų kompetenci­ jai tobulinti.

Būtent podoktorantūros studijų organizavimas daugelio užsienio šalių universitetų ir kitų mokslo įstaigų yra pripažintas efektyviau­ sia mokslo daktarų įsitvirtinimo šiuolaikiname mokslo pasaulyje forma. Tokios studijos HSM srityse paprastai trunka apie penkerius metus - mokslo daktarai ne tik įtvir­ tina savarankiško mokslinio dar­ bo įgūdžius, bet ir, kas svarbiau­ sia, suformuoja savo tolesnės akademinės karjeros parametrus: tiriamojo darbo problematiką, dės­ tomų kursų potencialą, tarptauti­ nės mokslinės apyvartos ir kontak­ tų bagažą.

Taigi sėkmingai įgyvendinus projektą būtų atnaujintos HSM

kratinės ir pilietinės visuomenės kūrimą, jos tvarią socialinę, eko­ nominę ir kultūrinę raidą, tautinės ir kultūrinės tapatybės palaikymą, globalinių ir geopolitinių šiuolai­ kinių procesų analizę, socialinės atskirties įveiką, mokymosi visą gyvenimą sistemos funkcionavi­ mo užtikrinimą ir kt., tuo priside­ dant prie darnios socialinės, dva­ sinės ir materialinės Lietuvos visuomenės plėtros.

Daugiau informacijos apie pro­ jektą galima rasti internetinėje sve­ tainėje http://www.postdoc.fsf.vu.lt/.

* * * Kaimo plėtros specialistams skirtas inovatyvus projektas „Vil­ niaus universiteto nenuosekliųjų studijų sistemos pritaikymas ir iš­ plėtimas kaimo plėtros specialis­ tų rengimui“ (BPD2004-ESF-2.4.003-05/0108), finansuojamas pagal BPD 2.4 priemonę „Moky­ mosi visą gyvenimą sąlygų plėto­ jimas“ (projekto vadovas doc. Arū­ nas Poviliūnas). Juo siekiama pritaikant šiuolaikinius socialinių mokslų pasiekimus sukurti nenuo­ sekliųjų studijų sistemą, kuri su­ darytų sąlygas tobulinti kaimo plėtros specialistų kvalifikaciją ir didinti profesinį mobilumą.

Tyrimų duomenys leidžia tvir­ tinti, kad šiuo metu nemažai savi­ valdybių tarnautojų, vietos veik­

fiksuojamas LR Vyriausybės Kai­ mo plėtros plane ir 2007-2013 metų programavimo laikotarpiui rengiamoje kaimo plėtros progra­ moje. Vykdant projektą Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete bus sukurtos nenuosekliosios studijos, kurių pagalba tikslinės grupės atstovams bus teikiamos šiuolaikinių socialinių mokslų ži­ nios, sudarysiančios pagrindą profesiniam tobulėjimui ir profe­ siniam mobilumui. Visi keturi pa­ rengti studijų moduliai („Kaimo socialinė analizė“, „Bendruome­ nių veiklos organizavimas“, „Kai­ mo plėtros vadyba“, „Vietos savi­ valda ir viešoji politika“), kuriuos sudarys 25 kursai, bus perkelti j nuotolinio mokymo terpę. Nuoto­ linis studijų komponentas tiksli­ nės grupės atstovams sudarys galimybes tęsti studijas savo dar­ bo ar gyvenimo vietose. Parengti moduliai bus pateikti akreditaci­ jai ir įtraukti į nuotolinio mokymo tinklą LieDM. Vykdant projektą taip pat bus sukauptas ir studijų metu aktyviai naudojamas Socialinių inovacijų bankas, į kurį bus įtraukiami sėk­ mingi kaimo plėtros atvejai. So­ cialinių inovacijų banke, kuris bus ir skaitmenizuotas, bus kaupiami ir detaliai analizuojami sėkmingi ekonominės veiklos (ūkinės veik­ los įvairinimas, tausojantis ir eko­ loginis ūkininkavimas, ūkinės

D. Šepečio nuotr. doktorantūros studijos ir sukurtas pavyzdinis podiplominių podok- torantūros studijų modelis. Su­ kaupta patirtis galėtų būti taiko­ ma ir kitose Lietuvos mokslo ir studijų institucijose užtikrinant studijas, parengiančias darbo rinkos ir mokslo poreikius atitin­ kančius specialistus ir sudaran­ čias sąlygas ugdyti profesionalius gebėjimus, kurie yra reikalingi at­ liekant MTEP prioritetinių krypčių tarpdisciplininius tyrimus. Tai ga­ lima įgyvendinti tik glaudžiai ben­ dradarbiaujant socialinių-humanitarinių mokslų fakultetams. HSM potencialas taipogi išnaudotinas tiriant ir tiesiogiai veikiant demo­

los grupių, veikiančių pagal LEADER+ tipo programą dalyvių, kaimo plėtros specialistų ir kaimo bendruomenių lyderių stokoja da­ lykinių žinių apie daugialypius kaimo plėtros procesus ir norėtų jų įgyti. Žinios apie Lietuvos ir Eu­

ropos Sąjungos kaimo plėtros po­ litikos prioritetus, socialines ino­ vacijas, visuomenės ir kaimo plėtros procesus, socialinius tyri­ mus ir jų panaudojimo galimybes, bendruomenių organizavimą, ūkinės veiklos įvairinimą ir kt. su­ teiktų galimybių aktyviau įsitrauk­ ti į kaimo plėtros procesus, juos profesionaliai analizuoti ir valdy­ ti. Tokių specialistų poreikis yra

veiklos kooperacija ir pan.), vi­ suomeninės veiklos (bendruome­ ninės veiklos iniciatyvos, sociali­ nės rūpybos naujovės ir pan.), skaitmeninių technologijų panau­ dojimo pavyzdžiai.

Daugiau informacijos apie pro­ jektą galima rasti internetinėje sve­ tainėje http://www.kaimopletra.lt

* * * Kurti žinių visuomenę plėtojant psichologines inovacijas ir ekspe­ rimentinius tyrimus siekiama pro­ jektu „Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro kūrimas“ (BPD2004-ESF2.5.0-03-05/0060), finansuojamu

n

r

I BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

|

Projektus remia Lietuvos Respublika

1

|

r-----------------------------------a

Projektus iš dalies [finansuoja Europos Sąjunga] r = = = = = =: = = = -1

I L pagal BPD 2.5 priemonę „Žmo­ giškųjų išteklių kokybės gerini­ mas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje" (projekto vadovė doc. Lai­ ma Bulotaitė). Šiuo projektu Vil­

niaus universiteto Filosofijos fa­ kultetas, siekdamas geriau išnaudoti turimą mokslinį poten­ cialą bei aktyvinti psichologinių tyrimų plėtrą, numato įkurti Psi­ chologinių inovacijų ir eksperi­ mentinių tyrimų mokymo centrą.

Jis leis aktyvinti ir organizuoti sis­ temingus psichologinius tyrimus, psichologijos mokslo pasiekimus įdiegti į studijų procesą ir progra­ mas, praktiškai dalyvauti kuriant žinių visuomenę ir žiniomis grįs­ tą ekonomiką ir sudarys geres­ nes galimybes rengti šalies ūkiui kompetentingą darbo jėgą. Nu­ matyta parengti metodologinę centro bazę adaptuojant metodi­ kas eksperimentiniams ir taiko­ miesiems tyrimams vykdyti, pa­ rengiant ir išleidžiant metodines priemones ir vadovėlius studijų moksliškumui ir inovatyvumui stiprinti, sukuriant ir išleidžiant profesinės priežiūros programą dėstytojams, kuri būtų įdiegta psi­ chologijos studijų procese, tuo užtikrinant studentams galimybę įgyti profesinių įgūdžių atliekant profesinės veiklos imitacinius mo­ delius centre bei praktikos darbo vietose, parengiant ir išleidžiant metodines priemones (užduočių komplektus, profesinės praktikos veiklos gaires ir metodikas), skir­ tas studentų praktiniams bei moks­ lo tiriamiesiems įgūdžiams ugdy­ ti, plėtojant bendradarbiavimą tarp dėstytojų ir privataus bei vie­ šojo sektoriaus, organizuojant eksperimentinius ir taikomuosius tyrimus bei skleidžiant informaci­ ją apie mokslo pasiekimus visuo­ menėje.

Psichologinių inovacijų ir eks­ perimentinių tyrimų mokymo centre vykdomi taikomieji ir eks­ perimentiniai tyrimai sudarys ga­ limybę studentams nuo pirmųjų studijų metų greičiau ir lengviau sužinoti apie psichologijos moks-

Nukelta į p. 7

universitas

2006 spalis

7

vilnensis

w projektai-----------------------------------------

Jaunųjų specialistų profesinės stažuotės didina įmonių konkurencingumą Pastaruoju metu Europos Są­ junga skiria daug dėmesio direk­ tyvoms dėl paslaugų sektoriaus liberalizavimo. Bendra paslaugų rinkos plėtra turėtų didelę reikš­ mę ES ekonomikos augimui, dar­ bo vietų kūrimui, konkurencingu­ mo didinimui, paslaugų vartotojų kainų politikai, užsienio investi­ cijų pritraukimui, rinkų paieškai ir inovacijų diegimui. Šiuolaikinė­ je žiniomis grindžiamoje ekono­ mikoje didėja kvalifikuotų pa­ slaugų poreikis, tačiau dėl ES šalių narių vidaus rinkose egzis­ tuojančių įstatyminių ir administ­ racinių kliūčių kvalifikuotų pa­ slaugų pirkimas tarp ES šalių narių sudėtingas, nes riboja ne tik konkurenciją vidaus rinkoje tarp paslaugų tiekėjų, atima var­ totojams galimybę rinktis, išlaiko aukštų kainų politiką, bet ir kliu­ do didinti kvalifikuotos darbo jė­ gos konkurencingumą paslaugų sektoriuje ir užtikrinti teikiamų pa­ slaugų kokybę. Didėjant kvalifi­ kuotų paslaugų poreikiui, tik nuo žmonių kompetencijos ir gebėji­ mų priklausys paslaugų liberali­ zavimo politikos rezultatai Euro­ pos Sąjungoje. Atsižvelgiant į Lietuvos valstybės ilgalaikės rai­ dos strategiją, valstybė turi nu­ kreipti Lietuvos ekonomiką inte­ lektualios produkcijos gamybos ir paslaugų teikimo link taip, kad ji generuodama pajamas būtų vi­ savertė, bendradarbiauti ir kon­ kuruoti sugebanti pasaulinės rin­ kos dalyvė. Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad Lietu­ va ne visiškai panaudoja savo žmogiškuosius išteklius, todėl ša­ lies ūkis netenka galimybių kon­ kuruoti, plėstis bei užsidirbti. Kad valstybė galėtų žengti pirmyn, bū­ tina didinti ekonominės veiklos įvairovę ir konkurencingumą ne tik gamybos, modernių techno­

logijų pramonėje, bet ir paslau­ gų sektoriuose.

Dėl Lietuvos ūkio ypatumų, skatinančių šalies įmonių paslau­ gų plėtrą j užsienį, jauniems spe­ cialistams būtina suteikti naujau­ sias tarptautinio marketingo žinias ir praktinius įgūdžius, kurių pagal­ ba būtų galima geriau tenkinti var­ totojų poreikius, sėkmingai ple­ čiant verslą. Paslaugų eksportas lemtų paslaugų sektoriaus pa­ trauklumą. Ilgainiui paslaugoms tapus konkurencingesnėmis ir patrauklesnėmis, atitinkamai keistųsi ir darbo rinka, nes žmo­ nės bus įgiję naujausių žinių bei įgūdžių, reikalingų darbui interna­ cionalizuotame paslaugų sekto­ riuje. Tokiu būdu per ilgesnį lai­ kotarpį paslaugų eksporto marketingo žinių bei įgūdžių vys­ tymas turėtų reikšmingą poveikį didinant darbo jėgos našumą bei bendrą paslaugų sektoriaus kon­ kurencingumą.

Dėl to 2005 m. liepos 1 d. Vil­ niaus universiteto Karjeros cen­ tras pradėjo įgyvendinti ES Leo­ nardo da Vinčio projektą „Absolventų profesinės kvalifika­ cijos tobulinimas tarptautinio mar­ ketingo srityje skatinant konku­ rencingos darbo rinkos plėtrą“.

Pagrindiniai projekto tikslai yra: • sukurti efektyviai ir stabiliai veikiantį tinklą, darantį ilga­ laikį poveikį Lietuvos pa­ slaugų sektoriaus konku­ rencingumo didinimui; • parengti ir įgyvendinti in­ tensyvias absolventų, savo profesinę karjerą prade­ dančių Lietuvos paslaugų sektoriaus įmonėse, prak­ tinių žinių ir kompetencijų gilinimo programas tarp­ tautinio marketingo srityje; • įtraukti kiek įmanoma dau­ giau Lietuvos įmonių j

aukštojo mokslo ir verslo partnerystės abipusių inte­ resų srityje įgyvendinimą.

Pasirinkta tarptautinio marke­ tingo sritis apima įvairius aspek­ tus, kurie turi būti nagrinėjami daugiakultūriniame kontekste, kad padėtų spręsti realias šiuolaikinio paslaugų verslo problemas. Šie

aspektai apima užsienio rinkų įvaldymo formas, marketingo tyri­ mus kitose šalyse, paslaugų eks­ portą, reklamą, tarptautinės logis­ tikos ypatumus ir kitus tiesiogiai su tarptautiniu kontekstu susiju­ sius klausimus. Todėl daugiaša­ lis mobilumas yra svarbiausia projekto sėkmingo įgyvendinimo prielaida, atspindinti projekto da­ lyvių profesinius poreikius ir leidžianti patobulinti jų kvalifika­ ciją ir įgūdžius tarptautinėje ap­ linkoje.

Vykdant ES Leonardo da Vin­ čio mobilumo projektą 2005 m. rudenį prisidėjo UAB „Pastatų idėjų įgyvendinimas“, UAB „Nadiras“, UAB „Utenos trikotažo pre­ kyba“, UAB „Mano limuzinas“, UAB „SEB VB gyvybės draudi­ mas“, UAB „Tatura“, UAB „Kelio­ nių vartai“, UAB „Nešte Lietuva“, UAB „Invalda Real Estate“, UAB „Anvikta“, UAB „Skrapta" ir Všj „Videoidėja“, pasinaudodamos ES Leonardo da Vinčio programos lėšomis išsiuntė 12 paslaugų eksporto srityje dirbančių Vil­ niaus universiteto ir Všj VU Tarp­ tautinio verslo mokyklos absol­ ventų 14 savaičių stažuotei j Italijos Lazio regiono verslo įmo­ nes gilinti žinių tarptautinės rinkodaros srityje. Šis regionas pir­

mauja Europos Sąjungoje pagal per metus į regioną pritraukiamų investicijų ir sukuriamų darbo vie­ tų skaičių.

2006 m. rugsėjo 3 bei 8-9 die­ nomis uždarosios akcinės ben­

PAPILDOMAS

Leonardo da Vinci Mobility

į vakarinius rusų kalbos kursus!

drovės „Plius", „Alna Business Solutions“, „TNS Gallup“, „Skolų val­ dymo centras“, „Kolumbus IT Partner“, „Ernst & Young Baltic“, „Šimtas vienas procentas", „Jontaura“, „AVG Automix“ išsiuntė 9 paslaugų eksporto srityje dirban­ čius Vilniaus universiteto absol­ ventus 14 savaičių stažuotei į Jungtinę Karalystę ir Airiją. Šių įmonių veiklos strategijos ne tik numato, kaip planuojama pasi­ naudoti atsivėrusiomis naujomis verslo galimybėmis ir greitai re­ aguoti į besikeičiančius verslo aplinkos poreikius, bet ir yra su­ sijusios su jaunų specialistų kom­ petencijų ugdymu.

Stažuotės programos yra suda­ rytos taip, kad jaunieji specialis­ tai galėtų ne tik tobulinti italų ir an­ glų verslo kalbų įgūdžius, bet ir susipažindintų su socialiniais, kultūriniais, darbo santykiais Ita­ lijoje ir Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje, įgytų naujausių žinių ir praktinių įgūdžių, susijusių su Va­ karų Europos paslaugų rinkos specifikos ir ypatumų pažinimu; tarptautinių sutarčių su paslaugų teikėjais ir paslaugų vartotojais sudarymu; galimų partnerių pa­ ieška; tarptautinės rinkodaros stra­ tegijų rengimu ir įgyvendinimu; ES rinkų tyrimu ir analize; darbu su ES struktūriniais fondais; tei­ kiamų paslaugų reklama užsie­ nio partneriams, rengiant projek­ tus ir juos įgyvendinant; naujų rinkų paieška; tarptautiniu dery­ bų menu ir darbu su žiniasklaida. Stažuotės dalyviai Italijoje sa­ vo ataskaitose pažymėjo, kad tarptautinės stažuotės metu įgy­ ta patirtis skatina aktyviau siekti ne tik savo užsibrėžtų profesinių tikslų, bet ir prisidėti prie Lietu­ vos paslaugų sektoriaus konku­ rencingumo didinimo.

