uamABims scunencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. vasario 22 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
GINTI TĖVYNĘ REIKIA MOKYTIS Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno dienos išva karėse kalbamės su generolu majoru Jonu ŽIBURKUMI, SDAALR respublikinio Cent ro komiteto pirmininku.
*
Vasario 23-oji — ...prie tavo širdies BUDĖJO SENI TAVO KARIAI REVOLIUCIJOS KARŽYGIAI, IŠTIKIMI TAVO POETAI, TAVO DAINOS KORĖJAI, PRAŽILĘ MOKSLO VYRAI...
Tarybinės Armijos
ir Karinio
Jūrų Laivyno diena
JIE NUOLATOS TIKRINO TAVO GYVYBĖS PULSĄ — tavo širdies plakimą...
JIE BUDĖJO, KAD NENUMIRTŲ ŠIRDY TAVO GYVAS AMŽINAS ŽODIS,
— Draugas generole, prisi minkime praėjusias kario die nas. 1919 m. jūs, aštuoniolik metis jaunuolis, Šiaulių revo liucinio darbininkų būrio ko votojas, dalyvavote vokiečių okupantų Įgulos nuginklavi mo operacijoje. Vėliau tarna vote Įvairiose Raudonosios Armijos dalyse, rūsčiais Di džiojo Tėvynės karo metais vadovavote įvairiems kari niams junginiams. Kokius skirtumus kariniame - patrio tiniame, idėjiniame jaunimo paruošime galite išskirti šiais Jūsų gyvenimo laikotar piais? — Nepaprastai sunkūs Ta rybų valstybės kūrimosi me tai, pilietinio ir Didžiojo Tė vynės karų išmėginimai, at statomasis laikotarpis, toles ni tėvynės stiprėjimo metai reikalavo didelio tarybinių žmonių, tarybinio jaunimo entuziazmo. Ir jie parodė be galinę ištikimybę komunizmo reikalui. Be abejo, didžiausi skirtu mai tarp tų laikų ir dabar tinio jaunimo glūdi idėjinia me užsigrūdinime ir išsi mokslinime. Sakykim ka rių eiles 50-ųjų metų vi dury papildydavo daugiau sia kaimo jaunimas — jis bu vo ne taip politiškai išprusęs, mažiau matęs mokslų. Tada mes organizavome politinį švietimą, mechanizatorių kur sus, kuriuos kariai lankydavo laisvalaikiu. Per trejus tarny bos metus jie gaudavo šiokį tokį politinį - kultūrinį išsi lavinimą, o tie, kas ir to liau nenuleido rankų, šian-
dien dirba įvairių sričių va dovais, yra darbo pirmūnai. Dabar jaunimas ateina į ar miją ne tik idėjiškai išpru sęs, išsilavinęs, bet ir pakan kamai gerai pasiruošęs dirb ti su tobula karine technika ir sudėtingais įrenginiais. Suprantama, čia didelę reikšmę turi jaunimo ruoši mas Savanoriškoje draugijo je armijai, aviacijai ir laivy nui remti. Veikia masinių techninių profesijų mokyk los, kursai. Respublikoje yra jaunimo karinio paruoši mo punktų — jie organizuo jami stambiose įmonėse, miestuose ir rajonų centruo se. Rūpinamės ir fiziniu jau nimo auklėjimu. Žymią vie tą savo darbe skiriame PDG komplekso normų laikymui. Jaunimas dabar sveikas, stiprus, išprusęs. Jis daug ži no, daug pajėgia. Džiugina jaunųjų veržimasis į moks lus. Tik gal daugiau laiko reikėtų skirti marksizmo - le ninizmo studijavimui. Tai pa dės geriau suprasti partijos keliamus komunizmo staty bos uždavinius. — Universiteto SDAALR organizacija kartu su Karine katedra kasmet paruošia ne mažą būrį karinių - techni nių specialistų. Vien 1973 m. vairuotojais tapo daugiau kaip 300 žmonių. Be to, SDAALR kasmet paruošia po kelias dešimtis motociklinin kų, parašiutininkų, akvalanglstų, radistų. Aišku, techni nių kadrų ruošimas nėra vie nintelis organizacijos užda vinys. Kokią reikšmę SDAALR darbe turi patriotinis - ideo
loginis jaunimo auklėjimas? Kaip Jūs vertinate mūsų SDAALR organizacijos veik lą? — SDAALR, dirbdama pat riotinio - ideologinio jauni mo auklėjimo darbą, labai glaudžiai bendradarbiauja su komjaunimo ir kitomis visuo meninėmis organizacijomis. Didelę reikšmę turi žygiai ko vų ir darbo šlovės keliais. Reikia pažymėti, kad tokiuo se žygiuose jaunimas daly vauja vis masiškiau. Pernai kovų ir darbo šlovės vieto mis keliavo apie 350 tūkst. Lietuvos jaunuolių. Šie žy giai padeda susipažinti su re voliucine praeitimi, kovų su fašistiniais grobikais istorija, akivaizdžiai įsitikinti socialistnės statybos laimėjimais. Be žygių kovų ir darbo šlovės vietomis, patriotiniame - ideo loginiame jaunimo auklėji me svarbūs susitikimai su darbo ir kovų veteranais, Ta rybinės Armijos kariais, me ninių ir dokumentinių kino filmų peržiūros, paskaitos ir pan. Šiuo požiūriu WU SDAALR organizacijai didelių pretenzi jų nereiškiame. Kitas klausi mas — techninis specialistų ruošimas. Būtų labai gerai, kad kiekvienas studentas per
mokymosi Universitete laiką įgytų nors vieną iš masiniųtechninių profesijų, reikalin gų šaliai taikaus darbo me tais ar karo pavojaus valan dą. Deja, WU techninė ba zė nana silpna, todėl ir ga limybės ribotos. — Jūsų linkėjimai šventės proga Universiteto studen tams ir dėstytojams. — Linkiu WU Karinei ka tedrai ir SDAALR organizaci jai toliau gerai ruošti specia listus Tarybinei Armijai. Siūlyčiau atkreipti didesnį dėmesį į fizinį studentų lavi nimą, PDG komplekso nor mų laikymą, idėjinį - patrio tinį auklėjimą. Šiuolaikinis jaunimas labai smalsus ir reiklus, nori pats viską išsiaiškinti. Čia didelę reikšmę turi operatyvi politi nė informacija. Drįstu saky ti, kad partinė ir komjauni mo organizacijos dar ne vis ką padarė, kad studentų ne klaidintų dezinformacija. Na, o patiems studentams linkiu gerai mokytis, būti tik rais socialistinės tėvynės patriotais, grūdintis fiziškai, kad prireikus galėtumėte garbingai apginti Spalio re voliucijos iškovojimus. Kalbėjosi L. MEDELIS
JIE BUDĖJO, KAD NEUŽGĘSTŲ DIDELI GROŽI REGINČIOS mėlynos tavo akys. JIE BUDĖJO, KAD NEUŽSLOPTŲ SMEGENŲ KLODUOSE TAVO SENA IR GILI MINTIS.
