hinc itur au astra
1.1
| universitas
Mlnensis
Ls PKRITIS .'994 m. Kaina sutartinė
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 7 (1529)
impression /.../
sunkiai irias perkrautos valtys spalis lapkritis laikas pastelinis o per vidin i amžinos vėlinės kai net žvaigždės ir los suskaldytos į daugybę ryškių kristalėlių
miestą rūdys ir šerkšnas aplimpa tenujaučiamas pelenas krinta ant visų atminties prakartėlių
ir lyg valtys vandeniu irias lyg atsargūs šventojo žingsniai su pirmaisiais lapkričio tvinksniais
spalio skliaustai tyliai užsiveria /.../
KadėC Kalbėti apie demokratiją šį rudenį iš tikrųjų ne pats palankiausias melas. Univer siteto bendruomenei, visiškai pagrįstai, kaip ir daugumai Lietuvos žmonių, labiau rūpi žiemos orų prognozė ir maisto produktų kai nos. Be abejo, Universiteto žmonėms dar rūpi ir knygų kainos, bet jomis dažniau be galima domėtis tik teoriškai, kadangi prak tiškai jos priimtinos ir prieinamos tik siau ram visuomenės sluoksniui, j kurį nepaten ka absoliuti dauguma studentų ir dauguma dėstytojų. Vis dėlto demokratija, kurios nie kas neprisimena (Lietuva buvo demokratinė valstybė tik 1918-26 m.), kurią nedaugelis yra matę (tik keliaudami po svečias šalis) ir kurią šiandien patiriame (bent jau išėjus So
neatėjo į detMttd&taciją? vietų Sąjungos (SS) kariuomenei) tebėra ak tuali tema. Aktuali todėl, kad Lietuvos isto rijoje šie metai, t. y. nuo 90-ųjų iki 94-ųjų bus pavadinti, kaip ir nuo 18-ųjų iki 26-ųjų, demokratinės santvarkos periodu, - nepai sant to, kas atsitiktų rytoj ar po metų. Situ acija,su kuria susiduriame šiandien .istori niu požiūriu nėra labai unikali. Feodalinę valstybę pakeitusi buržuazinė, iš esmės, ne daug skyrėsi nuo autoritarinio režimo pa keitimo demokratiniu, kadangi pirmuoju at veju feodalizmas buvo ir autoritarizmas, o buržuazijos atėjimas buvo ir demokratijos pradžia. Nors visa tai skirtingose valstybėse vyko prieš vieną ar keletą šimtmečių, bet is torija, ko gero, pasikartos, o jeigu taip, tai
pasikartos ir pasekmės, kurios turbūt nebus tik malonios. Galbūt jos nebus tokios skaus mingos ir nesušvytruos Prancūzijos giljoti nos peilis, kadangi šįkart demokratiją Lie tuvoje kuria dažniausiai tie patys žmonės, kurie jau buvo sukūrę išsivysčiusį socializ mą. 'lai teiktų šiokios tokios vilties, jeigu bū tų galima patikėti, kad kas nors iš kūrusiųjų žinojo, kas per produktas tas “išvystytas so cializmas”, o jeigu ne, ar žino - kas ji, ger biamoji demokratija? Jeigu ši abejonė ir ne pagrįsta, vis viena jau šiandien regime, kad sukurtąją demokratiją dar teks nemažai tai syti ir tobulinti, ir tuo užsiimti teks ne kam kitam, o šiandienos, vakardienos ir rytdieNukelta į 2 psl.
1994.11
Universitas Vilnensis
1
Atkelta ii i psL
oos studentui, - tikėkimės, kad jam turinčiam išsilavinimą, išmanymą ir bent jau teorini pasiruošimą. Šiaip ar taip ir busimosios demokratijos lėmė jas susidurs su problema, kuriai daž niausiai nebus pasirengęs praktiškai. Demokratijos tradicijų ugdymas - ne įeina j Vyriausybės programas ir Vals tybės uždavinius. Tai, matyt, savaime suprantamas dalykas, nereikalaujan tis iodėlių, paskatų ir dėmesio. Nese niai vykusio seminaro “Lietuva-94” metu, tiksliau šalia jo, buvo suformu luota tezė, kad Valstybe, finansuoda ma mokslą ir švietimą, remia jaunimą, bet šios lėšos skiriamos profesijai, iš silavinimui įgyti, o ne demokratijai vys tyti. Investavimas į demokratiją palik tas paties jaunimo nuožiūrai, tarsi nuo to visai nepriklausytų valstybės atei tis. Jaunimas, be abejo, investuoja jė gas, laiką, energiją, entuziazmą; ku riasi ir veikia jaunimo visuomeninės, politinės organizacijos, jas, bent jau vi suomenines, remia užsienio valstybių fondai ar giminingos organizacijos. Remia, kadangi nori ateityje matyti šią valstybę prie Baltijos jūros demokra tinę, ir, ko gero, neabejoja šių investi cijų tikslingumu ir prasmingumu. Ta čiau nesant valstybinio požiūrio ir jos dėmesio, šios pastangos dažniausiai neperžengia mėgėjiškumo ribų. Visai logiška, kad ir rezultatai nėra paten kinami. o demokratiją ir ateityje kurs mėgėjai. Be abejo, demokratija turė tų rūpintis partijos, judėjimai ir pana šios institucijos, jos tai ir daro, bet de ja, jos pačios pavienių mėgėjų sukur tos, o viena didžioji profesionalų par tija demokratinių tradicijų neturi. Kitas jaunimo demokratinės pa tirties įgyjimo klausimas, į kur) reikė tų atsakyti - kokią patirtį studentija įgyja (gydama išsilavinimą ir profesi ją? Ar ta patirtis yra demokratinė? Šiuo atžvilgiu pirmiausia nagrinėtina aukštųjų mokyklų struktūra,, būtent, valdymo struktūra. Deja, tarkim, Vil niaus universiteto studentai savo mokslo įstaigos reikalų tvarkyme ne dalyvauja. Universiteto valdymo struk tūroje, pagal Universiteto Statutą, jiems vietos nėra numatyta, nors jie su daro nemažiau dviejų trečdalių Uni versiteto bendruomenės narių, o 10% fakultetų tarybose, po vieną atstovą nuo fakulteto renkant Universiteto rektorių bei viena vieta Senate, sutei kia tik stebėtojų statusą. Todėl nenu ostabu, kad studentai apatiški ir tų 10% fakultetų Tarybose dažniausiai neužpildo, kadangi jokios įtakos, išsi skyrus interesams, priimamiems sprendimams neturi. Be abejo, šios priežastys lemia ir atsakomybės už fa kultetų reikalus trūkumą. Žinoma, iš tikrųjų nėra taip blogai, studentai pa prašyti pastato barikadą (pvz. Mate matikos fak.) pakviesti ateina į pike tą, pirmakursiai aktyviai dalyvauja Universiteto rengiamose šventėse. Ta čiau, deja, ne magistrai ir bakalaurai
