visą saliu
r arai, vienyKires!
caRVBinis sr.a nencas t1 *
Tnnn>?i,i
J i • l • i 1 • 1)
f1 1 f ii • t Ii « || II M1 Nl1 * * »ii
ilniaus darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystės ordinų valstybinio v. kapsuko UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
1 f i f f t f i f f i t t t f f t i t i t t f
t t » f t t f
t
LEID2IAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
;
t f f t
Jt \
Nr. 7(1346)
1986 M. VASARIO 25 D.
f f
f
I
ANTRADIENIS
Jf KAINA 2 KA?.
l t t t
J
NIVERSITETflS NUO SUVAŽIAVIMO IKI SUVAŽIAVIMO L'ilniaus V. Kapsuko univerLto kolektyvas XI penkmemetais įnešė deramą indėlį įsos tarybinės liaudies pasienūs. Už gerus darbo rezultaUniversitetas kasmet buvo kmimas sąjunginiame sociainiame lenktyniavime, o už o penkmečio rezultatus jam pažinta pirmoji vieta, įteikta RS Aukštojo ir specialiojo vi rinio mokslo ministerijos ir Los profsąjungos Centro Ko leto pereinamoji Raudonoji Įiava.
tenklūs Universiteto darbo Lultatai visose veiklos srityįvykdytas specialistų paruono planas. Per penkmetį iškta per 13.500 specialistų, taintos 34 daktarinės ir 191 kdidatinė disertacija. Paruoš265 aspirantai. Įvairiomis rmomis kvalifikaciją kėlė r 1200 Universiteto darbuoBuvo gerinamas mokyL-metodinis darbas, per penLetį išleisti 26 vadovėliai ir Lkymo priemonės. • Nemaža dentų diplominių darbų rehenduojama įdiegti į gamy■ Jei 1981 metais buvo reunenduota įdiegti 11,8 proc. blominių darbų, tai 1985 mep — 28 proc. Tačiau palygis su rašomų diplominių darskaičiumi, tai nėra daug. Vienuoliktojo penkmečio mes Universitetas toliau didelį rnesį skyrė mokslo tiriamap darbui. Per penkmetį buatlikti 745 mokslo tiriamiedarbai, tame tarpe 269 biubtiniai.
Universiteto darbuotojai sėkpgai dalyvavo daugelyje Islinių kompleksinių tyrinėjiĮ programų. Už lazeritechnikos kūrimo darP fizikos fakulteto prof. A. karskui suteikta TSRS Vais tinė premija. Baigtų moksliI tyrimų rezultatų įdiegimo pnominis efektas sudaro per mln. rublių. Tačiau, palygip su kitomis respublikos auosiomis mokyklomis, ypač hninio ir žemės ūkio profilio, iversitete jis dar žemas. !P teisingai buvo pažymėta iversiteto partinio komiteto įkaitoje VI partinės organi kos konferencijoje, tai papinama tuo, kad per 90 " ekonominio efekto gaupa įdiegus tiksliųjų ir gammokslų fakultetų mokslo amuosius darbus. Kituose fa lcetuose atliekamų mokslo tiPMjų darbų pobūdis yra gaspecifinis, ir jų ekonominio
niversiteto
KOMJAUNI-
5 KOMITETE Vasario 13 dieną įvyko Unisiteto komjaunimo komiteto ^dis, kuriame kandidatais į P rekomenduoti P. Postnolr A. Petuchauskas. Į TSKP
efektyvumo rodikliai menki. Ypatingas dėmesys buvo ski riamas skaičiavimo technikos bazės vystymui. 1981 metais įkurtas kolektyvinio naudoji mo skaičiavimo centras (KNSC), kurio materialinė bazė kasmet iš esmės buvo stiprinama. Gera KNSC darbo organi zacija sudarė galimybes skai čiavimo techniką taikyti mo kymo procese. Kasmet 8000 stu dentų ir dėstytojų naudojasi KNSC paslaugomis. Matemati kos, fizikos, ekonominės kiber netikos ir finansų fakultetų stu dentai 90 proc. kursinių ir dip lominių darbų atlieka naudoda miesi ESM. Malonu, kad Uni versitetas, įgyvendinant bend rojo lavinimo mokyklos refor mą, tapo skaičiavimo technikos naudojimo vidurinėje mokyklo je metodiniu centru. Mokslo tiriamajame darbe aktyviai dalyvauja ir studen tai. Šiuo metu 2838 SMD na rius vienija 102 moksliniai bū reliai. Kasmet virš 1000 stu dentų skaito pranešimus moks linėse konferencijose, daugiau kaip 50 studentų skelbia tezes ar mokslinius straipsnius. Res publikiniam konkursui patei kiama po 200, sąjunginiam — po 50 darbų. Deja, tenka ap gailestauti, kad per penkis SMTD metus sąjunginiame konkurse Vilniaus universitetas nė karto nebuvo prizininkų tarpe.
Reikia pažymėti, kad dėme sio centre buvo ir socialiniai Universiteto kolektyvo klausi mai. Pagal galimybes buvo ge rinamos darbuotojų ir studentų darbo, buities ir poilsio sąly gos. Vienuoliktajame penkme tyje įkurti du bendrabučiai darbuotojams, naujai pastatyti du bendrabučiai studentams; Šiuo metu turime 16 bendrabučių, kuriuose gyvena 4580 studentų. Penkmečio me tais pastatytas naujas poilsio namų Palangoje korpusas, fut bolo aikštė, sporto salė. Tačiau visi poreikiai statyboms, ypač mokomųjų korpusų, nebuvo patenkinti. Gerai dirbo atskirų katedrų, fakultetų ir kitų padalinių ko lektyvai. Jų kiekvienų metų darbas būdavo įvertinamas su sumuojant socialistinio lenkty niavimo rezultatus. Prizininkų sąraše nuolat būdavo pramonės ekonomikos (dekanas doc. V. Grigoras), gamtos (dekanas doc. R. Tarvydas), matematikos (de kanas doc. V. Merkys), teisės
narius rekomenduoti Z. Pranckevičiūtė bei R. Tamošiūnas. Apie žiemos sesijos rezulta tus informavo komjaunimo ko miteto sekretoriaus pavaduoto ja, VU mokymo auklėjimo ko misijos pirmininkė N. Dilytė. Posėdyje svarstytas VU kom-
(dekanas doc. P. Rasimavičius) fakultetai. Paskutiniaisiais me tais katedrų ir fakultetų darbas buvo apibendrintas pagal nau jus socialistinio lenktyniavimo nuostatus. 1985 metų nugalėto ju pripažintas medicinos fakul tetas (dekanas doc. A. Svičiulis). BendrauniVersitetinių ka tedrų tarpe nuolat pirmauja fi losofijos istorijos ir logikos katedra (vedėjas prof. R. Pavi lionis). Praėjęs laikotarpis pareikala vo iš visų mūsų didelio susi telkimo, organizuotumo, didesnio dėmesio sprendžiant nūdienos klausimus. Tvirtai galime teigti, kad Universiteto kolektyvas teisingai suprato laikmečio reikalavimą — sąžiningai ir gerai dirbti. Kilo studentų pažangumas, stiprėjo aka deminė ir darbo drausmė, Tačiau reikia pripažinti, kad ne padarėme, Be viską čia pra priežasčių pateisinamų leistų paskaitų skaičius dą r skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių, per penkerius metus iš studentų sąrašų išbraukti 3.363 studentai, tarp jų 1.204 — iš dieninio skyriaus. Darbuotojai dar darė pravaikštas ir pažeidi nėjo darbo drausmę. Buvo sto jamųjų ir sesijinių egzaminų laikymo nustatytos tvarkos pa žeidimų. Įvairios komisijos ir patikrinimai, kurių tikrai ne stokojome, parodė, kad turime gerinti specialistų ruošimą, to bulinti mokslo tiriamąjį darbą, stiprinti darbo organizaciją. Ypač tobulintina kovos su dar bo drausmės ir teisėtvarkos pažeidimų, kovos su girtavimu sistema. Dar daug reikia nu veikti gerinant studentų ir dar buotojų kultūringą poilsį ir tu riningą laisvalaikį. Šie klausimai turės būti pirmieji mūsų darbų tvarkoje. Partija ir vyriausybė visai tarybinei liaudžiai ir darbo ko lektyvams iškėlė svarbų reika lavimą — dirbti naujai. Tai at sispindės ir aukštojo mokslo sistemos pertvarkymuose, ku rių projektai jau ruošiami. Tokiais darbo rezultatais Vil niaus universiteto studentai ir darbuotojai pasitinka TSKP XXVII suvažiavimą, kurio nu. tarimai bus mūsų kasdienio darbo pagrindas.
