hinc iturad astra 1989 m. Kovo 17 d. Penktadienis Kaina. 2 kap.'
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
Nr. 7 (14641
BALANDŽIO 15 D.
Universitetas laukia jūsų
Universiteto
Mokslinės bibliotekos P. Smuglevičiaus salė. Nuotrauka iš VU centrinės kino-foto laboratorijos,
archyvo.
i
2
Universitas Vilnensis
1989.03.17 į ------- -—.—;
Žvelgdami į ateitį Diena vejasi dieną, vienus rūpesčius keičia kiti, ir mes net nepastebiin, kaip laikas virs ta istorija — mūsų atradimų ar ba praradimų, mūsų savirealiza cijos arba mūsų nykimo istorija. Laiko istoriškumo pojūtis — tai sykiu atsakomybės nuovoka; gal todėl šiandien, žvelgdami į ateitj ir įsipareigodami jai, vis min timis grįžtam į praeitj ir ieškom joje takoskyros tarp to, kas sa va ir svetima, ieškom tos gijos, kurią turėtume pratęsti savo gyvenimais ir darbais — kad ne nutrūktų mūsų. tautos egzistenci ją įprasminančių autentiškiausių tradicijų perimamumas, kad tos tradicijos nesustingtų ir nevirstų tik etnografiniu, muziejuose eks ponuoti skirtu klodu, o būtų pagrindas tolesniam tautinės ir sykiu bendražmogiškos kultū ros turtinimui. Tarp Vilniaus universiteto mūrų, vaikščioda mas jo klaidžiais koridoriais ar Didžiajam kieme žvelgdamas į daugybės studentų ir profeso rių kartų gludintą grindinį, kaip niekur kitur aiškiai pajunti są sają tarp to, ką jau seniai gau bia praėjusių šimtmečių ūkanos, ir to, kas vyksta dabar, — tada mintys apie istorijos gyvastin gumą, apie jos nuolatinį buvi mą šalia mūsų ir pačiuose mu myse tikrai nebeatrodo tik ro mantinės svajonės ar „lyrinis nu krypimas", galįs sukelti nebent šynsnį šiam „blaivios sąmonės" amžiuj. Tai — pastanga suvokti ir susivokti, tai — istorinės ref leksijos aktas, šiandienos hori zonte atveriąs amžinųjų verty bių perspektyvą ir kiekvienam iš mūsų padedąs orientuotis daž nai sumaištingoj dabarties realy bėj. Prieš 410 metų sugaudė visų Vilniaus bažnyčių varpai, svei kindami pagaliau sulauktos ati darant Akademijos įsteigimą. Nuo šiol mokslo trokštantiems Lietuvos jaunuoliams nebereiks važiuoti Karaliaučiun, Krokuvon ar dar toliau j Vakarų Europą — savo žingeidumą patenkint jie galės ir Tėvynėj. Betgi Akademijos įkūrimas Lietuvai buvo reikšmingas ne tik švieti mo ir ne tik kultūros prasme. Nuo pat pradžių Universitete puoselėjama lotyniškoji tradi cija buvo ir rezistencinės dva sios apraiška — ji čia palaiko ma ir skatinama kaip intelektua linė bei kultūrinė atspara iš
VU rektorius, prof. dr. Jonas KUBILIUS pietryčių plintančioms rusų — gudų įtakoms ir iš Vakarų pra dedančioms skverbtis polonizmo tendencijoms. Lotyniškoji tra dicija — tai lietuviškos savimo nės ženklas ir siekis tą savimo nę įtvirtinti bendražmogiškos kultūros erdvėj: lotynų kalba su vokiama esant ne tik visai Eu ropai bendra mokslo bei intelek tualinio bendravimo kalba, bet ir „sava", iš protėvių paveldėta, tik ilgainiui iškreipta gimtoji — sakytum lietuvių kalbos „pramotė". Su tuo artimai siejasi lie tuvių kilmės iš romėnų teorija — didžiųjų Lietuvos kunigaikš čių genealoginis medis šaknimis siekiąs iš Romos turėjusio trauk tis ir prie Nemuno ir Neries prie glaudą radusio Palemono giminę. Akademijoje studijuojantis jau nimas per šventes ar iškilmin gas procesijas sakomose prakal bose vadinamas .juventus palemonia" ir „juventus gedimlnla". Taip nuo antikos atsigaubianti šviesa skaidrino lietuvio savimo nę, ir todėl visai natūralu, kad pagal tuometinę tradiciją dau gelio tautų sūnus sutraukusia me Universitete lietuviškas žo dis skamba kaip lygus tarp ly gių — prisiminkime K. Sirvydo pamokslus šv. Jono bažnyčioj, jo „Punktus sakymų" ir Žodyną, prisiminkim J. Jaknevičlaus vei kalus, 1737 m. teišleistą, tačiau perokat anksčiau parengtą gra matiką „Universitas linguarum Lithuaniae", — čia jau nebemi niu daugybės kitų gerai žinomų ar kiek mažiau reikšmingų var dų bei faktų. Kafp lygus tarp lygių ir dargi daugiau: lietuvių kalba suvokiama esant šiame krašte gyvenančios tautos, tad šeimininkų kalba, todėl jai ski riamas ypatingas dėmesys. Štai 1595 m. popiežiaus Klemenso Xin legatas Aleksandras Comuleus įkurdina Vilniuje kunigų seminariją, kurioje mokytis galį tik lietuviai, o prie Akademijos atgaivina Valeriono bursą — irgi vien lietuviams skirtą gy venti. Apie 1620 m. Universite te įsteigiama Lietuvių kalbos ka tedra, tačiau — be jokios abejo nės — mūsų gimtoji kalba Aka demijoje ir anksčiau dėstyta. Lietuvą užgriuvusių karų, gais rų, maro epidemijų ir svetimųjų kultūros ekspansijos „potvynio"
metais pavojaus akivaizdoj atsi dūrusią tautinę savimonę palai ko bei sergsti lietuviai — Aka demijos rektoriai ir profesoriai: Jonas Gruževskis, broliai Al bertas ir Kazimieras Kojelavičiai, Danielius Butvilas, Stanislovas Tuplkas, — visų nė probėgšmom neišvardinsi. Mykolas Biržiška, palyginęs Vilniaus ir Krokuvos Akademijas, prieina prie išva dos, kad bent Ugi 17 a. pabai gos Lietuvos dvasia mūsiškėje reiškėsi kur kas svariau nei lenkiškoji — Krokuvoje. Ši lie tuviškos tradicijos tąsa būtų sa vaime suprantama ir nereikalin ga atskiro aptarimo, jeigu nepri simintume istorinio konteksto — unijos su Lenkija ir palaips nio polonizacijos stiprėjimo. Kai kurių ankstesnių Lenkijos politi kų užuominos, esą Vilniaus aka demijoje dirbę jėzuitai trukdę sklisti į Lietuvą lenkų kultūrai, liudija ne ką kita, o Akademi joje