Universitas Vilnensis, 1989 m. kovo 17 d. Nr. 7 (1464)

hinc iturad astra 1989 m.

Kovo 17 d.

Penktadienis Kaina. 2 kap.'

Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO

1950 M.

Nr. 7 (14641

BALANDŽIO 15 D.

Universitetas laukia jūsų

Universiteto

Mokslinės bibliotekos P. Smuglevičiaus salė. Nuotrauka iš VU centrinės kino-foto laboratorijos,

archyvo.

i

2

Universitas Vilnensis

1989.03.17 į ------- -—.—;

Žvelgdami į ateitį Diena vejasi dieną, vienus rūpesčius keičia kiti, ir mes net nepastebiin, kaip laikas virs­ ta istorija — mūsų atradimų ar­ ba praradimų, mūsų savirealiza­ cijos arba mūsų nykimo istorija.

Laiko istoriškumo pojūtis — tai sykiu atsakomybės nuovoka; gal todėl šiandien, žvelgdami į ateitj ir įsipareigodami jai, vis min­ timis grįžtam į praeitj ir ieškom joje takoskyros tarp to, kas sa­ va ir svetima, ieškom tos gijos, kurią turėtume pratęsti savo gyvenimais ir darbais — kad ne­ nutrūktų mūsų. tautos egzistenci­ ją įprasminančių autentiškiausių tradicijų perimamumas, kad tos tradicijos nesustingtų ir nevirstų tik etnografiniu, muziejuose eks­ ponuoti skirtu klodu, o būtų pagrindas tolesniam tautinės ir sykiu bendražmogiškos kultū­ ros turtinimui. Tarp Vilniaus universiteto mūrų, vaikščioda­ mas jo klaidžiais koridoriais ar Didžiajam kieme žvelgdamas į daugybės studentų ir profeso­ rių kartų gludintą grindinį, kaip niekur kitur aiškiai pajunti są­ sają tarp to, ką jau seniai gau­ bia praėjusių šimtmečių ūkanos, ir to, kas vyksta dabar, — tada mintys apie istorijos gyvastin­ gumą, apie jos nuolatinį buvi­ mą šalia mūsų ir pačiuose mu­ myse tikrai nebeatrodo tik ro­ mantinės svajonės ar „lyrinis nu­ krypimas", galįs sukelti nebent šynsnį šiam „blaivios sąmonės" amžiuj. Tai — pastanga suvokti ir susivokti, tai — istorinės ref­ leksijos aktas, šiandienos hori­ zonte atveriąs amžinųjų verty­ bių perspektyvą ir kiekvienam iš mūsų padedąs orientuotis daž­ nai sumaištingoj dabarties realy­ bėj.

Prieš 410 metų sugaudė visų Vilniaus bažnyčių varpai, svei­ kindami pagaliau sulauktos ati­ darant Akademijos įsteigimą.

Nuo šiol mokslo trokštantiems Lietuvos jaunuoliams nebereiks važiuoti Karaliaučiun, Krokuvon ar dar toliau j Vakarų Europą — savo žingeidumą patenkint jie galės ir Tėvynėj.

Betgi Akademijos įkūrimas Lietuvai buvo reikšmingas ne tik švieti­ mo ir ne tik kultūros prasme.

Nuo pat pradžių Universitete puoselėjama lotyniškoji tradi­ cija buvo ir rezistencinės dva­ sios apraiška — ji čia palaiko­ ma ir skatinama kaip intelektua­ linė bei kultūrinė atspara iš

VU rektorius, prof. dr. Jonas KUBILIUS pietryčių plintančioms rusų — gudų įtakoms ir iš Vakarų pra­ dedančioms skverbtis polonizmo tendencijoms. Lotyniškoji tra­ dicija — tai lietuviškos savimo­ nės ženklas ir siekis tą savimo­ nę įtvirtinti bendražmogiškos kultūros erdvėj: lotynų kalba su­ vokiama esant ne tik visai Eu­ ropai bendra mokslo bei intelek­ tualinio bendravimo kalba, bet ir „sava", iš protėvių paveldėta, tik ilgainiui iškreipta gimtoji — sakytum lietuvių kalbos „pramotė". Su tuo artimai siejasi lie­ tuvių kilmės iš romėnų teorija — didžiųjų Lietuvos kunigaikš­ čių genealoginis medis šaknimis siekiąs iš Romos turėjusio trauk­ tis ir prie Nemuno ir Neries prie­ glaudą radusio Palemono giminę.

Akademijoje studijuojantis jau­ nimas per šventes ar iškilmin­ gas procesijas sakomose prakal­ bose vadinamas .juventus palemonia" ir „juventus gedimlnla".

Taip nuo antikos atsigaubianti šviesa skaidrino lietuvio savimo­ nę, ir todėl visai natūralu, kad pagal tuometinę tradiciją dau­ gelio tautų sūnus sutraukusia­ me Universitete lietuviškas žo­ dis skamba kaip lygus tarp ly­ gių — prisiminkime K. Sirvydo pamokslus šv. Jono bažnyčioj, jo „Punktus sakymų" ir Žodyną, prisiminkim J. Jaknevičlaus vei­ kalus, 1737 m. teišleistą, tačiau perokat anksčiau parengtą gra­ matiką „Universitas linguarum Lithuaniae", — čia jau nebemi­ niu daugybės kitų gerai žinomų ar kiek mažiau reikšmingų var­ dų bei faktų. Kafp lygus tarp lygių ir dargi daugiau: lietuvių kalba suvokiama esant šiame krašte gyvenančios tautos, tad šeimininkų kalba, todėl jai ski­ riamas ypatingas dėmesys. Štai 1595 m. popiežiaus Klemenso Xin legatas Aleksandras Comuleus įkurdina Vilniuje kunigų seminariją, kurioje mokytis galį tik lietuviai, o prie Akademijos atgaivina Valeriono bursą — irgi vien lietuviams skirtą gy­ venti. Apie 1620 m. Universite­ te įsteigiama Lietuvių kalbos ka­ tedra, tačiau — be jokios abejo­ nės — mūsų gimtoji kalba Aka­ demijoje ir anksčiau dėstyta.