Laimontas GASlONAS Universiteto darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkas, partinio komiteto narys
jaunimo komiteto narių darbas savo akademinėse grupėse. Pranešimus šiuo klausimu pada rė A. Jauniškienė, A. Rožukienė bei A. Mickevičius.
Svarstytos- personalinės los.
by-
ŠIANDIEN MASKVOJE PRADEDA DARBĄ TARYBŲ SĄJUN GOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XXVII SUVAŽIAVIMAS.
7T1
cttT|]TT jdKfiBMMDaMKI
.. .Lyg ir nebuvo metų, pra sidedančių rugsėjo pirmąja ir besibaigiančių pavasario sesija, nebuvo jėgas sekinančio sku bėjimo, kursinių darbų, bendra bučio ūžesio... Regis, pragy venta viena diena, bene gra žiausia gyvenime. Esu įsitiki nęs: net didžiausią antipatiją mokslui jaučiantys penktakur siai (kodėl nekyla ranka para šyti diplomantai? . .) slapčiaušioje savo sielos kertelėje dangsto norą dar metus kitus pabūti Universitete. Deja.. . Aišku viena: nebus kartoja-
mi optimistiniai lozungai apie atvirus kelius į gyvenimą, įstai gas, įmones, organizacijas, ku rios išskėstomis rankomis ir meiliai besišypsodamos lauks jaunų darbo rankų, ne kiekvie ną rytą skaisti saulė nušvies entuziastingo jaunimo veidus. .. Laimingi tie, kuriems studijos buvo darbas, kuriems svarbiaušia buvo ne perskaityti kalną programinės literatūros ar min tinai išmokti kalte kalamas te zes, apibrėžimus, padiktuotas sąvokas, o, — drįstu tvirtinti — suvokti visa, kas pasakoma per paskaitas, kas patiriama praktikų metu, ką bruka i rankas gyvenimas. smerkti Manyčiau, nedera penktakursio už tai, kad jis, užverdamas aukštosios mokyklos duris, sąžiningai prisipažįs ta, jog nesugebėjo paimti bent apčiuopiamą dalį to, kas buvo siūloma. Jis nepatenkintas savimi — ir gerai! Ir jeigu tokia savigrauža lydės ne metus, dvejus, o visą gyvenimą — žmo gus yra šio to vertas.. . Neįsi vaizduoju (kaip būsimas žur nalistas) ramybės, darbavietės, kur nereikia dirbti, kur kapei ka į kišenę byra tik už sėdėji mą „nuo — iki". Tikriausiai tektų pasikarti iš nuobodulio, kai pasilikčiau vienui vienas su
sąžine.. . Kai studijų metais kildavo ginčai apie teorijos ir prakti (ko daugiau kos problemas reiktų: mokslų ar tiesioginio sąlyčio su būsima darbaviete, ilgesnių gamybinių praktikų. . .), Temidė būdavo palan kesnė teorijai. Manau, derėtų ieškoti „aukso vidurio", nes kai gamybinė praktika supran tama kaip apmokamos atosto gos, kai jaunasis specialistas tesugeba tik nuolankiai vykdy ti viršininkų nurodymus ir už duotis — teorija tėra šiaudas skęstančiam: situacija beviltiška... Žinomas tarybinis aktorius. režisierius ir pedagogas Olegas
Tabakovas, kalbėdamas apie šiuolaikinio aktoriaus auklėji mo principus, pabrėžė, jog „at ėjo metas, kai pedagogą, verta prisiminti ne tik tada, kai jo buvęs mokinys pasiekia ryškių pergalių; jis turėtų, būti atsa kingas ir už savo auklėtiniu pralaimėjimus...“ Nieko nenoriu įžeisti, tačiau turi egzistuoti glaudesnis ryšys tarp: auklėtinio ir mokytojo (šis žodis turetų būti suprastas plačiąja prasme...), išleidusio gyveniman jauną, akivaizdžiai stokojantį patirties žmogų, Žinoma, negalima išmokyti GYVENIMO,, tačiau nedera pamiršti ir tos detalės, kad ne vienam aukšto sios mokyklos absolventui teks sunki lemtis: mokyti GYVENI MO kitus, dažnai gerokai vy-resnius, ir čia be mokytojo —' kolegos patarimo išsiversti bus. sunkoka...
Šios mintys nepretenduoja į nepaneigiamus teiginius. Tai — tik keletas pastebėjimų, pa mąstymų, kurie, manau, aplan ko kiekvieną, įveikusį užsibrėžtą aukštumą, kiekvieną, kurį patirta sėkmė „neįkalba" atleisti vadžias. ..
Romas PODERYS, IF V k. studentas
2 Tarybinis studentas
POILSIS-TURININGAS
Prasmingo ir įdomaus laisva laikio poreikį turėtume ugdyti, ieškodami naujų ir įvairių jo organizavimo formų. Tačiau šia me darbe susiduriama su sunku mais, iškyla nemaža problemų. Viena iš didžiausių problemų, ruošiant renginius bibliotekoje, yra patalpų trūkumas. Turint galvoje specifines darbo sąlygas ir darbo laiką bibliotekoje, daž nai iškyla keblumų, norint vie nu metu vienoje vietoje suburti didesnį darbuotojų skaičių. Susi duriama su problemomis ir or ganizuojant ekskursijas — sun ku gauti transportą. Tikimės, kad, įveikusios pasitaikančius sunkumus, visuomeninės organi zacijos ateityje dar sėkmingiau ir išradingiau organizuos bib liotekos darbuotojų laisvalaikį.
