visų
Salių
proletarai, vienykite
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITET Ų ORGANAS
Kaina 2 kp.
1961 m. kovo 11d.
Nr. 7 (386)
ŽODIS JAUNIMUI Ir pertraukos metu yra apie
ką
pakalbėti. . .
lar&ybs, SUSIRINKO A KTYVAS s*?*
tai daugiausia kalvIs dar Pasltaikan- cials, neatsikratę gui turi darbinis lėJ° Universiteto vS“ buržuazinio/eliginių prietaru, jo auklėjimas. Pa pjovas JarmalamniTvkmnacionalizmo P3' Anksčiau. Dailės staraisiais metais‘'leius- Konservato' nJ c n sireiškimais. Poli instituto studentą* vis daugiau ir dau-riJ0K studentų ko ninbr, S <rrnnė< tinto-idėjinio auk-dažnai nematydavo giau aukštųjų mo- ūunistlnio auklė»UimimnSnr« Įėjimo klausimais to, kas meninin kyklų studentui1”10 darną nušvielios sekreto Paslsakė Pedago-kui būtina maty-įtraukiama į val1 tė - studentės Saanc vakara kurio gini° instituto ket- ti, ką būtinai saros darbo „to vickaitė ir SauE’ereitą sal'ėefn notarė kom-Vlrt0 kurso fizma’reikia užfiksuoti vykias. ,lnin,J nrcraniva tė Vinclūnaltė. Ji drobėje. Ir tik su-vasarą kolūkiuose: 1 aukštųjų inopusantrokyklų grupės fos vaidmenį ko>azymėj°’ kad dar aktyvinus veiklą dirbo j {mistiška auklė kartaIs ir studen- Instituto komjau- tūkstančio Univer- komjaunimo sek ,nt ctudantiic lų tarPe Pasitaiko nimo organiz.ici-siteto studentų, rotoriaus vakarą tokių, kurie visiš-jai, padėtis pradė-kurie į komjauni-atsilankė Vilniaus I Tribūnoje —kai nesidomi, kas jo gerėti. Apietno taupyklę įdė Universiteto stu U liversiteto Gam vyksta už audito-tai susirinkusiems jo du milijonusdentų tarybos na■s mokslų fakul-rijos sienų, nema-aukštųjų mokyklų rublių (senais pini rys, VVU dėstvto ■to studentas to to, kas akivaiz-grupių komjauni-gaiš). Siandienąjas Česlovas KuHronušas. Jis pla-džiai įrodo milži mo sekretoriamsšauniu statybiniu daba, lai kalbėjo apienišką mūsų šalies papasakojo> trečio kų darbu džiau- Tą vakarą naugratikasgiasl daugelio ra-juose Pedagoginio I tęrnacionalinį pranašumą prieš kurso .■ 'dentų auklėjimą kapitalistines ša-Jakštys. jonų kolūkiečiai, instituto rūmuose -.■kultete, apie lis, neskaito laik- Ypač studentai dar ilgai negeso svarbiąjiems ■ imjaunirno orga-raščių ir nesidomi reikšmę formuo- pastatė ūkinius šviesos, įvy- jantis ateities žmo-pastatus, mokyk M. Sukackas "2zacijos kovą su politiniais ’edagoginio
in-
Siekiant žinių, reikalin gas įtemptas ir kruopš tus darbas. Tik sistemingai, atkakliai ir valingai dir bant, galima tapti aukštai kvalifikuotais, visapusiškai išsilavinusiais naujo gyve nimo kūrėjais. Mokymui aukštojoje mo kykloje Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė ski ria didelį dėmėsi, bet ke lia ir didelius uždavinius. Mūsų šalis gyvena išplės tinės komunizmo statybos laikotarpį, todėl jaunoji karta turi būti verta jo sta tytojų vardo. Universiteto, komjaunimo ir profsąjunginės organiza cijos, vadovaujamos parti nės organizacijos, atlieka didelį darbą mobilizuodamos kolektyvą atkakliam ir
Mes už gydytoją . — komunistinių pažiūrų žmogų! Su tokiu šūkiu pradėjo pirmadienį Universiteto komjaunimo ko miteto posėdį Medicinos moks lų fakultete. Svarstant šio fa kulteto komjaunimo organiza
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto Rektoriaus įsakymas Vilnius.
1961 m. kovo mėn. 8 d.
S Tarptautinės Moters dienos proga, Rektorato ir visucmeninių organizacijų vardu sveikinu Vilniaus ValstyH|io V. Kapsuko vardo Universiteto darbuotojas ir stumoteris ir linkiu naujų laimėjimų vystant ta*wtes jHinį mokslą, gilinant savo mokslines ir politines žinias, kel ant darbo našumą mūsų Didžiosios socialistinės TėvyM labui. § 1. Už našų darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą reiškiu ėką šioms Universiteto darbuotojoms:
I. TSKP ISTORIJOS KATEDRA 1. vyr. dėstytojai Juknienei Genovaitei 2. asistentei Kašauskienei Vandai II. FIZINIO LAVINIMO IR SPORTO KATEDRA 1. laborantei Kavoliūnaitel Elenai
I III. ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FAKULTETAS 11. vyr. dėstytojai Galnaitytei Elzei r vyr. laborantei Mažlulienei Janinai ii. vyr. dėstytojai Tijūnelytei Jadvygai Ii asistentei Ivanauskaitei Stasei r vyr. dėstytojai Kuosait ei Elenai |; dėstytojai Žemaitienei Uršulei | vyr. asistentei Daugirdaitei Stasei t vyr. dėstytojai Kondiurinai Emilijai — l>. vyr. dėstytojai Toper Ronei l>. vyr. laborantei Sileikytei Irenai.
3. rūbu tvarkvtolal Janulvtei Salomėjai mašininkei Katinaitei Vidai 5. auklėtojai Andrijauskaitei Jūratei 6. auklei Lisauskienei Zofijai 7. valytojai Galdukienei Petronėlei 8. valytojai Maksimavičlūtei Mikasei i), valytojai Vyrukaitienei Elenai 0. valytojai Zinkevičienei Zofijai 1. valytojai Zaleckai Janinai 4.
mūsų visuomeninio gyveni mo normas, žemina tarybi nio studento vardą. Silpna vališkumo reiškiniai yra tinginiavimas, veiklumo ir darbštumo stoka Panašūs reiškiniai nerasti) vietos mūsų gyvenime, jeigu dar bo vengiantieji būtų ko lektyvo griežčiau smerkia mi. Būkime organizuotais, sąmoningai drausmingais ir valingais taikaus mokslo fronto kovotojais, ugdyki me savyje kruopštumą ir meilę mokslo žinioms. Gyvenimą būtina taip . sutvarkyti, kad nereikėtų po laiko sielotis dėl bepras miškai praleistų metų. prof. S. JANKAUSKAS Prorektorius mokslo reikalams
DIENOTVARKĖJE-SVARBOS KLAUSIMAS cijos darbą, išryškėjo nemažai je dalyvavęs Universiteto pardidelių spragų, vykdant Ideo- linio komiteto sekretorius drg. loginį auklėjamąjį darbą siu- J. Bielinis labai turiningai dentų tarpe. Atviras ir prln- ir konkrečiai papasakojo, kaip cipingas komjaunuolių pokal- mūsų sąlygomis reikia dirbti, bis užsitęsė iki vėlumos. Kalbėjo fakulteto kom Kas menkina visame Uni jaunimo aktyvistai: buvęs versitete tokios gausios Me Universiteto komjaunimo ko dicinos mokslų fakulteto kom- miteto sekretorius Kudaba, iaunimo organizacijos darbą? MMF prodekanas Gutauskas, I šį klausimą labai nuodugnų partinio biuro sekretorius atsakymą davė komjaunimo Kraucevičius ir kiti. komisija, ruošusi mėdžiagą šiam posėdžiui. Pranešimą pa Posėdyje buvo priimtas ko darė komiteto narys Ą. Na miteto nutarimas, kuriame numatyta daug konkrečių prie vaitis. , Ideologinio darbo nedaver- monių. Iš fakulteto komjautinimas — štai pagrindinė nimo biuro pareigų atleido . _ oiiežastis, 1kuri........................ “ trukdo MMFdrg. A. Astrauską. MFM kom-
f°TsJ0SSovrS'^inaL2:';-"'“
§ 2. Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą reiškiu padėką šioms administracijos darbuotojoms, skiriant pini ginę premiją po 13 rublių:
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.
ryžtingam mokslo žinių įsi savinimui. Juk tiktai su gi liomis žiniomis galima kur ti naują visuomenę. Išplėstinės komunistinės visuomenės kūrėjams būti na ir aukšta kultūra, platus akiratis mokslo bei techni kos srityse, turėti aukštą protinį išsilavinimą. Tary binė vidurinė ir aukštoji mokykla, priešingai buržua patelkia zinei mokyklai, gausias besimokantiems mokslo žinias. Kiekvienas jaunuolis tu ri rimtai žiūrėti į darbą, atkakliai ir ryžtingai studi juoti. Dar pasiliko jaunų žmo nių. kuriems trūksta va lios, jie neugdo savyje sis temingo darbo įgūdžių, ne jaučia atsakomybės prieš kolektyvą. Jie pažeidžia
Vietkomo buhalterei Urbonienei Lionei profbiuro pirmininkei Mileyičienei Kazei proforgo pav. Dusevičienel Onai sandėlio vedėjai Vitkūnaitei Danutei sekretorei Mordosaitei Bronei sodininkui Valentinovič Monikai valytojai Jankauskienei Genei valytojai Klimanskienel Melanijai valytojai Matkevičienei Elenai valytojai Miškinienei Vladislavai valytojai Sibik Marijai valytojai Varnaitei Elzei
IV. EKONOMIKOS M. FAKULTETAS I . vyr. dėstytojai Vaištarienei Ksaverai |l- vyr. dėstytojai Vederaltei Danutei 11. laborantei Milvydienei Ge nei
V. FIZIKOS-MATEMATIKOS FAKULTETAS ■ vyr. dėstytojai Zurauskienel Eleonorai vyr. laborantei Eimaitienei Genovaitei . laborantei Ančienei Genovaitei VI. CHEMIJOS FAKULTETAS ■ ein. doc. p. Cižiūnaitei Elenai '■ asistentei Stonytei Reginai 3. vyr. laborantei Naruševičienei Elenai
VII. MEDICINOS FAKULTETAS ■ asistentei Sutkienei Stasei
I VIII. GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS I botanikos sodo vedėjai Lučinskienei Aldonai 12. laborantei
Živaltienei 01 gai.
