anjzBinis cuoencas
I
Visų šalių proletarai, vienykitės!
73 m. kovo 2 d
RUJOS (IVERSITETO MITETE Prasidedantis partinių įkumentų keitimas — krbus ir Universiteto koEnistų reikalas. Apie tai ko kalbėta trečiadienį
,KJS (IVERSITETO
MITETE Praėjusią savaitę, vasa22 d., įvyko LLKJS [iversiteto komiteto po lis. Jame apsvarstyta ištotyrininkų ramuvos kla, žiemos sesijos retatai, analizuotas Finanir apskaitos fakulteto rnjaunimo biuro darbas, kpie kraštotyrininkų keiktus darbus — jų kpedicijas, vakarus, iš kas — kalbėjo komjauho komiteto narys M. Įžė. Ramuviečių vadob dėst. V. Mačiekus sapasisakyme pastebėjo,
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
įvykusiame partijos komi teto posėdyje. Komiteto sekretorius doc. P. Berna tavičius padarė pranešimą „Apie partinių organizaci jų uždavinius, ruošiantis partinių dokumentų keiti mui". -Posėdyje taip pat svars tyti dėstytojų peratestavimo, jaunųjų specialistų palikimo dirbti Universite te klausimai ir kt.
kad ekspedicijų metu daug laiko skiriama ir da barties tyrinėjimams. Rektorato, dekanatų, vi suomeninių organizacijų, pačių studentų nuolatinio darbo dėka Universitete kasmet gerėja egzaminų sesijų rezultatai. Jau gali ma kalbėti apie tikrą dar bo nuotaiką. O jos fone geriau matomos obj ektyvios ir subjektyvios nepa žangumo priežastys. VVU komjaunimo komiteto sek. retoriaus pavaduotojas J. Galinaitis savo pranešime apie tai daugiausia ir kal bėjo. Komitetas kandidatais į TSKP narius rekomendavo komjaunuolius TF studen tus penktakursius E. Bie liūną, P. Jurkštą ir J. Grambą.
apsvarstė Universiteto te atro veiklą 1972 metais, aptarė tolimesnio darbo ofsąjungos gaires. Numatoma daugiau organizuoti gastrolių, at 3MITETE kreiptas teatro vadovybės Ar • dėmesys į revoliucinės bei tematikos rečiadienį Studentų studentiškos ’fsąjungos komitetas trūkumą repertuare.
UDENTŲ
R
Nr. 7 (827)
SU ARTĖJANČIA KOVO 8-ĄJA! Su giedrėjančiom dangaus paskliautėm artėja Kovo 8-oji, saulutė vis dažniau nulipa į Filologijos fakulteto Sarbievi jaus kiemą — moteriškiausią Universitete. Ieškok kurso pirmūno — surasi pirmūnę, ieškok grupės vadovo _ prisistatys taip pat mergina. Patarlė: „pasaulį (fa kultetą) valdo vyrai, o vyrus valdo moterys" filologų lūpo se šitaip neskamba... Argi imsimės narplioti sudėtingą
Dėstytojai — abiturientų svečiai
fakulteto reiškinį, kada pragaivėjo orai ir jausmai, kada vyrai rūpinasi gėlių ir šam pano, kad su švente pasvei kintų savo merginas!
Nuotraukoje: Filologijos fa kulteto mokslo pirmūnės ir aktyviausios visuomenininkės (iš kairės į dešinę): Nijolė Andrijauskaitė — II kurso germanistė. Giedrė Kudirkaitė — III kurso lituanistė, fakul teto komjaunimo biuro sekre
Rokiškyje įvyko tradicinis abiturientų sąskrydis, kuria me dalyvavo visų rajono vi durinių mokyklų vienuolikto kai. I susitikimą su mokslei viais atvyko partijos, kom jaunimo rajono komitetų ir rajono vykdomojo komiteto atsakingi darbuotojai, liaudies švietimo skyriaus atstovai, respublikos aukštųjų ir spec. vidurinių mokyklų dėstytojai. Rokiškio rajono vykdomojo komiteto pirmininko pava duotojas, plano komisijos pir mininkas V. Eigelis pateikė įdomių skaičių ir faktų apie moksleivius, kurie jau
>-------------Nuotraukoje: Vilniaus V. Kapsuko universiteto Polime rų chemijos katedros vedėjas doc. G. Bajoras per pertrau ką kalbasi su Rokiškio viduri nių mokyklų vienuoliktokais.
torės pavaduotoja, Virginija Sipavičiūtė — III kurso ang liste, kurso biuro narė, Aldo na Kuprytė — I kurso roma nistų komjaunimo grupės sek retorė, Olga Sergijenko — trečiakursė, rusistų mokslo pažiba, Kornelija Cinčlej — III kurso angliste, pirmūnė, kurso komjaunimo sekretorė. Giedrė, Virginija, Olga, Kornelija rytoj atšvęs mediu mą. .. A. STANEVIČIAUS nuotr.
TRUMPAI Praėjusį antradienį įvy ko Universiteto tarybos posėdis. Svarstyta Gamtos ir Teisės fakultetų Studen tų mokslinių draugijų veikla (pranešėjai doc. S. Rančelis ir J. Moreinas). „TS“ inf.
Studentai centrinių rū mų koridoriuje (link Aulos) išvydo dvi naujas fotoparodėles — III k. fi ziko V. Naujiko „Žiemos motyvus" ir II k. žurnalis tvirtai apsisprendę, kur moky to A. Palionio „Akimir tis, kokią pasirinks specialy kas". bę. Rajone yra 327 abiturien A. DARGUŽIS tai. Iš jų 183 pareiškė norą mokytis aukštosiose mokyk lose. Vilniaus universitete svajoja studijuoti 50 vienuo Bendrabučių tarybų liktokų. 32 proc. visų dabar tinių abiturientų pageidauja konkurso prizininkės — mokytis spec. vidurinėse mo antro ir trečio bendrabu kyklose. čių tarybos — lankėsi Profesinio orientavimo Minske. Si kelionė — tai klausimais sąskrydyje kalbė apdovanojimas už gerą jo VVU Chemijos fakulteto darbą. Polimerų chemijos katedros e. daraSkeviCiūtž ★ ★ ★ vedėjas doc. G. Bajoras, Vil niaus Valstybinio pedagoginio Sį savaitgalį kraštotyrinin instituto doc. B. Grigas, Kau kai svečiavosi net trijose vie no Politechnikos instituto tose: Vydeniuose (Varėnos Mašinų gamybos fakulteto de raj.), Ricieliuose (Lazdijų raj.) kanas doc. B. Bakšys ir kt. ir Miežionyse (Švenčionių Abiturientai nuoširdžiai dė raj.). Šeštadienį, kovo 3 d., kojo svečiams už apsilanky Ricielių, Miežionių ir Kaniū mą, patarimus ir įteikė gėlių, kų (Varėnos raj.) dainininkai, atminimo dovanėlių. šokėjai, muzikantai su stu A. ZIBOLIS dentais vakaros Aktų salėje.
m
Susitikimai su klasioku BŪTI STUDENTU — VADINASI,
MOKYTIS GERAI!