O juk logiška, kad turėtų būti atvirkš čiai, juk pirmakursiai tik tiki Universi tetu ir iš jo tikisi bet jo dar nepažįsta, o Universiteto dvasią pafyriusieji, de ja, pasitraukia j stebėtojų vaidmenį. Tbrbūt objektyviai pasitraukia, nors priežasčių, aišku, yra ir daugiau, ne tik nedalyvavimas savo institucijos valdy me. Tam tikras funkcijas dar atlieka studentų organizacijos, bet jos, kaip jau buvo minėta, mėgėjiškos, šiuo atveju VU Studentų atstovybės parlamentas nėra institucija, kuri galėtų suteikti de mokratinę patirtį didesniam studentų skaičiui, paprasčiausiai, kad ir todėl, kad jis labiau patariamoji nei spren džiančioji institucija. Kokios būtų šio teksto išvados? Šį rudenį niekas nepasikeis. Universi teto Fil. F. studentai organizuoja 16-ąjį "Filologijos rudenį". Lapkričio mėnesį įvyks Studentų atstovybės rinkiminė konferencija, lapkričio pradžioje rink sis Universiteto Taryba. Nereikia būti astrologu, norint prognozuoti ir kitų metų lapkričio mėnesio įvykius. Deja, radikalūs pasikeitimai ko gero nebus palankūs studentams, kadangi demo kratijas klausimas, mano kad ir subjek tyvia nuomone, bus pradėtas spręsti tik pradėjus mokėti už mokslą Universi tete. Studentija tokiu būdu taps apibrė žiamu bei save identifikuojančiu visuo menės sluoksniu, reikalaujančiu duoti tai, už ką moka. Be to, tokiu būdu įvyks ir antroji jų atranka, kurią turėjau gal voje, pradžioje sakydamas, kad ne vi sos demokratijos apraiškos bus malo nios. Universitete studijuos tik tie, ku rie galės sumokėti už mokslą ir pragy venimą (ne išimtis ir tie, kurie dirbs no rėdami įgyti žinių už realius, savo už dirbtus pinigus), taigi, jų socialinė pa dėtis labiau susivienodins, o finansinė nepriklausomybė nuo Universiteto iš laisvins ir dvasinę nepriklausomybę, o tai būtina demokratijos sąlyga. Baigę universitetą jie galės tikėtis panašiai ap mokamų darbų, t. y. pretenduos į vidu rinįjį visuomenės sluoksnį. Šiuo metu, kai vienos specialybės studentai gali pretenduoti kad ir į banko valdytojo kė dę, o kitos specialybės - garantuotas tik eilutės galas prie darbo biržos, kal bėti apie sąmoningą studentų vienin gumą ir aktyvumą, kad ir siekiant de mokratinių tikslų ir demokratinės tvar kos, dar ankstoka. Bet, kaip sakė Sar tis de Golis, kreipdamasis į savo nacių okupuotą tautą, "valstybes gali žlugti, politikai gali klysti, žmonės gali būti sil pni, bet stiprios išlieka tautos, kurios vaikai drįsta ryžtis". O demokratijai, kaip ir Nepriklausomybei, reikės dar De kartą ryžtis. O gal ir gerai, kad de mokratijos ugdymas mūsų valstybėje paliktas likimo ir užsienio mecenatų va liai, neabejotina, kad atsiradus dėme siui ir finansams, atsirastą ir inžinierių, kurie kol kas būtų tik pakeitę profesi ją, dabar gi laisvė - kiekvieno studen to apsisprendimo reikalas.
Balys Bu kelis
VALANČIAUSKAS
•fcumjnir Poezijos gerbėjams jau neber- a pristatinėti jaunų Vilniaus poetų grupes “Svetimi", tuo labiau jų nereikia pristatjt i it VU studentams, mat dar prieš porą n> . grupė vadinosi Vilniaus universiteto f grupe. Tačiau Šiandien tebūnie leista t m imi apie juos dar kartą, o tiksliau - ne « juos, o apie ilgai lauktą grupės poezijo;, tologiją. Taigi: SVETIMI. - V. “Vakai naujienos”, 1994 m. 240 p-, su ilinstr.
Knygoje - penkių autorių kur Dainiaus Dirgėlos, Valdo Gedgaudo, E -ai do Ignatavičiaus, Alvydo Šlepiko ir D > to Valančiausko. Dailūūnkas - Aidas Pat ; žis. Antologijoje taip pat atrasite “Svet mo kvintesenciją"-pagrindinesgruftes to" su poezija nuostatas, knygos gale - t r pi autorit) prisistatymai. Norėdamas paaiškinti iš pirmo žviig u: pretenzingą tiek straipsnio, tiek ir počiopės pavadinimą, siūlau skaitytojui iruti p apžvelgti kelerių paskutūmjjų metų jai sios lietuvių literatūros situaciją. Iki 1 tįjįį jauno kūrėjo kelias būdavo perdėti -li kus ir lygus: publikacijos literatūrinėje tuvos periodikoje, o po to - P K - pi: knyga “Vagos" leidykloje. Įveikusiems urs barjerus bdikdaso leisti naujas ir liauja: g.ts, skinti premijas ir gyventi normalų eili nio poeto arba skausmingą genialaus p c|ū gyvenimą pasirinktinai. Tačiau, kaip jau spe-. jotne įsitikinti, nedidelėse valstybėse k: D ra yra tampriai prigludusi ftrie politikes ir lietuvos nepriklausomybės atkūrim - iš šaukė siaubingas kultūrines audras. LjI’* jau su šypsena prisimename, kad tai te “autira stiklinėje" - gigantiškas mcnkavvr® kūrinėlių srautas, išsiveržęs atvėrus poi'i-' itius-t autinius šliuzus. Blogiausia, kad tuo p čiu užsivėrė kiti, patirties ir laiko patilti'“ keliai: numirė "pirmosios knygos" ser'
r
ankstesnių laiktĮ paveldėta literatūrinė si ju da buvo paženklinta nepasitikėjimoženki* o naujoji spauda autoriteto dar nebttv .ri jusi Tito klastingu metu Vilniaus universit* te susiburusi poetų grupelė pasijuto da“.V"<l Nukelta į
7 psl
1994.11
3
Universitas Vilnensi ERMSTO'
Po truputi griūna atsikurianti valsty bė, Vilniaus senamiestis, žmonių tikėjimas šviesesne ateitimi, o Vilniaus universitetas stovi štai jau 415 metų. Ar ilgai gali tęstis ši nenormali situacija, “Universitas Vllnensis” . usprendė paklausti Universiteto ūkio di rektorių Algirdą Kemešiu.
Senieji pastatai, centriniai Universi teto rūmai dar išstovės ir greitai nesugrius. Didžiausia problema yra naujieji pasta tai - bendrabučiai ir mokomieji korpusai. Statyti jie buvo tais laikais, kai darbo ko kybę lėmė premijos už laiku padarytus darbus, nekreipiant dėmesio, kaip jie pa daryti. Pagal projektą visų šešiolikaaukščių bendrabučių ir Saulėtekio mokomųjų korpusų langinės ir durys turėjo būti iš aliuminio, o buvo sudėtos medinės. Da bar medis supuvo, stiklai krenta, gali ant galvų nukristi, reikia remontuoti, o sąskai toje apvalus nulis. Finansų ministerija šiuo metu skolinga Universitetui 4,7 mln. Lt. Kasdien skola auga. Neoficialiais duome nimis šiais metais biudžetas, geriausiu at veju, tebus įvykdytas 80%, t. y. Universi tetas negaus 6 mln. Lt. Kas labiausiai jaus finansų stygių?
