Universitas Vilnensis, 2000 m. birželis Nr. 7 (1613)

hinc itur ad astra

universitas

•1579-

—

%w

= vilnensis l__ J birželis

Nemokamai

Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 7(1613)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

STUDIJŲ SKYRIAUS VEDĖJAS DR. E. STUMBRYS: // Studentui

Studijų nuostatai - kaip vairuotojui eismo taisyklės"

Gegužės 23 dieną VU Taryba patvirtino naujus Studijų nuostatus. Universiteto tarybos sprendimu šie nuostatai įsigalios rugsėjo 1-ąją. Juos "Universitas Vilnensis" skaitytojams maloniai sutiko pakomentuoti Studijų skyriaus vedė­ jas dr. Eugenijus Stumbrys.

- Gerbiamas vedėjau, kodėl reikėjo nau­ jų Studijų nuostatų?

- Nuo tada, kai Universiteto taryboje buvo patvirtinti Studijų nuostatai (1996 m. birželio 25 d.), praėjo beveik ketveri metai. Nuo to laiko jau daug kas pasikei­ tė. Moraliai paseno kai kurie teiginiai; gy­ venimas parodė, kad reikia liberalizuoti pačias studijas. Štai kad ir toks pavyzdys: iki šiol norintis studijuoti kitame fakulte­

te turėjo gauti abiejų fakultetų dekanų leidimus. Šį klausimą pradėjome liberali­ zuoti jau anksčiau, laikydami tai mūsų problema: jeigu studentas nori - tegul stu­ dijuoja. Gal kuriame nors fakultete labai lengva studijuoti, o gal (tai pagirtina) stu­ dentas labai gabus. Naujuose Nuostatuo­ se tokių draudimų nėra. Senuosiuose ap­ skritai nebuvo reglamentuota labai daug dalykų, ypač juridinių. Pavyzdžiui, nebu­

vo institucijos, svarstančios įvairias kon­ fliktines situacijas. Štai kad ir tokios: stu­ dentas nesutinka su rektoriaus įsakymu, kad yra šalinamas iš Universiteto. Pagal naujuosius Nuostatus jis gali kreiptis į fa­ kulteto arba Senato apeliacinę kolegiją.

Greitai kintančio gyvenimo neatitiko dar daugybė dalykų, tad būtinybė rengti nau­ jus Studijų nuostatus brendo jau seniai.

Tęsinys 2 p.

NUMERYJE SKAITYKITE: 2

psl. „Rektorius prof. R. Pavilionis

pristatė savo knygą Prieš absurdą"

6 psl „Atvirųjų durų dienos virs švente"

9-12 psl. „VUSA puslapis"

13-15 psl „Gamtovėja"

BIRŽELIS - NE VASAROS PRADŽIA, BIRŽELIS - EGZAMINŲ METAS “Norėčiau, kad sesija būtų tik sap­

16 psl. „Tarptautinis universitetų teatrų forumas siekė pakeisti studentiško teatro įvaizdį"

TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTO PATALPŲ PROBLEMA JAU IŠSPRĘSTA

nas”, - liūdnai atsikvėpė prie knygų

sukumpęs studentas. Iš tiesų, vie­ niems sesija asocijuojasi su paniška

baime ir bemiegėmis naktimis, ki­ tiems tai - sistemingo namų užduo­ čių ruošimo ir pastangų įvertinimas; tačiau ir vieniems, ir kitiems ji ne­

praeina be įtampos ir nerimo. Tik

dėstytojai gali lengviau atsipūsti bent dabarjiems bus parodyta pagar­

ba, niekas nebesišnibždės jiems kal­ bant, o nelankiusieji paskaitų žiūrės

Skaityklose per sesiją ypač “karšta”

pagalbos prašančiomis akimis...

Šiaip ar taip, verta dar truputį paken­ tėti, o tuomet jau visa galva nerti į vasarą. VU Studijų skyrius paguodė, kad kentėti teks neilgai - tik beveik visą birželį. Pavasario egzaminų se­

sija Universitete oficialiai prasideda birželio 1 d. ir truks iki birželio 25 d.

Tad stenkitės, brangieji, išlaikyti vi­

sus egzaminus, kad skolos “kirmi­ nai” negraužtų Jūsų nervų visą liku­

sią vasarą. Sėkmės!

"UNIVERSITAS VILNENSIS" REDAKCIJA

P Naujiko nuotraukos

Chemikams labai svarbu lankyti pratybas. Ypač prieš sesiją... Analizinės chemijos laboratorijoje -pirmakursiai E. Jankauskaitė, A. Simonov, T. Baubonytė, 1. Petrauskaitė, G. Jarukaitė, M. Ankudinova, Ž Stukas ir docentas J. Škadauskas.

VU Tarptautinių santykių ir politi­ kos mokslų institutas, šiuo metu įsikū­ ręs Baltupiuose, persikels į naujas pa­ talpas Senamiestyje, arčiau Centrinių rūmų. Institutui Vilniaus miesto tary­ bos sprendimu jau paskirtos patalpos, esančios Vokiečių g. 10.

Vilniaus miesto meras Rolandas Paksas ištesėjo savo pažadą iki birželio iš­ spręsti šią opią Vilniaus universiteto problemą. Jos nagrinėjimas truko be­ veik šešerius metus, ne kartą TSPMI studentai kovojo dėl patalpų Kongre­ sų rūmuose. R. Paksas, dar būdamas premjeru, pažadėjo Instituto vado­ vams ir Universitetui patalpas Vokie­ čių gatvėje. Gegužės 9 dieną VU rek­ torius prof. R. Pavilionis susitikime su Vilniaus miesto meru R. Paksu pažy­ mėjo, kad Universitetą siūlomos patal­ pos Vokiečių gatvėje “funkcionaliai ir savo erdvėmis” tenkina, tačiau norint jas sutvarkyti reikės investuoti ne ma­ žiau kaip 4-5 mln. litų. “Šiuo atveju mes renkamės kompromisinį kelią, kuris daugybe požiūrių mus visiškai tenkina, išskyrus viena - tam reikės žymiai dau­ giau pinigų, bet jų ne mažiau reikia tam, kad būtų užbaigti Kongresų rū­ mai”, - sakė rektorius.

"U. V." inform.

2

Universitas Vilnensis

2000 m. birželis

REKTORIUS PROF. R. PAVILIONIS PRISTATĖ SAVO KNYGĄ "PRIEŠ ABSURDĄ" L iana BINKAUSKIENĖ Gegužės 2 dieną Universiteto Teatro salėje akademinė visuomenė ir politikai buvo pakviesti į vakarą tema "Proto ir absurdo konfliktas šiuolaikinėje visuomenėje", kuriame Universiteto rektorius prof. R. Pavilionis pristatė savo naujausią mokslinės publicistikos knygą "Prieš absurdą". Knyga per trumpą laiką sukėlė visuomenės susido­ mėjimą ir šiuo metu yra perkamiausių knygų dešimtuke.

Norinčiųjų gauti Rektoriaus autografą netruko V Naujiko nuotr.

Knygą 5000 egzempliorių tiražu iš­ leidusios “Kultūros” leidyklos redak­ torius Antanas Staponkus retoriškai klausė susirinkusiųjų, kokias viltis turi leidykla, išleidusi knygą tokiu nema­ žu tiražu. “Ši knyga turėtų būti ne­ menka atrama politikams ieškant ge­ resnio valstybės kelio”, - sakė leidyk­ los redaktorius.

Vakaro vedėjas filosofas Krescencijus Stoškus teigė nemanąs, kad rei­ kia pristatyti šią knygą. Mat daugelis joje spausdinamų tekstų jau buvo publikuoti spaudoje, nemaža straips­ nių sukėlė diskusijas visuomenėje.

“Ponas rektorius yra politikas, ir šios knygos pasirodymas yra unikalus reiš-

kinys, - sakė vakaro vedėjas. - Į kny­ gą sudėti tekstai, parašyti per Nepri­ klausomos Lietuvos dešimtmetį ir keleri metai prieš Atgimimą (1986-1999 metais). Pirmą kartą sutalpinti vieno­ je vietoje jie ima tarpusavyje sutarti arba vienaip ar kitaip diskutuoti. Bet juos jungia viena tema - absurdo te­ ma. Kitaip sakant - kvailumas, tam­ sumas, dvasinis skurdas, nesąmonės, išglebimas. Absurdas - ne nauja te­ ma, ne nauja ir protas bei konfliktas tarp proto ir absurdo, bet būna taip, kad absurdas veržiasi iš už kiekvieno kampo, užklumpa, ir sutrinki prara­ dęs amą, nežinai, kaip elgtis absurdo akivaizdoje. Mes gyvename tokį su­

dėtingą laikotarpį, kada absurdo per­ nelyg daug. Lietuva ne pirmą kartą “atrado” absurdą - 50 metų istorijos yra tam tikra prasme absurdiškos is­ torijos etapas. Šis dešimtmetis - savo­ tiška drama, jis galbūt net dramatiškesnis už tuos 50 metų.”

Knygą prof. R. Pavilionis pradeda nuo Vilniaus universiteto istorijos.

Universitetas visą savo garbingą isto­ rijos kelią kovojo su tamsybe. Univer­ sitetas - tai šviesa, žinios; jo šviesa sklinda į tolimiausius periferinius re­ gionus. Anot K Stoškaus, prof. R. Pa­ vilionis tebėra švietėjas, nepataiso­ mas optimistas, klasikinės kultūros gynėjas. Jam negėda postmoderniz­ mo laikais stoti klasikinės kultūros pusėn. Knyga, filosofo nuomone, iš­ ėjo pačiu laiku. Ji turėtų būti prieš akis kiekvienam protingam politikui.

Prof. R. Pavilionis teigė, jog “šiek tiek simboliška šiandien kalbėti apie absurdą Universiteto Teatro salėje.

Absurdą akivaizdžiai žmonės galėjo pamatyti parodytą teatro scenoje”.

Rektorius įsitikinęs, kad absurdas turi prasmę, kitaip apie jį nebūtų verta kalbėti. Pirmą kartą absurdo apraiš­ kas jis pastebėjęs dar tarnaudamas sovietinėje armijoje. Ir jau tuomet pa­ jutęs, kad ta absurdo aplinka jam ne­ šanti daug naudos. Rektorius įsitiki­ nęs, kad mes vis dar gyvename nie­ kingai, nepaisant didžiulės materia­ linės pažangos. “Šiandien turime ypač išryškinti savo požiūrį j tai, ką laikome absurdišku šiame gyvenime”, - sakė prof. R. Pavilionis. Jis paragi­ no būtent dabar drąsiai protestuoti prieš absurdą, nes nuo to priklausys mūsų ir mūsų vaikų gyvenimas.

Susirinkusieji išgirdo savitą filoso­ fo Arvydo Juozaičio absurdo inter­ pretaciją, VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedros vedėjo prof. Evaldo Nekrašo pamąstymus apie absurdą ir jo vietą žmogaus gy­ venime. Kalbėdamas apie tyliąją re­ zistenciją, prof. E. Nekrašas teigė, kad “R. Pavilionio figūra išsiskiria ty­ liosios rezistencijos fone. Jis gali būti

įvardintas kaip netylintis ir ryškiau­ sias kovotojas prieš absurdą. Jis ko­ voja prieš absurdą kaip publicistas, kaip visuomenės veikėjas, kaip ora­ torius”. Filosofijos fakulteto Polito­ logijos katedros vedėjas prof. Vygin­ tas Pšibilskis pirma reikšminga per­ gale prieš absurdą pavadino naujų mokslų sukūrimą vietoj buvusių “ne­ pajudinamų” disciplinų. “Tačiau ir naujiesiems mokslams iškyla pavo­ jingos tendencijos - bandoma pa­ versti panašiais į buvusius mokslus, prisitaikančius prie situacijos, o ne žengiančius priešaky”, - apgailesta­ vo prelegentas. Vakaro dalyviai išgir­ do keletą fragmentų iš prof. R. Pa­ vilionio knygos, kuriuos perskaitė Kiemo teatro aktoriai.

“Aš norėčiau, kad kiekvienas pro­ fesorius, kiekvienas studentas, dar­ buotojas būtų pirmiausia žmogus. Tik tuomet jis įprasmins tą pareigybę, ku­ rią užima.” Galbūt vadovaudamiesi šiais Rektoriaus žodžiais išvengtume absurdo?

STUDIJŲ SKYRIAUS VEDĖJAS DR. E. STUMBRYS: "Studentui Studijų nuostatai - kaip vairuotojui eismo taisyklės" Pradžia 1 p.

- Ar dabar palankus metas “gimti” naujiems Studijų nuosta­ tams?

- Labai nepalankus. Mes lū­ kuriavome rengiamo naujojo Aukštojo mokslo įstatymo, bet pamatėme, kad geriau po metų dvejų būti pasiruošus pakore­ guoti naujuosius nuostatus, ne­ gu gyventi pagal senuosius. Tvir­ tinant juos Taryboje buvo pažy­ mėta, kad, matyt, po metų juos reikės papildyti ar pataisyti, nes teks suderinti su naujuoju Uni­ versiteto Statutu, kurį pagal nau­ jąjį Aukštojo mokslo įstatymą privalės parengti Universitetas.

- Prašom papasakoti skaityto­ jams, kaip buvo kuriami šie Nuo­ statai.

- Studijų nuostatus rengė dar­ bo grupė (grupės vadovas - doc. dr. Antanas Apynis (MIF), doc. dr. Arūnas Augustinaitis (KomF) ir doc. dr. Giedrius Viliūnas (FilF). Projektą svarstė iš­ plėstinė 9 asmenų grupė. Kai ši grupė juos pakoregavo, Nuosta­ tai buvo pateikti svarstyti akade­ minei komisijai. Po to juos pa­ tvirtino Senatas, įpareigojęs su­ derinti Nuostatus su kaip tik tuo metu Seimui priimti pateiktu Aukštojo mokslo įstatymu. Tai padarėme doc. S. Vengris, doc. dr. A. Apynis ir aš. Taigi pagal AMĮ Nuostatų koreguoti nebe­ reikės. Nors darbo procese bu­ vo daug ginčijamasi ir tikslinama, Nuostatai, sakyčiau, naujoviški.

- Kas naujo šiuose Nuostatuose?

- Šie Nuostatai nuo senųjų skiriasi pirmiausia tuo, kad čia stengtasi reglamentuoti sąlyginai mažiau kintančius bendresnius dalykus. Ir priede prie Nuostatų yra parašyta, kad norint sėkmin­ gai juos įgyvendinti reikia ma-

žiausiai dar šešių papildomų do­ kumentų, patvirtintų Senato. Tai būtų dažniau kintantys doku­ mentai - studijų programų reg­ lamentas, klausytojų nuobaudų ir skatinimo reglamentas (se­ nuosiuose nuostatuose buvo tik nuobaudos), studijų darbo ap­ skaitos nuostatai, studijų rezul­ tatų vertinimo nuostatai, mokes­ čių ir stipendijų nuostatai, aka­ deminės etikos kodeksas. Nuo­ statai yra nauji savo struktūra, nes jie reikalauja papildomų do­ kumentų, kuriuos dar reikia pa­ rengti ir priimti. Nežiūrint to, kai ką jau galima taikyti.

Pats įdomiausias studentams dalykams - Nuostatuose numa­ tytos vienos savaitės Velykų atos­ togos. Sesija studentams prasi­ dės vasario 4 d. Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. bus vasaros atostogos. Studentų laukia 20 darbo savaičių rudenį ir tiek pat pavasarį, iš jų 16 darbo savaičių - paskaitos, 4 savaitės skiriamos studijų rezultatams įvertinti-eg­ zaminams ir įskaitoms. Aiškiai reglamentuotos egzaminų ir įskaitų sesijos. Žymiai liberaliau žiūrima į pa­

čias studijas administracine pras­ me. Jei studentas nespėja, nesu­ geba, jis gali pereiti į dalines stu­ dijas: per semestrą galės įveikti ne visą studijų programą, o pa­ sirinktą pusę ar trečdalį ir dve­ jus ar trejus metus studijuoti vienerių metų programą.

Yra galimybė gauti diplomą eksternu (gali nebūti studentu,

bet dalyvauti praktiniuose užsi­ ėmimuose ir laikyti įskaitas, eg­ zaminus).

Pagal naujuosius Nuostatus bus privaloma lankyti prakti­ nius užsiėmimus, paskaitų gali-

ma ir nelankyti. Dar viena nau­ jovė - kiekvieną semestrą reikės

iš anksto užsiregistruoti į laisvuo­ sius ir pasirenkamuosius kursus

(išskyrus pirmakursius) (iki gruodžio 1 d. - pavasario ir iki ge­

gužės 1 d. - rudens semestrams).

Papildomai padirbėti teks dar prie vienos naujovės - baigu­ siems studijas bus išduoti dviejų rūšių specialūs diplomai cum įaudė (klausytojams, ypač gerai įvykdžiusiems studijų programą) ir magna cum įaudė (klausyto­ jams, ypač gerai įvykdžiusiems studijų programą ir pasižymėju­ siems moksliniais gabumais).

Taigi baigusieji tą pačią studijų programą galės gauti trijų rūšių diplomus. Šie diplomai turbūt

bus skirtingų spalvų.

Atskiras Nuostatų straipsnis klausytojų mobilumas. Klausyto­ jai gali keisti pasirinktą studijų programą. Vienu metu klausyto­ jas gali studijuoti ir kitoje pripa­ žintoje aukštojoje mokykloje, o kitų pripažintų mokyklų studen­ tai - Vilniaus universitete. Gali būti sudaryta individualioji stu­ dijavimo programa.

Anksčiau buvusią sąvoką “studentas yra šalinamas” nau­ juose nuostatuose pakeitė ter­ minas “klausytojai atleidžiami”. Žodis “šalinamas” yra vartoja­ mas tik tada, kai tai yra daroma prieš studento valią. Nuostatuo­ se išvardyti šie atvejai: dėl nepa­ žangumo, dėl nesąžiningumo vertinant studijų rezultatus (tai bus apibrėžta akademinės etikos kodekse), dėl finansinių įsiparei­ gojimų Universitetui nevykdymo, dėl neužsiregistravimo grįžus iš atostogų (pvz., akademinių).

Studijų nuostatuose visai ne­ kalbama apie finansinius daly-

kus-jie šito ne­ reguliuoja. Tai­ gi, kaip minė­ jau, dar daug reikės dirbti prie papildomų dokumentų.

- Ar Nuosta­ tuose apribotas egzaminų skai­ čius?

- Kitaip sa­ kant, atsiskaity­ mo forma, kai žinios yra verti­ namos pažy­ miu? Prieš porą metų rekto­ riaus įsakymu buvo apribotas ne egzaminų Studijų skyriaus vedėjo dr. E. Stumbrio nuomone,skaičius, o atsi­ ilgiau vilkinti Studijų nuostatų priėmimo nebuvo galima skaitymai, ku­ K Naujiko nuotr. rie vertinami pažymiu. Tada siekiama tvarkos ir kad kitiems pamažu pradėjo nykti diferenci­ fakultetams bei Studijų skyriui juotos įskaitos. Dabar Nuosta­ būtų žinoma, kuo vadovaujantis tuose egzaminų skaičius nėra ri­ buvo priimtas vienas ar kitas bojamas, nes manome, kad tai sprendimas. O teisės fakulte­ turi būti reglamentuota studijų tams suteiktos dėl to, kad viena programose, kurios bus sudaro­ pagrindinių Universiteto raidos mos arba taisomos pagal studijų tendencijų yra decentralizacija. programų reglamentą. Aš bū­ Bet turi būti laikomasi tvarkos ir čiau už tai, kad antrosios pako­ šie procesai turi būti reglamen­ pos studijose būtų ne daugiau tuojami. Naujaisiais Nuostatais keturių egzaminų. Kol kas ga­ stengiamasi pagerinti tvarką ir lioja rektoriaus įsakymas, nuro­ padaryti studijas liberalesnė­ dantis, kad per sesiją gali būti mis.

Mes nesakome, kad jie to­ ne daugiau penkių atsiskaitymų, buli.

Gyvenimas parodys, ką rei­ kurie vertinami pažymiu. kia keisti, kas ne taip. Studen­ - Pagal naująjį Studijų įstaty­ mų didžioji darbo dalis vyks fa­ tui Studijų nuostatai - kaip vai­ kultetuose. Kokiosjiems suteiktos ruotojui eismo taisyklės. Juose teisės? aiškiai pasakyta, ko negalima - Iš tiesų nemažai dalykų pa­ pažeisti ir kas bus, jei jis tas tai­ likta reguliuoti fakultetams, bet sykles pažeis. dažniausiai Senato nustatyta - Ačiū už pokalbį. tvarka, t. y. fakultetai parengia Kalbino nuostatus ir teikia Senatui, čia jie Liana BINKAUSKIENĖ svarstomi ir patvirtinami. Taip

3

Universitas Vilnensis

2000 m. birželis

X

Įteikta SOFIJOS ČIURLIONIENĖS

UNIVERSITETO TARYBOJE

stipendija Iva ROITMANAITĖ

Gegužės 23 d. Universiteto taryba patvirtino pedagoginius mokslo vardus.

Profesoriaus pedagoginiai

mokslo vardai patvirtinti:

Geologijos instituto vyr. moks­ liniam bendradarbiui habil. dr.

POVILUI SUVEIZDŽIUI (GMF tarybos sprendimas); Geologijos instituto vyr. moks­ liniam bendradarbiui habil. dr.

ROBERTUI MOKRIKUI (GMF tarybos sprendimas); Kvantinės elektronikos kated­ ros profesoriui habil. dr. VALE­ RIJUI SMILGEVIČIUI (FF ta­ rybos sprendimas); Bendrosios ir neorganinės che­ mijos katedros profesoriui habil. dr. ADULFUIABRUČIUI (ChF tarybos sprendimas); Matematinės statistikos kated­ ros docentui habil. dr. VYDUI ČEKANAVIČIUI (MIF tarybos sprendimas); Matematinės statistikos kated­ ros docentui habil.dr. VILIJANDUI BAGDONAVIČIUI

(MIF tarybos sprendimas); Analizinės ir aplinkos chemi­ jos katedros docentui habil. dr.

AUDRIUI PADARAUSKUI (ChF tarybos sprendimas); Kvantinės elektronikos kated­ ros vyr. m. darbuotojui habil. dr.

RIČARDUI ROTOMSKIUI (FF tarybos sprendimas); Kvantinės elektronikos kated­ ros profesoriui habil. dr.

VALDUI SIRUTKAIČIUI (FF tarybos sprendimas); Filosofijos katedros docentui habil. dr. JUSTINUI KAROSUI (FilosF tarybos sprendimas); Knygotyros katedros docentei habil. dr. VANDAI STONIENEI (KomF tarybos sprendimas).

Docento pedagoginiai mokslo

vardai patvirtinti:

Augalų fiziologijos ir mikro­ biologijos katedros vyr. asistentei dr. LILIJAI KALĖDIENEI (GMF fakulteto tarybos sprendi­ mas); Augalų fiziologijos ir mikro­ biologijos katedros vyr. asistentei dr. GENEI MIKALAUSKIENEI (GMF fakulteto tarybos sprendi­ mas); Biochemijos ir biofizikos ka­ tedros vyr. mokslo darbuotojui dr.

RIMANTUI DAUGELAVIČIUI (GMF fakulteto tarybos sprendimas); Zoologijos katedros docentui dr. EGIDIJUI BUKELSKIUI (GMF fakulteto tarybos sprendi­ mas); Bendrosios ir pedagoginės psi­ chologijos katedros vyr. asistentui dr. REMIGIJUI BLIUMUI (FilosF tarybos sprendimas); Klasikinės filologijos katedros vyr. asistentei dr. TATJANAI ALEKNIENEI (FilF tarybos sprendimas); Organinės chemijos katedros vyr. asistentui dr. LINUI LABA­ NAUSKUI (ChF tarybos sprendi­ mas);

Organinės katedros vyr. asis­ tentei dr. VIRGINIJAI JAKUBKIENEI (ChF tarybos sprendi­ mas); Fizikinės chemijos katedros vyr. asistentui dr. HENRIKUI CESIULIUI (ChF tarybos spren­ dimas); Puslaidininkių fizikos katedros docentui dr. ZENIUI BLIZNIKUI (FF tarybos sprendimas); Radiofizikos katedros vyr. asis­ tentui dr. JONUI MATUKUI (FF tarybos sprendimas); Radiofizikos katedros vyr. m. darbuotojui dr. ALGIMANTUI KEŽIONIUI (FF tarybos spren­ dimas); Radiofizikos katedros vyr. m. darbuotojui dr. JURUI BANIUI (FF tarybos sprendimas); Kvantinės elektronikos kated­ ros vyr. m. darbuotojui dr.

ROALDUI GADONUI (FF ta­ rybos sprendimas); Radiofizikos katedros vyr. mokslo darbuotojui dr. DAU­ MANTUI ČIPLIUI (FF tarybos sprendimas); Kompiuterijos katedros vyr. asistentui dr. KAZIMIERUI NAVICKIUI (MIF tarybos sprendi­ mas); Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vyr. asistentui dr. RAMŪNUI GARUNKŠČIUI (MIF tarybos sprendimas); Tikimybių teorijos ir skaičių te­ orijos katedros vyr. asistentui dr. HAMLETUI VLADISLAVUIMARKŠAIČIUI (MIF tary­

bos sprendimas); Kompiuterijos katedros do­ centui dr. RIMVYDUI KRA­ SAUSKUI (MIF tarybos sprendi­ mas); dr. SIGITUI DAPKŪNUI (MIF tarybos sprendimas); Šiaulių universiteto dr. DAI­ VAI KORSAKIENEI (MIF tary­ bos sprendimas); Šiaulių universiteto dr. VAI­ DOTUI KANIŠAUSKUI (MIF tarybos sprendimas); Žurnalistikos instituto direkto­ rei dr. AUDRONEI NUGARAI­ TEI (KomF tarybos sprendimas); Komunikacijos ir informacijos teorijos katedros docentui dr. VLADIMIRUI GAIDŽIUI (KomF tarybos sprendimas); Komunikacijos ir informacijos katedros docentei dr. VILIJAI GUDONIENEI (KomF tarybos sprendimas); Knygotyros katedros docentei dr. AUŠRAI NAVICKIENEI (KomF tarybos sprendimas); Tarptautinių santykių instituto docentui dr. KĘSTUČIUI MASIULIUI (TSPMI tarybos spren­ dimas); Tarptautinių santykių instituto direktoriui doc. dr. RAIMON­ DUI LOPATAI (TSPMI tarybos sprendimas); Tarptautinių santykių instituto docentei dr. JŪRATEI NOVA-

Balandžio 14 d. Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje buvo iškilmingai įteikta rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardo stipendija.

Ji paskirta antrakursei lietuvių literatūros magistrantei Šarūnei

Trinkūnaitei.

GROCKIENEI (TSPMI tarybos sprendimas).

Universiteto Taryba pritarė Fi­ lologijos fakulteto bei Matemati­ kos ir informatikos fakulteto ta­ rybų siūlymams suteikti Garbės daktarų vardus Vokietijos Getingeno universiteto profesoriui Wolfgangui P. Schmidui ir Mask­ vos universiteto profesoriui Edu­ ardui Zinovjevičiui Liubimskiui.

FilF pro f. E. Jakaitienė infor­ mavo, jog fakulteto taryba pasiū­ lė suteikti Garbės daktaro vardą Vokietijos Getingeno universiteto profesoriui Wolfgangui P. Schmi­ dui. Profesorius W. P. Schmidas ty­ rinėja įvairias indoeuropiečių kal­ botyros problemas, itin domisi šių kalbų kilmės, tarpusavio ryšių, to­ ponimikos klausimais. Svarbiau­ sias W. P. Schmido baltistikos dar­ bas yra atskira knyga išleista jo daktaro disertacija “Baltų ir indo­ europiečių veiksmažodžio studi­ jos”. Baltų kalbų veiksmažodžio istorijos klausimais profesorius domėjosi irvėliau, o tyrinėjimų re­ zultatus paskelbė atskirais straips­ niais. Didelis W. P. Schmido nuo­ pelnas baltų kalbotyrai - austrų lingvistiniame žurnale “Die Sprache” pateikiama kruopšti baltų kalbotyros bibliografija. Pro f.

W. P. Schmidas taip pat recenzuo­ ja įvairius baltistikos leidinius. Getingeno universitete daugiausia jo rūpesčiu sukaupta gera baltistikos biblioteka. Čia profesorius skaito platų lietuvių kalbos kursą, įvadus į senovės prūsų ir latvių kalbas.

Keletą kartų studijų reikalais pro­ fesorius lankėsi Lietuvoje. Lietu­ vių filologų spaudoje jis skelbia sa­ vo straipsnius. Prof. W. P. Schmido redaguojame žurnale “Indogermanische Forschungen” savo darbus spausdina ir lietuvių kalbininkai.

MIF dekanas prof. habil. dr.

F. Ivanauskas informavo tarybos narius, jog fakulteto taryba nuta­ rė siūlyti suteikti Garbės daktaro vardą Maskvos universiteto pro­ fesoriui Eduardui Zinovjevičiui Liubimskiui.

Profesorius E. Z. Liubimskis vienas žymiausių informatikos pradininkų ir kūrėjų buvusioje Ta­ rybų Sąjungoje. Profesoriui vado­ vaujant apginta per 40 informati­ kos mokslų disertacijų. Profeso­ riaus mokslinių interesų raida at­ spindi informatikos mokslo raidą: transliatoriai, programavimo sis­ temos, operacinės sistemos, duo­ menų bazių valdymo sistemos, in­ formacinės sistemos, dirbtinis in­ telektas, dokumentų valdymo sis­ temos. Profesorius E. Z. Liubims­ kis yra ypač nusipelnęs Vilniaus universiteto informatikos krypties formavimuisi. Per 20 metų vado­ vaujant profesoriui Maskvos uni­ versitete buvo parengtos ir apgin­ tos 5 Vilniaus universiteto moks­ lininkų mokslų kandidato (dakta­ ro) disertacijos.

"U. V." inform.

Šarūne Trinkūnaitė - rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardo stipendininkė R. Tamošaičio nuotr.

Šią stipendiją įsteigė Amerikos lietuvių Akademinės skautijos sąjū­ džio Vydūno fondas. Stipendija skir­ ta geriausiems lietuvių filologijos studentams paskatinti. ' “Smagu remti gerus darbus ir talentingus žmones”, - džiaugėsi iš anapus Atlanto atvykęs fondo at­ stovas. Kasmet trys dešimtys Lie­ tuvos studentų gauna paraginamą­ sias šio fondo premijas bei stipen­ dijas. Organizacija gyvuoja iš kny­ gų bei proginių atvirukų leidybos užsienyje gyvenantys žmonės labai geranoriškai sutinka remti švieti­ mą. Ypač sėkmingai tokios akcijos vyksta prieš Kalėdas.

Svečiams pasakius oficialiąją kalbą, laureatei buvo įteikta minė­ toji premija, gėlių puokštės ir sim­ boliniai albumai bei knygos. Stu­

j

dentę sveikino jos dėstytojai, Lie­ tuvių literatūros katedros vedėjas doc. Giedrius Viliūnas, Akademi­ nių reikalų prorektorius doc. Sau­ lius Vengris.

Prašymų stipendijai gauti pluoš­ tas, anot doc. G. Viliūno, kone sie­ kė nosį, tad atrinkti tikrai buvo ne­ lengva. Komisiją sudarė trejetas profesorių bei tiek pat docentų. Ta­ čiau ginčų nekilo ir nugalėtoja bu­ vo išrinkta vienbalsiai - sėkmę lė­ mė tai, kad mergina yra nemažai apie rašiusi garsiąją rašytoją. Saky­ dama padėkos kalbą busimoji mokslininkė pabrėžė, jog S. Čiur­ lionienei visuomet jautė didelę pa­ garbą ir ja labai žavėjosi. Šarūnei buvo malonu, kad gauta stipendija - ne tik valstybės, bet ir visuome­ nės parama.

