X.
VISLI SALIU PROLETARAI. VIENYKITĖS! '•t
o
cik
smc ipi Bm su'
Patobulinta rentgeno lempa Fizikos katedros rentge-
o
Nr. 8 11891
Ketvirtadienis,
O
RESPUBLIKOS
1955 m.
AUKŠTOSIOSE
kovo mėn.
ka
24 d.
>ūt.
iy-. pr irs >In.
Iki /ta ak be:
♦ į
MOKYKLOSE
Kaina 20 kap.
■\
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, RECTORATO,
i
4
KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
nografijos laboratorijos asis tentas A. Dapkevičlus šiuo metu intensyviai vysto savlmokslinį darbą tema „Di delio intensyvumo rentgeno lempa struktūrinei anall zei”. Dirbdamas šį darbą autorius suprojektavo ir pa sigamino didelio intensyvu mo rentgeno lempą medžia gų struktūrinės analizės rei kalui. Ši aštraus fokuso rentgeno lempa skiriasi nuo ligi šiol žinomų to tipo lempų savo katodo kon strukcija ir ypač kaitinimo siūlelio įtaisymu.
I
„Už tarybinį mokslą”
-
Tinkamai pasiruošti mokslinei konferencijai
V
I Mokslinis-tiriamasis darbas yra viena iš svarbiausių ir įdomiausių mūsų studijų universitete dalis. Studentų moks linis darbas padeda gilinti žinias pasirinktoje specialybėje, šio darbo procese formuojasi materialistinė pasaulėžiūra. ji tu- Studentai, atlikdami savarankiškus tyrimus Įvairiose moks lo srityse, mokosi kūrybiškai taikyti marksistlnę-lenininę ' ši I St U I teoriją. Kasmet vykstančios studentų mokslinės konferencijos su sumuoja studentų mokslinio-tiriamojo darbo rezultatus, pa rodo, kas buvo pasiekta. Eilė katedrų ir dėstytojų visus metus kruopščiai dirbo ir gerai pasiruošė artėjančiai mokslinei konferencijai. Gerai pasiruošęs šią konferenciją sutinka Gamtos moks lų fakulteto kolektyvas. Beveik visi darbai yra rašyti bū reliuose, Įvairūs savo tematika ir turi nemažos praktinės į1' reikšmės. Dauguma darbų remiasi partijos ir vyriausybės °'Inutarimais. Štai ketvirto kurso biologijos specialybės stu‘ dentas Grigelis, vadovaujamas biologijos mokslų kandidato Gašlūno, paruošė darbą tema „Lietuvos TSR gėlųjų vande nų dėlių fauna”. Šiame darbe išnagrinėta veikla eilės želu mės ūkio kenkėjų ir kova su jais. Kolektyvinį darbą tema ' Į Į,Erozinių griovių ir raguvų tinklo tankumas paupiniuose Lietuvos ruožuose” baigia ruošti IV k. studentė Bukauskaitė ir III k. studentės Kairytė ir Pieslekaitė. ViLt Neblogai konferencijai pasiruošė ir Medicinos fakulteįI,, tas. Gerai dirbo fakultetinės terapijos būrelis. Šio būrelio lia nariai Sakalinskas, Kaupelytė ir Narijauskaitė, vadovauja nii mi prof. Kairiūkščio, paruošė originalų, didelės reikšmės ai darbą tema „Kai kurie kraujo ir temperatūros kitimo ro dikliai gydant neobendritą”. Mokslinei konferencijai darbus ttc pateiks taip pat akušerijos-ginekologijos, nervinių ligų ir ni kt. būreliai. Tačiau likusiuose fakultetuose, kaip Istorijos-filologijos, Fizikos-matematikos, Teisės, visus metus Į moksllnį-tiriamąui ji darbą nebuvo kreipiamas rimtas dėmesys. Šiuose fakulte tuose darbas būreliuose buvo pradėtas labai vėlai, per vi sus metus nebuvo skaitomi referatai, beveik neįvykdavo bu telių susirinkimai. Eilė būrelių egzistuoja tiktai popieriuje ir iki šios dienos. SMD tarybos, fakultetų katedros nesugebėjo užtikrinti nuoseklaus būrelių darbo. Istorijos-filologijos fakultete visa eilė katedrų dar nepristatė darbų. Mokslinių darbų stokojama tieK Flzikos-matematikos, tiek Istorijos-filologijos fakultetuose, Pateikti daugiausia kursiniai ir diplominiai darbai. Pavyzdžiui, fizi kos sekcija duoda 9 darbus, iš kurių 6 yra diplominiai. To kia pat padėtis yra ir matematikos sekcijoj. Darbų patiekta nedaug, bet kokią atranką padaryti sunku. Geram pasiruo šimui trukdo ir tai, jog eilė dėstytojų neatsakingai dirba su studentais. Štai, dialektlnio-istorinio materializmo katedros vedėjas doc. Stepanovas, nepasitaręs su Istorijos-filologijos fakulteto studentu drg. Repšiu, dekanate pareiškė, jog šis studentas mokslinėje konferencijoje skaitys savo darbą. Sis ii eilė panašių faktų rodo, jog kai kurie dėstytojai pro Įpirštus žiūri į studentų mokslinį-tiriamąjį darbą. mažai jiems padeda.