JIE BUDĖJO, KAD TU BŪTUM, KAIP IR BUVUS, AMŽINAI GYVA. JIE PAĖMĖ Į
IR STOJO TAVO SARGYBON. JIE TAPO
RANKAS GINKLĄ
KAREIVIAIS...
M E. MIEŽELAITIS
La
jaunimo auklėjimą. SDAALR listai, mokomi specialybių, ir A. STANEVIČIAUS sekcijose, Karinės katedros kurių prireiks, jeigu šaliai nuotraukos
...daugelio aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų komjaunimo organizacijos nerodo pastangų maksimaliai sumažinti mokymo proceso nuostolius, silpnai didina stu dentų darblnj aktyvumą. O juk turime pavyzdžių, ku riais verta sekti. Dar praėjusiame suvažiavime buvo api bendrinta Vilniaus V. Kapsuko universiteto patirtis. Kom jaunimo, dėstytojų bendrų pastangų dėka Universiteto studentų pažangumas didėja ir toliau. Nepažanglų studen tų liko 6 procentai, trejetukininkų — 5 procentai, moks lo pirmūnų skaičius padidėjo iki 12,3 procento. Reikia visoms aukštosioms mokykloms pasimokyti iš Universite to komjaunuolių. Iš LLKJS CK pirmojo sekretoriaus V. BALTRŪNO ataskaitinio pranešimo Lietuvos komjaunimo XVIII suvažiavime
REIKALAVIMŲ NEMAŽINSIME Chemijos fakulteto studentai žiemos egzaminų sesiją išlaikė gerai. Nors Universitete pagal atski rų fakultetų pažangumą chemikai ir smuktelėjo iš pirmos vietos į šeštąją, tačiau bendras fakulteto pažangumas mažai tepasikeitė, o bendras fakulte to vidurkis pakilo iki 4,15. Praeitais mokslo me tais žiemos egzaminų sesijos metu vidurkis buvo 4,0. Geriausiai egzaminus išlaikė penktas kursas (vi durkis 4,65). Silpniausiai egzaminus laikė antro kur so studentai. Šiuo metu fakultete dar yra 12 sko lininkų. Malonu ,kad nei pirmame, nei antrame kursuose skolininkų jau nebeliko. Džiugu mums, kad mokslo pirmūnų turime net 86. Tai fakulteto komjaunimo organizacijos sekre torius IV k. stud. Z. Bliznikas, SMD tarybos pirmi ninkas E. Butkus, IV k. stud. R. Balkevičiūtė, R. Bernotas, D. Mačernytė, III k. stud. J. Bakanas, K. Račiukaitis, L. Janušonytė, P. Navickas .antrakur siai — V. Meškėnaitė, I. Valsiūnas, P. Varkala ir kiti. Fakultetas patenkintas pirmakursiais, kurie puikiai laikė egzaminus (vidurkis 4,32). Gerai che mikai studijuoja ir visuomenines disciplinas — TSKP istorijos egzamino vidurkis pirmame kurse — 4,37, antrame — 4,07. Neblogai laikė marksisti nės-lenininės filosofijos egzaminą trečiakursiai (vi durkis 4,13). Didelį darbą atliko studentų visuomeninis deka natas, kuris sistemingai svarsto ne tik skolininkus, bet ir tuos, kurie per semestrą tinginiauja. Fakul teto komjaunimo organizacija pradėjo skirti dides nį dėmesį mokymo klausimams. Daug prie pažan gumo gerinimo prisideda koliokviumai, kurie mūsų fakultete jau seniai organizuojami, o taip pat ir studentų savarankiško darbo planavimas bei orga nizavimas. Dekanatas ir katedros daug deda pa stangų, kad gerėtų studentų pažangumas moksle. Tačiau dar daug yra trūkumų bei nesklandumų organizuojant mokymo darbą ir studentų savaran kiško darbo kontrolę. Nors fakultete studentų „nu byrėjimas" ir didelis (1972/73 m. m. — 23 studen tai, o 1973/74 m. m. — 9), bet mes nesiruošiame mažinti reikalavimų per egzaminus. Dekanatas, ka tedros, visuomeninės organizacijos turėtų dar di desnį dėmesį kreipti į mokymo proceso organiza vimą. Katedroms reikia sistemingai dirbti su silp nesniais studentais. Reikia ryžtingiau atlikti atran ką pirmame kurse. Tada studentų nereikės šalinti iš trečio ar net iš ketvirto kurso. (Ir po praėjusios sesijos teko pašalinti nepažangius moksle IV k. stud. P. Rozaliūną ir D. Strankauskaitę.). Pas mus pasitaiko ir tokių studentų, kurie metai po metų egzaminus laiko silpnai (III k. stud. J. Milius, V. Mockevičius, IV k. stud. G. Genys.). Jie paprastai sugaišta daug laiko, kol likviduoja įsiskolinimus, o naujame semestre ir vėl atsilieka. Chemijos fakultetas dės visas pastangas, kad studentų pažangumas fakultete kiltų, ir kad būtų paruošti geri jaunieji specialistai. Doc. E. RAMANAUSKAS Chemijos fakulteto dekanas
Gera musų dovana suvažiavimui Praeitą savaitę baigė darbą Lietuvos LKJS XVIII suva žiavimas. Jis vyko tuo me tu, kai mūsų studentai buvo tik ką sugr|žę iš atostogų į auditorijas, skaityklas, kabi netus. Jų veiduose galėjai iš skaityti pasitenkinimą pra ėjusios sesijos rezultatais. Vi suose fakultetuose pakilo studentų akademinis pažangu mas: TF — 9,5% (97,4%); GF — 3,3% (98,4%); PEF — 4,2% (98,8%) ir 1.1. Viso Uni versiteto akademinis pažan gumas pakilo iki 93,7% (pa didėjo 2,8%). Kai kuriuose fakultetuose (ChF, GF, IF, TF) labai gerai sesijos egza minus išlaikė pirmakursiai, tarp jų nėra nė vieno skoli ninko. Matyt, jų adaptacijai reikiamą dėmes) skyrė tiek dekanatai, tiek ir aktyvas. Nesnaudė ir patys studentai: rimtai ruošėsi pirmiesiems egzaminams. Tai gerai. No
