UNIVERSITETO
STUDENTŲ DĖMESIUI PASKAITOS IS KOVO 9 D. PERKELTOS Į
KOVO 11 D.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
VISI Į RINKIMUS! Kovo 4-ąją vieningai balsuokime už komunistų ir nepartinių bloko
kandidatus!
Vasario 23 d. mūsų Uni versitete buvo pažymėtos Tarybinės armijos ir Karinio jūrų laivyno 61-osios meti nės. Iškilmingame vakare dalyvavo prorektorius B. Sudavi&us, partinio komiteto sekretorius K. Poškus, Kari nės katedros viršininkė', V. Repšys, dekanai, dėstyto jai, darbuotojai, studentai. Minėjimą pradėjo Karines katedros viršininkas V. Rep šys. Su švente pasveikino ir pasidalino prisiminimais ge nerolas majoras P. Petro nis. Karinės katedros virši
PAVARTYK, PASKAITYK
Vilniaus krašto istorijos puslapiai Neseniai knygų vitrinas papuošė nauja „Minties" lei dyklos knyga — gražiai apipavidalintas ir įrištas duome nų ir dokumentų rinkinys „Revoliucinis judėjimas Vil niaus krašte 1920—1940 metais". Dokumentus ir kiius Vil niaus krašto revoliucinės veiklos duomenis atrinko ir pa ruošė publikavimui Lietuvos ir Baltarusijos komunistų par tijų istorijos Institutų moksliniai bendradarbiai ir vertė jai. Didelė dalis publikuojamų dokumentų yra paimti iš partinių archyvų — tai Lietuvos Komunistų partijos, Len kijos ir jos sudėtinės dalies Vakarų Baltarusijos Komunis tų partijos suvažiavimų, konferencijų nutarimai, CK, miestų, rajonų, komitetų rezoliucijos, lapeliai ir kt. Kny gai atrinkta nemaža ištraukų ar ištisų straipsnių, kores pondencijų iš partijos, komjaunimo ir kitos nelegalios ir legalios periodinės spaudos. Rinkinyje skelbiama nemaža policijos dokumenių, saugumo komitetų ataskaitų, infor macijų, pastabų, taip pat buržuazinėje spaudoje skelbtų įvairaus pobūdžio pranešimų apie Vakarų Baltarusijos Komunistų partijos (VBKP) profsąjungų, komjaunimo ir kitų nacionalinio išsivadavimo organizacijų veikią. Abso liuti dauguma dokumentų publikuojama pirmą kartą. Knygos vertę padidina gausi mokslinė informacija. Trumpoje knygos santraukoje nusakyta Vilniaus krašto sąvoka ir glaustai apibūdinta komunistų vadovaujama re voliucinė šio krašto darbo žmonių veikla. Knygos pabai goje turtingi priedai: paaiškinimai, apimą 20 puslapių, pavardžių, geografinių pavadinimų, spaudos leidinių ro dyklės. Be kita ko nusakyta: kiekvieno laikraščio ar žur nalo politinė kryptis, kas, kada ir kur jj leido. Tuo būdu knyga labai sėkmingai gali naudotis ne tik istorikai, spe cialistai, bet ir kiekvienas, besidomintis Vilniaus krašto demokratiniu, antifašistiniu, komunistiniu judėjimu. Mums, besiruošiantiems sutikti VU Jubiliejų ir renkan tiems po kiuopelę žinias Vilniaus universiteto istorijai, knyga vertinga, nes joje randame gerą žiupsnį duomenų apie Vilniaus Stepono Batoro universiteto komunistinę ir mtifašistinę veiklą. Dokumentų, tiesiogiai atspindinčių komunistinį veikimą universitete, čia bemaž nėra. Apie revoliucinį judėjimą Universitete atskirais metais galima spręsti iš gana gau siai pateiktų teismo bylų aprašymų. Ypač tokios ir kito kios informacijos pagausėjo nuo 1932—1933 metų. Stu dentai buvo teisiami už priklausymą Komunistų partijai, komjaunimui, už dalyvavimą antifašistiniuose susirinki muose ir kt. 1938 metų spalio mėnesį Vilniaus apygardos leismas teisė studentus, kad vienoje iš Universiteto pa talpų vos ne metus iškabojo keturi „agitacinlo-ardomojo ir šventvagiško turinio piešiniai". Viename buvo pavaiz duotas nukryžiuotas darbininkas, o kryžiuotojai: kapitalisas, kulto tarnas ir generolas lenkų uniforma. Antras vaiziavo policijos pareigūną, bevedantį iš valstiečio lūšnos carvę. Trečiajame —- teisingumo deivė Temidė laimina dpą, laikantį svarstykles, kurių vienoje pusėje dolerių <fūva, iškėlusi antroje svarstyklių pusėje kraujuojantį pasaulio rutulj. Ketvirtas piešinys vaizdavo kalėjimą su olyje iškabintu transparantu, kuriame esperanto kalba išrašyta: „Laisvę politiniams kaliniams!". Kas nupiešė dėžinius ir juos iškabino, teismas nenustatė, o studentai puvo kaltinami, kad, būdami atsakingi už minėtos patal’°s eksploatavimą, nepašalino „ardomojo ir šventvagiško" urinlo piešinių. Bene įdomiausias knygoje patelktas Universiteto studenNukelta į 2 psl.
V. KAPSUKO UNIVERSITETO
400 METŲ JUBILIEJUI UNIVERSITETO
TARYBOJE Antradienj Universite to tarybos posėdyje buvo svarstomi klausimai, su siję su artėjančiu jubilie jumi. Susirinkusieji iš klausė jubiliejinio štabo viršininko doc. A. Raudeliūno pranešimą apie įvykusius ir įvyksiančius renginius.
Statybininkų rūmuose vyko Medicinos ir VISI mechaninės technologijos fakultetų dėstytojų, stu dentų susitikimas. Profe soriai S. Pavilonis ir P. Visockas skaitė praneši mus jubiliejine tematika. „Spartos" ir kitose ga myklose profesoriai J. Markulis, Kviklys, doc. V. Bitė skaitė paskaitas apie Universiteto jubilie jų.
MEDICINOS
PREKYBOS
FAKULTETAS
FAKULTETAS
Išleistas hospitalinės te rapijos, kardiologijos ka tedrų jubiliejinis stendas. Kaune vykusiose Uni versiteto mokslo dienose dalyvavo prof. S. Pavilonis. Molėtų raj. „Aušros“ kolūkyje vyko gamybinis susirinkimas. Dalyvavo prof. S. Pavilonis, doc. V. Gavelis ir kiti.
