į šviesią rytdieną* VISLI SALIU PROLETARAI, VIENYKI fĖSI
arams VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Eina nuo 1950 metų
UZ LAIMĘ
Balsuojame už mokslą, komunizmą fšvfl jaujoje mūsų partijos Prograe ypač pabrėžiama, kad koet)nui istinės visuomenės statybos lta“lotarpiu mokslo taikymas ipa lemiamu galingo visuohės gamybinių jėgų augimo K M•ei ksniu. Budingas šiuolaikinės I >raeclĮminės pažangos bruožas yra gilesnis mokslo įsiveržimas >ą •nkj amybą, kada mokslinis tyris ir eksperimentas tampa orliška paties gamybos procefaze. Savo ruožtu, vaisingo kslo vystymosi laidas yra nedomas jo ryšys su kūrybivisos liaudies darbu, komuinės statybos praktika. uo giliau mokslas įsiskver>nija bus mažiau priklausonuo to, ką ji randa gamtoje į medžiagos paslaptis, tuo avu pavidalu. Mokslo ir techjs pažanga įgalina kuo efekiausiai panaudoti gamtos turir jėgas liaudies interesams, (leisti naujas energijos rūšis <urti naujas medžiagas, įsisati kosminę erdvę ir t. t. Jeiištisinis elektrifikavimas darapginkluoja energetiniu atgiu, o mechanizavimas ir pmatizavimas keičia visas su darbo mašinos dalis, i bines Htvarko gamybą ir darbo po_Jį, t. y. revoliucionizuoja ganybines darbo jėgas, tai chemiayimo būdu keičiamas ir revoI iulionizuojamas taip pat ir dari )o objektas. Labai efektyvių sin3 i u medžiagų sukūrimas, pla us žaliavų bazės išplėtimas,
"i
i -
D. BUDRYS profesorius *
rūšių naujų dirbtinės žaliavos nepaprastai sukūrimas ir t. t. išplės qamybos ribas. visuomenėje Buržuazinėje mokslo vaidmuo gamybos išvysmatime išaugo tik pasirodžius . Buržuazijai šininei technikai, mokslas tapo būtinas pramonei vystyti. Bet kapitalizmo sąlygo mis mokslas atsistojo prieš dar bininkų klasę kaip kapitali jėga, o moksliniai atradimai ne tik nepalengvina darbininko darbo, bet priešingai, sustiprina kapita listinį jo išnaudojimą. Jeigu ka pitalizmo viešpatavimo epochoje gamtos mokslai pramonės vysty mosi poveikių įtakoje pasiekė žymių laimėjimų, tai buržuazi niame visuomenės moksle, be tarpiškai susietame su klasiniais buržuazijos interesas, viešpata vo ir tebeviešpatauja idealizmas, kreivame veidrodyje iškraipan tis visuomenės vystymo dės ningumus. Socializmo sąlygomis mokslas tapo ne tik galingu gamybinių jėgų vystymo veiksniu, bet taip pat ir sąmoningo gamybinių san tykių vystymosi pagrindu. Komunistinė visuomenė, skir tingai nuo visų anksčiau buvu sių socialinių-ekonominių forma cijų. susidaro ne gaivališkai, o
Žmogaus laimė... Kokia plati sąvoka, koks tai didis dalykas. Ir sykiu kai kam sunkiai su vokiamas dalykas. Žmogaus lai mę griauna šaltis, patogumų sto ka, badas.. . Tačiau ir visokiariopai aprūpintas žmogus jaučiasi nelaimingas, jei mato kitų žmo nių nelaimes, žinoma, jei Hia to.. . Arba, jeigu jis negali ge rinti savo gyvenimo, ar kitų gyvenimo. Juo kultūringesnis ir la biau apsišvietęs žmogus, juo jam svarbesni visuomeniniai reikalai ir visuomenės pažanga. Juo žmo gus sąmoningesnis, tuo labiau Jis galvoja apie visų žmonių lai mę ir kovoja dėl jos. Jis pajėgia iškęsti visokius nepriteklius, Jei gu supranta, kad Jo veikla duo da naudos visuomenės labui, su geba aukotis vardan visų. Sa vo gyvybę arba sveikatą, ati duoda visuomenės labui ir Jau čiasi laimingas.
Taigi, laimė — plati sąvoka. Ir suprantama įvairiai, nes žmo gų slegia dar tūkstantmečius tru kusi privataus savinin kiškumo auklėjimo našta ir likęs iš pergyventų santvarkų skirtin gas vertybių supratimas, štai dėl ko vieniems svarbiausių laimės elementu tapo nuosavas namas, „Volga“, nenupelnyti laurai, ma dingi rūbai, kitiems — mylimo žmogaus ištikimybė, sėkmė vi suomeninėje veikloje, darbe, moksle ir t. t. Dėl to žmonės nebesutaria dėl laimės siekimo ke lių ir būdų. Net vengiama api brėžti patį laimės supratimą.
marksistinės-lenininės partijos vadovaujamų liaudies masių są moningos ir kryptingos veiklos dėka. Taigi, komunistinės visuo menės statyba reikalauja giliai apgalvoto ir moksliško vadova vimo. Tokį vadovavimą užtikri na Komunistų partija, mokslinis Žmogaus laimė yra būvis, kai ir politinis komunizmo statybos visa jo veikla, priklausanti nuo štabas, vadovaujanti ir vairuo vidinių Jėgų, polinkių bei suge janti tarybinės liaudies jėga. bėjimų, duoda daugiausia nau Dabartiniu metu, kada kuria dos ne tik individui, bet ir vi ma materialinė-techninė komu suomenei. Tai labai sudėtingas nizmo bazė, ypač kada techni būvis. Jis lengvai pasiekiamas ka vystosi į naują, aukštesnę pa tik protingam ir darbščiam žmokopą, tai ir mokslas dėsniningai gui. virsta betarpiška visuomenės ga mybine jėga. Vadinasi, mokslinė Mums visiems teko didelė lair laimės šalyje ir kūryba vis labiau taps svarbiau mė — gyventi Kurti laimingą gyvenimą sau ir sia žmogaus gamybinės Jėgos pasireiškimo forma, pilnutinai ateities kartoms, kurti komuniz atitinkanti jo darbinės-gamybi- mą. ši visuomenė, išsvajota tūks nės veiklos visuomeninę prigim tančiais metų, iškovota milijonų gyvybių kaina, kuriama musų vi tį. pastangomis. Ar gi tai ne Mokslo sujungimas su gamy sų pati didžiausia laimė? Už šią lai ba, protinio darbo su fiziniu pavers daugumą darbo operaci mę mes balsuojame darbu ir sa jų kūrybiniu, intelektualinio tu vo biuleteniu. rinio prisotintu darbo procesu. Prof K. DAUKSAb Komunistinės visuomenės žmo gaus darbinė veikla nebebus tik priemonė pragyventi ir pavirs tikra kūryba, gyvenimiško džiaugsmo šaltiniu. Kartu įvyks )įįkas rašė savo garsųjį repordidžiausia revoliucija pačiame „Su kilpa ant kaklo“, žmoguje — išsivystys jo vidinis 'tažą poreikis dirbti visuomenės labui 'kuris išleistas 85 šalyse, belaisvu noru ir pagal savo polin veik dviem šimtais kalbų. kius. Už tokią visuomenę, besi Julijus Fučikas tapo di naudojančia mokslu, mes ir bal dvyriu todėl, — pasakė Fučisuojame, atėję prie urnų.
Nr. 7(418) 1962 m. kovo 17 d.
DU PARLAMENTAI dveji veiklos rezultatai
I
iš 1378 TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatų:
Darbininkų ir valstiečių — 831 Mokslo, literatūros ir meno darbuotojų — 159 Gydytojų ir mokytojų — 85 Liaudies ūkio specialistų, partinių ir tarybinių darbuotojų — 303 fabrikų, gamyklų savininkų ir dvarininkų — nėra Iš
529
JAV
kongreso
gyvėjimas, vėl aplodismentų audra. . . Tribūnoje — Gusta Fučikova. — Brangūs, labai gerbiami draugai. Aš labai dėkinga jums už tokj šiltą priėmimą, — susijaudinusi pasakė ji. Toliau draugė Fučikova kal ba. kad ji Vilniuje jau kartą buvo buržuazijos valdymo me tais. kai Vilnius buvo lenkų šlėktų priespaudoje. Per tą laika dauc kas pasikeitė: iš-
O ŠTAI IR VEIKLOS REZULTA TAI TSRS
I
1. TSRS Aukščiausiosios Tarybos penktojoje sesijoje buvo p imtas įstatymas apie mokesčių darbininkams ir tarnautojams panaikinimą. 2. Didelė dalis tarybinių piliečių, kurių neaukštas darbo užmokestis, jau dabar nemoka jokių mokesčių. 3. Nuo 1965 m. spalio mėn. 1 d. visiškai panaikinami mo kesčiai, ir iš darbininkų ir tarnautojų jie nebus imami.
JAV
1. Pajamų mokestis JAV, lyginant su prieškariniais me tais, padidėjo 10 kartų. 2. Beveik visi pagrindiniai įstatymai dėl mokesčių išleisti, po 1940 m. didino mokesčius, imamus iš mažas ir vidutiniš kas pajamas gaunančių piliečių. 3. Apie ketvirtadalį metinio amerikiečio darbo užmokesčio suryja įvairūs mokesčiai.
PALYGINKIME
DVIEJŲ VALSTYBIŲ BIUDŽETUS TIK PAGAL STRAIPSNIUS JAV 1962 m. valstybinis biudžetas TSRS Išlaidos šalies gynybai procentais nuo
16,7 apie visos biudžetinės sumos išlaidos socialiniams-kultūriniams reikalams 35,8
■‘AVAV/MTAV.1
PIRMĄ KARTĄ Kovo 18-tąją ne vienas mūsų plačiosios Tėvynės jaunuolis ir Jaunuolė pirmą kartą ateis prie rinkiminės urnos. Praeis jis nedrąsiai, pastebimai jaudindamasis. Ir kaip jam nesijau dinti! Juk negali būti ramus, pir mą kartą peržengdamas kyklos slenkstį, pirmą kartą atsistojęs prie staklių, Dirmą kartą pasijutęs pilnateisiu piliečiu. Tų — pirmą kart balsuojančiųjų — tarpe būsiu ir aš, nes šie metai — devyniolikti mano gyvenimo metai. Ir aš jų ne kantraudama laukiau. Mat, ligi šiol aš vienintelė kurse netu rėjau rinkiminės teisės, tuo išsiskirdama iš kitų savo kurso draugų. Dabar aš galiu prisijungti prie Jų, kovo aštuoniolik tąją pirmą kartą balsuodama už mūsų kandidatus į TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatus. Z. RABACIAUSKAITE II k. klasikė
'kova, — kad jis kovojo už vi-
augo, pagražėjo Vilnius. Su dideliu susidomėjimu studentai klausėsi Gustos Fučikovos pa sakojimo apie Julijaus Fučlko gyvenimo ir kovos kelią, Jo žurnalistinę veiklą, apie jo karštą meilę savo tėvynei ir čeku liaudžiai, apie nuoširdžią Fučlko simpatiją Tarybų Są jungai. Viešnia iš broliškos Čekoslo vakijos papasakojo susirinku siems ir aūle tai. kaiD J. Fu-
» W
VT ?■ vf ' w
Svetingai
priėmė
sos liaudies reikalus, už jos šviesią ateitį — komunizmą Vos tik Fučikova pasitraukė iš tribūnos, ją apsupo gausus studentų, būrys. Studentai ja sveikino, padovanojo studen tišką kepuraitę ir lietuvišką tautinę juostą. Po susitikimo Gustą Fučikovą Universiteto rektorius Kubilius pakviečia pažiūrėti koncerto. Vyt. URBONAS
r -:-A
-
Universitetas brangiąją viešnią.
narių:
Teisininkų, tarnaujančiųmonopolijoms — 314 Pramonininkų, prekybininkų ir kitųbiznierių — 146 Stambių žemvaldžių — 22 Kitų —. 47 Darbininkų ir valstiečių — nėra
Svečiuose brangi viešnia
Sis sekmadienio vakaras ai išliks visų dalyvių al utyje, vakaras didžia drau ste sušildęs visų širdis, liga per salę persirito diiulė pagyvėjimo banga. Pa kirsta gausūs aplodismentai, la didžiulė ovacija. Visi (įstoja. Visa salė sutartinai bkia „Draugystėj „Talka“!, enoje, prie stalo, brangus pdentų svečias — Gusta čikova, čekų nacionalinio rojaus, žurnalisto Julijaus įčiko žmona. Universiteto liktorius prof. dr. Kubilius ■ rštal sveikina brangią 1 -šnią. ■ — Mes Jus sutinkam pirmą I Irtą, — pasakė prof. Kubi■ is, — beit apie jus ir jūsų yrą visi mes daug girdėjome. 1 lijaus Fučiko žygdarbiai iqurns visiems gerai žinomi. . . Jiekad neužmiršime garsių jo l’džių „Žmonės! Būkite bud ri-,!“. , J Studentų vardu į brangųjį j ečią kreipėsi III k. žurnaIstas Danielius Mickevičius. I Salėje — vėl didžiulis pa-
Kaina 2 kap.
