c\QVBII)lS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
m. vasario 21 d
okslas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
ATEISTINĖ KONFERENCIJA
atskleidžia paslaptis
ŠLOVE TARYBINEI
tos fakultete vasario 14 d. įvyko II ateistinė kon-
pirmininkas A. Brazauskas tarti įžanginį žodį pa kviečia fakulteto prodekanę doc. I. Sarkinienę. Ji kalba apie tai, kaip yra naudingos tokios konferencijos plės ti savo akiračiui. Pranešimus daro patys studentai: jie paodo ką perskaitė, sužinojo, savo žinias perteikia visiems. Pranešimą „Kai kurie Saulės sistemos kilmės aspektai meteoritų ir Mėnulio tyrimų duomenimis" perskaitė geolo gijoj III k. stud. R. Guobytė (moksl. vadovas geol. — min. e. m. kand. R. Gailius). Pranešėja trumpai supažindino su 3įdomesniais spektrografiniais meteoritų ir Mėnulio pavyzIžiJ tyrimų rezultatais, • pademonstravo į Žemę patekusių io neteoritų pavyzdžius. J. Geografijos III k. studentas V. Langas (moksl. vadovas Ba- loc. V. Ščemeliovas) savo pranešime „Dangaus ženklai1 r- parade, kad tikrosios jų priežastys — optiniai reiškiniai itmosferoje. Su dideliu susidomėjimu buvo išklausytas biologijos IV >o k. studentų D. Taurinskaitės ir M. Misevičiaus pranešimas iii 3S ,Aligalų pasaulio raida" (moksl. vadovas prof. dr. M. Ivanaufekienė-Natkevičaitė), kuriame nuosekliai parodyta auga lų karalystės raida nuo paleozoinės eros silūro periodo iki mūsų dienų. įjMikrobiologijos reikšmė kovoje su prietarais" — to. kia III k. studentės J. Rutkytės (moksl. vadovas prof. P. Bluimanas)pranešimo tema. Žmogų supančioje aplinkoje gautu mikroorganizmų. Daug baimės įvarydavo spalvoto sios bakterijos. „Kruvinas" sniegas, „žydintis" vanduo bu vo Nutinkami kaip dievo ženklai, medicina ir skiepijimai buvo laikomi velnio prasimanymu. Besivystant mokslui, pavyko pažinti mikrobų gyvybinę veiklą. Piktosios ir gero sios jėgos, prieš kurias ilgai drebėjo mūsų protėviai, tapo /magaus tarnais. B' ne daugiausia klausimų susilaukė pranešimas „Miegas ir sapnai" (pranešėja K. Vrubliauskaitė (moksl. vadovas doc; R. Žiliukas). (•.teistinė konferencija praėjo gyvai ir įdomiai, paliko mab ,ių įspūdį. i Jsniversiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduo toja N. Petkevičiūtė įteikė pranešėjams garbės raštus.
ARMIJAI!
I. CSAITĖ
lti D. ane Ii tai iti ?iir as aš i-
r£
uti-
:as ai sje sto !tų
us
olektyvo įsipareigojimas įvykdytas ŽIEMOS EGZAMINŲ REZULTATUS APTARIA PRAMONĖS PRODEKANAS E. DOC. P. J. KUNČINĄ Spar neišblėsę praėjusios egz įminu sesijos įspūdžiai: dl: gumos studentų veiduose gal i ■ na išskaityti pasitenkini mą savo darbo rezultatais, vi so fakulteto kolektyvo lai mėjimais. Nemažas mūsų stuIfįntų būrys mokosi gerai: 41 mokslo pirmūnas, apie 150 studentų studijų knygutėse tui. dėstytojų įrašus „gerai" ir| „labai gerai". Praktiškai Mrvendintas kolektyvo įsiparisojimas: bendras fakulteto Įyymių vidurkis pakilo iki ■tverto. Taigi, Pramonės ekonomikos fakulteto studen tei žiemos egzaminų sesiją išMkė gerai, bendras akademi nis pažangumas 97,6% (antra vfcta Universitete po Teisės fakulteto). Tiesa, pernai po žie nos egzaminų sesijos mes už, mėme pirmąją vietą, bet šiemet geresnis bendras fa. ■Iteto balų vidurkis.
Geriausiai egzaminus išlaikė penkto (4,23) ir ketvirto (4,22) kursų studentai, nuo jų ma žai teatsiliko „antrokai" (4,06). Džiugu, kad ir toliau pirmūnų gretose lieka stu dentų profkomiteto narys V. Lenino stipendininkas A. Paš kevičius (III k.), komjaunimo biuro narė F. Dzeržinskio sti pendininkė N. Juškaitė (IV k.), profbiuro narė E. Voitiechovskaja (III k.),' gerais ir labai gerais pažymiais egza minus išlaikė komjaunimo biuro sekretorius M. Utaras (III k.), profbiuro pirmininkė A. Sarpaliūtė (II k.), aktyvūs visuomenininkai V. Jonynai tė (IV k.), J. Skamarakas (I k.), B. Karosas (IV k.), V. Vaitiekūnaitė (III k.) ir kt. Pravartu pažymėti, kad sėk mingai studentai laikė visuo. meninių mokslų disciplinų eg zaminus. Pvz., II kurso stu-
EKONOMIKOS FAKULTETO dentai TSKP istorijos egzami ną išlaikė vidurkiu 4,7 balo. Jau kelinti metai stabilūs akademinio pažangumo rezul tatai pasiekiami dekanato, katedrų, visuomeninių organi zacijų, pačių studentų bend romis pastangomis. Čia dide lis nuopelnas tenka partinio biuro fakulteto akademinei komisijai (pirmininkas e. doc. p. V. Astrauskas), komjauni mo biurui (sekretorius M. Utaras). Sistemingai svarstomi akademinės komisijos, kom. jaunimo biuro posėdžiuose pažangumo klausimai, kvie čiami į posėdžius ne tiktai blogai išlaikę egzaminus, bet ir tie, kurie vengia sistemin gai dirbti semestro metu, nepatenkinamai laiko koliokviumus, praleidinėja akademinius užsiėmimus. Blogo pažangumo priežas tys šalinamos dar semestro
metu. Ypač stengiamasi toly giai paskirstyti ir kontroliuoti studentų savarankišką dar bą. Kontrolės sistemoje svar. biausią vietą užima koliokviu. mai ir kontroliniai darbai. Fa kulteto Metodinė komisija koliokviumų planą sudaro at sižvelgdama į disciplinų įsi savinimo sunkumą, medžiagos apimtį, esamą literatūrą. Ko liokviumai pradedami laikyti, praėjus 4—5 savaitėms nuo semestro pradžios ir baigiami prieš dvi savaites iki įskaitų laikymo. Svarbu paskirstyti darbą tolygiai, todėl per sa vaitę planuojama ne daugiau kaip po vieną koliokviumą ir vieną kontrolinį darbą. Stu dentų savarankiško darbo or ganizavime ir rezultatų ap skaitoje pagrindinis krūvis tenka specialybių katedroms. Katedrų posėdžiuose, kur da lyvauja studentų aktyvas, o dažnai ir visa akademinė gru. pė, dažnai svarstomi pažangu mo, akademinės drausmės klausimai, nurodomi trūkumai ir keliai jiems pašalinti. Nuolatinis dėmesys rodo mas pirmųjų kursų studen(Nukelta į 3 psl.)