Kaune vykusiose Uni versiteto mokslo dienose dalyvavo fakulteto deka nas doc. L. Butkevičius. Vasario 19 d. fakulteto prodekanė doc. K. Vaištarienė susitiko su IV kur so studentais neakivaizdi ninkais. Jiems papasakojo apie jubiliejinius rengi nius universitete ir fakul tete, paragino aktyviu
1979 m. kovo 2 d. Nr. 7 (1072) KAINA 2 KAP.
ninko pavaduotojas perskaitė Rektoriaus Įsakymą: akty viausiems ir goriausiems stu dentams buvo pareikštos pa dėkos ir įteiktos pinigines premijos. Taip pat buvo įteikti SDAALR VU komiteto apdovanojimai studentams ir dėstytojams už pasirodymą įvairiose varžybose. Susirinkusiems koncertavo Universiteto pučiamųjų or kestrai’,. L, SKIRPSTAS
ŠEŠTADIENI, KOVO 10 D., PASKAITOS VYKS PAGAL TVARKARAŠTĮ
V. KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI
TEISININKŲ KONFERENCIJA
Vasario 1—2 dienomis Tei sės fakultete įvyko Universi Autoriaus nuotr.: Iškilmin teto 400 metų sukakčiai skir ta mokslinė konferencija, go vakaro prezidiumas. nagrinėjusi baudžiamosios ir civilinės teisės tobulinimo problemas, įgyvendinant TSKP XXV suvažiavimo nu tarimus bei atsižvelgiant į naujosios TSRS Konstitucijos reikalavimus. Joje dalyvavo didelis būrys žymiausių mokslininkų iš Maskvos, Le ningrado, Kijevo, Sverdlovsko, Saratovo, Minsko, dauge lio kitų šalies miestų, o taip pat Latvijos ir Estijos res publikų. Konferencijos metu buvo susumuoti 1978 metų socia listinio lenktyniavimo Tezultatai tarp Latvijos, Tartu ir Vilniaus universitetų teises fakultetų. Geriausių rezul tatų mokslinėje, metodinėje ir visuomeninėje politinėje veikloje pasiekė mūsų uni versiteto Teisės fakulteto dėstytojų kolektyvas. Pagal studentų pažangumo rodiklius pirmauja Latvijos, o pagal studentų mokslinės, politinės, sportinės ir kitos visuomeni nės veiklos rodiklius — Tar ini universiteto teisininkai. Išaiškinus vietas pagal at skirus socialistinio lenktynia vimo barus, buvo nustatyta, kad vienodą balų skaičių su rinko Vilniaus ir Tartu tei sės fakultetų kolektyvai. Ka dangi Vilniaus universiteto teisės fakultetas užėmė dau giau pirmųjų vietų, tai jis tapo 1978 metų socialistinio lenktyniavimo nugalėtoju. 1979 metų socialistinio lenktyniavimo rezultatai bus susumuoti ateinančių metų pradžioje Tartu universitete. V. PATIRTIS
mokymusi pasitikti gar bingą datą, pasiūlė įsigy ti jubiliejinių suvenyrų. Vilniuje vykusiose Uni versiteto mokslo dienose dalyvavo fakulteto profe sorius M. Gregorauskas, doc. L. Butkevičius, doc. K. Valštarienė, partinio biuro sekretorius, preky-. bos ekonomikos katedros vedėjas doc. B. Cereška. Su dideliu susidomėji mu buvo išklausyti fakul teto atstovų pasakojimai apie Prekybos fakulteto vaidmenį, ruošiant kadrus prekybinėms organizaci joms, nurodyti svarbiausi fakulteto istorijos bruo žai. Prekybinių organiza cijų atstovai buvo infor muoti apie jubiliejinius renginius universitete ir fakultete.
EKONOMINES
KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETAS Buhalterinės apskaitos katedroje parengtos dia gramos „Buhalterinės ap skaitos specialybės stu dentų skaičius" 1965— 1979 m Finansų-kredito kated roje sukomplektuotas ka tedros narių leidinių titu linių lapų katalogas. Pa rengtas jubiliejinės kon ferencijos rekomendacijų projektas. Ekonominės kiberneti kos katedros profesorius Rajeckas Kaune skaitė paskaitas .skirtas VU ju biliejui.
ĮPRASMINSIME SAVO DARBUS
efektyvumas studentų komu nistiniame auklėjime. Į komjaunimo darbą įjungiami studentai komunis Vienas iš partinės organi- komjaunimo darbo barų ata- globoja pirmakursius geo- tai. Jie atsakingi už tam tik zacijos uždavinitf — vado skaitąs, padeda šalinti trūku gre.fus. Glaudžius ryšius su rą darbo barą ir įeina į organizacijos vauti studentų gyvenimui. Di mus, aptaria pravestų priemo savo grupėmis palaiko ir kiti komjaunimo delį dėmesį šiam darbui ski nių efektyvumą. Kontroliuo vadovai. Jie padeda organi veiklos sektorius. Kaip pa ria GF dekanas prof. R. Ta - ja sienlaikraščių leidimą. zuoti įvairias priemones; su vyzdys gali būti biologijos i vydas, prodekanė doc. I. 5a.Fakulteto perline organizr- statyti darbo planus, aptaria kurso studentas V. Ragauskas, už interklubo kinienė, partinės organizaci cija tiesiogiai vadovauja st i- grupių mokymosi rezultatus. atsakingas jos sekretorius doc. R. Žiliiu- dentų gyvenimui. Komunistai Kuratoriai e.ktyviai dalyvavo veiklą. Komjaunimo sekreto kas, visi fakulteto komunis — (grupių vadovai, koreguoji teisinių žinių propagavime, rius, kandidatas į TSKP na tai. Darbe.-, su fakulteto jau akademinių grupių komunis vadovavo ir rūpinosi darbu rius J. Lazutka taip pat stu nimu vyksta keliais barais. tinį auklėjimą. 7 dėstytojai — kolūkyje. Visose grupėse vy dentas. Eilė komunistų dėstytojų Štai komjaunimo biuro darbi kuTatoriai iš 20 yra komu ko susirinkimai, pokalbiai, rūpinasi partinės organizaci nistai. Šia darbo su studen skirti Tarybų valdžios ir LKP įtraukti į įvairias studentų jos sekretoriaus pavaduotojas tais kryptimi rūpinasi ir jai įkūrimo 60-mečiui. Neseniai komisijas. Darbo su bendra v. d. M. Lopkevičius. Gerai vadovauja doc. R. Marguoly- vyko kuratorių susirinkimas. bučiais komisijai priklauso susipažinęs su biuro nariais, tė. Darbas grupėse susideda Nutarta lankytis bendrabu doc. J. Pečiulis, studentų individualiai dirba su kiek iš 3 dalių: komjaunimo susi čiuose, daugiau rūpintis stu profsąjungoje — asist. J. Stašaitis, mokymo auklėjimo vienu. Sudaro darbo planus, rinkimų, visuomeninės politi dentų asmeniniu gyvenimu. pastoviai tikrina, kad jie būtų nės praktikos, kultūrinio po Dažnai išklausomos ataskai komisijoje — doc. V. Matu vykdami. Iškilus neaišku būdžio renginių. Kaip pažy tos, kaip komjaunimo organi levičienė, ideologinėje — mams, komjaunuoliai nedels mėjo doc. R. Marguolyt?, zacija vykdo priemones, ski v. d. M. Dopkevičius. Faku'dami kreipiasi j vadovus, genai savo darbą atlieka doc. tas Universiteto jubiliejui. teto SMD veiklai vadovauja konsultuojasi, tariasi, kaip R. Šimkūnas, dirbantis su bio Partinė organizacija rūpinasi doc. R. Šimkūnas, Gamtos reikėtų spręsti vieną ar kitą logijos 11 k. gamybininkų komunistiniu studentų auklė apsaugos būreliui — doc. uždavinį. Vyksta glaudus grupe. Si akademinė grupė jimu grupėse I—II kursų mo R. Lekevičius. Beje, šiame bendradarbiavimas. Rengiant įdomiai praveda susirinki komųjų pre.ktikų metu. Kont- darbo bare gamtininkai daug vakarus, parenkant jų tema mus, pokalbius. Štai keletas roLiuoja, kaip gruporgai or nuveikė. Neseniai įvyko res publikinė gamtos apsaugos tiką, susiduriama su organi pravestų susirinkimų temo ganizuoja tą darbą. zacinio pobūdžio problemo mis: ,.Lenininis stilius ;r Fakulteto komjaunimo or konferencija. Daug įdomių darbų laukia mis. Nemaža klausimų reikia komjaunimo organizacija", ganizacija nemaža renginių suderinti su dekanatu. Čia „Kūrybinis darbas — tarybi skyrė Lietuvos Komjaunimo GF komjaunuolių. Žengdami irgi neapsieinama be vadovų nių žmonių džiaugsmas' organizacijos įkūrimo 60-me kartu su korfiunistais, jie pagalbos. Partinės organizaci Sėkmingai šį darbą atlieka ir čiui. Neseniai kartu su ko įprasmins šiuos darbus, iš jos nariai dalyvauja komjau doc. V. Suchotskaja. Tai la munistėms buvo aptartas ir moks gyventi komunistiškai. nimo biuro susirinkimuose. bai patyrusi vadovė, dirbanti įvertintas pravestų renginių F. KAVOLIOTE šiuo metu ii Laikės nuo laiko išklauso daug metų.