Lietuvą užgriuvusių karų, gais­ rų, maro epidemijų ir svetimųjų kultūros ekspansijos „potvynio"

metais pavojaus akivaizdoj atsi­ dūrusią tautinę savimonę palai­ ko bei sergsti lietuviai — Aka­ demijos rektoriai ir profesoriai: Jonas Gruževskis, broliai Al­ bertas ir Kazimieras Kojelavičiai, Danielius Butvilas, Stanislovas Tuplkas, — visų nė probėgšmom neišvardinsi. Mykolas Biržiška, palyginęs Vilniaus ir Krokuvos Akademijas, prieina prie išva­ dos, kad bent Ugi 17 a. pabai­ gos Lietuvos dvasia mūsiškėje reiškėsi kur kas svariau nei lenkiškoji — Krokuvoje. Ši lie­ tuviškos tradicijos tąsa būtų sa­ vaime suprantama ir nereikalin­ ga atskiro aptarimo, jeigu nepri­ simintume istorinio konteksto — unijos su Lenkija ir palaips­ nio polonizacijos stiprėjimo. Kai kurių ankstesnių Lenkijos politi­ kų užuominos, esą Vilniaus aka­ demijoje dirbę jėzuitai trukdę sklisti į Lietuvą lenkų kultūrai, liudija ne ką kita, o Akademi­ joje vyravusių rezistencinių in­ tencijų vaisingumą ir čia besiskleidusios lietuviškos savimonės atsparumą.

Net tuomet, kai iškilo gVėsmė Lietuvos—Lenkijos Respublikos nepriklausomybei, ir jungtinės valstybės politikai stengėsi sustiprinti merdinti Respublikos kūną suliedlndami įvairiatautę gyventojų masę lenkų kalbos bei kultūros pagrindu, lietuvių mokslininkų ir menininkų veikla Vilniaus universitete rodo lietu­ viškojo intelekto ir lietuviškos dvasios pajėgumą. Martyno Po­ čobuto, Lauryno Stuokos-Guce­ vičiaus, Prano Smuglevičiaus darbai tęsia iš praeities atitįstančią lietuvių kultūros giją.

Nors kaip šnekamoji Universi­ tete vis labiau įsigali lenkų kal­ ba, tačiau ligi pat 1815 m. inte­ lektualinę mintį čia tebemaitina lotyniškoji tradicija — bevelk visi dalykai dėstomi, magisterlų ir daktarų disertacijos rašomos lotyniškai. Lenkų kalba kaip dėstomoji disciplina į Universite­ to statutą teįtraukiama tik 1812 m.

Tačiau bent jau į oficialiąją, nutautusios diduomenės ir bajo­ rijos kultūrą vis didesnėmis vil­ nimis plūstant polonizacijos ban­ goms, Lietuvos padangę užtem­ do dar plėšresnio — Rusijos im­ perijos — erelio sparnai. 1795-

iejl — tai sakytum 1939-ųjų pre­ liudija. Jekaterinos II-osios laikais tiesiai šviesiai pareiškiama, jog Lietuva — tai istoriškai Rusijos valstybei priklausančios žemės, o Vilnius — senosios slavų kultū­ ros lopšys. Lietuva ne pavergia­ ma, iš Lietuvos tik atsiimamos Rusijos monarchijai „prigulin­ čios" žemės. Betgi tai, kas iš tiesų gyvybinga ir negali pasi­ reikšti išoriškai, akumulluojasi viduje — dvasioj ir sąmonėj — ir ilgainiui vis tiek prasiveržia, kad ir kokios kliūtys bei užtva­ ros būtų renčiamos. Veiksmas lygus atoveiksmiui — kuo sti­ presnis veiksmas, tuo stipresnis atoveiksmis: kaip priešprieša ru­ sifikacijai, Universitete toliau labiau reiškiasi rezistencinės nuo­ taikos. Grynai lietuviško tauti­ nio susipratimo akordai pasigirs­ ta jau pirmaisiais okupacijos metais. Ksaveras Bogušas savo veikale gina lietuvių tautos ir kalbos teises, o Kazimieras Kon­ trimas 1822 m. įteikia Lietuvių kalbos katedros projektą ir net dėstytoją pasiūlo — žemaitį Le­ oną Uvainį. 19 a. pradžia — tartum Lietuvos „priešaušris" — Simanas Stanevičius, Kajetonas Zabytis, žinoma, ir Simanas Dau­ kantas jau sąmoningai atsiriboja nuo lenkų ir iškelia sau užduotį atgaivinti Lietuvos praeitį ir kal­ bą!. Net po Universiteto uždary­ mo — pernelyg jau maištingas jis atrodė Maskolljos imperia­ listams — tautinės ištikimybės aidai vis garsėjančiais ataidais skamba buvusių Universiteto auklėtinių, jų mokinių bei pase­ kėjų sąmonėje. Silvestras Va­ liūnas, Liudvikas Adomas Juce­ vičius, pagaliau 1824 — 1828 m.

Universitete studijavęs Motiejus Valančius jau už senosios Vilniaus akademijos sienų pratęsia dar iš 16 šimtmečio paveldėtas lietuviš­ kos kultūros tradicijas. Taip at­ gimsta ir bręsta, vis įvairesniais pavidalais reiškiasi tautinė są­ monė, taip palaipsniui žiebiasi „Aušros" spindulys, taip tautinis susipratimas bei ryžtas kovoti už savo teises tampa nebe tik siauro Intelektualų būrelio, bet visos tautos valios imperatyvų.

Ir jau girdėti, kaip iš Rytprūsių Lietuvon darda knygnešių ra­ tai, daraktoriai kai kur iš slap­ ta spausdintų elementorių, o kai

kur — ir iš molio lentelių vai­ kus moko abėcėlės ir rašto, stei­ giamos draugijos, organizuojasi partijos... Tautinio susipratimo bei tautinės konsolidacijos laik­ metį keičia kovos už savarankiš­ ką valstybę periodas.

Nepriklausomybės laikais į Kauną perkelto ir Vytauto Di­ džiojo vardu pavadinto Universi­ teto veikla akivaizdžiai liudija, kad tik laisva, savo įgimtais ir istoriškai susiformavusiais prin­ cipais savo egzistenciją grindžian­ ti tauta gali visapusiškai išsis­ kleisti ir pasiekti visuotinai reik­ šmingų mokslo bei kultūros aukš­ tumų. Valstybė — tautos buvimo pagrindas, svarbiausias auten­ tiškos saviraiškos garantas: kai nukrinta „išlikti" našta, prieš dva­ sią ir sąmonę atsiveria laisvos kūrybos erdvės.