Karjeros centro inform.

Filosofijos fakulteto projektais siekiama naujovių studijų ir mokslinių tyrimų srityje Atkelta iš p. 6 lo naujoves ir pasiekimus, anks­ čiau angažuotis kryptingoms ir il­ galaikėms psichologijos studi­ joms. Centro veikla dėstytojams sudarys geresnes galimybes įtraukti gabų ir perspektyvų jauni­ mą tęsti studijas antroje ir trečio­ je studijų pakopose, tokiu būdu didinant žmogiškuosius išteklius mokslinių tyrimų ir eksperimenti­ nės plėtros srityje jaunais ir per­ spektyviais mokslininkais ir tyri­ nėtojais.

Daugiau informacijos apie pro­ jektą galima rasti internetinėje svetainėje http://www.fsf.vu.lt.

* * * Kokybiškai ir kiekybiškai pa­ gerinti žmogiškuosius išteklius

kriminologijos mokslinių tyrimų srityje siekiama projektu „Tarpkryptinės plečiamosios krimino­ logijos studijos Vilniaus universitete“(BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/ 59), finansuojamu pagal BPD 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių ty­ rimų ir inovacijų srityje“ (projek­ to vadovas prof. Aleksandras Dobryninas). VU Filosofijos fakul­ teto Sociologijos ir Bendrosios psichologijos katedros, Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedra kartu su projekto partne­ riu - valstybės mokslo įstaiga Tei­ sės institutu - įgyvendinant šj projektą numato suteikti šiuolai­ kinį kriminologijos išsilavinimą pagal aukštojo mokslo II studijų pakopą ir rengti rinkos poreikius

atitinkančius šios srities specia­ listus, taip pat didinti doktorantų kaip būsimų dėstytojų ir moksli­ ninkų gebėjimus įgyti tarptautinio lygio mokslines žinias, reikalin­ gas visuomenei ir verslui, ir jas pritaikyti praktikoje.

Vykdant projektą bus sukurtos jungtinės tarpkryptinės krimino­ logijos studijos Vilniaus univer­ siteto Filosofijos ir Teisės fakul­ tetuose, kurias sudarys dvi magistratūros studijų programos (psichologijos ir kriminologijos magistratūros studijų programa bei sociologijos ir kriminologijos magistratūros studijų programa, vykdomos Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete) ir viena vienpakopių studijų atšaka (studijų programos Teisė studijų atšaka

„Kriminologija“, vykdoma Vil­ niaus universiteto Teisės fakul­ tete). Psichologijos ir kriminolo­ gijos bei Sociologijos ir kriminologijos studijų programų magistrantai bei vienpakopių studijų atšakos „Kriminologija“ baigiamųjų kursų studentai atliks mokslo taikomųjų tyrimų prakti­ ką valstybės mokslo įstaigoje Teisės institute. Mokslo taikomų­ jų tyrimų praktika bus sudėtinė abiejų aukščiau minėtų magist­ ratūros studijų programų ir vien­ pakopių studijų atšakos dalis.

Projekto pabaigoje Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete bus įkurtas Kriminologinių studi­ jų centras, kuris toliau tęs jungti­ nių tarpkryptinių kriminologijos studijų įgyvendinimą.

Visus norinčius išmokti rusų kalbos kviečiame į mokamus vakarinius rusų kalbos kursus. Mokymas vyksta skirtingų kalbos mokėjimo lygio grupėse: • Pradedantiesiems (I) • Pažengusiesiems (II) (44 vai. kursai 2 kartus per savaitę nuo 18 iki 20 vai. antradieniais ir ketvirtadieniais. Vieno kurso kaina 400 Lt)

SPECIALUS KURSAI MOKSLEIVIAMS • Pasirengimo rusų kalbos egzaminui * Pradedantiesiems (10 vai. kursai 1 kartą per savaitę šeštadieniais. Vieno kurso kaina 90 Lt)

Studentams ir moksleiviams taikomos 10 proc.

NUOLAIDOS!

KURSAI vyksta nuo 2006 m. spalio 10 d. iki gruodžio 24 d.

Vilniaus universitete, Universiteto g. 3, Filologijos fakultetas, Rusų filologijos katedra. Papildoma informacija teikiama tek: 2687224 ir 2687227

VU ARCHEOLOGAI ATVIRI VISUOMENEI Vilniaus universiteto ar­ cheologai visiems besido­ mintiems pristatys tris naujoves.

Spalio 20 dieną 17 vai.

Vilniaus universiteto Teatro salėje (VU Centriniai rūmai) bus rodomas A. Baryso filmas „Gintaro kelias“.

Scenarijaus bendraautoris ir teksto autorius — profesorius M. Michelbertas. Taip pat galima bus susipažinti su naujosiomis monografijo­ mis apie Akmenių ir Perkūniškės pilkapius, etnokultūros procesus Vakarų Lietuvoje pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje bei sužinoti šį tą daugiau apie Kernavės miesto bendruomenę XIIIXIV amžiuje. Susirinku­ siems bus pristatyti ir šių metų Archeologijos katedros ekspedicijų rezultatai: bus demonstruojami Kuršių pilkapyno (Kelmės r.) III a. po Kristaus pradžios moters kapo, Paprūdžių kapinyno (Kelmės r.) V a. antrosios pusės-VI a. po Kristaus pradžios vyro kapo radiniai, kai kurie Kernavės archeolo­ gijos paminklų radiniai.

8

2006 spalis

vilnensis

f < t a fakultetuose---------------------------------------------------------------------------------------Fizikos fakultete mokosi du vieni geriausių Lietuvos moksleivių Renata ŽIUKAITĖ Rokas Navickas ir Gediminas Kiršanskas - du vieni geriausių šiųmetinių Lietuvos abiturientų, abu pasirinkę fizikos specialybę.

Rokas baigė Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licė­ jų ir iš visų laikytų valstybinių eg­ zaminų - lietuvių k., matematikos, fizikos, anglų k. - gavo pačius aukščiausius įvertinimus.

Gediminas baigė Vilniaus Žir­ mūnų gimnaziją ir laikė penkis valstybinius egzaminus. Iš mate­ matikos, fizikos, chemijos ir in­ formatikos jis taip pat gavo pa­ čius geriausius balus. Abu vaikinai tvirtino, kad labai daug pastangų tokiems aukštiems re­ zultatams pasiekti neskyrė. Gal sėkmę daugiau lėmė ypatingas domėjimasis mėgstamomis dis­ ciplinomis, nuolatinis ruošimasis olimpiadoms. O ir mokytojai, dės­ tę tiek Licėjuje, tiek Žirmūnų gim­ nazijoje, vaikinų tvirtinimu, buvo ne tik puikūs savo srities specia­ listai, bet ir įdomios bei stiprios asmenybės.

TSPMI „Politiko dienoje" paskaitą skaitė Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas

Savo pasirin­ kimą studijuoti fi­ ziką vaikinai mo­ tyvavo tuo, kad šis mokslas jiems yra įdomus, ir jie neskirsto specia­ lybių pagal krite­ rijų, ar tai yra šiuo metu prestižiška.

Gediminui fi­ zika yra įdomi tuo, kad ji aprėpia daug sričių, aiški­ na gamtos reiški­ nius. Ir fizikoje dar yra labai daug sferų, kur galima Gediminas Kiršanskas ir Rokas Navickas pasirinko gilintis, yra dar studijas VU Fizikos fakultete. V. Naujiko nuotr. daug klausimų, į kuriuos fizikos Šiuo metu Gediminą labiausiai mokslas atsakyti negali. Gediminas žada gilinantis į fundamentaliųjų domina kietųjų kūnų fizika ir kvan­ mokslų sritį. Dar būdamas moks­ tiniai kompiuteriai. leivis kartu su savo draugu Eriku Nors abu vaikinai yra užkietėję Gaidamausku jis dalyvavo Europos mokslininkai, tačiau jiems laiko lie­ sąjungos jaunųjų mokslininkų kon­ ka ir kitiems dalykams. Rokas, be fi­ kurse ir laimėjo penkių dienų kelio­ zikos, dar domisi sportu -žaidžia stalo nę į CERN (Europos branduolinių tenisą ir futbolą, o Gediminas domisi mokslinių tyrimų organizaciją). džiazu ir puikiai skambina gitara.

Įkurtas Rytų Europos studijų centras sieks tapti stipriausiu regiono analitiniu centru Jonas SURVILA Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu­ tas šiais metais įgyvendina PHARE Bendradarbiavimo abipus sienos (BAS) programos projektą. Po be­ veik pusę metų trukusių darbų TSPMI kartu su Lietuvos Respubli­ kos Užsienio reikalų ministerija įkū­ rė analitinį Rytų Europos studijų cen­ trą, kuris atvers duris jau šių metų spalio mėnesį renovuotose patalpo­ se Vilniuje, D. Poškos gatvėje.

PHARE BAS programos paramos dėka TSPMI kartu su savo partne­ riais - Lietuvos Respublikos Užsie­ nio reikalų ministerija, Suomijos Tarptautinių santykių institutu bei Baltarusijos nevyriausybinėmis or­ ganizacijomis - įgyvendino ambi­

cingą projektą, skirtą Baltijos jūros regiono nevyriausybinių organiza­ cijų bendradarbiavimui stiprinti.

Pasak projekto koordinatorės Kristinos Vaičiūnaitės, po Europos Sąjungos plėtros tapo ypač aktualu bendradarbiauti naujosioms na­ rėms ir ES kaimynėms - Ukrainai, Moldovai bei Baltarusijai. Nors šias valstybes veikia procesai, vykstan­ tys Europos Sąjungoje, tačiau susi­ duriama su aktualios ir savalaikės informacijos apie jų vidaus padėtį trūkumu, kurį sąlygoja ne tik kultūri­ nis ar kalbinis barjerai, bet tyrimų ir bendradarbiavimo centrų stygius.

VU TSPMI kartu su projekto part­ neriais tikisi pagaliau užpildyti eg­ zistuojantį bendradarbiavimo ir in­ formacijos vakuumą Rytų Europos regione, populiarinant ne tik regio­ no šalių (Baltarusijos, Ukrainos,

Moldovos) tyrimus, bet ir naujų ry­ šių užmezgimą tarp įvairių nevyriau­ sybinių ir valstybinių institucijų abi­ pus Europos Sąjungos sienos. „Rytų Europos studijų centro tiks­ las - tapti stipriausiu Rytų Europos regioniniu analitiniu centru, vykdan­ čiu regiono vidaus ir užsienio politi­ kos tyrimus, rengiančiu edukacines programas Rytų Europos jaunimui, atliekančiu žiniasklaidos monitorin­ gą bei organizuojančiu tarptautinės mokslinės konferencijas ir semina­ rus, o jų rezultatus pristatančiu vi­ suomenei“, - teigė K. Vaičiūnaitė.

Jonas SURVILA Sausakimšoje auditorijoje Ge­ diminas Kirkilas ragino studentus skirti kuo daugiau dėmesio Euro­ pos Sąjungos studijoms, nes jau dabar Lietuvai trūksta kvalifikuotų europinių reikalų specialistų ir eks­ pertų, o šaliai ruošiantis 2013 m.

Europos Sąjungos pirmininkavi­ mui jų poreikis tik dar labiau išaugs. Savo ruožtu Ministras Pir­ mininkas pažadėjo didelį Vyriau­ sybės dėmesį bei praktinę para­ mą Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui, ren­ giančiam geriausius Lietuvoje šios srities specialistus.

Susitikime premjerui buvo įteik­ ti VU TSPMI parengti Valstybės po­ reikių užsienio politikos analizės srityje įgyvendinimo strategijos metmenys. Šiuose metmenyse

pabrėžiama, kad siekiant užtikrinti adekvatų valstybės poreikių už­ sienio politikos analizės srityje tenkinimą būtina jau dabar steigti Priešakinių tyrimų institutus (Ins­ titute of Advanced Study), kurie vykdytų tęstinius tyrimus aktualiais užsienio politikos klausimais ir gebėtų greitai, lanksčiai ir koky­ biškai patenkinti valstybės porei­ kius užsienio politikos analizės srityje. Ministras Pirmininkas su­ tiko, kad toks statusas jau dabar turėtų būti suteiktas VU TSPMI.

Vilniaus universiteto Tarp­ tautinių santykių ir politikos mokslų institute spalio 3 d. su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. B. Juodka, dėstytojais ir studentais susitiko ir paskaitą apie Lietuvos vidaus ir užsienio politikos aktualijas skaitė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Kalbėdamas apie užsienio po­ litiką G. Kirkilas nurodė, kad įsi­ liejimas j Šengeno erdvę ir euro jsivedimas yra vieni pagrindinių jo vadovaujamos Vyriausybės už­ davinių, tačiau greta to ne mažes­ nis dėmesys ir toliau bus skiria­ mas Lietuvos užsienio politikos Rytų dimensijai: demokratijos plėtrai Baltarusijoje, pagalbai Uk­ rainos ir Moldovos integracijai į euroatlantines struktūras.

TSPMI organizuojamose „Poli­ tiko dienose“ nuolat dalyvauja žy­ mūs Lietuvos ir užsienio šalių po­ litikai bei diplomatai, kurie politikos mokslų studentus su­ pažindina su savo srities aktuali­ jomis ir darbo užkulisiais, sutei­ kia progą iš pirmų lūpų išgirsti atsakymus į jauniesiems politolo­ gams rūpimus klausimus.

TSPMI organizuotoje „Politiko dienoje“ dalyvavo Premjeras G. Kirkilas.

Nerijaus Petrausko nuotr.

Sukurta nauja galimybė mokytis penkių rečiau mokomų Europos kalbų Meilutė RAMONIENĖ, Lituanistinių studijų katedros vedėja Projektą finansavo Europos Sąjungos programa „Socrates Lingua 2“. į Lietuvą pristatyti pro­ jekto suvažiavo visi projekte da­ lyvavę užsienio šalių partneriai.

Nebuvo lengva laimėti centrali­ zuotą europinį konkursą, kur pro­ jektai atrenkami Europos Komisi­ jos, padedant nepriklausomiems ekspertams. Tačiau lituanistus ly­ dėjo sėkmė, paraiška įvertinta la­ bai palankiai ir pasiūlytą idėją prieš trejus metus parėmė Briuselis. „Socrates Lingua 2“ progra­ mos projektas, pavadirtas ONENESS, prasidėjo 2003 metų rude­ nį Vilniuje, Vilniaus universitete. Čia susirinko projekto koordinato­

rių -VU Lituanistinių studijų kated­ ros - suburti partneriai iš Suomi­ jos, Estijos, Lenkijos, Portugalijos ir Lietuvos. Įdomi komanda, su-

Rugsėjo 28 d. atidaryti nauji estų, suomių, lenkų, portuga­ lų ir lietuvių kalbų internetiniai kursai - įgyvendinta Vil­ niaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros idėja. Tai patraukli, šiuolaikiška, nemokama, patogi, prieinama kiekvienam vartotojui kompiuterinė priemonė pasimokyti bendrauti estiškai, suomiškai, lenkiš­ kai, portugališkai, lietuviškai.

Lituanistinių studijų katedra su partneriais pristatė unikalų projektą internetinius kalbų kursus. V. Naujiko nuotr.

sidedanti iš kelių Europos univer­ sitetų dėstytojų, dviejų leidyklų ir vienos visuomeninės televizijos, pradėjo rengti savo kalbų internetines mokymo programas. Per trejus nelengvus, bet vaisingus bendradarbiavimo metus buvo sukurta penkių rečiau mokomų Europos kalbų kompiuterinė mo­ kymo programa.

Kursai nėra labai akademiški, juose daug linksmų, patrauklių už­ duočių, kaip savotiškas testas kompiuterinis kalbinis žaidimas, imituojantis realią kalbų vartose­ ną. Interneto svetainėje www.oneness.vu.lt įsikūrė „ONENESS mies­ telis“, kur „Kalbų mokykloje“ galima pasimokyti bendravimo fra­ zių, gramatikos, žodyno, „Informa­ cijos centre" susipažinti su Suomi­ jos, Estijos, Lenkijos, Portugalijos ir Lietuvos kultūromis, „Interneto kavinėje“ pabendrauti su kitais kursų lankytojais.