Pastaruoju metu partijos doku sėjo mėnesio paskaitą apie se mentuose vis labiau keliamos novės lietuvių vestuvinius pap ročius, jau šiais metais vykusį svarbios problemos, susijusios su dirbančiųjų poilsiu ir laisva įdomų ir lauktą konservatorijos studentų koncertą „Renesanso laikiu, jo formų jvairumu. Universiteto bibliotekos prof muzika ir poezija". Džiugu, kad tokie susitikimai žadami rengti sąjungos kultmasinis sektorius, profgrupės, Moterų taryba skiria ir ateityje. Nemaža renginių ruo daug dėmesio dirbančiųjų laisva šiame savo jėgomis. Daug džiu laikiui. Platinami bilietai į teat gių akimirkų bibliotekos darbuo rus, koncertus, kinofilmus, pa tojams suteikė K. Remeikienės kvietimai j Meno darbuotojų rū vadovaujamas folklorinis ansam muose ruošiamus renginius, abo blis. Moterų tarybos pastangomis nementai į Valstybinę filharmo praėjusiais metais buvo ruošia mi renginiai ne tik mums, dar niją. buotojams, bet ir mūsų vaiku Tapo tradicija sanitarinėmis ■dienomis organizuoti biblioteko čiams: kovo mėnesį buvo su je susitikimus su įdomiais žmo rengta darbuotojų vaikų rank darbių parodėlė, o prieš Naujuo nėmis. Galima paminėti 1985 m. spalio mėnesį surengtą susitiki sius Metus vaikučius nudžiugino su didele išmone ir entuziazmu Z. BARABANOVAITĖ mą su XII Pasaulinio jaunimo ir studentų festivalio dalyviu, rug paruošta naujametinė šventė. Mokslinės bibliotekos darbuotoja (iiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiitnnitiiiiiiiuiniuninHiunnuuiiniiiiiiiiiiuiiii Vasario 14 dieną Universiteto daug kur koridoriai, virtuvės at pano buteliai. O šio pasilinks profsąjungos komitetas tikrino rodė labai liūdnai. 18-ame bend minimo dalyviais buvo seserys tvarką bendrabučiuose, domėjosi rabutyje 16 aukšto virtuvė (šia Andrllovlč, EKFF I ir II kurso jų sportine baze, skaityklomis. me aukšte gyvena VISI studen studentės, Balcevič, Kaluglna, Maloniai nustebino reido da tai) buvo labiau panaši į sąšla Ruzgytė (visos EKFF pirmakur lyvius 3 ir 4 bendrabučių stu vyną, o ne į patalpą, kurioje sės) ir darbo ekonomikos spe dentai. Busimieji medikai ir cialybės studentas penktakursis gamtininkai buvo surengę talką, Žilinskas. ▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼T1 kurioje dalyvavo beveik vist 15-ame bendrabutyje naktinių studentai. Rašau „beveik", nes svečių taip pat netrūko. 1402 3-lo bendrabučio antrajame au. kambaryje sutikome buvusią stu kšte viešpatavo neįprasta tyla. dentę Narbuntaitę, kuri, pašalin „Čia gyvenantys diplomantai ta iš Universiteto, niekaip nesu atsisakė talkininkauti", — aiški geba išsikraustyti iš bendrabučio. na bendrabučio tarybos pirminin 904 kambaryje penkto kurso li kas. Beldžiamės Į vieną kamba tuanistės Ladukaitė, Vasiliauskai rį. Čia keli vaikinai ruošiasi tė ir Valaitytė nuobodžiavo valstybiniam egzaminui. Aišku, plėšdamos dūmą. Jų kambaryje valstybinis {egzaminas — daly galėjai nors kirvį kabinti. Liūd kas rimtas. Tačiau kitame kam nokai atrodė 8-to aukšto virtu baryje merginos ramiai gurkš ▲▲▲▲▲▲▲▲▲▲A vė, šiukšlių, popierių pilnos laip nojo arbatą ir aiškino: „O mums tinės. Kur gi tos lietuvaitės filo nepriklauso dirbti, mes dabar logijos fakulteto bendrabutyje, gaminamas maistas. Cigarečių namuose turėtume būti". Gaila, garsėjančios savo darbštumu ir nuorūkos netilpo į šiukšlių kibi kad per penkis studijų metus rą. O juk bendrabučiuose nerū tvarkingumu? bendrabutis joms taip ir netapo Bendrabučiuose, esančiuose koma. .. antraisiais namais, o tik palėpe Saulėtekio alėjos gale, didesnių nuo lietaus ir šalčio pasislėpti. 18-to bendrabučio 1307 kam pažeidimų nebuvo. Tačiau vi Niūru ir 3-lo bendrabučio skai baryje buvo švenčiamas gimta durnaktį nė vieno bendrabučio tykloje, trūksta kėdžių, o naujai dienis. Matyt, jubiliatė nelaukė durys nebuvo užrakintos. Bu gautos kėdės sulaužytos, išnešio neprašytų svečių, todėl komisi dinčios net nepažvelgdavo į vė tos po kambarius. jai teko ilgokai pastovėti už lyvus svečius, o 12-ojo bendra Medikų 5-ajame bendrabutyje durų. Po „derybų" šeimininkai bučio antrajame korpuse budin ir bendrabučiuose Antakalnyje nusileido. Kambaryje po stalu čiosios visai nebuvo. jokių talkos žymių neradome. stovėjo pustuštis likerio ir šam Audrius KUTREVICIUS
PO BENDRABUČIUS PASIDAIRIUS
TĖVYNĖS SARGYBOJE
Vaido VALIUKEVIČIAUS pratybų metu.
nuotraukoje — studentai
Vasario 23-ąją tarybinė liau dis ir jos Ginkluotosios Pajėgos iškilmingai paminėjo Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų laivy no 68-ąsias metines. Sukurti Di džiosios Spalio revoliucijos iš kovojimams ginti, jie nuėjo šlo vingą kovų kelią, garbingai vykdė ir vykdo savo šventą pa
lauko
reigą. Dekretuose apie Raudonosios Armijos ir Laivyno sukūrimą, pasirašytuose V. Lenino 1918 metų sausio mėnesį, atsispindė jo pagrindiniai tarybinės kary bos principai, toliau vystomi kituose partijos ir vyriausybės dokumentuose, skirtuose socia
I Algirdas BAGDONAS Sunkios ligos palaužtas, va sario 11 d. iš gyvenimo pasi traukė gamtos fakulteto moks linis bendradarbis Algirdas Ba gdonas. Netekome gabaus mo kslininko, atidaus draugo.