KVIEČIAME Į DISKUSIJĄ j APIE STUDIJAS JAV IR KANADOJE Birželio pabaigoje įvyks XI Lietuvių mokslininkų simpoziumas. Pas­ kutinė simpoziumo diena, birželio 26 <1., Klaipėdoje bus skirta stu­ dentų mobilumui, Europos Sąjungos programai ERASMUS. Ta pro­ ga Studijų užsienyje informacijos centras drauge su diplomantais ren­ gia diskusiją tema: “Dissimilarities of Knowledge and Skills Gained in America and Lithuania - is it the Outcome ofDijferent Sočiai Reality?”

Diskusijai vadovaus Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė, dalyvaus lietuvių studentai, studijavę JAV ir Ka­ nadoje, ir šių šalių studentai, studijuojantys Lietuvoje. Diskusija skir­ ta studijoms JAV ir Kanadoje. Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Studijų užsienyje informacijos centras J)

VU Komunikacijos fakulteto 203^\\ __________ x ;mėn. 3 d. llval.'

2000 m. liepos auditorijoje (Saulėtekio ai. 9, Vilnius) Rasa JAKUTAVIČIUTĖ-

RICCIARDI gins disertaciją “Europos Sąjungos informacijos politikos tendencijos ir jų įtaka Lietuvos informacinės visuomenės kūrimui” humanitarinių mokslų daktaro laipsniui gauti.

Komiteto sudėtis: 1. prof. habil. dr. Romualdas BRONIUKAITIS - komiteto pirmininkas, darbo vadovas (VU, humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija 06H); 2. prof. habil. dr. Kazimieras SINKEVIČIUS (VU, humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija 06H); 3. prof. habil. dr. Viktoras URBONAS (Klaipėdos universitetas, humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija 06H); 4. doc. dr. Povilas ABARIUS (VŪ, technologijos mokslai, sistemų

inžinerija 120T); 5. doc. dr. Arūnas AUGUSTINAITIS (VU, humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija 06H); Oponentai: 1. prof. habil. dr. Ona VOVERIENĖ (VU, humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija 06H); 2. dr. Zigmas KIRKLYS (Teisės akademija, humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija 06H).

4

Universitas Vilnensis

Birželį baigiamas vykdyti TEMPUS projektas

2000 m. birželis

Pristatytas Bibliotekininkų tęstinio mokymo centras

Aurelija VALEIKIENĖ, projekto administratorė

Šis projektas - bene vieninte­

lis VU pagal TEMPUS progra­ mą Europos Sąjungos finansuo­ tas projektas, skirtas administ­ racijos ir valdymo reformai, o ne tiesiogiai akademiniams reika­ lams ar studentų mobilumui.

Labai svarbus projekto bruožas buvo tas, kad į darbą aktyviau įsijungė ir galimybę mokytis bei dalintis patirtimi su partneriais užsienyje turėjo vidurinės gran­ dies valdymo personalas, o ne vien, kaip įprasta, vadovai.

Seminare bandyta apžvelgti situaciją prieš prasidedant pro­ jektui ir permainas jo pabaigo­ je šiose pagrindinėse srityse: * universiteto integruotos in­ formacinės sistemos kūrimas; * finansų skyriaus pertvarky­ mas ir perėjimas prie darbo su nauja Visma Business apskaitos sistema, biudžeto planavimas bei vykdymas; * personalo duomenų bazės atnaujinimas įskaitant moksli­ nių darbuotojų publikacijų duo­ menų bazę; * studijų administravimo to­ bulinimas, ypač studentų duo­ menų bazės pertvarkymas; * kokybės valdymas akcen­ tuojant strateginį planavimą;

Gegužės 2 d. CR Senato salėje įvyko baigiamasis TEMPUS pro­ jekto S_JEP-12459-97 "Universiteto valdymas per informacinių tech­ nologijų infrastruktūrą"seminaras. Jame dalyvavo pagrindinių cen­ trinės administracijos skyrių, taip pat Skaičiavimo centro atsakingi žmonės bei projekto partneriai iš Klaipėdos universiteto, Joensu (Suomija), Lundo (Švedija), Turku (Suomija), Olburgo (Danija) bei

Vasedos (Japonija) universitetų. Projektas prasidėjo 1997 m. gruo­ džio viduryje ir, ne kartą pratęstas dėl Europos Komisijos biurokra­ tijos kaltės, baigiasi šių metų birželio 30 d. * informacijos ir ryšių su visuo­ mene darbo gerinimas; * Tarptautinių ryšių skyriaus pasiruošimas ir dalyvavimas SOCRATES programoje; * administracinio darbo fakul­ tete optimizavimas įvedant admi­ nistratoriaus pareigybę. Šiomis temomis pranešimus skaitė Administracijos reikalų prorektorius A Pikturna, Akade­ minių reikalų prorektorius doc. S. Vengris, Skaičiavimo centro di­ rektoriaus pavaduotojas M. Jur­ gutis, Personalo direktorius dr. R. Lukoševičius, Studijų skyriaus ve­ dėjas dr. E. Stumbrys, Skaičiavi­ mo centro studijų informacinių sistemų skyriaus vedėja L. Jurevi­ čiūtė, Informacijos ir ryšių su vi­ suomene skyriaus vedėja N. Bu­ lotaitė, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas A. Lipinaitis, projekto ad­ ministratorė A Valeikienė, taip pat ir Klaipėdos universiteto Už­ sienio ryšių skyriaus vedėja J. Butienė bei Klaipėdos universiteto Tarpdisciplininių studijų centro vedėjas doc. P Zemlys.

VU Orientalistikos centras pristato naują almanachą Žengdami į Europą negali­ me pamiršti, jog nuo seno gy­ vename Rytų ir Vakarų kultū­ rų sandūroje. Kintanti nūdie­ nos pasaulio geopolitinė padė­ tis, stiprėjanti didžiųjų Azijos valstybių ekonominė galia, iyškėjančios naujos kultūrinės, so­ cialinės, politinės Rytų ir Vaka­ rų sąveikos tendencijos verčia kur kas plačiau atsiverti ir pa­ žinti ne tik mums artimą Va­ karų kultūrą, bet ir dažnai eg­ zotiškai atrodančius Rytų civi­ lizacijos turtus.

VU Orientalistikos centras skaitytojams pateikia pirmąjį Lietuvos mokslininkų darbų almanachą “Actą Orientalia Vilnensia”. Atsižvelgiant į orientalistinių tyrimų specifiką šiame leidinyje ketinama pub­ likuoti specializuotus orienta­ listinių ir lyginamųjų tematikų ir problemų - filologinių, kul­ tūrologinių, filosofinių, esteti­ nių, socialinių - tyrinėjimus, kuriems sunku rasti tinkamą terpę kitų profilių akademi­ niuose leidiniuose. Almana­ chu siekiama supažindinti Lie­ tuvos ir užsienio šabų akade­ minę visuomenę su Lietuvos mokslininkų atliekamų orien­ talistinių tyrinėjimų erdve, darbų pobūdžiu. Be to, šiuo leidiniu siekiama sutelkti po

įvairias Lietuvos mokslo insti­ tucijas išsibarsčiusius Rytų kul­ tūrų tyrinėtojus, suteikiant jiems savotiško kolegialaus orientalistinio mokslinio foru­ mo galimybę. Galiausiai labai svarbu kaupti, tyrinėti ir spaus­ dinti Lietuvos orientalistikos istorijos medžiagą, suteikti žo­ dį jauniesiems mokslininkams.

Ateityje ketinama publikuoti ir užsienio mokslininkų dar­ bus, papildyti šį leidinį Rytų fi­ losofijos, kultūros, religijos, meno tekstų vertimais iš origi­ nalių kalbų. Panaši tematika buvo svarstyta birželio 1-2 d.

VU Orientalistikos centro su­

rengtoje konferencijoje “Azi­ jos studijos: tyrinėjimai ir pro­ blemos”.

Norėtume padėkoti VU rektoriui prof. R. Pavilioniui, kuris ne vienerius metus, su­

prasdamas Rytų kultūrų tyrinė­ jimo svarbą Lietuvai, aktyviai skatina ir remia “Actą Orienta­ lia Vilnensia” leidybą. Taip pat

dėkojame Taibėjaus misijai Ry­ goje, neseniai parėmusiai VU Orientalistikos centrą ir pado­ vanojusiai naują spausdintuvą

bei žadančiai finansiškai pa­ remti almanacho leidybą.

Orientalistikos centro

inform.

Konstatuota, kad daugelyje iš čia paminėtų sričių įvyko esmi­ nių pokyčių ir beveik paaiškėjo darbo planai ateičiai, kas bus da­ roma baigus projektą. Projektas ne tik prisidėjo prie permainų, kurios vienu ar kitu būdu vis tiek turėjo ateiti, bet ir inicija­ vo aktyvesnį darbą ir skatino apskritai permąstyti Universite­ to valdymo strategiją, pavyz­ džiui, kokybės valdymo srityje.

Labai gaila, kad, nors į projek­ to vykdymą ir įsitraukė aštuoni fakultetai, vis dėlto viso Univer­ siteto mastu nebuvo išnaudotos visos galimybės mokytis iš už­ sienio partnerių, išvengti jų klaidų ir apskritai pabandyti ki­ taip organizuoti administracinį darbą fakultetuose.

TEMPUS projektas savo lėšo­ mis žymiai prisidėjo prie centri­ nės administracijos skyrių bei Skaičiavimo centro techninės ba­ zės atnaujinimo moderniais kompiuteriais, spausdintuvais, serveriu bei programine įranga.

Živilė VITEIKAITĖ Balandžio 25 d. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi cen­ tre Vilniuje buvo pristatytas Bibliotekininkų tęstinio mokymo cen­ tras (BTMC). Tai įstaiga, kurios įkūrimą inicijavo VU Komunikaci­ jos fakulteto Bibliotekininkystės katedra, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka bei Lietuvos kultūros darbuotojų tobulini­ mosi centras. Jų pastangas parėmė Atviros visuomenės institutas Budapešte bei Atviros Lietuvos fondas.

Besidomintiems biblioteki­ ninkystės ateitimi buvo pristaty­ ta BTMC interneto svetainė, su­ pažindinta su centro technologi­ ne bei programine įranga, aptar­ ti aktualūs tęstinio mokymo klausimai.

Centro pristatyme dalyvavo BTMC veiklą finansuojančių or­ ganizacijų atstovai, Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų,

Lietuvos bibliotekų bei profesi­ nių draugijų darbuotojai. Prane­ šėjai teigė, jog Lietuva žymiai lenkia savo kaimynes bibliotekų ir bibliotekininkų skaičiumi, ta­ čiau realiai padėtis nėra tokia džiuginanti - trūksta kvalifikuo­ tų specialistų bei šiuolaikiškos įrangos.

BTMC tikslas - organizuoti vi­ sų tipų ir žinybų Lietuvos biblio­ tekų bei informacijos centrų dar­ buotojų tęstinį mokymą, atitin­ kantį šiandienos ir ateities porei­ kius. Mokymas vyksta pagal de­ vynių dalių (modulių) programą:

klausytojai turi galimybę įgyti darbo su integruotomis bibliote­ kų sistemomis ALEPH, LIBIS praktinių įgūdžių, naudotis in­

terneto galimybėmis biblioteko­

se, išklausyti bibliotekų ir infor­ macijos centrų vadybos kursus ir pan. Centre dirba dėstytojai, tu­ rintys reikiamą kvalifikaciją ir stažavęsi daugelio valstybių ati­

tinkamose institucijose. Tai Vil­ niaus universiteto Komunikaci M. Mažvydo, Klaipėdos univer­

siteto, Kauno technologijos uni­

versiteto bibliotekų specialistai.

Šiuo metu užsiėmimai yra ne­ mokami. Išklausiusiems atitin­

kamą programą įteikiamas pažy­ mėjimas.

Jau gauta 9 tūkst. prašymų

dalyvauti centro rengiamuose kursuose. Į kai kurias programos dalis norinčiųjų yra dešimtį kar­ tų daugiau nei vietų. Tai rodo,

kad susidomėjimas BTMC yra tikrai nemažas.

Teisės fakultete atidaryta konstitucinės teisės pradininko M. Remerio auditorija Gegužės 10 dieną VU Teisės fakultete duris atvėrė Mykolo Remerio vardu pavadinta auditorija. Kaip tik gegužės pirmosiomis dienomis buvo pažymimos ir 120-osios profesoriaus gimimo metinės.

Mykolas Remeris studijavo Peter­ burgo aukštojoje teisės mokykloje, Krokuvos universitete, Paryžiaus po­ litinių mokslų mokykloje. Teisininkas buvo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, rektorius (1927-28 ir 1933-39 metais), Vytauto Didžiojo

universitete dėstė konstitucinę teisę, 1922-40 Kauno universitete ir 194045 metais Vilniaus universitete vado­ vavo Valstybinės teisės katedrai. 192128 metais profesorius buvo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo ir Valstybės Ta­ rybos narys. 1932 m. M. Remeris at­

stovavo Lietuvai Hagos tribunole svarstant Klaipėdos bylą. Profesorius buvo teisinės valstybės šalininkas, savo darbuose pagrindęs jos princi­ pus; parašė 12 reikšmingų moksli­ nių darbų teisės klausimais. Laiko­ ma, kad prof. M. Remeris labiausiai nusipelnė Lietuvai kaip konstituci­ nės teisės mokslų kūrėjas.

"U.V." inform.

Rinkis bakalauro studijų programą "Lietuvių filologija ir nyderlandų kalba" Pasaulis kasdien darosi vis mažes­ nis ir ankštesnis, tampa “pasauliniu kaimu”, o jį vis labiau užvaldo, uni­ versalia komunikacijos priemone tampa Jos Didenybė Anglų kalba.

Kur dėtis mažesnėms kalboms? Gal jos taps nebereikalingos ir bus tiktai istorinės lingvistikos specialistų ty­ rinėjimų objektas?

Jau keletą metų turiu reikalų su nyderlandų (olandų) kalba. Ir kur tik jos neprireikia! Skambina iš teismo.

Olandų vairuotoją naktį sustabdė, iš­ tempė iš automobilio, pririšo prie medžio, o mašiną “nuvarė”. Vairuo­ tojas kalba tik nyderlandų kalba.

Verkiant reikia vertėjo. Padėkite.

Skambina filmo vertėja. Verčia olandišką filmą. Skriptas (filmo teks­ tas) anglų kalba, tačiau vienas frag­ mentas praleistas. Reikia jį išversti.

Skambina jauna moteris. Susipa­ žino su turtingu olandų verslininku. Įsimylėjo. Kokia laimė: tuokiasi, po dviejų mėnesių išvažiuoja į Nyder­ landus! Tačiau nyderlandų kalbos ne­ moka nė žodžio. Reikėtų nors kele­ to, gramatikos pagrindų.

Ateina studentas. Važiuoja į Ny­ derlandus studijuoti meno istorijos.

Skambina studentė - važiuoja į Bel­ giją, į medicinos stažuotę. Pamoky­ kite kalbos!

Tai tik keletas pavyzdžių, kam lie­ tuviams prireikia nyderlandų kalbos.

Kodėl “olandų vairuotojas”, ta­ čiau “nyderlandų kalba”? Kodėl ne “olandų kalba”? O kas yra flaman­ dų kalba? Kokia kalba kalbama Bel­ gijoje? Kodėl Belgijoje kartas nuo karto kyla nacionaliniai nesutarimai?

Jeigu nori sužinoti atsakymus į šiuos klausimus, susipažinti su mū­ sų netolimais kaimynais Nyderlan­ dais ir Belgija, susieti savo gyveni­ mą su nyderlandų kalba ir kultūra, pasirink šiemet pirmąkart pradeda­ mą ketverių metų trukmės bakalau­ ro studijų programą “Lietuvių filo­ logija ir nyderlandų kalba”.

Baigęs šią programą įsigysi dvigu­ bą specialybę (lietuvių ir nyderlan­ dų filologiją), o tai padės tau leng­ viau konkuruoti darbo rinkoje. Tu būsi vienas iš penkiolikos žmonių, kurie pirmieji baigs šią studijų pro­ gramą. Ji skiriama visų pirma tiems, kurių darbas bus susijęs su Nyder­ landų kalba ir kultūra: ekonomikos, turizmo ir kultūros darbuotojams, teisininkams, kalbininkams ir meno­

tyrininkams, vertėjams, diplomatams ir t. t. Įgytus praktinius kalbinius įgūdžius galėsi panaudoti, mokyda­ mas kalbos kitus žmones.

Studijų programa “Lietuvių fi­ lologija ir nyderlandų kalba” atitin­ ka šiuolaikinius akademinius reika­ lavimus, yra subalansuota. Studijos tęsis aštuonis semestrus. Iš viso stu­ dentai turės surinkti 160 kreditų, iš kurių 126 kreditai skiriami priva­ lomiesiems dalykams (79 proc.), 26 kreditai - pasirenkamiesiems daly­ kams (16 proc.) ir 8 kreditai - lais­ viesiems dalykams (5 proc.). Pro­ gramoje proporcingai derinamos li­ tuanistika ir nyderlandistika, kalbo­ tyra ir literatūrologija, šalia teori­ nių filologinių disciplinų bus dės­ tomi praktiniai dalykais (pavyz­ džiui, nyderlandų kalbos pratybos, dalykinė nyderlandų kalba, vertimo seminaras), siūloma keletas pasi­ renkamųjų dalykų iš Didžiųjų Ny­ derlandų šalityros.

Geriausiems studentams bus su­ teikiama galimybė tobulinti savo ži­ nias užsienyje.

Nyderlandų kalbos dėstytojų vardu lektorius Arvydas TAMOŠAITIS

EUROPOS DIENA LIETUVOJE Gegužės 9 d. buvo pažymėtas Šumano deklaracijos 50-metis Živilė PAVILONYTĖ, VU TSPMI Europos studijų

I kurso magistrante

1950 m. gegužės 9 d. Paryžiuje Robertas Šumanas (Robert Schuman), Prancūzijos užsienio reika­ lų ministras, paskelbė deklaraci­ ją, kuri pradėjo Europos vieniji­ mosi procesą ir kuri yra pamatas to, ką mes visi dabar žinome kaip Europos Sąjungą. Šia deklaracija Robertas Šumanas siekė tiek po­ litinių, tiek ekonominių tikslų. Vi­ sų pirma, buvo siekiama nutraukti ilgus šimtmečius trukusį Prancū­ zijos ir Vokietijos priešiškumą ir užkirsti kelią bet kokiai galimybei kilti naujam karui; buvo pasiūly­ ta įsteigti viršvalstybinę instituci­ ją, kuri kontroliuotų šių šalių an­ glies ir plieno pramones, kurios tuo metu buvo pagrindinės karo pramonės šakos. Vokietija labai palankiai reagavo į šią idėją, nes jai tai buvo puiki proga po 5 me­ tų izoliacijos sugrįžti į tarptauti­ nę bendruomenę ir siekti susitai­ kymo su kitomis Europos valsty­ bėmis. Nors ši deklaracija visų pir­ ma buvo skirta Prancūzijai ir Vo­ kietijai, tačiau ji buvo atvira visoms kitoms Europos valstybėms, kurios pritarė deklaracijos tikslams ir no­ rėjo prisijungti prie naujos vienin­ gos Europos kūrimo.

Prie Prancūzijos ir Vokietijos prisijungė Belgija, Italija, Liuk­ semburgas ir Nyderlandai. Šios 6 Europos valstybės, remdamosi Šumano deklaracija, 1951 m. įkū­ rė pirmąją iš Europos bendrijų Europos anglių ir plieno bendri­

5

Universitas Vilnensis

2000 m. birželis

ją. 1957 m. buvo sukurtos dar dvi bendrijos - Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė bendrija, o vėliau Eu­ ropos bendrijų pagrindu buvo su­ kurta Europos Sąjunga.

Europos bendrijų valstybės, norėdamos pažymėti vieną iš reikšmingiausių Europos istorijos įvykių - Šumano deklaracijos pa­ skelbimą - 1985 m. Milane vyku­ siame Europos viršūnių tarybos susitikime nutarė gegužės 9-ąją paskelbti Europos diena.

Lietuvoje, švenčiant Europos dieną ir pažymint Šumano dekla­ racijos 50-metį, šiais metais buvo organizuota daugybė įvairių ren­ ginių ir projektų - moksleivių pie­ šinių konkursai, ekskursijos moks­ leiviams po institucijas, kuruojan­ čias Lietuvos integracijos proce­ sus į ES, Lietuvos vyriausybinių institucijų komandos ir ES valsty­ bių narių bei kandidačių koman­ dos krepšinio varžybos, įvairios akcijos, koncertai, parodos, semi­ narai ir videokonferencijos.

Vienas iš tokių renginių - ge­ gužės 10 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvykusi užsienio reikalų viceministro, Lietuvos vy­ riausiojo derybininko derybose dėl Lietuvos narystės Europos Są­ jungoje Vygaudo Ušacko paskai­ ta “Lietuvos ir Europos Sąjungos derybos: pradžia ir perspektyvos”.

Viceministras susirinkusiems instituto studentams ir dėstyto­ jams papasakojo apie šiais metais prasidėjusias Lietuvos ir ES dery­ bas. V. Ušackas patikslino, kad šiuo atveju derybos neturi būti su­

prantamos tradicine prasme, nes Lietuva nėra lygiavertė derybų partnerė ES ir, norėdama įstoti į ES, turi priimti visas joje galiojan­ čias žaidimo taisykles. Tačiau no­ rėdama pasirengti gyvenimui di­ dėjančios konkurencijos sąlygo­ mis, rasti globalizacijos procesų sukeliamų problemų sprendimus ir prisidėti prie Europos saugumo ir ekonominės gerovės kūrimo, Lietuva turi priimti tas žaidimo taisykles visų pirma savo pačios la­ bui. Kitaip sakant, Lietuva turi perimti ES teisę, ją įgyvendinti, sukurti reikiamas institucijas.

Viceministras pažymėjo, kad šiuo metu Lietuva yra atidariusi 8 (iš 29) derybinius skyrius, iš kurių 5 greičiausiai bus uždaryti be di­ delių sunkumų. Dar 11 derybinių skyrių Lietuva tikisi atidaryti ant­ rąjį šių metų pusmetį. Kaip realią datą, nuo kurios Lietuva bus pa­ sirengusi tapti ES nare, V. Ušac­ kas paminėjo 2004 metus. Ar ši data išties taps realia, priklauso ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo pačios ES, kuri turi pasirengti priimti naujas nares. Šiuo metu vyksta ES Tarpvyriausybinė konferencija, kurioje turi būti nuspręsta, kaip reformuoti ES, kad ji galėtų sė­ mingai funkcionuoti ir po plėtros.

Atsakydamas į studento klau­ simą, ar nėra bijoma, kad po Seimo rinkimų gali sulėtėti ar­ ba visai sustoti Lietuvos integ­ racijos į ES procesas, vicemi­ nistras V. Ušackas pareiškė esąs tvirtai įsitikinęs, kad nepriklau­ somai nuo to, kokia partija lai­ mės rinkimus, šis procesas ne­ turėtų sustoti.

SVEČIAI IŠ LUNDO UNIVERSITETO - APIE VIENINGO UNIVERSITETO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMĄ

Mielas studente, kviečiame užsiregistruoti į naują rudens semestro VU Religijos studijų centro ir VU šv. Jonų pastora­ cinės tarnybos akademinę programą

Krikščioniškasis dvasingumas ir šiuolaikinė kultūra (3 kreditai, egzaminas, 32 akademinės valandos) Kurso vadovas: kun. lic. A. Saulaitis SJ (VU šv. Jonų bažnyčios rek­ torius) Vadovo asistentė mgr. A. Karaliūtė SJE. Kviečiami ir kiti lektoriai Tai laisvai pasirenkamas seminarinis tarpfakultetinis kursas, skirtas nereliginių studijų studentams. Kurso tikslas - šiuolaikiškai pateikti krikščioniškojo dvasingumo žinias, plačiau supažindinant su sociali­ niais ir moraliniais krikščionybės postulatais. Seminaruose siekiama giliai ir jaunam žmogui suprantamai susipažinti su krikščioniškojo dva­ singumo esme svarstant atitinkamą literatūrą ir asmeninę patirtį.

Užsiėmimų forma: siekiama teoriją sieti su asmenine patirtimi bei praktika, pasitelkiant andragoginius darbo metodus. Kurso dalyviai skaito savarankiškai parengtus pranešimus, išsako savo požiūrius, ke­ lia klausimus, vyksta grupiniai aptarimai ir diskusijos, kviestinių lekto­ rių paskaitos.

Jei tikiesi tradicinio ir nuobodaus požiūrio į krikščionybę, šis kursas tikrai ne tau! Šv. Jonų pastoracinės tarnybos tel. 8 287 900 92 arba 22 17 15.

Svarbios datos krikščionims dėstytojams ir studentams.

Kviečiame dalyvauti.

• Krikščioniško akademinio jaunimo stovykla (liepos 3-15 dieno­ mis, dalyvio mokestis - 99 Lt) Paštuvoje, karmeličių vienuolyno na­ melyje liepos 3-8 d. (susikaupimas, 2 dienų rekolekcijos, rimta saviug­ da) ir Šventojoje parapijos palapinėse bei nameliuose liepos 9-15 d. (poilsis, kūrybiniai žaidimai, bibliodrama, talentų vakarai).

Kreiptis į Eidvilę Šniurevičiūtę (n. 61 88 94) arba s. Aušrą Karaliū­ tę (mobil. tel. 8 287 900 92) • Krikščionių dėstytojų saviugdos savaitė (liepos 24-28 dienomis, dalyvio mokestis - 25 Lt maistui) Paštuvoje, karmeličių vienuolyne (kambarėliuose po 2 žmones, gali dalyvauti 20 žmonių). Susikaupimą ves kunigas jėzuitas Josephas Tetlovv, buvęs St. Louis (JAV) jėzuitiškų studijų centro vedėjas, šiuo metu Romos ignaciškojo dvasingumo sek­ retoriato vedėjas.Kreiptis į s. Aušrą Karaliūtę (mobil. tel. 8 287 900 92 arba 22 47 63 ir 31 42 06).

• “Tarp dangaus ir žemės” dienos Vilniuje (liepos 28-30 dienomis).

Teminis užsiėmimas akademiniam jaunimui šv. Jonų bažnyčioje (liepos 29 d., šeštadienį, 11 vai.).

• Pasaulio universitetų profesorių, mokslininkų ir dėstytojų suva­ žiavimas Romoje (rugsėjo 4-10 dienomis, maksimali kaina 1000 Lt).

Tai susitikimai atskiromis temomis Romos, Milano, Bolonijos ir kt. uni­ versitetuose; susitikimas su Popiežiumi.

Kreiptis į s. Aušrą Karaliūtę (mobil. tel. 8 287 900 92 arba 22 47 63 ir 31 42 06).

Įvyko IV Vilniaus arkivyskupijos akademinės sielovados konferencija Sesuo Aušra SJE

Nijolė BULOTAITE, Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Gegužės 22 d. pagal TEMPUS projektą “Universiteto valdymas per informacinių technologijų infrastruktūrą” Vilniaus universi­ tete lankėsi svečiai iš Lundo uni­ versiteto informacijos skyriaus Eva Fredenholm ir Peteris Svenssonas. Ta proga buvo surengtas se­ minaras fakultetų ir administraci­ jos atstovams apie Universiteto vaizdinę vienybę bei apie Univer­ siteto intemetinio puslapio struk­ tūrą, pateikiamos informacijos iš­ dėstymą, teisinius ir moralinius elektroniniuose tinkluose skelbia­ mos informacijos aspektus.

Lundo universiteto tarnybiniai automobiliai - su universiteto ženklu

Lundo universitetas savo vaiz­ dine vienybe susirūpino 1995 me­ tais, įsitikinęs jos reikšme formuo­ jant universiteto įvaizdį. Progra­ ma pradėta taikyti 1998 metais. Ji apima ne tik centrinę administ-

Lunds UN1VERSITET

Lundo universiteto ženklas

tinas spalvas ir formatą, šriftą. To­ dėl iš karto galima atpažinti uni­ versiteto siųstus raštus, leidinius, skelbimus laikraščiuose. Viskas at­ rodo labai tvarkingai, standarti­ nius pavyzdžius galima rasti inter­ nete ir tereikia tik juos užpildyti ir atsispausdinti.

Antroji seminaro dalis buvo skirta informacijos apie Univer­ sitetą internete struktūrai, aptarti reikalavimai fakultetams ir ki­ tiems padaliniams, pateikiamos informacijos teisiniai ir morali­ niai aspektai, interneto naudoji­ mas informacijai Universiteto vi­ duje ir reklamai išorėje, informa­ cijos struktūros plėtojimas, san­ tykiai su fakultetais ir kitais pa­ daliniais, atsakomybė, skelbia­ mos informacijos vaizdinis tapatumas, bendrieji reikalavimai skelbiamai informacijai. Šis seminaras buvo gera proga pasitarti dėl kylančių problemų ir jų sprendimo būdų, pademonst­ ruoti vaizdinės Universiteto vieny­ bės privalumus.

raciją, bet ir visus padalinius. Se­ minare norėjome aptarti vizuali­ nio tapatumo reikšmę universite­ to įvaizdžiui, pasimokyti iš Lundo universiteto patyrimo, aptarti bendro Universiteto įvaizdžio ir fakultetų įvaizdžių santykį. Šią programą Lundas taiko visai iš universiteto išeinančiai informa­ cijai bei informacijai universiteto viduje: elektroninei informacijai, publikacijoms, raštams, lydraščiams, vokams, vizitinėms korte­ lėms, skelbimams. Net automobi­ liai, lėktuvai (Lundo universitete yra Aviacijos mokykla), dviračiai, pašto dėžutės, pastatai pažymėti universiteto ženklu. Progra Progra-­ ma griežtai j I om0 n ­ reglamen tuoja ženklo naudojimą, Ženklas puošia ir Lundo universiteto lėktuvą nurodo leis-

į

2000 m. gegužės 26-28 dienomis Vilniaus universiteto Senato salėje ir VU šv. Jonų bažnyčioje vyko IV Vilniaus arkivyskupijos akademinės sielovados konferencija, kurią organizavo Arkivyskupijos akademinės sielovados darbo grupė. Konferencijoje dalyvavo 48 dalyviai: 30 krikščionių dėstytojų iš 6 aukš­ tųjų mokyklų (VPU, TA, VU, VCTU, VDA ir ŠU), 8 dėstytojai iš 6 aukštesniųjų mokyklų ir 7 jaunimo organizacijų atstovai (Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras, "Naujasis gyvenimas", studentai ateitininkai, LUX ir kt.).

Konferenciją vedė kun. Antanas Saulaitis SJ, paskaitas skaitė bu­ vęs Augsburgo (Vokietija) univer­ siteto kapelionas kun. Florianas Schulleris, apie akademinės sielo­ vados darbą kalbėjo A. Požeraitė, akademinės sielovados darbo gru­ pės veiklą pristatė A. Karaliūtė SJE ir G. Butkienė. IV Vilniaus arkivys­ kupijos akademinės sielovados konferenciją pasveikino kun. Gab­ rielius Codina SJ (Roma), Jėzuitų švietimo sekretorius, ir Vilniaus ar­ kivyskupas Juozas Audrys Bačkis, kuris džiaugėsi iniciatyva rūpintis akademine sielovada bei ekumeni­ niu darbu. Arkivyskupas ragino rengti savo sielovados specialistus bei atkreipti dėmesį į studentų gy­ venamąsias vietas (Saulėtekį ir kt.).