IX. MOKSLINĖ BIBLIOTEKA bibliotekininkei Atkočiūnienei Reginai redaktoriui Cieslūnaitei Janinai bibliotekininkei Gerasimovai Ninai ■ bibliotekininkei Vodzinskienei Elvyrai X. ADMINISTRACIJA vertėjai Daunoravičiūtei Elenai vyr. buhalterei Urbonavičiūtei Marijai
<-
člų. Nemaža kaltė už tai bu-kultet0 komjaunimo organiza vo pripažinta ir- fakulteto cijal vadovaus Vytautas Trikomjaunimo sekretoriui A. ponis. Astrauskui. Komiteto posėdyD. Mickevičius
Geologu laboratorijose Geologui ypač svarbu ge rai pažinti įvairiausių žemės sluoksnių uolienų sudėtį. Tam reikia viską praktiškai išstudi juoti, išnagrinėti. Vien sausa teorija čia nieko nepadeda. Todėl mūsų geologus labai dažnai sutiksi laboratorijose, prie tiriamosios aparatūros. Kai užsukome į minerologi jos katedros laboratoriją, bū relis studentų darė įvairiau sias chemines analizes. . — Žiūrėk, kad tigliukat būtų kaip reikiant išdžiuvę, — perspėja H. Valukonis sa vo draugą O. Pustelnikovą, išimant iš džiovinimo krosne lės tlgliukus (žr. nuotr. kai rėje). Kitos grupelės atlieka mi
neralų atpažinimo darbus, juos skirsto, dirba »su pavo jingomis rūgštimis, kur reikia ypatingo atsargumo. - Mūsų prietaisas — kalcimetru vadinasi, — paaiški na prie vieno stalo betriūsdami E. Trimonls, P. Masiulis ir H. Rauba. Jie nustatinėja įvairių uolenų karbonatingumą. Dar daug ir įvairių darbų atliekama laboratorijoje. Ir net menkiausias užsiėmimas atneša dar naują žinių žiups nelį, kurios pravers praktikos metu, o vėliau — audringame geologų gyvenime. ALG. ZURBA Autoriaus nuotr.
SUSIPAZINUS su pirminių sų kūrybingas gyvenimas, ar tu pareigą?“, „Kas man la Jis turi būti kurso šeiminin komjaunimo organizacijų dar nėra dėl ko pasiginčyti? Aiš biausiai patiko Ragausko kny ku, jam turi rūpėti ne tik dar bo plano sudarymas, bet ir tai, bo planavimu, jo kryptimi ir ku, yra! Tik, mątyt, Petraitis goje „Ite, missa ėst“. To pačio kurso geologai kur gyvena jo draugai, kaip pravedamomis priemonėmis, į visą tai pažiūrėjo abejingai reikia pažymėti, kad daugelis ir per penkias minutes viską diskutuos temomis: „Ką aš ma jie praleidžia laisvalaikį, kaip tau savo draugo asmenyje mokosi. Aišku, komjaunimo grupių tampa tikrai kovi „suplanavo“. Šitokiu būdu komjaunimo blogo ir gero“, „Pasaulio sekretorius — studentas, kaip niais vienetais, kad jose sprendžiami aktualūs studen darbe ir atsiranda nuobodulys, studentai kovoje už taiką ir ir visi. Todėl, norint išspręsti tijos auklėjimo klausimai. dingsta komjaunuoliškas entu progresą“, „Kovinės komjau šiuos klausimus, reikia turėti Geriausieji kursinių organi ziazmas, po popieriais užgęs nimo tradicijos ir kaip mes aktyvą. Pirminių komjaunimo orga jas palaikome“. zacijų sekretoriai suprato, jog ta jaunatviškas polėkis. Pirmo kurso biologai nu nizacijų darbo pagerinimo Tokiems komjaunimo „orga komjaunimo darbas — kūry ba, kad jokiu būdu negalima nizatoriams“ reikia taikyti mato pravesti pokalbį „Ar aš kryptimi nemaža dirba Gam taikstytis su šablonu, negali komjaunuoliškas bausmes, jei nepradedu miesčionėti“, atžy tos mokslų fakulteto komjau ma tenkintis senais trafareti jie tai daro iš apsileidimo, o mės komjaunuoliško stažo su nimo organizacija (sekretorius II. Valukonis). Daug padeda kaktis. nemokančius mokyti. niais veiklos metodais. Tačiau ar taip visur yra? Mes gyvename tomis die nomis, kada kiekviena valan da — didelis šuolis į priekį Nepaklausei paskutiniųjų ži nių, neperskaitei laikraščio — ir tu jau atsilikęs. Norint žengti kartu su gyvenimu, rei kia godžiai ir su aistra verž tis į visas žinojimo sritis, ne užsidaryti savo fakulteto au ditorijose, savo specialybėje, Pasirodo, kur ieškoma, ten fakulteto partinė organizaci Tokių ..darbo planų“ galima Tai ypač gerai turi įsisąmoja (sekretorius C. Kudaba.) nininti kiekvienas komjauni- rasti ir kitų fakultetų kom ir surandama. Minėtų temų svarstymas, be Gal būt, dėl to čia atrandama mo organizatorius. O štai Tei- jaunimo grupėse. Kartais mesės mokslų fakulteto III kur- tamasi dar į vieną kraštutinu abejo, duos daug naudos kom daug naujų darbo formų, su so sekretorius Petraitis „su- mą — komjaunimas organi jaunuoliams, praplės jų akira rengiama įdomių priemonių. Prasidėjus antrajam mokslo kūrė“ banalybės šedevrą, Dar- zuoja. . . tik spektaklius ir tį, privers galvoti, ieškoti atsa bo planą puošia tokie punk kino filmų žiūrėjimą bei apta kymų ginčuose, pokalbiuose metų semestrui. Universiteto komjaunimo organiacijai išky tai: aktyvo pasitarimo medžia rimą. Si kryptis ypač pastebi iškilusius klausimus. gos 'apsvarstymas, akademi ma Istorijos-folologijos fakul Kiekviena grupė, kiekvie la nauji uždaviniai. Tai kova nas kursas gali ir turi surasti už akademinės drausmės su nės drausmės klausimai, civi tete. linio kodekso projekto svarsty O juk yra komjaunimo gru savo darbo formas, visiems stiprinimą ir gilų žinių Įsisa mas, akademinės drausmės pių, kur keliamų klausimų ra bendrus klausimus spręsti sa vinimą, tolimesnis auklėjimo klausimai (antrą kartą) Ir pa tas yra Įvairus ir platus. Štai vaip. Tai pagyvins komjauni klausimų sprendimas, pasiruo siruošimas pavasario egzami Gamtos mokslų fakulteto geo mo darbą, praturtins mūsų šimas fakultetų saviveiklos grafijos specialybės III kurso patirtį. Fakultetų komjaunim."1 apžiūrai bei komunistinio dar nų sesijai. Ir viskas. Nesiginčysime — mokymosi sekretorius A. Krištolaitis į biurai turi -nuolat skatinti gru bo vasarai. Į šių uždavinių klausimai svarbiausi. Tačiau darbo planą įtraukė tokias te pių iniciatyvą, kelti grupės sprendimą ir turi lygiuotis vi argi vien tuo- gyvena studen mas: „Pasvajokime apie atei sekretoriaus vaidmenį. Sekre sos pirminės komjaunimo or ganizacijos. tai, argi juos nejaudina mū- ties žmogų“, „Kaip aš supran- torius — grupės siela.
