a'3NIV%>
•
hinc itur ad astra
-1579-
universitas
Rugsėjis
Ml^vilnensis '5 \ >
;
'7'
'•
A '
‘
* ,
V
’m?’ r
;*y \
N
/
, i
1998 m. Nemokamai
k_____ ) '
»
'a
*'/ *
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. Nr. 7 (1572)
UNIVERSITETAS PRADĖJO
420-UOSIUS MOKSLO METUS 420-uosius gyvavimo metus Vilniaus universitetas pradėjo šventinėmis eitynėmis Gedimino prospektu. VU studentai, dėsty tojai, fakultetų dekanai ir vado vai rugsėjo pirmosios popietę rin kosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų. Išsirikiavę j il goką eiseną, pučiamųjų orkestro lydimi, didžiausios Lietuvos aukš tosios mokyklos nariai pradėjo žy gį į Centrinius rūmus. Studentai susibūrė po fakultetų vėliavomis ir visą kelią ragino studijuoti bū tent jų pasirinktą specialybę. Vie noje gretoje su studentais žygia vo dekanai, džiaugęsi reta proga pajusti fakulteto dvasią “iš vi daus”. Eiseną paįvairino VU te atrų aktoriai ir meno kolektyvų nariai, pasipuošę scenos rūbais. Smagią Universiteto eiseną sveikino sustoję gatvės praeiviai, Gedimino prospekte įsikūrusių įstaigų darbuotojai. Ne vienas iš jtj nepatingėjo užlipti ant pastato
stogo ir iš aukščiau įvertinti gau sią ir vienigą VU bendruomenę.
žodžius šventės dalyviai atsakė plojimais ir šūksniais. Pagal tradiciją, pradedant mokslo metus, buvo pakelta Uni versiteto vėliava. Šiemet VU ju
biliejaus proga ši garbinga teisė pakelti ir nuleisti vėliavą buvo su teikta Istorijos fakultetui. Jo de kanas doc. A. Bumblauskas pri minė, kad prieš 420 metų Stepo nas Batoras, vienas didžiausių vi sų laikų Lietuvos valdovų, įkūrė Vilniaus universitetą. “Steponas Batoras įsivaizdavo, kad šis Uni versitetas bus ne tik labiausiai į Šiaurę ir Rytus nutolusi aukštoji Garbė iškelti Universiteto vėliavą šiemet teko Istorijos fakulteto dekanui Alfredui BUMBLAUSKUI
Atžygiavę prie senųjų Univer siteto rūmų eisenos dalyviai vos tilpo Bibliotekos kieme. Skelbda mas mokslo metų pradžią VU rektorius R. Pavilionis susirinku siuosius patikino, kad niekur pa saulyje nėra tokių puikių studen tų ir profesorių. Į šiuos rektoriaus
mokykla, bet taps šviesulys kraš tams, neturintiems universiteto. Du šimtus metų jis išliko “ryčiausias” Europos universitetas. Ne kartą uždarytas jis vis dėlto buvo ta vieta, kurioje brendo Lietuvos išmintis. Taigi be Vilniaus univer siteto istorijos nėra Lietuvos isto rijos, be mūsų Universiteto atei ties nėra Lietuvos ateities”, - VU Nukelta į 2 psl.
Universitas Vilnensis
2
1998.09
UNIVERSITETAS PRADĖJO 420-UOSIUS MOKSLO METUS Atkelta iš 1 psl.
bendruomenę tikino Istorijos fa kulteto dekanas. Vėliau visi eisenos dalyviai su sirinko Didžiajame senųjų rūmų kieme. Čia vyko oficialus mokslo metų atidarymas. VU rektorius
Eisenos priešakyje su Universiteto vėliava ir ženklu žengė VU saviveiklininkai
tradiciškai pasakė metų kalbą, pa brėždamas šio 420-ojo jubiliejaus svarbą. Gretimas Sarbievijaus kiemas rugsėjo pirmąją virto linksmybių vieta. Ryte filologai čia krikštijo savo “fuksus”. Fakulteto naujo kai, laikydamiesi senų tradicijų, nešė dekaną su visu sostu per fontaną, kentė šlakstymus krikš to vandeniu ir prisiekė būti išti kimi fakultetui ir vyresniems stu dentams. Žaviausia filologų fuk sė, turėjusi šokti valsą su deka nu, buvo išrinkta burtų keliu. Į fontane susispietusią minią mes tas glėbis bananų, iš jų vienas bu vo pažymėtas Bonio Faco vardu.