Kadangi, tikiuosi, stipendijos ir at minimai dar bus išmokėti, tai ūkio reika lams pinigų nebus ir ateityje. Tikėjomės, kad, kaip ir kiekvienais metais, gausime normalų finansavimą, planavome darbus, kuriuos reikės atlikti. Kai kurie darbai jau atlikti. Įvairios statybinės organizacijos Universitete atliko darbų už 1,5 mln. Lt, oms esame skolingi 1,2 mln. Lt. Anksčiau naudodavome dalį uždirbti] lėšų, dabar jos skiriamos darbo užmokesčiui, taigi, dotuo jame biudžetą. Nemokame taip pat ir už komunalinius patarnavimus. Vilniaus ši lumos tinklams esame skolingi 142 tūkst. Lt, per mėnesį skola išauga 20 tūkst. Lt (tai tik’iž karštą vandenį), Telekomui skolingi 62 tūkst. Lt, per mėnesį skola išauga 20 tūkst. Lt, Vilniaus elektros tinklams skolingi 230 tūkst. Lt, per mėnesį skola išauga 45 tūkst. Lt, Vilniaus techni kos universitetui už Saulėtekio bendrabu čių šildymą - 92 tūkst. Lt ir 1.1. Tai tik spa lio 1 d. duomenys. Gali taip atsitikti, kad radiatoriai žiemą atšals?
Gali. Vasarą jau buvo išjungę karštą vandenį, kol kas dar tiekia. Telekomas jau išjungė 17 telefonų, kas dieną išjungia dar po vieną. Gavome vandens tiekimo įmo nės raštą, kad nesumokėjus 69 000 Lt sko los nuo spalio 26 d. Universitetui bus nu trauktas vandens tiekimas. Dvi statybos firmos yra padavę Universitetą j teismą. Vienos ieškinysjau patenkintas ir ji iš Uni versiteto sąskaitos nusirašė 70 000 Lt. Teisino anstoliai gali areštuoti Uni versiteto kasą?
mū sų banke.
Pajamų j:e neduoda? Gali, jei teis Ne, pvz., žurnalistikos institutas net mas priteis, tai ir areštuos. Net ne mūsų balanse ir mes be visų komunali ne kasą, o nių patarnavimų dar mokame nuomos sąskaitą mokestį seniūnijai.
Kokia būtų išeitis?
Galbūt pirmoji būtu protesto ak cija, po to streikas. O kokie galėtų būti ju ridiniai sprendimai, ar gali Uni versitetas ką nors taip pat perduo ti į teismą?
Finansų minsteriją.
Ar nebus bandoma?
Ar nebus imtasi radikalių veiksm pvz., atsisakyta kai kurio ploto?
Ne, ploto tikrai neatsisakysime, ka dangi jo ir taip trūksta. Katedros daug kur susigrūdę į vieną rnažyt į, plečiasi Tarptautinių _..»ntykių politikos mokslų institutas. be to, anksčiau ra šydavome su tušinukais dabar gauname daug technikos, kuriame kompiuterių kla ses, studentų skaičius laiką kurį mažėjo, d a bar grįžo į tą patį lygį ir tiki mės, kad jų dau gės. Patalpų ir taip trūksta. Universitetas tarnau ja mokslui, o ūkio skyrius Uni versitetui, atrodo, kad tarnas gali ir neištverti?
Padėtis katastrofiška ir Universite tas prie bankroto ribos. Iš tikrųjų gali tek ti uždaryti Universitetą, jei neveiks sani tariniai mazgai, nebus šildomos patalpos, nebus tiekiama elektra. Jau nekalbant apie tai, kad daugelį pastatų reikia kapitaliai remontuoti. Šešiolikaaukščiuose bendrabučiuose surūdijo vamzdžiai ir mes Onos Jarutienės nuotr. perdažome, suremontuojame patalpas, o jas vanduo vėl užlieja ir visi darbai nueina Gal ir bandysime, bet nesinorėtų vi vėjais. Reikia keisti visus vamzdynus. siškai sugadinti santykių, kadangi dabar Kiek tai kainuoja? dar šį tą gauname ir tarp aukštųjų mokyk lų nesame paskutinieji, aišku, ir nepinnauApie 10 mln. Lt. jame. Galime ir išviso nieko negauti, nes Neblogos perspektyvos. Finansų ministerija taip pat pinigų neturi Dėkoju už pokalbį, tačiau atsaky iš ko paimti, nesurenka mokesčių. Universiteto ūkis didžiulis, turime mai, matyt, Universiteto nepaguodžia. Ta pastatų ne tik Vilniuje, bet ir Molėtų ra čiau norėtųsi vistik baigti optimistiškes jone, Trakų rajone, Kaune, Pervalkoje, Pa ne gaida: jeigu šildymą gali išjungti - tai langoje. Palangoje už nesumokėtus mo ir išjungs, jei gali Universitetui neskirti kesčius išjungtas vanduo ir elektra. Pasta pinigų - tai ir neskirs. Ir apskritai, kol kas to plotas apie 2000 kvadratinių metrų, vis nėra taip blogai, nes jei gali būti blogiau, kas drėksta, be to, išjungus elektrą nevei tai tikrai bus. kia ir signalizacija. Pačiame Vilniuje taip O Naugarduko gatvėje plečiasi ša pat didžiuliai plotai ir pastatai: Saulėte lia įsikūrusi kavinė, kadangi “Universite kio alėjoje bendrabučiai ir mokomieji kor pusai, Čiurlionio gatvėje, Naugarduko to plotai dideli”, tai išvertė tvorą ir nu gatvėje, Baltupiuose, Olandų gatvėje, Kai- sprendė Universiteto teritorijoje įrengti rėnų botanikos sodas, Botanikos sodas mašinų stovėjimo aikštelę, - bet tai jau be Vingio parke, vivariumas Pakalnės gatvė komentarų... je, Žurnalistikos institutas Bernardinų gat vėje. Aleksandras Valentas
4
**» pasistačiau namus rūmus per devynias dienas ir naktis paukštis neperskristų
GINTARAS BLEIZGYS, pasistačiau miškuos lietuvių filologijos II k. studentas
**♦ leiskit vaikus į laukus pas karves ir žiogus mėnulis virš pievos žiba kvatoja dangus pnkutentas žolynais -
per devynis gyvenimus nieks neprieitų kauksiu devynis kartus ir rūmai sugrius
kauksiu devynis kartus ir miškai pražus -
lai bus vaikams linksmybės
vienas negyvensiu
***
***
kur tik eisiu vis grįšiu atgal n jei neisiu lai irgi neišeisiu -
rašau iš baimės rytą kai verda žalias Ančios vanduo ir rėkia nubudę paukščiai -
lėkiau bet nepavargau ir puoliau bet neužsigavau — tik sapnavau tik gulėjau po pušim ir klausiau kaip tuksi genys o rodės kad lekia traukiniai
«*♦ duok prie žaizdos pridėsiu ranką gydysiu savim ir klūposiu gatvėse drauge kad būtų drąsiau seksiu pasakas kad ramiai miegotum o ryte išvysi mano šypsantį veidą mes privalom išlauki kantriausius vainikuos dar truputėlį dar...
