VISŲ ŠALTŲ PROLETARAI, VIENYKITESi
Profesoriui J. Žiugždai - 75 metai = =
^===7^^,^ Y
70 o
o?
TUMNTAS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 7 (630)
1968 M. KOVO MĖN. 6 D. TREČIADIENIS
Kaina 2 kap. EINA NUO 1950 METŲ.
Iniciatyva ir politinis sąmoningumas
JUBILIEJAUS DIENĄ — KOVO PIRMĄJĄ — PROFESORIŲ JUOZĄ ŽIUGŽDĄ RADOME DARBO KABINETE J GIRDVAINIO nuotr. Sunku aprėpti gerbiamojo jubiliato Lietuvos TSR MA akademiko istorijos mokslų daktaro protesoriaus Juozo Žiugždos ilgo kūrybinio gy venimo kelią. J. Žiugžda ne tik plačiai žinomas mokslinin kas, pedagogas, visuomeninis veikėjas, bet ir valstybės veikėjas. Visuomeninėje-politinėje ir valstybinėje veiklo je J. Žiugžda visuomet kovo ja už progresą, prieš bet ko kią reakciją, visų pirma, prieš klerikalizmą Lietuvoje, visuo met buvo su pažangiaisiais visuomenės atstovais. Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos, darbo žmo nių kovos už Tarybų valdžią poveikyje J. Žiugžda įsijun gia j Tarybų valdžios kūrybi nį darbą. Karo audrų nu blokštas j Rusijos gilumą, jis dirba Šiaurės Kaukazo ta rybiniuose organuose, o grį žęs j Lietuvą — Lietuvos TSR Švietimo Liaudies Komisaria te. Fašistinės diktatūros me lais J. Žiugžda aktyviai dir bo pažangioje Lietuvos moky tojų profsąjungoje, palaikė ryšius su komunistiniu judėji mu, materialiai rėmė Lietuvos KP spaudą ir politinius kali nius. Nuo 1940 metų jis buvo Lietuvos TSR Švietimo Liau dies Komisaro pavaduotoju, o vėliau ne vienerius metus va dovavo komisariato darbui. Ilgus melus J. Žiugžda buvo Lietuvos TSR Mokslų akade mijos viceprezidentu, da bar — Istorijos instituto di rektorius. 1911 melais, baigęs Veive rių mokytojų seminariją, J. Žiugžda pradėjo sunkią ir atsakingą jaunimo auklėto
jo — pedagogo veiklą kaimo mokykloje. Pradėtąjį darbą nutraukė kaizerinės Vokieti jos okupacija. Tačiau J. Žiugžda ir toliau atkak liai siekė užsibrėžtojo tikslo. Maskvos universitete jis stu dijavo rusų kalbą ir literatū rą, domėjosi istorija. 1929 m. J. Žiugžda baigia Kauno universitetą. Universi teto diplome įrašyta, kad J. Žiugžda, „labai gerai išlai kęs visus egzaminus ir labai gerai parašęs diplominį darbą „Žemaitės kūryba ", yra įgi jęs visas aukštąjį mokslą bai gusio teises“. Nuslopinus Tarybų valdžią Lietuvoje, J. Žiugždai kurį laiką nepavyko rasti darbo mokykloje ir jis vertėsi įvai riais atsitiktiniais darbais. Ir tik 1920 metais jis tapo Mari jampolės realinės gimnazijos, kurią įkūrė pažangiosios inte ligentijos grupė, mokytoju. Toje gimnazijoje vyravo pa žangi mintis. Neatsitiktinai reakcija per spaudą ir kitais keliais užsipuldinė/o Mari jampolės gimnazijos dėstyto jus už „bolševikinės minties“ skleidimą, trukdė jos auklėti niams stoti į aukštąją mokyk lą. Pagaliau 1925 metais krikdemų vyriausybė ją uždarė. Studijuodamas Uni versitete ir baigęs studijas, J. Žiugžda tęsė pedagogo dar bą iki pat fašistines diktatū ros nuvertimo ir Tarybų val džios Lietuvoje atkūrimo. Kartu su Tarybų valdžios atkūrimu J. Žiugždos biogra fijoje prasideda naujas ir tu riningas gyvenimo etapas — glaudūs ir pastovūs ryšiai su mūsų Universitetu. Jau 1940
Vasario 21 d. įvyko Univer siteto Mokslinės tarybos ir Partijos komiteto išplėstinis posėdis, skirtas politiniam studentų auklėjimui Vilniaus universitete apsvarstyti. — LKP CK biuras 1967 m. gruodžio mėn. svarstė politinį studentų auklėjimą mūsų Uni versitete Mūsų pasitarimo uždavi nys — numatyti konkrečias priemones šiam darbui page rinti, — pradėjo savo prane šimą Universiteto Partijos ko miteto sekretorius V. Nekra šas. Pranešėjas išanalizavo po litinio studentų auklėjimo trū kumus, jų priežastis, pageri nimo rezervus ir kelius, pa liesdamas katedrų, visų dės tytojų, SMD, Internacionalinio klubo, komjaunimo, LDAALR, Sporto bei Estetinio lavinimo katedrų vietą ir vaidmenį šiame svarbiame darbe. Po pranešimo kilusios karš tos diskusijos papildė ir pra plėtė įdomaus ir glausto pra nešimo svarbiausias mintis, tuo pačiu iškeldamos ir nau jų, vertų dėmesio, aspektų.
metais jis tampa Universite Kalbėjusieji pažymėjo, kad to docentu, o vėliau ir profe soriumi. Jis skaito Lietuvos šiuolaikinė studentija, kaip ir TSR istorijos paskaitas, va visas mūsų gyvenimas, yra dovauja studentų moksliniams pasikeitusi, jos negalima ma kurie darbams, padeda kelti kvali tuoti tais kriterijais, fikaciją jauniems dėstyto buvo aktualūs anksčiau. To jams. Profesorius vadovauja dėl, kad jaunimo auklėjimas TSRS istorijos, vėliau Lietu būtų sėkmingas, reikia nuolat vos TSR istorijos katedroms. jį pažinti, gilintis į jo intere J. Žiugžda yra ne lik pla sus. Šiuo atžvilgiu daug gali čiai žinomas istorikas ir peda padėti sociologiniai tyrimai, gogas. Kruopštus ir ilgametis kurių reikšmę pabrėžė Moks komunizmo katedros darbas, nepaliaujamas žinių linio siekimas labai praturtino jo dėstytojas S. Venskevičius, mokslinį akiratį. Sunku būtų Teisės fakulteto docentas A. išvardinti visas J. Žiugždos Bulota ir kt. Tokių tyrimų ir žmonių pažinimo pagrindu or mokslinių darbų pozicijas. Jų ganizuotas ideologinis darbas galima būtų priskaičiuoti įgytų didesnį konkretumą ir daugelį dešimčių. Daug pa pašalintų tam tikros studentų stangų ir energijos yra įdė dalies skepticizmą mūsų kom jęs prof. J. Žiugžda paruo jaunimo veiklos atžvilgiu ir šiant ir išleidžiant akademinį, tam tikrą studentų atbukimą kapitalinį „Lietuvos TSR is mūsų renginiams. torijos" daugiatomį kursą. Čia nebuvo kalbama apie „Šiuolaikinis studentas sten J. Žiugždos nuopelnus litua giasi kritiškai prie visko pri nistikai, bet, tur būt, mažai eiti, pats suprasti ir įvertin atsiras Lietuvoje išsilavinusių ti, vadovautis savo galva" (S. žmonių, kurie nežinotų, kad Venskevičius). „Studentai ne iš jubiliato parašytos grama mėgsta per didelės globos, jais tikos mokėsi ne viena jauni reikia daugiau pasitikėti, nes jie — suaugę žmonės ir už mo karta. savo veiksmus ir poelgius tu Daug darbo ir energijos ri atsakyti patys" (doc. S. įdėjo prof. J. Žiugžda, ruošda Vansevičius). „Mums, dėsty mas Lietuvos istorikų kadrus. tojams, reikia ne tik mokyti Ne vienas pagarsėjęs mūsų studentus, bet ir patiems iš istorikas yra jo mokinys. jų mokytis, o svarbiausia — Nerasime Lietuvoje nė vie stengtis sudaryti sąlygas, kad no kampelio, kur nedirbtų studentai patys kuo daugiau gerbiamo jubiliato mokiniai. galėtų pareikšti savo iniciaJie dėkingi prof. J. Žiugždai už žinias ir gerą paruošimą = sudėtingam gyvenimui, už nuoširdumą ir suteiktą visa pusišką pagalbą. Vyr. dėst. A. KAZLAUSKAS Vyr. dėst. J. DOBROVOLSKAS