Jį pagavusi laimingoji “fuksė” drauge su dekanu B. Stundžia valso žingsneliu apsuko ratą ap link fontaną. Jiems skambėjo animacinio filmo “Bonifacijaus atostogos” melodijos. Krikštynų rengėjai, “Keistuolių teatro” ak toriai, šių metų šventei suteikė daug Afrikos motyvų - net bana nus ant garsiojo filologų berže lio subrandino. Pavakare Sarbievijaus kieme iš dygo iki šiol Universitetui nere gėto dydžio scena. Po oficialios šventės dalies čia prasidėjo tikros studentiškos linksmybės. Scenoje koncertavo grupės “Airija”, “Sky lė” ir kt., fontane vyko šokiai, o prie įėjimo į fakuletą spirgėjo bul viniai blynai ir liejosi alus. Studen tai tikrai liko dėkingi savo atsto vams - VUSA pasistengė, kad alaus kainos būtų simboliškos. Vakare kieme prasidėjo disko teka su daugybe konkursų, prizų ir vertingų dovanų. Kaip busimieji inteligentai, Universiteto auklėti niai varžėsi įvairių klasikinių šo-
Šventinėje eisenoje žygiavo ir FIDI šventės rengėjai
kių rungtyse, demonstravo inte lektą ir materialiai praturtėjo - lai mėjo kvietimų į “Ritos smuklę”, “Info-Tec” nuolaidų kortelių ir “Fuji” dovanų. Nepaisydami, kad net keliose senamiesčio vietose vyko šiuolaikinės muzikos kon certai, studentai liko linksmintis tarp savų sienų. Kelių amžių se numo sienos ko gero nebuvo girdėjusios tokių decibelų. Gausių šventės pėdsakų kitą rytą į paskai tas susirinkę filologai jau nerado. "U. V." inform.
Filologijos fakulteto "fuksai”, kaip ir kasmet, šiemet iškilmingą priesaiką davė simboliniame “žinių okeane” - Sarbievijaus kiemo baseine. J. PESLIAKAITES nuotr.
1998.09
3
Universitas Vilnensis
AR PAPARACIŲ AMŽIUJE GALIMA SUDOMINTI ŽINIASKLAIDĄ RIMTU MOKSLU Rugsėjo 3-7 d. organizatorių kviečia ma dalyvavau EUPRIO (Europos uni versitetų informacijos ir ryšių su visuo mene darbuotojų asociacijos) metinėje konferencijoje Heidelberge. Si organiza ciją nutarė daugiau dėmesio skirti Cen trinės ir Rytų Europos šalims, skatinda ma jas įsitraukti j bendrą veiklą. Į konfe renciją organizatoriai pakvietė ir skyrė stipendijas Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Rumunijos ir Albanijos atsto vams. Baltijos šalių dalyvavimą finansiš kai parėmė Šiaurės šalių universitetai: Lundo (Švedija) ir Helsinkio (Suomija). EUPRIO asociacija įkurta 1986 m. Jos tikslas - skatinti pasidalijimą patirtimi, bendradarbiavimą, remti visų asociacijos narių profesinį tobulėjimą. Heidelbergo universitetas, seniau sias Vokietijoje, sutraukė per 200 kon ferencijos dalyvių iš daugumos Europos šalių aukštųjų mokyklų. Renginio ati daryme dalyvavo Europos rektorių kon ferencijos (CRE) prezidentas J.Brikalis, Heidelbergo universiteto rektorius J.Siebke, Vokietijos rektorių konferen cijos prezidentas K. Landfriedas. Kon ferencijos svečiai pasirinktinai galėjo dalyvauti keliuose seminaruose, kurių metu aplankė Heidelberge įsikūrusius garsius mokslo centrus (Vokietijos vė žio tyrimų centrą, Europos molekulinės biologijos laboratoriją, Heidelbergo technologinį parką), Springer-Verlag leidyklą. Siame mieste sutelktas galin gas mokslo potencialas, labai sėkmin gai bendradarbiaujantis su aplinkinių žemių pramonės įmonėmis. Konferen cijos metu žymiausi Europos universi tetų informacijos ir ryšių su visuomene srityje dirbantys profesionalai pakvietė į 14 teminių seminarų, kuriuose mielai dalinosi patirtimi ir aptarinėjo rūpimus klausimus su kolegomis. Visose Euro pos šalyse aktualus aukštojo mokslo fi nansavimas. Valstybė skiria vis mažiau lėšų universitetams, skatindama juos ieškoti kitų finansavimo būdų ir šalti nių. Besikeičianti situacija reikalauja daugiau dėmesio skirti universitetų įvaizdžio formavimui, įrodinėjant visuo menei aukštojo mokslo svarbą. Nema žoje dalyje šalių, kur mokslas anksčiau buvo nemokamas (pvz. Airijoje), pra dedama rinkti mokesčius už mokslą. Ieškoma rėmėjų įvairiems moksliniams projektams, įrangai, universiteto pasta-
Heidelbergo universiteto rūmai