H Lenkų rašytojų vakaras Šeštadienį pradedantieji len kų rašytojai surengė vakarą, skirtą Paryžiaus Komunos die nai paminėti. Pranešimų apie Paryžiaus Komunos idėjų atsispindėjimą literatūroje ir keletą to meto rašytojų kūi inių vertimų skai tė VVPI studentas Gajevskis. Naujausieji žlžllevskio, Sa vickio, Karrvacklo kūriniai, kuriuos Jie perskaitė vakaro dalyviams, skirti tautų drau gystei, taikai, dabartiniams Prancūzijos kovotojams už lais vę. Panašūs vakarai padėtų augti musų universiteto jau niesiems literatams, kurie Į pirmąjį susitikimą su savo draugais lenkais kažkodėl ne atsilankė. J. Šinkūnaitė
V
Būrelis atgyja Lietuvių literatūros kabine te susispietusi grupė studentų.
Antro kurso lituanistas Juškaitls skaito savo eilėraščius. Draugai atsidėję klausosi pos mų Maskvai, apie jaunystę ir meilę, iš kurių Išplaukia gilus apibendrinimas. Literatai Kašauskas, Dautar tas ir kiti aKtyviai reiškia sa vo nuomones apie jaunojo poe to kūrybą, nurodo trūkumus, apibendrina pasiektus lalmėjimus. Reikia tikėtis, kad greitu laiku būrelis suburs dar negausias literatų gretas ir per keletą metų išaugins jaunųjų rašytojų-krltikų grupę. A. Lukša
Poetas
i
pas
i kurso žurnalistai susitiko su 2-ojo Visasąjunginio rašy tojų suvažiavimo dalyviu poe tu A. Jonynu. Rašytojas papa sakojo savo Įspūdžius iš suva žiavimo, išaiškino pagrindines literatūros problemas, dėl ku rių išsivystė diskusijos, išryš kino pagrindines gaires, duo tas rašytojams suvažiavime. Viena iš jų, kalba poetas, — teisingas gyvenimo vaizdavi mas. Susidomėję klausėmės pa sakojimo apie užsienio rašyto jų pažiūrą į tarybinę literatū rą. Poetui A. Jonynui patelkė me daug klausimų. Mes išsi aiškinome, kaip atsirado bekonfllktlškumo teorija literatū roje ir kokios Jos pasekmės, 1 nfllkto reikšmę literatūros kūrinyje, kaip turi bendradar biauti rašytojas ir kritikas ir Įvairius kitus klausimus. Išgir-
i j
G
studentus dome rašytojo nuomonę apie naujausius Dovydaičio, Venc lovos, Lacio ir kitų rašytojų kūrinius. Pradedančiuosius poetus do mino, kaip rašytojas kuria ei lėraščius, ką šiuo metu Jis ra šo. A. Jonynas papasakojo mums ir apie tolesnius savo kūrybos planus. šiuo metu poetas dirba karo ir taikos te ma. Šia tema A. Jonynas ruo šia spaudai ciklą eilėraščių. Poetas pažymėjo, kad grei tai mes susilauksime naujų kū rinių iš rašytojų Valsiūnienės, Marcinkevičiaus, vaizduojan čių studentijos ir jaunimo gyvenimą. Rašytojas pažadėjo ir toliau palaikyti su mumis rySius, padėti pradedantiems poetams.
E. Sarmaitytė
r u p ė s susirinkime
Š. m. kovo 17 d. I kurso biblio tekininkai pravedė atvirą komjaunimo susirinkimą. Pir muoju dienotvarįkės klausimu buvo ‘išnagrinėta TSKP CK sausio Plenu’mo nutarimas ir jo reikšmė mūsų ša'lles žemės ūkiui. I Antrasis dieno’ tvarkūs klausimas J— studentų pa skaitų lankomu mas. šiuo klausi>mu pasisakė visa eilė draugų. Išsto-
Atviras komjau jimai parodė, kad tokie draugai, kaip nimo susirinkimas Naikelytė ir kiti, nutarė dar glau be pateisinamos džiau susiburti į priežasties pralei- kolektyvą ir padė dlnėja paskaitas. ti mokytis atsllleDaug buvo kalbė kantiems drauta ir marksizmo- gams, įrodytl leninizmo semina jiems, kad savarų klausimu. Mark rankiškas knygų sizmo seminarai skaitymas, geras praeina blankiai, paskaitų lankymas nes dauguma stu yra kiekvieno stu dentų, kaip Šarū dento garbės rei nas, Stumburevi- kalas ir pareiga. člūtė, ateina į se O. Stabingytė minarą nepasiruo Istorijos-filogljos šę. fak. I k. stud.