R. RAKAUSKO nuotr.
Komunistų partijai, mū sų didvyriškai liaudžiai teko spręsti daug didelių ir sudėtingų uždavinių, įveikti nemaža sunkumų. Dabar mūsų šalis pakilo į tokią aukštumą, nuo ku rios jau matyti šviesūs ko munizmo toliai. Kaip nie kuomet susitelkusi ir mo nolitiška tarybinė liaudis, vadovaujama Lenino par tijos, tvirtu žingsniu žen gia į savo puikiąją ko munistinę ateitį. TSKP Centro Komite tas yra tvirtai įsitikinęs, Jog kolūkiečiai, tarybinių laukų darbininkai, spe cialistai, mokslininkai, pramonės darbuotojai, ko munistai ir komjaunuoliai, visi tarybiniai žmonės ne pagailės savo jėgų- ir ener gijos, kad būtų galingai vystomos visos žemės ūkio šakos, kad būtų sudarytas produktų gausumas liau džiai. (Iš TSKP CK Kreipimosi į visus Tarybų šalies darbo ^žmones)
Komunizmui ruošiamės jau šiandien Komunizmas — ne tolima svajonė: partija, priimdama savo naująją Programą, iškil mingai paskelbė, kad dabartikarta nė tarybinių žmonių gyvens komunizmo sąlygo mis. _Ryšium ____ su tuo ir mums, studentams, iškyla nauji užda viniai. Mes. būsimieji inteli gentai, turime ypač gerai iš nagrinėti TSKP Programoje keliamus uždavinius, išnagri nėti moralinį komunizmo sta tytojų kodeksą, kad vėliau (o ir šiuo metu!) galėtume visa tai perteikti, išaiškinti drau gams, kurie neturėjo laimės sėdėti studentiškame suole. Mūsų Universiteto komjau nimo komitetas, siekdamas, kad studentai geriau susipa žintų su TSKP Programa, iš nagrinėtų moralinį komunizmo statytojų kodeksą, š. m. vasa rio mėn. 13 d. biuro nutarimu įsteigė Komunistinio auklėji mo problemų (KAP) būrelį. Šiuo metu komunistinio auklėjimo būrelis jau pradėjo savo veiklą: septyniose Vil niaus miesto Įmonėse jau vei kia KPI būrelio iniciatyva sukurti lektoriumai, kur mūsų Universiteto studentai skaito paskaitas įvairiomis temomis (ekonominėmis, apie etiką, estetiką, literatūrą ir chemiją, fiziką, mediciną ir t. t.) Universiteto ribose konkre tus darbas kol kas dar nedir bamas. Komjaunimo komite tas siūlo visuose fakultetuose sukurti KAP grupes, kur bū tų nagrinėjami klausimai, apimantieji moralinį komuniz mo statytojų kodeksą, komu nistinę etiką, pravedami dis putai tokiomis temomis, kaip žmogus žmogui — bičiulis, draugas, brolis ir kt. KAP grupių sudarymo fakultetuose klausimą VVU komjaunimo komitetas siūlo apsvarstyti fakultetų komjau nimu biuruose. Dėl komunistinio auklėjimo problemų būrelio darbo formų, komjaunimo komitetas kvie čia pasisakyti mūsų „Tarybi niame studente“ visus komjau nuolius. studentus ir dėstyto jus. Koks, Tavo nuomone, tie siausias kelias komunistinės moralės išugdymui, koks tie. siaustas kelias į draugo širdį? Laukiame laiškų. Alg. ŠILEIKA Komjaunimo komiteto narys, KAP būrelio pirmininkas
TEN, KUR SVARBIAUSIA
LEISKITE SUABEJOTI
Trumpą žinutė apie praėjusį Visiškai teisingai, pvz., bu šeštadienį Universiteto Aktų vo pareikštas priekaištas.Me salėje įvykus1 vakarą-susirln- dicinos fakultetui, į kurį atei kimą, kuriame kaip teigiama, na jaunimas didžiausio konkur dalyvavo, studentai mokslo so keliu, o po pusantrų studi pirmūnai ir ,,... dvejetų „žve jų metų „konkursiniai“ apva jai“, mane gerokai sudomino. lūs penketukininkai nepajėgia O pažadas, kad apie minėtą peržengti valstybinių kelia vakarą bus rašoma plačiau, mųjų anatomijos bei histolo paskatino pasisakyti ir pa gijos egzaminų barjero. Šios reikšti keletą samprotavimų sesijos metu medikų II-asls diskusine tvarka. Juo labiau, kursas iš minėtų dalykų gavo kad mūsų giliu įsitikinimu, 28 dvejetus. Nebuvo užsimin džiaugtis, Jog „ši gera prie ta ir apie studento laiko ba monė pradeda tapti tradicine“ lansą, bei jo ekonomišką pla ’abal maža pagrindo navimą, o čia naudingų pasiū Tokie susitikimai, kaip įvy lymų galėjo pateikti tiek drg. kęs praėjusį šeštadienį, deja, Prorektorius, tiek kalbėjęs nieko teigiamo, konstrukty akademinės komisijos pirmi vaus nedavė. Juk iš esmės_ ninkas doc. I. Zaksas. Labai jokio susitikimo ir nebuvo. geras dalykas didaktika, pa Tiesa, susirinko nemažas bū mokymai, kartais ir pabari rys įvairių fakultetų studentų, mai, bet reikia mūsų studen jų tarpe, matyti, buvo ir pir tiją daugiau orientuoti į sava mūnų, ir „skolininkų“. Tačiau rankiškus apmąstymus naujų rimto pokalbio tarp jų nebuvo. uždavinių, į diskusiją, o ne Jau tas faktas, kad susirinki pamokslininkavlmą. Net keis me nepasisakė nė vienas sko ta, kad vienos fizikės pirmū lininkas, o ir poros pirmūnų nės nedrąsūs mėginimai padis pasisakymai buvo labai blan kutuoti dėl „akademinių sko kūs — daug ką pasako! O lų“ priežasčių vertinimo (o juk kaip tik tokio pokalbio juk gali pasitaikyti ir kai ku norėta, siekta. Ir iš tikrųjų ne rių objektyvių priežasčių), paprastai reikia, kad mūsų sutiko tokį triuškinantį atkir studentija aktyviai diskutuotų tį iš komjaunimo komiteto akademinio gyvenimo kasdie sekretoriaus pusės. Ar galima niais klausimais, ieškotų ke lių nugalėti pasitaikančius >, Marksizmas-leninizmas gimė sunkumus ir negerumus. Mes S’ ir vystėsi kovoje su priešingoneišgirdome studentų balso j| mis buržuazinėmis teorijomis. Dabartiniu metu ši kova, vyksnuėję, atrodo, ir pedagogiškai <! tant talkioms lenktynėms tarp neteisingu keliu, vien tiktai i socialistinės ir kapitalistinės sisbarėme, peikėme, arba, kaip 5! temų, ypač paaštrėjo. Kapitalis tinis pasaulis savo egzistavimo žinutėje pabrėžiama — „ypač saulėlydyje priemonė daug buvo šmaikščios saty- j mis stengiasiįvairiomis išlaikyti Ir apgin ros“ — juokėmės. Bet tai Juo- < ti savo sistemos egzistavimą. kas pro ašaras! Buvo užmirš- J „Buržuazinės ideologijos rūšys darbo žmonių apgau ta ir viena, atrodo, ne pasku- / ir formos,metodai ir priemonės tinės reikšmės detalė, kad šios S dinėjimo — įvairios. Bet Jų esmė viena „akademinės skolos“ dalį tu- S — atgyvenančios kapitalistinės ri pakelti mūsų gerbiami pro- į santvarkos gynimas“. (TSKP Pro fesoriai, dėstytojai, asistentai, grama. p. 45). Pavojingiausia ideologinė Juk reikėtų labai rimtai pagal socialistinei Ir komunis voti ir susimąstyti, paklausus 5 kryptis tinei statybai yra revizlonizmas. — „Ar mes mokame mokyti?“ S Brošiūroje EVDOKIMAS V. J. — jeigu toks gausus dvejeti- S „AKTUALIOS DABARTIES IR REVIZIONIZMO PROBLEMOS.“ M., ninku derlius! 1961. (rusų k.) nušviečiamas
GERA INICIATYVA Uni Gerą iniciatyvą parodė versiteto gamtos apsaugos drau gija, neseniai suorganizavusi studentams gamtos apsaugos in Užsiėmimai struktorių kursus. vyksta kas savaitę. Jau perskai tytos dvi paskaitos. Gamtos ap saugos komiteto pirmininkas Bergas paskaitė Įdomią paskaitą ųamtos apsaugos istorijos klau simais, paminėdamas pirmuosius šio klausimo populiarintolus Lie tuvoje. Paskaitą „Augalijos ap saugos problemos Lietuvoje“ pa skaitė GAK vyr. mokslinis bend radarbis drg. Balevičius. Paskaitų klauso apie 40 žmo
Žurnalistų tėvas
Iki komjaunimo ataskaitinio kartu su kolektyvu, dažnai jį > pranešimo fakultete viskas buvo galima matyti kartu su S plaukė pasroviui. profsąjungos pirmininku Vė- į O kursuose? Niekas neprisl- lyviu Stasiu aptariant įvai- < mindavo komjaunimo įparei riausius klausimus. Pasirodė, < gojimų. Niekas nereikalavo kad geri organizatoriai yra jI Žmogus gimė prieš 50 metų. . . Vadinasi, atsiskaityti už juos. Gal ir to Algis Rukšėnas ir Vacys Juš- ); jis gimė kartu su bolševikine ..Pravda“, audėl į būtiniausią įpareigojimą kys, kurie tapo gerais Vlado ; go kartu su kylančiu revoliuciniu judėjimu beveik visi atsiliepdavo pik pagalbininkais. ; ir žengė į gyvenimą su Didžiąja Spalio Sotu ir tingiu niurnėjimu. Visi Vladui iš pradžių buvo sun- >i cialistine revoliucija. Gal todėl mūsų Unlkažko laikė. ku. Kartais Jis už komjaunimo ’I versiteto dėstytojo, draugo Jono Karoso gyPo ataskaitos fakulteto įsipareigojimų nevykdymą net i; venlmas taip tampriai susijęs su partine-takomjaunimo sekretoriumi iš bausmes padidindavo, paskui į; rybine spauda ir su revoliucine kova. rinko IV kurso studentą Ka grauždavosi, bet matė, kad J Vyr. dėstytojas J. Karosas gimė Vilniuje, zakevičių Vladą, plačiapetį, kitaip iš rutinos neišbrisl. tarnautojų šeimoje. Gilios revoliucinės šio juodų plaukų ir giliai įspaustų Vladui nėra svetimi prieš- s daugianacionalinio miesto tradicijos anksti kaktoje tiesių akių vaikiną. taravimai, ydos ir trūkumai, i subrandino jaunuolio pažiūras. Dar besimo Kai kurie gailėjo jo, bet jis bet kartu su jais jis turi plie- < kydamas gimnazijoje, 1930 m. drg. J. Karo taip tvirtai atsistojo ant kojų, ninę vidaus spyruoklę, kuri < sas įstojo į Vakarų Baltarusijos Komunistų toks tikėjimas tryško iš jo, daro jį aktyviu komunizmo ? partiją. Atėjęs J Vilniaus universitetą studi kad greitai visi susispietė apie statytoju. > juoti teisės, drg. J. Karosas jau buvo akty jį. Jis kažkaip mokėjo derinti Bėgo dienos. Visi vis la- į vus pogrindinio revoliucinio judėjimo daly didelę neapykantą, rūstų ir biau savarankiškėjo. Sena į vis. greitą nuosprendį tinginiams Vlado svajonė pradėjo nebe- į Pilsudskinė žvalgyba du kartus areštavo ir meilų džiaugsmą tiems, ku duoti jam ramybės. Naktimis < ir kalino jį už revoliucinę