tų, laboratorijų statyboms finansuoti. Glaudūs ryšiai su visuomene tampa vis svarbesni. Vokietijos rektorių konferen cijos prezidentas Klausas Landfriedas pabrėžė vis didėjančią viešosios infor macijos reikšmę universitetams, skati nant akademinės bendruomenės ir pra monės įmonių bendradarbiavimą, uni versitetų ryšius su plačiąja visuomene. Dauguma seminaruose aptariamų temų buvo labai įdomios ir vertingos, tačiau ne mažiau įdomu buvo pamatyti ir senąjį Heidelbergo universitetą, įkur tą 1386 metais, kai Lietuva dar tik ren gėsi krikštui. Čia mokėsi nemažai lie tuvių dar tada, kai savojo universiteto neturėjome. Mūsų šalies atstovai Hei delbergo universitete minimi nuo XVI a. antrosios pusės. Daugiausia čia mo kėsi turtingų ir kilmingų šeimų atžalos: Tiškevičiai, Masalskiai, Valavičiai, Sa piegos, HIebavičiai, Radvilos. Po ant rojo pasaulinio karo Heidelberge buvo nemaža lietuvių kolonija. Šiandieninė je Vokietijoje Heidelbergo universite tas garsėja ne tik kaip seniausias, bet ir kaip labiausiai novatoriškas, operatyviai prisitaikantis prie šiuolaikinių reikala vimų universitetas, kuriame atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai. Paskutinę konferencijos dieną seno joje universiteto salėje vyko viešas dis putas: “Ar galima parduoti rimtą moks lą - debatai apie mokslo atspindėjimą
spaudoje ir televizijoje paparacių lai kais”. Disputas buvo kiek teatralizuotas. Pagrindinis kalbėtojas, įrodinėjęs, kad spaudai terūpi tik sensacijos, o rimtą mokslą ji tik parodijuoja, pats ilgą laiką dirbo žurnalistu laikraštyje “The Independent”. Savo įtaigią kalbą, įrodinėda mas, kad rimtas mokslas neįdomus nie kam, išskyrus pačius mokslininkus, pra nešėjas iliustravo ištraukomis iš dar 1960 m. sukurto F.Felinio “Saldaus gy venimo”, kur “paparaciai” apspinta mo terį, dar nežinančią, kad nusižudė jos vy ras ir vaikas. Dar vienas pavyzdys “mokslinio” serialo “X-failai” ištrauka, demonstruojančia tradicinį “blogiečio” mokslininko baltu chalatu, dirbančio pa slaptingoje laboratorijoje ir tegalvojan čio tik apie pinigus bet kokia kaina, įvaiz dį. Ne mažiau įtaigi buvo statistika apie bulvarinių laikraščių, besišaipančių iš rimtų mokslo žurnalų nepopuliarumo, stulbinantį pasisekimą ir milžiniškus ti ražus. Kalbėtojas kategoriškai teigė, kad rimto mokslo žiniasklaidai nereikia, nes jis niekam neįdomus. Rimti mokslinin kai ir rimtas mokslas nuobodus. Moks linių leidinių tiražai tokie menki, jog ne sunku paskaičiuoti, jog juos skaito tik pa tys mokslininkai. Jo oponentas, nors pa kankamai iškalbingas, nesugebėjo atlai kyti puolimo. Dauguma konferencijos Nukelta į 4 psl.
Universitas Vilnensis
4
Svečiai
1998.09
LENKIJOS PREZIDENTAS APLANKE A. MICKEVIČIAUS MUZIEJŲ
Viešėdamas Lietuvoje Lenkijos Respublikos prezidentas A. Kwasniewskis su žmona Jolanta aplankė Vilniaus universiteto A. Mickevičiaus muziejų ir naujai įrengtą menę. Šiemet A. Mickevičiui sukanka 200 metų. Į Lietuvą atvykęs Lenkijos prezidentas šia proga’ aplankė namą, kuriame gyveno garsusis romantikas, o dabar įrengtas jo vardo muziejus. Jį apžiūrėjęs prezidentas papildė eks poziciją A. Mickevičiaus raštų tomais ir paveikslu, vaizduojančiu poeto pa minklą. Iš Lietuvos svečias išsivežė kompaktinį diską su Vilniaus univer siteto bibliotekos vaizdais ir senosio mis knygomis. Po to Lenkijos vadovas buvo pa kviestas į tame pačiame kieme nese niai atrastą ir restauruotą požemio
AR PAPARACIŲ AMŽIUJE GALIMA SUDOMINTI ŽINIASKLAIDĄ RIMTU MOKSLU Atkelta iš 3 psl.
dalyvių pritarė teiginiui, kad rimtas mokslas nepopuliarus. Matyt, stip riausiai paveikė paskutinis sarkastiš kas kalbėtojo argumentas, kai šis pa reiškė, kad jei mes balsuosime prieš jį, būsime lyg kalakutai, balsuojantys už Kalėdas. Kaip žinoma, kalakutai vakarų pasaulyje - tradicinis Kalėdų stalo patiekalas... Visus konferencijos dalyvius su žavėjo universiteto senieji rūmai se namiestyje bei Alte Aula - senoji ak tų salė, kurioje vyko posėdžiai, Hei delbergo senamiestis, įspūdinga pi lis, kurios terasoje vyko priėmimas, bei kelionė laivu Nekaro upe, ku rios metu galėjome stebėti fejerver ką ir įspūdingai apšviestą Heidelber go pilį. Laive tvyrojo tikra Babelio bokšto aplinka. Nors oficialios kon ferencijos kalbos buvo trys - anglų, vokiečių bei prancūzų, prie gretimų stalelių šurmuliavo italai, portuga lai, suomiai, graikai. Nijolė BULOTAITĖ Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius
menę. Atnaujinimo darbams lėšų sky rė Lenkijos ambasada. Nuo šiol skliautuotoje raudonų plytų salėje, papuoštoje A. Mickevičiaus skulptū ra, vyks įvairios diskusijos, susitiki mai, šventės. Susirinkusiems žurnalistams A. Kwasniewskis prisipažino maloniai nustebintas, kad Lietuvoje taip rūpi namasi garsaus poeto palikimu. “Džiaugiuosi galėdamas Lietuvoje rasti dalelę Lenkijos. Būtent kultūra padeda šalims bendrauti ir palaikyti draugiškus santykius”, - teigė svečias. A. Mickevičiaus muziejuje Lenkijos preidentas dar kartą patvirtino palai kąs Lietuvos siekius ir patikino, kad Lenkija sieks Lietuvos narystės tarp tautinėse organizacijose. "U. V." inform.