DIPLOMINIAI DARBAI Teisės mokslų fakulteto de kanatas, katedros ir visuome Apie žmogaus grožį ninės organizacijos šiuo metu ypatingą dėmesį yra atkreipu Į „Kas sudaro žmogaus gro grupės studentų Petkevičiūtės, sios į tai, kad savo laiku bu žį?” — tokia tema praėjusį Lapinskaitės, Budrio ir kitų tų baigti įašyti kursiniai ir šeštadienį (III. 19) organizavo pranešimas apie tikrąjį žmo diplominiai darbai. i susirinkimą Istorijos-filologijos gaus grožį. Po to išsivystė gy Šiomis dienomis baigė rašy fakulteto lietuvių kalbos ir li vos diskusijos, kurių metu su ti diplominius darbus drg. drg. teratūros spec. II kurso stu sirinkimo dalyviai pasidalino K. Karašauskas, J. Jakutis, B. dentai. Susirinkime buvo iš savo nuomonėmis. Bareikienė ir kt. diplomantai. klausytas kolektyviai paruoštas J. Bložė
U
Mokslinis-tiriamasis darbas mūsų universitete dar yra gerokai apleistas. Nedirbamas beveik joks darbas su jau J. BAUŽYTE nesniojo kurso studentais. Visuomeninių organizacijų akty x . ... j vas drauge SMD Taryba turėtų pirmuose kursuose organi zuoti pasikalbėjimus, kuriuose dėstytojai ar vyresniųjų kur sų studentai papasakotų plačiau apie busimąją specialybę, Vėjas sukūriais neša sau plėšia jo palto skvernus, vis nušviestų mokslinių būrelių darbą. Be to, dėstytojai, kated sus šiugždančius lapus, bloš lietaus lašai krenta rų vedėjai turėtų papasakoti studentams apie moksllnį-ti- kia juos į nuogą gatvės grin tankesni už aplkaklės, riamąjį darbą, apie tai, kokioje srityje gali užsiiminėti stu- dinį, įnirtingai taršo šalnų nieko nejaučia. bet Vytautas x deniai. Tai patrauktų daugiau studentų prie mokslinio pakąstoje vejoje. Dideli sod Po poros valandų nuvar !darbo. rūs vand-ms lašai teškia į gęs, sulytas jis grįžta namo Tolesnio studentų mokslinio darbo pagerinimas priklau veidą. Vytautas,' pakėlęs ap ir, susiėmęs rankomis galvą, so, visų pirma, nuo dalykinio vadovavimo Iš katedrų ir dės siausto aptkaklę, greitai per ilgai sėdi prie stalo. iu li tytojų pusės. Mes turime daug būrelių, kur gero vadova bėga gatvę ir įeina į Gamtos — Aš nebe studentas. Ne. ai vimo dėka studentai atlieka vertingus tiriamuosius darbus, faKulteto lūmus. Smarkus vė O ką gi pasakys tėvai? Si gauna savarankiško mokslinio reikšmė, darbo įgūdžius. Reikia 11 būtų aiškinama konferencijos jos darbų eiga,plačiau vie- jo gūsnys triukšmingai už mintis nukrato Vytautą. Jis būrelių pobūdis. darbo patyrimą. nųpaskleisti ar kitų šių pranešimų Komjaunimo komitetas ir trenkia paskui jį duris. Vy pasijunta toks nelaimingas, i; Dabar, SMD artinantis reikia kad studentams universiteto tarybakonferencijai, turi siekti, kad konferencija būtų tautas užkopia laiptais į ant vienišas. Kambaryje kaip ty rą aukštą ir, lyg įbestas, sur čia nieko, nėra. Slopi tyla sle gerai organizuota ir turėtų praktinę reikšmę. stoja. Prie durų kabančiame gia jį kaip niekad. Vytautas jis pastebi savo pa atsistoja ir ima skubiai vaikš KONFERENCIJOS IŠVAKARĖSE / skelbime vardę. čioti po kambarį. . .Už nuolatinį užsiėmimų Negrįžtamai prabėgo dveji ĮLamtos mokslų fakultete mą „Kai kurių kompleksinių nelankymą išbraukti iš stu Vytauto studijų metai. Ką gi siu lentų mokslinė konferencija klimatinių rodiklių '‘ . .......į ryšys su dentų skaičiaus Krlstutį Vy jie atnešė jam? Bereikalingas tautą ir Juntulą Algimantą". blaškymasis, nuolatiniai išgė iemet dirbs trijose sekcijose augalų vystymusi”. Vytautas prieina arčiau ir rimai, visiškas abejingumas biologijos, geologijos ir Konferencijoje su mokslo- dar kartą skubiai perbėga specialybei — štai praėjusių ge grafljos mokslų. Sekcijose studentiškų dienų gija. O numatyta perskaityti 18 pra- tiriamaisiais darbais dalyvaus akimis skelbimą. Nejaugi!? — Išbraukti iš studentų draugai? Turėjo Vytautas ir ( ne imu. Ypač vertingi yra bio- 36 studentai. 4 darbai, nagrinėjantiejl Fakulteto moksliniai būre skaičiaus?! — netiki savo draugą Algį Juntulą, išgėri įvairius žemės ūkio klausimus. liai metų bėgyje palaikė ry akimis Vytautas. — Negali mų draugą. Jis taip pat pa šalinamas iš universiteto. u.rso studentė L. Jūnokai- šius su kitų aukštųjų mokyk būti... Jis skaito trečią, ketvirtą, —- Gyvenimas trumpas, — įė tiria mikroelementų Boro ir lų studentais. Dalyvauti konfe ■Io.ibdeno poveikį į daugia rencijoje jie kviečia svečius iš penktą . kai tą ir vis nenori ti sakydavo jis. —- Džiaukimės, gerkim, kol jauni. . . mečių pašarinių žolių medžia broliškųjų respublikų ir iš ki kėti. — Išbraukti, išbraukti, — Vytautas neatsispirdavo. gų apykaitą ir derlių. To pa tų respublikos aukštųjų mo automatiškai kartoja jis. — Vis dažniau ir dažniau jis ties kurso studentės A. Sols- kyklų. Už paskaitų nelankymą. . . praleisdavo paskaitas, vis blo „ , ,ir A- Boguševičiūtė naDaugumas darbų yra baigia įtūžęs Vytautas nuplėšia įsa giau ruošėsi egzaminams. 1,'rjiėja dirvožemio įelektrinl’rt|o įtaką į augalų vystymąsi. mi. Kai kurių darbų tezės yra kymą ir ilgai laiko jį ranko Pirmame kurse marksizmo-le je, nežino lamas, ką daryti. ninizmo pagrindų įsiskolini geografijos specialybės IV spausdinamos fakulteto SMD — Reiškia išbrauktas, reiš mas, antrame — TSRS geolo \u|s° studentas A. Bagdonas biuletenyje. kia aš nebe studentas, — gijos istorijos. . . Ko|terencljai ruošia pranešiA. Gaigalas šrnėkšl balsios mintys. Vėjas Vytautas dar ir dabar gir
Vytautas ištesep pažadą...