Ar mes būtume mes be tų dviejų nepriklausomybės dešimt­ mečių? Kokie būtume? Ir koks būtų mūsų Universitetas? ... Žvilgsnis, slydęs vingria istorijos trajektorija, štai vėl at­ simušė į dabartį. Esame čia ir dabar, esame Lietuvoj, kurią 39-aisiais dvi diktatorių valdo­ mos monarchijos „pasidalino" lygiai taip pat, kaip 18 amžiaus pabaigoj unijinę Respubliką — Prūsija, Austrija — Vengrija ir kaip visuomet mums tik gero linkinti Rusijos imperija. Gali­ ma paminėti daug faktų ir skai­ čių, kad {rodytume, kiek daug Universitete pasiekta „tarybi­ niais" metais. Betgi viskas, kas iš tikrųjų svarbu ir reikšminga, pasiekta dažnai ne „dėl to, kad ...“, o „nepaisant to, kad..." Ir kokiais saikais išmatuoti tai, kas galėjo būti pasiekta, kiek žmo­ nių nekaltai nukentėję nebūtų ir kiek jie ir mes visi sykiu būtu­ me galėję nuveikti, „jeigu ne..."?

Telieka tikėtis, jog negandos ne palaužė, o priešingai — tik sustiprino mūsų dvasią. Univer­ sitetas jau išgirdo Vinco Kudir­ kos varpo ataidą ir su viltimi žvelgia į rytdieną. O žvelgdamas ateitin, mato Jus — dar tik artė­ jančius prie jo slenksčio. Mums jau nereikia pakartoti Daukanto kelionės pėsčiomis iš savo gim­ tinės į Vilnių. Betgi jei norim pareiti į gimtuosius namus ir rasti juos negniuždomus vergys­ tės naštos, grįžti turėsime tikrai pėsčiomis. Ir kelias tas ne vars­ tais ar kilometrais, o kryžių še­ šėliais matuojamas...

Studentų priėmimo tvarka PAREIŠKIMŲ

PRIĖMIMAS Į Vilniaus universitetą prii­ mami TSR piliečiai, taip pat už­ sienio šalių piliečiai gyvenantys TSRS, baigę vidurinį mokslą. I dieninį skyrių priimami ne vy­ resni kaip 35 metų amžiaus, o į vakarinį ir neakivaizdinį sky­ rius — bet kurio amžiaus pilie­ čiai.

Pareiškimai į dieninį skyrių ir į Kauno vakarinį fakultetą prii­ mami nuo birželio 26 d. iki lie­ pos 15 d.

Stojamieji egzaminai vyks nuo liepos 17 d. iki 29 d. Priėmimas — nuo rugpjūčio 1 d. iki 5 d.

Pareiškimai į neakivaizdinį ir vakarinį skyrius priimami nuo birželio 26 d. iki liepos 26 d.

Stojamieji egzaminai — nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 12 d.

Stojantys į neakivaizdinį sky­ rių gali dokumentus atsiųsti paš­ tu.

DOKUMENTAI Stojantieji pateikia priėmimo komisijai šiuos dokumentus: 1. Pareiškimą Rektoriui (pagal nustatytą formoj.

2. Dokumento apie baigtą vi­ durinį mokslą originalą.

3. Charakteristiką (rekomenda­ ciją) iš paskutinės darbavietės, arba mokymo įstaigos.

4. Išrašą iš darbo knygelės (turintiems darbo stažą).

5. Sveikatos pažymėjimą — tik stojantiems į dienini skyrių, (for­ ma Nr. 086—y).

6. 6 fotografijas (3x4 cm).

7. Pasą ir karinį bilietą (kari­ nio įregistravimą liudijimą).

PRIĖMIMO

TVARKA Į Universitetą priimami asme­ nys stojamųjų egzaminų metu surinkę atitinkamą balų skaičių.

Be konkurso priimami gavę teigiamus pažymius stojamųjų egzaminų metu: Kariškiai, paleisti į atsargą ir tu­

rintys teisę naudotis vyriausybės nustatytomis lengvatomis.

Vaikai — našlaičiai ir netekę tėvų globos vaikai.

Paruošiamųjų skyrių klausyto­ jai priimami be stojamųjų egza­ minų.

Asmenys, baigę vidurinę mo­ kyklą aukso (sidabro) medaliu, baigę specialiąją vidurinę mo­ kyklą arba vidurinę profesinętechnikos mokyklą su pagyrimu, laiko Universiteto nustatytą vie­ ną egzaminą.

Išlaikę šį egzaminą penketu nuo kitų egzaminu atleidžiami ir priimami į Universitetą, o išlai­ kę ketvertu arba trejetu laiko visų dalykų egzaminus.

Priimant į neakivaizdinį Ir va­ karinį skyrius, ši taisyklė taiko­ ma tik asmenims, turintiems pir­ mumo teisę.

Stojantiems į dieninio, vaka­ rinio, neakivaizdinio mokymo formas bei atskiras specialybes keliami papildomi reikalavimai: Stojantiems j dieninį skyrių: j gydomosios medicinos, pe­ diatrijos, higienos, sanitarijos ir

epidemiologijos specialybes prii­ mami asmenys, išdirbę jaunes­ niojo arba viduriniojo medicini­ nio personalo pareigose ne ma­ žiau kaip dvejus metus, medici­ nos mokyklų auklėtiniai, kariš­ kiai, paleisti į atsargą trejų pa­ skutinių metų laikotarpyje; me­ dicinos ir farmacinių aukštųjų mokyklų bei medicininio profi­ lio MTI mokymo — pagalbinis personalas; bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų abiturientai, baigę medicinos profilio moky­ mo gamybinio kombinato pilną kursą ir gavę jaunesniosios me­ dicinos sesers ligoniams slaugyti kvalifikaciją.* * dirbantiems asmenims darbo stažas nustatomas mokslo metų pradžiai. Į specialybes, kurios ruošia vidurinių mokyklų mokytojus, kaip taisyklė priimami asmenys, turintys polinkius arba darbo su vaikais praktiką, rekomenduoti mokyklų pedagogų tarybų, vidu­ rinių profesinių-technikos mo­ kyklų, spec. vidurinių mokymo įstaigų, liaudies švietimo įstaigų, darbo kolektyvų, miesto ir rajlono komjaunimo komitetų;

kariškiai, paleisti į atsargą trejų paskutinių metų laikotar­ pyje.

Pastaba: Priėmimo komisijai suteikiama teisė 30% priėmimo plano priimti į medicinos spe­ cialybes kitus asmenis, tarp jų vidurinių mokyklų abiturientus, neturinčius praktinio darbo sta­ žo. Į vakarinį ir neakivaizdinį skyrius: priimami asmenys, dirbantieji pagal pasirinktos specialybės profilį, išskyrus specialybes: matematika, teisė, rusų kalba ir literatūra, lietuvių kalba ir lite­ ratūra, užsienio kalbos ir litera­ tūra, istorija, j kurias priimami asmenys, nepriklausomai nuo jų darbo profilio.