A. Bagdonas gimė 1951 m. spalio 7 d. Alytuje. 1975 m. sėkmingai baigęs Universiteto chemijos fakultetą, gabus jau nuolis paliekamas biochemijos ir biofizikos katedroje, kur ir dirbo iki gyvenimo pabaigos. Nepaprastai atsidavęs moksli niam darbui, A. Bagdonas su gebėjo giliai išstudijuoti dau gelį nelengvų molekulinės bio logijos problemų. Jis visada stengdavosi Įžiebti mokslinio entuziazmo ugnelę aplinkinių širdyse ir džiaugėsi kiekviena nauja jos apraiška. A. Bagdo nas noriai imdavosi visuomeni
nio darbo: buvo gamtos faks teto darbuotojų komjaunij organizacijos sekretorius, lj# dies kontrolės grupės nan profbiuro narys. Nesiskųsdamas savo negali jis negailėjo Jėgų ir dėmes studentams. A. Bagdonas suj bėjo kūrybiškai ir įtaigiai pe teikti jiems savo žinias ir prai tinius darbo (gūdžius. Raa kantrų ir reiklų kursinio, di| lominio darbo vadovą prisim na ne vienas biochemikas, st dijavęs Universitete 197$. 1985 m. Liko nebaigti darbai, m neapkeliauta Lietuva, kurt senovę ir gamtą Jis be gj mylėjo... Liko šviesus atmii mas Ji pažinojusių širdyse. BIOCHEMIJOS IR BIOFIZIKA KATEDROS KOLEKTYVI
KAIP IŠLAIKĖME SESIJĄ (MOKYMO-AUKLĖJIMO KOMISIJA INFORMUOJA]
S. m. žiemos sesijos pažangu mas 94,74 proc. Tai 2 proc. daugiau nei praeitą žiemos sesiją. Pagal vietas fakultetai išsidėstę taip: I vieta — IF 99,6 proc. II vieta — TF 99,55 proc. III vieta — PEF 97,79 proc. IV vieta — GF 97,18 proc. V vieta — ChF 95,79 proc. VI vieta — PF 95,66 proc. VII vieta — FilF 94,74 proc. VIII vieta — EKFF 92,8 proc. IX vieta — MF 92,40 proc. X vieta — FF 92,14 proc. XI vieta — MaF 89,32 proc. Palyginus su praėjusia žie mos sesija, pažangumas suma žėjo: PEF, GF, FilF (net 3
proc.). Padidėjo šių fakult pažangumas: IF, TF, ChF, (3,6 proc.), EKFF (6,1 pro MaF, FF (6,6 proc.) ir MF (i 8,2 proc.). Bendras visuomei mokslų pažangumas lygio,mt praeitais metais padidėjo proc., dabar jis yra 98,3 pr Geriausiai sesiją laiko V kui studentai, blogiausiai — II. Di giausia skolininkų turi MaF 10,68 proc., FF — 7,86 prc MF — 7,6 proc., EKFF - i proc. Mažiausiai studentų, rinčių skolas, yrai TF — 2, IF 4. Didžiausias pirmūnų procį
tas yra MF — 19 proc., GF 14 proc., FF — 12 proc., M — 11 proc.
VASARIO 23 — TARYBINĖS ARMIJOS IR KARINIO JŪRŲ LAIVYNO DIENA
listinės Tėvynės gynimo klau simams. Įnirtinguose mūšiuose jaunos Tarybų respublikos kariai pa demonstravo nepaprastą ištiki mybę savo liaudžiai, partijai, geležinę ištvermę, didžiulį pasi aukojimą, masinį didvyriškumą. Jie apgaubė savo kovos vėlia vas neblėstančia šlove. Am žiais liaudis atmins Kachovką, Voločiajevką, didvyrius čiapajeviečius, Raitelių armijos ko votojus, Baltijos laivyno jūrei vius, daugelį kitų pilietinio ka ro didvyrių. Taikios pirmųjų penkmečių statybos metais tarybinės Gink luotosios Pajėgos budriai sau gojo kuriamąjį liaudies darbą. Tarybų valstybės bei Jos Ginkluotųjų Pajėgų istorijoje ypatingą vietą užima Didysis Tėvynės karas. Tai buvo vienas iš sunkiausių mūsų šaliai teku sių išmėginimų. Nuo karo baig ties priklausė socializmo, par saulinės civilizacijos,, žmonijos likimai. Pergalė šiame kare nebuvo tiktai karinė. Tai buvo mūsų, tarybinės, santvarkos, mūsų, socialistinės, ekonomikos bei ideologijos pergalė. Pokarinis periodas dar kartą įtikinamai parodė, kad socialis tinės Tėvynės, socializmo iško vojimų gynyba, TSRS kovinės galios stiprinimas — objektyvi būtinybė, pagrindinė Komunis tų partijos ir tarybinės liau dies pareiga. Nuolatinė TSRS Ginkluotųjų
Pajėgų kovinė parengtis pri klauso nuo atkaklaus kasdieni nio kiekvieno kario triūso. Žmogiškojo faktoriaus vaidmuo šiuolaikinėje armijoje svarbus kaip niekada, todėl kiekvieno tarybinio žmogaus gyvenime žymią vietą užima pasirengi mas kuo geriau atlikti savo pa reigą saugant Tėvynę. Universiteto partinė, kom jaunimo organizacijos, SDAALR komitetas, profesoriau ir dėsty tojai atlieka didelį darbą ugdy dami studentų pareigos Tėvy nei jausmą, pasiryžimą ją ginti. Didžiajai daliai Universiteto absolventų suteikiamas atsargos karininko laipsnis. Nelengvą vy riškumo kursą daugelis studen tų išeina Tarybinės Armijos gretose. Tarnaudami Ginkluoto siose Pajėgose šlovingą datą šiemet pažymės ne viena dešim tis studentų. Baigę tarnybą jie sugrįš į Universiteto auditori jas. Žinios ir įgūdžiai, įgyti armijoje, pravers toliau studi juojant karybą. Mes didžiuoda miesi skaitome VU auklėtinių, atsargos viršilos A. Zimblio, atsargos seržanto M. Zinevičiaus, atsargos jaunesniųjų ser žantų S. Stuko, A. Tamošiūno ir daugelio kitų, nusivilkusių uniformas ir vėl atsisėdusių į suolus, tarnybines charakteristi kas. Tolesnė jų, kaip vadų, branda vyksta VU karinėje ka tedroje. Laboratorijose, moko muosiuose poligonuose, nagri nėjant techniką ir ginkluotę,
patyrusiems dėstytojams pad dant, auga jų meistriškumas žinios, būtinos tarybiniam kr ninkui. Visa karinės katedi veikla nukreipta ugdyti aui tas studentų moralines poli nes savybes, suteikti Jiems ■ nių bei įgūdžių, būtinų, sėk® gai atliekant tarnybines pa® gas. Žinių ir įgūdžių, įgytų ‘ rinio rengimo užsiėmimuos visuma neretai ir būna tas k gažas, kuriuo nešini dalis lversiteto absolventų užsid® leitenanto antpečius. Su pas* džiavimu minime pavardes » rinės katedros vyr. dėstys papulkininkio C. Gabedaoi kapitono V. Liškevičiaus, resniojo leitenanto A. Gal™* visam gyvenimui susiejusių s vo likimą su Tarybine Ar®1 Garbingai atlieka savo kari! pareigą karininkai R. Sargi® A. Pečiulis, S. Babarskas Vitkūnas ir daugelis kitų. ' jie — VU absolventai. Šešiasdešimt aštuntosios rybinių Ginkluotųjų Paj^ metinės pažymimos ® XXVII suvažiavimo išvakart naujo tarybinės liaudies, jos bei laivyno karių dar bei politinio aktyvumo pai mo laikotarpiu. Tarybinės kuotosios Pajėgos ir toliau patikima valstybės atrama, ! lingas socializmo ir tautų gumo skydas. Puikinio' Jonas ANDRlSKEVlC! Karinės katedros viršinio1