Internetinių kursų kompiuteri­ nę dalį kūrė Elektroninės leidybos

namai, estų kalbos medžiagą ren­ gė Tartu universiteto dėstytojai, suomių - visuomeninės televizi­ jos YLE ir leidyklos „Finlectura“ specialistai, lenkų - Krokuvos Jo­ gailos universiteto lenkų kaip už­ sienio kalbos dėstytojai ir leidyk­ los „Universitas" darbuotojai, portugalų - Lisabonos universi­ teto portugalų kalbos specialistai, lietuvių kalbos - Vilniaus univer­ siteto Lituanistinių studijų kated­ ros ir Vytauto Didžiojo universite­ to dėstytojai.

Tikimasi, kad šitas didelis kelerių metų darbo rezultatas bus naudingas visiems, kurie domisi kalbomis. Džiugu, kad tokią dide­ lę mokymo programą pirmąkart galima pasiūlyti užsieniečiams, norintiems internete mokytis lie­ tuvių kalbos.

Kalbų mokymo svetainė: www.oneness.vu.lt

Daugiau apie projektą: www1018.vu.lt

universitas

2006 spalis

9

vilnensis

g t g kfakultetuose

Teisės fakultetui - 365-eri!

Sklindant Renesanso, reformacijos ir katalikiškosios reformos idėjoms XVI a. įkurtas Vilniaus universitetas - seniausias ir žymiausias Lietuvos bei la­ biausiai į Rytus nutolęs Europos universitetas, iš kurio kilo beveik visos ki­ tos Lietuvos aukštosios mokyklos. Vienas seniausių jo padalinių - Teisės fakultetas - spalio 6 dienų atšventė garbingų 365-erių metų jubiliejų.

Ta proga j Vilniaus universite­ to Teatro salėje vykusį iškilmingą Tarybos posėdį susirinko gausus būrys garbingų svečių. Aukščiau­ sių šalies vadovų ir teisminės val­ džios atstovai savo sveikinimo kalbose džiaugėsi sėkmingomis fakulteto pastangomis klojant Lie­ tuvos, kaip teisinės valstybės, pa­ matus. Jie prisiminė ir priminė garbingą fakulteto misiją - skleis­ ti mokslo šviesą visam Vidurio ir Rytų Europos regionui - bei lin­ kėjo dabartiniams jo vadovams beatodairiškai tęsti šią tradiciją.

Teisės fakulteto puoselėjamų tradicijų ir šiuolaikiškumo derinys atsispindėjo ir posėdyje skambė­ jusiuose pranešimuose. Vienas vyriausių fakulteto dėstytojų pro­ fesorius emeritas Stasys Vansevičius susirinkusiesiems trumpai pristatė garbingą fakulteto istori­ ją. Buvo prisiminta, kaip 1641 m.

Lietuvos vicekancleris Kazimie­ ras Leonas Sapiega suteikė Uni­ versitetui fundaciją Teisės fakul­ tetui išlaikyti, o tais pačiais metais karalius Vladislovas Vaza pasira­ šė privilegiją steigti Teisės ir Me­ dicinos fakultetus. Teisės fakulte­ tas fundatoriaus garbei imtas vadinti Schola Sapiehana. Be to, vos tik įsikūrus Teisės fakultetui, pro­ fesorius Aleksandras Aronas Olizarovijus sukūrė veikalą, pasklidusį vi­ soje Europoje - „De politica hominum societate" („Apie pilietinę žmonių visuomenę").

Antroji pranešėja - absolventė Jolanta Mažylė - pristatė pastarojo amžiaus, dar kai kurių susirinkusių­ jų menamus fakulteto istorijos fak­ tus. Asmeniškai padėkota čia dir­ busiems bei dar dirbantiems, apžvelgta kasdienybė ir šventės, išgyventi reikšmingi pokyčiai, svar­ biausi pasiekimai ugdant jaunus specialistus bei kuriant Lietuvą kaip demokratišką teisinę valstybę.

Iškilmingą posėdį vainikavo su­ sirinkusiųjų sveikinimai, linkėjimai, gražūs žodžiai neeilinio jubiliejaus proga. Jais Universiteto ir fakulteto vadovybę apdalijo garbingų vals­ tybės institucijų, aukščiausiosios teisminės valdžios atstovai, kole­ gos iš kitų fakultetų. Vilniaus uni­ versiteto kamerinės muzikos an­ samblis svečiams dovanojo keletą gražiausių W. A. Mozarto kūrinių.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto deka­ nai trumpai apie fakultetq ir jo reikšmę Prof. Ipolitas Nekrošius

„Mano manymu, Teisės fakul­ tetas - viena reikšmingiausių švie­ timo įstaigų valstybėje. Juk jo mokslininkai paskutinį XX a. dešimtmetį klojo Lietuvoje teisi­ nės reformos teorinius pagrindus bei realizavo ją praktiškai.

Galime didžiuotis, kad šian­ dien svarbias pareigas užiman­

Kauno humanitariniame fakultete paskaitę skaitė sociologas iš Švedijos Lennartas Carlssonas Rugsėjo 20 dienq Kauno humanitariniame fakultete sve­ čias iš Švedijos, sociologas dr. Lennartas Carlssonas skaitė paskaitą „Numylėtų idėjų ikonizacija“ (The Iconostas of Dariings). Šj vizitą organizavo fakulteto Filoso­ fijos ir kultūros studijų katedra. Paskaita pirmiausia bu­ vo skirta sociologiją studijuojantiems, tačiau į pilnutėlę auditoriją veržėsi ir kitų specialybių studentai.

Dr. Aistė URBONIENĖ, Giedrė ŠPOKAITĖ Paskaitoje akcentuota įdomi problematika, aktuali ne tik socio­ logijos, bet ir kritinio mąstymo ug­ dymo aspektu. Pasak pranešėjo, žmogus pasitelkia jam patinkan­ čias, ,,patogias”, dažnai ir popu­ liarias idėjas, kurias paverčia sa­ votiškomis ikonomis, kurias garbina, vadovaujasi, bet kritiš­ kai neįvertina. Su šia problema galima susidurti ir asmeniniame gyvenime, besąlygiškai vado­ vaujantis savitu tikėjimu ar ideo­ logija, tačiau ypač aktuali ji yra mokslinių tyrimų kontekste. Tarsi apakinusi ji neleidžia įžiūrėti tie­ sos, jos sugriebti, todėl, pasitelk­ damas metaforas bei žinomus klasikinius pasakų siužetus, L. Carlssonas paskatino reflek­

sijos pagalba dekonstruoti savo numylėtųjų idėjų diskursą ir la­ vinti kritinį mąstymą. Svečias pa­ teikė įdomių pavyzdžių iš savo asmeninio gyvenimo. Taip pat analizavo feminizmo ir Vakarų Eu­ ropos patriarchalinės visuome­ nės aspektus. Lektorius iš Švedi­

jos pateikė naujų žinių bei įdomių įžvalgų tiek studentams, tiek dės­ tytojams, su kuriais ir po paskai­ tos mielai bendravo, dalijosi sa­ vo patirtimi.

L. Carlssonas dirba Visuome­ nės ir elgsenos mokslų katedro­ je Malardalen universitete, įsikū­ rusiame Vaster&s bei Eskilstunos miestuose, esančiuose į šiaurės vakarus nuo Stokholmo. Su šios katedros mokslo darbuotojais ti­ kimasi bendradarbiauti ir ateity­ je, vykdant dėstytojų, o ateityje turbūt ir studentų mainų progra­ mas.

tys šalies teisininkai parengti bū­ tent šiame fakultete.“ Doc. Zenonas Namavičius

24 metus darbavęsis Teisės fa­ kultete, iš jų beveik metus buvęs dekanu docentas sako, kad pro­ fesiniame gyvenime Teisės fakul­ tetas jam - viskas. „Kai pats buvau studentas, prisimena doc. Z. Namavičius, kasdien džiaugiausi, kad studijuo­ ju būtent šiame fakultete. Juk tai seniausia teisės mokykla su sa­ vo tradicijomis, kurias perimti garbė. Užtenka pažiūrėti, kiek žy­ mių, profesinių aukštumų pasie­ kusių teisininkų yra baigę VU Tei­ sės fakultetą, ir ilgai ieškoti jo reikšmės mūsų šaliai nereikia.“

Teisininkų bendruomenė pažymėjo garbingą fakulteto jubiliejų

Prof. Valentinas Mikelėnas

25 metus praleidęs Teisės fa­ kulteto prieglobstyje profesorius sako, kad fakultetas jau seniai yra tapęs jo antraisiais namais. „Niekada nebuvo priežasties nu­ sivilti savo pasirinkta profesija, per tuos metus sutikau daug nuostabių žmonių. Šauni, verta ypatingo pasi­ didžiavimo ir mūsų studentija", džiaugiasi ir didžiuojasi profesorius.

Pasak prof. V. Mikelėno, ilgus metus Teisės fakultetas buvo vie­ nintelis Lietuvoje fakultetas, ren­ giantis teisininkus. Dabar jau jis tampa reikšmingas ne tik Lietu­ voje, bet ir už jos ribų: studentija nuolat vyksta j seminarus, profe-

Profesorius emeritas Stasys Vansevičius papasakojo Teisės fakulteto istoriją sūra dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Taip pamažu tampa­ me žinomi ir pasauliui.

dyti, pasitelkdamas savo ilgame­ tę patirtį ir tradicijas.“

Doc. Viktoras Tiažkijus

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad pats esu išugdytas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, o šiandien dar turiu galimybę būti ir jo vadovu. Kol pas mus plauks ga­ biausi studentai, kol auditorijos bus pilnos, tol ir man bus ramu dėl Lietuvos, kaip teisinės valsty­ bės, ateities.

TF inform. V. Naujiko nuotr.

„Mūsų fakulteto misija - steng­ tis parengti aukštos kvalifikacijos teisininkus. Studentai pradeda nuo visiško nulio, o jau po kelerių metų matome, kokių rezultatų ga Ii duoti seniausio Europoje uni versiteto mokslo aura.

Lietuvai trūksta gerų teisinin kų - ne amatininkų, ir Teisės fa kultetas siekia tą trūkumą užpil

Prof. Vytautas Nekrošius

Pasaulinė matematikos olimpiada pranoko lūkesčius Mindaugas KEPALAS, MIF, informatikos progra­ mos II k. studentas Nors rezultatai pranoko lūkes­ čius, visada norisi geriau. Kai trims uždaviniams skirta puspenktos valandos, atrodo, kad dar ir laiko varnoms pašaudyti turėtų lik­ ti. Tačiau pačiam lengviausiam uždaviniui išspręsti prireikia mažiausiai 2 valandų, po kurių galva-kaip avilys (kas netiki, ga­ li uždavinius susirasti MIF ir pa­ bandyti spręsti), o gerų idėjų ki­ tiems uždaviniams spręsti reikia laukti dar kokias porą valandų.

Galų gale, kai jau idėjos ateina, tai laikrodis skaičiuoja paskutines minutes ir atspindėti jų savo sprendime nebeužtenka laiko.

Tokia jau matematiko dalia...

Olimpiada, kurioje dalyvavo 498 moksleiviai iš 92 šalių, buvo turininga. Nors jos esmė - užda­ vinių sprendimas, mūsų matema­ tikams ji paliko ir kitokių įspūdžių, pavyzdžiui, garbingai sužaistą fut­ bolo mačą su argentiniečiais (pralaimėta 0:1).

Prieš kiekvienas rimtas varžy­ bas (o ypač - matematikos) dera išsimiegoti. Taigi vakaroti mūsų komanda laiko neturėjo, bet mer­ ginų santykį su vaikinais paskai­ čiuoti spėjo (maždaug viena mer­ gina devyniems vaikinams).

Panašus buvo ir olimpiados dalyvių santykis su kompiuteriais - laisvų kompiuterių nebūdavo vi­ są parą. Tačiau mūsų komandos

Daumilas Ardickas (VGTM licėjus) Liublianoje (Slovėnija) vykusioje pasaulinėje matematikos olimpiadoje laimėjo si­ dabro medalį, Laurynas Mikšys ir Kęstutis Česnavičius (abu iš KTU gimnazijos) - bronzos medalius, o Aistis Atmi­ nas, Vytautas Gruslys (VGTM licėjus) ir Jonas Šukys (KTU gimnazija) pelnė pagyrimo raštus. Komandą rengė Vil­ niaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto ir Matematikos ir informatikos instituto mokslininkai.

Šiuos moksleivius pasaulinei olimpiadai rengė VU MIF ir matematikos ir informatikos instituto mokslininkai nariai, žinodami, kad negalės ištverti be „Solitaire“ ir „Minesvveeper“ (o kas be jų ištvertų?), su sa­ vimi turėjo nešiojamąjį kompiute­ rį. Šis visai netikėtai pravertė ir kitam mažiau svarbiam dalykui elektroniniam paštui.

Taigi šiemet Lietuvos koman­ da olimpiadoje sprendė iš peties ir, žinoma, iš širdies. Nors kai ku­

rie komandos nariai jau baigė trinti mokyklos suolus, matemati­ kos, regis, palikti jie nesiruošia. Ir gerai daro. Matematikos keliai nežinomi, ir kas gali žinoti, kas pasirodys horizonte. Galbūt kitą­ met ten pamatysime linksmai iš pasaulinės olimpiados žygiuojan­ tį aukso medaliu pasipuošusį lie­ tuvaitį matematiką.

universitas

10

2006 spalis

vilnensis

11 * * >konferencijos____

Diskutuota apie verslo plėtros galimybes naujojoje Europoje VU Ekonomikos fakultete rugsėjo 21-22 d. įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Verslo plėtros galimybės naujoje Europos erdvėje“. Tai jau trečioji tokia konferencija, per pastaruosius trejus metus surengta fakultete, jq organizuojant daug prisidė­ jo Verslo katedra.

Doc. dr. Jogaila MAČERINSKAS Trijose darbo sekcijose buvo perskaityti 55 pranešimai, kurių autoriai buvo iš 14 valstybių (Ru­

munijos, Slovakijos, Čekijos, Len­ kijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Japonijos, Naujosios Zelandijos, Australijos, Vokietijos ir Lietuvos), iš 31 uni­ versiteto ir kitų institucijų.

Konferencijoje Ekonomikos fa­ kulteto dekanė prof. B. Galinienė pasirašė Ekonomikos fakulteto bendradarbiavimo sutartis su Vroclavo Oskaro Langės ekono­ mikos akademija (Lenkija) ir Brno technologijų universiteto Verslo fakultetu (Čekija). Pasirašytos su­ tartys leis sėkmingiau plėtoti ben­ dradarbiavimą tarp katedrų, stu­ dentų organizacijų, fakultetų; ren­ giant bendras priemones, vykdant mainų programas, projektus, kon­ ferencijas, publikuojant leidinius.

Pasirašius sutartį su Vroclavo ekonomikos akademija

Siekiama gilinti žinias tarptautinio verslo ir ekonomikos srityse Rugsėjo 29-30 dienomis Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete įvyko trečioji tarptautinė mokslinė konferencija „Ūkinė plėtra: teorija ir praktika“ (Development of Economy: Theory and Practice'). Šiųmetinėje konferencijoje dalyvavo daugiau nei šimtas dalyvių iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vokietijos, Suomijos, Lenki­ jos, Egipto ir kitų šalių.

Giedrė ŠPOKAITĖ Kadangi konferenciją kasmet rengia kiti organizatoriai, tai ir kon­ ferencijos kontingentas kinta. Pa­ grindinis rengėjas išliko Kauno hu­ manitarinis fakultetas, na, o di­ džiausia naujovė ta, kad atsirado naujas konferencijos partneris Tarptautinis socialinių mokslų jau­ nųjų tyrėjų tinklas (International Network of Young Researchers in Sočiai Sciences). Šios organizaci­ jos nariai, magistrantūros ir dokto­ rantūros studijų studentai, bus kvie­ čiami rengti konferencijas ir ateity­ je, nes norima skatinti, motyvuoti jaunuosius mokslininkus. Šioje kon­ ferencijoje jiems buvo skirta visa sekcija.

Konferenciją atidarė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dekanas doc. dr. Stasys Girdzijauskas ir prodekanė doc. dr.

Dainora Grundey, kuri šioje konfe­ rencijoje atliko ne tik organizato­ rės, bet ir mokslinės redaktorės

Konferenciją KHF organizavo su nauju partneriu Tarptautiniu sociali­ nių mokslų jaunųjų tyrėjimų tinklu vaidmenį. Ji dalyviams žadėjo, kad straipsniai bus kruopščiai atrinkti.