1994.1 i
Universitas Vitnensis
jurgut jurgut kinkyk kinkyk važiuok už devynių pasaulių parvežk parvežk Ančios dukrą namo jurgut ilgiau neištversiu
*** dar meluosiu tūkstantį dienų įlindęs į nendryną pasislėpęs nuo visų rėksiu kad galiu tave pamiršt paskui antim pavirsiu ir išlėksiu kad daugiau negrįžčiau
pasikeitė vėjas kvepia agrastai skinu braižydamas rankas valgau valgau ir brendu į vandenį
burnoj rūgštu bangos kutena lūpas mėlynas dangus ir gyvenimas supa bangos supa užliūliuos dienas ištrins rūpesčius
nubundu burnoj rūgštu danguj tuščia tuščia
*** žolės kutens žalias mūsų sielas ir vilgys rasa mes brisim gilyn į pievą Laima žalias dangus virš galvos susipynę blizgančios žolynų viršūnės aplink saulę ir toks žalias mūsų buvimas apačioje
*•* man leido tave užtart ilgai prašiau vis bandė sakė kad nieko nėra netikėjau sakė kad ne taip prašau netikėjau sakė kad aš nulaužta šaka netikėjau sakė kad prakeiks netikėjau o paskui pats liežuvis ėmė vartytis burnoje
argi gali šitaip kalbėt žmogus pats iš savęs?
1994.11
Universitas Vilnensis
filologijos [Prologas fakultetus— luuReutu kalvė?
5
poetais, vertais tokio duries'ib.ir tokių piuigų, tai ir tękstu^jguldygf? J* 8a'vo’ iROtARykluba^Drusk jat, kad, ““ ’ j skiniukų savivalrl^l>ė-%Wtos melžiamiausios jaukieji drąsuoliai! karvės, taiklys Atlikta. Poetinis Druskininkų ruduo gelio kultūrų veikiama, ir reikėtų steng ^ili<apipliką. C) dabar - apie įvyko. Autobusas su pavargusiais dalyviais tis kuo daugiau tuo naudotis, o ne verkš ^etik^Yakaro nugalėtoja buvo paskelbgrįžo į Vilnių. Pranešimai ir poezija per lenti dėl to, kad mes tokia išrinkta ir pa t^DU studentė iš Kauno Dalia Lauriskaityti, Druskonio ir Ratnyčėlės vande šaukta tauta, mes tokie geri prieš yiav'^įūtė. Įvairių čia pat steigiamu prenimis atsigrožėta, alus ir vynas išgertas, bet kad mums baisiai nesiseka J<ulroina- gmijų laureatais tapo R. Gerbutavičius, talonai maistui pravalgyti. Taigi - iki kitų ciniai kirčiai buvo S. Ged^gpakaitofiį D. Šimonis. Iš skaičiusių verti paminėti metų. Iki vėl poetus ir rašeivas sukvies Konfucijaus mintjg, kaddidžiansia tvirto? L Leščinskas, R. Stankevičius. Dėmesio ROTARY klubo, Druskininkų savivaldy vė pasaulyje yra^m^aus kaukolė. susilaukė B. Januševičiaus numeris su bės ir žmogaus - legendos Kornelijaus A. Bumblauskas tei^ėįjtadtjyytuvos pra- diktofonu ir dideliu lapu popieriaus. At cityjejtsj kį|ų kultūrų įtakos tebuvo K. Do- rodė, kad bus cirkas. Buvo, tarkim, po Platelio bendras triūsas. O dabar - apie tai, kas buvo. Nebū nęįąiiis irjfedynų atneštas mamuto šon- ezija. tinai iš eilės, bet stengdamasis nepraleis kaufe. ,|^kadįiš šitokios praeities "jau kad Jeigu jau pradėjaujįcąlbą apie pre ^pasišežjsim, tatpasisemsim". Galvą gul- mijas ir laimėjimus, taį^anainesiu tai, ko to nieko svarbaus. Išklausius pranešimų ir dfejmsijų a^įi, kadjstorikas kalbąspecialiai nukrei- negalima nepaminėti: dc^untąšjp-premi "Tekstas ir kontekstas" dviejy^dienų'^ri- peWaip, kad būtų išjudinta ir auditorija, jos lauKataS^Ciga! Yrt|jįž^ą! Kažka dar sykį buvo patvirtįntlnnniįtis, Ihd japvokacija pavyko. Konferencija - taip da nelabąiseimH^^itjĮ^čėnas prasitarė, viskas priklauso nuo žmd|ąus, nuo asmSg !^5at kad šiuo mė(u nfe’oezųos pavasario", o ybės: ir sugebėti pranešilųą^'aruošti, ir Bet svarbiausiu dalyku vis dėlto iš Jotvingių pribpijayra & garbingiausia Liesi okėti paklausti, ir "nepasimesti" klausi liko poezija. Skaitytojams buvo pristaty lį&oje Tikra tiesa. Žiūrint į dešimties Jotmui užklupus. Pati konferencijoj tema to ta beveik dešimt naujų knygų. Pati aajju v ingių premijos laureatų sąrašą, nekyla kia plati, kad buvo skaityti pranešimai nuo jaušia buvo staigmena ir pačiam autpnur gnorab nei juoktis, nei ko nors aiškintis recenzijos ir labai jau laisvos eseistikos iki - tiesiai iš leidyklos atvežtas VJBiožės se Eilėraščio Druskininkų tema konrimto semiotinio darbo. Daug kalbėta nų eilėraščių naujas rinkitės"Seuaįar įS^kursą laimėjo J. Vaičių naitė, antrąsias vie apie pačius įvairiausius konteksto aspek dvarely“. Savo na^jąsia^knyg&, pristatė tas - K Platelis ir D. Vaskelaitė. tus: istorinį, moralinį, filosofinį ir kitus. ir kūrybos pask'^Įė^.. Vąi^Snaitė. Anoniminio eilėraščio konkursą lai Išsikalbėjo žmonės, kiekvienas savo išva- A H. Cigriejus, A. Maičeriąs, D. Kajo- mėjo V. Gedgaudas (II vieta - A. Ališaus , das padarė ir mintis išsakė. Pavyzdžiui, kas^p$sfi(uiversitetini^'Svctimi". Apie kas ir A. Marčėnas). Kiti konkursai džiau ,___ , anot R. Šilbajorio, kontekstas anksčiau ar leidyklos dfrbą ir naujas knygas kalbėjo gėsi konkursais vadinami, ir rašyti apie vėliau, labiau ar mažiau vykusiai tampa. V. ŠVgntl^aĄyTarp jo minėtų kūrimų ir juos nelabai matau reikalą tekstu. G. Baužytė-Čepinskienė iš^pvo ?idyi naujos PK^serijos knygos - V GedNors tuo viskas irtfrnte'sjbaigė. Bu dėstytojos patirties klausė ar nėr^vel- gaudo^I- Leščinsko rinkiniai Naujos vo dar tapyrpas aljgjinSisjįOfcįkir Ezra niai tariant, ne visai atsargu^yėką stejig- są$b