Arkivyskupo nuomone, ypač svar­ bu informuoti akademinį jaunimą apie jau vykdomą veiklą ir pakviesti juos kuo plačiau dalyvauti. Arkivys­ kupas Juozas Audrys Bačkis akcen­ tavo Popiežiaus Jono Pauliaus II kalbą, sakytą VU 1993 m., pabrėž­ damas, kad reikia pradėti kultūros ir tikėjimo pokalbį, kalbėtis didžio­ siomis etikos ir antropologijos, tei­

singumo ir laisvės temomis. Ypa­ tingai tai svarbu Universitete, ku­ ris yra kultūros lopšys. “Laiminu vi­ sa, kas daroma šioje veiklos srityje ir dėkoju”, - sakė Arkivyskupas.

Konferencijos dalyviai dirbo grupelėse, buvo aptarti artimiausi akademinės sielovados veiklos už­ daviniai bei renginiai: akademinio jaunimo stovykla Paštuvoje ir Šven­ tojoje, krikščionių dėstytojų saviug­ dos savaitė, kurią Paštuvos vienuo­ lyne ves Romos jėzuitiškų studijų centro vedėjas Josephas Tetlow SJ, teminis užsiėmimas akademiniam jaunimui “Tarp dangaus ir žemės” ir kt. Buvo sudarytos 4 darbo gru­ pės: mokslo metų pradžios ir stu­ dentų informavimo, tyrimų, dėsty­ tojų dvasinio ugdymo(si) ir bendra­ bučių projekto grupė. Kitą konfe­ renciją numatyta organizuoti spa­ lio 14 dieną.

Konferenciją užbaigė VU šv. Jonų bažnyčioje gegužės 28 d. skaityta kun. F. Schullerio paskaita konferencijos dalyviams ir visuo­ menei “Bažnyčia, valstybė ir uni­ versitetas”.

Universitas Vilnensis

6

ATVIRŲJŲ DURŲ DIENOS VIRS ŠVENTE

2000 m. birželis

Kiekvieną pavasarį būriai abiturientų apsilanko Vilniaus universiteto atvirųjų durų die­ nose. Šiemet jos buvo suorganizuotos naujoviškai - "nusižiūrėjus" į Vakarų aukštųjų mo­ kyklų pavyzdį.

Iva ROITMANAITĖ

Balandžio viduryje Saulėte­ kio alėjoje įsikūrusiuose Jun­

giamuosiuose rūmuose įvyko taip vadinama specialybių mu­

gė. Kiekvieną atėjusį pasitiko Studijų skyriaus darbuotojai,

siūlę informacinius lankstukus bei knygeles “Kviečia Vilniaus

universitetas”, kurių renginio metu buvo išdalinta per tūks­

tantį. Jaunuoliai galėjo sužino­

ti apie priėmimo tvarką ir stu­ dijų programas. Apie studentiš­

ką gyvenimą jiems pasakojo Susirinkusiesiems buvo skaitytos net kelios paskaitos

VUSA atstovai, susirinkusiems

dovanoję ir po naujausią “Uni­

versitas Vilnensis” numerį.

Kiekvienas fakultetas buvo paruošęs savo nuotraukomis ir

piešinėliais padabintus stendus,

prie kurių stovėjo po dėstytoją ir keletą studentų. Su jais kon­ Stenduose pateikta informacija apie priėmimo tvarką į VU domino daugelį

sultavosi moksleiviai, jau nuta­

rę, kurioms specialybėms teiks

pirmenybę. Atėjusiuosius la­ biausia domino konkursai sto­

išgirsti doc. A. Bumblausko ir

keičiasi, sunku susi­

jant, mokestis už mokslą bei sti­

prof. E. Gudavičiaus. Esame di­

gaudyti...” - sakė

pendijų dydžiai.

džiausi šių talentingų žmonių gerbėjai”, - sakė iš Šakių rajono

N. Bulotaitė.

momis klausėsi paskaitų. Akade­

atvykę vaikinai. Vyrukai dar vie­

buotojos labai neri­

minių reikalų prorektorius doc.

nuoliktokai, tačiau jau domisi sa­

mavo, ar mugė pasi­

S. Vengris kalbėjo apie Viln aus

vo ateitimi. Jiems pasirodė keis­

seks, tačiau ja liko

universitetą Lietuvos aukštojo

ta, kad daugelis jų mokyklos dvy­

patenkintos. Kitais

mokslo sistemoje, doc. A. Bum-

liktokų vis dar neapsisprendę,

metais tokia mugę

blauskasbeiprof. E. Gudavičius,

kur stoti. “Tokia mugė - puikus

žadama organizuoti

garsėjantys savo laida “Būtovės

dalykas tiems, kurie dar nesugal­

vėlyvą rudenį. Be to,

slėpiniai”, pasakojo apie istoriją

vojo, kur norėtų studijuoti. Bet

fakultetų pristaty­

ir istorikus VU, Studijų skyriaus

ir tie, kurie jau apsisprendė, su­

vedėjas dr. E. Stumbrys aiškino

žino čia naujų dalykų”, - aiškino

priėmimo taisykles, o VU stu­

šakiečiai.

Susidomėję mokslinėmis te­

Mugės iniciatorės - Informa­

dentų atstovybes pranešėjai A. Augulis ir R. Štuikytė supažindi­

cijos ir ryšių su visuomene sky­

no su studentiško gyvenimo pra­

riaus vedėja Nijolė Bulotaitė ir

džiamoksliu. Ryte prasidėjusi

referentė Edita Kirlytė - neslė­

mugė tęsėsi iki pat pavakarės.

pė, kad kai kurie fakultetai ne­

Dauguma jaunuolių į mugę atėjo

buvo tinkamai pasirengę, o pa­

nuo pat pradžios ir visų paskaitų

siteiravus apie stojimo tvarką jų

nesiklausė. Tačiau buvo ir tokių,

atstovai tik gūžčiojo pečiais ir

kurie kantriai laukė kiekvieno

siūlė kreiptis į kitus. “Tai nor­

pranešimo. “Nuodėmė būtų ne-

malu: kai studijų tvarka kasmet

Universiteto dar­

Prie Matematikos ir informatikos fakulteto stendo buriavosi daugiausia merginos

mus norėta surengti žaismingiau - su ba­ lionais, saldainiais,

spalvotais atvirukais.

Galbūt kitą kartą už­

teks lėšų ir laiko šią mugę paversti links­

ma švente iš visos

Lietuvos sugužėju­ siems būsimiems stu­

dentams.

Medikai abiturientus “viliojo” kaukole ir gydymo instrumentais ant stalo

V. Naujiko nuotr.

Istorikai demonstravo ištraukas iš TV laidos “Būtovės slėpiniai”

Filologai prisistatė teatrališkai ir žaismingai

2000 m. birželis

7

Universitas Vilnensis

SMILTELE PRIE SMILTELES, AKMENĖLIS PRIE AKMENĖLIO Į TAUTOS ATEITIES PAMATUS PROFESORIUI VYTAUTUI PAULAUSKUI - 90 Loreta DAUKŠYTĖ, VUB Rankraščių skyriaus redaktorė

“[...] Mano tėtė (1884 -1974) (Ka­ zys Paulauskas - aut. past.) gimė Simne (Alytaus aps.) ūkininkų šeimoje. Bai­ gęs žinomą caro laikais Veiverių moky­ tojų seminariją, dirbo keliose mokyklo­ se. Dirbdamas Žarėnųpradžios mokyk­ loje, 1908 m. vedė. Žarėnuose ir aš gi­ miau. [...] Paruoštas korepetitoriaus vyresnės klasės mokinio, aš išlaikiau 1921 m. egzaminus į antrą Šiaulių gim­

nazijos klasę. Antro pusmečio pradžio­ je susirgau, gydytojai įtarė džiovą. Ne­ lankydamas pamokų po truputį ruo­ šiausi. Perkeltas į trečią klasę iš gimna­ zijos išstojau. [...] Tačiau nė vienų me­ tų nepraleidau. Tėtė nupirko vadovėlius, sudarė savaitinį tvarkaraštį, apskaičia­ vo puslapių skaičių kiekvienai “pamo­ kai”. Mokiausi savarankiškai, neišski­ riant irmatematikos (algebrospradžia).

Tik svetimoms kalboms - vokiečių, o vė­ liau iranglų, teko samdyti mokytoją2-3 savaitėms metuose. Taip išėjau III irTV klasės kursą, vasaraspraleisdamas Burbiškiuose. [...j Tik nuo V klasės ėmiau vėl lankytigimnaziją, bet dartebebuvau jautrus peršalimams. V klasėje prasirgau antrą trimestrą, VI klasės lankyti ne­ baigiau. Sirguliavau ir dar dvejus me­ tus, todėl man baigus 1928 m. gimnazi­ ją tėvai nesiryžo leisti studijuoti. Tik 1929 metais įstojau į Lietuvos (nuo 1930 m. - Vytauto Didžiojo) universite­ to Matematikos-gamtosfakultetą studi­ juoti matematikos irpervisą studijų lai­ ką nesirgau. Išklausęs 1933m. visus ke­ turis kursus, išlaikiau likusius egzami­ nus ir nebaigęs diplominio darbo, kurį užsimojau per plačiai, - turėjau atlikti

staiga susirgau. [...] 1987 m. sausio 1 d. turėjau grįžti į dar­ bą (galutinė diagnozė - “lėtinis išeminis širdies ligos paūmėji­ mas”). Paskaitų dar nebuvo, tik keli posėdžiai. Tačiau vėl pasijutau blogai ir nuo 1987 m. vasario pradžios išėjau į pensiją. [...] Tačiau “nuobo­ džiauti” netenka. Esu žurnalo “Lietuvos matematikos rinki­ nys” redakcinės kolegijos na­ rys. [...J Keletą kartųpermetus dalyvauju LTSR Valstybinių mokslo ir technikos premijų komiteto sesijoje irfizikos, ma­ tematikos bei chemijos sekci­ jos posėdžiuose. Kartas nuo karto tenka parašyti kitųpasiū­ lytą ar savo iniciatyva proginį ar kitokį straipsnį. ” (V Paulausko laiško G. Kaunėnaitei-Petkevičienei, rašyto 1988 m., nuorašas - ori­ ginalas saugomas VUB RS F264)

karinę prievolę. Ją atlikau 19341936 m. Kaune - Šančiuose Ry­

šių batalione eiliniu. Neišvengiau ir ligų. [...] Labai gerai atlikęs pas prof. P Katilių diplominį darbą ir išlaikęs visus egzaminus, 1937m. pradėjau dėstyti matematiką Ku­ piškio vidurinėje mokykloje (di­ plomą prisiunčiau kiek vėliau).

Didelio polinkio pedagoginiam darbui nejaučiau. Sunkoka buvo palaikyti drausmę vidurinėse kla­ sėse. Pasitaikius progai, 1939 m. perėjau įAkc. draudimo draugiją “Lietuva” Kaune. [...] Iš Kauno į Vilnių persikėlė keli universiteto fakultetai. Juose atsirado naujų etatų. Atsiskaitęs su draudimo įstaiga, aš buvau priimtas į Vil­ niaus universiteto Matematikosgamtosfakultetą. [...j 1942 m. aš buvau Švietimo valdybos koman­ diruotas dėstyti matematiką Aukš­ tesniojoje technikos mokykloje Olandų gatvėje. 1943 m. kovo 17 d. universitetas buvo uždarytas, nustojo veikti ir Technikos mokyk­ la. Aš tam tikrą laiką dirbau statistikos įstaigoje. [...]Apie 1945 m. prasidėjus paskaitoms (universitete aut. past.), buvau paskirtas vyr. dėsty­ toju. Dėsčiau aukštąją matematiką chemikams, [...j 1950 m. vasario mėn. vedžiau. Žmona - Stasė Melaikytė, ute­ niškė, tėvai - ūkininkai. Baigusi Huma­ nitarinių mokslų fakultetą, lotyniste. [...] Dar vokiečių okupacijos metu ėmiausi mokslinio darbo, kurio tema­ tiką man pasiūlė universiteto bendra­ darbis [tuo metu docentas] Otto Sta­ naitis (vėliau pasitraukęs, dabar JAI] profesorius). Darbas išpradžių nesise­ kė. Nutrūkus ryšiams su Stanaičiu, tę­

siau jį savarankiškai. Tik 1950 m. pa­ baigoje, gautų rezultatųpagrindu, apgy­ niau disertaciją, ir man buvo pripažin­ tas fizikos-matematikos kandidato mokslinis laipsnis, o 1953 m. - docento mokslinis vardas. Dėsčiau įvairias dis­ ciplinas matematikams irfizikams. [...]

1961 m. išėjo mano knyga “Diferenci­ nės lygtys” (su P. Golokvosčiumi), 1974 m. “Matematinės fizikos lygtys” (1976 m. - LTSR respublikinė premija), 1980 m. man buvo suteiktas matemati­ nės analizės katedros profesoriaus mokslinis vardas. 1986 spalio 6 d. aš

Savo moksliniuose dar­ buose V. Paulauskas spren­ dė Liame funkcijų integralines lyg­ tis eilutėmis, nagrinėjo funkcijų ir jų išvestinių kvadratinį aproksimavimą su svoriu, gautas išvadas taikė vadi­ namiems klasiškiems algebriniams polinomams. Be paties laiške minė­ tų darbų, yra išleidęs funkcijų teori­ jos specializacijos studentams skirtas mokymo priemones: “Funkcijų interpoliavimas” (1977), “Funkcijų aproksimavimas” (1979) ir “Elipsinės funkcijos” (1983). Rašė straipsnius mokslo istorijos klausimais, kuriuos publikavo Lietuviškoje tarybinėje

SUKAKTYS enciklopedijoje, LTSR MA Istorijos instituto leidinyje “Iš mokslų istori­ jos Lietuvoje”, žurnaluose “Lietuvos matematikos rinkinys”, “Mokslas ir gyvenimas” ir kt. Prof. V. Paulauskas buvo Lietuvos tarybinės enciklope­ dijos mokslinis konsultantas, Lietu­ vos matematikos rinkinio redkolegi­ jos narys, Lietuvos matematikų draugijos Revizijos komisijos pirmi­ ninkas, Matematikos fakulteto tary­ bos narys, “Žinijos” draugijos narys.

Dirbdamas Matematikos fakultete dėstė matematines disciplinas mate­ matikos ir fizikos specialybių studen­ tams, vadovavo kursinių ir diplomi­ nių darbų rašymui, aktyviai dalyvau­ davo organizuojant respublikines jaunųjų matematikų olimpiadas.

Už ilgametę mokslinę, pedagogi­ nę ir visuomeninę veiklą ne kartą bu­ vo pagerbtas garbės raštais, meda­ liais (1947 m., kartu su Z. Žemaičiu ir kt. apsaugojo nuo sunaikinimo fa­ kulteto turtą, 1970 ir 1975 - “Už šau­ nų darbą”), 1980 m. suteiktas LTSR nusipelniusio dėstytojo garbės var­ das, 1985 m. apdovanotas TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ženkleliu “Užlabai gerus pasiekimus darbe”.

“Kas nesižavėjo jo plačia erudi­ cija, taktu bendraujant su žmonėmis, jautrumu, noru padėti kitiems? [...]

Visi šiandien labai jo pasigendame.

Nors jo nėra, tačiau jis gyvena mūsų atmintyje, ilgai liks gyvas savo kny­ gomis ir straipsniais, jo taurus asmuo padės mums ne kartą teisingai spręs­ ti šiandienos klausimus”, - sakė prof. Jonas Kubilius.

Išreiškiant tą gilią pagarbą ir mei­ lę, kurią jaučia prof. Vytautui Paulauskui jį pažinoję, ir minint Pro­ fesoriaus 90-ąsias gimimo metines, VU bibliotekoje parengta paroda “Profesorius Vytautas Paulauskas (1910-1991)”.

PROFESORIŲ ANTANĄ MINKEVIČIŲ PRISIMENANT Gegužės 30 dieną Mokslų akademijos Mažojoje salėje vyko iškilminga konferencija, skirta iškilaus mikologi­ jos ir botanikos mokslų puoselėtojo - prof. Antano Minkevičiaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui.

Dr. Jonė RUKŠĖNIENĖ, GMF Botanikos ir genetikos katedra

Pradėdamas konferenciją akade­ mikas, prof. habil. dr. A. Merkys pri­ minė profesoriaus mokslinius nuopel­ nus, pabrėžė, kiek prof. A. Minkevi­ čius nuveikė Lietuvos mokslui, kurda­ mas naujas mokslo įstaigas, numatyda­ mas botanikos mokslo kryptis.

A. Minkevičius gimė 1900 m. ge­ gužės 30 d. dabartinio Molėtų rajono Girstaitiškio kaime. 1923 m. įstojo į Kauno universiteto Matematikosgamtos fakultetą,kurįl928 m. baigė ir pasiliko dirbti asistentu. Čia prasidėjo

A. Minkevičiaus pedagoginė ir moks­ linė veikla. 1930 m. buvo komandiruo­ tas į Šveicariją tobulintis fitopatologi­

jos srityje. Ciūriche per dvejus metus parašė disertacinį darbą “Tyrimai apie narkozės įtaką augalų apsikrėtimuigrybais”. Grįžęs į Lietuvą A Minkevičius toliau dirbo Vytauto Didžiojo univer­ sitete ir tęsė parazitinių grybų tyrimus.

Už darbą “Lietuvos rūdžių (Uredinales) floros metmenys” 1939m. jam bu­ vo suteiktas privatdocento vardas, o 1940 m. Vytauto Didžiojo universite­ tas suteikė docento vardą.

1940 m. A. Minkevičius pradėjo dirbti Vilniaus universitete. 1944 m. jam suteiktas profesoriaus vardas, 1956 m. išrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu. Prof. A. Minkevičius Gamtos mokslų fakultete daug metų vadovavo Žemesniųjų augalų bei Bo­ tanikos katedroms, dėstė įvairias bo­ tanikos ir mikologijos disciplinas, va­ dovavo studentų ir aspirantų moksli­ niams darbams. Dirbdamas universi­ tete A. Minkevičius 1945-1950 m. bu­

vo Lietuvos MA Biologijos instituto Botanikos sektoriaus vedėjas, 1950-1959 m. mokslinis bendradarbis, 1958-1961 m. Botanikos instituto Fi­ topatologijos sektoriaus vadovas, 19611963 m. Lietuvos MA gamtos mokslų skyriaus akademikas sekretorius, 19711989 m. žurnalo “Lietuvos TSR Moks­ lų akademijos darbai” (C serija) redak­ cinės kolegijos pirmininkas. Profeso­ rius A. Minkevičius buvo vienas iš dau­ giatomių leidinių “Lietuvos TSR flo­ ra” ir “Lietuvos grybai” leidybos orga­ nizatorių ir autorių.

Profesorius buvo plataus profilio ir labai produktyvus mokslininkas. Dau­ gelis jo buvusių mokinių yra žymūs res­ publikos mokslininkai.

Svarbiausi A. Minkevičiaus darbai yra “Vadovas Lietuvos augalams pa­ žinti” (1934, sudarė kartu su J. Dagiu ir J. Kuprevičiumi), “Fitopatologijos pagrindai” (1948), “Medžių ir krūmų grybinės ligos” (1950), “Savaime au­ gamieji, auginami bei augintini Tary­ bų Lietuvoje spygliuočiai medžiai ir krūmai” (1954), “Vadovas Lietuvos TSR miškų, pievų ir pelkių samanoms pažinti” (1955), “Valgesnieji ir nuodin­ gieji grybai” (1957, parašyta kartu su J. Mazelaičiu), “Vadovas kovai prieš augalų ligas ir kenkėjus” (1960, para­ šytas kartu su bendraautoriais), “Va­ dovas augalų ligoms pažinti” (1970, pa­ rašytas kartu su bendraautoriais), “Lie­ tuvos TSR rūdiečiai grybai” (1982), “Vadovas Lietuvos kerpėms pažinti” (1983, parašytas kartu su T. Rudzinskaite ir V. Galiniu), “Vadovas Lietu­ vos TSR rūdiečiams grybams pažinti” (1984), leidinio “ Lietuvos grybai” 5 to­ mo dvi knygos - “Rūdiečiai (Uredinales)” (1991; 1993, parašyta kartu su M. Ignatavičiūte).

Už mokslinę ir pedagoginę veiklą profesorius A. Minkevičius 1959 m. ir 1981 m. apdovanotas valstybinėmis premijomis, 1960m. jam suteiktas Lie­ tuvos nusipelnusiomoksloveikėjo var­ das, 1994 m. - garbingas tarptautinis “professor emeritus” vardas.

Profesorius A. Minkevičius mirė 1998 m. lapkričio 28 d., sulaukęs gar­ baus amžiaus. Palaidotas Antakalnio kapinėse,Vilniuje.

Profesorius habil. dr. V. Rančelis, apžvelgdamas prof. A. Minkevičiaus mokslinį palikimą, pabrėžė jo įvairia­ pusiškumą - dirbta mikologijos, fitopa­ tologijos, algologijos ir briologijos sri­ tyse. Būdamas minėtų botanikos mokslo krypčių pradininku, jis išugdė savo darbų tęsėjus, numatė mokslų vystymosi ateitį. Stebina profesoriaus mokslinis įžvalgumas, atsidavimas dar­ bui, itin gausūs publikuoti darban Šis unikalus mokslininkas patyrė ir moks­ linės minties persekiojimą, bet vis tiek, nekreipdamas dėmesio į neramumus, toliau atkakliai dirbo.

Profesoriaus habil. dr. V. Rančelio mintis tęsė buvusios prof. A Minkevi­ čiaus mokinės - habil. dr. S. Stanevi­ čienė ir habil. dr. M. Ignatavičiūte. Jos visiems priminė pagrindinį profeso­ riaus mikologinių tyrimų objektą - pa­ razitinius mikromicetus. Profesorius neapsiribojo vien giybų rūšių registra­ vimu, bet gilinosi į jų biologijos, ekolo­ gijos, mikogeografijos sritis. Kartu jis išugdė ištisą plejadą mitologų, ilgą lai­ ką koordinavo visų Lietuvos mitolo­ gų darbą. Vėliau bendradarbiaudamas su Baltijos šalių, Rusijos mokslininkais ir skatindamas tokiam bendradarbia­ vimui kolegas, numatė tolimesnius Baltijos regiono darbus.

Labai šiltai ir vaizdžiai savo moky­ toją prisiminė dr. doc. R. Žuklienė ir dr. doc. L. Žuklys. Profesorius žadino

savo mokinių iniciatyvą ir savarankiš­ kumą, skatino jų kūrybingumą. Profe­ soriui buvo svarbu viskas - darbo turi­ nys, jo forma, netgi taisyklinga moksli­ nė lietuvių kalba. Įsiminė ir profeso­ riaus kuklumas - jis vengė švęsti iškil­ mingus jubiliejus, nors bendrauti su

Iškilmingas memorialinės lentos atidengimas V Naujiko nuotr.

kolegomis konferencijose, ekspedici­ jose bei ekskursijose labai mėgo.

Jaunesniosios kartos profesoriaus mokiniai - dr. J. Rukšėnienė ir dr. I. Jukonienė - kalbėjo apie profesoriaus įta­ ką studentams, dėstė jo mintis apie mokslinį darbą, požiūrį į dėstymą, mokslininko akiratį. Dr. I. Jukonienė aptarė dar vieną profesoriaus mėgia­ mą sritį- briologiją, primindama jo po­ sakius ir pastebėjimus apie darbą.

Ilgametė profesoriaus kolegė ir mo­ kinė dr. S. Bereckienė kalbėjo apie jo talentą suburti mokinius bei kolegas moksliniam darbui, naujiems tyri­ mams. Jam vadovaujant Botanikos ir genetikos katedra tapo tikra mokslo šventove.

Dr. doc. V. Raškauskas priminė dar vieną profesoriaus veiklos sritį - den­ drologiją. Jis neapsiribojo vien savo ka­ binetu - buvo aktyvus Gamtos draugi­ jos organizatorius ir narys.

Pabaigoje prisiminimais apie tėvą pasidalijo dr. V Minkevičius.

Baigdamas konferenciją akade­ mikas A. Merkys pakvietė įvertinti A Minkevičiaus mokslinius darbus ir juos pratęsti. Palinkėjo, kad visų pa­ žinojusių profesorių atsiminimai bū­ tų surinkti ir išleisti atskira knyga, o MA ir Vilniaus universiteto biblio­ tekos pasirūpintų išleisti jo moksli­ nių darbų bibliografiją, saugotų ran­ kraščius.

Vidurdienį VU P. Skargos kieme įvyko iškilminga memorialinės prof.

A. Minkevičiaus lentos atidengimo ceremonija. Šia proga žodį tarė Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. J. Naujalis. Lentą iškilmingai atidengė Vilniaus universiteto rekto­ rius prof. R. Pavilionis, linkėdamas tęsti prof. A. Minkevičiaus darbus.

Prof. Antanas Minkevičius - kilni, šviesi asmenybė, visuomet išliks at­ mintyje greta kitų garbingiausių mū­ sų krašto žmonių.

8

Universitas Vilnensis

Įvertinimai

3

2000 m. birželis

VU SPORTINĖS AEROBIKOS RINKTINĖ SKINA LAURUS

Teisininkai, ekonomistai, filologai, studentai! Ar žinote, kad studijos Universitete - tai ne tik bemiegės naktys, įtampa ir triukšmingi studentiški vakarėliai? Kiekvienas studentas prisimins, o pirmakursiai patvirtins, kad ne vienam kyla klausimas kodėl mus verčia lankyti kūno kultūros užsiėmimus? Atsakymas paprastas - visi turime rūpintis savo sveikata, svarbiausia sėkmingo mokymosi garantija. Kūno kultūra turi daugiau privalumų negu trūkumų. Tačiau jais studentai mėgaujasi tikprobėgomis. Vieniems tenka tik estafetės krepšinio salėje ir griežtos rikiuotės komandos, o kiti turi galimybę užsiimti aerobika skam­ bant ritmiškai muzikai. Juolab kad kiekvienai merginai aktualiausias klausimas - gera figūra, laikysena bei savijauta. Sportuo­ jant aerobikos užsiėmimuose tai nesudėtinga pasiekti. Žinoma, trukdo formalūs griežti normatyvai, kurių naudingumu galima ir suabejoti. Tačiau studentės, lankančios sveikatingumo aerobiką, žino, kad tikrasis jų atsiskaitymas - Universiteto sporto šventės, kur atliekami masinės aerobikos pratimai, sulaukiantys žiūrovų dėmesio ir aplodismentų. profesionaliame sporte - geras treneris. VU kūno kultūros cen­ tro dėstytoja T. Gritėnienė dėl asmeninių savybių tapo pavyz­ džiu, kuriuo seka studentai rinktinės nariai. Trenerė yra ne tik profesionali sportinės aero­ bikos instruktorė, LAF teisėja ir trenerių tarybos narė, bet ir diplomuota baletmeisterė, pe­ dagogė. Toks įvairiapusis pasi­ rengimas ir sugebėjimas rasti bendrą kalbą su auklėtiniais pa­ deda pasiekti norimų rezultatų.

Trenerė sugeba sukurti kompo­

VU rinktinė po varžybų

Plačiajai auditorijai terminas “aerobika” siejasi su paprastais, pagal muziką atliekamais prati­ mais. Tik nedaugelis žino, jog sportinė aerobika - nauja spor­ to šaka, reikalaujanti profesio­ nalaus sportinio pasirengimo ir ištvermės. VU kūno kultūros dėstytoja Teresė KriščiokaitytėGritėnienė su aerobikos grupė­ mis dirba nuo 1984 m. Nuo tada ji domisi sportine aerobika, ke­ lia kvalifikaciją, sudomino ir įkvėpė studentus.

Nuo 1992 m. respublikos aukštųjų mokyklų, trenerių, dės­ tytojų ir studentų iniciatyva ren­ giamos aerobikos varžybos. Jei 1993 m. dalyvavome tik parodo­ mojoje programoje, tai nuo 1994 m. sportinės aerobikos rinktinė atstovauja Universite­ tui varžybose. Visą šį laikotarpį sportiniai rezultatai nuolat ge­ rėja. 1994-aisiais VU bendroje komandinėje įskaitoje užėmė V vietą, 1995 m. šešeto rungtyje pasiektas trečias rezultatas. Nuo 1996 m. VU komanda - Lietu­ vos gimnastikos federacijos

(LAF) narė ir aktyviai dalyvauja visuose rengiamose varžybose: Aerobikos taurėje Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniuje; Respubli­ kos čempionate Druskininkuose

nei, kurie yra vienas iš varžybų vertinimo kriterijų.

Pasiekusi aukštą lygį VU ko-

manda dalyvauja varžybose drauge su Lietuvos sportinės aerobikos rinktine, kuri atsto­ vauja mūsų šaliai Europos bei Pasaulio čempionatuose. Šiais metais Aukštųjų mokyklų pir­ menybėse, vykusiose gegužės 12 d. Kaune, VU komanda gru­ pinio pratimo rungtyje tapo vi­ cečempione. Ją aplenkė tik LKKA šešetas, kuriam priklau­ so Lietuvos sportinės aerobi­ kos rinktinės nariai. VU dveje­ tas ir vienetas šiose varžybose

laimėjo bronzos medalius.

Bendroje komandinėje įskaito­ je VU nugalėjo stiprias VPU, KMA komandas ir iškovojo antrąją vietą.

jais kaip su profesionaliais spor­

VU sportinės aerobikos rink­

organizatoriai pasistengė, kad būtų atstovaujama kuo daugiau fakulte­ tų. Beje, pėsčiųjų ralį ir turistinės technikos varžybas nuo neatmena­ mų laikų vis laimi buvę fizikai, vis keičiantys komandos pavadinimą (“Žibutė”, “Zhibunet” ir 1.1.), šį kar­

tinės reikšmė keleriopa. Spor­ tuodami studentai tampa fiziš­ kai ištvermingesni, pasiekia aukštesnį sportinį lygį, įgyja ži­ nių sveikatingumo aerobikos srityje, o išlaikę instruktorių eg­ zaminus sėkmingai dirba res­ publikos sporto klubuose. Ši

tą pasivadinę “DaFTDI”, tad šiemet jie, motyvavę tuo, kad jau senokai nebe studentai, garbingai atsisakė prizinių vietų. Tad po jų pirmoji vie­ ta pėsčiųjų ralyje atiteko komandai “Pirma vieta” (buvę ekonomistai), antroji - gamtininkų “Virgaudriams”, trečioji - matematikų “Rau­ donkepuraitei”. Ši komanda geriau­

sporto šaka sparčiai vystosi - at­ siranda naujos taisyklės, ele­ mentai, reikalavimai. VU rink­

siai pasirodė ir turistinės technikos varžybose, aplenkusi chemikų ko­ mandą “Koks pavadinimas” bei jungtinę VGTU ir VU “Oi, ką aš ži­ nau”. Saviveikloje originalumu vi­ sus pranoko jau keletą metų iš eilės pasižyminti ekonomistų komanda “Kiulemaja”. Kitą dieną jėgas sukau­ pė ir tumbi-jumbi varžybose atsigrie­ bė visai kitos komandos - pirmąją vie­ tą užėmė Matematikos ir informati­ kos fakulteto komanda “809”, antri liko “Biochemikai”, treti - buvę eko­ nomistai “Maike”. Susumavus visus rezultatus pereinamoji Žygeivių klu­

natą kaip Lietuvos sportinės ae­ robikos rinktinės trenerė. Ten ji susipažins su naujomis šios 2000 m. Lietuvos studentų aerobikos čempionato vicečempionės

priežastys, kaip ir bet kuriame

Jurga Grybauskaitė, 2000 m. Aukštųjų mokyklų sportinės aerobikos moterų vieneto rungties III vietos laimėtoja

Paprastai buvę ir esami VU Žygei­

vių klubo nariai savo kalendoriuose pasižymėdavo pirmąjį gegužės savait­ galį - būtent tada vykdavo tradicinis Žygeivių sąskrydis. Kadangi šiais me­ tais orai paskubėjo atšilti anksčiau, tai ir žygeiviai nesnaudė - įjubiliejinį 40-ąįį sąskrydį prie Grūdos upės Dzū­ kijos miškeliuose susirinkojau balan­ džio gale, 29-30 dienomis. Nors są­ skrydis buvojubiliejinis, dalyvių skai­ čiumi nepribloškė (priešingai nei, tar­ kim, prieš dvejus metus vykęs). Vis dėlto susirinko apie 150-200 žmonių, varžybose dalyvavo per 20 komandų, išjų dvi - veteranų.