rėtųsi, kad visos sesijos sek tųsi taip, kaip ši. Sumažėjo dvejetukininkų. Po šios sesijos jų yra 436. Retėja ir trejetukininkų: bet ių dar turime 402. Labai staigiai šoktelėjo mokslo pir mūnų skaičius. Penketais šią sesiją išlaikė net 803 studen tai. Manau, kad šie skaičiai a toks jų sugretinimas gėdos nedarytų nė vienai mokyk lai. Be trejetų Universitete mo kosi apie 3 tūkstančius stu dentų. Nemažai pirmūnų yra Chemijos — 24,3%, Gamtos — 15,7%, Teisės — 13,8% fakultetuose. Tuo negali pa sigirti Matematikos ir me chanikos fakultetas — 6,9%, Finansų ir apskaitos — 6,6%. Kyla klausimas, kur pagrin dinė šių skirtumų priežastis? Juk mokymosi sąlygos labai panašios, ir patys dėstomi dalykai palyginus nėra spe
Kaip studijuoja teisininkai Daug šaunių pasiekimų pa skyrė LLKJS XVIII suvažia vimui mūsų respublikos jau nystė. Kaip šį svarbų įvykį respublikos komjaunuolių šei mos gyvenime sutiko Teisės fakulteto studentai, ar įvyk dė jie savo pagrindinį užda vinį — mokytis, ar pasiėmė dosnias Alma Mater dovanas — idėjinių įsitikinimų tvir tumą, gilias žinias? .. Iš praėjusios sesijos rezul tatų galima spręsti, kad di džioji dauguma fakulteto stu dentų tikrai gerai mokosi (iš 466 fakulteto studentų — 64 pirmūnai, 213 studentų sesi ją išlaikė gerai ir labai ge rai). Pažymių vidurkis paki lo nuo 3,99 (pavasario sesi ja) iki 4,1 balo. Sesija dar kartą patvirtino seną tiesą — laimėjimų stu dijose galima pasiekti tik bendromis pačių studentų, dekanato, šefuojančių kated rų, visuomeninių organizacijų pastangomis. Rezultatuose yra ir fakul teto komjaunimo biuro indė lis. Atsižvelgdamas į praei ties klaidas ir trūkumus aka deminio darbo bare, fakulte to komjaunimo biuras savo posėdyje išanalizavo blogo pažangumo priežastis, ėmėsi priemonių joms pašalinti. Vi sose grupėse įvyko susirin kimai akademinės drausmės klausimais, sudaryta komisi ja kontroliuoti grupių seniū nų darbui, vedama paskaitų praleidinėjimo suvestinė fa kulteto bei grupių komjauni mo biuruose, operatyviai svarstomi studentai, praleidę be pateisinamos priežasties daugiau kaip 8 akademines valandas, tikrinamas fakulte to komjaunuoliams pareikštų nuobaudų poveikis. Fakulteto komjaunimo biu ras palaiko ryšius su kursus šefuojančiomis katedromis.
Pavyzdžiui, šefuojanti ketvirtakursius Valstybinės teisės katedra (vedėjas doc. K. La pinskas) daug prisidėjo prie to, kad kursas, įveikęs pen kių sesijos egzaminų barje rą, taptų pirmaujančiu fakul tete. Kurso pažymių vidurkis — 4,39, iš 83 studentų la bai gerai sesiją išlaikė 23 (27,5%), 72 studentų pažan gumo vidurkis — aukštesnis už 4. Katedros posėdžiuose, ku riuose dalyvaudavo ir kurso komjaunimo aktyvas bei gru pių seniūnai, buvo svarstoma padėtis kursuose, nurodomi trūkumai ir keliai jiems pa šalinti. Glaudūs ryšiai nusistovėjo tarp fakulteto komjaunimo biuro ir partinės organizaci jos (sekretorius doc. P. Rasimavičius). Kiekviename kom jaunimo biuro posėdyje da lyvaudavo ir fakulteto parti nio biuro atstovas. Tai padė jo išspręsti daug akademinio darbo problemų. Labai svarbu, kad ir pa čioje grupėje būtų darbo ir kolektyviškumo atmosfera, juk grupė — pagrindinis aukštosios mokyklos studen tų kolektyvo padalinys, čia bręsta busimasis specialistas. Kaip tik jos uždavinys — užtikrinti atsakingą požiūrį į mokslą, tinkamą idėjinį — politinį auklėjimą. Gerais savo reikalų žino vais tampama tik kruopštaus darbo dėka, kada tavo paly dovais bus sąmoninga pažiū ra į darbą, atkaklus užsibrėž to tikslo siekimas, atsidavi mas, kūryba ir draugiška pa galba. Grupės, komjaunimo organizacijos ypatingo dėme sio objektu turi būti kiekvie no studento aktyvumas moks le, teisingas požiūris į pa skaitas, savarankiško darbo kontrolė. Jei taip grupėje
cifiniai ar sunkūs. Gal būt, komjaunimo organizacija ir aktyvas nepakankamai (verti na pirmūnus, neskiria reikia mo dėmesio jų darbo propa gavimui, neskatina jais tapti? Tuo turėtų pasidomėti visos grandys. Malonu, kad pakilo akade minis pažangumas studij uojant visuomeninius mokslus. Vien penketais šias discipli nas studijuoja 36,5% Univer siteto studentų. Kartu kelia nerimastį faktas, kai fakulte te trečdalis studentų visuo meninius mokslus studijuoja tik patenkinamai. Pvz., MMF iš 667 studentų, laikiusių vi suomeninių mokslų egzaminą, 227 studentų žinios buvo (vertintos tik patenkinamai. Fil. F — laikė 817 studentų, tik patenkinamai išlaikė 282; IF — atitinkamai 833 ir 276; FAF — 814 ir 341. Many čiau, kad tai rimtas signa
las šių fakultetų komjauni mo organizacijoms. Mes vi suomeninių mokslų patenki namai studijuoti negalime. Gerai mokytis reikalauja iš mūsų pats gyvenimas. LLKJS XVIII suvažiavime malonu buvo išgirsti drg. V. Baltrūno ataskaitoje labai ge rai įvertintą mūsų akademinj darbą. Pasiekta nemažai, iš kopta aukštai. Reikės daug pastangų, norint išsilaikyti šioje aukštumoje. Praėjusios sesijos rezultatai turi būti apsvarstyti visuose kolekty vuose. Reikalinga, kad visi komjaunuoliai prisiimtų įsi pareigojimus gerinti balų vi durki. Tik aukštas pažangu mo balas parodo, kaip mes Įsisaviname specialybės ir vi suomenės žinias, parodo, ko kie mes būsime specialistai. J. GALINAITIS LLKJS Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas
yra, gerų rezultatų ilgai MOKYKLA laukti neteks. Tuo pavyzdžiu gali būti IV k. 2 grupė (pa DĖKINGA žangumo vidurkis — 4,4) 9 STUDENTAMS studentai iš 27 gauna padi dintas stipendijas, tik penkių Mokykla gyva žmonėmis. grupės studentų įskaitų kny Ne tik tais, kurie joje da gelėse atsirado vietos įrašui ( bar, bet ir tais, kurie joje iš „patenkinamai"). Tokių gru- j augo. Todėl susitikimai su pių fakultete yra ir daugiau ( buvusiais mokiniais Panevė — tai to paties kurso 1 žio XI vidurinėje mokykloje 14,39) ir 3 (4,37) grupės, II k. — tradiciniai. Su nerimu ir 1 gr. (4,32), II k. 4 gr. (4,25) džiaugsmu seka mokykla sa ir kitos. vo buvusiųjų mokinių kelią. Sėkmingai fakultete studi- j Pasibaigė egzaminų sesija, juojamos ir visuomeninės I ir mokyklos duris praveria disciplinos. Studentiški me- ( pirmieji studentai. Dvi savai tai — asmenybės formavimo-1 tes mokykloje gausu jaunų si metas, šiame periode ga- ( žmonių iš Vilniaus, Kauno, tutinai susiklosto jauno žmo Šiaulių aukštųjų mokyklų. gaus gyvenimiškas „credo", Ypač daug studentų iš Vil jo pilietinės savybės. Jau-) niaus Universiteto. Nuo pir nasis specialistas privalo vi- Į mų savo atostogų dienų jie suomeninio gyvenimo įvy-1 tampa rimti klasių bei būre kius ir reiškinius vertinti iš ( lių vadovų pagalbininkai, klasinių pozicijų, mokėti ar svečiai fakultatyviniuose už gumentuotai kritikuoti anti- siėmimuose. Gausu filologų. marksistines pažiūras. Dideli I Kęstutj Pečkų mokykloje vi reikalavimai šioje srityje ke si gerai prisimena kaip liami teisininkams, ir malo darbštų literatą, gabų orga nu pažymėti, kad, kas liečia nizatorių, todėl jis visuose visuomeninius mokslus — klasių bei mokyklos rengi kiekvieno studento žinių pa niuose sutinkamas ypač šil grindą ir neatskiriamą jų su tai. Užsimezga pokalbiai. Mo dėtinę dalį, reikalai tikrai ( kiniams nauja ir naudinga neblogi. Fakulteto studentų žinoti stojamųjų j aukštąją šių mokslų pažangumas 4,15; mokyklą taisykles. Studentas 151 studento žinios įvertin K. Pečkus ragina mokinius tos labai gerai, 225 studen daug skaityti, mokytis atmin tai išlaikė be trejetų. Tikrai tinai, nes tai geriausias bū sektiną pavyzdį moksle fa das atminčiai lavinti. Moki kulteto komjaunuoliams pa niai jį vadina vardu, jį pa rodė komjaunimo biuro na žįsta visi komjaunuoliai ir riai, kurių pažymių vidurkis ( daugelis pionierių: Kęstučio — 4,64. Daugelį sesijų tik vadovaujamas mokyklos kom labai gerai laiko L. Gašlū jaunimo komitetas iškovojo nas (II k.), F. Kuklenskytė j Panevėžio miesto komjauni (II k.), pavyzdžiu draugams Į mo komiteto pereinamąją yra ketvirtakursiai fakulteto J Raudonąją vėliavą. komjaunimo biuro nariai G. ( Kasmet mokyklos abiturien Kiškis, D. Patkačimaitė, V. ( tai vyksta Į aukštąsias mo Greičius, A. Normantas. ( kyklas, visi prisimena tada Džiaugtis pasiektais laimė studentų pasakojimus apie jimais turime teisę. Tačiat Universitetą, ir jis jiems nereikia pamiršti, kad gyve tampa daug artimesnis. nimas eina į priekį ir mums ) Vasario 2 d. (vyko graži kelia vis didesnius ir didės-) vakaronė su mokinių ir stu nius reikalavimus. i dentų kolektyvais. Apie chemijos specialybę E. KURAPKA kalbėjo A. Tlminskas, žurna TF IV k. studentas, fakul- ( listika besidominčius infor teto komjaunimo biuro sek mavo D. Česnauskytė ir J. retoriaus pavaduotojas aka Stmonavičiūtė, pokalbius deminiam darbui apie ekonomikos specialybę pravedė L. Kvedaravičiūtė ir A. Strazdaitė, daug naudin gų patarimų norintiems studi juoti anglų kalbą davė D. Krikštaponytė, V. Kriaučlūnaitė ir kiti. Panevėžio XI vidurinė mo kykla dėkinga studentams bei aukštosioms mokykloms, tei kiančioms vidurinei mokyk lai reikiamą pagalbą.
Universiteto pažangumas - 93J % I PASIEKTI REZULTATAI SKATINA IR
ĮPAREIGOJA GERAI STUDIJUOTI
R. KARNACKAITŽ Panevėžio XI vid. mokyklos komjaunimo komiteto sekretorė, mokyt. R. MERKIENE
\
Didžioji gyvenimo dalis — universitete
komjaunimo
KONFERENCIJOSE) IR XVIII SUVAŽIAVIME Įvykusioje Lenino rajono komjaunimo konferencijoje rajono komiteto nariais iš rinkti LLKJS Universiteto komiteto sekretorius S. Imbrasas, sekretoriaus pavaduo tojas J. Bagdonas, Fil. F dės tytoja L. Andrikytė ir TF studentas A. Blmbirls, kandi datais į rajono komiteto na rius — MF studentas J. Mačeniat ir TF studentė D. Puodžiūtė, revizijos komisi jos nare — FAF studentė Z. Džiugaitė. L. Andrikytė iš rinkta LLKJS Lenino rajono komiteto biuro nare. Miesto komjaunimo konfe rencija išrinko S. Imbrasą, PF studentą E. Kairį ir Fil. F studentą K. Pečkų LLKJS Vilniaus miesto komiteto na riais. S. Imbrasas išrinktas komiteto biuro nariu. Lietuvos komjaunimo XVIII suvažiavimas išrinko naują Centro komitetą. Jo nariais išrinkti ir S. Imbrasas bei Fil. F studentė R. Vaitonytė. VLKJS XVII suvažiavimo ielegate išrinkta IF studentė N. Petkevičiūtė.