STOJAMIEJI EGZAMINAI Stojantieji į VU laiko šiuos stojamuosius profilinius (konkur­ sinius) egzaminus:

(nukelta į 3 psl.)

Universitas Vilnensts

1989.03.17 ______

Studentų priėmimo tvarka (atkelta iš 2 psl.)

Į matematikos, taikomosios mate­ matikos specialybes — lietuvių kalbt ir literatūra (rašinys), ma­ tematika (raštu), matematika (žo­ džiu). Į fizikos, radlofizlkos ir elektro­ nikos, hidrogeologijos ir inžineri­ nės geologijos, geologinės nuot­ raukos, paieškos ir žvalgybos, ekonominės informatikos ir au­ tomatizuotų valdymo sistemų specialybes — lietuvių kalba ir literatūra (rašinys), matematika (raštu), fizika (raštu). Į chemijos, nemaisto ir maisto prekių mokslo specialybes — lietuvių kalba ir literatūra (ra­ šinys), chemija (raštu), matemati­ ka (raštu). Į gydomosios medicinos, pediat­ rijos, higienos, sanitarijos ir epi­ demiologijos specialybes — lie­ tuvių kalba ir literatūra (raši­ nys), biologija (raštu), fizika (raštu), chemija (raštu). Į biologijos specialybę — lietu vių kalba ir literatūra (rašinys), biologija (raštu), chemija (raštu). Į geografijos, ekonomikos ir ga­ mybos valdymo, darbo ekonomi­ kos ir sociologijos, buhalterinės

apskaitos ir ūkinės veiklos anali­ zės, finansų ir kredito, ekonomi­ nės kibernetikos, statistikos, pre­ kybos ir visuomeninio maitinimo ekonomikos ir valdymo, mate­ rialinių išteklių valdymo ir ga­ mybos priemonių didmeninės prekybos organizavimo specialy­ bes — lietuvių kalba ir literatū­ ra (rašinys), matematika (raštu), geografija (žodžiu). Į sociologijos specialybę — lie­ tuvių kalba ir literatūra (raši­ nys), matematika (raštu), istorija (žodžiu), užsienio kalba (žodžiu). Į istorijos, filosofijos specialybes — lietuvių kalba ir literatūra (rašinys), istorija (žodžiu), užsie­ nio kalba (žodžiu). Į žurnalistikos, bibliotekininkys­ tės ir bibliografijos specialybes — lietuvių kalba ir literatūra (rašinys), istorija (raštu), užsie­ nio kalba (žodžiu). Į psichologijos specialybę — lie­ tuvių kalba ir literatūra (raši­ nys), matematika (raštu), biologi­ ja (raštu), užsienio kalba (žo­ džiu). Į lietuvių kalbos ir literatūros, romanų-germanų (anglų, vokie­ čių, prancūzų) kaįbų specialybes — lietuvių kalba ir literatūra

(rašinys), lietuvių kalba ir litera­ tūra (žodžiu), istorija (raštu), už­ sienio kalba (žodžiu). Į rusų kalbos ir literatūros spe­ cialybę — rusų kalba ir literatū­ ra (rašinys), rusų kalba ir litera­ tūra (žodžiu), istorija (raštu), už­ sienio kalba (žodžiu). Į teisės specialybę — lietuvių kalba ir literatūra (rašinys), isto­ rija (raštu), užsienio kalba (žo­ džiu).

Pastaba. Stojantieji į grupes, kuriose dėstoma rusų kalba, vie­ toje lietuvių kalbos ir literatū­ ros rašinio rašo rusų kalbos ir literatūros rašinį.

Stojančiųjų į dieninį skyrių matematikos (raštu) ir fizikos (raštu) egzaminų rezultatai ver­ tinami ESM. Priimama į Universitetą pagal balų skaičių surinktą iš profili­ nių (konkursinių) egzaminų.

Stojantieji egzaminuojami pa­ gal patvirtintas programas, ati­ tinkančias bendrojo lavinimo vi­ durinių mokyklų programas.

Asmenims, be pateisinamos priežasties, neatvykusiems tvar­ karaštyje nustatytu laiku laikyti egzamino arba gavusiems nepa­ tenkinamą pažymį, toliau egza­

minų laikyti neleidžiama. Į neakivaizdinį ir vakarinį skyrius konkurso tvarka pir­ miausia priimami: a) asmenys, dirbantys pagal pasirinktą specialybę ne mažiau vienerių metų, b) kariai, paleisti į atsargą tre­ jų paskutinių metų laikotarpyje, c) spec. vidurinių ir profesi­ nių technikos mokyklų mokslei­ viai, stojantys į giminingas spe­ cialybes.

Nesant tarp jų konkurso į li­ kusias vietas konkurso būdu pri­ imami kiti asmenys.

Pastaba. Priėmimo komisija turi teisę priimti be stojamųjų egzaminu papai pokalbio rezul­ tatus asmenis, kurie turi pasi­ rinktos specialybės specialųjį vi­ durinį išsilavinimą ir dirba pa­ gal šią specialybę ne mažiau vienerių metų.

Surinkus vienodą balų skaičių — pirmenybė teikiama kariš­ kiams, paleistiems į atsargą pa­ skutinių trejų metų laikotarpy­ je; pasižymėjusiems gabumais ir polinkiais pasirinktai studijuoti specialybei, geriausiai pasiruošusiems studijuoti Universitete; turintiems didesnį kaip dvejų

metų praktinio darbo stažą.

Paliekamas tikslinis priėmimas į 1989/90 m. skirtas vietas asme­ nims, nuolat gyvenantiems kai­ mo vietovėse ir stojantiems į specialybes, kurios apsprendžia socialiiįi-ekonominį kaimo išsi­ vystymą (miškų ir ž. ūkio, medi­ cinos, pedagogines ir kt.). Žemiau nurodytų kategorijų asmenys, sėkmingai išlaikę sto­ jamuosius egzaminus ir nepra­ ėję konkurso j dieninius sky­ rius, jiems pageidaujant, priima­ mi pirmiausia į parengiamąjį skyrių: a) pasiųsti įmonių, organizaci­ jų, įstaigų pagal sutartį tikslinio paruošimo tvarka; b) kariškiai, paleisti į atsar­ gą trejų paskutinių metų laiko­ tarpyje; c) I—II grupių invalidai, ku­ riems pagal medicininės komi­ sijos ekspertų išvadą leidžiama mokytis Universitete, jeigu jie gali lankyti paskaitas.