leidyklos opusus - puikiai išleistus Pound balsd^kla &kįrtetes. buvo tis sugrupuoti suklasifikĮfOli if^verti'nlį Z K Donelaičio "Metus" naująja redakcija zKajoko tanšiandien, jeigu laikas gali^asįyjikti visaę^tr H. Radausko eilėraščių rinktinę (dar go bohe ijošVakaro metu, nakkitus dalykus? S. Geda kalbėjo, kad lie- paties —*•“" autoriaus sudarytą) -pristatė i "Bal iestą ir poilsio namų tuvių poezijos lemtis - blaškomasis tarp tų lankų" siela ir kūnas S. Žukas. karalienės ir tarnaitės statusų.Ir nors na Poezijos vakarai - gražūs, kažkuo a taip ir baigti, bet viena mintūrali jos prigimtis - "karaliauti"', prime skirtingi ir kažkuo panašūs. Vėlgi ivaizdi ir atlaikanti bet kokią kriti tant savo poetinę, t y. tikrąją valią ir teks lemia ne kas kita, o dalyvaujaiilys^moką. Poezijos madas Lietuvoje diktuoja ne tui, ir kontekstui, tačiau visad atsiranda nės. Dėl to nesileisdamas j«gC tas kitas, o Alma Mater Vilnensis vaikai tokių, kurie norėtų Karalienę Poeziją pa apibendrinimus parašysiu, kad Šių eilučių autorius apytiksliai paskaičia versti tarnaite - konjunktūros, ideologi Dėtų literatų skaite'Įį I^mkas/S^Parulsvo, kad beveik pusė PDR dalyvių buvo jos ir pau Ko tos pastangos vertos, ma kis, V. Asovskis, E. J^iųŠatfc Tai - iš vyvyresni ar jaunesni VU auklėtiniai. O pa nau ir padeda išsiaiškinti anksčiau minė resiiįų jtĮ. nes apie jaunųjų vakarą-atskičius vertingiausius prizus ir garbingiau tas p. Baužylės-Čepinskienės kriterijus. sius laurus pasidalijęs tercetas (Geda ^Ke^ti ’ nbjika žmonių išdrįso savo eiNa, o daugiausia gražių kibirkščių __ ______ išskilo, ietis bekryžiuojant tam pačunl^<jęS pHsjatyti'j^rbių vertintojų dėmesiui, Vaičiūnaitė - Gedgaudas) - universaliai ’• Gedai ir A. Bumblauskui. KirlgsTdti jŠlgu uojit (nors man tai - nelabai mie- universitetinis. Įdomu, kur literatūrinis požiūriai. Vienas -kad Lietuj turlfokią la)j vertinimo komisijai. Maža nepasiro- VU desantas bus išmestas kitą kartą? Ir įdomu, ar nereikėtų "literatų kal patseną ir gilią uaturarch^jipih^kultfi^ą, de/Dėl to, kad tikrai verti skaityti buvo kaip ir, tarkim, Brazilija įij Suomija, ka^į/ikokie septyni, uc daugiau. O vieno žino- vę" perkrikštyti į "laureatų kalvę"? Specialiai "Universitas VUnen<' remdamiesi tais dalykais įy .turime for- mo poeto ir gerbtino amžiaus žmogaus Druskininkų muoti savo identiteto paieškas. Kontrar- nuomone, anksti pradedat, vaikeliukai, gumentuota buvo tuo, kad Liemva dėl sa tokiais autobusais į tokius renginius va vo geopolitinės padėtięs buvo ir yra dau- žinėt Drąsūs esat. Jeigu jau laikot save
Universitas Vilnensis
6
1994.11
•v
raikiški riešutai iš Vingio paf o dą? Pelėdos lizd ii yra litas da lykas! Vieną žiem į prie uc > medžio viršūnėj visą laikų tupėdavo. Sausio pradžioj maždaug šalčiai prasidėjo, tai pelėda apšarmojo, bet vistick tupi iš tisą dieną. Tai man ir mano bendra darbiams labai patiko, ir mes padarėm spedal. ii uoksinįlizdą. Ir įkėlėm. Sun ku buvo įkelti, tai garažo vyrai atvarė kraną ir sėkmingai įkėlėm lizdus pel ėdai, gandrui. Nors gandras ir neatskrido, bet man vistiek ramu. O pel ėda pavasarį, pats mačiau, kaip vieną vakarą įlindo. "UV": - Ar nebaisu ’ ad pelėdos klykia, ūbauja? R-Šū-Ne, man tai nebaisu.
Gamtosfakulteto studentamsjokia naujiena, kad Universitetas turi savo botanikos sodą. Galbūt ne nau jiena ir kai kuriems VU žinovams, tačiau daugelis tur būt nežino nei kurtas sodas yra, nei kas ten auginama, nei kokia to sodo paskirtis ir 1.1. Š’\ klausimą vedami ir apsilankėme Vingio par ke, viename iš penkių Vilniaus universiteto botanikos sodo skyrių susitikti ir pasikalbėti su Romualdu Šimkūnu - šio skyriaus vedėju, geru augalų žinovu ir mylėtoju, apybraižos apie gimtuosius Tauragnus "Ta vęs ieškojau ir radau" autoriumi. "UV' skaitytojams i siūlome pokalbio fragmentus.
ROMUALDAS ŠIMKŪNAS: - Tai
kodėl jūs tiktai dabar sugalvojot at važiuot? Anksčiau reikėjo! Buvo vi sai kitas vaizdas - žydėjo viskas! Na, tiesa, nejus, tai kiti buvo-ir iš televi zijos ne kartą, nors mums tai jie nela bai patinka: nufilmuoja, ir kitą kartą interpretuoja ne taip... Labiausiai tai laukiam vaikų! "UV": -O dažnai ekskursijos ateina? R. Ša - Kiekvieną dieną taip dvi, trys. Ruošiam taip pat keturias pen kias puokštes į centrinius rūmus, fa kultetą papuošiam - mums labai ma lonu visa tai daryti. Ir kitiems nauda - nereikia jokių gėlių eiti pirkti j tur gų ar parduotuvę. O savas darbas tai gi visad malonus. "UV': - Kaip suprasti tokį sudėtin gą pavadinimą "Botanikos mokslinė eksperimentinė laboratorija"? R. &: -Tai čia senas pavadinimas. Mes esam botanikos sodo augalų sis tematikos ir geografijos skyrius. Ke turi skyriai yra Kairėnuose ir penktas čia. Va tokia mūsų struktūra. "U V': - Kuo jūsų skyrius iš esmės skiriasi nuo tų, kurie yra kitur? R. Šė - Na, jie visi panašūs, nes vi si dirba botaninį darbą. Bet Kairėnuo se tai daug daugiau visko: ten ir plo tas 150 hektarų, ir žmonių dirba apie dvidešimt, tenai ir visa botanikos so do administracija. Bet t iktai mūsų sky riuje yra šiltnamiai su unikalia augalų kolekcija. Tiesa, nukentėjus buvo ga na stipriai užpraeitą žiemą, nes buvo įvykus avarija: pasipylė visa šildymo sistema. Per dvi paras kiek suspėjom augalų pernešti į šildomas patalpas, tiek pemešėm. Ir taip išgelbėjom apie devyniasdešimt procentų visko, kas ta da buvo. "UV': - O kaip jūs savąją augalų kolekciją atnaujinat ir papildo!? Iš kr ir gaunat nauji) sekli)? R. Ša - Iš viso pasaulio. Susiraši-