nuo
lemo
...Prieš trejetą metų „qimokomoji muši“ žurnalistų fotolaboratorija jau turi kuo .,__ kaip džiaugtis: dauųiau 30 parodų! Dirbta fotografijos tempu, ir, sesijiniu tikrai triūsą netrukus šį matyt, nors apibendrinti vertėtų nedideliu albumėliu... .. .tuo labiau, kad po Nau jųjų Metų vyr. dėstytojo V. Juodakio vadovaujamoje fo tolaboratorijoje gimė dar vienas gražus fotociklas. Jo autorius — pirmakursis bib liotekininkas V. Juraltis,
Švenčiame Lietuvos TSR nusipelniusio ekonomisto, vieno iš seniausių Lietuvos statistikų, ekonomikos mokslų kandidato, docento Jono Dagio 70-ies metų sukak tį. 1929 metais pradėjęs sa varankiškų ekonomisto statistiko darbą, docentas di džiąją gyvenimo dalį susiejo su Vilniaus universitetu, su ekonomistų kadrų ruošimu Lietuvos TSR liaudies ūkiui. Susikūrus Tarybų Lietuvai, J. Dagys, kaip pažangių pa žiūrų žmogus, 1941 metais pakviečiamas dirbti Vilniaus
universitete. Tačiau, vokiečiams okupavus Tarybų Lietuvą, jis iš jo atleidžiamas, Pašaukimas ir meilė pedago giniam darbui 1944' metais grąžina J. Dagį į Universitetą, kuriame jis išdirbo visus pokario metus iki užtarnauto poilsio. Sunkiais pokario metais jis dėstė statistikos disciplinas, keletą metų dir bo nelengvą fakulteto deka no ir prodekano darbą, labai prisidėjo prie Universiteto atstatymo. Dvidešimt metų dirbdamas statistikos, buhal terinės apskaitos ir finansų-
energingas vaikinas, betar piškai parodė studentų buitj... .. .tai Jau nemenkas nuopelnas, ypač po to, kai mūsų universiteto fotografiją buvo beužvaldąs vos ne in formacinis fotožanras.
qų skrydžių, nes tokias gali mybes JI Jau puikiai įrodė...
.. .visa ekspozicijos me džiaga — iš antrojo bend rabučio, vadinamo „vienuo lynu“, studentų gyvenimo. Ji sužavi stebėtoją giedria, op timistine nuotaika, netrūktgalvišku Jaunatvišku tempu ir kartu paprastumu. Jaučia mas Jumoras (basos kojos, „natiurmortas“ su kefyru, bulvių skutimas, sesijinė ne tvarka), lyrika (telefonas, pasimatymas ant laiptų), su sikaupimas (mokymasis)... Jaunajam fotografui verta palinkėti „švaresnės“ techni nės apdailos, o turinio at žvilgiu — nepasikartojimo... ...ir iš žurnalistų moko mosios fotolaboratorijos be lieka laukti naujų prasmin-
kredito katedros vedėju, J. Dagys daug jėgų ir energi jos atidavė ruošti aukštos ekonomistus, kvalifikacijos mokslininkus ir pedagogus. J, Dagys didelį dėmesį sky rė ir moksliniam darbui. Gerbiamo docento plunksnai priklauso daugiau kaip šim tas mokslinių straipsnių, iš kurių daugelis skirti buržua zinės Lietuvos statistikos ir ekonomikos kritiniam verti nimui. Jo visuomeninė veikla plačiai žinoma ir už Universiteto sienų. Docentas ypač daug prisidėjo skleidžiant ekonomikos žinias respubli koje. Ir dabar doc. J. Dagys dirba visuomeninį darbą: da lyvauja „Žinijos“ draugijos veikloje, Finansų ir apskai tos fakulteto Tarybos veiklo-
je, aktyviai prisideda prie Lietuviškosios tarybinės en ciklopedijos ruošimo. Jubi liatas pedagoginiame, moksli niame ir visuomeniniame dar be buvo ir yra sąžiningumo, pareigingumo ir principingu mo pavyzdžiu. Doc. J. Dagys su didele meile ir atsidėjimu ugdo jau nuosius mokslo darbuotojus. Jis niekada neatsisako pa tarti .padėti .perskaityti ki tų darbuotojų mokslo darbus, aktyviai vadovavo SMD na rių ir aspirantų mokslinei veiklai. Docento ilgametis pedago ginis ir geras mokslinis dar bas bei aktyvi visuomeninė veikla susilaukė didelio pripažinimo. Doc. J. LASKOVAS, doc. A. MERCAITIS
FUKSE, NESIGEDINK! įvyko >
C. IŠKAUSKAS
Vasario 14 dieną Universiteto Kiemo teatro ak-) torių ir Dramos studijos naOptikų būrelis yra vierių kūrybinis vakaras. Pra- \ nas gausiausių Fizikos fadžioje teatro meno vadovasj kultete. Ir nenuostabu — V. Limantas papasakojo apie jame renkasi dviejų ka antro semestro darbo planus. tedrų studentai. Jie gali Buvo nagrinėjami klausimai: kas yra teatras, kokie yra dirbti tiek atomų, kiek teatrai. Tema: koks turi būti molekulių spektroskopijo Universiteto teatras jvyko je; jų paslaugoms vibra diskusija, kurios metu pasi cinių spektrų, kombinaci sakė aktoriai R. Gentvilas, S. nio išbarstymo, liuminesLiktoravičius, S. Beržinis, (cencijos laboratorijos, labora torijos, dailininkas G. Kllčlus, studi- (branduolių magnetinio ret______ A T 1_ 1-* / , r- .1 Jos narė L. Kizelytė ir kt. i zonanso, plazmos fizikos N. BLOTNYTfi
uo aštuonioliktasis reikšmingas jums? .td stttervsu SU LIETUVOS
spektrometrai. Gal tas di(delis pasirinkimas ir šiek tiek kaltas, kad pirmakur siai pasimeta ir nebežino, ko griebtis. Todėl didžiau[sia būrelio narių dalis — vyresniųjų kursų studen tai. Moksliniam darbui tai gal ir geriau, bet patiems studentams? Juk papras čiausia aritmetika sako, kad ketveri mokslinio darbo metai daugiau, ne gu dveji. Nereikia baidy tis, jei, atėjęs j būrelio su sirinkimą .išgirsi labai „mokslišką" pranešima. Daugumas pirmakursiu at-
eina kartą kitą ir numoja ranka, atseit, dar pasi mokyti reikia. O kuo ne mokymasis tokie susirinki mai? Klauskit, ir jums bus atsakyta... Konferencijai pranešimą irgi nebūtina ruošti tokį, kad tikėtumeis prizinės vietos. Svarbu, kad dirbtum, pratintumeis prieito darbo. Laimė, mū sų jaunieji draugai baigia atsikratyti šios nereikalin gos baimės, — šių metų konferencijoje gali tekti išgirsti net ir pirmakursių pavardžių. O vėliau, kai pranešimai taps solidesni, galima juos ir toliau paro dyti. Kaip E. Matulionis ir V. Balevičius, praeitais metais skaitę pranešimus Odesoje ir susilaukę tenai gyvo susidomėjimo. O jie abu, beje, SMD dirba nuo pirmo kurso.