veiklą. Pažan rie dirbo, įdėdami į darbą jis sapnavo didžiulius subren- < giems studentams nebuvo vietos tuometinia visą širdį. duslų rugių laukus, garuojan- < me Vilniaus universitete. Pašalintas iš šios Viskas keitėsi, nes Vladas čią dirvą, virstančias vagas, j mokslo įstaigos, drg. J. Karosas lankė priva buvo visur. Auditorijos pražy kuriomis jis ėjo paskui plū čius buhalterijos kursus, kuriuos baigęs, nuo do primulėmis, visi kursai gus ir jautė gaivinančią že- į 1936 m. dirbo privatinėje ligoninėje sąskai pasipuošė plakatais ir šūkiais. mės drėgmę. Ir Vladas nu- Į tininku. Atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, drg. Didžiulis sujudimas kilo, kai tarė — į kolūkį, tik į kol buvo paskelbtas gražiausios ūkį. į J. Karosas dirbo „Pravda Wilenska“, vėliau auditorijos konkursas. Dabar Vladas Kazakevičius į — „Vilniaus Balso“ redaktorium. Fakultetas kilo. O anksčiau jau dirba Kėdainių rajone ? Didžioio Tėvynės karo audra nubloškė jį visuose susirinkimuose mi „Spindulio“ kolūkio pirminin- > drg. J. Karosą į tolimąją Totorijos ATSR. jis kurį laiką dirbo mokytoju Krasnyj nėdavo tik blogu žodžiu. Au ku. < Čia Bor vidurinėje mokykloįe, o 1941 m. pa go žmonės, kurių iniciatyvą, Mes tvirtai įsitikinę, kad baigoje stojo į Tarybinės Armijos lietuviš geras mintis visuomet palai jam vadovaujant kolūkis taps j kąjį junginį, dalyvavo mūšiuose Baltarusijos kydavo ir padėdavo įgyven dideliu dideliu spinduliu, ( fronte, aktyviai reiškėsi fronto spaudoje. dinti Vladas. kuris švies ne tik Kėdainių 1944 m. drg. J. Karosas buvo demobilizuo Kodėl jam taip sekasi? — rajone. tas ir pasiųstas dirbti redakto-ium į Lietu kai kas susidūmodavo. J. KETURAKYTĖ vos TSR Valstybinę leidyklą Maskvoje. Todėl, kad Vladas dirbo TMF II kur. Tarybinei Armiiai išvadavus Lietuvą, drg. jnoūaacoūCDocooūDocūDoaūaoaūooD□□□□□□□□□□• J. Karosąs vėl grįžo į gimtąjį miestą — respublikos sostinę Vilnių. Ištisus 11 metų drg. J. Karosas dirbo atsakingose „Tiesos“ redaktoriaus pavaduotojo pareigose. Nuo
nių. Tik gaila, kad čia beveik vien tik gamtininkai, ir nema tyti kitų fakultetų atstovų. Ti kimės, kad Jie dar pasirodys. Juk gamtos apsauga turi rūpė ti kiekvienam, kas myli savo kraštą, tuo labiau studentams. Baigę šiuos kursus, studentai taps mokslo populiarizacijos draugijos nariais, gaus ženkle; liūs, galės paruošti ir skaityti apmokamas paskaitas gamtos ap saugos klausimais, steigti gam tos apsaugos draugi'as ir pan.
P. BLUZMA GMF III kurs.
marksistinis ir revizionistinis požiūris į pagrindines šiuolaiki nes epochos problemas. Parodo ma, kad tik marksizmas-leniniz mas Jas teisingai aiškina. Mark sizmas-leninizmas sutriuškina revizionistų požiūrį į šiuolaiki nės epochos charakterį, karą, ir taiką, taikų sambūvį, koloni jinės sistemos irimą, įvairias perėjimo į socializmą formas. Marksizmas-leninizmas apibū dina dabartinę epochą kaip dviejų priešingų visuomeninių irimo, perėjimo prie socializmo, komunizmo triumfo visapasauli-
niu mastu epochą. Revizionistai svarbiu šiuolaiki nės epochos bruožu laiko ne paj šaulio suskilimą į dvi sistemas, ■ ne socialistinės sistemos vyra-
1955 m. redagavo žurnalą „Komunistas nuo 1961 m. dirba žurnalo „Mokslas ir ■ venimas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Be B mūsų jubiliatas — Lietuvos TSR ZurnaiB11 sąjungos valdybos prezidiumo pirmininkąąlr TSRS Žurnalistų Sąjungos valdybos sda|i< torius. Už pasiaukojantį darbą drg. J. K«r sasa apdovanotas Darbo Raudonosios Vėį si vos ordinu ir medaliais. 1949 m. drg. J. Karosas neakivalzcii ni būdu užbaigė teisės mokslus Vilniaus i| lė versitete, į kurį buvo įstojęs beveik pJ dvidešimt metų. . . , Tačiau jo biografija ir toliau glaurąjrr susijusi su senuoju mūsų Universitetu. ) 1950 m. drg. Karosas vadovavo naujai j kūrusiai žurnalistikos katedrai, kurioje , 1 dabar dirba vyresniuoju dėstytoju. Nerasi respublikoie redakcijos, kurioje nedirbtų i h* biliato auklėtiniai — jauni žurnalistai, auklėjimui ir paruošimui, koviniam užd a lininiui drg. J. Karosas negailėjo nei 1; I r1 nei jėgų. 4 1 ę Iš visos širdies linkime jam sėkmingo i :i; bo ir ištvermės auklėiant neramią, veržlią* si karštą jauną žurnalistų šeimą. J. BUL01
buvo laukti daugiau diskusi jos po tokių pasisakymų iš „aukštos tribūnos“? Mūsų gi liu įsitikinimu, , susirinkimas visiškai nepavyko, svarbiau sia, dėl to, kad nebuvo su Porą savaičių Lietuvos mate rasta bendra platforma disku matikų svečiais buvo du Mask sijai, kad buvo iš karto nu vos mokslininkai — TSRS MA statyta ryški „skolininkų“ Steklovo v. Matematikos institu to Tikimybių teorijos sektoriaus nepavydėtina padėtis, savotiš vadovas prof. dr. J. Prochoroka „diskriminacija“, kuri ne vas Ir to paties instituto vyr. sudarė netgi „teismo“ atmos moksl. bendradarbis fiz. mat. kand. V. Zolotariovas. Sis feros. Juk teismo atveju, kal m. įvykis svarbus Ir mūsų būrelių tinamasis žino, kad teisėjai veiklai. Mes klausėmės paskaitų yra objektyvūs jo bylos tyrė apie naujausias tikimybių teori jai, prokuroras jį kaltina, bet jos problemas, susipažinome su pastaraisiais metais smarkiai be jis turi teisę gintis, arba turi sivystančia teorijos šaka — savo gynėją. Tuo tarpu čia, atsitiktinių šios dydžių sandaugų Prorektorius kaltino, prezi teorija. Didelį susidomėjimą su diume sėdėjo dekanai ir pro- kėlė prof. Prochorovo paskaita dekanai, kurie studentišku apie informacijos teoriją. Šiuo metu mes intensyviai žargonu tariant, taip pat yra ruošiamės XV studentų moksli „kirviai“, draugai pirmūnai nei konferencijai. Konferencijo nežioptelėjo nė žodelio, na, ir je bus perskaityta mažiau pra pritrūko vargšui skolininkui nešimų, negu pereitais metais, drąsos pakilti į „rūstybės ug tačiau pranešimų tematika žy nimi spiaudančią“ tribūną, miai platesnė. Ruošiami 4 dar tarti, kad ir „paskutinį“ sa bai iš tikimybinės skaičių teorivo „akademinio skolininko“ Jos. Si matematikos mokslo šažodį. O vertėtų tą žodį išgirs ka, kaip žinoma, mūsų respubliti. matematikų tyrinėjimuose Norėtųsi, kad mūsų laik kos pagal gautus rezultatus užima raščio skiltyse išsivystytų ypatingą vietą. Apie tai kalba platesnė diskusija akademi nio gyvenimo klausimais, ypač jau tas faktas, kad šiais metais naujų tradicijų kūrimo klausi išeina prof. dr. J. Kubiliaus mo mais, nes kol kas dėl panašiu nografijos antroji laida. Pirmo būdu vykdomų priemonių ji laida, išėjusi prieš porą metų veiksmingumo — leiskite sua 1000 egzempliorių tiražu, buvo išpirkta per kelis mėnesius. Vien bejoti! iš užsienio atėjo apie 800 už V. Gutauskas sakymų. vyr. dėstytojas
MUSŲ DARBAI
Prieš šiuolaikinę buržuazinę vimą, o tariamą „socialistinių kad šiuolaikinėje klasių kovole elementų vystymąsi, kapitalizmo pagrindinį smūgį reikia nukreip „transformaciją“ į socializmą . ti prieš kapitalistines monopoli Jie propaguoja, kad galimi pa jas. Svarbiausi šios kovos užda grindiniai gamybinių santykių viniai: taikos išsaugojimas, na cionalinės nepriklausomybės su pakitimai kapitalizmo bazėje. vysty Marksizmas-leninizmas nurodo, teikimas, demokratijos kad dabartiniu metu karai yra mas ir gynimas, ekonomikos na cionalizavimas ir demokratizavi išvengiami, ne todėl, kad kapi talizmas tapo taikiu, o todėl, kad mas, agrarinių reformų pravedisustiprėjo socialistinė sistema, mas, darbo žmonių sąlygų pa kad yra teisingi — nacionaliniai- gerinimas ir kt. Marksizmas-leninizmas moko, išsivaduojamieji karai ir netei kad perėjimas į socializmą yra singi — grobiamieji karai. revoliucinis perversmas per kla Revizionistai teigia, kad im perializmas tapo talkiu, prarado sinę kovą, per proletariato dik savo agresyvumą. Kapitalizmo tatūros įvedimą. , BROŠIŪROJE B. A. „ŠIUOLAI „peraugimas“ į socializmą rodo BURŽUAZINIŲ TEORIJŲ prieštaravimų nebuvimą, kapita KINIŲ BOSIMAJA VISUOMENĘ listinės esmės pakitimą, tuo pa APIE KRITIKA “ M., 1961 (rusų k.) at čiu karų išvengiamumą. apolo Marksizmas-leninizmas pripa skleidžiama kapitalizmo getų teorijos, ginančios kapita'izžįsta priešingų sistemų taikų mą, teigiančios, kad vystosi nau sambūvį. Taikus sambūvis stip rina socialistinę sistemą,, .greiti jo tipo kapitalizmas, kur mažė na komunizmo statybą, giliau at ja privatus momentas ir stiprėla skleidžia socialistinės sistemos visuomeninių faktorių reikšmė, pranašumus prieš kapitalistinę, auga valstybės vaidmuo. Techkad padeda darbininkų kovai, stip nokratijos teorija teigia, rina klasinę kovą. . technikos išsivystymas veda prie Revizionistai neigia klasini naujo visuomenės ir valstybės antagonistinių dviejų sistemų tipo, kur nėra nei kapitalizmo, prieštaravimą, ignoruoja, kad nei socializmo požymių. Kapita taikus sambūvis yra klasinės listinė eksploatacija, pajamų pa kovos forma, ne karinės, o eko skirstymas ir kt. pakeisti „benominės, politinės ir ideologinės partiniu“ vadovavimu technikai. Kapitalizmo ir socializmo „sin kovos tarp socializmo ir kapita tezės“ teorija teigia, kad ateities lizmo forma. Marksizmas-leninizmas nurodo, sistema turi turėti savyje visus
Todėl nenuostabu, kad mokslo šaka susidomi vis d giau Universiteto studentų-m^ matikų.