PIRMŪNŲ PAVYZDYS SKATINA
Pirmą sykį kaip reikiant susitikau su klasės draugu Antanu Kairiu vienuoliktos pavasarį. Jis kaip klasės sparva prazvimbė „Kavrovecu" per skaidrom pasruvusį vakarą. Kas autoinspektoriai po pirmo šuolio su, parašiu tu?! Jo rankos tampė vairą, lyg norėdamos kilstelėti pir mutinį ratą. Pažiūrėjau į įį ir, galima sa kyti, tik tada pamačiau, per pratau. Kas, kad nuo aštuntos klasės darydavome revizijas po visas penkias Raguvos parduotuves; be penkių devy nios apleisdavome mergaičių bendrabutį; sporto salėj tampėm štangą, valgomajam tikrindavom spinteles? Kaip dau guma Panevėžio krašto žmo nių, jis neaiškindavo savo vi daus, taip pat ir algebros už davinio, kurio pats nesi stengsi suprast. Panevėžiškiai pasilieka sau tai, ko niekada niekam nepasakys, tačiau ne slėpdami, o dėl tokio būdo. Vėliau sutikau jį šviesiu kostiumu po sėkmingiausių stojamųjų egazminų į Univer siteto Gamtos fakultetą; kitą kartą — susimušėm kaktom naktį Gudų girioje, kada puoliau„ krikštyti" naujuosius kraštotyrininkus; penktą aviacijos sporto klube.
mes irgi nesistengėme rodyti, kad labai džiaugiamės susiti kę, nešaukdavom „šimtas me tų. ..“ Keletą kartų bendrabu tyje rijom naminę dešrą, paaimanuodavom dėl karo mokslų.. .
Po Žiūrų dainų Aktų salė je žodžiai tik pagadintų visa tai, ką jauti. Todėl neliečiam koncerto, o kalbam apie orą bei studijas, apie laiko stoką. — Žinai, kuo daugiau dirbi, tuo daugiau spėji, — prašne ko Antanas, — nereikia simu liuoti ir apsipilti aimanom, kad nėra kada! .. Hm... sena teisybė, nuval kioti žodžiai, bet priauk iki jų, kad suprastum, kad pasi darytų tau aktualūs ir įtikina mai skambėtų lūpose! — Dirbu, gaunu algą, iš na mų nebeimu, — pasigyrė kla siokas ir tą patį vakarą nusi vedė į geologijos-mineralogi jos laboratoriją. Laborantas, II kurso geolo gas Antanas Kairys, užsivil kęs baltą chalatą, koreguoja mas docento Stasio Žeibos, su darinėja Lietuvos horizonta laus geologinio piūvio žemė lapius, daro spektrines anali zes, tvarko pavyzdžius — la borantui yra ir „juodo" darbo. — Išbūnu laboratorijoj iki dvylikos, pirmos, kol sargas Gal jums neįdomūs tie mū išvaro, ir, šį tą atradęs, nors sų susitikimai; patikėkite — visai nedaug, laimingas pėdi-
Triukšmingi fakulteto kori grindinis uždavinys yra su treti — materialinio-techninio doriai ir auditorijos, neužsive- stiprinti studentų lankomumą. aprūpinimo ekonomikos spe Atsižvelgiant į visas šias cialybės studentai. riančios skaityklų durys, iki Iš kursų — koks sutapi išnaktų šviesūs bendrabučio aplinkybes ir buvo išaiškinta langai byloja, kad prasidėjo geriausia fakulteto akademinė mas! _ pirmoji vieta atiteko naujas mokymosi etapas — grupė — pramoninių prekių pirmakursiams, II vieta — II mokslo specialybės trečiakur kursui, III vieta — III kursui, antrasis šių metų semestras. Rodosi, jau turėtų būti už siai (seniūnė R. Antanaitytė, IV vieta — IV kursui. Gaila, miršta praėjusių egzaminų proforgė A. Kuodytė, grupor- kad mūsų studentai, puikiai įtampa, kaip bebaigiama už gė M. Nedveckaitė). Jiems išlaikę egzaminus I kurse, vė miršti gera atostogų nuotaika. įtektas fakulteto pereinamasis liau mokosi blogiau. Akade Tačiau žiemos sesijos atgar vimpelas „Geriausia akademi miniai sektoriai — ne vien mūsų, bet ir kituose fakulte siai Prekybos fakulteto rū nė grupė". muose kol kas dar nenutyla. Dar rudenį, suvedus viso tuose, — turėtų išsiaiškinti Susumuoti dar rudenį fakul Universiteto geriausios akade šio „liūdno dėsningumo" prie teto profsąjungos paskelbto minės grupės konkurso rezul žastis. sektorius Akademinis geriausios akademinės grupės tatus, trečiakursių tarpe ši konkurso rezultatai. Jie paly grupė buvo pripažinta geriau drauge su fakulteto fotomėginti neblogi: 21 fakulteto sia. Šiuo metu 4 grupės stu gėjais baigia ruošti garbės studentas baigė šią sesiją tik dentai mokosi vien penketais, lentą, Ji papuoš fakultetą, labai gerais pažymiais ir gau 7 gerai ir labai gerai (iš viso skatins kitus geriau mokytis. na padidintas stipendijas; grupėje 19 studentų). R. KILIJONAITĖ trečdalis visų studentų išlai Antroji vieta atiteko preky PF II k. studentė kė egzaminus gerais ir labai bos ekonomikos specialybės gerais pažymiais. pirmakursiams. Jie tik .6 ba Pasididžiuoti galime dauge lais atsiliko nuo nugalėtojų. liu studentų, kurie ne tik ge Savo pirmosios sesijos egza rai mokosi, bet yra ir aktyvūs minus net 6 šios grupės stu visuomenininkai, saviveikli dentai išlaikė tik labai gerais ninkai, SMD nariai. Tai pre pažymiais. Gera pradžia — kių mokslo spec. III k. studen pusė darbo. Tikėsimės, kad ši tas, Lenino stipendininkas, grupė ir toliau bus viena iš SMD pirmininkas ir saviveik geriausiųjų, o seniūnas V. lininkas J. Ruževičius, fakul Kundrotas, gruporgė E. KujaMūsų grupė 1971—1972 Mes buvome , maloniai teto sportinę garbę ginantis lytė, proforgė B. Skudutytė iš prekybos ekonomikos spec. III moks dar didesnio meno va m. m. geriausių akademi nustebinti, kad mums teko nių grupių konkurse už didžiausias prizas — ke k. studentas E. Redeckas, ne dovauti. pamainomas fakulteto estradi Trečioje vietoje liko prekių ėmė pirmąją vietą. Tai ne lionė į Maskvą. nio ansamblio muzikantas V. mokslo specialybės I kursas kurio nors vieno studento, Ir štai atėjo lauktoji die Šapoka (mater.