Visus su priėmimu susijusius klausimus sprendžia priėmimo komisija.

Paruošė I. RAGELIENE tel. 6114-48

Priėmimo į neakivaizdinį ir vakarinį skyrius sąlygų patikslinimas 1. Į visas ekonominio profilio specialybes priimsime turinčius vidurinį išsilavinimą be stojamų­ jų egzaminų po pokalbio pagal sutartis su įmonėmis ir organi­ zacijomis. Priėmimas vyks iki rugpjūčio 25 d.

2. Pagal sutartį ūkiskaitinės įmo­

nės ir organizacijos apmoka siunčiamo mokytis specialisto paruošimą: už 1 studentą 500 rb. per mokslo metus. Biudžetinės organizacijos nuo šio mokesčio atleidžiamos.

3. Pokalbius su stojančialslais ve­ da fakultetų tarybose patvirtin­

tos komisijos. Atsižvelgdama į pokalbio rezultatus, priėmimo ko­ misija rekomenduoja Rektoriui sudaryti sutartį.

4. Į lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros, roma­ nų-germanų filologijos, istorijos, žurnalistikos, bibliotekininkystės

Priimsime į šias specialybes: DIENINIS SKYRIUS Matematika, taikomoji mate­ matika, fizika, radiofizika ir elektronika, chemija, biologija, geografija. hidrogeologija ir inžinierinė geologija, geologinė nuotrauka, paieškos ir žvalgy­ ba, gydomoji medicina, higiena, sanitarija ir epidemiologija, pe­ diatrija, lietuvių kalba ir litera­ tūra, rusų kalba ir literatūra, ro­ manų ir germanų (anglų, vokie­ čių. prancūzų) filologija, žur­ nalistika, bibliotekininkystė ir bibliografija, istorija, psicholo­ gija, ekonomika ir gamybos val­ dymas, darbo ekonomika ir so­ ciologija, nemaisto ir maisto prekių mokslas, prekybos ir visuomeninio maitinimo ekono­

mika ir valdymas, materialinių išteklių valdymas ir gamybos prie monių didmeninės prekybos or­ ganizavimas, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, kontro­ lė ir ūkinės veiklos analizė, sta­ tistika, ekonominė kibernetika, ekonominė informatika ir automa­ tizuotos valdymo sistemos, so­ ciologija, filosofija.

NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS Biologija, lietuvių kalba ir li­ teratūra, rusų kalba ir literatūra, istorija, psichologija, žurnalisti­ ka, bibliotekininkystė ir bib­ liografija, ekonomika ir gamy­ bos valdymas, darbo ekonomika ir sociologija, prekybos ir vi­ suomeninio maitinimo ekonomika ir valdymas, materialinių ištek­ lių valdymas ir gamybos prie­ monių didmeninės prekybos or­ VAKARINIS SKYRIUS ganizavimas, nemaisto ir maiste prekių mokslas, finansai ir kre­ Ekonomika ir gamybos valdy­ ditas, buhalterinė apskaita, kon­ mas, darbo ekonomika ir sociolo­ trolė ir ūkinės veiklos analizė, gija, buhalterinė apskaita, kon­ teisė. trolė ir ūkinės veiklos analizė, APIE PRIĖMIMĄ Į KAUNO ekonominė kibernetika, vokie­ čių kalba ir literatūra, anglų VAKARINĮ FAKULTETĄ BUS kalba ir literatūra.

PASKELBTA ATSKIRAI

Specialybės, kur dėstoma ir rusų kalba DIENINIS SKYRIUS 1. Matematika 2. Taikomoji matematika 3. Fizika 4. Hidrogeologija ir inžinerinė geologija 5. Geologinė nuotrauka, paieškos ir žvalgyba 6. Rusų kalba ir literatūra 7. Buhalterinė apskaita, kontro­ lė ir ūkinės veiklos analizė 8. Ekonominė informatika ir au­

tomatizuotos valdymo sistemos.

9. Materialinių išteklių valdymas ir gamybos priemonių didmeninės prekybos organizavimas 10. Teisė

4. Ekonomika ir gamybos valdy­ mas 5. Finansai ir kreditas.

6. Buhalterinė apskaita, kontrolė ir ūkinės veiklos analizė 7. Teisė

NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS

VAKARINIS SKYRIUS

1. Rusų kalba ir literatūra 2. Istorija 3. Bibliotekininkystė ir bibliogra­ fija

1. Ekonomika ir gamybos valdy­ mas 2. Buhalterinė apskaita kontrolė ir ūkinės veiklos analizė.

Pirmasis egzaminas a) į dieninį skyrių: Matematika, taikomoji matemati­ ka, geografija, hidrogeologija ir inžinerinė geologija, geologinė nuotrauka, paieškos ir žvalgyba, psichologija, darbo ekonomika ir sociologija, ekonomika ir gamy­ bos valdymas, nemaisto ir mais­ to prekių mokslas, prekybos ir visuomeninio maitinimo ekono­ mika ir valdymas, materialinių išteklių valdymas ir gamybos priemonių didmeninės prekybos organizavimas, finansai ir kredi­ tas, ekonominė kibernetika, eko­ nominė informatika ir automati­ zuotos valdymo sistemos — mate­ matika (raštu);

statistika, buhalterinė apskaita, kontrolė ir ūkinės veiklos anali­ zė — geografija (raštu); fizika, radiofizika ir elektroni­ ka — fizika (raštu); chemija — chemija (raštu); biologija — biologija (raštu)č gyd. medicina, pediatrija, sani­ tarija. higiena ir epidemiologija — fiziką (raštu);

lietuvių kalba ir literatūra, žur­ nalistika — lietuvių kalba ir li­ teratūra (raštu);

Atvirų durų savaitė Universitete Kovo 27 d. 10 vai. ISTORIJOS FAK. (Universiteto 5, tel.

61 27 72; jš geležinkelio stoties — 2 troleibusu, „Gedimino" stotelė.)

Kovo 27 d. 15 vai. FILOLOGIJOS FAK. (Universiteto 5, 118 aud., tel. 61 01 80; iš geležinkelio stoties — 2 troleibusu, „Ge­ dimino“ stotelė).

Kovo 28 d. 10 vai. FIZIKOS FAK. (Studentų miestelis, tel.

76 94 70; iš geležinkelio stoties — 2 troleibusu iki galo.)