Prezidentas atsako į žurnalistų klausimus Mickevičiaus muziejaus salėje
UNIVERSITETE LANKĖSI NORVEGIJOS KARALIUS Rugsėjo 4 dieną Vilniaus universi tetas sulaukė garbingų svečių - viešė damas Lietuvoje čia užsuko Norvegi jos karalius Haraldas V su žmona Sonja ir lydinčiųjų asmenų delegacija. Universiteto bendruomenės nariai profesūra, administracijos darbuoto jai, dėstytojai ir studentai - su svečiais susitiko Centrinių rūmų auloje. Dar prie Universiteto durų kara liaus šeimą pasitiko studentai su gė lėmis. Svečiams įžengus į aulą, su skambo vargonų muzika. Norvegijos karalių bei jo žmoną pirmiausia pa sveikino Universiteto rektorius prof. R.Pavilionis. Jis teigė, jog visam Uni versitetui didelė garbė priimti tokio rango svečius. Šis vizitas esąs nepa prastai svarbus abiejų valstybių tar pusavio supratimui. Po Rektoriaus kalbėjo Norvegijos karalius Haraldas V. Jis pabrėžė ša lių bendradarbiavimo svarbą, teigė, jog tai neįmanoma be abipusio kul tūrų supratimo. Nepaprastai svarbu
pažinti vieniems kitų kalbą, istoriją bei literatūrą. Šioje srityje svarbus universitetų bendravimas. Užsienio šalies kalbos bei istorijos studijos pa deda pažinti kitos tautos ir šalies identitetą. Karalius Haraldas V džiaugėsi, jog Lietuvoje esama nema žai entuziastų, kurie Vilniaus univer sitete populiarina Norvegijos kultū rą. Norėdamas sustiprinti Norvegijos ir Vilniaus universiteto bendradar biavimą, karalius įteikė dovaną - so lidų leidinį, kuriame surinkti geriau si Norvegijos literatūros perlai. Taip pat paskirta 50 000 JAV dolerių sti pendijų norvegų kalbą studijuojan tiems studentams. VU rektorius savo ruožtu įteikė Universiteto atminimo dovanas - ka ralienei Sonjai paveikslą, karaliui su venyrinį Universiteto medalį bei tau tinę juostą. Karalius ir karalienė at sisveikindami pasirašė Universiteto garbės svečių knygoje. "U.V." inform.
Universitas Vilnensis
1998.09
5
PRAKTIKA ATLANTE: DUOMENYS BUVO OPERATYVIAI NAUDOJAMI Šių metų birželio 27 dieną 12 valandą Klaipėdos jūrų uostą paliko Lietuvos karo laivas “Vėtra”, pa kviestas dalyvauti seniausio pasauly je jūrų karo laivo “USS Constitution” 200-ų metų sukakties šventėje Bos tone. Tačiau ši šventė nebuvo vienin telis žygio per Atlantą tikslas. “Vėt ra” turėjo atstovauti Lietuvą JAV, su sitikti su JAV lietuviais bei leisti ke lionėje dalyvavusiems studentams at likti jūrinę praktiką pagal rezervo ka rininkų rengimo programą. Iš 48 įgulos narių 11 sudarė studen tai - 3 VU hidrometeorologai (P. Ja linskas, J. Kazys ir M. Gudas) ir 8 Klai pėdos universiteto bei Jūreivystės ins tituto laivavedžiai ir mechanikai. Stu dentams ši kelionė buvo labai naudin ga. Pavyzdžiui, klaipėdiečiai ne tik
ją, t. y. vandens ir oro temperatūrą, vėjo greitį ir kryptį, bangų aukštį, kryptį ir periodą, atmosferos slėgį ir jo kiti mo tendenciją, debesuotumą, debesų aukščius ir formas, matomumą, van dens spalvą ir kitus dalykus. Pradžio je darbas vyko ne visai taip, kaip no rėtųsi, - kartais matavimų rezultatai gana stipriai skirdavosi nuo tikrosios situacijos. Tačiau netrukus, įgijus tru putį patirties, padėtis normalizavosi. Hidrometeorologinės sąlygos plau kiant į priekį ir atgal buvo skirtingos, nes, pirmu atveju, orai dažniausiai bū davo audringi, šalti, rūkanoti ir labai kaitrūs. Neretai kirsdavome šaltas sro ves, kurių vandens temperatūra kartą buvo nukritusi netiki 11°C. Ypač daž nai šaltas vanduo ir oras mus užklup davo netoli Kanados ir JAV krantų.
