Visų šalių proletarai, vienykitės!
=
B )is sccroencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Į
Vasario 24 d.
į
Maskvoje,
1976 m. vasario 27 d. Nr. 7 (949)
L. BREŽNEVO pranetlmo partijos XXV suvažiavime
1976 m. vasario 24 d., 10 valandą ryto, Maskvoje, Kremliaus Suvažiavimų rūmuose, pradėjo savo darbą Tarybų Sąjungos Komunistų partijos eilinis XXV suva žiavimas. Suvažiavimą trumpa įžangine kalba pradėjo TSKP Centro Komiteto Generalinis sekretorius drg. L. Brež nevas. Delegatai vieningai išrenka suvažiavimo Prezidiumą, Sekretoriatą, Redakcinę ir Mandatų komisijas. Pirmininkaujantis — TSKP CK Politinio biuro narys, TSKP C'f sekretorius drg. M. Suslovas praneša, kad t suvažiavimą atvyko komunistų, darbininkų, nacionalinių-demokratinlų ir socialistų partijų delegacijos, Su važiavimas karštai sveikina svečius iš užsienio. Po to patvirtinama tokia suvažiavimo darbotvarkė: 1. TSKP Centro Komiteto ataskaita ir partijos eili niai uždaviniai vidaus ir užsienio politikos srityje — pranešėjas TSKP CK Generalinis sekretorius drg. L. Brežnevas. 2. TSKP Centrinės revizijos komisijos ataskaita — pranešėjas Revizijos komisijos pirmininkas drg. G. Sizovas. 3. Pagrindinės TSRS liaudies ūkio vystymo kryptys 1976—1980 metams — pranešėjas TSRS Ministrų Tary bos Pirmininkas drg. A. Kosyginas. 4. Partijos centrinių organų rinkimai. TSKP Centro komiteto ataskaitinį pranešimą padarė TSKP CK Generalinis sekretorius drg. L. Brežnevas, kurį visa salė sutiko audringais, ilgais plojimais, ova cija. Vasario 25 d. pranešimą „TSKP Centrinės revizijos komisijos ataskaita" padarė Revizijos komisijos pirmi ninkas G. Sizovas.
Suvažiavimų
rūmuose, j
prasidėjo j
lt TSKP CK Generalinio sekretoriaus drq.
INFORMACINIS PRANEŠIMAS
i
į
MES SUKORĖME NAUJĄ VISUOMENĘ, KOKIOS ŽMO NIJA DAR NEŽINOJO. TAI — BE KRIZIŲ, NUOLAT AU GANČIOS EKONOMIKOS, BRANDŽIŲ SOCIALISTINIŲ SANTYKIŲ, TIKROS LAIS VES VISUOMENE. TAI — VISUOMENE, KURIOJE VIEŠPATAUJA MATERIA LISTINE PASAULĖŽIŪRA. TAI — TVIRTO TIKĖJIMO ATEITIMI, SVIESIU KOMU NIZMO PERSPEKTYVŲ VI SUOMENE. JAI ATVIROS BERIBES TOLESNES VISAPUSlSKOS PAŽANGOS PLA TYBES.
TSKP XXV
suvažiavimas UNIVERSITETAS DEVINTAJAME PENKMETYJE
PENKIOS DARBŠČIOS KATEDROS
Chemijos fakultetas IX penkmečio metais pasiekė daug gražių laimėjimų ruo šiant jaunuosius specialistus liaudies ūkiui, o taip pat vystant mokslinį — tiriamą jį darbą. Praėjusio penkmečio me tais smarkiai išaugo fakulte to materialinė bazė, įsigyta naujų, šiuolaikinių, moder niškų įrengimų. Universiteti nė spektroskopijos laboratoTija dabar aptarnauja ir ki tus fakultetus. Pagerėjo mo kymo procesas: atsirado nau jų, labai reikalingų šiuolaiki niam mokslui, disciplinų. Pats mokymo procesas technizuojamas, daugiau rodoma kino filmų, taikoma progra muoto mokymo kontrolė. Vi suomeninė politinė praktika suaktyvino studentų veiklą, jų visuomeninės organiza cijos pradėjo daugiau domė tis studentų kasdieniniais poreikiais. Moksliniame — tiriamajame darbe daug gra žių laimėjimų pasiekė visos penkios fakulteto katedros, o taip pat probleminė vaistų sintezės ir tyrimo laboratori ja. Fakulteto darbuotojai ga vo 18 autorinių teisių. Organinės ir bendrosios chemijos katedrose, proble minėje vaistų sintezės ir ty-
rimo laboratorijoje susinte tinta daug literatūroje ne aprašytų biologiškai aktyvių organinių junginių, kurių da lis panaudojami kaip vaistai. Gydymas vaistais — viena iš pagrindinių medicinos priemonių kovoje su ligomis, todėl naujų, dar efektyves nių vaistų ieškojimas yra ak tualus šiuolaikinio mokslo uždavinys. Kartų tai sudėtin ga problema, reikalinga bendro įvairių sričių specia listų darbo. Dėl šios priežas ties universitetuose, t. y. la bai plataus profilio mokslo centruose, ir susidaro palan kios šiam darbui sąlygos. Chemikai — organikai sinte zuoja naujus junginius ir, bendradarbiaudami su fizi kais spektroskopistais, nusta to jų struktūrą, o medikai su biologais ištiria fiziologinį naujų junginių veikimą ir numato jų praktinio panau dojimo galimybes. IX penkmečio metais prob leminėje laboratorijoje su sintetinta keli šimtai naujų junginių, daugiausia vienos organinių heterociklinių jun ginių klasės — benzo—1, 4 — dioksano darinių. Dauge lis junginių pasižymi stipriu nuskausminančiu, priešužde giminiu, priešreumatiniu bei
Praktiškas naujų moksli nių idėjų įdiegimas — tai šiandien ne mažiau svar bus uždavinys, kaip jų parengimas. Iš
CK Generalinio sekretoriaus drq. L. BREŽNEVO pranešimo partijos XXV suvažiavime TSKP
adrenoblokuoj ančių veikimu. Išbandyti perspektyviausi junginiai klinikose pasirodė turį esminių privalumų, lygi nant su dabar vartojamais vaistais, ir pasiūlyti diegti į gamybą ir medicinos prakti ką. Taip sukurtas naujas, originalus vaistas benzodiksinas, skirtas širdies aritmijos, stenokardijos ir kai kurių hi pertoninės ligos formų gydy mui bei profilaktikai. Benzodiksinas pranašesnis už anglų to paties veikimo tipo vaistą — inderalį: jis žymiai mažiau toksiškas ir nesukelia daugelio nepageidautinų pa šalinių reiškinių. Šiais metais pradedama pramoninė benzodiksino gamyba. Kitąmet pa sirodys ir mūsų universiteto pasiūlyto naujo priešreumatinio vaisto — 2,3 diaksibenzoinės rūgšties tabletės, chi rurgai gaus naują, originalų