3 Tarybinis studentas
ŽIEMOS ŽYGIS TARYBINĖS LIAUDIES REVOLIUCIJOS, KOVŲ IR DARBO
DRAUGYSTĖ PASILIEKA Per žiemos atostogas 14 filo logijos fakulteto studentų lankė si Leningrade. Leningradas kiek vienam tarybiniam žmogui bran gus ne tik kaip architektūros muziejus: šis miestas prie Nevos buvo svarbus revoliucinio ju dėjimo centras, didvyriškai atlai kė 900 dienų fašistų blokadą (1941—43 m.). Apie tai byloja Smolnis, Marso laukas, Pergalės aikštė, kurioje stovi monumen tas Leningrado gynėjams. Revo liucines Leningrado vietas, ar chitektūros paminklus mums paiodė Leningrado Elektrotechni kos instituto studentai, — jie buvo puikūs gidai, nuoširdūs draugai. Lankėme parodas, mu ziejus, teatrus, pabuvojome Le ningrado universiteto filologijos fakultete. Elektrotechnikos insti tuto bendrabutyje vyko drau gystės vakarai, kuriuose aptar davome komjaunuoliškas proble mas, pasidalindavome studentiško
SLOVĖS VIETOMIS
IŠVYKA Į KIJEVĄ
jaunuoliai niekada neužmirš nuo širdžių studentų Romano Guliajevo, Dmitrijaus Poliukovo ir kt. Draugystės vakaruose dalyvavo ir Leningrado Elektrotechnikos institute besimokantys užsienio šalių studentai. Jie pasakodavo apie savo šalių problemas, savo liaudies kovą už taiką, naciona linę nepriklausomybę, jaunimo gyvenimą. Tai — Polis iš Beni no Liaudies Respublikos, Chaledas iš Palestinos, Idris iš Maro ko, Albertas iš Bolivijos, Kali-
bia iš Kubos, Nguenas Tchanis Hungas iš Vietnamo Socialisti nės Respublikos, Frederikas iš Portugalijos ir kiti. Studentiškos atostogos baigėsi, tačiau draugystė nesibaigs. Ji tę sis laiškais. Mūsų komjaunuoliai lauks leningradiečių studentų Vilniuje. Teisus buvo mūsų šaunusis gidas Romanas Guliajevas sakydamas: „Viskas pra eina, o draugystė pasilieka". Janina JAKELAITYTĖ
PIRMASIS
Plonos kojytės sminga per ledo plutą — apačioje purus ir minkštas sniegas. Kiekvienas žingsnis, liuoktelėjimas, kaip neaštrus peilis brūkšteli per kojas. Stirnaitė sustoja, pasuka galvą, virpteli. Sudreba plonos kojelės. Drėgnos, didelės, tam sios akys, išgąstingai styrantys ausų trikampiai. Minutei sustin gsta. Žiūri į mane. Sutrinksiu slidžių lazdomis, pagąsdinu: „Ei, tu, pakalnėje nestovėk,
Tarybų Ukrainos sostinę žie mos žygiui pasirinkome neatsi tiktinai. Kijevas — miestas di dvyris .garsėjantis praeities ko vomis už Tarybų valdžią, revo liucinėmis tradicijomis. Mūsų kelionės tikslas susi pažinti su Kijevu, jo Istorinė mis vietomis, susitikti su Me dicinos instituto dėstytojais, studentais. Aplankėme Lenino muzie jaus Kijevo filialą, Didžiojo Tėvynės karo muziejų, pabuvo jome Šlovės parke, kur dega Amžinoji ugnis Ir Garbės sar gybą eina geriausi miesto pio nieriai bei komjaunuoliai, Ar senalo didvyrių aikštėje, kur apie Įnirtingas kautynes bylo ja kulkų išdaužyta mūrinio na mo siena, padėjome gėles prie žymaus tarybinio karvedžio N. Vatutino paminklo. .. .Su dideliu susidomėjimu apžiūrėjome Kijevo medicinos institutą. Lankėmės ir instituto komjaunimo komitete, draugiš kai pasikalbėjome su sekreto riaus pavaduotoju ideologiniam
darbui G. Savčenko. Prasmingai praėjo susitikimas su studen tais užsieniečiais, besimokan čiais Kijevo medicinos institute. Šios aukštosios mokyklos kom jaunimo aktyvistai renka me džiagą apie Kijevo miesto re voliucinio judėjimo. Didžiojo Tėvynės karo veteranus ir tal pina ją į nedidelį instituto mu ziejų, kuris mums labai patiko, mums labai patiko.
žytėm šerkšno adatėlėm. Tyliai grįžteli, suvirpa. .. Kiek žmo giško jausmo didelių drėgnų akių žiūrėjime... Nusibodo vienai nusileidinėti vis šviežiomis vėžėmis. Pirmam kartui užteks. Dar ratelis per pievą ir namo. O žiemos diena trumpa: žiū jau saulę mėnulis iš dangaus varo. Peršliuožiu užšalusią upę. Abi lazdos — kairėje rankoje, dešinėje — puokštė „vilko uo degų". .. Artėju prie tos vie tos, kur stovėjo stirnaitė. Jau
žingsnių. Ji ten pat — po pa linkusiu žilvičiu. Bandau prieiti arčiau. Bijau išgąstingai sty rančių ausų trikampių — nu bėgs. O prabilsiu, atrodo, su pras, išties kaklą, paims riekę iš mano rankų. Dar vienas žin gsnis — stirnaitė pašoka, me tasi į žemus krūmokšnius, klu pteli, kojos įsipina į smulkias šakas ir ji net nebando iš jų iš sivaduoti — taip ir klūpi. Aš nebeinu artyn. Pradedu traukt iš maišelio šieną. Staiga krūp teliu — negi tokiu balsu su
čiu, kad ji kažkur čia, toliau nueiti, atrodo, negalėjo. Stab teliu, pėdos veda gilyn į krū mokšnius. Pašliuožiu dar porą metrų. Sustoju. Klausau — nė garso. Ji kažkur čia, turi būti čia. Atsigrįžtu — į mane žiūri didelės tamsios akys. Tamsios, it gilus užutekis karštą vasaros dieną. Stovėjau ir žiūrėjau į tas akis. Mus teskyrė keletas met rų. Prie seno palinkusio žilvi čio buvo jos namai — šalti žie mos namai — jos kūnelio šilu mos ištirpdyta duobutė sniege, kurioje tilpo visa mano stirnai tė: plonom suraižytom kojom, pilkai rusva su keliomis tam siomis dėmelėmis ant šonų — it kas būtų paglostęs negrabiais pirštais ir vietomis praplėšęs kailiuką.. .
vaitojo mano stirnaitė.. . Ji bando šokti į priekį, vėl su klumpa, bet keliasi, braunasi per krūmus, tegalinti apsiginti nuo manęs vieninteliu — iška muotu, leisgyvio žvėries bal su. .. Tėtis sako: kaži ar jai bepadėtų vienadienis šieno davinys.
