Tarybinis Studentas, 1978 m. kovo 10 d. Nr. 7 (1032)

Page 1

ŠIAME NUMERYJE: * GERAI STUDIJUOTI — VALSTYBINE UŽDUOTIS

* PAKALBĖKIME APIE VISUOMENINĘ POLITINĘ PRAKTIKĄ

1978 m. kovo 10 d. Nr. 7 (1032)

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ

Viktorinos II turas-kovo 13 dieną Vienas iš pirmųjų masinių renginių, skirtų Vilniaus V. Kapsuko Universiteto 400 metų jubiliejui, yra viktorina ,,400 atsakymų apie Vilniaus universiteto praeitį įr dabar­ tį". Ji vykdoma trimis tu­ rais: I-fakultetuose, II-aukštosiose mokyklose, III-respublikinis. Vilniaus V. Kapsuko uni­ versitete I ture dalyvavo di­ džioji studentų dalis. Daugu­ moje fakultetų viktorina bu­ vo organizuota neblogai. Kai kur, pvz., Fizikos fakultete, baigiamasis pirmojo turo eta­ pas vyko netgi iškilmingai,

dalyvavo daug žiūrovų. Gam­ tos fakultete laimėjusios ko­ mandos buvo nufotografuo­ tos, nuotraukos iškabintos stende, o po to įdėtos į ap­ lanką, kuris bus saugojamas fakulteto istorijos muziejuje. Kauno vakariniame fakultete renginį filmavo Respublikinės televizijos Kauno operatoriai. Tris pirmąsias vietas kiek­ viename fakultete laimėju­ sios komandos buvo apdova­ notos I, II ir III laipsnio dip­ lomais ir atitinkamomis jubi­ liejinėmis viktorinos gairelė­ mis. Kai kuriuose fakulte­ tuose geriausiai pasirodę

studentai apdovanoti vertin­ gomis knygomis. Tiesa, atskirose giandyse, ypač pirmajame I turo etape, pasitaikė kai kurių nesklan­ dumų. Tačiau svarbiausia yra tai, kad mūsų studentai apskritai dabar daugiau žino apie Universiteto praeitį ir dabartį, negu žinojo iki šiol. Viktorina, skirta Vilniaus V. Kapsuko universiteto ju­ biliejui, vyksta ir kitose Ta­ rybų Lietuvos aukštosiose mokyklose. Viktorinos II tu­ ras jau įvyko Kauno Antano Sniečkaus politechnikos ins­ titute, kovo 14 d. įvyks Vil­

* KĄ ŽINOME APIE LATVIJOS UNIVERSITETO STUDENTUS?

* JAUNŲJŲ LITERATŲ BALSAI

KAINA 2 KAP.

niaus pedagoginiame institute. Mūsų Universitete viktori­ nos II turas įvyks kovo 13 d. Respublikinių Profsąjungų kultūros rūmų salėje. Si die­ na parinkta neatsitiktinai. Lygiai prieš 59 metus, 1919 m. kovo 13 d. V. Mickevičius-Kapsukas Tarybų Lietu­ vos vyriausybės vardu pasi­ rašė dekretą dėl Vilniaus Darbo universiteto atidarymo. Visi fakultetai aktyviai ren­ giasi viktorinos II turui. No­ risi palinkėti jiems parodyti čia geras žinias apie mūsų universitetą , pasodrintas šmaikščiu studentų sąmojum. Doc. r. Žiugžda Viktorinos Universiteto žiuri pirmininkas

■""lininiu.... lininiui.......minui........... niiiiiininiiiiniiiiiiiiiiniiniiiiiiiuiiiinniniiiiniiiiinnirniiiuiiiinnmiiiniiiniiminiiiiiniiiiiiiinnnniniiiiiiiiiiiiniiri>uniiiiiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiiiinniniiiniiiiiiiiiniininiiiiiniiiinniiintiiiiiiiiiiiiiiih^

TSRS Konstitucijos ir kt. Olimpiados organizavi­ mo fakultete komisijos pirmininkas doc. P. Vit­ kevičius mus painforma­ vo, kad netrukus bus su­ rengta ir teisininkų ga­ mybinės praktikos apžiū­ ra: bus vertinami jos do­ kumentai, klausomasi pra­ nešimų ir pan. Universitete vyksta „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" olim­ piada. Vienur fakultetų komisijos apgalvojo pas­ kutines renginio smulk­ menas, kitur jau žinomi specialybių nugalėtojai. Teisės fakultete įvyku­ siame olimpiados ture ge­ riausiu specialybės žino­ vu pripažintas antrakur­ sis J. Butkus. Antra vieta atiteko jo kolegai S. Sedbarul. Konkurso dalyviai turėjo atsakyti į 10 klau­ simų iš įvairių teisės mokslo šakų, iš naujosios

Kovo antrą Filologijos fa­ kultete įvyko Universiteto ateistų klubo suorganizuotas susitikimas su buvusiu Sida­ bravo ir Dapšionių parapijų (Radviliškio raj.) klebonu Vy­ tautu Starkumi. Jis papasako­ jo, kodėl pasirinko kunigys­ tę, kada ir kaip pradėjo abejoti tikėjimo dogmomis, koks sunkus buvo kelias at­ gal į tiesą. Gerbiamas sve­ čias atsakė į klausytojų klausimus, pasidalijo minti­ mis apie dabartinę bažnyčios padėtį.

Respublikos komjaunimo suvažiavimo delegatė, LLKJS Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotoja ideologi­ niam darbui Z. Besasparytė atsako į mūsų klausimus:

o s-

Respublikos komjaunimo XIX suvažiavimas išrinko LLKJS CK nare Ireną Bud­ rytę, Universiteto Pramonės ekonomikos fakulteto kom­ jaunimo biuro sekretoriaus pavaduotoją.

•e** Respublikos komjaunimo organizacijos revizijos komi­ sijos nariu išrinkąs Univer­ siteto komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas. Jis taip pat' Išrinktas VLKJS XVIII suvažiavimo delegatu.