Dailininkai-jubiliejui 400 metų sukakčiai pažy mėti nemažą gražių darbų pateikė respublikos dailinin kai. Skulptorių ir tapytojų, grafikų ir monumentaliosios bei taikomosios dailės atsto vų kūriniuose atsispindi uni versiteto nueitas kelias, jo išugdytų arba artimai susiju sių žmonių gyvenimas ir veikla. Grafikos darbų aplanką neseniai paruošė vilnietis
dailininkas A. Šakalys. Lakš tuose — istorikai ir litera tai, fizikei ir astronomai, vi suomenės veikėjai. Tai žy mūs švietėjai, knygų leidė jai, pažangių minčių skleidė jai A. Kulvietis, S. Rapalio nis, M. Mažvydas ir M. Daukša, K. Simonavičius, D. Poška ir kilt Keletą minėtų darbų spausdiname laikraštyje.
e
k
-t-*--
V Z S: •
tD
IH7m.MARXU RIKIUI
•' \ Vi
« HRMI1PRUJNNTH
LIETVYBKI KNYG5-
STUDENTĘJ SVEIKATA: po konferencijos ir kasdieną Kiekvienas atskirai paim tas studentas iš esmės —- ne subrendęs paauglys su toly džio kintančiu, besiplečian čiu interesų ratu. Pirmakursį materialiniai ir šeimos klau simai mažai domina. Studijų pabaigoje jie neretai būna vieni svarbiausių. Šis ir kiii pavyzdžiai, kuriuos galima būtų pateikti, akivaizdžiai rodo, kad studentija — lai sa votiškas kolektyvas, vienija mas savitos psichologijos ir gyvenimo sąlygų. Todėl ir studentų sveikata — tai svar bi problema. Jos aktualu mas, deja, bėgant laikui, ne mažėja, nepaisant to, kad studentiją sudaro sveikiau sios ir stipriausios amžiaus grupės žmonės. Todėl šią problemą jau eilę metų in tensyviai studijuoja Universi teto mokslininkai, aktyviai įtraukiami j problemos spren dimą SMD nariai. Į šį klau simą stengėsi atsakyti ir MF vykusios IX • SMD konferen-
cijos „Studentų sveikata" dalyviai. Kad žinoiume, kaip page rinti studentijos sveikatingu mą, reikia pirmiausia nusta tyti jį apsprendžiančius fak torius. Vis dar gyvybinga iš senų dienų atėjusi nuomonė, kad studentas — neturto įsi kūnijimas. Kad tai netiesa aišku iš MF vyr. dėst. B. Rutkio tyrimų, rodančių, kad šiandieninio studento pajamos iš įvairių šaltinių vidutiniš kai siekia iki 90 rublių per mėnesį. Tik 4—5% studentą reikalingi rimtos materialinės paramos. Nagrinėjant studen tų mitybą, paaiškėjo, kad 34% studentų valgo neregu liariai, tik 8% laikosi opti malaus mitybos režimo — valgo 4 kartus per dieną. Universiteto studentų visuo meninio maitinimo organiza vimą tyrę MF asist. J. Mas keliūno vadovaujami studen tai nurodė, kad pietų per traukos metu Čiurlionio gat vės rajone besimokantys, no rėdami papietauti, turi su
Vilniaus krašto istorijos puslapiai Atkelta iš 1 psllų veiklos dokumentas — 1933 m. spalio mėn. paskelbtas kairiųjų studentų „Fronto" sąjungos Manifestas. Jame bandoma apibrėžti, kas yra fašizmas, nusakytas kylančio fašizmo agresyvus pobūdis, remiantis tarptautiniais reiški niais, taip pat padėtimi Lenkijoje po 1926 metų. Gana plačiai analizuojami įvykiai pačiame Universitete, arši ko va iarp fašistuojančių dešiniųjų jėgų ir pažangios studen tijos dalia. Kviečiami visų tautybių studentai apsispręsti ir susitelkti apie kairiųjų studentų sąjungą „Frontas", kuri kovojo prieš Universiteto teisių susiaurinimą, nemokamą mokymąsi, už demokratiją. Knygoje randame nemaža vardų susijusių su Universi tetu. Tai dėstytojai, studentai, auklėtiniai, kurie skleidė antifašistines idėjas, telkė Vilniaus krašto Inteligentiją, jaunimą, darbo žmones į vieningą antifašistinę, antiburžuazinę kovą. Vienas iš tokių buvo vilnietis žurnalistas, visuomenės veikėjas Jonas Karosas (1912—1975), kuris itin žymius pėdsakus paliko Universiteto istorijoje. 1931 metais pirmą kartą pravėrusiam šu svaja tapti chemiku Universiteto duris, j galvą neatėjo, kad po 18 metų teks grįžti į šiuos rūmus ir daugiau nei 10 metų vadovauti Žur nalistikos katedrai. Sunkūs ,sudėtingi gyvenimo metai Ko regavo renkantis specialybę, bet idėjiniam politiniam ap sisprendimui jie nedarė įtakos. Penkiolikmetis pradeda revoliucinę veiklą,, o į Universitetą jis atėjo būdamas jau komunistų partijos nariu. Pirmakursis studentas Išrenka mas VBKP Lietuvių komunistų biuro CK sekretoriumi ir dirbo, kol gyvavo VBKP.