Įdomi ir turininga buvo mū sų kultūrinė programa. Pabu vojome L. Ukrainkos teatre, da lyvavome ekskursijoje po miestą, aplankėme nemaža mu ziejų. Išvykos Į Kijevą metu mes daug sužinojome apie šio mies to praeitį, susipažinome su ko legų studijomis, laisvalaikiu, aplankėme daug (žymių istori nių vietovių.
D. MORKŪNAS MF komjaunimo komiteto narys
ŽIEMOS
NAMAI (SUSITIKIMAI)
Balys Sruoga — ištisas mūfų literatūros žemynas. Asme nybe jis suvienijo iki tol lyg ir Mskiras gaivališkumo, impulsy vumo Ir stipraus intelekto zo nas. Kūryba jungė skirtingus ir petgi diametralius žanrus: lyri ni ellėraštĮ — Impresiją ir tra kiško socialinio patoso knygą, Individualių išgyvenimų Įkvėptą ib'lą ir istorinę dramą, pagrįs ta kruopščiomis studijomis, do kumentais, faktais. Naujų kelių Pene ieškotojo aistra B. Sruol°s asmenybėje ir kūryboje Įerinosl su sugebėjimu rimtai f kruopščiai studijuoti literatūĮin! palikimą, vertinti klasiką. Į B- Sruoga mokėjo žavėtis — RPulsyvlal, beatodairiškai. Tą ĮPač jaučiame iš jo santykių r J- Baltrušaičiu, turėjusiu punam poetui nemaža Įtakos, PPažlndlnusiu jį su daugeliu P'nių rusų poetų, rašytojų, frP jų ir su M. Gorkiu. B. ranga domėjosi simbolizmu ir simbolistinius eilėraščius, įdariusius jo pirmuosius rinįnius ..Saulė ir smiltys" bei P’^ų takais". Kartu jis liko latrus liaudies dainai, kasdieIniams žmogaus rūpesčiams. I viena tendencija ar kryptis I Sruogos negalėjo patenkinti.
Jis buvo Ir liko diskutuojantis, nuolat besiginčijantis žmogus ir rašytojas. Gal kaip tik dėl gin čo, kaip nesibaigiančio konflik to, kuriame turi išryškėti tie sa, B. Sruoga taip mėgo teatrą. Tikrą asmenybės dramą B. Sruoga išgyveno Štuthofo kon centracijos stovykloje, Į kurią pateko kaip Įkaltas... Mir ties stovykloje B. Sruoga paro dė ypatingą dvasios stiprumą — baisiomis sąlygomis jis netgi sugebėjo kurti. Gal pirmą kar tą lietuvių literatūros istorijoje žodžio kūryba tapo pačia išli kimo, sąmoningo gyvenimo ga limybe. „Dievų miškas", para šytas pirmaisiais pokario me tais, yra ne tik literatūrinis, bet ir moralinis rašytojo žyg darbis. Ir greta stovyklos koš marų, kuriuos reikėjo ne tik atgaivinti, prisiminti, bet ir apibendrinti meno priemonė mis, stovi eilėraščių apie mei lę ciklas „Giesmės Viešnelei Žydriajai", paskutinis lyrinis poeto atodūsis Minėdami 90-ąsias Balio Sruo gos metines, mes prisimename jĮ ne tik kaip Įžymų rašytoją, lie. tuvių literatūros klasiką, bet ir kaip Almae Matris Profesorių. Doc. Viktorija PAKERIENE
bėk! .." Stirnaitė žingteli į šalį, su klumpa. Ištiesia snukutį prie palinkusios sidabrinio alksnio šakos, — dar užsilikusi pora su džiūvusių lapų. Dabar aš ją matau iš šono: ant atsikišusio nugarkaulio už mestas rusvai pilkas kailiukas su keliomis tamsiomis dėmelė mis palei užpakalines kojas. Pirmą kartą šią žiemą užsidė jau slides. Pirmas nusileidimas per lygų, niekieno neišvažinėtą sniegą. Atsispiriu ir, ieškodama patogesnės nuokalnės, jausdama, kaip per storą megztinį pirštus, kaišioja šaltukas, nušliuožiu į pakalnę: kol leidausi stirnaitė paėjėjo toliau į krūmokšnius. Matau, kaip bejėgiškai ji kliū na už šakų, klumpa, baugiai grįžteli, plonos kojelės sminga į sniegą, pluta skaudžiai dręskia odą. Ištiesia kaklą prie kiekvienos išdžiūvusios, sušalu sios, bekvapės, beskonės žole lės. Lėtai puslankiu sliūkina per krūmokšnius, vis atsigręž dama, sustodama, žengdama dar vieną žingsnį, klupdama. Nematau jos snukučio, bet jis man kažkodėl atrodo ne drėg nas ir šiltas, o pasidengęs ma-
ANTRASIS Ant polietileninio maišelio — žalias briedis. Prisikemšu pilną smulkaus šieno, nustveriu duo nos riekę — rasiu ją? Be sli džių einu mindama šviežias vėžes — kojos sminga iki ke lių, — braunuosi per aukštas trapias žoles. Rasiu? Sustoju. Ne, dar ne čia. Dar keletas
TRECIASIS .. .Saulė vėl žaidžia šaltuose žiemos rūmuose — auksina me džių šakas, šokčioja jos spindu liai, skaičiuodami sniego kruo peles. .. Jau iš tolo matau, kad šie nas išdraikytas, ištąsytas po sniegą. Suėsta ne kažin kiek. Duonos — nelikę nė trupinio. Prieinu prie žilvičio, po ku riuo slėpėsi stirnaitė: duobutė sniege, it šalti žiemos delnai, kiekvieną dieną artėjantys viens prie kito, kol vietos juose ne belieka, vietos net jai — mano didžiaakei stirnaitei. . . Pamatau krūmuose toliau kažką juoduo jant. O gal! .. Bet nevirpteli sustingę trikampiai, snukutis pasidengęs plonom šerkšno ada tėlėm, o gilius vasaros užute kius apglėbusi ledo plutelė. Nina SEMIONOVA
4 Tarybinis studentas
PO LOTOSO ŠALĮ Pažangius Indijos jaunimas aktyviai dalyvauja visuotiniame judėjime už taiką. Daug pro blemų sprendžia jaunimo orga nizacijos, kaip ir visur labai aktyvi studentija. Iki šiol Indi joje išlikusi kastų sistema jau nimui sudaro daug sunkumų siekiant aukštojo išsilavinimo. Žymiai daugiau vietų aukštojo je mokykloje skiriama aukštų jų kastų atstovams. O ir bai gus aukštąją mokyklą gauti darbo, ypač humanitarinio pro filio specialistams, labai sunku. Lengviausiai darbą gauna gy dytojai, inžinieriai. Dauguma jaunimo dar yra kaustomi religinių pančių. Šiuo metu tarp jaunuolių labai po puliarus dievo Sivos sūnaus Ganešo, kuris pašalina visas kliūtis, kultas. Prieš egzaminus studentai šiam dievui meldžiasi ir neša aukas, prašydami sėk mės. Dalis studentų besimoky dami gauna stipendiją, virš 100 rupijų per mėnesj (1 rb. — Pabaiga. Pradžia Nr. 6