KOMJAUNIMO DARBAS-KURYBA
Didelį gyvumą į komjauni x mo darbą turi įnešti pasiruo X šimas komunistinei vasarai. ♦ Šiais metais fakultetų kom X ♦ jaunimo organizacijos darbo X stovyklų organizavime turi pa ♦ Leningrado M. I. Kali-1 rodyti daugiau iniciatyvos, iš X ♦ nino vardo politechnikos I radingumo. Gera būtų, kad X sukurti I organizuojant pamainas, jau ♦ institute nutarta paminklą studentams-didvy-1 Universitete, būtų pradedami X ♦ leisti sienlaikraščiai, kovos la X riams, kritusiems 1941—1 peliai, kuriuose atsispindėtų ♦ 1945 m. Didžiajame Tėvy-1 nės kare. pasiruošimo eigoje pasitaikan X ♦ Jį numatoma pastatyti I tieji trūkumai. Reikėtų pa X ♦ instituto stadione. galvoti apie būsimų statybi X ninkų vakarus, kad padėtų su ♦ burti kolektyvus, paruošti juos X Kišiniovo Valstybinio ♦ bendram darbui. Ta kryptimi X universiteto komjaunimo fakultetų komjaunimo biurai ♦ komitetas kreipėsi į stu-B turėtų peržiūrėti darbo planus X ♦ dentus, prašydamas padėti B ir numatyti naujas priemones. X biblioteką Rybnic B Kiekviena pirminė komjau ♦ sudaryti ko cemento fabrike — Vi-“'1 nimo organizacija turi sudari X ♦ komjaunimoB nėti darbo planus. Dabar svar X sasąjunginei statybai. ♦ bu juos įvykdyti, svarbu, kad Per kelias dienas fakulte-H gražūs sumanymai neliktų po X ♦ pieriuje. O tie sekretoriai, X tuose buvo surinkta dau ■ giau kaip 500 knygų. TaiH kurių planai skurdūs, turi ne vadovėliai, rusų ir užsienio® delsiant juos peržiūrėti ir pa x ♦ klasikų veikalai, romam ■ pildyti. X ♦ eilėraščių rinkiniai. O fakultetų komjaunimo X biurai turi užtikrinti darbo ♦ X planų vykdymo kontrolę. Leningrado Inžinierinio-Į ♦ Komjaunimo darbas y- kū X statybinio instituto vestibiu-Į ♦ pakabintas didelis ■ ryba. Todėl kiekvienas kom X lyje skelbimas. Jame praneša® ♦ jaunuolis privalo pagalvoti ar X ma. kad kino filmų „Mesjn< jis viską padarė, kad jo kur ♦ važiuojame į Sočį“ prade® X se, jo grupėje nebūtų šablono, ♦ damas plačiaekraninių ki® no filmų demonstravimas ■ nebūtų nuobodulio, kad kom X ♦ Dabar institute studema® X jaunimo darbas taptų kiekvie ♦ no studento gyvenimo dalimi. X ir dėstytojai gali žiūrėti® ♦ plačiaekraninius kino iii® X J. Nekrošius ♦ mus pas save. Tai naujo.® Universiteto komjaunimo X aukštosiose miesto moky i) ♦ komiteto sekretorius X J lose. f
įsakymo § 3. Už pavyzdingą mokymąsi ir aktyvią visuomeninę veiklą reiškiu padėką sekančioms Universiteto studentėms:
I. ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FAKULTETAS 1. Cialkaitei Palmai 2. Valtkūnienei Danutei 3. Lisauskaitei Taisai 1. Lukošytei Stefai 2. Speičiūtei Aldonai 3. Povilaitytei Julijai
I kursas 4. Kauneckaltei Sigitai 5. Karkalaltel Daliai 6. Pličiūvaitytei Klarai
II kursas 4. Murnikovai Melanijai 5. Seniūnaltei Danguolei
1. Taujinskaitei Verutei 2. Griniūtei Romai
III kursas 3. Vasiliauskaitei Reginai 4. Stelionytei Danutei
Bieliauskienei Marijai 2. Karvelytei Danutei
IV kursas 3. Brencei Mirdzai 4. Armalytei Olimpijai
1.
1.
Kerpauskytei Vandai
v
kursas 2. Valiušaitytei Gražinai
II. TEISĖS MOKSLŲ FAKULTETAS 1.
Keturakytei Joanai
I kursas 2. Vilkaitei Daliai
IV kursas 1. Ramanauskaitei Irenai
1
III. EKONOMIKOS M. FAKULTETAS I kursas 2. Baltušnikaitei Verutei Laurinaitytei Virginijai
1. Šidlauskaitei Amandai
II kursas 2. Vaitkevičiūtei Anicetai
1.
III kursas 3. Slavėnaitei Janinai
1. Korkutytei Zosei 2. Lupeikytei Daliai
IV kursas 3. Zvaginytei Mortai 4. Birutytei Danutei
Tamulaitytei Rasai 2. Ruzgaitei Irenai
IV. FIZIKOS-MATEMATIKOS FAKULTETAS Berežnajai Valentinai Grincevičiūtei Aldonai Saveikytei Elvyrai Strlaukaltel Elenai
I kursas 5. Ščiukaitei Janei 6. Sivickytei Ramonai 7. Taločkaitei Irenai 8. Vinckutei Nijolei
II kursas 1. Skurkaitei Onai-Mildai 3. Zakevičiūtei Vidai 2. Vasiliauskaitei Ramunei 1. Degutytei Elenai 2 Deksnytei Mirandai 3. Pipiraltei Pranei
III kursas 4. Raičinskytei Živilei 5. Urbonaitei Sigitai
IV kursas 3. Cibulskytei Daliai l.'Baubaitei Delijai 4. Žagunytei Genovaitei 2. Brazdžiūnaitei Reginai 1. 2. 3. 4. 5.
Laukytei Irenai . Juknevičiūtei Evelinai Platovai Sarai Rašap Liudmilai Tunkūnaitei Renatai
V kursas 6. Trepdvai Galinai 7. Varaškaltei Elenai 8. Vaitkevičiūtei Ilonai 9. Zvicevičiūtei Daliai
„Šiuo kreipiuos, prašyda tų studentų bendrabutis Čiur mas priimti mane Ekonomikos lionio gatvėje, atiduotas anks mokslų fakulteto prekių moks čiau numatyto laiko. Turėjo lo pagrindų katedros asisten teisę tuo didžiuotis Perednis. Juk mažiausias sutrikimas tie tu. J E. PEREDNIS“ kimo skyriaus darbe galėjo > Pageltusiame popieriaus atnešti liūdnų pasekmių. O to Jakšte tvirtai sustatytos ral- buvo išvengta, vadinasi, pa ,dės. Paženklintos jos keturlas- dirbėta gerai. •dešimt penktųjų metų balan-' — Ką galima pasakyti apie Įdžio 16 dienos data. Po karo Perednį?! — klausimu į klau 'audrų, po įvairių negandų ir simą atsako prorektorius drg. 'pavojų atėjo Eduardas Pered- Stankevičius. — Kuklus, nuo mis į senąjį Universitetą, at širdus, principingas. Vadovau sėjo ir kibo į darbą, kad įneš ti tiekimo skyriui — sunkios tų savo kuklų indėlį į liau ir atsakingos pareigos. Bet dies švietimą. Sunkus tai bu- Perednis dirba sąžiningai. Su ’vo metas. Trūko kadrų, trūko tiksite’ jį ir anksčiau už kitus [lėšų, įrengimų. Reikėjo dlrb- rytą ateinant, ir vakare kartais >ti išsijuosus — ankstų rytą ilgėliau užtrukusį. Norėtus pa 'kelti, ne vieną nemigo naktį linkėti geros sveikatos. >praleisti. Bet ne iš tų Eduar Darbo aibės, jis įvairus. das Perednis, kurie pabūgsta Per Eduardo Perednio ran įsunkumų. Ar ne jis apie savo kas praeina daugiau kaip rniūrią praeitį išvedžiojo žo 10.000 pavadinimų medžiagų. džius: „Gyvenom kaime. Vė Sunku, bet visuomet įstengia, liau, kai mano trys broliai ir suspėja. O jeigu kartais paste >keturios seserys paaugo ir bės bendradarbį klystant, tė pūkelyje pasidarė didelei šeimai viškai pamokys, patars. pa (Sunku gyventi, išvykau Į Kau- kritikuos. Toks jau Perednio 1 ną laimės Ieškoti...“ būdas, jis visuomet jautrus pa J Kas pergyventa, iškentėta valdiniams. Kalbi su tarnauto >— atsiminimai. Laimę atnešė jais, darbininkais ir jauti kiek ^tarybinė santvarka. Tad ir Pe- viename žodyje Peredniui reiš Tednis negalėjo jai likti sko- kiamą meilę, pagarbą. •lingas. Nepavargdamas plušo — Dirbu Perednio vadovau-, ^katedroje, ėjo ten! kur reikė jo darbščių rankų. Už karštą jamas nuo penkiasdešimt. pir-< širdį, darbštumą Eduardui Pe- mųjų metų, — pasakoja san-J Tedniui Rektoriaus įsakymu ne dėlininkas Albertas Mizaras,. kartą buvo išreikšta padėka, — ir galiu tik geru žodžiu’ ^paskirta piniginė premija, pa paminėti. Kartais gal ir pasi-Į Prašom sėsti. vesta vadovauti Universiteto bara, bet pasibara už reikalą.