A. VALSKYS
KOMJAUNIMO
XVIII SUVAŽIAVIMO DELEGATAIS
S. MAŽULYTE
IR Z. BLIZNIKU
RIE Universiteto komjaunimo komiteto mes I laukėme kaip tik jų — anl akursės Sigitos Mažulytės iš ‘rekybos fakulteto ir ket______ Zenono įkurslo chemiko Bllzniko. Kodėl jų? Todėl, ____ kad jie — LLKJS XVIII su važiavimo dalyviai, ir mes paprasčiausiai norėjome pasi kalbėti su jais. Sakoma, kad ryšk lausi (spūdžiai būna švie. liausi; ką gi — tada mun is šįkart nepasisekė, nes mes nebuvome tie pirmieji, kuri f juos Išgirdome. Ir vis dėlto pirmiausia paklausėme - tu Įuo šis suvažiavimas bu>O rei s-— pikšmlngas jiems, — Sigitai r Zenonui, fakultet fakultetų. 'komjaulimo sekretoriams. S. Mažulytė: Suvažiavimo >akil nuotaika, sveikinimai, ūbos ilgai išliks delegatų tmintyje. Malonu, kad Lietu os tomjaunuolių darbas buo įvertintas VLKJS CK per inamąja Raudonąja vėliava, ai (katiną ir įpareigoja viįs komjaunuolius. Z. Bliznikas: Iš tikrųjų šis į
■
suvažiavimas aukšto idėjinio-politinio lygio rengi nys. Tai pripažino ir LLKJS XVII suvažiavimo delegatai. Patiko labai dalykiški, kritiš ki, konkretūs suvažiavimo de legatų pasisakymai. Tiesa, ne vieną labai sujaudino kom jaunimo veteranų, 1918 m. komjaunuolių, sveikinimo žo džiai, jų atsiliepimai apie mūsų komjaunuolius, jų pa sitikėjimas mūsų karta. S. Mažulytė: Zenonas tei sus, tai buvo tikrai jaudinan tis reginys. Sis suvažiavimas labai daug davė mums, sek retoriams. Pasidalinome dar bo patirtimi, pamatėme savo darbo silpnąsias puses. Visa tai naudinga ypač man, sek retoriaujančiai fakultete pir mus metus. . . Ir kalba savaime nukryps ta apie fakulteto sekretoriaus kasdieninio darbo sunkumus, apie sekretoriaus santykius su grupės draugais, apie tuos, kurių pagalba taip reikalinga šiame nelengvame darbe. Z. Bliznikas: Paprastai gru-
pė, kurioje mokosi fakulteto sekretorius, lyg ir mano, jog turi tvirtą užnugarį, ir tai jaučiasi grupės komjaunuo lių darbe — atseit, sekreto rius savas, kas bloga — už tušuos. Man atrodo, kad gru pė, kurioje mokosi fakulteto komjaunimo sekretorius, kaip tik turi būti pavyzdžiu ki tiems. Kol kas nepasakyčiau to apie savo grupę, bet mes stengiamės ir rezultatai gana neblogi — pernai akademi nių grupių konkurse užėmė me prizinę vietą. Kas ap sprendžia geriausią akademi nę grupę? Na, pagrindiniai vertinimo kriterijai žinomi — pažangumas ir visuomenės darbas. Aš manau, kad dar tikslinga būtų atsižvelgti ir į grupės draugiškumą, nuošir dumą, į tai, ar yra grupėje kolektyvas. Ne taip jau daž nai geriausia akademinė gru pė būna draugiška. S. Mažulytė: Bet ne taip jau lengva nustatyti, kurioje grupėje to kolektyviškumo daugiau ir kurioje mažiau.
O sekretore būti tikrai ne lengva. Kartais tiesiog būti na, kad kiti jaustų, jog tu esi sekretorė. Kurso draugams pirmiausia norėčiau išlikti kurso drauge, Kur kas mieliau, kai jie mane vadina „Sigita", o ne sekretore. Apskritai, mūsų darbe didelę reikšmę turi vyresniųjų pa rama mums, sekretoriams. Di delę pagalbą jaučiame iš Universiteto komjaunimo ko miteto, ypač glaudūs ryšiai palaikomi su mūsų (Preky bos) fakulteto dekanu doc. L. Butkevičium. Keista, bet neretai komjaunimo grupių darbas mažai domina jų ku ratorius. Z. Bliznikas: Pagalba rei kalinga, bet reikia, kad ir patys komjaunuoliai nebūtų abejingi. Kaip tik tokios ug nelės, užsidegimo ir norė čiau palinkėti komjaunuo liams.
Kalbėjosi: Regina PUTNĮKAITĖ Raimonda MALKEVlClUTŽ
PO „MŪŠIO"...
P. SURBLIO nuotr.
1
Dvi dienas trukusį plau kikų „ginčą" tarp Vilniaus ir Kijevo universitetų laimė jo mūsų vyrai ir svečių mer ginos.
SPORTO ĮVYKIŲ
KALEIDOSKOPAS
SELSKIO
nuotraukoj e: turnyro nugalėtoja
„MOKSLO“ PERGALES Universiteto „Mokslo" ran kininkai viešėjo Maskvoje, kur dalyvavo turnyre „Mos kovskij avtozavodec" laik raščio prizui laimėti. Vilnie čiai santykiu 37:18 įveikė „Žilo" aukštosios technikos mokyklos komandą, 28:21 — Maskvos Fizikos instituto at stovus, 27:24 — Leningrado
„Trudą" bei 24:16 Maskvos Valstybinio universiteto spor tininkus ir užėmė pirmąją vietą. Tai jau antras toks Universiteto rankininkų lai mėjimas. Prieš kurį laiką vilniečiai laimėjo ir Vilniuje vykusį tradicinį Pabaltijo ir Maskvos universitetų turny rą. Be pagrindinio prizo, iš Maskvos moksliečiai parsive žė dar du turnyro organiza torių įsteigtus prizus. Geriau sio turnyro vartininko var-
■joj Minske įvyko Pabaltijo Baltarusijos universitetų tradicinis tinklinio turnyras. Jame rungtyniavę Vilniaus niaus „Mokslo" komanda. universiteto tinklininkai — vyrai ir merginos — finale das atiteko Algiui Narvydui, vienodais rezultatais 1:3 pra o rezultatyviausio žaidėjo — laimėjo šeimininkų koman Juozui Vyšniauskui. doms ir užėmė antrąsias vie G. GABNYS tas. I k. studentas-bibliotekininkas @ Moldavijos sostinėje jė „Moskovskij avtozavodec“ laikraščio redakcija atsiuntė gas išbandė Kijevo, Gomelio, laišką, kuriame sveikina Vilniaus ir Kišiniovo univer „Mokslo“ rankininkus su sitetų krepšininkai. „Moks pergale. Sveikinimus mūsų sporti lo" vyrai ir merginos, laimė ninkams perduoda ir LLKJS ję prieš Kijevo bei Kišinio Universiteto komitetas, linki vo universitetų komandas, ir ateity šaunių perųalių, tinkamai atstovauti mūsų buvo tik antri. Nugalėjo Go melio sportininkai. aukštajai mokyklai.