nuskausminančio veikimo preparatą — vietinį anesteti ką benzodiokainą, kuris turi žymių privalumų prieš dabar vartojamą preparatą dikainą ir yra už jį mažiau toksiškas. Organinės chemijos kated roje plačiai atliekami ir ūkis kaitiniai darbai. Pvz., pagal sutartį su „Sigmos" susivieni jimu buvo sukurtas drėkina masis skystis ofsetinėms for moms gaminti, įgalinantis rotoprintu kopijuoti elektrografiniu būdu gautas kopijas. Šio darbo ekonominis efek tas — 3,1 milijono rublių per metus, jam 1974 m. univer siteto organizuotame konkur se efektingiausiam darbui iš aiškinti skirta pirmoji vieta. Daug dirbama kartu su LTSR MA Chemijos ir che minės technologijos institutu ruošiant organinius priedus blizgančioms dangoms gauti. Paruošta keletas efektyvių blizgodarių nikeliavimo, silp no rūgštinio cinkavimo pro cesams. Šie blizgodariai nau dojami keliose dešimtyse TSRS gamyklų: Toljatyje, KAM'aze ir kitur. Darbai duoda didžiulius ekonominius efektus, pvz., silpno rūgštinio cinkavimo proceso įdiegimas 14-oje TSRS gamyklų 1975 m. davė 0,5 milijono rublių
ir ekonominį efektą. Proceso Sukonstruoti įrengimai leidžiantys įdiegimo apimtis išaugs dar pusautomačiai, elektrolitiškai aliuminiuoti 14—20 kartų. 1970 m. pradėti darbai įvairių metalų paviršius. suformuoti skystų kristalų sintezės ir ty Elektrolitiškai rimo srityje, vienoje naujau aliuminio sluoksniai panau sių mokslo sričių, kuri vysto dojami įvairiose elektrotech si fizikos ir chemijos mokslų nikos, mikroelektronikos, op sandūroje; per šį šį laiką or tikos, energetikos ir kitose ganinės chemijos katedra ta šiuolaikinės pramonės gamy po viena pirmaujančių įstai bos šakose. Chemijos fakultetas palai gų Tarybų Sąjungoje. Šių glaudžius ryšius su darbų tikslas — gauti skys ko tus kristalus su tam tikromis mokslo įstaigomis ir gamyk elektrinėmis ir optinėmis sa lomis: sudarytos sutartys su vybėmis, klampumu, chemi LTSR MA Chemijos ir chemi niu ir elektrocheminiu stabi nės technologijos institutu, lumu. Jau turime nemaža su „Termoizoliacijos" institu medžiagų su reikiamais ro tu. Organinės chemijos ka dikliais artimiausiais metais tedra yra sudariusi bendra jos bus naudojamos elektro darbiavimo sutartį su Odesos nikos pramonės gaminiuose. universiteto Organinės che IX penkmečio metais Fizi mijos katedra. kinės chemijos katedroje bu Dabar vykstantis TSKP vo plačiai tyrinėjami eteri XXV suvažiavimas nubrėš niai aliuminiavimo elektroli uždavinius naujam X penk tai. Gautų teorinių apibend mečiui. Mes kokybės penk rinimų pagrindu atrasta nau metyje stengsimės kuo la jų aliuminiavimo elektrolitų. biau gerinti mokymo proce Daug dėmesio skiriama efek są. Liaudies ūkiui paruošime tingam jų panaudojimui, įvairiapusiškai išsilavinusius aliuminio dangų savybių mo jaunuosius specialistus. Nau difikavimui, galvanostegijos jojo penkmečio metais iš pa klausimams. Iki šiol aliumi grindų pagerinsime mokslinįniavimo elektrolitai įvairiose tiriamąjį darbą, vystysime tas šalyse buvo panaudojami tik pačias mokslinio-tiriamojo galvanoplastinėms aliuminio darbo problemas — čia ka matricoms gaminti. Fizikinės tedros turi didelę patirtį. Ti chemijos katedros darbuoto kimės, kad naujajame penk jai pritaikė juos galvanoste metyje bus daugiau apginta gijos tikslams. Sukurta kele daktarinių disertacijų. tas technologijų pagal konk Doc. E. RAMANAUSKAS rečias šalies įmonių užduotis. Chemijos fakulteto dekanas
PAMINĖTA
TARYBINĖS ARMIJOS DIENA
1975 m. Respublikinių komjaunimo premijų laureatų tarpe — universite
to nusipelnęs dainų ir šo kių liaudies ansamblis (meno vadovas LTSR n. a. V. Aleksandravi čius), universiteto Matemati kos ir mechanikos fakul teto vyresnysis dėstytojas, fizikos matematikos moks lų kandidatas Eugenijus MANSTAVICIUS (už dar
universiteto Filosofijos katedros docentas Edmun das KRAKAUSKAS (vie nas iš „Etikos" knygos au torių).
Iškilmingai TSKP XXV su važiavimo išvakarėse univer sitetas paminėjo Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų lai vyno dieną. Minėjimą, vasario 23 d. įvykusį Aktų salėje, pradėjo rektorius prof. dr. J. Kubi lius. Apie šlovingą TSRS Ginkluotųjų Pajėgų kelią kal bėjo respublikos karinis ko misaras generolas P. Petronis, Didžiojo Tėvynės karo daly vis V. Sviatčenkovas. Karinio rengimo pirmū nams buvo įteiktos premijos, geriausiems būriams — gai relės. Minėjime dalyvavo prorek torius B. Sudavičius, partijos komiteto sekretorius K. Poš kus, komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas, de kanai. Vakare koncertavo karinio dalinio saviveiklininkai.