vyravusių rezistencinių in tencijų vaisingumą ir čia besiskleidusios lietuviškos savimonės atsparumą. Net tuomet, kai iškilo gVėsmė Lietuvos—Lenkijos Respublikos nepriklausomybei, ir jungtinės valstybės politikai stengėsi sustiprinti merdinti Respublikos kūną suliedlndami įvairiatautę gyventojų masę lenkų kalbos bei kultūros pagrindu, lietuvių mokslininkų ir menininkų veikla Vilniaus universitete rodo lietu viškojo intelekto ir lietuviškos dvasios pajėgumą. Martyno Po čobuto, Lauryno Stuokos-Guce vičiaus, Prano Smuglevičiaus darbai tęsia iš praeities atitįstančią lietuvių kultūros giją. Nors kaip šnekamoji Universi tete vis labiau įsigali lenkų kal ba, tačiau ligi pat 1815 m. inte lektualinę mintį čia tebemaitina lotyniškoji tradicija — bevelk visi dalykai dėstomi, magisterlų ir daktarų disertacijos rašomos lotyniškai. Lenkų kalba kaip dėstomoji disciplina į Universite to statutą teįtraukiama tik 1812 m. Tačiau bent jau į oficialiąją, nutautusios diduomenės ir bajo rijos kultūrą vis didesnėmis vil nimis plūstant polonizacijos ban goms, Lietuvos padangę užtem do dar plėšresnio — Rusijos im perijos — erelio sparnai. 1795-
iejl — tai sakytum 1939-ųjų pre liudija. Jekaterinos II-osios laikais tiesiai šviesiai pareiškiama, jog Lietuva — tai istoriškai Rusijos valstybei priklausančios žemės, o Vilnius — senosios slavų kultū ros lopšys. Lietuva ne pavergia ma, iš Lietuvos tik atsiimamos Rusijos monarchijai „prigulin čios" žemės. Betgi tai, kas iš tiesų gyvybinga ir negali pasi reikšti išoriškai, akumulluojasi viduje — dvasioj ir sąmonėj — ir ilgainiui vis tiek prasiveržia, kad ir kokios kliūtys bei užtva ros būtų renčiamos. Veiksmas lygus atoveiksmiui — kuo sti presnis veiksmas, tuo stipresnis atoveiksmis: kaip priešprieša ru sifikacijai, Universitete toliau labiau reiškiasi rezistencinės nuo taikos. Grynai lietuviško tauti nio susipratimo akordai pasigirs ta jau pirmaisiais okupacijos metais. Ksaveras Bogušas savo veikale gina lietuvių tautos ir kalbos teises, o Kazimieras Kon trimas 1822 m. įteikia Lietuvių kalbos katedros projektą ir net dėstytoją pasiūlo — žemaitį Le oną Uvainį. 19 a. pradžia — tartum Lietuvos „priešaušris" — Simanas Stanevičius, Kajetonas Zabytis, žinoma, ir Simanas Dau kantas jau sąmoningai atsiriboja nuo lenkų ir iškelia sau užduotį atgaivinti Lietuvos praeitį ir kal bą!. Net po Universiteto uždary mo — pernelyg jau maištingas jis atrodė Maskolljos imperia listams — tautinės ištikimybės aidai vis garsėjančiais ataidais skamba buvusių Universiteto auklėtinių, jų mokinių bei pase kėjų sąmonėje. Silvestras Va liūnas, Liudvikas Adomas Juce vičius, pagaliau 1824 — 1828 m. Universitete studijavęs Motiejus Valančius jau už senosios Vilniaus akademijos sienų pratęsia dar iš 16 šimtmečio paveldėtas lietuviš kos kultūros tradicijas. Taip at gimsta ir bręsta, vis įvairesniais pavidalais reiškiasi tautinė są monė, taip palaipsniui žiebiasi „Aušros" spindulys, taip tautinis susipratimas bei ryžtas kovoti už savo teises tampa nebe tik siauro Intelektualų būrelio, bet visos tautos valios imperatyvų. Ir jau girdėti, kaip iš Rytprūsių Lietuvon darda knygnešių ra tai, daraktoriai kai kur iš slap ta spausdintų elementorių, o kai
kur — ir iš molio lentelių vai kus moko abėcėlės ir rašto, stei giamos draugijos, organizuojasi partijos... Tautinio susipratimo bei tautinės konsolidacijos laik metį keičia kovos už savarankiš ką valstybę periodas. Nepriklausomybės laikais į Kauną perkelto ir Vytauto Di džiojo vardu pavadinto Universi teto veikla akivaizdžiai liudija, kad tik laisva, savo įgimtais ir istoriškai susiformavusiais prin cipais savo egzistenciją grindžian ti tauta gali visapusiškai išsis kleisti ir pasiekti visuotinai reik šmingų mokslo bei kultūros aukš tumų. Valstybė — tautos buvimo pagrindas, svarbiausias auten tiškos saviraiškos garantas: kai nukrinta „išlikti" našta, prieš dva sią ir sąmonę atsiveria laisvos kūrybos erdvės. Ar mes būtume mes be tų dviejų nepriklausomybės dešimt mečių? Kokie būtume? Ir koks būtų mūsų Universitetas? ... Žvilgsnis, slydęs vingria istorijos trajektorija, štai vėl at simušė į dabartį. Esame čia ir dabar, esame Lietuvoj, kurią 39-aisiais dvi diktatorių valdo mos monarchijos „pasidalino" lygiai taip pat, kaip 18 amžiaus pabaigoj unijinę Respubliką — Prūsija, Austrija — Vengrija ir kaip visuomet mums tik gero linkinti Rusijos imperija. Gali ma paminėti daug faktų ir skai čių, kad {rodytume, kiek daug Universitete pasiekta „tarybi niais" metais. Betgi viskas, kas iš tikrųjų svarbu ir reikšminga, pasiekta dažnai ne „dėl to, kad ...“, o „nepaisant to, kad..." Ir kokiais saikais išmatuoti tai, kas galėjo būti pasiekta, kiek žmo nių nekaltai nukentėję nebūtų ir kiek jie ir mes visi sykiu būtu me galėję nuveikti, „jeigu ne..."? Telieka tikėtis, jog negandos ne palaužė, o priešingai — tik sustiprino mūsų dvasią. Univer sitetas jau išgirdo Vinco Kudir kos varpo ataidą ir su viltimi žvelgia į rytdieną. O žvelgdamas ateitin, mato Jus — dar tik artė jančius prie jo slenksčio. Mums jau nereikia pakartoti Daukanto kelionės pėsčiomis iš savo gim tinės į Vilnių. Betgi jei norim pareiti į gimtuosius namus ir rasti juos negniuždomus vergys tės naštos, grįžti turėsime tikrai pėsčiomis. Ir kelias tas ne vars tais ar kilometrais, o kryžių še šėliais matuojamas...
Studentų priėmimo tvarka PAREIŠKIMŲ
PRIĖMIMAS Į Vilniaus universitetą prii mami TSR piliečiai, taip pat už sienio šalių piliečiai gyvenantys TSRS, baigę vidurinį mokslą. I dieninį skyrių priimami ne vy resni kaip 35 metų amžiaus, o į vakarinį ir neakivaizdinį sky rius — bet kurio amžiaus pilie čiai. Pareiškimai į dieninį skyrių ir į Kauno vakarinį fakultetą prii mami nuo birželio 26 d. iki lie pos 15 d. Stojamieji egzaminai vyks nuo liepos 17 d. iki 29 d. Priėmimas — nuo rugpjūčio 1 d. iki 5 d. Pareiškimai į neakivaizdinį ir vakarinį skyrius priimami nuo birželio 26 d. iki liepos 26 d. Stojamieji egzaminai — nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 12 d. Stojantys į neakivaizdinį sky rių gali dokumentus atsiųsti paš tu.
DOKUMENTAI Stojantieji pateikia priėmimo komisijai šiuos dokumentus: 1. Pareiškimą Rektoriui (pagal nustatytą formoj. 2. Dokumento apie baigtą vi durinį mokslą originalą. 3. Charakteristiką (rekomenda ciją) iš paskutinės darbavietės, arba mokymo įstaigos. 4. Išrašą iš darbo knygelės (turintiems darbo stažą). 5. Sveikatos pažymėjimą — tik stojantiems į dienini skyrių, (for ma Nr. 086—y). 6. 6 fotografijas (3x4 cm). 7. Pasą ir karinį bilietą (kari nio įregistravimą liudijimą).
PRIĖMIMO
TVARKA Į Universitetą priimami asme nys stojamųjų egzaminų metu surinkę atitinkamą balų skaičių. Be konkurso priimami gavę teigiamus pažymius stojamųjų egzaminų metu: Kariškiai, paleisti į atsargą ir tu
rintys teisę naudotis vyriausybės nustatytomis lengvatomis. Vaikai — našlaičiai ir netekę tėvų globos vaikai. Paruošiamųjų skyrių klausyto jai priimami be stojamųjų egza minų. Asmenys, baigę vidurinę mo kyklą aukso (sidabro) medaliu, baigę specialiąją vidurinę mo kyklą arba vidurinę profesinętechnikos mokyklą su pagyrimu, laiko Universiteto nustatytą vie ną egzaminą. Išlaikę šį egzaminą penketu nuo kitų egzaminu atleidžiami ir priimami į Universitetą, o išlai kę ketvertu arba trejetu laiko visų dalykų egzaminus. Priimant į neakivaizdinį Ir va karinį skyrius, ši taisyklė taiko ma tik asmenims, turintiems pir mumo teisę. Stojantiems į dieninio, vaka rinio, neakivaizdinio mokymo formas bei atskiras specialybes keliami papildomi reikalavimai: Stojantiems j dieninį skyrių: j gydomosios medicinos, pe diatrijos, higienos, sanitarijos ir
epidemiologijos specialybes prii mami asmenys, išdirbę jaunes niojo arba viduriniojo medicini nio personalo pareigose ne ma žiau kaip dvejus metus, medici nos mokyklų auklėtiniai, kariš kiai, paleisti į atsargą trejų pa skutinių metų laikotarpyje; me dicinos ir farmacinių aukštųjų mokyklų bei medicininio profi lio MTI mokymo — pagalbinis personalas; bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų abiturientai, baigę medicinos profilio moky mo gamybinio kombinato pilną kursą ir gavę jaunesniosios me dicinos sesers ligoniams slaugyti kvalifikaciją.* * dirbantiems asmenims darbo stažas nustatomas mokslo metų pradžiai. Į specialybes, kurios ruošia vidurinių mokyklų mokytojus, kaip taisyklė priimami asmenys, turintys polinkius arba darbo su vaikais praktiką, rekomenduoti mokyklų pedagogų tarybų, vidu rinių profesinių-technikos mo kyklų, spec. vidurinių mokymo įstaigų, liaudies švietimo įstaigų, darbo kolektyvų, miesto ir rajlono komjaunimo komitetų;
kariškiai, paleisti į atsargą trejų paskutinių metų laikotar pyje. Pastaba: Priėmimo komisijai suteikiama teisė 30% priėmimo plano priimti į medicinos spe cialybes kitus asmenis, tarp jų vidurinių mokyklų abiturientus, neturinčius praktinio darbo sta žo. Į vakarinį ir neakivaizdinį skyrius: priimami asmenys, dirbantieji pagal pasirinktos specialybės profilį, išskyrus specialybes: matematika, teisė, rusų kalba ir literatūra, lietuvių kalba ir lite ratūra, užsienio kalbos ir litera tūra, istorija, j kurias priimami asmenys, nepriklausomai nuo jų darbo profilio.