gaišti 30—50 minučių, o Saulėtekio alėjoje 40—60 minučių. Ne visi studentai spėja papietauti. Ištyrus VU penktąjį bend rabutį, paaiškėjo, kad bend rabutyje vietoj numatytų 6 m2 vienam žmogui, tenka tik 4,2 m2. Bendrabučiuose nesutvarkytas apšvietimas, dušai. Visa tai, be abe.onės, trukdo sudaryti normalų mikroklimatą bendrabutyje. KMI studentų tyrimai paro dė, kad daugelis studentų miega nereguliariai, mažiau nei 8 valandas per parą, 20% studentų miega dieną. Protinis darbas naktį (nepri klausomai nuo ritmo persi tvarkymo) 60% tirtųjų sukė lė miego sutrikimus, 40% — galvos skausmus, 20% — apetito netekimą, jautrumo sumažėjimą. Valstybinės Kon servatorijos I kurso studento V. Gilio tyrimai parodė, kad Į mūsų auditorijas iš korido riaus veržiasi 50—55 decibe lų triukšmas, o iš gatvės — 60—65. Kad netrukdytų
normaliam protiniam darbui, triukšmas neturi viršyti 40 decibelų. Neatskiriama studentiško gyvenimo dalimi tapo rude ninės talkos. Todėl neatsitik tinai didelį susidomėjimą su kėlė darbo ir buities sąlygą nagrinėjimas jų metu. Tyri mų duomenimis 11 % dalyva vusių talkose susirgo ir krei pėsi į gydytoją, apie 50% nors ir nesikreipė, tačiau negalavo. 50% ūkių studen tai neturėjo kur išsidžiovinti, išsiskalbti drabužių apie 50% studentų duota apran ga netiko. Apskritai rudens talkos metu mitybos režimo buvo prisilaikoma visuose ūkiuose, tačiau daug kur trūko šviežių daržovių, vai sių. Taigi, medžiagos apmąsty mui lurime pakankamai. Te reikia siekti, kad studentų sveikata būtų ne tik konfe rencijų, bet ir studentiškos kasdienybės dėmesio centre. R. RAŽUKAS, MF V k. studentas
Knygoje pirmą kartą Jono Karoso vardą užtinkame lietuvių buržuazinio laikraščio „Vilniaus rytojus" 1933 m. gegužės 17 d. žinutėje apie Vilniaus lietuvių gimnazijos moksleivių teismo procesą. Kartu su penkiais mokslei viais buvo teisiamas ir studentas J. Karosas. Šioje byloje jis buvo išteisintas dėl įkalčių stokos. Po pusmečio Vilniaus apygardos teismo viceprokuroras D. Petrovskis rašo, kad J. Karosas susijęs su kairiųjų stu dentų veikla ir buvęs komjaunimo Vilniaus rajono komi teto nariu. Kokios pasenusios, ribotos vlceprokuroro ži nios. Aišku, vėliau jis pasistengs sužinoti daugiau. Ir štai buržuaziniame lenkų dienraštyje „Dziennik Wifen.sk i ’ 1934 spalio 31 d. įdėta netrumpa žinutė apie VBKP Lie tuvių biuro CK veikėjų bylą. 21 metų studentas J. Karo sas nuteistas 5 metams kalėti. Gaila — knygoje daugiau J. Karoso pavardės nebesutlnkame. Tuo tarpu iš kitų šaltinių sužinome, kad jam neteko kalėti. Didelių pastan gų dėka išėjęs iš kalėjimo, jis labai intensyviai dirba: leidžia atsišaukimus, brošiūras, redaguoja nelegalius laik raščius „Barikada", „Valstiečių laikraštis", „Bedievis", „Žinios". J. Karosas sumanė leisti Ir redagavo vienkarti nius leidinius „Varsos", „Varpas", „Vingis", „Sėja", „Pjūvis", „Vienkartinis", „Versmė". Mažokai rinkinyje randame duomenų apie lietuviškų komunistinių laikraščių spausdinimą, mažokai jie pasitar navo knygai kaip šaltiniai. Nesuminėti vienkartiniai lei diniai, kurie didelį vaidmenį suvaidino telkiant Vilniaus krašto kūrybinę inteligentiją. įvairūs knygoje atrinkti duomenys rodo, kad nemažą darbą visame Vilniaus krašto revoliuciniame judėjime atliko pažangus komunistinis Vilniaus universiteto jauni mas, kurio nemaža dalis, kaip rodo daugelis knygos pus lapių, buvo kalinami Lukiškių kalėjime, koncentracijos stovyklose už revoliucines kalbas, publicistinę veiklą, už streikų Ir demonstracijų organizavimą, už dalyvavimą komjaunimo, komunistų partijoje. Doc. J. BIELINIENE
••oo®•••••&©e®•
KOVO AŠTUNTOJI - TARPTAUTINE MOTERS DIENA Su švente, gerbiamosios Mūsų namuose didelė šventė, pražystant! gražiausiomis gėlėmis, įvairiaspalviais dovanų kaspinais, skambiais vaikų posmais. Šia proga sveikiname jus, Universiteto moterys, linkime stiprios sveikatos, pasisekimo darbe ir moksle, didelės asmeninės laimės ir skiriame šj ei lėraštį:
Tave mylėdamas, aš žemę myliu, Ir žemė myli tavimi mane, Ir miršta, kas netikra — kerštas, vylius, Kai gimsta nuostaba akių dugne. Tu lig vaikystės vėl mane pakėlei, Vėl tarp dangaus ir žemės man — darna... Esi pirmoji pažinimo abėcėlė, Kurią išmokti — amžiaus negana...