nėjam su pačiais įvairiausiais kraštais. Šį pavasarį gavom apie 800 laiškų su
sėklomis. Tai aišku, kai pasėjom, tai ne visos sudygo, dalis jau sudygusių nilkeino. bei rai-n.atfir.aln ėnlvoos ki
tokios. Mes taip pat ne mažiau sėklų išsiuntėm į visą pasaulį: į Ameriką siunčiam, Angliją, Vokietiją, Prancū ziją, Belgiją, net į Afriką ir Japoniją! "UV’: - O pagal ką nusistoto au galo vertė, jo unikalumas ir 1.1.? R. Š.: - Pagal botaninį retumą,pa gal išsivysri'i olygį. Yra ir kiti kriteri jai, bet tai jau profesionalių moksli ninkų kompetencija. "UV: - O kaip prisitaiko atvežti niai augalai? R. - Įvairiai, net labai įvairiai. Kai kurie lapiniai augalai - sunkokai, nes čia sąlygos visai kitokios. O pavyz džiui kaktusiniai - auga labai puikiai. Gal po kurio laiko koks mokslininkas ir darbą parašys apie svetimžemius augalus... "UV': - Vis dėlto šis sodas turbūt pats reikalingiausias biologijos stu dentams? R. -Tai tiesioginė šito sodo pa skirtis. Studentų mokymui. Čia dažni svečiai dėstytojos Tiipčiauskaitės stu dentai, kurie ateina čia atlikti botani kos praktikos. Keli studentai, sodo di rektoriaus Navio vadovaujami, rašo botanikos diplominius darbus. Tai mes įpareigoti rūpintis praktine jų darbo puse: duodame žemės gabalėlį darbams, augalais aprūpinam, žemę paruošiau), išpurenau) ir sukasau), jų darbui telieka rinkti duomenis ir juos apdoroti. "UV: - Kiek žmonių tvarko ir pri žiūri visą šį skyrių? R. Š.: - Aštuoni. "UV: - Tai daug ar mažai? R. Š : - Tai tiek, kad būtų galima
kuo pigiau atlikti būtiniausius darbus. Pinigų juk reikia ir kitiems dalykams - kur galim taupyt, tai ir taupom. "UV: - O kas čia jūsų galva sun kiausia, sudėtingiausia? R. ŠL: -Sunkiausia ir sudėtingiau sia ir yra tai, kad reikia apie milijono litų seniems pastatams remontuoti, restauruoti. Kai lenkai šituos pasta tus 1920-ais metais pastatė, tai nieko iš esmės nei pakeista, nei pastatyta iš Danio Pastatyt i va šitie sandėliukai.
betgi jie tragiški! Nežinau, kada ir kas juos statė, bet aš tai tokių nebūčiau statęs tokioj gražioj vietoj. O dėl pa galbos - tai viena, ką dabartinė val džia padarė, tai uždėjo stogą ant ūki nio pastato. Senas buvo visiškai sukritęs. Buvo skirta gal milijonas bendrų jų talonų. Bet tie pinigai buvo keisto ki, nepastovūs, ir kai tas milijonas pa sibaigė, tai daugiau nei pusę pastato apdengė, o daugiau ir neišeina. Ir da bar neuždengta koks dešimt metrų stovi. Na, bet svarbiausiam dalykui mūsų arklidėms stogo užtenka. "UV': - Tai ką - jūs ir savo arkliu kus turit? R. Š,: - Ne, tiesiog gražiai drau gaujam su Riešės žirgynu, tai čia bū na du poniai ir trys dideli žirgai. Lais valaikiu žirgyno žmonės jodinėja po parką, turi ir karietą savo. O mums lieka labai reikalingos trąšos. "UV': - Ar kokių neprašytų svečių iš Vingio parko neateina? R. K: - Ateit ateina, bet kad jie di delių blogybių nepadarė. Na, darbuo tojų daržus nusiaubę buvo, o šiaip di delių bėdų kol kas neturėjom. Šiaip tai užklysta ir pavieniai, ir būreliais, žinot, vieta čia nuošali. Vingio parke tai daug žmonių, o čia ramu. Bet mes visus tuos svečius mandagiai išprašom. Gal norit pažiūrėt pelėdos liz-
"UV": - Ar spanguolių neauginate (Klausia "UV" fotokorespondente Ona)? R. Š.: - Ne, nebeauginam. Jas au gina tik MA botanikos institutas. Pas mus ir sąlygų nėra - reikia specialaus dirvožemio, reikia didelį plotą turėti. Ir pagaliau turi būti darbo pasidalini mas. Dirbti vis naujus tiriamuosius darbus, ieškoti nišų, be abejo, reikia mokslo tiriamajame darbe. Aš jau pusantrų metų pensininkas, bet iki to irgi ieškodavau. Rasti nelengva, bei naują temą pradėt ir naują darbą dirb ti visada įdomu. "UV': - Koks augalas pas jus pats rečiausias ar unikaliausias? Ar tarki me brangiausias jums kaipspecialistui? R. Š.: - Brangiausias augalas, brangiausias medis - tas, kurį pats pa sodinai. O jeigu medį pasodinai, ir vai ką nors vieną užauginai - pragyvenai ne veltui. Graži pabaiga reportažui - pagal vojau apie paskutinę svetingojo vedėjo frazę. Atsisveikinom ir pasukom Vin gio parko link. O geraširdis mokslinin kas nuskubėjo tenai, kur tarp kitų au galų puikuojasi tikras bananas ir tik ras kivi, daug kaktusų ir net orchidėjų, kurprisikišompilnas kišenes graikiškų riešutų, kur jauni žmonės buvo bebai giu iškrauti malkas, o pačių šiltnamių viduje pasiniu mėdami krapštėsi darbi ninkai: buvo montuojami nauji elek triniai radiatoriai, pagaliau pakeitę le gendines ’buržuikas .
Kalbėjosi ir užrašė "UV" kores pondentas Arnas Ališauskas Onos Janutienės nuotraukos
1994.11
Atkelia ii 2 psl.