Tačiau juk svarbiausia - ne kie­ kybė, o kokybė. O pasireikšti ko­ mandoms tikrai buvo kur: balai bu­ vo skaičiuojami už pėsčiųjų ralį, tu­ ristinę techniką, saviveiklą, tumbijumbi varžybas (tokia žygeivių fut­ bolo atmaina). Šiemet sąskrydžio

zicijas, kurios paslepia skirtin­ gus sportininkų duomenis, pa­ ryškina artistinius jų sugebėji­ mus. T. Gritėnienė nė trupučio nenuolaidžiauja būsimiems tei­ sininkams, filologams, medi­ kams, ekonomistams, elgiasi su

tinės trenerė T. Gritėnienė ne­ trukus vyks į Pasaulio čempio­

ir Alytuje; Universiadoje Kaune; SELL (Baltijos šalių) žaidynėse Tartu. Namo komanda visada grįžta su diplomais, sidabro ar bronzos medaliais. Šių pasiekimų

ŽYGEIVIAI "SUSKRIDO" 40-ĄJI KARTĄ

tininkais. Taip ji išmoko rinkti­ nės narius gerbti kitus ir save.

Per keletą metų komanda spėjo pasižymėti atkaklumu ir ryžtu. Sportininkams pasiekus reikiamą lygį prireikė specialių treniravimosi sąlygų. Daryti šuolius, “kritimus”, atsispaudi­ mus ant cementinės dangos, už­ dengtos dvidešimties metų se­ numo kiliminiu taku, tiesiog pa­ vojinga. Net specialių išmatavi­ mų aikštelės (10 X10 m), kurios reikalauja varžybų nuostatos, rinktinė neturi. Likus 5-6 savai­ tėms iki varžybų komanda dir­ ba be poilsio dienų. Reikėtų pa­ stebėti, kad VU sportinės ae­ robikos rinktinė neišyra tik dėl trenerės ir studentų asmeninės iniciatyvos. Universiteto skiria­ mų premijų neužtenka visoms būtinoms išlaidoms: muzikos įrašams, kurie daromi profesio­ naliose garso įrašų studijose, kostiumams ir sportinei avaly­

sporto šakos tendencijomis.

Linkime jai sėkmės ir naujų kū­ rybinių idėjų.

VU sportinės aerobikos

rinktinės nariai

Nuotraukos iš asm. albumo

Eligijus Kajieta, Olesia Urbikienė, 2000 m. Aukštųjų mokyklų mišraus dvejeto bronzos medalio laimėtojai

bo taurė ir vertingiausi sąskrydžio rė­ mėjų prizai atiteko minėtiems mate­ matikams iš “Raudonkepuraitės” ko­ mandos (šlovė Kęstučiui Nartautui, Šarūnui Avižai, Dmitrijui Kalininui,

Justui Gadeikiui, Kristinai Zaikaus­ kaitei, Jurgai Navickaitei!), antroji vieta teko gamtininkų “Virgaudriams” (Audronė Jakniūnaitė, Aud­ rius Pozingis, Angelė Marcinkėnaitė, Audrius Kiyžanauskas, Virgini­ jus Purvys), trečioji - chemikų ko­ mandai “Koks pavadinimas” (dok­ torantas Rytis Kubilius, Virgis Vai­ čiūnas, Sigis Sakalinskas, Vytenis Umbrasas, Kristina Gaidelytė, Liudmila Zarina).

Tiek sausos informacijos, už ku­ rią esame dėkingi klubo preziden­ tei Neringai ir jos pagalbininkui Ro­ bertui, o apie visas tradicines są­ skrydžio linksmybes (kad ir apie pa­ rodomąsias turizmo technikos var­ žybas, kuomet visus linksmino ža­ via mergina persirengęs ilgaplaukis jaunuolis) tegu papasakos patys žy­ geiviai...

Indrė KLIMKAITĖ

9

Universitas Vilnensis

2000 m. birželis

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

VUSA ATSISKAITĖ UZ METŲ DARBĄ IR ŠVENTĖ 10 METŲ GIMTADIENĮ

STUDENTŲ ATSTOVYBEI VADOVAUS TIK PREZIDENTAS

Gegužės 19 d. vyko kasmetinė VU Studentų atstovybės rinkiminė ataskaitinė konferencija. Tuo pat metu A. Mickevičiaus kieme buvo švenčiamas VUSA 10-ies metų jubiliejus.

Vienas svarbiausių konferencijos įvykių buvo VUSA prezidento ir valdybos pirmininko pareigybių sujungimo į vieną - prezidento - patvirtinimas. Į šį postą išrinktas Chemijos fakulteto III kurso studentas Andrius Augulis, praėjusiais metais buvęs VUSA valdybos pirmininku. Už jį balsavo 48 konferencijos dalyviai. Į šiaspareigas taip pat kandidatavusį VU Istorijosfakulteto I kurso studentą Mindaugą Reinikį parėmė 36 delegatai.

VU administracija patenkinta Į konferenciją atvyko VU rekto­ rius prof. R. Pavilionis bei reikalų valdytojas S. Sunelaitis. ‘‘Dėkoju prezidentei už darbą, - sakė rekto­ rius, - rektoratas patenkintas jūsų bendradarbiavimu.” Jis pasveikino konferencijos dalyvius ir išklausė VUSA 1999/2000 m. prezidentės Ramintos Štuikytės bei valdybai va­ dovavusio A. Augulio ataskaitas už metų darbą.

Ataskaitoje R. Štuikytė paminė­ jo svarbiausias veiklos kryptis: aka­ deminę, socialinę, informacinę, pro­ jektų, tarptautinę.

A. Augulis atsiskaitydamas sakė, jog nuo 1998 m. vykdant LSP pro­ jektą pasiekta neblogų rezultatų. Jo vadovaujama valdyba padėjo rengti fakultetų šventes (FIDI, GADI, IFDI, Chemikų dienas), rašė projek­ tus Valstybinei jaunimo reikalų ta­ rybai finansavimui gauti. Daug pa­ stangų įdėta ir bandant gauti para­ mą VU profilaktoriumui, kurį ruo­ šiamasi uždaryti. Kaip viena iš nesėk­ mių paminėtas rėmėjo atsisakymas finansuoti informacinės knygelės pirmakursiams “Studentams - apie studijas ir ne tik” leidybą, todėl ši ne­ buvo išleista.

Revizijos komisijos pirmininkas T. Žalandauskas atsiskaitė už VUSA buhalterijos darbą. Turint omenyje, jog dirbama su studentais, jis įvertin­ tas labai gerai.

Pakeista valdymo struktūra Šioje konferencijoje buvo pasiū­ lyta sujungti VUSA prezidento ir valdybos pirmininko pareigybes.

Projektą inicijavę argumentavo tuo, jog valdymo struktūra būtų papras­ tesnė, sumažėtų kliūčių komandi­ niam darbui, atsakomybės ribos bū­ tų tiksliau apibrėžtos. Rektorius taip pat pasisakė už šį projektą teig­ damas, jog “geriausias būdas - mo­ nopolizuoti, mat kitaip atsiranda trintis ne tik tarp lyderių, bet ir ko­ mandoje”. Po ilgų diskusijų, 60 pro­ centų konferencijos dalyvių balsa­ vus “už”, projektas buvo patvirtin­ tas. Pagal jį VUSA prezidento ir val­ dybos pirmininko pareigoms renka­ mas vienas asmuo, VUSA parla-

Balsavimo momentas mento veiklai organizuoti renkamas parlamento atstovas - parlamento pirmininkas, kuris yra įgaliojamas šaukti parlamento posėdžius bei pirmininkauti juose. Parlamento pirmininkas yra atsakingas už par­ lamento veiklos organizavimą.

Renkant naująjį prezidentą neti­ lo rinkiminės batalijos ir kandidatus paremiančiųjų kalbos. Buvo iškelti trys kandidatai: M. Reinikis, A. Šal­

tis (abu - IF studentai) ir A. Augulis.

A. Šalčiui atsisakius toliau kovoti, li­

ko du pretendentai. Jie rinkėjams turėjo įr odyti, jog yra verti siekiamo posto. A. Augulis teigė atstovausiąs organizacijai Rektorato posėdžiuose, skirsiąs dėmesio įsikūrusiems komi­ tetams, užtikrino turįs subūręs ko­ mandą. Taip pat jis sakė, kad stiprins organizacijos įvaizdį skleidžiant infor­ maciją, toliau vykdys interneto įvedi­ mo bendrabučiuose projektą. Minė­ jo ir vasarą lau­ kiančius dar­ bus: informacinės knygelės leidybą, tarp­ tautinį projek­ tą, bendradar­ biaujant su Lenkijos, Vengrijos stu­ dentais ir kt.

Iš Kauno kilęs M. Reini­ kis teigė turė­ jęs galimybę pažinti VUSA “iš vidaus”, o jo pagrindinis darbo princi­

pas būsiąs toks - “kalbėki­ mės, raskime kompromi­ są”. Tačiau kritiškai pirma­ kursio istoriko atžvilgiu nu­ siteikę konferencijos daly­ viai replikavo, jog jis perne­ lyg jaunas, nepatyręs bū­ tent tokios organizacijos va­ dovavimo sunkumų, neiš­ mano finansinių dalykų.

Nors M. Reinikis ir pateikė neblogą VUSA veiklos stra­ tegiją, tačiau šį kartą nuga­ lėjo “patyręs”, išmanantis organizacijos ūkinius reika­ lus A. Augulis.

10 metų? 10 metų... 10 metų!

VUSA senbuviai surengė popu­ liarių grupių “Skylė” ir “Empy-X” koncertą. Besilinksminančių stu­ dentų nuotaikų nesugadino nei lie­ tus, nei šviežiai išrinkto preziden­ to, buvusio “Ąžuoliuko” choristo, “džiazovos” variacijos. Į jubiliejų pakviesti 1989 m. VUSA įkūrę tuo­ metiniai studentų lyderiai, studen­ tai bei į renginį užsukę vilniečiai nesiskirstė iki 11 vai. vakaro - tuomet buvo įneštas gimtadienio tortas bei įžiebti fejerverkai.

Dieną vykusioje studentiškoje mugėje “Bazaras” buvo pardavinė­ jami įvairiausi “naudingi” daiktai VUSA reglamento kopijos (!), fil­ mus anonsuojantys spalvoti plaka­ tai, lipdukai, lankstinukai, vyko at­ rakcionai. ,

Prezidentas “džiazuoja” Nuotraukos iš VUSA albumo

Studentai nedažnai mato Andrių su kostiumu V. Naujiko nuotr.

Žiemą rudenį apsivyniojęs il­ gu margu šaliku... Kartais į VUSA atmina dviračiu. Nenu­ stygsta vietoje. Ačiū tam, kuris iš­ rado mobilųjį telefoną, nes tik taip turi galimybę susisiekti su An­ driumi. Arba tiesiog Auguliu.

Jis lyg gyvas sidabras - vie­ niems darboholikas, kitiems užuomarša. Kartais sugebantis reikalus sutvarkyti per penkias minutes. O kartais atidėliojantis juos iki amžinybės...

“Esu beprotiškas optimistas”, - sako jis. Dažniausiai linksmas, draugiškas, neatsisakantis padė­ ti... “Nemoku pasakyti “ne” drau­ gams.” Gal dėl to nuolat kažką veikia. Jei nedirba, tai su kuo nors bendrauja... Todėl laiko tu­ ri labai mažai, knygoms skaityti jo tikrai neužtenka. Dažnai ren­ kasi kino teatrą - fantastinius (ir ne tik) filmus. Patikusį gali žifi-

rėti net tris kartus. Apžavėtas “Matricos” idėjų klajoja fantazi­ jų pasaulyje...

Svajonės? “Noriu būti laimingas”, - šypsosi. Na, ir... kurti fil­ mus, fotografuoti, dainuoti ko­ kioje nors grupėje. “Dainuoti mėgstu”, - sako Andrius, bet jo balsas skamba tik vonioje arba, jei pavyksta, karaokėje. Kai kas jį vadina “dainuojančia revoliu­ cija”. Bet juk netrauksi arijų išA L. Weberio “Jesus Cristus Super Star” VU Senato posėdžiuose...

Raštų-prašymų rašymo-susirinkimų-posėdžių-“organizavimų” maratone pomėgiai kartais nustumiami į antrą planą. An­ drius nuolat balansuoja ant ribos.

Rizikuoja. Ir visiškai pasitiki sa­ vimi. Jo motto - “kas bus, tas bus, bet Augulis nepražus...”

Lieka palinkėti sėkmės.

10

Universitas Vilnensis

2000 m. birželis

VUSA PREZIDENTĖS RAMINTOS ŠTUIKYTĖS ATASKAITA UŽ 1999/2000 M. (sutrumpintas variantas) Vilniaus universiteto Studen­ tų atstovybė per pastarąjį ata­ skaitinį laikotarpį (1999 05 06 2000 05 19) savo veiklą orienta­ vo į kelias sritis - akademinę, so­ cialinę, projektų, informacinę, laisvalaikio ir tarptautinę. Aiš­ kiai apibrėžiant Studentų atsto­ vybės strategiją, visų pirma bu­ vo kitaip nei iki šiol organizuo­ tas darbas VUSA. Atsirado rea­ liai dirbantys komitetai, žmonės apsibrėžė savo veiklos sferą At­ stovybėje. Siekiant tikslų atski­ rose srityse buvo aktyviai ben­ draujama su Vilniaus universite­ to administracija, jaunimo orga­ nizacijomis - Lietuvos studentų sąjunga, Vilniaus jaunimo orga­ nizacijų sąjunga “Apskritas sta­ las” ir kt. Bandysiu apibendrinti parlamento ir savo veiklą, vyk­ dytą ataskaitiniu laikotarpiu, iš­ skirdama jau minėtas kryptis.

Akademinėje srityje pradėtas studentų nuomonės apie atski­ rų disciplinų dėstymo kokybę ty­ rimas. Buvo apklausti keturių fa­ kultetų - Istorijos, Kauno huma­ nitarinio, Matematikos ir infor­ matikos bei Teisės - studentai (tyrimų partneris - “ELSA Vil­ nius”). Tyrimo tikslas - tobulinti studijų procesus Vilniaus univer­ sitete. Tikimasi, kad vėliau pro­ jektas apims visus Universiteto fakultetus ir visas disciplinas, be to, studentų nuomonė ir jau išsiplėtusio projekto tyrimo rezul­ tatai galės lemti sprendimus, su­ sijusius su studijomis.

Šioje srityje nemažai padėjo ir tarptautinė bei ryšių su kitomis

aukštųjų mokyklų studentų savi­ valdomis veikla. Tarptautiniuose ryšiuose tradiciškai buvo ben­ drauta su partneriais Baltijos ir Šiaurės bei kaimyninėse šalyse.

Jau trečius metus iš eilės esame lygiateisiai dalyviai HUKAS (Šiaurės ir Baltijos šalių sos­ tinių universitetų studentų savivaldų konferencijoje).

Nemažai dėmesio pastarai­ siais metais buvo skirta ben­ dravimui ir bendradarbiavi­ mui su Centrine ir Rytų Eu­ ropa - vienas iš pavyzdžių lapkričio mėnesį vykusi kon­ ferencija. Konferencijoje ap­ tarta tema “Studentų mobi­ lumas” padėjo suformuluo­ ti VUSA veiklos strategiją užsienio studentų atžvilgiu ir vykdyti strategijos įgyvendi­ nimui reikalingus projektus.

Gerokai suaktyvinta VUSA veikla Universiteto viduje - parlamento sprendi­ mu skirta pinigų fakultetų šventėms, padėta Kauno huma­ nitarinio fakulteto Studentų at­ stovybei įsigyti kompiuterinę įrangą, motyvuotos kurtis ir nor­ maliai veikti kitos fakultetinės studentų atstovybės. Studentų aktyvumo siekiame skleisdami informaciją - tai šiuo metu yra viena iš aktualiausių problemų.

Per paskutinius metus buvo su-

kurtas internetinis puslapis, at­ sirado nuolatinis VUSA puslapis du kartus per mėnesį pasirodančiame Universiteto laikraštyje “Universitas Vilnensis”. Šiuo metu specialus komitetas kuria VUSA narių informavimo siste­ mą. Paruošta medžiaga pirma­ kursiams skirtai knygai, kuriai,

projektams iš Valstybinės jauni­ mo reikalų tarybos (VJRT). Stu­ dentų atstovybės, kuriai patvir­ tintas 25 000 Lt finansavimas iš VJRT, kompetenciją projektinė­ je srityje galima iliustruoti fak­ tu, kad ji yra vienintelė aukšto­ sios mokyklos studentų savival­ da, gavusi finansavimą iš šių biu­

Raminta perdavė “vairą”Andriui Nuotr. iš VUSA albumo

preliminariais duomenimis, bus gautas pakankamas finansavi­ mas. Knygą rugsėjo 1-ąją nemo­ kamai turėtų gauti visi bakalau­ ro studijų pirmakursiai. Tai yra vienas iš pavyzdžiui, kaip šiais metais buvo orientuota VUSA projektinė veikla. Jau tradiciškai kiekvienais metais gaunamas fi­ nansavimas atskiriems VUSA

džetinių lėšų. Be to, aktyviai vei­ kiant per Vilniaus jaunimo orga­ nizacijų sąjungą “Apskritas sta­ las” (kuriame esu valdybos na­ rė) pasiekta, kad šiais metais bū­ tų skirtas finansavimas jaunimo organizacijoms ir iš Savivaldybės biudžeto. Šiuo metu laukiame atsakymo dėl dviejų pateiktų projektų finansavimo. Vykdant

projektus nemažai bendradar­ biauta su kitomis jaunimo orga­ nizacijomis. Vienas iš pavyzdžių - pirmą kartą Lietuvoje vykusi pilietiškumo akcija, kurios tiks­ las - jaunimo skatinimas išreikš­ ti savo nuomonę per rinkimus. Ši akcija, kuriai teko vadovauti, jungė daugiau nei 20 organiza­ cijų iš skirtingų Lietuvos miestų, tiek nepolitinių, tiek skirtingų pakraipų politinių jaunimo orga­ nizacijų.

Socialinė sritis ir toliau lieka skaudžiausia studentijos gyveni­ me. Lietuvos studentų sąjungo­ je sukurta stipendijų ir paskolų strategijos darbo grupė turėtų nustatyti svarbiausias kryptis so­ cialinėje sferoje. Tam, kad stra­ tegija atspindėtų realius studen­ tų poreikius, vykdyta išsami so­ ciologinė apklausa, kurios pa­ grindą sudarė klausimai apie studentų pajamas ir išlaidas, stu­ dijų ir kitus mokesčius, bendra­ bučių buitį, studento nuomonė ir prioritetai socialiniuose reika­ luose. Šioje sferoje daugiausiai

nuveikė VUSA vykdomasis or­ ganas - valdyba, kuri aktyviai vykdė Lietuvos studento pažy­ mėjimo projektą, nemokamo in­ terneto Baltupiuose įvedimą.

Pagrindinis dalykas, kuris pa­ sikeitė Atstovybėje per paskuti­ nius metus, - atsirado daug nau­ jų, idėjų turinčių žmonių, kurie dirbo, nori dirbti ir dirbs. Ačiū jiems.

PPO MODELIS ŠVEICARIJOJE Gegužės 9-12 d. Šveicarijoje vy­ ko konferencija “Pasaulio preky­

bos organizacijos (PPO) modelis 2000”. Renginį organizavo tarp-

OIKOS organizacijos veikla labai aktyvi: rengiami seminarai, konferencijos, vykdomos stažuo­ čių ir studijų apsikeitimo progra­

mos. Be to, OIKOS sėkmingai kuriasi kitose šalyse. Kas nors kiek domisi ekonomika, orien­ tuota į gamtos apsaugą, ir tiki

šios temos aktualumu, šiomis die­ nomis yra kviečiami prisijungti prie OIKOS atstovybės kūrimo Lietuvoje. Tai - vienas iš būdų pra­ plėsti savo akiratį ir pasikeisti pa­

tirtimi bendraujant su kitų šalių studentais.

Informacijos kreiptis į Kristiną Šimkutę (ieškoti Studentų atsto­

vybėje).

tautinė studentų organizacija

OIKOS, kurios veikla yra susiju­ si su ekologinių ir socialinių te­ mų integravimu į ekonomikos

EKONOMISTAS TRIUMFAVO SPRĘSDAMAS ŠACHMATŲ UŽDAVINIUS

mokslą. Konferencijoje dalyvavo apie 50 dalyvių iš įvairių pasau­ lio šalių, taip pat ir iš Lietuvos.

Dalyviai buvo pasiskirstę į 4 ko­

Vaida MORKUNAITĖ

mitetus: darbo standartų, Kvoto Protokolo, prekybos ir žemės ūkio, antidempingo.

manto laisvalaikis, liekantis nuo ekonomikos studijų. Šiemet jis

Komitetai dirbo dvi dienas, po to su savo pasiūlymais vyko į Ženevą, PPO būstinę. Čia iš­ klausė specialią PPO generalinio direktoriaus Vrike’o Vooro kalbą,

skirtą delegatams iš įvairių pa­ saulio šalių.

Šachmatų kompozicija - Vid­

VU trečio kurso ekonomikos

pakeitė pernai metų nugalėtoją,

specialybės studentas Vidmantas

savo tėtį Vilimantą Satkų. Vid­

Satkus gegužės 13-14 dienomis

mantas tikino, kad su tėvuku ne­

vykusiose Lietuvos šachmatų už­

konkuruoja: “Vienose pirmeny­ bėse po pirmos dienos buvau pir­

davinių ir etiudų sprendimo pir­ menybėse laimėjo pirmąją vietą Darbas konferencijoje Nuotraukos iš asm. albumo

asmeninėje ir komandinėje įskai­

toje. Kas pažįstate ir, dar nepa­ sveikinote, skubėkite pasveikinti

(negalima pamiršti kolegų)!

Vidmantas šachmatais žaisti

Tada buvo “abidna”.

Lietuva jau antrus metus da­ lyvauja pasaulinėse šachmatų už­

pradėjo nuo 7 metų, o domėtis kompozicija - nuo 10 klasės. “Žai­

davinių kūrimo čempionatuose, į kuriuos kiekviena šalis gali pa­ teikti po 21 uždavinį. Vidmantas

džiau jau nuo tų laikų, kai neat­

Satkus siuntė du savo sukurtus

menu. Tėvukas spręsdavo, o aš ant kelių sėdėdamas žiūrėdavau”,

uždavinius ir vieną bendrą su tė­ čiu Vilimantu Satkumi. Ekono­

- pasakojo trečiakursis. Šachmatų žaidimo pirmenybė­

mistas tikisi netolimoje ateityje dalyvauti Lietuvos-Latvijos šach­

se V. Satkus yra laimėjęs 1-3 vie­

matų kompozicijos pirmenybėse, norėtų jėgas išbandyti ir pasauli­ nėse pirmenybėse.

tas Taline, Rygoje, Minske, Mask­ Šveicarija, Ženeva. Pasaulio prekybos organizacijos būstinė.

mas, o po antros aplenkė du da­ lyviai ir tėvukas. Likau ketvirtas.

voje, Poltavoje.

(

11

Universitas Vilnensis

2000 m. birželis

Trumpai )------------• rengti tarptautinį projektą, įgyvendinamą kartu su partneriais iš Lenkijos ir Vengrijos; • išleisti informacinę knygelę pirmakursiams.

Posėdis

Gegužės 25 d. įvyko išplėstinis VUSA parlamento ir valdybos po­ sėdis, kuriame nuspręsta: • patvirtinti 2 viceprezidentus: tarptautiniams reikalams - M. Reinikį ir socialiniams-akademiniams reikalams - A Šaltį;

VU Studijų nuostatai

• studentiškai organizacijai LIMSA suteikti teisę vykdyti VU fakultetinės studentų atstovybės (SA) funkcijas vienerius metus; • skirti fakultetinėms SA 10 000 Lt, dalijant po lygiai kiekvienam iš 13 fakultetų. Pinigai bus skiriami tiek jau esančioms, tiek būsimoms SA vieneriems metams.

Atsistatydino

Rimantas Simaitis, 1997-1999 m. buvęs VUSA prezidentu, atsistaty­ dino iš viešosios įstaigos “VU tei­ sės klinika” valdybos nario parei­ gų. “Šiemet, baigdamas VU ir tuo nutraukdamas savo narystę VUSA jaučiu moralinę pareigą atsistaty­ dinti iš minėtų pareigų”, - teigia­ ma jo pranešime. R. Simaitis atsi­ statydinimą motyvavo tuo, jog jo buvimas valdybos nariu, pabaigus VU, prieštarautų nuolatinės vado­ vaujančių asmenų kaitos, studentų iniciatyvumo principams.

Supažindinta su VU Studijų nuostatais, kuriuose yra naujovių: • nauji nuostatai turi įsigalioti rugsėjo 1 d.; • juose “užkamšytos” ankstesnių Studijų nuostatų spragos, pateikia­ ma daugiau informacijos; • nuobaudos skyrimo atveju ga­ lės būti sudaryta apeliacinė komi­ sija, joje dalyvaus ir studentų atsto­ vai; • detalizuota tvarka, kaip prasi­ tęsti sesiją; nustatyta, kad studen­ tas, neatvykęs į egzaminą ar įskai­ tą, turės per tris dienas pranešti apie neatvykimo priežastis; • pirmą kartą numatyti skatini­ mai gerai besimokantiems, aktyviai dalyvaujantiems studentiškoje veikloje.

Prezidentas

Parlamente komitetai pateikė ataskaitas už vykdytą veiklą.

Gegužės 6 d. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ataskaitinėje rinki­ minėje konferencijoje į LSS prezi­ dento postą dar vienai kadencijai iš­ rinktas Svajūnas Jakutis. Konfe­ rencijoje dalyvavo visų Lietuvos aukštųjų mokyklų delegatai, balsa­ vimu patvirtinę jo kandidatūrą. Į postą pretendavo ir Audrius Bendinskas.

Projektai

Paskolos

Vasarą numatoma vykdyti įvai­ rius projektus: • VUSA dirbantiems žmonėms rengti apmokymus;

Pasirašytos sutartys paskoloms gauti su Šiaulių, Klaipėdos, Kau­ no technologijos universitetų stu­ dentais.

Ataskaitos

SVARBI INFORMACIJA APIE LSP VU ketvirto, antro magistratūros bei teisės specialybės penkto kursų studentams (tas pats galioja ir neakivaizdininkams) Studentai, turintys naujo pavyzdžio studento pažymėjimus, privalo grąžinti juos j fakultetų bibliotekas.

Pametę ar kitaip praradę LSP turės parašyti prašymą Lietuvos studentų sąjungai, prie prašymo turės būti prisegta pažyma iš policijos ar žinutė iš laikraščio, skelbianti jūsų pažymėjimą negalio­ jančiu.

LSP nebus pratęsiami nuo birželio 1 d.

Bendra tvarka: L Užpildyti anketą, patvirtinta dekanate (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, univer­ sitetas, fakultetas, pažymėjimo numeris, jūsų parašas, dekano ar prodekano parašas, fakulteto antspaudas).

2. Jei pažymėjimas pamestas arba pavogtas, papildomai reikia pateikti skelbimą iš laikraščio arba pažymą iš policijos komisariato, taip pat vieną nuotrauką.

3. Kitais metais numatomas tas pats mokestis už studento pažymėjimo pratęsimą, t. y. 15 Lt. Pažymėjimai bus pratęsiami nuo rugsėjo 15 d., pinigus numatoma rinkti per banką.

Kilus klausimams skambinkite į VUSA tel. 68 71 45/4 arba rašykite ei. paštu: soc@vusa.lt

VUSA parlamento nariai

VUSA revizijos komisija Vardas, Pavardė

Fakultetas

Vidas Rojus (Ezopas) KHF

Romanas Grigaravičius

Pirmininkas

Chemijos

Via Žėkaitė

Dmitrij Iychina

Istorijos

Kristina Šimkutė

Ekonomikos

Lauiynas Rimkevičius Medicinos

Jovita Germanovič

Ekonomikos

Marijus Kasperavičius

MIF

Lina Jokubauskaitė

Filosofijos

Giedrius Brazdauskas

MII'

Lįgnė Naujokaiytė

Filosofijos

Neringa Bliūdžiiitė

TSPMI

lĮgnė Naujokaitytė Informacinis komitetas

Justina Kaisokaitė

Filologijos

Indrė Adomavičiūtė

TSPMI

Vytautas Kašėta

laisvalaikio komitetas

Aleksandras Troninas

Filologijos

Mindaugas Vaičiūnas

Teisės

Fįgjė Zykutė

Justas Jakubauskas

Fizikos

Lina Aleknaitė

LiMSA

Tarptautinių reikalų komitetas

Mindaugas Gudelis

LiMSA

Mindaugas Žiūkas

Akademinių reikalų komitetas

Artūras Ša ltis

Socialinių reikalų komitetas

Vardas, Pavardė

Fakultetas

Vardas, Pavardė

Andrius Katinas

Chemijos

Žygimantas Šalčiūnas

Monika Bakanauskaiytė Fizikos

Fakultetas

Medicinos

VUSA komiteto pirmininkai Vardas, Pavardė

Marius Zabielskas

Gamtos mokslų Liutauras Daugirdas

Tlia

Vitalijus Oriovas

Ganios mokslų Tomas Šeika

TUia

Jutga Kepenytė

KHF

Komitetai

STUDENTAI KOVOJA SU AIDS PLITIMU Živilė VITEIKAITĖ Nuo epidemijos pradžios AIDS jau nusinešė 16,3 mln. žmo­ nių gyvybių. Liga žengia ir į mūsų visuomenę, negailestingai pasiglemždama gyvenimus ir viltis.

Lietuvoje 12 gyventojų mirė dėl AIDS arba dėl ŽIV sukeltų kom­ plikacijų. Dar 9 užsikrėtusieji ŽIV mirė dėl priežasčių, nesusijusių su ŽIV. Šių metų gegužės 1 d. Lietu­ voje buvo 228 ŽIV infekuoti as­ menys, iš jų 22 yra jaunuoliai iki 22 m. Jie užsikrėtė vartodami nar­ kotikus. Vilnius tapo “pirmaujan­ čiu” miestu pagal užsikrėtusiųjų ŽIV skaičių respublikoje. Tokia statistika verčia susimąstyti kiek­ vieną, bet vien galvoti apie tai ne­ pakanka. Reikia dėti visas pastan­ gas, kad būtų sustabdytas šio bai­ saus reiškinio plitimas. Šiemet mirusių nuo AIDS die­ na paminėta ir Lietuvoje - Vil­ niaus ir Kauno aukštųjų bei aukš­ tesniųjų mokyklų studentai suren­ gė akciją “Studentai prieš AIDS”.