Kokybiškiausi pateks j tarptautinį periodinį recenzuojamą mokslo darbų leidinį „Transformations in Buisiness and Economics“, kurį Kauno humanitarinis fakultetas leidžia kartu su Brno technologi­ jos universitetu (Čekija) ir Latvijos universitetu (Latvija). Kiti straips­ niai bus talpinami į elektroninį tarp­ tautinį periodinį recenzuojamą so­ cialinių mokslų srities mokslo dar­ bų leidinį „International Journal of Research Trends in Sočiai Scien­ ces“ (IJORTISS). Pranešimai, pa­ ruošti rusų kalba, bus išleisti kom­ paktine plokštele.

Konferencijos tikslas - padėti ty­ rinėtojams, verslo atstovams ir po­ litikams gilinti žinias tarptautinio verslo ir ekonomikos srityje. Orga­ nizatorių manymu, ši atvira anali­ zė tarptautiniu mastu gali tapti pui­ kiu teigiamu postūmiu į tvirtos eko­ nomikos vystymąsi ir spartų kom­ panijų augimą Centrinėje ir Vaka­ rų Europoje.

Plenariniame posėdyje praneši­

AMPERE koliokviumas ir Aleksandro fon Humboldto fondo seminaras Vilniaus universitete Rugsėjo 16-21 d. VU Fizikos fakultete įvyko AMPERE koliokviumas ir Aleksandro fon Humboldto fondo seminaras. Konferencijoje dalyvavo per 60 mokslinin­ kų, tarp jų 32 iš užsienio.

Pateikta 50 stendinių prane­ šimų, kurių autoriai dau­ giausiai - jaunieji Lietuvos mokslininkai.

Prof. Vytautas BALEV1CIUS, AMPERE/AvH sekretorius Dar 1999 m. Vilniaus universite­ to prof. L. Kimčio iniciatyva bei VU fizikų BMR ir dielektrinės spektros­ kopijos darbų tarptautinio pripaži­ nimo dėka pirmą kartą Lietuvoje buvo organizuotas AMPERE drau­ gijos koliokviumas, skirtas magne­ tinių rezonansų ir mikrobangės spektroskopijos taikymams mole­ kulių dinamikos ir fazinių virsmų ty­ rimuose. 2004 m. VU Fizikos fakul­ teto darbuotojai prof. J. Banys ir prof. V. Balevičius, vykdydami ben­ drus Aleksandro fon Humboldto fondo projektus, kartu su kolego­ mis iš Darmštato ir Leipcigo uni­ versitetų organizavo tarptautinę konferenciją „Structure and Spectroscopy“, skirtą Vilniaus universi­ teto 425-ųjų metų jubiliejui. Konfe­ rencija praėjo nepaprastai sėkmin­ gai, todėl daugelio dalyvių pagei­ davimu buvo pasiūlyta organizuoti 2006 m. dar stambesnį renginį, su­ jungiant šią konferenciją su AM-

Organizatoriai ir užsienio svečiai prie VU Fizikos fakulteto PERE draugijos koliokviumu. Buvo nutarta aptarti naujausius pasieki­ mus ir problemas tiriant struktūrą, dinamiką ir fazinius virsmus joni­ niuose tirpaluose, nano- ir mezostruktūriniuose dariniuose, biologi­ nėse sistemose taikant Rentgeno ir neutronų sklaidos, magnetinių re­ zonansų, virpesinės bei dielektri­ nės spektrometrijos metodus.

Konferencija įvyko rugsėjo 1621 d. VU Fizikos fakultete. Jos da­ lyvius pasveikino VU rektorius akad. B. Juodka ir Vokietijos am­ basados Vilniuje kultūros ir spau­ dos atašė p. Dirkas Rolandas Hauptas. Pirmajai plenarinių pra­ nešimų sesijai pirmininkavo prof.

Robertas Blincas iš Jozefo Štefano fizikos instituto (Liublijana, Slo­ vėnija). Ši mokslo įstaiga yra Slo­ vėnijos nacionalinis pasididžiavi­

mas. Turima eksperimentine įran­ ga ir atliekamais tyrimais Slovėni­ jos mokslo centrai jau seniai (dar iki paskelbiant Lisabonos strategi­ ją) konkuruoja su JAV ir kitais pa­ saulio mokslo grandais. Slovėnijos mokslas yra vyriausybės remiamas deramu finansavimu, o ne priešrin­ kiminiais politikų paistalais apie ži­ nių visuomenės svarbą. Prof. R. Blincas yra neseniai kadenciją bai­ gęs AMPERE draugijos ir Slovėni­ jos mokslų akademijos preziden­ tas. Tai, ko gero, pats žymiausias konferencijos dalyvis. Kaip vėliau palinksmindamas klausytojus jį patį pranešimui pristatė prof. J. Grigas (VU), - „kas krikščioniškajame, o galbūt net ir musulmoniškajame pa­ saulyje nežino profesoriaus Blinco!

Iš jo knygos, skirtos feroelektrikų fa­ ziniams virsmams, mokėsi ištisos

fizikų kartos, taip pat ir Lietuvos", įžanginį pranešimą skaitė VU pro­ rektorius prof. J. Vaitkus, kuris ap­ žvelgė naujausius pasiekimus ti­ riant kietųjų kūnų defektus. Po jo labai įdomius pranešimus pateikė svečiai iš Darmštato technikos uni­ versiteto - prof. Hartmutas Fuessas, prof. Klausas Peteris Diense ir dr. Ruedigeris A. Eichelis. Jie pa­ pasakojo apie pažangą kuriant elektrolitines kuro celes, nanovamzdelių ir feroelektrikų kietųjų tirpalų tyrimus elektronų sukinių re­ zonanso metodais. Kolegų iš Leip­ cigo universiteto (prof. Dieterio Michelio, prof. Georgo Voelkelio, prof.

Rolfo Boettcherio ir kt.) pranešimai buvo skirti magnetinių rezonansų taikymams tiriant ant paviršių ad­ sorbuotąsias molekules bei fazi­ nius virsmus feroelektrikuose, ku­

mus skaitė Sujit Chadhuri iš Veng­ rijos, trys Latvijos atstovai (Solvita Vitola, Anna Medne, Arturas Prąulinsas) ir Lietuvos atstovės iš Že­ mės ūkio universiteto (Vilma Juce­ vičienė, Neringa Stončiuvienė, Da­ nutė Zinkevičienė). Straipsniai bu­ vo pristatomi lietuvių, anglų bei ru­ sų kalbomis.

Dekanas doc. dr. Stasys Girdzi­ jauskas džiaugėsi dideliu dalyvių susidomėjimu ir aukštu konferen­ cijos lygiu. Taip pat pabrėžė, kad reikia rengti ne tik tarptautines, bet ir tarpdisciplinines, tarpmokslines konferencijas, ir pristatė 2007 me­ tų pavasarį vyksiančią konferenci­ ją „Fyhuso-2007". Tai’ bus pirmoji tarptautinė tarpdisciplininė konfe­ rencija Kauno humanitariniame fa­ kultete.

Antrąją konferencijos dieną da­ lyviai vyko į ekskursiją po Nemuno pilis. Jie aplankė Veliuoną, jos dva­ rą, Raudonės, Panemunės pilis.

Ypač visus žavėjo Panemunės pi­ lyje eksponuoti Vilniaus dailės aka­ demijos studentų darbai ir senos freskos ant menių sienų.

riuos jie atlieka kartu su VU Radiofizikos katedros darbuotojais (prof.

J. Baniu, prof. J. Grigu, doktoran­ tais R. Grigalaičiu ir M. Kinka). La­ bai laukiami konferencijoje buvo prof. Hansas Heinrichas Limbachas (Laisvasis Berlyno universi­ tetas) ir prof. Martinas Suhmas (Getingeno universitetas). Prof. H. H. Limbachas šiuo metu yra vienas ryškiausių vandenilinio ryšio tyri­ mų branduolių magnetinio rezo­ nanso metodu lyderių pasaulyje, o prof. M. Suhmas taiko labai origi­ nalią molekulinių pluoštų Furjė vaizdavimo infraraudonąją spektrometriją bei matricinio molekulių izoliavimo techniką. Panašūs mat­ ricinio izoliavimo darbai atliekami ir VU Bendrosios fizikos ir spektros­ kopijos katedroje (doc. V. Šablinskas, doktorantai J. Čeponkus ir R. Barisevičiūtė). Todėl jų pranešimai bu­ vo tokie įdomūs, kad klausimams ir diskusijai net pritrūko laiko, ir juos teko pratęsti per kavos pertrauką.

Po įtempto dviejų dienų darbo Vilniaus universitete konferencijos dalyviai iškeliavo į Klaipėdą ir Ni­ dą. Čia įvyko labai intensyvios ap­ skritojo stalo diskusijos tema „Quo vadis materials science?". Siekiant toliau plėtoti trišalį bendradarbia­ vimą tarp Vilniaus, Darmštato ir Leipcigo universitetų fizikų buvo aptartos prioritetinės ateities pro­ jektų temos, kurios galėtų konku­ ruoti kovojant dėl įvairių Europos fondų paramos ir kitų finansavimo šaltinių, bei galimi jų tyrimo meto­ dai.

Po konferencijos išleistas konfe­ rencijos tezių rinkinys, numatoma paremti geriausiųjų darbų paren­ gimą publikavimui ĮSI moksliniuo­ se žurnaluose Applied Magnetic Resonance, Phase Transitions, taip pat Lithuanian Journal of Physics.

universitas

2006 spalis

11

vilnensis

I

tat t mes - studentai----------------------------------------------------------------------------------

Projektas „Sparnai virš vandens: Lietuva-Švedija" Šią vasarą, kai dalis studentų ilsėjosi ištiesę kojas prie jūros ar negailėdami sveikatos dirbo svečiose šalyse, Studentų gamtininkų mokslinės draugijos (SGMD), įsikūrusios VU Gamtos mokslų fakultete (GMF), nariai dalyvavo projekte „Sparnai virš vandens: Lietuva-Švedija“. Projektas, pradėtas 2006 m. kovq ir truksiantis 8 mėnesius, įtraukė per 20 aktyvių dalyvių, dar keliasdešimt buvo filmuojama ar kitaip dalyvavo jo veikloje, o re­ zultatus pamatys šimtai. „Sparnai virš vandens“ - tai tarptautinis projektas, kurio tiks­ las - skatinti dvišalį bendradarbiavimų, pažinti Lietuvos-Švedijos pajūrio kultūras bei rūpintis jaunimo užimtumu.

Jūratė MAŽEIKYTĖ

SGMD - kas tai?

Projekto iniciatyvinė grupė - Stu­ dentų gamtininkų mokslinė draugi­ ja. Tai aktyvių, mokslu ir pasauliu be­ sidominčių studentų organizacija, veikianti Gamtos mokslų fakultete.

Draugijos nariai (ne tik GMF studen­ tai) nebijo sušlapti kojų, įsiropšti į aukščiausią kalną ar nusidanginti j pasaulio pakraštį... SGMD organi­ zuojamose ekspedicijose paskaitas skaito ne tik žymūs lektoriai, bet ir patys studentai. Ekspedicijų tikslai įvairūs: pažinti Lietuvos dvarus ir jų kultūrą, identifikuoti raudonosios knygos rūšis ir pan. SGMD organi­ zuoja įvairių nekomercinių kino fil­ mų pristatymą GMF, protmušio žai­ dimą (intelektualią protų dvikovą), renginį „GMF visiems" (pristato GMF Lietuvos mokykloms), mokslinių dar­ bų konkursą ir kt. (plačiau skaitykite www.sgmd.gf.vu.lt). Tarp tokios gau­ sybės veiklos krypčių atsirado vie­ tos, laiko ir noro sukurti filmą.

Filmuojama gražiausiose Lietuvos vietose

Projektas Projekto dalyviai - jaunimas iki 26 metų, 12 lietuvių ir 10 švedų, da­ lyvavo darbo stovyklose Lietuvos ir Švedijos Baltijos jūros pakrantėse, aktyviai domėjosi vietos kultūra, gro­ žėjosi gamta. Stovyklose Kintuose ir Umea (Švedija) buvo kuriamas fil­ mas, renkama medžiaga fotoparodai. Projekto dalyviai dirbo pasi­ skirstę į grupes (siužeto, filmavimo, montavimo, foto, atributikos, infor­ macijos sklaidos). Po pavasarį ir žie­ mą išklausytų paskaitų apie siuže­ to kūrimą, fotografijos meną, filmo montažą, kiekvienas skubėjo paro­ dyti ką išmokęs. Nuveikta tikrai daug: sukurtas internetinis tinklalapis, Gamtos mokslų fakultete atida­ ryta fotoparoda, baigiamas montuo­ ti filmas. Ieškant tinkamiausių filmavimui vietų ir aktorių nuriedėta 4500 km Švedijoje ir keletas tūks­ tančių km Lietuvoje. Pasak projek­ to koordinatorės Dovilės Makarevičiūtės, visi projekto dalyviai buvo labai draugiški, kūrybingi ir smal­ sūs, stengėsi kuo geriau atlikti vi-

Nuotykis. R. Šinkūnas. sas užduotis ir leido bemieges nak­ tis (darbo tikrai daug). Juk daugumai tai galbūt vienintelė proga patiems kurti filmą ar jame vaidinti.

Lietuviai Švedijoje ir švedai Lietuvoje Pirmieji į svečią šalį išvyko lietu­ viai: 12 projekto dalyvių ir 2 savano­ riai (kurių įnašas j projektą buvo ne menkesnis nei projekto dalyvių). Šve­ dijoje keliauta nuosavais automobi­ liais, ir, nors pasitaikė gedimų, sėk­ mingai įveiktas visas numatytas maršrutas. Norint apžvelgti Švedijos

platybes, įlipta j aukščiausią Švedi­ jos kalną Kebnekaise (sakoma, kad nuo jo matosi net 9 proc. Švedijos ploto), o tai padaryti nėra lengva. Ne vienas lietuvis stebėjosi paprastų Švedijos žmonių nuoširdumu ir nuo­ lat skambančiu pasisveikinimu „hey“. Filmuojant sceną apie šve­ dų tradicinę vasaros šventę para­ gauta nemažai tradicinių patiekalų (tarp jų stipriai dvokiančios raugin­ tos silkės), susipažinta su vietos bui­ timi. Dalis projekto dalyvių žiedavo paukščius vos 1 km skersmens Sto­ ra Fjaderagg saloje, kurioje aptikta ne tik paukščių, bet ir kalnų ožių. Ki­ ti, filmavę atskiras filmo dalis, prie šios gamtininkams įdomios veiklos prisidėjo vėliau.

Keliaujant ir dirbant į akis krito švediška tvarka: jokių šiukšlių (Lie­ tuvoje vaizdas kartais kraupus), nauji pastatai, geri keliai. Kelionė truko 14 dienų, darbai nuvargino, tačiau grįžus neteko ilgai ilsėtis, nes po kelių dienų į darbo stovyk­ lą atskrido švedai. Švedų jaunimui buvo labai keis­ ta, kad Lietuvoje automobilių gali­ nėse sėdynėse niekas nesisega saugos diržų. Stebėtasi, kad Lietu­ voje tiek mažai vegetarų (mėsėdžių tauta), ir kad tiek daug jaunų žmo­ nių, vos baigę mokyklą, įstoja į aukš­ tąsias mokyklas. Gėrėtasi Kuršių Nerijos gamta, išgirtas Kryžių kal­ nas ir Vilniaus senamiestis. Švedai, ypač vaikinai (sukluskit, merginos) noriai įsitraukė j filmo kūrimo dar­ bus, net padėjo pasiūti reikalingą aprangą vaikams (mažieji išdykė­ liai juos tiesiog pakerėjo). Stovyk­ los Lietuvoje uždarymo išvakarėse niekas nenorėjo išsiskirti, žadėjo tęsti projektą savo šalyse.