Kovo 28 d. 11 vai. PRAMONĖS EKONOMIKOS FAK. (Studen­ tų miestelis, II korp., tel. 76 93 71; žr. fizikos fak.).

Kovo 28 d. 13 vai. MATEMATIKOS FAK. (Partizanų 24, mate­ matikos didžioji aud., tel. 63 60 17; iš geležinkelio ir autobusų stoties — troleibusais 1, 2, 5, stotelė „Lietuva").

5. Į psichologijos specialybę, kaip antrąją specialybę, turinčius aukštąjį išsilavinimą pagal su­ tartis priimsime iki rugpjūčio 25 d.

Doc. I. ŽEBERSKIS Prorektorius neakivaizdinio ir vakarinio mokymo

ir bibliografijos, biologijos ir tei­ sės specialybes priimsime vado­ vaudamiesi priėmimo j TSRS aukštąsias mokyklas taisyklėmis.

Taip pat iki rugpjūčio 1 d. į šias specialybes priimsime be stoja­ mųjų egzaminų po pokalbio pa­ gal minėtas sutartis.

Kovo 29 d. 10 vai. CHEMIJOS FAK. (Partizanų 24, tel.

63 09 87; žr. matematikos fak.).

Kovo 30 d. 10 vai. MEDICINOS FAK. (Čiurlionio 21, tel.

63 02 43; iš stoties 8 autobusu iki Konarskio g.)

Kovo 30 d. 13 vai. TEISĖS FAK. (Studentų miestelis, Saulėte­ kio ai. I korp., tel 76 89 66; iš geležinkelio stoties — 2 trolei­ busu iki galo).

Kovo 30 d. 15 vai. GAMTOS FAK. (Čiurlionio 21, Didžioji aud., tel. 63 00 68; iš stoties — 8 autobusu iki Konarskio g.).

Kovo 31 d. 10 vai. PREKYBOS FAK. (Studentų miestelis, Sau­ lėtekio ai., I korp., 513 aud., tel. 76 89 79; žr. fizikos fak.).

Kovo 31 d. 11 vai. EKONOMINĖS KIBERNETIKOS IR FINAN­ SŲ FAK. (Studentų miestelis, Saulėtekio ai., II korp., tel.

76 93 62; žr. fizikos fak.).

rusų kalba ir literatūra — ru­ sų kalba ir literatūra (raštu); anglų kalba ir literatūra — anglų kalba ir literatūra (žo­ džiu); vokiečių kalba ir literatūra — vokiečių kalba (žodžiu); prancūzų kalba ir literatūra — prancūzų kalba (žodžiu); istorija — istorija (žodžiu); bibliotekininkystė ir bibliogra­ fija — istorija (raštu); teisė — istorija (raštu); filosofija, sociologija — lietu­ vių kalba ir literatūra (raštu); b) j neakivaizdinį ir vakarinį sky­ rius: lietuvių kalba ir literatūra, žurnalistika, bibliotekininkystė ir bibliografija — lietuvių kalba ir literatūra (raštu); rusų kalba ir literatūra — ru­ sų kalba ir literatūra (raštu); anglu kalba ir literatūra — anglų kalba (žodžiu); vokiečių kalba ir literatūra ■— vokiečių kalba (žodžiu); biolooija — biologija (raštu); istorija — istorija Jžodžiu); nemaisto ir maisto prekių mokslas — chemija (raštu); teisė — istorija (raštu).

Kursai!

Kursai!

Nuo 1988 m. liepos mėn. 3 d. iki liepos mėn. 15 d. organizuo­ jami kursai kaimo mokyklas bai­ gusiems abiturientams, norin­ tiems stoti į medicinos, fizikos, matematikos, anglų ir rusų kalbų specialybes. Aprūpinama bendra­ bučiu.

Kreiptis J priėmimo komisiją (Studentų miestelis, Saulėtekio ai. 9, I korpusas).

Universitas Vilnensis

1989.03.17

SUPAŽINDINAME, SU NAUJOMIS SPECIALYBĖMIS, KU­

RIAS GALĖSITE ĮSIGYTI UNIVERSITETE NUO ŠIŲ METŲ RUDENS.

•t

C* • •

ir soči

Universiteto Mokslinės Tary­ bos vasario 28 d. nutarimu atei­ nančiais mokslo metais atidaro­ mas Filosofijos ir sociologijos fa­ kultetas. Sj nutarimą paprašėme pakomentuoti VU prorektorių, filosofijos mokslų daktarą, profe­ sorių Rolande] PAVILIONĮ, nau­ jojo fakulteto steigimo komisijos pirmininką.

Kas paskatino priimti tokį nu­ tarimą?

— Trumpai — pats gyveni­ mas, dvasinės kultūros poreikis ir pagarba daugiaamžei Vilniaus universiteto tradicijai. Tiksliau būtų pasakyti, kad Universitete atkuriamos filosofijos ir sociolo­ gijos studijos. Savo metu — jau beveik prieš 420 metų! — filoso­ fija davė pradžią Universitetui: jau 1571 metais Vilniaus kolegi­ joje steigiama filosofijlos klasė turėjo 7, 1572 metais — 26 klau­ sytojus. Kolegiją pakėlus Akade­ mija pirmieji du fakultetai — Filosofijos ir Teologijos. Tiesa, filosofija anuomet suprasta pla­ čiau: ir kaip pasaulietiškų moks­ lų ■— logikos, matematikos, fizi­

iia: naui

kos, psichologijos ir kt. -— visu­ ma. Įgavusi savitą pobūdį, filo­ sofija garsino Vilniaus universi­ tetą Europoje. Jos profesoriai — svetimtaučiai ir lietuviai — žo­ džiu ir raštais skleisdami uni­ versalias žmogaus ir pasaulio pa­ žinimo, išminties tiesas, sukūrė tą kultūros ir dvasinio gyvenimo tradiciją, kuri įrašė Vilnių ir Lietuvą į Europos kultūros isto­ rija. Ši tradicija, išgyvenusi klestėjimą ir nuosmukius, nut­ raukiama ir vėl atkuriama, jau šiame šimtmetyje paskutinį kar­ tą ryškiau blykstelėjo Vytauto Didžiojo Universitete, kur filoso­ fiją globojo net du fakultetai — Teologijos-filosofijos ir Humani­ tarinių mokslų. Pastarajame, be­ je. jau buvo ir atskira sociologi­ jos šaka. Šį rudenį, beveik po penkias­ dešimties metų tremties — filo­ sofijos be filosofijos studentų — filosofija ir sociologija sugrįžta į gimtuosius namus, į savąją Al­ ma Mater, į savąjį fakultetą Jas grąžina pats gyvenimas. Lietu­ vai šiandien, labiau nei kada

nors reikalingi plačios erudicijos ir kultūros žmonės, gebantys su­ vokti žmogaus, mūsų gyvenimo, mūsų visuomenės, mūsų tautos egzistencines problemas, mokslo, meno, natūros ir kultūros — materialios ir dvasinės — santy­ kius. Reikalingi kritiškai mąs­ tantys žmonės, sugebantys „iš ša­ lies", tačiau racionaliai ir kons­ truktyviai, pažvelgti į mūsų- gy­ venimą įr mokantys tą gebėjimą perteikti kitiems. Universitetas, remdamasis savo unikaliu inte­ lektualiniu palikimu, kūrybinga profesūra, yra pasirengęs ugdyti tokią filosofų ir sociologų kartą.