* Trumpai klasė sušnara, Šešiasdešimt metų. Sunkoka>> trin Į <si uždaromi mokykliniai ■tiekimo skyriui. Bet ilgiausiai ^atminty pasiliks penkiasdešimt gyvenimo našta, bet Perednis«suolal Vėl tyla ■ketvirtųjų metų pavasaris. Ba ją neša nesidairydamas. Zings-tt _ Nijole, prašom prie lenlandžio mėnesio dienomis Pe niuoja koja kojon su gyveni??tos parašyk /: skaitvardžius rednis džiūgavo kartu su šim mu, žingsniuoja . jį .. aplenkda-$nuo __ trykllkos iki devynicflitų šimtais Universiteto studen mas. Sėkmės, laimės jubilia-»Į<0S angių kalboje, — ramiai tų. Tomis dienomis eksploata tul! Asako Algis. — O klasė sekiV. VERBUS '>te, kas bus negerai, vėliau pavimui buvo atiduotas 400 vle; sakysite. Nijolė rašo lentoj skaitvar V. CHEMIJOS FAKULTETAS džius, jaunasis mokytojas sė IV kursas I kursas dasi užpildyti žurnalo. 1. Svėgždaitei Aldonai 1. Kulikauskaltel Irenai Keturiasdešimtąjį kartą IFF . ketvirto kurso studentas V kursas III kursas Algis Dlčpetris panašiai pra 1. Urbonaitei Liucijai 1. Talaikytei Zitai deda pamoką Kybartų vi durinėje mokykloje. Keturias VI. MEDICINOS FAKULTETAS dešimtą kartą. Viskas dabar I kursas atrodo paprasta. Nebesljaudi3. Kačiušytei Angelei 1. Kriukaitei Marijai na, nesivaržo. Visi trisdešimt 2. Petrikaitei Vidai du šeštos „d“ klasės mokiniai pažįstami. Klasė gera. O prieš II kursas trejetą savaičių, eidamas 3. Pivcenko Liudmilai 1. Kireilytei Elvyrai į šią klasę pravesti pir 4. Mališauskaltei Elvyrai 2. Kregždaltei Irenai mos savo gyvenime pamokos, Algis jaudinosi. Bijojo tos III kursas pat šeštos „d“ klasės. 2. Dudėnaitei Valerijai 1. Miškinytei Aldonai Dabar, prisiminęs savo pir mąją pamoką, Algis šypsos. IV kursas Šypsos ne todėl, kad grupės 2. Čepaitei Aldonai 1. Černiauskaitei Meilei draugai, mokyklos mokyto jai, net pats praktikos vado V kursas vas senas pedagogas mokyto 2. Juzėnaitei Nijolei 1. Guntulytei Joanai jas Vilkas gyrė pamoką. Šyp sosi jis dėl savo bereikalin VIII. GAMTOS M. FAKULTETAS go jaudinimosi tada. Dabar II kursas viskas kitaip. Paprasta ir įdo 3. Steinbergaitei Jūratei mu. Nors pagal pedagoginės 1. Boguševičiūtel Elenai praktikos normatyvus tereikia 2. Irbytei Valdai tik dvyliką pamokų pravesti, REKTORIUS bet Algiui norisi kuo dau-
^x»x*x*x«x»x»xwx»: \
Visada paprastas, principingas
įsi ■ vve vva
Keturiasdešimtoji pamokai giau. Juk kiekvieną kartą v® ką nors naujo, Įdomaus gdw| pasakyti mokiniams. O tai | pačiam labai malonu. “Maloni kad gali sudominti kitus t sudominti Algis moka. Ali do, sausas dalykas anglų kai bos gramatika, bet Algis fl siruošia pamokai taip, kad I penktokai ir vienuollktokl nenuleidžia akių nuo jaul mokytojo. Dirbti, žinoma, tenka dali ■ ir miegoti ne kažin kas bcii I ka. Algis, kaip ir kiti jo g:® pės draugai, atliekanti® praktiką Kybartuose, nen® šalintis visuomeninio dari® Gal net daugiau už kitus ba. Jį galima rasti visur. S'-® dežuruodamas agitpunkte, kiną rinkėjams apie artėjJ^B čius rinkimus, arba matonr.BB tribūnoje, skaitantį paska® apie Tarptautinę Moters d® ną. Mokykloje repetuoja viveiklininkai — ir čia gis. Padeda, pamoko sa I laikinus auklėtinius. k Seni Kybartų pedagoi- rs pranašauja Didžpetriui g( mokytojo ateitį, grupės dr. gai su pasididžiavimu kai apie jį: „Mūsų Algiukas“. . . Pamokos ylaikas baif ...: si. Mokiniai aiškiai atsakf i ja į paskutinius Algio kla1-’ mus. . Algis pažvelgia į stebel sius pamoką mokytojus. -I dentus — praktikantus. 1 švnsos. Nuskamba skamba! Z. JONUTI*
I
kazanaviciene
T. Ševčenka ir Lietuva
KELIO PRADŽIA
ATSIMINIMAI „ Į MŪSŲ laikraštis jau spausdino A. Kapsukas užsilipęs’ ėmė kalbėti. Žmonės suKazanavičienės ------x<— - atsiminimų pluoštelį sidomėję, atitrūko nuo šokių, kilo sąmlšis, apie V. Mickevičių-Kapsuką anksty nutrūko šokiai. Seimininkai ėmė priekaištau vesniuose numeriuose. ti, kad kliudo „ramiam- kultūriniam" pasi Šiandien mes vėl pateikiame jų linksminimui, bet darbininkai ir mažažemiai dalį. palaikė Vinco Kapsuko pusę. Jie šaukė- „Te gul, tegul! Netrukdykite kalbėtojams! Mums ■ UVAZIAVĘS į Šveicariją, V. Kapsukas reikia pasiklausyti!“ Vėliau agitatoriai ne . a-si Berno universitete, o atostogų jis pastebimai išnyko. Dvarininkai pyko ant jų. 110 ■ge su Vanda atvažiuodavo mūsų aplanky- kad sutrukdė vakarėlį. Bet liaudis buvo labai 10 B uvo ketinęs toliau dirbti ir tęsti mokslą, sudominta. Tose apylinkėse (apie Subačių) mi J B artėjant penktųjų metų revoliucijai, jis tingas padarė žmonėms didelį įspūdį. Tur Berno atvyko į Lietuvą ir įsijungė į būt. kažkuris iš draugų pavadino Kapsuką r >vl iucinį judėjimą. Jis ne tik pats aistrin- ’ ardu. Ir vietiniai žmonės ėmė vadinti revo '’Biirbo, bet mokėjo uždegti ir kitus besi liucionierius „Vincais”. noBinčius jaunuolius. — O sekmadienį vėl „Vincai" per atlal■ ant■ šventoriaus ” ...................... ’ i šnekėdakalbėjo, — vis B tą, grįžęs iš miesto, V. Mickevičius-Kap- dus le 'B ; paklausė: „Na, kas norite užsiimti re- vo žmonės. LU•“Bcija?" — Mes sužiurome nustebę. „Aš!“ ^■ušuko sesuo Michalina (jau ji buvo ga. Ilgesnį laiką jau nebesutikdavau V. Kapoje klasėje). Vincas ne juokais pasakė: Tik žinios ateidavo apie jo veikimą, a “erai, tai važiuosime kartu '. Motutei jis suko. persekiojimą, areštus. Kartą Vincas buvo su kino, kad čia nieko baisaus nėra ko jau- stojęs gimtinėj Grležionėlėse pas , ma: „Misiutė važiuos drauge su manimi no tėvą.mano Nakčia užklupo raitoji policija namą. ūrbalio. Ten gausime knygų, ji gerai Vos spėjo Kapsukas, besislapstydamas tarp amšys, ir aš ją palydėsiu iki stoties. Ji sodo krūmų, pabėgti J Padvarnykų kaimą išku nuvyks į Kauną, Vilnių, Šiaulius, pas savo motinos seserį Saučlūnienę. SauIi lauks mūsiškiai žmonės, suteiks nak- čiūnas pats dalyvavo revoliuciniame judėji priims siuntą knygų — ir vėl į pa- me. Jis aprengė Vincą Kapsuką šilčiau, davė | Aš ten lauksiu, įteiksiu knygas, paly- batus, nes buvo jau šalta. Jie nuvedė Kapsu ; :sia o nuvažiavus į Vilnių, vėl susitiksime ką pasislėpti Nagaubšio pelkėse nes ir pa- B M Vyšinskius". tys laukė policijos užpuolimo. Rytojaus die- fe ną tetulė ■ atnešė jam į Nagaubši pusryčius. ėtB’iicas Kapsukas pasirodydavo tai viena- Taip jį slėpė, kol pavojus praėjo. . . eflai kitame Lietuvos krašte. Šiaulių geguPo nepavykusios revoliucijos stojo žiauri ‘■e susitiko visa mūsų* šeima. Motutė, reakcija. Siuto po visą kraštą baudžiamieji IV ama iš Mintaujos į Griežionėles, atosto- būriai, suiminėdami, mušdami, varydami re .k^Bietu paėmė ir mane kartu į gegužinę. voliucionierius. Net namus patrankom sudau fKj ■sutikome seserį Michaliną, kuri jau bu- žydavo. Apie Vincą Kapsuką pas mus at ■aigusi vežioti knygas. Buvo ir Vanda, skrisdavo žinios. Jis pasirodydavo, pasitar Kičas Kapsukas. Gegužinėje vieni linksmi davo su draugais, čia vėl išnykdavo. Mūsų o kiti rengė susirinkimus, mitingavo. šeimoj taipogi įvyko didelės nelaimės: areš ui Vincas buvo užvažiavęs į Žeimelį, kur tavo ir sumušė tėvą, brolį Antaną. Buvo ir o daktaras Sketeris su žmona. Vincas Vytautą suėmę. Jauniausią iš brolių — Al pasakojo apie streikus, kuriuos jam girdą, dar nepilnametį vaikiną, suėmė, palai ■ko pravesti apylinkėse. Juokėsi, kad vos kė kalėjime ir ištrėmė penkiems metams Į t®ko iš žandaro nagų: „Bet Kvailas žanda- Sibirą. Antaną ir tėvą taipogi pavarlnėję po ■jis nepastebėjo, kad mano rankos baltos. kalėjimus ištrėmė į Sibirą „visam laikui ap SO'bininkiškos. Nors aš stengiaus jas ir sigyventi“. , bet pastabesnis būtų supratęs!