UNIVERSITETO STUDENTŲ
PROFSĄJUNGOS KOMITETE Įvyko Studentų profsą jungos komiteto išplėsti nis posėdis, kuriame daly vavo komiteto nariai, fa kultetų profbiurų ir bend rabučių tarybų pirminin kai, sporto-sveikatingumo stovyklų žiemos atostogų metu vadovai. Sporto - sveikatingumo stovyklų vadovai raporta vo apie grupių drausmę ir tvarką, poilsiavimo sąly gas ir t. t. V. Saldžiūnas kalbėjo apie Leningrado universiteto, L. Vaičekaus kaitė — apie Jerevano universiteto sporto - svei katingumo stovyklas. Tu ristų klubo pirmininkas J. Šimėnas papasakojo apie Pabaltijo aukštųjų mokyk lų turiadą Estijoje. Turiadoje vieninteliai mūsų respublikos atstovai — Universiteto turistai —
buvo treti (dalyvavo 8 ko mandos). Profkomiteto pir mininkas A. Kairys kalbė jo apie bendradarbiavimą su Maskvos, Jerevano ir Tbilisio universitetais. Posėdyje buvo svarsto mas profsąjungos aktyvo pažangumas. Akademinio sektoriaus pirmininkas J. Sartauskas pažymėjo, kad didžioji dalis profkomiteto narių sesiją išlaikė gerais ir labai gerais pažymiais. Vien penketais mokosi Z. Streikus (IF), A. Paškevi čius (PEF), A, Kupčinskas (PEF), J. Sartauskas (MMF) ir kiti. Profkomiteto pirmininko pavaduotojas A. Čiurlys kalbėjo apie tvarką bend rabučiuose ir budėjimą fa kultetuose. D. CESNAUSKYTĖ
Pasiruošę atlikti savo šventą pareigą Mūsų šalies darbo žmonės vasario 23 dieną pažymi 57ąsias Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų laivyno metines, o gegužės 9-ąją švęs Tarybi nės liaudies pergalės Didžia jame Tėvynės kare 30-metį. Susirėmime su fašizmu nuga lėjo tarybinė visuomeninė ir valstybinė santvarka. Nuga. Įėjo tarybinis žmogus, tarybi. nė ekonomika ir kultūra, ta rybinis patriotizmas, TSRS tautų vienybė ir draugystė. Šią pergalę pasiekė Tarybinė armija, tarybinis karo moks las. Ir dabar, nors tarptautinis įtempimas sumažėjo, pasau lyje tebėra reakcijos ir agresijos jėgų, dėl jų kaltės pastaraisiais metais ne kartą buvo susidarę pavojingi karo gaisrų židiniai .tautoms iškil davo naujo karo pavojus. Šio mis sąlygomis mūsų šalies vy riausybė, Komunistų partija nuolat rūpinasi Tarybinių Ginkluotųjų pajėgų galia, ka rine parengtimi. „Visa, kas sukurta liaudies, — pasakė
TSKP CK Generalinis sekreto rius L. Brežnevas TSKP XXIV suvažiavime, — turi būti pa tikimai apsaugota“. Pastaraisiais metais pasiek, ta daug naujų laimėjimų, di dinant Ginkluotųjų pajėgų karinę galią. Remiantis moks lo ir technikos pasiekimais, sukurti ir gaminami naujų rū šių šiuolaikiniai ginklai. Ka riai akylai budi taikaus tary binių žmonių darbo sargybo je, gilina savo karines žinias. Visuomet jie pasiruošę at likti savo šventą pareigą — apginti mūsų Tėvynę, jos di džiuosius socializmo iškovoji mus. Esant sudėtingai tarptauti. nei padėčiai, dar labiau išau ga darbo žmonių paruošimo ginti Tėvynę reikšmė. Gyventojų ruošimas ginti Tėvynę turi du aspektus. Pir mas jų — karinis patriotinis darbo žmonių auklėjimas. Antras — jų apginklavimas tam tikra suma karinių žinių, įgūdžių ir sugebėjimų. Mūsų universitete reikiamai rūpina-
Drąsusis karvedys
gyvenimais dalijasi Universi. teto dėstytojai Didžiojo Tėvy. nės karo veteranai: Istorijos fakulteto docentai S. Lazutka, A. Bendžius, Teisės fakulteto prof. J. Žėruolis, doc. A. Liakas, B. Blažys, S. Kancedikas, I. Volkovas. Šią vasarą stu dentai aplankė nemaža vietų, kur vyko žiaurios kovos, da lyvavo minint Vilniaus mies to ir Lietuvos TSR išvadavi mo 30-metį. Nemaža padaryta ir studentų karinių žinių, ir įgūdžių kėlime, fiziniame la vinime ir grūdinime. Univer siteto saviveiklininkai laukia, mi karių svečiai, dažnai karo mokyklos saviveiklininkų pat. riotinės dainos skamba mūsų universitete. Karine patrioti ne tema daromi stendai, vyksta daug kitų renginių. Karinis patriotinis auklėjimas, studentų karinis parengimas — tai Vilniaus universiteto dėstytojų ir studentų indėlis į bendrą tarybinės Tėvynės gynybos reikalą. Vytautas REPŠYS Karinės katedros viršininkas
Reikia tik
savo klaidą. Aš numojau ran ka į nesuprantamą dalyką, atseit, vis tiek viskas neaiš ku. Ir štai, beveik trisdešimt egzaminų išlaikęs tik labai ge rai, karinio parengimo gavau „patenkinamai". Skaudi buvo pamoka, bet teisinga. Nerei kėjo sėdėti ir mechaniškai už. sirašinėti, reikėjo galvoti, su prasti, kad nieko sudėtingo tose schemose nėra, kad daug papildomų žinių aš gi gaunu ir fakultete. — Taip, — nusišypsojo dės tytojas, — nieko ypatingo jums nedėstoma. Reikia tik stengtis. Kalbėjomės tada apie daug ką — dėstytojo asmenybę, įskaitų patogesnį laiką, kad neproduktyviai išnaudojama saviruoša, kad geriau išmokti dėstomą dalyką, gal būt, pa dėtų dėstytojų kaita — įvai rių žmonių skirtingas požiū ris į tuos pačius klausimus (dabar per visą studijų laiką užsiėmimus grupei praveda vienas dėstytojas). .. Ir visur dėstytojo P. Kuznecovo žo džiuose jaučiau susirūpinimą jaunimo karinio patriotinio auklėjimo reikalais, katedros pastangas auklėti sąmoningus, išsilavinusius Tėvynės gynė jus.
stengtis...