PARTIJOS GYVENIMAS
tyvą" (doc. H. Polukordas). Su šiomis mintimis sutik damas, prof. J. Kubilius paste bėjo, kad studentų savaran kiškumą reikia dar ir vairuo ti, nukreipti, o ne vien tik skatinti. — Anksčiau mūsuose buvo paplitęs tuščiažodžiavimas, operavimas skambiomis frazė mis, dabar iš šio kraštutinu mo metamės į kitą — bijom išreikšti savo jausmų tėvynei, partijai. Įsigali tylėjimo nuo taika, — kalbėjo doc. R. Mi ronas. — O juk be lozungų, šūkių, himnų (gal ir Universi tetui reikėtų pagalvoti apie savo himną!) masiniame dar be neišsiversi. Ginčydamiesi dėl politinio studentų auklėjimo formų, mes pamirštame šio darbo turinį ir tikslą, todėl mūsų pokalbis pasidaro labai neapi brėžtu, pastebėjo Filosofijos katedros vedėjas doc. E. Meškauskas. O mūsų tikslas — ugdyti studentus sąmonin gais mūsų visuomenės pilie čiais. Siekdami šio tikslo, mes pirmiausia turime gerbti stu dentus, kitaip jokios priemo nės nepadės. Taip pat, vaiz duodami socializmą kaip an gelą, o kapitalizmą kaip vel nią, mes darome tik žalą. So cializmas — tai objektyvios sąlygos, kuriose mes dirbame ir kurios pačios savaime ne
apsaugo mus nuo trūkumų ir klaidų. Susirinkime daug dėmesio buvo skirta dėstytojo etikos klausimams. Auklėti studentiją — reiš kia, visų pirma, rodyti jai ge rą pavyzdį. — Pilnaverčiu dėstytoju laikytinas tas, kuris yra geras mokslininkas, puikus pedago gas ir jautrus jaunimo auklė tojas, — pabrėžė Universite to Rektorius J. Kubilius. — Mes niekad nevertinam dėstytojo darbo tik pagal mokslinį indėlį. Pasitarime kalbą pasakė respublikos Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. Jis pažymėjo, kad Vilniaus universitetas, turė damas gausų ir talentingą mokslininkų-dėstytojų būrį, turi tapti pavyzdžiu visoms respublikos aukštosioms mo kykloms, kaip reikia auklėti mūsų jaunimą. Dėl to LKP CK ir skiria tokį didelį dė mesį politiniam Universiteto studentų auklėjimui. Susirinkimas patvirtino nu tarimo projektą, kuriame nu matytos konkrečios priemo nės, kaip pagerinti gerų, są moningų specialistų mūsų vi suomenei rengimą. Kūrybiš kas šių priemonių įgyvendi nimas, be abejo, atneš gražius vaisius. Tiktai tam turi būti skiriamos kiekvieno mūsų ko lektyvo nario pastangos. „T. STUDENTO" korespondentas
30000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000
Su artėjančia Kovo 8-ąja! ooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooo
ATEIK Ateik kaip susimąstymas Pro tyrą meldų kuždesį. Aš lauksiu pasimatymo, Dienų jau šitiek uždelsto. Ateiki nepaklydusi, Dienom seniai prabėgusiom, Į tvankų mano ilgesį, Laukimą, širdį ėdantį. Nubrisim kaip kadaise Į rudenio saulėlydį, Pasemsime delnais Vandens varinį žėresį. Nuplausim savo veidus Nuo dulkių papilkėjusius Ir vėl sutiksim skaidrūs Visus visus saulėlydžius.
Galvojau, — gležna tu, trapi tu kaip pienė ir lig nesvarumo kaip pienė lengva. Dengiau nuo atodūsio vakaro mėlyno, plaštakės sparnų virpėjimo; Nuo medžių, mėnulio
ir savo šešėlio prisilietimo. Delnais dviem dengiau kaip žaizdą, kaip sopulį. . . O tu išėjai, pro mano pirštus išslydai kaip rytmečio prieblanda. . .
TU NETIKĖK Tu netikėk, kad išskiria stotys, kad stotys išlydi, kad veržiasi bėgiai kažkur begalybėn. Tegul ir pradunda kas rytą, kas dieną, kas vakarą į tolį žali traukiniai. Bet tu netikėk, kad bėgiai yra nesibaigiantys, kad jie begaliniai. Tie bėgiai kaip paukščiai sugrįžta. Išmokim tik laukti ir netikėt, kad stotys išlydi, kad išskiria stotys. V. LŪŽYS
II k. teisininkas
OOOO<X ^00000000^0^0000000000000$
© AKTYVISTAI ATSILIEPIA Į S. VENSKEVIČIAUS STRAIPSNĮ „POLINKIAI IR PRINCIPAI" « M. GORKIO GIMIMO SUKAKČIAI PAŽY MĖTI ® KURIAI GRUPEI ATITEKS „LAURAI" ® JAUNŲJŲ LITERATŲ POSMAI • „KP" ŠVIE SOJE © SPORTO NAUJIENOS
.^ooooooooooooooo^ooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooo^
“•^TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
ĄtSSSSŠtšSšSSSSSSSšSXįSX-SSSSSSS^^
Praėjusiame mūsų laikraščio numeryje išspausdinome S. Venskevičiaus straipsnį„Polinkiai ir principai“. Gavo me daug skaitytojų laiškų —jie noriai dalyvauja pokalbyje apie komjaunimo organizacijų veiklą, komjaunuolio vietą visuomenėje, ginčijasi, siūlo. Tie laiškai mus paskatino jvesti naują rubriką — ,,AKTYVISTO TRIBŪNA“. Čia pateiksime panašaus pobūdžio medžiagą. Ginčai — prielaida tiesai. Rašykite mums.
ŠIEK TIEK APIE PAČIUS SOCIOLOGINIUS TYRIMUS Mūsų visuomenė — sudė tingas ir energingai besivys tantis organizmas. Todėl ne nuostabu, kad vis didesnis skaičius įvairių profesijų žmonių jaučia būtinybę tiks liai įvertinti savo veiklos re-
zultatus, pradeda suprasti, kad teisingo sprendimo pri ėmimas priklauso ne nuo „sveiko proto" ir intuicijos, o nuo gilios ir tikslios sociali nės informacijos. Konkrečių sociologinių ty rimų būtinumą pabrėžė XXIII TSKP suvažiavimas. Ypač jie svarbūs ideologiniame fronte. „Atgalinių ryšių" buvimas — vienintelis kelias, kuriuo ei nant galima būti tikriems, jog kovojama ne su vėjo malū nais, o su realiais trūkumais. Mūsų šalyje pastaraisiais metais sociologiniai tyrimai nepaprastai išsiplėtė. Steigia mos naujos sociologinių tyri mų grupės, laboratorijos, net gi ištisi institutai. Atsiranda naujas politinio masių vadovo — partorgo-sociologo, komsorgo-sociologo, proforgo-sociologo — tipas. Tokiais va dovais netrukus, atrodo, pra turtės ir mūsų Universitetas.
atrodo, studentai nė kiek ne blogesni negu kitame, blogai dirba komjaunimo organizaci ja, vyrauja pasyvumo nuotai kos, abejingumas visuomeni niam darbui ir panašiai. O kartais susiduriame su tikrais paradoksais. Juk ne paslaptis, kad dar pasitaiko tokių atve jų, kai studentas-komjaunuolis gauna per egzaminą gerus pažymius iš marksistinės filo sofijos, tačiau netikėtai paaiš kėja, kad jis gadina socialis tinį turtą, lanko bažnyčią. Kiekvienas toks atvejis — akivaizdus kai kurių mūsų ideologinio darbo metodų ir formų nelankstumo pasireiški mas. Iš to, kas pasakyta, aišku, kaip svarbu visuomeninių or ganizacijų, tame tarpe ir kom jaunimo, darbe remtis tiks liais, moksliškai pagrįstais duomenimis. Žinoma, tai ne reiškia, kad anketa ar kitas kuris metodas pakeis gyvą žodį, betarpišką kontaktą su žmonėmis. Jeigu tokio kontak to nėra — negelbės jokie specialūs tyrimai. Štai kodėl ir norėtųsi pasisakyti už gruporgą-sociologą, kuriam skai čiai ir faktai būtų tik viena iš daugelio priemonių tikslui pasiekti, o ne savitikslis.
