s canvBos suciDenuas Visų šalių proletarai, vienykitės!
„V LENINO DARBAS SU KNYGA“ I „Dirbti Vladimiras Iljičius mokėjo sistemingai. Knygas mis ne tik skaitydavo, bet stuIdijuodavo, nagrinėdavo jas. Iškaitydavo pagal tam tikrą Iplaną. . . Vladimiras Iljičius buvo tos Į nuomonės, kad reikia išsirink|ti vieną kokį nors klausimą ir Į studi juoti jį sistemingai. Toks I sistemingas jo darbas buvo Į visada“, — rašė V. Lenino se■ šuo M. Uljanova. Apie V. Lenino darbą su i knyga pasakoja centriniuose ! Universiteto rūmuose, prie Marksizmo-leninizmo kabine to, veikianti paroda.
GYVAS ŠIRDY IR DARBUOSE Universiteto Kolonų salėje įvyko teminis vakaras „Leni nas ir Lietuva", organizuotas Filologijos fakulteto. — Mums labai džiugu susi tikti su žmonėmis, kurie matė Leniną, kovojo už lenininių idėjų triumfą Lietuvoje, — atidarydamas šį vakarą, pasa kė fakulteto prodekanas J. Balkevičius. Apie Lenino ryšius su Lie tuvos socialdemokratais, apie pirmuosius lenininės minties pėdsakus Lietuvos žemėje papasakojo Partijos istorijos instituto direktoriaus pava duotojas, istorijos mokslų kan didatas Rokas Maliukevičius. — Man labai gaila, kad ne teko asmeniškai pamatyti Le nino, susitikti su juo, — dali jasi prisiminimais revoliucinio judėjimo dalyvis, partijos na rys nuo 1918 metų, Ignas Gaš ka. Už lenininių idėjų propaga vimą Lietuvoje Ignas Gaška prasėdėjo 8 metus buržuazinės Lietuvos kalėjimuose. Senas bolševikas prisimena Lenino mirtį. Tuo metu Ig nas sėdėjo Kauno kalėjime. Politiniai kaliniai, sužinoję apie Lenino mirtį, nutarė savo tiškai pagerbti vado atmini mą: prisisegė gedulo juosteles, giedojo „Internacionalą", Ja nonio „Neverkit pas kapą narsiųjų draugų". Savo vaikystės prisimini mais iš to laikotarpio pasida lijo Lietuvių kalbos katedros docentė J. Žukauskaitė. Vakaro pabaigoje Akademi nio teatro aktorius Arnas Rosenas paskaitė fragmentą iš Gorkio apybraižos „Leninas", VI. Majakovskio ir J. Marcin kevičiaus eilėraščių apie Le niną. V. BALTINAS I k. žurnalistas LITERATŪROS TYRINĖTOJŲ KONFERENCIJA
Trečiadienį Kolonų salėje atidaryta jubiliejinė aukštųjų mokyklų konferencija rusų literatūros klausimais. Ji skir ta V. Lenino gimimo šimtosioms metinėms. Konferencijoje dalyvauja Universiteto svečiai — Mins ko, Daugpilio pedagoginių in stitutų, Baltarusijos Valstybi nio V. Lenino universiteto, Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojai. Pranešimus skaitė ir konferencijos organizato riai — WU Rusų literatūros katedros dėstytojai: doc. N. Mitropolskaja, doc. P. Užkal nis, doc. P. Ivinskis, filolog. m. kand. L. Dlugovskaja. T. FRIDMANAS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų • 1970 m. kovo mėn. 6 d. • Nr. 7 (705) • Kaina 2 kp.
statisti kos. Universitete iš šešių su puse tūks tančio studentų — dau giau kaip 4300 merginų. Bene daugiausia merginų studijuoja Filologijos fa kultete: beveik iš tūkstan čio studentų — apie devy nis šimtus merginų, Mate matikos ir mechanikos fa kultete vyrų tik per du šimtus, merginų gi — dvi gubai daugiau. Chemijos fakultete taip pat domi nuoja merginos. Ir tik fi zikių nepalyginamai ma žiau, negu vyrų... Universiteto kadrų sky riuje sužinojome, kad pe dagoginio personalo tarpe yra 250 dėstytojų, iš jų 90 docenčių ir 7 profesorės. Kaip matote, moteris skverbiasi i visas mūsų gyvenimo sritis. Skeptikai sako, kad tai blogai. Opti mistai džiaugiasi... Moteris... Su šiuo vardu mes siejame savo gyveni mą, savo meilę. Kokia ji, moteris, bebūtų — vyriš kėjanti, kaip teigia socio logai, ar moteriška visa sa vo prigimtimi, mes ger btam ją, mylim, nes ji mū sų gyvenimo pradžia. Prisimenat A. Fadejevą? „.. .Mama, mama! Tavo rankas aš atsimenu nuo tos akimirkos, kai pradė jau suvokti gyvenąs pa saulyje. Per vasarą jos vi suomet nudegdavo, tas nu degimas neišnykdavo ir žiemą, — jis būdavo toks švelnus, lygus, tamsėlesnis tik ant gyslučių. O gal jos, tavo rankos buvo ir šiurkš tesnės, — juk tiek daug gyvenime joms teko dirb ti, — bet man jos visada atrodė tokios švelnios. ruputėlis
LIETUVOS KP CENTRO KOMITETE IR LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOJE
T
Dėl Zigmo v
Žemaičio atminimo įamžinimo
Bet labiausiai, amžių am žiams, įstrigo man atmin tin, kaip meiliai glostė jos, tavo rankos, šiurkštokos ir tokios šiltos, vėsios, kaip glostė jos mano plaukus ir kaklą, ir krūtinę, kai aš kone be sąmonės gulėjau lovoje. Ir kada tik beatmerkdavau akis, visados matydavau tave šalia sa vęs, lempelė degdavo kam baryje, o tu žiūrėdavai į mane įdubusiomis akimis, tarytum iš tamsos, tokia tylutė ir šviesi, lyg apsi vilkusi ikonos rūbais. Bu čiuoju tavo tyras, šventas rankas!
Tu išleidai į karą sūnus, — jei ne tu, tai kita, tokia pat, kaip tu, — kai kurių tu jau niekad nebesulauk si, o jei ir aplenkė tave ši kartybių taurė — ji neap lenkė kitos, tokios pat, kaip tu. Bet jei ir karo die nomis žmonės turi duonos kąsnį ir kuo apsirengti, jei stovi stirtos laukuose, ir bėgiais rieda traukiniai, ir žydi soduose vyšnios, ir aukštakrosnėse siaučia liepsna, ir kažkieno nema toma jėga pakelia karį nuo žemės ar iš lovos, kai jis serga arba sužeistas, — vi sa tai daro mano motinos rankos, mano ir jo, ir jo.
Apsidairyk ir tu, jaunuo li, mano drauge, apsidai ryk, kaip aš, ir pasakyk, ką tu gyvenime skriaudė! labiau, negu savo motiną, — ar ne dėl manęs, dėl ta vęs, dėl jo, mūsų nesėk mių, klaidų, ar ne dėl mū sų sielvartų žyla mūsų mo tinos? O juk ateis valanda, kai visa tai lyg kankinan tis priekaištas prabils į ta vo širdį prie motinos kapo. Mama, mama!.. Atleisk man, nes tik tu, tik tu vie na visame pasaulyje moki atleisti, uždėk man ant gal vos rankas, kaip vaikystė je, ir atleisk..."
Baigėsi Lietuvos komjauni mo XVI suvažiavimas. Dvi dienas, vasario 26—27 d., Vil niuje, Profsąjungų rūmuose, vyko rimtas pokalbis apie dar bo tobulinimą pačioje Sąjun ŪSŲ akademinio darbo goje, apie pirminių organiza pagrindas yra akademi cijų ir grupių kovingumą, nė grupė, kuri sukomp lektuojama iš įvairaus pajėgu mo ir gana skirtingų žmonių. Dabartiniai mokymo planai yra paremti ne savarankišku studentų darbu, o daugiausia dėstytojų paskaitomis, kurios geros arba silpnos, stropios dėl vadovėlių trūkumo neretai arba nedrausmingos. Kai mes pažiūrime į visuo būna gana elementarios, prily gintos prie vidutinio studento meninio darbo formas, ten su žinių ir sugebėjimo. Todėl randame beveik tą pačią pa dėstytojui semestro metu be dėtį. Yra aktyvesnės ir pasy veik netenka individualizuoti vesnės grupės. Prie atskirų mokymo užduočių, o per eg grupės narių niekas neturi ga zaminus, kurių dėstytojai žy limybės prieiti, giliau juos pa miai labiau nemėgsta, negu žinti. Todėl aukštosios mokyk studentai, pažinti žmones nė los komjaunimui pastaruoju ra laiko. Taip pro dėstytojo metu beveik visur yra būdin akis nenutrūkstama vorele ir ga, kad labai įdomus ir veik praeina tarytum ne atskiri lus yra jo aktyvas, bet liku žmonės, ne augančios asme si komjaunuolių dalis sunko nybės, o akademinės grupės, kai išjudinama.
VLKJS narių drausmės stipri nimą, avangardinio jų vaid mens gamyboje, mokyklose ir mokslo jstaigose užtikrinimą. Suvažiavime išrinktas Lietu vos komjaunimo Centro Ko mitetas, delegatai į VLKJS XVI suvažiavimą. LLKJS CK
nariu ir delegatu j VLKJS su važiavimą išrinktas ir Univer siteto komjaunimo komiteto sekretorius Justinas Karosas.
LLKJS XVI suvažiavime
M
Siekiant įamžinti Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo vei kėjo ir nusipelniusio kultūros veikėjo Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto pro fesoriaus Zigmo Žemaičio at minimą, nutarta Švenčionių pirmajai vidurinei mokyklai suteikti Zigmo Žemaičio var dą ir ateityje ją vadinti Šven čionių Zigmo Žemaičio vidu rine mokykla. Zigmo Žemaičio vardas suteiktas ir Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko uni versiteto Mechanikos ir mate matikos fakulteto didžiajai au ditorijai. Vilniaus miesto vykdomasis komitetas įpareigotas pastaty ti antkapį ant Z. Žemaičio ka po Rasų kapinėse ir įrengti memorialinę lentą prie namo Čiurlionio g. Nr. 29, kuriame pastaraisiais metais gyveno ir dirbo Z. Žemaiti.s Vilniaus Valstybiniam V. Kapsuko universitetui ir Vals tybiniam spaudos komitetui pavesta paruošti ir išleisti knygą apie profesorių Z. Že maitį. ELTA
problemos, ieškoma kelių joms išspręsti. Apie tai kalbėjo LTSR aukštojo ir spec. vidu rinio mokslo ministras H. Za bulis ir Universiteto komjau Suvažiavime buvo aptarti nimo komiteto sekretorius J. ir aukštosios mokyklos rūpes Karosas. Spausdiname jų pasi čiai, paryškintos svarbiausios sakymus.
Skatinkime studentų aktyvumą Tačiau žmonės vis tiek au ga, asmenybės vis tiek for muojasi. Tik mes po kolek tyvinio auklėjimo skraiste jų nepastebime, kolektyvinio auklėjimo keliai atitolina mus nuo atskirų žmonių. Todėl šia proga norisi suabejoti, ar mes kartais ne pervertiname ko lektyvinio auklėjimo teigia mybių, menkai tesiremdami individualaus darbo formo mis. Į aukštąją mokyklą jaunuo liai ateina brandesni, pasirin kę savitą ateities kelią. Čia
atskiro jaunuolio asmenybės vertės jutimas yra daug stip resnis, ir jam nebereikia ieš koti kolektyvo savo individua lybei ginti. Todėl akademinės grupės kolektyvas telkiasi ga na atsargiai ir dažnai nebūna vieningas. Tačiau tegul tik kas iš vyresniųjų užkliudo kurį ntfrs grupės narį, pamėgina jį nubausti, prieš tai neįtikinęs visos grupės, bematant ne tik ta akademinė grupė, bet ki tąsyk ir visas kursas užima kolektyvinės gynybos pozici jas. Tokių faktų buvo.
Yra ir kitokių neigiamo ko lektyvo pavyzdžių. Vienu me tu buvo įsigalėjusi ir netgi kažkieno palaikoma neteisin ga praktika pasidalyti stipen dijas grupėje. Socializmo prin cipas yra ne komuna, o pro porcingas atlyginimas už dar bą. Studentų stipendija irgi nėra vienoda. Nuolatinis pir mūnas gauna vardinę stipen diją, kiti paprastą, o atsiliekantysis moksle — nieko ne gauna. Tai yra būdas skatinti kiekvieno studento pažanguNukelta į 2 psl.