STOJAMIEJI EGZAMINAI Stojantieji į VU laiko šiuos stojamuosius profilinius (konkur sinius) egzaminus:
(nukelta į 3 psl.)
Universitas Vilnensts
1989.03.17 ______
Studentų priėmimo tvarka (atkelta iš 2 psl.)
Į matematikos, taikomosios mate matikos specialybes — lietuvių kalbt ir literatūra (rašinys), ma tematika (raštu), matematika (žo džiu). Į fizikos, radlofizlkos ir elektro nikos, hidrogeologijos ir inžineri nės geologijos, geologinės nuot raukos, paieškos ir žvalgybos, ekonominės informatikos ir au tomatizuotų valdymo sistemų specialybes — lietuvių kalba ir literatūra (rašinys), matematika (raštu), fizika (raštu). Į chemijos, nemaisto ir maisto prekių mokslo specialybes — lietuvių kalba ir literatūra (ra šinys), chemija (raštu), matemati ka (raštu). Į gydomosios medicinos, pediat rijos, higienos, sanitarijos ir epi demiologijos specialybes — lie tuvių kalba ir literatūra (raši nys), biologija (raštu), fizika (raštu), chemija (raštu). Į biologijos specialybę — lietu vių kalba ir literatūra (rašinys), biologija (raštu), chemija (raštu). Į geografijos, ekonomikos ir ga mybos valdymo, darbo ekonomi kos ir sociologijos, buhalterinės
apskaitos ir ūkinės veiklos anali zės, finansų ir kredito, ekonomi nės kibernetikos, statistikos, pre kybos ir visuomeninio maitinimo ekonomikos ir valdymo, mate rialinių išteklių valdymo ir ga mybos priemonių didmeninės prekybos organizavimo specialy bes — lietuvių kalba ir literatū ra (rašinys), matematika (raštu), geografija (žodžiu). Į sociologijos specialybę — lie tuvių kalba ir literatūra (raši nys), matematika (raštu), istorija (žodžiu), užsienio kalba (žodžiu). Į istorijos, filosofijos specialybes — lietuvių kalba ir literatūra (rašinys), istorija (žodžiu), užsie nio kalba (žodžiu). Į žurnalistikos, bibliotekininkys tės ir bibliografijos specialybes — lietuvių kalba ir literatūra (rašinys), istorija (raštu), užsie nio kalba (žodžiu). Į psichologijos specialybę — lie tuvių kalba ir literatūra (raši nys), matematika (raštu), biologi ja (raštu), užsienio kalba (žo džiu). Į lietuvių kalbos ir literatūros, romanų-germanų (anglų, vokie čių, prancūzų) kaįbų specialybes — lietuvių kalba ir literatūra
(rašinys), lietuvių kalba ir litera tūra (žodžiu), istorija (raštu), už sienio kalba (žodžiu). Į rusų kalbos ir literatūros spe cialybę — rusų kalba ir literatū ra (rašinys), rusų kalba ir litera tūra (žodžiu), istorija (raštu), už sienio kalba (žodžiu). Į teisės specialybę — lietuvių kalba ir literatūra (rašinys), isto rija (raštu), užsienio kalba (žo džiu). Pastaba. Stojantieji į grupes, kuriose dėstoma rusų kalba, vie toje lietuvių kalbos ir literatū ros rašinio rašo rusų kalbos ir literatūros rašinį. Stojančiųjų į dieninį skyrių matematikos (raštu) ir fizikos (raštu) egzaminų rezultatai ver tinami ESM. Priimama į Universitetą pagal balų skaičių surinktą iš profili nių (konkursinių) egzaminų. Stojantieji egzaminuojami pa gal patvirtintas programas, ati tinkančias bendrojo lavinimo vi durinių mokyklų programas. Asmenims, be pateisinamos priežasties, neatvykusiems tvar karaštyje nustatytu laiku laikyti egzamino arba gavusiems nepa tenkinamą pažymį, toliau egza
minų laikyti neleidžiama. Į neakivaizdinį ir vakarinį skyrius konkurso tvarka pir miausia priimami: a) asmenys, dirbantys pagal pasirinktą specialybę ne mažiau vienerių metų, b) kariai, paleisti į atsargą tre jų paskutinių metų laikotarpyje, c) spec. vidurinių ir profesi nių technikos mokyklų mokslei viai, stojantys į giminingas spe cialybes. Nesant tarp jų konkurso į li kusias vietas konkurso būdu pri imami kiti asmenys. Pastaba. Priėmimo komisija turi teisę priimti be stojamųjų egzaminu papai pokalbio rezul tatus asmenis, kurie turi pasi rinktos specialybės specialųjį vi durinį išsilavinimą ir dirba pa gal šią specialybę ne mažiau vienerių metų. Surinkus vienodą balų skaičių — pirmenybė teikiama kariš kiams, paleistiems į atsargą pa skutinių trejų metų laikotarpy je; pasižymėjusiems gabumais ir polinkiais pasirinktai studijuoti specialybei, geriausiai pasiruošusiems studijuoti Universitete; turintiems didesnį kaip dvejų
metų praktinio darbo stažą. Paliekamas tikslinis priėmimas į 1989/90 m. skirtas vietas asme nims, nuolat gyvenantiems kai mo vietovėse ir stojantiems į specialybes, kurios apsprendžia socialiiįi-ekonominį kaimo išsi vystymą (miškų ir ž. ūkio, medi cinos, pedagogines ir kt.). Žemiau nurodytų kategorijų asmenys, sėkmingai išlaikę sto jamuosius egzaminus ir nepra ėję konkurso j dieninius sky rius, jiems pageidaujant, priima mi pirmiausia į parengiamąjį skyrių: a) pasiųsti įmonių, organizaci jų, įstaigų pagal sutartį tikslinio paruošimo tvarka; b) kariškiai, paleisti į atsar gą trejų paskutinių metų laiko tarpyje; c) I—II grupių invalidai, ku riems pagal medicininės komi sijos ekspertų išvadą leidžiama mokytis Universitete, jeigu jie gali lankyti paskaitas. Visus su priėmimu susijusius klausimus sprendžia priėmimo komisija. Paruošė I. RAGELIENE tel. 6114-48