ar mažiau izoliuota nuo skaitytojų. Reikėjo arba tapti komersantais ir leisti knygas už savo lėšas, ar ba įkyriai lįsti bučiuotis su literatūrine vaklžia. Ka dangi nei viena, nei kita nebuvo daroma - jaunų po etų grupei beliko tiesiai įvardyti savo svetimumą tai situacijai, pasivadinti tiesiog "Svetimais" ir kak ta pramušinėti naujus kelius j literatūrą. Tačiau kodėl “Svetimus" galima vadinti litera tūrine bomba? Viskas labai paprasta: vėl turėtume grįžti prie tos pačios sociokultūrinės situacijos. Po suspėjusių įšokti j paskutinį “pirmos knygos’ trau kinį lietuvių literatūroje jaunų talentingų kūrėjų ne bepasirodė. Jau debiutavusieji tęsė savu gražią veik lą, o naujiems rimtiems debiutantams keliai buvo užkirsti. Vaidoto Oškinio leidyklos knygelių irgi ne galime laikyti pirmosiomis, nes tos knygelės tarsi yra. bet tarsi ji) ir nėra. Taigi, - daugiau kaip pen kmetis tylos, ir štai šiemet staiga - "Svetimi" - pe riodikos kovinio krikšto jau ragavę stiprūs tekstai, privalėję išvysti pasaulį mažiausiai prieš trejis me tus. Tad nenuostabu, kad knyga susijaukė plataus atgarsio spaudoje, o taip pat ir jauniausių klasikų kritikos. Beje, šiek tiek plačiau apie kritiką. Tampa ne beramu, kai senieji kritikos banginiai nebegali, o
Jeigu staiga ištiks liga, Tėve išgelbės "PREVENTA" Kai lietuviai buvo laukiniai Ir medžiojo ma•’P»s,s Istoriniais laikais plėšikavo gūilžioseglr ■> «•, uiekas nesaugojo nei Jų, nei Ju aukų nuo a-I* Imlu, marų ir kitokių nemalonumų, kurie juos ištikdavo ir nutikdavo, taip mažindami gen tį. Civilizacijai pabeldus i sumaaulas duris nelaimiu nesumažė jo, o nuo jų gintis tautiečiai ta rėjo patys, Išskyrus S praėjusius dešimtmečius, kai nelaimės bu vo perduotos valstybės kompe tencijai-ji galėjo ir jas sukelti ir nuo jų gelbėti - o privalomas valstybinis draudimas draudė visus iš eilės - norėjo to sąmo ningas tautietis ar ne. Nepri klausomybės turtai situaciją ne laimių sferoje iš esmės pakeitė ir vėl patiems rei kia rūpintis netikusio valgymo pasekmėmis, pra gaištingais gamtos stlcb’lų padariniais žemėje, ore ir vandenyje. Nors studijavimas nepriklauso pavojingų užsiėmimų kategorijai, tačiau ir stu dentai serga, pakliūna | avarijas nervinasi ir L L, taigi, neapsaugoti nuo nelaimių. Kaip joms išti kus ueprailingti Valstybės reformacijų sūkuriuo se Ir nors šiek tiek sušvelninti likimo smūgius ir gyvenimo nemalonuinus?“L'niversitas Vilnensis” nusprendė pasikonsultuoti su Draudimo kompa nijos “PREVENTA” Medicinos skyriaus viršinin
ku p.
Valdu Sakalausku.
Studentijai, matyt, aktualiausias būti) bendra sis sveikatos, t. y. gydymo išlaidų draudimas. Ap sidraudus mūsų draudimo kompanijoje, ligos at veju “PREVENTA" apmoka 70% gydymo ir diag nostikos išlaidų ir 50% gydytojų išrašytų vaistų kainos. Draudimo sutarties laikas neribotas, ta čiau ji sudaroma ne trumpesniam, kaip 3 metų laikotarpiui. Metinę draudimo sumą pasirenka draudėjas, o metinė draudimo įmoka 15% sumos, kuriai draudžiamasi. Pradedant 4-aisiais metais, įmoka jau tik 10%.Bcsidraudžiantiems daugiau kaip 1000 Lt apmokama ir būtina stomatologinė pagalba, be to. vykstant į užsienį, šiems asmeninis taikoma 20% sveikatos draudimo užsienyje nuo
7
Universitas ViJnensis jaunieji - vis dar nenori naujai pažvelgti į naują po eziją. Akivaizdu, kad šiandieninė lietuvių kritika merdi: jokių tvirtai apibrėžtų estetinių kritcriji), jo kios sistemingos analizės, jokių fiksuotų atramos taškų tiek literatūroje, tiek ir už jos ribų. A. NykaNiliūnas yra protingai pastebėjęs, kad kritikas ne turi būti poezijos daržininku ar sodininku, jis pri valo būti vaisių kokybės ekspertu, ir tiek. Šiame ko< itckste gan keistai skamba nurodymai, kaip “Sve timi" turėtų rašyti ir kaip neturėtų. O ir “vaisių ko kybės ekspertai" dažnai pasitaiko labai neprofesio nalūs. Tūlas Krikštatėvio Aidas ("Lietuvos ry tas", 1994, spalio 14) primygtinai siūlo pripažinti, kad Donato Valančiausko kriaušės yra neskanios, nes Krikštatėvio Aidas nevalgo kriaušių, arba Val do Gedgaudo geltonosios slyvos blogos, nes Aidas labiau mėgsta raudonąsias. Arba: Dainiaus Dirgė los obuoliai puikūs, bet blogi, nes po savaitės ar dvi ejų supus. Tačiau ar yra kur nors rimtesnis požiūris į anto logiją “Svetimi"? - Yra. Tose pačiose jau išvydusiose dienos šviesą recenzijose, nes recenzijos parašy tos pripažintam Lietuvių kultūros faktui, o jokiu bū du ne debiutinei knygelei. O ir pretenzijos analo giškai reiškiamos kitokios nei pirmajai knygai. Dabar apie pačius knygos tekstus. Kiekviei 10 au toriaus eilėraščiai labai individualūs, iš pirmo žvilgs nio netgi “nelimpa” vieni prie kitų vienoje knygoje. Tbčiau, turint šiek tiek neprotingos drąsos, galima įžvelgti ir bendrų poetinių tendencijų. Pavyzdžiui, jau anksčiau kritikos pastebėtas “Svetimų" poezi
jos neornamentuotos kalbos principas. Galima su rasti panašių poetinių įvaizdžių, eilėraščio schemų. Galima išryškinti autorių žodyno pana omus Pa našios nuotaikos eilėraščius. Etc. Bet tai jau me džiaga akademiniei studijai. O paprastas skaitytojas gali pajusti, kad (sic!) galbūt šioje knygoje lormuojasi šiek tiek naujesnė, dar nebuvusi poetika, sąlygojanti tuos visus panašumus. Gal šitaip būtų galima paaiškinti ir faktą, kad kritika nebegali nie ko konkretaus pasakyti? Tebūnie sprendžia skaity tojas. Antologijos eilėraščius atvirai galiu pavadin ti tvirtais, gerai “nušlifuotais", arba (kur reikia j ge rai "užaštrintais" ir tikrai nenuobodžiais. Pabaigai - tokios Donato Valančiausko eilėraš čio eilutės:
laida. Jeigu per sutarties galiojimo laiką apsidrau dęs žmogus neserga, nesinaudoja draudimo suma, pasibaigus sutarties galiojimo laikui jam grąžina ma draudimo įmoka su 10% metinėmis palūkano mis, jei išnaudojo dalį siunos - grąžinamas skirtu mas. Populiariausia suma 200 Lt metams, taigi, žmogui per metus įmokėjus 30 Lt ir susirgus, mūsų draudimo kompanija 200 Lt ribose padengia 70%