Filmas ir fotoparoda Šiuo metu filmas dar montuoja­ mas. Filmo „Laiko lašai“ kūrėjai menui ir senųjų papročių, mitolo­ gijos išsaugojimui neabejingi stu­ dentai. Galbūt todėl filme tiek daug jaunatviškos energijos, vai­ dybos ir saulės. Lietuvoje filmuo­ ta daugelyje vietų: Kuršių Nerijo­ je, Rusnėje, Ventės rage, Vilniuje, Dzūkijoje, Žemaitijoje, kartais

Ir vėl švenčiamos Germanistų dienos Augustina KLIUKAITĖ Po oficialios Vokiečių filologijos katedros vedėjo doc. dr. S. Lapins­ ko kalbos sveikinimo žodį tarė nau­ jasis Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. A. Smetona. Taip pat kal­ bėjo Austrijos ambasados atstovas Lietuvoje dr. M. Schwarzingeris, Goethe's instituto atstovas R. Stumpfas, Lietuvos parlamento pirmi­ ninkas G. Steponavičius, DAAD (Deutscher Akademischer Austauschdienst) klubo pirmininkas Lietuvoje prof. V. Kažukauskas, Kauno humanitarinio fakulteto at­ stovė dr. D. Satkauskaitė, DAAD lektorius dr. K. Geyeris bei Vokieti­ jos ir Europos jaunimo kultūrinių mainų sąjungos pirmininkas K. Hūffelmannas.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentai spalio 3-iqjq šventė Germanistų dienq (GerDi). Gilias šaknis tu­ rinti Germanistų dienos tradicija atgaivinta prieš ketve­ rius metus. Šiemet renginys, radęs prieglobstį Vilniaus universiteto Teatro salėje, maloniai nustebino pasirody­ mų įvairove bei svečių gausa.

Vilniaus universiteto studentai linksmino susirinkusią publiką vo­ kiškomis dainomis, šokiu „Gulbių ežero“ motyvais, taip pat buvo pa­ rodytas spektaklis apie studentų gyvenimą, „Madų šou“, o Kauno humanitarinio fakulteto studentai parodė filmą „Tarp Vilniaus ir Kau­ no“ („Zwischen Vilnius und Kau­ nas“). Renginyje pristatytas tarp­ tautinis projektas „Trys keliai į gyvenimo prasmę“, parengtas bendradarbiaujant Vilniaus uni­

versiteto Filologijos fakulteto Vo­ kiečių filologijos katedrai, Kalmu­ kuos valstybinio universiteto Už­ sienio kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedrai bei Kur­ to Tucholskio mokyklai.

Pagrindinės projekto idėjos susipažinimas su projekto part­ nerių nacionaline literatūra, isto­ rija, geografija, tradicijomis, kal­ ba ir kultūra - apibendrintos sukuriant filmą apie gyvenimo prasmę.

Portretas. A. Vilkoičaitės nuotr.

Filme vaidina ne profesionalūs aktoriai, o paprasti žmonės ypač sudėtingomis sąlygomis: mer­ kiant lietui, svilinant saulei, taškan­ tis bangoms. Nors neturėta moder­ nios įrangos, bet išnaudotos visos galimybės: plaukta laivu, filmuota iš mašinos ar iš medžiotojo bokš­ telio, pasilipus ant kopėčių, bėgant mišku. Filme vaidina ne profesio­ nalūs aktoriai, bet paprasti žmonės, kurie nuoširdžiai įsitaukė į projek­ tą ir dovanojo savo laiką. Dublį po dublio prakaitą liejo ir senas, ir jau­ nas. Įtraukta nemažai Vakarų Lie­ tuvoje gyvenančių vaikų - jiems fil­ mavimas buvo ne tik pramoga, bet ir puiki galimybė aplankyti žymias vietas Rusnės saloje, pasimokyti kantrumo ir susikaupimo. Filmavi­ mo grupės vadovo Mindaugo Mit­ kaus (ekologija, IV k.) nuomone, šis filmas galbūt nebus tobulai sudė­ liotas, bet žavus gausiomis detalė­ mis, trijų filme skambančių kalbų (lietuvių, švedų ir anglų) deriniu, įtemptu ir verčiančiu susimąstyti (kol kas laikomu paslaptyje) siužetu. Tai filmas apie pajūrio žmones, jų gyve­

I I I

I

nimą, papročius, giliai įsišakniju­ sius tautų pasąmonėje mitus. Tai kelionė per laiką, amžinai sruve­ nantis vandens (pagrindinės gyvy­ bės jungties) ciklas. Visus kviečia­ me apsilankyti šio filmo premjeroje spalio mėn. pabaigoje Gamtos mokslų fakultete - informaciją rasite www.sgmd.gf.vu.lt.

Iš geriausių vasaros stovyklų fo­ tografijų sudaryta fotoparoda šiuo metu jau eksponuojama Gamtos mokslų fakultete. Ją sudaro trys minčių kryptys: gamta, žmogus, ke­ lionės akimirka. Tai 12 stendų dvie­ jų tautų atstovų sukurtų gyvai kal­ bančių „laiko lašų“.

Planuojama filmą ir fotoparodą pristatyti Lietuvos ir Švedijos mo­ kyklose, muziejuose, kultūros cen­ truose, paskatinti vaikų domėjimąsi Baltijos pajūrio istorija, kultūra, ten gyvenančiais žmonėmis.

Projektą „Sparnai virš vandens“ remia ES programa „Jaunimas“.

Daugiau galite sužinoti adresu www.europa.eu.int/comm/youth/.

I I I

!

I

I I I i I I I I I I I I I I

Šiuo metu vyksta registracija į

bendrųjų kompetencijų mokymus Vilniaus universiteto Karjeros centre.

REGISTRACIJA IR DALYVAVIMAS NEMOKAMI

Detali informacija -

www.benkom.karjera.vu.lt.

« >nį ii ■■t ■■ ■■ ii ■

BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

EUROPOS SĄJUNGA

KARJEROS CENTUS

VU KARJEROS CENTRAS:

Saulėtekio ai. 9, III rūmai, Vilnius Tel. (8 5) 236 62 98, mobil. 8 616 78 330 Faks. (8 5) 236 6018 EI. paštas: info@karjera.vu.lt

VILNIAUS UNIVERSITETAS

V

universitas

12

vilnensis

I

2006 spalis

a a t ^studijos

Mokytis lietuvių kalbos - iš Afrikos!

Vilniaus universitete žmonės iš viso pasaulio gali mokytis lietuvių kalbos. Užsieniečiams, norintiems išmokti lietuviškai, VU Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedra organizuoja lietuvių kalbos kursus. Universitetas patrauklus svetimšaliams ne vien dėl šios galimybės. Čia jie gali ne tik pasimokyti lietuvių kalbos, bet ir likti studijuoti. Kasmet šias studijas baigia apie 300 studentų, atvykstančių iš pačių įvairiausių pasaulio šalių: Australijos, Kolumbijos, Argentinos, Brazilijos, JAV, Angolos, Korėjos, Japonijos, Kinijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Rusijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Islandijos, Suomijos, Latvijos, Estijos ir kitur. Štai šią vasarą lietuvių kalbos mokėsi studentai iš 20 šalių.

Dėstytojai, mokantys juos lietuvių kalbos, galėtų pripasakoti įdomiausių atvejų, romantiškiausių savo studentų istorijų. Netikėtai gimusi meilė, geros emocijos ir daugelis kitų teigiamų priežasčių padeda mokytis - ir sunki lietuvių kalbos gramatika, ir iš pirmo žvilgsnio neįkandami tarties ir kirčiavimo sunkumai įveikiami.

Norintiems išmokti kalbq įvairūs kursai Užsieniečiams, norintiems pramokti ar išmokti lietuvių kalbą, siūlomos įvairios truk­ mės ir intensyvumo lituanistinės studijos.

Jie gali pasirinkti metines dviejų semestrų studijas, vasaros ir žiemos kursus, kursus laisviesiems klausytojams arba vakarinius kursus.

Visose studijose gali dalyvauti tiek prade­ dantieji mokytis lietuvių kalbos, tiek jau pažengę ar visai neblogai mokantys lietu­ viškai. Jau pažengę studentai, parašę testą, skirstomi j grupes pagal lietuvių kalbos lygį.

Ilgiausios yra vadinamosios metinės studi­ jos, tačiau užsieniečiai gali rinktis ir moky­ tis tik vieną semestrą arba keletą metų. Po tokių studijų studentai gauna lietuvių kal­ bos mokėjimą patvirtinančius dokumentus, neblogai lietuvių kalbos išmokę žmonės gali likti studijuoti VU, pasirinkę jiems patin­ kančias studijų programas. Jau yra stu­ dentų, taip yra gavusių Vilniaus universite­ to diplomą.

Vasaros ir žiemos kursai yra trumpesni jie trunka nuo dviejų iki keturių savaičių.

Kursai laisviesiems klausytojams, organi­ zuojami rudens ir pavasario semestre, yra skirti tiems, kurie gali mokytis dieną.

Lituanistinių studijų katedroje dirbamas ir pedagoginis, ir mokslinis darbas. V. Naujiko nuotr.

Gausiausiai juos lanko studentai, atvykę iš užsienio studijuoti į VU pagal ERASMUS ar kitas mainų programas, tokių studentų kas­ met daugėja. Vakarinius kursus labiausiai mėgsta dirbantys žmonės, kurie dieną ne­ turi laiko mokslams. Tokių kursų lankytojai patys įvairiausi: ir užsienio diplomatai Lietuvoje bei jų šeimos nariai, ir atvykę į Lietuvą menininkai, ir ketinantys mūsų ša­ lyje apsigyventi užsieniečiai.

Lietuvos piliečiams keliolika metų Litu­ anistinių studijų katedra siūlė lituanistikos bakalauro studijas baigusiems nelietuviš­ kas Lietuvos mokyklas. Į šią studijų pro­ gramą dabar jau nebepriimamą, rusų ir len­ kų mokyklų moksleiviai dabar kartu su bai­ gusiais lietuvių mokyklas gali stoti j lietuvių filologijos specialybę.

Prieš keletą metų parengta nauja magis­ tro studijų programa - taikomosios kalboty­ ros magistrantūra.

Lituanistinių studijų studentai ne tik mo­ kosi kalbos, bet ir sužino apie dabartinę lietuvių kalbos situaciją, susipažįsta su Lietuvos istorija, politiniu ir socialiniu gyvenimu, etnokultūra, jiems organizuoja­ mos ekskursijos po gražiausias Vilniaus ir Lietuvos vietas, susitikimai su žinomais Lietuvos menininkais, rašytojais, aktoriais ir kt. Studentai, baigę studijas, tampa tikrais katedros, Universiteto ir Lietuvos draugais.

Lietuvių kalba užkariavo...

Afrikq Kasmet lituanistines studijas baigia apie 300 studentų, atvykstančių iš pačių įvai­ riausių pasaulio šalių: Australijos, Kolumbi­ jos, Argentinos, Brazilijos, JAV, Angolos, Korėjos, Japonijos, Kinijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Rusijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Islandijos,

Suomijos, Latvijos, Estijos ir kitur. Dar visai neseniai katedros dėstytojai juokavo, kad liko

Vis daugiau studentų iš užsienio vilioja galimybė mokytis lietuvių kalbos. V. Naujiko nuotr.

neįsisavintas vienas žemynas - Afrika. Da­ bar jau yra studentų ir iš ten. O šią vasarą lietuvių kalbos mokėsi studentai iš 20 šalių.

Ir jų tikslai, profesijos pačios įvairiausios.

Vieni nori Lietuvoje studijuoti ar dirbti, kiti jau dirba diplomatais, yra pradėję verslą, turi mokslinių interesų, treti turi draugų ar šei­ mos narių, su kuriais nori bendrauti lietuviš­ kai. Kiekvienas studentas - su savo istorija ir motyvais. Dėstytojai, mokantys juos lietu­ vių kalbos, galėtų papasakoti įdomiausių atvejų, romantiškiausių savo studentų isto­ rijų. Štai, pavyzdžiui, jauna lietuvių kilmės

emigrantė, su motina visąlaik kalbėjusi an­ gliškai, po mūsų studijų pradėjo su ja ben­ drauti lietuviškai. Lietuvių kalbos besimo­ kantis suomis, botanikos specialistas, suti­ ko mūsų kursuose lietuviškai kalbančią japonę, ją pamilo, vedė ir kasmet su visa šeima atvažiuoja aplankyti savo meilės miestą Vilnių... Netikėtai gimusi meilė, geros emocijos ir daugelis kitų teigiamų priežasčių padeda mokytis - ir sunki lietuvių kalbos gramatika bei iš pirmo žvilgsnio neįkandami tarties ir kirčiavimo sunkumai įveikiami.

Ar sunku studentams, kurių gimtoji kalba - ne lietuvių, studijuoti VU? Pabandykite įsivaizduoti save užsienio studijose. Ne­ lengva, bet įdomu. Tikras iššūkis - ne tik sunki lietuvių kalba, bet ir nauja so­ ciokultūrinė aplinka, kitoks tautinis men­ talitetas. Kaip būdinga į svetimą aplinką pakliuvusiems žmonėms, ne vienam stu­ dentui tenka patirti ir vadinamąjį „kultūrinį šoką". Tad dėstytojams neretai tenka būti savo studentams ne tik dėstytojais, bet ir globėjais, patarėjais, padėjėjais daugelyje pačių įvairiausių situacijų.

Katedra kūrėsi „nuo nulio" „Katedros įkūrimas sutampa su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu, mes gyvuo­ jame nuo 1990 metų. Kaip tik tada pakito lietuvių kalbos tikrasis vaidmuo mūsų šalyje, tada atsivėrė sienos užsieniečiams, norin­ tiems pas mus atvykti. Nuo katedros įkūrimo pradžios katedros darbai ir buvo nukreipti tom dviem kryptimis - organizuoti lituanis­ tines studijas Lietuvos kitakalbiams ir užsieniečiams. Nors daug kam gali atrodyti, kad mokyti savo gimtosios kalbos kitakal­ bius gali kiekvienas, tuo labiau - lituanistas, bet taip atrodo tik nesusidūrusiems su panašiais darbais. Juk lietuvių kalba ir so­ vietmečiu buvo mokoma, sakykim, rusų mokyklose. Bet ar esate sutikę žmogų, išmokusį lietuviškai šnekėti tik per mokyklos pamokas? Aš tokio nesu sutikusi. Geriau­ sius pažymius iš lietuvių kalbos gaudavę rusų mokyklų mokiniai tais laikais galėdavo taisyklingai išlinksniuoti ar išasmenuoti sudėtingiausius žodžius, bet dažniausiai nesuprasdavo ir nemokėdavo pasakyti ele­ mentarių gyvenimiškų frazių", - pasakoja šios katedros vedėja docentė Meilutė Ra­ monienė. 1990-aisiais katedroje pradėję

savo darbus dėstytojai suprato, kad reikia dirbti kažkaip kitaip. Kaip? Prasidėjo paieš­ kos, bendradarbiavimas su panašiomis ka­ tedromis kitose šalyse, mokymasis. Nuo pačių pagrindų pradėtos kurti mokymo me­ todikos, rašyti pirmieji komunikacinės kryp­ ties vadovėliai, taikomosios kalbotyros tyrinėjimai. „Tada kaip pirmokai pradėjome nuo nulio, o dabar jau senokai mokome ki­ tus, patariame, rodome, organizuojame kur­ sus tiems, kurie nori pasimokyti, kaip mokyti lietuvių kalbos kaip svetimosios, kaip rengti užduotis, testus ir pan.“, - džiaugiasi dau­ giamečio darbo rezultatais M. Ramonienė. „Dabar katedroje dirba 15 dėstytojų ir trys mūsų pagalbininkai. Dalis darbuotojų per 16 metų, žinoma, pasikeitė. Keletą iš Lietu­ vos išviliojo mūsų studentai užsieniečiai, kelios dėstytojos už jų ištekėjo ir išvažiavo užsienin. Su jomis palaikome ryšius, dalis ir toliau dirba lituanistinių studijų baruose.

O kvalifikacija pakito visų. Vienų - išto­ bulėjo praktinio darbo įgūdžiai, kitų - iš­ ryškėjo moksliniai polinkiai: apgintos kelios disertacijos, kelios dabar rašomos, turime doktorantų“, - vardija vedėja, katedrai va­ dovaujanti nuo pat jos įkūrimo pradžios su kelerių metų pertrauka, kai dirbo Helsinkio universitete.

Nauja taikomosios kalbotyros magistrantūros programa Prieš keletą metų parengta nauja magis­ tro studijų programa - taikomoji kalbotyra.

Lietuvoje tai - dar visai jaunas mokslas, nors pasaulyje pastaruoju metu jis-labai spar­ čiai plėtojamas. Tad nedaug studentų, bai­ gusių bakalauro studijas, yra išsamiau apie taikomąją kalbotyrą girdėję. Taikomoji kal­ botyra nuo teorinės labiausiai skiriasi tuo, kad į kalbą žiūrima ne kaip j abstrakčią ženklų sistemą, bet į gyvą, realiai žmonių vartojamą bendravimo priemonę, tyrinėja­ mas kalbos ryšys su žmogumi, visuomene, kultūra, sprendžiamos įvairios su kalba su­ sijusios visuomenei kylančios problemos.