-techn. aprūpi (seniūnė I. Dvareckaitė, gru o viso kolektyvo gero mo na. Profsąjungos komitete nimo ekonomikos spec. II k.), porgė L. Petrišiūnaitė, profor- kymosi rezultatas. Grupėje mums palinkėjo gerd vėjo, prekybos ekonomikos II k. gas A. Ziniak). net 13 studentų pavasario ir mes leidomės į kelionę. studentės A. Jakubaitytė, D. Geriausiųjų grupių aktyvai sesiją išlaikė labai gerai, „Kažin, kokia ta Maskva, Bendikaitė ir kiti. iapdovanoti dovanėlėmis. Tačiau negalima užmiršti ir Kartu buvo išaiškinta ge daugumas mokosi be treje apie kurią tiek daug girdė blogybių. Fakulteto studentai riausi kursas ir specialybė. tų. B. Balašaitytė, A. Bur- ta, matytą per televizo dar daugoka) praleidžia pas Specialybėmis nugalėjo pre kauskas, K. Kubilius, R. rių“? — taip tą akimirką kaitų, kas, gal būt, sumenkina kybos ekonomistai, antra bu Januškevičius ir kiti — galvojo daugelis iš mūsų. ir sesijos rezultatus. Todėl pa- vo prekių mokslo specialybė, mūsų penketukininkai. Studentai — maskvie-
Geriausia grupe
Maskvoje čiai mus pasitiko geležin kelio stotyje ir nuvežė į savo fakultetą. Tą patį va karą instituto kultūros rū muose žiūrėjome instru mentinio ansamblio „Ieš kotojai" pasirodymą. Per kitas dienas aplankėme Kremlių, Tretjakovo gale riją, pabuvojome naujuo siuose Maskvos rajonuo se. Mes, aišku, pamatėme tik mažytę šio miesto dalį, bet ir tai, ką pamatėme,
nu į bendrabuų! — šypsos! klasiokas kaip apdovanotas. ♦ * * — Kaip sesija, kaip atosto gos? — užtvojame panevėžiį kių įpročiu vienas kitam per petį. — Atostogos Karpatuose, 0 egzaminai penketais, — iš leto numykia Antanas. — Keli egzai buvo? — Keturi. Galvojau, kad darbas trukdys mokslui, o matai, kaip išėjo. Prisispirti ir dirbti, pamatyti, kad nežinai ir panorėti sužinoti — gerai dalykas... Su bendradarbiu Benium Paukščiu (turistų klubo pirmi, ninku, savo kelionėm užkrek siu ir Antaną) pro mikroskopą aprodė sukietėjusius ar suak menėjusius vienaląsčius gy. vūnus, egzistavusius prieš ke lis milijonus metų. Antanas pasisakė imsiąs SMD reko menduotą mokslinį darbą, o trečiame kurse pereisiąs stu dijuoti individualiu planu. Chemikalai, įvairiausi ak menys su priklijuotais pavadi nimais, schemos, stirtos žemė lapių bei kartogramų. . — Aš tau galiu išdėstyti moksliškai, bet paaiškinsiu) ūkiškai: nuo žemės kaip nuo obuolio nupiauk ploną skilte lę ir sudaryk piūvio žemėla-l pį pagal grunto pavyzdžius.. — Dėkui, supratau! — Ne ką tesupratai. A. STANEVIČIUS
ilgai išliks musų atminty je. Bėga studijų dienos. Mes vėl stengiamės būti pirmaujančių gretose. Žie mos sesiją išlaikėme vėl labai gerai. Bendras gru pės pažangumo vidurkis — 4,51. Vėl turime tokį pat didelį pirmūnų būrį fakultete tarp I—IV kursu užimame I vietą. R. JURČIUS MMF taikomosios matematikos spec. 11 k. 1 gr. komjaunimo sekretorius
PUBLICISTINIO
KONKURSO „AŠ — TSRS
PILIETIS“
NUGALĖTOJAI ? „Tarybinio studento" reS dakcija pernai buvo pa? skelbusi publicistinio rašiS nio konkursą „Aš — TSRS ?pilietis", skirtą šalies auk-' Asiniam jubiliejui. ; [ Konkursui savo darbus, > pateikė nemažas būrys au-1 [torių. Geriausiais pripažin-, > ti Filologijos fakulteto lle- < [ tuvių kalbos ir literatūros < > specialybės studentų raši- < ’ nlai _ penktakursės Nijo-< lės Nagaitytės („Taigos spalvos", ,TS“ Nr. 36) Ir antrakursio Vlado Braziu-^ no („Mūsų rankų ženklai, „Kamaze", „TS" Nr. 33).[ Šių rašinių autoriai apdo-< vanoti piniginėmis premi jomis (po 30 rb.|.
tojų profsąjungos komiteto , Finansų ir apskaitos fakul) tete esantis profsąjungos in bendro posėdžio „Dėl Univer ventorius saugojamas fakulte siteto ūkio tarnybų darbo Pa gerinimo" nutarimas, kuria to biure. Aišku, kai geriau nėra, gerai ir taip. Tik neži me pabrėžiama, jog socialisti nia, kaip čia atsitiko, jog vie nės nuosavybės apsauga, tau pus visų piniginių ir materia toj dviejų mikrofonų MD-200 studentų profsąjungai ir fa teto vokaliniam - instrumen linių išteklių naudojimas, pa atsirado mikrofonai MD-44. kultetui buvo padaryta dau tiniam ansambliui). Vasarą, vyzdingas visų Universiteto Pirmininkas aiškina, jog jam giau kaip už 1000 rub. Įsilau STUDENTŲ PROFKOMItaip viską paliko pirmtakas. žėlius teisė. Dalis instrumen TETO REVIZINE KOMISIJA, važiuodami į darbo ir poilsio pastatų ir aplinkos sutvarky stovyklą, teisininkai pasiėmė mas, nuolatinis tvarkos palai Ar tik nebus čia atsitikę kaip buvo grąžinta, tačiau nau BAIGIANTIS 1972 METAMS, su savimi stalo teniso kom kymas bei nesitaikstymą-, su anam pasakojime: pirko katę tų PATIKRINO FAKULTETUO dojimui. .. nebetiko (pvz., plektą, pirktą už studentų jos pažeidėjais yra bendras maiše... SE ESAMĄ PROFSĄJUNGOS Įdomiausia ir nemaloniausia stiprintuvas E-lll, kaina 300 INVENTORIŲ. BUVO ŽIŪRI profsąjungos lėšas. Pasiimt viso Universiteto reikalas k pasiėmė, tačiau neparvežė, kiekvieno jo kolektyvo nario istorija nutiko Medicinos fa rub., ir kiti). MA, KAIP IR KUR JIS SAU Kas gi kaltas, kad taip įvy GOJAMAS. KĄ GI PAMATE paliko kolūkyje. Argi taip pareiga. kultete — vos ne ištisas de galima elgtis su visuomeniniu Nejaugi dar kai kurių fa tektyvas. Muzikinio invento ko? Visų pirma atsakomybė KOMISIJOS NARIAI? inventoriumi? kultetų profbiurai mano, kad riaus medikai turi už 1700 už tai tenka buvusiam profŽinoma, ne visi taip „sau su visuomeniniu turtu galima rub., šiuo atžvilgiu tai vienas biurui; jis turėjo pasirūpinti go" turimą visuomeninį tur elgtis bet kaip? Tokio apsilei turtingiausių fakultetų Uni inventoriaus saugumu. versitete. Tačiau gausus in Nieko nuostabaus, jeigu kaip visa tai vertina fakulte tą, kaip čia minėti fakultetai. dimo, neatsakingumo toleruoti Jie