£
Didelė dalis konferencijai r šiamų darbų, skirti aktuali temoms, turės didelę prakl reikšmę. Pvz., V k. stud. G. gūnytė rašo darbą apie tek u mo technologinio proceso p gramavimą. Medžiaga dar imama iš gamyklos. Diplomą 11 P. Piešinos darbas skirtas „1 minei“ problemai — DŽP $'■<_ 1 Jimų paklaidų įvertinimai, ąji Gerų rezultatų laukiama A III k. stud. R. Vasiliauskai Tai pats aktyviausias būrelio . rys, moksliniame darbe dl it vauja nuo pirmo kurso, ka J 1 dalyvauja studentų mokslini konferencijose. Ankstesnieji darbai susilaukė gero įverti mo Vilniaus miesto studJ mokslinių darbų apžiūrose.
Vertingų rezultatų tikimės tikimybininkų IV k. stud. 1 Sauliaus, J. Kruopio. Labai dideliu laimėjimu r Ja laikyti tai, kad daugumą d.i" ruošia žemesniųjų kursų studl tai, tuo tarpu kai visose ari tesnėse konferencijose matekos sekcijoje daugumą, tiks beveik visus pranešimus, si Bl davo diplomantai.
■k
G. MISEVIČIUS FMF IV k. stud.. SMD1 matematikos sekcijosl pirmininkas S geriausius bruožus, paimtus socializmo ir kapitalizmo: 1$ ■i pitalizmo — privačios gam>!|v priemonių nuosavybę, pe rinkos stichiją; iš socializmoV1 visų piliečių ekonominę ly darbininkų ‘kontrolę gamyb ju ūkio planavimą. Buržuaziniai ideologai teiMn kad ateitis priklauso kapitį mui, neigia komunizmą. Fal kuoja visuomenės vystymos Itoriją, neigia, kad pereina 1 vienos ekonominės formaū prie kitos — labiau progą vios, neigia marksistinį tel apie objektyvius visuomenės I tymosi dėsnius, vedančius munizmą. Tačiau visos šios teorijos nemoksliškos. Marksizmas1 nizmas teigia, kad ateitis I klauso komunizmui, kad kaj listinls gamybos būdas ncJ rina su planingu socialistu ūkio organizavimu. KNYGOJE ŠABAD B. A. „Si i LAIKINIO KOLONIJALIZMO ifl LOGINIAI PAGRINDAI. M., (rusų k.) nagrinėjama kokil veikį kolonijinės sistemos i'*| padarė imperialistinei ideo" jai, kokios kolonijinės ide’1 jos formos, parodomos |ų s(M linės Ir istorinės šaknys. Buržuaziniai ideologai kolonializmo politiką. pris'< mi kolonijalizmui naujų br^ arba visai Jį neigdami. Va kapitalistinių šalių ir silpnai, sivysčiusių Azijos Ir Afriko lių ekonominiai santykiai I mi kaip nieko bendro ne! tieji su kolonijalizmu. Marksizmas-leninizmas kolonijines tautas kovoti kapitalistus ir prieš vietinę žua, nurodo išsivaduojam kovos kelius. V. ADAMONV
TOLIAU ENURIMTI
TVARKOS SARGYBOJE iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiir
Puikias dienas gyvena mū sų karta, džiugias dienas. artinio komiteto sekretoriaus KUDABOS pasisakymo svars- Daugumai iš mūsų teks gyven ti komunizmo sąlygomis. Vie draugovės darbą) 'ykdant TSKP Programoje nu kartu ant mūsų pečių gu P. BRUNZA rėžtus uždavinius, pastatuo- la didelė atsakomybė už pir YVU Liaudies Draugovės metu vis didesnio dėmesio muosius naujosios visuomenės laukia liaudies draugovių žingsnius. Ypač didžiai įparei Yra mūsų darbe ir trūku la. ši saviauklos forma goja mus visus didieji naujo ien įgyja vis svarbesnę gyvenimo statybos uždaviniai. mų. Nors draugovininkų dar jmę,' vis daugiau susilau- Labai reikšmingas visiems yra be dalyvauja virš 400, bet ak teisėto visuomenės Ivertl- kcmunizmo statytojo moralinis tyviai tik pusė. Kiti Iš jų kodeksas, kuris apima visus „mirusios sielos“. Ne paslap o bei paramos. turi tis, kai kai kurie studentai 1 nlversiteto draugovininkai reikalavimus, . Kurie pasitenkinimu gali kalbėti tapti kiekvieno komjaunuolio draugovės eiles nenoriai sto O tai yra ir dėl to, kad e mūsų draugovės Išaugimą ir jaunuolio elgesio norma. ja. draugovininkai dar neturi subrendimą. Sveikintina, Išplėstinės komunizmo staty Įdomių darbo tradicijų, nėra i mūsų draugovininkai lsi- bos laikotarpy vis daugiau pakankamai veiklūs, ne visi elgojo išplėsti savo gretas valstybinių funkcijų atiduoda turi tą svarbų pareigos jaus glau kaip dvigubai ir dar ma visuomeninėms organizaci mą. Pasitaiko tokių faktų. iau gerinti draugovės dar- joms, keliamas masių savival- Žmogus, eidamas draugovi Tai yra Išryškėjo pasltari- diškumas. Viena iš tokių ma ninko pareigas, laikosi visų kad Universiteto draugo- sių savivaldos priemonių yra reikalaujamų taisyklių, o nu inkų veikloje yra nelšspręs- liaudies draugovės. Partija ir siėmęs raiš'į jau pamiršta, problemų, talsytlnlų vietų, vyriausybė, priėmusi darbo kad jis draugovininkas. O ios visų pirma turi būti žmonių pasiūlymą organizuoti klek pasitaiko sumlklų nege ręstos pačių draugovinin- liaudies draugoves, užtikrino rovių, pro kurias praeinama, plačią visaliaudinę paramą nekreipiant jokio dėmesio. Vi eriausia auklėjimo prie- š'am reikalui. Gyvenimas Įti sa tai rodo, kad auklėjamasis ė yra geras pavyzdys, kinamai jrodė, kad draugovi darbas draugovėje dar nepa ėl dideli reiklumą, kurį ninkai gali sėkmingai kovoti kankamas. Gera būtų, kad mū kiekvienas draugovlnin- su visom negerovėm, kaip sų draugovininką sutiktume būtina pradėti nuo savęs, socialistinės nuosavybės grobs- ne tiktai gatvėje, budėjimo iausla reikia daug dau. tytojais, spekuliacija, girtuok metu, bet visur, tiek mieste, reikalauti iš savęs, po to liavimu ir kitalse amoraliniais tiek Universitete, tiek bendra ii daug lengviau pareika- reiškiniais. butyje. Kiekviename žingsny e iii ir iš kitų. Draugovininko darbas pasi je. |)auguma draugovininkų ŠĮ aukojantis, reikalaujantis iš Draugovininkas privalo būti ų clpą visą laiką sau taiko, jo daug daugiau, negu kai kas taktišku, principingu. Norint, ž Č au dcr yra atskirų faktų, galvoja. Jam patikėta auklėti kad tave gerbtų, visų pirma, promituojančių visą drau- tuos žmones, kurie nusižengia reikalinga gerbti kitus. Tenka ę bei jos darbą. Iš tiesų, mūsų gyvenimo normoms ir pasakyti, kad komjaunimo or ganizacija dar per mažai ią gi teisę turi TMF pirmo teisėtumui. Ii so studentas draugovininMūsų Universiteto draugovė kreipia dėmesio draugovei. Kazlauskas sulaikyti lgė- '/.sprendžia jai keliamus reika Kai kuriu fakuPetų kom draugą, jeigu ne sykĮ jis lavimus. Ji teikia didelę pa jaunimo biurų nariai atsisako OI sau leido nusmukti Iki galbą milicijos darbuotojams, eiti Į reidus arba budėti fa ngo girtuoklio. Arba štai kovojant su Įvairaus plauko kultete pasilinksminimų metu. nomikos fakulteto draugo- nusikaltėliais. Vien tik per Atrodo, jie garbės nagais nkal Kaučikas, Stuncelis praėjusius metus mūsų drau būtų. Deja, fakultetu jaunimo r 1 kiti visą laiką patys daly- govininkai sulaikė 5 krimina organizacijos dar silpnai do ayo kortuotojų kompanijoje. linius nusikaltėlius, sudraudė misi draugovininkų darbu. Iašių faktų pasitaiko nema- 120 smulkių chuliganų, sulai Tik vienam IFF komjaunimo Daug yra draugovininkų kė 10 spekulentų, iš jų aštuo biuras užklausė draugovės stančlų privilegiją, nors netui Iškeltos baudžiamosios viršininką apie darbą. Gal ■m< todėl ir sunkiau draugovei s to niekas nesuteikė. bylos. Draugovininkai nuolat kovoti su visomis blogybėmis. budi geležinkelio stotyje. Vien Visoms negerovėms mes ke tik per praėjusias 16 dienų, lią galėtume užkirsti daug draugovininkai sulaikė 30 vie greičiau, jeigu draugovė ir šosios tvarkos laužytojų. Vis komjaunimas bendradarbiautų aktyviau mūsų draugovininkai glaudžiau. Draugovė tikrai kovoja su negerovėmis pasitai padėtų Išspręsti pagrindinius kančiomis mieste. šiuolaikinius uždavinius — komunistinio žmogaus Studentai drg. drg. Lulži- naujo formavimo uždavinius, jeigu nas — GMF V. K, Dobkevl“ ** ‘ draugovės veikla rūpėtų vi člus — GMF k., Remeikls siems komjaunuoliams, ReiTMF k. Misiukonis TMF IV kla 1 draugoves nukreipti Grinys FMF III k. Mikšys, daug gerų žmonių. Ir kad tai Karčiauskas TMF I k. savo būtų ne nuotykių ieškotolal darbu įrodė, kad norint pa kurie traukia | draugovę, bet siekti ką nors gero, reikia būtų žmonės turi aiškų tiks, praleisti ne vieną nemigo nak la — _padėti Partijai ir vy tį bet... rlausybei kovoti su buržua lės i. I
I
s
'a
I