“ Maždaug apie tą laiką, ar kiek prieš tai. |irtą vasarą, nors aš pati ir nemačiau, pasiekė mus žinia, kad Vincas Kasukas areš irdėjau pasakojant tokį dalyką. tuotas, kalinamas (rodos, Suvalkų kalėjime). ename dvarely, kur šeimos dauguma in- Jam grėsė labai didelis pavojus. Draugai nu mtai, buvo surengtas vakarėlis-spektak- tarė jį gelbėti. Sesuo Vanda pasiryžo padėti gegužinė. Vincas Kapsukas sužinojęs Vincui pabėgti. Ji gavo pasą, atsieit, Vinco ugo, kad’ pasitaikė gera proga sureng- sesuo esanti, persirengė kaimiete ir norėjo njtingą, nes bus daug valstiečių susirinkę, gauti pasimatymą, kad perduotų jam šifrą. taklis jau baigėsi ir prasidėjo šokiai, iš kurio jis sužinotų gelbėjančių jį draugų a pasirodė Vincas Kapsukas su keletu planus. Bet Vandą įtarė, sulaikė. ■gų, beregint pastatė vidury vežėčias. (Bus daugiau) a
* lentų profsąjunga — ma usią organizacija Univertef Organizacijos uždavi ■dideli ir atsakingi. Profenė| sąjungos darbas — įvaisiškas, sudėtingas, įdo:•
isdleninis profbiuro uždaln> yra nuolatos stiprinti ąjunginį darbą grupėse, nuo to tiesiogiai priklauokslo pažangumas, akadedrausmė, saviveikla, gruorganizuotumas. Reikia :yti, kad to grupėse dar trūksta. Įėję fakultetų profsąjuntvarkosi gerai, jaučiasi darbo bruožai: I M taizacinio meninės saviveiklos kov|ki vų repeticijos, savo laiku vajitomi studentams ir fatu! aktualūs klausimai ir □□□□□□□r PRISIMENAME i
PROFBIURŲ DARBO TRŪKUMAI ChMF profbiuras (pirmininkas drg. Strekonis). Kartu reikia pažymėti aplaidų EMF (pirmininkas drg. Či činskas) ir ypač FMF (pirmi > ninkas drg. Jasillonls) profbiurų darbą. Paskutiniu metu su silpnėjo ir MMF (pirmininkas drg. Andreika) profbiuro veik la. Minėtų fakultetų profblurų pirmininkai abejingai žiūri į jiems patikėtas pareigas, be . komjaunuoliškos ugnelės atlieka tokius svarbius visuo meninius įpareigojimus. Prof ATOSTOGAS- □□oocnnnannnnnonąį sąjungos darbas fakultetuose □ juda vėžio žingsniu, nes prof□ biurai dirba be iniciatyvos, □ o tik vykdo (ir labai nenoriai) □ nurodymus iš aukščiau. g Pavasario semestro metu □ profsąjunginis darbas fakulte°tuose turi suaktyvėti. Reikia □ dar geriau užakcentuoti aka□ deminės drausmės klausimą, □ stiprinti meninę saviveiklą, iii i' '■ > ’ □ siekiant kuo geriau pasiruošti □ tarpfakultetlnei meninės savig veiklos apžiūrai. Labai svarbu į Si s . g atkreipti dėmesį į buitinius g klausimus: tinkamai pasiruošti g bendrabučių skirstymui, sudag ryti studentų sąrašus, kugriems reikalingi kelialapiai po□ ilsiui. Ypač atsagingas uždavi□ nys, bendradarbiaujant kartu S su komjaunimo organizacija, □ — mobilizuoti studentus į va□ saros darbo stovyklas. □ Fakultetų profbiurai turi iš □ esmės pagenrinti organizacinį g darbą fakultetuose. Tai yra g reikalinga ir būtina. . B. TARUTIS VVU studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas t. t. Reikia pažymėti gerą IFF profbiuro darbą (pirmininkas drg. J. Karosas). IFF profbiuras, tai vieningas fakulteto or ganizacinio darbo centras, gerai vadovauja fakulteto stu dentijai. Biuras nuolat bendra darbiauja su fakulteto komjau nimo organizacija. Fakultete yra pajėgūs meno saviveiklos kolektyvai, kurie koncertuoja ne tik studentams, bet ir kolūkiečlams, miesto visuomenei. Gerai dirba GMF profbiuras; (pirmininkas drg. J. Stašaitis),
4861-1961 Didžiojo ukrainiečių tautos sūnaus, jų liaudies dainiaus Taraso Ševčenkos vardas yra artimai susietas su Lietuva ir biografiniais momentais, ir pačia kūryba, kuri dar anuo metu skatinančiai veikė lietu vių liaudies išsivadavimo ko vą yra didžiai brangi ir arti ma mums šiandien. Vilniuje jaunutis Tarasas, kaip dvari ninko baudžiaunininkas, pra leido metus laiko, kurie gi liai įsirėžė jo gyvenime. Dva rininko atgabentas 1829 m. rudenj, jis čia mokėsi tapy bos pas garsų Universiteto profesorių dailininką demo-
kratą J. Rustemą. Čia, Vilniu je, nors kaip bandžiauninkas patirdamas daug paniekini mo, šešiolikametis Ševčenka susipažino su miestu, jo se nove, siauromis gatvelėmis ir pamilo šį miestą, čia jis žen gė pirmuosius dailininko žingsnius, čia, Vilniuje, iš gyveno pirmąją meilę, kurios neužmiršo iki pat mirties. Ir vėliau, būdamąs toii nuo Lie tuvos, T. Ševčenka domėjosi šio krašto įvykiais ir gyve nimu, skaitė A. Mickevičiaus’ „Vėlinių“ III dalį, „Konradą Valenrodą“, ir pats tuo metu giliai prisiminė Vilniaus miestą, siužetiniame kūrinyje „Vilniuje, didingos šlovės mieste“. Patekęs į Orenburgo tvirtovę, T. Ševčenka užmez gė artimus ryšius su politi niais tremtiniais iš Lietuvos; J. Stankevičiumi, kauniečiu M. Žilenka, švenčioniškiu poe tu A. Šova ir kt., o ypač ar timai jis susidraugavo su ži nomu 1863 m. sukilimo Lietu voje vadovu Z. Sierakausku. Kaip pats Ševčenka sako, tai kėlė jo nuotaikas ir ryžtą. Lietuvių demokratiniai rašy tojai tiesiogiai T. Ševčenkos
BORISAS — Laikykite jį, laikykite! — kly kė moteriškė. ■>—ChuiiganasĮkaušęs pusber pro nis brovėsi užkandinės - automato stalus durų link, Matyt, galpaspruKti. vojo Niekas iš stovin čių nesiryžo sutu rėti ką tik moterį iškoliojusio chuli gano. Bet štai, ne tikėtai prieš jį, iš plačiapetė dygo Boriso figūra. — Pilieti, pa laukite. — ramia’ ir valdingai prata rė Jis. — Eisime kartuj Chuliganas atvertė atlapą su draugovininko ženklu: — Nešdinkis! Bet Borisas ne sutriko: — Pažymėjimą! — trumai paprašė jis. — Pasitrauk! — atrėžė įkaušęs, — o tai, kad tvo siu. . .! — Mes draugovininkai. Jūs sulaikytas. — Sklido tas pats šaltas ir įsakmus balsas. Chuliga nas staigiai pasi suko ir jo delne sužvilgo peilis. — Šalin iš ke lio! Paplausiu! Žmonės baikš čiai prasiskyrė, o kai kas net ir iš draugovininkų su ko durų pusėn. — Lioška, ne būk bailys! Padė si man, — padrą sino Borisas savo draugą ir vikriu šuoliu užgriuvo įkaušusįjį. Tvir tom rankom už spaudė jo riešus.
Ant grindų tarkš telėjo metalas. Chuliganas švokš tė keikėsi, grasi no. Bet draugotininkai jį nuvedė į milicijos skyrių. Borisas Puzinas ne kartą daly vavo draugovės reiduose, sulaiky davo gatvėse gir tus, valgyklose su sekdavo pljokaujančius iš po sta lo. Eitų jis kiek vieną šeštadienį ar sekmadienį „ra minti“ chuliganų, jei tik netektų koncertuoti Borisas dainuoja nusipelniusiame Universiteto Akaieminiame chore... Jau toks Bori so charakteris. Su visais jis draugiš kas linksmas, vlsur išgirsi vaikino veržlų, nesujuoką tramdomą arba žvalią jau natvišką dainą. Paprašys bičiu lis. Borisas tuoj išvers Jesenino ei les.