Priėmimo į neakivaizdinį ir vakarinį skyrius sąlygų patikslinimas 1. Į visas ekonominio profilio specialybes priimsime turinčius vidurinį išsilavinimą be stojamų jų egzaminų po pokalbio pagal sutartis su įmonėmis ir organi zacijomis. Priėmimas vyks iki rugpjūčio 25 d. 2. Pagal sutartį ūkiskaitinės įmo
nės ir organizacijos apmoka siunčiamo mokytis specialisto paruošimą: už 1 studentą 500 rb. per mokslo metus. Biudžetinės organizacijos nuo šio mokesčio atleidžiamos. 3. Pokalbius su stojančialslais ve da fakultetų tarybose patvirtin
tos komisijos. Atsižvelgdama į pokalbio rezultatus, priėmimo ko misija rekomenduoja Rektoriui sudaryti sutartį. 4. Į lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros, roma nų-germanų filologijos, istorijos, žurnalistikos, bibliotekininkystės
Priimsime į šias specialybes: DIENINIS SKYRIUS Matematika, taikomoji mate matika, fizika, radiofizika ir elektronika, chemija, biologija, geografija. hidrogeologija ir inžinierinė geologija, geologinė nuotrauka, paieškos ir žvalgy ba, gydomoji medicina, higiena, sanitarija ir epidemiologija, pe diatrija, lietuvių kalba ir litera tūra, rusų kalba ir literatūra, ro manų ir germanų (anglų, vokie čių. prancūzų) filologija, žur nalistika, bibliotekininkystė ir bibliografija, istorija, psicholo gija, ekonomika ir gamybos val dymas, darbo ekonomika ir so ciologija, nemaisto ir maisto prekių mokslas, prekybos ir visuomeninio maitinimo ekono
mika ir valdymas, materialinių išteklių valdymas ir gamybos prie monių didmeninės prekybos or ganizavimas, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, kontro lė ir ūkinės veiklos analizė, sta tistika, ekonominė kibernetika, ekonominė informatika ir automa tizuotos valdymo sistemos, so ciologija, filosofija.
NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS Biologija, lietuvių kalba ir li teratūra, rusų kalba ir literatūra, istorija, psichologija, žurnalisti ka, bibliotekininkystė ir bib liografija, ekonomika ir gamy bos valdymas, darbo ekonomika ir sociologija, prekybos ir vi suomeninio maitinimo ekonomika ir valdymas, materialinių ištek lių valdymas ir gamybos prie monių didmeninės prekybos or VAKARINIS SKYRIUS ganizavimas, nemaisto ir maiste prekių mokslas, finansai ir kre Ekonomika ir gamybos valdy ditas, buhalterinė apskaita, kon mas, darbo ekonomika ir sociolo trolė ir ūkinės veiklos analizė, gija, buhalterinė apskaita, kon teisė. trolė ir ūkinės veiklos analizė, APIE PRIĖMIMĄ Į KAUNO ekonominė kibernetika, vokie čių kalba ir literatūra, anglų VAKARINĮ FAKULTETĄ BUS kalba ir literatūra. PASKELBTA ATSKIRAI
Specialybės, kur dėstoma ir rusų kalba DIENINIS SKYRIUS 1. Matematika 2. Taikomoji matematika 3. Fizika 4. Hidrogeologija ir inžinerinė geologija 5. Geologinė nuotrauka, paieškos ir žvalgyba 6. Rusų kalba ir literatūra 7. Buhalterinė apskaita, kontro lė ir ūkinės veiklos analizė 8. Ekonominė informatika ir au
tomatizuotos valdymo sistemos. 9. Materialinių išteklių valdymas ir gamybos priemonių didmeninės prekybos organizavimas 10. Teisė
4. Ekonomika ir gamybos valdy mas 5. Finansai ir kreditas. 6. Buhalterinė apskaita, kontrolė ir ūkinės veiklos analizė 7. Teisė
NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS
VAKARINIS SKYRIUS
1. Rusų kalba ir literatūra 2. Istorija 3. Bibliotekininkystė ir bibliogra fija
1. Ekonomika ir gamybos valdy mas 2. Buhalterinė apskaita kontrolė ir ūkinės veiklos analizė.
Pirmasis egzaminas a) į dieninį skyrių: Matematika, taikomoji matemati ka, geografija, hidrogeologija ir inžinerinė geologija, geologinė nuotrauka, paieškos ir žvalgyba, psichologija, darbo ekonomika ir sociologija, ekonomika ir gamy bos valdymas, nemaisto ir mais to prekių mokslas, prekybos ir visuomeninio maitinimo ekono mika ir valdymas, materialinių išteklių valdymas ir gamybos priemonių didmeninės prekybos organizavimas, finansai ir kredi tas, ekonominė kibernetika, eko nominė informatika ir automati zuotos valdymo sistemos — mate matika (raštu);
statistika, buhalterinė apskaita, kontrolė ir ūkinės veiklos anali zė — geografija (raštu); fizika, radiofizika ir elektroni ka — fizika (raštu); chemija — chemija (raštu); biologija — biologija (raštu)č gyd. medicina, pediatrija, sani tarija. higiena ir epidemiologija — fiziką (raštu);
lietuvių kalba ir literatūra, žur nalistika — lietuvių kalba ir li teratūra (raštu);
Atvirų durų savaitė Universitete Kovo 27 d. 10 vai. ISTORIJOS FAK. (Universiteto 5, tel. 61 27 72; jš geležinkelio stoties — 2 troleibusu, „Gedimino" stotelė.) Kovo 27 d. 15 vai. FILOLOGIJOS FAK. (Universiteto 5, 118 aud., tel. 61 01 80; iš geležinkelio stoties — 2 troleibusu, „Ge dimino“ stotelė). Kovo 28 d. 10 vai. FIZIKOS FAK. (Studentų miestelis, tel. 76 94 70; iš geležinkelio stoties — 2 troleibusu iki galo.) Kovo 28 d. 11 vai. PRAMONĖS EKONOMIKOS FAK. (Studen tų miestelis, II korp., tel. 76 93 71; žr. fizikos fak.). Kovo 28 d. 13 vai. MATEMATIKOS FAK. (Partizanų 24, mate matikos didžioji aud., tel. 63 60 17; iš geležinkelio ir autobusų stoties — troleibusais 1, 2, 5, stotelė „Lietuva").
5. Į psichologijos specialybę, kaip antrąją specialybę, turinčius aukštąjį išsilavinimą pagal su tartis priimsime iki rugpjūčio 25 d. Doc. I. ŽEBERSKIS Prorektorius neakivaizdinio ir vakarinio mokymo
ir bibliografijos, biologijos ir tei sės specialybes priimsime vado vaudamiesi priėmimo j TSRS aukštąsias mokyklas taisyklėmis. Taip pat iki rugpjūčio 1 d. į šias specialybes priimsime be stoja mųjų egzaminų po pokalbio pa gal minėtas sutartis.
Kovo 29 d. 10 vai. CHEMIJOS FAK. (Partizanų 24, tel. 63 09 87; žr. matematikos fak.). Kovo 30 d. 10 vai. MEDICINOS FAK. (Čiurlionio 21, tel. 63 02 43; iš stoties 8 autobusu iki Konarskio g.) Kovo 30 d. 13 vai. TEISĖS FAK. (Studentų miestelis, Saulėte kio ai. I korp., tel 76 89 66; iš geležinkelio stoties — 2 trolei busu iki galo). Kovo 30 d. 15 vai. GAMTOS FAK. (Čiurlionio 21, Didžioji aud., tel. 63 00 68; iš stoties — 8 autobusu iki Konarskio g.). Kovo 31 d. 10 vai. PREKYBOS FAK. (Studentų miestelis, Sau lėtekio ai., I korp., 513 aud., tel. 76 89 79; žr. fizikos fak.). Kovo 31 d. 11 vai. EKONOMINĖS KIBERNETIKOS IR FINAN SŲ FAK. (Studentų miestelis, Saulėtekio ai., II korp., tel. 76 93 62; žr. fizikos fak.).
rusų kalba ir literatūra — ru sų kalba ir literatūra (raštu); anglų kalba ir literatūra — anglų kalba ir literatūra (žo džiu); vokiečių kalba ir literatūra — vokiečių kalba (žodžiu); prancūzų kalba ir literatūra — prancūzų kalba (žodžiu); istorija — istorija (žodžiu); bibliotekininkystė ir bibliogra fija — istorija (raštu); teisė — istorija (raštu); filosofija, sociologija — lietu vių kalba ir literatūra (raštu); b) j neakivaizdinį ir vakarinį sky rius: lietuvių kalba ir literatūra, žurnalistika, bibliotekininkystė ir bibliografija — lietuvių kalba ir literatūra (raštu); rusų kalba ir literatūra — ru sų kalba ir literatūra (raštu); anglu kalba ir literatūra — anglų kalba (žodžiu); vokiečių kalba ir literatūra ■— vokiečių kalba (žodžiu); biolooija — biologija (raštu); istorija — istorija Jžodžiu); nemaisto ir maisto prekių mokslas — chemija (raštu); teisė — istorija (raštu).
Kursai! Kursai! Nuo 1988 m. liepos mėn. 3 d. iki liepos mėn. 15 d. organizuo jami kursai kaimo mokyklas bai gusiems abiturientams, norin tiems stoti į medicinos, fizikos, matematikos, anglų ir rusų kalbų specialybes. Aprūpinama bendra bučiu. Kreiptis J priėmimo komisiją (Studentų miestelis, Saulėtekio ai. 9, I korpusas).
Universitas Vilnensis
1989.03.17
SUPAŽINDINAME, SU NAUJOMIS SPECIALYBĖMIS, KU
RIAS GALĖSITE ĮSIGYTI UNIVERSITETE NUO ŠIŲ METŲ RUDENS.
•t
C* • •
ir soči
Universiteto Mokslinės Tary bos vasario 28 d. nutarimu atei nančiais mokslo metais atidaro mas Filosofijos ir sociologijos fa kultetas. Sj nutarimą paprašėme pakomentuoti VU prorektorių, filosofijos mokslų daktarą, profe sorių Rolande] PAVILIONĮ, nau jojo fakulteto steigimo komisijos pirmininką. Kas paskatino priimti tokį nu tarimą? — Trumpai — pats gyveni mas, dvasinės kultūros poreikis ir pagarba daugiaamžei Vilniaus universiteto tradicijai. Tiksliau būtų pasakyti, kad Universitete atkuriamos filosofijos ir sociolo gijos studijos. Savo metu — jau beveik prieš 420 metų! — filoso fija davė pradžią Universitetui: jau 1571 metais Vilniaus kolegi joje steigiama filosofijlos klasė turėjo 7, 1572 metais — 26 klau sytojus. Kolegiją pakėlus Akade mija pirmieji du fakultetai — Filosofijos ir Teologijos. Tiesa, filosofija anuomet suprasta pla čiau: ir kaip pasaulietiškų moks lų ■— logikos, matematikos, fizi
iia: naui
kos, psichologijos ir kt. -— visu ma. Įgavusi savitą pobūdį, filo sofija garsino Vilniaus universi tetą Europoje. Jos profesoriai — svetimtaučiai ir lietuviai — žo džiu ir raštais skleisdami uni versalias žmogaus ir pasaulio pa žinimo, išminties tiesas, sukūrė tą kultūros ir dvasinio gyvenimo tradiciją, kuri įrašė Vilnių ir Lietuvą į Europos kultūros isto rija. Ši tradicija, išgyvenusi klestėjimą ir nuosmukius, nut raukiama ir vėl atkuriama, jau šiame šimtmetyje paskutinį kar tą ryškiau blykstelėjo Vytauto Didžiojo Universitete, kur filoso fiją globojo net du fakultetai — Teologijos-filosofijos ir Humani tarinių mokslų. Pastarajame, be je. jau buvo ir atskira sociologi jos šaka. Šį rudenį, beveik po penkias dešimties metų tremties — filo sofijos be filosofijos studentų — filosofija ir sociologija sugrįžta į gimtuosius namus, į savąją Al ma Mater, į savąjį fakultetą Jas grąžina pats gyvenimas. Lietu vai šiandien, labiau nei kada
nors reikalingi plačios erudicijos ir kultūros žmonės, gebantys su vokti žmogaus, mūsų gyvenimo, mūsų visuomenės, mūsų tautos egzistencines problemas, mokslo, meno, natūros ir kultūros — materialios ir dvasinės — santy kius. Reikalingi kritiškai mąs tantys žmonės, sugebantys „iš ša lies", tačiau racionaliai ir kons truktyviai, pažvelgti į mūsų- gy venimą įr mokantys tą gebėjimą perteikti kitiems. Universitetas, remdamasis savo unikaliu inte lektualiniu palikimu, kūrybinga profesūra, yra pasirengęs ugdyti tokią filosofų ir sociologų kartą. Ką ir kaip studijuos busimieji filosofai ir sociologai? — Pirmiausia, jie turės išlai kyti bendrus konkursinius stoja muosius egzaminus: lietuvių kal bą raštu, istoriją ir užsienio kai bą, o busimieji sociologai — dar ir matematiką. Į kiekvieną spe cialybę priimsime po 25 žmones — taigi, beveik kaip ir anais 1572 metais. Pirmieji du egzami nai, atitinkamai juos orientuo jant, turėtų kiek atskleisti ir
jame fakultete pretendentu tinkamumą pasirink toms specialybėms. Kai dėl pačių studijų, tai be teorinių ir istorinių filosofijos ir sociologijos dalykų, numatomi fundamentalūs logikos, psicholo gijos, semiotikos, estetikos, lite ratūros, mokslų ir kultūros filo sofijos, politologijos ir kt. kur sai, speckursai, seminarai, socio logams --.įvairūs taikomieji da lykai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas klasikinių —graikų, lo tynų — ir moderniųjų — anglų, prancūzų, vokiečių — kalbų mo kymui. Sieksime ugdyti argu mentavimo ir oratorinę kultūrą, atgaivinti senąsias diskusijų, dis putų tradicijas, garsiąsias sabbativa philosophorum ir menstrua philosophorum. Stengsimės at kurti ir užsienio profesorių kvie timo tradiciją. Kita naujovė — jau įsikūrus fakultetui numatysime tvarką, kuria į fakultetą galės užsirašyti ir kitų specialybių studentai no rintys ir gebantys lygiagrečiai įgyti antrąją — filosofo ar so ciologo — kvalifikaciją, o taip
pat specialistai, jau turintys aukštąjį išsilavinimą,. Praktika moko, kad kaip tik tokie, jau Įgiję tam tikrą mokslų ir gyve nimo patirtį žmonės yra tinka miausias filosofijos ir sociologi jos rezervas. Taigi, jei toks, pa vyzdžiui, flosofp rengimo būdas pasiteisins, tai, matyt, jis ateity j e sąlygos ir pačią pretendentų atranką. Kur dirbs šio fakulteto absol ventai? — Ten, kur yra, o po 5 metų dar labiau bus reikalingi filoso fai ir sociologai. Patikslinsiu: fi losofai — daugiausia naujojo ti po tautinėse mokyklose, kur bus dėstomi nauji žmogaus ir visuo menės mokslai, klojamas bendro jo pasaulėvaizdžio pamatas. Ir vieni, ir kiti — mokslo, kultu ros, gamybos spaudos, leidybos, informacijos ir kt. įstaigose — ten, kur jau šiandien labai jun tame jų poreikį, bet negalime jo patenkinti.
Menedžeriai gali būti ruošiami tik aukštojoje mokykloje Paskutiniuoju metu spauda, radijas ir televizija dažnai kal ba, kad būtina turėti gerus, savp darbą išmanančius mene džerius, t. y. ūkio tvarkytojus ar valdytojus. Tai objektyvus gyvenimo reikalavimas, kuris atsiranda, įsigalint ekonomi niams ir atmirštant biurokrati niams valdymo metodams. Eko nomiškai savarankiškoms, vei kiančioms ekonominio tiiksliingumo ir naudingumo pagrindu, įmonėms, susivienijimams, ben drovėms, miestams, rajonams ar Respublikai reikalingi naujo ti po speciatistai-kūrėjai, o ne ins trukcijų vykdytojai. Keista, ta čiau Respublikoje pradeda at sirasti įvairūs trumpalaikiai kur sai, kurie, be nemažų pajamų organizatoriams, nieko neduoda, o pačią idėją tik kompromituo
ja. Kur išeitis? Nuo 5. m. rugsėjo 1 d. pramo nės ekonomikos fakultete pra dedami ruošti gamybos eko nomikos ir valdymo specialistai. Specialybė — labiausiai atitinka dabartinius ir ateities liaudies ūkio poreikius. Kaip rašoma šios specialybės kvalifikacinėje cha rakteristikoje. gamybos ekono mikos ir valdymo specialistai — tarybiniai menedžeriai. Be abe jo stojančiųjų kontingentas aps pręs. kokia dalis ir po kiek lai ko sugebės visiškai atlikti savo funkcijas. Po trečio kurso ates tacijos ir po specializacijos sten gsimės gabiausius Ir stipriausius paruošti taip, kad galėtume pas kutinę praktiką organizuoti už sienyje ir sudaryti sąlygas įsi savinti tai, kas naujausia ir svarbiausia pasaulinėje prakti
koje. Kol bus paruošti specialistai dieniniame skyriuje, lygiaųrečiai manome įmonių ir organizacijų pageidavimu per dvejus metus perkvalifikuoti diplomuotus eko nomistus, neatsitraukiant nuo gamybos, metams atitraukiant juos nuo tiesioginio jų darbo. Besimokantieji tik įsisavintų naujas disciplinas, formuotų darbo įqūdžius ir baigę gautų aukštojo mokslo diplomą. Šios, kaip ir kitų ekonominių specialybių studentai. Universi tete įsisavins visuomeninių po litinių disciplinų ciklą: politinę ekonomiją, filosofiją. politolo giją. liaudies ūkio istoriją, tei sę. Nemažai dėmeso skirta bendra mokslinėms disciplinoms (ben drajai ir taikomajai matematikai,
gamybos technologijai. užsie nio ir gimtajai kalbai). Padidina mas užsienio kalboms skirtų va landų skaičius ir reikalavimai, nes geras užsienio kalbos žino jimas būtinas specialistų kvali fikacijai kelti.
Ekonominiu disciplinų ciklas apima buhalterine apskaitą, fi nansus ir kreditą. statistiką, gamtos išteklių ekonomiką, tarptautinius ekonominius ry šius, darbo ekonomiką ir socio logiją, ekonominės analizės, so cialinio ir ekonominio planavimo, ūkio mechanizmo paųrindua Ypač svarbus yra kompiuterių įsisavinimas. Šias disciplinas tu ri žinoti kiekvienas ekonomis tas. Jos formuoja ekonominį mąstymą.
Svarbus ir specialiųjų discip linų ciklas: valdymo teorija, val
dymo darbo organizavimas, spre ndimų teorija, vadovo ir paval dinių bendravimo etika, rinkos teorija. marketingas, užsienio ryšių organizavimo ekonomika, technika ir kt. Priklausomai nuo specializacijos, vyresniuo se kursuose bus įvedamos spe cialios disciplinos, kurias skaity ti kviesime žymiausius užsienio specialistus. Mokymo eiųoje bus koreguojami mokymo planai, tobulinama materialinė bazė, ke liama dėstytojų kvalifikacija, ypač kvalifikuotus siunčiant sta žuotėms j užsienį. Taigi, nuo 1989 metų rugsėjo pirmosios mene džeriai bus ruošiami Universite te.
Doc. V. GRIGORAS Pramonės ekonomikos fakulteto dekanas
Ekologija Ekologija, tai biologijos moks lo šaka, tirianti organizmų san tykio su juos supančia aplinka ir įvairių organizmų tarpusavio ry šių dėsningumus. Gamtoje organizmai, tarp jų ir žmonės, yra veikiami daugybės įvairiau sios kilmės faktorių. Jiė gali bū ti fizikiniai, cheminiai, biolo giniai ir soaialiniai. Tų faktorių pažinimas, jų veikimo mechaniz mų, tarpusavio ryšių ir kitų pro cesų tyrimai suteikia galimybę geriau suprasti ekologinius dės ningumus. Ekologiniai tyrimai ta po itin aktualūs pastaraisiais de šimtmečiais, kada mūsų planeta pergyvena sunkią, mokslinės-tech ninės revoliucijos pagimdytą ekologinę krizę. Ekologinės pu siausvyros pažeidimai, atsiradę
žmogaus ūkinės veiklos pasėko je ir sukėlę ekologinių faktorių kiekybinio ir kokybinio santykio pasikeitimus, gali būti įvairių or ganizmų reakcijų, skaitlingumo pokyčių, sergamumo, gyvenimo būdo, jų genetinės struktūros pa didinto kintamumo ir netgi iš nykimo priežastimi. Kiekvienos rūšies išnykimas, jos genofondo praradimas — tai ilgame evoliu cijos kelyje sukurtų oenetinių unikumų netekimas visiems lai kams. Priemonės, kuriomis šiuo metu žmonija stengiasi apsaugoti organizmus nuo padidinto kinta mumo, atlieka ekologinių pažeidi mų profilaktiką ir atstato pažeis tą pusiausvyrą, vadinamos gam tos apsauga. Tai įvairūs inžinie riniai sprendimai, valymo įren
giniai, ekologinis auklėjimas, biologinės sociologinės, teisinės, architektūrinės ir kitokios prie monės Siti metų rudenį į gamtos fa kultet'o pirmąjį kursą bus priim ta dešimt busimųjų ekologų, kurie pagal specialią penkerių metų mokymosi programą bus ruošiami darbui Respublikos gamtos apsaugos komitete, Moks” lų Akademijos institutuose, kitose mokslo įstaigose, vidurinėse mo kyklose ir įvairiose ūkio šakose. Iki šiol ekologų specialistų trūkumą iš dalies komperisuo davo gamtos fakultete ruošiami atskirų specializacijų biologai ir geografai. Dabar, Smarkiai paki tus Respublikos ekologinei situ acijai, išaugus Respublikos eko
loginio tvarkymosi poreikiams, iškilo būtinybė specializuotai ruošti ekologijos ir gamtos apsau gos specialistus. Šios specialybės studentai išklausys daug bendrų jų biologijos, geografijos, geo logijos, chemijos, fizikos, eko nomikos, taikomosios matemati kos programavimo kursų ir specialiųjų disciplinų. Mokymo proceso metu šios specialybės studentams bus taikoma daup naujų mokymo metodų: spe cialiai pritaikytos mokomosios programos ESM, diskusiniai žai dimai, praktikos atliekamos „karščiausiuose" ekologiniu po žiūriu Lietuvos rajonuose. Stu dentai dalyvaus svarbiausių eko loginių ir gamtosauginių proble mų sprendime.
Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 546 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Universltas Vilnensis". Telefonas: 61-11-79. EJKeHeĄeaBHnK BuAMnoccKoro yiiHBepcuTe-ra. Pe^aKTop A. AnnniTac. 232734, Bhabhioc, yimBepcHTeTo, 3. Tnnorpacįma HsAareALciBa LIK KII Ahtbh.
Kaip pagrindinį šios srities specialistų ruošimo tikslą Uni versitetas mato plataus profilio ekologų ruošimą biologų bazė je. Baigę Universitetą, jie su gebės naudotis pagrindiniais šiuo laikiniais cheminiais, fiziniais, biologiniais aplinkos už teršimo analizės metodais, moksline ir praktine kitų pasau lio valstybių patirtimi, atlikti ekologines ekspertizes, įvertinti atskiras Respublikos ekologines situacijas, sugebėti spręsti tiek bendrus, tiek atskirus Respubli kos ekologinius uždavinius ir pri taikyti teisingas gamtosaugos priemones.
R. LEKEVICIUS, biologijos m. dr., prof.
Redakiarfat
A. LIPŠTAS