Ką ir kaip studijuos busimieji filosofai ir sociologai?

— Pirmiausia, jie turės išlai­ kyti bendrus konkursinius stoja­ muosius egzaminus: lietuvių kal­ bą raštu, istoriją ir užsienio kai bą, o busimieji sociologai — dar ir matematiką. Į kiekvieną spe­ cialybę priimsime po 25 žmones — taigi, beveik kaip ir anais 1572 metais. Pirmieji du egzami­ nai, atitinkamai juos orientuo­ jant, turėtų kiek atskleisti ir

jame fakultete pretendentu tinkamumą pasirink­ toms specialybėms.

Kai dėl pačių studijų, tai be teorinių ir istorinių filosofijos ir sociologijos dalykų, numatomi fundamentalūs logikos, psicholo­ gijos, semiotikos, estetikos, lite­ ratūros, mokslų ir kultūros filo­ sofijos, politologijos ir kt. kur­ sai, speckursai, seminarai, socio­ logams --.įvairūs taikomieji da­ lykai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas klasikinių —graikų, lo­ tynų — ir moderniųjų — anglų, prancūzų, vokiečių — kalbų mo­ kymui. Sieksime ugdyti argu­ mentavimo ir oratorinę kultūrą, atgaivinti senąsias diskusijų, dis­ putų tradicijas, garsiąsias sabbativa philosophorum ir menstrua philosophorum. Stengsimės at­ kurti ir užsienio profesorių kvie­ timo tradiciją.

Kita naujovė — jau įsikūrus fakultetui numatysime tvarką, kuria į fakultetą galės užsirašyti ir kitų specialybių studentai no­ rintys ir gebantys lygiagrečiai įgyti antrąją — filosofo ar so­ ciologo — kvalifikaciją, o taip

pat specialistai, jau turintys aukštąjį išsilavinimą,.

Praktika moko, kad kaip tik tokie, jau Įgiję tam tikrą mokslų ir gyve­ nimo patirtį žmonės yra tinka miausias filosofijos ir sociologi­ jos rezervas. Taigi, jei toks, pa­ vyzdžiui, flosofp rengimo būdas pasiteisins, tai, matyt, jis ateity j e sąlygos ir pačią pretendentų atranką.

Kur dirbs šio fakulteto absol­ ventai?

— Ten, kur yra, o po 5 metų dar labiau bus reikalingi filoso­ fai ir sociologai. Patikslinsiu: fi losofai — daugiausia naujojo ti­ po tautinėse mokyklose, kur bus dėstomi nauji žmogaus ir visuo­ menės mokslai, klojamas bendro­ jo pasaulėvaizdžio pamatas.

Ir vieni, ir kiti — mokslo, kultu ros, gamybos spaudos, leidybos, informacijos ir kt. įstaigose — ten, kur jau šiandien labai jun­ tame jų poreikį, bet negalime jo patenkinti.

Menedžeriai gali būti ruošiami tik aukštojoje mokykloje Paskutiniuoju metu spauda, radijas ir televizija dažnai kal­ ba, kad būtina turėti gerus, savp darbą išmanančius mene­ džerius, t. y. ūkio tvarkytojus ar valdytojus. Tai objektyvus gyvenimo reikalavimas, kuris atsiranda, įsigalint ekonomi­ niams ir atmirštant biurokrati­ niams valdymo metodams. Eko­ nomiškai savarankiškoms, vei­ kiančioms ekonominio tiiksliingumo ir naudingumo pagrindu, įmonėms, susivienijimams, ben­ drovėms, miestams, rajonams ar Respublikai reikalingi naujo ti­ po speciatistai-kūrėjai, o ne ins­ trukcijų vykdytojai. Keista, ta­ čiau Respublikoje pradeda at­ sirasti įvairūs trumpalaikiai kur­ sai, kurie, be nemažų pajamų organizatoriams, nieko neduoda, o pačią idėją tik kompromituo­

ja. Kur išeitis?

Nuo 5. m. rugsėjo 1 d. pramo­ nės ekonomikos fakultete pra­ dedami ruošti gamybos eko­ nomikos ir valdymo specialistai.

Specialybė — labiausiai atitinka dabartinius ir ateities liaudies ūkio poreikius. Kaip rašoma šios specialybės kvalifikacinėje cha­ rakteristikoje. gamybos ekono­ mikos ir valdymo specialistai — tarybiniai menedžeriai. Be abe­ jo stojančiųjų kontingentas aps­ pręs. kokia dalis ir po kiek lai­ ko sugebės visiškai atlikti savo funkcijas. Po trečio kurso ates­ tacijos ir po specializacijos sten­ gsimės gabiausius Ir stipriausius paruošti taip, kad galėtume pas­ kutinę praktiką organizuoti už­ sienyje ir sudaryti sąlygas įsi­ savinti tai, kas naujausia ir svarbiausia pasaulinėje prakti­

koje.

Kol bus paruošti specialistai dieniniame skyriuje, lygiaųrečiai manome įmonių ir organizacijų pageidavimu per dvejus metus perkvalifikuoti diplomuotus eko nomistus, neatsitraukiant nuo gamybos, metams atitraukiant juos nuo tiesioginio jų darbo.

Besimokantieji tik įsisavintų naujas disciplinas, formuotų darbo įqūdžius ir baigę gautų aukštojo mokslo diplomą. Šios, kaip ir kitų ekonominių specialybių studentai.

Universi­ tete įsisavins visuomeninių po litinių disciplinų ciklą: politinę ekonomiją, filosofiją. politolo­ giją. liaudies ūkio istoriją, tei­ sę.