?ač blogai veikla kitus mtus draugovininkų pa rimai i vakarus net keliovalandomls. naudodamiesi „teise“ patys dar su savo gu ar drauge nė kiek ne imdami čia pat esančių ių vergų“ išdidžiai, kaip ninlnkai“, braunasi Į saai liečia ne vieną ir prof. igos aktyvistą. Jie vidinį darbą draugonarių tarpe. Atrodo, kad arbe trūksta savo veiklos žavimo, vertinimo, moky. Daugiau reikėtų draugoūsų ikams draugovininkų susitikti labai ir pasidakia darbas savo su darbopaaugliais patirtimi, saste.ilntimls. Kokia tai puiki praka Daugelis būsimieslemsdraugovininkų telslnlns, pagaliau Ino,pedagogams, kad Universiteto viduimiesiems tėvams. j jų funkcijos baigtos, nėra Spūstis prie rūbinės, spūs Daugiau rūpintis draugovės lidyvlstų, chuliganų, nėra bu turėtų visi visuollarbo ir jĮ lydinčios roman- tis į poilsio vakarą net po nininkai, ypačŠimtai komjaunuoos. Netiesa. menkų 23 valandos... 1 ir svetimų komunistai. ne vlmūsųDar gyvenimui Dar dažnai taip pats mus e ulkmenų draugovėse yra dėstytojų, teršia buitį bend- būna. Vadinasi, draugovei dar iručluose. jiems reiktų pavaikščioti Draugovė nepasi- daug darbo.. * mūsų draugovininkais, pa-“, įdoja „Tarybiniu studentu kytl juos darbo ir padėti s redakcija sutinka duoti drausminti viešosios tvarkos tos. Būtina mūsų lalkrašty★ žeidėins. turėti draugovės darbo sky. Tai tik padidintų laikrašIr draugovės veiksmingu-
musų
Sukis Viršininkas
zinės praeities liekanomis žmonių sąmonėje, žmonių po elgiuose. Reikia stengtis keisti jaunimo pažiūrą, kad į ją būtų žiūrima vien tik su pagarba, kad ji turėtų dar didesnį autoritetą. Pravartu prisiminti, lad, Kreipiant Į žmogų grąsinimai, Įvairūs Įžeidimai, žeminantieji žmo gaus orumą nėra leisti; neleis tini dargi tuo atveju jeigu jis yra ir nusikaltėlis. Drau govininkams turi būti arti miausias draugas kiekvienam žmogui. Todėl draugovininkui reikia būti aukštai kultūrin gu žmogumi, mokančiu savo
geru pavyzdžiu perauklėti, paveikti tuos, kurie dar yra praeities liekanų nešiotojai. Draugovininko darbas — tai kova, kova už žmogų, už ko munistinės etikos ir pačios aukščiausios moralės {tvirtini mą. Ir pasiekt pergalę šioj kovoj gali tik žmogus, idėjiš kai Įsitikinęs savo teisingu mu ir didele šio reikalo nau da. Kova su Įvairiais amora liais pasireiškimais, socialis tinio bendradarbiavimo tai syklių laužymu, naujo . ko munistinės visuomenės žmokomjaunimo ir draugovės už gaus auklėjimas yra bendri daviniai ir tik dirbdami glau džiame kontakte, nepraeida mi pro kiekvieną viešos tvar kos pažeidima, mes būsime pajėgūs Įvykdyti tuos uždavi nius, kuriuos iškelia mums visuomenė.
DRAUGOVĖ IR Auklėti ateities žmogų, auklėti žmonėse sąži ningumą, gerbimą vienas kito ir tuo pačiu nesi taikstyti su tvarkos laužytojais, girtuokJavimu, chuliganizmu — ypatingas vaidmuo tenka liau dies draugovei. Medicinos fakulteto liaudies draugovė išaugo, šĮmet iki 60 žmonių. To, žinoma, dar maža, drau govininkų eiles reikėtų papildyti pavyzdingiau siais studentais. Bet per mažai dar draugovei padedama, mažai tuo klausimu domisi MMr kom jaunimo biuras. Ne visi biuro nariai nori būti draugovininkais, o ką tada kalbėti apie ei.imus kr** -7 Draugovininkai, būdami mieste, vykdo gerai savo pareigas. Sustiprėjo kova su girtuok lavimu, liavimu, dabar bendrabutyje nepamatysi išgėru sių studentų. Šiame darbo bare aktyviai prisi-
Kartais tenka ir taip slėp tis nuo „blico“. . .
MEDIKAI
dėjo ir kitos visuomeninės organizacijos, kaip komjaunimas, profsąjunga. Stengiamės paveiKti žmones, įtikint — tiksliau perspėti nusikaltimą, o jeigu nepavyksta, tenka panaudoti ir visas kitas priemones. Taip draugovė apsvarstė A. lepūno klausimą. Kadangi Jis vis dar nesiliovė išaėrinėjęs, draugovė paprašė visuomeninių organi zacijų imtis griežtesnių priemoni . Draugui. lin kai principingi būna šokiuose, ir dėl to incidentų jokių nebūna. Gerai dirba drq. Piešina, Bonsevskis, Stankevičius ir daug kitų. Ir dabar pagrindinai stengiamės įtraukti visus draugovininkus į aktyvią veiklą, kad tikrai pajust į save draugovininku ne tik reide, bet ir visada, kur bebūtų.
MMF DRAUGOVININKAS
VYRAI GĖRĖ, VYRAI GERS Tokiu devizu vadovaujasi III kurso chemikas Petrauskas. Ir tikrai jis šiam devizui nenusideda. Kiekvieną laisvą minutę Jie paukoja savo nu mylėtinei — „skaidriajai“. Ir koks ki niasirdis tas Petrauskas! Kas iš Jūsų taip pasiaukojamai padėtų naikinti degtinę? Tokių nelabai Jau daug atsirastų. O Petrauskas — jam paskaitos, semina rai — viskas į šalį. Tai tik smulkmenos, taip sa kant, priedas prie visko. O pagrindas — stikle lis. Taip ir geria šis draugas ir daug dažniau, negu būtų galima pakęsti. štai ir kitas tipas, garbinąs tą patį skaidrųjį gėrimą. Tai Racevičius, diplomantas. Gėrime Jis n ėklek nenusileidžia Petrauksui. Be to, Jis turi daug ir kitų gerų savybių — sugeba neblogai muštis, na ir mandagumu nepasižymi. Jam kaip diplomantui, atrodo, galima tokia laisvė. Tiesiog baisu, kad tiek metų, sulaukęs, tiek laiko išsimo kęs aukštojoje mokykloje, Racevičius nesupranta gyvenimo prasmės. Jeigu Jis taip elgiasi — vadi nasi, žydi tuščiu žiedu. O dar labiau gėda, kai Išgirsti ką nors b'ogo apie mūsų mergaites. Kartais ir labai gėda... štai dvi GMF II k. studentės Juškaitė ir Durevičiūtė kažkokia tai proga gerokai „pasilinksmino".
Juškaitė atsvirduliavo į laboratoriją. Gal būtų niekas nepažinęs, jei Ji nebūtų nutarusi pati „pa sireikšti“. Ji ėmė kažką įrodinėti, neįprastai mosi kuodama rankomis, lyg malūnas. Na ir nukrito kaip pėdas... Viskas tapo aišku.
Ką galvoja tie draugai? Gal jie pasakys — ne mes pirmi, ne mes paskutiniai? Gal būt, Jie pasakys, kad gyvenimas neįdomus, nuobodus Ir reikia linksmintis. Tokių nuotaikų, deja, atsi randa, Už tat tegul Jie nors kartą, nors vieną syki susimąsto: ar taip reikia linksmintis? Būdami Jauni, gyvendami tokiais laikais, mes negalime ir neprivalome šitaip galvoti. Daug kalbėta šia tema, svarstyta, bet pakalbėkime dar kartą! Juk mes Jauni, mes visi turime dėti visas kas priklauso nuo mūsų, visi žygdarbiai ir graži pastangas kovai su šiomis (ir dar kitomis!) ne buitis. Ir visa tai mes pasieksime, iškovosime, bigerovėmis, pasitaikančiomis mūsų tarpe. Juk visčiulial!
Jie tokie, kaip ir visi — Draugovininkas! Pavydžiai ir pagarbiai žvelgia Į Juos daugelis sutiktų, kiti 1 Juos žiūri, kaip į kažkokius ypa tingus piliečius. O Jie? Jie tokie pat, kaip ir visi. Jie bando Jėgas su draugais, džiaugiasi nugalėjęs, garsiai rei kalauja pertraukų metu ir Iki įkyrumo dainuoja naujas dai nas. . . Taip, Jie tokie pat, kaip ir kiti. Bet kartu jie tampa ir kito kiais, kai užsideda raudonus raiščius ir eina budėti. Jie pasi tempia! Jie pasitempia, kad būtų ramūs vakarai, ramus poilsis ir džiaugsmas. O tas vakaras galėjo būti ne ramus. Tą vakarą prie Aktų salės paradinių durų budėjo Ra polas Lužinas, Donatas Elimas ir Nikolajus Dopkevičius. Visi buvo suėję į salę, iš kurios Jau girdėjosi muzika ir šokančiųjų ku niūkų kaukšėjimas... Nuo sto go varvėjo lašai. Ir taip kve pėjo pavasariu, ir taip norėjosi išeiti į laukus, kad galėtum
pirmas Jį pasitikti. Draugovinin kai nutilo ir užsisvajojo. .. Tik, pasigirdus triukšmui, ku rį sukėlė šeši gerokai išgėrę ežiukai, draugovininkai tuoj pat sustojo savo vietose. Kažkas veržte veržėsi į salę, o, kada neįleido, pasigirdo keiksmai ir koliojimai. Bet ir tai neišvedė draugovininkų iš pusiausvyros. Chuliganai įsiuto. Suskambėjo sudužę stiklai, ir vėjas pliūpte lėjo į koridorių. Chuliganai elgėsi grubiai, stačioniškai, bet, kai draugovininkų trejukė čia pat nusprendė per duoti Juos milicijai ir parašyti į darbovietę apie jų elgesį, Jie ap rimo ir sužvelnėjo. Paskui rau da. Delbė akis žemyn. Reiškia, bausmė už Jų elgesį buvo tei singa ir paveikė Juos. Prabėgo keletas savaičių. Ak tų salėje vėl budi Donatas, Ra polas ir Kolia, Jie beveik visada susitinka su tais šešiais vaiki nais. Šie spaudžia draugovinin kams rankas ir draugiškai šyp sosi.
Budintieji poilsio vakaruo se kartais veikia neryžtingai: — Pažiūrėkim kas ką,....