PAULIUS ŠIRVYS
ĮVAIRUS POŽIŪRIAI IR SĄMOJIS AR ŽINOTE, KAD... — Aš juk tavęs prašiau, įetrukdyk manęs, Džoni. Ta— Moterys plepa mažiau •o kaltė, kad aš numečiau irimo knygą, ji užsivertė, negu vyrai. Tokios išvados r aš nežinau, ką pagaminau priėjo britų sociologai, kurie klausėsi 125 pokalbių (vyrų lietums! * ¥ ¥ ir moterų) darbo metu. To Nebejauna moteris ateina klausymosi rezultatai buvo onsultuotis pas psichiatrą. visiškai nelaukti: vyrai pasi — Matote, daktare, — sa- rodė dvigubai plepesni ir, :o ji, — mano vyras galvo- priedo, labiau piktesni. — Pagal Miuncheno (VFR) a, kad aš išprotėjau. Ir tik Psichologijos odėl, jog aš mėgstu blynus. Racionaliosios moterys — Nieko balsaus, — atsa- instituto tyrimus o gydytojas, — aš taip pat meluoja kur kas geriau už vyrus. Buvo išbandyta 1590 uos labai mėgstu. — Puiku! — džiaugiasi vyrų ir moterų. Jie pasako roteris. — Jūs būtinai pri- davo netikrus dalykus ir alote apsilankyti pas ma- stengėsi tai nuslėpti. Apie e: dvi spintos ir komoda 60% vyrų iškart išsidavė, kai U viršaus prikrauta blynų. tuo tarpu moterys melavo ¥ ¥ ¥ puikiai. — Vieni Niujorko (JAV) I Plepios moterys kalba, ka i I ieko nepasakytų, plepūs vy- modelių namai išplatino an I ai, — kad nieko nepadary- ketą vyrams su vieninteliu klausimu: „Kaip turi apsi P ¥ ¥ ¥ rengti žmona vakariniam pri I Vienintelis garantuo.as bū- ėmimui?" Pirmasis apdovano I as mesti rūkyti — ves'l jimas buvo pripažintas vy I įerginą, kuri nepakenčia ci- rui, kuris atsakė trumpai ir I arečių dūmų. glaustai: „Greitai!“ ¥
¥
¥
| Vyras svetimą paslaptj IŠVADA liūgo ištikimiau, negu savąli. o moteris savąją, negu Studentas N. Petraitis susi I retima. žiedavo. Draugai pastebėjo,
kad nuo tos dienos jis radi kaliai pasikeitė. Kartą drau gai apstojo jį būriu ir ėmė klausinėti: — Ar tu iš tikrųjų taip myli Zosę? - Taip. Ir dėl jos nebegeri? — Taip. Ir dėl jos nebeloši kortom? — Taip. — Ir dėl jos neberūkai? — Taip. — Tai kodėl lu nevedi jos! — Aš priėjau išvados, kad su šitokiom dorybėm galiu susirasti geresnę žmoną. ¥
¥
¥
Šeimyninio ginčo įkarštyje žmona šaukia: — Jau geriau būčiau ište kėjusi už paties velnio! Vyras ramiai pastebi: — Tačiau tai neįmanoma: artimų giminaičių santuoka neregistruojama! *
*
¥
Jaunutė mergina įėjo j parfumerijos parduotuvę ir prašo gerų kvepalų. — Prašau, štai puikūs kve palai. — O šitie? — Šitie vadinasi „Nakties paslaptys". Gerai kvepia. — O anie? — „Eks'azė". — Atleiskite, ar jūs netu rite ko nors pradedančioms?
nugirsta
Šokiuose
— Sekantį šokį šoksime mudu, Danguole! — Negalių, Prižadėjau ki tam. — O paskui? — Palauk, aš supažindin siu tave su labai padoria mergina. Mano drauge. — Nenoriu su padoria. Noriu su tavim.
AK, TOS MERGINOS
DOVANA — Mieloji, Jeigu panorėsi, aš tau dovanosiu saulę, — savo draugei tapau be galo dosnu:. — Ne, mielasis, nereikia. Saulė baisiai karšta. Jos aš negalėsiu paimti j rankas. — Tada ateikim čia vėlai vakare ir aš, užkopęs Į melsvą dangaus skliautą, nu sekinsiu tau mėnulį. — Ką tu! Mėnulis labai šaltas. Aš bijau, kad jis neatšaldytų mūsų meilės. — Brangioji, tada iš dan gaus skliauto nuskinsiu vi sas žvaigždes. Nuskinsiu ir padovanosiu jas tau. — Mielasis, nebūk egoistas. Žvaigždės danguje priklauso visiems įsimylėjusiems. — Tai sakyk, pagaliau, brangioji, ką tau padovano ti! — Čekoslovakiškus batus, mano mielas!:. A. M.
Meilė — nb svarstyklės, o sūpuoklės: jai rūpi ne svoris, o apsvaigimas. Moters menas — pasirink ti. vyrą, kuris renkasi ją. Nustojusi priešintis, mote ris pereina į puolimą.
■mesto! Vyrai mėgsta skaniai pavalgyti.
Vyras sunkiai ištaria „my liu", moteris lengvai prideda „amžinai". Bendra vyrų ir moterų klaida: netekę originalo, mes Ieškome kopijos. Moterys skirstomos į dvigrupes: į moteris su nepa kenčiamu charakteriu ir — su dar blogesniu. Moterims pirmenybė! Būki me džentelmenai — leiskime joms pirmoms įsimylėti. Laimingas las, kas moka moteriai susukti galvą. Kas to nepatyrė, yra tik pusiau vyra:. Meilė — lašinių laižymas per stiklą. Aš galėčiau stipriai mylėti, bet tingiu. Lenkiuosi papročiui, lie piančiam vyrui bučiuoti ran ką moters, kurią maio pir mąkart. Juk reikia nuo kaž ko pradėti.
Telefonu paskambino kaž koks nepažįstamasis. Ji atsa ko jam: — Ar norėčiau su jumis pavaikščioti? Žinoma. Su di džiausiu malonumu. O kas čia kalba?.. ¥ ¥ ¥ Prie jos priėjo kažkoks nepažįstamasis: — Leiskite jus palydėti. — Nachalas. — Leiskite su jumis pasi vaikščioti. .. — Kuo mane laikote?! — Atsiprašau, aš norėjau jus į restoraną pakviesti. — Juokdarys!.. Reikėjo taip iškart sakyti... SENBERNIO MINTYS
Bijau tuoktis, nes nepra tęs. Vienam gyventi sunku, tad ką jau kalbėti apie du. Man sunku išsirinkti: vie ną dieną aš lenkiuosi prieš moters grožį, o kitą — prieš protą. Tik būk geras — tuoj tave pačiups moteris ir uždusins. ¥ ¥ ¥ Reikia vesti! O jei nepasi seks, nusipirksiu televizorių.
KALBA DVI MERGINOS. Kai jau būsiu pusiau kars te, pasakysiu, ką galvoju — Kaip tu manai, ar Ro apie moteris ir tuoj pat už sitrauksiu karsto dangtį. bertas mane myli? Vesti lengva, bet nelengva — Žinoma, kodėl tu turi būti vedusiam. būti išimtis?
KAI BRENDU NAKTIMI Aš nevertas Švelnių Tavo žodžių Nei to ežero, Pilno žvaigždžių.
Naktimi I tuščius Ir nelaukiančius šaltus Namus.
Aš — Toks vienas. Velnioniškai Vienas, Pasiilgęs Aušrinėje Sodžiaus “ Giedorių Gaidžių.
Tu tyra ir šviesi Kaip Oginskio Graudus Polonezas. Tu pabūk, Dar pabūk, Ilgesy Klajūne Ugnele Neišblėsus.
Aš nevertas Aš daug ko Nevertas. Amžinai Amžinai Neramus.