galėtų pasimokyti tvarkos negalima. ventorius, pasak ansamblio vieną gražią dieną išgirsime, to profbiuras? iš Pramonės ekonomikos, Studentų profsąjungos ko Atrodytų, Teisės fakultete vadovo, „po vagių antplū kad matematikus ištiko medi džio" smarkiai nukentėjo. kų likimas. Muzikinio inven padėtis turėtų būti geriausia. Prekybos bei Fizikos fakulte mitetas, apsvarstęs esamą pa- I dėtį, priėmė nutarimą. Ja®e Buvęs Medicinos fakulteto toriaus matematikai turi už Kas ne kas, o jau busimieji tų. turėtų mokėti' Geriausią įspūdį paliko Pre nurodyta fakultetų profbiustudentas Binderis (pašalintas 1233 rub. Dalis jo yra fakul teisininkai iš VVU) ir jo draugai iš tete, dalis dekanate „kita da gerbti ir saugoti visuomeninį kybos fakultetas. Palyginus rams sustiprinti inventoriaus Mušamieji, turtą. Deja! Patalpose, kurio su kitais fakultetais, čia esan apsaugą. Teisės, Matematikos miesto įsigeidė sukurti savą lis „namie"... ansambliuką. Draugams trū kurių vertė 830 rub., kartu se yra saugojamas invento tis profsąjungos inventorius ir mechanikos bei Finansų k ko labai nedaug: tik visų mu su šiukšlėmis, plytomis, meta rius, prikritę tinko, ant daik yra tvarkomas geriausiai ir tai apskaitos fakultetai įpareigo!i zikos instrumentų ir aparatū lo laužu voliojasi rūsyje. Ra tų nusėdę „amžių dulkės". fakulteto profbiuro pirmininko grąžinti studentų profsąjun gos inventorių. ros. 1972 m., tuoj po žiemos si čia visko, ko tik nori, Dalis inventoriaus iš viso J. Panasenkos nuopelnas. 1972 m.,gruodžio 8 dienos atostogų, kompanija nutarė trūksta tik vieno — tvarkos. prapuolė (6 komplektai mote V. MASALSKV visa tai „pasiskolinti" iš Me Be to, dalis inventoriaus yra riškų kostiumų, vienas kom „Tarybinio studento" numery VVU studentų profkomitef dicinos fakulteto: išlaužė du visiškai nenaudojama. Įdo plektas vyriškų kostiumų, je buvo išspausdintas Univer nary* ris ir viską išnešė. Nuostolio mu, ką apie tai galvoja ir pirktų buvusiam Teisės fakul- siteto tarybos ir VVU darbuo-
Blogos rankos ir gerą pagadins
Sveikiname jubiliatus!
Sukanka 80 metų (žymiam Tarybų Lietuvos istorikui, Lie tuvos TSR Mokslų akademi jos akademikui, profesoriui Juozui Žiugždai. 1911 m. užbaigęs Veiverių mokytojų seminariją, jis, kaip ir daugelis demokratiškai nu siteikusių to meto inteligentų, visas savo jėgas skiria liau džiai šviesti. Pirmojo pasaulinio karo metais J. Žiugžda evakuojasi j Rusijos gilumą ir dirba Maskvoje. 1918 m. gruodžio mėn. atvyko j Vilnių ir pradė jo dirbti Lietuvos TSR Švie timo liaudies komisariate. Vidaus ir tarptautinei kontravoliucljai nuslopinus Tary bų valdžią Lietuvoje, J. Žiugž da, kaip buvęs tarybinių įstai gų darbuotojas, ilgai negalė jo gauti darbo mokyklose. Mokytojavo jvalriose gimna-
GARBINGA SUKAKTIS zijose iki Tarybų valdžios at kūrimo Lietuvoje. Nuvertus fašistinę diktatūrą, jis buvo paskirtas Švietimo liaudies komisaro pavaduotoju. Didžiojo Tėvynės karo me tais J. Žiugžda, dirbdamas ša lies gilumoje, visas jėgas sky rė kovai prieš okupantus. Iš vadavus Tarybų Lietuvą, J. Žiugžda vadovauja respubli kos liaudies švietimo atkūri mui. 1946 m. J. Žiugžda išrenka mas Lietuvos TSR Mokslų akademijos viceprezidentu, vadovauja Istorijos intitutui. Atkūrus po hitlerinės okupa cijos Vilniaus universitetą, J. Žiugžda atnaujino savo pėda-
goglnį darbą; jam buvo su teiktas profesoriaus mokslinis vardas. Ilgus metus prof. J. Žiugžda vadovavo TSRS isto rijos, vėliau Lietuvos TSR is torijos katedroms ir Įdėjo di delį indėlį rengiant naujus is torikų kadrus. Nerasime res publikoje tokio kampelio, kur nebūtų profesoriaus mokinių. Plati ir įvairiapusė prof. J. Žiugždos mokslinė veikla. Sunkiausiais pokario metais, kada partija konkrečiai iškė lė uždavinį — duoti marksistlnį-lenininį lietuvių tautos istorijos vertinimą, prof. J. Žiugžda visiškai atsidavė isto rijos tyrinėjimui ir stojo viso Tarybų Lietuvos istorijos
PASISVENTĘS SAVO PROFESIJAI Universiteto Medicinos fa kulteto Patologinės fiziologi jos ir patologinės anatomijos katedros profesoriui, medici nos mokslų daktarui Juozui Markuliui sukako šešiasde šimt metų. Tur būt, nerasime Lietuvoje gydymo įstaigos, kur prie ligonio lovos dieną ir naktį nebudėtų šio pasišventusio mediko-pedagogo profesijai žmogaus mokiniaigydytojai. Visuomet žvalus, energingas, reiklus sau, pa reigingas, labai išsilavinęs prof. J. Markulis štai jau 31eri metai su trumpomis per traukomis savo pavyzdžiu skiepija šias ir daugelį kitų gerų savybių studentams ir jauniesiems bendradarbiams. 1941 m., su pagyrimu bai gęs Kauno universiteto Me dicinos fakultetą, drg. J. Markulis pradėjo dirbti Vil niaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos kated roje asistentu. Vėliau skiria mas šios katedros vyr. dėsty toju, katedros vedėju ir pir muoju Medicinos fakulteto prodekanu. Tuo sunkiu laiko tarpiu, kada Universitetas li
ko smarkiai apiplėštas, jo turtas sunaikintas arba išvež tas, patalpos nuniokotos, prof. J. Markulis deda daug pastangų mokymo bazei at statyti ir normaliam studentų mokymo procesui užtikrinti. Kvalifikacijos pakelti drg. J. Markulis 1948 m. išvažiuo ja į Leningradą, kur iki 1954 m. dirba TSRS Medici nos mokslų akademijos I. Pavlovo Fiziologijos institute moksliniu bendradarbiu. Pasi sėmęs žinių vienoje iš stam biausių šalies mokslo įstaigų, grįžta atgal į Anatomijos ka tedrą docento pareigoms. 1955—1961 m. kartu vado vauja Lietuvos TSR SAM Teismo medicinos ekspertizės biuro Respublikinei daiktinių įrodymų tyrimo laboratorijai. Pamėgęs teismo mediciną, prof. J. Markulis nuo 1960 m. pradeda dirbti vien tik šioje srityje ir iki dabar atiduoda visas savo jėgas ir sugebėji mus šiai palyginti neseniai pradėjusiai žengti pirmuosius brendimo žingsnius respubli koje medicinos šakai vystyti. Jis vadovauja fakulteto teis