TRŪKUMAI, KURIŲ GALI IR NEBŪTI Nors pagal paduotus pareiškimus ir turimus sąrašus mūsų fakulteto draugovėje šiuo metu yra apie šimtas dvidešimt studentų, tačiau, toli gražu, ne visi iš jų yra pareigingi, ne visi žiūri Į draugovininko darbą, kaip to reikėtų. Jei pirmakursiai ir antrakursiai, pareiškę norą dirbti liaudies draugovės eilėse, iš visos širdies nuo pat pirmų studijų metų įsijungia i pilnakrau jį darbą, tai visiškai to negalima pasakyti apie vyresnių kursų draugovę, tuo labiau diplomantus. Net dvidešimt su viršum fakulteto diplomantų są! rašuose fagūruoja kaip draugovininkai, deja, jų I pagalbos liaudies draugovė taip ir nesulaukia. O juk prieš metus, prieš du tie patys diplomantai ' buvo vieni iš aktyvesnių draugovės narių, rody davo daug iniciatyvos kiekvienoje organizuoja moje draugovės priemonėje, uoliai dalyvaudavo mieste pravedamuose reiduose, fakulteto studen tų pasilinksminimo vakaruose. Tad kyla klausi mas: kodėl paskutiniaisiais studijų metais musų diplomantai taip išpuiko, vengia ir šalinasi bet kokio aktyvesnio visuomeninio darbo? Kas kas, o jie, diplomantai, tikrai galėtų būti puikiais drau govės pagalbininkais, savo asmeniniu pavyzdžiu, savo darbu uždegti jaunesniuosius draugus, galėtų padėti jiems savo patarimais. Visai neaišku, kodėl penkto kurso pirminės komjauni mo organizacijos, jų sekretoriai bei aktyvas vi siškai užmiršo draugovės darbą? Kodėl buvę ak tyvūs draugovininkai M. Filipenkovas, J. Sa’ta-'avičius, K. Nastopka ir daugelis kitų j tolimiau sią kampą, tarp senų, nenaudojamų knygų už metė draugovininko pažymėjimus ir ženklelius? Tenka pridurti dar šį bei tą. Praktika įrodė, kad nors ir kaip gerai dirbą liaudies draugovės taryba, nors ir kaip bėgios ir stengsis tarybos
nariai, darbas nejudės iš vietos. Jei šiuo klausi mu nesirūpins pirminės komjaunimo organiza cijos. Tai tiesa. Štai, pavyzdžiui, antro kurso istorikų grupės aktyvas, mokslo pirmūnai Jau nuo praėjusių metų tapo draugovininkais Šiuo metu visi minėtos grupės komjaunuoliai Juknevičius, Gamtininkai yra draugovininkai, ir džiugu, kad Jie yra vie ni aktyviausių fakultete. Tačiau tokiose pirminė Lekevičius, Krupickas, Cinegėrė kam. se komjaunimo organizacijose, kaip antro kur lytė ir kt. 113 so rusistų (sekretorius E. Fiodorovą), antro kurso „kompotą“. .. anglistų (sekretorius D. Šniukštaitė) ne tik ne sirūpinama draugovės eilių augimu, bet ir ne kontroliuojama, kaip vykdo duodamus įpareigoji mus seni draugovininkai, kaip Jie dalyvauja rei duose ar budi jaunimo vakaruose, [domu kuo galėtų šiandien pasigirti antro kurso draugovi ninkai A. Matulytė, F. Zailauskas, ketvirtakursė V. Montrimaitė, kurie visokiausiais būdais atsi kalbinėja nuo draugovės darbo ir nė piršto ne pajudino, kad šis darbas pagerėtų. Tokios mano mintys apie pasitaikančius truku mus ir sunkumus draugovės veikloje. Jų, žino ma, galėtu ir nebūti, Jei visi komjaunuoliai Jaus tų asmeninę atsakomybę už draugovės darną, jei jie visi degtų didžiuliu ryžtu kovoti prieš viešosios dar pasitaikančias negeroves, prieš ’ “ ---kai tvarkos laužytojus, chuliganus. Tik tada, kiekvienas komjaunuolis giliai pajus I iaudies draugovės darbo svarbą ir atsakomybę, kai' pats įsijungs į Jos veiklą, fakultete bus galima kalbėti tik apie džiugius, teigiamus draugovės darA. Junevičius (IFF III k.) bo rezultatus. mėgsta išgerti, skolininkas z. MIKSYS kovo 8 d. vėl pasižymėjo... Sm. ALIUKO pieš. IFF draugovės viršininkas.
STUDENTŲ TEATRAI NE, tai ne naujas kalnas pa našus į tą, legendarinį, kur su Apolonu priešakyje, jeigu tikėti mitams, dažnokai mėgdavo lan kytis mūzos. Parnasui, apie kurį čia bus kalbama, irgi svarbiau sia — menas ir poezija. Tai Ode sos studentų estradinio teatro pavadinimas. Studentai jame ir spektaklių autoriai, ir artistai, ir muzikantai, ir apšvietėjai. Pradžioje — prieš penkerius metus — „Parnasu-2“ vadinosi jų pirmoji satyrinė programa, parašyta ir pastatyta kolektyvo sukūrėjų — studentų V. Ilčenkos, D. Makarevskio, M. žvaneckio. Tarp kitko, dabar jie jau inžinieriai, bet teatras ir dabar lieka tikrai studentišku: „senu kai“ paruošė sau neblogą pa mainą. Sekantieji Odesos studentų spektakliai — „Studentiški vaiz deliai“, „Kursas į pavasarį“ — patiko ne tik namuose; juos puikiai sutiko Maskvos, Leningrado, Nikolajevo, Tiraspolio jaunimas, Dabar „Parnasas-2“ vieši Kijeve. Norite sužinoti „Kaip patekti į Deribasovskaja gatvę“? Tai la bai linksma ir įdomu, todėl kad išradinga, sąmojinga, persunkta meile gimtajam miestui ir pasi didžiavimu jo ateitimi. „Kaip patekti į Deribasovskaja gatvę“ —- naujas spektaklis. Su juo „Parnasas-2“ greitai atvažiuos į Maskvą.
M.
Maskvoje išgarsėję Valstybinio Lomonosovo vardo universl-
teto studentų teatrai. Jų trys — Kultūros namų operos teatras, Internacionalinis studentų teat ras ir Studentų teatras. Prieš šešetą metų susikūrusi operos studija pastatė P. Čaikovskio „Eugenijų Oneginą“. Dabar šis kolektyvas labai pajėgus, jo re pertuare puikiausi pasaulinės klasikos kūriniai. Vasario 19 d. įvyko B. Sechterio operos „Puš kinas“ premjera. Studentų teat ras, veikiantis humanitarinių fa kultetų klube, drąsiai konku ruoja su profesionalų dramos tatrais. Tarp kitko, humanitari nių fakultetų klubas yra univer siteto senose patalpose; šioje scenoje XIX a. pradžioje savo kelią pradėjo garsusis Mažasis teatras, sukurtas Ščepkino. Da bar studentų dramos teatre spektaklius stato ir vadovauja kolektyvui įžymus kino ir teatro režisierius Sergiejus Jutkevičius.
Internacionaliniame teatre sa vo tautų meną rodo įvairių tau tybių studentai. Indai vaidina R. Tagorės veikalus, kinų stu dentai — savo klasiką, arabai ir indoneziečiai stato liaudies kūrybos montažus ir insceniza cijas.
„Komunistinėje visuomenėje nėra dailininkų, tėra žmonės, ku riems tapyba — tik viena jų veik'os sritis“. Mes žavimės šia K. Markso mintimi, bet dažnai išgirstame abejones: argi praktiš kai gali vienas žmogus laikyti egzaminus, įskaitas, dirbti moks linį darbą ir priedo — tapyti, rašyti eilėraščius ir t. t. Pasirodo, gali. Tai liudija ne tik Universiteto ansamblio, aka deminio choro, dramos studijos, fakultetų meno — saviveiklos kolektyvų laimėjimai bet ir šio mis dienomis atidaryta IFF mė gėjiška dailės paroda, pasako janti apie šio fakulteto dallininkų-saviveiklininkų pasiekimus. Žinoma, jie negali savo garsumu lygintis su aukščiau minėtais koiektyvais, iki šiol niekas apie juos nekalbėjo, nesudaro jie ir jokio organizaciškai apiformin to kolektyvo. Vienintelė jų re komendacija — jų pačių darbai. Pažiūrėjus parodą, lieka geras ži’tų spalvų, giedrios nuotaikos įspūdis. Eksponuojami kūriniai perteikia jų autorių Jausmus, mintis, neleidžia žiūrovui likti abejingu. Jaunųjų dailininkų nuo širdumas, — protingiausias paro dos bruožas. Ne visi dailininkai vienodai meistriškai įvaldė savo darbo techniką, galima šnekėti apie linijos netiks urną, nusikal timą tapybos dėsniams, bet užtat niekur nėra išankstinės schemos, sauso akademizmo. Parodos dva siai svetimas ir formalizmas. Eksponuojamuose paveiksluose spalvos linijos nėra pačios sau tikslas. Jos tik dailininkų kal bos priemonės. Daugelis dailės mėgėjų jau gana gerai įsisavino šią kalbą. Gyvai skamba spalva A. Bu čio akvarelėse. Ji atskleidžia įvairius jausmo niuansus .Drama tiškas rudens peizažas — juodi medžių kamienai tamsiai raudo name fone — gerai perteikia rūsčią vakaro nuotaiką. Lyriškai
V. KLIMAS
KIETA SIRDIS APSAKYMAS
Pabaiga. Pradžia Nr. 6 (417) Pirmą sykį per penkerius metus ji pavėlavo į darbą. Ji atėjusi neatsakė į pasisveikinimą. Lyg butų tapus nebylė. Draugai tik susižvalgė tarpusavyje ir gūžčiojo pečiais. Rūta nusidavė, kad nieko nematanti. Darbe ji šiek tiek prasi blaivė. Jau pajėgė tvardytis. Tačiau užteko tik truputėlį ilgėliau pasilikti vienumoje, visas ne lemto vakaro vaizdas ir vėl iškildavo atmin tyje. Kad neapsiašarojus ir neparodžius savo silpnybės, Rūta visaip tvardė ir tram dė save, maldė beįsiaudrinančią širdį. To kiomis valandėlėmis ji stengėsi susirasti daroo ir pasinerti pačiame giliausiame verpete. Pla navo planų planus, griebdavosi ataskaitų ir skai tydavo, skaitydavo. O jeigu vis dar būdavo sun ku save nugalėti, imdavo telefono ragelį ir skambindavo bet kuriam pirminės sekretoriui ir su juo kalbėdavosi apie darbą. Tai pamažu ją apramino. Vienok, ne ilgam. Po savaitės ir vėl tapo ji liūdna ir slėpininga, tik dar labiau užsidariusi, negu pirmiau. Ir nepakęsdavo juo ko. Jonui ji tapo tikra nebylė. Į visus jo malda vimus įsileisti, pasišnekėti, į prašymus išklau syti jo, į skambučius telefonu ji atsakinėjo at kakliu tylėjimu. Grįžta iš darbo — prie vartelių stūkso žmo gus milinėje. Jis kažką kalba, sako jai, mėgina paimti už rankos -r jj praeina pro šalį, nė ne pažiūrėdama. Jos žvilgsnis klaidžioja tolumoje, laukuose, lunatiko, neregio žvilgsnis. Pamėgi na Jonas belstis į duris — ji neatsiliepia. Durys užrakintos. Pašaukia po langu — Rūta užsidaro langelį, atimdama iš savęs net gaivu orą. Iš girdusi Jono balsą, tuoj pat padės telefono ra gelį ir prisimerkia. Vos vos sutūri besiveržian čias ašaras. Komjaunimo komitete ji stengiasi būti kuo mažiau, vis į žmones, į jaunimą išsku ba, siuva ir siuva po kolūkius, po jaunimėlį. Dvylikos valandų ir ilgesnė darbo diena — pats geriausias vaistas nuo širdgėlos aitros. O poilsis, vienatvė? Kuo mažiau laiko ilsėtis, kuo mažiau būti vienai. Ir, vis dėlto, ją visuose ke liuose, visais takais lydi amžina mįslė, neatsa kyta, neišsakyta: ,,Ką aš tau padariau? Kodėl tu šitoks?