IDEOLOGINIO DARBO PARADOKSAI Ideologiniame darbe dar daug neaiškumų. Dirbant aukštojoje mokykloje, dažnai labai sunku susigaudyti, ko dėl viename fakultete, kur
BŪTINUMAS AR MADA? Jau beveik priežodžiu tapo tvirtinimas, kad sociologiniai tyrimai — mada. O mados juk keičiasi... Ir net labai dažnai. Deja, šiame tvirtinime yra racionalus grūdas. Socio
Apdovanojimai — bibliotekininkams Mūsų aukštosios mokyklos Mokslinėje bibliotekoje (tarp kitko, dešimčia metų senes nėje už patį Universitetą) yra nemaža puikių bibliote kininko profesijos meistrų. Saugyklų vedėją — Valeri jų Pernatkiną galima rasti visur — ir jo, ir ne jo dis pozicijoje esančiuose darbo baruose. Per dvidešimt dar bo bibliotekoje metų Valei ijus užsitarnavo visų darbuo tojų pagarbą ir autoritetą. Jo darbą Spalio 50-mečio proga įvertino ir Lietuvos TSR Aukštojo ir spec. vidu rinio mokslo ministerija, ap dovanodama jį Pagyrimo raštu. Janina Ciesiūnaitė, Valė Adomonytė, Irena Pet rauskienė, Vanda Likienė, Sabina Lileikytė — mūsų universiteto auklėtinės. Iš skyrus pastarąją, kiekvienos jų praktinio darbo bagažas siekia dešimtmetį ir netgi daugiau. Jos ne tik puikios savo darbo žinovės, bet ir aktyvios visuomenininkės bei saviveiklininkės, kaip antai: V. Adomonytė, V. Likienė. Aukščiau minėtas darbuoto jas ir spaustuvės inžinierių Viktorą Šimonį respublikos Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerija apdova nojo Spalio 50-mečio proga Pagyrimo raštais.
Jaunųjų literatų susitikimai Kovo 1 d. didžiausioje Is torijos ir filologijos fakulteto auditorijoje susirinko studen tai — literatai. Į svečius atėjo Vilniau; Karininkų namų li teratūrinio susivienijimo na riai su vadovu I. Kaplanu. Poezijos vakaro metu jau nieji literatai skaitė savo nau jausius kūrinius, pasidalijo kūrybiniais rūpesčiais ir pla nais. Proza ir poezija pirmąją pa vasario dieną pasitiko studen tai. T. FRIDMANAS
1968 m. kovo mėn. 6 d.
Balsuoju už gruporgą - sociologą
\ AKTYVISTO TRIBŪNA
Komjaunimo darbo proble momis šiuo metu gana pla čiai diskutuojama, tačiau be ne aštriausi ginčai vyksta aukštųjų mokyklų komjauni mo organizacijose. Todėl vi siškai suprantama, kad būtent studentai komjaunuo liai pirmieji pasinaudojo so ciologinių tyrimų metodika. „Tarybinio studento" Nr. 5— 6 paskelbto sociologinio tyri mo „Studentijos interesai ir komjaunimo organizacijos darbo kryptys" komentaruo se gausu įdomios medžiagos, originalių idėjų, šviežumo. Jau vien dėl to St. Venskevi čiaus ir jo draugų iniciatyvą reikėtų visapusiškai remti. Iš kitos pusės, straipsnyje „Po linkiai ir principai" kai kurie teiginiai, iš pirmo žvilgsnio lyg ir argumentuoti, kelia abejonių.
'•^•^*-**^*^*^«**»**w^**w^w
loginius tyrimus kai kas at lieka ir jais remiasi tik iš baimės pagarsėti konservato riumi, o ne iš reikalo. Dažno kai ieškoma atsakymų į klau simus, kurie aiškūs ir be specialių ieškojimų. Šlubuoja ir tyrimų metodika — kažko dėl pas mus paplito tik an ketinis metodas, kurį taikant ypač stipriai pasireiškia sub jektyvus sociologo požiūris tiriamojo klausimo atžvilgiu. Tokio vienašališkumo, atrodo, neišvengė ir St. Venskevi čiaus grupė. Mūsų nuomone, galima buvo giliau klasifikuo ti stojimo į komjaunimą mo tyvus ir ypač klausimą apie abejingumo komjaunimo dar bui priežastis. Pagrindiniai sociologinių ty rimų trūkumai nurodyti TSKP CK nutarime „Dėl priemonių dar labiau išvystyti visuome nės mokslams ir pakelti jų vaidmenį". Šiame nutarime pažymima, jog „iki pastarojo meto nebuvo pakankamu mas tu išplėsti konkretūs sociolo giniai tyrimai, o jų mokslinis metodinis pagrindas vis dar yra gan empiriškas. Daugely je darbų nėra naujų išvadų, apibendrinimų ir rekomenda cijų, turinčių rimtą teorinę ir praktinę reikšmę". TSKP CK nutarimas kelia rimtus reikalavimus mūsų so ciologams — tiek profesiona lams, tiek visuomenininkams. Todėl mus truputį liūdina St. Venskevičiaus straipsnyje daroma pastaba: „Tiek tyri mų pobūdis, tiek pagaliau ir
šio straipsnio apimtis nelei džia pateikti konkrečių reko mendacijų mūsų Universiteto komjaunimo organizacijos darbui". O juk tokių būtent rekomendacijų ir laukia fa kulteto komjaunimo organiza cijos sekretorius, biuro narys, gruporgas.
IŠVADOS, KELIANČIOS ABEJONES Pirmiausia tai liečia auto riaus teiginį, jog šiandien praktiškai tikslinga sąvoką „visuomeninis-politinis dar bas" suprasti kaip „visokerio pą visuomenei naudingą veik lą". Tokį pakeitimą St. Venskevičius argumentuoja se kančiai: „Mūsų jaunimui, gi musiam ir augusiam socializ mo sąlygomis, vargu ar rei kalinga tiesioginė agitacija už šią santvarką". Manytume, nors politinėklasinė kova mūsų visuome nės viduje — praeities daly kas, visgi negalime užmiršti, kad kapitalistinės šalys vykdo vis stiprėjančią ideologinę di versiją, kurios pagrindinis tikslas vienokiu ar kitokiu būdu paveikti tarybinį jauni mą. Buvo ir mūsų komjauni mo istorijoje toks laikotarpis, kai politikos primatą kom jaunimo darbe bandyta igno ruoti, pakeičiant jį kultūriz mu, specifinėm „jaunimo po reikių tenkinimo" priemonėm. Partija laiku davė griežtą at kirtį panašiems nukrypimams. Vargu ar tikslinga dabar grįžti prie senų tendencijų,
juo labiau, kad kai kurių komjaunimo organizacijų pla nuose politinio pobūdžio prie monių — ir taip ne per dau giausia. Ypač pasigendame politinės kontrpropagandos priemonių. Matomai, komjau nimo organizacijų darbo ko kybę šiandien visgi tektų vertinti pagal tai, kaip jos sugeba veikti individualius komjaunuolių interesus nori ma linkme, artindamos juos prie organizacijos tikslų, o ne atvirkščiai. Ne prisitaikyti, o veikti kryptingai — štai kas, mūsų nuomone, svarbiausia. Nesinorėtų sutikti ir su St. Venskevičiaus išvada, jog „Universiteto komjaunimo or ganizacijos darbo svorio cent rais šiandien jau nebegali likti pirminės komjaunimo organi zacijos akademinėse grupėse". Ir štai kodėl. Juk akademinė grupė ir šiandien pasilieka pagrindiniu studentišku ko lektyvu aukštojoje mokyk loje, visi kiti — antraeiliai, jų studentas — komjaunuolis per penkerius metus pakeičia ne vieną, du (žinoma, būna ir išimčių). Būtent akademinėje grupėje dažniausia mokosi geriausi draugai, čia gerai pa žįsta kiekvieną žmogų. Paga liau ir patį komjaunimo dar bą čia galima neblogai orga nizuoti. Apie tai liudija ge riausių Universiteto komjau nimo organizacijų pavyzdys.