Verta rimtai pagalvoti — Į universitetą plaukte plau kia Valstybinės autoinspek cijos raštai apie tai, kad mūsų studentai nesilaiko eismo taisyklių. Esame ne
kartą apie nedrausminguo sius rašę. Studentams pir makursiams skaitomas spe cialus kursas, penktakursiai gi ir taip „be penkių minu čių" jaunieji specialistai, inteligentai, būslmlejl gamy bos vadovai, Į juos kryps naujo kolektyvo akys. Deja, nei iš pirmakursių, nei iš trečiakursių ar penk takursių gero pavyzdžio, kaip elgtis viešoje vietoje, negalime semtis. Tiesa, kai kas gali paprieštarauti, kad
ne visi tokie nedrausmingi — nesilaiko valstybės Įsta tymo Kelių eismo taisyklių. Dar ne visi, bet negi lauk sime dienos, kai pažeidėjų sąraše dauguma bus univer siteto studentai?! Taigi, kol kas galime konstatuoti tokį faktą — mū sų studentai ne tik kad ne padeda autoinspekcijai ko voti už saugų eismą, bet j Į ir pažeidinėja. Visai nese niai perėjo gatvę draudžia mose vietose Ir sudarė pa
vojų saugiam eismui FF V k. stud. L. Janulionis, E. Franckevičlus, ChF V k. stud. V. Urbonavičiūtė, MMF V k. stud. R. Prusak, TF V k. stud. A. Ivanovas, MF III k. stud. N. Balčiū nas, FU. F I k. stud. V. Rimušaltytė. Kaip kvalifi kuoti tokį jų elgesį — kaip neatsargumą, nežinojimą ar chuliganizmą? Nesivaržyda mi turėtų atsakyti i ŠĮ klau simą fakultetų dekanai ir vi suomeninės organizacijos.
SKIRPSTO nuotraukose: sveikinami Lietuvos kom jaunimo premijų laureatai. Diplomas (telkiamas universi teto dainų ir šoklų liaudies ansamblio vadovui V. Alek sandravičiui.
[teiktos komjaunimo premijos Vasario 18 d. Vilniuje įvyko jaunimo socialistinio lenktyniavimo nugalėtojų dėl teisės pasirašyti Lenino komjaunimo Raportą TSKP XXV suvažiavimui respublikinis są-
PIRMASIS OLIMPIADOS TURAS — Sąjunginė olimpiada at keliavo į mūsų universitetą. Šiuo metu fakultetuose vyks ta pirmasis turas, — pradėjo • pasakoti Anglų kalbos kated ros vedėjas A. DRAZDAUSKAS. — Kovo pirmą savaitę kiekvieno fakulteto du ge riausieji anglų kalbos moko vai varžysis antrame ture. Penki laureatai atstovaus uni versitetui respublikinėje olimpiadoje. Konkurso nuostatai ne skirsto užduočių pagal stu dentų pasiruošimo lygį. To dėl pirmajame ture visų kur sų studentai gauna tas pačias užduotis. Reikia pasakyti, kad žemesniųjų kursų stu dentai pasirodo ne silpniau
LV£’/A//A7A7»A17.VO
Ordžanikidzėje, ŠiaurėsKaukazo kalnakasybos insti tute, įvyko sąjunginis uni versitetų studentų profsąjun gos komitetų pirmininkų seminaras-pasitarimas. Jo pa grindinė tema — „Aukštųjų mokyklų studentų profkomitetų organizacinio vaidmens didinimas, įgyvendinant už davinius, numatytus TSKP CK projekte XXV partijos suvažiavimui „Pagrindinės liaudies ūkio vystymo kryp tys 1976—1980 m." Įžanginį žodį tarė Švieti mo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos CK sekretorė T. Januikovskaja. Ji pažymėjo, kad profkomitetams priklau so svarbi vieta bendrauniversitetinių klausimų sprendi me. Dalyviai išklausė paskai tas apie stipendijų skyrimo tvarką, mokslo ir darbo teisi nio reguliavimo ypatybes aukštosiose mokyklose. Iškel ti pasitaikantys trūkumai: Voronežo aukštosiose mo kyklose stipendijos buvo pa skiriamos 1—2 mėnesiams,
skrydis. Patys darbščiausi devintojo penkmečio komjaunuoliai atsiskaitė komunistams už nuveiktus darbus. Sąskrydžio metu buvo įteiktos Lietuvos komjau-
už vyresniuosius kolegas. Štai prieš dvejus metus vy kusioje olimpiadoje keliala pius į respublikinį turą gavo trys antrakursiai ir du trečia kursiai (jie atstovavo Istori jos, Medicinos, Gamtos, Filo logijos ir Fizikos fakulte tams) ir iškovojo tris pirmą sias vietas. Taigi, pirmojo turo daly viai (du geriausi iš grupės) gauna tris užduotis: jie turi išversti be žodyno tekstą, at pasakoti angliškai nedidelę grožinio kūrinio ištrauką ir logiškai išdėlioti sakinius kontekste, kur jų tvarka su maišyta. Kiekvienai užduo čiai duodamas tam tikras laikas. Pagal tai, kaip daly viai sugeba reikšti mintis, koks jų žodynas, ar daro daug klaidų, ir sprendžiama apie kalbos mokėjimą. Žino ma, filologai kalbas moka geriau už kitų fakultetų studentus. Šįmet katedros nu tarė jiems padaryti išimtį, ir leido dalyvauti antrajame tu re net 6 studentams. Tarp jų (taip pat naujovė) — du pir makursiai. Jų darbai nė kiek ne prastesni už vyresniųjų draugų. Laukiame antrojo turo. Jis leis sudaryti naują universi teto „rinktinę".
L. KLIŠAUSKAS
nimo premijos kultūros, mokslo ir technikos darbuotojams.
PIRMOJI PARODA Universiteto rūmuose pirmąją iškabino jaunieji besiburią į savo
centriniuose savo parodą fotomėgėjai, klubą.