•
Ir ne vieną Tave Aš prisimenu Kartais, Kai brendu
Įžymūs žmonės apie moteris
Niekad, niekad ir niekad nepasirodys juokingas mote riai tas, kuris ką nors daro jos dėlei. E. M. Remarkas
Nieko nėra pasaulyje to kaip Iš meilės moteriai kilo visa, kio nesavanaudiško, tikrai mylinti moteris. kas gražu pasaulyje. M. Gorkis V. Kočetovas Vyrai reikalauja iš moterų Jei moteris turi jausmus, daugiau, negu patys gali kuriuos lengva pažinti, tai joms duoti. ji turi ir širdį, kuriai pažin D. Golsvortis ti reikia laiko, nuolankumo Moteriškumas — talentas, ir tyros sielos. kuris egzistuoja kažkur šalia V. Pratolinis būtų ir nebūtų stebuklų. M. Sluckis Vyras savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai Gerbkite moteris: jos nu moteris — karalienė. skina dangiškas rožes ir įpi na jas J žemišką gyvenimą. V. Hugo F. Šileris Jei moteris atsisakydama Moterys — tai ašis, aplink meilės, siūlo tau draugystę, kurią viskas sukasi. nemanyk, kad ji tavęs atsi L. Tolstojus sakė. Tai reiškia, kad ji nori elgtis paeiliui. Moteris maža mažuose da lykuose ir didelė — dideliuo Moljeras se. Vyras niekada nebūna toks menkas smulkmenose ir toks pasiaukojantis žygdar Didis miestas tik tas, ku byje. ris turi didžius vyrus ir mo V. Veresajevas teris. Jei tokių yra, ir nu skurdęs kaimelis gali tapti Mylimos moters šypsena didžiausiu pasaulio miestu. spindi ir nakties tamsoje. M. Jokajus V. Vltmenas
Puslapį paruošė: Antanas Bunikls, Henrikas Dallidonis, Artūras Grigaliūnas, Valdas Kukulas, Leonardas Skirpstas, Vacys Valužis.
Kartais atsitinka taip, kad mo apžiūrėjo stendą, liepė nuims tenka nueiti pas visiką gerai patikrinti ir... draugą į kaimyninį fakultetą, pareiškė kritišką savo nuoViskas nauja, neįprasta, monę. Dabar supratau, kad Noirs ta pati Alma Mater, c eta spauda ne formalumas, gyvenimas kitoks. Ir jei kaip sakoma ,,paukščiukų mums tenka palaukti, kol dėliojimais", o rimtas ir atbaigsis draugo užsiėmimas, sakingas darbas. tai imame skaitinėti sieti— Po keleto dienų unilaikraščius. Ką gi kolegos versltete prasideda sieninės veikia, kuo gyvena? spaudos konkursas. Kokiom Taip pat atsitiko man temom skiriamas didžiausias Gamtos mokslų fakultete, dėmesys jūsų fakultete? Laiko turėjau daug, deja, jo — Kaip matote, pas mus visiems sienlaikraščiams per skaityti neužteko. Gamtinin kų spaudos devizu galima laikyti užrašą, kuris kiekvie nam krinta į akis vos už ėjus į fakultetą:
dėl juos keičiame du kartus per metus. Fotoparodos rengiamos dažniau. Štai šiemet įau eksponavome darbus temomis: ,.Nykstantys augalai", ,.Nacionalinis parkas", daba.eksponuojame — ,,Gintarinis pajūrys". Visi darbai atlikti studentų rankomis, dažniausiai gamybinių praktikų metu. Pastaroji parodą pasakoja apie mūsų pajūrio turtus, kraštovaizdį, ir žinoma, grožį,
APIE GAMTININKŲ SPAUDĄ
„Išsaugokime ateities kartoms: upes ir upelius, melsvuosius ežerus ir ežerėlius, miškus, gražuolę Neringą ir jūrą, retuosius augalus ir žvėris, unikalias atodangas ir karstus, senas sodybas ir pilis, kalvotą lygumų landšaftą ir meilę gamtai"..
It tikrai, gamtos tema vi sur. Kur tik pažiūri — nuo traukos. Daug nuotraukų. Ne šabloniškų, dirbtinių, bet gyvų, alsuojančių kalnais, upėmis, miškais ir.. . gamti ninkų šypsenomis. Štai fotostendas apie pirmakursių vardynas, o čia — gamtinin kai botanikos sode. Ir daug nuotraukų iš ekspedicijų. Gamtos kabineto neišstudi juosi. Gamtininkai keliauja. Štai jie kalnuose, štai dirba draustinyje. Be šeimininko, be vadovo, visko neapeisi, neatsiminsi. Beje, ir žmogus, kurio aš laukiau, jau laisvas. Tai Rim vydas Tarvydas, Gamtos mokslų fakulteto dekanas, einantis profesoriaus parei gas. Dekanas sutiko atsakyti į kelis mano kle.usimus, bet prieš tai užėjo į komjaiunimo komitetą ir apžiūrėjo nauią stendą „Čekoslovakija“. (Man patiko — spalvingas, pasako jantis apie SSB darbą šioje šalyje, pateikti įspūdžiai.) Dekanes be didelio entuziaz-
daug sienlaikraščių, fotostendų, biuletenių. Be tradi cinio „Komjaunimo prožek toriaus", metraščio „Alma Mater 400-j.i" mes turime tr daiug leidinių, būdingų tik mums — gamtininkams. Pa grindinės spaudos temos bū tų tokios: pirmoji ir pagrin dinė, tai „XXV TSKP suva žiavimo nutarimai ir gyveni mas". Antra nemažiau svarbi tema, liečia „Tautų draugys tę". Mes leidžiame teminius stendus apie broliškas res publikas. Pavyzdžiui, buvome išleidę stendus apie „Latvi jos TSR", „Estijos TSR", „Baltarusijos TSR". Na .r viena iš mėgstamiausių te mų, artimiausių — gamtos apsaugos ir pasirinktos spe cialybės tema* Temos labai plačios ir įdo mios, bet žinia, kad žmogus (pranta prie jį supančių daiktų ir nepastebi jų. Ar dažnai keičiamos stendų eks pozicijos, fotoparodos, sien laikraščiai? Leidinius plačiomis temo mis keičiame ka.s 2—3 mė nesius. Jie atnaujinami, pa teikiama nauja informacija. Sienlaikraščiai atsinaujina kas mėnesį, o toks leidinys, kaip „Fakulteto kronika', keičiamas kas savaitę. Dar bai apie gamtos apsaugą ir pasirinktą specialybę dau giau agitacinio pobūdžio .r, žinoma, fundamentalesni, to-
Klausydamasis dekano pa sakojimo dar giliau supranti, kaip reikalinga mums gamta. Tada prisimeni ne vieną kar tą matytą skelbimą, kvie čiantį ateiti j gamtos apsau gos būrelį. Atsakyti į kelis klausimus šia tema paprašiau profesorių Česlovą Kudabą: Profesoriau, • kodėl jūsų nuomone, atsirado tokie gamtos apsaugos būreliai? Aukštoji mokykla ruošia inteligentus. O inteLigentas visur aktyvus, ar mieste, ar kaime, visur į jį kreipiamasi su klausiniais, prašoma pata rimo. Inteligentas turi būti universaliai išprusęs. O be to vis dažniau girdime apie ekologines problemas. Taigi iškilo būtinybė mums, gam tininkams skleisti ekologinę kultūrą, kaip kad medikai skleidžia higieninę kultūrą, ar teisininkai — teisinę. Priežastys būtų tokios: a) Vilniaus universitetas, vis dėlto universitetas su gamtamoksliniu svoriu, o b) atėjo laikas, kad būti nai reikalinga ekologinė kultūra, ir žinoma tai, c) kad matome, jog galima kažką padaryti, nes daug jau nuveikta. Kas daroma šioje srityje? Dirbame mokslinį darbą. Už aukštą mokslinių darbų lygį mums buvo leista 1976
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS AKTYVO SEMINARAS
IR SUŽINOJOME, IR PAILSĖJOME Palanga — graži ne tik vasarą. Tuo įsitikino maž daug 200 studentų — kom jaunimo ir studentų profsą jungų aktyvistų, suvažiavu sių į mūsų gintarinį pajūrį tš visų respublikos aukštųjų mokyklų. Čia, Palangos „Gin taro" poilsio namuose jiems buvo organizuotas paskaitų ciklas — seminaras. Gerlausiems respublikos aukštųjų mokyklų studentams buvo sutelktos galimybės ne lik turiningai pailsėti, bet ir praplėsti savo akiratį, savo žinių bagažą, įgyti teorinių vadovavimo komjaunimu! ar profsąjungos organizacijoms įgūdžių. Mes, unlversitetiečiai, nu vykę Palangon, galėjome di džiuotis: visi sveikino su ar tėjančiu jubiliejumi, domėjo si renginiais, kurie organi zuojami didžiausioje respub likos aukštojoje mokykloje, ruošiantis sutikti artėjančią šventę. VU delegaciją sudarė 22 studentai. Deja, nepilnai buvo atstovaujami Chemijos Ir Gamtos fakultetai. O juk seminaras davė didelę nau dą. Universiteto delegacija buvo viena iš drausmingiau sių: susumavus rezultatus, po 4 stovyklavimo dienų, mes buvome antri. Kasdien išklausydavome po 2—3 paskaitas. Pirmąją, o tuo pačiu ir įžanginę pa REDAKCIJOS ADRESAS 132000 — MTP-3
skaitą apie aukštojo mokslo uždavinius skaitė LTSR Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas drg. K. Žukauskas. Statisti niai duomenys, pateikti šio je paskaitoje, tarsi įjungia visą studentų būrį į darbą, paskatina gerinti rezultatus mokymo bei auklėjimo sri tyse. Dalis paskaitų buvo bend ros, po jų — diskusijos su komjaunimo arba profsąjun gų aktyvistais. Paskaitose daug vielos ir laiko buvo skirta studentų pasisaky mams, klausimams, atsaky mams į juos. Sunku ir su skaičiuoti, klek klausimų iš kilo aktyvistams. Noras gau ti žinių ir jomis vadovaujan tis toliau dirbti, skatino stu dentus aktyviau įsijungti į stovyklos darbą. Savo ruožtu ir lektoriai, pasisakę didžiu lei studentiškai auditorijai negailėjo kvalifikuotų atsa kymų, patys kėlė opiausias studentijos problemas. Tiesa, mūsų aktyvas susilaukė ir kritinių pastabų. Dar silpnai dirbama pirminėse komjau nimo ir profsąjungų or ganizacijose, nepatenkinamai įvertintas iždininkų darbas fakultetų profbiuruose. Bu vo nutarta organizuoti semi narą, kuriame iždininkai ga lėtų pakelti savo kvalifikaci ją. Buvo kritikuojamas Ir lenininės įskaitos bei visuo
meninės politinės praktikos pravedlmai, Bendro pobūdžio paskaitos buvo įdomios ir pasiekė tiks lą — lavinti asmenybę visais požiūriais. Susitikimai su psi chologu, Gamtos apsaugos komiteto darbuotojais suteikė galimybių plačiau sužinoti apie gamtos ir žmogaus tar pusavio santykius, iškėlė jau ne naują, bet dar aktualesne tapusią gamtos apsaugos pro blemą. Klaipėdietė muziko logė supažindino visus su D. Sostakovičiaus kūryba. Seminare buvo kalbama ’r apie studentiškų švenčių or ganizavimą. Viena įdomiau sių paskaitų — „SSB orga nizavimas, darbas ir vadova vimas jiems" — perskaitė stovyklos viršininko pava duotojas R. Murėnas. Daug įspūdžių parsivežėme iš „Gintaro" poilsio namų. Aišku viena — mes daug kuo skolingi Aukštojo, spe cialiojo vidurinio mokslo ir švietimo darbuotojų respubli kiniam profsąjungų centro komitetui, švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokymo įstaigų darbuotojų profsąjungos res publikiniam komitetui, LLKJS Centro komitetui.
metais organizuoti sąjunginę SMD konferenciją gamtosau gos klausimais. Beje, sekan ti įvyks 1979 m. Maskvos ve.'stybiniame universitete. Įgytas žinias panaudojome praktiniame darbe, kuriant ir turtinant Universiteto Bo tanikos sodą. Kokie sunkumai, problemos iškyla dirbant šį tikrai būti ną darbą* Studento problema. Jis gyvena tarp daugelio įdomių dadykų. Galimybių tobulėti, dirbti mokslinį darbą labai daug. Ir gamtos apsaugos būrelis tik viena iš daugelio puikių galimybių atrasti sa ve. Dabar labai sunku ati traukti studentą nuo kito įdomaus dalyko. Padaryti formaliai — galima. Bet ko vertas bus darbas? Seniau šiam darbui galima buvo skirti daugiau dėmesio. Štai aš pamenu, su didžiau siu nekantrumu laukdavome sekančio būrelio susirinkimo. Ir kad dabar šis darbas dir bamas gerai, labai didelis doc. V. Skuodžio nuopelnas. Tai jo energija* organizato riniai gabumai nulemia šio darbo sėkmę. O šis darbas — nelengvas. Labai didelį dėmesį gam tos apsaugos problemai ski ria ,'ūsų fakulteto sieninė spauda. Jūsų nuomonė apie Sieninė spauda? Geriau mes ją pavadinkime agitaci ja. Ji labai gausi. Didžiulį darbą čia dirba Antanas Le vickas. Mūsų visų parei ga padėti visuomenininkams. Reikėtų paieškoti naujų for mų, ritmo.. Gamtosaugos problema vis opesnė. Mes neturime likti abejingi savo kraštui. Neturi me ramiai praeiti pro nuodi jamas žuvis, begėdiškai nu niokotą mišką. Kitas klausi mas, ką mes galime pakeisti? Atsakymas vienas. Jei kiek vienas nors atsakysime už savo veiksmus, tai ainiams mes paliksime visa tai, ką saugoti prašo gamtininkai savo devize.
Rimantas KANAPIENIS
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Matematikos fakulteto I kurso studentai S. Navaslauskas, L. Zmitrovič, V. Ži linskaitė, R. Andriuškailė, A. Vlngilys, M. škultinaltė, III kurso studentas L. Karia, Filologijos fakulteto stu dentė K. Brokaitė.