Prieš 30 metų laikraščiuose buvo išspausdintas praneši mas apie žymaus karvedžio Ivano Černiachovskio mirtį. Ilgas ir sunkus buvo jo ke lias prie Rytų Prūsijos sienų. Kaip tik šiame kelyje, nepertoliausiai nuo Nemuno, Šiau. lių rajone, 1941 metų birže lio 23 dieną 28-oji tankų di vizija, vadovaujama I. Čer niachovskio, viena iš pirmų jų stojo į mūšį su fašistų tan kų armija. Didvyriškai kovė si čemiachovskiečiai Lietuvos žemėje su gausesniu priešu. Tada jėgų persvara buvo priešo pusėje, ir tarybiniai tankistai buvo priversti trauk tis. Įnirtingi mūšiai prie Nov kart Tarybų Sąjungos didvy gorodo, Voronežo. Paskui — riu. 1945 metų vasario 18 die esminis persilaužimas. Tarybi. niai pulkai pajudėjo į Vaka ną mūšio lauke priešo svie rus. Iš pradžių 60-osios legen- dinio skeveldra nutraukė jo darinės armijos vadas, pas gyvenimą. Armijos generolą kiau — 3 Baltarusijos fronto I. Cemiachovskį palaidojo kariuomenės vadas, jaunas Vilniuje, kurį nuo hitlerinių karvedys I. Cemiachovskis grobikų išvadavo jo vadovau atvedė savo pulkus nuo jama kariuomenė. Kursko ir Dniepro per Kauną, Tarybinė liaudis šventai Alytų ir Vilnių ten, kur prieš saugo įžymiojo karvedžio at trejus metus jo Tėvynę už minimą. Jo gyvenimas — puolė hitlerininkai. Pradėjo įkvepiantis tarnavimo tarybi jis čia karą pulkininku, o su nei liaudžiai pavyzdys. A. GRINBERGAS grįžo armijos generolu, du
Vyriškumo ir ištikimybės mokykla
masi studentų ruošimu ginti Tėvynę, skiepijama jiems ta rybinio patriotizmo, narsumo, tautų draugystės dvasia. Aktyviai karines žinias, re voliucijos ir darbo žmonių tradicijas propaguoja komjau nimo komitetas, „Žinijos" draugija, SDAALR Universi teto ir ypač Medicinos bei Gamtos fakultetų komitetai, Universiteto dėstytojai — Di džiojo Tėvynės karo vetera nai. Universiteto studentų ir dėstytojų mėgiami svečiai — generolai P. Petronis, J. Ma. cijauskas, C. Perkauskas, A. Randakevičius, Tarybų Sąjun gos didvyriai B. Urbonavičius, J. Gerasimovas ir daugelis kitų. Jų pasakojimais apie sunkias Tėvynės karo dienas, karių patriotizmą, taip pat ir 16 Lietuviškosios divi zijos kovų kelius, Tarybinės armijos pergales prie Mask vos, Stalingrado, Kursko ir Berlyno, Lietuvos TSR išva davimą labai domisi studen tai. Dažnai savo fronto per-
Tarnyba Tarybinėje Armi joje man padarė įtakos visam gyvenimui. Žmonėse kalba ma, kad netarnavęs armijoje — ne vyras. Iš tiesų, daug ką tarnyba labai pakeičia, įprati na prie sunkumų, užgrūdina, išmoko vertinti draugystę. Tiesa, iš pradžių būna sunko-
Mūsų pokalbis su Karinės katedros dėstytoju V. Kuznecovu prasidėjo nuo žvilgsnio į įvykius karo arenoje prieš trisdešimt metų. — Pergalės jubiliejų ne tik švenčiame. Jis įpareigoja kiekvieną jaunąjį šalies pi lietį dar geriau įsisąmoninti savo pareigą Tėvynei, — pa brėžė dėstytojas. — Netru kus bus tikrinamas mūsų ka tedros darbas. Vienas, keli apsileidėliai gali užtraukti gė dą visai katedrai, o tuo pa čiu ir Universitetui. — Pasitaiko, kad studentai, gerai išmaną savo specialybės disciplinas, katedroj mokosi prasčiau. — Karinė katedra sudaro visas sąlygas mokytis. O kad kai kam prasčiau sekasi, ma tyt, labiausiai kaltas jis pats. Blogai užsiėmimus lanko vie. na antrakursių matematikų grupė. Arba toks pavyzdys — vasario 11 d. į užsiėmimus turėjo atvykti 133 fizikai. Iš jų dėl nežinomos priežasties neatvyko 12, 7 pavėlavo. Tai gi, yra apie ką pagalvoti. — Su kartėliu prisimenu Kalbėjosi R. JANUSKEVlClUS ka: išsiskyrimas su artimai siais, griežta ir neįprasta tvar ka. Bet užtenka tik priprasti prie jos, ir viskas pasidaro lengva. Tampa įdomūs ir kas. dieniniai užsiėmimai, negąsdi na sargybos ir budėjimai. Ar mijos gyvenimo mokykla iš moko atkakliai siekti tikslo,
VASARIO 23-OJI — TARYBINĖS ARMIJOS IR KARINIO JURŲ LAIVYNO DIENA
SUNKU PRATYBOSE — LENGVA MŪŠYJE
Universiteto visuomeninių organizacijų renginiuose, rinės katedros užsiėmimuose, SDAALR organizacijos loję studentai auklėjami tarybinės Tėvynės jie įgyja žinių, kurių reikia taikos sargyboje ar pavojui. Qd Nuotraukose matome kelis studentų karinių užslėm ude momentus. Viršuje: Universiteto rektorius prof. dr. J. Ktįjįj blllus (dešinėje) ir Karinės katedros viršininkas V. Rep.fa (kairėje) stebi, kaip mūsų studentams sekasi „mūšyje . ae
kovoti su sunkumais. O svar biausia — tie dveji metai mus, įvairių tautybių jaunuo lius, sulydė į neišardomą šei mą, išmokė būti pasiruošusiais ginti Tėvynę. Kilnesnės parei gos nėra. L. KLlSAUSKAS IF H k. studentas
Pats darbymečio smagumas Gražus ne vienam šis jubiliejus, apie kur) pati, žinoma, girdėti nieko nenorėjai. Gerai. Tegu bus Tavaip — paminėjimas be sveikinimų Ir iškilmingų tostų. Ne proginiai būna nuoširdžiausi žodžiai. Jie iškalbami pavasariais — kai sparnus išskleidžia teat rinio seminaro jaunimas. Varžaisi šito audringo jaus mų antplūdžio. Greičiau susiraukusi priekabiai užsi. puoli dėl kokio menkniekio aną ar kitą laime, dė kingumu ar pagarba spinduliuojantį jaunikaitį. Tik kad niekas galvon neima negudriai suvaidinto pik tumo. Dar ne vieną kartą po diplominių gynimo rei kės rožių glėbyje veidą slėpti. Priimki ir nuo mūsų, katedros bendradarbių, po atminimo gėlę. Dirbame kartu jau 12 metų. Nuo 1963-ųjų. (1949—1953 — darbo metai Šiaulių ir Vil niaus pedagoginiuose institutuose, 1953—63 — MA Lietuvių kalbos ir literatūros institute). Ėjai aukštas visuomenines ir administracines pareigas, buvai ka
SVEIKINAME DOCENTĘ P. CESNULEVlClOTĘ
tedros primų, ir niekad šešėlis neužtemdo darnios, bičiuliškos atmosferos mūsų kolektyve. Išmintingas buvo vadovavimas — kantrybe ir dėmesingumu, jautriu supratimu grįstas. Dabar, po šitiek pareigomis apkrautų vadovauja mų metų, atsiras jau daugiau laiko rašomiems dar bams. Nūn pats darbymečio smagumas! Jauniesiems štai šauniai brūkštelėjai išmoningas „Teatro mįsles", o juk maga kažkas daugiau — sulasyti trupinys po trupinio teatro kūrėjų biografines istorijas, išmargin ti scenos gyvenimo mozaikinę istoriją, o pagaliau tarp rankraščių gal susiras ir netesėtos naujos pje sės apmatai. Mažos Tau rūpesčių naštos, dėkingas auditorijos, miklaus plunksnos bėgimo!