„Mes vėlai va kare vaikštinėjom drauge. Sodo medžiai šešėlius jau drai kė“. — Sklandžiai liejasi žodžių kas kados. Miela ir širdžiai, malonu ir ausiai klausytis, kai Borisas be vargo rusų poezi ją verčia į lietuvių kalbą. Einasi kaip iš pypkės. Tą pa stebėjo ir grupės draugai — antro kurso rusistal, to dėl B. Puziną šį met išrinko fakul teto vertėjų būre lio pirmininku. Kur bepasisuk si, kur bepasidairysi — visuomet pamatysi jį gru pės ar kurso drau-. gų tarpe. Visur V ' pritampa, visi Ji eina mėgsta. Ir plačiu, Borisas žingsniu, tvirtu kaip sėjėjas, ber damas šypsnius draugams, tarsi grūdus į derlią že- • mę. .. O. BUDĖNAS
Ui
i
I
MINSKAS. 1. Baltarusijos TSR vyriausybės rūmai. 2. Kyla naujo Minsko V. I. Lenino vardo universi teto sienos. L. BRAZIULIO nuotr.
Aptarė eilėraščius
kūryba pradėjo domėtis XIX a. aštuntame dešimtmetyje, kai itin sustiprėjo liaudies išsiva žiojamasis judėjimas ir telkėsi pažangios jėgos. Nuo tada T. Ševčenkos vardas, jo kūryba suskamba ir lietuvių kalba. Jau 1885 m. Garliavoje susitelkusių pradedančių poe tų T. Ševčenka yra skaitomas ir verčiamas. J. AndziulaitisKalnėnas yra pirmasis mūsuo se T. Ševčenkos vertėjas ir jo idėjų populiarintojas. J. And ziulaitis ir išvertė stambius eiliuotus kūrinius, baladę „Tobolis“, „Nuskendėlė“, „Undi nės“, eilėraštį „Laukas“. Ir savo kūryboje panaudojo šio poeto kūrybos motyvus. Tie sa, J. Andziulaičio vertimai, nors atlikti gana talentingai, buvo sulietuvinti ir laisvoki, prisiderinant prie lietuvių gy venimo. Taip vertėjas net garsiąją „Topilio“ baladę pa vadino „Ieva“, Ukrainą — Lietuva, Dnieprą — Nemu nu, ūkrainietiškus vietovar džius ir vardus — atitinka mai lietuviškais vardais. J. Andziulaičio-Kalnėno vertimai ir buvo kiek nutolę nuo ori ginalo, tačiau jie stiprino to meto lietuvių literatūros liaudines, demokratines ten dencijas. Tai rodo jau tas faktas, kad ševčenkiškais mo tyvais kūrė ir pats J. Andziulaitis-Kalnėnas. Pagaliau šio didžiojo ukrainiečių poeto at garsiai jaučiami K. Serakausko-Vanagėlio eilėraščiuose („Dalis mano“ ir kt.), J. Mačio-Kėkšto poezijos atskiruose kūriniuose („Apleistasis“ ir kt.). XX a. pradžioje T. Ševčen kos kūrybos ryšiai su lietu vių literatūra eina per J. Bi liūno testamentinį eilėraštį „Kai numirsiu, man pakas kit“, kuriame jaučiasi ne tik sekimas Ševčenkos garsiuoju „Testamentu“, bet jaučiasi ta pati gaida; per K. Vairo-Račkausko atliktų šių poeto antiklerikalinių kūrinių („Vienuo lių himnas“ ir kt.) vertimus. Po 1905—-1907 m. revoliu cijos, nepaisant prasidėjusios žiaurios politinės reakcijos ir iškilus įvairiausio plauko mo dernistams, T. Ševčenkos kū rybą aktyviai propagavo ir toliau stiprino lietuvių litera tūros ryšius su šiuo poetu L. Gira. Lietuvių buržuazija, paėmu si valdžią į savo rankas ir vykdydama antiliaudinę poli tiką, stengėsi pakirsti pažan gių literatūrinių ryšių su ki tomis, ypač slavų tautomis, vystymąsi. Per visą buržuazi tariamos jos viešpatavimą, „nepriklausomybės“ sąlygo mis, nepasirodė nė vienas T. rinkinė Ševčenkos kūrybos lis, inet iš jo poezijos tebuvo lis, išversta vos trejetas eilėraŠčių. Ir to paties vertėjo — L. Giros. Tik 1939 m., minint Ševčenkos 125 m. qimimo sukaktį, nežiūrint žiaurios cenzūros, lietuvių antifašisti nei inteliųentijai pavyko iškilminiqau paminėti poetą. „Kultūros“ žurnale buvo iš spausdinti keli dar anksčiau išvardinti T. Ševčenkos eilė raščiai ir išspausdintas reikšminqas K. Korsako straipsnis apie poetą. valdžią j Atkūrus Tarybų atidarytas | Lietuvoje, buvo _______ interesams kelias liaudies tarnaujančiai lietuvių litera-) turai vystytis, draugiškiems’ literatūriniams ryšiams su) kitų, ypač broliškų tarybinių’ tautų literatūromis stiprinti. Į Jau 1941 m. „Raštų“ žurna-j le 1 ir 3 nr. išspausdinami) nauji, A. Churgino atlikti, di-i džiojo ukrainiečių sūnaus ei-) lėraščių vertimai, paskelbia-1 mas tarybinio literatūros kri-| tiko N. Belčikovo plataus' straipsnio vertimas. 1951 m. išleidžiamas šio* didelio poeto stambus eilė | raščių rinkinys „Poezija“,' 1955 m. kitas — „Eilėraščiai“,) nemaža vertimų paskelbiama periodinėje spaudoje. Toks T. Ševčenkos kūrybos populiarumas ir jos tyrinėji mas šiandien dar kartą aki vaizdžiai pabrėžia tuos dide lius, broliškus tarybinių tau tų draugystės ryšius, didžiu lę pagarbą ir meilę didžia jam ukrainiečių tautos sūnuC kuris *"* bujos liaudies dainiui, * ’ ’ ’ ‘ artimas, vo ir yra didžiai brangus ir lietuvių tautai.
A.
SPRINDIS
— Žodį suteikiame jauniausiems, — paskelbė litera tūros ir kritikos būrelio valdybos pirmininkas M. Marti naitis. Susirinko tautosakininkai Tokiame vakare, susirinkę mūsų Universiteto literatai, apsvarstė IFF pirmo kurso studentų literatų A. Masionio Įvykusio kovo 6 d. tauto ir S. Kazakausko eilėraščius. sakos būrelio susirinkimo te Daugelio dėmesį patraukė lyriniai, nuotaikingi, pilni ma — surinktos revoliucinės optimizmo ir ieškojimų A. Masionio eilėraščiai „Moti ir tarybinės tautosakos aptanai", „Kaip surasti tuos žodžius“ ir kiti. Nors ir ne visi rimas. jie vienodo literatūrinio stiprumo, tačiau rodo jauno au toriaus teisingus kūrybinius ieškojimus. I susirinkimą atvyko lietuKiek silpnesni savo meniniais vaizdais, išieškojimu vių kalbos ir literatūros instibei kalba, daugiau šabloniški S. Kazakausko kūrinėliai ' u to mokslinė bendradarbė „Moteriai“, „Motinai“ ir kiti. Autoriui trūksta savų Kuzinienė, kuri labai išdrg. įvaizdžių, jaučiamas kai kur sekimas. Neblogi gamtiniai samiai ir įdomiai papsakojo miniatiūriniai vaizdeliai. Daug patarimų, pasiūlymų, vertindami jaunųjų kūry apie revoliucinės tautosakos bos draugų eilėraščius, davė pradedantieji poetai: R. Sa kilmę, raidą, melodiką. Su dauskas, J. Nekrošius, C. Kalenda, S. Kalpokaitė, V. įdomumu buvo išklausyti ir Venclova. Literatūros ir kritikos būrelio vadovas doc. A. būrelio narių pranešimai apie Sprindis, apibūdindamas pirmuosius šių būrelio narių žingsnius, ragino pradedančiuosius dažniau pateikti metų bėgyje surinktą tarybinę svarstyti savo kūrinėlius, konsultuotis su literatūros dės Ir lenkų tautosaką, jų tema tytojais. Tai padės jaunų Universiteto literatūros jėgų tiką, pagrindinius motyvus. augimui. V. Berželis S. Rimgaudas /