H. VALUKONIS GF partinio biuro sekretorius
Oi tie skolininkai fakulteto posėdyje, mūnus“ („Garbės lentą“), ku Gamtos fakulteto komjau niame nimo biurui vėl senos bėdos kuriame dalyvauja dėstytojų rioje patalpinom pačių ge — skolos. Atrodo, taip nese akademinė komisija, komjau riausių fakulteto studentų niai barėmės su praeitų nimo biuras ir profsąjungos nuotraukas. Tinginių irgi mokslo metų skolininkais. atstovai. Kad skolininkų daly neužmiršom. Leidžiam saty butų užtikrintas, rinį Mūsų komjaunimo biuras vavimas sienlaikraštį „Spyglį“. ypač daug pasidarbavo prieš mes kiekvieną asmeniškai Jame n e kartą pabuvojo sko Spalio šventes. Rezultatai bu pakviečiame. Posėdyje nuta lininkai ir miegaliai. Taip lininkė. Ir dabar turi skolų. vo apčiuopiami: liko tik 5 riame, ar skolininką išbrauk pat parašėm blogai besimo Tokių draugų galima su skolininkai. Mūsų biure kiek ti iš studentų sąrašų, ar pa kančių studentų tėvams laiš rinkti nemažą būrį. Pavardės vieną metus kartoti kus. savaitę (antradienį) likti antrus studentų, svarstytų dėl blogo vyksta posėdžiai. Pirmiausia, kursą, ar dar leisti perlaiky Bet atėjo sesija, ir... vėl lankomumo, kartojasi skoli kaip įprasta, svarstom aka ti. Akademinės komisijos na skolos. O jų šį kartą mūsų ninkų sąrašuose. Iš to aišku, deminį klausimą. Pasikviečia riai labai objektyvūs. Jeigu fakultetas turi ypač daug. kad paskaitų lankymas yra me dekaną arba prodekanę, matosi, kad studentas mo Net 137 studentai iki vasario būtinas. Jei studentai nors kurie neatsisako ateiti. Ypač kosi, bet nesiseka, arba bu 7-tos buvo neišlaikę egzami truputį daugiau pagalvotų dažnai posėdžiuose dalyvauja vo rimta priežastis, tai lei nų arba įskaitų. semestro metu apie sesiją, ta Gamtos fakulteto partinės džiama dar laikyti. Bet jeigu Pas mus yra ir tokių stu da netektų kviestis jų į posė organizacijos sekretorius tai dentų, kurie iki vasario 7-tos H. skolininkas nesistengia, džius, svarstyti. Manau, kad Valukonis. Jis mums daug jis paliekamas antriems me turėjo net po 4 — 5 skolas. tokie svarstymai nors kiek padeda, pataria. tams arba išbraukiamas iš Tai daugumoje antrakursiai: pakelia pažangumą. studentų sąrašų. Labai dažnai akademinį E. Kazėnaitė, neišlaikiusi 2 Be to, išleidom „Mūsų pir- egzaminų ir 2 įskaitų, Kaniklausimą svarstome išplėstiA. SMALINSKAITĖ šauskaitė — 2 egzaminų ir 1 įskaitos, G. Minekaitė — 3 egzaminų ir 2 įskaitų, L. Steponaitė — 2 egzaminų ir 2 įskaitų. Djačkova — 1 egza mino ir 3 įskaitų, R. Sirtautas — 2 egzaminų ir 2 įskaitų ir
Kur nesėkmių priežastys? Ekonomikos fakulteto kom jaunimo komitetą slegia ir akademiniai rūpesčiai. Juk kiekvieno komjaunuolio už davinys — tapti geru specia listu. Pažiūrėkime. kaipgi studijuoja ekonomistai? Pradžioje žiupsnelis duome nų. žiemos sesiją privalėjo laikyti 1110 studentų. Į eg zaminus atvyko 1061 studen tas, iš kurių 349 neišlaikė — tai sudaro 32,5 proc. laikiu sių. Taigi, nepažangumo pro centas didelis. Tuo tarpu la bai gerai išlaikė tik 32 stu dentai. Tokių nesėkmių prie žastis numatyti gana sunku. Keletą iš jų aš noriu pateik ti. Sesijos rezultatams, mano nuomone, poveikį turi tai, kad, sutrumpinus studijų lai ką, reikalavimai ne tik kad nesumažėjo, bet diena iš die nos vis auga. Labai trumpi terminai įskaitų laikymui ne leidžia geriau pasiruošti. Kartais tenka laikyti per die ną po dvi ar tris įskaitas. Taip ir „dega“ studentai. Didelė kaltė tenka ir pa tiems studentams už aplaidu mą. Semestro metu komiteto akademinis sektorius, bend radarbiaudamas su akademi ne komisija, rūpinosi lanko mumu. Blogai lankantieji pa skaitas buvo kviečiami į po sėdžius. Pakalbėjus ir išaiš kinus praleidinėjimo priežas tis, buvo duodama laiko pasi taisyti. Po to, jei padėtis ne pagerėdavo, buvo taikomos pausmės — įspėjimas, papei kimas, net nemokama stipen dija. Kontroliavome ir semi narų bei kolokviumų lanky mą Remiantis duomenimis apie antramečių lankomumą ir se sijos rezultatus, negalima da ryti konkrečių išvadų, nes jie neprivalėjo lankyti visų pa skaitų. O pažiūrėjus į skoli ninkų lankomumą, galima pa daryti sekančias išvadas — lankomumas tiesiogiai susijęs su pažangumu, t. y. sesijos rezultatais. Paimkime keletą pavyzdžių. L. Pobedenoscevas (mat.techninis aprūpinimas, II k.) pavasario sesijoje turėjo skoų. Semestro metu _ buvo svarstytas už blogą paskaitų lankymą. Jo sesijos re zultatai irgi nedžiuginantys, dar nelikvidavęs skolų. Stašaitytė (mat.-tech. aprūp., III k.) — buvusi sko
BUKIME REIKLESNI
Vienas iš svarbiausių kom jaunimo organizacijos darbo barų — studentų pažangumo bei akademinės drausmės stiprinimas. Nepatenkinami žiemos sesi jos rezultatai kalba, jog šio je srityje dar padaryta ne viskas. Neseniai įvyko Uni versiteto komjaunimo ko miteto posėdis, kuriame pa grindinį pranešimą padarė atsakinga už akademinį dar bą Universiteto komjaunimo komiteto narė R. Valiukaitė. Baigdama ji pabrėžė, jog reikalinga apriboti skolų per laikymo terminus, griežčiau bausti už paskaitų praleidinė jimą. Akademinfai sektoriai fakultetuose turi daugiau dė mesio skirti SMD veiklai. Po pranešimo išsivystė pla-
ti diskusija. Apie tai, jog rei kia daugiau dėmesio skirti pirmūnams — įsteigti pirmū no ženkliuką, organizuoti ge riausiųjų keliones į kitus TSRS miestus ir užsienį, kal bėjo Universiteto komjaunimo organizacijos sekretorius A. Skrupskelis. Akademinio darbo turinį sudaro skolų bėdos. O kad jų nebūtų, reikia dar pirmuose kursuose rengti daugiau ga; mybinių susirinkimų, mokyti studentus studijuoti, tikrąja to žodžio prasme, — tokia J. Lakio nuomonė. Akademinio sektoriaus narė L. Navakaitė pastebėjo, Jog, kovojant su skolininkais, daug gali pada ryti ir grupės. Dalyvaudama sesijos rezultatų svarstyme fakultetuose, ji matė, Jog
Brangus kiekvienas dėstyto jo žodis...
grupės, kuriose komjaunimo organizacijos aktyvesnės, reikliau reaguoja į skolinin kus. Grupėms reikia būti principingesnėms skolininkų atžvilgiu. Šiuo klausimu pa sisakė fakultetų komjaunimo sekretoriai Z. Kupliauskis, V. šopys, J. Baltrušaitis. Ši diskusija dar nesibaigė. Mokymasis — pagrindinė musų problema, todėl apie ją vėl bus kalbama artimiausiu laiku įvyksiančiame susitiki me su pirminių komjaunimo organizacijų sekretoriais. Juk pirminė komjaunimo organi zacija (grupė) — tai gran dis, kur tinkamai tvarkant darbą, galima pasiekti ge riausių kovos už pažangumą rezultatų. E. VARPIOTAITE
St. PAULAUSKO nuotr.