mo medicinos kursui, dėsto šią discipliną studentams me dikams ir teisininkams. Siame veiklos bare per pa lyginti neilgą laikotarpį pro fesorius atliko nemaža reikš mingų darbų. Kaip teismo medikas, prof. J. Markulis dalyvavo valstybinėje komisi joje, kuri tyrė žiaurių hitle rininkų masinių žudynių vie tas, kartu su studentais medi kais ištyrė Vilniaus Dominin konų bažnyčios požemiuose mumifikuotų ir skeletuotų žmonių palaikus, dalyvavo moksliniuose tyrimuose, ku riais nustatyta Lietuvos poe zijos pradininko ir klasiko Kristijono Donelaičio asmens tapatybė ir t. t. Prof. J. Mar kulio duomenimis remiamasi tiriant kai kuriuos senovės lietuvių papročius. Šiuos reikšmingus Lietuvos kultū ros istorijai darbo rezultatus profesorius dabar apibendri na tam skirtoje monografijo je. Prof. J. Markulis pirmą kartą išsamiai moksliškai iš nagrinėjo teismo medicininės tarnybos vystymąsi Lietuvoje
Penktieji ansamblio metai Estetikos katedros korido riuose jau tyla repeticijų at garsiai, tik Etnografinis an samblis dar nesirengia į na mus. Kukliai vinguriuoja graudi melodija —
Vai atabėga baikštus elnelis, Lėlių kalėda kalėda, Baikštus elnelis devyniaragis, Lėlių kalėda kalėda. Mes ateinam čia po paskaiiš dienos triukšmo į papras1 >r gražų dainos pasaulį, kad ats‘gautumėm lyg atsigėrę iš gaivaus šaltinio, dosnaus, ne išsenkančio. Ilgai nesinori skirtis su gražia daina... Liaudies kūryba iš tikrųjų abai turtingas ir gana mar“'IS Pasaulis. Ir labai svarbu Pnkti, puoselėti ir išsaugo‘ ai, kas jame gražiausia. To sada mus mokė A. Ragevi
čienė, ir už tai mes jai visada būsime dėkingi. Atiduoti dainai visą save, kad pratisose, iš pirmo žvilgs nio monotoniškose melodijose išgirstum miškų ošimą, bičių dūzgesį, gervių klyksmą ir į laukų harmoniją įsiliejantį ne rimastingą žmogaus sielos bal są. Mokytis iš liaudies žmonių ir dainų gerumo, atidumo, nuoširdumo, būti visada išti kimiems sau ir sakyti tik tai, kuo šventai tikime. Jau beveik penkeri metai gyvuoja mūsų ansamblis. Daug šokimėlių šokta, dainų išmokta — per tris rugiapiūtes neišdainuotum. Beveik vi sus Lietuvos rajonus apvažia vom dainuodami — Biržų, Skuodo, Sakių, Pakruojo, Mo lėtų, Švenčionių — visų nė nesuminėsi. Dabar kviečia at važiuoti kretingiškiai, anykš
tėnai. Ir visur mus sutinka šil tai, tartum tikrus savo vaikus. Štai praeitą šeštadienį, va sario 24 d., koncertavome Pa nevėžio raj. „Atžalyno" kol ūkyje. J jaukią kultūros namų salę įsiveržė judrus ir margas „kermošiaus" pasaulis.
Eisim, sesula, Mes kermošėlin, Mes kermošėlin, Paūliodamos. Buvo labai gera, nes jau tėm, kad visi mus supranta ir palaiko. Matėme nušvitusius senus ir jaunus veidus, atpa žinusius šitam margam pasau ly dalelę savęs. Po koncerto ilgai šokome, dainavome kartu su visais. Ir patys žmonės stebėjosi, kad jie moka tiek daug gražių dainų. Nesinorėjo skirtis, nes kiek
mokslo priešakyje. Su jo var du yra susijęs markslstlniolenininio istorijos mokslo Ta rybų Lietuvoje susiformavi mas ir vystymasis. Jis parašė ir išspausdino arti šimto mokslo darbų, redagavo be veik visus svarbiausius api bendrinamojo pobūdžio dar bus. Už įvairiapusišką moksli nę veiklą jam buvo suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis. Kaip mokslininkas prof. J. Žiugžda daug padarė, ruošda Gražia tradicija bendrabu mas tarybinių istorikų moksli tyje Nr. 5 tapo šachmatų nius kadrus. varžybos, kurias organizuoja Garbingo jubiliejaus proga Medicinos fakulteto profbiugausūs jo mokiniai iš visos ras. Varžybose dalyvauja širdies sveikina Profesorių, gausus dalyvių bei „sirgalių" linki jam geros sveikatos ir būrys, nes šachmatai mėgsta puikiausios kloties. mi bendrabučio gyventojų. Kova vyksta lyg ir dviem Doc. A. BENDŽIUS, etapais. Pirmiausia iki žiemos doc. J. DOBROVOLSKAS sesijos pradžios išaiškinamas stipriausias žaidėjas. Šiais metais juo tapo I k. studen tas E. Vitkus, kuris pusfina lyje įveikė praėjusių metų bendrabučio čempioną IV k. studentą R. Dešuką, o finale nuo 1795 m. iki 1965 m., šią — Ik. studentą K. Saniuką. medžiagą apibendrino medici Antrasis etapas — simultanas. nos mokslų daktaro disertaci Praėjusią savaitę bendrabu joje, kurią 1968 m. sėkmingai čio Nr. 5 skaitykloje jį žaidė apgynė. Sekančiais metais VI k. studentas R. Klimavi kartu su bendraautoriumi čius. Net 10 stipriausių bend prof. J. Nainiu išleido pirmą rabučio šachmatininkų: E. jį išsamų „Teismo medicinos" Vitkus, K. Saniukas, L. Var vadovėlį lietuvių kalba stu nas ir kiti atkakliai siekė dentams medikams ir teisi pergalės, bet tik VI k. studen ninkams. Jubiliatas paskelbęs tui L. Varnui pavyko sužais spaudoje daugiau kaip 60 publikacijų, 1969 m. jam pri pažintas profesoriaus moksli nis vardas. Nuo 1967 m., be tiesioginio pedagoginio-mokslinio darbo, vėl dirba Medi cinos fakulteto prodekanu mokslo reikalams. Prof. J. Markulio asmeny bė neatskiriamai asocijuojasi su žmogumi visuomenininku, materialistinių pažiūrų pro paguotoju. Jis ne tik geras VVU studentų profkomitepedagogas, studentų auklėto tas nutarė padidinti savo jas, bet ir žinomas ateistinių vaidmenį Universiteto sporti pažiūrų, politinių-mokslinių