“ Nesulaukęs atsakymo, neišklausytas ir neatlieptas, Jonas parašė Rūtai laiškelį. Laiškas grįžo atgal neskaitytas, su trumpu užrašu: „Ad resatas išvyko“. Pasiuntė Jonas dar tris laiškus. Ir tuos ji atgal sugrąžino, sudėjus į vieną voką. Be jokio atsakymo, net mažiausio žodelio ne parašiusi. Buvęs kareivis — nebeištvėrė. Sek madienį, nusaugojęs Rūtą namuose, įsiveržė į Jos kambarėlį ir pratarė maldaujančiu balsu: — Na, būk žmogum. Nors vieną žodį išklau syk. Tik vieną. . . — Išeik... Aš tavęs negirdžiu, — atsako Rū ta ir delnais užsiėmė ausis, nusigrįždama į šalį. — Išeik, apgavike! — Rūtele! Brangute! — Išeik! — Išeinu.. Išeinu. . . O tu beširdė, beširdė! Kietaširdė tu . Titnaginė tavo širdis, suragėjusi, va! Nors pažiūrėk! Pažiūrėk! Skelbimas apie ištuoką. Na, ar dar aiškiau pasakyti? Joneli. . . nereikia ištuokos. . . Tu susitepęs kita, Aš tau neatleisiu to iki mirties... Neatleisiu, — pasakė ji tyliai tyliai, atsigrįždama į jo pusę. — Ir nelauk. .. Gyvenk sau su ja ir.. . Bet... bet suprask... Aš aną vedžiau ne mylėdamas. .. Nemylėdamas! Rūta net šyptelėjo. Tik jos šypseną veikiai iškreipė širdies skausmas. Vos tvardydamasi, perdėtai ramiai paklausė Joną: — O tu jai taip ir pasakei? Vestuvėse ar pa sakei? — Nnne.. . žinoma, ne... — Nemylėjai tu manęs, nemylėjai širdimi, jei gu į kitą išmainei. Štai, koks tu. . . — Aš jos nemyliu! Nemyliu! Aš tave myliu. Tave, tave! Supranti. Myliu tave! — Leisk uždaryti duris.. . bus geriau ir tau. Ir man, ir tai taviškei. .. Jonas išėjo pro duris, sviesdamas žemėn ra« joninį laikraštį. Rūta |o nepakėlė ir neišmetė. Ji ir vėl verkė, o po to, susitvardžiusi, pradėjo tvarkyti kambarėlį. Plaudama grindis, priėjusi iki pamesto laikraščio, sustojo ir susimąstė. Žiūrėjo į baltai margą laikraštį ir matė ne laik raštį, o jo akis. Užuojautos ir pasigailėjimo šau kiančias akis. Nebeištvėrė. Pakėlusi laikraštį, skelbimų skyrelyje perskaitė apie ištuoką. Skai tė mašinaliai judindama lūpas, skaitė pakuždo mis: — Jonas Butkeraitis... ištuokos bylą Valenti nai Slaveckajai... Vargšelė Valentina... Už ką jai ta tokia bausmė? Nuo to sekmadienio ir vėl pasipylė laiškai. Jie
LV 05480
ŽODĮ TARIA DAILĖS MĖGĖJA skamba ryškios žalsvos spalvos, {temptos linijos „Salelėje“, „Tri juose medeliuose“. Daug erdvės švelniuose „Mano namų“ tonuo se. Platumą jauti „Vėjų plokštikalnėje“. Krinta i akis tai, kad A. Bučys neapsiriboja „grynu“ peiza žu. Jo paveiksluose matome miesto panoramą, geležinkelio stotį. Vykęs ir šių paveikslų ta rybinis sprendimas. Didelė jėga dvelkia šviesių ir tamsių masių kontrastas „Garvežyje“. Svarbus A. Bučio tapyboje pa veikias „Kūrikai“. Raudona kros nies liepsna, atsispindinti kūri kų veiduose, kontrastiškas tam sus fonas, griežta kompozicija sukuria poetišką darbo atmosfe rą. Gražus ir stiprus iškyla prieš mus dirbą žmonės. Mintį ir jėgą jungia stovinčio kūriko figūra. Paveikslui šiek tiek kenkia ne išbaigtumas, netikslios figūrų linijos. Bet visumoje matome ne abejotiną jaunojo dailininko lai mėjimą, siekiant praplėsti savo kūrybini akiratį. Nemaža parodoje V. žemaičio darbų. Jie vienas nuo kito ski riasi savo braižu, atlikimo tech nika. Tai, matyt, atspindi daili ninko ieškojimų kelią. Lyriškas su meile atliktas skaitančios mer gaitės paveikslas. Tartum migla dengia neaiškius kontūrus. Su kuriamas svajonės, susimąstymo įspūdis. Daug platumo jo peiza žuose. Spalvos čia kiek prislo pintos, ramios. Tai sodrios vasa ros spalvos. Lyriškai šviesus, atlikti su čiurlionišku polėkiu „Debesys“. Didelės jausmo įtam pos, nuotaikingi, apibendrinan tys V. žemaičio portretai. Mažiau vykęs jo „Kovas“, kiek sentimentaiokas savo nuogom ružavom spalvom. Keletą peizažų, giminingų sa vo nuotaika, pateikė R. Uosis. Tai ramus žvilgsnis į gamtą, meilė gimtinės platumų. Įdomūs A. Patašiaus aliejiniai darbai „Priemiestis“, „Pieva“. Jie žavi savo energingu, lakonišku polėkiu, geru erdvės pajautimu. B. Pakšto kūriniai išsiskiria savo dekoratyviškumu. Parodoje matėme jo viršelius knygoms, sti lizuotus peizažus: nuotaikingą
Kritika, ar paskvilis?
ateidavo kas antrą dieną, rečiausiu atveju kas trečiąją. Ilgi maldavimai ir išvedžiojimai apie meilę ir ištikimybę, savęs plakimas ir priesaikų priesaikos. Aimanos apie vienatvę ir sunkią ka rio dalią, apie ilgesį ir abejones. Net priekaiš tai. Ji irgi kalta, nes nemylėjusi jo. Jei būtų mylėjusi aistringai, kaip mylinčios tikros mote rys, tai butų susiradusi jį ir už devynerių že Galima suprasti teisingą no mių. vis geriau ir geriau „Ak, tu, begėdi, begėdi! .. Dar tu išdrįsti pul rą, kad tu Aš tave šitaip laukiau. . . šitaip laukiau. . .“ dirbtų „Tauro“ valgykla. Tiesa ir tai, kad to nori, ir šito ne liūdna mąstė ji, vakaro prieblandoje, perskai čiusi paskutinį Jono laišką. Rūtos atmintyje vėl galima neigti tiek valgytojai stu iškilo trejų metų praeitis. Ir už visą tą: nemigo dentai, tiek valgyklos persona naktis, prailgusias laukimo dienas — toks atpil las. Deja, jau antras straipsnelis išspausdintas „Tarybinio stu das. Kartą popiečiu Rūta gavo labai liūdną Jono dento“ puslapiuose, nė kiek ne padeda norimam reikalui. laišką ir susigraudino. Jis paistė net apie savi Atleidžiant net tą, kad auto žudybę. Bet graudulys bematant praėjo, jos graudumas virto pykčiu. Nebeištvėrusi parašė riai P. Vaitkevičius, A. Purvinis ir J. Mackevičius neleistinai pa trumpą atsakymą. Piktą ir kandų. Užbaigė įžei dimo sakiniu: „Tu nesi toks kilnus riteris, kad sisavina teisę kalbėti visų stu dentų vardu, užgaulus straipsaistringai mylėt galėtum, bereik gąsdini tuo, nelio tonas ir bereikalingas šūko niekada neįvykydsi.. ..“ Savaitė praėjo be laiškų. Rūta ruošėsi Spalio i kavimas neleidžia pavadinti jo šventėms. Darbo buvo aibės. Reikėjo skubėti į ' kritine medžiaga. rno r/ aefn Tulžinga ironija su visomis kolūkius, ten rengė derliaus nuėmimo pabaig tuves. Laukė jos atvykstant ir mokyklose. Ir „stacijomis“ ir „pareiškimais pa valgyti “ reikalo nepataisysi, net ten privalu užsukti. Gavo iš motinos laišką. Ge roji mama priekaištavo, kad jos duktė nerodan sutinkant su autorių nuomone, niekam ti akių, kaip numirėlė. Rūta susiruošė į savo tė kad valgyklos darbas viškėlę, pas savo senutę mamą. Užsiprašė pa vertas. O pastarajam teiginiui kaip žįstamą milicininką, kad motociklu parvėžintų ją į namus. Susitarė išvažiuoti tuoj po mitingo. tik nemaža galima prieštarauti. Visų pirma dėl visokių „sta Jau buvo beapsrimstanti sutrikusi siela. Jau ir gi, -jas randa kritiJonas nesipainiojo po kojomis, nepastovinėjo ke- > cijų". Kur - « . lio. Atrodė, tuoj visa audra nuslinks, sugrįš į į kuotojai? Ar tame kad praeidakrantus patvinusi upė. Rūta pasiliks sau rami, ir jis apsiramins, netekęs vilties sugrįžti atgal kontrolinį lapelį iš tos, jų vadi į prarastą širdį. Netikėtumas užgriuvo visai iš namos, bobutės? Ar tas, kuris il kitos pusės. Vakare, Rūtai vos parėjus iš dar giau ar trumpiau renkasi valgį iš tokio jau skurdaus valgiaraš bo, pasibeldė nelaukta viešnia. čio, ar prie išdavimo bufeto? — Aš pas jus. . . su reikalu. . . Žinoma, patobulinti net ir tobu | Rūtą žiūrėjo didelės mėlynos akys, prašan lą dalyką nėra negalima. Tačiau čios, nelaimingos moters akys. Kas ji, kokia ne— negalima pavadinti dabartinį ganda atvijo? maitinimo organizavimą tokiu — Laukiau pusę dienos... Į komjaunimą lyg ir nepatogu, — kalbėjo moteriškė. — Toks rei- jau beviltišku ir niekam tiku siu. Tiesiog jis visai neblogas. kalas... Sakau, gal dailiuoju pasibaigs... Reikia prisiminti valgymo gra — Aš nieko nesuprantu, nič nieko. — Jūsaiš__ kiau, jei galite, — paprašė Rūta ir čia pat atsi fiko netolygumą. Paskaitos bai tokėjo, kad nepažįtsamoji su ja kalba rusiškai giasi visiems studentams vienu ir pradėjo jaudintis. — Jūs ta... ta... Valė Sla- laiku, o ir išalksta visi kartu. Tai kaip gi organizuoti darbą veckaja? iš žmona... Aš — Taip.... Aš_ Jono ____________ _ myliu jį... į kad būtų galima pamaitinti ... ... ■ ’ karto visus klientus? Labai mylėjau. . . Na kam jis jums, vedęs vy išGerai, jei kritikai ieškotų ras?. . . Kam? Jauna, graži, kitą susirasi. . . O eities, gerai, kad matytųsi jų man — jis vienintelis. . . Neatimkite, prašau. Ašarų pilnos akys, skausmo perkreiptos lū pastangos pagerinti reikalą, Tašito čiau veltui ieškotume pos, kančia jos žvilgsnyje, kančia surauktoje kry„Ir toliau kaktoje, ašaroti skruostai. Ji visa viena kančia. straipsnelyje žiaus keliai“. Plūdimosi, žinoma, Valė suklupo ir stvėrė Rūtai už rankos. Ir, vartojant autorių pa— Ne, ne! Ką jūs! Kelkitės! Nesižeminkite. Ir > daug. . terminologiją, nedrįskite apie mane taip galvoti. 