Tačiau mes turim ir dide lę grupę studentų (70), kurie užbaigė sesiją tik labai ge rais pažymiais. Kas septintas fakulteto studentas mokosi tik labai gerai. Pagal pažangumą grupės pasiskirstė taip: I vietą užima biologijos spec. V k., pažangumas — 100 proc., pažymių vidurkis — 4,8. Kurse net 14 labai gerai besimokančių. II — biofizikos spec, V k., kurio pažangumas 100 proc., pažymių vidurkis 4,7. Kur se — 7 penketukininkai. III — geografų IV k., pa žangumas — 100 proc., vi durkis — 4,05. Mūsų fakulteto bendras pa žangumas yra 80,2 proc., pa žymių vidurkis — 3,97, vi suomeninių mokslų pažymių vidurkis — 3,75. Geriausiai mokosi biologai ir biofizikai, kurių vidurkis daugiau kaip 4,0, po jų seka geografai. Visuomeninius mokslus ge riausiai studijuoja biofizikai (vidurkis — 4,1), biologai (vi durkis — 3,85), geografai (vidurkis — 3,68) ir geologai (vidurkis — 3,6). Žiūrint pagal kursus, ge riausiai mokosi V kursas. To liau seka I kursas, IV kur sas, III kursas. Ypač blogai baigė žiemos sesiją II kursas. Iš 118 skolininkų net 82 yra antrakursiai. Pasirodo, antrakursiai blo giausiai lanko ir paskaitas. Akivaizdžiai matom, kad lan komumas turi įtakos pažan gumui. J. JUOZULYNAS
J. Kalinausko eilės
Man 20 metų. Spausdinausi „Švyturyje", „Jaunimo greto se", „Kauno tiesoje", „Litera tūroje ir mene", tačiau tuo» šventu žodžiu — poetas savęs vadinti nedrįstu. Poetas turi atrasti save begalinėje laiko, minčių ir jausmų erdvėje. O Nurudusios Žolės šešėliu Kapai užėjo Ir takeliai,
Tik žiūri motina Į taką vėlų, Tik motinėlei Širdį gelia. Tai gal, tai gal Rūdija Patrankų naktys Klaikios. O, skausme Nerūdijantis! — Į ką dabar Tu taikai?
aš dar daug klaidžioju tiek gyvenime, tiek poezijoje... Kur aš tikrasis? Kur glūdi didžiausias nemelavimo, nuo širdumo grūdas? O gal viskas, ką padariau ir pragyvenau, — ne tas? Gal būt. Tokią minutę norėčiau bėgti judriausiomis gatvėmis ir šaukti — tikėkite manimi! Aš galvoju, kad mes vi si — neatrastos oazės saulės išdegintoje dykynėje. Tik ši to nežinom. Asmenybei yra pavojus su paprastėti, pasidaryti mašina, paklūstančia savo pačios su galvotiems įstatymams. Daug puikių žmonių aplink mane. Jiems daug kuo esu skolingas. Ir jei poezija nors truputėlį tą skolą sumažin tų — būčiau laimingas.
GULBĖS GIESMĖ APIE MIRŠTANČIĄ BAJORIJĄ
Kiekvieno tikro menininko MININT ŠATRIJOS RAGANOS 90 METŲ SUKAKTĮ kūryba — savitas nepakarto jamas pasaulis, kuriame augi nami sparnai skrydžiui į gė rį, grožį, tiesą. Gyvenimas niuose susipratusios jaunos niausiai jaunų dvarininkai paskui patikrina jo idea dvarininkaitės pirmiausia čių — idealizacijos. „Viktutė" lus — ne visi jie būna imasi pedagoginio darbo — (1903 m.) — pirmas didesnis tikri ir teisingi, o nerimas moko valstiečių vaikus. Šatrijos Raganos kūrinys. tingą širdies virpesį priima Jauna, dar mažai gyveni Autorė jame kai kur su ironi ir supranta visos kartos. To miškos patirties turinti rašy ja kalba apie sulenkėjusios dėl mes greta ištikimos rea toja savo kūrybinį kelią pra bajorijos ydas. Viktutė, pa lizmui Žemaitės, aistringos deda trumpais lyriniais-im- grindinis apysakos persona publicistės Bites neužmiršta presionistiniais vaizdeliais. žas, susipažinusi su autorės me ir rašytojos, kurios plunks Juose daugiausia paliečiami idealizuojamais daktaru Anta nai, anot V. Mykolaičio-Pu įvairūs psichologiniai pergy nu ir studentu Jonu, tampa tino, priklauso „visos mūsų venimai, meilė. Tokiai kūry lietuve patriote, rūpinasi mirštančios bajorijos gulbės binei manierai rašytoja lieka švietimu. Ji labai artima pa giesmė". Ši poetiškos sielos ištikima ir vėliau, tik realiz čiai rašytojai, o iš dalies — moteris — Marija Pečkaus- mo apraiškos — gal tai P. Vi tai jaunos rašytojos moters kaitė-Šatrijos Ragana. šinskio, buvusio Pečkauskų idealas. Be abejo, ji, atkreip mokytojo, įtaka? — dama dėmesį tik j liaudies Jauna dvarininkaitė labai namų anksti pajunta troškimą dirb padidina jos kūrinių idėjinę- tamsumą, dvarininkų nutau ti, ką nors gera duoti žmo meninę vertę, pasodrina ir tėjimą, lietuvių kalbos nieki Jonas KALINAUSKAS nėms. Tai atveda ją iš pra pagilina juos. Pirmojo jos kū nimą, yra vienašališka. Bur IFF II k. lituanistas džių į Varšuvą. Čia ji baigia rybos laikotarpio didesnieji žuazinė-klerikalinė ideologija bitininkystės kursus. Vėliau kūriniai („Viktutė", „Vincas siaurino jos akiratį, trukdė Ciuricho ir Friburgo universi Stonis“, „Dėl tėvynės“) dar surasti meninę tiesą. Tačiau Taip ryškiai tetuose studijuoja pedagogi pilni moralizmo, didaktikos, rašytoja nepraėjo tylomis ir Biydę išdavikišką ką. Tikriausiai todėl jos kūri teigiamų personažų — daž pro liaudies skurdą, jos var Palikdamos Žolėj... DBOBOBO1OBOIOSOBOBO1OBOBOIOB'
Laukus nutvilkė Šalnos žilos. Ak, ko ilgėtis, Ko dar laukti. Per miegą gilūs gilūs Migla šaltiniai Apsitraukia.
Aidi „Didieji ritmai“
Tu atmeni — Šiltoj liūty Tik Neringa Ir Naglis, Tarytum pasakoj —
Rodos, alkanas Benamis Šuo liūdnai Liūdnai suinkščia.
Ragas gaudžia Žalsvo vario. Kyla ietys — Šiurkščios žolės. Savo žirgus Čia nuvarę, Nebegrįžo namo Broliai.
!.»*-«Kurgi bėgam, Kurgi einam Tais pačiais likimais — Vieškeliais. Kas palieka, Jau ne mūsų — Lyg gyvatės išnaros Tarp akmenų.
Dar paskęstam, Dar paklystam, Kaip tada — Iš pradžių. Švinta didelė Draugystė Po žaliais dar Medžiais.
Išgalvojame Viršūnes Ir į jas Vis kopiam,
Ir galvojam — Mūsų sūnūs Tuos kelius Užlopys. Merginos tykią dainą Skalauja Nemune Kartu su nuovargiu Ir dulkėm.
Kaip rytas Plieskia dalgis, Pakabintas Mėnesienos drebulėj. Ir nukleba Per pievą svetimą Didžiulės tėvo Klumpės.
Jį X i
t
i A
liūdni. Durpinyčios Tylios, vėsios. Ajarų gailumas Minkštas.
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS -*'*'*■*'•'*■*'
1968 m. kovo mėn. 6 d.
Ir mėnesienų Naktys. ..
Bėgsiu bėgsiu Su kregždėm, Su vėju, Kur manęs dar Nebuvo, Kur laukia manęs,
Ir prie tavojo Slenksčio padėsiu Puokštę saulių Iš pievų. Užteks?