Lietuvos studentai plaukė per Atlantą. Nuotr. iš asm. albumo
įgijo praktinės patirties savo specialy bės srityje, bet užsitikrino dviejų mė nesių plaukiojimo cenzą. Ne ką ma žiau reikšmingas šis plaukiojimas bu vo ir mums, vilniečiams. Šiam žygiui rengėmės jau žiemą, plaukdami Jūri nių tyrimų centrui priklausančiu lai vu “Vėjas” audringoje Baltijos jūroje. “Vėtroje” mums teko uždavinys bet kokiomis oro sąlygomis žurnaluose fiksuoti esamą meteorologinę situaci-
Jau beveik buvome susitaikę su min timi, kad ir Bostone bus toks “vasa riškas” oras. Grįžtant orai buvo rames ni, daug šiltesni, nes didžiąją kelio da lį plaukėm šiltosios Šiaurės Atlanto srovės pakraščiu. Vienu metu užfik suota net 28°C vandens temperatūra, tačiau artėjant prie Europos oras ir vanduo sparčiai vėso. Mūsų matavimo duomenys buvo operatyviai naudojami, nes juos kas
valandą perduodavome laivo vadovybei. Informacija apie orus, be kita ko, kas keturias valandas keliaudavo į Klaipėdą, o išjos - ir į Ameriką. Ati tinkamos Amerikos tarnybos, savo ruožtu, teikdavo “Vėtrai” papildomą informaciją apie hidrometeorologinę situaciją laivo buvimo rajone bei oro prognozes 48 valandoms į priekį. Žinias mums tekdavo įvertinti, regist ruoti jų pasitvirtinimą arba nepasitvirtinimą. Mums teko pasitarnauti ne tik hid rometeorologinėje srityje ar savo tar nyba Lietuvos kariuomenėje. Kadan gi tik nedidelė įgulos dalis galėjo su sišnekėti angliškai, mums buvo pati kėtas atstovavimas vadinamomis at viro laivo valandomis (Open ship hours). Jų metu į “Vėtrą” būdavo įleidžiami visi norintieji, kurių didžioji dauguma buvo amerikiečiai, tačiau neretai apsilankydavo ir JAV lietu viai. Svečiams aprodydavome laivą, atsakydavome į juos dominančius klausimus apie “Vėtrą”, Lietuvą, ke lionę, mus ir daugybę kitų dalykų. Svečiams įteikdavome suvenyrus, įvairias brošiūras su Universiteto, Vilniaus ir Lietuvos simbolika. Į JAV taip pat atvežėme ir sostinės mero R. Pakso asmeninę dovaną Bostono merui. Taškas šioje kelionėje buvo padė tas rugpjūčio 18 dieną 9 valandą, kai “Vėtra” prisišvartavo Klaipėdoje. Taigi galima teigti, kad šis žygis turė jo didelę pažintinę, istorinę, politinę bei kultūrinę reikšmę. Juk tai pirmas krašto istorijoje karinis laivas, perkir tęs Atlantą ir pasiekęs Amerikos krantus. Be to, šis žygis pasauliui pa rodė, jog Lietuva yra tikra jūrinė vals tybė, turinti savo karinį laivyną. Gal būt tai bus vienas iš veiksnių, padė siančių mūsų šaliai greičiau integruo tis į pasaulio politines, ekonomines, karines ir kitokias struktūras. Pagal tai, kokių šalių vėliavas teko matyti plevėsuojant ant “USS ConstiNukelta Į 6 psl.
1998.09
Universitas Vilnensis
6 PRAKTIKA ATLANTE: DUOMENYS BUVO OPERATYVIAI NAUDOJAMI Atkelta iš 9 psl.
tution” šventės dalyvių stiebų, galima teigti, jog buvo pakviestas labai ne daug valstybių: Didžioji Britanija, Prancūzija, Graikija, Japonija ir Lie tuva. Taigi Lietuvai teko didžiulė gar bė, kad buvo pakviesta į šį renginį, o ką jau bekalbėti apie mus, studentus. Todėl norime padėkoti VU docentui R. Žaromskiui, Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadui flotilės admirolui R. Bal tuškai, “Vėtros” vadui kapitonui lei tenantui V. Mogeniui - žmonėms, or ganizavusiems šį žygį ir suteikusiems galimybę mums, VU studentams, da lyvauti jame, patirti savo kailiu tyrimo objektą - Atlanto vandenyną, praplėsti savo akiratį bei patikrinti ištvermę. Pirmasis po nepriklausomybės at kūrimo Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas “Vėtra” jau pakviestas daly-
L
n
Laisvomis dienomis studentai laive priimdavo svečius
vauti 2000 metais vyksiančiuose tūks tantmečio renginiuose Niujorke. Tai leidžia manyti, kad žygis pavyko, jam kelti uždaviniai sėkmingai įvykdyti. Kas žino, gal 2000 metais galimybė
Trumpai •** Vilniaus universitetas kartu su Jeruzalės Hebrajų univer sitetu rugsėjo 7-9 dienųmis surengė tarptautinį seminarą, skir tą Lietuvos žydų istorijos integracijai į Lietuvos istorijos stu dijas.