Studentams dėstoma lingvistinė pragmati­ ka, psicholingvistika, diskurso analizė, tekstynų lingvistika, sociolingvistika, jie gali pasirinkti socialinių teorijų kursą, kalbos testų teoriją ir praktiką, vertimo teorijos, re­ dagavimo, bendravimo psichologijos ir ki­ tus kursus. Studijuoti ateina studentai iš lietuvių, anglų, lenkų ir kitų filologijų, ne tik VU, bet ir kitus Lietuvos universitetus baigę studentai. Jiems paskaitas skaito ir kvies­ tiniai žmonės, pvz., sociolingvistai iš kitų šalių, gestotyros, teismo lingvistikos ir kt. specialistai, atveriantys studentams realias taikomosios kalbotyros problemas, supažindinantys su savo patirtimi.

Projektai - naujos erdvės Turėdama tarptautinio bendravimo pa­ tirties Lituanistinių studijų katedra gana se­ niai įsitraukė į įvairius švietimo ir mokslo pro­ jektus. Didžiausias iš jų - šios katedros koordinuojamas trejų metų SOCRATES Lingua 2 projektas ONENESS - kaip tik šį rug­ sėjį jo pabaiga. Be šio projekto, Lituanistinių studijų katedros dėstytojai dalyvauja ne vie­ name Europos Tarybos, Europos Sąjungos, Lietuvos projekte, susijusiame su lietuvių kalbos ir kitų retesnių kalbų mokymu, kaip tų projektų rezultatus išleidę knygas, skirtas lietuvių kalbai, pvz., lietuvių kalbos mokymo turinio aprašus „Slenkstis“, „Aukštuma", „Pu­ siaukelė“, vadovėlius nelietuviškoms Lietu­ vos mokykloms ir suaugusiesiems, testų rin­ kinius ir daug kitų darbų. Daugiausia šiuolaikiškų vadovėlių ir kitų mokymo prie­ monių, skirtų lietuvių kalbos kaip svetimo­ sios mokymuisi, išleistų ne vienos Lietuvos ir užsienio šalių leidyklų, yra parašę Litu­ anistinių studijų katedros, dėstytojos. Šios

katedros darbuotojai dalyvauja bendruose mokslo tyrimuose su kitų šalių mokslininkais, rengia ir publikuoja bendrus straipsnius iš taikomosios kalbotyros. Gana jaunas ka­ tedros kolektyvas yra pilnas entuziazmo, la­ bai brangina tai, kas juos labiausiai sieja tikras darbo, atradimų džiaugsmas.

universitas

2006 spalis

13

vilnensis

________________ kultūra kuku

Niekada nesibaigiantis teatro sezonas Spalio 11 d. VU teatras pradėjo naująjį sezoną. Kartu su kultiniu Suomijos mimu Markku Laitinenu suvaidintas spektaklis „Pjero ir globalizacija“. Norinčius susipažin­ ti su teatro veikla kviečiame užsukti į www.kiemo-teatras.vu.lt arba www.vuteatras.tinkle.lt

Teatro kronika

Projektas „Barokas ir Kražiai" (Kražiai, liepos mėnuo) Projektas vyko bendradarbiaujant su Kražių universitetine gimnazija. Reikšmin­

giausiais akcentas - bendra studentų ir moksleivių teatrinė stovykla. Vaidinama buvo be teksto, buvo tik judesys, inspiruo­ tas žymių baroko dailininkų paveikslų. Su­ stingę ir statiški paveikslai virto gyvais bandant atskleisti, kas įkvėpė dailininką sukurti būtent tokią kompoziciją, kaip gy­ veno ir ką jautė baroko žmonės. „Stovykloje ne tik repetavome ir siekė­ me kuo geriau atskleisti baroko dvasią.

Mezgėsi bičiulystės, išnyko amžiaus, ge­ bėjimų, patirties skirtumai. Stovykla dar kar­ tą įrodė gerai žinomą tiesą: bendravimas - neįkainojama vertybė, o galimybė pažinti kitą - tai galimybė pažinti ir save patį. Ir ne tik. Tai galimybė mokytis. Atrasti. Duoti.

Gauti“, - kalbėjo viena iš projekto dalyvių Ieva Žemaitytė.

Projektas „Sužydėji­ mas" (Vilnius, Lietuvos aklųjų biblioteka, rugsėjo 7 d.) Ši akcija buvo skirta aklie­

Pasirodymo „Sužydėjimas“ Lietuvos aklųjų bibliotekoje akimirka. V. Daraškevičiaus nuotr.

siems. Skeptikas pasakytų: „Kokia prasmė rodyti aklie­ siems judesio spektaklį, ypač kai tai daroma tyloje?“.

Atsakytume - tai labai pras­ minga. Juk yra ne tik mato­ moji spektaklio pusė, bet ir juslinis ryšys, pasikeitimas energija su aplinkiniais, o tai gal net svarbiau nei maty­ mas akimis. Studentai, daly­ vavę projekte, pajuto stiprų grįžtamąjį ryšį, nes tokioje specifinėje auditorijoje nesi­ nori daryti klaidų, - juk vie­ nas neteisingas žingsnis gali sugriausti tokią trapią komu­ nikacijos atmosferą.

Iš festivalio - su prizais

Akcija Kairėnuose „Karoliai“. D. Jurevičiaus nuotr.

Projektas „Karoliai", Žemės meno ir objektų paro­ da (Kairėnų botanikos sodas, rugsėjo 16d.)

Rugsėjo 16 dieną A. Pulkauninko trupė pasirodė prie J. Kanapickaitės sukurtų objektų iš žemės „Karoliai“. Šis projektas

reikšmingas teatrui kaip bendradarbiavi­ mo su kitomis Universiteto institucijomis

pradžia. „Karoliai“ - mokslo ir meno deri­ nys, leidžiantis publikai pažvelgti į mokslą menininko akimis. Parodos tema „Klonai“ leido nūdienoje dažnas žmogaus fobijas paversti meno objektais, kūną interpretuo­ jant kaip daiktą, žemę paverčiant ne tik ūkio, bet ir meno subjektu. A. Pulkauninko trupė išsiskyrė kaip organiška ir judanti sis­ tema statiškų objektų apsuptyje, labai pa­ gyvino parodą ir atskleidė dar nepanau­ dotas Botanikos sodo galimybes. Paradok­ salumas ir groteskas visada buvo mūsų kredo. Vienus pasirodymas nustebino, ki­ tus šokiravo, treti gardžiai juokėsi, o vai­ kai sekiojo iš paskos.

Giedrė ŠPOKAITĖ

Keturiolikos narių tarptautinė ekspertų komisija gerai įvertino festivalyje dalyvavusią VU teatro dramos trupę „Minimum“, kuriai už spektaklį „Kainas“ pagal A. Gelusevičiaus pjesę paskirti net du prizai - už originalią tradicinės temos traktuotę (rež. R. Venckus) ir už geriausią scenografiją (dail. Dalia Kiaupaitė). Komisijos nariai atkreipė dėmesį į aukštą „Minimum“ trupės artistų sceninę kultūrą bei vaidybos nuoširdumą bei ansambliškumą. Šiuo metu trupė, pasipildžiusi dar dvidešimčia naujų narių, rengia net du naujus pastaty­ mus - poezijos spektaklį pagal Algimanto Mackaus kūrybą ir komediją „Artimo meilė“ pagal L. Andrejevo pjesę.

Tai pilietinė protesto akcija prieš kari­ nius konfliktus, apibrėžiant menininko po­ ziciją ne kaip pasyvaus svajų kūrėjo, o

kaip aktyvaus savo nuomonę turinčio pi­ liečio.

„Nukritęs militaras“ - bandymas pa­ žvelgti į pasaulyje vykstančius karus per meno prizmę. Tai pilietinio nepaklusnumo

akcija, nepritarianti nusistovėjusiai „toli­ mo“ karo nuostatai, nes karas yra mumy­ se, nepritarimas žmogaus abejingumui. „Galera“ pasirinkta ne atsitiktinai, nes iš čia kilo Vilniaus laisvosios minties, inte­ lektualinės ir meninės saviraiškos be ap­ ribojimų judėjimas, čia pradėjo kurtis „ne­ legalaus“ meno dirbtuvės, kuriose skleidžiasi pacifizmo, laisvos kūrybos ir meilės idėjos.

Parengė Andrius PULKAUNINKAS

VU Kauno humanitariniame fakultete kuriasi naujas mišrus choras Kauno humanitariniame fakultete nuo 1979 metų gyvuoja folkloro ansamblis „Uosinta“, kurio nariai propaguoja senuosius lietuviškus papročius, dainas, šokius ir muzika­ vimo tradicijas. Šio ansamblio idėjomis ir pasiekimais didžiuojasi visa fakulteto bendruomenė. O nuo 2006-2007 mokslo metų pradžios fakultete skamba ir mišraus choro dainos.

Spalio 1-8 d. Baltarusijos valstybiniame universitete vyko III tarptautinis universitetų teatrų festivalis „Teatralny Kufar“. Jame dalyvavo studentiškos trupės iš Čekijos, Slovėnijos, Irano, Graikijos, Rumunijos, Vokietijos, Rusijos ir aštuoni Baltarusijos kolektyvai. Vyko įvairios teatrinės kūrybinės laboratorijos, susitikimai, vakaro klubai.

Projektas „Nukritęs militaras" (Užupio menų inkubatorius, galerija „Galera", rugsėjo 22 diena)

Idėja suburti chorą Kauno humanitari­ niame fakultete kilo Lietuvos muzikos ir te­ atro akademijos Kauno fakulteto studen­ tei Adelei Blažinskaitei. Ji studijuoja chor­ vedybą ir svajoja dirbti mylimą darbą pa­ gal specialybę. A. Blažinskaitė mano, kad mišraus choro sukūrimas ir vadovavimas jam bus puikus savirealizacijos būdas.

Atsirado daug norinčių dainuoti, todėl kandidatų atranka į mišrų chorą vyko net dviem etapais. Šiuo metu chore yra maždaug 45 nariai. Vadovė džiaugiasi ne­ gausiu, bet balsingu vaikinų būreliu. Visi

choristai, pasak A. Blažinskaitės, yra la­ bai aktyvūs, draugiški, trokšta dainuoti. Su­ sirinko skirtingi žmonės, su savitais, įdo­ miais charakteriais ir balsais. Chorinės partitūros labai plačios, todėl reikės daug dirbti ir gerai susidainuoti. Jau įvyko trys repeticijos ir, vadovės manymu, pradžia yra puiki. Dar trūksta nuolatinių patalpų, akomponiatoriaus, nekintančio grafiko, ta­ čiau visi pasiryžę eiti pirmyn. Choristai tu­ ri bendrą tikslą - išmokti gerai dainuoti ir pasirodyti, kad egzistuoja ne tik Universi­ tete, bet gali jaustis visaverčiai ir tarp Lie­ tuvos bei Europos chorų.

Kauno humanitarinio fakulteto mišrus choras kol kas dar neturi pavadinimo, ta­ čiau svarbiausia įgyvendinti idėją, o var­ das bus sugalvotas vėliau. Pirmiausia va­ dovė žada išmokyti choristus nepriekaiš­ tingai atlikti Lietuvos ir studentų himnus.

Toliau choristai mokysis devyniolika lietu­ vių dainų šventės repertuaro kūrinių, ne­ trukus pradės ruoštis ir Kalėdoms.

Fakulteto studentai labai džiaugiasi ga­ limybe rinktis iš dviejų savirealizacijos mu­ zikoje būdų - dainavimą jau seniai gyvuo­ jančiame folkloro ansamblyje „Uosinta“ ir ką tik susikūrusiame mišriame chore.

iversitas

14

>>>> istorija

-------------------------------------

Universiteto istorijos, kurias mena Pilies gatvės 22 namas Tęsinys. Pradžia birželio mėn. „Vilnensio" Nr. 5 (1670)

Doc. Jonas BULOTA

Poezijos vištos ir liūdna profesoriaus A. Bekiu baigtis Ne itin laimingai susiklostė ir ki­ to netrukus Pilies g. 22 apsigyve­ nusio prancūzo, tiesa, sulenkėju­ sio, Augusto Liudviko Bekiu (Becu) gyvenimas. Tiksliau pasakius, netikėta ir tragiška buvo pabaiga, nes laimė jam šypsojosi ilgokai. A. Bekiu tėvas, pakviestas to paties A. Tyzenhauzo, dirbo Gardino fab­ rikų vyriausiuoju inspektoriumi. Jo sūnus Augustas Vilniaus universi­ tete įgijo medicinos daktaro laips­ nį. 1800-1824 m. A. Bekiu su neil­ gomis pertraukomis (darbas ir sta­ žuotės užsieniuose) tame pačiame Vilniaus universitete dėstė bendrą­ ją patologiją. Taip jau buvo lemta, kad būdamas našliu ir turėdamas dvi dukras, šis medikas 1818 m. vedė buvusio poezijos profeso­ riaus Euzebijaus Slovackio našlę.

Jis tapo būsimo žymaus poeto Ju­ lijaus Slovackio patėviu ir tokiu bū­ du apsigyveno lemtingame Pilies gatvės name Nr. 22, buvusiame Z. Žilibero bute.

J. Slovackio biustas Pilies g. 22 kieme žymi vietą, kur gyveno žymus poetas ir jo patėvis A. Bekiu

Kai kurių lenkų tyrinėtojų nuomo­ ne, Daktaras „Vėlinėse" buvo nu­ pieštas gal net pernelyg juodo­ mis spalvomis, bet dabar jau nie­ ko nepakeisi. Smerkiantys poeto A. Mickevičiaus žodžiai buvo iš­ tarti amžiams. Ir ne be pagrindo. tuo, kad savo namų duris buvo at­ Profesorius A. Bekiu, savo nelai­ vėręs meno pasaulio žmonėms, mei, atrodo, ne be išskaičiavimo, rengdavo literatūrines popietes. suartėjo ir susibičiuliavo su sena­ Vasaras A. Bekiu praleisdavo savo toriumi Nikolajumi Novosilcevu, name, Mickūnų bažnytkaimyje ant caro į Vilnių atsiųstu likviduoti stu­ Vilnios kranto, kur jį taip pat aplan­ dentų filaretų organizacijos. Tikė­ kydavo Vilniaus me­ tosios per ca­ nininkai ir literatai. ro patikėtinio Neretai čia atvažiuo­ protekciją „Slovackio patėvis, davo ir jo posūnis po­ gauti soli­ ponas Bekiu, kartojo: etas J. Slovackis, mė­ džios pensi­ „Štiš, štiš“ tokia taršė- } gęs vaikščioti gražio­ jos profeso­ na ir veido išraiška, mis Vilnios pakrantė­ rius sulaukti jog visa draugija trūko I mis. Tačiau ne visi li­ nesuspėjo. juokais. Jaunasis teratai įnoringam pro­ 1824 m. rug­ Slovackis pravirko fesoriui įtikdavo. pjūčio 26 d. į iš gėdos.“ Naujoji romantinė Pilies g. na­ poezija vienoje A. mą Nr. 22, ku­ Bekiu bute vykusioje rio rytų spar­ literatūrinėje popietėje buvo sutik­ ne gyveno A. Bekiu, trenkė perkū­ ta priešiškai, su pašaipa. Kai čia nas. Su žaibu kritę du ugnies ka­ buvo skaitomas 1823 m. išleistas muoliai išsiskyrė: vienas dingo Kaune mokytojavusio Adomo Mic­ kažkur už stogų gatvėje, o antras kevičiaus raštų antrasis tomas pro atvirą antrojo aukšto buto lan­ („Gražina“ ir „Vėlinių“ II bei IV da­ go orlaidę įsirito į vidų. Artimųjų aki­ lys), įvyko tokia scena: vaizdoje tas neregėtas žaibas mir­ „Slovackio patėvis, ponas Be­ tinai nutrenkė prie lango stovėjusį kiu, kartojo: „Štiš, štiš“ tokia tar­ A. Bekiu. Ši netikėta mirtis turėjo sena ir veido išraiška, jog visa blogą atgarsį. Studentai jau seno­ draugija trūko juokais. Jaunasis kai buvo įtarę, kad jų profesorius Slovackis pravirko iš gėdos“ ne tik bendravo su Novosilcevu, (J. Jastremas. Adomas Mickevi­ bet ir kurstė senatorių prieš Vil­ čius. V, 1965. R 94). niaus jaunimą, o gal ir įdavinėjo Baidydamas tariamas poezijos filaretus policijai. Tokį jį ir įamžino vištas, per daug savimi pasitikin­ A. Mickevičius „Vėlinėse“. Netikė­ tis profesorius net neįtarė, kad tą poemos veikėjo Daktaro (A. Be­ bando tyčiotis iš jauno romanti­ kiu) mirtį poetas laikė Dievo baus­ nės poezijos erelio. me. Šiam įvykiui skirtas net atski­ A. Bekiu tuo metu jau buvo likę ras „Vėlinių" posmas: neilgai gyventi, ir jis nesulaukė tos dienos, kai pasirodė III „Vėli­ Jį nutrenkė staiga. Suprasti negali: nių“ dalis, kurios aštuntoje sce­ Aplinkui juk yra žaibolaidžiai keli. noje poetas visa savo talento jė­ O užmušė jį ten, kur jis ligonius gydė. ga smogė Daktarui (Bekiu). Caro Sidabrinius rublius perkūnas valdžios kolaborantas vaizduoja­ ten sulydė. mas kaip cinikas, viskam, išsky­ Kur buvo prie galvos spintelėj padėti rus karjerą, abejingas kosmopo­ Dėl katastrofos šios tie rubliai ir kalti. litas, studentų įdavėjas valdžiai.