Spausdiname kelis šios pa rodos darbus: (
viršuje — MF III k. stud. A. STONIO „Mikrobų pasau lyje", kairėje — TF I k. stud. R. dėl ko buvo neišnaudoti sti PAKŠIO „Ot žioplė", pendijų fondai, Rygos aukš tosiose mokyklose nemokėda apačioje — MF V k. stud. vo stipendijų už blogą vi suomeninių pareigų vykdy J. KURMANAVlClAUS „Pas mą. Kai kuriose aukštosiose kutiniai mokslo šaukštai" mokyklose profbiurų atstovai nedalyvaudavo, skirstant studentams stipendijas, bend rabučius. Pasitarime buvo kalbėta apie kultūrinio-auklėjamojo darbo, kaip politinio-ideologinio darbo dalies, pagrindines kryptis. Pabrėžta, kad sie kiant kultūrinio-auklėjamojo darbo efektyvumo, reikia jį diferencijuoti, atsižvelgti į studentų interesus. Šio darbo paskirtis — auklėti studen tus patriotizmo, meilės gimta jam kraštui, savo būsimajai profesijai dvasia. Susilaukė kritikos ir atski rų mokyklų studentų profkomitetų darbo planavimas. Ne visur atsižvelgiama i partijos lir vyriausybės nutarimus, aukštosios mokyklos specifi ką ir uždavinius. Pasitarime didelis dėmesys buvo skiriamas sporto-sveikatingumo, studentų buitinių sąlygų gerinimo, viešojo mai tinimo, medicininio aptarna vimo, profsąjungos aktyvo ruošimo klausimams. A. TRUMPULIS
bą „Generuojančių Dirichlė eilučių metodo taiky mas aritmetinių funkcijų reikšmių pasiskirstymo teorijoje"),
KAIP TAPTI GERIAUSIA GRUPE
IS PRAEITIES KOVŲ
Studentai už grotų
LLKJS universiteto komitetas ir studentų profsąjungos komitetas primena, kad nuo 1975 m. rugsėjo 1 d. iki 1976 m. rugsėjo 1 d. vyksta geriausios akademinės gru pės konkursas. Skelbiame jo nuostatus.
I. Konkurso tvarka
V. SIMONAVlClUS
1922 m. Kauno universitete įsikuria studentų socialistų draugija. Ji savo eilėse vienija komunistinių pažiūrų stu dentus (legaliomis sąlygomis pasivadinusius visuomeninin kais), socialdemokratinės krypties žaizdrininkus ir eseriškos krypties aušrininkus. Nariai ir jų kasmet renkama val dyba keisdavosi, nesikeisdavo tik bendras tikslas — so cializmo idėjų skleidimas, nenuilstama kova su reakcine antisocialistine ideologija, su kapitalizmo liaupsinimu. 1925 m. į Studentų socialistų draugijos valdybą išren kami studentai Kazys Boruta, Vladas Karosa, Kazys Luk ša, Jonas Norkus ir Vytautas Pavilčius. Netrukus šios valdybos iniciatyva ir pastangomis univer siteto patalpose organizuojama vieša paskaita-disputas te ma „Studentai ir visuomenė". Skaito V. Karosa. Reakci nių studentų organizacijų vadovai daro viską, kad sukri tikuotų, paneigtų, suniekintų pažangius teorinius-ideologinius teiginius. Išėjo atvirkščiai. Kai kurių šio disputo da lyvių prisiminimu, gausinga auditorija klausėsi atidžiai, ra miai, su dideliu susidomėjimu. Reakcinės antisocialistinės buržuazinės ideologijos šalininkai su savo šiaudine logika neatsilaikė. Maždaug tuo pačiu laikotarpiu, esant prie valstybinės valdžios vairo klerikalinės krikščionių demokratų partijos žmonėms su senomis viduramžiškomis raganų medžiojimo tradicijomis, Kaune karo lauko teismas nuteisia mirti pro vokatoriaus išduotą antrojo pėstininko pulko kareivį, LKP narį nuo 1924 m. Nochimą Jubilerį. Daug kas stebėjosi, kuo šis jaunuolis su kareiviška mi line per tokį trumpą laiką taip smarkiai nusikalto valsty binei valdžiai, kad prireikė prieš jį griebtis tokių kraštu tinių drastiškų smurto priemonių, kaip karo lauko teismas ir mirties sprendimas. Tuomet daug kam dar buvo neži nomas, griežčiausioje paslaptyje laikomas, vienas iš pa grindinių marksistinės-lenininės ekonominės teorijos api bendrintų teiginių, kad imperializmo ir proletarinių revo liucijų, visų kapitalistinio gamybos būdo antagonistinių prieštaravimų augimo, bendrosios kapitalizmo krizės gilėjimo epochoje iškyla nužmogėjusi stambaus finansinio ka pitalo organizuota atvira teroristinė diktatūra visiems ne paklusniesiems tramdyti — fašizmas. Ideologinėje kovoje įvairių atspalvių fašizmui būdinga stiprėjantis antikomu nizmas, nacionalizmas, šovinizmas, rasizmas, agresyvus smurtas vidaus ir užsienio politikoje, prievartinis kimšimas valstybės aparato pagalba žmonėms į galvas nuo pat gimimo dienos visokio reakcinio ideologinio šlamšto, kad tik jie nesuvoktų tikrosios imperializmo esmės, ne pažintų jo žuvimo ir komunizmo pergalės istorinio būtinu mo mechanizmo varomųjų jėgų ir patys prie jų nepri sidėtų. To labiausiai bijojo Vakarų imperialistų pagalba prie valstybės valdžios vairo 1919 m. atsidūrę lietuviškosios buržuazijos — klerikalinės krikščioniškosios ir vėliau tautininkiškosios krypties viršūnių — atstovai. Jie savo glo bėjų pavyzdžiu taip pat nesigailėjo nepaklusniems nei bi zūno, nei kulkų švino. Su tokiais valdančiosios klasės viršūnės veiksmais nesu tiko padoresnioji Lietuvos buržuazinės visuomenės dalis, pažangioji inteligentija. Nesutiko ir Studentų socialistų draugija. Ji nutaria protestuoti prieš mirties sprendimą N. Jubileriui. Savo protestą raštu paskelbia viešai univer siteto koridoriuje įrengtoje vitrinoje (skelbimų lentoje) ir pasiunčia paštu respublikos prezidentui A. Stulginskiui te legramą. J. Lukoševičiaus ir K. Lukšos prisiminimu, jos turinys buvo toks: „Prezidente, nedrįskite leisti žudyti ne kaltus žmones". Ją pasirašo K. Boruta, V. Karosa ir J. Lu koševičius. Iš pradžių paštas nenorėjęs tokią telegramą priimti, bet visiems trims paklojus ant stalo pasus, kaip įrodymą, kad pasirašyta ne fiktyvinės pavardės, pagaliau priimama. 