Donatas SAUKA Lietuvių literatūros katedros profesorius
Visuomeninių
ai ai :
profesijų fakultete ’ p<
įmo] (pr Studentai dažnai telrauje ,n? ar veiks šiais mokslo met< iriei fotokorespondentų ir buitie* s] kultūros specialybės? Fakulte1™”5 to dekanas doc. V. Germane pranešė, kad dėl organizacinį nių bei materialinės baz'ipės sudarymo sunkumų, aukšči n P‘ minėtas specialybes, matytu, bus galima įvesti tiktai nuM , kitų mokslo metų.
STUDENTO UŽRAŠAI Praeitame laikraščio numeryje supažindinome savo skai tytojus studentus, kaip konspektuoti paskaitą. Šiandien pa sakojame apie įvairius savarankiško darbo užrašus.
Silos nuotraukos primena sesiją. Ką tik praėjusią, bet tokią, rodos, jau tolimą sesiją. Finansų ir apskaitos fakul teto ekonominės informacijos IV kurso pirmai grupei ji buvo sunki, bet sėkminga: nė vieno skolininko. O egzami no, ?per kurį fotografuota, vien pavadinimas ko vertas!.. Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo projekB '.avimas. Nelengvas buvo egzaminas. Irenai Bleloglazovaitei (nuotr. kairėje), Iš kitų trijų egzaminų susirinkusiai ketvertus, kur-
Metodinėje literatūroje nurodomos tokios užrašų rūšys: bibliografijos sudarinėjimas, skaitomo dalyko planas (pa prastas ir sudėtingas), išrašai, tezės (paprastos ir išplėsti nės), konspektai (paprasti, sudėtingi ir suvestiniai), pastabos apie perskaitytas knygas (perskaitytų knygų ir straipsnių apskaitos, anotacijos, recenzijos, referatai). BIBLIOGRAFIJOS SUDARINĖJIMAS. Didelė dalis studen sinj darbą parašiusiai penketui, — šį kartą nepasisekė: tre tų jos nesudarinėja, todėl nesiorientuoja pagrindinių kursų jetas. .. Užtat seniūnas Edvardas Jastremskas, ir šiaip vi literatūroje, nežino svarbiausių autorių (kartais net vado, sada gerai besimokantis, vėl gavo penketą. Viktorija Bra vėlių), nesistemingai, pripuolamai skaito, gaišta daug lai zauskaitė ir Nijolė Cereškaitė (nuotrauka dešinėje) dar ko, kiekvieną kartą knisdamiesi kataloguose. Kaip sudary prieš egzaminą. Pirmoji gavo penketą, antrosios visos se ti bibliografiją, studentus supažindina Universiteto paokslisijos pažymys vienas — ketvertas... nė biblioteka, tik, deja, ne visi šiomis paslaugomis pasi naudoja. .. .Nuotraukos primena praėjusią sesiją. O beartėjančios SKAITOMO DALYKO PLANO SUDARYMAS. Planuoti — dar ne? skaitomą tekstą moksleiviai mokomi dar pradinėje mokyk loje. Taigi aukštosios mokyklos studentui skaitomų šaltinių plano sudarymas turėtų būti įprastas dalykas. Gal būt, pa grindinė bėda, kad planavimas nepakankamai vertinamas. • • Tuo tarpu jis moko tiksliai mąstyti, klausti, nuosekliai dės tyti mintis. Planas gali būti stambus, nedetalizuotas ir deta lizuotas (sudėtinis), kada pagrindiniai punktai skirstomi į papunkčius. Ypač svarbu susidarinėti detalizuotą planą: jis padeda tekstą išskirstyti ir analizuoti, padeda apgalvoti. TEZES. Tai nuosekliai, glaustai, papunkčiui išdėstyti pa grindiniai veikalo teiginiai. Tezių suformulavimas savais žo jų 157 gerais ir labai gerais skambančios, tik dažnai liūd džiais — sunki, sudėtinga užrašų forma. (Tezių pavyzdžių pažymiais, o 125 — vien tik nokai pasibaigiančios „tūks galima rasti mokslinių darbų rinkiniuose). Tezėmis taip pat labai gerai I tančio teoremų ir vienos nak ne visada galima pasitenkinti, kadangi jose nėra paaiškini mų, įrodymų. Todėl tezes dažnai reikia papildyti išrašais, Aplamai geriausiai besimo, ties" politikos pinkles? Žinoma, pati geriausia prie kurie jas konkretizuotų, faktais, pavyzdžiais. kančiais fakultete laikomi ekonominės informacijos me monė studento darbo krūviui IŠRAŠAI IR CITATOS — paprastai papildo tezes (faktais, chanizuoto apdorojimo orga tolygiau paskirstyti yra ko įrodymais, iliustracijomis.. .). nizavimo specialybės trečio liokviumai. Kadangi fakultete Išrašuose glaustai išdėstoma panaudota medžiaga, nuro kurso studentai. Tačiau, kita vyrauja tiksliųjų mokslų dis vertus, šitai pasiekti padėjo ciplinos, tokio pobūdžio kont. dant šaltinį. Kiekvienam klausimui patogiau išrašus daryti ir gana palankiai susiklosčiu rolinius studentų žinių patik atskirai. Išrašai (taip pat ir citatos) daromi tik susipažinus sios aplinkybės: tik du egza rinimus organizuoti labai tiks su klausimu ištisai. Kitaip jie nebus giliai apgalvoti ir gali minai. Gal būt, jie būtų išlai linga. Tik matydamas koliok būti panaudoti mechaniškai. kę dabartines pozicijas net ir viumų rezultatus, dėstytojas KONSPEKTAS — tai trumpas perskaitytos knygos ar po penkių egzaminų sesijos. žino, kaip įsisavinamas jo straipsnio išdėstymas. Ši užrašų forma labiausiai paplitusi Gal būt. Tačiau kol kas į tre dėstomas dalykas. Nepatenki studentų tarpe. Jos ir dėstytojai reikalauja. Tačiau dažnai čiakursių iškovotą titulą va. namas koliokviumo įvertini studentų konspektas yra prastas. „Taupydami laiką“, stu dintis geriausiais fakultete la mas studentui yra lyg signali dentai dažnai konspektuoja, nesuvokdami dalyko esmės, biausiai pretenduoja II kurso nė lemputė, pirmas signalas, prieš tai bendrais bruožais nesusipažinę su veikalu ar informatorių I grupė. Čia eg kad jau laikas rimtai