niame gyvenime. Profkomitežinių skleidėjas, puikus pa te buvo sudarytas sporto skaitininkas, vienas iš Uni sektorius, apsvarstytos gali versiteto jaunųjų lektorių mybės, tartasi su „Mokslo" mokyklos organizatorių ir sporto klubu. Visa pasvėrus, pirmųjų dėstytojų. buvo nutarta organizuoti kai Linkime jubiliatui, gerbia kurias varžybas ir pan. Visų pirma tai liečia krep mam profesoriui geros svei katos, tęsiant atsakingą peda šinio tarpfakultetines varžy goginį, mokslinį ir visuome bas (jų, kaip žinome, 1972— 73 m. m. VVU spartakiadoje ninį darbą. nėra). Profkomi tetas nuspren Doc. S. KEBLAS dė įsteigti pereinamąją tau rę, aprūpinti komandas ap ranga. Nutarta atgaivinti sportines varžybas bendrabučiuose. Kol kas dar neaišku, kokios spor to šakos bus įtrauktos į bend rabučių spartakiadą. Gali bū ti šaškės, šachmatai, stalo te nisas, krosas, krepšinis. Var žybų rengėjai apsistos prie tokių sporto šakų, kurios ne reikalauja didelių sportinių bazių bei laiko. Profkomitetas yra užmezgęs ryšius su daugeliu šalies aukštųjų mokyklų. Numatoma pasikeisti sportinėmis delega cijomis. Be to, Maskvos Ener getinis institutas, turintis pui kią sportinę bazę, gali suteik ti kuriai nors mūsų Universi-
Varžybos bendrabutyje
ti lygiomis. Galutinis rezulta tas 9,5:0,5 R. Klimavičiaus naudai. R. Klimavičių paprašiau at sakyti į keletą klausimų. — Kada pradėjote domėtis šachmatais? R, Klimavičius: Dar dešimt metį mane pavprgė šachmatai. Vienuoliktoje klasėje įvyk džiau I atskyrio normatyvus. Vėliau susidomėjau lengvąja atletika ir šachmatais nebežaidžiau. Praėjusiais metais vėl pradėjau žaisti. — Jūsų žymesni pasieki mai? R. Klimavičius: 1972 me tais Vilniaus miesto pirmeny bių pusfinalyje užėmiau I vietą. Dabar kovoju „Žalgi rio" pirmenybių finale ir tu riu galimybės įvykdyti kan didatę į TSRS sporto meistrus normatyvus. — Kaip Jūs vertinate var žybas, organizuojamas bend rabutyje? R. Klimavičius: Tai tikrai sveikintinas dalykas. Tik la bai gaila, kad šiuo nuostabiu žaidimu kol kas nesidomi bendrabučio gyventojos. — Kokie Jūsų planai atei čiai? R. Klimavičius: Noriu įvyk dyti sporto meistro normaty vus ir kuo sėkmingiau sužais ti Vilniaus miesto varžybų finale bei komandinėse aukš tųjų mokyklų varžybose. Po simultano geriausiems bendrabučio Nr. 5 šachmati ninkams buvo įteiktos MF profbiuro atminimo dovanė lės. K. LIEPIS MF profbiuro narys
Profkomiteto ir „Mokslo“
bendradarbiavimas
vienas susitikimas su gyva liaudies daina, su gyvu liau dies žmogumi — tai tikra šventė. Juk čia kiekvieną kar tą mes susitinkam su tikru grožiu, ne su dekoratyvine puošmena, o su žmogaus gy venimo būtinybe. Šito grožio neužfiksuos nei nuotraukos, nei magnetofono juostos, — jį galima tik pajusti ir paslėp ti į giliausią širdies kertelę, kad galėtum jį atiduoti ki tiems kaip brangiausią dova ną. S. krinickaite
teto komandai treniruočių sto vyklą. Nebus užmiršti ir geriausi profkomiteto renginiuose da lyvaujantys fakultetai. Jie bus premijuojami išvykomis į Odesą, Taliną, Rygą, kitas ša lies bei mūsų respublikos aukštąsias mokyklas. Šios iš vykos turės ir sportinį, ir pa žintinį charakterį. VVU šachmatų komandinė se pirmenybėse galės daly vauti atskirų fakultetų stu dentų komandos. Į jas kvie čiami ir dėstytojų bei dar buotojų kolektyvai. Pavasaris netruks prabėgti, todėl minėtas varžybas bei renginius VVU studentų prof komiteto vadovybė galvoja pradėti artimiausiu metu. In ventoriui, prizams, dovanoms pirkti bei sportinėms išvy koms finansuoti šiais metais Universiteto studentų profko mitetas skiria apie 3000 rub lių. SK „Mokslas" pasirūpins sporto sale krepšinio varžy boms bei kai kurių varžybų technine puse (teisėjavimas ir pan.) Profkomiteto bei „Moks lo" bendradarbiavimo naudą turėtų akivaizdžiai pajusti pa tys sportininkai. S. BUCHAVECKAS
ninkai. Balandžio mėnesį at važiuoja savigynos imtynių Praeitą savaitę vyko mėgėjai iš Odesos universite LTSR aukštųjų mokyklų šach to. matų varžybos. Jose dalyva Netrūks varžybų ir VVU vo 8 komandos. Geriausiai vidaus spartakiadoje. Kovo 10 žaidė mūsų studentai, kuriems dieną rungsis sunkiaatlečiai. įteikta taurė. Artimiausiu metu vyks „Kom Neseniai Rygoje viešėjo jaunimo taurės" krepšinio mūsų lengvaatlečiai, o kovo (vieno minuso sistema) ir sli mėnesio pradžioje Universite dinėjimo varžybos. Jei nebus tas priims būrį studentų iš ki sniego, slidininkai varžysis tų šalies aukštųjų mokyklų: iš tose pačiose distancijose — Leningrado atvyksta gimnas tik jau kaip bėgikai. tai, o iš Kišiniovo — krepši„TS" koresp.
h'THutnb O-ATSAKO Š. m. sausio mėn. „Tarybi nio studento" Nr. 3 rašėme, kad centrinių rūmų studentų valgykloje meniu minimus patiekalus lankytojai tegalė davo gauti tik kelias vidur-
dienlo valandas, o ne visą darbo laiką. Gavome studentų valgyklos direktorės M. Linkienės atsa kymą į repliką „Pietūs?.. . Šaukštai po pietų..." Jame be kita ko rašoma: „Pilno asortimento iki paskutinės darbo minutės išlaikyti ne įmanoma, nes tuomet kiekvie ną dieną liktų patiekalų kitai dienai. Nenorėdami lankyto jų maitinti vakarykščiais pa-
tiekalais, darbuotojai, bai giantis darbo dienai, palieka tik po vieną miltinį — daržo vinį, vieną pirmą patiekalą ir t. t. Dėl mažos antrų patie kalų išdavimo linijos miltinių — daržovinių patiekalų pa talpinti marmituose negalima, todėl jie laikomi ant stalo ir greit atšąla. Bet čia valgyklos darbuotojai nieko padėti ne gali: reikalinga didesnė antrų patiekalų išdavimo linija."