Renginys prasidėjo medikų susi­ tikimais su jaunimu, kuriuose šie galėjo gauti atsakymus į visus rū­ pimus klausimus AIDS tema.

Gegužės 21 d. minėjimo orga­ nizatoriai ir dalyviai nuo pat ryto šurmuliavo S. Skapo gatvėje, kur buvo atidaryta Lietuvos mokslei­ vių piešinių paroda. Apmokyti studentai miesto gatvėse bei aikš­ tėse dalijo informacinius lanksti­ nukus ir šnekino praeivius.

Apie pietus studentai gyva rankų grandine apjuosė sostinės

Kasmet gegužės trečią sekmadienį pasaulyje minima mirusių nuo AIDS pagerbimo diena. Pirmą kartą ši die­ na paminėta 1983 metais, Lietuvoje - 1994 metais.

širdį - Katedrą ir Gedimino pilį, taip išreikšdami savo pasiryžimą sustabdyti ligos plitimą. Po to mo­ juodami vėliavomis ir plakatais jaunuoliai patraukė Baltojo tilto link, kur į Nerį paleido gėlių puokštes su žvakelėmis bei raudo­ nais kaspinais - pagarbos įniru­ siems nuo AIDS simbolį.

Vakarinė renginio dalis vyko Lietuvos vaikų ir jaunimo centre. Čia buvo surengtas koncertas “Laiškai gyvenimui”. Buvo skaito­ mos užsikrėtusiųjų bei sergančių­ jų laiškų artimiesiems ištraukos.

Ne vienas klausytojas nubraukė ašarą. Nuotaiką pagyvino tik nuo­ lat scenoje pasirodantys spalvotais kostiumais pasipuošę atlikėjai Vilniaus ryšininkų rūmų šokių ko­ lektyvas “Siluetas”, Žiežmarių vi­ durinės mokyklos popgrupė, dai­ nininkė Eva Gylienė, merginų cho­ ras “Liepaitės”, Kauno technolo­ gijos universiteto diksilendas, dizainerė Jurga Ulevičiūtė, Vilniaus konservatorijos ir Vilniaus pedago­ ginio universiteto muzikos specia­ lybių studentai. Po kiek liūdnoko koncerto visi skubėjo į naktinį klu­ bą “Muzikinis angaras”, kuriame linksmybės tęsėsi kone iki ryto.

Dvi savaites po renginio visi at­ ėjusieji į AIDS centro laboratori­ ją bus nemokamai ištirti dėl ŽIV viruso - tai taip pat akcijos “Stu­ dentai prieš AIDS” dalis.

Pagrindinės renginio organiza­ torės - Vilniaus muzikos konserva-

torijos absolventė Diana Čeikauskaitė bei diplomantė Dia­ na Pocienė AIDS problema susidomė­ jo visai neseniai - jas suglumino pavasarį per televiziją rodytas reportažas apie spartų ligos plitimą šalyje. “Įsitikinome, kad pagrindinės to priežastys - informa­ cijos trūkumas”, aiškino merginos, paklaustos, kaip nu­ tarė surengti tokią akciją. “Auginu ne­ didelę dukrelę. Man labai neramu dėl jos ateities, turiu jau dabar galvoti, kaip padaryti ją lengvesnę,” - pridūrė D. Pocienė. Beveik mėnesį organizatorės dirbo Lietu­ vos AIDS centre - skaitė atitinkamą literatūrą, do­ mėjosi, kaip dirba centro darbuotojai, susitiko su už­ sikrėtusiais ŽIV bei jų ar­ timaisiais, netgi budėjo prie informacinės telefono linijos. Pašnekovėms AIDS problema pasirodė labai aktuali, jos labai stebėjosi, kodėl į ją pro pirštus žiūri politikai, ir tikėjosi, kad nauja karta bus aktyvesnė ir ne tokia paviršutiniška.

Jaunimas ir muzikos ansambliai žygiavo gatvėmis

Nuotrauka iš red. archyvo

DĖMESIO! DĖMESIO! DĖMESIO! Kaip ir kiekvienais metais, sesijos nuvarginti studentai galės pasilepinti Palangos ir Pervalkos paplūdimiuose.

Norintys gali kreiptis į VU Studentų atstovybę Universiteto g. 3, VU Centriniuose rūmuose, Observatorijos kiemelyje, tel. 68 7144, 68 71 45, www.vusa.lt Po vieną ar būriais sėskite ir parašykite prašymus (VUSA ir jos interneto svetainėje rasite prašymo pavyzdį). O kad vėliau nemanytumėte, kad sėkmė jau nusigręžė nuo jūsų, iš karto pateikiame laimę nešančius kriterijus:

& studentiškos šeimos, norinčios parodyti savo turimoms arba planuojamoms atžaloms jūrą; & pirmenybę turi “seniai”, t. y. vyresnių kursų studentai; didesnė tikimybė pakliūti į “nepopuliarias” pamainas (pirmą, antrą ir aštuntą).

Universitas Vilnensis

12

FIDI - be Dino Zauro nei žingsnio

2000 m. birželis

Jubiliejinėse Chemikų dienose atgaivinta filmų kūrimo tradicija Ugnė NAUjOKAlTYTĖ Balandžio 27-28 dienomis Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto studentai surengė jubiliejines XXXV Chemikų dienas.

Scenoje buvo karšta Nuotr. iš asm. albumo Šeštadienis, balandžio 29 d. 32-oji

Šventės dalyviai įvairiausiomis

studentiška šventė FIDI. Pagrindinė

transporto priemonėmis su ilgame­ čiu FIDI simboliu - Dinų Zauru priešakyje vyko į miesto centrą. Nuo Lukiškių aikštės Gedimino pro­ spektu triukšminga eisena žygiavo “filologyno” link. Paradą lydėjo po­ licijos, gaisrininkų automobilių es­ kortas.

Vakare Fizikos fakultete vyko dis­ koteka, populiariųjų ZOOM, undergruond stiliaus muziką grojan­ čių grupių koncertas.

renginio idėja - “FIDI - Skandalas”, kuri išreiškia šios neeilinės šventės

originalumą ir jungia idėjas bei tra­ dicijas. FIDI pagrindinė dalis - die­

ninė, kai prie Fizikos fakulteto nuo pat ryto išdygsta Fizlendas. Čia vy­

ko įvairiausi netradiciniai atrakcio­ nai (pvz., košės mėtymas). Šios da­ lies kulminacija - kasmetinis Dino

Zauro paradas.

ISTORIKAI ŠIEMET LINKSMINOSI NET TRIS DIENAS

Chemikai, užsidarę laborato­ rijose, gamina ne tik neaiškios konsistencijos tirpalus. Jie suren­ gė ir kultūrinę šventę visai VU akademinei bendruomenei. Tra­ dicinėmis tapusios Chemikų die­ nos yra vienos seniausių tokio ti­ po švenčių visame Universitete.

Ketvirtakursis Vaidas Riauka, organizacinio komiteto pirmi­ ninkas, teigė, jog “tai originali šventė, nes šeši renginiai kon­ centruotai vyksta penkias valandas”. Organizatoriai pradeda ruoštis Chemikų dienoms likus maždaug mėnesiui iki renginio.

Jų principas - “eik ten, kur nori”.

O eiti buvo kur: pavyzdžiui, į ba­ landžio 27 d. Naugarduko g. 24 vykusį krepšinio turnyrą, kuria­ me dalyvavo studentų chemikų, matematikų, dėstytojų koman­ dos, arba balandžio 28 d. į šach­ matų, preferanso turnyrus,

spaudos konferenciją, kurioje studentai klausinėjo dėstytojų, ko tik užsigeidę. Vakare vyko įvairūs totalizatoriai, amerikie­ tiškų tarakonų lenktynės, auk­ cionas - jame studentams buvo suteikta galimybė nusipirkti, pvz., 2 balus, galinčius pagelbė­ ti per egzaminą.

Nors organizatorių buvo ne­ daug, jie nustebino savo darbo rezultatais - kad ir 54 kvadrati­ nių metrų (maždaug 2 kambarių buto) dydžio plakatu, vaizduo­ jančiu gyvūnus tigro, kuris yra Chemikų dienų simbolis, kailiais. Šventės dalyviai pamatė ir pra­ ėjusiais metais sukurtą plakatą, vaizduojanti Mendelejevo lente­ lę, kuri, agentūros “Factum” duomenimis, yra didžiausia Lie­ tuvoje (50 kv. m.).

Vienas svarbiausių vakaro įvykių - chemikų sukurto 0,5 vai.

KomF žurnalistikos specialybės I kurso studentės

Šiemet prie didžiausių studentų švenčių, vykstančių kiekvieną pa­ vasari, prisijungė ir Istorikų dienos, vykusios gegužės 3-5 dienomis ir už­ baigusios fakultetinių dienų plejadą. Sį kartą IFDI vyko ne vieną, o net tris dienas ir tuo pralenkė kitas. Šios dienos ypatingos tuo, kadjose daly­

vauja ne vien VU, bet ir VPU Istorijos fakultetas. Tradiciniu tapo dviejų universitetų eisenų susiliejimas Vilniaus centre ir vėlesnis varžymasis.

Nors buvo ir šiokių tokių ne­ sklandumų - nepasirodė nei or­ kestras pirmą dieną, nei lietuvių liaudies ansambliai Trakuose reng­ toje šventėje, studentai parodė, kaip reikia linksmintis patiems. Štai VU istorikai traukdami dainas su vėliavomis ir alumi žygiavo Ge­ dimino prospektu, bet, deja, dau­ gumos praeivių liko nesuprasti: vieni pyko ir išvadino studentus “komunistais” ar nesupratę klausė “alaus einat gert ar į mitingą”, kiti pirštu prie smilkinių pasukioję ei­ davo toliau. Iškilmingiau apsitaisę Pedagoginio universiteto studentai dirbo kilnesnius darbus - padėjo gė­ lių prie Genocido ir rezistencijos paminklo. Eisenos tikslas buvo Na­ cionalinė M. Mažvydo biblioteka. Čia eisenos dalyviai stebėjo spek­ taklį, bet buvo ir tokių, kurie patrau­ kė į skaityklą. Pastaruosius, anot kalbą sakiusios VPU IF dekanės doc. dr. Vidos Kniūraitės, turėtų “graužti sąžinė”. VU studentų pa­ rengtame istoriniame vaidinime buvo sudegintas “istorikas”, kuris daugumai asocijavosi su Vytautu (ne Didžiuoju, o visai netoli bib­ liotekos įsikūrusiu). Taigi neapsi­ eita ir be politikos aktualijų. Iškil­ mėms pasibaigus visi rinkosi į “Ka­ rolinos” klubą, kur pasirodė ir VU IF dekanas doc. A. Bumblauskas.

Beje, jau tapo įprasta VPU IF de­ kanės kalbą girdėti iškilmėse, o VU - vakaro pramogose. Čia or­ ganizatoriai pasitaisė: buvo ir alaus, ir geros muzikos (koncerta­ vo istorikų numylėtiniai “Skylė” ir “Airija” ), ir žaidimų, ir juoko. Šiais metais rėmėjų (IF deka­ nato, SAS, “Balteks”) prizai

konkursuose buvo itin vertingi.

Geriausi alaus gėrėjai - VU pora - vyks į Lenkiją, geriausio istori­ nio anekdoto konkursą ir kelionę į Prahą laimėjo VPU istorikas. Be to, vyko ir kiti smagūs konkursai, išdalyta daug prizų.

Antrąją šventės dieną prieš vykstant vakaroti į Trakus, istori­ nę Vytauto Didžiojo gimtinę, vy­ ko paskaitos VU ir VPU. Kad ir kaip peiktų VPU IF dėstytojai VU IF dekaną, į jo paskaitą sugužėjo pilna auditorija būsimų pedagogų.

To nepasakysi apie VPU rengtą paskaitą, kur susirinkusiųjų skai­ čius nesiekė dešimties. Galbūt dėl to paskutinę dieną vykusioje uni­ versitetų dėstytojų viktorinoje VPU iniciatyva pakeista tema “Ar dabartiniai istorikai tinkamai ug­ do lietuvių tautinę savimonę” no­ rėta pasišaipyti iš Vilniaus univer­ siteto auklėjimo. Tačiau VPU at­ stovų doc. dr. E. Kriščiūno ir doc. dr. S. Stašaičio argumentai apsiri­ bojo romantišku praeities išaukš­ tinimu, itin dideliu patriotiškumu, “begalinio” tautiškumo ir grožio demonstravimu ir nukrypimu į as­ meniškumus. To nepasakysi apie VPU studentus, atsirevanšavusius viktorinoje, pagrindžiant “vyrų diskriminaciją universitete”.

Akademinėje kovoje, kaip ir pernai, nugalėjo VU istorikai. Šį­ syk buvo ir itin daug sporto var­ žybų. Varžytasis Trakuose ir VPU sporto salėje. Futbolo rungtyse VU merginos rezultatu 2:0 nuga­ lėjo VPU merginas, o VU vaiki­ nai, apsvaigę nuo pergalės futbo­ lo varžybose Trakuose, deja, pra­ laimėjo 0:2, tokie pat rezultatai ir krepšinyje.

nų dalis syko VU Centrinių rū­ mų Teatro salėje.

ZINIASKLAIDOS LAISVE KAIP REALYBE Gerda INČ1URAITĖ, Vaida MORKUNAITĖ

Dalia BLAŽULIONYTĖ

trukmės filmo demonstravimas.

Filmo idėja - parodyti chemikų norą pralobti, bandant (deja, ne­ sėkmingai) pagaminti auksą.

Kaip pasakojo vienas iš aktorių, filmuojama buvo apie mėnesį.

1992 metais filmų kūrimo tradi­ cija buvo nutrūkusi, tačiau šiais metais ji vėl atgaivinta.

Fakultete vyko studentų gru­ pės ZOOM koncertas, diskote­ ka, o vakarą užbaigė šventinis fe­ jerverkas, - tuo negali pasigirti nei VU fizikai, organizuojantys FIDI, nei MADI rengėjai mate­ matikai.

Chemikų dienų rėmėjams (renginį rėmė “Achema”, “Blikas”, “Garsų pasaulis”, “Chemeta”, “Fermentas”, “Vilniaus bui­ tinė chemija”, “Utenos trikota­ žas”, “Utenos gėrimai”, “Nijolė” ir kt.) buvo surengtas koncertas, kuriame dainavo žymi Lietuvos vokaliste Neda. Ši Chemikų die­

Žuroptimistas (ŽO):

jo ištrauka: “Mes, Žurnalistikos instituto pir­

nos pagrindinių žmogaus teisių - teisės į visapusišką, objektyvią ir nešališką informaciją ”.

Renginyje keletui “žurfako” dėstytojų buvo skirti prizai “auksiniai svogūnai”. Seksua­ liausiu dėstytoju pripažintas vyr. asistentas A. Vaišnys (aiš­ ku, nebuvo pamiršta, kad artė­ ja sesija). Rečiausiai Institute apsilankančiu dėstytoju, kurį studentai matė tik rugsėjo 1-ąją ir, nepatikrintais duome­ nimis, po pirmos sesijos, pa­ skelbtas kuratorius Ž. Pečiulis.

Jis apdovanotas teisėtai, mat buvo pastebėtas renginio vie­ toje, tačiau scenoje nepasiro­ dė. Nominuotas ir pirmakursis “Be tabu” žurnalistas D. Ratautas, taip ir nesugebėjęs pa­ sirodyti Žurnalistikos institute. Šių metų LeŽuDi karaliumi iš­ rinktas Žurnalistikos centro di­ rektorius L. Tapinas. Trumpo­ je kalboje jis tarstelėjo: “Ži­

mo kurso studentai, augę ir subren­ dę nepriklausomoje Lietuvoje, išpa­ žindami pilietines ir demokratines vertybes, neleisime valstybinėms ins­ titucijoms jokiais būdais riboti vie­

niasklaidos laisvės negali būti truputį. Tai kaip mergaitės ne­ kaltybė. Ji yra arba jos nėra”. ŽS: Apie tokius renginius dažniausiai sakoma, kad svar­

Gegužės 10 d. Pavakarė. Serei­ kiškių parkas. LeŽuDi. Ir tuo vis­ kas pasakyta. Žurskeptikas (ŽS):

Atėjo pirmakursiai žurnalistai į Sereikiškes, pasitaškė entuziaz­ mu ir išėjo. Galima net lažintis, jog susirinkusieji į renginį nieko nesu­ prato. ŽO: LeŽuDi - lietuviškai “žur­ nalistų dienos”. Nors šiemet jose ir neapsilankė jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus, ta­ čiau Sereikiškėse buvo galima iš­ vysti “seimūnų” ir žiniasklaidos atstovų. Žurnalistų šventės šūkis - “Nė vienos dienos be laisvės”. Juo bu­ vo protestuojama prieš valdžios vyrų bandymus suvaržyti spaudos laisvę. Vakare buvo platinamas VU Žurnalistikos instituto pirmo kurso studentų pareiškimas. Štai

Šventės uždarymas vyko “Pepsi Z” klube, kur tęsėsi konkursai, is­ torikus linksmino “Lemon Joy” ir “Reųuiem”, o svarbiausia - buvo pardavinėjamos įskaitos ir egzami­ nai, deja, tik VPU dėstytojų, nes VU ir šiemet neprisidėjo. Šioje šventės dalyje aktyviai dalyvavę VPU studentai nepagailėjo 355 Lt už doc. dr. E. Krikščiūno 10 balų įvertintą egzaminą (tai didžiausiai suma). Taip VPU istorikai pasiruo­ šė pavasario sesijai, o VU studen­ tams lieka laukti kitų metų, kada galbūt ir jie įtikins savo dėstytojus parduoti egzaminų balus.

biausia - idėja. O ji buvo tokia: suburti žmones, pasigrožėti žur­ nalistais, kurie negali “nė dienos be laisvės”, sušokti jiems strip­ tizą, padainuoti dainą “Burbu­ lai”, kuri buvo įrašyta kartu su V. Kernagiu,T. Krivicku-Psichu.

M. Bereniu-Tru Sabaka ir rink­ tiniu fuksų choru, apdovanoti kelis Instituto dėstytojus, karū­ nuoti L. Tapiną, paleisti į žemę kelis sliekiukus - žurnalistų sim­ bolius ir pristatyti šventės pro­ ga sukurtą vaizdo klipą. Bet fuksų blynas prisvilo. Atėjusie­ ji mato, kad organizuotumo pritrūko. Kaltų neieškosime, o ir nereikia.

Vaizdo klipas parodytas ne­ buvo (technika nesuveikė). Dai­ nelę publikai sudainuoti padėjo V. Kernagis, kai kurie svečiai ne­ pasirodė. ŽO: Vakarinė dalis buvo tęsia­ ma “Žaltvykslėje”, kur skambė­ jo rokenrolai, vyko atrakcijos. ŽS: Negana to, net tada žur­ nalistai negalėjo paskandinti des­ peratiško savikritiško nusiteiki­ mo: į kavinę nebuvo leista įsineš­ ti rėmėjų nulietų 150 litrų alaus. ŽS ir ŽO: Ką darysi, ne visa­

da viskas klostosi taip, kaip no­ rėtųsi.

STEIGIAMAS VU FOTOKLUBAS Keliems žmonėms pastebė­ jus, kad sugrįžta prieš maždaug dešimtį metų kažkur dingęs su­ sidomėjimas fotografijos menu, kilo idėja įkurti VU fotoklubą.

Toks klubas jau seniai veikia

Kauno technologijos universi­ tete, kur yra susibūręs nema­ žas būrys fotografuojančių Kau­ no studentų, turinčių neblogas technines galimybes veikti. Ma­ nome, kad tokia idėja susilauks susidomėjimo ir mūsų Univer­

sitete.

Tad visi daugiau ar mažiau

susidomėję rašykitę ar skambinkitę:

UK3M

ei. paštas: blinda@takas.lt, tel.: (8-22) 34 44 48,

(8-27) 74 80 54 (kviesti Tadą).

Mūsų veiklos kokybė daugiau ar mažiau priklausys ir nuo jūsų aktyvumo. Rinktis pradėsime ru­ denį, bet kreipkitės jau dabar, nes jūsų parama ir idėjos mums la­ bai reikalingi.

VUSA nuslani na rengė Uenė NAUIOKAITYTĖ

2000 m. birželis

13

Universitas Vilnensis ® (įtAN'TOVfjA

"Gamtovėja" linki sėkmės visiems, besiruošiantiems ginti kursinius, bakalauro ir magistro darbus

KOMPIUTERIŲ KLASĖJE DŽIUNGLIŲ ĮSTATYMAI Ymeilas BEKOMPIS Kaip džiugu, kad Gamtos mokslų fakultetas turi kom­ piuterių klasę! Ir tekstą gali susirinkti, ir su programomis padirbėti ar paprasčiaušiai elektravi ve­ ninį paštą paskaityti.

Deja, šita privile­ gija - ne visiems, o tik tiems, kurie neturi kur leisti laiko. Kom­ piuterių klasės teritorijoje te­ bevyrauja aršūs džiunglių įsta­ tymai. Kas pirmas ryte užima laisvą nišą prie monitoriaus, tas čia ir sėdi, kolei pabosta.

Netikit? Tereikia čia užsukti bet kuriuo paros metu, ir rasi kompus apsėstus ŠiaipSau-internetininkų, E-meilininkų, besimeilinančių per atstumą

bei dar visą gausybę “kompiuterastų”. O jeigu atėjai ne lai­ ku, sėsk prie stalo ir apsišar­ vuok kantrybe. Gal sulauksi ei­ lės prie lovio. Bet jeigu tokia laimė ir nusišyp­ sotų, tai nesi­ džiauk, nes gali užversti kojas dėl deguonies sty­ giaus. Mat kom­ piuterininkai „užsikvėpuoja“ kompais, o gerbia­ miems klasės bu­ dėtojams tai nė motais. Pasiūlymai vesti kompiuterių užimtumo sąrašus praslydo klasės valdy­ tojams pro ausis. Studijuojame civilizuotame fakultete, bet el­ giamės kaip pavianai.

Gerai, kad bent rašant kur­ sinius, bakalauro ir magistro darbus pirmenybė (?) teikia­ ma iš tiesų rašantiems studen­ tams.

PRAKTIKŲ DŽIAUGSMAI IR VARGAI Gamtos mokslų fakultetas netektų pusės žavesio, jeigu nebūtų lauko praktikų. Kiekvieną vasarą studentija masiškai pasipila į laukus apsiginklavusi tinkleliais, stiklainiais su chlorofor­ mu, matuokliais, kastuvais ir kita gausybe prietaisų, kurie neretam praeiviui kelia siaubą...

Visai nepelnytai gamtininkai palaikomi narkomanais, menininkais, melioratoriais ar netgi verslininkais be dokumentų, slankiojančiais apie kaimiečių sodybas. Įdomu, ką apie prakti­ kas mano fakulteto dėstytojai ir studentai?

ZOOLOGIJOS KATEDROS VEDĖJAS DOC. R. RAKAUSKAS: „PRAKTIKOS DĖSTYTOJAMS - NE POILSIS" - Anksčiau iš biologų sudary­ davo dvi grupes ir paskirdavo po vieną vadovą. Vadovas turėda­ vo išdėstyti visus dalykus - ir sis­ tematiką, ir ekologiją. Prof.

V. Valentos iniciatyva kiekvieną dalyką ėmė dėstyti vis kitas dės­ tytojas. Praktikos vykdavo įvai­ riose Lietuvos vietose: Ginučiuose, Seirijuose, Perlojoje, Obeliuose. Vėliau teko ieškotis nuolatinės vietos, nes mokyklos nebenorėdavo priimti studentų.

Kas “atrado” Puvočių kaimą, aš nežinau. 1979 m. pirmą kartą dalyvavau praktikoje Puvočiuo­ se. Užsidariusią aštuonmetę mokyklą nupirko Universitetas.

Iš pradžių miegodavome ant

grindų. Vėliau studentai per­ tvarkė klases į kambarius (anks­ čiau studentams fizinis darbas buvo privalomas), įrengė virtu­ vę, valgomąjį. Buvo sudarytos geros sąlygos 40-50 žmonių.

Nuo 1983 m. Puvočiuose kas­ met vyksta bestuburių zoologi­ jos lauko praktika.

Greta mokyklos buvo nupirk­ ta sodyba. Paplušėjus (čia daug prisidėjo doc. S. Podėnas ir jo tė­ vas) ir čia buvo įrengtos moko­ mosios patalpos, kurios dabar atiteko geografams. Geografai pradėjo atlikti praktiką Puvo­ čiuose prieš penkerius metus, nes padalijus biologijos specia­ lybę į du srautus čia atvyksta tik

ekologai, ir dėl to atsirado lais­ vų vietų.

-Ar gyvuos praktikos GMF? - Vien tik iš entuziazmo prak­ tikos negyvuos. Vesti studentams užsiėmimus gamtoje yra sunkus darbas. Be to, praktikos dėstyto­ jams - anaiptol ne poilsis. Tai var­ ginantys nevieno kilometro žy­ giai. Juolab kad žadama darbo gamtoje su studentais neįtraukti į krūvį. Apskritai šios praktikos sovietmečio palikimas. Užsieny­ je jos senai išgyvendintos. Stu­ dentai asmeniškai susiranda praktikos vietą ir savo lėšomis pa­ dengia išlaidas. Mes savo studen­ tus praktiškai paruošiame gerai.

Tai pripažįstama užsienyje. Ab­ solventai vertinami pagal pirmi­ nės informacijos rinkimą.

Tęsinys 14 p.

TAI SMAGUMAS GYVENIMĖLIO...

IŠ PROFESORIAUS R. KAZLAUSKO PASKAITŲ

Prieš daugelį metų, kai ves­

Dar neapsiplunksnavusius faksus Gamtos mokslų fakulte­ tas sutinka su plačia prof. R. Kazlausko šypsena ir nesibai­ giančia virtine gyvių, "bestais" (bestuburiais) vadinamų. Vis­ kas dar būna proto ribose, kol sesija neateina - nelieka tada jokios pagarbos nei visam tam žemesniųjų gyvių klanui, nei pačiam dėstytojui...Tačiau iki tol profesoriaus paskaitos nuo­ boduliu nepasižymi. Netikite - paskaitykite!

Ipolitas ŠIRDECKAS

Sugadinta reputacija Augino profesorius namuose gyvalazdę. Tai pietryčių Azijos vabzdys, ištiestom kojom sie­ kiantis iki 30 cm. Flegmų flegma.

Tupi ištisą dieną vienoj padėty ir tik naktį susiruošia pasikrutinti, medžių lapų pakramtyti.

Atvyko į svečius pas R. Kaz­ lauską sena pažįstama. Smagiai pasišnekėjo, prisiminė senus ge­ rus laikus. Viešnią šeimininkas paguldė viename savo kambarių.

Naktį profesorių pažadino triukšmas, sklindantis iš kamba­ rio, kuriame miegojo viešnia. Pa­ sikliaudamas gerai išvystyta klausa, mokslininkas nusprendė, kad ji klykia. “Plėšikai???” - buvo pati pirma mintis. “Paleisiu aš jiems žalčius - sumetė greit gelbė­ jimo planą R. Kazlauskas, - ir iš­ vaduosiu viešnią”. Vykdydamas savo sprendimą profesorius išsku­ bėjo į koridorių ir kaktomuša su­

sidūrė su spiegiančia “užpul­ tąja”. Vargais negalais įjun­ gęs šviesą ir pažvelgęs į mo­ ters veidą, profesorius pra­ dėjo kvatoti - visom šešiom kojom išsitiesusi ant fiziono­ mijos kabojo gyvalazdė.

Visų pirma teko nura­ minti persigandusią viešnią, o tada gražiai nuimti paki­ busį vabzdį. Deja, jokie pa­ siteisinimai į stresą įvarytos moters nenuramino. Liku­ sią nakties dalį nesudėjusi nė bluosto, ryte net neatsisveikinu­ si viešnia dingo iš profesoriaus namų, pažadėjusi daugiau gyve­ nime čia negrįžti.

Grėsmė Tėvynei Atskubėjo ankstyvą pavasarį pas profesorių KGB darbuoto­ jai. Sušilę, suprakaitavę ištraukė iš lagaminų kelis mėgintuvėlius, prikimštus vabzdžiukų. Grasin­ dami susidorojimu pareikalavo nustatyti šitų mažų padarėlių rū­ šį. Profesorius žvilgterėjo - ėgi?

PROF. J. R. NAUJALIS MENA... davau botanines praktikas Pu­ vočiuose, nutiko toks nutiki­

mas. Buvo grupėje du geri drau­ gai, mėgėjai prie taurelės pasė­ dėti. Tai jie visą praktiką taip ir sėdėjo... Į žygius eidavo, tačiau knygų vartyti nemėgo. Atėjo lauktoji atsikaitymo diena. Tam reikėjo ne tik išmoktą medžia­ gą, bet ir praktinį darbą paruoš­ ti. Už tai, kad šiedu jaunuoliai buvo neklusnūs, daviau jiems

Nuotrauka iš R. Kazlausko knygos “Mano numylėtiniai”

Čia snieginės podūros, primity­ vūs vabzdžių klasės atstovai, ap­ tinkami pavasarį ant sniego.

“O Pabaltijy gali gyventi?” - vėl klausia saugumo darbuotojai.

“Taip, be abejo. O kur juos rin­ kote, mieli draugai?” - susidomė­ jo mokslininkas. Pasirodo, jos iš­ tisu luobu buvo padengusios ge­ ležinkelio sankasą. Bent porą ki­ lometrų.

Profesorius turėjo savo para­ šu patvirtinti, kad tai ne ameri­ kiečių biologinio ginklo panau­ dojimo atvejis.

pačią sunkiausią užduotį: iškas­ ti didžiojo asiūklio šakniastie­ bį, kuris gana ilgas, nes... Pasi­ ėmę kastuvus išžingsniavo “gra­ žuoliai” prie ežero, prigrasinti be šakniastiebio negrįžti.

Pietų valgyti susirinko visi studentai, kai kurie jau ir prak­ tinius darbus baigę. Mano dar­ bininkai pietums nepasirodė.

Nusprendžiau, jog geriausiu at­

veju jiedu darbuojasi, o blo­ giausiu - guli išvertę pilvus. At­ ėjo vakaras, vakarienė garuoja, o jų kaip nėra taip nėra. Išsi­ gandau ne juokais Gal prigėrė (ežere), gal šiaip kas atsitiko?

Su keletu studentų išskubėjo­ me į paiešką.

Gaubiant prieblandai “spurinom” krantu, ir štai tolumoj iš­ vydome švytuojantį kastuvą.

“Dėkui Dievui, gyvi”, - pama­ niau. Tačiau kuo labiau artėjo­ me, tuo labiau iš nuostabos plė­ tėsi mūsų akys. Iš duobės, ku­ rioje plušėjo vienas iš mūsų virš 190 cm ūgio herojų (kitas tuo tarpu ilsėjosi), tik pakaušis su­ šmėžuodavo kartu su kastuvo mostu. “Dėstytojau, mes dar nebaigėme”, - kukliai pasiteisi­ no vyrukai, pamatę mūsų ištį­ susius veidus. Taip buvo aki­ vaizdžiai įrodyta, jog asiūklio šakniastiebis siekia daugiau nei 2 m.

Taigi ne viskas auksas, kas auksu žiba.

llniversitas Vilnensis ® (jAM'IO'V'fptA.

14

2000 m. birželis

PRAKTIKŲ DŽIAUGSMAI IR VARGAI Pradžia 13 p.

DOC. S. PODĖNAS: „STUDENTAI - NE

VABZDŽIŲ NAIKINTOJAI" - Ar atlaikys dėstytojai šios vasaros praktikas?

- Dirbsim pamainomis, todėl didesnio antplūdžio nei įprasta ne­ bus. “Studentadienių” skaičius bus maždaug toks pat.

- Dar prieš vasaros praktiką pirmo kurso biologijos specialybės stu­ dentai pradeda rinkti vabzdžių kolekcijas, “žalias”fuksas ir retą rūšį netyčia nugalabija. Ar atitinka biologo etiką biologo-naikintojo elge­ sys?

- Su saugomomis ir negaudytinomis rūšimis (nebūtinai įtrauk­ tomis į Raudonąją knygą ar kitus sąrašus) Puvočių apylinkėse stu­ dentai supažindinami dar praktikos pradžioje. Nemažai vabzdžių į kolekcijas patenka ir iš kitų Lietuvos vietų. Kartais tai padeda išsi­ aiškinti naujas retesnių rūšių radimvietes. Deja, dažniausiai ko­ lekcijose pasitaiko tik pačios dažniausios ir banaliausios rūšys.

Naikinimu vabzdžių kolekcionavimo pavadinti negalėtume. Kol studentas iki praktikos vietos atvažiuoja tėvo automobiliu, pake­ liui nužudo žymiai daugiau vabzdžių negu patenka į jo kolekciją. Į Puvočius važinėjame nuo 1979 m., ir per tą laiką nė vienos bestu­ burių rūšies atstovų nesumažėjo dėl to, kad jas būtų išgaudę stu­ dentai. Kai miškuose išpilami chemikalai prieš miško kenkėjus, žūva tiek individų ir tiek rūšių vos viename miško plotelyje, kiek stu­ dentai ir per šimtą praktikų neišgaudytų.

BUSIMŲJŲ GEOGRAFŲ PRAKTIKOS PRIKLAUSO IR NUO DĖSTYTOJŲ SUGEBĖJIMO TARTIS Rimutis TAMULEVIČIUS

teorologijos specializaci­

Geografijos specialybė ypa­

teorologinę praktiką

so - o šiemet jau ir nuo pirmo

Puvočiuose, o vėliau

kurso - studentai skirstomi į spe­

išsiskirsto atlikti konkrečios spe­

cializacijas: ekogeografijos, kar­

cializacijos praktikos. Trečiakur­

tografijos, sociogeografijos ir hidrometeorologijos. Šiais

siai geografai ir hidrometeoro­

sudėtingiau: reikia tartis su įvai­

prastai magistrantai važiuoja į tą

atskirą priėmimą į hidrometeo­

rių organizacijų vadovais, kad

vietą, su kuria susijusi jų moks­

rologijos specialybę, t. y. Univer­

studentai galėtų gilinti pasirink­

linio darbo tema. Taigi geogra­

sitete atsirado dar viena studijų

tos specialybės žinias. Ar visi

fai ir hidrometeorologai išva­

programa. Taigi nuo šių metų

studentai galės atlikti praktiką,

žiuos į vasaros praktikas, kur

pirmakursiai geografai ir hidro­

priklauso nuo dėstytojų sugebė­

semsis patirties, “susicemen-

meteorologai praktikas atliks

jimo tartis, taip pat nuo pačių

tuos” ir patirs tikros studentiš­

atskirai. Antro kurso geografai

studentų iniciatyvos pasirenkant

kos romantikos skonį.

jerai, dr. V. Into akmenų muzie­ jus Mosėdyje. Anksčiau studen­ tai apkeliaudavo visą buvusią Tarybų Sąjungą: Sibirą, Altajų, Uralą. Baigę antrą kursą stu­ dentai praktikuojasi dešimt sa­ vaičių. Pusę praktikos laiko jie praleidžia Universiteto bazėje Molėtų rajone, likusią dalį Lenkijoje. Mokomės kvartero darinių geologinio kartografa­ vimo, taikyti kompiuterius lau­ ko darbuose. Susipažįstama su geologinių organizacijų veiklos metodika. Birželio 1 d. geolo­ gams prasideda lyg ir trečiasis lauko darbų - semestras. Stu­ dentai rašo ataskaitas, gina jas, laiko įskaitas. Užtai ir į fakul­ tetą grįžta vėliau nei kitų spe­ cialybių studentai - spalio 1 d.

Vilniaus universitetas yra vienintelė aukštoji mokykla, kurioje ruošiami geologai.

Anksčiau Vilniaus technologi­ jos technikume buvo ruošiami technikai-geologai, gręžėjai.

STUDENTAI VERTINA PRAKTIKAS

siesi. Jeigu visur būtų laikoma­

si tokio balanso. Bet kodėl praktikose - ne? Apskritai, čia

važiuojama ilsėtis, praktikos tu­

rėtų būti poilsis. Tačiau turi eiti į žygius, pavargsti, o grįžęs dar mokytis esi priverstas. Nori at­

sipalaiduoti - eitum pabėgioti ar ką, bet esi tiek pavargęs, jog

kojų nebepavelki. Tenka tada

griebtis cigarečių arba alkoho­ lio.

Piktas studentas

Pirmais metais praktika gera, antrais - prastesnė, nes nebe gamtoje, o instituto patalpose vyksta. Gamtoje ir paukšteliai čiulba, saulutė šviečia, uodai kanda. Gali sau vaikščioti, gali maudytis, gali šiaip ką nors veikti.

O mieste - nuobodi rutina. Atvažiuoji į institutą, pabū­ ni porą valandų ir atgal. Trečiais metais išvis man ne­ buvo praktikos. Šarūnas, V kursas

Nieko nežinau, niekas nein­ formuoja. Žinau, jog kažką veik­ siu. Apskritai, nelankau paskai­ tų, nes per anksti keltis. O per praktiką teks prisiversti, nes bū­ tina.

Neringa

magistrantai jau turi patys susi­

mokslo metais Hidrologijos ir

ją - Dėl gerų santykių su Lenki­ ja geologijos specialybės II kur­ so studentai turi galimybę išva­ žiuoti į šią šalį atlikti praktiką.

Kasmet galime nuvežti tik apie 20 žmonių, nes daugiau priimti negali Varšuvos universiteto ba­ zė. Kiti studentai keliaus į Ko­ penhagos universiteto praktikos bazę Bornholmo saloje. Mūsų krašte gamtinės sąlygos nepa­ lankios tyrimams - pagrindiniai sluoksniai slūgso giliai, neišeina į paviršių. Dėl to praktikoms tin­ kamų vietovių reikia ieškoti ne Lietuvoje. Tai, ką mes matome vadovėlių paveikslėliuose, turi­ me pamatyti laukuose praktiš­ kai. Be lauko darbų gamtininką paruošti sunku. Didelė dalis ma­ gistro ir bakalauro studijų stu­ dentų, kurie specializuojasi magminių, magminių-metamorfinių uolienų kartografijoje, va­ žiuoja į Norvegiją. Norvegijos geologinė tarnyba padengia da­

vi: penkias dienas dirbi, dvi - il­

galimybę tobulintis, o kaip bus vėliau - nežinia. Pirmo kurso

klimatologijos katedra surengė

voje - Papilės atodanga, Naujo­ sios Akmenės permo klinčių karjeras ir cemento gamykla, Petrašiūnų ir Klovainių devono dolomitų, Šakiškio smėlio kar­

Savaitgaliai galėtų būti lais­

vietą. Kol kas visi studentai turi

logai praktikas atlieka atskirai. Šiam kursui organizuoti išvykas

- Geologijos specialybės stu­ dentai turi savo lauko praktikas, kurios, beje, neapsiriboja mūsų “šalies teritorija. Ar galite plačiau pakomentuoti nūdienos situaci­

lį išlaidų, nes padarome lauko darbus, paliekame jiems tyrimų duomenis. Dėl specializuotų ba­ kalauro studijų lauko praktikų Lietuvoje kreipiamės į įvairias organizacijas, firmas. Už apmo­ kymus studentai atsilygina pa­ likdami organizacijai tyrimų duomenis. Tuo pačiu studentas susirenka medžiagą bakalauro darbui.

I kurso studentai per prakti­ ką, trunkančią penkias savaites, išmoksta dckvarentuoti, apra­ šyti ir imti bandinius. Aplanko­ mi svarbiausi geomorfologiniai objektai: Vilniaus apylinkių atodangos, Anykščių kvarcinio smėlio karjeras, šiaurės Lietu-

jos studentais hidrome­

tinga tuo, kad čia nuo antro kur­

DOC. P. MUSTEIKIS: „GEOLOGĄ BE LAUKO DARBŲ PARUOŠTI SUNKU"

Docentas P. Musteikis

atlieka bendrą su hidrome­

Praktikos yra jėga. Čia vyksta

daug smagių va­ karėlių.

Linksmuolis

rasti veiklos sritį ir patys tariasi

dėl praktikų organizavimo. Pa­

DOC. E. KUTORGA NORĖTŲ LIETINGO BIRŽELIO, O LIEPĄ - GRYBŲ DERLIAUS - Bendri Jūsų pastebėjimai apie praktiką.

- Apie tai buvo daug kalbė­

ta, bet vis dėlto rasta pinigų nu­

- Kas pateikiama auditorijo­

vežti daiktus ir reikiamą įrangą

se, tas turi būti pateikiama ir

į vietą. Studentams nebus skir­

gamtoje. Dalis studentų smal­

ta tik dienpinigių. Grybų ir

sūs, dirba su ugnele. Tos prak­

dumblių tyrimai vyks kaip ir

tikos būna naudingos, nes jie

įprasta.

sugeba „išspausti“ dar daugiau.

Kiti domisi tik tuo, ko reikės

- Ar šiemet gamta nepašykštės grybų?

per atsiskaitymą. Praktikose

- Pavasaris buvo sausas, bet

studentai turi puikią galimybę

viskas priklausys nuo birželio

pažinti vienas kitą netradicinė­

mėnesio. Jeigu palis, liepos mė­

je aplinkoje, valgyti duoną ne

nesį reiktų laukti gero derliaus

Vilniuje. Laikas, praleistas lau­

- žvynabudžių, baravykų, vove­

ko praktikose, duoda asmeni­

raičių. Studentai galės ne tik

nių įgūdžių, reikalingų gamti­

pažinti, bet ir valgyti skaniai pa­

ninko profesijai.

sitaisyti.

- Ar finansinės problemos ne­ užgoš praktikos žavesio?

- Skanaus.

- Ačiū.

Jolanta PAŽUSYTĖ

Norėjau pažiūrėt į gamtą kaip

normalus žmogus, Bet nieko nemačiau.

Visos upėsperbrendamos -

Apakau -

18-kos aš pasiekiau apogėjų.

Aš gi

Perbridau Grūdą ir parimau

kaip Rūpintojėlis. ... Liko dar 10 metų.

biologė.

Universitas Vilnensis ® (įAMTO'VfjA

2000 m. birželis

GAMTININKŲ DIENOS TAMPA TRADICINĖMIS Pradžioje buvo žodis

Apsuptyje - alus

Šis magiškas žodis, tiksliau

Per pertraukėlę prie fakulte­

sakant, du žodžiai: “Chebra, da­

to buvo galima atsigerti alučio,

rom!” - buvo ištarti lyg netyčia,

kuris, deja, buvo labai užsispy­

lyg tyčia. Akimirksniu Gamtos

ręs ir nenorėjo pasiduoti gur­

fakultetą užliejo šviesa, sušil­

giančių studentų pilvų nelaisvėn.

džiusi sąstingio apimtus studen­

Stora apsupties siena buvo ap­

tų kūnus ir sielas. Tai atsitiko

siaustos balta putele sruvenan­

1997 m. II kurso biologams (da­

čios bačkutės. Pagaliau po kelių

bartiniams penktokams) suma­ nius paminėti pasaulinę Žemės

varginančių valandų išsekintos

globos dieną. Mat be visiems la­ biau žinomos Žemės dienos ko­

Gėrusiųjų “buvo penki tūkstan­

aršių mūšių bačkutės pasidavė.

čiai be moterų ir vaikų”.

vo 21 d. yra dar balandžio 22 die­ na, skirta pamąstymui apie eko­

logines problemas. Taip GMF

Jeigu Adomas ir Ieva būtų studentai...

pirmąkart vyko kuklus šios šven­

Tokia buvo Universiteto au­

tės minėjimas. Kitais metais bu­

loje vykusių gamtininkų pasiro­

vo parengta įvairesnė programa,

dymų tema. Nors kvietimą pa­

scenoje pasirodė biologai. Per­

ruošti kurso vaidinimą pastebė­

nai iniciatyvos ėmėsi antrakur­

jo tik keletas studentų grupių,

siai Marius Zabielskas ir Vitali­

aula aidėjo nuo smagaus žiūro­

jus Orlovas. Buvo surengta pla­

vų juoko. Pažiūrėti būta ko. Iš­

taus užmojo šventė - gamtinin­

vydome nuodėmingojo rojaus

kai ėjo miesto gatvėmis, šurmu­

interpretaciją, piktą Dievulį-

liavo Didžiojoje auloje, o vaka­

dekaną, visą būrį ekstravagan­

rėlis tęsėsi naktiniame klube.

tiškų Ievų, išprotėjusių Adomų,

Pačią šventę nutarta pakrikštyti

išmainiusių obuolį ir Ievą į bu­

Gamtininkų dienomis ir švęsti

telį alaus... Pirmo kurso biolo­

tradiciškai - apie balandžio 22 d.

gų sukurpta tragi-siaubo-komedija buvo pripažinta geriausiu

Drebino sostinės gatves Smagi gamtininkų eisena

pasirodymu, už kurį jie gavo pa­ grindinį prizą.

praūžė sostinės gatvėmis dai­

nuodama, rėkaudama, pypsė­

Bilietas - per brangus?

dama... Buvo kuom ne tik pyp­

Vakaro kulminacija - nakti­

sėti, bet ir gėrėtis - eitynėse va­

nis klubas “Muzikinis angaras”.

žinėjo visureigininkų klubo au­

Dėl per didelės studento kiše­

tomobiliai. Nuo Katedros Ge­

nei bilieto kainos (10 Lt) bilie­

dimino prospektu iki Gamtos

tai buvo perkami vangiai. Ta­

fakulteto atsibaladojo paradas

jaunuolių, pasipuošusių gamtą

čiau nepagailėję dešimtinės ne­ liko nuskriausti. Scenoje kon­

simbolizuojančia atributika.

certavusios grupės “Reąuiem”,

“Girdėti jūs girdėsite, bet nesu­

“Siela” įkaitino gamtininkus.

Panorėjusieji galėjo dalyvauti

prasite, žiūrėti jūs žiūrėsite, bet nematysite”, - džiūgavo gamti­

ninkai, klijuodami praeiviams,

ant nosies ar kitos vietos žalius popieriukus.

Dekanas-Dievas sveikina savo aveles

žaidimuose ir laimėti VU atri­ butikos.

Ar reikalinga ši šventė Gam­

verta stengtis, jeigu net ateiti ir

pereiti su “chebra” Gedimino prospektą sunku ar stinga fan­

Prie fakulteto eisenos daly­

tazijos, o gal noro sukurti vai­

vius pasveikino dekanas prof.

R. J. Naujalis. “Vėl prie jo susi­

dinimą. Taip ir norisi tarti gam­ tininkams: “Pabuskit, juk tai

rinko daug minių ir jis vėl juos

daroma dėl jūsų“.

mokė, kaip buvo pratęs.” Fa­

Padėkos nusipelno GaDi “vairuotojai” - Marius Zabiels­ kas ir Vitalijus Orlovas, sėk­

kulteto valdovas sakė, jog džiu­ gu matyti sveikai besilinksmi­ nančius studentus. Pasidžiaug­ ta tradicija tampančia fakulte­

mingai išlaviravę renginį per povandenines finansines uolas.

to švente. Dekanas išreiškė no­

Gamtininkus rėmė: LABAS

rą, kad ir kitais metais gamti­ ninkai pasidarytų šitokią pra­

FM, „Utenos alus“, Baltijos konsultacinė grupė, AUGMA,

mogą. Uždegančios valdovo

Lietuvos hidrobiologų draugija.

kalbos buvo sutiktos audringais

Dėkui ir visiems kitiems, pa-

plojimais.

Į HELSINKĮ TIK SAVO PATIES AKTYVUMO DĖKA Baigusi bakalauro studijas GMF, VU studentė Asta Audzijonytė išvyko į Helsinkio universitetą. Savo įspūdžiais ji dali­ jasi su "Gamtovėja".

Helsinkio universitete kiek­ vieną rudenį rengiama progra­ ma “Borealinių gyvūnų ekologi­ ja” anglų kalba. Ją gali studijuo­ ti kiekvienas į universitetą įsto­ jęs studentas. Kaip įstoti? Vis­ kas priklauso tik nuo paties stu­ dento aktyvumo. Pats turi eiti ir ieškoti kontaktų, nes niekas ne­ ateis ir nepasiūlys. Geriausia ži­ noti, ko važiuoji, kokie žmonės dirba ir pan. Tai juodas darbas turi tvirtai siekti, palaikyti ryšius su užsienio universitetu. Aš pa­ ti kontaktą su profesoriumi už­ mezgiau dar antrame kurse, nors tiksliai nežinojau, ką stu­ dijuosiu. Kad ir kaip būtų gaila, dauguma studentų važiuoja tik pamatyti pasaulio, o moksliniai interesai lieka antroje eilėje.

Stipendiją man moka Helsinkio universitetas. Nors Suomijoje viskas gana brangu, studentiško atlygio pakanka savo reikmėms patenkinti.

Skiriasi užsienio ir mūsų ša­ lies studijų sistemos. Ten veikia kreditų sistema - surinkęs 160 kreditų, jau esi baigęs bakalau­ ro studijas. O pas mus vis dar

dėjusiems organizuoti GaDi.

galioja 4+2 metų studijos. Nė­ ra semestrų ir sesijų (!!!), lais­ vai gali pasirinkti norimą kursą.

Vieną dvi savaites klausai pasi­ rinkto dalyko paskaitų, lankai užsiėmimus, darai laboratori­ nius darbus ir tada ateini laiky­ ti egzamino. Neišlaikai iš pirmo karto - eini dar sykį. Jeigu pasi­ rodo per sunku, pasirenki kitą kursą. Nereikia visų įskaitų ir egzaminų išlaikyti per vieną mė­ nesį, kai nuo mokymosi „stogas ima važiuoti“.

Helsinkio universitete ma­ žiau teorinių kursų. Daugiau dėmesio skiriama praktiniams užsiėmimams, kuriuose dirba patys studentai. Po paskaitų vyksta seminarai. Jiems reikia pasiruošti atsakyti į keletą klau­ simų. Tai nelengva, kadangi rei­ kalinga medžiaga būna anglų kalba ir ne vieno puslapio ap­ imties. Padaromas vos ne pra­ nešimas. Kurso draugai išklau­ so tavęs, aptaria, klausinėja, ga­ liausiai viskas baigiasi bendra diskusija.

Yra ir trūkumų. Kaip būdin­ ga užsienio universitetams, ruo-

Astq Audzijonytę stebina tai. kati Suomijoje busimieji gamtininkai nepažįsta gyvosios gamtos Nuotr. iš asm. alb.

šiama specializuoto išsilavinimo studentija, mažai dėmesio ski­ riama taksonomijai - tai yra ne­ privaloma. Užtai studentai ne­ pažįsta gyvosios gamtos. Apskri­ tai keliami mažesni reikalavi­ mai. Jeigu mes turime nuodug­ niai mokėti bestuburių zoologi­ ją, ten vertinama žymiai atlai­ džiau. Ir mokosi suomiai ne taip ilgai. Apskritai tenykštė studen­ tija atrodo “atsipūtusi”...

APIE STUDENTŲ KULTŪRĄ Apie žmogų sprendžiame iš jo darbų, poelgių, pomėgių.

Apie buvusias ir esančias kultū­ ras sužinome iš etnografinės medžiagos. Ar egzistuoja stu­ dentų kultūra? Taip, tačiau kaip ją tirti? Vienas iš tyrimo varian­ tų gali būti studentų bendrabu­ čiuose palikti užrašai ant sienų, durų. Tai studentų, žymių žmo­ nių sentencijos, posmeliai, eilės.

Iš to galima spręsti, kas studen­ tams rūpi, kas svarbu jų gyveni­ me. Šis studentiškos kultūros

storas dažų sluoksnis. Ką mes žinome apie ankstesnę studen­ tų kartą, ką apie šių dienų stu­ dentišką kultūrą žinos mūsų vai­ kai? Nebūkime abejingi, užrašy­ kime, skaitykime ir palikime.

palikimas žūsta - sienas užden­ gia nauji tapetai, duris užkloja

• TIKRAS DRAUGAS YRA NE TAS, SU KURIUO GALI­

• NE VISKAS, KAS BRAN­ GU, YRA SKANU. BET DAŽ­ NIAUSIAI VISKAS, KAS SKA­ NU, YRA BRANGU.

• VISI SKUNDŽIASI AT­ MINTIMI, BET NIEKAS NE­ SISKUNDŽIA PROTU.

MA PAŠNEKĖTI, O SU KU­ RIUO GALIMA PATYLĖTI. Studentų išmintis • MELAS REIKALINGAS KAIP IR TIESA. • SEMKITE KAS GERA ABIEM RANKOM IŠ UŽSIE­

NIO. Leninas • ŽMONĖS NE GIMDOMI,

BET UGDOMI.

V. Šekspyras Užrašė A. NARBUTAS-BIT1NAS

PO GEOLOGIJOS IR MINERALOGIJOS MUZIEJŲ PASIŽVALGIUS Ieva RADV1LAVIČIUTĖ

tos fakultetui? Nesinori sakyti

NE, bet stebint gan negausų da­ lyvių būrį suabejoji, ar tikrai

15

Vienas seniausių Universite­ to istorijoje muziejų yra įsikūręs Minerologijos ir geologijos ka­ tedroje. Ši kristalų ir uolienų saugykla tapo neatskiriama ge­ ologų kasdienybės dalimi. Čia

gali užsukti bet kada - ar moks­ lų prispaustas, ar šiaip akis pa­ ganyti. Devynios galybės silika­ tų, sulfatų, karbonatų, sulfidų, oksilų ir hidroksilų, mineralinių formų agregatų pralinksmins sielą blizgesiu, formų įvairove.

Be to, susipažinsi ir su nežemiš­ kos kilmės kūnais - meteoritais bei fosilijomis - suakmenėjusio­ mis senovinių organizmų lieka­ nomis.

Tiesa, muziejus ne visada buvo toks garsus ir jam ne kartą teko keisti buvimo vietą. Nuo jo įkūri­

mo -1787 m - prabėgo nemaža lai­ ko. Pirmieji muziejaus eksponatai - medicinos mokslų daktaro Ema­ nuelio Žilibero augalų ir mineralų kolekcija, kurią jis atsivežė į Vilnių ir paliko Vilniaus universitete. Ko­ lekcija pradėta pildyti: savo kolek­ cijas dovanojo Forsteris, M. Ogins­ kis, J. Chreptavičius, P Simonavičius ir kt. Beje, pastarojo geologo nuopelnai tikrai nemaži: surinkęs apie 1500 mineralų ir kristalų bei brangiųjų akmenų kolekciją, ją sis­ tematizavo ir po mirties paliko Universitetui. Tuo metu (XIX a. pr.) VU mineralų kolekcija buvo viena didžiausių Europoje.

Jeigu eksponatai būtų kaupti vi­ są tą laiką, tai dabar kolekcija bū­ tų įspūdingesnė tiek amžiumi, tiek dydžiu. Tačiau muziejus patyrė di­ delių nuostolių 1832 m caro įsa­ kymu uždarius Vilniaus universi­ tetą ir 1941 m prasidėjus karui. Per

visas negandas muziejus neteko apie tris ketvirtadalius kolekcijų.

Tačiau nuo 1953 m išgyveno rene­ sansą - nuo to laiko visas kolekci­ jos pagrindas nepakitęs, nuolatos papildomas naujais eksponatais.

Nemažai jų parsivežama iš geolo­ ginių praktikų, kurios anksčiau vykdavo visoje buvusios TSRS te­ ritorijoje; yra ir dovanotų ekspo­ natų; taip pat iš ekspedicijų, vyku­ sių įvairiose pasaulio vietose...

Kuomet beužsuktum į muzie­ jų, visuomet būsi sutiktas Euge­ nijos Rudnickaitės, kuri čia dir­ ba jau nuo 1977 m. O gražiai pa­ prašius ir ekskursiją pravestų, apie akmenis įdomių dalykų pa­ pasakotų.

Rengėjas Nerijus Zableckis Redakcijosadresas: Čiurlionio 27-141, Vilnius, LT-2009.

EI. paštas: GMF_Gamtoveja@yahoo.coni

16

r

k.

Universitas Vilnensis

2000 m. birželis

Teatras _________ ___________ /

(Jegužės viduryje Lietuvos universitetų teatrų asociacija surengė tarptautinįforumą "Jauninto Šekspyras

2000", s/įrtą Vilniaus universiteto teatro 430-osioms metinėms. Sisforumasyraprojekto "Universitetas ir jaunimo jultura" dabis. Juo asociacija šiefa pasftintijaunimo iniciatyvas, o Šekspyro studijos turėtų

teijti firybinės ugniesjauniems dramaturgijos bei teatro talentams. "Universitas Vilnensis” sjaitytojams

patei/ąame profesionalų irpaprastų žiūrovų atsiliepimus apie renginį bei ats/ąrų spefafių vertinimus.

TARPTAUTINIS UNIVERSITETŲ TEATRŲ FORUMAS SIEKĖ PAKEISTI STUDENTIŠKO TEATRO ĮVAIZDĮ Daiva ŠABASEVIČIENĖ Gegužės 11-14 dienomis Lietu­ vos universitetų asociacija, siekian­ ti pakeisti studentiško teatro įvaiz­ dį “nuo pasyvaus, lokalaus dalyvio iki aktyvaus tarptautinio veikėjo”, suorganizavo forumą “Jaunimo Shakespeare’as 2000". Šis forumas skirtas Vilniaus kolegijos teatro 430osioms metinėms. Aišku, vilnietiškajam Universitetui tokius forumus tik ir rengti: turi neįkainojamas, gra­ žiausias Vilniuje patalpas, garsią is­ toriją, gerą vardą, protingą rektorių ir organizatorių Rimantą Venckų.

Forume dalyvavo apie pusantro šimto dalyvių iš pačių įvairiausių Eu­ ropos universitetų: be Lietuvos uni­ versitetų teatrų (VU Kiemo teatro, VU kamerinio teatro “Minimum”, VPU teatro, VGTU teatro-studijos, VDU retorių teatro, Klaipėdos uni­ versiteto teatro), dalyvavo Leicesterio universiteto teatras (Jungtinė Karalystė), Liežo universiteto teat­ ras (Belgija), Studentų teatras “Aka” (Ryga), Thag-Felbacho teat­ ras (Štutgartas, Vokietija). Forumo uždaryme pasirodė Vilniaus mies­ to senosios muzikos ir šokio vaikų teatras “Puelli Vilnensis”. Savo mu­ zikiniuose spektakliuose siekiantis atkurti Lietuvos renesanso epochos kultūrinį bei dvasinį savitumą, jung­ damas muziką, šokį, vokalą ir dra­ maturgiją, šis teatras buvo dovana ne tik svečiams, bet ir vilniečiams.

Tris dienas vykusią intensyvią programą lydėjo nenuslūgstanti pa­ kili universitetinio jaunimo nuotai­ ka, skaidri šypsena, degantys žvilgs­ niai. Malonu patekti į tokią aplin­ ką, nes pamatai, kad ta destrukcija, kuri vyrauja aplinkoje (jos leitmo­ tyvus varijuoj a įvairūs profesionalių­ jų teatrų spektakliai), negatyvumo pradas, kuris yra daugelio dramų pradžia, šiame forume, gal ir nesą­ moningai, tačiau buvo apeitas. Do­ minavo šmaikštūs, plastiški, jaunys­ te ir viltimi spinduliuojantys pasta­ tymai. Nemanau, kad tai sutapimas, kadangi iš pavienių ankstyvesnių metų spektaklių įsiminė statiškos, sunkiasvorės formos, už kurių teslypėdavo ne per didžiausia mintis.

Dabar sveikos energijos varomoji jėga, matyt, buvo neįvardinto svei­ ko prado siekimas. Ypač tai būdin­ ga lietuviškiems spektakliams. Nu­ stembi matydamas tokią panoramą: visi Lietuvos universitetai šiandien turi savo teatrus (gaila tik, kad Vil­ niaus dailės akademija neturi savo teatro studijos). Tai absoliutus rene­ sansas. Universitetų studijose, teat­ ro disciplinų užsiėmimuose jaunas žmogus turi sąlygas nesustabarėti, išpažįstant teatro pradmenis išlais­ vinti sielą iš įvairiausių žmogų per­ sekiojančių kompleksų, suvienodė­ jimo, atbukimo, trafaretinio mąsty­

mo. Panašiu keliu eina ir profesinio teatro studentai, tik universitetiniai teatrai skiriasi savo unikalumu: žmonės, studijuojantys tiksliuosius, filologijos ar kitokius mokslus, to­ bulėja pasitelkiant teatro išraiškos galimybes. Tai nėra primityvi meilė teatrui, tai panašiau į žmogaus filo­ sofinės minties ugdymą.

Forumo atidarymą vainikavo trumpųjų spektaklių paradas. Pir­ masis pasirodė VU Kiemo teatras, pasveikindamas publiką “Juokdario dainomis”. Ne vieno lietuvio širdį pama­ lonino rektoriaus prof. Rolando Pavi­ lionio priminta tiesa: “Vilniaus universite­ tas prasidėjo nuo te­ atro. Universiteto kūnas ir ypač dvasia neatsiejami nuo te­ atro ir tiesiogine, ir perkeltine prasme”.

“Juokdario dainos” buvo apdovanotos prizu “Už muzika­ liausią Shakespea­ re’ą”.

Klaipėdos univer­ siteto teatras prista­ tė spektaklį “Tebaldas mirė. Ištremtas Romeo” pagal “Ro­ meo ir Džuljetą”.

Prizas “Už įdomiau­ sią moterišką vaid­ menį” atiteko Auk­ lės vaidmenį atliku­ siai Valdonei Šiaulie­ nei, o pats spektak­ lis buvo apdovanotas prizu “Už aktualiau­ sią Shakespeare’ą”.

“Koriolano” pje­ sės trumpinį parodė Vilniaus peda­ goginio universiteto teatras. Akto­ riaus Alberto Vidžiūno vaidyba ap­ dovanota prizu “Už įdomiausią vy­ rišką vaidmenį”, spektaklis - prizu “Už įdomiausiai interpretuotą Sha­ kespeare’ą”.

Vytauto Didžiojo universiteto Retorių teatras pristatė “Timoną Atėnietį”. Spektaklis apdovanotas prizu “Už jaunatviškiausią Shakes­ peare’ą”.

Teatras “Minimum” pateikė dvi “Karaliaus Lyro” interpretacijas, jas pavadinęs “Variacijomis Lyro te­ ma”. Spektaklis apdovanotas prizu “Už originaliausią Shakespeare’ą”.

Lyrą suvaidinęs Rimvydas Balta­ duonis buvo apdovanotas prizu “Už įdomiausią vyrišką vaidmenį”.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatras Tiškevičių rū­ muose suvaidino “Audrą”. Šio spektaklio dailininkė R. Kriščiūnai­ tė gavo prizą “Už įdomiausią daili­ ninko darbą”, spektaklis apdovano­ tas prizu “Už moderniausią Shakes­ peare’ą Aktorė Agnė Simanavičiū­

tė, suvaidinusi oro dvasią Arijelį, ap­ dovanota prizu “Už įdomiausią epi­ zodinį moterišką vaidmenį”.

Leicesterio universiteto teatras (Jungtinė Karalystė), vienijantis apie 250 narių, į forumą atvežė ko­ mediją “Kaip jums tai patinka”, kuri buvo apdovanota prizu “Už auten­ tiškiausią Shakespeare’ą”. Iš vaid­ menų gausybės išsiskyrė Michaelio La/ų/jė’o Juokdarys, kuris buvo ap­ dovanotas prizu “Už įdomiausią epizodinį vaidmenį”.

ŠEKSPYRO KARTA Vaida MORKUNAITĖ Dešimtį metų viena iš Vil­ niaus universiteto teatro trupių - savarankiškas teatras “Mini­ mum”, vadovaujamas Rimanto Venckaus, neišaugo iš “šekspy­ riškų” marškinėlių.

V. Šekspyro dramos buvo linksniuojamos skersai išilgai jau šimtus kartų. Iš pradžių bu­ vo vaidinami klasikiniai varian­ tai, dabar pereita prie variavi­ mo interpretacijomis. Interpre­ tuojamas Šekspyras tikriausiai ima prarasti “šekspyriškumą”, nes kiekvieną kartą vis labiau nuo jo nu­ tolstama, vis labiau braunamasi į dabar­ tinį kontekstą. Holivudas jau spėjo įmauti Šekspyrą į

džinsus, išmokyti rū­ kyti žolę ir šaudyti plieniniais revolve­ riais. Daugiausia ovacijų vis dar sulau­ kia kuo mažiau į sa­ ve panašus Šekspy­ ras.

“Minimum” ba­ landžio pabaigoje pristatė “Variacijas Lyro tema” pagal V. Šekspyro “Kara­

“Mėnesienos karštį” (“Vasarvi­ džio nakties sapno” adaptaciją) pri­ statė Thag-Feldbacho teatras iš Štutgarto. Vokiečiai apdovanoti pri­ zu “Už sąmojingiausią Shakespeare’ų”.

Forume buvo parodytos dvi “Audros”. Antroji “Audra” - Rygos studentų teatro “Aka”. Spektaklis apdovanotas “Už vizualiausią Sha­ kespeare’ą”.

Devyni prizai devynioms tru­ pėms (kai kurie spektakliai bu­ vo vaidinami net po tris kartus, kadangi nedidelės patalpos ne­ galėjo sutalpinti visų norinčių žiūrovų), penki prizai už vaidme­ nis - aistrų buvo pakankamai, ypač dėl prizų aktoriams. Juk j ie buvo ir liks jautriausios žemės dūšios.

Kitais metais šio forumo ren­ gėjai ketina organizuoti jaunosios dramaturgijos festivalį, todėl jau šiandien jauniesiems teatralams vertėtų atkreipti dėmesį į rašan­ čiuosius, dar niekam nežinomus dramaturgus.

lių Lyrą” (anksčiau pagal “Romeo ir Džiuljetą” buvo pa­ statytas “Hamleto sąvoka, meilė ir lai­ kas”; pagal “Hamle­ tą”, “Makbetą”, “Karalių Lyrą”ir kt.

Diagnozė: Šeks­ pyras”). Teatras daž­ nai siūlo perprasti gyvenimą įteigdamas, kad jei jau kas kovoja, tai juoda su bal­ ta. “Minimumo” pasirinktas ke­ lias taip pat “dvišakis”. Kitaip sakant, į Šekspyrą šįkart žmo­ gus žvelgia skirtingomis akimis.

Tokios inscenizacijos pasitaiko ne kiekvieną dieną. Pats režisie­ rius abi interpretacijas pavadi­ no žaidimu. Vieno žaidimo pa­ grindinė karta - pats Šekspyras, kito - Nešekspyras. Kai du žai­ džia - kuris nors vienas būtinai laimi. Režisierius bent jau galė­ jo “pagaudyti” žiūrovus - jei vie­ niems nepatiko pirma dalis, tai tikriausiai patiko kita.

Įdomus momentas - studen­ tiškas šekspyriškumas. Studen­ tų aktorystė nėra profesionali, tačiau labai patraukli. Daugiau­ sia vaidinimo žiūrovų buvo ak­ torių pažįstami. Jie žūtbūt sten­ gėsi atpažinti draugus, jų savy­ bes. Teko pripažinti, kad R. Venckus tinkamai paskirstė vaidmenis - daugeliui studentų tereikėjo mokėti Šekspyro kū­ rinių žodžius ir scenoje tiesiog atskleisti savo būdo bruožus.

Jie tiko. Pavyzdžiui, pasak drau­ gų, Rimvydui Baltaduoniui (I dalies Lyrui) išties būdingas ka­ rališkas polinkis į kontempliavimą, Jolantai Merkytei (I da­ lies Kordelijai) - samarietiškumas, Donatui Butkui (I d. Juok­ dariui ) - donžuaniškumas... Ta­ čiau režisierius labai sėkmingai sužaidė profesionalios studen­ tų vaidybos potencija - kai ku­ riems aktoriams jis skyrė dvi ro­ les. Jos ypatingai pasiteisino I dalyje D. Butkaus atveju (nuo­ lat flirtuojantis greitakalbis Juokdarys spektaklio pabaigo­ je prabyla strategišku Edmun­ do balsu) bei II dalyje V. Zabarauskaitės vaidmeniu (išgama Juokdarys tampa žiauria Kordelija).

Tikriausiai pats R. Venckus suvokia, kad studentų-aktorių atliekami vaidmenys - jų pri­ gimtinės savybės, kurios kartu su nepaaiškinamu potraukiu vaidinti arba tinka rolei, arba ne. Ar ne todėl režisieriaus te­ atras propaguoja nuolat atsi­ naujinančią “minimumo” idė­ ją? Juk kito spektaklio perso­ nažams gal nebereikės lyrišku­ mo, donžuaniškumo arba nepa­ matuoto emocionalumo. O stu­ dentai gali nebemokėti pasiūly­ ti ką nors kita. Juk tikriausia lengviausia vaidinti save, apsi­ metant, kad vaidini kažką kitą.

Vis dėlto pagirtinos režisie­ riaus pastangos prijaukinti būrį studentų, “priauginti” juos iki Šekspyro, parodyti žiūrovams.

O šie juk negali nesidžiaugti puoselėjamu teatru. Juo labiau kad žiūrovai pažįsta aktorius.

Taip tarsi minimalizuojama įprastinė oficiali, adoruota dis­ tancija tarp vaidinančiojo ir žiū­ rinčioje.

Jaunųjų literatų dėmesiui!

Universitetų teatrų asociacija (UTA) 2001 metų gegužės mė­ nesį planuoja surengti tarptautinį jaunųjų dramaturgų forumą.

Jeigu norite, kad iki to laiko Jūsų pjesė būtų pastatyta kuria­ me nors Lietuvos universiteto teatre, prašome iki 2000 m. rugsė­ jo 15 d. (o dar geriau - tuoj pat) kreiptis telefonu 61 06 17 (d.), 45 73 46 (n.) arba užeiti į Vilniaus rotušę pas Rimantą Venckų.

UTA pirmininkas Rimantas Venckus

17

Universitas Vilnensis

2000 m. birželis

C

SPEKTAKLYJE DALYVAVO IR ŽIŪROVAI Vilniaus universiteto kamerinis teatras "Minimum" vėl pateikė staigmeną žiūrovams.

Tai spektaklis "Variacijos Lyro tema", kurio premjera įvyko gegužės 3 dieną L. StuokosGucevičiaus kiemelio rūsyje. Živilė VITEIKAITĖ

Vilniaus universiteto teat­ ras gyvuoja jau penktą šimt­ metį. 1570 spalį viename iš Universiteto kiemų įvyko pir­ masis studentiškas spektaklis.

Viena iš Universiteto Kiemo teatrų trupių, vadovaujama Rimanto Venckaus, jau dešim­ tį metų egzistuoja kaip sava­

rankiškas teatras “Minimum”.

Tai nuolat atsinaujinantis stu­ dentų teatras, nevengiantis eksperimentuoti su klasika.

Ypač teatro režisieriui brangus V. Šekspyras - būtent šio dra­

maturgo kūrybai skiriama dau­ giausia dėmesio, sugebama ją šiuolaikiškai perteikti. Šįkart

vėl neatsispirta šio genijaus traukai ir interpretuoti pasi­ rinkta V. Šekspyro drama “Ka­

KIEMO TEATRAS VAIDINO KALĖJIME Gegužės 26 d. Vilniaus universiteto Kiemo teatras viešėjo Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir prista­ tė savo naujausią spektaklį - vieno veiksmo humoreską "Ju­ biliejus" pagal to paties pavadinimo A. Čechovo kūrinį (rež.

Marija Misiūnaitė, dailininkas Artūras Šimonis, kostiumų dai­ lininkė - Jolanta Rimkutė). Živilė VITEIKAITĖ Dešimties žmonių grupė įka­ linimo įstaigoje viešėjo pirmą kartą ir, anot, teatro režisierės M. Misiūnaitės, “buvo pasiruo­ šusi visokiems netikėtumams”.

Tačiau netikėtumai buvo tik ge­ ri - aktoriai sutartinai tvirtino, jog tokio nuoširdaus žiūrovo jiems dar neteko turėti. “Tai žmonės, kuriems teatras - pra­

moga, o ne kritikos objektas. Jie juokiasi, jeigu jiems smagu, ir ty­ li, jeigu ne, tačiau neieško klai­ dų ir nemurma, jei kas nors ne­ patinka”, - džiaugėsi kalinių el­ gesiu studentai.

Prieš vaidinimą teatro vadovė buvo specialiai atvažiavusi apžiū­ rėti scenos, kurioje vaidins. Iš pra­ džių ji kiek nerimavo, jog teks vai­ dinti visiškoje šviesoje, be uždan­ gų ir širmų. Be to, kalėjimo sce­ na žymiai mažesnė ir aukštesnė,

ralius Lyras”. Įdomu tai, kad abiejuose spektaklio veiks­ muose rodomas tas pats siuže­ tas, netgi žodžiai tie patys, ta­ čiau skirtingame kontekste jie įgauna skirtingą prasmę.

“Teatre, juo labiau - studen­ tų teatre, įmanomi įvairiausi žaidimai. Vienas jų - žaidimas su tekstu. Tekstas teatre yra viskas ir niekas tuo pačiu me­ tu. Tuo, kas parašyta, galima

nei paprastai tenka vaidinti Kie­ mo teatrui, - labiau pritaikyta koncertams, tačiau spektaklis pa­ vyko sklandžiai. “Tokioje erdvė­ je vaidinti buvo visai jauku”, - aiš­ kino M. Misiūnaitė. Po 45 minu­ tes trukusio pasirodymo jaunie­ siems aktoriams ir režisierei bu­ vo įteikti kalinių rankų darbo su­ venyrai - moliniai ąsotėliai. Sve­ čiams taip pat buvo padaryta ne­ didelė ekskursija po kolonijos pa­ talpas - parodytos kameros, kop­ lytėlė, lankymo kambarys.

VU Kiemo teatras gyvuoja jau daugybę metų. Jo scenoje buvo atgaivintos senojo teatro tradicijos, įgyvendintas “grubio­ jo” teatro modelis - improviza­ cijos ir kūrybinės laisvės mišinys, kuriame daugiausia dėmesio tenka kalbai. Čia dera skirtingi scenos meno žanrai - groteskas ir psichologizmas, realybė ir me­ tafizika, karnavalinė sumaištis ir gili drama. Šiuo metu Kie­

mo teatras rengia­ si aplankyti Alan­ tos moksleivius, kurie taip pat yra pastatę “Jubilie­ jų”, bei suvaidinti kartu su jais. O ru­ denį jų laukia tarptautinis teat­ rų festivalis “Hercules”, skirtas pir­ mojo studentiško spektaklio 430 metų sukakčiai.

Pagrindiniai festi­ valio organizato­ Po spektaklio studentams buvo surengta ekskursija po kalėjimą. riai - patys Kiemo Kiemo teatro aktoriai - kalėjimo koplyčioje.

Z. Subačiaus nuotr. teatro dalyviai.

PJESIŲ KONKURSAS PASIBAIGĖ.

PIRMOJI VIETA NEPASKIRTA Marcelė ŽIDONYTĖ Spalio mėnesį, kai krintantys me­ džių lapai pranašavo artėjantį gamtos užsnūdimą ir kai labiau už viską norė­ josi nuveikti ką nors nepaprasta, kad išsklaidytum tą besismelkiantį snaudu­ lį, įvairių aukštųjų mokyklų skelbimų lentose pasirodė skelbimai su užrašais: “Elfų teatras” ir Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra skelbia ori­ ginalios lietuviškos pjesės konkursą...”

Tokį pranešimą ne kartą išspausdino “Universitas Vilnensis”, atsiliepti jau­

nuosius dramaturgus ragino kultūros ir meno savaitraščiai “Dienovidis”, “ Li­ teratūra irmenas”, Lietuvos radijo lai­ da “Paskutinis suolas”, LRT laida “Plius ir minus”. Talkininkaujant Švie­ timo ministerijai, žinia apie konkursą pateko ir į visus Lietuvos švietimo sky­ rius, o iš ten - į vidurines mokyklas.

Svarbiausias šio sumanymo aksti­ nas -jauno “Elfų teatro”(šiemet Uni­ versitetą baigiančių aktorių-filologų) troškimas vaidinti tai, kas svarbu šian­ dieniam mūsų jaunimui, noras tokiam vaidinimui atrasti savitą, įtaigią kalbą.

Geriausia pripažinta pjesė turėtų būti

pastatyta “Elfų teatre”. Kiti kūriniai galėtų pasklisti po studentų, mokslei­ vių teatrus, o tai paskatintų pradedan­ čių dramaturgų iniciatyvą, suteiktų jiems galimybių tobulėti, bendradar­ biaujant su režisieriais. ... Iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių, iš skirtingų aukštųjų bei vi­ durinių mokyklų į “Elfų teatrą” ir VU Lietuvių literatūros katedrą suplaukė 48 pjesės. Kūrinius skaitė ir nuomo­ nėmis apie juos dalijosi literatūrologė, VU dėstytoja Aušra Martišiūtė, “Elfų teatro” aktoriai bei režisierius Romu­ aldas Vikšraitis, VU Lietuvių literatū­

manipuliuoti, padaryti ir viena, ir kita, ir trečia, nekeičiant nė vieno žodžio. Tokias galimybes mes ir bandome šiame spek­ taklyje”, - pasakojo R. Venc­ kus. Į antrąjį “Variacijų Lyro te­ ma” veiksmą buvo įtraukti ir žiūrovai. Aktorių į sceną pa­ kviestas Filologijos fakulteto dekanas prof. Bonifacas Stun­ džia iš pradžių jautėsi kiek ne­ jaukiai, tačiau vėliau linksmai įsitraukė į vaidinimą ir smagiai prajuokino visus susirinkusiuo­ sius.

..............

_________ __________ y

Lyras - Rimvydas Baltaduonis Nuotraukos iš redakcijos archyvo

J

Įspūdžiai ■

N

Teatras

..... - —.......

"JUBILIEJUS" GRIEŽTOJO REŽIMO PATAISOS

DARBŲ KOLONIJOJE VU KIEMO TEATRO POPIETĖ ĮKALINIMO ĮSTAIGOJE

Evaldas GELUMBAUSKAS, Kiemo teatro aktorius

“Koks gaivus tasai pirmasis laisvės oro gurkšnis”, - su pasi­ mėgavimu ir nuostaba kartojo vienas kitam jaunieji Kiemo te­ atro aktoriai, palikę už nugarų užsiveriančias sunkias geležines kolonijos duris ir vėl pasinerda­ mi į laisvo, visaverčio gyvenimo sūkurį. Ir tai tiesa. Kad ir kaip dėmesingai ir šiltai priimtų jus kolonijos vadovybė ir gyvento­ jai, bet ir tos kelios valandos, praleistos už grotų, prailgsta, o išėjimas “į laisvę” tampa nedi­ dele, bet nuoširdžia švente.

Su tokiomis mintimis gegu­ žės 26 d. VU Kiemo teatro ak­ toriai, atvežę į Vilniaus griežto­ jo režimo pataisos darbų kolo­ niją A. Čechovo spektaklį “Ju­

žiūrovų - kalinių laisvumas ir at­ sipalaidavimas, jų šilta ir drau­ giška reakcija į scenoje vykstan­ tį veiksmą. Nustebino ir pati vyksmo vieta - buvusio vienuo­ lyno patalpos, vis dar išlaikiu­ sios ypatingą, sakyčiau, šventą ir jaudinančią aurą. Nustebino kolonijos vadovybės dėmesys ir rūpestis, su kuriuo buvo prižiū­ rėti jaunieji teatralai (o ypač teatralės), ir, be abejonės, fan­ tastiško grožio koplyčia, iš ku­ rios atsiveriantis Vilniaus sena­ miesčio vaizdas džiugino net ir laisvus piliečius, kad ir trum­ pam, bet atsidūrusiems nelais­ vėje. Įspūdžių iš tiesų pakako, bet svarbiausia, kad ir gausiai susi­ rinkę žiūrovai, ir Kiemo teatro aktoriai linksmai praleido lai­ ką: vieni - mėgaudamiesi A. Če­

chovo kūrinio atlikimu, kiti - re­

biliejus” (rež. M. Misiūnaitė), išvyko iš Rasų gatvėje esančios įkalinimo įstaigos. Trumpas, vos kelias valandas trukęs pasisve­ čiavimas paliko ir kitokių, daug šiltesnių įspūdžių. Nustebino

akcija į atlikimą, tad nusivylu­ sių nebuvo. Apie tai byloja ir kolonijos gyventojų kvietimas

ros katedros vedėjas doc. Giedrius Viliūnas bei VU Filologijos fakulteto III kurso studentė Aušra Gudavičiūtė. II vietą nuspręsta paskirti VU lietuvių fi­ lologijos specialybės studentei Laurai Sinti jai Černiauskaitei už vieno veiks­ mo pjesę “Išlaisvinki auksinį kume­ liuką”. III vietą užėmė du darbai: As­ tos M. vieno veiksmo drama “Lažy­ bos” ir VPU studentės Edvardos Srėbaliūtės vieno veiksmo pjesė “Vienos salos istorija”. I vietos nuspręsta nie­ kam neskirti.

Silpniausia visų rašiusiųjų vieta draminio veiksmo kūrimas. Daugeliui šis konkursinis darbas tikriausiai buvo pirmoji gyvenime parašyta pjesė. Pa­ sak Aušros Martišiūtės, jaunimas iške­ lia ir apmąsto svarbius individualius ar visuomeninius reiškinius, problemas, tačiau nesugeba jų pateikti teatrui rei­

kalinga forma. Vis dėlto veržliau, ori­ ginaliau perteikti rūpimą mintįpabandė Utenos Adolfo Šapokos gimnazi­

apsilankyti dar kartą ir ilges­ niam laikui. Pasiūlymas buvo priimtas su šypsena ir pokštais.

jos moksleivis Modestas Vaišnoras (“Už lango lis lietus”), Kauno “Auš­ ros” gimnazijos moksleivė Vilija Karmazinaitė (“Toma”), VU lietuvių filo­ logijos specialybės trečiakursis Vygan­ das Juknelis (“ Labas, aš esu durnius”), pirmakursė Eglė Aleknaitė (“Pjesė ka­ ralaitei ir trims varnoms”).

Teminiu požiūriu visas konkursui atsiųstas pjeses lengva padalinti į stu­ dentiškas ir moksleiviškas. Pastarųjų veiksmo vieta dažniausiai - mokykla, namai arba šokių salė, veikėjai - ben­ draamžiai paaugliai ir jaunuoliai Tai, apie ką ar dėl ko pjesėse vyksta veiks­ mas, galima būtų apibūdinti taip: mei­ lė, sudėtingi tarpusavio santykiai, Tęsinys 18 p.

18

Universitas Vilnensis

Koncertai

j

BIRŽELĮ UNIVERSITETE VIEŠĖS

VAŠINGTONO UNIVERSITETO

LW

KAMERINIS CHORAS Vašingtono universiteto (Sietlas, JAV) kamerinis choras atvyksta į Vilnių su programa "Visi dainavo: amerikiečių naujausia choralinė muzika". Koncertai vyks Šv. Jonų bažnyčioje birželio 10 d. ir Klaipė­ dos universiteto Meno fakultete birželio 11 d.

Koncertas pavadintas pagal pir­ mąją koncerto dainą, kompozito­ riaus DominikoArgento kūrinį “Vi­ si dainavo”. Pirmoje programos dalyje bus atlikta Rene Clauseno “Magnificat” ir Cindy McTee “100toji psalmė”, Stepheno Pauluso “Vakaro daina”, Erico Whitacre’o “Vandens naktis” ir WilliamoHawley’o “Io son la Primavera”. Ant­ roje koncerto dalyje dominuos amerikiečių kompozitorių kūri­ niai: Wardo Swingle’o “Kaimo šo­ kiai” ir “Kalakutas šiauduose”, Jameso Erbo aranžuota mėgiamiau­ sia amerikiečių liaudies daina “Shenandoah”, Gene Puerlingo džiazo baladė “Viskas, kas esi” ir MosesoHogano aranžuotos Ame­ rikos negrų religinės giesmės.

Vašingtono universiteto kame­ rinis choras įkurtas 1930 metais.

Vadovaujant profesoriams Geraldui Kechley’ui, Rodney’ui Eichen-

bergeriui ir Joanui Conlonui jis pel­ nė didelį dėmesį ir pasisekimą.

Choras gilinasi į įvairių laikotar­ pių muziką. Jame dainuoja 40 muzikos ir muzikos pedagogijos studentų - doktorantų, magistran­ tų ir bakalauro laipsnio siekian­ čių studentų. 1998 m. pavasarį choras buvo pakviestas pasirody­ ti Kanados festivalyje “Musicfest Canada”. Praėjusiais metais ko­ lektyvas susidomėjo ir Baltijos bei Šiaurės šalių kompozitorių - Aba­ riaus, Dambio, Griego, Karlsonso, Rautavaaros, Tormiso, Wikanderio ir kt. - darbais ir nusprendė aplan­ kyti šias “dainų šalis” bei geriau susipažinti su lietuvių, latvių ir es­ tų muzika ir chorais. Tad birželio mėnesį choras lankysis Vilniuje, Klaipėdoje, Liepojoje, Rygoje, Tartu ir Taline.

Choro vadovas prof. Geojfrey’is Boersas dėsto choro literatūrą ir

metodiką Vašingtono universite­ to muzikos programoje, taip pat vadovauja Beleviu miesto kame­ riniam chorui. Prof. Boersas yra vadovavęs ne tik Amerikos valsti­ jų - Montanos, Idaho ir Kanzaso - garbės chorams, bet ir dirigavęs Kanadoje, taip pat koncertavęs Londone, Bangkoke ir Tailande.

Beje, Vašingtono universitetas yra vienintelis universitetas Šiau­ rės Amerikoje, kur dėstomos visos trys Baltijos šalių nacionalinės kal­ bos. Baltų studijų programa buvo įsteigta 1994 m. kaip Skandinavi­ jos studijų programos dalis. Taip pat dėstomi Baltijos ir Skandina­ vijos šalių istorijos ir kultūros kur­ sai. Tad kamerinio choro kelionės tikslas - susidraugauti su universi­ tetais ir dainininkais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

VU Kultūros centro infor.

bandymas suprasti save ir pasaulį ir alkoholis, narkotikai, AIDS... Bandy­ mo suprasti save ir pasaulį blyksnis su­ švinta kone visose moksleiviškose pje­ sėse, klausimus “Kas aš esu?”, “Kam aš esu?” sau kelia dauguma pagrindi­ nių personažų (neretai - autorių alter ego). Deja, atsakymas į šiuos esminius klausimus dažniau desperatiškas nei padrąsinantis. Žinoma, nepamiršta­ mos amžinosios vertybės - meilė, drau­ gystė, sąžiningumas ir atvirumas, vis dar cituojamas “Mažasis princas”, bet daugiau kaip nebesugrjšiančios laimin­ gos praeities prisiminimas negu kaip kelrodė žvaigždė.

Studentiško gyvenimo realijas at­ spindi tik du darbai: Aistės Ptakauskaitės “Paprasta kaip 2x2” ir Nijolės Kasparavičiūtės “Guliverio regėjimai”.

Du kūriniai labai skirtingu būdu susi­ ję su Biblija: Viliaus “Praradę rojų” su­ šiuolaikina pasaulio sukūrimo mitą, o Dainiaus Sobeckio “Judas” savitai pri­ taiko scenai istoriją apie Kristaus išda­ viką.

Kai kurių kitų pjesių tematiką sun­ ku nusakyti, neapibūdinant jų kompoziciškai bei stilistiškai Tai pavyzdžiui pjesės, kurias galėtume sieti su absur­ do dramos tradicija ir vadinti bandy­ mais ja vadovautis. Eglės Aleknaitės “Pjesė karalaitei ir trims varnoms” bei “Avinėlis”, Vido Poškaus “Už stalo su Maiklu, lovoje su Alfredu” išsiskiria at­ viru gyvenimo chaotiškumo, nelogiš­ kumo deklaravimu, keistais veikėjų po­ elgiais ir pokalbiais “be ryšio”. “Pjesės karalaitei ir trims varnoms” autorė pa­ sinaudojo liaudies pasakos apie slibi­ nui atiduodamas mergeles siužetu, iš jo paimdama tik pačią atėjimo prie sli­ bino olas situaciją. Dramą sudaro pa­ grindinės herojės (be jos, “veikia” dar trys varnos) monologas. Juo didinama vidinio veiksmo įtampa, kuri kyla iš stiprėjančios baimės ir grėsmės atmos­ feros: tuoj tuoj turi pasirodyti pabaisa, prarysiantis karalaitę!.. Priešingai nei liaudies pasakoje, šiosmergelės niekas negelbsti: “(...) dar joks princas nebu­ vo atjojęs gelbėti mūsų miesto merge­

mi medžiaga kurio nors studentų te­ atro spektakliui Dar pora pjesių - komedijos, nors viena iš jų ir įvardyta “2 veiksmų tra­ gedija” (Aido Jurašiaus “Belaukiant troleibuso, arba Tiialeto kryptis, pusė dvylikos”); kitą autorius pavadino “vie­ nos dalies žaidimu” (Vygando Juknelio “Labas, aš esu durnius”). Jos pana­ šesnės į charakterių komedijas (veikė­ jai - Besiblaškantis Jaunuolis, Nesu­ prastas Genijus, Blondinė; Loreta “tokia moteris”, Debesėlis - psichote­ rapinės įstaigos pacientas, Padorus žmogus...), lengvai besišaipančias iš tam tikrų žmonių tipų. Šiaip ar taip,

šioje pjesėje bent yra vietos fantazijai.

O fantazija juk reiškia vidinę laisvę, nesustingusį mąstymą, galimybę kurti...

Fantazija - tai ir veikėjos vardas Edvardos Srėbaliūtės vienaveiksmėje pjesė­ je “Vienos salos istorija”. Iš kitų darbų šis išsiskiria tuo, kad veiksmas vyksta są­ lyginėje, pasakiškoje erdvėje. Veikia ne individualizuoti, o tam tikras abstrakci­ jas, vertybes reprezentuojantys perso­ nažai: Juokdarys (vėliau - Gerumas), Aklasis, Šokėja (pabaigoje tampanti

Fantazija), Mirtis, Svajonė, Pamišėlė (pagydyta virsta Mintimi). Pagrindiniai personažai Sesuo ir Brolis - salos kara­ liai, “nežinomų dievų vaikai” - atstovau­ ja kūrybos ir naikinimo pradams. Sala gali gyvuoti, tikvaldantjiems abiem. Žu­ vus seseriai ateina naktis, šaltis; žmonės - salos gyventojai - virsta “ beformiais ir beminčiais padarais”. Valdant tik bro­ liui gresia išnykimas. Aklojo paveikslas išreiškia žmogiškąjį ribotumą ir troški­ mą iš jo išsivaduoti.

Tarptautinių jaunimo metų proga Vilniaus universiteto Kultūros centras rengia koncertų ciklą "Muzikos valanda šventų Jonų baž­ nyčioje". Birželio mėnesį kiekvieno šeštadienio 18 vai. turėsime galimybę pasiklausyti jaunimo chorų koncertų.

Pavasaris ir vasara - koncer­ tų ir gastrolių metas Lietuvos jaunimo chorams. VU mišrus choras birželio pradžioje kvie­ čiamas atlikti didelę religinės muzikos programą Universite­ to muzikos festivalyje Belforte, Prancūzijoje. VU merginų cho­ ras “Virgo” liepos mėnesį daly­ vaus ypatingame renginyje, skirtame Šventųjų metų jubilie­

jui Romoje - dešimt įvairių ša­ lių chorų giedos religines gies­ mes vienoje centrinių Romos aikščių. Koncertą transliuos daugelis pasaulio TV stočių.

Chorai “Avė vita” bei “Gabija” šį pavasarį taip pat koncertuos

Italijoje. Tarptautinis Loreto festivalis pakvietė chorą “Avė vita” atlikti didelę lietuviškos religinės muzikos programą specialiame koncerte.

Vilniečiai turės puikią galimy­ bę visas šias programas išgirsti Vilniuje, šv. Jonų bažnyčioje. Ge­ dimino technikos universiteto choras “Gabija”, vadovaujamas R. Viskantaitės koncertuos bir­ želio 24 dieną. Įdomias religinės muzikos programas parengė merginų choras “Liepos” (vado­ vė Audronė SteponavičiūtėZupskauskienė). Jis koncertuo­ se birželio 17 d.

VU Kultūros centro infor.

VU KULTŪROS CENTRO RENGINIAI Birželio 17 d. 18.00 vai. Merginų choras “Liepos”, meno vado­ vė Audronė Steponavičiūtė Zupkauskienė.

Birželio 24 d. 18.00 vai. Vilniaus Gedimino technikos universi­ teto choras “Gabija”, meno vadovė Rasa Viskantaitė.

momis. Iškeliama literatūros krypčių ir srovių, apskritai kūrybos tikslų, me­ no reikšmės problematika.

Drama įdomi veikėjų apmąstymais, intensyviu, minimaliai veiksmais papil­ domu ginču, primenančiu žaidimą šachmatais. Jos perskaitymas, suprati­ mas, o juo labiau interpretavimas rei­ kalauja tam tikro literatūrinio išsilavi­ nimo. Kai trokštama reginių, veiksmo ir emocijų, kas galėtų būti tokio spek­ taklio žiūrovais?

Lauros Sintijos Černiauskaitės vie­

lių. Bet juk turėtų kada atjoti...” Tačiau nei bernelis atjoja, nei slibinas pasiro­ do. Žiaurus groteskas: miestas iš įpro­ čio aukoja mergeles siaubūnui, kurio... gal net nėra! Olą saugo ir nusižudan­ čias iš baimės aukas sulesa juodos var­ nos inteligento eisenomis. Eglė Alek­ naitė išradingai perteikia vis labiau siaubo užvaldomo žmogaus psicholo­ giją, monologą konstruodama iš hero­ jės aimanų, samprotavimų, prisimini­ mų, kurie (kaip ir visa bendroji dramos prasmė) galėtų būti įvairiai interpre­ tuojami. Ši neilga pjesė būtų tikrai įdo­

MUZIKOS VALANDA ŠVENTŲ JONŲ BAŽNYČIOJE

Šie visi koncertai vyks šv. Jonų bažnyčioje.

PJESIŲ KONKURSAS PASIBAIGĖ.

PIRMOJI VIETA NEPASKIRTA Pradžia 17 p.

2000 m. birželis

Geriausiąją pripažintos pjesės “Išlaisvinkit auksinį kumeliuką ” autorė Laura Sintija Černiauskaitė - VU Filologijos fa­ kulteto ketvirtakursė. Dirba “Genyje”, yra parengusi spaudai apysaką vaikams “Zy­ lės knyga”. 1994 metais ji debiutavo kaip prozininkė novelių knyga “Trys paros prie mylimosios slenksčio”. Konkursui pateik­ tas darbas - pirmoji Lauros Sintijospjesė!

Nuotr. iš asm. albumo

“Labas, aš esu durnius”, atrodo, “užkabina” gilesnius žmonių santykių klodus, nors iš pirmo žvilgsnio ir suke­ lia tik lengvabūdiško mėtymosi kalam­ būrais, citatomis, žodžiu, tarškaus nu­ sišnekėjimo įspūdį. Iš tikrųjų šioje pje­ sėje ne taip lengvai atsekama veiksmo priežastis bei pasekmė, ir režisieriaus reikalas būtų sudėti reikiamus akcen­ tus ten, kur atrodytų tinkamiausia. Vai­ dinamas teatras teatre, bendraujama su žiūrovais, atvirai prisipažįstamą, jog viskas - tik spektaklis. Senoka proble­ matika, kuri perkeliama į šių laikų kon­ tekstą (kalbama apie postmoderniz­ mą) ir dvelkia tūkstantmečio pabaigos nuovargiu, ginčo neišsprendžiamybe.

Lukrecijus svajoja apie kūrinį iš vienų citatų, kadangi “po penkių tūkstančių metų kalbėjimo sunku sugalvoti ką nors, kas dar nepasakyta”, jis estetas ir menininkas - juvelyras, rašantis tik sau.

Be to, pasaulis ir gyvenimas jam - tai pokštas, žaidimas, spektaklis. Jis - be­ sityčiojantis veidmainis.

Astos M. vieno veiksmo dramoje “Lažybos” egzistuoja dvi plotmės, ku­ rios, kaip pažymėta remarkoje, viena nuo kitos atskirtos vizualiai. Tai namo išorė irvidus. Vidus - tai “turtingais an­ tikvariniais baldais įrengtas kambarys”, išorė - vieta prie sūpynių ir tvorelės.

Taigi vėl teatras teatre, beje, šįsyk - la­ bai intelektualus. Tiek vienos, tiek ki­ tos plotmės veikėjai diskutuoja litera­ tūros, kultūros, žmonijos istorijos te-

naveiksmė pjesė “Išlaisvinki! auksinį kumeliuką” išsiskiria veiksmingumu. 6 scenų ve iksmas ve iksmas vyksta vis ki­ toje vietoje: troleibuse, ginekologo ka­ binete, gatvėje, stotyje... Personažai Nėščia Mergaitė, Dėdė Apolinaras, Gydytojas, Graži Ponia, Niūrus Vyras, Šuo - susitinka ir išsiskiria, ieško vie­ nas kito ar vienas nuo kito slepiasi Vei­ kėjams bendra tai, kad jie visi - vieni­ šos, nemylimos ir niekieno nelaukia­ mos būtybės, ieškančios šilumos ir pa­ guodos. Veiksmas vyksta kasdieniško­ je, tikroviškoje aplinkoje, kur daugu­ ma įvykių - iki skausmo pažįstami Pir­ mosios scenos Ponios ir Gydytojo bar­ nis troleibuse, Poniai Gydytoją apkal­ tinus seksualiniu priekabiavimu, - si­ tuacija, į kurią panašių rasime ne tik kasdienybėje, bet ir mūsų humoristikos klasikoje... Isteriška, egzaltuota Po­ nia ir kandus, jai nenusileidžiantis Gy­ dytojas - štai jau du ryškūs, charakte­ ringi personažai, kurių dialogas suke­ lia šypseną... Iš šiandieninės tikrovės konteksto visiškai neiškrenta nė pa­ grindinis pjesės įvykis, tiksliau, priežas­ tis, viso draminio veiksmo stūmoklis: keturiolikmetės mergaitės nėštumas.

Jos pasakojimą ginekologui (Gydyto­ jui) apie iš dangaus per audrą nusilei­ dusį žirgą irjau greit turintį gimti Auk­ sinį Kumeliuką galima priimti kaip la­ kios vaizduotės ar pernelyg įtemptų nervų jauno žmogaus klejones (taip ir galvoja kiti personažai). Dar nepa­ traukliau tikroviškesnės, Gydytojo žo­ džiais tariant, Mergaitės užuominos apie savo dėdę Apolinarą, kuriam rei­ kia “labai nedaug. Žinote, tokiame

amžiuje vyrui mažai reikia... Jeigu su­ prantate, ką noriu pasakyti”. Mat te­ tai mirus, Mergaitė privalėjo užimtijos vietą... Rodos, tiesiog iš gyvenimo į pje­ sės puslapius įžengęs Niūrus Vyras tu-

ri didelių skolų, gyvena bute be dujų ir elektros, kenčia dėl romantiškos, tra­ giškai pasibaigusios meilės, ketina nu­ sižudyti... “Tikros” ir kitų personažų is­ torijos, atsiskleidžiančios netikėtuose susidūrimuose, atsitiktiniuose jų susi­ tikimuose ir išsipasakojimuose. Iš tik­ rųjų, čia daug atsitiktinumų, pagaliau suvedančių visus vienišius draugėn - į ginekologo (Gydytojo) kabinetą. Čia kulminacinės scenos (Mergaitei atei­ na laikas gimdyti) pabaigoje įvyksta ste­ buklas. Iki tol manę, kad pasakojimai apie Auksinį Kumeliuką tebuvo Mer­ gaitės kliedesys, dabar jį mato visi, iš­ skyrus nepataisomą pragmatiką ir ci­ niką Šunį: “Na? Ciu ciu ciu! Nėra jo­ kio kumeliuko! Čia jums ne tvartas, o privatus ginekologinis kabinetas, tei­ singai? Taigi, ponai, gesinkite šviesas.

Spektaklis baigtas”. Tačiau keturi vei­ kėjai vis dėlto tiki Auksinio Kumeliu­ ko pasirodymu. Tad niūrią realybę už­ lieja vilties, tikėjimo laime šviesa. Auk­ sinio Kumeliuko metafora, neatsieja­ ma nuo psichologiškai įtikinamo jaut­ rios, bet ir atsparios sielos Mergaitės paveikslo (jikiauraimato kitų žmonių gyvenimus ir vadina tai nemokėjimu apsiginti, bet sugeba nepasiduoti dė­ dės “moralei”, nuo jo pabėga), sutei­ kia dramai poetiškumo, pakylėtumo.

Rūsčios gyvenimo prozos ir svajonių, vilčių poezijos derinys ir yra tas gražu­ sis kūrinio sąskambis.

Autores pasirinkta tikrai aktuali šių dienų tema bei sugebėjimas įdomiai, įtaigiai ją pateikti, neblogas draminės technikas išmanymas (pateikta varian­ tų, kaip galėtų būti vaidinamos kai ku­ rie epizodai) ir lėmė šios pjesės pripa­ žinimą geriausia bei “Elfų teatro” pa­ sirinkimą ją statyti. Tiesa, kūrinys nėra pakankamai išplėtotas, stinga tvirtes­ nio kai kurių scenų, veikėjų motyvavi­ mo, jų reikalingumo pjesės visumai, bet tai bus galima patobulinti, autorei dirbant kartu su režisieriumi Dieve, padėk Auksiniam Kumeliukuigimtiir scenoje!

Konkursas pasibaigė, tačiau kūry­ ba gyvuoja ir gyvuos. Įvairiausiomis for­ momis, skirtingiausių sampratų išau­ ginta... Visiems 47 autoriams - vasa­ riniai linkėjimai: atkaklumo ir įkvėpi­ mo, tęsiant savo pažintį su teatro me­ nu. Juk lietuviškoji scena vis laukia sa­ vo Didžiųjų Dramaturgų!

19

Universitas Vilnensis

2000 m. birželis

MUZIKINIAI KONKURSAI

MUZIKOS NAUJIENOS © Gerbėjos dovanoja ir gėles

Grupės PIKASO narį Dovydą nuste­ bino atkakli gerbėja. Pasibeldusi į jo na­ mų duris ir įteikusi puokštę su gėle, pa­ našia į saulę, mergina pasveikino daini­ ninką debiutinio grupės albumo “Saulė” pasirodymo proga. “Tiesą sakant, labai nustebau, kai atidaręs namų duris pama­ čiau gražią merginą su puokšte rankose, pasakojo Dovydas. - Nežinau, kaip mer­ gina sužinojo mano adresą. Net normaliai tai merginai nepadėkojau, buvau bai­ siai apstulbęs. Ačiū jai labai labai.” © MERLIN išleido naują singlą

Grupė MERLIN radiostočių eteryje pristatė naujausią savo singlą “Amerika”.

Anot grupės narių, tai viena iš geriausių MERLIN dainų, įrašinėjamų naujam al­ bumui. “Daina “Amerika” skirta mūsų draugams, emigravusiems už Atlanto, ku­ rie labai pasiilgo Lietuvos ir rašo kupinus nostalgijos Tėvynei laiškus”, - naujo MERLIN radijo singlo atsiradimo istori­ ją pasakojo Feliksas. MERLIN planuo­ ja, kad naujas jų albumas turėtų pasiro­ dyti šių metų rudenį, bet iki jo pasirody­ mo MERLIN pristatys dar vieną naują dainą.

kūno odai, bet ir puiki proga apmąstyti artėjančius darbus ir pasvajoti,” - pasako­ jo ji. “Leisdama laiką paplūdimyje nieka­ da neatsispiriu pagundai nusipirkti kara­ melinių ledų, - prisipažino liekniausią MANGO narė Asta. - Kažkodėl visi įsi­ vaizduoja, kad nuolat laikausi dietos. Ta­ čiau iš tikrųjų valgau dvigubai daugiau nei Rima ir Vika. Kartą viename Vilniaus ba­ re barmenas man atnešė dvigubą porciją pyrago, sakydamas, jog man vertėtų pa­ pilnėti.” © Atlikėjas DEIVIS savyje atrado dviratininko talentą

Dainininkas DEIVIS iš Klaipėdos už­ sikrėtė nauja laisvalaikio pramoga. Kiek­ vieną savaitgalį ar laisvesnę dieną jis sėda ant dviračio ir mieste arba gamtoje važi­ nėjasi ištisas valandas. “Nė neįsivaizdavau, kad važinėtis dviračiu taip smagu, - sakė Deivis. - Dviratis, palyginti su automobi­ liu, turi daug privalumų - galima važinėtis ir miško takeliais, nereikia pinigų benzinui, o taip pat važinėdamas ir pasportuoji. La­ biausiai man patinka važinėtis po naktinį miestą. Daug šviesų, mažai žmonių, - Klai­ pėda atrodo visiškai kitokia. Mėgstu šiuos įspūdžius. Su draugais planuojame vasarą važiuoti į keletą dienų truksiantį žygį dvi­ račiais. Labai jo laukiu.”

SKAMP šaiposi iš nuolat dejuojančių

DINAMIKOS vokalistei grasino

atlikėjų

FOJE gerbėjai

© Širdžių ėdikui patinka burlentės

Andrius iš grupės OMEGA džiaugiasi saulėtomis dienomis vien todėl, kad yra plaukiojimo burlente fanatikas. “Man la­ biausiai patinka rudeninis ir ankstyvo pa­ vasario vėjas, jėga, kai gali galynėtis su gamta, kai skrodi bangas beveik 100 km/h greičiu, - susižavėjęs pasakojo Andrius. Vasarą labai malonu gracingai praplaukti pakrante, kurioje pilna mažiau ar daugiau nusirengusių gražiosios lyties atstovių. Bur­ lentė padeda patraukti gražių moterų dė­ mesį, nors man jį smagu patraukti ir nuo scenos per OMEGA koncertus.” © MANGO dainininkės rūpinasi grožiu

Grupės MANGO merginos jau spėjo įdegti, besikaitindamos prie jūros pava­ sarinės saulės spinduliuose. “Iš anksto ruošėmės deginimosi sezonui, - sakė Vika, Rima ir Asta. - Draugiškai visos kartu lan­ kėmės soliariume, įsigijome įvairiausių deginimuisi skirtų kremų, o atšilus orams stengiamės kuo dažniau nuvykti prie jū­ ros.” Vika prie jūros visada vežasi ausi­ nuką ir klausosi savo mėgiamiausios mu­ zikos. “Iš tikrųjų tai ne tik poilsis, nauda

Leidybinės firmos “Bomba re­ cords” klausimai: 1) Kokiame mieste gyvena dueto “Omega” nariai?

2) Kokiame prestižiniame renginyje šiemet dalyvavo “Omega”?

3) Kokios dainos iš debiutinio grupės albumo “Čia ir dabar” buvo išleistos ra­

dijo singlais?

Du teisingai atsakiusieji gaus “Ome­ gos” kasetes “Čia ir dabar”.

Leidybinės firmos “Guru records” klausimai: 1) Kokios grupės lyderiu anksčiau bu­ vo “N-14” vokalistas Kastis Minkauskas?

2) Kokioje televizijos laidoje jis dirbo?

3) Kaip vadinasi “N-14” debiutinis al­ bumas?

Du teisingai atsakiusieji gaus “N-14” kasetes “Nafta”.

©

©

SKAMP narius, koncertuojančius įvai­ riose Lietuvos mokyklose, stebina kitų grupių skundai, kad jų koncertai nuosto­ lingi, įjuos nesusirenka žiūrovai. “Esame “gyvai” grojanti grupė, su savim vežamės 14 žmonių, vien ant scenos būna 7 muzikantai, tačiau visiems pinigų užten­ ka, nes susirenka daug žiūrovų, - pasako­ jo Viktoras. - Smagiausia, kad dejuoja tos grupės, kurios įmeta “kompaktą” ir pastrapalioja ant scenos, o paskui skundžia­ si, kad nesusirenka publika, kad krizė. Ne­ žinau, kur ta krizė, mes jos nepastebėjo­ me.” Šiuo metu SKAMP koncertuose po­ puliariausias kūrinys “Fishy”, kuris toks pat populiarus kaip anksčiau “Summertime”. Muzikantams labai svarbus kontak­ tas su publika, kuri jų koncertuose šėlsta, keldama tikrą pragarą.

Dalyvauk mūsų viktorinose ir laimėk savo mėgiamiausių atlikėjų įrašus!

DINAMIKOS vokaliste Viktorija tei­ gia pripratusi prie praeivių dėmesio. Anot dainininkės, ji stengiasi neišsiskirti iš mi­ nios, tačiau ją žmonės dažnai atpažįsta ir net stengiasi užkalbinti. “Kai parduotu­ vėje ar gatvėje pastebiu į mane akis įsmei­ gusį žmogų, tiesiog jam nusišypsau”, - sa­ ko ji. Mergina teigia, kad žmonių žvilgs­ niai jos nė kiek netrikdo ir neerzina.

DINAMIKAI išleidus albumą “Atgal Į Ateitį”, Viktorijos dažnai klausinėdavo, kodėl jis toks pigus. Tačiau pasak daini­ ninkės, tenka išgirsti ir labai nemalonių dalykų. Ji prisiminė vieną kraupų, labai seniai įvykusį incidentą. “Pirmaisiais DINAMIKOS egzistavimo metais savo gimtadienio proga gavau laišką iš FOJE fanų. Jame buvo prirašyta visokių baisy­ bių, net atvirų grasinimų “susidoroti”, pasakojo apie dabar tik juoką keliantį “pasveikinimą” dainininkė.

Leidybinės firmos “Koja records”

klausimai: 1) Kas buvo P Piccaso?

2) Kokie “Pikaso” trijulės vardai?

3) Kaip vadinasi pirmasis grupės vaiz­ do klipas?

Du teisingai atsakiusieji gaus “Pika­ so” kasetes “Saulė”.

/f

Atsakymus prašome atnešti arba atsiųsti į redakciją (VU Centriniai rūmai.

16 kab., Universiteto g. 3, LT-2734, Vilnius) iki birželio 20 dienos.

Praėjusiame numeryje skelbtuose konkursuose prizus laimėjo šie muzikos ži­ novai:

Ginta Petruškytė ir Valdas Zavalins (“Dinamikos” kasetes “Atgal į ateitį”); Zita Bajorūnaitė ir Vilnia Dagilienė (“Reųuiem” kasetes “Aš nupirksiu tau viską”); Dominykas Venckauskas ir Jonas Kodikas (“Pelenų” kasetes “kitaip”).

© ŽAS’ai neigia prijaučią satanistams

“Muzikos Savaitės” interneto svetainės gandų skyrelyje pasirodė susirūpinimo ku­ pinas gandas apie ŽAS’us bei jų praeitį.

Jį paskleidęs vaikinukas įtaria, kad ŽAS

daina “Giedok” iš naujojo grupės albumo “Leninas” rodo grupės narių polinkį į sa­ tanizmą. Marius Berenis Trū pareiškė, kad ŽAS’ai tikrai nėra šėtono garbinto­ jai. “Tačiau visa kita - teisybė: ilgaplaukiai metalistai buvom, alų gėrėm ir bliaudavom“Satan”, - sakė M. Berenis. Pasak jo, daina “Giedok” grupė norėjo išreikšti sa­ vo neigiamą požiūrį į bandymus speku­ liuoti religija. Jiems nepriimtina, kad nuo pat mažens vaikui primetama kokia nors religija kaip vienintelis teisingas dalykas.

Tai, pasak Trū, kuris kartu su Ezopu su­ kūrė dainą “Giedok”, išreikšta žodžiais “man į burną įgrūstas tikėjimo kablys”.

M. Berenis tiki, kad taip iš žmogaus at­ imama prigimtinė Dievo dovana - pasirin­ kimo laisvė. Jo manymu, pakankamai su­ brendęs žmogus pats turėtų pasirinkti jam priimtiną religijos formą.

Nugalėtojų pavardės bus nustatytos burtų keliu.

Kviečiame atsiimti prizų ir prašome tai padaryti per mėnesį nuo laikraščio

pasirodymo datos.

Teisingi praeito numerio konkursų atsakymai:

“Pelenų” konkursas - 1) “Liūdesio akys”, 2) “Sledge Hammer”, 3) “Lopši­

nės”.

“Dinamikos” konkursas -1) S. Gandžumianas, 2) 10, 3) 3.

“Reųuiem” konkursas -1) Ukmergės, 2) 3, 3) requiem - lot. “amžiną atilsį”, muz. kūrinys mirusiųjų atminimui.

J

K

“Cappuccinė” Gražina - desperatiškų

karšių gelbėtoja

CAPPUCCINO vokaliste Gražina kartą pasielgė labai didžiadvasiškai - iš­ gelbėjo žuvį.... Karšis “pamatė” ją mais­ to prekių parduotuvės žuvų skyriuje ir iš­ šoko iš perpildyto akvariumo tiesiai po Gražinos kojomis. “Man tos žuvies labai pagailo, todėl aš ją ir nusipirkau”, - pasa­ kojo šviesiaplaukė dainininkė, nė dešim­ ties litų nesumokėjusi už 600 gramų sve­ riančią žuvį. Kaip pasakojo “cappuccinė”,

parneštas namo karšis “atrodė labai nu­ liūdęs”, ir buvo paleistas į akvariumą, ku­ riame plaukiojo keletas Gražinos žuve­ lių. Paklausta, ar išdrįs iškepti išgelbėtą žuvį, “cappuccinė” ryžtingai papurtė gal­ vą: “Žuvis akvariume jau atsigavo, aš ją šeriu... Karšį laikysiu akvariume tol, kol ji jame tilps. Tada turbūt teks leisti karšį į vonią”, - pasakojo apie savo augintinį Gražina, kurios katinui naujas gyvento­ jas taip pat labai patinka.

Pagal leidybinių firmų naujienlapius parengė Živilė VITEIKAITĖ

20

Universitas Vilnensis

DIPLOMŲ ĮTEIKIMAS

LIETUVOS JAUNIMO DIENOS 2000

2000 METŲ

"TARP DANGAUS IR ŽEMĖS"

PAGRINDINIŲ, MAGISTRO

IR SPECIALIZUOTŲ PROFESINIŲ STUDIJŲ ABSOLVENTAMS PADALINYS, studijų pakopa (UEMIJOS EKONOMIKOS magistrams bakalaurams

FILOSOFIJOS bakalaurams magistrams FILOLOGUOS spec. profesinių studijų absolventams bakalaurams

Studiją programas

visos visos ekonomika verslo administravimas ir vadyba (draudimo vadyba, ekonominė informatika, komercija) verslo administravimas ir vadyba (buhalterinė apskaita ir auditas, gamybos vadyba)

data 06 21 0619 06 23 06 23

06 23

Diplomą įteikimo laikas vieta 14.00 Teatro salė 14.00 Didžioji aula 11.00 JR1 auditorija 13.00 JR1 auditorija

JR1 auditorija

15.00

visos visos

06 30 06 30

11.00 13.00

Teatro salė Teatro salė

visos

0615

10.00

Sv. Jonų bažnyčia

klasikinė ir skandinavų filologija anglų, prancūzų ir vokiečių filologija lietuvių filologija lenkų ir rusų filologija visos

06 20 06 20

10.00 11.00

Teatro salė Teatro salė

06 21 06 21 06 23

10.00 13.00 1200

Teatro salė Teatro salė Teatro salė

visos visos visos filologinės ekonominės

06 23 06 23 06 28 06 23 06 23

10.00 13.00 10.00 10.00 12.00

žurnalistika visos, išskyrus žurnalistiką

06 22 06 23

12.00 14.00

Didžioji aula Didžioji aula Teatro salė Kauno liuteronų Šv. Trejybės bažnyčia Teatro salė K Jablonskio aud.

visos visos visos teisės politikos mokslai religijos studijos aplinkotyra iraplinkotvarka

06 21 06 28 06 29 06 23 06 22 06 27 06 23

10.00 prof. Z. Žemaičio aud.

13 00 Didžioji aula 1200 Sv. Jonų bažnyčia 10.00 Sv. Jonų bažnyčia 14.00.

Teatro salė 10.00 RSTC 13.00 Didžioji aula

visos

06 29

15.00

magistrams, vientisųjų visos studijų absolventams

06 30

FIZIKOS GAMTOS bakalaurams magistrams ISTORIJOS KAUNO HUMANITARINIS

KOMUNIKACIJOS

MATEMATIKOS ir INFORMATIKOS magistrams bakalaurams MEDICINOS TEISĖS TSI’MI RSTC ASC TARPTAUTINĖ VERSLO MOKYKLA bakalaurams

1200

Didysis kiemas arba Teatro salė Sv. Jonų bažnyčia

_______

Parengė Studiją skyrius (tel. 68 70 61)

Nuoširdžiai užjaučiame Universiteto darbuotoją Jurgitą BIELIŪNIENĘ mirus mylimam Tėveliui.

Bendradarbiai

Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab.

Tel. 68 70 89.

EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt mobil. tel. 8-285-12909 Tiražas 4 000 egz. 5 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius.

Spausdino AB “Spauda”.

Redaktorė Liana Binkauskienė Korespondentė Živilė Viteikaitė

Stilistė Indrė Klimkaitė

2000 m. birželis

Skelbiame kovą neaiškiems vasaros planams!!!

Arjau tiksliai žinote, kur, kada, ką ir su kuo šią vasarą veiksite?

Jeipasiilgote didelėsjaunimo šventės, įdomiosprogramos ir naujų pažinčių, tai savo pla­ nuose pasižymėkite liepos 28-30 dienas. Tuo metu Vilniuje, Kalnų parke, vyks Lietuvos jau­ nimo dienos 2000. Šventės tema - “Tarp Dangaus ir Žemės“. Ji skirta 2000-ųjų metų Krikš­ čionybės jubiliejui bei Jaunimo metams Lietuvoje paminėti.

Dalyvauti gali visi ir visos, kuriems jau yra 16-a ir dar nėra 35-erių.

Programoje (viskas, kas telpa tarp dan­ gaus ir žemės): 07.28 d. (penktadienis) 15.00 vai. Atidarymas ir vyskupijų jaunimo bei svečių iš Italijos, Ispanijos bei Vokietijos prisistatymai.

18.00 vai. Pačių atsivežta vakarienė.

19.30 vai. Taikos ir ugnies akcija po visą Vil­ niaus senamiestį.

9.00 vai.

10.00 vai.

11.00 vai.

14.00 vai.

17.00 vai.

19.00 vai.

20.30 vai.

9.00 vai.

10.00 vai.

10.30 vai.

12.30 vai.

07.29 d. (šeštadienis) Pusryčiai Kalnų parke, ant Stalo kalno.

Ekumeninė malda.

Teminiai užsiėmimai visame Vil­ niuje.

Laisvalaikis.

Susitaikinimo pamaldos Kalnų parke.

Vakarienė.

Koncertas su “Airija”, Aiste Smil­ gevičiūte ir grupėmis “Skylė” bei “Centralnyj most”.

07.30 d. (sekmadienis) Pusryčiai Kalnų parke.

Pasiruošimas šv. Mišioms. Šv. Mišios su Lietuvos vyskupais. ... kas visuomet neišvengiamai at­ eina - pabaiga.

Ar dar mąstai? O gal jau dabar žinai, kad liepos pabaigoje būsi ne kur kitur, o Kalnų parke?

Tokiu atveju būtinai registruokis Šiau­

lių vyskupijos jaunimo centre (Kražių g. 176, Šiauliai 5400; tel. (8-21) 42 72 63; laks.

(8-21) 52 2116; cLpaštas: svjc@siauliai.omniteLnet Delsti neverta: užsiregistravusius iki bir­ želio 26 dienos dalyvio auka renginiui tik 5 Lt, o tiems, kurie užsiregistruos iki liepos 10 dienos - jau 8 Lt. Registracija po liepos 10 dienos neįmanoma (ir dalyvavimas šventėje, deja deja...) Į renginį būtinai atsivežk: - kilimėlį po miegmaišiu; - šaukštą košei ir puodelį arbatai; - lietsargį ar lietskraistę; - rašymo priemonę; - maisto pirmajai dienai.

Omes pasirūpinsime: - nakvyne; - maitinimu; - programa; - renginio atributika; -... ir galimybe susitikti draugų.

Laukiame jūsų visų ir kiekvieno atskirai!

Į viešumą išEtūlę IJl) organizatoriai

RASTO DARBŲ KONKURSAS "LIETUVOS VIZIJA IR JOS ĮGYVENDINIMAS" Lietuvos liberalus jaunimas skelbia konkursą, kurio tikslai: 1. Skatinti vyresniųjų klasių moksleivių, studentų bei dirbančio jaunimo iniciatyvą, domėjimąsi Lietuvoje vykstančiomis permai­ nomis, dalyvavimą viešajame gyvenime.

2. Suteikti galimybių jaunimui atskleisti ir įgyvendinti savo sugebėjimus, padėti rasti pašaukimą bei siekti naujų žinių.

3. Dalyvaujant jaunuomenei ieškoti nau­ jų krašto pertvarkymo idėjų ir kelių.

4. Tarp jaunimo ieškoti lyderių ir talentų, ateityje galinčių tapti ganiais politikais, ver­ slininkais, visuomenininkais.

Konkurso “Lietuvos vizija ir jos įgyvendinimas” darbų nuostatai: 1. Konkurse kviečiami dalyvauti asmenys nuo 16 iki 23 metų.

2. Konkursui pateikiami probleminiaianalitiniai darbai iš šių sričių - žmogaus tei­ sių, politikos, ekonomikos, kultūros.

3. Reikalavimai konkurso dalyviams: • darbe turi atsispindėti temos “Lietuvos vizija ir jos įgyvendinimas” aktualumas, nagrinėjamų minčių pagrįstumas, taip pat temos svarba visuomenei ar valsty­ bei; • Turi būti atskleistas problemos ar rū­ pimo klausimo kontekstas, analizė, ga­ limos problemos pasekmės bei siūlo­ mi sprendimo būdai ar kita;' • Svarbūs vertinimo kriterijai yra sava­

rankiškas mąstymas, originalumas, fan­ tazijos polėkis, šiuolaikiškumas...

4. Konkurso dalyviai: a) suformuluoja rašto darbo pavadinimą pagal vieną pasirinktą sritį, atsižvelgiant į pa­ grindinę konkurso temą (“Lietuvos vizija ir jos įgyvendinimas”); b) pateikia nustatytos formos paraišką da­ lyvauti konkurse kaip rašto darbo titulinį la­ pą ir patį darbą (iki 10 mašinraščio psl., 2 egzemplioriais) iki 2000 m. birželio 11 d. c) geriausių darbų autoriai gins savo dar­ bus vertinimo komisijos posėdyje 2000 m. lie­ pos 8d.

5. Vertinimo komisija sudaroma iš žino­ mų politikų, ekspertų, visuomenės veikėjų.

6. Iki 2000 m. birželio 30 d. atrenkami ge­ riausiai įvertinti darbai.

7. Vertinimo komisija tris geriausius dar­ bus vertina piniginėmis premijomis: 1000, 750 ir 500 litų. Organizatorių bei rėmėjų sprendimu gali būti skiriamos papildomos premijos ir prizai. Konkurso laureatai bei 40 konkurso dalyvių bus pakviesti į baigia­ mąją konferenciją Vilniuje “Lietuvos vizija ir jos įgyvendinimas”.

Rėmėjai: Nyderlandų ambasada, “Lux”, “Lietuvos aidas”, “Savas”, “Small Embassy Project”, “Dialogas”, “Atgimimas”.

Su pagarba Projekto koordinatorė Agnė Baranauskaitė

PAMESTI PAŽYMĖJIMAI Laikyti negaliojančiais šiuos pamestus studentų pažymėjimus: Ievos Minderytės, MeF I k. studentės pažymėjimą Nr. 9910047;

Liutauro Kazlavicko, IF I k. studento pažymėjimą Nr. 9911309; Astos Pranevičiūtės, FilF III k. studentės pažymėjimą Nr. 9711504; Vitalijos Baltramiejūnaitės, ChF I k. studentės pažymėjimą Nr. 9910098; Dono Briedžio, FFI k. studento pažymėjimą Nr. 9911024; Loretos Šinkūnaitės, EFIV k. studentės pažymėjimą Nr. 9620219; Eimanto Astromskio studento pažymėjimą Nr. 9911121; Manto Stanevičiaus, TF III k. studento pažymėjimą Nr. 9710076; Alinos Tokarevskajos, FilF I k. studentės pažymėjimą Nr. 9910591; Eglės Čižauskaitės, FilF MA I k. studentės pažymėjimą Nr. 9512912; Milenos Andriukaitytės, FilosF II k. studentės pažymėjimą Nr. 9810657; I vetos Labanauskaitės, FilF MA I k. studentės pažymėjimą Nr. 9512921; Redos Zabitaitės, FilosF MA I k. studentės pažymėjimą Nr. 9513253; Andriaus Garbaro, FF III k. studento pažymėjimą Nr. 9710776; Manto Žemaičio, IFI k. studento pažymėjimą Nr. 9911378; Sandros Birbilaitės, FilosF III k. studentės pažymėjimą Nr. 9611180.

Sandros Gibiežaitės, MeF IV k. studentės pažymėjimą Nr. 9610077;