Cachkadzoro saulė
„Jeigu manęs paklaustų, kur mūsų planetoje gali ma sutikti daugiausia ste buklų, aš paminėčiau vi sų pirma Armėniją..." Amerikiečių rašytojas ir (atitinka temų Mchikianu dailininkas E. Kentas) mūsų studentų profkomiteto Tai buvo pačioje 73-ųjų pirmininko postą) ir šį tą su metų pabaigoje. Universiteto žinoti apie jų universitetą. Mūsų draugų armėnų uni studentų profkomitetas užuž mezgė ryšius su Jerevano versitetas įsteigtas 1920 m. Darbo Raudonosios vėliavos Dabar 13 fakultetų mokosi ordino universiteto profko- 16 tūkstančių dieninio sky mitetu. Nors mus nuo armė- riaus studentų. Bendrabučius nų žemės ir skiria plačios gauna beveik visi norintys. laikraščio „Jerevani upės, stepių plotai, j aukštį Be išsišovę Kaukazo kalnai, su amalsaran" („Jerevano stu liepsnojo skaistus draugystės dentas") leidžiami dar du fakelas. Ne veltui sakoma, žurnalai. Nor Norko rajone jog draugystei nuotoliai ne (kur mes praleidome pirmąją naktį armėnų žemėje) Uni baisūs. .. Po žiemos sesijos vilniškių versitetui paskirta 60 ha studentų grupė (21 žmogus) plotas, kuriame artimiausiu jau vyksta į saulėtąją Armė metu išaugs milžiniškas pa niją. Skrisdami žinojome, statų kompleksas. jog tai mažiausia sąjunginė . . .Pagaliau visi mūsų gru respublika, kurios plotas vos pės reikalai sutvarkyti. Dar 30 tūkst. km2. Žinojome, kad kartą pamojuojame Artiušai kalnai ten matuojami ne ir mus šefavusiems drau šimtais metrų, kaip mūsiškiai, gams. Važiuojame j Cacho tūkstančiais, kad rasime kadzorą — į turistinę bazę. sniego, kurio beveik nėra Jeigu Jerevanas yra tūkstan Lietuvoje jau trečia žiema čio metrų aukštyje virš jū iš eilės. Be to, viliojo Armė ros lygio, tai iki Cachka nijos saulė, kuri ir žiemą dzoro reikės pakilti dar tiek. degina lyg vidurvasary. Cachkadzore devynias die Jerevanas mus pasitiko 12° nas gyvenome 400 vietų po šalčiu, bet jo mes nepajuto ilsio namuose. Kartu su jeme, nes tuoj pakliuvome į revaniečiais — Universiteto, armėnų studentų glėbį. Bend Medicinos, Fizkultūros insti rabutyje sutikome ir latvių tutų studentais, draugais iš iš Rygos universiteto. Pasiro Rygos. Kalnų kurorte įrengta do, armėnai žiemos atostogų sportinė bazė, kurioje mūsų metu pakvietė pas save visų šalies olimpiečiai ruošėsi SaPabaltijo respublikų universi- poro žiemos žaidynėms. Ir dabar čia galėjome pamatyti tetiečių grupes. Jerevano universitete profko stipriausią planetos vyrą mitetas vienas: ir dėstyto Aleksejevą. jams, ir studentams. Man Cachkadzore arčiau susi pavyko nugriebti laisvą va pažinome ir su savo šefais landėlę ir pakalbėti su prof — III kurso fizike Marina komiteto pirmininku K. Ab- Kurkčian ir jos vyresniuoju gorlanu, jo pavaduotoju Ar- kolega ketvirtakursiu Rubiku
Lašelis Karpatų oro Žiemos atostogos studentams — tik trumpas atokvėpis prieš naują mokslo tvir tovių šturmą. Vieni jų metu skuba pas tėvus pasilepinti po sesijos vargų ir sunkumų, kiti, vos dieną kitą atsipū tą, priversti vėl vartyti kny gas, kad išvengtų gerai žinoT ATVDAiTTC FTMA T NUO 1950 ML1Ų
mų nemalonumų. O roman tiškiausi ruošiasi kelionėms. Dvidešimties žmonių grupė iš įvairių Universiteto fakul tetų pasirinko pastarąjį kę lią — nuvyko su Studentų profsąjungos kelialapiais į Užkarpatę. Karpatai — tai kalnų ke-
1 ‘ KAINA 2 KAP. ( |
Karojanu. Fizikai parodė daug armėniško išradingumo, kad mūsų dienos Armėnijoje būtų kuo įspūdingesnės. Su žinojęs, kad Marina vadovau ja fakulteto profbiurui, pa prašiau merginą papasakoti apie jo veiklą. Fizikos fakultete mokosi apie 800 studentų. Todėl profsąjungai tenka daug rū pintis studentų laisvalaikiu, buitimi. Fizikos fakulteto profbiurą sudaro 12 žmonių: po 3 iš žemesniųjų trijų kursų, ketvirtakursiai turi du atstovus, penktakursiai vieną (vyresnių kursų studentai didesnį dėmesį skiria specialybės žinių gilinimui, todėl visuomeninio darbo krūvis jiems atitinkamai mažinamas). Antrąją grandį sudaro kursų profbiurai, kurių kiek vienam priklauso irgi 12 žmo nių. Kursų atstovai fakulte to profbiure automatiškai įei na į kursų profbiurus. Fizikų studentų ypač mė-
giami klubai. „Prie virdulio" rengia tematinius pokalbius apie fizikos, matematikos, meno problemas. „Eurikai" būdinga buitinė — socialinė Sevako" tematika. ,„Paruero ~ literatūrinis; klubas, pavadintas žuvusioi jauno populiaraus poeto vardu, rengia literatūrinius vakarus, kuriuose nagrinėja įvairių autorių gyvenimą ir kūrybą. Vasario 4 d. prieš pietus, grįžus iš kalnų, mus vėl pa sitiko visada skubantis ir ne pavargstantis Artiuša. Mūsų jau laukė Universiteto auto busas. Dvi dienos dar buvo skirtos susipažinti su Jereva nu. Artiuša mus nuvežė į ša lia sostinės esantį visų pa saulyje gyvenančių armėnų religinį centrą — Ečmiadziną, kur lankytoją stebina masyvūs pastatai, išraiškingi kupolai, akmens apdirbimo technika, Juk Armėnijoje anksčiau viskas buvo statoma iš akmens. Kova su akmenimi, jo užvaldymas — tai
■joj Šauniai pasirodė res publikos teniso žiemos asme ninėse pirmenybėse Teisės fak. II k. studentas G. Remeikis. Jis iškovojo II vietą. ® Ką tik baigė laikyti PDG normas 111 Universite to dėstytojų. Iš viso Univer sitete jau yra 439 dėstytojai, išlaikę šias normas.