Paslaptingas maisto produktas Pietų Europoje jis dauge bokalo laikinai užsikemša ♦ akies dugno kraujagyslės. liui pakeičia kompotą trošku AR PAGALVOJAI, Širdies kraujagyslių užsikim liui numalšinti, jis vietoj si KAD šimas arba spazmas gali su rupo geriamas su gazuotu ar GADINI SVEIKATĄ? kelti infarktą, o akies dug ba paprastu vandeniu. Dar to nas — tai priekinis smegenų liau į pietus — arabų šalyse ♦ paviršius, ir jo kraujagyslės — iki paskutinio laiko jis buvo islamo religijos už kad, neskaitant psichinių ligų, priklauso smegenis maitinan draustas, tikriausiai profilak alkoholis sukelia apie 10 or čiai sistemai, kuri aprūpina jas deguonimi. Galvos sme tikos sumetimais, remiantis ganizmo susirgimų: geriantieji 32 kartus daž genys _ pats reikliausias de pražūtingų krikščionių tradi cijų patirtimi. O tose krikš niau suserga gerklės ir bur guoniui organas. Sverdamos čioniškose šalyse kaip tik ne nos ertmės vėžiu; nesaikingas tik 2% kūno svorio, jos su buvo jis vadinamas: „gyvy gėrimas sukelia chroninius naudoja 40% deguonies. Šir bės vanduo", „velnio lašai", gastritus, kuriuos ^turi net džiai sustojus, prasideda kli „skysta duona", „vyno dva 60% alkoholikų, iki nulio su nikinė mirtis, ir jeigu per 5 sia", kol pagaliau chemijoje mažina skrandžio rūgštingu minutes kraujotaka neatsistanebuvo priimtas galutinis pa mą; kas trečio girtuoklio ke to, žūsta smegenų centrai ir vadinimas — alkoholis, įvai penys padidėjusios, skaus įvyksta biologinė mirtis — riu kiekiu įeinantis tiek į vy mingos, blogai išskiria tulžį. žmogaus atgaivinti nebeįma no, tiek į alaus, degtinės bei Kepenų cirozė — dažna liga noma, nors visi likusieji or tose šalyse, kur ypač popu ganai dar gyvybingi. konjako sudėtį. Alkoholio veikiamos sme Jį žmonija pažįsta gerą de liarūs vynas ir konjakas; il šimtį tūkstančių metų, varto galaikis alkoholio vartojimas genų kraujagyslės laikinai ja ir keikia, nes nė vienas neretai sukelia cukraligę; užsikemša, ir smegenų ląste maisto produktas neatneša girtuokliai 4—6 kartus daž lės — neuronai — išdėstyti tiek skausmo ir nelaimių. niau serga plaučių uždegi pagal kraujagyslės eigą, ima dusti ir tampa suparaližuotos. Tuo tarpu vartotojai ieško jo mais ir bronchitais, ir t. t. Neuropatologams žinomi Jeigu deguonies badas užsi linksmybei arba užsimiršimui vargo valandoje. Deja, links girtuokliai, kurie skundžiasi tęsia, ląstelės žūsta. Saikingo mam žmogui alkoholis beveik rankų ar kojų nejautra, nu išgėrimo metu žūsta gal ir nereikalingas, tuo tarpu skau tirpimu, „skruzdžių bėgioji dešimtys tūkstančių neuronų, džiai apgauna tą, kuriam mu", silpnumu, aštriais skaus bet ką tai reiškia, palyginus trūksta džiaugsmo arba kuris mais. Tai juntamųjų ir judi su 17 milijardų neuronų, su bėga nuo rūpesčio ir sielvar namųjų nervų uždegimai — darančių tą galingą kibernetito. Nes pasiskolintas alkoho neuritai, neuralgijos, radiku nę mašiną, kokia yra galvos lio pagalba džiaugsmas greit litai. Girtavimas nusilpnina smegenų žievė! Visa bėda, išgaruoja, palikdamas sle orgąnizmą, pakeičia kraujo kad neuronai yra vienintelės kurios nesugeba giantį maudulį, o užmiršimas sudėtį, sumažina atsparumą ląstelės, nepašalina nemalonių ir neiš peršalimams, užkrečiamoms ir daugintis, ir po kiekvieno iš gėrimo galvos smegenyse sprendžia rūpesčių, tik atpra odos ligoms. Girtuoklius galima laikyti in daugėja tuščių vietų. Kiek tina žmogų nuo gyvenimo kovos, nusilpnina valią ir validais su galvos smegenų vienas girtuoklis tarsi skubi charakterį, — padaro žmogų sužalojimu. Faktas, kad alko nasi sudėvėti savo smegenis, dar jautresnį nesėkmėms ir holis žaloja centrinę nervų išskalauti iš jų viską, kas su dar silpnesnį sunkumuose. sistemą, buvo seniai žinomas daro žmogiškos psichikos ver Kai tik silpnam žmogui alko mokslui ir platiesiems gyven tę ir galią. Kadangi įvairių holis labiau reikalingas, susi tojų sluoksniams, tačiau pir žmonių galvos smegenų at daro užburtas ratas, kuriuo mą kartą tą pamatyti pavyko sparumas alkoholiui nevieno žmogus, sykį stojęs į alkoho Pietų Karolinos universiteto das, tai ir sunku nustatyti lizmo kelią, ritasi žemyn ir profesoriui Melvinui Naislui leistino gėrimo i’bą. Gal būt, perskaitę šias ei sustoti negali. Vis didesni vos prieš kelerius metus. nemalonumai gresia jam, bet Profesorius tyrė trombų susi lutes, daug kas mes gerti. ir alkoholis traukia vis la darymą smulkiausiose krauja Jungtinėse Amerikos Valsti biau, ir tik jis pašalina baimę gyslėse, jų užsikimšimą susi jose net 20 milijonų žmonių ir padeda žmogui žengti tuo klijavusiais kraujo kūneliais. metė rūkyti, kai neginčijamai keliu, kurią, kaip kiekvienas Eksperimentai sekė vienas po buvo įrodytas ryšys tarp rū puikiai žino, „prie gero neve- kito — įdomūs profesoriui ir kymo ir plaučių vėžio, malonūs jo bandomiesiems. ar ilgam? da." Gyd. V. BANAITIS Medicinos statistika rodo, Pasirodė, kad jau nuo alaus
prie kampinio staliuko. Sėdė jo, plepėjo, į laikrodžius žvilgčiojo (suprantama — pas kaita laukia), o padavėja kaip tyčia zuja aplink, prie jų ne Į netoli Universiteto esan prieina. Jau ir replikuot stu čią „Vaivos" kavinukę atplas dentės pradėjo... O kai iki nojo trys studentės ir sutūpė paskaitos liko gal penkios mi-
Atkeršijo...
nutės, vienos veidukas klas tingai nušvito, o po poros jos žodžių visos trys sėdėjo be veik laimingos. Netrukus atėjo padavėja. Viena iš trijų nė nemirktelė jusi sučiauškėjo: tris porcijas dešrelių, tris kavos.. .