gančių sunkiomis ligomis - opalige ir kt. Tai susiję su maitinimosi problemomis, - studentai nepailsi, nepavalgo, verčiasi kaip išmano, tai, aišku, alina ir nervų sistemą ir kt. Bet tos stunos, kurioms draudžiasi studentai, mūsų kompanijai nėra nei dide lės, nei grėsmingos. Iš draudimo kompanijų mes esame trečioje vietoje pagal draudimų apimtis, pirmoje valstybinė draudimo įstaiga - ji turi mono poliją, antroje “Drauda”. Be gy dymo išlaidų draudimo dar turi me apie 30 draudimo rūšių: turto draudimą, “ritualinių paslaugų" ir 1.1., gal jos dar nėra tokios aktua lios studentijai, bet mes išsiskiria me būtent tuo, kad orientuojamės į socialinę sferą liečiančius daly kus: sveikatos, gyvybės, nedarbin gumo ir 1.1. Savanoriškas gydymo Slaidų draudimas populiarus Pa nevėžyje, Šiauliuose. Klaipėdoje,
mums nebelieka nieko tik niūri viltis kad šokis šis yru į dangų skrydis, kurio mums dangiška kompanija pavydi, akis užpylusi ambrozijos okeanu
taip pasibaigia viskas, tirpsta laikas, išnyksta rėmai neapibrėžtų erdvių ir klaikiai kiykia išsigimęs Gajos vaikas, atėjęs ir išeisiąs su skausmu
(“...ir štai belieka vienas šokis dceadencc'j
Liutauras Leščinskas
prevent jo gydymo išlaidų arba 50% vaistų kainos. Kol kas mokamos gydymo paslaugos dar nėra įsigalėję, tačiau Sveikatos ministerija yra numačiu si sąrašą medicininių paslaugi), už kurias ateityje teks mokėti. Mes esame sudarę sutartis su visomis Vilniaus poliklinikomis. Apsidraudęs žmogus gau na pažymėjimą su nuotrauka (draudimo polisą) ir, jį pateikus, minėtų išlaidi) dalį “PREVENTA" kom pensuoja. Esame sudarę sutartį ir su 8-ąja Vilniaus poliklinika, kuri aptarnauja aukšliui), specialiųjų, profesinių mokyklų studentus, taigi, “PREVENTOJE" apsidraudusiems studentams neturėtų kū li problemų. Kai kurių sunkių ligų atvejais, dalį išlaidų už vais tus kompensuoja "SODRA", tačiau persišaldžius. susirgus paprasčiausiu gripu, angina ir pan., apsi draudusiems studentams perkant gydytojo paskir tus vaistus reikėtų mokėti lik pusę kainos, todėl mes manome, kad šitoks draudimas būtų labai naudin gas studentams. Apsidraudus pvz. 100 Lt įmoka nedidclė-15 Ll metams, ir galima gauti 100 Lt “PERVENTOS’ kompensaciją. Studentai, ypač šiais visuotino nepritekliaus taikais, serga ae mažiau už kitas žmones. Ar nebaukrutuosite? Kalbėjomės su 8-os poliklinikos vyr. gydytoju, - iš tiesi), studentų sergamumas didėja Didėja ser
-niekas jokių pretenzijų mums neturi. Pas mus, Lie tuvoje, tiesiog savanoriškas draudimas dar nėra vi suotinai priimta norma I Jžsienyjc dažnai viena šei ma naudojasi bent keletu draudimo rūšii), žinoma, moka nemažus pinigus, bet gyvena saugiai. Jei studentas nuspręstų pasinaudoti Jūsų pa slaugomis, kur Jam kreiptis? Kreipkitės j “PREVENTĄ" Vilniuje, Savano rių pr. 180. tel. 63 78 15 taip pat esame sutarę su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe (Universiteto 3, Observatorijos kiemelis; tel. 61 79 20. 61 44 14), jie vykdo savanoriško gydymo išlaidų draudimo funkcijas, be to, jas esame patikėję ir Stu dentų medikų asociacijai. - galima kreiptis į juos, beje, ne tik studentams, bet ir dėstytojams, darbuo tojams. Tikimės, kad studentams ši diaudimo rūšis bus priimtina ir naudinga, o “PREVENTA" savo įsipareigojimus, be abejo, vykdys. Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės, o studen tams linkiu nesirgti, susirgus - pasveikti, tačiau jei vis dėlto Jaučiate, kad ligos Jūsų neaplenks ir rudealo audroms įsisiautus pradės perštėti nosį, tada- “PREVENTA” Jūsų neišgydys, bet- gali iš saugoti Jūsų stipendiją.
Kalbėjosi Aleksandras Va'
1994.11
Universitas Vilnensis
8
pi LOlocijos Ruduo 94 uiaų fteeuty£ačcų iaidotauių ia ateiauedeiuinių "'Jitofoyifoa nudaa' — ia uėtfa ^ttduea-
oėteta dečiaataiaf T^oezifoa uateanai uyt&b tafteničia it, 7 5 ta t % dienonda 'litdueadteta teatro- &atėfe.
2>ai<fianta4ia uateanaa — tafieaičia 25~ą dieną. T^etafitą lenda: v Satttaaa-Suieaa,
'V'U studentą atatouą&ė, *1/% 'Jdbtoąifoa ^adeaiteto- deteanataa,
^.eide'tta "^attoa čatdeoa' ia (eiti. » ^eaąiMia daitfuiai ia oeufatdaatoniai, fnoteataodand fded fdoąiauaaią faezifafe (eomiaifą, ftaendfą ia taatafdtdą teateitą tuaateą, at^ioatia tet (etdeią iiani iei (Laiaaudną
'^Mo^iįai ’iadeaąfe' ia teaąiad faidėti feoetaa adeia f adą &a (eiaa&ątofaia te fodioa taitioėa. naaioėa aa iątioėa dtde'dndaacifaa. 'Kdtif aafaatote. — iaaaeataia tafta uiai, ia iaaaeatą neikta. 7/taioaiai tadečiame ateiti uiaaa teoidamiaeiai- poezija ia teitaia menaia.
O^ąanizatoiiač
TARPTAUTINIS DĖSTYTOJO PAŽYMĖJIMAS ITIC (INTERNATIONAL TEACHER IDENTITY CARD):
- suteikia nuolaidą tarptautinių lėktuvų, ge ležinkelių ir automobilių reisų bilietų kainom; - nemokama parodų ir muziejų (ypač Pran cūzijoje) lankymo galimybė;
- nuolaida apsigyvenant jaunimo viešbučiuo se. Galite įsigyti: VU Studentų atstovybėje (Uni versiteto 3, Observatorijos kiemelyje). Reikia turėti pažymėjimą apie pedagoginį krūvį, nuotrauką ir 20 Lt. Tcl. 61 44 14,61 79 20
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius. Telefonas: 61 16 87, VU C'R 53 kab. Tiražas 600 egz.l spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr.505 Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorius Aleksandras VALENTAS
f
DĖMESIO! Penktakursių... pirmakursių, daktarantų, hab. daktarų, asistentų, personalo darbuotojų,laikraščio “Universitas Vilnensis” žurnalis tų žiniai! Jei jūs nenorite rudenį nešioti stu dentiškų kepuraičių ir pažvelgus į jūsų akis (jau) nematyti, kad esate (buvote) Vilniaus universiteto studentai, patariame įsigyti įvai resnės studentiškos atributikos: juodos arba žalios spalvos marškes (marškučius, sportinukus, marškimėlius) su užrašu “Universitas Vil nensis 1579”, lipdukus ir gaireles su Univer siteto herbu. Susidomėjusieji mūsų pasiūlymu kreipkitės į VU Studentų Atstovybę. Univer siteto 3, Observatorijos kiemelis tel. 61 44 14.
...................J Filologijos fakulteto Dekanatas ir Prancūzų kalbos katedra nuoširdžiai užjaučia mielą kolegę docentę Nijolę IVciberienę
mirus mylimai mamai.