Kas 60-metėje komjaunimo siai žavi?

biografijoje

Jus

labiau­

Visa šlovingojo komjaunimo istorija yra ne tik mano žavėjimosi, bet ir tyrinėjimo objektas. Ką jums duoda organizacija ir ką jūs duodate jai (jū­ sų veikla)? Komjaunimo organizacija, darbas su komjaunuoliais jaunimu mane moko dirbti su kolektyvu, bendrauti su žmonėmis, juos pažinti. Aš stengiuosi (ar tai man pavyks — negaliu pasakyti) į šitą darbą, veiklą kuo daugiau įnešti kūrybiškumo, su­ žadinti mūsų komjaunuolių entuziazmą. Nepamirškime V. Lenino žodžių, kad „Komunistinio jaunimo sąjunga turi būti smogiamoji grupė, kuri bet kuriame darbe teikia savo pagalbą, rodo savo iniciatyvą, pirmoji pradeda". Gal būt ir priekaištų turėčiau savo bendraamžiams vieną kitą: ar ne per daug komjaunuoliai nusiteikę visiam abe­ jingai, ar nebujoja mūsų darbe, mūsų veikloje vidutinybė? Mieli kolegos, eikime kelio viduriu, o ne ieškokime ke­ lių vidurio. Kokių šiandieninių VLKJS darbų dalyvių norėtumėt bū­ ti? Ar kasdieniniuose reikaluose, mažiausiuose darbuose galima būti didvyriškam? Būti pačių kasdieniškiausių darbų dalyviu ir dirbti taip, kad jie taptų nekasdieniški. Jeigu žmogus su­ pranta, kam jis dirba, jeigu visuomenės labui negaili jė­ gų, žinių, argi jis ne mūsų laikų didvyris?


Mūsų fakultete „studentaujančių" yra nedaug, geriausia, kad jų visai nebūtų. Juk mes čia susi­ rinkome su tikrai gražiais, kilniais norais — mo­ kytis, tapti pilnaverčiais tarybiniais piliečiais, nau­ jos visuomenės kūrėjais.

Iš Prekybos fakulteto MAK pirmininko pavaduotojos V. Borusevičiūtės laiško redakcijai DAR KARTĄ APIE VISIEMS ŽINOMAS TIESA?

EGZAMINŲ IR ĮSKAITŲ TVARKA DOMISI LIAUDIES KONTROLIERIAI

į užrašus žvilgterėti. Didelis EKFF vadovų nuopelnas tas, kad jie be­ tarpiškai rūpinasi užsienio kalbų dėstymu. Sutinkam, Egzaminas — visų pri­ goginio patyrimo, ir nepa­ reiklieji kartais nepaver­ ne visi gali įsirengti linimta žinių patikrinimo tiklūs studentų žvilgsniai čia įskaitos egzaminu? gofoninius kabinetus, kur forma. Kol kas tobulesnės ją suglumina. Kartais Juk šie kontrolės būdai studentai klausytųsi mag­ nėra. Bet tas egzaminas tenka tramdyti triukšma­ vienas nuo kito skiriasi netofono juostelėje įrašy­ vos ne kiekvieno inter­ darius — auditorija virsta ne tik vertinimo sistema. tos paskaitos. Bet ir be Taip Skiriasi ir Teikalaujamų kabinetų čia nuveikta ne­ pretuojamas savaip. Tuo pradinukų klase. įsitikino ir Universiteto diena po dienos, studijos- žinių apimtimi, mažai. Gerai lankomos ne ekonomis­ tik užsienio kalbų praty­ Liaudies kontrolės grupė, užsitęsia, ir įskaitos lai­ Sunkiausia kuri per šią žiemos sesi­ komos prieš pat egzami­ tams — matematika, kuri bos. Dauguma dėstytojų ją tikrino egazminų ir nus, užuot tą atlikus pas­ po eilinės sesijos dekana­ už praleistą paskaitą rei­ įskaitų laikymo tvarką kutinėmis semestro dieno­ tui sukelia daugiausia ne­ kalauja parašyti referatą ir susirūpinimo. ar kitokio atsiskaitymo. Ekonominės kibernetikos mis. Tuo metu galima lai­ rimo ir finansų bei kai ku­ kyti ir kitas pratybų, se­ Tiesa, ledai jau pajudėjo Paskaita — ne spektaklis, — dekanatas bei katedros ir jokia ne pramoga, o riuose kituose fakultetuo­ minarų įskaitas. Studentai gan kandžiai ėmėsi iniciatyvos, ne kar- darbas. se. (Tęsdamas šią Dėstytojai ne visada žiūri į egzaminuotoją, ku­ tą buvo susėdę už bend­ mintį prodekanas doc. R. laikėsi įskaitų tvarkaraš­ ris ištveria be jokio atsi­ ro stalo su matematikos Bartaška pasakoja, kaip Nekantriai efektingai derinamos stičių (jie ne visuose fakul­ naujinimo visą puspaTę dėstytojais, tetuose ir buvo). Tiesa, narpliotis po ne itin tal- laukiama jų žodžio — pendijos su paskaitų lanmatematikos kymo rezultatais). praktiškai gal ir neįmano­ pią studentėlio atmintį. specialių ma nustatyti visas 340 Neaišku, kuo jis apskritai programų ekonomistams. Iš Ekonominės kibemeįskaitų (EKFF) vienam laikomas: išlaikęs egzami­ Koks darbas be plano? tikos ir finansų fakulteto prodekanui ar dekanui. ną ryte, verčiamas laukti Gal ir patys studentai la­ yra ko Šio fakulteto prodekanas vakaro, kada paaiškės, biau stengsis, kai tikrai darbo metodikos kitiems. pasimokyti ir doc. R. Bartaška planavo davė gerbiamas dėstyto­ žinos, ko iš jų reikalauja Bendromis visų pastango­ tik tas įskaitas, kurios jas „išrišimą" ar ne. Bu­ programa. mis turime ieškoti geriau­ per egzaminą Bilietai buvo galutinis vertinimas vo taip pernai, šiemet vėl sių mokymo būdų ir, atsi­ iš dėstyto dalyko. pasitaikė. Kad ir tame irgi būtini, Ne „saviveikliniai", o patvirtiniti ka­ žvelgdami į fakulteto spe­ Daugelis studentų sun­ pačiame EKFF. kiausiai laiko užsienio Šio fakulteto prodeka- tedros. Tas ti,k pakels eg- cifiką, kūrybiškai juos kalbų įskaitas. Tik trečda­ nui doc. R. Bartaškai įsi­ zarninų metodiką, o laimė taikyti. lis buvusių abiturientų minė 12 dėstytojų (5 už­ bus paties studento ran­ A. LEKAVIČIUS dėstytojo duotą kontroli­ sienio kalbų, 4 matemati­ kose. Tačiau ir jais aklai vadovautis negalima. Dės ­ 3 visuomeninių nį darbą parašo trejetui. kos, Neguldykime ant menčių mokslų). Jie įskaitą ar tytojas, abejodamas, kokį ir studento: jam per se­ egzaminą iš pirmo karto pažymį rašyti, gali papilmestrą — vadovėlis plius pasirašė tik pusei grupės, domai paklausti, žinoma, 15—20 puslapių namų kuri buvo jų egzaminuo­ griežtai laikydamasis proskaitymo kiekvieną savai- jama. Daugumas — jau­ gramos. Pats laikas nutar­ tę plius šimto puslapių ni dėstytojai. Jie dar ne- ti, kokia papildoma lite­ knygelė individualiam apsipratę su studentų su­ ratūra egzaminuojamasis skaitymui plius... O dar, gebėjimu nemokėti, pas­ gali naudotis — žinynais, žiūrėk, jaunutei dėstyto­ tariesiems už šią ydą ir formulėmis, gal kai ku­ jai gerokai trūksta peda- neatleidžia. Tik ar šitie riais atvejais — leisti ir