Diplomai profesoriams
atlikti praktiką Atlante bus suteikta ir kitiems VU studentams? Mindaugas GUDAS Gamtos fakulteto studentas
Naujokai Šiemet Universiteto duris pravėrė keli tūkstančiai pirma kursių. Vidutiniškai j Universitetą įstojo tik kas trečias laikęs stojamuosius egzaminus. Į 2220 vietas pretendavo 7176 abitu rientai. Į1361 valstybės finansuojamą vietą norėjo įstoti viduti niškai 5,27 žmogaus, vidutinis konkursas Universitete kartu su mokamomis studijomis - 3,23 žmogaus j vietą. Didžiausias kon kursas - į ekonomikos, skandinavų filologijos, žurnalistikos, ver slo informacijos vadybos, sociologijos specialybes, Kauno hu manitariniame fakultete populiarios informacijos verslo bei ver slo administravimo ir vadybos specialybės.
Rugsėjo 15 dieną Vilniaus universiteto Mažojoje auloje bu vo iškilmingai įteikti profesorių ir docentų diplomai pernai šiuos laipsnius gavusiems VU pedagogams. Vilniaus univer siteto tarybos suteikti jrrofesorių ir docentų vardai ilgą laiką buvo nepatvirtinami Švietimo ministerijoje, todėl diplomai įteikti šių metų rudenį. “Atsiprašome, kad dokumentus įtei kiame tik dabar, tačiau taip įvyko ne dėl Universiteto, o dėl valdininkų kaltės. Vis dėlto šiandienos šventė teikia vilties jū sų kolegoms - šalia jų atsirado naujos mokslo ir kultūros žvaigž dės. Nebijau šio žodžio, nes iš tiesų jūs spinduliuosite mokslo šviesą”, - sveikino naujuosius profesorius ir docentus rekto rius prof. R. Pavilionis.
Senatas svarstė galimybę įsteigti ekspertų grupes, kurios ga lėtų patikrini Vilniaus universiteto studentų pažangumo lygį. Statistika liudija, kad vieno fakulteto studentų pažymiai yra kur kas prastesni už kito fakulteto. Taigi Senatui kilo klausimas dėl vertinimo objetyvumo - ar visada studentų žinios atitinka gau namus pažymius? Dabar bus siekiama sukurti vidinę Universi teto ekspertavimo sistemą, kuri padėtų apsidrausti nuo dėsty tojų subjektyvumo. Viena būtinų sąlygų - egzaminai raštu, kad galima būtų objektyviai įvertinti žinių lygį.
Įsteigtas mokesčių kompensavimo fondas Senatas patvirtino šių mokslo metų rudens semestro mo kesčių už studijas kompensavimo tvarką. Šį semestrą žadama surinkti 5 241 656 litų. 275 745 litai sudarys mokesčių už stu dijas kompensavimo fondą, šie pinigai skirti padengti nuo mo kesčių atleistų studentų studijų išlaidas. Senatas nutarė, kad nuo šiol prašymus atleisti nuo studijų mokesčio priims fakultetų vadovybė. Ji ir svarstys kiekvieną prašymą, atsižvelgs į realią studentų padėtį. Viso Universitete už studijas turėtų mokėti 4 323 studentai. Daugiausiai mokančiųjų yra Teisės (942 studentai), Kauno hu manitariniame (667 studentai), Ekonomikos (594 studentai) fa kultetuose.
Nauja studentų kreditavimo tvarka Pagal naują Vyriausybės nutarimą, pasikeitė kreditų studen tams teikimo tvarka. Aukštosioms mokykloms bus nurodyta pi nigų suma, kurią valstybė skiria kiekvienos mokyklos studen tams. VU sudarys sąrašus tų, kuriems siūloma skirti kreditą, ir išsiųs jį naujai sukurto respublikinio kreditų fondo vadovybei. Vilniaus universitetui suteiktas kreditų fondas galėtų pagelbėti daugiau nei trims šimtams studentų. Pagal Universiteto paskai čiavimus, pagalbos reikėtų beveik dviem tūkstančiams mūsų aukštosios mokyklos auklėtinių. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama skiriant paramą, bus trys: gaunama socialinė pa šalpa, aukštas pažymių vidurkis ir ankstesniais metais gautos paskolos.
Bus tikrinami vertinimo kriterijai
1998.09
Universitas Vilnensis
7
SVEIKINAME RUGSĖJO MĖNESĮ
GARBINGAS SUKAKTIS ŠVENČIANČIUS: prof habil. dr. Anlaną AĮgirdą Garmų,
doc. dr. Kęstutį Petrą žukarevičių,
Henriką Davidavičių, doc. dr. Romualdą Žiliuką,
Oną Nijolę Giniotienę,
doc. dr. Vilhelmą Urbą,
Ivaną Dosto,
Vladislavą Buckonicnę,
doc. dr. (Stanislovą Parmeneckį,
doc. dr. Joną Mardosą,
dr. Mykolą Biliuką,
doc. dr. Gražiną Stanislovą Drąsutienę,
Aną Gebinas,
doc. dr. Aureliją Vaitkuvienę, doc. dr. Alfonsą Čepą,
Danutą Vasylienę, Valentiną Činarovą.
Danutę Garunkštienę,
Genoefą Karkockają,
prof habil. dr. Vytautą Dvarecką, Garbingo jubiliejaus progp sveikiname Bibliotekos direktorę Birutę Butkevičienę.
Sveikatos ir neblėstančios energijos!