susiimti. straipsniu. Todėl dažnai mintys rašomos mechaniškai, rū zaminų sesijos vidurkis tikrai Na, o tiems, kas sistemingai pestingai konspektuojama tik veikalo pradžia, o pabaiga aukštas — net 4,2. ruošiasi visiems koliokviu su visomis išvadomis dažnai ne tik nespėjama sukonspek Kas skatina, kas padeda mams, kontroliniams darbams, tuoti, bet ir perskaityti. Toks „konspektas" studentui mažai net ir gerai besimokantiems seminarams ar eilinėms pra ką duoda, per seminarus jis nepajėgia dėstyti minčių sa studentams neapsileisti, nepa tyboms, kas visą semestrą są vais žodžiais, o mechaniškai skaito iš užrašų. Konspektas siduoti, siekti vis geresnių žiningai lanko paskaitas, per duos naudos tik tada, kada jį rašysim, paanalizavę tekstą. rezultatų? Kokios pastangos sesiją būna ne taip jau sun Yra kelios konspektų rūšys: paprasti, sudėtingi ir suvesti dedamos, kokių priemonių ku. Lieka tik viską pakartoti imamasi, kad studentai sesijos ir... geras pažymys užtikrin- niai. Paprastas konspektas — tai glaustas turinio išdėsty mas be plano (bet planingai), be tezių, be kritinių pasta Jūratė GRABYTE metu nepakliūtų j gražiai tas. bų. Jis reikalingas pradedančiam dirbti, kol nepakankamai įsisavinta užrašų metodika, o taip pat gilinant ir plečiant medžiagą. Sudėtingas konspektas — tai rūpestingas, giliai mos tarp dvejeto ir trejeto PREKYBOS FAKULTETAS apgalvotas teksto analizės rezultatas, tai kritinis teksto ribos, bet ir jaunų žmogių charakteriai, kurių neatskiria Studentu tapti buvo di- nagrinėjimas, šį tekstą apibendrinant, panaudojant papildo, mu bruožu tampa pasyvumas džiausiąs džiaugsmas. Bet kai mą medžiagą, pareiškiant kritines pastabas. Paprastai toks ir viskam abejingumas. Apie atsidūrėme jo kailyje, rūgš konspektas susideda iš kelių užrašų rūšių, pvz., rekomen tokius „vidutiniškus“ studen toka pasidarė. Pirmiausia, duojama: a) planas, b) tezės kiekvienam plaino punktui, tus taikliai parašyta „Nemu sunku buvo todėl, kad mes, c) pagrindiniai įrodymai (faktinės žinios tezėms pagrįsti), no" žurnale (1975 m., Nr. 1, vakarykščiai abiturientai, ne d) kritinės pastabos, e) išvados kiekvienam skyriui ir visai Alg. Beniušio ir C. Iškausko buvom pratę tiek daug dirb temai. Gera tokį konspektą išgrafuoti. Suvestinis konspek laiškuose). Kiekvieną egza ti savarankiškai. Antra — eg tas —tai darbo su keliais šaltiniais rezultatas. Toks kon minų sesiją laiko tik patenki zaminai. .. spektas paprastai susideda: 1) iš plano, kuriame išskai namais (dažnai perlaikant ne Sausio 6-oji, pirmasis egza čiuojami pagrindiniai klausimai (medžiaga iš paskaitų, kon patenkinamus) pažymiais: G. minas. Jaudiniesi, ieškai, sultacijų, vadovėlių, programos), 2) nurodomi pagrindiniai Cioglys, R. Kazickaitė, G. galvoji ir staiga pats sa šaltiniai ir jų studijavimo nuoseklumas, prie kiekvieno šal Travina, V. Leonavičiūtė (II ve pagauni, kad esi išsiblaš tinio nurodoma, kuriam plano punktui jis tinka, 3) nuosek kursas), V. Macevičius, V. kęs. Daugeliui tas išsiblašky. liai pagal punktus medžiaga sisteminama iš įvairių užrašų Rutkauskas, A. Semetulskytė, mas ir sumaišė „popierius“. .. į vieną suvestinį konspektą. A. Ostrauskas, R. MarkeviSesija baigėsi. Grupė egza Skaitant knygą, pagal reikalą ir galimybes naudinga su čius, V. Daučiūnas, V. Kati- minus išlaikė gerai. Yra ke liūs, G. Survila, R. Valeckas turi pirmūnai. Ir nė vieno sidarinėti ir lenteles, schemas, diagramas. Jos padeda (III kursas) ir kt. Norėtųsi, skolininko. Labai gerai pir glaustai susisteminti arba kvalifikuoti atskirus knygoje tikėti, kad visų pirma jie pa muosius egzaminus išlaikė nagrinėjamus klausimus. Pavyzdžiui, perskaičius TSKP isto tys ateičiai padarys rimtas iš. mano draugės J. Rimšaitė, V. rijos vadovėlį, galima išskirti keletą panašių problemų ir vadas, o, antra, turėtų jiems Židanavičiūtė, V. Žievaitė. peržvelgti, kaip jos vystėsi. J atskirą grupę galima surašy. suteikti paramą grupių drau Džiaugiuosi, kad ir aš neat ti partijos suvažiavimus ir kiekvieną jų išstudijuoti teikia bendra schema: data, suvažiavimo sudėtis, nagrinėti klau gai, komjaunimo organizacija. silikau nuo jų. Pramonės ekonomikos fa Kokį įspūdį paliko pirmoji simai, priimti nutarimai, suvažiavimo istorinė reikšmė. kulteto kolektyvas sieks ir to sesija ir kaip jau po jos įsi Svarbu ir užrašų forma: plačios paraštės, aiškus pastrai liau būti pirmaujančių greto vaizduoji studento gyvenimą? pų išskyrimas, vienodi sutrumpinimai ir kt. Tvarkingi užra se. Sieksime, kad būtų tvir Mes galėtume atsakyti taip: šai lengvai skaitomi, įsimenami, papildomi. Jie atspindi tesnės žinios, gerinami egza — Sesija — tai studento studentų kultūrą ir bendrą išprusimą. minų balų vidurkiai. Tik žinių patikrinimas, jo valios Straipsnyje aprašyti pasiūlymai lai nebūna receptu stu aukštas pažangumo balas pa ugdymas bei grūdinimas. Be rodo, kaip įsisavinamos visuo jos — be valios — toli ne dentui, bet patarimu, paskatinimu darbą racionalizuoti. meninių ir konkrečios eko nueisi. Universiteto biblioteka kiekvienam besikreipiančiam pa nomikos disciplinų žinios, teikia nemažą sąrašą literatūros, kur nagrinėjami darbo su kaip formuojami politiškai su.N. KENSTAVICiDTE knyga metodikos klausimai. brendę, aukštos kvalifikacijos prekybos ekonomikos spec. specialistai. I k. seniūnė Doc. M. KARČIAUSKIENE
Prisiminimai apie sesiją ^.Kalbėdamas apie fakul■to žiemos sesijos rezultatus, fe yr.f kuratorius A. KvederaB ličius neskuba girtis, tačiau fe aidžia mums suprasti, kad B ris patenkintas: fakulteto ažangumas, lyginant su prajush! metų pavasario sesijos azijatais, šoktelėjo. Kai ekj daug studentų fakultete, k cliKgeriau pradėję mokytis a nieko nenulemia. Reikia, ad gerokai pakiltų daugumo 01 udentų sesijos pažymių viurkis. Tik tada pakils ir viV > fakulteto pažangumas. • Bendri fakulteto rodikliai ar nekalba apie tai, kad vi!■ ems studentams sesija buvo įlkminga: juk iš 1148, turėįsių laikyti egzaminus, juos laikė 1073 studentai (93,5%). Fakultetas didžiuojasi to. Sais studentais, kaip ketvirtksrsis Lenino stipendininR. Valkauskas, trečiakurA. Uziela. Didžiuojasi vi-
sais tais devyniasdešimčia, iš laikiusiais šią sesiją vien pen ketais. Pagyrimo verti ir day daugiau negu du šimtai stu dentų, sugebėjusių išlaikyti sesiją be trejetų. Pasidomėjome, kaip įvertin tas studentų specialybės da lyko mokėjimas. A. Kvederavičiui atsakyti buvo ne taip jau paprasta. Visa pa slaptis ta, kad fakultete dėsto mos disciplinos taip siejasi viena su kita ir kartu su bū sima specialybe, kad tiesiog sunku jas suskirstyti į specia lybės ir nespecialybės daly kus. Vadinasi, peršasi tik vie na išvada: kad būtum geras specialistas, vienodai gerai privalai mokėti visus dalykus! Na, o kaip visuomeniniai mokslai? Juk tam, kad tap tum visapusiškai išsilavinusiu žmogumi, jų geras mokėjimas taip pat būtinas. Ir čia statis tika kalba studentų naudai. Iš 564 turėjusių laikyti visuo meninių mokslų egzaminus studentų juos išlaikė 548. Iš
ONĖS ekonomikos TETAS (Atkelta iš 1 psl.) fe”' ms. Dekanatas kartu su parūobiuro akademine komiia ir komjaunimo biuru dar £ rokai prieš egzaminų sesiją rengė gamybinį pasitarimą pirmo kurso studentais. Mūsų darbe yra ir neišręstų mokymo proceso ornizavimo, studentų savaran>ko darbo tarpsesijiniu me. problemų. Mus jaudina kad akademinio pažangu. > lygis netolygus atskiruose rsuose, akademinėse grupėAkademinės grupės rezulai žymia dalimi priklauso o darbo nuotaikos ir kolekriškumo atnyisferos, kurią valo formuoti grupės akty’• Kaip tik tokios nuotai5 pėsigendama III kurso lės planavimo spec. 2 uporgė Kniukštaitė, seI' nė Vilkaitytė, , , proforgė iė), pramonės planavi iti • s me. 1 gr. (Gurskaitė, iltefli i, Zupkaitė), darbo ekoJ® s spec. 2 gr. (Petraityina? Stelionytė,!. Ineceusane, Mecelisaitė) a derlų kolektyvuose. Šios iz^pės tempia fakultetą že. H<itn ■ gal akademinio pažanno rodiklius, užimdamos kutiniąsias (XX—XVIII) 01 taj Akademinių grupių tar■ ažangumo vidurkiai
3,42; 3,43; 3,58). Laukta geresnių egzaminų rezultatų iš pirmo kurso stu dentų, ypač iš pramonės pla navimo specialybės. Matyt, dar nepilnai išnaudotos gali mybės, kurias teikia „įvadui į specialybę" skiriamos valan dos. Metodinė komisija yra numačiusi apsvarstyti šį klau simą, katedros įpareigotos paruošti naujiems mokslo me tams „įvado į specialybę“ konspektus. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad studentai netolygiai įsisavina atskiras disciplinas, nepakankamai sa. varankiškai dirba, kai kurie praleidžia daug užsiėmimų. Tai pasakytina apie užsienio kalbas. Fakultete stiprinama užsienio kalbų studijavimo kontrolė (rašomi lankomumo žurnalai), ateinantiems mokslo metams numatoma techniškai įrengti dvi auditorijas užsie nio kalbų užsiėmimams. Susirūpinimą kelia ir tai, kad vis dar lėtai mažėja tre jetukininkų, t. y. besimokan čiųjų vadinamais „valdiškais" pažymiais, kurių daugiausia yra III kurso studentų tarpe. Už šių trejetukininkų (daž niausiai trejetai gaunami per laikius nepatenkinamą pažy mį) slypi dviguba blogybė — tai ne tik busimųjų specialis tų silpnos žinios, balansuoja-
fefe u ®
.NSŲ IR KAITOS FAKULTETAS
|
Kraštotyros dienos, kraštotyros metai TS korespondento B. RAZIONO pokalbis su Universi teto Kraštotyrininkų klubo pirmininku V. MAČIEKUMI.
TS. Prieš susitikdamas su Jumis, redakcijos archyvuose atsitiktinai užmačiau beveik prieki metus mums parašytą laišką (deja, qerokai pavėla vusį, todėl ir likusi neišspausdintą). štai jo pradžia: „Praėjusi šeštadieni i Bai sogalos kultūros klubą su jaunimu rinkosi ir šeimyninės poros iš Gyvulininkystės mokslinio tyrimo instituto bei eksperimentinio ūkio dirban čiųjų. Juos sudomino Vilniaus V. Kapsuko universiteto Kraš totyrininkų klubo vakaronė. Buvome nudžiuginti, suži noję. kad esama tokio di džiulio būrio akademinio jau nimo, kuris laisvu nuo mo kymosi metu vyksta i kai mus, lankosi pas ųyventojus, užrąšinėja dainas, šokius, žaidimus. Ir tai ne specialis tai, kuriems tautosaką studi juoti — būtinybė, o įvairiau sių specialybių studentai: fi zikai, biologai, matematikai — liaudies dainų ir šokių mylėtojai. Su jų rinktais tau tosakos lobiais ir susipažino me per vakaronę. Ramias, liūdnas dzūkų darbo dainas keitė linksmos pramoginės.
mezgimo, bendravimo su žmo nėmis priemonė. Kartais vie nos vakaronės užtenka įveik ti nematomą nekomunikabilu mo sieną, kurios nesugriovus, neįmanomas rimtesnis krašto tyrininko darbas. Pateiksiu būdingą pavyzdį iš praėjusių metų ekspedicijos Joniškėly je. Nors apie būsimą krašto, tyros ekspediciją, jos tikslus ne kartą buvo rašyta rajono laikraštyje, bet, matyti, dėl specifiškų šio krašto ekono minių sąlygų praeity, dėl šiaurietiško pasvaliečių tem peramento iš pradžių niekaip nesisekė surasti bendrą kalbą su vietos gyventojais. Skun džiasi grįžę iš kaimų sociolo gai, kad sunku kalbėtis su žmonėmis, skundžiasi tautosa kininkai. .. Ieškodami išeities, susitarę su ūkių vadovais ir vietos kultūros įstaigų dar buotojais, suorganizavome va karones „Tiesos" ir „Kovos" kolūkiuose, Joniškėlio Kultū ros namuose, Joniškėlio eks-
Prie Partizanų šlovės piliakalnio (5venčionių raj.) susitikūnas su partizanų rėmėja A. Kaminskiene. 1972 m. vasara. V. SE5TAUSKO nuotr. trankų Šokį lydėjo išradingi žaiditnai. ' ■ Toliau dėkojimai už sma giai ir naudingai praleistą vakarą ir pan. — nebeeituo sius parašas — šešios Gyvuiihinkystės mokslinio tyrimo instituto mokslinių bendra darbių pavardės. Tokios ilgos citatos nepasibai'džiau dėl to, kad laiškas marūpasirodė labai charakte ringas. Apie Jūsų vakarones ir panagius renginius tiek respublikos rajonuose ir kai muose, tiek Universitete kas nėra girdėjęs! Jus dažnai ir vadina dainininkais, šokė jais, ' Sumaišo netgi su etnografrhiu ansambliu... Arba r- visus iki vieno •— laiko tautosakininkais, tautosakos propaguotojais. Bet juk tauto saka — ne vienintelis jūsų rūpestis, vakaronės — ne vienintelis jūsų . darbas. Ir gal net — ne pats pagrindi-
perimentiniame ūkyje, Joniš. kelio plytinėje. Per tas vaka rones pasakojome apie savo klubą, aiškinome ekspedicijos tikslus, propagavome krašto tyrą. Ūkių vadovai, savo ruožtu, pasakojo apie jų va dovaujamų ūkių pasiekimus, perspektyvas. Po to mes dai navome dzūkiškas, žemaitiš kas dainas, vietiniai — savo krašto. Paskui visi kartu ir dainavome, ir šokome... Jau po pirmos vakaronės reikalai pasitaisė. O į ekspedicijos pa baigą žmonės net patys atei davo, siūlydamiesi tai ką nors įdomaus papasakoti, tai negirdėtą dainą padainuoti. Tokio tipo vakaronės mums buvo svarbios ir kitais aspek V.” MAČIEKUS. Vakaronės tais, būtent — kaip akademi -j- tifi tifc efektyvi ryšių už- nio jaunimo politinio ir este
tinio auklėjimo priemonė. In formacija iš pirmų lūpų (pir mininkų, direktorių) apie kolūkių, tarybinių ūkių eko nomikos pasiekimus, perspek tyvas, kultūrinius poslinkius kaimo gyvenime daro teigia mą įspūdį jaunimui, akivaiz džiai parodo socialistinio ūki ninkavimo pranašumus. Tau tosakos, liaudies muzikos ir liaudies šokio įsisavinimas — svarbus jaunimo estetinio auklėjimo komponentas. Liau dies kūryba — tai ne greitai praeinančios mados reikalas, o pastovi, amžių patikrinta estetinė vertybė. Vertinant klasiniu požiūriu, tai ne eks. ploatatorių klasės, o išnaudo jamosios daugumos nuotaikų, šviesesnio gyvenimo lūkes čių, optimizmo, pasipriešini mo engėjų savivalei reiškėją. Tuo ji artima ir priimtina mū sų gyvenimui. Taigi, vakarones reikėtų vertinti dviem aspektais: kaip auklėjimo priemonę ir kaip įžangą į pagrindinį darbą — visapusišką gimtojo krašto tyrinėjimą. Mokslo įstaigos, kurioms Tarybų valdžia ski ria itin didelį dėmesį, nesu skumba aprėpti visų veržlaus mūsų gyvenimo pusių. Gyve nimo srautas negrįžtamai nu sineša su savimi į užmarštį dažnai labai vertingus dabar ties ir praeities gyvenimo faktus. Mūsų klubas kraštotyrinės medžiagos rinkimui per vasa ros atostogas organizuoja kompleksines ekspedicijas. Jose stengiamės visapusiškai ištirti pasirinktą vietovę (pa prastai mažiausią teritorinįadministracinį vienetą — apy linkę). Tyrimų programa pla ti. Daug dėmesio skiriame so ciologiniams ir ekonominiams nūdienos tyrinėjimams. Vieni iš pirmųjų respublikoje ėmė mės gyventojų pasaulėžiūros sociologinių tyrimų, susilau kusių palankaus atgarsio iš ideologinio fronto darbuotojų. Čia geru žodžiu reikia pami nėti Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros docentą B. Genzelį, paskatinusį šią tyri mų kryptį, tos katedros dės tytoją G. Jatkonį, betarpiškai vadovavusį gyventojų apklau sai. Programoje taip pat šei mos sudėties, laisvalaikio pra leidimo, kolūkiečių šeimos sanitarinio-higieninio, ekono minio gyvenimo tyrimai, kol ūkių, tarybinių ūkių ekono minė analizė, medžiagos rin kimas apylinkės visuomeni nio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo istorijai. Nepamirš tame ir tradicinės kraštotyros: etnografijos, tautosakos, kal bos faktų rinkimo. Surinktą medžiagą pagal išgales sten giamės apdoroti, paruošti straipsnius. Jau yra paruošti du straipsnių rinkiniai, ruo šiamas trečias. Parašę straips nius, pirminę medžiagą (atsi minimus, užpildytas anketas, magnetofono juostas) atiduo dame mokslo įstaigoms. Atei ty tyrimų geografiją numato me praplėsti: imtis medžiagos rinkimo Universiteto istorijai, įsijungti į Vilniaus miesto kraštotyrininkų ekspediciją
Žvėryne, suteikti paramą Vil niaus miesto pramonės įmo nėms, rašančioms savo istori jas. TS. Nuo pirmadienio (11.24) Universitete prasideda kraš totyros dienos — penki stam bus renginiai. Tiesa, Jų pro gramoje nėra nurodyta, bet manyčiau, kad tai — lyg ir klubo penkmečio pažymėji mas. Tuo labiau, kad pirmą ir vienintelį kartą kraštoty ros savaitė Universitete bu vo suorganizuota pačioje klubo gyvavimo pradžioje.
z;
V. MAČIEKUS. Taip. Min tis suruošti Kraštotyros die nas Universitete kilo klubo jubiliejaus proga. TS. Vadinasi, Jau galima kalbėti apie klubo kelią, jo visapusišką brendimą, apie darbus, nuveiktus per tuos penkerius metus. Juo labiau, kad tie darbai ir apskritai klubo veikla yra susilaukę nemažai gražių įvertinimų.
V. MAČIEKUS. Per praėju sį penkmetį klubas suorgani zavo penketą ekspedicijų ir aibę įvairių renginių. Pirmo sios dvi ekspedicijos (Dūkš tose, Vilniaus raj., ir Tvere čiuje, Ignalinos taj.) buvo tarsi savotiškas įsibėgėjimas rimtesniam darbui. Tiesa, ir jose buvo surinkta įdomios medžiagos, kurią bebaigia ap doroti prof. C. Kudaba. Tre čios ir ketvirtos ekspedicijų (Sarių, Švenčionių raj., ir Luokės, Telšių raj.) medžiaga sutvarkyta, paruošti leidiniai. Belieka tik išleisti. Čia para mą suteikti žada Universiteto Rektoratas ir LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros drau gijos prezidiumas. Penktosios, paskutinės, ekspedicijos, vy kusios Joniškėlyje, medžiaga tebetvarkoma. Klubo organizuotus kitus renginius būtų galima taip sugrupuoti: 1) žymesnių mū sų valstybės datų (Tarybų Są jungos penkiasdešimtmečio, respublikos išvadavimo iš hitlerinės okupacijos 30-mečio ir pan.) paminėjimas; 2) va karai žymesnių kraštotyrinin kų (S. Daukanto, A. Juškos, P. Bugailiškio) atminimui; 3) renginiai profesiniam kraš totyrininkų ruošimui (susitiki mai su MA Institutų darbuo tojais, Universiteto profeso riais, docentais ir t. t.); 4) va karai kraštotyros propagavi mui kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose, vidurinėse mokyklo se); 5) tradiciniai klubo ren giniai (naujų narių priėmi mas, diplomantų palydos); 6) turistinės išvykos. Klubo valdyba stengiasi, kad ekspe dicijos, kiti klubo renginiai turėtų teigiamą auklėjamąjį poveikį akademiniam jauni mui, prisidėtų prie studenti jos materialistinės pasaulė žiūros formavimo, ugdytų jo je taurius tarybinio piliečio bruožus. Mūsų klubo darbas buvo ne kartą gerai įvertintas. Šių metų pradžioje įvykusioje respublikos Kraštotyros darbų parodoje, skirtoje pergalės prieš fašistinę Vokietiją 30mečiui, mums buvo pripažin ta pirmoji vieta už komplek sinių kraštotyros ekspedicijų organizavimą. Gavome sun kiausią (svoriu) medalį. Klu bas buvo apdovanotas Lietu vos TSR Paminklų apsaugos
/ U >|1 i H m -
''
Didžiule tautų draugystės švente virto septyniasde r * pirmųjų gegužės devintoji — Pergalės dienos minėj i — Baltarusijos TSR Varanavo rajone: minėjiman pas savo * nūs draugus atvažiavo mūsų universiteto kraštotyriniu R. JAKUCIUNAITES nuotr. ir kraštotyros draugijos prezi diumo Garbės raštu. Suve dant socialistinio lenktyniavi mo rezultatus už 1974 metus, mums buvo pripažinta pirmo ji vieta respublikoje tarp pir minių kraštotyros organizaci ją Vienok, šie įvertinimai dar nereiškia, kad klubo darbe nėra trūkumų ir kad klubas negalėtų savo darbo pagerin ti. Labai aktuali mums koky bės problema. Profesinis kraš totyrininkų — studentų (ypač nehumanitarinių specialybių) pasiruošimas yra prastokas. Siekiame, kad klubo nariai ekspedicijoms ruoštųsi sava rankiškai. Deja, ne kiekvie nas randa jėgų ir laiko savi švietai. O rimtam darbui be entuziazmo reikia dar ir gilių žinių. Todėl klubui labai ak tuali yra dėstytojų, docentų parama. Kol kas klubo veik loje dėstytojai dalyvauja ne aktyviai (iš 206 klubo narių tik 16). Ypač pasigendame istorikų. Ateity reikalai, ma tyti, pagerės. Optimistiškai nuteikia Universiteto Partijos komiteto nutarimas dėl Kraš totyrininkų klubo darbo page rinimo, kuriame, be kita ko, sakoma: „Įpareigoti Visuomeninių profesijų fakultetą ir Krašto tyrininkų klubo valdybą 1975/76 m. m. organizuoti fa kultatyvą kraštotyrininkams mokyti. Laikyti būtinu, kad Kraštotyrininkų klubo veikloje aktyviai dalyvautų dėstytojai, visų pirma, istorikai, sociolo gai, lituanistai. Pareikalauti, kad Kraštoty rininkų klubui daugiau padė tų katedros, ypač Lietuvos TSR ir TSRS istorijos, Esteti kos, Visuomenės mokslų". Per menki mūsų ryšiai su Studentų moksline draugija. Stengiamės šiuos ryšius su stiprinti. Balandžio mėnesį įvyksiančioje Visuomenės mokslų katedrų organizuoja moje SMD konferencijoje ruošiamės padaryti penketą pranešimų. Kol kas skurdoka materiali nė techninė klubo bazė. Ne.
turime portatyvinių magneti fonų, savo kampo. Atrodo a Ūmiausiu laiku ir čia pragiedrulių. Kraštotyrininkų klubas pusės tiek būtų nenuve kiM be Studentų profkomiteto jSj finansavo ekspedicijas), PcirB. jos ir komjaunimo komitetH Rektorato, atskirų profesorijH docentų, dėstytojų pars ntffl Naudodamasis proga, no jai padėkoti profesoriams C. ir dabai, D. Saukai, P. Di. lienei, docentams B. SūdaiIn< čiui, J. Dobrovolskui, J. kevičiui, J. Pikčilingiui. ) Sližiui, M. Damidavičiui, dl tytojams G. Jatkoniui, Venskevičiui, R. Pladžiu | Žvingilaitei už metodinę ir 1 tokią pagalbą organizuoji ekspedicijas ir kitus kiti renginius, apdorojant sūria tą medžiagą, ruošiant leil nius.
Kraštotyros dienų programa 11.24 (pirmadienį): Kraštotyros uždaviniai s dien. K. Račkauskas, Lį Paminklų apsaugos ir kra tyros draugijos pirmini: pavaduotojas. lia k V. Janulevičiūtės dainos vakaras. VU Aula (Centriniai rūn
11.25 (antradienį):
Vaizdai ir įspūdžiai Volgos aukštupio ir Ar r papėdės. Prof. dr. C. Kud; Elektrografijos MT insU to etnografinio ansamblio! nininkės E. Kuzavinienės > karas (Obelių krašto sut: nės ir dainos).
VU /
11.26 (trečiadienį):
Universiteto studentų į venimo paveikslai (nuo« niausiu laikų iki nūdien Akademikas J. Jurginis , etnbgraf P11 Universiteto cl... , ansamblio koncertas. VU (
11.28 (penktadieni):
mc
Joniškėlio kompleksf tyt kraštotyros ekspedicijos j ku zultatų aptarimas — ka ek rencija. Joniškėlio Bandymų stl ete eksperimentinio ūkio r ko grafinio ansamblio konces VU Aktų salė (Čiurlionio^tyt — Renginių pradžia 19
Kraštotyrininkų ki’l ter
III
____________________ .______ įfe
Kurso draugai
bibliotekininkystės specialy bės , penktakursius Vandą DMUCHAUSKAITĘ ir Algį VALANTINĄ, sukūrusius stu dentišką šeimą. Gražių Jums gy'veAimo inetų! jie::.' -M
Akademinių grupių komjau nimo organizacijų sekretorių mokymas vyks šiomis dieno mis: pirmų kursų — vasario 25 d„
—
iAitfftAkris eina NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Vasario 22 d. 18 vai. Medi cinos fakulteto Didžiojoje au ditorijoje įvyks Universiteto vokalistų - instrumentalistų konkursą:. MF Studentų profbiuras * * * Norintys pradėti mokytis antrų — vasario 28 d., HINDI kalbos, kuri yra la biausiai paplitusi Indijoje, trečių —- vasario 27 d., prašomi susirinkti antradienį, ketvirtų — vasario 26 d. Užsiėmimai vyks 13 audito vasario mėn. 25 d. 18.45 vai. 120 auditorijoje (Klasikinės rijoje, pradžia 17 vai. Komjaunimo komitetas filologijos katedroje).
232000 Vilnim — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
ni. bit ★ * * dietinio maitinimo keJ ko: Studentų profkomitetas ga pius, skubėkite nešti M ve vo antram ketvirčiui (IV—V kimus ir gydytojų nukrl to r mus į fakultetų profbitin] —VI mėn.), iyi sanatorinių kelialapių į ku * Druskininkus, Birštoną, Palan tyt gą, Likėnus, sp< poilsinių kelialapių į Palan Operos ir baleto I tet gą, Trakus, Anykščių šilelį. spektaklis „Kunigaikštis I Ta Pareiškimus ir gydytojų nu ris" vasario 26 d. fteįj gn kreipimus iš Vilniaus aukštų Vietoje jo bus rodoma zu< va| dai jų mokyklų poliklinikos pri ja di Lamermur" 28 d. ima fakultetų profbiurai. tie Kulturos I cij Studentai, norintys gauti rio
Tiražas 4500 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 09611 Užs. Nr. 600
--------
REDAKTi P* ALGIS Kl Pn
k
yri