KAI LAIKOM ĮSKAITOS EGZAMINĄ

Organizatorius geras, o studentas? Geras mokymasis — būti­ na sąlyga visuomeninei veik­ lai, savotiškas rodiklis, kad visuomeninis darbas netrukdo studentui tapti geru savo sri­ ties specialistu. Kartais pasi­ taiko — geras organizatorius, aktyvus sportininkas, ener­ gingas bendrabučio tarybos narys... turi palikti Univer­ sitetą anksčiau laiko. Siekdamas užbėgti už akių tonemaloniems dalykiems kams, po kiekvienos sesijos Studentų profkomitetas svars­ to profsąjunginio aktyvo pa­ žangumą. Prieš sesiją ir jos metu stengiamasi sumažinti studentų visuomeninį krūvį iki minimumo, rečiau šaukiami posėdžiai ir kt. — sudaromos sąlygos ruoštis egzamlnams. Neseniai išplėstiniame komiteto posėdyje buvo aptar­ ti praėjusios sesijos rezulta­ tai. Iš 21 profkomiteto na­ rio ir 7 kandidatų devyni sesiją baigė su trejetais

(daugiausia tiksliųjų mokslų atstovai), keturi vien penke­ tais. Fakultetų profbiurų pirmi­ ninkų akademinio pažangumo vidurkis ir pernai, ir šiemet aukščiausias — 4,52 (1977 m. pavasario sesijoje — 4,5). Tai penketukininkų — D. Morkūno (IF, III k., jam paskirta TSRS profsąjungų stipendija), G. Verbaus (FF, III k.), A. Poškaus (TF, III k.), R. Dagio (CHF, III k.) ir kitų nuopelnas. Profbiurų narių pažangumo aptarimas parodė, kad Mate­ Istorijos, Fizikos, matikos, (bendras vidurkis Gamtos atitinkamai: 4,4; 4,34; 4,26; 4,23;) ir kitų fakultetų prof­ biurų nariai sėkmingai „susi­ doroja" ne tik su visuomeninėmis pareigomis, bet ir su svarbiaustudijomis (kas šiai). Bene daugiausia laiko reikalauja bendrabučių tarybų pirmininkų pareigos. Ren-

kant juos, atsižvelgiama ne tiek į akademinius rodiklius, kiek į organizacinius gabumus, praktiškumą, žmogaus mokėjimą operatyviai spręsti aktualias problemas. Gal to­ dėl ir jų sesijų rodikliai kas­ met būna kiek žemesni. Bendras visų bendrabučių pirmininkų vidurkis praeitą sesiją — 4,11 (77 m. pavasa­ rio sesijoje — 4,17). Kiek daugiau rūpesčių ke­ lia žemiausioji profsąjungi­ nio aktyvo grandis — proforgai. Pagirtina, kad Istori­ jos, Gamtos, Teisės fakulte­ tų proforgai (bendras jų vi­ durkis atitinkamai 4,51; 4,2; 4,1) deramai atlieka savo pa­ reigas ir gerai mokosi, bet neramina tai, kad kai ku­ riuose , fakultetuose net po kelis proforgus (MMF — 4, GF — 2, EKFF — 1) gavo skolas (!) Su tuo, kaip pažy­ mėjo Studentų profkomiteto pirmininkas A. Kairys, re­ ziumuodamas sesijos Tezulta-

tų aptarimą, negalima taikstytis. Grupės proforgo atmintinėje sakoma, kad jis „padeda įgyvendinti svar i ­ biausią aukštosios mokyklos uždavinį — rengti aukštos kvalifikacijos specialistus". Ką toks proforgas, kuris pats mokosi trejetais ar turi sko­ las, gali paveikti kitus stu­ dentus, būti jiems autorite­ tu? Juk nuo to, kaip sąžinin­ gai proforgas atlieka savo visos pareigas, priklauso grupės darbas, poilsio orga­ nizavimas. Fakultetų profbiurų pirmi­ ninkai buvo įpareigoti arti­ miausiu metu perrinkti akademines skolas turinčius prot argus. Reikia tikėtis ,kad viešas pažangumo rezultatų aptari­ mas, trejetus gavusių prof­ sąjungos aktyvo narių svars­ tymas, individualus pokalbis su kai kuriais iš jų padės studijuoti, pasiekti rimčiau geresnių rezultatų kitose se­ sijose. L. JANULEVICIUS Studentų profsąjungos komiteto akademinės komisijos pirmininkas