Konkursas pravedamas VLKJS 50-mečio garbei. Juo siekiama įtraukti fakultetų studentus į kovą už geres nį pažangumą .drausmę, į akyvesnę visuomeninę veiklą. Konkursas apima visas studentiško gyvenimo puses: mokymąsi, dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir mokslinėje veikloje, drausmę. Konkursas pravedamas nuo 1967/68 m. m. pavasario semestro iki 1968 m. rugsėjo mėn. Grupei — nugalėtojai organizuojama ekskursija. Konkurso rezultatai skaičiuojami pagal sekančią ba lų sistemą:
I X ■Į-
0 taškų
• 100 taškų
*
10 taškų
♦j
15 12 10 3
taškų taškų taškų taškai
b) c)
d)
ŠEŠTADIENĮ ir SEKMADIENĮ Aktų salė buvo perpildy ta — pirmą kartą buvo suorganizuotas naujosios estradi nės — big beat (dideli ritmai) — muzikos Vilniaus ansamb lių festivalis. Dalyvavo penki sostinės gamyklų kolektyvai ir svečiai iš KPI. Big bytas mūsų respublikoje — naujovė ir negali susilyginti su užsienio ansambliais, bet žiūrovai liko patenkinti.
e) 3.
♦
b)
I diiiiiiiiiiirniniiiiiiiiiniiiinniiiiinininiiiiiiiiiiniiiniiniiiiiiiniininiiiiiiiiiiiinj! 4
kinofilmų, sukurtų pagal M. Gorkio kūrinius, recenzijas, o taip pat — originalius meni nius kūrinius (apsakymą, apy braižą, poemą, eilėraštį), lite ratūrinį montažą. Geriausiems darbams skiria mos trys piniginės premijos. Darbai pateikiami į Rusų literatūros katedrą iki balan džio 25 dienos konkursinei komisijai. KONKURSINE KOMISIJA
10 taškų 10 taškų
+
20 taškų 20 taškų
X v *
10 taškų — 5 —10 taškų
— 50 — 100 taškų
prenumeruojanti ,,Tarybi nį studentą“ 100 proc., gauna kiekvienas procentas mažiau 100 proc. grupė, kurioje išplatinta spaudos (be „Tarybinio Studento“) 100 proc., vertinamas už kiekvieną papildomą 10 proc. už kiekvieną 10 proc. mažiau 100 proc. kiekvienas procentas gyvenančių bendrabutyje ir labai gerai besitvarkančių vidurkis 4,5 vidurkis 3,5 Kiekvienas procentas grupės narių, dalyvaujančių sportiniame gyvenime ir ginančių fakulteto garbę ginančių Universiteto garbę Kiekvienas procentas dalyvaujan čių saviveikloje fakulteto ar Uni versiteto mastu Už gerą priemonę, pravestą gru pėje arba fakultete
3) grupė,
M. KURAIČIO nuotraukoje — koncertuoja Politechnikos instituto studentai.
Pažymint 100-ąsias M. Gor kio gimimo metines, Istorijos ir filologijos fakultetas kartu su Rusų literatūros katedra skelbia konkursą geriausiam studentų darbui apie M. Gor kį ir jo kūrybą. Konkursinei komisijai gali ma pateikti M. Gorkio kūry bos ir jo ryšių su lietuvių li teratūra tyrinėjimus (diplomi nius ir kursinius darbus), ra šytojo pjesių pastatymų bei
i
❖ X X
4. SPAUDOS PLATINIMAS
Išskyrus KPI, kažkodėl festivalyje nedalyvavo Universi teto ir kitų aukštųjų mokyklų big byto grupės. Panašūs renginiai galėtų būti organizuojami kasmet ir skaitiingesni. Tai ne tik supažindintų klausytojus su mūsų estrados pasiekimais, bet ir padėtų kelti muzikantų meist riškumą, kaupti patyrimą.
Pažymint M. Gorkio sukaktį
v
A
a) kiekvienas procentas dalyvaujan čių centrinių ir fakulteto visuo meninių organizacijų veikloje ir gerai atliekančių visuomenines pareigas blogai atliekančių kiekvieno grupės biuro nario darbas vertinamas: gerai atliekamas blogai atliekamas kiekvienas procentas dalyvaujan čių grupės ir fakulteto visuome niniame darbe ir gerai atliekan čių pavestus įpareigojimus verti namas blogai atliktas arba neatliktas įpareigojimas vertinamas Kiekvienas drausmės pažeidimas vertinamas
v
X X
+ 10 taškų — 100 taškų
2. DALYVAVIMAS VISUOMENINIAME GYVENIME
Ak, išeiki Ir tu į kelią. Taip šviesu — Įžiūrėti gali Tavo akyse Gerą ugnelę, Lyg trobelės Spingsulę toli.
Šitiek pienių Per naktį Pabunda Su manim džiaugtis Ir švęst.
Konkurso nuostatai I
a) bendras grupės pažangumo vi durkis 4,0 vertinamas b) už kiekvieną 0,1 balo aukščiau 4,0 c) už kiekvieną procentą labai gerai išlaikytų egzaminų d) už kiekvieną 0,1 balo žemiau 4,0 e) už kiekvieną procentą neišlaiky tų egzaminų f) už kiekvieną procentą studentų, dalyvaujančių SMD konferencijo je su pranešimu: nuo pirmo kurso nuo antro kurso nuo trečio kurso nuo ketvirto kurso
Gimsta meilė Iš mėlyno ilgesio, Kai berželis Baitais marškiniais, Skambią delčią išplakęs Mėnesio, Pasileidžia šienauti Laukais.
(Skiriu N-ai) Ant brastų Senučiai lieptai Dunda — Lyg būgnai kaimiški Per vestuves.
GERIAUSIAI GRUPEI IŠAIŠKINTI
1. MOKYMASIS
O stirnų takas Tankumynuos Jonvabaliukų Deglais švietė, Iš rankų gėrėm — kmynais Pakvipusį žvaigždinį Lietų.
Aš turtingas. Turtingas Turtingas — Mėnesiena, Sapnais ir tavim, Kai pavasaris Baltas pasninga Tylų džiaugsmą Ties obelim.
gus, smerkė karą („Sulaukė“, „Lemta", „Adomienė"). Auk lėjamojo pobūdžio apsaky muose „Iš daktaro pasakoji mų", „Pasitaikė proga", „Į šviesą“ su dideliu psichologi niu įžvalgumu atveriamos pa tiklios, šviesios kaimo vaikų sielos. Išskrenda dienos kaip paukščiai — virsta praeitimi. Vis daugiau prisiminimų — o žmogus visada prisimena tai, kas buvo gera, šviesu. Šian dien mes nežinom, kas pa skatino Šatrijos Raganą pa rašyti didžiausią ir geriausią savo kūrinį apysaką „Sename dvare" (1922 m.) — gal aki mirką šmėstelėjusios motinos akys, gal ilgesys to, kas jau buvo ir niekada nepasikartos. Šiandien, suprasdami Šatri jos Raganos kūrybos ideolo ginį ribotumą ir net reakcingumą, mes priimame tai, kas joje tikrai žmogiška, šviesu. O. BALIUKONYTE III kurso lituanistė
d) e)
5.
X I
X
4 X
7.
4-100 taškų 2 taškai
0 taškų + 20 taškų -20 taškų
❖
i f
+ 10 taškų — 20 taškų
taškų taškai 4-10 taškų
4-504-100 taškų
Konkurso rezultatų suvedimui ir eigos kontrolei fa kulteto dekanas ir visuomeninės organizacijos suda ro specialią komisiją. VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS
T
i t
RAGELIAI NAGELIAI
FILOLOGŲ BARIKADOS
TEN, KUR GYVENA GAIDILIONIS 4-o bendrabučio kambaryje Nr. 1 gyvena ekonomistai, kurie gali pasigirti nepavydėtina „švara“: grindys neplau tos, šiukšlėmis apverstos durys, pro dūmus vos gali at skirti daiktų kontūrus ir pačius gyventojus. Gerbiamas Viktoras Gaidilionis niekaip negalėjo prisiminti, kad Jis šio kambario seniūnas. Tik su „KP“ narių pagalba jis „prisiminė“ savo užmirštas pareigas.
Jei kada nors teks pabuvoti Istorijos ir folologijos fakultete, tai Tave pasitiks skirtingos formos ir turinio skelbimai... šį kartą jie kvietė į mediumą. Buvom apsilankę šiame kieme, keletai dienų prabė gus. . . Skelbimai tie patys, o nuo švenčių stalo „rageliai nageliai“...
Taip atrodo filologų paskaitos. „KP“, apsilankęs fa kulteto 92 auditorijoje, įamžino šią besišypsančią mer giną, kurią vos galima pastebėti iš po paltų krūvos. Sako, kad būna dar geresnis vaizdas, kai vyksta bend ros paskaitos ir susirenka nemažas skaičius studentų. Ką daryti, kai trūksta kabyklų?!
■V
UZ POLIARINIO RATO IIIIIIIIIIHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
Vladas „skina" kelią į Volčios viršūnę. Įvairiais maršrutais žiemos atostogų dienomis keliavo mūsų Universiteto turistai. Ne tik po Lietuvą. Pabūta Karpatuose, Urale ir Koloje. Spausdiname III sunkumo kategorijos žygio dalyvio K. Turonio. pravažiavusio su sli dėmis 213 km, Įspūdžius.
SUSIPAŽINKIME Musų devynetas. Septyni geografai — Rimas, Vladas, Albertas, Pranutė, Danutė, du Kęstučiai .geologė Marytė ir matematikas Zenonas. Visi ketvirtakursiai. Visi seni tu ristai, ne vieną kibirą turis tiškos košės išvaigę, pajutę kuprinės svorį, palapinės jau kumą. Bet šį kartą mūsų laukia didesnis jėgų išbandy mas: dešimt dienų važiuosime negyvenamomis vietomis, be kelių, be takų. Mūsų kelro džiais taps žemėlapis ir kom pasas. Maisto produktai, šilti dra bužiai, palapinė, krosnelė, vaistinėlė ir visa kita, ko ga li būtinai prireikti Kolos pla tybėse, sukrauta didelėse kuprinėse. Turime ir dvi vamzdį „apsigynimui“ nuo miegančių meškų ir skeltalupių baltųjų kiškių.
linė dalis. Neužšalus todėl, kad veikia Golfo srovė (Nordkapo atšaka). Lyg apmirę sto vi laivai. Tik dokai ir kranai darbuojasi. Kažką iškrauna, kažką pakrauna, žiūrime, ar nepamatysime atominio led laužio „Leninas“. Nėra: jis reise, laužia kelius karava nams. Einame krantine, o galvoje Gal — įvairiausios mintys. būt, iš šitos vietos 1932 m. išplaukęs, ledlaužis „Sibiriakovas“ atliko pasaulinį reisą, pirmą kartą žmonijos gyve nime per vieną navigacijos sezoną perskrodė visas šiau rės ledjūrio jūras iki Ramio jo vandenyno. Iš čia į An tarktidą su mūsų šalies mokslininkais kelis kartus iš plaukė visiems gerai žinomi laivai „Obė“, „Lena“, „Koope racija“. Vėl į traukinį. Grįžtame i pusiasalio centrą, į Oleniją.
PIRMAS SLIDĖS LŪŽIS, ARBA ŽYGIO PRADŽIA Olenija (dabar dažnai va dinamas Olenegorsku) — nau jas miestas, geležies rūdos pirminio apdirbimo Koloje centras. Apėję rūdos karjerus, atsi ežero, duriame ant Vocho MURMANSKE kranto. Atsisveikiname su ciTrečia valanda po pietų. 50 vilizacija. dalyje Rytinėje dangaus valandų „kratėmės“ vagonuo dese, kol privažiavome iki di kraujuoja plunksniniai džiausio visoje užpoliarėje besėliai. Neįprastas jų raudo miesto, turinčio 225 tūkstan numas. Pas mus niekada to Greit čius gyventojų. Poliarinė kio dangaus nebūna. saulė. Pasižiūrime naktis baigėsi, šiandien jau tekės i šviesu (buvo sausio 25-oji). termometrą — 26°C. Slidės pritvirtintos. Važiuo Krinta didelės snaigės. Jura jam! Lūžo? Mūsų ūkvedžio alsuoja drėgme. patį — Tik antra diena, kai bai Alberto slidė lūžo. Per gėsi poliarinė naktis, — pa vidurį. Vladas ateina draugui sakė miesto turizmo tarybos į pagalbą, ir slidė sutaisyta. Gamta apmirė. Pasirodo pirmininko pavaduotojas drg. saulės kraštelis. Sunkiai, lyg Klimakovas. Kalbamės apie Šiaurę, mu kažkas ten už horizonto ja rodo Laikrodžiai sų kelionės maršrutą. Klima laikytų. kovas pasakoja apie Kolos 10.30 vai. pušyne Už ežero, retame pusiasalį, kalnų bruožus. Pasiūlo daugiau įdomių (geresnio nesimato), sustoja___ Pirmai dienai pakaks. Į maršrutų ne tik žiemai, bet me. ir vasarai. Pažadame neuž darbą paleidžiami piuklas ir laužas, miršti šio krašto, turinčio kirviai. Suliepsnoja daugiau kaip 100 tūkst. eže kibiruose tirpsta sniegas. rų, savitą gamtos grožį, daug laukinės gyvūnijos, žuvies. Apžiūrime Murmanską, ku ris buvo pradėtas statyti tik prieš Spalio revoliuciją, nu tiesus Šiaurės geležinkelį. Gatvės plačios, daugiaaukš čiai namai dažniausia nuda žyti šviesiomis spalvomis. Labiausiai mėgstamos gelsva ir šviesiai mėlyna. Šios spal vos gerai derinasi su balta sniego paklode, suteikia gat vėms šventišką išvaizdą. Di deliais langais parduotuvės taip ir kviečia į vidų. Užsu kame. Visokių produktų pil nos lentynos. O žuvies gami nių nepalyginamai daugiau, negu Vilniuje. Savi žvejai. Suvenyrų parduotuvėje ma loniai nustebino dirbiniai iš gintaro. Vakaras uoste. Jura laisva. Pertraukėlė Mončia tundros Teisingiau, tai ilgo fiordo ga
Rimas su Danute pastato palapinę. Eglišakių nėra, dugną išklojame __ rąstais, smulkiomis pušų šakomis. Dar nė keturių valandų nė ra, o saulė vėl slepiasi. Tokia raudona, raudona, lyg raus dama iš gėdos, kad mus vie nus palieka. Termometras rodo — 37°. Bedirbant, besi šildant prie laužo, visiškai neatrodo, kad taip atšalę bū tų. Dar nė vienam iš mūsų nė ra tekę nakvoti palapinėje, kai lauke — 37°. Temperatū ra musų „namelyje“ pakan kama. Palubėje + 36°C, pus metryje nuo „grindų“ + 21 °C. — Žiūrėkit, poliarinė pa švaistė! — sušuko Kęstutis. Kaip mat palapinė ištuštėjo. Juk pirmą kartą matome tik rą poliarinę pašvaistę: ilga juosta, ištįsusi iš šiaurės į pietus, tai silpnėdama, tai stipriau sušvytėdama, atlieka įvairiausius viražus. — Vien dėl poliarinės pa švaistės vertėjo atvažiuoti, — vėl savo mintis garsiai išreiš kia Kęstutis iš Želvos. Žiūrime į poliarinę pašvais tę ir atrodo, kad ta paslap tingai švytinti šviesa yra čia pat, virš miškelio. O moksli ninkai nustatė, kad poliari nės pašvaistės dažniausiai sušvyti 90 — 150 km aukšty je. POGA Švinta. Tylu, tylu. Jokio vėjo. Atrodo, kad kažkas už būrė gamtą. Girgžda sniegas po slidėmis. Kuprinių kara vanas pagal azimutą Juda į priekyje matomų kalnų virti nę. Nežymiai kylame. Miškas sutankėja. Iš akių dingsta kalnai, čiuožtame Kolos tai ga. Po poros valandų vėl miškas praretėja. Teks įveik ti Svincovaja tundrą. Visi Kolos kalnai vadinami tundromis, nes, nors jie ir neaukšti, bet juose labai jau čiasi vertikalus augalijos zo niškumas. Aukščiau 650 m neauga jokia augalija. Kalnai tampa tikromis tundromis. Tačiau santykinis Svincovaja tundros aukštis nemažas. Šlaitas užpustytas sniego sluoksniu. Slidės klimpsta. Visi vyrai pasikeisdami mina taką. Eglaitės vis labiau nu šiurę. Jos apneštos storu sniego sluoksniu. Ant šakų nuostabūs pritrombuoto snie go koriai. Pasakiški medžiai. Norisi fotografuoti. Bet. . . Kad ir po šturmuote laikiau — užšalo fotoaparato mecha nizmai. Vėjas vis stiprėja, le dinės sniego adatos čaižo veidus. Prie žemės pripluktas sniegas atlaiko mūsų svorius. Veidai paslėpti po kaukėmis, šalikais. Užsispyrėlių karava nas pamažu kyla į viršų. Vėl lūžo Alberto slidė. Ją pakeitė atsargine, kurią pas kui save tempė Zenonas. Saulė seniai nusileido, pas kutinės atošvaistės rodo mums kelią. Štai ir nakvynei tinkama vieta. Visi gyviau su juda.
papėdėje.
MMF dėstytojai iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Dviejų mėnesių rezultatai Pasibaigė du mėnesius tru kusi Universiteto dėstytojų ir darbuotojų spartakiada, ku rios programoje buvo septy nios sporto šakos: šaškės, šachmatai, stalo tenisas, bad mintonas, plaukimas, krepši nis ir slidinėjimas. Kas buvo stipriausi atski rose sporto šakose? Šachma tininkų kovos pasibaigė Isto rijos ir filologijos fakulteto dėstytojų pergale. Jie puse taško aplenkė matematikus. Už tai šaškininkų varžybose stipriausi buvo Matematikos ir mechanikos fakulteto at stovai. Individualaus šachmatų turnyro nugalėtoju tapo E. Skibarka (IFF), antroje vieto je — teisininkas M. Sakalins kas, o trečią vietą užėmė fi zikas V. Mickevičius. Šaški ninkų tarpe stipriausias buvo A. Vilkelis (MMF). Daugiausia komandų — devynios — dalyvavo stalo teniso turnyre. Sportinė sėk mė lydėjo MMF atstovus, ku rie ir tapo čempionais. Fakul teto spalvas gynė Universite to skaičiavimo centro virši ninkas I. Uždavinys ir dėsty tojai J. Jusas ir V. čiočys. ekonoAntroje vietoje liko mistai ir trečioje - fizikai. Universiteto čempiono vardą individualiniame turnyre iš kovojo chemikas T. Jankaus kas, antroje vietoje medikas A. Venckauskas, o trečias bu vo J. Jusas (MMF). Plaukimo varžybos pasi baigė fizikų pargale, ku rie pirmavo tiek komandi nėse, tiek visose atskirų rungčių varžybose. Tik antrą vietą užėmė Sporto katedros atstovai. įdomiai vyko krepšinio
varžybos, kuriose dalyvavo taškus (Už l-ą vietą buvo šešių fakultetų komandos. Fi duodama 10 tšk., už II v. — nale susitiko Sporto katedros 9 tšk. ir t. t.) Sporto kated ir Matematikos ir mechanikos ros dėstytojai atsiliko vienu fakulteto komandos. Nors tašku. Toliau fakultetai vieto antrame kėlinyje matemati mis pasiskirstė sekančiai: III kai pirmavo net 8 taškais, v. — Fizikos fak. — 46 tšk., tačiau persvaros išlaikyti IV v. — Chemijos fak. — 39 jiems taip ir nepavyko. tšk., V v. — Medicinos fak. Rungtynes laimėjo Sporto — 26 tšk., VI v. — Gamtos katedros atstovai rezultatu fak. — 23 tšk., VII v .— Isto 59:54. Kovoje dėl trečios vie rijos ir filologijos fak. — 20 tos chemikai įveikė Medicinos tšk., VIII v. — Ekonomikos fakulteto atstovus. fak. — 9 tšk. ir IX v. — Tei Badmintono varžybas lai- sės fak. — 8 tšk. Varžybos sukėlė didelį susi mėjo Chemijos fakulteto dės tytojai, nors prieš visas ko domėjimą dėstytojų tarpe. Tai mandas pergalė atitekdavo ir suprantama, nes mūsų dės tytojai patys dar neseniai minimaliu rezultatu 3:2. sėkmingai gynė savo fakul Vasario pabaigoje Uni tetų sportines spalvas stu versiteto dėstytojai stojo į dentų varžybose, todėl jiems paskutinės sporto šakos — buvo malonu prisiminti savo slidinėjimo — varžybas. Nors sportinę jaunystę. Kitais me komandų tarpe užtikrintai tais žadama įjungti dar kele nugalėjo Sporto katedros at tą sporto šakų, kaip tinklinį, individualiai futbolą. Ir, aišku, bus dau stovai, tačiau nuotolį giau varžybų mūsų dėstyto greičiausiai 5 km įveikė medikas, buvęs vienas joms, kurios šį kartą dalyva geriausių slidininkų studijų vo tik stalo teniso varžybo metais, — Povilas Udrėnas. se, ir.. . kai reikėdavo pava Jo rezultatas irgi čempioniš- duoti vyrus. Tai joms visai kas —■ 18:53,0 min. Antras neblogai pavykdavo. Pavyz buvo krepšininkas M. Blažys džiui, slidinėjimo varžybose (Chemijos fakultetas) — 19: sėkmingai startavo Matemati 42,0, trečiasis — slidinėjimo kos fakulteto dėstytoja B. Me treneris H. Stašelis. Tik vie kaitė, kuri aplenkė ne tik sa ną sekundę jam pralaimėjo vo, bet ir kitų fakultetų sli TSRS nusipelnęs sporto meist dininkus vyrus! ras A. Mikėnas. O musų ger R. LUKAUSKAS biamam dėstytojui jau gero Ped. m. k. kai už keturiasdešimt metų! Ir taip spartakiada baigės. Atkakli kova vyko dėl pa grindinio spartakiados prizo — bendrakomandinio nuga lėtojo vardo. Universiteto dėstytojų ir darbuotojų spar takiados čempionu tapo Mate matikos ir mechanikos fakul teto kolektyvas, surinkęs
Ir sensacijos nedžiugina Neseniai pasibaigė tarpfakultetinės tinklinio varžybos, stambaus Kaip jau įprasta, masto varžybose netrūksta sensacijų. Buvo jų ir Universiteto vidaus spartakiadoje. Vieną per šias tinklinio var žybas pateikė Teisės fakulte to tinklininkai. Jie nepatyrė nė vieno pralaimėjimo ir tapo Universiteto čempionais! Ant rą vietą iškovojo daugkartinis Universiteto čempionas — ekonomistai, treti — gamti ninkai. Moterų grupėje, dėl neaiš kios priežasties neatvykus į finalinį susitikimą Ekonomikos fakulteto tinklininkėms, be kovos Universiteto čempionė mis tapo Gamtos fakulteto tinklininkės. Antroje — Eko nomikos fakulteto, trečioje — Matematikos ir mechanikos fakulteto sportininkės. Nors šios varžybos ir pasi baigė, išaiškinti nugalėtojai, tačiau jomis nebuvo patenkin ti nei varžybų organizatoriai, nei patys sportininkai. Kokia priežastis? Pirmiausia jos reikia ieško-
ti Sporto tarybų pirmininkų darbe. Fakultetuose nepakan kamai organizuojamas sporti nis darbas, nepalaikomi ryšiai su to fakulteto komjaunimo organizacija, dekanatu. Kaip blogą pavyzdį galima paminė ti Istorijos ir filologijos, Che mijos, Ekonomikos, Fizikos fakultetus. Medicinos ir Teisės fakul tetų komjaunimo organizaci jos sekretoriai ne tik „sirgo“ už savo komandos žaidėjus, bet reikiamu momentu patys išeidavo į aikštelę. Būtų gerai, kad visų fakul tetų komjaunimo organizacijų sekretoriai daugiau susirūpin tų fakultetų sportiniu darbu. J. VASILIAUSKAS Sporto klubo pirmininko pavaduotojas
Gamtos fakulteto kolek tyvas nuoširdžiai užjaučia Hidrologijos ir klimatolo gijos katedros vedėją do centą Eduardą ČERVINSKĄ, jo mylimai mamytei mirus.
KOLEGA! Pratęsiame Tavo laikraščio STUDENTAS „TARYBINIS ----------------------“ prenumeratą iki mokslo metų pabaigos. Laikraštis toliau spręs aktualias Tavo gyvenimo problemas, pasakos, patars, infor muos. Sukrapštyk už tą paslaugą dar dvidešimt keturias kapei kas! inillillllllllllllllllllllill IIIIIH llllllih'l i IT
Redaktorius J. GIRDVAINIS
Redakcijos adresai: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, fonas 2-58-84. Spausdina CK laikraščių ir žurnalų dyklos spaustuvė. Tiražas 3.000 egz. LV 09033
Užs. Nr.