STUDENTŲ DĖMESIUI!
Vilniaus „Technikos" kny gyne galima įsigyti šias mo kymo priemones: 1. A. Pavaras. Konstrukci niai plienai. 2. V. Kudriavcevas, B. Demidovič. Trumpas aukštosios matematikos' kursas (rusų kalba). 3. N. Piskunovas. Diferen
IŠ ĮDOMIŲ KELIONIŲ SUGRĮŽUS
Geriau vieną kartą pamatyti Dar visai neseniai trumpam aprimusi mūsų Alma Mater vėl suklego iš naujo. Tik da bar šurmulys koridoriuose, laiptinėse, auditorijose, rodos, dar gyvesnis. Atostogos bai gėsi, o įspūdžiai grįžo drau ge su mumis. Trumputės atos togos baigėsi, bet prisimini mai, pasakojimai, kalbos apie jas nesibaigia. Smagu, kai turi ką papasakoti. Kur gi neturėsi! Studentas ne toks žmogus, kad visą laisvą laiką nuo mokslų prasivartytų lo voje. Tai kas, kad sesijos me tu, retkarčiais pyktelėjęs ant knygų pagalvodavo ne vie las: „Kaip gerai dabar būtų pas mamą: ir pavalgyčiau sočiai, ir išsimiegočiau iki raliai..." Dabar gi paklaus kit savo draugo, ar jis išsi miegojo, kaip buvo žadėjęs, ir sunkesnis grįžo? Kur tau, nusijuoks. Kiek įdomių kny gų perskaityta, nemažai tėve liams namie padėta, kies. prisivažinėta slidėmis, pama tyta gerų filmų, spektaklių, o ir pakeliauti spėta. Grupelė mūsų, iš Gamtos, Istorijos, Matematikos fakulte tų beveik savaitę viešėjome Ukrainos sostinėje Kijeve. Galbūt ir nepasakočiau vi siems apie mūsų kelionę, bet... Kai prieš atostogas fakulte tų skelbimų lentose atsirado vykstančių į Maskvą, Lenin gradą, Kijevą, studentų sąra šai, dauguma pavydėjo „iš rinktiesiems". Ir tai supran tama, kas atsisakytų tokių kelionių. Universiteto kom jaunimo komitetas, ypač komjaunimo komiteto sekre toriaus pavaduotojas interna cionaliniam darbui K. Galvičius stengėsi, kad išvykti galėtų kuo daugiau. Gaila, kad važiuoti užsirašė ne pri siekusieji keliautojai. Į Kije vą nuvykome tik devyni, kai mūsų laukė dvidešimt pen kių. Nejaugi tie šešiolika staiga susirgo? Juk be jų va žiuoti norinčių buvo tiek daug... Ką gi, gaila, bet gaila turėtų būti pirmiausia tiems šešiolika, užėmusiems vietas sąrašuose ir pasauku siems namie. Taigi, gal nepasakočiau vi siems apie mūsų kelionę, bet tegul tie, kurie suabejojo, pamato, — veltui, tegul nors truputėlį pasigaili.
Keliauti visada smagu ’r įdomu. Kelionės mus pratur tina, paįvairina dienas. Apie tai daug pasakyti galėtų Gamtos fakulteto geografės trečiakursės D. Diraitė, I. Ignatavičiūtė, L. Cijauskaitė, R. Neniškytė, ir daugelis kitų jų grupės draugų. Panorėjo apžiūrėti kalnus, — nuvažia vo į Užgorodą, sumanė ap lankyti draugus — nuvyko į Zaporožę. Nutarė pakeliauti po Moldaviją — jau ir ten. Charkovas, Odesa, Krymas Lvovas, Tartu... Visa tai merginų jau aplankyta, o no rai vis didesni, vis auga. Tik duok joms laisvo laiko. Kas vienąkart „užsidegė" kelionių aistra, tas jau kitaip nebega lės. Susitikimai, pažintys, įspūdžiai... Visa tai reikalin ga šiandien ir bus reikalinga rytoj, tiek geografams, gamy bininkams, tiek mokytojams, kurie jau nebe „sausais" žo džiais galės prabilti prie že mėlapio. Visa tai reikalinga kiekvienam žmogui. Kai išlipome iš traukinio, lietus pliaupte pliaupė. Nu stebome: namie palikom pri verstas gatves sniego. Čia jo lyg visad nebuvę. Aplinkui marguoja skėčiai, o kuo mums prisidengti? Bet nesve tingai sutikusi gamta geros mūsų nuotaikos nesugadino. Pažintį su miestu didvyrū: nutarėme pradėti nuo Kijeve Politechnikos instituto. Sena jame Kijeve — per du mili jonus gyventojų. Aštuonioli koje miesto aukštųjų mokyk lų mokosi daugiau kaip 140 tūkstančių studentų, o jeigu sudėsime besimokantį jauni mą politechnikumuose, tech nikumuose, įvairiose mokyk lose? štai todėl pasižvalgę ir sužinoję, kaip ir kuo gyvena studentai, jau galėsime šį tą pasakyti, kuo gyvena pats miestas. Kijevo Politechnikos insti tuto 18-oje fakultetų šiuc metu mokosi 33 tūkstančiai studentų. Praėjo tik 82 meta* nuo jo įkūrimo, o kaip pasi keitė skaičiai. Tedą Mende lejevas, dėstęs institute, džiaugėsi 4 fakultetais ir tik 100 siekusiu studentų Skai čiumi. v. ruževiCiOtE, I k. žurnalistė
cialinis ir integralinis apskai čiavimai (rusų kalba). 4. S. Naujokaitis. Mecha nizmų ir mašinų teorija. 5. O. Leonovą, V. Safonovas. Elektrotechnikos pagrin dai ir elekitriniad matavimai. 6. L. Gastila. Automobiliai ir traktoriai. 7. Automatizuotų elektros pavarų pagrindai. 8. Z. Butikovas, A. Byko vas, A. Kondratjevas. Fizika stojantiesiems į aukštąsias mokyklas (rusų k.). Knygų propagandos ir reklamos biuras
KOMJAUNIMO ORGANI ZATORIŲ MOKYKLOS KLAUSYTOJŲ DĖMESIUI!
Tęsinys kitame numeryje.
S. m. kovo mėn. 6 d. 19 vai. Saulėtekio alėjoje jung tinio korpuso 2 auditorijoje įvyks užsiėmimas. * * * „Tarybinio studento" ko respondentų postų nariai renkasi kovo 12 d. 18 vai. Rektorato posėdžių salėje. *
*
♦
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 731144, išduotą URBANOVIC O., .laikyti nega liojančiu.
R. GENTVILAS GF studentų profsąjungos biuro pirmininko pavaduotojas,
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, — ketvirtadieniais spaustuvėje 610444
A. BUNIKIO piešinys
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Kitas laikraščio išeis kovo 16 d.
Tiražas 4757 LV 09299 Užs. Nr. 605
numeris
REDAKTORE A. NUGARAITE