į

DARBOTVARKĖJE — PROFSĄJUNGOS AKTYVO PAŽANGUMAS

Bijokim vidutinybių Akivaizdžiausiai mūsų darbo trūkumus parodo egzami­ nų sesija. Ji patvirtina ir senas tiesas, ir iškelia naujų problemų. Būtų gerai jas panagrinėti didesniam rate, iš­ girsti kitų nuomonę. Mums rūpesčių kelia parengiamojo skyriaus klausyto­ jai. Išlaikę egzaminus, jie nekankursine tvarka priimami ' į studentų gretas. Rodos, viskas labai gerai apgalvota, sudarytos puikios sąlygos, nepertraukus darbo stažo, stu­ dijuoti ir grįžti į siuntusią įmonę su aukštosios mokyk­ los baigimo diplomu. Bet žiūrėkim iš kito šono — dau­ guma tokių studentų pajėgia mokytis tik vidutiniškai, t. y. trejetais, pasitaiko ir skolininkų. Kodėl taip? Man rodos, praėjus porai metų po mokyklos baigimo, atpran­ tama mokytis. Be to, dauguma kurso draugų — vakarykš­ čiai mokiniai, nelabai sutampa jų ir stažininkų interesai. Gamykla irgi lepina — moka stipendiją, .nežiūri — penketukiminkas ar trejetukininkas. „Parengtinukų" vieninte­ lis rūpestis — šiaip taip išsilaikyti Universitete. Kai to­ kie reikalai, matyt, didesnį reiklumą turėtų rodyti paren­ giamasis sAyrius, sustiprinti kontrolę, mokymo auklėjimo komisija turėtų sekti parengiamojo skyriaus akademinį pažangumą. Nerimą kelia ir vidutiniokai. X penkmetis — kokybės penkmetis. Daug reikalaujama iš specialistų. Kaip gi tokie vidutiniokai pajėgs įgyvendinti iškeltus uždavinius, jei patys tik vidutinybės? Universitetas turi išleisti tik ge­ rai paruoštus specialistus. Sesijos rezultatai rodo ir blo­ gybių: nemaža dalis, ypač jaunesnių kursų studentų, mo­ kosi patenkinamai (I ir II kursų grupių vidurkis svyruoja nuo 3,64 iki 3,93) Lūžis pastebimas III kurse (kai kurių grupių vidurkis pasiekia 4,09). Vadinasi, I ir II kursų studentai dar nesugeba savarankiškai studijuoti. Siekiama jiems padėti: mūsų fakultete I ir II kursų studentams yra sudaryti savarankiško darbo planai. Juose nurodyta, kiek ir koaiai disciplinai skiriama vidutiniškai laiko pasiruošti, pagrindinė literatūra. Tai turėtų padėt studentams prisi­ taikyti prie naujų reikalavimų. Deja — mūsų jaunesnieji draugai dar nevisiškai pasinaudoja šia priemone. Mūsų fakultete po šios sesijos buvo palyginus nema­ žai skolininkų — 23. Dar daugiau tokių, kurie neišlaiko egzamino iš pirmo karto. Akivaizdu ir tai, kad skolinin­ kai nuolat „užkliūva": kai kurie kiekvieną sesiją gauna po 1—2 dvejetus. Gal tokius studentus reikėjo šalinti jau pirmuosiuose kursuose, — juo toliau, tuo sunkiau jiems mokytis. Tokie „geiradėjai" tempia visą fakultetą žemyn. Antra vertus, reikėtų sustiprinti darbą ir pačioje akade­ minėje grupėje. Pats kolektyvas geriau žino savo na­ rius, jam lengviausia išsiaiškinti nepažangumo priežastis: ar kaltas apsileidimas, ar nesugebėjimas studijuoti sava­ rankiškai, o gal reikalinga pagalba. Jei grupė nebepajė­ gia padėti draugui, nusprendžia, kad jis nesugeba ir ne­ nori studijuoti, tada galima taikyti kraštutinę priemonę — prašyti, kad tokį studentą pašalintų iš Universiteto. Didelę įtaką geram mokymuisi turi paskaitų lankymas, Ne paslaptis, kad tarp didžiųjų praleidinėtojų — gera dalis skolininkų. Mūsų fakultete įvairiais būdais siekiama geresnio akademinio pažangumo: tai ir paskaitų lankymo sustiprintos kontrolės dekada, reidai į bendrabutį. Studentai, kurie praleidžia daugiausia valandų, svarstomi mokymo komisi­ jos posėdžiuose. Istorijos, Gamtos fakultetuose pirmūnai skaičiuoja­ mi dešimtimis, o mūsų fakultete jų tik 30 (10 penkta­ kursių). Nepasakytum, kad mokslai čia „kiečiausi". Gal reikėtų labiau skatinti pirmūnus: organizuoti įdomių eks­ kursijų, susitikimų su specialistais ir pan. Dažnai sakoma: aktyvas turėtų būti autoritetas ne tik savo organizaciniais sugebėjimais, bet ir mokymusi. Taip, didesnė jo dalis mokosi gerai ir labai gerai. Tačiau yra tokių, kurie per sesiją gavo 2—3 trejetus. Vargu, ar tokie žmonės gali vadovauti studentams, kurie už juos geriau mokosi. Matyt, kai kurie vadinamieji aktyvistai nesugeba derinti studijų su visuomenine veikla arba apsi­ leidžia. Jiems reikėtų pasitempti, grupės irgi turėtų ge­ riau apgalvoti būsimų gruporgų, proforgų kandidatūras, siūlyti tik pačius geriausius, kad neatsitiktų tokių nema­ lonių dalykų: po šios sesijos fakulteto komjaunimo biuro narių pažangumo vidurkis sumažėjo nuo 4,29 (praėjusi sesija) iki 3,9, gruporgų — nuo 4,34 iki 4,07. Tai tik keletas mūsų studijų problemų. Jų žinoma vra ir daugiau. Aišku viena — vidutinybėms ne vieta Uni­ versitete. Trejetas turi tapti tik atsitiktiniu reiškiniu. Ta­ rybinis studentas takių žinių įvertinimu negali pasiten­ kinti. e.