Linksmieji vyrukai Žmonių išmintis nesens ta, taigi — ir patarlės. Šis mūsų trumputis pasakoji mas tai dar kartą patvir tins. Pirmoji patarlė. Girtam ir ožka velniu išrodo. Danielius Akavickas stu dijuoja Medicinos fakulte te sanitariją IV kurse. Stu dentas kaip studentas, tik,
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Laisvojo vokiečių jaunimo sąjungos Centro tarybos pir masis sekretorius Giunteris Janas atsakė Į bulgarų laik raščio .Narodna mladež" ko respondento klausimus apie pasiruošimą X Pasauliniam jaunimo ir studentų festiva liui, kuris vyks Berlyne šiais metais nuo liepos 28 iki rugplūčio 5 dienos. APN siūlo skaitytoj ų dėmesiui šį interviu. Klausimas: Su kokiu šūkiu vyks X Pasaulinis jaunimo ir studentų festivalis? Atsakymas: Festivalio šū kis — „Už antiimperialistinį solidarumą, taiką ir draugys tę". Šis šūkis geriausiai iš reiškia jaunimo forumo tiks lus ir ragina visas planetos demokratines bei pažangias jėgas susitelkti kovai už so cialinę pažangą, prieš impe rializmą ir reakciją. Pagal programą kiekviena festivalio diena skiriama ko kiam nors svarbiam antiimperialistinės kovos skyriui. Svarbiausia — solidarumas su Indokinijos tautomis ir jauni mu, kova prieš kolonializmą, neokolonializmą, už naciona linę nepriklausomybę, solida rumas su arabų šalių tauto mis, Azijos, Afrikos ir Lotynų
Ką gi, viskas kaip ir turi būti. Jau ir duoną atnešė, ir šakutes... Bet pabaiga ne tokia. Kai padavėja nuėjo prie bufeto užsakytų patiekalų atnešti, vi sos trys, švytinčios kaip auk so kulkelės, pašoko nuo kė-
Amerikos jaunimu. Kaip ir anksčiau, užplanuota merginų ir jaunų motinų diena. Tai ta po gera pasaulinių festivalių tradicija. Mūsų forume galės daly vauti visi, kas trokšta įgyven dinti raginimą „Už antiimperialistinį solidarumą, taiką ir draugystę". Daugiau kaip 70 šalių įkurti nacionaliniai fes tivalio komitetai, kurie pra dėjo ruoštis pasauliniam foru mui. Klausimas: Kaip ruošiasi festivaliui jūsų šalies vaiki nai ir merginos? Atsakymas: Berlynas laukia svečių, ir mes, festivalio šei mininkai, stengiamės, kad mūsų draugams iš užsienio būtų suteiktos visos galimy bės organizuoti mitingus, konkursus, sporto varžybas. Labai svarbu būti ne tik nuo širdžiu šeimininku, bet ir po litiškai išprususiu pašnekovu, žinančiu padėtį pasaulyje. Laisvojo vokiečių jaunimo są jungos nariai visada buvo įsi tikinę marksistai, ištikimi Ta rybų Sąjungos draugai, visų kovotojų prieš imperializmą bendražygiai. Milijonai jaunų VDR piliečių visaip stengiasi stiprinti mūsų darbininkų ir valstiečių valdžią. Festivalyje
Chemijos fak. II k. stud. R. Račkauskas, Prekybos fak. I. k. stud. D. Baradokaitė, II k. stud. V. Jansonas, III k. stud. A. Jackevičiūtė, Matematikos ir mechanikos fak. I k. stud. V. Stovolas ir V. Jurgutis, III k. stud. B. Dedinaltė, Filologijos fak. I k. stud. V. Rupaitė, II k. stud. V. Rišku tė, IV k. stud. A. Lurje, Finansų ir apskaitos fak. I k. stud. D. Lapataltė, II k. stud. N. Feoktistova, Medicinos fak. I k. stud. A. Udovičius ir A. Juodelis, VI k. stud. J. Lukoševičius.
džių, čiupo už paltų ir gatvėn! Graudžiai juokingas buvo padavėjos veidas, kai atnešė užsakytąsias dešreles, kavą... O kitiems atėjusiems dar il giau teko laukti...
Valstybinėje filharmonijoje kovo mėn. 6, 9, 21, 25 dieno mis įvyks keturi XVII—XX a. smuiko muzikos koncertai, kuriuos atliks tarptautinių konkursų laureatas Gidonas Kremeris. Abonementų gali ma įsigyti studentų profsą jungos komitete ir fakultetų profbiuruose. Kaina 1,50 rb.
Studentų profsąjungos ko mitete yra dietinio maitinimo B. ZVONKUTĖ kelialapių. Kelialapiai skiria mi studentų profsąjungos na riams, rekomendavus Aukštų Antroji. Girtas dainuosi jų mokyklų poliklinikai. Studentų profkomltetas — blaivus vaitosi.
nomikos fakultete
dabar
aimanuoja darbo ekonomi kos spec. trečiakursis Ro mualdas Kamarauskas.
Ir
dar ilgai aimanuos... Mat, jam už tai, kad „Java" va žiavo neblaivus, visiems metams atimtos teisės ir dar 10 rb. (pabaudos). 2 32000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815 Z
užsienio draugai pamatys, kad mes esame įsitikinę interna cionalistai ir savo atjaunėju sios tėvynės patriotai. Klausimas: „Rugpjūtyje žy di rožės". Tai žodžiai iš festi valinės dainos, kuri buvo po puliariausia 1951 metais. Mu zika, šokiai, sporto varžybos, žinoma, papuoš ir X festiva lį? Atsakymas: Mes jau gavo me daugiau kaip 400 pasiūly mų iš 171 autoriaus festivali nei dainai. Geriausios dainos konkurse dalyvaus ir kompo zitoriai, ir mėgėjai. Festivalio programa numa to daug kultūrinių ir sporto renginių: nacionalinius ir tarptautinius koncertus, poli tinės dainos dienas, vaizduo jamojo ir taikomojo meno parodas, tarptautinį karnava lą, masines sporto varžybas. Vykstant X festivaliui, Ber lynas pavirs dainų ir šokių miestu. Skambiomis dainomis pasaulio jaunimas dar kartą pademonstruos savo solidaru mą, draugystę, linksmumą ir optimizmą. Drauge su Tarptautiniu ren gimo komitetu mes stengia mės padaryti viską, kad X Pasaulinis festivalis ilgam liktų jo dalyvių atmintyje.
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
Garsiausiai Pramonės eko
va, bėda — serga keista li ga: kai tik paragauna ko stipresnio, savu neatpažįs ta. Važiavo aną dieną traukiniu Vilnius—Klaipė da. Žiūrėjo, žiūrėjo j savo žmoną — ne ta, ir baigta. Puolė kolioti.. . Keleiviai irgi kažkokie įtartini — ir tie savo atsiėmė...
KAINA 2 KAP. REDAKCIJOS ADRESAS:
BERLYNAS LAUKIA SVEČIŲ
Užs. Nr. 959
KLAIDOS IŠTAISYMAS „TS“ Nr. 6 (826) Įsivėlė klaida. Pirmame puslapyje spausdinamame straipsnyje „Fizikos fukultetas: kas pada ryta ir kas darytina“ antros pastraipos 24 eilutę reikia skaityti taip: „Blogiausia fa kultete yra I k. 4 grupė“.
Nuoširdžiai užjaučiame kurso drauqę Ireną JUŠ KEVIČIŪTĘ dėl jos sesers mirties. I k. Istorikai ir kurso vadovas
LV 07704
REDAKTORIUS
ALGIS
KUSTA