(J. Marcinkevičiaus vert.)

A. Bekiu buvo vienas iš Vilniaus medicinos draugijos steigėjų, skie­ pijimo nuo raupų pradininkas Lie­ tuvoje, neretai literatūroje vadina­ mas ir vakcinos nuo šios ligos iš­ radėju. Šis profesorius garsėjo ir

2006 spalis

nensis

Mieste sklidęs gandas, kad žai­ bas, nutrenkęs A. Bekiu, sulydė ir netoli jo buvusį sidabrą, A. Mic­ kevičiaus eilėse virto simboliu Judo sidabriniais, gautais iš ca­ ro valdžios už Vilniaus universi­ teto studentų išdavinėjimą. Kitas poemos veikėjas - Seniūnas neigiamai vertinantis caro val­ džią ir vietinius jos padlaižius, iš­ girdęs apie įvykį, replikavo: „Ca­ riniai pinigai tik nelaimingi esti“.

J. Slovackis, gerbęs patėvį ir gailėjęs motinos, ilgai negalėjo atleisti A. Mickevičiui už tas smerkiančias eiles, ne kartą piktai atsiliepė apie poetą. Antra vertus, A. Bekiu nu­ trenkęs perkūnas paliko ryškų pėdsaką mokslo istorijoje. Be šei­ mos narių, tą žaibą matė ir kiti žmo­ nės, buvę name ir kieme. Įvykis bu­ vo aprašytas ir pagarsėjo kaip pir­ masis užfiksuotas ir dokumentiškai pagrįstas kamuolinio žaibo pasiro­ dymo atvejis Vilniaus mieste. Įvy­ kio vietą galite pamatyti ir šiandien - tarp to buto langų įmūrytas me­ morialinis J. Slovackio bareljefas.

Mūsų amžiaus pradžioje šiame istoriniame bute gyveno Vilniaus universiteto Dailės fakulteto de­ kanas, žymus dailininkas Ferdi­ nandas Ruščicas (1870-1936), piešęs ir tapęs senojo Vilniaus universiteto architektūros ir me­ no paminklus.

Paskutiniojo Universite­ to rektoriaus nešlovė Daug matė ir girdėjo tas namas, kuris nemažai pasakytų, jei prakal­ bėtų. Tarp jo sienų kadaise gyveno ir kiti žymūs mokslininkai, profeso­ riai Juozapas Jundzilas, S. B. Gorskis, Ivanas Loboika, Mikalojus Mianovskis, Mikalojus Homolickis ir ki­ ti. Gyventa čia ir ne itin šviesią at­ mintį palikusių figūrų. Pietinio kor­ puso antrame aukšte, prabangiai ir pretenzingai įrengtame bute, gy­ veno paskutinis senojo Vilniaus universiteto rektorius, medikas V. Pelikanas (1790-1873). Priėmęs

stačiatikybę, karjerą padaręs Novosilcevo dėka, kadais buvęs la­ bai populiarus ir mėgiamas vilnie­ čių, šis veikėjas dėl slapto ir atviro tarnavimo caro valdžiai, studentų provokavimo ir įdavinėjimo polici­ jai vėliau turėjo pasitraukti iš Lie­ tuvos. Gyveno Peterburge, Mask­ voje, kurį laiką net buvo paskirtas Medicinos ir chirurgijos akademi­ jos prezidentu. Tačiau ir Rusijoje buvęs liūdnos atminties vilniškis rektorius nenurimo. Ėjo kalbos, kad jis 1838 m. nunuodijo Novosilcevą, susivaidijęs su buvusiu bi­ čiuliu ir globėju dėl kažkokių tam­ sių reikalų, kortų ar moterų.

Negailestingą V. Pelikano cha­ rakteristiką savo memuaruose pateikė S. Moravskis: „Bet kai jau vėliau, praėjus keleriems metams po universiteto už­ darymo, tą patį žmogų, bet jau su­ sitepusį mirtinomis nuodėmėmis žmonijai, susitepusį baisiu nedė­ kingumu Vilniui, miestui, kuris jį ka­ dais taip mylėjo, kai išvydau šį žmo­ gų Peterburge, pernelyg anksti pra­ žilusį, bjaurių raupų sužalotu vei­ du, iš burnos per sieksnį aplink sa­ ve skleidžiantį blogą kvapą ir vis dėlto dar tebevaikščiojantj tarp žmonių. Tai buvo tituluotas, ordinuotas, nusipelnęs, ilgus metus lupikavęs ir kaip koks studentas ieš­ kantis praktikos... O, Dieve gailes­ tingas, ką tuomet mintyse pagalvo­ jau, kiekvienas nesunkiai atspės."

Nepaisant tokios rūsčios ir smerkiančios charakteristikos, V. Pelikanas kažką veikė ir gyve­ no Rusijoje dar ilgai, mirė tik 1873 m., kaime prie Breslaujos. Mirė užmirštas nedaugelio turėtų draugų, piktu žodžiu minimas gausių priešų, kurių laikui bėgant Lietuvos mokslo istorijoje ne ma­ žėja, o daugėja.

Viskas dingo, viskas žuvo?

Surašyti visus Universiteto dar­ buotojus- profesorius, adjunktus, docentus ir dėstytojus, kurie ta­ me name gyveno iki pastarųjų metų, reikėtų didelio veršio, o gal ir jaučio odos. Net ir man teko po­ rą metų praleisti mansardoje to pastato šiaurės rytų sparne. Šio amžiaus viduryje namas Nr.

22 Pilies gatvėje ir jo erdvus kie­ mas dar buvo išsaugojęs kai ku­ riuos romantiškos ir mokslinės pra­ eities bruožus. Gal dar Ž. Žilibero laikais sodintų uosių ir klevų laja, išlikę abu seni mediniai išoriniai sti­ lingi prieangiai teikė kiemui jauku­ mo, nepakartojamo savitumo, ro­ mantikos.

Lenkijos diktatorius, maršalas J. Pilsudskis apie Vilnių kadais yra pasakęs, kad tai yra „vienas iš gražiausių miestų pasaulyje“. Šį jo posakį knygos apie Vilnių, iš­ leistos 1934 m., autorius panau­ dojo kaip parašą po J. Bulhako fo­ tografija iš to romantiško kiemo.

Velniai rautų, atrodo, kad ir man gyvenime kartą nuskilo. Tos nuo­ traukos centre - dengti laiptai, ku­ riais aš pakildavau j namo man­ sardą, kasdien praeidamas pro buvusio prieš pusantro šimto me­ tų J. Slovackio buto duris. Teko čia kurį laiką gyventi šeštojo dešimt­ mečio pradžioje. Tuomet čia dar buvo laukinės romantikos likučių: po senais medžiais žaidė vaikai, tuščiuose plotuose moterys augi­ no gėles, sodino bulves, agurkus, ridikus, negalėdamos atsidžiaug­

ti derlinga žeme. Bet laikas pada­ rė savo darbą. Šiandien nereikia

būti nei maršalu, nei ekologu, kad aplankęs tą vietą pasakytum, jog tai vienas iš labiausiai apleistų Vil­ niaus miesto kiemų. Į tokį šiukšly­ ną net perkūnas gėdytųsi trenkti.

Dabar čia viskas parduota, priva­ tizuota, išnuomota, sujaukta, prišniaukšta, nusiaubta. Užsukęs į kiemą dabar nejučiomis prisime­ nu Anderseno pasaką apie netur­ tingą kunigaikštį, apsimetusį kiauliaganiu ir jo sukurtus varpelius, grojančius seną, liūdną dainelę: Augustinai, kas tik buvo, Viskas dingo, viskas žuvo.

Kaltinti Vilniaus universitetą, kad jis, užsisklendęs savo nesi­ baigiančiuose kasdieniuose rū­ pesčiuose, nesidomi savo istori­ niu paveldu, kažin ar derėtų. Šiandien čia ne jo valdos. Tiesą

sakant, paminklinę lentą to namo sienoje įmūryti nepakenktų. Žino­ ma, tik aptvarkius kiemą. Gaila, kad lentai su Ž. Žilibero, gamtos mokslų pradininko Lietuvoje, var­ du neatsirado vietos ir Universi­ teto Didžiajame kieme, kai 400 metų jubiliejaus proga buvo pri­ siminta daug šios senos aukšto­ sios mokyklos profesorių ir auk­ lėtinių. Nors tų lentų daug buvo įmūryta, o vėliau sudaužyta, iš­ lupta iš senojo Vilniaus universi­ teto sienų. Ir ne tik Universiteto.

Keičiasi laikai, keičiasi papro­ čiai, o žmonių atmintis kartais pa­ sirodo esanti tvirtesnė už akmens plytas. Ž. Žilibero vardas, jo dar­ bai su pagarba minimi Lietuvos mokslininkų, gamtininkų ir gydy­ tojų. Apie jį rašo visos lietuviškos enciklopedijos. Kadais M. Narkevičiūtė-lvanauskienė žurnale „Gamta“ paskelbė lietuvių kalba pirmą platesnį straipsnį apie šį mokslo vyrą „Jonas Emanuelis Gilibert - Lietuvos botanikos tėvas“ (1940, Nr. 1). Švenčiant Gamtos

mokslų katedros įkūrimo Vilniaus universitete 200 metų sukaktį (1783-1983) jau buvo užbaigtas leisti kapitalinis 6 tomų mūsų mokslininkų veikalas apie Lietu­ vos florą. Jo puslapiuose su pa­ garba ir padėka minimas kated­ ros įkūrėjas Ž. Žiliberas, nušvies­ ti, apibūdinti ir įvertinti to vyro pra­ dėti du šimtus metų trukę mūsų krašto augmenijos tyrinėjimai.

Daug kas nugrimzdo praeitin. Bet mane, kai einu Pilies gatve, ir to­ liau traukia j tą kiemą. Tik iš šio kie­ mo gilumos netikėtai visu grožiu ir puošnumu atsiveria pietinis Šv. Jo­

no bažnyčios frontonas. O kokie nuostabūs medžiai, kokios lajos!

Gal kažkuris iš tų senų, pasvirusių medžių ar jo atžala dar prisimena dienas, kai su nuodais sėlino Berlucis, krito kamuolinis žaibas, grįž­ davo namo caro žandarams stu­ dentus įdavęs rektorius Pelikanas, kūrė pirmąsias eiles poetas Slo­ vackis, iškilmingai rinkdavosi pro­ fesoriaus Bekiu svečiai į literatū­ ros ir muzikos vakarones.

Būta tarp to namo sienų, tame kieme ir kitokių nuotykių, kitokių is­ torijų. Sakoma, kad istoriją kuria dabartis. Ji kartais rūsti ir negailes­ tinga, kartais juokinga ir keista. At­ eis laikas, gal ir dabartis taps le­ gendomis, jas kas nors pasakos ir užrašinės. O gal išsisklaidys, išnyks kaip dūmas nuo vėjo, išdils iš žmo­ nių atminties. Tartum kamuolinis žaibas, nesuradęs atviro lango.

universitas

2006 spalis

15

vilnensis

f et eksportas-----------------------

Šokis - gyvenimo būdas VU irkluotojai Renata ŽIŪKAITĖ Lietuvos studentų Tikslas - vieta pasaulyje čempionato laimėtojai Romualdas KNIUKŠTA, SSC teneris-lektorius Rugsėjo 23 dieną Trakų Gal­ vės ežere vykęs atviras Lietuvos studentų irklavimo čempionatas pritraukė gausų būrį irkluotojų iš aštuonių Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų. Po atkaklios kovos VU ir­ kluotojų komanda trečius metus iš eilės tapo komandinių varžy­ bų nugalėtojais. Aplenktos tradi­ ciškai stiprios komandos - Gedi­ mino technikos universiteto (II vieta), Vilniaus pedagoginio uni­ versiteto (III vieta), Mykolo Romė­ no universiteto (IV vieta). Mūsų ir­ kluotojų persvara gana ryški, tai labai šaunus mūsų studentų pa­ siekimas.

Varžybų nuostatai leido stu­ dentams dalyvauti dviejose rung­ tyse, trečioje - tik aštuonviete val­ timi. Moterų vienviečių valčių klasėje čempione tapo Lina Šal­ tytė, geriausia praėjusių mokslo metų VU sportininkė - ji ir šių me­ tų Lietuvos suaugusiųjų čempio­

nato čempionė, pasaulio jaunimo čempionato V vietos laimėtoja, o pasaulio studentų čempionate laimėjo bronzos medalį. Lengvo svorio moterų vienviečių čempio­ ne tapo Kristė Banevičiūtė. VU merginų keturvietė - Lina Zavistovskytė, Salomėja Leiputė, Vik­ torija Kuncaitė ir Jekaterina Zorina - taip pat tapo čempionėmis.

Puikiai varžybose pasirodė ir prizininkais tapo ir kiti VU studen­ tai: Augustinas Griškevičius ir Ig­ nas Venskus (antri dviviete valti­ mi), Marius Aidukas, Ignas Venskus, Aurimas Valatkevičius ir Giedrius Kulikauskas (antri ketur­ viete), Ignas Venskus (trečias vien­ viete).

Kituose plaukimuose Augusti­ nas Griškevičius ir Adomas Vens­ kus (dvivietė), Aurimas Valatkevi­ čius ir Marius Aidukas (dvivietė), Lina Zavistovskytė ir Salomėja Leiputė (dvivietė) šįkart medalių nelaimėjo, bet svariai prisidėjo prie komandos laimėjimo pelny­ dami reikalingus taškus.

11 f atmes - studentai----------

Jaunimo prevencinė stovykla „Tiltas" Jei pasakytumėte, kad pasibaigus vasarai baigiasi ir vi­ sos jaunimo stovyklos, atsakyčiau, jog labai klystate. Mat kaip tik rugsėjo pabaigoje vyko trijų dienų jaunimo sto­ vykla „Tiltas“, kurią organizavo Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga (LKJBS) „Žingsnis“.

Dalia VILKAUSKAITĖ, VU MF SA Buvo sunku pasiryžti paaukoti savaitgalį (juolab kad kaip tik pra­ sidėjo šiltos dienos, visai nepri­ menančios rudens) ir važiuoti į stovyklą (net ne gamtoje, o mo­ kykloje!), kai apie ją buvau girdė­ jus tik gandus iš draugų ir nepa­ žinojau nė vieno dalyvio. Tačiau po tų trijų dienų iš stovyklos išva­ žiavau jau galėdama juos pava­ dinti savo bičiuliais. O dėl praras­ to savaitgalio ne tik nesigailiu, bet už tą patirtį, kurią gavau „Tilte“ ir už ten sutiktus neeilinius žmones, būčiau galėjus atiduoti ir visą li­ kusią savaitę.

Tiesa, tai kiek kitokia jaunimo stovykla nei paprastai. Niekam ne paslaptis, kad įprastose jaunimo stovyklose dalyviai kartas nuo karto išbėga paieškoti nuotykių, o gal kur pasislėpę ir stikliuką iš­ lenkia... Čia, „Tilte“, viskas grin­ džiama pasitikėjimu vieni kitais ir supratimu. O dienotvarkė supla­ nuota taip, kad laisvo laiko prak­ tiškai nebuvo - pradedant nuo smagios rytinės mankštelės, dar­ bo grupelėse, iki seminarų, ben­ drų užsiėmimų, patyriminių žaidi­ mų, diskusijų...

Viena iš pagrindinių stovyklos idėjų - narkomanijos, alkoholiz­ mo ir tabako prevencija. Tačiau niekas stovykloje lazdom nemu­

Į šias viršūnes studentai kelią skynėsi daugelį metų, atsidėję il­ goms, daug kantrybės reikalau­ jančioms treniruotėms. Justas nuo pat mažumės norėjo šokti. Iš pat pradžių išbandęs baletą bei liaudies šokius, sužinojo apie ki­ tokį kolektyvą, kuriam vadovavo charizmatiškas vadovas Eugeni­ jus Pūkas. Agnė taip pat pradėjo lankyti tą patį kolektyvą, išban­ džiusi muzikos mokyklą bei liau­ dies šokius. Iš pradžių Lotynų Amerikos šokiai abiem jaunuo­ liams buvo laisvalaikio užsiėmi­ mas. Viskas pasikeitė, kai prasi­ dėjo rimtesni čempionatai ir kelionės į kitas pasaulio šalis.

Pirmasis toks rimtesnis jaunių čempionatas vyko Alytuje, kai Ag­ nei ir Justui buvo apie trylika me­ tų. Tada reitinguose jie užėmė paskutinę tryliktąją vietą.

Po truputį abu šokėjai išsiko­ vojo vietą Lietuvoje - dirbdami su treneriu Gintaru Justinavičiumi jie tapo Lietuvos jaunių čempionais.

Dabar artimiausias poros tikslas - iškovoti vietą pasaulyje.

Su dėstytojais galima susitarti Abu šokėjai teigė, kad šokis nėra tik judesiai ar gestai. Kiek­ vienas šokis turi tam tikrą charak­ terį, nuotaiką, reikšmę, net savo filosofiją. Šokdamas turi suprasti

tai, ką darai, o ne tik mechaniškai atlikti judesius.

Užsienyje net yra universitetų, kur šokis, judesys studijuojamas kaip atskira meno šaka. Agnė tei­ gė dar neatradusi sau artimiau­

Justą Kučinską, besimokantį Vilniaus universiteto mų santykių ir kurse, bei Agnę Malinauskaitę, VU Teisės fakulteto pirmakursę, su­ jungė meilė Lotynų Amerikos šokiams, kuriuos jiedu šoka jau nuo mažų dienų. Abu studentai gimę ir užaugę Mari­ jampolėje, šiandien jie yra profesionalūs šokėjai, nuskynę laurus daugelyje pasaulio varžybų ir konkursų. Šiuo metu pasaulio reitinguose jie užima aukštą aštuonioliktą vietą, o Lietuvoje Justas ir Agnė yra pelnę vicečempionų titulą. sio šokio, tuo tarpu Justas di­ džiausią simpatiją jaučia ispaniš­ kam pasadobliui. Sis šokis jam at­ rodo vyriškiausias, leidžiantis pasireikšti laukinei jėgai. Šokyje

gali atrasti flamenko, čigoniškų šokių elementų.

Nors abu jaunuoliai savo laiką turi skirti ne tik šokiams, bet ir mokslams, jie teigia, kad tai ne­ sukelia rūpesčių. Anot Justo, jei reikia skubiai vykti j svarbias var­ žybas ar čempionatą, su dauge­ liu dėstytojų pavyksta susitarti.

Pernai buvo situacija, kai reikėjo vykti j svarbias varžybas Bekuloje, ir data sutapo su rašto darbu auditorijoje. Dėstytojas iš pradžių niekam nenorėjo daryti išimčių, tačiau vėliau pavyko susitarti. Gal ateityje ir galima kažkokia kon­ frontacija tarp mokslo ir mėgsta­ mo pomėgio, tačiau iki šiol pavy­ ko viską suderinti.

Mesti šokius dėl pramo­ gos - primityvu Justui šokis - plati tema, dau­ giau apimantis dalykas už visus politikos mokslus. Panašiai galvo­ ja ir Agnė, kuriai šokiai yra jos gy­ venimo dalis, kurios mergina jokiu būdu neatsižadėtų. Ji taip pat ma­ no, kad galima suderinti šį mėgsta­ mą užsiėmimą su mokslais ir nė kiek nesijaudina, kad lieka mažiau

jausmus ar nuotaiką ir būti su­ prastas. O viską, kas liko neišsa­ kyta žodžiais, dalyviai galėjo pa­ sakyti vienas kitam rašydami laiškus. Tolerancija, supratingu­ mas - tokie svarbūs dalykai, ku­ rie taip dažnai kasdienybėje per

laiko pramogoms. Šiai jaunai porai darbas šokių aikštelėje atstoja vi­ sas pramogas ir kartu yra pats ge­ riausias laisvalaikio užsiėmimas, tad minčių mesti šokius niekada nekilo. Justui sunkiausios valandos būna tada, kai jis nežino, ar dar to­ bulėja. Tokiais momentais studen­ tas klausia savęs, ar jau pasiekė tą ribą, kai daugiau nieko nebegalės pasiekti, ir šie momentai meninin­ ko kelyje būna sunkiausi. O mesti šokius dėl lengvos pramogos Jus­ tui atrodo primityvu.

MEDICINOS FAKULTETE PAKRIKŠTYTI FUKSAI

šė ir nepamokslavo. Vadovai, ku­ rie buvo beveik mūsų, dalyvių, bendraamžiai, per įdomius žai­ dimus, seminarus pasakojo apie svaigalų ir priklausomybės daro­ mą žalą žmogui - biologine ir so­ cialine prasme. Antrąją stovyklos dieną viešėjęs svečias Nikola­ jus, pats prieš kelerius metus išbridęs iš narkotikų liūno, pasa­ kojo savo gyvenimo istoriją. Isto­ riją, kuri palietė kiekvieną klau­ santį savo atvirumu, kokio neišgirsi per televiziją ir neper­ skaitysi laikraštyje. Faktas, kad vartojančių narkotikus pažįsta turbūt kiekvienas žmogus. Tačiau pasakojimas iš tai patyrusio žmo­ gaus tikrai sukrečia ir priverčia susimąstyti.

Be abejo, prevencinė progra­ ma nebuvo vienintelis „Tilto“ tiks­ las. Čia mes žaisdami, bendrau­

dami, diskutuodami mokėmės išgirsti kitą, dalintis mintimis, vi­ suomet turėti teigiamą požiūrį.

Buvo kiek neįprasta, bet labai miela matyti tiek daug besišyp­ sančių veidų, dovanoti ir gauti „švelniukus“ (spalvotus siūlelius, kuriais bet kada gali keistis su ki­ tais, palinkėdamas ką nors ge­ ro). Čia galėjai parodyti savo

Šoka Agnė Malinauskaitė ir Justas Kučinskas

Giedrė AKLYTĖ, VU MF SA Šiais metais Medicinos fa­ kulteto pirmakursiai anks­ čiau nei įprasta - rugsėjo pabaigoje - buvo įšventinti iš nulių į fuksus.

Kariškai nusiteikę antro ir trečio kurso krikštytojai buvo paruošę ne vieną staigmeną fuksų būriui. Pir­ miausia jie buvo surišti tarpusavyje ir išmokyti atiduoti pagarbą savo va­ dams - dėstytojams. Pirmakursius nustebino per prozektoriumo langą išlindęs rusų kareivis - profesorius Gintautas Česnys ir pirate - docen­

Jaunimo stovyklos „Tiltas“ dalyviai skubėjimą tampa nuvertinti ir pa­ miršti.

O kur dar visa kūrybinė dalis!..

Vadovų prisistatymai - spektakliu­ kai, dalyvių sukurti vaidinimai, žaismingos dainelės belaukiant pietų prie valgyklos durų... Nors tikriausiai visiems labiausiai įstri­ go paskutinis vakaras, kai dide­ lėje salėje visi susėdę ratu siuntėm degančias žvakeles per rankas išsakydami savo mintis.

Apie draugystę. Apie šilumą. Gė­ rį. Apie viską...

Norėtųsi, kad stovykloje nu­ skambėjusi frazė „Nebūk abejin­ gas tam, kas vyksta aplinkui“ pa­ mažu ateitų j mūsų sąmonę. Juk tiek daug dar abejingų žmonių.

Net matydami vagį, troleibuse ty­ liai krapštantį kam nors iš kišenės piniginę ar apsvaigusį vaiką gat­ vėje, ne visada imamės priemo­ nių, kad tai sustabdytume. Ir ne visada artimam žmogui pasakom, kad jis mums brangus. O tiek ne­ daug reikia, kad gyventume bent truputį šviesiau.

tė Janina Tutkuvienė. Jie nepralei­ do progos paklausinėti iš teorijos, padrąsino siekti savo tikslo bei lin­ kėjo gerai mokytis.

Naivūs buvo tie, kurie galvojo, jog ceremonija tuo ir baigsis. Su­ kalbėję maldą kraujotakos siste­ mai, naujokai leidosi žemyn nuo Tauro kalno, Geležinio Vilko gatve.

O ten jau laukė tikri būsimų medi­ kų, odontologų, kineziterapeutų, ergoterapeutų, slaugytojų ir visuo­ menės sveikatos specialistų išban­ dymai. Kareiviška košė, kiaušinis, tunelis su visais privalumais bei LOR ir traumatologijos punktai...

Prisiekę gerbti ir mylėti chalatą pir­ makursiai vakare susirinko klube ir šėlo iki paryčių.

universitas

16

2006 spalis

vilnensis

paskutinis puslapis-------------------------------------------------------------------------------1

Kaip studentai šventė Europos kalbų dienų Kasmet rugsėjo 26 dienq visa Europa švenčia Europos kalbų dienų (EKD). Šventės tikslai - populiarinti kitų tautų kalbas, kultūrq ir istorijų, supažindinti su naujomis kalbų mokymosi technologijomis. Europos kalbų diena - tai kultūrinis renginys, skatinantis tole­ rancijų ir sųmoningumų kitų kalbų ir kultūrų atžvilgiu.

Europos kalbų miestelis įsikūrė Didžiajame kieme. V. Naujiko nuotr.

Rimatas UKNEVIČIUS. EnAįa MALINAUSKAITĖ Šiemet Vilniaus universiteto Filo­

logijos fakultetas ir Vilniaus univer­ siteto Studentų atstovybė taip pat suorganizavo Europos kalbų dienai skirtą renginį, kuris vyko rugsėjo 2529 dienomis VU Centriniuose rū­ muose ir jų kiemeliuose. Visuome­ nė galėjo dalyvauti konferencijoje, kalbų pristatymuose, koncerte, filmų peržiūrose ir parodoje.

Pirmąją dieną VU akademinė bendruomenė dalyvavo konferenci­ joje „Moki kalbas - pasaulis Tavo!“.

Konferenciją atidarė VU Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smeto­ na ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadaus­ kas. Anot jo, mokytis užsienio kalbų reikia pradėti kuo anksčiau. Tik to­ kiu būdu jaunimas gali pasiekti dau­ giau, įgauti įvairios patirties bendrau­ jant su užsieniečiais, suprasti skir­ tingų šalių kultūrų skirtumus ir dar labiau prisidėti populiarinant užsie­ nio kalbų mokymąsi. Konferencijo­ je, kurioje siekta pristatyti skirtingus kalbų mokymosi metodus, kalbų sti­ lius, pranešimus skaitė ir svečiai iš

Skambėjo dainos įvairiomis Europos kalbomis. L. Binkauskienės nuotr. užsienio - lenkų filosofas, Jono Pau­ liaus II Katalikiškojo Liublino univer­ siteto Kultūros filosofijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Piotras Jaroszynskis, Europos komisijos Vertimų raštu generalinio direktorato Vil­ niaus biuro vadovas Claudio Fischeris, Oksfordo universiteto atsto­ vė Lietuvoje R. Rudaitienė, Seimo narys, politikas, žurnalistas Egidijus Vareikis ir kiti.

Pirmosios dienos vakarą įvyko ne mažiau nuotaikingas ir įdomus EKD renginys - vaikų meno darbų paro­ dos „Kur keliaučiau, jei mokėčiau daug kalbų?“ atidarymas. Iki pat ren­ ginio pabaigos buvo galima grožė­ tis vaikų pieštais piešiniais Filologi­ jos fakulteto menėje prie K. Done­ laičio skaityklos, j atidarymą susirin­ ko labai didelis būrys vaikų. Jie kar­ tu su organizatoriais žaidė įvairius žaidimus, susijusius su kalbų mo­ kymusi, atsakinėjo j įvairius klausi­

Šventės nuotaika. L. Binkauskienės nuotr.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Renata Ziūkaitė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redak­ cijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į „Universitas Vilnensis“ būtina.

mus, o už teisingus atsakymus gau­ davo prizų. Žaidimai, dainos, šokiai ir linksmybės tęsėsi ilgai, o vaikų vei­ duose spindėjo šypsenos, kurios pa­ rodė, kad kalbų mokymasis nuo pat mažų dienų atveria langą į platųjį pa­ saulį.

Pagrindinę šventės dieną studen­ tai nusprendė paminėti originaliai VU Didžiajame kieme pasistatė „Eu­ ropos kalbų miestelį“. Paviljonuose apsistojo vienos ar kelių tautų atsto­ vai - studentai, studijuojantys įvairias užsienio kalbas. Atstovaujamą šalį studentai pristatė demonstruodami užsienio šalių tautinius drabužius, ro­ dydami nuotraukas bei filmus, dai­ nuodami dainas ir vaišindami tradi­ ciniais patiekalais. Šį renginį rėmė daugelio šalių am­

basados, kalbų mokyklos, restoranai, knygynai. „Europos kalbų diena yra kartu priminimas ir akcentavimas, kaip svarbu mokėti kelias kalbas.

Globalizacija ir užsimezgantys part­ nerystės ryšiai yra akivaizdus faktas, parodantis, kad tik mokėdami kalbas galėsime lengviau vieni kitus supras­ ti ir lengviau dirbti kartu“, - sako ne­ be pirmą kartą kultūrinius renginius remiančio restorano „Lokys" marke­ tingo direktorė Donata Lasevičiūtė. Šį kartą restoranas rėmė Austrijai at­ stovaujantį pavilijoną, paruošė tradi­ cinių austriškų patiekalų. „Džiaugia­ mės galėdami atstovauti Austrijai ir paremti Europos kalbų dienos ren­ ginį. Kiekviena šalis yra savita ir sa­ vaip žavi“, - kalbėjo D. Lasevičiūtė. „Europos kalbų miestelyje“ taip pat vyko įvairūs konkursai, kurių laimė­ tojai galėjo laimėti kalbų mokymosi kursus bei 100 Lt vertės vakarienę restorane „Lokys“.

Vakare visi norintys galėjo klausy­ tis džiazo muzikos. Organizatoriai su­ rengė koncertą „Džiazas Europos kalbomis". Programą pradėjo ir nuo­ taiką kėlė linksmas „Sauliaus ir Mar­ tyno džiazo kolektyvas“, o jį pakeitė ir su griausmu užgrojo garsiausių džia­ zo kompozitorių kūrinius Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos moks­ leivių bigbendas (vadovas - Albinas Kučinskas). Vėliau klausytojai galėjo išgirsti sentimentalių ir šiltų „Kreivo“ dainų, o vakaro programą užbaigė svečiai iš džiazo gimtinės - Afrikos, nepakartojama grupė „Afro band“.

Trečią ir ketvirtą dieną „Europos kalbų dienos savaitės 2006“ šventė persikėlė j „Skalvijos“ kino centrą. Čia buvo parodyti keturi filmai: dvi

lenkų komedijos ir du prancūzų do­ kumentiniai filmai, j filmų peržiūras susirinko tikrai nemažai žiūrovų,

Buvo galima pasigrožėti egzotiškais šokiais. V. Naujiko nuotr.

Kiekvienas paviljonas stengėsi išsiskirti ir atspindėti atstovaujamą šalį.

L. Binkauskienės nuotr.

Turkų kalbą studijuojnčios merginos šoko turkų nacionalinius šokius.

V. Naujiko nuotr. mėgstančių kokybiška užsienietišką kiną.

Europos kalbų dienos - patrauk­ lus renginys, skatinantis visuomenę domėtis kitomis kalbomis ir jų moky­ tis. Vilniaus universitetas kviečia ir kitais metais Europos kalbų dieną švęsti kartu, susipažinti su daugiau nei dvidešimties Europos valstybių kalba ir kultūra, taip pat kitu kampu pasižiūrėti į gimtąją lietuvių kalbą.

Atsiprašome, kad praėjusiame „Universitas Vilnensis“ numeryje (Nr. 6 (1671)), straipsnyje „Rugsėjo 1-oji vėl subūrė akademinę bendruomenę į Alma Mater“ chemikų eisenoje turėtą „spiritobusą“ pavadinome šiukšliadėže. „U. V.“ redakcija