(Kauno Politechnikos Institutas)
1 O o 1952 m. Gegužės 1-ąją išėjo pirmasis „Tarybinio studento numeris. Nuo pir mojo numerio pasirodymo jau praėjo beveik trys me tai, ir šiandien išleidžiame šimtąjį numerį. Šie metai laikraščio gyvenime nėra didelis laiko tarpas. Išleisdama 100 numerį, redakcija užtikrina laikraš čio skaitytojus. Instituto dėstytojų ir studentų ko lektyvą iš pagrindų pagerin ti savo darbą, siekti talpi namos medžiagos bolševiki nio kovingumo ir veiksmin gumo, viso to, kas padary tų „Tarybinį studentą” tik ru aukštosios tarybinės mo kyklos organu. „Tarybinis Studentas” (Vilniaus Valstybinis Pedagoginis Institutas) J I DOVANOS IŠVYKSTANTIEMS Į PLĖŠINIUS Šimtai tarybinių jaunuo lių ir merginų, atsiliepdami į patriotinį maskviečių ra ginimą, pareiškė norą vyk ti įsisavinti naujų žemių. Komjaunimo organizaci jos iniciatyva agronomijos fakulteto studentai nutarė pasiųsti dovaną išvykstan tiems į plėšinlnes žemes. Fakulteto studentai nutarė iš savo santaupų nupirkti radijo aparatą, knygų bib liotekėlę ir daug kitų kultūrinlo-bultlnio aptarnavimo priemonių. Be to, busimieji agronomai noriai atiduoda dalį turimos žemės ūkio ir kitos literatūros, prašydami pasiųsti ją atkakliems dir vonuojančių žemių šturmuotojams. Daug vertingų ir gerų dovanų rengia siųsti į plėšinines žemes mechanizaci jos, miškų ūkio ir kitų fa kultetų studentai. „Žemės ūkio specialistas” (LTSR Ž. U. A.)
di aštrius draugų žodžius. iš čia, negirdėti aiškių sekre Jie svarstė Jį ir ne vieną toriaus žodžių, bet jis privers tas klausyti. — Na, gerai, Vytautai, — draugais. pagaliau sutinka Kondratas.— — Kokią teisę jie turi kiš Aš pakalbėsiu su dekanu. Bet tis į mano asmeninius reika jeigu tu vėl mėginsi apgauti lus. Atsirado geradėjal, — komjaunimo organizaciją. . . pykdavo jis, kai jam imdavo Daug karčių žodžių jis iš prikaišioti apsileidimą. girsta ir iš dekano lūpų. Po Dabar Vytautas supranta, ilgų prašymų dekanas sutinka kad draugai buvo teisūs. priimti atgal Vytautą, bet ne — Bet nejaugi jau vėlu, į trečią, o į antrąjį kursą. viskas žuvo? O ne, nereikia Juk jūs nieko neišmoko pasiduoti, bet kovoti, kovoti te — per praeitus metus, — ta iki galo. da pasakė jis. — Liksite Iš Vytautas pasiryžta: jis eis naujo kartoti kursą. pas kurso komjaunimo orga . . .Vytautas vėl sėdi uni nizacijos sekretorių, gal pa versiteto suole. Už lango skaid dės. žiemos diena, deimantinė . . . Vytautas neramiai lū ri adatėlėmis žvilga šerkš kuriuoja prie auditorijos. mis nas. Kondratas dažnai jį kritikuo Vytautas stengiasi gerai su davo susirinkimuose, biure, vokti, ką kalba dėstytojas, bet o dabar reikia jo prašyti. jo mintys retkarčiais vėl grįžta Kokia gėda! . . . Pasirodžius prie Neries. Žinoma, mineralų sekretoriui duryse, Vytautas sudėtis įdomus dalykas, bet nedrąsiai žengia prie jo. — Atleisk, kad tave su ten maloniau, ir Vytautui trukdysiu, bet man reikia. .. sunkiai sekasi save nugalėti. Greit, lyg vydami vienas reikia būtinai su tavimi pasi kalbėti. Vytautas nedrįsta kitą, krinta kalendoriaus lape pažvelgti Kondratul į akis, ir liai. Vytautas gerai lanko pa tarsi jaučia pašalpų jo žvilgs skaitas, mokosi ir egzaminus Išlaiko labai gerai. Bet jis ne nį. — Padėk man grįžti į uni randa to, ko tikėjosi Iš geolo versitetą. Buk geras. Aš pri gijos mokslo: sausos paskaitos Ir viskas. O mokytis turi — žadu, daugiau to nebus. .. — O kurgi tavo ankstesni juk jis prižadėjo. pažadai? Jię visi nuėjo vė Artinasi vasara, II kurso jais. Tu nesidomėjai specia geologai džiūgauja. Šiais me lybe, neklausei draugų. . . tais Jie atliks praktiką šalies Vytautui sunku klausyti ši pietuose, Krymo pusiasalyje. tų priekaištų. Norėtųsi bėgti (Nukelta į 2 psl.)
S®
GERINTI POLITINĮ-AUKLĖJAMĄJĮ DARBA
DEVINTA VALANDA RYTO...