5 siūlytą „bobučių" t_. —------— Jūs atėmėte man jį! Jūs! Jūs pakerėjote ;JUOs Pačius drąsiai galima pa mano Jonelil S vadinti įžeidžiančiais žodžiais. — Ne, ne, jokiu būdu! Jūs paveržėte iš ma- į Mums gėda už tuos IFF stunęs jį. Jis nemylėjo jūs. Apsivedė nemylėdamas. Sdentus, kurie rado reikalą įžeisštai koks jis! Netikite? Ne? Aš tuoj įrodysiu... > ti tikrai malonią moterį, kuri ir Rūta, vos tvardydama ašaras, pripuolė prie < išduodama ir priimdama lapespintelės ir IMA išėmė Priėjusi — prie —A pluoštą .vokų. —U.. ‘“'liūs, pasiteirauja, kaip pavalgei, nelauktos viešnios, pratarė išdidžiai ir rūsčiai. ar skanu. » — Čia jo laiškai. . . Jo laiškai iš Armijos. Juos O šypsena ir šiluma, žinoma, pasilieku sau... O šitie... dabartiniai... Turėki te tuos laiškus. Ir jį turėkitės. Atiduodu... ati niekuo neįkainosi. Taigi, tik tikrai dalykiška dis duodu suvis.. Man jo nereikia. .. Jeigu neiš laikysite — paspruks... Ir tada jis mano nebus. kusija, ______ kurios Ir laukia studen Nebus! Girdite? Nebus! O dabar... išeikite... J tai, galima pagerinti „Tauro" „Tauro“ Nepasitikėjimo žvilgsnis įtarus ir priekabus, (valgyklos darbą, o ne paskvilių toks rūstus, atstumiantis žvilgsnis, piktos įtūžu- j rašymu sios voverės akys. Vokai: žalsvi, melsvi, balti Į v. PUTELIS, vokai — dingo Valės Slaveckos rankinukyje. Iš- į a A. BERŽELIONIS, eidama viešnia tvirtai sučiaupė lūpas ir piktai j ‘ ą STRUMSKIS piktai pašnairavo j Rūtą. \tnHpntai Trinktelėjo išlaukinės durys, jų bilstelėjimas > siuaeniai kažkaip užgavo Rūtos širdį. Su svetima mote rim visiems laikams išėjo ir visa tai brangaus, Foto mėgėjų dėmesiui kas ja siejo su mylimu žmogum. Ji dar pastovė jo valandėlę niūri ir apsiblaususi, pasielvartaRedakcija primena, kad š vo, priėjo prie ugniakuro ir įmetė visus taip 20 d. — mielus kitados laiškus. Susiradusi užbraukė deg m. kovo mėn. tuką. paskutinis terminas fotonuo Kai iš laiškų liko tik plėnys, Rūta dar kartą traukoms į studentų meninės giliai atsikvėpė ir pratarė: nuotraukos tarptautinę parodą — Kad aš galėčiau šitaip visą apgaulę, klas Švedijoje (Lundės universite tą, tuščias priesaikas sudeginti.. . Į ugnį savo tas) išsiųsti. Prašome pasku kraujo įpilt nepagailėčiau. bėti. Fotonuotraukas reikia Rūtos akyse sužvilgo ašaros ir pasislėpė, nepabėgdamos iš akių, širdyje dar aštriau maudė pristatyti į „Tarybinio Stu neišraudotas skausmas, neišlietas, neišsakytas, dento“ redakciją iki šio mėn. ir nenusipelnytas skausmas. Ji negalėjo nei 20 dienos. verkti, nei sumažinti savo kančios.
„Pavasarį“, romantišką „Rudenį“, lik pastarajame ta romantika gal kiek paviršutiniška, daugiau siekiama išviršinio efekto, negu vieningo, gilaus kūrinio skam bėjimo. Miniatiūriški K. Lilijos darbe liai malonūs savo nuoširdžiu ly rizmu. Parodą paįvairina M. Sukacko medžio drožiniai: „Senelių pasi vaikščiojimas“, „į mokyklą“, „Me džiotojas“, atlikti paprastu pei liu. Tai pirmieji autoriaus dar bai. Jie labai artimi liaudies skulptūros dvasiai atneša į pa rodą gaivią jumoro srovę. To bulesnė technika „Dainininko“ portrete. Kaltelio piūvis čia pla tesnis, sukuria labiau apibend rintą įspūdį. Vykusiai pabrėžtas dailininko dabitiškumas, jo įsi tempimas parodo jumoristinį au toriaus santykį su personažu. Paskutinis M. Sukacko darbas „Eglė seserų jauniausia“ šiltai lyriškas. įvaldyta nauja technika gerai perteikia medžiagą, pagau tas ir įprasmintas judesys. Visumoje paroda daro gerą įspūdį. Reikia manyti, kad žiūro vai, ją aplankę, pasidalins savo mintimis, pastabomis tiek paro dėlės atsiliepimų knygoje, tiek busimame jos aptarime. Tai, be giliau perduoti dabarties pulsą, abejo, padės mūsų dailininkams paskatins juos plėsti savo kūry binį akiratį. Tačiau tų reikaiavimų įvykdymas reikalauja ir tam tikro profesionalinio pasiruoši-
mo. Sveikinant dailininkų ziazmą patiems savo inic surengti parodą, vis tik r ma Juo piktnaudžiauti. L tur būt, Estetikos katedrai domėti Universiteto dailini ir suburti juos į vieningą | tyvą. Reikia padėti jiems kūrybinių ieškojimų keliu, bus galima laukti darbų, plačiau išreiškiančių jaunei polėkį. Artėjant prie žmonijos iš tos komunistinės visuomene vienas žmogus negali užsi ti siaurame savo specia kiaute. Universitetas neg, i sitenkinti perteikdamas lir tams darbo su kalbinėmis
tezėmis įgūdžius, išmokyd chemikus orientuotis labor nėse reakcijose. Jis turi iša ti įvairiapusišką žmogų. Kiekvienas, kas mėgome ; vaikystėje, pieškime! Kie nas, kas anksčiau rašėme raščius, dirbkime poezijoje toliau! Kurie mėgsta dainuo dainuokime, mokykimės kurkime savo dainas. Lai mės parodų salonuose, ko i salėse, skaitykime literatūra no klausimais. Ir svarbiausi darykime daugiau mėgėjiški lės, fotografijos parodų, ru me draugams daugiau liter nių vakarų, koncertų. Tik mes įsigysime pritinkamą k nistinės visuomenės žmogų tetinį išsilavinimą. Kęst. NASTOP-t;
mokslų fakulteto tre zikontas“ vaikšto pasieniais čiame kurse mokosi toks vyro- ramus kaip Napaleonas p kas, Jociu vadinamas. Iš pažiū mūšį, pinkles rezga, kaip či jsilei ros’ bernelis kaip bernelis, bet savųjų gaują vidun viena privilegija išskiria jį iŠ Matyt, sugalvojęs ką nors e paprastų mirtingųjų tarpe. Ma tingo, smunka iš salės lai tot, jis — muzikontas. Ir ne bet ir, nudrožęs prie budir.č koks, o išgeriantis. Išgeriantis inkščia: apmokamas muzikontas. — Leisk! Leisk, sakau! N O jau šposininkas. . . Anądien si, į žandą skelsiu. Aktų salėn su paltu įvirto. IS Žiūrint iš šalies galvoji: i nuostabos šokantieji net „kojas šuolis, tikras vyras. Ir net sumaišė“, o jam nieko. Eina at pūtį pačiam gėda, kad gimė silapojęs, kaip per arklidę ir toks karingas. Griebs mėn šypsosi. O kai draugovininkai bet kokią. Nė viena neatsis; jam „pažastis pakuteno“, šoko už tokio narsuolio tekėti, va kaip gaidys ir sparnais sumusė: karžygio auginti. O už t; — Jūs tokie, jūs šiokie. Atsa- neis, dar pagalvos. .. kysit. Aš muzikontas. Aš grei Ir žiūriu kartą, Jocys J k tai einu. Pamėginkit sutrukdyti. Draugovininkai vyrai drąsus, jaunimo susirinkimą atėjo, j sistojo galustalėje, nosį į c ir Jocys suglaudė sparnus. Jus manot, kad tai viskas? diš įbedė ir tyli. Tik blakštii * Ką jūs, mielieji? Jeigu Jočys sa virpčioja. lėj, o jo „chebra“ už durų, „muMes jo stačiai ir klausiai — Kodėl geri? — Matot, aš muzikontas išgeriu — pirštai klavišo ne da, nepataiko. Beto, man fundija“. — Kuo tu būsi: teisininki muzikontu“. — Teisininku. — Kaip ateityje? Jocys mirksi ir kumščiu ladoja krutinę. — Daugiau ne ne. .. nė r lės. .. nebus. Ir vėl būna... Ir labai daž Kažkodėl į Jocio „šposus“ ži ma atlaidžiai. Ar ne laikas galvoti, kad visų pirma Jo studentas ir dar teisininkas tik paskui muzikontas?! Laikas, jis jau trečiame se! (O jam nuolaidžiaujama pirmo kurso). V. VLADIKA!
„FILOSOFINĖ“ Rytmečiais mėgstama
1 I
-ii
as l
it
;c t
12 n a
i
'kC
y
v
t
is ė,
'į ■
■
k
i
I
[)]
ii
MANKŠTA
bendrabučiuose r mankštintis. (Faktas)
Nors ne sporto aktyvistas, Bet čionai — „ekvilibristas-.. Lovoje daryčiau mankštą, Jei šiek tiek nebūtų ankšta. . Bet ir laiko nerandu, — Tad sapne darau: „Viens, du“...
DĖMESIO! ,.Tarybinio Studento“ redakcija, _ . , kartu su VVU Žurl aalistikos katedra ir LTSR Žurnalistų sąjunga numatę atidaryti žurnalistikos mokyklą. Mokykloje mokslas už į...;; Iruks dvejus metus. Mokslą pradėti numatoma dar šį se mestrą. (Mokslo planas ir paskaitų tematiką bus paskelbi ia sekančiame „Tarybinio Studento“ numeryje). Į žurnalistikos mokyklą bus priimami VVU studentai Pageidautina, kad į mokyklą stotų visų fakultetų studen tai. Norintieji studijuoti žurnalistiką- su pareiškimais gal Ii kreiptis Į „Tarybinio Studento“ redakciją (VVU Centfc rlniai Rūmai) ir VVU Komjaunimo komitetą. ’ REDAKCIJA |
Redaktdrius V. DĖNAS Universiteto studentų liau dies dainų ir šokių ansamblio chormeisterio Vytauto ČETKAUSKO tėvui mirus, užuojautą reiškia ansamblis, rektoratas ir vi suomeninės organizacijos.
Jurgelėnaitei Dangirai, TI I kurso studentei, draugei reiškia gilią jautą dėl mylimos mamyi mirties.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; Spausdinama LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvėje «TAPHBHHHC CTyREHTAC* («CoBeTCKHfi CTyaeHT*). OpraH BujibHioccKoro foc. yHHBepcmeTa, aap. r. BnJibHioc, yn. yHHBepcHTe-ro, 3
Užs. Nr. 14