14 rupijų). Už bendrabutį rei kia mokėti apie 200—300 rupi jų per mėnesį. Už mokslą au kštosiose mokyklose mokama. Yra studentų profsąjungos, ku rios pagal galimybes gina stu dentų teises. Dar daug praeities liekanų yra ir šeimos gyvenime. 99 proc. jaunų žmonių savo liki mus sujungia tėvų valia. Iki vestuvių sutuoktiniai nemato vienas kito, tuo metu tik kelis kartus susitinka tėvai ir apta ria būsimas vestuves. Pirmąją vestuvių dieną jaunieji nieko nevalgo. Pirmąjį vakarą jauna sis su draugais atvyksta pas iš rinktąją ir prie ugnies susituo kia. Po šio ceremonialo vyras žmonai plaukų sklastymą nu dažo raudonai, tai reiškia, kad moteris tampa jo nuosavybe. Pirmąją naktį jaunieji pralei džia atskirti, sėdėdami. Kitą vakarą jaunasis parsiveža žmo ną į savo namus ir vėl pralei džia naktį atskirai. Rytą į jau nojo namus atvyksta žmonos tėvai ir giminaičiai. Trečiąją dieną, dalyvaujant šventikui,
jaunieji sujungiami, ir nuo to momento prasideda šeimyninis gyvenimas. Darbininkai, dirbantys valsty biniame sektoriuje, per mėnesį gauna apie 1000 rupijų atlygi nimą, yra aprūpinami gyvena muoju plotu. Inteligentijos at stovai per mėnesį uždirba apie 2000 rupijų. Tačiau Indijoje yra dar labai daug bedarbių (apie 20 proc. šalies gyventojų), daug neraš tingų. Jiems tenka gyventi lūš nose, kai kurie ištisomis šei momis nakvoja tiesiog gatvėje po atviru dangumi. Šalies vyriausybė deda visas pastangas jų padėčiai pagerinti. Nemokamas mokslas valstybi nėse mokyklose, nemokamas gydymas valstybinėse ligoninė se, įvairios pašalpos padeda spręsti aktualias socialines pro blemas. . . XXX
IL-62, įsibėgėjęs Madraso tarptautiniame aerouoste, pa kyla į orą, po savo galingais
A ĮVAIRENYBĖS A
Britų muziejaus biblioteka Nacionalinė Britų muziejaus biblioteka yra tikra rašytojų, mokslininkų ir besimokančio jau nimo Meka. Ji teikia neįkainoliteratūriniais, moksliniais ar ki tais rimtais sumetimais ieško pla taus profilio literatūros tam tik ra tema, suteikia galimybę najamas paslaugas tiems, kurie grinėti originalius šaltinius, ku rių niekur kitur nerastume. Jos kontingentą sudaro mokslo darbuotojai, aspirantai bei dėstytojai. Londone, kuris yra didžiausias ir svarbiausias pasaulio bibliotekinis centras, veikia gausy bė įvairiausio pobūdžio bibliote kų. Britų muziejaus biblioteka stambiausia iš jų. Pirmą kartą Britų muziejus atvėrė duris lan kytojams 1759 m. sausio mėn., o iki tų pačių metų liepos mėn. jau turėjo 5 skaitytojus. 1823 m. per dieną bibliotekoje apsilan kydavo vidutiniškai nuo 50 iki 70 skaitytojų. Palaipsniui Bri tų muziejaus biblioteka tapo svarbiausia pasaulyje: nė viena kita biblioteka negali pasidi džiuoti tokia knygų, saugomų joje, kalbų įvairove, o taip pat pilna pasaulinės literatūros ko lekcija. Per paskutiniuosius 50 metų biblioteka patrigubino savo fondus ir dabar yra didžiausia biblioteka pasaulyje, kasmetinis joje gaunamų leidinių skaičius prašoka 200 tūkst. vienetų ir pusę milijono laikraščių egzem pliorių. Bibliotekoje yra šie pa grindiniai skyriai: knygų, rank raščių, bibliografijos, mokslo, rytų tautų literatūros (knygos ir rankraščiai), šumerų, Egipto ir
asirų senienų, garso įrašų archy vas. Viena iš vertingiausių šio amžiaus kolekcijų yra Henrio Ešbio 16 tūkst. tomų biblioteka,, į kurią įeina daug retų, praban giai įrištų knygų, pirmieji Mol jero, Le Siežo leidimai, pilna Servanteso kūrinių kolekcija. Bibliotekoje yra Kekstono filo sofinis veikalas, oficialiai laiko mas pirmąja spausdinta knyga Anglijoje (1477 m.), Šekspyro dramų rinkinys, išleistas po 4 t. iki 1623 m. Inkunabulų rinkinys — tai 9500 įvairiausių, pavyz džių, puikiai iliustruojančių spausdinimo evoliuciją. Anglijo je pirmasis knygas pradėjo spausdinti Viljamas Kekstonas. 1477 m. jis išleidžia pirmąją spausdintą knygą Anglijoje. De- , ja, tik du egzemplioriai Keksto no spausdinti ant pergamento, išliko iki mūsų dienų. Saugomas 1546 m. atspausdintas ankstyviausias Britanijos žemėlapis, sudarytas anglų kartografo Džor džo Lilio. Rytų knygų ir met raščių skyrius puikuojasi turtin ga hebrajiška biblioteka, api mančia visų sričių literatūrą, ki niška bei japoniška biblioteka, o taip pat Tibeto ir sanskrito bib liotekomis, kuriose gausu kano ninių lamaizmo mokymo darbų. Rankraščių skyriuje saugoma apie 84 tūkst. knygų, beveik tiek pat įvairių schemų, ritinių, grai kų ir lotynų papirusų. Čia išvy sime ir žymių rašytojų — Spenseric, Ben Džonso, Miltono, Defo, Svifto, Sterno, Bernso, Kolridžo, Skoto' ir kitų autografus.