VVU visuomeninės organiza (drg. drg. Medžys, Klimka, skaitų bei kitų užsiėmimų neAuditorijoje kartais būna Dabar užeikime į 442 kam su chalatu. Lovoj riogso barį,kurio seniūnas Svirskas. važiavęs „pusbrolis", kuri cijos ir visos katedros turi at , Flnkelšteinaitė, Jakubėnas, Ma- lankymą. Ypač tai liečia isto taip. kreipti ypatingą dėmesį į poli j tijošius, Matiušenko, Cuker- rijos-filologijos fakultetą. Vi Pirmoji paskaita. Marksiz Stalas apkrautas suodinais po būtinai reikia rūpintis. tinį-auklėjamąjį darbą studen j manas ir kt.) dirba sąžiningai, sus mokymo bei darbo discip mo-leninizmo pagrindų dėsty- pieriais, ant jų keptuvė su ne 47 kambaryje pati ruoį tų akademinėse grupėse. Šis Į padeda studentams paruošti linos pažeidimo faktus reikia I tojas Navickas tikrina, kas da- suvalgytais patiekalais, duona I k. bibliotekininkės Jaapsvarstyti grupės susirinki darbas tapo ypatingai svarbiu, pranešimus bei išstojimus, pa ir t. t. Spintelės atidarytos, įbauskaltė ir Janavičiūtė šių j lyvauja. o jose marškinių, stiklinių, jasi, skuta bulves ir eis, perėjus prie naujos politinio- tys aktyviai dalyvauja susirin- muose. į šį darbą turi akty Zeikus, kodėl nebuvai luklėjamojo darbo pravedimo [ kimuose. Tačiau kai kurie dės viau įsijungti grupių seniūnai i pereitą savaitę paskaitoj? — bonkų ir dar visokiausių daik kosi, ne į paskaitas, o į p tytojai (drg. drg. Sinkevičius, ir proforgai. tų mišinys. Apžiūrėkim iš ar kliniką. formos. Neleistini yra pasitaikantie čiau kurią nors bonką. štai Geriausios studentų akade Fainhauzas ir kt.) praėjusiame Jeigu norite susipažinti šita, visai paprasta žalio stik minės grupės (Ekonomikos, semestre mažai padėjo gru ji amorallniai poelgiai bendra lo bonka su balta etikete IV k. istorike A. Misiūną Medicinos, Chemijos fak.) po pėms, stovėjo nuošaly nuo pa bučiuose. Priskirti dėstytojai . Degtinė”. Vakar čia vyko ir 111 k. teisininke V. Mi litinį-auklėjamąjį darbą prave tikėto jiems politinio-auklėja- Į ir visuomeninės organizacijos Į mojo darbo. Reikia laikyti neturi daugiau domėtis studentų „balius ”, todėl šiandien Liau- naite, tai užeikite į 48 ka: da aukštu lygiu, šaukia gru buitimi bendrabučiuose. Tarp i leistinu tą faktą, kad Istorijosdanskas. Vaupša truputį nega barį. Istorikė jau atsikėlė pių susirinkimus ne mažiau, i f ilologijos fakultete atsakingas dėstytojų, lankančių bendrabu luoja. Vaupša irgi guli ir ne pasakoja kaip ji pramiegi kalį? du Kartus į mėnesį. Šios Teisininkė guli c žino, iš kur atsirado betvarkė paskaitą. grupės svarstė klausimus, tu i už I kurso žurnalistikos grupę čius ir žinančių studentų po lovoj. Ji gali nespėti ir į a ant stalo, bonkos. Jis tik atsi rinčius didelę auklėjamąją drg. Raguotis viso pereito se- reikius, reikia atžymėti Chemi I paskaitą, nes dar jos ga! mena, ir visai gerai, kad pir rą reikšmę, kaip TSKP CK nu j mestro bėgyje nedirbo jokio jos fakulteto dėstytojus: doc. baisiausiai suraišiota. Paševič, vyr. dėst. Škliarinskį, Į darbo grupėje. mos paskaitos nėra. O Dubčlotarimas dėl klaidų pravedant nok jau kelinta diena nenakDalis priskirtų dėstytojų for- asist. Sadūną ir kitus. Visiškai mokslinę-ateistinę propagandą voja namie. Kai gavo stipendi gyventojų tarpe, TSRS Aukš- i! raaliai dirba grupėse, nesido nesidomi studentų buitimi ją. tai ir dingo. čiausiosios Tarybos antroji se mi studentų mokymusi, gyve i bendrabučiuose ir nelanko jų sija, TSKP CK sausio Plenu nimu bei nuotaika. Tik stu i Fizikos-matematikos fakulteto Dekanas, tikriausiai, suka mas ir kt. Eilė grupių svars dentų grupės gyvenimo visiš * dėstytojai. galvą: kodėl praleista tiek i Visoje eilėje fakultetų pratė klausimus, liečiančius tarp ku nežinojimu ir komjaunimo daug akademinių valandų, o politinį-auklėjamąjį tautinę padėtį, tautų draugys organizacijos politinio budru j vedant nežino, kad daugelis studentų tę, tarybinio žmogaus ir stu mo netekimu galima paaiškin darbą dar trūksta grupės komišmoko „sirgti". ti tą faktą, kad Istorijos-filolo j Jaunimo organizacijos sekretodento moralę, sveiką studentų I Sako, kad moterys turi ma 1 1 ių bei biurų iniciatyvos, kombuitį. Kai kurios grupės svars gijos fakulteto IV kurso rusų žiau valios, joms sunkiau rytą tė tarybinės literatūros veika- kalbos ir literatūros specialy I jaunuoliško gyvumo. Kai ku l us, kolektyviai lankė ir svars bės studentai