Gerai prisimenu praėjusių metų Universi miteto narys, aktyvistas. Tai dar nereiškia ♦ teto komjaunimo konferencijos nutarimą, ku darnaus, gero darbo. Kai vienas traukia į | riame buvo sakoma: „Kiekvienas komjaunuo vieną pusę, o kitas į kitą — vežimas iš vie-1 ros nejuda. Taip jis stovi ir šiandien ten, o j lis privalo būti LDAALR narys“. apie jį tūpčioja suprakaitavę komiteto nariai, t Nutarta. O padaryta? . . Tiesa, pradžioje fakultetų komjaunimo ko pirmininkas. Kiti draugijos nariai, sumokėję | mitetai bandė šį tą veikti,. bet vėliau apsira nario mokestį, laukia vėl ateinančių metų. | Vadinasi taip, jeigu laiku sumoki mokestį. | mino. Dauguma vyrų — LDAALR nariai. Merginų daugiau kaip pusė nepriklauso šiai esi geras LDAALR narys. Toks pagrindinis ♦ laisvanoriškai draugijai. Ir kai paragini įsto kriterijus laisvanoriškos draugijos darbui nu-X statyti fakultetuose iki šiol vyrauja, galima X ti, paprastai išgirsti tokį atsakymą: : — O ką mes ten veiksime? Nario mokestį sakyti, visame Universitete. Ar ne laikas pagalvoti, kaip pagyvinti ko-1 mokėsime? Pažiūrėkime, ką gi veikia nariai? Ar vi mitetų veiklą fakultetuose. Reikėtų ieškotix naujų formų, suaktyvinti bei atgaivinti kai : si jie įtraukti į draugijos veiklą? Tai geriausiai apibūdina jų pačių žodžiai: kurias geras tradicijas. Tada galima bus pri j —r Mes esame dr#ugjos nariai todėl, kad traukti daugiau merginų. Ar nereikėtų daž-X niau organizuoti turiningus, įdomius vaka- j mokame nario mokestį. rus, susitikimus su tarybiniais kariais, išplės- : ti veikiančių būrelių bei sekcijų darbą? Ar ; negalima būtų pabandyti organizuoti techni X kų, sklandytojų sekcijas, kurių nariai užšl-t iminėtų kartu su Vilniaus miesto LDAALR: technikais, sklandytojais? — Ne — bandau aiškinti. — Organizuo Kodėl neišleisti fakultetuose foto stendų jamos šaudymo varžybos, moto-auto sekcija iš draugijos veiklos nepravesti šaudymo var yra, veikia parašiutizmo būrelis, fizikos-ma žybų grupėje, kurse, nesuorganizuoti tarp tematikos fakultete — radiotechnikos būre kursinių varžybų. To, žinoma, jokiu būdu lis. vienas žmogus nepadarys, nenuvers kalnų ir — Kas gi iš to, jeigu mes negalime užsi fakulteto LDAALR komitetas. iminėti, — pasigirsta atsakymas. — Prašom, visada. . . Ateina narys ir pareiškia, kad norįs lan kyti automobilistų ar motociklistų kursus, o čia jau tenka, prašyti, kad palauktų, nes da bar nesą vietų, aiškinti, kad trūksta apmokySiame darbe turėtų padėti fakultetų, Uni-j mo priemonių. versiteto komjaunimo ii profsąjungos biurai. ♦ Deja, ir šie patys automobilistų ir motocikMūsų amžius — technikos amžius. Ar ne J listų kursai organizuojami ne visai patogiu studentams laiku. Jie būna dažniausiai pava šiuo keliu dalinai ir reikėtų eiti. Bet, sarį, kai čia pat sesija. O ar nereikėtų svarbiausia, kaip išspręsti klausimą dėl ap-X organizuoti jų rudenį arba žiemą, pačioje mokymo priemonių? Čia reikėtų pagalvoti,: semestro pradžioje, kai būna daugiau laiko. nes, neturint dviejų-trijų gerų motociklų, Juk perskaityti teorinę dalį yra pats pato lengvos automašinos, sukvežimio, negalima giausias laikas. Pavyzdžiui, kaip šią žiemą, toliau sėkmingai dirbti su norinčiais išmokti kada buvo visą laiką palankios gamtos sąly vairuoti motociklą ar mašiną. Aišku, ne visi gos, pilnai galima išmokti ir praktiškai važi gali pasidaryti parašiutininkais, sklandyto nėti bei išlaikyti egzaminus automobilisto ar jais, šoferiais, motociklistais. Tam reikia ir laiko, ir darbo, o tuo pačiu kai kur ir drąsos. motociklisto mėgėjo teisėms gauti. Glaudesnius ryšius reikėtų palaikyti su USK. Didelė bėda pas mus būna ir su nario Išvada viena: reikia dirbti visiems. Tada ir mokesčiu. Praėjusiais metais iki gruodžio konferencijos nutarimas bus įgyvendintas, ir mėnesio buvo surinktas mokestis. Šįmet rel- darbas virte virs. Kiekvienas grupės, kurso <alai geresni, džiaugiasi Istorijos-filo komjaunimo sekretorius, proforgas turėtų logijos fakulteto komiteto nariai. Pirmų, ant būti kartu ir LDAALR aktyvistas. Visiems rų, trečių kursų draugijų nariai jau už šiuos darniai dirbant, pajudės iš vietos ir šis už metus beveik visi sumokėjo nario mokestį. burtas vežimas. Kol kas pas mus, atrodo, Geriausieji fakulteto šauliai, tiek merginos, dirbama kaip ir A. Krylovo pasakėčioje „Gul tiek ir vyrai dalyvavo šaudymo varžybose. bė, lydeka ir vėžys?. Pasirodė neblogai. Kai kurie užėmė pirmas — trečias vietas. Jau sudaryti sąrašai ir pa Čia keliami klausimai, turėtų sukelti dis rašyti pareiškimai norinčių užsiiminėti moto kusijas. Reikėtų konkrečiau pakalbėti dėl naujų darbo formų, draugijos veiklos. Turėtų ciklistų sekcijoje. pasisakyti tie, kurie žiemos atdštogų metu Tai tik nedidelė dalis draugijos narių, o lankėsi kitose aukštosiose Tarybų Sąjungos kur kiti? mokyklose, domėjosi šios draugijos veikla. Čia turėtų dalyvauti ne tik aktyvas, bet Iš tikrųjų, ar galima apsiriboti tik nario ir pasyvas. mokesčio rinkimu? nedirbama. Negalima sakyti, kad nieko Alg. BERZELIONIS kitas koDirba, tačiau tai tik vienas
0 VEŽIMAS IR
DAR KARTĄ APIE „RITERIUS“ Draugovininkų dėmesį pa- turi būti. Įėjimas tik su pa- „užsnūsti“ Chemijos moti traukė stiprus bildesys. Už kvietimu! fakulteto tualete. Jo dratJ lango kažkoks vyrukas smar Gal būt, šie žodžiai atkur- žis Anulis taip pat Į lovą Į kiai žestikuliavo, badė pirštu ti ne visai tiksliai, bet neabe- pataikė, užtat* įsitaisė kij į lango stiklą ir į savo kaktą jotina tai, kad minia už durų vietoje: ant suolų Fizikos-] daužė kumščiu krūtinę, skaus- sumažėjo trim ketvirtadaliais, tematikos fakulteto audito! mingai raukėsi. » ...................................... Likusieji pakėlė triukšmą. je. Tik‘ vienas Grigelis nei — Įleiskim, — nutarė bu — Apgavystė! Draugovi- migo, vyriškai laikėsi. . . | dintieji, — gal tikrai jam ne ninkai pakvietimus pardavinė šokančiųjų nugarų. gera. Pažiūrėsim, kokiu kau- ja! Žino draugovininkai ir J lu užspringo. Kur buvę, kur nebuvę — garbingus „bonkos rite.Atrakino duris. Vyrukas draugovininkai jau čia. Pet globėjus. Tačiau. . . (tai buvo Petras Janulis) tuoj ras jaučiasi didvyris. Juokiasi FMF komjaunimo - bii aprimo. — Aš joks draugovininkas sekretorius J. Rakauskas — Aš budėti atėjau, vietoj Jūs patys ne tuo keliu einat panoro pasidomėti, ką išd; Marutės. Nekaltus žmones terorizuojate nėja studentai. Draugovininkai patikėjo. Fatys mane įleidot. Aš skų — Tiesa, Anulis geria Petras tik mirktelėjo akimi, siuos. . . pirmo kurso, bet jis geras timptelėjo kelnes: žinia, su Gal būt, šio antrakursio ras. Jo svarstyt gal neve prantu. Ir pradėjo darbą. mediko „skundas“ jau yra fa- tų. . . — samprotauja sel Surinkęs iš Įėjusių geroką pa- kulteto dekanate ar komjauni- torius. kvietimų šūsnį, išdalino juos mo biure? Jei yra reikėtų Bet reikia, oi kaip reil draugams, bestovintiems už apsvarstyti, įkrėsti košės už principini durų. Panašių gudruolių tą va- iro stoką. Tvarka, mieli broliai, karą pasitaikė ir daugiau. Petraitis Fizmatas Meilus sugalvojo
ŠIANDIEN TEN...
BIBLIOTEKOJE 1. Leninas V. I. Raštai. V., ( Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1960. ) T. 38. Filosofijos sąsiuviniai. J xv- 610 P- su '*• į Tome pateikiama užrašai, ( išrašai iš knygų su kritiniais / V. I. Lenino įvertinimais, V. )l. Lenino pastabos apie kny qas filosofijos ir gamtos mokslų klausimais ir kita fi-| losofinio pobūdžio medžiaga. Palyginus su „Filosofiniais' sąsiuviniais“, išleistais 1933 | 1947 m., 38 tomas papildytas; naujais dokumentais. „Filoso( fijos sąsiuviniuose“ V. I. Le ninas nagrinėja dialektinį ir istorinį materializmą, filosofi ) jos istoriją, gina partiškumo principus filosofijoje, parodo, 'Organinį dialektinio materia-/ | lizmo ryšį su revoliucine! praktika. Tomo gale — pastabos, abėcėlinė ir dalykinė rodyk lės bei iliustracijų sąrašas. /
2. Fosteris kapitalizmo
V, Pasaulinio saulėlydis. V., j
Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1960. 236 psl., 1 portr.
3. Politinių žinių pagrin dai. Mokymo priemonė polit. m-kloms ir savarankiškam la vinimuisi. 3-asis perdirb. ir polit. patais, leid. V., Valst. ir moksl. lit. l-kla, 1960, 443
p.
su
iliustr.