Atskirą fondą sudaro leidiniai, iliustruojantys rašmenų vystymosi istoriją, graikiško ir lotyniško alfabeto raidą. Puikiausias rašto pavyzdys — lotyniško „Lindifemo šventasis raštas", su rašytas apie 700-uosius m. e. m. Čia pat randame unikalų „Beovulfo" leidimą (V a. pab.), greičiausiai, seniausią, nežiūrint apimties, poemą anglų kalba. Kasdieniniam naudojimui kny gas įrišdavo mediniuose dėkluo se, aptrauktuose oda su metali niais apkaustais. Vertingesniems rankraščiams pagamindavo pa auksuotus arba sidabrinius virše lius, puoštus brangakmeniais, dramblio kaulo plokštelėmis ir kitom puošmenom. Rankraščių skyriaus skaitytojams nustatytos griežtos taisyklės: perspėjama nedėti rankų ant atversto pusla pio, o patys rankraščiai dedami ant specialių pastovų arba įde dami į tam tikrus rėmus. Vie nu kartu galima užsisakyti tik vieną rankraštį, o ypač retus ir vertingus leidinius reikalaujama skaityti po stikliniu gaubtu, pa keliant jį tik trumpam, verčiant puslapius. Labai gausus ir ver tingas bibliotekoje Egipto ir asi rų senienų skyrius. Čia saugo ma turtingiausia pasaulyje papi rusų kolekcija, seniausias datuo jamas 1500-siais metais prieš mūsų erą. Galime susipažinti su šumerų, Babilono ir asirų rašy tiniais paminklais, surašytais į 25 tūkst. molinių lentelių. K. REMEIKIENĖ
Autoriaus nuotraukoje — Centrinio Jogos tyrimų instituto Delyje kiemelis. sparnais palikdamas tūkstan- palmes ir nuoširdžius draugiščius šventyklų, žaliuojančias kus šios šalies žmones. Indijos vandenyno pakrantėje Sigitas DAUGIRDA
NORINTIEMS ĮSIDARBINTI Siekiant patenkinti daugelio studentų norą įsidarbinti, Uni studentų sudaryta versitete įdarbinimo komisija, į kurią įeina visų fakultetų atstovai, Jau praėjusiais metais rugsėjo— gruodžio mėnesiais jos pastan gomis buvo įdarbinti 453 žmo nės. Komisija palaiko glaudžius ryšius su miesto komjaunimo komitetu, iš kurio gauna infor maciją, kokioms miesto įstai goms bei organizacijoms reika linga studentų pagalba. Šiuo metu miesto organizaci jos siūlo studentams šias darbavietes: — 200 vietų pagalbiniais darbinlnkais (antraeilėse pareigose), — 50 vietų sanitarais, — 8 vietos kiemsargiais, — 1 vieta kūriku, Vilniaus radijo komponentų
SKELBIMAI VVU sodininkų bendrijos „Ši las" narė M. Norkuvienė per duoda jai priklausantį sklypelį su vaismedžiais, bei vaiskrū miais. Yra medinis namelis. No rinčius, prašome kreiptis telefo nu 44-50-90.
gamykla siūlo šias darbo vietas, kur nereikia specialaus pasiren gimo: — radijo aparatūros montuotojo (vaikinams ir merginoms), — radijo aparatūros šaltkal vio (vaikinams), — radijo aparatūros ričių vyniotojos (merginos). Siekiant, kad studentai dirb. tų jiems patogiu laiku Univer. sitete leidžiama sudarinėti re monto grupes po 4—8 žmones kiekvienoje. Jų darbo laiką re guliuotų patys grupės nariai. Šioms grupėms bus leidžiama dirbti pagal akordinę paskyrą. Įsidarbinti gali visi pažangūs studentai (neturintys skolų). Smulkesnė informacija teikia ma fakultetų komjaunimo ko mitetų darbinio auklėjimo sek toriuose arba Universiteto komjaunimo komitete. Atsižvelgiant Į tai, kad duo menys apie darbo vietų skaidą kinta, komisija stengsis reguliariai skelbti apie šiuos paki,.Tarybinio studento' tlmus puslapiuose.
Dingusį studento pažymėjimį Nr. 821440, išduotą EKFF stu dentei Ramunei KALPOKAITEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjiną Nr. 321525, išduotą EKFF stu dentei Virginijai POTELIŪNAITEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830753, išduotą IF studen tei Sigutei VEIDMONAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831278, išduotą EKFF studen tei Daivai AUGUSTAUSKYTEI, laikyti negaliojančiu.
HiHiiniiiiiiiiiiiiiiiiriiiiiiiriiiiiiiitiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiinHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiniiiiii!
KALTININKAS — ALKOHOLIS!
Pasigėrė, Iššaukiančiai elgėsi, susimušė — apie tai jau rašėm ne kartą ir ne du. Deja, vėl tenka grįžti prie to paties, Tenka, nes, žiūrėk, atsiranda tokių, kurie negali atsispirti įpročiui smagiai praleisti laiką, pasistačius taurelę, kuriems nė motais TSKP CK nutarimo „Dėl priemonių girtavimui ir alko-
holizmui įveikti" žodžiai: ...... siekti, kad alkoholio visiš kai nevartotų moksleiviai, stu dentai, kad jis nebūtų vartoja mas jaunimo bendrabučiuose". Rektoriaus Įsakymu už alko holinių gėrimų vartojimą ir vie šosios tvarkos pažeidimą iš stu dentų sąrašų išbraukti EKFF I k. studentas E. Vaičiulis, MaF
I k. studentė D. Janušauskaitė. Pirmakursis ir pirmakursė, tik pradėję savarankiško gyvenimo kelią. . . Dabar teks studijas pradėti iš naujo. O ar užteks jėgų? Kas kaltas? Alkoholis? O gal valios, atsakomybės ir sąmoningurno stoka, kai nepaisoma visuomenės gyvenimo normų, kai nuolaidžiaujama savo silpny bėms.
Gamtos fakulteto darbuotojai nuoširdžiai užjaučia ir bendrosios geografijos kartografijos katedros doc. Vytautą DVARECKĄ dėl brolio mirties. Gamtos fakulteto penkto kurso geografai ir kuratorės nuoširdžiai užjaučia Jūratę DVARECKAITĘ dėl tėvo mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 473. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 07529 Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. «CoBeTCKHŪ cryAenT» — opraH naprKOMa, peicropaTa, KOMHreTa komcomoas, npo<į>KOMa opAenoB TpyąOBoro Kpacnoro 3HaMeHH n APV>k5m uapoAOB BuAbHiocCKoro yHiiBepcirreTa
hm.
B. Kancyraca. Ha
ahtobckom
Korektorė R. Baltrušaitytė.
Istorijos fakulteto biblio tekininkystės specialybės IE kurso I gr. studentės nuo širdžiai užjaučia Ireną BERIOZOVAITĘ dėl tėvelio mirties. Gamtos fakulteto darbuo tojai nuoširdžiai užjaučia biochemijos ir biofizikos ka tedros vyr. m. bendr. Lidą BAGDONIENĘ dėl vyro an kstyvos mirties. Gamtos fakulteto darbuoto jų kolektyvas nuoširdžiai užjaučia biochemijos ir bio fizikos katedros doc. Romu aldą 2ILIUKĄ dėl tėvo mirties.
Redaktorius A. LIPŠTAS
S3uxe. PeĄaKTOp A. Arninrrac.
A .Ji