Sulmanas, Rolnl- rios grupės dar nepalaiko rei- nuskamba kaltinantis dėstytojo atsikelti. Užeikime padėti. tė kinofilmus, teatrų pastaty kas, III kurso Istorijos spec. i kiamo ryšio su priskirtais prie balsas. Ciurliono I bendrabutis. Atmus, Vilniaus istorines vietas studentai Bikulič, Kopelevas į grupių dėstytojais. Tai, kad pramiegojau, , mosfera čia moteriška. Bet yra Nemažą reikšmę vykdant po(priskirti dėstytojai Renčlnausbei muziejus. dėstytojau. Vienas gyvenu, tai ir bendrų bruožų. Čia taip pat Tačiau akademinių grupių kaitė Ir Kondlurlna) be kom Uitinį-auklėjamąjį darbą studen- ir nepabudau. - teisina save labai daug „ligonių”. dauguma politlniame-auklėja- jaunimo ir partinės organiza-į: tų tarpe turi suvaidinti uni- Ii k. lituanistas Zeikus. 67 kambaryje randame III majame darbe pilnai neišnau cijos žinios pradėjo leisti nie- |i versiteto spauda, kurią mes O kaip būna 9 vai. bendra doja medžiagos, esančios uni ko bendro su tarybine litera I dar nepakankamai išnaudoja- bučiuose? Malonus ir saulėtas 1 kurso teisininkes Jočytę ir Janversitete. Mes silpnai žinome tūra neturintį ir žalingą mū ■ me šiam Reikalui. pirmadienio rytas. Iš Liepos , kauskaitę. Ant stalo daug naMūsų uždavinys — organi- i 21-sios bendrabučio korido I mų apyvokos reikmenų: kreistorines universiteto vietas, sų Jaunimui „almanachą”. Tei nepakankamai lankome Gamtos į sės fakultete komjaunimo or zuoti ir pravesti visą politinį- riais ir laiptais veržiasi į gat ■ mas, rankšluostis, šukos ir t. fakulteto muziejus-kablnetus,; ganizacija su pavėlavimu de auklėjamąjį darbą nesitaiksty vę studentai. Kadangi Jau ' t. — Kodėl, draugės, nėjote į retai rengiame kolektyvinius maskavo I kurso studentus Ba mo su trūkumais, kritikos ir dauguma studentų išėjo į pir parodų aplankymus. Yra gru-1 ranauską ir Letkauską( prlskir savikritikos, revoliucinio bud mą paskaitą, užeikime ir pa paskaitą? pių, kurios vengia svarstyti | tas dėstytojas Ruželytė), kurie rumo dvasia. VVU visuomeni dėkime likusiems draugams, — Mums nėra pirmos pamokslinius-ateistinius klausl- skleidė vulgarlškas pažiūras į nių organizacijų, o taip pat miegaliams, atsikelti bent į į skaitos. moterį. kiekvieno dėstytojo ir studen antrą paskaitą. mus, tvirtindamos, kad stu — Tikrai? Politinis-auklėjamasis dar to pareiga — kovoti prieš dentai nėra religingi. Bet pa Tyla. Abi draugės susižval Nedrąsiai pasibeldžiame j sitaiko, jog ir netikintieji stu bas yra susilpnintas aukštes mokymo ir darbo disciplinos dentai negali atsakyti į klau niųjų kursų studentų tarpe. pažeidimus, kovoti su kapita 230 kambario duris. Tylu. goIstorijos-filologijos Beldžlame stipriau. Niekas — Mes paprasčiausiai pra simus, surištus su ,,stebuk Kai kurios aukštesniųjų kursų lizmo liekanomis žmonių sąmo neatsako. įeikime neprašyti. profbiuro narį IV k. lituan: lais”, su pasaulio, gyvybės bei gi upės (Chemijos IV k.) ne nėje, duoti atkirtį bet kokiems miegojom. — Labas rytas! tę Abraitytę rasime gulim įvykdė savo politinio-auklėja- ^moraliniams poelgiams bei žmogaus atsiradimu ir kt. 63 kambaryje miega vienin Prie akademinių grupių pri mojo darbo plano Ir viso per buržuazinės ideologijos pasi II kurso teisininkas Narke telė mergina. Ją sunku pažin su knyga rankoje. skirti apie 120 dėstytojų, ku eito semestro bėgyje pravedė reiškimams. vičius taip stipriai miega, kad ti, nes matosi tik nosis. Vė — Drauge, Abraitytę, Iii rie padeda grupėms, komjau- ne daugiau kaip du-tris susivisai negirdi mūsų mandagaus liau išaiškėja, kad tai II k. 25 minutės, nespėsite į ant Pr. Buckus mo organizacijoms pravesti i inklmus. i sveikinimo. Šiaip taip pabudi- teisininkė Jarackaitė. paskaitą. Reikia pažymėti ir blogą kai politinį-auklėjamąjį darbą. ViVVU partinės organizacijos | name. sa eilė priskirtų dėstvtojų kurių studentų discipliną, pasekretoriaus pavaduotojas — Nėra čia ko, — pikti — Aš telefonu pranešiau — Tur būt pirmos paskai dekanui, kad sergu, — kalba tos neturite, kad taip kietai mieguistu balsu ji. Gana aukš burbtelėjo Abraitytę. 25 kambary merginos jau j | miegate, — kalbiname mes. tos pažintys. Ne visiems lem lipo iš lovų. Veidai nuraudj ta kalbėti su dekanu telefonu. — Paskaita tai yra, bet. . . taip ir dvelkia saldžiais sa — Ačiū, nereikia, aš ir pa j ir Akstiną su Zacharka. Tai — žiovaudamas ir trindamas . . . Trečiadienio rytas. Pir Fizikos-matematikos fakul nais. II kurso rusistė Zvika mos paskaitos klauso 9 studen čiau toks kvletimo būdas jų i ti dai- pajėgsiu nueiti į poli j akis murma Narkevičius. teto I k. studentei Nezabitaustai. Pertraukos metu keletas i nepatenkina, ir jie nesiteikia kliniką. kaitei visai nebuvo laiko eiti triūsia apie save. Jai dar i Mes 330 kambaryje. Pame i pirmą paskaitą. ji dar tik kia išleisti plaukus, o tik tai Veltui grupė laukė Zilaitystudentų išnyksta. Juos pake i-jI pasirodyti. čia nauji. Ir vėl paskaitoje 9 ! Draugams sukviesti buvo tės — ji neatvyko. Sklinda nam, senelis pasakojo, kad ka eiti į paskaitas. < i raugai. Artinasi 13 valanda. į imtasi dar veiksmingesnių prią- gandai, kad ji buvusi ne tik daise maras žmones kaip pata Toliau nebekelia lu išklodavęs. Panašus vaiz Žurnalistų skaičius padidėja!i monių. Proforgas drg. Kreta- poliklinikoje, bet su krepšiu sim. Kitos drau vienu — atėjo drg. Petkevi- įivičius su komjaunimo organi rankoje apvaikščiojo ir nema das ir šiame kambaryje — vi ir draugai darbo dil si miega. II k. bibliotekinin čius. Bet susirinkimui žmonių zacijos sekretoriumi nuvyksta ža krautuvių. ną pradėjo 9 va Mes netlrsime, ką šie drau kas Kisielius knarkia net gal dar maža. Grupės komjaunimo ’' pas Zilaltytę, į bendrabutį. jų nerasime bendri vą užsidengęs. Ima raivytis II gai galvojo tuo metu, kai gru — Oj, draugai, man šianorganizacijos biuro narys drg. .... 1 būtyje. k. lituanistai Kmitas, DabuleBartuškaitė leidžiasi laiptais į i dien labai silpna, — taria vos pė jų laukė. Dėl jų susirinki vičius ir kt. Kmitas susivokia mas neįvyko. Išvadas tegu pa dekanatą ir ima telefono ra girdimu balsu „ligonė”. Daunys. greičiausia. gelį. Jj nutaria kai kuriuos l — Tai gal pakviesti gydy- sidaro jie patys. . . Pažūsls. IV k. žurnalistų grupės būsimus spaudos darbuotojus i toją? — susirūpina Kretavi— Mes rusistai, — saldžiai Stanaitis aktyvas iškviesti į susirinkimą, tarp jų ' čius. ir nepastebimai pameluoja jis. A. Kerevičlūtl
Susirinkimas
ne Įvyko
bo visuomeninio darbo, bet Prabėga dar vieni, jau da Vytauto diplominis darl> jis sugebės. O, be to, jis drau bar audringi metai. Vytautas nelengvas, bet įdomus, kūryli giškas, padės sustiprinti gru peržengia paskutinio, penkto nis. Apie Tryškių geologini jo, kurso slenkstį. Diplominis bruožus bei riedulių kilmę <1 Jonas atsisuka į draugą. Jis pės kolektyvą. (Atkelta iš 1 psl.) Jonas ir Povilas pastebi, darbas, ir jis išeis į gyve niekas nerašė. džiaugiasi kartu su Vytautu. — Ilgai tu šiandien triūsi, Vytautas neramiai sujuda nimą. — Ot puiku, Vytautai, ai kad Vytautas jau nebesidairo Jie šiandien puikiai padirbėjo, į šalis, ieškodamas pavėsio, . . .Diplomantų kambaryje. pakeldamas nuo knygos galv. j suole. Jis visai to nesitikėjo. ne? — uždėjęs ant peties ran ypač Vytautas. Jonas net |1 Tie, kurie taip dažnai jam priLaikrodis dusliai Išmuša še pastebi Jonas. — Labai ji ką, klausia Jonas Dallydėnas. bet kopia aukštyn ir aukštyn, onesitikėjo, kad iš ryto toks kaišiojo, barė, dabar renka šias. Visi jau išėjo namo, bet darbštus pasidarei. Gerai. V kirsdamas vis naujus uolienos Tirsim atodangas, darysim į gabalus, žymėdamas sąsluvi- nerangus Vytautas gali ir jį į grupės galva. Kai draugai Vytautas dar neskuba. tautai, visada toks būk. geologines nuotraukas. Tie I nyje jų sudėtį. Vytautas pa pralenkti. sveikindami spaudžia jam ran - Padirbėsiu dar trejetą — Ir toliau taip dirbsi siog pasaka. Ir dar kur, prie mažu užmiršta, kad saulė taip — Taip, jei Vytautas ko ką, Vytautas neranda ką atsa valandų, — nusprendžia jau Jonai. O jeigu aš kada už ..Juodosios Jūros. karštai kepina, užmiršta ir nori, tai jis ir padarys, — nu kyti ir tik Jaučia didelį, neiš nuolis. Reikia vytis draugus.! mirštu, tai jūs mane prigrie — O ^iip, aš irgi džiau nuovargį, pralenkia ir Joną su sprendžia Jonas. matuojamą džiaugsmą. Jis pasilenkia ir žiūri pro i kit kaip reikiant. Aš paslsten giūosi. Pietų žmonės, augmeni Povilu. — Žiūrėkit, draugai, kiek , Nuo pat pirmųjų dienų Vy- mikroskopą į 0,003 milimetro; siu. ja, — pritaria susimąstęs Vy Saulei leidžiantis visi grįžta Vytautas uolienų prisirinko,— i tautas įsitraukia į darbą. Jį storio riedulio šlifą. Jonas užsuka radijo. T' tautas. namo. Greit užeina vakaras, o rodydama į šalia gulinčią kup į visą laiką jaudina viena min— Visai panaši sudėtis kaip | dainos melodija pripildo jau! Ir štai, pagaliau, visų išsva jotas Krymas. Jau nuo pat ry po to gili, aksominė naktis, su rinę sušunka Onutė. — Ir ne- jI tis: kol grupės draugai vasarą ir Suomijos riedulių, — rašy-| bendrabučio kambarį. Vytautį atlieka praktiką, atrodo, kad damas į sąsiuvinį stebėjimo paima nuo spintelės gabalą u to draugai ruošiasi j žygį: de tokia daugybe žvaigždžių, kad tingėk tu man nešti. . . . Prabėga dar vieni blaš- i visi draugiškai gyvena, sten rezultatus, mąsto Vytautas. Ši lienos. Pajudintas jis tarsi a dasi plačiabryles skrybėles, tos, neišsilaikiusios, pamažu krinta dangaus pakraščiu, pa kymosi ir ieškojimų metai. Ne- j giasi vienas už kitą. Bet kai tas riedulys atvežtas iš Žemai gyja, sutviska balsvu sldabi kuprines. paskui save šviesius išdildomą įspūdį palieka plr- Į tik grįžta į auditorijas, žiūrėk tijos, Tryškių rajono, kuriame Dėl žėručio gausumo papras: Vytautas taip pat ruošiasi. likdamos Oranžiniai laužo lieps moji praktika Kryme, vėliau i vėl nesantaika. Pasidalina gru jis atliko praktiką IV kurse. Uralo kalnų uoliena atro<! Jam, kartu su Jonu ir Povilu takus. liežuviai paslaptinga varsa Baltarusijoj, Naugarduko, Ly pė į du blokus: vyrai sau, Vytautas nuima stiklą su rie kaip brangakmenis. teks ištirti ten, toliau dunksan- i nos nudažo geologų veidus, Vy- dos rajonuose. Vytautas jau merginos sau. Kartais dėl nie dulio šlifu, nušluosto mikros — Kokių turtų tik nėra m čią 100 metrų atodangą. tautas, atsirėmęs Jono petį, ketvirtame kurse. Viskas, kam ko ir susibara. kopą ir, padėjęs į vietą, pra sų šalyje. Ir kiek dar jų nei — Ei, greičiau. Vytautai. snūduriuoja. Jis nejaučia dide deda braižyti faktinės medžia Vytautas ilgai dėl to tariasi tirtų glūdi žemės gelmėse. D Matai, kad jau visi išsiskirstė, lio nuvargio, o tik kažkokią anksčiau jis būdavo abejingas, daug, daug darbo, — mąs — ragina jį Jonas. Vytautas malonią vėsumą ir svaiginantį dabar tampa vis įdomiau ir su Jonu, Meilute, Povilu, or gos žemėlapį. Tik devintą valandą jis bai Vytautas, gėrėdamasis vaivi nenoriai seka paskui draugus. kvapą, nešamą nuo rožių lau reikalinga. Su kokiu entuziaz ganizuoja susirinkimus tema: mu jis kalba apie geologiją, „Kolektyviškumas ir draugiš gia darbą, užrakina kambarį. rykštės žaidimu uolienoje. Saulė taip spigina, kad rodos Šiandien Vytautas pirmą domisi viskuo, kas susiję su kumas”. Jis įsitikinęs, kad rei imsi ir sukepsi, čiurkšlėmis kų. Blizgąs deimantu sniegas Norisi dirbti, ieškoti, ištlr kartą pajuto, ką tai reiškia specialybe. Tai pastebi visi kia pradėti nuo paprasčiausių žvanga po kojomis, purios bal vis naujus ir naujus žem teka prakaltas. būti geologu. Jis dabar nesi grupės draugai. dalykų. Koks patenkintas Vy klodus, važiuoti ten, kur m — Kaip gera dabar būtų j gaili, kad bus žemės gelmių Į Ir štai grupės komjaunimo tautas, kai jam pirmą kartą tos žvaigždelės leidžiasi ant žiausiai ištirtos žemės gelmt paūnksmėj, — svajoja Vytau tyrinėtoju. pečių. tas. Bet jis negali pasilikti1 organizacijos ataskaitiniame pasiseka suorganizuoti kolek-! — Dar pora dienų ir aš su — Taip. — tvirtai nuspre nuo draugų ir paspartina Vytautas pakyla ir, patem-1 susirinkime kolekt.yvas renka j tyvinį kino aplankymą. silyginsiu su kitais. Gerai, kad tižia Vytautas Krlstutls, žingsnį. Pasiekę atodangą, jie pęs už rankovės Joną, sušnabž naują gruporgą. — Geras mūsų gruporgas, draugai man priminė per pra dirbsiu ten, kur būsiu la’bla:j da: ima kopti į viršų. — Aš siūlau Kristutį, — jo visur pilna. — kalba gru- ‘ eitą susirinkimą. Vis galvojau, šiai reikalingas. — Žinai, Jonai, kvailas aš: paprašo balso Chomskytė. — pės draugai. Čia užbėgs pas kad spėsiu diplominį parašyti, — Žiūrėkit, kokia įdomi sušunka buvau, visai kvailas. Daugiau| Jis išaugo, pasitaisė. uolienos sudėtis, merginas pasiteirauti, kaip jos laiko atrodė daug. Atsilikau, — Taigi, ir aš, — pritaria gyvena, čia su draugais aptars bet nieko, pasispausiu kaip rei Redaktoriaus pavaduotojas Jonas, rodydamas draugams to ne. .. Na, bet geriau aš , kiant ir pasivysiu. atkirstą kirveliu gabalą. nieko ‘ neprižadėsiu, o dirbsiu. Jonas. — Vytautas dar nedir-1 darbo planą. J. BULOTA
Vytautas ištesėjo pažadą
—
LV 29639
Itedakcifos
adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus
g-vė Nr. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 egz.
Užs. Nr. 04?