4. Altmanas I, J. Kuba kovoja už laisvę. V., Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1960. 39 psl.
5. Adomauskas L. šventraš čio paslaptys. 2-asis patais, ir papildytas leid. V., Valst. po l-kla, lit. ir mokslinės lit. 1960.
174
psl.
6. Krištopaitis J. Snieguoto sios viršūnės. Keletas žodžių apie alpinizmą. V., Valst. po lit. ir moksl. lit. l-kla, 1960, 32 psl.; 94 ii. I.
Užs. Nr. 411
Turizmo ir kraštotyros derinimas — tai viena iš aktualiausių turizmo prob lemų, su kuria susiduria kiekvienas turistas. • Ką turistai gali nuveikti naudingo? Drąsiai galima atsakyti — labai daug. Vi sų pirma, turistai gali daug pasitarnauti apsaugo-
Įvyko dvirati] kų fizinio parų) mo varžybos. rJ tyniavo moterys. 1000 m. kr) nuotolyje pirmi O. Miliūtė (Fį I k.). Tik kelias kundes jai pra mėjo I. Plund (ChMF I k.) ir Skuolytė (IFF viel parodžiusios dą laiką, Atliek) paruoš] fizinio stipri] pratimus, šia buvo D. Sk| lyte ir J. Bartą (FMF I k.). Sekantį sekmai) nį varžybos j tęsiamos: spol ninkės išmėgins gas dviračių krej NUOTRAUKĄ matome USK dv tininkes J. Barti tę ir N. Jakuška)
išvykstančias į t niruotę.
mos jant Lietuvos gamtos tur tus nuo brakonierių ir įvai rių kitokių gamtos žaloto jų. Šioje srityje jau yra padaryti pirmi žingsniai. Keletas aktyvesnių Univer siteto turistų įsijungė į naujai įsikūrusios gamtos apsaugos sekcijos veiklą. R. Vaitkus
Siekiant išvystyti turizmą Lietuvoje, respublikinė tu rizmo federacija kiekvieną pavasarį nuo kovo 15 d. iki gegužės 15 d. praveda akciją ,,75 km pavasarį“. Visi, kas šiame laikotarpyje praeina 75 km, gauna ženklelį, lygiavertį ženkleliui „TSRS turistas“. O žygiai bus organizuojami kiekvieną išeiginę dieną. Laukiam atvykstant į žygius kuo daugiau mūsų studentų.
Mes, septynių vaikinų gru pė, atlikome pirmos sunkumų kategorijos kalnų žygį po Karpatus. riu, užkopėme į Bllznici virMaršrutas prasidėjo Jasinės šūnę ir sėkmingai nusileidome miestelyje, gulinčiame gražia- Rachovo miestelyje, Čia mus įme Tisos slėnyje. Grupei rei užklupo atodrėkis, lietus. Po kėjo pereiti Svedovecų kalna trumpo poilsio patraukėme į gūbrį, kirsti Juoduosius kal Juoduosius ■ kalnus. Kylant nus ir nusileisti Vorochtoje. aukštyn, pamažu nyko purvo Maršrutas būva nesudėtingas-, balos, pasiekėme pažiiugusį todėl likdavo laiko pasivaži-, sniegą ir pagaliau ledą. nėjimui ir viršūnių šturmams. įvyko dar viena permaina. mes netikėjome, Be abejo, ' ...... Naktį vėl pasnigo, oras atšąkad šalies pietuose mūsų lauks trisdešimties laipsnių šaltis ir vėjai. Tačiau taip upės buvo. Sraunios kalnų buvo tvirtai sukaustytos ledu, nosį dažnai trindavome vilno ne pirštine. Šiame maršrute, vienos die yra nos kelio protarpiuose, specialiai turistų pastatyti nakvynei skirti narna1' — prieglobsčiai. Antrą kelionės dieną, mums besiilsint Dogodrat prieglobstyje, kalnuose įvyko nelaimė. Sniego griū tis užgriuvo vieną latvių tu ristą. Grupė paskubėjo į pa galbą ir aktyviai dalyvavo gelbėjimo darbuose. Sekančias dvi dienas mes žygiavome Bliznicų kalnagūb-
Kamuolys Virš tinklo ilgos pertraukos vėl stojo kai., Tiksliau tariant, prasidėjo naujos pirmenybės, nes rudenį įvykusių susitikimų rezultatus sporto klubas anuliavo. Gal tai buvo ir teisingas sprendimas, kadangi rudeniniai turai vyko neorganizuotai, labai žemame lygyje. Praėjo penki mėnesiai, bet padėtis nepasikeitė. Reta iš komandų ruošėsi, daug dar jo se yra atsitiktinių žmonių, kurie gaudomi prieš pat rcT.igtynes. Filologės pradėjo nuo tradicinių „riestainių“ — joms neatvykus, pergalė buvo užskaityta ekono-
KARPATUOSE
Rinko ir spaudė LKP CK Lai kraščlų ir žurnalų leidykla.
mistėms. Teisės fakulteto mertaipogi „supasavo“ prieš chemikes. Įvykusios likusios rungtynės buvo blankios; filolo gai neparodė rimtesnio pasiprie šinimo ekonomistams nors pir mųjų galimybės visiškai neblo gos. Ekonomistų tarpe žaidė du centrinės sekcijos nariai, kurie išsiskyrė savo technika, o filolo gai, nors prie tinklo ir bu vo lygiais varžovais, gyni me atrodė bejėgiai. Beveik vi sus taškus ekonomistai pelnė stipriais padavimais — teisėjas kas antrą filologų smūgį užskai tydavo neštu. Medikai Raugelės ir Kontrimavičiaus smūgiais su triuškino gamtininkus. Likusieji medikų žaidėjai labiau panašėjo į pėstininkus. Lygiųjų kova vyko aikštėje, kai išbėgo šių fakulte tų merginų šešetukai. Nors gamtininkės yra visos įvaldžiusios techniką, bet jų priešininkių tarpe išsiskyrė USK rinktinės žaidėja Balytė, kurios apgalvo tas ir tobulas žaidimas nulėmė medikių pergalę. Reikia pažymė ti vienašališką centrinės sekcijos narių teisėjavimą, kurie iš kart stengiasi atiduoti pergalę komanįims, kuriose žaidžia ju kolegos.
i kovą visų fakultetų tinklinin- ginos
lo, skaisčiai švytėjo saulė. Juoduosiuse kalnuose mes pa siekėme aukščiausias tarybi nių Karpatų viršūnes Petrosas ir Goverlia. Nuostabi kalnų panorama, kvapą gniaužiantys nusileidimai paliko neišdildomą įspūdį. Nuotraukoje: Karpatų viršūkalnė Bliznici įveikta! A. Jarašiaus tekstas ir nuotr
Krepšinis Eilines respublikos „A“ kla sės rungtynes žaidė mūsų krepšininkų komandos. Vyrų kova su dviem stipriomis respublikos miestų komando mis buvo sėkmingos — Pane vėžio „Spartaką“ įveikė rezul tatu 69;48, o Šiaulių VOV — 73:64. Moterys nugalėjo Pane vėžio spartakietes 49;38, bet pralaimėjo Šiaulių „Aušrai“
Mūsų plaukikų start; Nuoširdi draugystė junq Minsko ir Vilniaus Universitei bei Kauno medicinos institu) plaukikus. Jau kelinti metai I eilės tradicinėse draugiškose va žybose susitinka išbandyti sa) jėgas vandens takeliuose. Š. m. kovo 5 d., Vilniaus Ur versiteto plaukikų pakvied LSD „Spartako“ baseine išsin kiavo trijų aukštųjų mokyklų d riausieji vandens sporto mėd jai. Sportininkus pasveikino Ua versiteto sporto klubo pirmini] kas drg. M. Macežinskas. fl to jie pasikeičia suvenyrą] Netrukus pasigirsta pirmai starterio šūvi.s. Baltarusijos I Lietuvos respublikų vėliavom! papuoštame baseine nuaidi gal sus žiūrovų aplodismentai. J| ploja naują Vilniaus Univerist) to rekordą pasiekusiai ir išld vojusiai pirmąją vietą 100 md ru laisvu stiliumi N. Mackeviči) tei (ChMF I k.). Tokiais pat aplodismentais si tinkami ir ekonomistas G. Kij velavičius bei istorikas V. Va kus, iškovoję pirmąją ir antrą] vietas toje pat rungtyje. 1] metrų braso rungtyje mūsų pia) kikai ^atsilieka. Chemikė I. b! rauskaitė, pasiekusi naują VVi rekordą, nežymiai pralaimi tari tautinių varžybų patyrimą turi čiai minskietei Černeckajai, fizmatas A. Lipnevičius — mini kiečiui Šiter ir kauniečiui rašiui. Atkakli kova vyksta 100 meti delfinu rungtyje. Čia vėl, pas| kusi naują Universiteto rekordj pirmauja N. Mickevičiūtė. Vyl tarpe šioje rungtyje mūsų ats? vas D. Styra (FMF) buvo tr čias. P. VIRBICKAS Fizinio auklėjimo ir sporkatedros dėstytojas
Redaktoriaus pav. R. SIDERAVICIUS
B. LUKŠYS
paroda-konkursas atkeliamas į kovo mėn. 25 d. Nuotraukos turi būti pri statytos iki šios datos.
Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefono Nr. 7-79-17
Universiteto administracija reiškia gilią užuojautą inži nieriui
jo
Vytautui ZABULIUI, motinai mirus.
LV 04756