REKTORIUS GAVO GARBINGĄ APDOVANOJIMĄ
KONFERENCIJOS
JAV Pasaulinės universitetų rektorių asociacija, vie nijanti per šešis šimtus pasaulio universitetų, Vilniaus universiteto Rektoriui akademikui Rolandui Pavilio niui paskyrė 1997-1998 metų Nuopelnų diplomą “Lux Mundi” (“Pasaulio šviesa”) už įnašą į tarptautinę uni versitetų veiklą, už nuopelnus kuriant humaniškesnį ir demokratiškesnį pasaulį. Tarptautinei universitetų rektorių asociacijai Vil niaus universitetas priklauso jau kelerius metus. R. Pa vilionis yra išrinktas vienu iš keturių asociacijos prezidentų.Tai didžiasia tokio pobūdžio tarptautinė organi zacija, įkurta 1964 m. Jos nariai susitinka kas treji me tai. Praėjusiame susitikime, vykusiame San Franciske, dalyvavo per 1000 narių. Oficialiai VU rektorius bus pasveikintas Paryžiuje per spalio mėnesį vyksiantį asociacijos narių susitikimą.
Konferencija “Regionalizmas ir konfliktų sprendimas” - rug sėjo 25-26, atsakinas asmuo - doc. dr. A. Jankauskas (tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), tel. 70 00 89. Tarptautinė konferencija “Mokslotyros raida” - spalio mėn., atsakingas asmuo prof. habil dr. O. Voverienė, (Komunikacijos fakultetas), tel. 76 89 87. Tarptautinė konferencija “Lietuvos ir Rytų bei Centrinės Eu ropos šalių darbo teisės integravimosi į ES teisės sistemą proble mos” - spalio mėn., atsakingas asmuo - prof. habil. dr. I. Nekro šius (Teisės fakultetas), tel. 76 89 70. Konferencija “Jono Puzino skaitymai”, skirta baltų genčių laidosenai, viduramžių archeologijai - spalio mėn., atsakingas as muo - prof. habil. dr. M. Michelbertas (Istorijos fakultetas), tel. 61 13 13. Tarptautinė konferencija “Literatūriniai ir lingvistiniai teksto aspektai (kalba, literatūra, metodika), - spalio mėn., atsakingas asmuo - doc. dr. A. Krasnauskienė (Kauno humanitarinis fakul tetas), tel. 76 21 53. Vilniaus praktinės reumatologijos seminarai/5 - spalio 22-23 d, atsakingas asmuo - doc. dr. A. Venalis (Medicinos fakultetas), tel. 62 97 14. Aktuarinių mokslų mokykla - spalio 19-30, atsakingas asmuo R. Kudžma (Matematikos fakultetas), tel. 63 23 38.
VU PROREKTORIUS TAPO UNESCO KOMISIJOS NARIU Sveikiname Lietuvos mokslų akademijos preziden tą, Vilniaus universiteto prorektorių profesorių Bene diktą Juodką tapus UNESCO Tarptautinės mokslo ži nių ir technologijų etikos komisijos nariu. Komisijoje dirbs įvairių pasaulio šalių mokslo ir vi suomenės autoritetai. Tarptautinė komisija analizuos bendrąją mokslo ir technikos plėtros situaciją etikos požiūriu, spręs, ar naujausi mokslo ir technologijų lai mėjimai atitinka pripažintas mokslinės etikos normas, ar nėra rizikingi, nekelia pavojaus žmonijai.
TARPTAUTINIAI LAURAI Tarptautinės konferencijos “Kompiuterinės anticipacinės sistemos” simpoziume “Chaosas ir netiesi nės sistemos”, vykusiame Lježe (Belgija) rugpjūčio mėnesį, Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto do cento Dobilo Kirvelio pranešimas tema “Naujų ko kybių kilmė dinaminių sistemų raidoje” buvo pripa žintas geriausiu.
Mokslinė studentų konferencija “Vertybės: konfliktas ar koeg zistencija?” - lapkričio 20 d. Temos: Ką laimime neigdami tradicines vertybes? Skirtingas vertybių supratimas išreiškia kartų ar mentalitetų konfliktą? Ką reikėtų derinti - gyvenimą prie vertybių ar vertybes prie gyvenimo? Ar tik dvasinės vertybės yra vertybės? Ar vertybės, tapdamos norma, netampa antivertybėmis? Ar vertybės turi būti visuotinės? Tezes atsiųskite iki spalio mėn. 15 d. adresu: Studentų moksli nė konferencija, VU Kauno humanitarinis fakultetas, Muitinės g. 8, 3000 Kaunas, galima siųsti ir elektroniniu paštu sarkun@aula.vukhf.lt. Iš konferencijoje skaitytų pranešimų bus sudaryta knygelė, to dėl iki lapkričio 20 dienos prašome pateikti pranešimą diskelyje. Teirautis tel. (8-27) 20 26 27.