2ukait1ė

PEF komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotoja akademiniam darbui


aukštosiose mokyklose, su kuriomis

bendradarbiaujame

Auloje-Latvijos studentai Apie susitikimą su kai­ myninės respublikos stu­ dentais galvojau dar bil­ dant traukinio ratams. Ne­ davė ramybės klausimai: kuo jie gyvena, domisi, kokios problemos juos jaudina. Jau žinojau, kad Latvi­ jos aukštosiose mokyklose mokosi beveik 46 tūkstan­ čiai jaunuolių ir merginų. Beveik 11 tūkstančių jų nešioja -Peterio Stučkos universiteto ženklelius. Be palyginimo šie skai­ čiai, aišku, dar nieko ne­ sako. Antai Lietuvoje stu­ dentų kur kas daugiau — 63 tūkstančiai. Apie 16 tūkstančių studijuoja Vil­ niaus V. Kapsuko univer­ sitete. Belieka pridurti, jog dešimčiai tūkstančių mūsų respublikos gyven­

tojų tenka 190 studentų. Mes pralenkiame Latviją, Estiją, be to, priartėjame beveik prie sąjunginio studentų skaičiaus vidur­ kio. Tarp tarybinių respub­ likų Lietuva studentų skaičiumi užima trečiąją vietą ir pralenkė tokias iš­ sivysčiusias kapitalistines šalis, kaip Austrija, Pran­ cūzija, Danija. Kasmet į Latvijos uni­ versiteto auditorijas atei­ na truputį daugiau, negu du tūkstančiai pirmakur­ sių. Tai busimieji fizikai, matematikai, teisininkai, ekonomistai, biologai, filo­ logai, chemikai. Pirmakur­ sių gretose nemažas būrys ekonomistų. Vieni jų mo­ kosi Finansų ir prekybos fakultete, kiti — Ekono­ mikos.

Finansų ir prekybos fa­ kulteto absolventams įtei­ kiami finansininko, buhal­ terinės apskaitos ir prekių žinovo diplomai. Štai ką pasakoja Ekonomikos fa­ kulteto prodekanas do­ centas J. Vitolis: — Mūsų fakultete, pa­ lyginus su Finansų ir pre­ kybos, yra daugiau spe­ cializacijų. Be pramonės organizavimo ir planavi­ mo specialistų, respubli­ kos liaudies ūkiui fakulte­ tas rengia ekonominės ki­ bernetikos, ekonominės informacijos mechanizuo­ to apdorojimo specialis­ tus, statistikus. Ateinan­ čiais mokslo metais, — tęsia pašnekovas, — į die­ ninį, vakarinį ir neaki­ vaizdinį skyrius numato­ me priimti pagal speciali­

zacijas šitiek pirmakursių: liaudies ūkio ir pramonės planavimo — 175, preky­ bos ekonomikos — 100, prekių mokslo — 125, fi­ nansų — 100, statisti­ kos — 25, ekonominės in­ formacijos mechanizuoto apdorojimo — 75, ekono­ minės kibernetikos — 50. Kol minėtų specialybių studentai rinkosi į salę, mano pašnekovas pako­ mentavo kai kuriuos Lat­ vijos TSR pramonės raidos bruožus. Tame susitikime pasa­ kojau ir aš apie mūsų res­ publikos pramonę, apie sa vąjį Universitetą, studen­ tiją, jos džiaugsmus ir rū­ pesčius. Stebino ir džiugi­ no domėjimasis mūsų res­ publika, noras daugiau su­ žinoti apie Universitetą. Birte pabiro klausimai. Latvijos studentus ypač domino mūsų studentų tradicijos, krikštynų cere­ monija, mediumas, pasku­ tinės paskaitos organiza­ vimas. Domino juos ir

grynai akademiniai daly­ kai: stipendininkų skai­ čius, bendrabučio gavimo sąlygos, pažangumas ir t. t. . . Susitikime išgirdau įdo­ mių pageidavimų, pasiūly­ mų. Antai buhalterinės apskaitos specialistai no­ rėtų atlikti gamybinę praktiką Vilniaus gamyk­ lose. Į jų vietą Rygos pramonės įmonėse galima būtų nusiųsti mūsų auklė­ tinius. Daugelis pageidau­ tų daugiau ekskursijų, su­ sitikimų. Žodžiu, visi bal­ savo už glaudesnį bendra­ darbiavimą, artimesnę pa­ žintį. Nesiimu spręsti, ko­ kia šiuo atveju labiausiai priimtina tarpusavio bend­ ravimo forma. Galimas da­ lykas, pradžiai užtektų pirmakursiams susirašinė­ ti. Iš kitos pusės — nesa­ me tokie tolimi kaimy­ nai, kad negalėtume ap­ lankyti vienas kito.

VISIEMS, VISIEMS, VI-

SIEMSI

Jubiliejinės viktorinos „400 atsakymų apie Vil­ niaus universiteto praeitį ir dabartį" antrasis turas mūsų aukštojoj mokykloj vyks pirmadienį, kovo 13 d., Respublikinių prof­ sąjungos kultūros rūmų salėje. Komandos registruoja­ L. KRTVKA mos nuo 13 vai. Pradžia lygiai 14 vai. Ekonomikos kandidatas

kvieClame pokalbiui apie vpp

Sukis kaip išmanai?

Chemijos fakultete lomantų skirstymas. Neramu ir koridoriuose, ir auditorijo­ je, kur susirinko Universite­ to ir fakulteto vadovų, įvai­ rių organizacijų atstovų.

diplomantams

siūlo darbavietes

Gerai visus penkerius me­ tus studijavai — gerą ir vie­ tą gausi. V. Klimas ir V. Raudeliūnaitė (vidurinėje nuotraukoje) dirbs Chemijos ir cheminės technologijos institute.

•K Šiandien diplomantų skirs­ tymo reikalais rūpinasi ir partijos komiteto sekreto­ rius doc. K. Poškus, ir pro­ rektorius doc. J. Grigonis (nuotraukoje apačioje iš kai-

Paskyrimą į darbą pasira­ šo V k. chemikas R. Čibi­ ras (nuotrauka viduryje de­ šinėje). L SKIRPSTAS

„Visuomeninė politinė praktika — viena iš sudėtinių studentijos komunistinio auklėjimo dalių. Būtina ir toliau ją gerinti" (išrašas iš Teisės fakulteto partinės organi­ zacijos susirinkimo „VPP formos, būdai ir metodai bei priemonės šiam darbui pagerinti" nutarimo). Daug šiame susirinkime buvo kalbėta apie tai, kokie dideli šiandien specialistui keliami reikalavimai, kad ne­ užtenka būti geru aukštosios mokyklos programos vyk­ dytoju — kartu būtinos ir geros organizatoriaus, visuo­ menininko savybės. VPP įgaliną kiekvieną studentą įgyti visuomeninės veiklos įgūdžių ir žinių, teisingai vertinti ir aiškinti TSKP ir mūsų šalies vyriausybės vidaus bei už­ sienio politiką, paruošti pranešimą visuomeninėmis temo­ mis, pravesti susirinkimą ir pan. Ruošdamasis šiam susirinkimui ir siekdamas įvertinti esa­ mą VPP padėtį fakultete, partinis biuras išplatino stu­ dentams anketą. Atsirado studentų (ir nemaža grupelė), kurie į klausimą — „Kaip suprantate VPP?" — visai ne­ sugebėjo atsakyti. Komjaunimo biurui yra ko susirūpinti: juk VPP vyksta jau nebe pirmi metai, ir trečdaliui stu­ dentų ji turi labai mažos įtakos politiniam aktyvui ug­ dyti. Jaučiu, ne vienas paklaus, girdi, ką veikia fakulteto komjaunimo biuras. O jis teturi VPP atestacijos knygeles tik III—V kursui (I?) ir vos vieno kito entuziasto energi­ ją. Kodėl antri metai iš „aukščiau" negaunamos tos kny­ gelės, kurios, galbūt, iš pirmų dienų sudomintų, įpareigotų, sudrausmintų pačius jauniausius mūsų draugus? Lyg ir patys siekiame VPP atestaciją padaryti formaliu dalyku per kelias savaites reikėjo pravesti komjaunimo susirinki­ mus grupėje, kursuose, fakulteto konferenciją, VPP ates­ taciją. .. Kas tai? Voverės ratas ar aktyvumo ugdymas? (Atrodo, daugely fakultetų padėtis analogiška.) Ir dar — seniau VPP nuostatai aiškiai skelbė, kad: „Studentui, ne­ gavusiam VPP įskaitos neleidžiama laikyti visuomeninių mokslų disciplinų egzaminų". Šiandien VPP skolininkai ramūs — išsipirkę fakulteto komjaunimo biuro įspėjimu ar papeikimu. „Siekti, kad VPP sistema būtų siejama su TSKP XXV suvažiavimo nutarimų ir TSRS Konstitucijos teigimų giles­ niu įsisavinimu ir jų panaudojimu praktiniame darbe“ (išrašas iš TF partinio biuro posėdžio nutarimo). 99,8%—toks mūsų sesijos visuomenės mokslų discipli­ nų pažangumas. Tačiau ir darbo daug laukia — susi­ rūpinimą kelia keleto studentų trejetai iš visuomeninių disciplinų, reikia gausinti mokslinių darbų konkurso da­ lyvių būrį, daugiau propaguoti komjaunimo istorijos te­ mas. Šiandien net 182 studentai teisininkai dalyvauja renkamų organų veikloje. Dar ne visai panaudojamos bendra­ darbiavimo su VISI Statybos fakultetu galimybės, daugiau klausytojų galėtų lankyti Visuomeninių profesijų fakulte­ tą. „Įpareigoti grupių komjaunimo biuro sekretorius, seniū­ nus griežtai laikytis tvarkarašty nurodytų VPP valandėlių tvarkos..." (išrašas iš TF komjaunimo biuro nutarimo). VPP valandėlės — sudėtinė visuomeninės politinės praktikos dalis. Jos numatytos fakulteto tvarkaraštyje, su­ daryta pavyzdinė VPP valandėlių programa. Bet ne pa­ slaptis, kad kartais susirinkimas ar užsienio kalbos pa­ skaita pravedamas per tas valandėles. Į partinio biuro platintos anketos klausimą — „Kuo jūsų nepatenkina VPP grupėje?" — dažniausiai pasitaikė tokie atsakymai: pa­ syvumas, paviršutiniškumas, formalizmas. Kolegos, ar ne iš savęs juokiamės? Kas už mus padarys? Kaip dirbsime — taip ir išeis. V.. KAUPAS TF komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotojas

Susirūpinta VPP eiga Teisės fakultete. Priimta nutarimų. Ar galės vėliau teisininkai (o ir kitų fakultetų studentai) pasakyti: „VPP gera akyvumo ugdymo mokykla, palikusi ryškų pėdsaką mano gyvenime." Ar galėsi taip tarti ir tu, jaunas skaitytojau?


ATSPĖTI, KAS SIELOJE Neperdauqiausia moteriškumo Monikos Vosyliūtės, li­ tuanistės antrakursės, eilėraščiuose. Savesnis Jai tvirlas, griežtas žodis. [ žmogaus sielą, jausmus Monika žiūri ta­ rytum per veidą, per poelgius, darydama iš to išvadas. Toks žiūrėjimo taškas diktuoja ir formos bruožus — au­ torės eilėraščiuose atsiranda epiškumo elementų, eilutės užpildomos svaresniais žodžiais, nors esama čia ekspre­ sijos, kartais net patetiško atvirumo. Autorė mums pažįstama iš „Moksleivio“ puslapių, vė­ liau jos pavardę sutikome „Komjaunimo tiesoje“. Nuo subtilių gamtos vaizdų, atviro ir trapaus šnekėjimo auto­ rė pasuka j reiškinių, jausmų aiškinimąsi, tiesa, kartais deklaratyvų, ir todėl neįtaigų. Šių dviejų periodų bruo­ žai gražiai derinasi šiandieniniuose autorės posmuose. Dažni Monikos Vosyliūtės eiilėraščiuose vėjo, metų lai­ kų, netekimo, ribos įvaizdžiai. Tai leidžia spręsti apie besiformuojančią autorės vertybinę sistemą. požiūri į pasaulį. Gerai, kad autorė eiilėraščiais išsiduoda jau­ čianti ribą, už kurios jau nebus galima tenkintis apygeriu literatūros žinojimu ir mokėjimu atsirinkti, kas tau pačiam vertinga, už kurios jau reikės savo pasaulio užuomazgų ir koncepcijų. Joms susiformuoti gal padėtų ir turtinųa patirtis... žmogus Monikos Vosyliūtės eilėraščiuose Jautrus ir gan skaudžiai išgyvenantis netekimą, meilę Ir visa kita. Bet Jis neatsiejamas nuo gamtos, visuomeninės aplinkos. Svar­ bus aptariamuose eilėraščiuose ir istoriškumo aspektas, lyrinis subjektas atskleidžiamas griežtokai apibrėžtoj isto­ rinėj plotmėj, nors svarsto ir bendražmogiškas vertybes. Tokie šios autorės besiformuojančio braižo punktyrai.

Drąsa ateiti Šių pastabų autorius — Ik. žurnalistas Valdas Kukulas. Ką tik išėjo pirmoji jo knyga „Augimo nerimas". Sveikindami Valdą su tokiu drąsiu (gal kolei kas ir unikaliu — pirmakursis išleidžia knygą!) debiutu, laukdami mūsų studentų atsiliepimų apie kolegos kūrybą, pasinaudojame jo paties požiūriu į jaunuosius poetus. Taigi, pirmosios knygos autorius aptarinėja kitą pirmąją knygą, kurią taip pat išleido Universiteto auklėtinis.

Monika Vosyliūtė II k. lituanistė

iš ciklo „Ugnies atolas"

Širdie širdie širdie nurimki Ties properša vasaris baigsis Tu tarsi gyvulys bevaisis Atneši ant ragų man rimtį.

Pirmoji Antano A. Jonyno knyga „Metai kaip straz­ das" (1977 m.) -palieka gan prieštaringą įspūdį. Kartais net sunku įvardinti privalumus ir trūkumus, bet tvirtai aišku, kad šio poeto eilėraščiai jau tapo literatūros faktu. Nesinaudodamas teise išleisti pirmą knygą dar kaip paraišką tolesnei kūrybai, šis poetas pateikia daugiau ar mažiau išbaigtą savo kūrybos modelį. Patraukia pasaulė­ vaizdžio vientisumas, pastangos ieškoti visų reiškinių ir daiktų vienovės, eilėraščiai išties verti vadintis savo kar­ tos dainomis. Gana ryškūs poeto santykiai su pasaulinės šių dienų poezijos tradicijomis, tad formos naujovės išryš­ kėja daugiau mūsų poezijos kontekste. Antano Jonyno kūryboje kertasi mūsų jaunesniosios kartos poetų ieško­ jimai, čia jie įgauna reikiamą vietą ir svorį, o tai įmano­ ma tik neabejotino talento poetui. Tai turbūt ir sukelia šiuolaikiškumo įspūdį, kurį nuneigti vargu kas drįstų. Gyvenimo pilnatvė, šiandieninio pasaulio prieštaravimai — ir dvasiniai, ir visuomeniniai —- A. A. Jonyno eilėraš­ čiuose paliečiami įvairiausias aspektais — nuo savianali­ zės iki deklaracijos. Įspūdžiai čia nebūtinai autentiški, nuoširdūs, tačiau tikri. Išreikšdamas savo požiūrį į pasau­ lį, poetas nevengia išprotavmo, .refleksijos. Tai savitas A. A. Jonyno pilietiškumas, vienur matomas labai ryškiai („Eilėraštis apie tave"), kitur brėžiamas punktyru. Kaip ir J. Strielkūnui, M. Karčiauskui, — A. A. Jonynui žemė — mūsų pačių ištakos, mūsų charakterių, liiimų formuo­ toja. Tai įžvelgsime eilėraščių cikle „Sena daina", ko ge­ ro, viename gražiausių visoje knygoje. Kitur prasiver­ žia aiški deklaracija, kuriai intymumo šiek tiek suteikia gerai parinktas refrenas:

Aš nežinau, ar tu išmoksi Pulsuot vienodai ir ritmingai Rytais labai kietai įmingam Pabundam dar labiau ištroškę Širdie širdie širdie skubi tu Labiau nei krintant į bedugnę Ir kas išdrįs uždegti ugnį Tarp prasilenkiančių orbitų

Tarp tavęs ir manęs — traukinys. Tarp tavęs ir manęs — kaukimas. Skauda žodis giliai kaip ugnis Iš sudegusio lauko. Negimęs,

Dar negimęs, sakau, tas kodėl. Šitas klausimas senas. Ir gaila, Kad pražydo geltona žolė. Lyg atolas ugnies ir meilės. Kol rankos nesvyra, negriūva kol bokštai. Tu dar negali pasijus! kaip vitrinoj, Kai eina pro šalį, akim godžiai trina, Menkystos drabužį ant žemės nubloškę... Kol rankos nesvyra, negriūva kol bokštai. Dar nieko nesako pagieža ir pyktis. — Išlikti. Išlikų. Išlikti. Išlikti. Nps sielų didybė — ne Viešpačio pokštai! «

dabar, kai nužudytas Viktoras Chara kai konfiskuota Nobelio premijos laureato Pablo Nerudos vila prie jūros (...) kai krenta aktyvus lietus ant pasaulio miestų dabar rašydamas šitą eilėraštį galvoju apie tave galvoju apie tave

4

«

Dabar mano laikas garsiai juoktis Siauručiuose gatvių koridoriuos, Kai didelis didelis didelis juokas Atidaro visas duris.

Tai iš „Eilėraščio apie tave", labai būdingo A. A. Jo­ nynui faictų, reiškinių gausa ir išsiskiriančio iš viso rin­ kinio jau minėta deklaracija. Ir vis dėlto autentiškiausias

Dabar mano laikas bėgt per lietų. Be skėčio, be lietpalčio greitai bėgt. Ir kas pagalvos, ar ne per lėtas Bėgimas senom apkasų duobėm.

Dabar mano laikas brist per pievą. Iš laimės pavargt. Pasislėpus žolėj. Girdėti, kaip geria žemė rasą lyg pieną Sudulkėjustoj pakelėj.

relio susitikimas su lite­ ratūros kritikais V. Dau­ jotyte ir V. Areška. Po­ kalbio tema „Kūrybos metodo ir pasaulėžiūros santykis". Diskusijose da­ lyvavo literatų būrelio vadovė E. Bukelienė, stu­ dentai J. Kubilius, L. Gadeikis ir kiti.

Dabar, aš manau, pranešti pats laikas, Ką sako žmogus man, vabzdys ir žolė. Kaip žydi ligai ir kaip gražiai laikos Ir kaime, ir sieloj gegužiai žali! *

*

»

Vakarai, tie baikštūs kumeliukai, Man vienai gal jaukūs ir geri. Išneria Iš tvaiko ir iš rūko Ir sužvengia tuščiame kely.

«

Pažabočiau, sulaikyčiau — Ir jūs mano!.. Gal vienatvės atgarsis aidus Skrieja šitaip — pamiškėm skardena, Kol bežadėj sutemoj uždus...

REDAKCIJOS ADRESAS: 232600 Vilnius — MTP-3

«

1977 m. lapkričio 18 d. buvo surengtos pirmakur­ sio žurnalisto V. Kukulo Praėjusių metų spalio kūrybos vakaras. Aptarta 26 d. įvyko literatų bū­ jo kūryba. LITERATŲ BŪRELIO KRONIKA

PASALINTI NEPAZANGUS STUDENTAI Matematikos ir mechanikos fakulteto I kurso stud. D. Ambrazaifė, V. Ridikaitė, A. Mikalauskas, A. Sidaugaitė, V. Bielskytė, Filologijos fa­

«

kulteto III kurso stud. G. Mackevičiūtė, R. Kazlauskas.

Fizikos fakulteto I kurso stud. S. Sutkauskas

laiko pojūtis tuose eilėraščiuose, kur konfliktai, pagaliau — visuomeniniai reiškiniai ne tiesiogiai išsakomi, o per jų sužadintus pojūčius, vaizdinius. Čia ir svarbus pasau­ lio matymas tokiam spalvingam daugialypiam rūbe, ieško jimas ryšio tarp pojūčių, reiškinių ir daiktų, kartais net madingų ir trumpalaikių. Čia pats visuomeniškumas pa­ sislepia po išraiškos, abstrakčios formos dalykais, ta­ čiau labiaiu įtikina. Apskritai, mūsų poezijoje nauja galėtų pasirodyti ir A. A. Jonyno įvaizdžių sistema. Tai ir būtų svarbiausias šio poeto šiuolaikiškumo rodiklis, tik jo savastis, priarti­ nanti eilėraščius prie jaunimo pasaulėžiūros. Dryžuoto megztinio, cigaretės, kaip įvaizdžių, įteisinimas eilėraščiuo­ se reikalauja tam tikro kalbinio konteksto.

Ir tu eini per mirgantį bulvarą dryžuotu margaspalviu megztiniu kažin ko genamas kažkur išvaromas paliekamas net priemiestinių traukinių

(„Simetrija")

Ir žodžio „bulvaras" -paminėjimas kelia mintį, jog augia A. A. Jonyno, pasaulinės literatūros veikiamo. Poeto ly­ rinis subjektas susiduria su daiktiniu pasauliu, paprasčiau­ sia ir net vulgaria jo atributika, ir šiame fone gema jo mintys ir jausmai. Tas santykis išties dažnas prancūzų — P. Eliuaro, L. Aragono, Ž. Prevero •— poezijoje. Pagaliai! pavadinimai „Vienišojo vynas", „Mylinčiųjų vynas" pa siskolimti iš S. Bodlero ciklo „Vyno siela". Turbūt ne­ svarbu, -kaip tai vadintume — panašumais, poetine mo­ kykla, — tai .ne priekaištai. Tai pasitarnauja gerąja pras­ me — padeda reikšti savas mintis, savą pasaulio suprati mą ir suteikia eilėraščiams naujumo, šiuolaikiškumo įspū­ dį. Su šiuolaikinių užsienio poetų atradimais turbūt reikė­ tų sieti ir A. A. Jonyno eilėraščių formos bruožus. Ne­ galima čia nepastebėti išraiškos panašumų su R. M. Rilke. Pateisintinas laisvas strofų, eilučių konstravimas, pa­ trauklus ir įsavitas įvairiaspalvių poetinių priemonių de rinys. Kažkaip -nepasigendi čia ir skyrybos ženklų, prie ši-ngai nei buvo pirmojoje V. Vildžiūnaitės knygoje. Jų atsisakymas čia atlieka savo funkciją — suteikia erdvės minčiai, jausmui. Kiek nesmagu, ka-i skaitydamas jauti eksperimentą, są moningą formos konstrukciją: vasara užveria vakarą vasara vakarą pakeri vasara vakaro valandą pasaką paseka paseka

(„Vasara"1

A. A. Jonynas jau pirmojoje knygoje parodė sugebėji­ mą naudotis kuo įvairiausiomis poezijos kūrimo galimybė mis, tai liudija jo erudiciją, kultūrą ir aukštus reikalavi mus sau. Tad recenzentui reikalauti ko nors esminio lyg ir -netenka. Belieka laukti ir tikėti. V. KUKULĄ,s

1977 m. gruodžio 19 d. literatų būrelis svarstė naujų savo narių kūrybą. Vyresnieji kolegos J. Ku­ bilius, R. Belickaitė, L. Ga-deiikis, V. Daunys, M. Vosyliūtė aptarė M. Rimašiūtės, L. Palubeckaitės, N. Griciūnaiitės, V. Krikščiūnaitės, V. Skučai­ tės, J. Vabuolo kūrybi­ nius bandymus ir pateikė daug kritinių pastabų. ♦ ♦ • 1977 m. gruodžio 23 d. Lietuvių literatūros ka­

tedroje svarstyta būrelio veikla. Svarstyme dalyva­ vo literatų aktyvas, būre­ lio pirmininkas V. Dau nys perskaitė savo pra­ nešimą. Aptartos sienlaik­ raščio leidimo, jaunųjų autorių spausdinimos: problemos, nutarta sukon kretinti santykius su Vil­ niaus jaunųjų rašytojų sekcija. Svarstyme daly vavęs prof. D. Sauka kal­ bėjo apie studentų verti­ mus ir teigiamai vertino H. Bakano, M. Vosyliūtės bandymus šioje srityje.

DĖMESIO! 28 dienos liko Iki tarpfakultetinės meno savi­ veiklos apžiūros, skirtos Universiteto jubiliejui. Balandžio 8 d. pirmieji pasirodys Gamtos, Fizi­ kos, Chemijos fakultetų atstovai. Kultūros klubas

Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadHeniais spaustuvėje 25343

Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje

Biologijos spec. diplomantai liūdi dėl kurso drauqės Aidos Petraus­ kaitės - Kurmanavičienės tėvelio mirties.

Tiražas 4500 egz. Užs. Nr. 766 LV 09024

REDAKTORIUS ALGIS KUSTA


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.