© Pasibaigusiose Universitete ,,Komjaunimo taurės" varžybose pirmąją vietą iškovojo Finansų ir apskaitos, antrąją — Medicinos, trečią ją — Teisės fakultetų sporti ninkai, surinkę atitinkamai 14,5, 28 ir 29 taškus (skai čiuojama vietų suma). Buvo
lyg armėnų tautos istorijos simbolis. Negalėjo mūsų gidai nenuvežti ir į „Razdano" sta dioną, kuriame pernai šalies čempionai Jerevano „Arara to" futbolininkai padovanojo savo gerbėjams daug malo nių akimirkų. Galima įsivaiz duoti, kas dedasi 70 tūkst. vietų stadione, kai pasirodo „Ararato" žaidėjai, jeigu tuščiame Artiuša su Marina dviese sugebėjo suskanduoti trankų „A-ra-rat!" Futbolas — žaidimas Nr. 1 Armėnijo je, „Araratas" armėnams ko manda, kurioje nėra vietos... brazilui Pele. Jerevano matenadaranas, senųjų rankraščių saugykla, pavadinta Armėnų raštijos sukūrėjo M. Maštoco (V a.) vardu. Siame kultūros loby ne mes galėjome pamatysi dalelę tautos kultūrinio pali kimo. Per keletą dienų Jere vane neįmanoma apžiūrėti net nedidelės dalies miesto įžymybių. O visoje Armėni joje yra daugiau 4 tūkstan čių senovės statinių, istori nių objektų. Nieko nuosta baus — jos protėviai buvo sukūrę seniausią valstybę mūsų šalyje. Armėnijoje mus visų laiką lydėjo draugų iš Jerevano universiteto ir kitų armėnų, su kuriais turėjome bent kiek reikalų, nuoširdumas, svetin gumas. Visi čia radome po keletą gerų draugų, daugelis pagalvojo, jog būtų neblo gai atvykti į svetingą armė nų žemę dar kartą. Drau gams ir Armėnijai sakėme „Ctesutiun", kas lietuviškai reiškia „Iki pasimatymo!" S. BUCHAVECKAS
rungtyniauta PDG penkiako vėje, krepšinio, kroso ir fut bolo varžybose. ® 73—74 m. Universiteto spartakiadoje šiuo metu pir mauja Medicinos, Matemati kos ir Fizikos fakultetai — 11, 14, 18,5 taško. Blogiau sioje padėtyje Chemijos, Fi lologijos ir Pramonės fakul tetų sportininkai. Primenam, kad už nedalyvavimą vieno je kurioje nors sporto šako je fakultetas gauna 11 bau dos taškų. Yra privalomos 6 sporto šakos ir 7 pasirinkti nės (bus imami geriausi re zultatai 4 sporto šakose). © Sveikiname WU stalo teniso komandos merginas sp. m. Domanskaitę, kand. į sp. m. Jucevičiūtę ir kand. į sp. m. Baltrušytę bei vyrus sp. m. Šimkų ir kand. j sp. m. Bagdoną, užėmusius res publikos stalo teniso taurės varžybose III ir II vietas.
@ Vasario 18 d. prasidė jo tarpfakultetinės stalo te niso varžybos. Jose dalyvau ja visų 11 fakultetų koman dos. Vasario pabaigoje numa toma surengti tarpfakultetinės tinklinio varžybas. Parengė K. MEDZEVlClUS
PASALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI Matematikos ir mechaniko^ fakulteto I k. studentai O Kazlauskaitė ir R. Mačiulis, Chemijos fakulteto IV k. stud. D. Strankauskaitė, Istorijos fakulteto II k. stud. J. Stankevičius, Prekybos fakulteto I k. stud. P. Bilotas ir III k. stuci. A. Aleksa, Finansų ir apskaitos faku teto I k. stud. V. Vyšniaus kas ir m k. stud. L. Bagu šytė. Fizikos fakulteto n k. stud. F. Vasiljevas, Filologijos fakulteto II k. stud. R. Liagas.
Šią vasarą Universiteto siudentų-statybininkų išvažiuoja-; masls būrys vyks į Jakutijos! ATSR. Reikalinga 150 vaiki] nų ir merginų (joms apribo jimų nebus). Visus, kas nori palikti >avo širdies ir rankų pėdsakutolimojoje Jakutijoje, prašo me kreiptis Į LLKJS Univer-1 siteto komitetą, išvažiuoja! mojo būrio štabą. Stabo na j riai budi kiekvieną antradie ! nį ir penktadienį nuo 17 ik 19 vai. Būrio štate
Nuotraukoje: Cachkadzore. TIK MEDICINOS FAKU Aplink, kur tik bepažvelgsi, kalnų viršūnės... TETO STUDENTAMS! sniegas, slides, guculų melodijos. Ir viską reikėjo spėti pajusti per dvylika die nų. Gal ne visi gebėjo iš mokti gerai naudotis slalomo slidėmis,. bet rūpestingi instruktoriai Voloveco turis tinėje bazėje niekam neleido tinginiauti, o gražių vaizdų pakako visiems. Bet tokia turistinė kelionė — tai ne vien slidės ir grynas oras. Nuvykus į naują
nežinomą kraštą, norisi aplankyti įdomesnes vietas. Nors mūsų daliai šįkart teko ir nedaug, bet pamatėme Mukačevą, Užgorodą, jo muzie jų, kuriame buvo galima su sipažinti su krašto fauna, et nografija, paragavome mine ralinio vandens iš daugybės po visą Užkarpatę išsibars čiusių šaltinių. O kur Mukačevo pilis, paminklas žuvusiems kariams Užgorode —
visų reginių ir nesuminėsi. Dvylika dienų — tai tik krislelis laiko, ir, atrodo, vos atvykę, turėjome palikti svetingą kraštą. Atostogos baigėsi, vėl laukia mokslas, ir, tur būt, ypač gerai jis seksis tiems, kurie nešioja krūtinėje laše lį Karpatų oro. S. KONDRASKA Studentų profkomiteto narys, FAF III k. studentas
2 32000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 744
Kovo 17 d. Kauno muzik nis teatras rodys mluzik „Karaliaus ložė". Pradą 12.30 vai. Bilietai parduodi ml MF studentų profbiure j
Administracijos dar buotojai nuoširdžiai uij jaučia bendrabučio Nr. ‘ komendantę Oną ŽICKlEj NĘ dėl motinos mirties I
LV 00123
REDAKTORĖ ALGIS KL'S
1