Nemažai dėmeso skirta bendra­ mokslinėms disciplinoms (ben­ drajai ir taikomajai matematikai,

gamybos technologijai. užsie­ nio ir gimtajai kalbai). Padidina­ mas užsienio kalboms skirtų va­ landų skaičius ir reikalavimai, nes geras užsienio kalbos žino­ jimas būtinas specialistų kvali­ fikacijai kelti.

Ekonominiu disciplinų ciklas apima buhalterine apskaitą, fi­ nansus ir kreditą. statistiką, gamtos išteklių ekonomiką, tarptautinius ekonominius ry­ šius, darbo ekonomiką ir socio­ logiją, ekonominės analizės, so­ cialinio ir ekonominio planavimo, ūkio mechanizmo paųrindua Ypač svarbus yra kompiuterių įsisavinimas. Šias disciplinas tu­ ri žinoti kiekvienas ekonomis­ tas. Jos formuoja ekonominį mąstymą.

Svarbus ir specialiųjų discip­ linų ciklas: valdymo teorija, val­

dymo darbo organizavimas, spre­ ndimų teorija, vadovo ir paval­ dinių bendravimo etika, rinkos teorija. marketingas, užsienio ryšių organizavimo ekonomika, technika ir kt.

Priklausomai nuo specializacijos, vyresniuo­ se kursuose bus įvedamos spe­ cialios disciplinos, kurias skaity­ ti kviesime žymiausius užsienio specialistus. Mokymo eiųoje bus koreguojami mokymo planai, tobulinama materialinė bazė, ke­ liama dėstytojų kvalifikacija, ypač kvalifikuotus siunčiant sta­ žuotėms j užsienį. Taigi, nuo 1989 metų rugsėjo pirmosios mene­ džeriai bus ruošiami Universite­ te.

Doc. V. GRIGORAS Pramonės ekonomikos fakulteto dekanas

Ekologija Ekologija, tai biologijos moks­ lo šaka, tirianti organizmų san­ tykio su juos supančia aplinka ir įvairių organizmų tarpusavio ry­ šių dėsningumus.

Gamtoje organizmai, tarp jų ir žmonės, yra veikiami daugybės įvairiau­ sios kilmės faktorių. Jiė gali bū­ ti fizikiniai, cheminiai, biolo­ giniai ir soaialiniai. Tų faktorių pažinimas, jų veikimo mechaniz­ mų, tarpusavio ryšių ir kitų pro­ cesų tyrimai suteikia galimybę geriau suprasti ekologinius dės­ ningumus. Ekologiniai tyrimai ta­ po itin aktualūs pastaraisiais de­ šimtmečiais, kada mūsų planeta pergyvena sunkią, mokslinės-tech­ ninės revoliucijos pagimdytą ekologinę krizę. Ekologinės pu­ siausvyros pažeidimai, atsiradę

žmogaus ūkinės veiklos pasėko­ je ir sukėlę ekologinių faktorių kiekybinio ir kokybinio santykio pasikeitimus, gali būti įvairių or­ ganizmų reakcijų, skaitlingumo pokyčių, sergamumo, gyvenimo būdo, jų genetinės struktūros pa­ didinto kintamumo ir netgi iš­ nykimo priežastimi. Kiekvienos rūšies išnykimas, jos genofondo praradimas — tai ilgame evoliu­ cijos kelyje sukurtų oenetinių unikumų netekimas visiems lai­ kams. Priemonės, kuriomis šiuo metu žmonija stengiasi apsaugoti organizmus nuo padidinto kinta­ mumo, atlieka ekologinių pažeidi­ mų profilaktiką ir atstato pažeis­ tą pusiausvyrą, vadinamos gam­ tos apsauga. Tai įvairūs inžinie­ riniai sprendimai, valymo įren­

giniai, ekologinis auklėjimas, biologinės sociologinės, teisinės, architektūrinės ir kitokios prie­ monės Siti metų rudenį į gamtos fa kultet'o pirmąjį kursą bus priim­ ta dešimt busimųjų ekologų, kurie pagal specialią penkerių metų mokymosi programą bus ruošiami darbui Respublikos gamtos apsaugos komitete, Moks” lų Akademijos institutuose, kitose mokslo įstaigose, vidurinėse mo­ kyklose ir įvairiose ūkio šakose.

Iki šiol ekologų specialistų trūkumą iš dalies komperisuo davo gamtos fakultete ruošiami atskirų specializacijų biologai ir geografai. Dabar, Smarkiai paki­ tus Respublikos ekologinei situ­ acijai, išaugus Respublikos eko­

loginio tvarkymosi poreikiams, iškilo būtinybė specializuotai ruošti ekologijos ir gamtos apsau­ gos specialistus. Šios specialybės studentai išklausys daug bendrų­ jų biologijos, geografijos, geo­ logijos, chemijos, fizikos, eko­ nomikos, taikomosios matemati­ kos programavimo kursų ir specialiųjų disciplinų. Mokymo proceso metu šios specialybės studentams bus taikoma daup naujų mokymo metodų: spe­ cialiai pritaikytos mokomosios programos ESM, diskusiniai žai­ dimai, praktikos atliekamos „karščiausiuose" ekologiniu po­ žiūriu Lietuvos rajonuose. Stu­ dentai dalyvaus svarbiausių eko­ loginių ir gamtosauginių proble­ mų sprendime.

Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 546 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60.

Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Universltas Vilnensis". Telefonas: 61-11-79.

EJKeHeĄeaBHnK BuAMnoccKoro yiiHBepcuTe-ra.

Pe^aKTop A. AnnniTac. 232734, Bhabhioc, yimBepcHTeTo, 3. Tnnorpacįma HsAareALciBa LIK KII Ahtbh.

Kaip pagrindinį šios srities specialistų ruošimo tikslą Uni­ versitetas mato plataus profilio ekologų ruošimą biologų bazė­ je. Baigę Universitetą, jie su­ gebės naudotis pagrindiniais šiuo­ laikiniais cheminiais, fiziniais, biologiniais aplinkos už­ teršimo analizės metodais, moksline ir praktine kitų pasau­ lio valstybių patirtimi, atlikti ekologines ekspertizes, įvertinti atskiras Respublikos ekologines situacijas, sugebėti spręsti tiek bendrus, tiek atskirus Respubli­ kos ekologinius uždavinius ir pri­ taikyti teisingas gamtosaugos priemones.

R. LEKEVICIUS, biologijos m. dr., prof.

Redakiarfat

A. LIPŠTAS