1925 m. spalio 25 d. kareivis N. Jubileris sušaudomas, o drąsus anų laikų sąlygomis pažangių kairiųjų pažiūrų studentų žingsnis dar daugiau sukiršina reakcinį širšių liz dą, kuris ieško tinkamos progos jiems atsikeršyti, pade monstruoti „kumščio" logiką". Tokios progos ilgai lauk ti netenka. M. Meškauskienė pirmoje atsiminimų knygoje „Žvelgiu į tolius" rašo, kad 1925 m. lapkričio 8 d. 15 vai. univer siteto salėje suruošiama antroji Studentų socialistų drau gijos valdybos organizuojama vieša paskaita-disputas te ma „Studentų teisės ir jų atstovavimas" (pranešėjas V. Ka rosa). Sį kartą klerikalinės krikščionių demokratų partijos centro komiteto narys ir universiteto ateitininkų organi zacijos vadovas studentas Matulionis ir jo kolega teismo sekretorius, jaunalietuvių („Neo-Lithuania") korporacijos valdybos narys Steponaitis į paskaitą atvyksta anksčiau. I salę atsiveda talkininkus: klerikalinės krikščionių de mokratų partijos klubo narius, civiliškai apsirengusių, {gė
rusių jaunų karininkų ir žvalgybininkų būrį su pistoletais kišenėse, užima pirmąsias suolų eiles. Uniformuotų poli cininkų ir civiliškai apsirengusių žvalgybininkų grupė išsi dėsto salės palangėse iš lauko pusės ir prie išėjimų. Susirinkimą atidaro K. Boruta. Nespėjus pranešėjui pri artėti prie tribūnos, Matulionis pašoka iš vietos, pradeda isteriškai šaukti, kad neseniai protestavusi prieš bolševiko, žydo nuteisimą mirti organizacija neturi teisės lietuviška me universitete ruošti paskaitas, kad visus socialistus bol ševikus reikia išvyti iš universiteto, kad šios paskaitos or ganizatorius reikia išmesti pro langus. Palangėmis slampinėjusieji jų žmonės iš anksto žinojo, ką su išmestaisiais tokiu atveju daryti. Po šio signalo atsivestinių lietuviškų jų smogikų grupė puolė praktiškai vykdyti Matulionio pa siūlymą. Gelbėdami savo draugus nuo fizinio susidoroji mo, jiems kelią pastoja pažangūs studentai. Prasideda karštos muštynės. Į darbą paleidžiami kumščiai, pistoletų rankenos, kėdės. Muštynės tęsiasi apie valandą laiko. Bet palangių sargyba nesulaukė išmetamų pro langus socialis tų bolševikų. Klerikališkieji ir tautiškieji smurtininkai gal važudžiai nesitikėjo tokio stipraus ir atkaklaus pažangių jų studentų pasipriešinimo. Įsiveržusi policija į universi teto patalpas „tvarkai padaryti", studentų buvo sutikta šūkiais „Šalin iš universiteto!" ir pabijojo sukelti dar di desnį visos padoriosios visuomenės pasipiktinimą dėl uni versiteto eksteritorialumo pažeidimo. Ji greitai išsinešdino. Muštynių karštis ėmė slūgti. Pasirodžius salėje rektoriui ir prorektoriui, jos visiškai nutrūksta. Pralaimi ir „kumščio logika". Pralaimi todėl, kad pažangioji mažuma grūmėsi su užpuolikais pasiaukojančiai, gynė savo draugus ir pa žangių idėjų teisę į gyvenimą, į viešumą, o užpuolikų reakcinė dauguma vadovavosi svetimais vietinio ir užsie nio finansinio kapitalo viršūnių, kapitalistinių monopolijų, interesais, tikėdamiesi gauti kuo daugiau trupinių nuo jų sotaus stalo. Bet šis aštrus ir nelygus dviejų pagrindinių fizinių ir moralinių jėgų susikirtimas tuo nesibaigia. Kauno miesto karo komendantas administratyvine tvarka studentus K. Borutą, V. Karosą, J. Lukoševičių, K. Lukšą, V. Pavilčių, B. Pauliukevičių, ir T. Stonį įkiša vienam mėnesiui į kalė jimą. Universiteto senatas iš savo pusės Studentų socialis tų draugijos valdybą pašalina iš universiteto vieneriems mokslo metams, o pačią draugiją uždaro iki 1926 m. sau sio 1 d. Nuo to laiko ji faktiškai likviduojasi. Represuo tieji studentai universitete daugiau nebepasirodo. Tokia Lietuvos buržuazinės valstybės konstitucijoje įrašytoji žo džio, spaudos, susirinkimų ir sąžinės „laisvė", kurios nesišykštėjo nei krikščionių demokratų nei tautininkų val džia niekam, kas tik išdrįsdavo pažiūrėti kitokiomis, pro tingesnėmis, gilesnėmis ir įžvalgesnėmis akimis į lietuvių tautos dabartį ir ateitį. Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo viršininkas, atsargos ka rininkas, tuo metu studijavęs universitete, Reikalą atvykusiems kolegoms suteikia kai kurių lengvatų. Juos visus septynis patalpina vienutėje, kurioje, statant kalėjimą ca rizmo laikais, buvo galvojama kalinti vieną žmogų. Dieną neužrakina durų, leidžia giminėms ir pažįstamiems atnešti maisto, knygų, periodinę spaudą. Kalėjime atsiranda foto aparatas ir slaptai visi nufotografuojami. Sėdėdami susi spaudę, kaip silkės bačkoje, užima beveik visą savo „bu tą". Dar blogiau būdavo naktį, kai reikėdavo sugulti. Du ris užrakindavo. Langas vienas ir tas pats nedidelis. Ore kirvis galėjo kabėti. Poilsis menkas. Vis dėlto dienomis visi noriai krisdavo prie knygų. Čia jie bendromis jėgo mis sukuria studentų ir ateitininkų himnų parodijas, ku rios, slaptai išneštos, atspausdintos ir platinamos, turėjo nemažą pasisekimą studentų tarpe. Studentų himno-parodijos pirmas posmelis yra atspaus dintas M. Meškauskienės pirmoje atsiminimų knygoje. Jo gaidos atitinka tikrojo himno gaidas:
niaus miesto jaunimo var žybose. Mūsų komanda — G. Gurčinaitė (FAF III k.), V. Ivanauskaitė (FAF II k.), V. Urbonavičius (MF @ Universiteto stalo te II k.), A. Samalius (ChF nisininkai dalyvavo Vil II k.), V. Žukauskas (MF
II k.) — užėmė pirmą vie finalinės varžybos. Sėkmingai jose pasiro tą. dė universiteto MMF III @ Jūrmaloje (Latvijos k. studentė L. BenensonaiTSR) vyko sąjunginių tė. Iš 34 dalyvių ji buvo „Burevestniko" draugijos pirmoji (7,5 taško iš 9 ga šachmatų pirmenybių pus limų).
Gaudeamus igitur, Kai išgerti gaunam. Tada turim daug drąsos — Stalus suolus griaunam. Atsiraitome rankoves, Salėj moksliškos šventovės — Skleidžiame idėjas, Skleidžiame idėjas.
Ateitininkų himno pirmąjį posmelį prisimena K. Lukša: Kas ten nuo stalo mums trupinius beria, Kam pažadėjome tarnaut viernai? Pirštas klebono štai rodo mums kelią — Žus cicilikai, krikdemai gyvuos.
(Pabaiga kitame numeryje)
niam turams, — plius 5 tšk. e) už kiekvieną akademi nės grupės narį, dalyvaujan tį centriniuose universiteto meno ir sporto kolektyvuose, •— plius 4 tšk. f) už kiekvieną akademinės grupės narį — PDG ženklintaką — plius 1 tšk. g) už I vietą fakultete spaudos platinime, — plius 5 tšk., už II vietą — plius 4 tšk., už III vietą — plius 3 tšk.
1. Konkurse skaičiuojami 1975—1976 m. m. sesijų re zultatai, dalyvavimas visuo meniniame darbe ir studentų veikla vasarą. 2. Konkurso rezultatai su muojami dviem etapais. Pir mas etapas vyksta fakultetuo se tarp visų akademinių gru pių kiekviename kurse. Kon kurso antram etapui pristato mos tos akademinės grupės, kurių pažangumo vidurkis toks: jeigu sesijoje buvo du 4. Už dekanato, komjauni egzaminai — 4,3 balo, 3 eg mo, profsąjungos biurų nuo zaminai — 4,2 balo, 4 eg baudas — minus 3 taškai. zaminai — 4,1 balo, 5 eg 5. Už rektorato, LLKJS VU zaminai — 3,9 balo. komiteto ir studentų profkomiteto nuobaudas — minus II. Vertinimas 6 tšk. 1. Pažangumas — 6. Už skolininką grupėje — a) už kiekvieną 0,1 balo minus 10 taškų. aukščiau minėto vidurkio — 7. Vasaros veikla — plius 20 taškų. už grupės narių 100% da b) už kiekvieną akademi lyvavimą studentų statybinin nės grupės narį, išlaikiusį se kų būriuose — plius 4 tšk. sijos egzaminus labai gerai Akademinė grupė apskai — plius 6 tšk. čiuoja kiekvienam nariui ten c) už kiekvieną grupės na kantį taškų vidurkį. Remda rį, išlaikiusį egzaminus gerai mosi šiuo vidurkiu, fakultetų ir labai gerai, — plius 3 tšk. akademinės komisijos kartu d) už akademinės grupės su komjaunimo ir profsąjun narį, gaunantį vardinę stipen gos biurais susumuoja akade diją, — plius 10 tšk. minių grupių konkurso rezul e) už akademinės grupės tatus ir iki 1976.IX.15 patei narį, kurio pažangumo vidur kia konkursinei komisijai kis iš visuomeninių mokslų 3 (komjaunimo ir profsąjungos balai, — minus 4 tšk. komitetams) vieną geriausią 2. Visuomeninė - politinė kurso akademinę grupę. Konkursinė komisija iki praktika — a) už kiekvieną akademi 1976 m. spalio 1 d. susumuo nės grupės narį, dalyvaujan ja antrojo konkurso etapo tį fakulteto visuomeniniame rezultatus ir apibendrinusi organizaciniame darbe (kom paskelbia bendrame universi jaunimas, profsąjunga, SMD), teto aktyvo pasitarime ir „T. studente". —■ plius 2 tšk. b) už kiekvieną akademi Apdovanojamos trys ge nės grupės narį, dalyvaujan riausios Universiteto kiekvie tį Universiteto visuomeninia no kurso akademinės grupės: me gyvenime, — plius 5 tšk. I vieta — premija 250 rub., c) už akademinės grupės II vieta — 125 rub., III vie narį, kurio moksliniai darbai ta — 75 rub. pristatyti respublikiniam ir sąjunginiam konkursams, — Pastaba: plius 5 tšk. Šiame konkurse nedalyvau d) už grupės narį, kurio ja universiteto penktieji ir darbai pateikti VI visuome šeštieji kursai. Akademine nės mokslų darbų konkurso grupe laikyti turinčią ne ma respublikiniam ar sąjungi žiau 20 studentų.
* Vardinė stipendija — studijuojančio studento sva jonė, studentaujančio — nors paprasta... * Studijos išmoko visko. -Net mokytis. * Studentas gali daug ko nemokėti. Bet kaip išleisti stipendiją — mokės visada. * Vieni studentai laukia sesijos su nerimu, kiti laimin gi — nebereikės lankyti pa skaitų! * Matematiką studijuoti lengviau nei filologiją — skaitmenų tik dešimt, o rai
Vyrams sekėsi kiek prasčiau. ChF III k. stu dentas V. Gefenas pasida lino 11—15 vietomis (be je, jam, norint patekti į finalą, trūko pergalės pas kutiniame rate). MMF III
džių abėcėlėje net trisdešimt dvi! * Kuklumas žmogų puošia. Tai kodėl egzamino metu taip smerkiamas studento ty lėjimas?! * Pamesti studijų knygelę dažnam studentui reiškia pa mesti sukauptas žinias. * Ak ir formalistai tie dės tytojai — prieš pasirašydami įskaitą, būtinai reikalauja at sakyti į klausimą. * Studentų biografija pra sideda ir baigiasi studijų knygute. * Stipendija — daugelio studentų svajonė, parašas stu dijų knygutėje — visų. * Išmokti užsienio kalbą daug lengviau, nei gauti šios disciplinos įskaitą. * Studentui amžinai trūks ta laiko — ypač paskaitas lankyti! K. MIKOLIŪNAS
k. studentas R. Survila, startavęs nesėkmingai, fi niše žaidė gerai (3 taškai iš 4 galimų) ir užėmė vie tą turnyrinės lentelės vi dury. „TS" inf.
POEZIJOS IR MUZIKOS VAKARAI Praėjusių metų pabaigoje Filologijos fakultete įvyko įdomus ir kiek neįprastas * renginys — Poezijos ir mu zikos vakaras. Jame dalyva vo poetas M. Martinaitis, ak torius V. Kernagis. Šio vaka ro organizatorius bei vedan tysis buvo I k. rusistas A. Kukaitis. Klaustytojai išgirdo savitą poezijos muzikinę in terpretaciją. Vakarą pradėjo A. Kukai tis ištraukom iš savo 9 dalių vokalinio-publicistinio ciklo „Debesų lieptais" (pagal to paties pavadinimo M. Marti naičio poezijos rinkinį). V. Kernagio dėmesį pa traukė kiek vėlesni M. Mar tinaičio eilėraščiai. Atliktos penkios dainos buvo baladinio pobūdžio. Pats poetas skaitė savo naujausius kūrinius — ba lades apie Kukutį iš ruošia mo spaudai poezijos rinkinio. Vakaras pasibaigė karštais ginčais, klaūsytojai dalinosi
įspūdžiais, poetas apibūdino tik ką girdėtas dainas, atsa kė į klausimus. Filologijos fakulteto kultū ros klubui kilo mintis pa versti Poezijos ir muzikos va karus tradiciniais. Kiekvieno mėnesio paskutinį penktadie nį 118 auditorijoje nuo šiol vyks „Poezijos ir muzikos penktadieniai". Vasario 27 d. — pirmasis renginys — apie gitaros muziką. Sekantis vakaras skirtas pniversiteto jaunųjų poetų kūrybai, balandžio mėn. įvyk siančiame Poezijos ir muzikos penktadienyje kompozito rius G. Kuprevičius skaitys ištraukas iš muzikos filosofi jos kurso. Gegužyje „penkta dienių" ciklą užbaigs „Nau jų kūrinių vakaras". Visų vakarų įėjimas — laisvas; pradžia 18.30 vai.
KAZYS KATILIUS
B. NENARTAVIČIŪTE Filologijos fakulteto kultūros klubo pirmininkė
Vasario mėn. 20 d. po sunkios Ilgos staiga mirė Lietuvos TSR nusipelnęs gydytojas, ilgametis Vil niaus universiteto Medici nos fakulteto Fakultetinės chirurgijos katedros vedė jas, medicinos mokslų kandidatas, docentas Ka zys Katilius. K. Katilius gimė 1904 m. sausio mėn 24 d. Kap suko rajono Degučių kai me, valstiečių šeimoje. 1932 m. baigė Kauno uni versiteto Medicinos fakul tetą. 1933—1934 metais dirbo gydytoju epidemio logu, o nuo 1934 iki 1939 m. — Kauno universite to chirurginės klinikos asistentu. 1940 m. jis pa skiriamas Respublikinės Vilniaus klinikinės ligoni nės „Raudonasis kryžius" vyriausiuoju gydytoju ir kartu vadovauja chirurgi niam skyriui. Šio skyriaus
vedėju dirbo iki pat mir ties. Daugiau kaip trisdešimt jo pedagoginio darbo me tų prabėgo Medicinos fa kultete. Doc. K. Katilius yra paruošęs daug šio fa kulteto chirurginių kated rų dėstytojų ir aukštos kvalifikacijos chirurgų. K. Katilius buvo myli mas ir gerbiamas pedago gas, jo paskaitos visad buvo aukšto mokslinio, pedagoginio ir idėjinio ly gio. K. Katilių^ parašė dau giau kaip 30 mokslinių darbų, jis yra vienas iš „Klinikinės chirurgijos" vadovėlio autorių, jam vadovaujant ir konsultuo jant, Fakultetinės chirurgi jos katedroje apgintos 5 medicinos mokslų kandi dato ir 2 medicinos moks lų daktaro disertacijos. Docentas K. Katilius bu
vo aktyvus visuomeninin kas. 1948 m. buvo renka mas Vilniaus miesto Dar bo žmonių deputatų tary bos deputatu, nuo 1948 m. iki 1973 m. vadovavo Vil niaus miesto ir Vilniaus zonos chirurgų mokslinei draugijai, iki pat mirties buvo žurnalo „Sveikatos apsauga" redakcinės kole gijos narys. Už didelius nuopelnus liaudies sveikatos apsau gai ir aktyvią visuomeni nę veiklą docentas K. Ka tilius apdovanotas aukš tais vyriausybės apdova nojimais, jam sutelktas Lietuvos TSR nusipelniu sio gydytojo garbės var das. Šviesus docento K. Ka tiliaus atminimas visuo met liks jo mokinių, bu vusių ligonių ir visų jį pažinojusių širdyse. MEDICINOS
FAKULTETAS
KAIP SEKĖSI PIRMOJI SESIJA
KAIP ARMĖNIJOS SAULE DRAUGYSTĖ SKAISTI Sukame laikrodžius valan da į priekį ir kraustomės iš lėktuvo — pasitikti pavasa rio, nusišypsoti Armėnijos žemei. Mūsų dvidešimt. Fa kultetai įvairūs, tikslas bend ras — daug pamatyti ir pa ilsėti Jerevano universiteto sporto-sveikatingumo sto vykloje. .. .Visa savaitė Jerevane, amžiname rūkų mieste. Da bar aplink pilka, bet gražu. Pakilusi saulė išsklaido rū ką, ir tarp kalnų, kalvelių nušvinta miestas. Aukščiau sioje vietoje — „Motina Ar mėnija", taikos, meilės sim bolis. Vis žvilgčiojame į pietvakarius — bene pama tysime didingąjį Araratą. ...Šiandien po muziejus. Užtrunkame Istoriniame, pa veikslų galerijoje, kuri Są jungoje nusileidžia tik Ermitažui ir Tretjakovo galerijai. Jau nesulaikysi — visi sku ba į Matenadaraną, visame pasaulyje garsią senų rank raščių saugyklą.
.. .Keturi „Žiguliai" ir „Volga" šauna kalnų keliu. Nepaskubėsi — posūkis už posūkio, kelias pakimba virš tarpeklio, čia vėl vos ne įsminga j uolą. Aplink kal nai, kalnai. Akys raibsta, nuostaba sukausto žadą. Mū sų vairuotojas Akopas Karagizianas, Jerevano universi teto dėstytojas, mielai apie viską pasakoja. Mes tik spoksome pro mašinos lan gus. Žavingas vaizdas mums, lygumų paukščiams. štai ir Garni, nedidelis kaimelis su nuostabia armė nų antikos architektūra. Čia laukia siurprizas. Mečetėje uždainuoja Šavaršas Mikaelianas, visoje Armėnijoje garsus dainininkas, Jerevano universiteto diplomantas. Garsas sminga į gilų tar peklį ir nuvilnija Azato upe liu. Vėl į kelionę. Jerevano universiteto studentų profsą jungos pirmininkas Levanas Garibianas, didžiausias mūsų
„šefas“, vaišina sultingais obuoliais. Akopas rodo ant uolos stovinčią leopardo statulą — vadinasi, įvažiavome į Gehardą. Uoloje stūkso unika lus architektūrinis pamink las — Gehardo vienuolyno kompleksas. Vėl dainuoja Ša varšas, vėl negalime ati traukti akių. Pakerėjo kalnai. - .. .Skulptorius — metalis tas Rubenas Šachbaras ma loniai sutinka savo dirb tuvėje. Pasakoja apie armė nų meną, komentuoja savo darbus. Atneša kavą, vėl naujos diskusijos. Pagaliau važiuojame į Kirovakaną — kalnų slidinėji mo bazę. Lydi Hamletas ir Grantas, universiteto profkomiteto nariai. Kuo atsidėko sime už tokią meilę ir glo bą visiems mūsų „šefams"? Akyse sutviska Armėnijos perlas — kalnuose liūliuojan tis gražuolis Sevano ežeras. . . .Kirovakanas — tarp didingų, miškais barzdotų kalnų išsidėstęs miestas. Tik 1400 metrų virš jūros lygio. Kuo greičiau ieškome sli džių — ir į kalnus. Vakare žiūrime Insbruką. Grantas skambina pianinu, kas žaidžia tenisą. Ryt vėl su slidėmis. .. .Vėl Jerevanas. Atsisvei
Greitai praėjo prmoji sesi ja, kurios taip bijojome. Prieš mūsų akis akivaizdūs I semestro rezultatai. Ši sesi ja mums sekėsi neblogai. E. Žiedaitė ir J. Bikulčiūtė iš laikė visus egzaminus tik „labai gerai". Pirmosios sesijos rezultatus apsvarstėme komjaunimo su sirinkime, kuriame dalyvavo kuratorė D. Kanytė ir dėst. I. Tumavičiūtė. Išnagrinėjome priežastis, kurios trukdo mūsų kurso studentams sėkmingiau stu dijuoti ir priėmėme nutari mą. Rimtai šturmuojame ,mokslo viršūnes" ir tikimės, kad antrasis semestras bus daug sėkmingesnis.
V. JANULAITYTE, vokiečių k. ir lit. spec. I k. studentė
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
kinimo vakaras su kartu po ilsiavusiais studentais iš Mol davijos ir Ukrainos. Mergaitės nusiminusios — lėktuvo reiso neatidėjo. Dar akimirka Armėnijoje, nors jau aerodrome. Dar kartą šokame „Jurgelį meistrelį" ir dainuojame armėniškai. Liūd nai šypsosi Grantas, kažką norėtų pasakyti Hamletas. Sukinėjasi, nerasdamas vie tos, Akopas. Išsiskyrimo aki mirka visada sunki, nors šimtą kartų pažadėta sugrįž ti. Lieka prisiminimas, skais tus, kaip Armėnijos saulė, amžinas, kaip tie didingi kalnai.
K. MEDZEVIČIAUS traukose:
nuo
viršuje — su naujaisiais bičiuliais Jerevano universi teto ansamblio vadovu Gran tu ir chemiku dėstytoju A. Kangizianu, senoji Armėnijos architek tūra,
apačioje — svetingasis Je revano universiteto profkomlteto pirmininkas L. Garibia nas, dar keli broliškosios res Algis ŪSAS publikos vaizdai.
Matematikos ir mechani' kos fakulteto I k. studentai D. Gradairskaltė, R. Pasternokaitė, A. Cendakovlč, II k. stud. J. Šlektavlčiūtė. Gamtos fakulteto I k. stud. G. Michalčenko, Finansų ir apskaitos fa kulteto I k. stud. A. Kati lius ir G. Ševjan, IV k. stud. R. Anužytė, Teisės fakulteto I k. stud. V. Šukys.
Dėmesio! Visus, norinčius dalyvauti Medicinos fakulteto organi zuojamame vokalistų gitaristų konkurse, kuris įvyks kovo 13 d., prašome paduoti pa raiškas MF studentų profbiurui (per savų fakultetų profbiurų pirmininkus). Dalyviai paruošia po 2 dai nas; pageidautina, kad viena iš jų būtų savos kūrybos. Prizai skiriami už: vokalą, savos kūrybos dainą, instru mentuotę. Konkurso pradžia 16 vai. Dalyviai renkasi 15.30 vai. prie MF didžiosios auditori jos. Paraiškas paduoti iki kovo 10 d. MF prof. biuras
Medicinos fakulteto I kurso IX grupės studen tai nuoširdžiai užjaučia grupės kuratorę Gražiną VAŠKEVIČIENĘ dėl brolio mirties.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Univeratteto g. 3, „Tarybinis studentas" REDAKCIJOS ADRESAS: Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815 232000 Vilnim — MTP-8
LKP CK teidyfclos spaustuvė
Tiražas 4000 egz. LV 08949 Užs. Nr. 716
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA