visų
Salių
proletarai, vienykjtesi
šiame
NUMERYJE: INTERVIU SU KATEDROS VEDĖJU
scuoencas
XXX
ATOSTOGŲ MOZAIKA
XXX SĄJUNGINĖ CHEMIKŲ DRAUGIJA
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. vasario 24 d., penktadienis
SVEIKINAME PENKTOSIOS VISUOMENES MOKSLŲ VIKTORINOS NUGALĖTOJUS! 1983 m. lapkričio mėnesį buvo paskelbta visuomenės mokslų viktorina ,,TSKP-80, LKP-65". Ją organizavo Uni versiteto komjaunimo komi tetas, TSKP istorijos ir Mo kslinio komunizmo studentų mokslinis būrelis. Viktorinos žiuri gavo 221 laišką, iš ku rių 94 individualūs ir 127 kolektyviniai. Viktorinoje da lyvavo maždaug 1000 studen tų (trim šimtais daugiau nei pernai). Penktosios visuomenės mokslų viktorinos nugalėto jai: pirmąją vietą laimėjo Istorijos fakulteto žurnalisti kos specialybės IV kurso studentas Artūras Baranaus kas (40 balų iš 45 galimų). Antrąją vietą — Matemati kos fakulteto matematikos specialybės I kurso I grupės studentai Raimonda Stelmokaitė ir Audrius Kaunas (39 balai). Trečiąją vietą — Is torijos fakulteto žurnalistikos specialybės IV kurso stu dentė Alma Merkytė. Pirmo sios vietos laimėtojas išvyks į socialistinę šalį su studen tų būriu, antrosios vietos laimėtojams skiriama kelionė po TSRS ir trečiosios vietos laimėtojui — vertinga dova na. Paskatinamieji prizai pa skirti Medicinos fakulteto IV
kurso 10 grupės studentei Lianai Žmuidzinavičiūtei, Ma tematikos fakulteto taikomo sios matematikos specialybės I kurso II grupės ir Istorijos iakulteto istorijos specialy bės II kurso III grupės stu dentams. Sumuojant Universiteto komjaunimo ir jaunimo są skrydžio rezultatus, bus at sižvelgta ir į viktoriną. Pa gal surinktų balų skaičių fa kultetai vietomis pasiskirstė taip: 1. IF 2. FF 3. EKFF 4. ChF 5. MaF 6. PEF 7—8. PF, MF 9. TF 10. GF 11. FilF Šiemet viktorinai pateikti darbai brandesni, tvarkinges ni. Norint atsakyti į visus viktorinos klausimus, reikėjo peržiūrėti nemažai enciklope dijų, žodynų, žinynų. Dalis studentų savo atsakymuose nurodė nemažai papildomos literatūros. Tai rodo, kad stu dentai domisi visuomenės mokslais. Jau tapo tradicija, kai viktorinoje dalyvauja visa akademinė grupė. Jie
sudaro didesnę pusę visų dar bų. Nemažą vaidmenį propa guojant, skatinant studentus dalyvauti viktorinoje atlieka iakultetų komjaunimo komi tetai. Reikėtų pažymėti Eko nominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto komjaunimo komitetą (sekretorė V. Šleinotaitė), kurio iniciatyva kiekvienais metais fakulteto studentai aktyviai dalyvauja viktorinose. Daugiau studen tams galėtų padėti visuome ninių mokslų dėstytojai, nu rodyti šaltinius, kur galima rasti reikiamą atsakymą. Džiugu, kad ši Universite to komjaunimo studentijos ideologinio darbo forma tapo tradicine, kurią reikia ir to liau puoselėti bei tobulinti. Jaunimas pratinamas ideolo giniam darbui moksliniu pa grindu. Nuoširdžiai dėkoju studen tams ir dėstytojams, aktyviai prisidėj usiems prie viktori nos organizavimo ir darbų vertinimo: doc. Genovaitei Juknienei, istorijos specialy bės V kurso studentams Egi dijui Valiukevičiui, Virgini jai Smetonaitei, Arvydui Guogiui, istorijos specialybės III kurso, studentams Sauliui Siliauskui, Artūrui Jančiui. Doc. P. VITKAUSKAS
Nr. 7(1260)
Kaina 2 kap.
PRAĖJUSIŲ METŲ SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO REZULTATAI Bendrame Universiteto ta rybos ir vietos komiteto po sėdyje (š. m. sausio 31 d.) buvo susumuoti Universiteto ir jo padalinių 1983 metų socialistinio lenktyniavimo rezultatai. Universiteto kolektyvas ge rai padirbėjo. Efektyviau naudojama skaičiavime tech nika mokymo procese, išplės ta displėjinė klasė ESM ES — 1060 bazėje, įrengta tokia klasė mini ESM-4 bazėje, apginta 12 daktarinių ir 34 kandidatinės disertacijos, vi siškai įvykdyti aspirantų pri ėmimo ir jų išleidimo planai, 20% visų dėstytojų Įvairio mis formomis kėlė kvalifi kaciją, visai įvykdyti mokslo tiriamojo darbo planai iki gruodžio 25 d., paruošta ir išleista 32 monografijos, pa skelbta 1589 moksliniai straipsniai, 50 pavądinimų mokymo priemonių, j liau dies ūkį įdiegta 90 moksli nių darbų ir gauta daugiau kaip 6 mln. rb. ekonominio efekto, pateikta 44 paraiškos autorinėms teisėms, iš kurių 41 pripažintos, organizuota ir pranešta 10 mokslinlų-teorinių Įvairaus lygio konfe rencijų, SMD konferencijose perskaityta daugiau 1000 pra nešimų, pateikta 160 studen tų mokslinių darbų apžiūrai, studentai paskelbė daugiau
50 straipsnių, buvo sufor muoti 35 studentų statybos būriai, kuriuose dirbo 1300 studentų ir atlikta darbų už 1,6 mln. rb. Mokslo ir technikos propa gavimo tikslu respublikos vi suomenei perskaityta 4050 paskaitų ir paskelbta 500 mokslo populiarių straipsnių, studentų jėgomis — 450 pa skaitų ir 150 koncertų visuo menei. Žodžiu, įvairiapusiu Uni versiteto gyvenimu, darbais kiekvienoje srityje galima pasidžiaugti. Universiteto darbo rezultatai susideda iš rezultatų jo padaliniuose — fakultetuose ir katedrose. Įvertinant fakultetų ir kated rų socialistinio lenktyniavi mo rezultatus buvo vadovau tasi anksčiau patvirtinta me todika, kurios esmę galime išreikšti tokiais svarbiausiais principais: 1) visas Įvairiapusis darbas buvo sugrupuotas Į 4 grupes: — mokymo metodinis dar bas; — mokslo tiriamasis dar bas; — studentų mokslo tiria masis darbas; — visuomeninis - politinis aktyvumas. 2) Rezultatų matas — dar bų svoris. Pav., konferenci jos, straipsniai, monografijos
šalies mastu buvo įvertina mos didesniu balų skaičiumi už panašius darbus respub likoje ir t. t. 3) Atsižvelgta į padalinio mokslini potencialą, t. y. ati tinkami darbai buvo skai čiuojami vienam pedagogi niam personalui ar bendram fakultete dirbančių žmonių skaičiui. Šitaip susumavus rezulta tus, Universiteto fakultetai ir katedros pasiskirstė vieto mis taip: Pagal fakultetus:
Fakultetas
FF IF MF GF TF PEF PF FilF MaF ChF EKFF Pagal katedras Katedra
Filosofijos istorijos ir logikos Gydytojų tobulinimosi fakultetas TSKP istorijos Mokslinio ateizmo Nukelta į' 4 psl.
Vieta 1 2 3 3 4 5 6 7 8 9 10
Vieta 1
2 3 4
Vilniaus V. Kapsuko universiteto kolektyvo socialistiniai įsipareigojimai 1984 metams Universiteto kolektyvas, įgyvendindamas TSKP XXVI suvažiavimo nutarimus, sėk mingai įvykdė vienuoliktojo penkmečio 3-ųjų metų so cialistinius įsipareigojimus aukštos kvalifikacijos spe cialistų ruošimo, moksliniųpedagoginių kadrų kvalifika cijos kėlimo, pedagoginio metodinio darbo tobulinimo, mokslo-tiriamojo darbo geri nimo ir užbaigtų darbų die gimo į gamybą ir studentų komunistinio auklėjimo sri tyse. TSKP CK 1983 m. gruo džio ir ankstesnių plenumų nutarimų skatinami Universi teto darbuotojai yra pasiry žę siekti naujų laimėjimų visuose darbo baruose ir prisiima šiuos socialistinius įsipareigojimus 1984 metams: 1. Visiškai įvykdyti 1984 metų jaunųjų specialistų iš leidimo ir studentų priėmimo valstybinius planus. 2. Pagerinti kvalifikuotų specialistų ruošimą, tobuli nant visas mokymo formas ir mokymo metodinį darbą. Šiam tikslui: — plėtoti metodinį darbą, taikant naujas mokymo for mas bei metodus, išleisti 8 originalius vadovėlius ir 50
mokymo ir metodinių prie monių; — mokymo procese efek tyviau naudoti vaizdumo ir technikos priemones, moko muosius kabinetus, laborato rijas; naujai įrengti 5 kabi netus, aprūpintus vaizdumo priemonėmis; — naujai paruošti ir at naujinti 50 specialiųjų kursų bei seminarų; — plačiau ir efektyviau naudoti skaičiavimo techniką mokymo procese; skaičiavi mo centre įrengti naują mo komąją klasę mikro ESM „Iskra-226“ bazėje (8—10 displėjų); — pastoviai tobulinti ga mybinių, pedagoginių, specia lizacijos praktikų bei absol ventų stažuočių organizavi mą ir pravedimą; — plėsti ir gerinti profesi nio orientavimo darbą su respublikos moksleiviais; per skaityti mokyklose 90 pa skaitų, aktyviai dalyvauti organizuojant ir pravedant respublikines moksleivių olimpiadas bei vasaros sto vyklas. 3. Ruošti aukštos kvalifi kacijos mokslinius-pedagoginius kadrus, panaudojant as
pirantūrą, kvalifikacijos kė limo fakultetus, stažuotes, di dinant reikalavimus ir tobu linant peratestavimą. Šiam tikslui: — apginti 6 daktarines ir 34 kandidatines disertacijas; — visiškai įvykdyti aspi rantų priėmimo ir išleidimo planus; siekti, kad nemažiau kaip 65% baigusių aspirantų apgintų arba pateiktų gyni mui disertacijas; — garantuoti, kad ne ma žiau 20% Universiteto peda goginio personalo įvairiomis iormomis pakeltų kvalifikaci ja 4. Didinti mokslinių tyrimų ir darbų kryptingumą ir re zultatyvumą, konkrečiu in dėliu prisidėti prie mokslo pasiekimų ir laimėjimų spartesnio diegimo liaudies ūkyje. Šiam tikslui: — visai baigti mokslo-ti riamojo metinius darbo pla nus iki gruodžio mėn. 25 d.; — paruošti ir išleisti 25 monografijas, 26 pavadinimų mokslo darbo rinkinių, pa skelbti spaudoje 1520 moks linių straipsnių; — atlikti pagal ūkiskaiti nes sutartis mokslinių darbų už 5,8 milijono rublių, įdie
gus juos gauti ne mažiau kaip 6 milijonus rublių me tinės ekonomijos; — pateikti 40 paraiškų autorinėms teisėms ir 30 au toriniams liudijimams gauti; — organizuoti ir pravesti 8 mokslines-teorines tarp tautines, sąjungines, respub likines ir vietinės reikšmės konferencijas. 5. Plėsti ir gerinti studen tų mokslo-tiriamąjį darbą, įtraukiant daugiau dieninio skyriaus studentų į SMD veiklą. Tuo tikslu: — studentų mokslinės draugijos organizuotose konierencijose perskaityti 1050 pranešimų; —- pateikti 150 mokslinių darbų respublikinei apžiūrai, o 50 darbų — Sąjunginiam konkursui; — siekti, kad apie 15% diplominių darbų VEK būtų rekomenduota publikavimui arba įdiegimui. 6. Suformuoti 32 studentų būrius, kurie atliktų darbų už 1,2 milijono rublių. 7. Propaguoti mokslo ir technikos pasiekimus respub likos visuomenei; perskaityti 400 populiarių paskaitų ir paskelbti 400 mokslo popu liarinimo straipsnių; studen
tų jėgomis — 250 paskaitų ir surengti 120 koncertų vi suomenei. 8. Nuolat rūpintis darbo ir mokymosį drausmės stipri nimu visuose Universiteto padaliniuose, siekti, kad kiekviename kolektyve būtų gera darbo nuotaika, aukštas principingumas ir reiklumas. 9. Gerinti darbuotojų ir studentų darbo, buities ir poilsio sąlygas. Šiam tikslui: — pastoviai vykdyti dar buotojų, dirbančių kenks mingose sąlygose, sveikatos periodinį patikrinimą; — siekti, kad visiškai bū tų įvykdytos darbo apsaugos priemonių metinės sutartys; — gerinti tvarką ir švarą Universiteto patalpose ir bendrabučiuose; — geriau ir išradingiau apipavidalinti patalpas, to bulinti vaizdinę agitaciją. 10. Stiprinti sportinį ir sveikatingumo darbą; — paruošti 11 sporto mei strų, 38 kandidatus į sporto meistrus, 170 1-mo atskyrio sportininkų ir 3170 II—III atskyrių sportininkų; — turėti 1300 teisėjų, 1950 instruktorių - visuomeninin kų, ir paruošti 3000 PDG ženklininkų;
— laiku organizuotai pra vesti visas planuotas sporto varžybas bei sporto ir svei katingumo stovyklas 11. Tausoti visuomeninį turtą, gerinti jo priežiūrą ir apsaugą, ekonomiškai nau doti elektros energiją, staty bines ir kitas medžiagas. 1984 metais sutaupyti 2,7 tūkst. KW elektros energi jos. 12. Plėsti ir gerinti socia listinį lenktyniavimą su Bal tarusijos valstybiniu universi tetu, dalyvauti sąjunginiame aukštųjų mokyklų socialisti niame lenktyniavime. 13. Vystyti socialistinį lenktyniavimą visuose Uni versiteto padaliniuose, didin ti jo veiksmingumą bei kryp tingumą ir vaizdinę agitaci nę propagandą.
Šie socialistiniai Įsipareigo jimai aptarti ir priimti Uni versiteto fakultetų bei kated rų darbuotojų bendruose ga mybiniuose susirinkimuose ir patvirtinti Universiteto moks linės tarybos, partinio, prof sąjungos ir komjaunimo bendrame posėdyje, įvyku siame 1984 m. sausio mėn. 31 d.
Tarybinis studentas 2-
VASARIO DVIDEŠIMT TREČIOJI — TARYBINĖS ARMIJOS IR KARINIO JURŲ LAIVYNO DIENA INTERVIU Vakar, vasario 23 dieną minėjome 66-ąsias Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų lai vyno metines. Sukurti neuž mirštamomis 1918 metų vasa rio dienomis Didžiojo Spalio iškovojimų ir Tarybinės Tė vynės gynimui, jie sunkiomis tarptautinėmis sąlygomis gar bingai atlieka savo pareigą. Tarybinės Ginkluotosios Pa jėgos budriai saugo talkų ta rybinės liaudies darbą, yra visuotinės taikos ramstis. Kalbamės su Universiteto Karinės katedros viršininku pulkininku Algirdu Valkiūnu. —■ Kokiu tikslu buvo įkur ta karinė katedra, kokios jos funkcijos? Paaštrėjus karlnei-politinei padėčiai TSKP CK, Ta rybinė vyriausybė atkakliai įgyvendina Lenininį kursą j taikos ir tarptautinio saugu mo užtikrinimą, imasi būtinų priemonių Tarybinės Tėvy nės gynybiniam pajėgumui stiprinti, reikalaujančių iš tarybinės liaudies nuolatinio budrumo ir pasirengimo gin ti pasaulinio socializmo iš kovojimus. Universiteto karinės kated ros kolektyvas, vadovauda masis TSKP suvažiavimų ir TSKP CK plenumų nutari mais, daug dėmesio skiria
ideologinio studentų — būsi mų atsargos karininkų — ruošimo gerinimui. Katedros karininkai garantuoja gilų Universiteto studentų savo vaidmens ir asmeninės atsa komybės už gynybinio Tėvy nės pajėgumo stiprinimą su pratimą. Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti mūsų dienų kari ninkas ir kaip tas savybes ugdo katedra? Nauji kokybiniai . pakiti mai, Įvykę techniniame Ta rybinių Ginkluotųjų Pajėgų aprūpinime, šiandien reika lauja platesnio ir rimtesnio atsargos karininkų, tapsian čių iš studentų, paruošimo. Ypač pagerinti jų metodini paruošimą, pagilinti vadova vimo ir praktinius įgūdžius. Didelis dėmesys jūsų ka tedroje skiriamas kariniampatriotiniam auklėjimui. Ko kiomis kryptimis jis vykdo mas? Keldami kokybinius karinio paruošimo rodiklius, kated ros darbuotojai tuo pat metu didelj dėmesį skiria karlniam-patrlotlniam darbui tarp studentų. Paties gyvenimo įrodyta, kad nepalaužiama tarybinio žmogaus valia, jo sugebėjimas atlikti žygdarbi, yra šaknimis įaugę į jo poli tinį sąmoningumą. Tikėjimas pergale, dvasinė stiprybė, vadinasi, ir pergalė mūšyje, visiškai priklauso nuo kari nio meistriškumo ir valios. Karinių (gūdžių pagrindai
Lietuvos TSR istorijos tyrimai mokslinių bei mokslo popu liarinimo straipsnių. Lietuvos TSR istorijos tyri nėjimų ’ formavimasis ir jų plėtotė susijusi su J. Žiugž dos moksline veikla. Dirbda mas atsakingą darbą .LTSR Mokslų Akademijoje ir Uni versitete, prof. J. Žiugžda vadovavo istorikų kolekty vui, parengiant pirmuosius tris akademinio LTSR istori jos leidimo tomus. Šiuose veikaluose iš marksistlniųlenininių pozicijų parodyta lietuvių liaudies istorija, jos nuolatinių kovų prieš socia linę priespaudą bei naciona linį jungą istorija. Be to, prof. J. Žiugžda Iškėlė revo liucinių demokratų ir jų ideologijos vaidmenį, plačiai nušvietė 1863 m. sukilimą, 1918—1919 m. revoliuciją Lietuvoje, buržuazinę žemės reformą ir kt. klausimus. Nemažą indėlį į pokario metais besiformuojantį lietu vių tarybini istorijos ■ moks lą įnešė prof. I. Jonynas ir Teisės fakulteto profesoriai P. Pakarklis bei K. Jablons kis. Prof. B. Dundulio moksli nių tyrimų problematika — Lietuvos didžiosios kunigai kštystės užsienio politika XV —XVIII a. ir Lietuva Napo leono karų metu. Prof. B. Dundulis paskelbė 6 stam bias monografijas, daug mo kslinių ir mokslo populiari nimo straipsnių. Reikšmingas yra ir Uni versiteto jaunesniosios kar tos istorikų įnašas į tarybinį istorijos mokslą. Prof. S. J Jzutka paskelbė keletą darbų 1863—1864 metų sukilimo Lietuvoje klausimais, daug prisidėjo prie „Vilniaus uni versiteto istorijos" (rusų kal ba) parengimo. Pagrindinė jo tyrinėjama problema — feo dalizmo raida Lietuvoje XVI a., feodalinių santykių įfor minimas' žemės privilegijose ir Pirmajame Lietuvos Statu te. 1973 m. šiuo klausimu
SĄJUNGINE CHEMIKU DRAUGIJA
mūsų katedroje grindžiami Šių metų vasario 8 d. su karinio-patriotinio auklėjimo kako 150 metų, kai gimė žy metu. Katedroje plačiai tai mus Rusijos mokslininkas ir komos šios darbo kryptys: pedagogas, daugelio moksli Lenino Socialistinės Tėvynės nių krypčių pradininkas — gynimo idėjų nagrinėjimas, Dmitrijus Mendelejevas^ Ta TSKP ir Ginkluotųjų Pajėgų čiau didžiausias jo paliki istorijos studijavimas, tarybi mas, atnešęs jam pasaulinę nės liaudies ir jos karių did šlovę — 1869 m. paskelbtas vyriškumo propagavimas. Ka Rusijos chemikų draugijos tedros darbuotojai kartu su posėdyje periodinis cheminių partine ir komjaunimo orga elementų dėsnis (dabar — nizacijomis, SDAALR ir kito periodinis D. Mendelejevo mis visuomeninėmis Universi dėsnis). teto organizacijomis pasto D. Mendelejevas gimė 1834 viai gerina karinio- patrioti m. vasario 8 d. Tobolsnio ir masinio gynybinio ke. 1841—1849 m. m. mo darbo metodus. kėsi Tobolsko gimnazijoje, Kaip palaikomi ryšiai su kurią baigęs aukso medaliu Didžiojo Tėvynės karo vete 1850—1855 mokėsi Peterbur ranais? go pedagoginiame institute Karinėse mokslinėse kon fizikos-matematikos fakulte ferencijose, skirtose tarybi te. Instituto profesorių che nės liaudies pergalių Didžia miko A. Voskresenskio, fizi jame Tėvynės kare 40-me- ko E. Lenco bei geologo S. člui, plačiai pažymimi mūšiai, Kutorgo įtakoje D. Mendele atnešę pergalę Tarybų Sąjun jevas labai susidomi chemija gos Ginkluotosioms Pajė ir 1856 m. apgynęs chemijos goms kare prieš fašistinius magistro laipsnio disertaciją grobikus. „Apie lyginamuosius svo Palaikydama glaudžius ry rius", po metų tampa Peter šius su karinėmis dalimis, burgo universiteto chemijos katedra auklėja studentus, docentu. 1859 m. D. Mende puoselėdama karines ir dar lejevas tęsti studijų ir sava bo tradicijas. Studentai S rankiškai eksperimentuoti iš sistemingai lanko paskaitas, vyksta dviems metams sta klauso karo veteranų ir kari žuotei į Heidelbergą. Grįžęs nio politinio paruošimo pir iš užsienio pradžioje dirbo mūnų pasisakymų. Peterburgo technologijos Ačiū už pokalbį. institute profesoriumi (1864), o 1865 m., apgynęs che Kalbėjosi Audrius MATONIS mijos daktaro disertaciją I kurso žurnalistikos spec. „Apie alkoholių jungimąsi su studentas vandeniu", perėjo dirbti į Pe-
UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI1!lĮinillllllllĮllllTn!IIHIinilll)lllllllllllllinill1lllĮ(IMilWllllllltlinill lHĮIIIHtllllllHlllllintlllllll!l l
1946 m. socialistinė revo liucija Lietuvoje, esminiai viso gyvenimo pertvarkymai suteikė naujas perspektyvas ir Vilniaus universiteto isto rijos katedrose susitelku siems mokslininkams. Moks linis darbas pastebimai pa gyvėjo. Tačiau netrukus ji nutraukė hitlerinė okupaci ja. Pirmųjų pokario metų Vilniaus universiteto istori kų gretos buvo negausios. Jiems iškilo didelis ir svar bus uždavinys — marksistiš kai Įvertinti istorinį lietuvių tautos palikimą, parengti naują Lietuvos TSR istoriją. Universiteto istorikų moks liniai tyrimai buvo koordi nuojami su LTSR MA Istori jos instituto ir Partijos isto rijos instituto prie LKP CK atliekamais darbais. Nemaža nuveikė archeolo gai P. Kulikauskas ir R. Ku likauskienė. Jų moksliniuose tyrimuose didelis dėmesys buvo skiriamas Lietuvos ar cheologijos periodizacijos, pirminio teritorijos apgyven dinimo, baltų etnogenezėj, ir etninės istorijos, klasinės visuomenės ir feodalinės Lie tuvos valstybės susidarymo, lietuvių materialinės bei dva sinės kultūros ir kt. klausi mams nagrinėti. Žmogaus ir pirmykštės vi suomenės kilmės problemą tyrinėjo doc. J. Galvydis. Knygoje „Žmogaus ir pir mykštės visuomenės kilmė bei raida“, pažymėtoje LTSR Valstybine premija, jis nuo dugniai aptarė antropogene zės klausimus, pirmykščio žmogaus materialinės kultū ros pradžią bei vystymąsi, visuomeninio gyvenimo užuo mazgą bei raidą pirmykštėje stadijoje ir dvasinės kultūros pradžią. Kuriant tarybinį lietuvių etnografijos mokslą, daug nu sipelnė prof. dr. P. Dundulie nė. Ji paskelbė 7 stambias monografijas ir apie 200
D. MENDELEJEVO 150 METŲ JUBILIEJUI
paskelbęs monografiją, prof. S. Lazutka su savo moki niais — ist. m. kand. I. VaIikonyte, doc. E. Gudavičiu mi ir kitais rengia spaudai Pirmojo Lietuvos Statuto akademinį leidinį. Feodalizmo laikotarpio švietimo bei istorijos moks lo raidą nuo septintojo de šimtmečio pradžios tyrinėja doc. A. Šidlauskas. Būdamas vienas iš „Vilniaus universi teto istorijos" autorių, iš nagrinėjo jo istoriografiją Ir istorijos dalykų dėstymą nuo XVIII a. pirmosios pu sės iki universiteto uždary mo. Kartu su prof. J. Jurgi nių išleido knygą „Kraštas ir žmonės". Nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios Universitete dirban tis doc. R. Batūra gilinosi į Lietuvos Didžiosios kunigai kštystės kovą prieš Aukso Ordą. Dirbdami universitete ant raeilėse pareigose LTSR MA darbuotojai prof. J. Jurgi nis, prof. M. Jučas tyrinėjo Universiteto raidą ir paren gė skyrius jo istorijai. V. Neupokojevas tyrinėjo 1861 m. reformą ir to meto valstiečių judėjimus Lietu voje, gilinosi į XIX a. pir mosios • pusės agrarinius santykius. Klaipėdos krašto klausimą ir Lietuvos vaidmenį impe rialistinių valstybių planuose 1917—1940 m. tyrinėja prof. R. Žiugžda. Jis Įvairiais Lie tuvos istorijos klausimais paskelbė 7 knygas ir nema ža mokslinių straipsnių. Ist. m. kand. B. Daščioras nagrinėja Lietuvos ir Vokie tijos ekonominių santykių raidą. 1919—1929 m. Kominterno Vykdomojo komiteto Lenkijos ir Pabaltijo šalių sekretoriato veiklą tyrinėja doc. A. Bacys. Jis taip pat aktyviai dalyvavo rengiant Vilniaus universiteto istoriją (rusų kalba). JAV pažangių jų lietuvių ryšius su revo
liuciniu judėjimu Lietuvoje 1919—1933 m. nagrinėjo ist. m. kand. A. Kazlausicas. Nuo šeštojo dešimtmečio vis labiau imta tyrinėti so cializmo kūrimo bei vysty mosi Lietuvoje klausimus. Tarybų Lietuvos žemės ūkio socialistinį pertvarkymą bei kolūkinės santvarkos raidą savo darbuose nagrinėjo doc. R. Krutulytė. Nagrinėdamas respublikos švietimo ir kultūros proble mas daug nuveikė prof. A. Bendžius. Jo moksliniai tyri mai duoda ryškų liaudies švietimo raidos Tarybų Lie tuvoje vaizdą. Jo plunksnai taip pat priklauso apie pusė viso Vilniaus universiteto is torijos trečiojo tomo. Prof. A. Bendžius yra Vilniaus universiteto istorijos vientomių, išleistų rusų ir anglų kalbomis, bendraautoris. Jis paskelbė ir nemažai moksli nių straipsnių, 2 monografi jas. Broliškų tarybinių respub likų paramą lietuvių tautai, kuriant socializmą, bei toles nį Lietuvos ir kt.- tarybinių respublikų bendradarbiavi mą nagrinėjo doc. K. Strumskis. Hitlerinį okupacinį režimą Lietuvoje, lietuvių buržuazi nių nacionalistų antiliaudinę veiklą, lietuvių tautos kovą prieš fašistinius grobikus ty rinėjo doc. J. Dobrovolskas. Nuo aštuntojo dešimtme čio pradžios Lietuvos TSR valstybinių archyvų raidą analizuoja doc. S. Jegelevičius. Pastaruoju metu į mokslo tiriamąjį darbą vis aktyviau įsijungia ir jaunieji fakulte to dėstytojai — S. Pamerneckis, A. Kulakauskas, A. Bumblauskas, A. Jakubčionis ir kt. Reikia pažymėti taip pat didelį Universiteto TSKP iš moksiu katedrų indėlį, tyri nėjant daugelį aktualių ir reikšmingų. LKP istorijos klausimų. Taigi Vilniaus V. Kapsuko universiteto istorikai vaMina didelį vaidmenį toliau plėto jant istorijos mokslą Lietu voje. Doc. V. LESClUS
v
terburgo universitetą, kuria me išdirbo iki 1890 m. Tais 1890 m. buvo priverstas išeiti iš universiteto. Palikęs univer sitetą du metus dirbo Jūrų mokykloje, o nuo 1892 m. — vadovavo Pavyzdinių matų ir svarsčių depui, kuris jo ini ciatyva 1893 m. buvo peror ganizuotas į Vyriausiuosius matų ir svarsčių rūmus, kur dirbo iki mirties — 1907 m. vasario 2 d. Vienas iš ryškesnių pirmų jų D. Mendelejevo darbų — 1861 m. paskelbtas pi'masis rusiškas organinės chemijos vadovėlis „Organinė chemi ja", už kurį mokslininkui Peterburgo Mokslų Akade mija paskyrė Demidovo pre miją. Genialų periodinį chemisių elementų dėsnį, išgarsi nusį Rusijos mokslininką vi siems laikams, D. Mendeleje vas atrado nuo 1868 m. įsi gilinęs į fundamentalų darbą „Chemijos pagrindai' Tuo laiku Peterburgo universite tas tampa Rusi|os chemijos centru. D. Mendelejevo ini ciatyva darbui čia pakviečia mi A. Butlerovas, N. Menšutkinas ir kt. garsūs chemi kai. 1876 m. D. Mendelejevas išrenkamas Peterburgo MA nariu korespondentu, 1880 m. — garsiausių mokslininkų jo kandidatūra iškeliama į Pe terburgo MA tikruosius na rius, bet dėl intrigų aukšto siose mokslo instancijose, ji
buvo atmesta, kas sukėlė di delę protesto bangą Rusijos pažangiojo mokslo visumenėje. Įvertinant D. Mendeleje vo didelius nuopelnus Rusi jos mokslui, 5 Rusijos uni versitetai ir daugelis Vakarų Europos ir Amerikos Mokslų Akademijų bei universitetų jį išrenka garbės nariu. D. Mendelejevas buvo ne paprastai puikus pedagogas. Dėstomą medžiagą pateikda vo suprantamai, nuosekliai ir vaizdingai. Į jo paskaitas ateidavo ne tik kitų fakulte tų studentai, bet ir kitų au kštųjų mokyklų profesoriai ir studentai. Kiekviena kaitą auditorijoje jis buda-o sutin kamas karštais plojimais. Dideli nuopelnai D. Men delejevui priklauso tirpalų tyrimo srityje Surinkęs ir su sisteminęs gausią medžiagą apie tirpalų prigimtį, jis pri ėmė išvadą, kad tarp tirpale esančių komponentų egzis tuoja cheminė sąveika, susi darant tam tikros sudėties junginiams, esantiems pu siausvyroje su pradinėmis medžiagomis. Daugelio auto ritetų buvo laikomasi kitos teorijos — paprasto fizikinio mišinio teorijos. Jo atlikti vandens — etilo alkoholio mišinių tyrimai leido sukurti tirpalų hidratinę teoriją, tu rėjusią didelę įtaką moky mui apie tirpalus. Šių pažiū rų dėka vėliau buvo padaryNukelta į 4 psl.
UNIVERSITETO ISTORIKŲ RYŠIAI SU KITŲ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ IR
MOKSLO ĮSTAIGŲ ISTORIKAIS Viena iš svarbių priemo nių kelti dėstytojų dalykines ir mokslines jvalifikacijas yra ryšių palaikymas ir keitorijos Ir kitų visuomenės timasis patyrimu su kitų aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų istorikais. Ypač glaudūs ryšiai sieja mūsų Universiteto istorikus su LTSR MA Istorijos institu tu, Partijos istorijos institu tu prie LKP CK, Vilniaus pedagoginiu institutu, su Ma skvos, Rygos, Tartu ir Mins ko universitetais. Sprendžiant tas ar kitas problemas palai komi taip pat ryšiai su Le ningrado, Gardino, Kalinin grado, Odesos ir kai kurių kitų universitetų, TSRS MA TSRS istorijos instituto, Bal tarusijos TSR, Latvijos TSR, Ukrainos TSR mokslų akade mijų istorijos institutų, Ar chyvistikos instituto Mask voje ir kai kurių kitų insti tutų darbuotojais. Šie ryšiai palaikomi tiek rašant ir ginant kandidatines ir daktarines disertacijas, tiek drauge dalyvaujant įvai riose mokslinėse bei mokslinėse-metodinėse konferenci jose, keičiantis patyrimu ar tai dėstymo metodikos klau simais, ar sprendžiant tų ar kitų istorinių problemų ver tinimo klausimus. Štai, pavyzdžiui, Maskvos M. Lomonosovo universitete baigė aspirantūrą mūsų pa siųsti A. Vaitkūnas, S. Pamerneckis, A. Kasperavičius, Leningrado A. Ždanovo tjiiversitete — A. Kulakauskas. Tai buvo didelė parama mū sų universiteto istorijos ka tedroms. Įvairiais laikais Maskvos universiteto kvalifi kacijų kėlimo fakultete stu dijavo gerokas būrys mūsų istorijos katedrų dėstytojų. Teigiamą vaidmenį vaidina mūsų istorikų stažuotės prie LTSR MA Istorijos instituto. Iš kitos pusės, pas mus sta žavosi Vilniaus pedagoginio instituto, Poznanės (LLR)
universiteto dėstytojai istori kai. Kandidatinių ir daktari nių disertacijų gynimo metu oficialiaisiais oponentais bu vo daugelio aukštųjų mokyk lų ir mokslo (stalgų istorikai. Mūsų Universiteto Istorikai taip pat oponuoja kitų aukš tųjų mokyklų istorikų para šytoms disertacijoms. Nuolatinius ryšius palaiko Universiteto archeologai ir etnografai su LTSR MA Isto rijos instituto archeologais ir etnografais, ypač vasarą, da lyvaudami bendrose moksli nėse ekspedicijose. Universiteto istorikai pa laiko nuolatinius dalykinius ir mokslinius ryšius su Greifsvaldo E. M. Arndto universiteto (VDR) istorikais, keičiasi speckursals. Gan pla tūs dalykiniai ir moksliniai ryšiai buvo palaikomi taip pat su Krokuvos Jogailos universiteto (LLR) istorikais: iki neseno meto vasaros atos togų metu buvo keičiamasi ir studentų grupėmis gamybi nę pažintinę praktiką at likti. Keistis patyrimu, giliau iš nagrinėti atskiras istorijos problemas padeda taip pat dalyvavimas įvairiose sąjun ginėse ir respublikinėse mokslinėse konferencijose, kuriose dalyvauja ir kitų aukštųjų mokyklų bei moks lo įstaigų istorikai. Tokios yra kai kurios mū sų Universiteto istorikų ry šių su kitų aukštųjų mo kyklų ir mokslo Įstaigų isto rikais kryptys. 1983 m. pa baigoje Maskvoje Įvykusia me visasąjunginiame univer sitetų ir kultūros institutų istorijos katedrų vedėjų pa sitarime buvo atkreiptas dė mesys į tai, kad reikia ir toliau plėsti dalykinius ir mokslinius savitarpio ryšius. Šia linkme ir tvarko savo veiklą mūsų Universiteto istorikai.
Prof. R. ŽIUGŽDA
3 Tarybinis studentas
ATOSTOGŲ MOZAIKA Teisininkų viešnagė Jerevane Žiemos atostogų metu ap lankėme Armėnijos sostinę Jerevaną. Aerouoste mus pasitiko Jerevano valstybinio universiteto teisės fakulteto studentai. Jie mus supažindi no su savo senąja Alma Mater, pabuvojome teisės fakuitete, susitikome su iukuUeto dekanu dėstytoja:-. 'Jniversiteto komjaunimo komi teto sekretorius supažindino su universiteto istorija, pasa kojo apie komjaunimo komi teto darbą. Nutarėme ir to liau bendradarbiauti su tei sės fakulteto studentais, pa laikyti kultūrinius ir moksli nius ryšius Busimųjų teisininkų lydimi aplankėme Maštoco varde matienadaraną — armėnų tautos rankraščių centrą, ku ris tapo senovės rankraščių mokslinio tyrimo institutu. Jau pats pastatas didingas ir gražus, o matienadarano turtai didžiuliai — 16210 vienetų rankraščių. Žodžiais sunku išreikšti tą įspūdį, kurį mums paliko Je revano muziejai, nuostabūs istorijos ir architektūros pa minklai. Studentų lydimi aplankėme šachmatų namus, jaunimo rūmus, kur malonu p.iK'rti laisvalaiki, susirikti su diaugais. Nuoširdžiai susidraugavo me su studentais iš universi teto. Į jų lietuvišką pasvei kinimą mes išmokome atsa kyti armėniškai. Neužmiršta mi vakarai, kai mūsų nau jieji draugai mokėsi dainuoti lietuvių liaudies dainas.
V.
domis apipynė. Taurapilis — tarsi stebuklas. Nežinia, kuo jis toks patrauklus. Gal nu džiūvusia liepa, stovinčia pačiame jo viduryje, ir pa pėdėje augančiu šimtamečiu ąžuolu? Iš šiaurinės piliakal nio pusės tyvuliuoja Taurag nų ežeras, giliausias visoje Lieluvoje. Ties s-auo)u van dens malūnu jis susisiekia
V. Krikščiūno nuotr.
Vasario 9—13 dienomis Krasnojarske vyko antrasis sąjunginis slidžių turizmo są skrydis (pirmasis vyko 1981 metais Permėje). Respublikos delegacijoje buvo ir mūsų Universiteto EKFF docentas E. Zižys. Geologijos muzie jaus vedėja E. Rudnlckaitė bei Universiteto ir UTK auk
visus alpinisto džiaugsmus ir rūpesčius. .. .apie Gehartą Ir Matledaraną. J. Petras Auštrevičlus, III kurso studentas: Savaitė, praleista Jerevane, prabėgo greitai ir įdomiai: ypač pirmosios trys dienos, kai šeimininkai dar laikėsi pažadų aprodyti miestą ir jo apylinkes. Na, o liku sioms dienoms vietoj Sevano ir kitų įdomybių, buvo pasiūlyta savarankiškai susi pažinti su miestu: šioje srityje mes parodėme ypa tingą iniciatyvą. .. Na, bet ačiū jerevaniečiams ir už pirmąsias dienas, už apsilan kymą Saulės — Gehart šven tykloje, už galimybę pabuvo ti Matiedarane — vienoje di džiausių pasaulyje senųjų knygų ir rankraščių saugyk loje, pajusti armėnų tautos dvasią. .. .ir Raudonoji aikštė... Edita Šillnaltė, II kurso studentė: Atvykęs į Maskvą, visų pirma galvą nulenki Raudo nojoje Aikštėje: mauzolie jaus monolitas, plazdanti Am žinoji ugnis, gėlės, sukniubu sios ant granito... Vėl ir vėl grožiesi Tretjakovo paveikslų galerijoje Kramskojaus „Nepažįstamą ja", skubi į Puškino muziejų pas prancūzų impresionistus, aplankai Stanislavskio muzie jų, susižavėjusi klausaisi gido pasakojimų apie teatro me ną.
Kalbėjosi Nina SEMIONOVA, I kurso žurnalistikos spec. studentė
Devyni Universiteto kraš pusnin... Toli dar kalnelis totyrininkai ėjome keturias šarnelės kaime. Pro Platelių dienas. Iš pradžių buvo take Kūlgdindą po ledo ir sniego lis ir balta Gaudingos seno pluta apledėjusiu keliu pro vė su šniokščiančiu Babrun kryžius prie sodybų ir Var baltomis gu prie kojų. Plačiai rėpė duvos piliakalnius, pro kop pievos, nukloti sniego staltiesėmis, kitoje žvilgsnis po baltas lankas, tik lytėles pakelėj, ras mažas Bukantėje trobeles, kuriose žemaičiai ežero pusėje išsitiesė Tau- Cerauninkalnio Žemaitiškai apgyvendino šventuosius. O ragnai, pūpso kalvos... Štaij dar nekliudė. stovėjo Mingėlos paskui tas pats sunkus dan kada žmogus pasijunti leng ' tvirtas vas kaip paukštis, o krūtinė ąžuolas. Vingiuotu takeliu gus virš Gaudingos, Bukanje muša ne širdis, o saulė, ir per Bukantės laukus buvo na tės, virš Sarnelės, tik pušys, ne viena, o visa dvylika mas sniego kepure. Daug tik sumintas takelis viršun, saulių — tiek, kiek draugų nuotraukų, daug žodžių ka prie akmens su nuotrauka, ir šiame žygyje. Tada ir su- žin kelintoje atsiliepimų kny taip toli, taip gražiai matyti. pranti garsaus amerikiečių goje, o ji pati išėjo balta purion rašytojo H. Toro žodžius: skarele ir įsibrido A. JUDZENTIS „Žmogus gimsta du sykius, antrą kartą „kelyje". Mūsų kelio pradžia — Obelių gyvenvietėje, mūsų kelias — tai — Rokiškis, — TURIADA AUKŠTAITIJOJE Dusetos — Tauragnai — Sal dutiškis. Stotelė — žirgų len Atkeliaudamas į mūsų „Mardasavą", visai išnyko ktynės prie Sartų ežero. Ke lionės metu aplankėme A. kraštus vasaris nepašykštėjo veiduose nuovargis. Vienažindžio, K. Būgos ir T. sniego, tad Universiteto tu Kiekviena nauja turiados Tilvyčio memorialinius mu ristų klubo taryba skubėjo diena —■ tai naujos vietovės, ziejus, Rokiškio kraštotyros išnaudoti slidžių žygiams pa nauji veidai ir įspūdžiai. muziejų, užkopėme ant Ve- lankų orą. Atostogų metu Kuo geriausius prisiminimus lykiškių, Melėnų, Daugailių, buvo surengta žiemos turia- Jūratės grupės turistai išsi Vogėlių piliakalnių. O svar- da. Beveik savaitę mūsų tu nešė iš audėjos Marijonos biausia? ... Kiekvienam kas ristai raižė slidėmis Rokiškio Kralikienės trobos. Aplanky nors kita. Gal kuris iš mūsų ir Zarasų apylinkes — vie tas Antano Vienažindžio na sunkiomis sesijos naktimis tas, kur kažkada gyvenusi mas - muziejus Gipėnų kai sapnuos, kaip lipa į stačius sėlių gentis. Turiada po sė me ir Kazimiero Būgos gim kalnus, kitas ieškos iš dvyli- lių aukštumas — tai ne tik tinė. Na, o Dusetose, prie kos kažkurio vieno, gal visų kategorinis, bet ir, pažintinis Sartų ežero, pačiame žirgų draugystės, trečias viską pa žygis. lenktynių įkarštyje, vėl į mirš, o ketvirtas slidinėti Rimtai tam ruošėsi Istorijos krūvą. susirinko įvairiais pramoko, penktas... fakulteto turistų sekcija. Su maršrutais keliaujančios gru rinkta medžiaga apie sėlių pės. Ko gero, Dusetose pra Jolanta KALINAUSKAITE kraštą, jo išugdytus žmones, leistos dienos buvo bene tu tenykščių vietovardžių kil riningiausios — istorikai su mę. Istorikai į šią turiadą skubo surengti su vietinio išleido dvi grupes, vadovau internato moksleiviais krep jamas trečiakursės žurnalistės šinio ir teniso varžybas. Jūratės Markeliūnaitės ir Lūžo slidės, šalo nosys, ne pirmakursio istoriko Vyganto vienas nusiskundė akmenis kuprinėje tempiąs. Tačiau kai Kiulkio. Obelių miestelyje įvyko ant Vosgėlių piliakalnio nu visų turiados dalyvių susiti skambėjo turistinis iki pasi kimas. Netiesą sakytų tas, matymo, visi nustebo, kad kuris tvirtintų, jog nebuvo atostogos be galo trumpos pavargęs tą vakarą po įveik buvusios. Mat, ne visi žino, tų kilometrų. Tačiau grupių kad žygyje jos dvigubai programos pasirodė linksmos greičiau, prabėga. Jolanta MIŠKINYTE ir išradingos, o patrypus
R. Dilio nuotraukos.
„BONIFACU?“ KELIONĖS
Šalies sąskrydyje —
.. .praeityje liko sesijos rūpesčiai, ir, kaip dvi die nos prašvilpė žiemos atosto gos. Ilsėjomės, keliavom, ruošėm medžiagą fakultete paskelbtam įdomiausio žygio konkursui. Užkarpatė Ir... sniego žmogus... Gediminas Citukas, III kur so studentas: Fakulteto aktyvas pabuvo jo Užkarpatėje. Pamatėme ne tik kalnus ir Užgorodo miesto įžymybes: paminklus Leninui, Puškinui, liaudies buities muziejų, senąją tvir tovę, bet kartu su vietinio universiteto studentais apsi lankėme prie paminklo Tary biniam kariui išvaduotojui, nuvykome į gretimą Mukačiovo miestą. Mūsų laukė ir įdomūs susitikimai su studen tais, su karo veteranu A. Sapran, su miesto SDLAAR atstovais. Vis dėlto linksmiausia pri siminti ekskursiją į kalnus. Ne, čia žodis „ekskursija" netinka: pernelyg oficialu ir sausa. Apie šį „pasivaikščio jimą" geriausiai papasakotų filmukas, kurį susukome kal nuose. . . žmogaus pėdsakai sniege... jie staiga prading sta. .. sniego žmogus. .. ar aliuzija į kassezoninį turis tą. . . griūtis laidoja sniego žmogų.. . ir apvirsta mūsų rogės, o Dainius varvina sei lę, žiūrėdamas į slidinėjančius. Beje, pora mūsiškių pa sirodė beesą vos ne alpinis tai „profesionalai": kai mes į viršukalnę kopėme pramin tu taku, jie sugebėjo rasti dar nenulaipiotą šlaitą ir užsiropšti į viršūnę, patyrus
NUO ŽEMAITĖS IKI MAČERNIO
LEONAVIČIŪTE
Jau iš tolo išvydome, ta rytum iš Tauragno ežero iš bridusi milžiną, garsųjį Taurapilio piliakalnį. Garsų gal būt ne tiek, su juo susiju siais istoriniais įvykiais, kiek savo neregėtu grožiu, kiek slėpininga šlove apgai bu.-.'a jį legenda. Daugelį vietų Lietuvoje liaudis padavimais ir legen
PEF praneša, kad...
lėtiniai J. Valiukaitė-Bajorienė, V. Bumelis. Mūsų respublikos koman da surinko nemažų apdova nojimų kraitj: slidžių turiz mo taktikos varžybose pelnė aukso medalius, buvo ketvir ti technikos varžybose, pen kti — slidžių maršruto (rali) trasoje ir labai šauniai pasi rodė konkursuose. Pelnyti apdovanojimai už turizmo
su Labės ežeru... Visas tas vaizdas ir mintys greit švys telėjo galvoje. Ir štai mes jau kopiame į statųjį kalną, kurį iš trijų pusių puošia griovys, matyt, kadaise bu vęs pilnas vandens. Tai jau paskutinysis piliakalnis, kurį mes šturmuojame šiame žy gyje. Nejučiomis apžvelgiu visus veidus. Mūsų vadas Vygis rodo „klasę" besileisdamas nuo kalniuko, Vidmantas sunkiai šnopuoja, bekopda mas į viršų, Šata ir Alvyda su baime žvalgosi į apačią. Polis — oranžinis it apelsi nas šypsosi apšerkšnijęs, o Gintaras su Rimu „mėto" juokus. Vytas nenuilsdamas damas griuvimo akimirkas.. Paskutinė žygio diena. Pas kutinis piliakalnis. O atrodo taip, lyg tų piliakalnių dar bus daug daug priešakyje... O dabar belieka... belieka tik pažvelgti nuo Taurapilio atgal... ten, kur ežerynais ir kalvomis nuvingiuoja mūsų pramintas, slidžių takas. Ir sustoti mintimis prie kiekvie nos naktavietės, prie kiekvie no apsnigto kupstelio, kur suklupus draugas pagalbos ranką ištiesė. Nuo Taurapilio piliakalnio visa apylinkė kaip ant delno: guli sau miškai ir
propagandą ir agitaciją, foto nuotraukas. Geriausiu są skrydyje pripažintas doc. E. Žlžio skaidrių filmas. Taigi, respublikos rinkti nė, kiek netikėtai aplenkusi pajėgią Permės srities ko mandą, pelnė didįjį sąskry džio prizą. Šaunuoliai! S. RAGINIS A. Rakausko, IF I k. stu dento, piešinys.
Tarybinis
studentas 4
SĄJUNGINĖ CHEMIKŲ DRAUGIJA Atkelta iš 2 psl. tas ne vienas didelis atradi mas, ši teorija nenustojo mokslinės reikšmės ir šian dien. Mendelejevo mokslinių darbų sąraše svarbią vietą užima dujų tyrinėjimas. Dar tyrinėdamas dujų molekulių stangrumo prigimtį esant di deliems slėgimams bei nau dojant vakuumą Heidelber ge, D. Mendelejevas išvedė dujų būsenos formulę, kuri dabar vadinama Klapeirono Mendelejevo lygtimi. Jo dar bai dujų srityje buvo neat siejami nuo meteorologijos ir oreivystės. Jis sukūrė nau jos konstrukcijos labai tikslų diferencinį barometrą, pasiū lė aerostato konstrukciją, o 1887 m. be piloto pakilo au kštai oro balionu ir stebėjo saulės užtemimą Didelę mokslinę ir prakti nę reikšmę turėjo D. Men delejevo darbai ir metrologi jos srityje. Jis, pvz., sukūrė svarstyklių fizikinę teoriją, pasiūlė tiksliausius svėrimo metodus, švytuoklinį apara tą lyginamajam kūnų kietu mui nustatyti. Tokio tipo aparatai ir dabar naudojami praktikoje polimerinių dangų kietumui nustatyti. D. Men delejevui vadovaujant buvo atnaujinti rusiški masės ir il gio matų vienetai — svaras ir aršinas ir šie vienetai pa lyginti su anglų svorio ir il gio vienetais. D. Mendelejevas numaty damas Rusijos ateitį labai daug dėmesio skyrė tėvyni nės pramonės bei mokslo plė tojimui. Jis ragino visais bū dais vystyti Rusijos gamybi nes jėgas, ekonominę bei kultūrinę nepriklausomybę. Jis daug pastangų dėjo tech: nikos, pramonės, žemės ūkio, agrochemijos bei transporto plėtojimui. Ypač daug dėjo pastangų chemijos, anglies, metalurgijos ir naftos pramo nei. D. Mendelejevas palaikė glaudžius ryšius su Baku naf tos verslovėmis, pasiūlė ne pertraukiamą naftos frakcinį destiliavimą, pirmasis iškėlė karbidinę naftos susidarymo teoriją. Domėjosi Donecko akmens anglies baseino pra moninio ekspluatavimo prob lemomis, jis pirmasis 1898 m. iškėlė hipotezę gazifikuoti požemyje esančią akmens anglį, o gautas dujas naudoti chemijos pramonei bei apš vietimui. Akmens anglies ga vybą D. Mendelejevas sie jo su ketaus, plieno, vario bei kitų metalų gavyba, kitų žemės turtų įsisavinimu. Jis rūpinosi sodos, sieros rūgš ties, mineralinių trąšų gamy ba, jam rūpėjo laivybos plė tojimas, Arktikos ir jos turtų įsisavinimas. 1890 m. paruo šė bedūmio parako gamybos technologiją nitrintos celiu liozės pagrindu.
mijos įmonėmis, organizuo jant jiems gamybines eks kursijas mokslo metų bei mokomųjų-pažintinių prakti kų metu. Ši iniciatyva vė liau buvo įgyvendinta moky mo planuose ir jau seniai sąžiningai palaikoma Polime rų chemijos katedroje. ChF VChD per visą savo veiklos laikotarpį didelį dė mesį skyrė studentų profe sinio paruošimo lygio kėli mui, studentų darbui SMD būreliuose, studentų olim piadų „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" or ganizavimui. Draugija fi nansuoja (jos lėšas sudaro draugijos narių nario mo kestis) kasmet vykstančių studentų SMD konferencijų bei studentų olimpiadų nu galėtojų premijavimą, ap moka studentų išvykas į kitų šalies aukštųjų mokyklų SMD konferencijas. Nuo 1979 m. ChF bei KPI Che minės technologijos fakulte to D. Mendelejevo VChD iniciatyva pravedamos stu dentų chemikų geriausių da rbų respublikinės apžiūros — konkursai. ChF Mendelejevo VChD nemažai skiria dėmesio ir jaunųjų chemikų (mokslei vių) pomėgio chemijai ug dymui, cheminei technolo gijai. Draugijos nariai akty viai dalyvauja organizuojant bei pravedant jaunųjų che mikų būrelių užsiėmimus, draugija skiria lėšas moks leivių olimpiadų nugalėtojų apdovanojimui. 1979 m. drauge su Mokytojų tobu linimosi instituto chemijos sekcija pirmą kartą organi zavo jaunųjų chemikų respu blikinę mokslinę-praktinę konferenciją „Chemija ir gamtos apsaugos bei chemi ja žemės ūkyje". Respublikinė D. Mendele jevo VChD Valdyba, atsiž velgdama į išaugusį VU Chemijos VChD narių skai čių ir į veiklos rezultatus, 1983 m. VU Chemijos fakulteto D. Mendelejevo VChD suteikė rajonines teisės. ChF D. Mendelejevo VChD vadovauja kasmet renkama šios draugijos ta ryba (4 darbuotojai ir 5 studentai). Jos pirmininkais dirbo doc. A. Kaušpėdas (1958-1967), doc. Z. Mačio nis (1967-1974), doc. L. Ra džiunas (1974-iki šiol) D. Mendelejevo VChD Respublikinei Valdybai nuo jos įsteigimo (1958 iki 1982 m. vadovauja ChF profeso rius K. Daukšas, dabar tech. m. dr. A. Kaminskas. ChF D. Mendelejevo VChD, pažymėdama D. Men delejevo 150-ąsias gimimo metines, pasiruošusi ir atei tyje sąžiningai vykdyti jai skirtas funkcijas.
Iš to ką čia paminėjome, gamyba. Fakultete nėra nei matome, kad D. Mendele ie vieno darbuotojo, kuris ne vas buvo retų gabumų ir būtų dalyvavęs draugijos plačių interesų žmogus. Jam organizuotose įvairaus po labai tinka jo paties žodžiai: būdžio gamybinėse ekskursi „Juo daugiau žmogus gamtos jose. Draugijos nariai susi apdovanotas, juo daug>au jis pažino su šalies stambiausio metalurgijas, kokso privalo tarnauti visuomenei!" mis D. Mendelejevo garbei už chemijos pramonės, sinteti reikšmingus darbus fizikos nių bei gamtinių mineralinių ir chemijos srityse yra įsteig trąšų, elektrolizės, organinės tos TSRS MA premijos. Jo chemijos gamyklomis, poli vardu pavadinta nemažai merinių medžiagų, maisto cheminio profilio aukštu m ir pramonės ir kito tipo įmo vidurinių mokyklų, nuo 1907 nėmis. Jie pabuvojo Ukrai m. kas ketveri metai vyksta nos pramoniniuose rajonuo bendrosios ir taikomosios se, Uralo, Kolos pusiasalio, chemijos suvažiavimai, kas Gruzijos, Azerbaidžano, Bal Estijos met skelbiami jo vardo kon tarusijos, Latvijos, kursai geriausiems taikomojo gamyklose, mokslinio tyrimo pobūdžio darbams išaiškinti. institutuose, aukštosiose mo Mendelejevo vardu yra pa kyklose. ChF darbuotojai ne vadintas cheminis elementas, kartą važiavo į tarptautines mineralas, tepalas, piknomet- chemijos parodas Maskvoje, ras, vulkanas, miestas ir t. t. D. Mendelejevo VChD suva AlmaTačiau bene pagrindinė jo žiavimus Kazanėje, idėjų tesėja ii svajonių — Atoje, Maskvoje. ChF D. „Mokslas ir pramonė — štai Mendelejevo VChD, tarpi Respublikinei mano svajonė" įgv-endintoia ninkaujant Tarybų Sąjungoie yra jo valdybai, organizavo respub vardu pavadina Visasąjungi likos chemijos ir mokslo ty nė Chemikų draugija (VChD), rimo bei mokymo įstaigų jungianti savo eilėse apie draugijos nariams speciali zuotas gamybines ekskursi 500 000 chemikų. Visasąjunginė D. Mendele jas ir į liaudies demokrati jevo chemikų draugija įkur nes šalis: VLR, LDR, CSR. ta 1932 m. Ji faktiškai perė VDR. mė buvusios Rusijos chemi ChF D. Mendelejevo VChD kų draugijos, įsteigtos 186J aktyviai dalyvavo Respubli m. aktyviai dalyvaujant D kinės Valdybos organizuo Mendelejevui, veiklos funk tuose respublikiniuose kon cijas. Lietuvoje šios draugi kursuose „Aukštoji mokyk jos skyrius buvo atidarytas la — gamybai", siekiant iš 1955 m., o Respublikinė aiškinti geriausius moksli draugijos Valdyba įsteigta nius taikomojo pobūdžio da 1958 m. Tais pačiais metais rbus analizinės, organinės, buvo įsteigta pirminė drau polimerų bei elektrochemijos gijos organizacija ir VU Che mijos fakultete (ChF). Pir srityse. Šiuose konkursuose maisiais jos nariais buvo da prizines vietas bei piniginius bar mums gerai žinomi che laimėjimus yra pelnę ChF mikai akad. P. Buckus, prof. draugijas nariai profesoriai J. Degutis, V. Kaikaris, ch. V. Daukšas, V. Kaikaris, do m. dr. E. Ramanauskas, doc. centai R. Kazlauskas, G. Ba V. Skučas. Prof. V. L. Naruškevičius, R. Pajėda, joras, doc. V .Skučo, G. Dienys, ir kiti. Organiza Kaikario, ch. m. k. P. Varkalos ir doc. cijos pirmininku buvo išrink T. Jankausko, asist. V. Dautas doc. A. Kaušpėdas, sekre jočio bei v. m. b. Barauskai tore vyr. d. N. Raguotienė. tės darbai 1981 m. buvo pa 1959 m. pabaigoje į D. žymėti TSRS D. Mendeleje Mendelejevo VChD pradėjo vo VChD Valdybos Prezi stoti ir ChF studentai, o diumo garbės raštais ir pi 1960 m. Chemijos fakulteto niginėmis premijomis. VChD narių skaičius jau Nemažai gamybinių eks pasiekė 226, iš kurių 191 buvo studentai. Vėlesniais kursijų buvo organizuota ir metais VChD narių skaičius ChF studentams — draugi jos nariams. Jie lankėsi keitėsi nežymiai. Jau 5 metai, kai D. Men RTFSR, Užkaukazės, Ukrai Baltarusijos delejevo VChD narių skai nos, Latvijos, čius viršija 450. Šiuo metu bei Estijos cheminio profilio VU Chemijos fakulteto D. gamyklose bei aukštosiose Mendelejevo VChD tapo iš esmės VU tarpfakultetine or mokyklose. ganizacija, nes šios draugi Draugijos iniciatyva sten jos nariai yra ir kituose fa giamasi chemikus stu kultetuose: Prekybos, Pra dentus supažindinti ir su monės ekonomikos ir Fizikos svarbiausiomis Lietuvos che dirbantys chemikai. Chemijos f-to VChD nuo jos įkūrimo dienos nuveikė nemažą darbą keldama ChF dėstytojų. darbuotojų bei Doc. L. RADŽIŪNAS studentų kvalifikaciją, gi ChF D. Mendelejevo VChD lindama jų technologines ži tarybos pirmininkas nias, suartindama mokslą si
deda dirbti Lietuvos Žemės ūkio akademijoje dėstytoju. Čia susidarė palanki dirva moksliniam darbui. Jis pa rašo kandidatinę disertaciją, kurią 1959 m. apsigina, įgy damas žemės ūkio mokslų kandidato laipsnį. 1969 m. jam suteiktas docento moks linis vardas. 1976 m. S. Karčauskas iš eina į užtarnautą poilsi. — pensiją, tačiau nesėdi be darbo. Nuo 1979 m. kovo mėne sio S. Karčauskas pradėjo dirbti Vilniaus V. Kapsuko universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mine ralogijos katedroje. Čia iš karto savo erudicija, taktiš kumu, santūrumu, pasiruoši mu visada padėti pelnė ben dradarbių tarpe autoritetą ir pagarbą. Tapo neatskiriamu, Šių metų vasario 21 die visiems labai reikalingu ko ną po sunkios ir ilgos ligos lektyvo nariu. Savo darbą S. Karčauskas mirė Vilniaus V. Kapsuko universiteto Gamtos mokslų visada ir visur dirbo nuo širdžiai, su didele meile, gi fakulteto Geologijos ir mine ralogijos katedros darbuoto liu pareigos Jausmu. Dirbda mas Geologijos ir mineralo jas Samuelis Karčauskas. gijos katedroje jis labai S. Kartauskas gimė 1908 kruopščiai tvarkė katedros m. vasario 20 d. Jonavos biblioteką, kanceliariją, dir raj. Žeimių miestelyje. 1921- bo kitus katedros darbus ir aisiais pradėjo mokytis Uk visur jis buvo pareigingas, mergės gimnazijoje ir baigė pradėtą darbą visuomet bai ją 1929. Tais pačiais metais gdavo, todėl katedros kolek mokslo trauka atvedė S. tyvas prisimena S. Karčaus Karčauską i Alytaus aukš ką kaip vieną darbščiausių tesniąją miškų mokyklą. Ją ir pareigingiausių darbuoto baigė 1931 metais, įgydamas jųmiškininko specialybę. 1931 Iki paskutinių gyvenimo metų rudenį S. Karčauskas dienų kruopščiai, kruopelė pradėjo dirbti girininku Pa prie kruopelės rinko ir kau jūrio miškų urėdijos Taura pė Lietuvos miškininkystės gės girininkijoje. Jo darbš istorijos faktus, juos grupa čios rankos ir sumanumas vo ir sudarė ištisus rank puoselėjo Lietuvos girias iki raščių tomus miškininkystės 1946 metų Kaišiadorių, Aly istorijos klausimais. Si me taus. N. Vilnios, Kėdainių, džiaga turi didelę vertę stu vėl N. Vilnios girininkijose, dijuojant miškininkystės bei įgijęs turtingą praktinio kitų gamtos mokslų istoriją. darbo patirtį S. Karčauskas, Atsisveikindami su doc. neatsitraukdamas nuo gamy S. Karčausku suprantame, bos 1945 m. pradeda studi kad turiningas ir prasmingas juoti Lietuvos žemės ūkio jo gyvenimas bus mums akademijoje Miškų ūkio fa gražus pavyzdys, kad švie kultete. 1946 m. pakviečia sus jo atminimas amžinai mas dirbti dėstytoju Vilniaus gyvens mūsų širdyse. miškų technikume. Čia dirb damas 1950 m. baigė Lietu Gamtos mokslų fakulte vos žemės ūkio akademiją, to dekanatas, visuomeni įgydamas miškų ūkio inži nės organizacijos. Geolo nieriaus specialybę. Nuo ginių katedrų kolekty 1963 m. S. Karčauskas pra vas
Praėjusių metų socialistinio lenktyniavimo rezultatai Atkelta iš 1 psl. Mokslinio komunizmo 5 Politinės ekonomijos 6 Kas lėmė Fizikos fakultetui pirmą vietą? Mokymo-metodinio ir ypač mokslo ti riamojo darbo produkcija. Čia fakultetas užėmė abi pirmąsias vietas. Siame fa kultete paruošta ir išleista 7 vadovėliai Ir kitų mokymometodinių priemonių, paruoš ta ir skaitoma 19 spec. kur sų, 22 diplominius darbus valstybinė egzaminų komisi ja rekomendavo Įdiegti liau dies ūkyje; čia apgintos 3 daktarinės ir 7 kandidatinės disertacijos, paskelbta 126 moksliniai straipsniai, per skaityta daugiau 260 prane šimų įvairiose konferencijose, organizuota 7 konferencijos Universitete, patvirtinta 65 išradimai ir racionalizaciniai pasiūlymai, eksponuota 12
SKELBIMAI
Didžiojoje Auloje įvyko iškilmingas minėjimas, skir tas Tarybinės Armijos die nai. Jame dalyvavo VU pro rektorius B. Sudavičius, par tinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Bagdonas, VU SDAALR pirmininkas
A. Sapožnikovas, atstovai iš fakultetų, studentai. Praneši mą perskaitė atsargos pulki ninkas B. Gulej. Tarybinės Armijos 66-ųjų įkūrimo metinių proga karinės katedros karininkai buvo ap dovanoti medaliais, paskatin ti pažangūs studentai. VU SDAALR pirmininkas A. Sapožnikovas susumavo gynybinio-masinio darbo Uni versitete rezultatus, nugalėto jai buvo apdovanoti diplo mais, atminimo dovanomis.
XXX
Universiteto Kolonų salėje vyko minėjimas, skirtas LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo, žurnalisto Antano Bimbos 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Įžanginį žodį tarė VU rek torius akademikas profeso rius J. Kubilius. A. Bimbos gyvenimą, jo svarbiausius momentus ap žvelgė Istorijos fakulteto profesorius R. Žiugžda. Apie susitikimus su A. Mūsų inf. Bimba, kūrybinę veiklą dali
josi įspūdžiais „Tiesos" laik raščio redaktorius A. Laurinči tikas. Taurus žmogus, pažangių pažiūrų publicistas — tai Žurnalistikos katedros doc. Br. Raguočio mintys. Minėjimo dalyviai nutarė pasiųsti sveikinimo telegra mą „Laisvės" laikraščio re dakcijai ir jo žmonai I. Bimbienei. Jubiliato garbei skambėjo vargonų muzika.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810112, išduotą MaF studentei Rūtai DAM BRAUSKAITEI laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800573. išduotą GF studentei Daliai MATU LAITYTEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymė jime Nr. 810062, išduotą MaF studentei Zitai ULKYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810895, išduotą Aldona SILALYTE FilF studentei Gretai ClŽINAUSKAITEI, laikyti nega liojančiu.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 06706. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 563. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 .Cobctckhū cryAeHT® — opran napncoMa, peicropaTa, KOMHTera AKCM Ahtbu, npotįiKOMa opAėHOB TpyAOBoro Kpacnoro anaMeHH n Apy»0u HapoĄOB BnAEHfoccKoro VHHBepcHTCTa hm. B. Kancynaca. Pe^aicrop Ū. BapanHHUKaifrre. Bhashioc. Ha ahtobckom H3UKe.
eksponatų ir t. t. Tačiau gi riant ir kartu džiaugiantis, reikia turbūt ir priminti fa kultetui, kad jis silpnai dir ba su studentais (VI vieta) ir visuomeniniam - politiniam aktyvumui yra didesnės gali mybės (X vieta). Norisi paminėti geru žo džiu Medicinos ir Filologijos fakultetus. Medicinos fakulte to darbo rodikliai visose sri tyse stabilūs, na, o Filologi jos fakultetas mokslo-tiriamojo darbo srityje užėmė IV vietą ir iš pastovios X—XI pakilo į bendrą VIII. Nemažas potencines gali mybes turi Matematikos, Pre kybos, Ekonominės kiberneti kos bei Pramonės ekonomi kos fakultetai. 1984 metais jas linkime geriau panau doti. Doc. R. RAZAUSKAS Vietos komiteto narys
EKFF Statistikos spec. III kurso studentę Dalią SAVICKAITĘ, jos tėveliui mirus, nuoširdžiai užjau čia grupės draugai ir ku ratorė.
Gamtos fakulteto deka natas. Geologijos ir mine ralogijos bei Hidrogeolo gijos ir inžinerinės geo logijos katedros dėl do cento Samuelio KARCAUSKO mirties nuošir džiai užjaučia velionio šeimą bei artimuosius-
TF IV kurso I grupės kuratorius ir grupės draugai užjaučia Zigmą KAVALIAUSKĄ dėl myli mo tėvelio mirties.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE