s canvBos suciDenuas Visų šalių proletarai, vienykitės!
„V LENINO DARBAS SU KNYGA“ I „Dirbti Vladimiras Iljičius mokėjo sistemingai. Knygas mis ne tik skaitydavo, bet stuIdijuodavo, nagrinėdavo jas. Iškaitydavo pagal tam tikrą Iplaną. . . Vladimiras Iljičius buvo tos Į nuomonės, kad reikia išsirink|ti vieną kokį nors klausimą ir Į studi juoti jį sistemingai. Toks I sistemingas jo darbas buvo Į visada“, — rašė V. Lenino se■ šuo M. Uljanova. Apie V. Lenino darbą su i knyga pasakoja centriniuose ! Universiteto rūmuose, prie Marksizmo-leninizmo kabine to, veikianti paroda.
GYVAS ŠIRDY IR DARBUOSE Universiteto Kolonų salėje įvyko teminis vakaras „Leni nas ir Lietuva", organizuotas Filologijos fakulteto. — Mums labai džiugu susi tikti su žmonėmis, kurie matė Leniną, kovojo už lenininių idėjų triumfą Lietuvoje, — atidarydamas šį vakarą, pasa kė fakulteto prodekanas J. Balkevičius. Apie Lenino ryšius su Lie tuvos socialdemokratais, apie pirmuosius lenininės minties pėdsakus Lietuvos žemėje papasakojo Partijos istorijos instituto direktoriaus pava duotojas, istorijos mokslų kan didatas Rokas Maliukevičius. — Man labai gaila, kad ne teko asmeniškai pamatyti Le nino, susitikti su juo, — dali jasi prisiminimais revoliucinio judėjimo dalyvis, partijos na rys nuo 1918 metų, Ignas Gaš ka. Už lenininių idėjų propaga vimą Lietuvoje Ignas Gaška prasėdėjo 8 metus buržuazinės Lietuvos kalėjimuose. Senas bolševikas prisimena Lenino mirtį. Tuo metu Ig nas sėdėjo Kauno kalėjime. Politiniai kaliniai, sužinoję apie Lenino mirtį, nutarė savo tiškai pagerbti vado atmini mą: prisisegė gedulo juosteles, giedojo „Internacionalą", Ja nonio „Neverkit pas kapą narsiųjų draugų". Savo vaikystės prisimini mais iš to laikotarpio pasida lijo Lietuvių kalbos katedros docentė J. Žukauskaitė. Vakaro pabaigoje Akademi nio teatro aktorius Arnas Rosenas paskaitė fragmentą iš Gorkio apybraižos „Leninas", VI. Majakovskio ir J. Marcin kevičiaus eilėraščių apie Le niną. V. BALTINAS I k. žurnalistas LITERATŪROS TYRINĖTOJŲ KONFERENCIJA
Trečiadienį Kolonų salėje atidaryta jubiliejinė aukštųjų mokyklų konferencija rusų literatūros klausimais. Ji skir ta V. Lenino gimimo šimtosioms metinėms. Konferencijoje dalyvauja Universiteto svečiai — Mins ko, Daugpilio pedagoginių in stitutų, Baltarusijos Valstybi nio V. Lenino universiteto, Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojai. Pranešimus skaitė ir konferencijos organizato riai — WU Rusų literatūros katedros dėstytojai: doc. N. Mitropolskaja, doc. P. Užkal nis, doc. P. Ivinskis, filolog. m. kand. L. Dlugovskaja. T. FRIDMANAS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų • 1970 m. kovo mėn. 6 d. • Nr. 7 (705) • Kaina 2 kp.
statisti kos. Universitete iš šešių su puse tūks tančio studentų — dau giau kaip 4300 merginų. Bene daugiausia merginų studijuoja Filologijos fa kultete: beveik iš tūkstan čio studentų — apie devy nis šimtus merginų, Mate matikos ir mechanikos fa kultete vyrų tik per du šimtus, merginų gi — dvi gubai daugiau. Chemijos fakultete taip pat domi nuoja merginos. Ir tik fi zikių nepalyginamai ma žiau, negu vyrų... Universiteto kadrų sky riuje sužinojome, kad pe dagoginio personalo tarpe yra 250 dėstytojų, iš jų 90 docenčių ir 7 profesorės. Kaip matote, moteris skverbiasi i visas mūsų gyvenimo sritis. Skeptikai sako, kad tai blogai. Opti mistai džiaugiasi... Moteris... Su šiuo vardu mes siejame savo gyveni mą, savo meilę. Kokia ji, moteris, bebūtų — vyriš kėjanti, kaip teigia socio logai, ar moteriška visa sa vo prigimtimi, mes ger btam ją, mylim, nes ji mū sų gyvenimo pradžia. Prisimenat A. Fadejevą? „.. .Mama, mama! Tavo rankas aš atsimenu nuo tos akimirkos, kai pradė jau suvokti gyvenąs pa saulyje. Per vasarą jos vi suomet nudegdavo, tas nu degimas neišnykdavo ir žiemą, — jis būdavo toks švelnus, lygus, tamsėlesnis tik ant gyslučių. O gal jos, tavo rankos buvo ir šiurkš tesnės, — juk tiek daug gyvenime joms teko dirb ti, — bet man jos visada atrodė tokios švelnios. ruputėlis
LIETUVOS KP CENTRO KOMITETE IR LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOJE
T
Dėl Zigmo v
Žemaičio atminimo įamžinimo
Bet labiausiai, amžių am žiams, įstrigo man atmin tin, kaip meiliai glostė jos, tavo rankos, šiurkštokos ir tokios šiltos, vėsios, kaip glostė jos mano plaukus ir kaklą, ir krūtinę, kai aš kone be sąmonės gulėjau lovoje. Ir kada tik beatmerkdavau akis, visados matydavau tave šalia sa vęs, lempelė degdavo kam baryje, o tu žiūrėdavai į mane įdubusiomis akimis, tarytum iš tamsos, tokia tylutė ir šviesi, lyg apsi vilkusi ikonos rūbais. Bu čiuoju tavo tyras, šventas rankas!
Tu išleidai į karą sūnus, — jei ne tu, tai kita, tokia pat, kaip tu, — kai kurių tu jau niekad nebesulauk si, o jei ir aplenkė tave ši kartybių taurė — ji neap lenkė kitos, tokios pat, kaip tu. Bet jei ir karo die nomis žmonės turi duonos kąsnį ir kuo apsirengti, jei stovi stirtos laukuose, ir bėgiais rieda traukiniai, ir žydi soduose vyšnios, ir aukštakrosnėse siaučia liepsna, ir kažkieno nema toma jėga pakelia karį nuo žemės ar iš lovos, kai jis serga arba sužeistas, — vi sa tai daro mano motinos rankos, mano ir jo, ir jo.
Apsidairyk ir tu, jaunuo li, mano drauge, apsidai ryk, kaip aš, ir pasakyk, ką tu gyvenime skriaudė! labiau, negu savo motiną, — ar ne dėl manęs, dėl ta vęs, dėl jo, mūsų nesėk mių, klaidų, ar ne dėl mū sų sielvartų žyla mūsų mo tinos? O juk ateis valanda, kai visa tai lyg kankinan tis priekaištas prabils į ta vo širdį prie motinos kapo. Mama, mama!.. Atleisk man, nes tik tu, tik tu vie na visame pasaulyje moki atleisti, uždėk man ant gal vos rankas, kaip vaikystė je, ir atleisk..."
Baigėsi Lietuvos komjauni mo XVI suvažiavimas. Dvi dienas, vasario 26—27 d., Vil niuje, Profsąjungų rūmuose, vyko rimtas pokalbis apie dar bo tobulinimą pačioje Sąjun ŪSŲ akademinio darbo goje, apie pirminių organiza pagrindas yra akademi cijų ir grupių kovingumą, nė grupė, kuri sukomp lektuojama iš įvairaus pajėgu mo ir gana skirtingų žmonių. Dabartiniai mokymo planai yra paremti ne savarankišku studentų darbu, o daugiausia dėstytojų paskaitomis, kurios geros arba silpnos, stropios dėl vadovėlių trūkumo neretai arba nedrausmingos. Kai mes pažiūrime į visuo būna gana elementarios, prily gintos prie vidutinio studento meninio darbo formas, ten su žinių ir sugebėjimo. Todėl randame beveik tą pačią pa dėstytojui semestro metu be dėtį. Yra aktyvesnės ir pasy veik netenka individualizuoti vesnės grupės. Prie atskirų mokymo užduočių, o per eg grupės narių niekas neturi ga zaminus, kurių dėstytojai žy limybės prieiti, giliau juos pa miai labiau nemėgsta, negu žinti. Todėl aukštosios mokyk studentai, pažinti žmones nė los komjaunimui pastaruoju ra laiko. Taip pro dėstytojo metu beveik visur yra būdin akis nenutrūkstama vorele ir ga, kad labai įdomus ir veik praeina tarytum ne atskiri lus yra jo aktyvas, bet liku žmonės, ne augančios asme si komjaunuolių dalis sunko nybės, o akademinės grupės, kai išjudinama.
VLKJS narių drausmės stipri nimą, avangardinio jų vaid mens gamyboje, mokyklose ir mokslo jstaigose užtikrinimą. Suvažiavime išrinktas Lietu vos komjaunimo Centro Ko mitetas, delegatai į VLKJS XVI suvažiavimą. LLKJS CK
nariu ir delegatu j VLKJS su važiavimą išrinktas ir Univer siteto komjaunimo komiteto sekretorius Justinas Karosas.
LLKJS XVI suvažiavime
M
Siekiant įamžinti Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo vei kėjo ir nusipelniusio kultūros veikėjo Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto pro fesoriaus Zigmo Žemaičio at minimą, nutarta Švenčionių pirmajai vidurinei mokyklai suteikti Zigmo Žemaičio var dą ir ateityje ją vadinti Šven čionių Zigmo Žemaičio vidu rine mokykla. Zigmo Žemaičio vardas suteiktas ir Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko uni versiteto Mechanikos ir mate matikos fakulteto didžiajai au ditorijai. Vilniaus miesto vykdomasis komitetas įpareigotas pastaty ti antkapį ant Z. Žemaičio ka po Rasų kapinėse ir įrengti memorialinę lentą prie namo Čiurlionio g. Nr. 29, kuriame pastaraisiais metais gyveno ir dirbo Z. Žemaiti.s Vilniaus Valstybiniam V. Kapsuko universitetui ir Vals tybiniam spaudos komitetui pavesta paruošti ir išleisti knygą apie profesorių Z. Že maitį. ELTA
problemos, ieškoma kelių joms išspręsti. Apie tai kalbėjo LTSR aukštojo ir spec. vidu rinio mokslo ministras H. Za bulis ir Universiteto komjau Suvažiavime buvo aptarti nimo komiteto sekretorius J. ir aukštosios mokyklos rūpes Karosas. Spausdiname jų pasi čiai, paryškintos svarbiausios sakymus.
Skatinkime studentų aktyvumą Tačiau žmonės vis tiek au ga, asmenybės vis tiek for muojasi. Tik mes po kolek tyvinio auklėjimo skraiste jų nepastebime, kolektyvinio auklėjimo keliai atitolina mus nuo atskirų žmonių. Todėl šia proga norisi suabejoti, ar mes kartais ne pervertiname ko lektyvinio auklėjimo teigia mybių, menkai tesiremdami individualaus darbo formo mis. Į aukštąją mokyklą jaunuo liai ateina brandesni, pasirin kę savitą ateities kelią. Čia
atskiro jaunuolio asmenybės vertės jutimas yra daug stip resnis, ir jam nebereikia ieš koti kolektyvo savo individua lybei ginti. Todėl akademinės grupės kolektyvas telkiasi ga na atsargiai ir dažnai nebūna vieningas. Tačiau tegul tik kas iš vyresniųjų užkliudo kurį ntfrs grupės narį, pamėgina jį nubausti, prieš tai neįtikinęs visos grupės, bematant ne tik ta akademinė grupė, bet ki tąsyk ir visas kursas užima kolektyvinės gynybos pozici jas. Tokių faktų buvo.
Yra ir kitokių neigiamo ko lektyvo pavyzdžių. Vienu me tu buvo įsigalėjusi ir netgi kažkieno palaikoma neteisin ga praktika pasidalyti stipen dijas grupėje. Socializmo prin cipas yra ne komuna, o pro porcingas atlyginimas už dar bą. Studentų stipendija irgi nėra vienoda. Nuolatinis pir mūnas gauna vardinę stipen diją, kiti paprastą, o atsiliekantysis moksle — nieko ne gauna. Tai yra būdas skatinti kiekvieno studento pažanguNukelta į 2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psL
LLKJS
XVI
MUSŲ JUBILI AT A I
suvažiavime
Skatinkime studentu aktyvumą Atkelta iš 1 psl. mą. Tačiau, jeigu grupėje įsi maišo kairuoliška fraze prisi dengusių drumstėjų, stipendi jos sudedamos į krūvą ir iš dalijamos po lygiai visiems. Suprantama, reikia padėti, jeigu grupė aiškiai mato, kad žmogui rimtai nepasisekė: daug dirbo, stengėsi, tačiau gavo nevykusį klausimą per egzaminą, sumišo ir silpnai at sakė, o .po to sesijos rezulta tai neužtikrino jam stipendi jos. Bet jeigu studentas tin gėjo, paskaitų nelankė, sesiją laikė atmestinai, kam tada reikia jį šelpti? Rodos, visiems aiškus klausimas, tačiau tegu kas nors tuo atveju pamėgina nesidėti — liks apšauktas egoistu ir panašiai, nes pra deda veikti kolektyvo mecha nizmas, nors ir labai nepagei dautina linkme. Šitokia ne sveika tėkmė gali būti sustab
dyta tik protingu individualiu auklėjimo darbu. Šiais neigiamais pavyzdžiais norėjau pabrėžti, kad aukšto joje mokykloje individualus darbas šiandien yra ne men kesnės reikšmės, o daugeliu atvejų žymiai svarbesnis, ne gu kolektyvinis auklėjimas. Aš negaliu iš tribūnos pasi skelbti atradęs naūją Ameri ką studentų auklėjimo okea nuose. Todėl prašyčiau nenu stebti, jeigu aš dabar paminė siu Studentų mokslinę draugi ją. Aš dar atsimenu tokį lai ką, kai komjaunimo komitetai į šią organizaciją žiūrėjo nei giamai, nes joje, atseit, telkia si individualistai, vengią vi suomeninės veiklos. Dabar to kios pažiūros nėra, bet mėsų SMD nėra laikoma rimta idė jinio ugdymo mokykla. Ir vi siška: be reikalo. Studentas turi rasti studijose savo po mėgį, užsidegti tam tikra moksline idėja, kuri privemtų
lius. Tuo tarpu, sakysim, estai masiškai pasiglemžia geriau sius įvertinimus. Šiuo metu vyksta labai svar bus visasąjunginis visuomeni nių mokslų konkursas. Stu dentai pašvenčia savo moksli nius darbus V. Lenino gimi mo šimtmečiui. Kitose res publikose studentų dalyvavi mas šiame konkurse yra vi suotinis, o mūsų aukštosiose mokyklose tedalyvauja dešim tys. Jeigu taip peržvelgtume visas mūsų darbo įprastines galimybes, kur vykusiai su tampa kolektyvinio ir indivi dualaus auklėjimo pradai, ma tysime, kad kaip tik jos silp niausiai panaudojamos. Drįstu tvirtinti, kad čia pasireiškia naujų auklėjimo formų nesu pratimas ir nevertinimas.
jį ne tik rinkti naujus mokslo faktus, bet ir įsigilinti į tų apibendrinimo metodologines problemas. Vykusi tema moks liniame būrelyje yra geras raktas j studento mokslinį ir idėjinį augimą. Todėl SMD darbu turi užsiimti visi be išimties dėstytojai, ir komjaunimui jis turi būti aktualija Ni. 1. Deja, šiandien dar taip nė ra. SMD daug kur yra vaikiš ko žaidimo lygyje, jos darbe nedalyvauja žymiausi moksli ninkai, o asistentai, kuriems paprastai ji atiduodama glo boti, negali duoti jai uždegan čios problematikos, nes patys dar jos ieško. Apie žemą mū sų studentų darbų lygį ir ne atsakingą profesūros, katedrų vedėjų, dekanų ir t. t. iki pat rektorių požiūrį į SMD kalba tas faktas, kad mes visasąjun H. ZABULIS ginėse apžiūrose tegauname tik pasigailėjimo ir paguodos LTSR aukštojo ir specialiojo apdovanojimus, o ne meda vidurinio mokslo ministras
SPRĘSKIME KOMPLEKSIŠKAI
Ieškoti privalo kiekvienas
"9%er f#ėr'rtu norėtųsi atkreipti dėmesį ir į tai, kad ne vien RtjęjJcomjaunimo organizacijos aktyvo pastangų, triūso bei gerų norų priklauso mokymo si rezultatų problemos spren dimas. Studentų mokymosi pa žangumas, mūsų nuomone, yra kompleksinis dalykas. Ir kom jaunimo organizacijos veiklai šiam klausimui priklauso tam tikra apibrėžta vieta. Vadina si, kalbant apie aukštosios mokyklos komjaunimo organi zacijos veiklą, mobilizuojant
studentiją mokymuisi, būtina kalbėti ir apie kitas mokymą liečiančias sąlygas. Prie jų pirmiausia priklauso pati mo kymo proceso organizacija. Mūsų nuomone, pagrindi nis trūkumas šioje mokymo tvarkoje yra tai, kad per ma žas studentijos suinteresuotu mas mokymusi. Kitaip sakant, studento atsakomybė už stu dijas akcentuojama silpnai. Egzistuojant dabartinei moky mo sistemai, visi studentai, kurie įstojo į aukštąją mokyk lą, turi ją baigti, gauti diplo mą. Aišku, esant tokiai padė čiai, komjaunimo organizaci jos auklėjamosios priemonės ne visais atvejais tampa efek tyvios. Todėl, man atrodo, rei kėtų didinti studentų atsako mybę už studijas aukštojoje mokykloje ir tuo pačiu šią problemą teigiamai spręsti, visų pirma pačios mokymo tvarkos galimybių geresniu panaudojimu. Universiteto komjaunimo organizacijos iniciatyva kai kas padaryta. Jau kelinti me tai mūsų aukštojoje mokykloje penketais išlaikę egzaminus studentai gauna stipendiją ne priklausomai nuo jų materia linės padėties, galutinai atsi sakyta, kad būtų priimti atgal į Universitetą pašalintieji už nepažangumą, palaikome pa stovius ryšius su tėvais ir t. t. Bei visos šitos priemonės dau giau vietinio pobūdžio, ir jos, be abejo, visos problemos iš spręsti negali. Būtų tikslinga, didinant stu dentų suinteresuotumą moky musi, oficialiai pripažinti kan didatų į studentus kategoriją.
Žinoma, pripažinti diferenci juotai, ten, kur konkursai ma ži, kur pasirinkimas aukštajai mokyklai mažesnis ir kur yra pavojus, kad per pirmą antrą kursą studentų skaičius gali sumažėti dėl nepažangumo. Juo labiau, kaip kad rodo paskutinių metų priėmimo duomenys, mūsų respublikoje, lyginant su kitomis Tarybų Sąjungos aukštosiomis mo kyklomis, konkursas yra pats mažiausias. Šalyje 1967 me tais konkursinis vidurkis bu vo j 10Q priimamų vietų 339 pareiškimai, 1968 metais — 313 pareiškimų. Mūsų respub likoje — atitinkamai 203 ir 191. Studentų kandidatų kate gorijos įteisinimas būtų tam tikras stimulas, leidžiantis spręsti šią problemą ir tuo pa čiu kompensuoti tą nubyrėji mą, kuris yra dėl nepažangu mo. Antras dalykas, mūsų supra timu, kuris leistų padidinti su interesuotumą mokymusi, yra tai, kad būtų atsižvelgiama į mokymosi rezultatus, skirstant studentus į darbo vietas, jau baigus aukštąją mokyklą. Šiuo metu ir tas, kuris tik „ritosi" iš kurso į kursą, ir tas, kuris gerai mokėsi, prieš skirstymo komisiją stovi ekvivalentus. Matyt, yra daugiau šia link me darytinų dalykų, kuriuos būtų galima spręsti bendromis pastangomis — tobulinant pa čią mokymo sistemą, komjau nimo organizacijai auklėjimo keliu veikiant studentiją.
Kai mane išrinko į LLKJS XVI suvažiavimą, labai nuste bau ir nudžiugau — juk ne kiekvienam tenka būti tokio didelio forumo dalyviu. Įsiminė delegatų pasakoji mai apie pasiekimus ir, žino ma, visa tai, kas oratorių nuo mone taisytina. Pavyzdžiui tai, kad daug studentų po žie mos sesijos turėjo įsiskolini mus. Tai problema, kurią turi išspręsti komjaunimas, bendra darbiaudamas su dekanatais. Suvažiavime buvo pabrėžta, kad komjaunimo susirinkimai būtų dažnesni ir tūrėtų konk retų tikslą. Mano supratimu, tai įmanoma padaryti, reikia tik, kad kiekvienas komjau nuolis būtų suinteresuotas su sirinkimų turiningumu. Žino ma, visam tam turi vadovauti gruporgas. Suvažiavime taip pat buvo pabrėžtas klausimas apie komjaunuolių drausmę. O juk ją kaip tik ir diktuoja tu riningas komjaunuoliškos gru pės darbas. Ieškoma įvairiau sių formų. Mes savo grupėje pravedame kiekvieną mėnesį politinformacijas, kurios labai mėgiamos. Galima būtų daug kalbėti apie tas problemas, kurias nagrinėjo suvažiavimas. Pa grindinė linija, kuri jautėsi daugelio pasisakymų poteks tėje — tai ideologinis jauni mo paruošimas. Suvažiavime nebuvo siū loma įvairiausių komjaunuo liško darbo receptų. Komjau nime kiekvienas vadovas turi ieškoti tų būdų, kurie padėtų suaktyvinti darbą.
J. KAROSAS Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius
N. LOMOVCEVA Buhalterinės apskaitos spec. III kurso studentė
Mes, bendrabučio Nr. 6 gyventojai, prašome Gerb. redakciją padėti išsiaiškin ti, kodėl mūsų bendrabuty je neveikia skaitykla. O buvo taip. Jau nuo pat mokslo metų pradžios skai tyklą „remontavo", anot bendrabučio komendanto St. Skuodžio. Atėjo sesija. Pradėjo studentai komen danto buto duris varstyti gal kas valandą. Matyt, paveikė. Prieš pat sesiją buvo pa kabintos dienos šviesos
lempos ir, dideliam stu dentų džiaugsmui, skaityk la prasivėrė. Baigėsi sesija, grįžom po žiemos atostogų ir vėl skaityklą radom devyniais raktais užrakintą. Vėl pra šėm komendanto St. Skuo džio leisti naudotis skai tykla. — Ateis sesija ir vėl ga lėsit skaityti sau iki valiai, — pasakė komendantas. — Mes su bendrabučio tary ba taip nutarėm! Mes dažnai kalbame,
GAVOME LAIŠKĄ
Mokymosi reikalai yra pa grindinė aukštosios mokyklos komjaunimo organizacijos veiklos kryptis. Todėl man norėtųsi atkreipti dėmesį į kai kurias problemas, kurios išky la aukštojoje mokykloje šia me svarbiame komjaunimo organizacijos darbo bare. Pirmas dalykas — pažangu mo klausimas. Šiuo metu, kai aukštasis mokslas yra labai išsiplėtęs, neatrodo, kad tai probleminis dalykas. Bet jei gu pažiūrėsime į šį klausimą aukštosios mokyklos studentų skaičiaus atžvilgiu, reikalas jau nebe toks smagus. Praėju sią žiemos sesiją Universitete iš 5936 studentų, laikiusių eg zaminus, — 1029 žinios buvo įvertintos nepatenkinamai. Pa naši padėtis ir kitose aukšto siose mokyklose. Kyla klausisimas, ar iš šito fakto galima daryti išvadą, kad aukštųjų mokyklų komjaunimo organi zacijos nepakankamai arba menkai dirba, mobilizuodamos studentiją mokymuisi. Reikia sulikti: nemaža spragų yra šių organizacijų veikloje, tMu^n ką būtų galima pada-
O BUVO TAIP... kad sesija prasideda nuo pirmosios semestro die nos. Tai netgi tapo mums savotišku įstatymu. Bet, va, pasirodo, yra toks nu tarimas: mokytis tik per sesiją!?
Studentams reikia ruoš tis paskaitoms, semina rams, koliokviumams, o skaityti nėra kur. Tiesa, bendrabutyje yra marksiz mo-leninizmo kabinetas, bet jis irgi dažnai būna
Nerimas
Matyt, kiekvienam meninin kui lemta išgyventi daug nuo stabių džiugesio, užsidegimo akimirkų. Teatras — vaidy bos, tapybos ir architektūros, muzikos ir režisūros menų sintezė. Kūrybos rezultatas pasiekiamas tik viso bendra minčių kolektyvo susitelkimo dėka. Teatre režisierius pasi renka pats sau priemones vie nos ar kitos meninės tiesos deklaracijai. Reikia daug kantrybės, susikaupimo ir tak to, kad pergyventum sunkių abejonių, nevilties, nerimo valandas. Nuo 1963 m. Universiteto Estetinio lavinimo katedroje dirba vyr. dėstytoju teatro re žisierius — pedagogas Vladas Limantas. Šiandien jis švenčia savo penkiasdešimties metų amžiaus jubiliejų. Dvidešimt penkeri pašvęsti teatrinei kū rybai. Gimė jubiliatas 1920 m. ko vo 5 d. Kaune. 1945 m. pra deda dirbti Vilniaus „Vaidi los" ir Vilniaus Valstybiniame Dramos teatre aktoriumi. 1952 m. baigia Maskvos Valstybinį A. Lunačiarskio teatrinį insti tutą: gauną dramos režisie riaus diplomą. Tai pirmas re žisierius Lietuvoje tarybiniais metais, gavęs profesinį aukš tojo mokslo išsilavinimą. Nuo 1952 m. iki 1956 m. dirba Klaipėdos ir nuo 1960 m. iki 1963 m. — Šiaulių dramos teatruose vyr. režisieriumi. Per visus 25-erius savo veik los metus jubiliatas pastatė daugiau kaip keturiasdešimt įvairaus žanro dramos ir tele vizijos veikalų. 1954 m. kovo 16 d. V. Li mantas buvo TSRS Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumo ap dovanotas medaliu „Už pasi žymėjimą darbe“. 1955 m. Klaipėdos teetre pirmą kartą Lietuvos tarybi nėje scenoje pastatomas Šeks pyras. Su mažų periferiniu teatru režisierius V. Limantas stato „Romeo ir Džiuljetą", sulaukia plataus pripažinimo respublikoje ir už jos ribų. V. Limantas — aktyvus ta rybinės dramaturgijos propa guotojas. Pirmas Lietuvos teat ro scenoje stato sudėtingas Majakovskio dramas-misterijas. 1962 m. Šiauliuose pasta to „Pirtį". Daug režisierius dirba su jaunaisiais autoriais-dramabir-
„po spyna". Nors jis ir re guliariai dirbtų, tačiau vis vien nesugebėtų sutalpinti visų bendrabučio gyvento jų, norinčių skaityti: mažy tės patalpos. Yra ir kita medalio pu sė. Marksizmo-leninizmo kabinetas (priklauso Moks linei bibliotekai) dirba tik nuo 16—22 vai. Studen tams, kurie mokosi po pie tų, paskaitos baigiasi daž nai tik 21 vai., o kartais ir vėliau.
gaiš. 1954 m. jo režisuota ko medija „Lažybos" K. Saja pra dėjo savo dramaturginę veik lą. Šis pastatymas turėjo įta kos tolesniam lietuviškosios komedijos žanro vystymuisi. 1956—1957 m. V. Limantas dirba režisieriumi Lietuvos kino studijoje, su kitais reži suoja filmą „Kol nevėlu". Kuriantis televizijai, V. Li mantas prisideda prie pirmų jų šio naujo žanro režisierių ir nuo 1957 iki 1959 m. dirba Radijo ir televizijos komiteto vyr. režisieriumi. Iš to mero jo pastatymų pažymėtini O. Henri „Paskutinis lapas", K. Paustovskio „Sniegas", K. Capeko „Pasaka apie laiškane šį", F. Korinčio „Stebuklingoji kėdė". Režisierius dirba ir literatū rinį darbą. Parašė vienaveiks mes pjeses saviveiklai „Mer gaitė laukia ryto" ir „Kalnai susitinka". Už pastarąją 1958 m. autoriui suteikiama B. Dau guviečio premija. Drama „Vestuvių maršas" 1959 m. buvo pastatyta Akademiniame dramos teatre. Komedija „Pa vasaris negali tylėti" pastaty ta 1960 m. Alytaus liaudies teatre ir „Mano genijus" 1969 m. pastatyta Universiteto teat re. Išvertė daugelį pjesių į lie tuvių kalbą, periodikoje pa skelbė straipsnių teatro ir dramaturgijos klausimais. V. Limantas nemažą dalį savo veiklos yra pašventęs pedagoginiam darbui. Dirbo Valstybinėje Konservatorijo je, Kultūros mokykloje. Jo mokiniai jau aktyvūs teatro ir meno darbuotojai, dramos teatro ir kino aktoriai: n. a. G. Balandytė, V. Tomkus, E. Pleškytė, R. Paliukaitytė, J. Budraitis, Kauno dramos teat ro vyr. režisierius J. Jurašas ir kt. Nuo 1963 m. režisierius V. Limantas vadovauja Universi teto teatrinei studijai, kuriai už sėkmingą veiklą ir pripa žinimo susilaukusius spektak lius 1969 m. buvo suteiktas liaudies teatro vardas. Jubiliato iniciatyva ir pa stangomis sukuriamas pirmas respublikoje ir Tarybų Sąjun goje studentų kiemo teatras, kuris 1968 m. atidaromas jo režisuotu Vydūno „Pasaulio gaisru". Tai buvo drąsus mū sų studentų žingsnis: juk tuo pastatymu Vydūnas pirmą kartą suvaidintas tarybinėje scenoje. Šiuo metu režisierius Vla das Limantas ruošia „Kiemo teatras — 70" repertuarą. Lenino 100-ųjų gimimo me tinių proga režisierius ruošia si kiemo teatre pastatyti V. Majakovskio pjesių temomis masinį spektaklį. Teatrinės studijos studentai, teatro akto riai, Estetinio lavinimo kated ros dėstytojų kolektyvas linki jubiliatui daug daug niekad neišsenkančios energijos, ilgų kūrybos metų. J. NARCIUS
Taigi, vakare nėra net kur peržvelgti laikraščių, žurnalų, o ką bekalbėti apie mokymąsi? Nesinori tikėti, kad bend rabučio skaityklos gaila komendantui ir tarybai. Tai kur šuo pakastas? Ne jaugi skaitykla įrengta tik komisijoms parodyti? Bendrabučio Nr. 6 gyventojai, viso 22 parašai.
>3 psl.
arybinis studentas
PRIARTĖJĘ MIESTAI IR SUTIKTI ŽMONĖS
I ... Universiteto Medicinos ■akulteto Higienos katedros Sėdėjas doc. V. Kviklys šiose lietose vaikščiojo prieš trisllešimt su viršum metų, lan kėsi prieš dešimt metų. Pasi keitė per tą laiką žmonės ir lamai. Širvintos, buvęs ilgiau sias kaimas Lietuvoje, dabar Įajono centras, kyla aukštyn, Etato naujas mokyklas, gamyk las. Ir žmonių su aukštuoju ištilavinimu ne ant pirštų su|skaičiuojamų. I — Kas metai vis sunkiau Įskaityti paskaitas ne tik stu dentams, bet ir žemdirbiams, — vėliau kalbėdamasis su Sir vintų raj. Bagaslaviškio kol ūkio partinės organizacijos sekretore I. Gatelyte ir vietos vidurinės mokyklos direktore A. Juškevičiūte, prisipažino docentas. . . . Paskutinis „gamybinis pasitarimas" LKP Širvintų ra jono komitete. Sekretorė J. Kiseliauskienė, propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjas P. Kalesnykas, LLKJS RK pirmo ji sekretorė I. Fiodorovą, sek retorius L. Vaicekauskas ir svečiai nubrėžia paskutinius brūkšnius kultūros ir mokslo dienų maršrutuose. Ir pasklido po rajoną Uni versiteto dėstytojai ir studen tai. Šiltai ir maloniai juos su tiko Bagaslaviškyje, Gelvo nuose, VI. Žvirblio kolūkyje, Sešuolėlių tarybiniame ūkyje, Musninkuose, Juodiškiuose, Čiobiškyje, pačiose Širvintose. . . Bagaslaviškio vidurinės
mokyklos salė pilna mokslei vių su pionieriškais kaklary šiais, su komjaunimo ženkliu kais ant krūtinių. Įdėmiai ste bi sceną mažoji Aušrelė. Ji pirmą kartą mato tiek daug dėstytojų ir studentų. Sėdi sa lėje, klausaisi doc. V. Kvik lio ir galvoji: na, ir specialy bė, kad taip man į ją. Klau saisi Filologijos fak. prodekano doc. J. Balkevičiaus — ir jau traukia į kitą specialybę. Tų viliojančių specialybių Universitete iš tikrųjų daug. O dėsto visoje respublikoje garsūs mokslininkai. — Ne visiems nusišypsojo laimė: namuose liko dar daug žymių profesorių, — susitiki me Širvintų vidurinėje mo kykloje su moksleiviais ir miesto gyventojais pabrėžė doc. J. Balkevičius. — Sunku išskaičiuoti visus, kurie įsilie jo į mūsų mokslą kaip kūrė jai. Štai Universiteto rektoriaus prof. dr. J. Kubiliaus paskaitų klausėsi Amerikos studentai, profesoriai. Jie paprašė leidi mo išspausdinti šias paskaitas. Dabar jos išleistos jau du kartus. Visa respublika klau sosi ligonio, kuriam buvo per sodintas inkstas, kvėpavimo. Šią operaciją atliko Universi teto profesoriaus A. Marcinke
vičiaus vadovaujamas kolek tyvas! Jie irgi buvo studen tai: tik didelis darbas, ne vien talentas, juos atvedė į didįjį mokslą. — Taip, verta jaunystėje metus paaukoti mokslui: jie atsimoka gyvenime ir iki se natvės, — širvintiškiams moksleiviams kalbėjo doc. V. Kviklys. — Ar studentai — linksmi žmonės? — Juodiškiuose Me dicinos fakulteto komjaunimo sekretoriaus E. Paražinsko pa klausė pipiras trečiokas. Kas beliko daryti Eduardui? Papa sakoti apie studentus, apie jų šaunias darbo ir poilsio sto vyklas (beje, širvintiškiai jų pageidavo ir savam rajone), apie meno saviveiklos kolek tyvus, kurių dainos ir muzika skamba ne tik Sąjungoje, bet ir užsienio šalyse, apie žurna listų ir kraštotyrininkų klu bus. . . Docentų ekonomisto B. Ki baus, matematiko V. Matuzevičiaus, J. Balkevičiaus, V. Kviklio klausėsi pilnutėlės vi durinių mokyklų, kolūkių kul tūros namų salės. Žemdir biams, inteligentams, mokslei viams koncertavo Universite to centriniai kolektyvai — nusipelnęs dainų ir šokių an samblis, estradinis ansamblis „Kanklės", dūdų orkestras. Mašinos suka į Vilnių. Ke lias atrodo, sutrumpėjęs: gal vos pilnos įspūdžių, reikia jais pasidalyti su kolegomis. Universiteto komjaunimo ko miteto sekretorius R. Valentukevičius prisimena, kaip sun ku buvo atsisveikinti su musninkiečiais, kitiems tebeskam ba širdy dainos, kurias kartu dainavo su Sešuolėlių tarybi nio ūkio darbininkais, kiti pri simena nuoširdų susitikimą su VI. Žvirblio kolūkio nariais ir pirmininku K. Adomavičiumi. Kelias atrodo sutrumpėjęs. O gal net pasikeitęs: ar tik jis nesuka pro Vilnių vėl į Šir vintas?
VISASĄJUNGINIS STUDENTŲ AGITŽYGIS, SKIRTAS V. LENINO ĮOO-OSIOMS GIMIMO MĖTINĖMS ♦
KULTŪROS DIENOS ŠIRVINTŲ
NUOTRAUKOSE: LKP Širvintų rajono komiteto sekreto rė J. Kiseliauskienė, doc. J. Balkevičius, doc. V. Kviklys, VVU komjaunimo komiteto sekretorius R. Valentukevičius, doc. A. Matuzevičlus ir LLKJS Širvintų rajono komiteto pirmoji sekretorė I. Fiodorovą (viršuje). Pasakoja doc. B. Ki lius (viduryje). Groja Universiteto pučiamųjų orkestras, va dovas J. Jasenka (apačioje).
RAJONE
TRUMPAI
♦ + ♦
O kai kovo antrą dieną į Medžiukų tarybinį ūkį išvyko prorektoriaus B. Sudavičiaus vadovaujama grupė, vėjas užpustė visus kelius. Galvo jom, iki ūkio centro neprisikasim. Bet šeimininkai išvalė nuo sniego kelią, nuoširdžiai sutiko ūkyje. Ne vienam vil niečiui prisimins rūpestingai šeimininkai — LKP rajono ko miteto sekretorė J. Kiseliaus kienė, LLKJS rajono komiteto pirmoji sekretorė I. Fiodorovą, tarybinio ūkio direktorius B. Žibalas ir daugelis kitų, kurių nuoširdūs padėkos žodžiai ly dėjo mus visuose ūkiuose, mo kyklose. .. Mes parsivežėm iš šio rajono ne tik gražų padė kos raštą, gėles, bet ir gražius prisiminimus apie širvintiš kius. A. JUODUPIO ir J. MAŽEIKIO fotoreportažas NUOTRAUKOSE: Doc. J. Balkevičiui dėkoja Gelvonų vidurinės mokyklos moksleivė (viršuje). „Kanklių" koncertas Širvintų vidurinėje mokykloje. Dainuoja MF studentas R. Kriaučiūnas (jis, beje, dalyvaus „Vilniaus bokštų-70" II ture). Bagaslaviškio kultūros namų salėje (apačioje).
Apie
merginą,
įsimylėjusią ekonomiką Ji, kurios vardas Janina, pavardė — Gudonytė, prieš dvejus metus atvažiavo į Vil nių. Laikė stojamuosius su ki tais trim klasės draugais. Įsto jo. Nuo 1968-ųjų metų rugsėjo kasdien vaikšto į paskaitas Ekonomikos, Fizikos, Gamtos fakultetuose — žiūrint, kur ir kokie užsiėmimai vyksta. — Janina, ekonomikos ir fi lologijos fakultetai greta, čia pat istorikai viešpatauja. Ar nors kartą pagalvojai, kokios tų studentų įdomios studijos, specialybės... — Oi, niekadal — kaip kir viu nukerta Janina. — Man taip patinka ekonominės dis ciplinos, chemija, kad apie perėjimą į kitą specialybę net nėra laiko kada galvoti, ypač dabar, kai po trečio semestro, po žiemos sesijos, specializavomės. Aš pasirinkau maisto prekių mokslą, viskas taip įdomu. Aš sutinku su ja. Tikriau siai įdomu, nes visas tris se sijas Janina išlaikė penke tais, kurse užsirekomendavo kaip gabi, darbšti studentė.
Nuo kovo mėnesio 1 d. du Ekonomikos fakultetai (dieni nis ir vakarinis) reorganizuoti į tris naujus. Taigi, dabar Uni versitete yra 12 fakultetų. „Naujagimiai" — Pramonės ekonomikos (dekanas doc. L. Jasinskas), Prekybos (dekanas doc. A. Jablonskis), Finansų ir apskaitos (dekanas doc. J. Miškinis) fakultetai. Naujųjų fakultetų komjau nimo komiteto sekretoriais Iš rinkti: K. Černiauskas (PEF), M. Belkindas (FAF), V. Benlušis (PF). Partinių biurų sekretoriais išrinkti: Z. Gaigalienė (PEF), J. Dvilevlčius (FAF) ir J. Stan kevičius (PF). Mūsų lnf.
Šią savaitę Filologijos fa kulteto studentams paskaitų ciklą apie prancūzų XVII a. klasicizmą skaitė Leningrado Šią tamsiaplaukę, gyvų akių universiteto dėstytoja fil. m. merginą gerai žino visi antro kand. M. Razumovskaja. bendrabučio gyventojai. Ne gaus kuris laiško ketvertą die Atvežė meška į mediumą nų ir atbėga į 63 kambarį, ku trečiakursiams ekonomistams riame gyvena Janina, arba dovanų alaus bačką. Smaližių ant laiptų sustabdo, prašo dar atsirado daug, bet davė jo kartą atidaryti dėžę, kurioje tiems, kurie sugebėjo išlaikyti turėtų būti laiškų... Janina pusdiplomio egzaminus. O apsiprato su negaunančiųjų egzaminai nelengvi: komisijos priekaištais, įgudo greitai iš pirmininkas — pats fakulteto nešioti spaudą po bendrabutį: prodekanas L. Butkevičius! ryte — respublikinius laikraš Vis dėlto išlaikė visi! Kai bu čius, dieną — centrinius, va vo įteikti pusdiplomlai, eko kare — žurnalus. nomistai sudegino savo nuo Jinai nesiskundžia, kad nu dėmes, kurių per du su puse vargsta, kad laiko kartais mir metų buvo prisirinkta gera tinai stinga. Bendrabučio ta kupeta. rybos posėdžiuose ji jau antri K. DILBA metai protokoluoja, jau antri metai atsakinga už spaudą, Kovo 3 d. Aktų salėje įvy jau antri metai, kai ją, links ko pirmasis kino-fotoklubo su mą, pareigingą, darbščią, ži sirinkimas. , no gyventojai, geru žodžiu Klubas dirbs dviem sekci mini administratorė. jom: meninės fotografijos ir Ir dar — Janina žavisi ta kino mėgėjų. Klubo nariai ga rybiniais filmais, jų dideliu lės naudotis kino ir fotoapahumanizmu, siužetų gilumu, ratūra, laboratorija. Ateity paprastumu. Dar kartą eitų klubas žada ruošti įvairias fožiūrėti „Žurnalisto"... toparodas, demonstruoti mė A. ORENDERAITYTE gėjiškus kino filmus. t '. žurnalistė T. FRIDMANAS
ŽALI MEDŽIAI NOVELĖ
NIJOLE TREINYTĖ Marytė KONTRIMAITĖ II k. žurnalistė V k. lituanistė NERIMAS Vis ratu, vis ratu, Vis taip pat ir ten pat — valandų mirgėjimas monotoniškas, ramybė migdanti, stingdanti.. . Pakvaišus vidurnakčio paukštė, susapnavusi žaibus ir viesulą, klykdama sparnus atdaužius į šakas, į kamienus į eglynų gretas dygliuotas — rasa pabiro ir aidas ilgai virpėjo virš miško pabudusio, ošiančio miško prieš tolimą aušrą. Būna — sapnuoja eglė žiedus, trapius ir vaiskius liepsnelėm rausvom ir žydrom lyg drugiai ant šakų dygių. Nerangūs ančiukai sapne gulbėm pavirsta. Paukščiai bebalsiai pragysta nuostabiausiom giesmėm. Skraido sapne vaikai be sparnų — aukštai ir toli, aukščiau už visus medžius ir už debesis. Būna — sapnuoja žmonės pačią tyliausią svajonę — triukšme dienų ir skubėjime ji tolimiausiam kamputy prigludus — Pabunda ir šypteli graudžiai — būna... NUOVARGIS Apsunko paukščio sparnai. Jau saulėlydis, o namai dar toli — vidur girių. Nuo žibinto lieji žibinto einu, ir svyruoja šešėlis lyg Švytuoklė melsva gatve. Nešu ant pečių savo dieną. Pareisiu, užkopsiu laiptais lėtai atversiu duris į kambarį tamsų. Nusiimsiu dieną, tartum kuprinę, atitiesiu pečius. Daiktai iš prieblandos patyljukais prieis, ir žiūrės jdėmiai — ką gi tu parnešei? Padėsiu ją prie kitų — šitą dieną prie vakarykštės ir užvakarykštės Rytoj pažiūrėsim, rytoj pamatysim. Naktis lyg sunkus debesis, prisigėręs šalto lietaus, nusileis ir apgaubs, įsupus į tylą. ..
Ar tu kada matei gyvą iš minčių? Aš nemačiau. O jei kada ir buvau sutikęs tai, ma tyt, nepažinau. Sėdžiu ir valgau kriaušes. Neatsimenu, kas man jų da vė. Mirtingieji kartais mėgsta būti dosnūs... Buvo pasiro dęs Robis. — Paskolink tris rublius. Aš jo akyse išverčiau pini ginę ir kišenes į kitą pusę. — Du?
Nusivylęs palingavo galvą: — Bėdžius. Išnyko. Kam jam reikia manęs. O tiesą pasakius, kam man jo reikia? „Saulius — va, vyras," — sakydavo jis, gavęs iš manęs penkrublę. Šiandien labai daug žmonių su šunimis. Vaikštinėja. Net nesuprasi, kas ką veda: šuo žmogų, ar žmogus šunį. Bet vieni kitais patenkinti. .. .Aš neturiu namų, Alida. Tu sakai, kad žmonės turi na mus. Aš turiu namus, pro ku rių langus nesimato medžių ir į kuriuos nenoriu pareiti. Tu sakydavai; kad medžiai siū buoja ir kyla vėjas. Aš norė čiau, kad prie mano namų augtų daug medžių ir nuolat kiltų audros. Kad būtų miš kas. .. ' Aš dar turiu tuos namus, kuriuose gyvena mano ma ma. .. t Kai Robis supažindino su rusvaplauke, Saulius pagalvo jo, kad galėtų ją mylėti. — Sandra. — Taip? — O kodėl ne? — Aišku — kodėl ne. Retas vardas.
— Latvijoj — ne, — Aa.. . Robis nusivedė juos į kavi nukę. Jis sakėsi gavęs kažko kį honorarą, bet Saulius žino jo, kad tėvas paprasčiausiai atsiuntė dešimtrublinę, kurią dabar jie visi šventino. Paskui Sandra verkė. Jis sė dėjo ant bažnyčios laiptelių, ir ji šluostėsi ašaras savo rus vų plaukų galiukais. Ant sie nos virpėjo plikų medžio ša kų šešėliai. — Nežiūrėk! Ir neklausyk. — Kai aš gimiau, kaimynų ožka išsisuko koją, —- paban dė jis juokauti, bet tuoj nu tilo. Vasario pusė — ne pavasa ris. Jos ašaros galėtų virsti ledukais... — Sandra, aš atrodo mylė siu tave... Troleibusai važinėjo labai retai.
Po tėvo išėjimo motina lengviau atsikvėpė, o paskui ėmė vis dažniau stoviniuoti prie lango ir žiūrėti j paruda vusias nuo rudens lietaus viksvas paraistėj. — Mama, ko tu stovi? Ma ma?! Ji žiūrėjo į taką, kuriuo vakarais pareidavo tėvas. Kar tais jis pareidavo naktį. Kar tais visai nepareidavo. — Mama, negi tu lauki? Nelauk! Sekmadieniais jie ilgai mie godavo ir virdavo sriubą vi sai dienai. Sesuo bėgdavo į šokius. Klube paprastai susi
rinkdavo visas pulkas paaug lių, kurie stumdydavosi ir niekaip nedrįsdavo pradėti šokt. Jis neidavo Tą lytą, netardama nė žo džio, motina įdėjo į lagaminą penkis antaninius obuolius. Paskui paklausė: — Lašinių imsi? — Dabar ne. Išeidamas žinojo, kad moti na stovi prie lango ir žiūri. Labai garsiai kaukšėjo batai.
jom. — Ar tu matei, kaip per as faltą išauga žolė? — Kaip? — Iš žemės. Prasikala. — Nemačiau. — Ten vienos senutės batai buvo sulopyti... Didelėse aikštėse tyli varpi nės. — Jau ruduo, Sandra. — Koks gi ruduo rugpiūčio pradžioj? Pažiūrėk — medžiai dar vi siškai žali. Neatsisuko. — Nori, nupirksiu ledų? Jie sustojo beveik prie du Vasarą visi valgo ledus. rų. Žmonių buvo nedaug. — Sandra, kada tu pasku Jau ruduo, Alida. Ruduo, tini kartą buvai bažnyčioj? nors lapai dar visai žali. — Neatsimenu. Tur būt, se — Alida, ar tu matei išmin niai. čių? Man atrodo, kad tas kry — Sako dabar madinga eiti žių meistras buvo išminčius. į bažnyčią. Ir ne todėl, kad pasidarė sau — Kas sako? kryžių. — Kvailiai. Sandra netikėjo, kad ir ru Netoli jų klūpojo senutė denį būna žali medžiai. Ji nu sulopytais batais ir taškuota ėjo taip paprastai ir kasdie skarele. Jos maldaknygė buvo niškai, kad aš neatsakiau nie senutėlė, o lūpos judėjo lėtai ko. Tur būt, ir pajust nieko ir pavargusiai. „Kodėl ji visą nespėjau. Tik labai norėjau laiką klūpo? Gal jai papras pabučiuot jos plaukų galiukus, čiausiai sunku atsikelti?" kuriais ji pirmą vakarą šluos „Pasigailėk mūsų..." — tėsi ašaras. .. gaudžia daugybė balsų. „Pa Prieš man išvažiuojant, mo sigailėk mūsų..." Kodėl pasi tina ilgai stovėjo prie lango gailėk? ir žiūrėjo į taką, kuriuo va Saulius atsiminė kryžių ne karais pareidavo tėvas. Aš no toli namų. Sako, ten palaido rėjau prieit ir paglostyt jos tas kryžių meistras, kuris pats pečius, bet nemokėjau to. sau išsidrožęs kryžių. Baisu, kaip ji verkė. Aš dar — Eikim iš čia. nebuvau girdėjęs tokios rau „Pasigailėk mūsų!" — šau dos: taip, tur būt, teverkia iš kia bažnyčios bokštai, mesda minčiai prieš paskutinę žemės mi aštrius šešėlius po jų ko naktį.. .
Vida JUKNIŪTE IV k. istorikė» MANO KIEMAI „.. .Hinc itur ad astra". Istorijos laiptais bijau nukristi, Žvaigždėms nereikia manęs. Imu tavo nerimą, tikėjimą, viltį, Ir keliu į žvaigždes. Čia kūrė dailininkas Pranas Smuglevičius Ant tos renesansinės sienos daug drobės. Aš palikau ją jums. Aš spėjau nupiešti tik dangų, visai nepasikeitusi, kaip šiandien. Pažiūrėk. Ar gerai aš nupiešiau dangų?
Pirmosios
Jubiliejinėje lietuvių dailės parodoje.
lietuviškojo
M. GUSTAIČIO ĮOO-OSIOMS to meto lietuvių literatūrą pa pildė Ad. Mickevičiaus, Ver GIMIMO MĖTINĖMS gilijaus bei Ovidijaus kūrinių XIX—XX a. riboje (1870— vertimais. Mūsų literatūroje savitą 1927) gyveno lietuvis poetas, vertėjas, pirmųjų lietuviškų vietą užima jo originali poe monografijų bei pirmosios zija: eilėraščių rinkiniai „Tė „Stilistikos" autorius, pedago vynės ašaros", „Erškėčių ta gas, švietėjas, kunigas Motie ku", „Sielos akordai", „Varpe liai", poema „Meilė” ir orato jus Gustaitis. Švietėjiška veikla M. Gus rija „Aureolė". M. Gustaičio poetinę kūry taitis susijęs su Marijampole, kur 1904—1914 m. dirbo pe bą galėtume skirti į dvi dalis dagogu gimnazijoje, o nuo pagal ryškią tendencija per 1907 m. — direktoriumi mer eiti nuo to, kas žemiška, lai gaičių progimnazijoje. Peda kina, prie to, kas amžina, dva goginį darbą tęsė ir pirmojo siška, artėti j simbolizmą. Pumosios jo poezijos kny pasaulinio karo metu, kartu su mokykla išsikėlęs į Jaros- gos, pažymėtos 1914—1916 m. lavlį, ir, grįžęs Lietuvon datomis, — „Tėvynės ašaros" (1918), iki gyvenimo pabai ir „Erškėčių taku" — tai poe gos. to, jautriai reagavusio į XX a. Kaip vertėjas, M. Gustaitis pradžios įvykius, sielvarto dėl
simbolizmo eilutės
tėvynės, žmogaus likimo iš raiška: .. .Lietuvai lemta sunkiausia dalis! Likimas išbūrė Tau sielvartų jūrą, Gyvenimas tavo — be ryto naktis, Ant amžino kapo — Erškėčiai be lapo. Po kryžium — našlaičiai, išverkę akis... (Eil. „Tėvynės rauda") Poetas giliai pergyvena lie tuvių karo tremtinių „erškė čių kelią", ir plaukia „godos iš krūtinės Našlių našlaičių maldomis!" Jaudina jį ir be prasmės karo aukos, eilėraš čiuose suskamba tragiški žmo nijos kančių motyvai, „nes kruvino nelaimių rato Pra džios nei galo nesimato..." O
gal savo bejėgiškumo ką nors pakeisti suvokimas ir verčia poetą ieškoti užtarimo misti niame pasaulyje, melsti dievą pagalbos? Visiškai natūralu, kad poe tas, neradęs dvasinės atramos kruvinoje žemėje, vėlesnėse poezijos knygose („Sielos akordai", „Varpeliai") nutols ta nuo jos (žemės) į tai, kas amžina, dvasiška, dieviška: Aš dieviška noriu gyventi tarnysta, O visa, kas žemės, many tenuvysta Dėl Tavo garbės. (Eil. „Ant kryžkelės") Jo poezijoj pasirodo simbo liniai įvaizdžiai: kalnų balto sios viršūnės, baltoji viešnia, ūžiančios marios, kaukiančios
T. FRIDMANO nuotr. vėtros, nežinomybės link plau kianti burelė — bejėgis, tra pus visatoj padaras žmogus. Kas pakraščiais duvienu eina. O lydi juos bangų ošimas? Tai aš ir tujen, mano daina, Ir mūsų pulso aidas — rimas Ei plaukim plaukim ten, dainele, Toli nuo žemės, nuo paviečlo, Mėnulis tiesia aukso kelią Ir sidabrinės bangos kviečia. (eil. „Baltoji Viešnia") Kosminės aukštumos, bega linės tolumos ir gelmės tapo besiformuojančio lietuvių sim bolizmo pagrindiniais moty vais. Ne be reikalo M. Gus taitis laikomas lietuviškojo simbolizmo pradininku, pali kusiu pėdsaką lyrikoje, savo eilėraščių nuotaika, įvaiz džiais atgijusiu F. Kiršos, B. Sruogos, V. Mykolaičio-Puti no ankstyvojoje poezijoje. R. A.
Šventinis žodis Mūsų MOTERIMS: Kaip žinome, didelis moter* vaidmuo kuriant literatūrą. Petrarkai padėjo kurti Laura. Rafaeliui talkininkavo Fornarina ir kt. Mums — taip pat. Ačiū jums, moterys, ačiū už dar vieną nedarbingą dieną! Yra milijonai žmonių, kurie negeria, nerūko ir ne myli moterų. Tai moterys. Q Viena studentė gelbėda vo save ašaromis. Dauguma dėstytojų žinojo tai. Egzaminas. Įeina minėtoji. Žiūri gailiai dėstytojui j akis. — Ar jau pasiruošusi? .. — klausia dėstytojas. — Taip pasiruošusi, — ne baigus dėstytojui paklausti, at sakė mergina. — Verkti, — pridūrė dės tytojas. d Visos mergaitės geros. Iš kur blogi žmonų vyrai at siranda? O Būdamas mėnesį koman diruotėje, P. Pilypaitis gavo laišką, kuriame žmona prane šė, kad gimė sūnus. Nė ne mirktelėjęs P. Pilypaitis sėdo į traukinį. Štai jau antri me tai jis sėkmingai slapstosi nuo alimentų. I
REDAKTORIUS
ALGIS KUSTA
KONKURSAS
SPORTAS Sporto klube kovo 2 d. įvy ko fakultetų sporto tarybų pirmininkų susirinkimas. Bu vo tartasi dėl VVU slidinėji mo pirmenybių. Dalyvavo 7 fakultetų atsto vai: Medicinos, Chemijos, Is torijos, Filologijos, Matemati kos, Fizikos, Ekonomikos. Ki tus fakultetus tenka vėl pa barti.
STUDENTŲ BUITIS, DARBAS IR POILSIS SMD Centrinė taryba ir Studentų profsąjungos komite tas skelbia konkursą geriau siam studentų moksliniam dar bui apie studentų buities, dar-
bo ir poilsio organizavimą (gali būti pateikti darbai apie studentų higieną, buitinės gy venimo sąlygas bendrabutyje, darbo sąlygas, auditorijų šva rą, apšvietimą, vėdinimą, fizi nės kultūros organizavimą, studentų mitybą ir jos organi zavimą, Universiteto išorinės aplinkos sutvarkymą, studen tų poilsio organizavimą ir pan.).
Norėtųsi, kad darbo išvado se būtų konkretūs pasiūlymai vienai ar kitai problemai iš spręsti. Darbus reikalinga pristatyti iki š. m. spalio mėn. 1 d. SMD Centrinei tarybai. Geriausių darbų autoriams bus skiriamos piniginės premi jos: Pirmoji — 30 rub., dvi antrosios — po 20 rub., trys trečiosios — po 10 rub. SMD Centrinė taryba. Studentų profkomltetas
IEŠKAU NEŽINOMO AUTORIAUS
Kurso draugę Reginą IVASKAITĘ, tėveliui mi
1969 m. nežinomas autorius rus, nuoširdžiai užjaučia man atsiuntė be pavadinimo IV k. geografai ir vadovė. pjesę, kurioje veiksmas vyks ta „Neringos" kavinėje. Prašau autorių išsižadėti sa vo inkognito ir atsiliepti, nes REDAKCIJOS ADRESAS: šios pjesės pastatyme autoriu Vilnius, MTP-3, Universiteto mi bus paskelbtas „XX am žiaus pabaigos nežinomas dra g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21. maturgas". Rinko ir spaudė LKP CK Lei V. LIMANTAS dyklos spaustuvė Vilniuje. Dramos studijos vadovas LV 08773 Užs. Nr. 951