Universitas Vilnensis
8
1998.09
^DynaMind8 Mokymo
centras
GALIMA MOKYTIS GREIČIAU lima daryti daug sėkmingiau ir grei kydamiesi dar priversime dirbti ne tik čiau. Per pastaruosius dešimtmečius kairį pusrutulį, bet ir dešinįjį, kuris atlikus smegenų tyrimus paaiškėjo, atsako už vaizduotę, vaizdų, spalvų, kad jų sandarą ir veiklą galima sėk garsų įsiminimą, tai mokymosi grei mingai keisti, jeigu smegenys bus tis padidės kelis kartus. kryptingai skatinamos. Vienas iš svar Tai dar ne viskas. Įsisavintas žinias biausių šio atradimo laimėjimų buvo reikia dar kartoti (ūse or loose it), nors tas, kad atsirado daug naujų atmin šito niekas nemėgsta. Jeigu galima bū ties lavinimo metodų. Remiantis šiuo tų kartoti tik tuos žodžius, kuriuos be žinojimu kaip atsakymas į nūdienos veik įsiminėme neeikvodami laiko karreikalavimus buvo sukurtas naujas tojti jau gerai žinomų? Tai gražiai mokymas. Jis apima atminties lavini skamba ir, dar daugiau, yra įmanoma. mo techniką, greitojo skaitymo tech Tam yra dar viena technikos metodų niką, greitojo užsirašymo techniką ir grupė. Joje svarbiausia programa kt. Be to, yra speciali grupė techni SuperMemo, kurios esmė - smegenų kos metodų, kurie naudojami greitai įsiminimo procesų išmanymas. Sme ir sėkmingai užsienio kalbų žodžiams genys nustato, kada reikia kartoti žo įsiminti. džius arba pasakymus: būtent tada, kai Viename iš leidinio “Spotlight” pradedame juos užmiršti. Šitokiu bū numerių galima perskaityti, kad, jei du praleidžiamei mažiau laiko karto gu skaitydami anglišką žodį arba pa dami, pasiekiame moksimalų efekty sakymą dar jį ir girdime, tai mokymo vumą. Būtent to mums ir reikia. Šios technikos dėka tampa įmano si efektyvumas padidėja 50 proc. Įsi vaizduokite dabar: jeigu norėdami įsi ma įsiminti 3000 žodžių per mėnesį. minti žodį, panaudosite ir daugiau Anglų kalbai šis skaičius turi esminę pojūčių, tai kiekvienas iš jų dar pa reikšmę, nes būtent tiek žodžių turi greitins mokymąsi. Tai sujungtų po Basic English, kurią mokant jau gali jūčių informacijos kodavimo meto ma bendrauti angliškai. Nors nebū das. Jis paremtas mūsų smegenų pus tina apsiriboti šiuo lygiu arba pradė rutulių specializacijos supratimu. Tra ti nuo jo - galima siekti aukštesnio ly diciškai mokydamiesi visų pirma nau gio. Sėkmė mokantis kalbos yra pa dojamės kairiuoju pusrutuliu, atsa siekiama, tik suteik šansą savo sme kingu už logines, analitines operaci genims! Šią naujovę Lietuvoje - greitojo jas, “kuriančiu” kalbą. Tačiau jei mo mokymosi kursus - pristato mokymo centras DynaMind. Paskambinu siems į mokymo centrą nemokamai Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, siunčiamas informacinis leidinys. VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. DynaMind būstinė yra Vilniuje, Stik Tel. 61 35 46, mob. tel. 8 299 5 93 50 lių g.6. Tel. 610 640. EI. p.: vilnensis@vu.lt Be to, pateikę Lietuvos studento Tiražas 3000 egz. 2 spaudos lankai. SL 321. pažymėjimą arba ISIC’ą gaus 10 Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. proc. nuolaidą. Ir dar! Užeikite į VU Spausdino AB “Spauda”. atstovybę arba į ELSA būstinę ir gau Redaktorė Romualda STONKUTĖ site dar 5 proc. nuolaidą.
Kiek reikia laiko, kad išmoktum 3000 anglų kalbos žodžių? Pakanka mėnesio, jeigu kasdien tam skirsi po pusvalandį. Atrodytų neįmanoma, ta čiau tai gali padaryti kiekvienas iš Jū sų. Tereikia tik išmanyti greitojo mo kymosi techniką, kurios dėka moko masi greičiau, o informacija atminty je išlieka labai ilgai. Greitojo mokymosi technika - tai metodai, kurių moko ir kurios populia rina DynaMind mokymosi centrai. Ši tie centrai užsienyje pradėjo veikti 1994 metais. Lietuvoje -1998 metais. Idėja mokyti greitojo mokymosi technikos gimė stebint gyvenimą mokykloje ir užjos ribų. Viena iš pa grindinių problemų - gausybė infor macijos, kurią reikia įsiminti mokan tys mokykloje ar universitete. Ši bū tinybė įsiminti labai daug informaci jos - keliais šimtais procentų daugiau - tai sparčios technikos ir civilizaci jos plėtotės rezultatas. Be to, civili zacijos vystymosi šuolis ir visuome nės vystymosi tempas lemia, kad per metus maždaug 10-15 proc. ankstes nės informacijos, kurią žino žmonės, jau baigę mokslus, tampa neaktuali. Kyla būtinybė nuolat lavintis ir papil dyti turimas žinias. Tai lemia ir mo kymosi rezultatus. Pasinaudojus psi chologijos, neurobiologijos, medici nos ir kitų mokslų laimėjimais, tai ga