hinc itur ad astra
universitas
vilnensis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr.
GEGUŽĖS
6-10 d 1996 m. Nemokamai
\______ 7
8-9 (1548-49)
Valdžia keičiasi. Ar keisis tvarka? veikti darbai, buvo paminėtos VUSA organizuotos studentų šventės (tikrai įsiminė rugsėjo 1-osios fiesta), kon ferencijos (paskutinioji - mokamų studijų klausimu), iškovota daug nuo laidų studentams, svarstyta ir daly vauta rengiant įstatymus, susijusius su jaunimu ir studentais, užmegzti ry šiai su užsienio kolegomis, iš jų su laukta nemažai paramos. Daug dirbta įrengiant “Kontoros” kavinę (valdy bos pirmininkui kartais ir pačiam tekę savo automobiliu ten alų vežti). Atei tyje žadama Saulėtekyje atidaryti bi liardinę. Taigi nuveikta tikrai nema žai, tik A. Macijauskas apgailestavo, kad patys studentai nėra labai akty vūs - kol kas dirba tik keli pasišven tėliai. Konferencijoje kalbėjęs VU pro rektorius doc. S. Vengris taip pat pabrėžė, kad patys stu dentai turėtų labiau domė tis VUSA-j i tikrai gali iš spręsti daug klausimų. Pir miausia reikė tų susipažinti su savo fakul tetų VUSA at stovais: jie tu rėtų dalyvauti Buvęs VUSA valdybos pirmininkas A. Macijauskas ir VUSA fakulteto vaprezidentas A. Bendinskas: "Šiemet nuveikėme nemažai".
Balandžio 26 dieną pramogų cen tre “Argus” įvyko VUSA ataskai tinė-rinkiminė konferencija. Iš 139 turėjusiųjų dalyvauti susirinko 93 fa kultetų deleguoti atstovai. Konfe rencijoje reikėjo išspręsti kelis svar bius klausimus: apsvarstyti ir priim ti VUSA įstatus, išrinkti VUSA pre zidentą, valdybos pirmininką ir re vizijos komisiją. Paliekantis savo postą valdybos pirmininkas A. Macijauskas pateikė konferencijai savo darbo ataskaitą. Pirmiausia buvo prisiminta VUSA kūrimosi pradžia - juk VUSA egzis tuoja jau aštuntus metus, taigi ir pri siminti yra ką. Įvertintas buvo ne tik šių, bet ir visų septynerių metų dar bas - kas padaryta, kad studentai gy ventų geriau. O kaip svarbiausi nu
Edita Guzejevaitė: "... noriu tęsti pradėtus darbus". dovybės posėdžiuose priimant stu dentams svarbius klausimus, pavyz džiui, skirstant stipendijas ir pašalpas. Kitas klausimas, ar jie atlieka savo pa reigas. Todėl studentams vertėtų pa sidomėti, kas ir kaip jiems atstovau ja. Prorektorius siūlė kilus kokiam svarbiam klausimui eiti ne pas jį į ka binetą, o pas savo fakulteto VUSA atstovą - tada VUSA dirbtų taip, kaip iš tikrųjų turi dirbti. Į konferenciją pakviesta VU bib liotekos direktorė B. Butkevičienė sulaukė tikrai daug klausimų: kodėl Nukelta į 2 p.
2
Valdžia keičiasi. Ar keisis tvarka? Atkelta iš 1 p.
trūksta knygų, kodėl perkamos ne tos, kurių tikrai reikia, kodėl skaityk lose taip trūksta periodinių leidinių ir kt. Į visas pastabas ir siūlymus di rektorė sakėsi tikrai atsižvelgsianti, o studentams siūlė patiems sudaryti ir pateikti bibliotekai reikalingų knygų sąrašus - jie padėtų pirkti naujas knygas. Po svečių kalbų konferencijos da lyviai ėmėsi svarstyti VUSA įstatus. Labai kruopščiai ir rimtai parengti įstatai daug ginčų nesukėlė, sustota buvo tik ties keliais klausimais. Pir miausia reikėjo nuspręsti, ar VUSA vienija visus Universiteto klausytojus, ar tik dieninių studijų studentus. Po ilgų diskusijų, kuriose teko dalyvauti ir prorektoriui S. Vengriui, nutarta, kad Atstovybės nariais laikomi tik
Po konferencijos VU studentų atsto vybė pramogų centre “Argus” pirmą kar tą per septynerius savo gyvavimo metus iškilmingai šventė gimtadienį. Kaip “U. V.” sakė ilgametis VUSA narys ir bu vęs valdybos pirmininkas Artūras Maci jauskas, “švęsti gimtadienį - ne VUSA tradicija”. Kasmet vykdavo tik ataskaitinės-rinkiminės konferencijos, tačiau šie met nuspręsta surengti šventę visiems bu vusiems ir dabartiniams VUSA nariams. A. Macijauskas mano, kad per septyne rius metus VUSA sustiprėjo, suaktyvėjo jos veikla ir dabar tai reali jėga, atstovau janti studentų interesams Universitete. Užsitęsusi ataskaitinė-rinkiminė kon ferencija šventę “pastūmėjo”. Gimtadie nio puota prasidėjo vėliau, nei buvo nu matyta. VU dainų ir šokių ansamblis su giedojo studentų himną “Gaudeamus”, o vakaro vedėjas Raimundas Bingelis į sceną pakvietė salėje pasirodžiusį VU rektorių prof. R. Pavilionį. Rektorius pa sveikino VUSA su septintuoju gimtadie niu ir, priminęs artėjančią sesiją, palin kėjo studentams ištvermės ir padorių kreditų, o jų gerai besimokantys studen tai neturėtų grąžinti. “Gyvuokit ir klestėkit”, - linkėjo Rektorius.
Universitas Vilnensis
1996.05.06-10
dieninių studijų studentai, kiti Uni versiteto klausytojai apie savo norą dalyvauti VUSA veikloje turi patys pranešti Atstovybei. Kitas svarstytas klausimas - kaip tampama VUSA na riais? Įstatuose įrašyta, kad nariais tampama įstojus į VU, ir paliekama alternatyva: “Asmenys, studijuojan tys VU dieninėse studijose, tampa VUSA nariais, kai jų raštišką narys tės prašymą VUSA reglamente nu statyta tvarka patvirtina VUSA Par lamentas”. Paskutinis klausimas - na rio mokestis: imti jį iš studento ar ne imti? Tačiau Universiteto vadovybei paskyrus dalį stipendijų fondo lėšų VUSA, nuspręsta kol kas mokesčio neimti. Pabaigoje - viena svarbiausių kon ferencijos dalių, t. y. VUSA preziden to ir valdybos pirmininko rinkimai. Į prezidentus siūlyta tik viena - A. Bendinsko kandidatūra. Į valdybos pirmi ninkus iškeltos dvi kandidatūros -
Edita Guzejevaitė, Chemijos fakul teto 1-ųjų metų magistrante, ir Kęs tutis Laurinavičius, Teisės fakulteto antrakursis. K. Laurinavičius savo rinkiminėje kalboje pabrėžė būtiny bę skleisti informaciją apie VUSA. nes tai padėtų sutelkti daugiau aktv vių žmonių. E. Guzejevaitė sakėsi nekeisianti įprastos VUSA darbo tvar kos - juk svarbu toliau tęsti jau pra dėtus daryti darbus, palaikyti gerus santykius ir bendradarbiauti su VU vadovybe. Po pretendentų kalbų visi galėję agituoti. Didžiausios konferencijos dalyvių paramos sulaukė E. Guzeje vaitė. Ji ir buvo išrinkta naująja VU SA valdybos pirmininke. VUSA pre zidentu liko A. Bendinskas. Laukiame naujų darbų ir linkime sėkmės!
Pasveikinę naują VUSA valdžią, visi linksminosi toliau. R. Bingelio anekdo tai, šokių grupė “Legenda”, alaus gėri mo varžybos - tokia buvo linksmybių pra džia. Minėtose varžybose dalyvavo ir pen ki savanoriai iš salės. Pirmajame ture rei kėjo greitai išgerti alaus butelį, o antra jame - išgerti alų iš butelio per šiaudelį. Trys nugalėtojai pasidalijo “Utenos gėri mų” prizą - dėžę gero lietuviško alaus. Kaip “U. V.” sakė R. Bingelis, dabartiniai studentai labai dalykiški ir rimti. Anks čiau buvę paprasčiau. “Būdavo alaus - ir viskas gerai.” Savo studentiško gyvenimo istorijų R. Bingelis pasakoti neišdrįso. Pratęsdami septynerių metų VUSA tra diciją, naujieji vadovai “rimtus ir dalykiš kus” studentus vaišino alumi, o susirin kusiuosius šokdino VU dainų ir šokių an samblio šokėjai. Buvo ir tortas su septyniomis žvakutė mis. Kaip pasakytų vieno animacinio fil mo veikėjas, geriau septyni tortai su vie na žvakute, tačiau šio didelio torto užte ko visiems. VUSA garbei sugiedota “Il giausių metų”, išgertas šampanas, suval gytas tortas, o šokiai, trukę iki ryto, pra dėjo aštuntuosius VUSA gyvavimo metus.
Gytis OGANAUSKAS, žurnalist. spec. I k. stud.
Romualda STONKUTĖ Onos Jarutienės nuotr.
Gegužės 8 - 9 dienomis Lietuvos studentai dalyvaus protesto akcijoje. LR Vyriausybei visų aukštųjų mokyk lų studentai siųs atvirlaiškius. Nuro dę savo pavardę ir aukštąją mokyklą, atvirlaiškyje siuntėjai pasirašys po šiais reikalavimais: “grąžinkite transporto lengvatas, studijų kreditų garantas valstybė, garantuokite 100 proc. aukš tojo mokslo finansavimą.” Gegužės 8 d. VU Senato salėje su rengtoje spaudos konferencijoje akci jos koordinatorius Regimantas Buožius žurnalistams papasakojo, kad ši idėja gimė prieš mėnesį Kaune. Ma noma, kad toks savo reikalavimų pa teikimas - originalus. Vyriausybė gau na daug laiškų, bet 10 700 vienodų at virlaiškių iš visos Lietuvos aukštųjų mokyklų turėtų atkreipti valdžios vy rų dėmesį. Akcijoje dalyvaus kas ket virtas studentas, atvirlaiškiai išdalinti aukštosioms mokykloms proporcingai studentų skaičiui jose. Akcijai netikė tai pasirinktas geras laikas: artėja rin kimai, dabartiniai ir busimieji valdžios vyrai vėl negailės pažadų. Jei reikala vimai nebus įvykdyti, studentai nenu rims. Spaudos konferencijoje ne vel tui buvo užsiminta apie Danijos stu dentu akciją: jie organizavo paskaitas geležinkelio stotyje. LSS Vyriausybės reakcijos tikisi sulaukti kitą savaitę.
L. BINKAUSKIENĖ
1996.05.06-10
Švedų choras Universiteto kavinėje Balandžio 19 d. pavakarę į Uni versiteto kavinę rinkosi studentai ir dėstytojai. į susitikimą su kame riniu choru iš Ostersundo (Švedi ja) visus pakvietė Skandinavistikos katedra. Ši katedra, įkurta prieš penkerius metus, bendradarbiau ja ne tik su Švedija, bet ir su kito mis Skandinavijos šalimis. Sureng ta daug panašių kultūros vakarų. Šįkart susirinkusieji galėjo paklau syti keliomis kalbomis atliekamų Bellmano, Lennono, Mclartney kūrinių. Chorui dirigavo JarlFredrik Jehrlander. Nuoširdus svečių bendravimas, kamerinė ap linka maloniai nuteikė klausytojus. Choras koncertavo “Vartų” gale rijoje ir liuteronų bažnyčioje. Asta RAMOŠKAITĖ, žurnalist. spec. I k. stud.
Universitas Vilnensis
3
Konferencija Austrijoje: istorikai sprendžia “amžinuosius” klausimus Balandžio 8-13 dienomis Vienoje vyko studentų konferencija “Žmogus ir gamta”. Ją organizavo Tarptautinė studentų istorikų asociacija (ISHA). VU studentų istorikų korporacija “Tilia”, kaip šios asociacijos narė, taip pat buvo pakviesta dalyvauti konfe rencijoje. Vienos universitete susirinko stu dentai iš viso pasaulio: Anglijos, Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos, Vo kietijos, Šuomijos, Latvijos, Vengri jos, Rumunijos ir net Afrikos. Daly viai gvildeno gamtos, ekologijos pro blemas. Buvo svarstoma žmogaus vieta gamtoje, jo įtaka gamtos pro cesams. Į gamtą pažvelgta ir isto riškai. Darbo grupes dalyviai buvo pasirinkę iš anksto: skaityti praneši mai (skaitė A. Katinas ir R. Krauje lis), diskutuota, keistasi nuomonė mis. Reikia pasakyti, kad Lietuva do mimasi nemažai, buvo gerai susipa žinusiųjų su mūsų istorija. Tačiau
atsirado ir nenutuokiančių, kas yra toji Lietuva. Kaip ir kiekviename studentiškame renginyje, taip ir čia vyko ne tik rim tas darbas. Kiekvieną vakarą organi zatoriai konferencijos dalyvius kvietė į vieną ar kitą pasilinksminimą. Beveik kasdien vaikštinėjome po Vieną, jos senamiestį, apylinkes, muziejus, lankėmės austriško vyno restorane, jaunimo klube, svečių namuose, atrak cionų miestelio kavinėje, daugelyje is torinių ir etnografinių vietų. Paskutinę konferencijos dieną dir bo tik tikrieji JSHA nariai -jie turėjo atsiskaityti už atliktą darbą. Vėliau vy ko rinkimai. Sumokėjusi kasmetinį mokestį, juose dalyvavo ir korporaci ja “Tilia”. Į valdybą išrinkti Austrijos, Kroatijos ir Belgijos atstovai.
Darius BURBA, korporacijos “Tilia” pirmininkas
NEATSARGUS PASTEBĖJIMAI IŠ MOKSLINES KONFERENCIJOS VU jaunųjų geografų klubas balandžio 26 dieną visus pakvietė į studentų mokslinę konferenciją. Kaip ir pernai, išdrįsusiųjų pa sipuikuoti savo dideliais ar skubiai nurašky tais brandaus darbo vaisiais, atsirado ne vie nas. O jų paklausyti sugužėjo pilna geografų auditorija. Ne visi jie atsidėję klausėsi ar sten gėsi prelegentams su drebančiomis kinkomis kokį sunkiai atsakomą klausimą pateikti. Ne visi ir antrosios konferencijos dalies sulaukė. Bet klausimų ir atsakymų pasišpagavimų ir pasišpygavimų valandą atmosferos kaitra vertė atidaryti langus ir vėsesnio vėjelio gūsiais ra minti per daug įsigilinusius į savo klausimą klausėjus bei prakaituojančius atsakinėtojus. Jau pirmasis pranešėjas (G. Banevičius) įvėlė auditoriją į brangų laiką prarijusios dis kusijos taifūnus. O ginčytis būta dėl ko. Nors kiekvienam vos apsiplunksnavusiam geogra fui tampa aišku, kokia nevienoda žmogaus gy venamosios teritorijos vertė, tačiau suderinti valstybės ir ambicingo periferijos piliečio po reikius, pasirodo, ne taipjau paprasta. Į “par lamentinės” politikos brūzgynus nebuvo nu klysta. Tik akcentuota būtinybė tolygiai plėtoti regioninę politiką ir valstybės teritoriją. Auditorijai mėginta įteigti (D. Jasilionis), kad statistiniai metodai ir analizė Lietuvos geog
rafams gali atverti neišsemiamų galimybių atlantus ir ramiuosius. Ne vienam (iki praneši mo) atrodė, kad čia jau “šuo suvalgytas”, ar kirbėjo mintis apie trečiąją melo rūšį... Bet, pasirodo, Lietuvos geografai dažnai mokslo pamatus kloja vien elementariomis statistinė mis lentelėmis. Pavasario potvynių menamos grėsmės lai kais taip pat labai aktualu įvertinti Vilniaus di džiųjų upių (Neries ir Vilnios) vandeningumo kaitos tendencijas (J. Pečiūraitė). Bet po stulbinančiai kruopščios analizės paaiškėjo, jog pasiirstyti valtele po Katedros aikštę ne beteks: jau gana seniai vandens upėse nuolat mažėja. Nepatartina ragauti Neries vandens, mat žemiau Vilniaus bendras fekalinis užterštumas padidėja tūkstantį kartų! Tiesa, tai aišku ir neparagavus. Vien todėl Lietuvai tikrai reikia aplinkos informacinės sistemos, kurią siūlo Europos aplinkosaugininkai (ir jų rezidentas A. Ramonas). Tirint tokią siste mą, po dvejų metų galima būtų tikėtis, kad situacija pagerės. Isteriškus už lango siautėjančio pavasario išpuolius (argi normalu prieš pat sesiją kelti temperatūrą iki +27...) galima nesunkiai pa versti dėsningumais (R.Valiūnaitė). Pasirodo, jau visą šimtą metų orai Baltijos regione šil
tėja (lyg ir globali nis atšilimas) ir va dinamojo “šiltna mio efekto” vaidmuo gerokai perdedamas. Natūralaus gamtos ciklo išmušti iš vėžių ne pajėgia ir ką tik praeitin nugarmėjusi ekstre maliai šalta žiema. Visas oficialusis konferencijos fasadas su byrėjo, kai jungtinis jaunųjų geografų klubo kolektyvas (L. Ausenaitė, V. Jasinskaitė, D. Lakštauskaitė, A. Ramonas) pasiūlė nusta tyti perspektyviausius Lietuvos geografų “ga mybos” regionus. Deja, liko neaišku, prieš ką reikėtų nulenkti galvas Anykščių, Marijampo lės ar Rokiškio rajonuose, kurie bene daugiau sia prisidėjo prie VU absolventų genetinio fondo formavimo. Neaišku, kam dėkoti už to talinę (per 80 proc.) diplomus gavusių geog rafų feminizaciją ... Užverdančias aistras nu ramino šaltokas lietus už auditorijos langų ir minčių bei faktų apie Amerikos rasinį ir etni nį katilą dėstymas. Pasirodo, pats tų pastabų autorius (R. Jurevičius) puikiai nunusimano dar ir apie emigracijai tinkamiausius regionus. Galite prašyti pakonsultuoti. Be to, Vilniaus ir Klaipėdos viltis įsigyti nuosavus harlemus kol kas yra gana miglota. Nukelta į 9 p.
4
Universitas Vilnensis
1996.05.06-10
L. Tapinas tarp studentų atj aunėj a porą mėnesių Spaudos dienos proga “U. E" korespondentas kalbasi su Atviros Lie tuvosfondo Žurnalistikos centro direk toriumi Laimonu Tapinu.
- Gegužės septintoji - spaudos at gavimo, kalbos ir knygos diena. Ką ji reiškia Jums? - Ji man reiškia daug, nes šią die ną gavau V. Kudirkos premiją. Kaip ir kiekvienas kultūros žmogus, ma nau, kad ši data yra arba bent jau turėtų būti neeilinė kiekvienam lie tuviui. - Ši šventė svarbesnė Jums, kaip rašytojui ar kaip žurnalistui ? - Mano knygos - tai bandymas su derinti žurnalistiką su grožine lite ratūra, todėl jokio dvilypumo ne jaučiu. tymas vis dar svarstomas Seime ir - Jūsų jaunystės laikais ji buvo neaišku, kada jis bus priimtas. švenčiama audringai ir linksmai. Ko - Normalioje valstybėje taip ir tu kie tų dienų prisiminimai? rėtų būti: iš pradžių - VIP įstatymas, - Prisiminimų labai daug ir jie la o jau po jo -Etikos kodeksas. Bet mū bai įvairūs. Būdavo lyg ir dvi šventės: sų padėtis išskirtinė, nes mes bijome oficialioji ir neoficialioji. Per oficialiąją dalį į tribūną lipdavo L. Šepetys, galimo VIP įstatymo “apkarpymo” P. Griškevičius, A. Laurinčiukas ir ki Seime. Etikos kodekso priėmimas ta ti rėžti kalbų apie žurnalistiką - par po savotiška priemone “paspausti” tijos parankinę. Niekas nesiklausė tų Seimą. Panaudojome “kultūringo lokalbų, tačiau šventės be jų neįsivaiz bizmo” formą ir ji padėjo. Dažnas Sei davome. Tais laikais atrodė, kad taip mo narys pasako: “Pažiūrėkite, jie jau yra, buvo ir bus - nieko čia nepadary turi kodeksą, jie jau pažengė toliau už si. Tai buvo taip natūralu, kaip ir pa mus!” ar panašiai. - Bet kai kurie žurnalistai teigia, vasaris po žiemos. Šiandien minėtų kalbų stenogramos atrodo gana kvai kad kodeksas yra labai konservaty vus ir Lietuvoje, nepakankamai de los. Po nuobodybės prasidėdavo tik mokratiškoje šalyje, jis negali sėk roji šventė, tiksliau, neoficialioji jos mingai veikti. - Žinoma, kai kuriems žurnalis dalis, kurioje pirmu smuiku griežda vo studentai. Įvairiose programose, tams Etikos kodeksas gali ir nepatik vaidinimuose, pasirodymuose ir pa ti, nes yra manančiųjų, kad aukščiau rodose dalyvaudavo visų kursų stu už žurnalistus - tik Dievas. Aš su to dentai. Tai iš tikrųjų sudrebindavo kia nuomone sutikti negaliu. Pirmie Vilnių. ji žurnalistų etikos kodeksai atsirado - Grįžkime į dabartį. Žurnalistų praeito amžiaus pabaigoje tose vals ir leidėjų etikos kodeksas sudarytas tybėse, kurios anaiptol nebuvo demo ir patvirtintas remiantis demokra kratiškos. Etikos kodeksas gali padėti tinių valstybių patirtimi. Tačiau ar demokratizuoti valstybę. Nemanau, ne per anksti jis priimtas? Juk visuo kad mūsų kodeksas visiškai veiks, bet menės informavimo priemonių įsta vienam ar kitam žurnalistų etikos
normų pažeidėjui jis tikrai bus nema lonus stabdis. - Lietuvos žurnalistai labai pri klauso nuo savo darbdavių, daugelis darbuotojų yra beteisiai. Kol kas tik Lietuvos televizijoje egzistuoja pro fesinė sąjunga. Kaip išspręsti žurna listų teisių gynimo problemą? - Tai labai opi problema. Dauge lis žunalistų gauna labai mažus atly ginimus ir didelius honorarus - taip leidėjai išvengia didelių mokesčių “SoDrai”. Bet juk senatvės pensija bus skaičiuojama pagal atlyginimą. Kiekvienoje redakcijoje būtinos dar bo sutartys. Šią problemą padeda spręsti Tarptautinė žurnalistų fede racija, sukūrusi kolektyvinės darbo sutarties projektą, pritaikytą mūsų sąlygoms. Žurnalistų sąjunga ėmėsi iniciatyvos šį projektą įgyvendinti. Vis dėlto aš spėju, kad tai bus ilga ir nelengva kova. - Išeidamas iš Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigų, Jūs pareiškėte, kad einate pas įdomiausią ir šauniausią publi ką - studentus. Ar nenusivylėte šia publika? - Tikrai ne. Žinoma, vienais me tais susirenka gyvesnis, įdomesnis studentų kursas, kitais - galbūt la biau apsnūdęs. Beje, dabar keistas metas - studentai verčiasi kūlvers čiais: skuba ir į paskaitas, ir į darbą ir nieko nespėja. Tai jau ne tie stu dentai, kurie man labai patiko prieš penkerius ar šešerius metus. Kita vertus, praktika ir darbas vos ne nuo pirmo kurso padeda parengti tikrus profesionalus. Dabar studentai bai gia mūsų institutą būdami tikri spe cialistai. Matydamas jaunus, laisvus ir originaliai mąstančius žmones, aš ir pats jaučiuosi pora mėnesių jau nesnis, nei esu iš tikrųjų. -Ačiū už pokalbį.
Marius JANČIUS, žurnalist. spec. I k. stud.
1996.05.06-10
Universitas Vilnensis
5
VIENKARTINIS, NEKONCEPTUALUS ŽURNALISTŲ PRIEDAS
“Galų gale juk aukštasis mokslas nėra privalomas. ” (L. Laužikas, Lietuvių kalbos katedra)
MEILĖ
KAIPAS “KABINAU” JULIA ROBERTS (prisiminimai iš emigracijos)
DAINŲDAINELĖ PIRMOJO KURSO ŽURNALISTŲ HIMNAS Oi, neverk, motušėle, kad jaunas sūnus Patapo jaunu žurnalistu. Kad palinkęs kaip liepa prie bokalo alaus (O tu nežiūrėk, mama, pro langą) Lauks egzo dienos pirmutinės.
Aš jaučiau jai simpatiją ir turėjau informacijos, kad ji taip pat man neabejinga. Mes galėjome būti puiki Taip nelaužyk sau rankos - kita neužaugs, pora, nors ji šiek tiek už mane aukštesnė. Tačiau meilė Dar dešros reikės jam įdėti, nežino ribų. Likimas mane atvedė į Berlyną. Ją lydė Nes laisvoji spauda dar be jo vargana, jo septyni asmens sargybiniai, o aš savuosius per nesu O kitos neišmels apgailėjęs. sipratimą palikau Vilniuje. Tačiau ir be apsaugos aš jaučiausi gana drąsiai. Ji apsigyveno “Hiltono” vieš Ten už girių plačių žurnalistų pulkai butyje, o aš - 10 kilometrų nuo Berlyno. Ir štai atėjo Degtinę ir alų gurkšnoja. lauktoji vasario 22-oji diena. Mes abu jautėme, kad Kam nusviro galva, tam dangaus angelai ši diena mus dar labiau suartins. Priešais “Zoo PaNaują straipsnį prie lovos diktuoja. 1 ast” kino teatrą buvo patiestas raudonos spalvos kili mas ir aptvertas tvorele. Pirmyn ir atgal zujo asmens P. S. Eilėraštis parašytas šluba silabine-tonine sargybiniai. Žmonės pradėjo rinktis jau prieš dvi vaeilėdara. landas. Visi norėjo pamatyti jos spindinčias akis ir pla čią šypseną. Aš atsistojau prie pat tvorelės, mūsų su tartoje vietoje. Ėjo ilgos laukimo valandos. Pagaliau prie įėjimo sustojo juodas limuzinas ir ... niekas neišlipo. Įtampa augo ir mano širdis ėmė plakti dar smar • PRIEDE kiau. Pagaliau atvažiavo antrasis limuzi TAIP PAT nas ir pasirodė Ji. DADlirtr> Kažkas sušuko: • “Pretty Woman”irvi- MUMYot PABUDO si, sąmonės netekę, : RASITE: ėmė spragsėti savofoMEILĖ ... toaparatais. Tačiau ji Neakivaizdus interviu nekreipė dėmesio ir artėjo prie manęs. • su poezais Mus skyrė du žingsniai ir tik jos sargybiniai neleido, kad pultume vienas kitam • i glėbį. Ypač karviška Pasaulio Aš jai mirktelėjau, o ji mane nužvelgė savo didelėmis akimis ir tarsi • samprata “prarijo” savo plačia šypsena. Mūsų širdyse pabudo meilė. Ji tolo nuo manęs, tačiau aš žinojau, kad • LALO patarimai mūsų meilė išliks prisiminimuose. Kai ji pagaliau dingo už plačiapečių asmens moterims sargybinių sienos, fotografas, nespėjęs padaryti nuotraukos, sušuko: “Šit down • stupid idiots.” Taip, žvaigždė yra žvaigždė. Ir ji švietė man.
Z
6
Universitas Vilnensis
1996.05.06-10
INTERVAS SU POEZIJA IR POEZAIS (plg.: poet ir poetry) (Paimta iš “XXa. poezijos chrestomatijos”, ties autoriais L. L., V G., D. D., B. J., T. B.) * Kaip Mass Media formuoja visuomenės nuomonę? Rezultatai: kavinių kino teatrų įstaigų gamyklų kaliniai vis žvilgčioja pro langus radijo klausydami skaitydami spaudoj orų suvestines atsidūsėdami: ir vėl klevai raudoni * Koks dabar, anot P. Š., “pasakų miestas” Vilnius: regiu shit ‘ą miestą kuris pagiringas plaukia pro šalį * Poetinės archeologijos pavyzdys: mūsų kūnus vėjo delnais atkasė mėlynas vakaras * Pakomentuokite GRAFOMANIJOS sąvoką: dešinės rankos delnas gali lietuviškai parašyti eiles apie meilę ar šiaip apie nieką * Poezijos politika (arba pasidalijimas įtakos zonomis): o kadaise juk skeldavome žmones pusiau vėl lipindavome dalinomės moterimis vynu ir saule * Tobuliausias, Jūsų manymu, credo: Gyvenk tuo, ką suvalgei. * TENDENCIJOS samprata: iš tiesų iš tiesų sakau jums nemirtingi esame žvėriškai * Kas (tebe)skaito poeziją? ir vieną akimirką rodosi kad poezija skaito pati save
bet tik vieną akimirką ir tiktai rodosi * Ar esama eilėraščių be sentimentų? Duokite pvz.: ir likusį tavo buvimą sulesinu paukščiams * Kaip reaguojate į eilėraščius, paremtus fiziologiniais išgyvenimais? vėmiau vis ir vėmiau net akys pasiekė kelius * Ar Jūsų poezija įžūli? Tėve mūsų meldžiu tavęs duok cigaretę * XX amžiaus “Kliudžiau”: kaip pavargau kasnakt sugrįžt prie geležinkelio kur griovyje kadaise nuskandinom nėščią katę * Nauja “Svieski, Svieski man vėl” versija: tik nežinau o mano pirmoji meile kieno auksiniuose dantyse atsispindi saulėlydis šukų ar tavo * Kuo lyriniam herojui svarbi stomatologija? ir naktis užplombuoja mane tartum butą apleistą į * Jis vienišas ir sutriuškintas: rašomoji mašinėlė ištaukši mane tarp grindinio akmenų * Ir pabaigoje - pateikite GRAŽIOS poezijos pavyzdį. I
aš šiąnakt mylimoji tuščioje išdžiūvusio geltono ežero pakrantėje susapnavau tave bandžiau prieit paliesti - prasivėrė žemė * Dėkui už pokalbį. viskas netikra durys užsiveria raktas užstringa
Potvynis Thi atsitiko vieną ankstyvo pavasario po pietę. Jis priėjo iš užpakalio ir uždėjo man ant peties ranką: - Sveikas! - tarė. - Labas,- pasisveikinau ir aš. - Šimtas metų ... - Taip, taip ... lygiai šimtas,- suskaičia vau mintyse.
GAMTA - O gal ir daugiau ...- krapštėsi pakaušį. - Galbūt. Ką gali žinot ... Man pasidarė baisiai nejauku, bet nesu pratau dėl ko. Paskui jis jau ėmė šaukti: - Pavasaris atėjo, tuoj potvynis bus! - Thip, ko tik nebūna šiais laikais ... - Sako... - jis įsikarščiavo ir pradėjo mos taguoti rankomis.
Tada aš jau nebeištvėriau: šokau į dar už šalusią Nerį ir perplaukiau. (Išilgai.) Kai išlipau į krantą, pūtė žvarbus vėjas ir aš peršalau gerklę. Už tai namie gavau dir žų, kurie papuošė mano gausią kolekciją (ne turėjau tiktai tokio, kurį gaisrininkai juosi). Netrukus ėmiau sloguoti. Nuo to laiko snargliuojuosi iki šiol.
1996.05.06-10
G'
Universitas Vilnensis
NAI ■
rzr' 7TT T M T J T
Dviejų karvių sistemos Socializmas: Jūs turite dvi kar ves. Vieną pasiliekate sau, kitą ati duodate savo kaimynui. Komunizmas: Jūs turite dvi kar ves. Vyriausybė atima iš jūsų abi, o po to išskiria pieno jums ir jūsų kaimynui. Fašizmas: Jūs turite dvi karves. Jūs tiekiate pieną Vyriausybei vel tui, o Vyriausybė parduoda jį jums. Kapitalizmas: Jūs turite dvi kar ves. Jūs melžiate jas abi, o pieną iš pilate lauk, kad pakeltumėte jo kainą. Nacizmas: Jūs turite dvi karves. Vyriausybė jus nušauna ir atima karves. Anarchija: Jūs turite dvi karves. Karvės užmuša jus ir melžia viena kitą. Sadizmas: Jūs turite dvi karves. Jūs jas abi nušaunate, o pats nusi skandinate piene. Aparteidas: Jūs turite dvi karves. Jūs duodate juodosios karvės pieno gerti baltajai, o baltosios nemelžiate. Biurokratija: Jūs turite dvi kar ves. Kad jas užregistruotumėte, jūs pildote 17 blankų trimis egzemplio riais ir neturite laiko melžti karvių. Jungtinės tautos: Jūs turite dvi karves. Prancūzija neleidžia jums melžti karvių, JAV ir Didžioji Bri tanija neleidžia karvėms jūsų melž ti, o Naujoji Zelandija susilaiko. Idealizmas: Jūs turite dvi karves. Jūs vedate arba ištekate, ir jūsų išrinktoji(-asis) melžia karves. Realizmas: Jūs turite dvi karves. Jūs vedate arba ištekate, bet kar ves vis viena melžiate pats. Liberalizmas: Jūs turite dvi kar ves. Arba jūs melžiate karves, arba karvės melžia jus. Sveikas protas: Jūs turite dvi kar ves. Parduodate vieną karvę ir per kate jautį.
7
LALO PATARIMAIMOTERIMS Mielas, Gerbiamas Lalai, Dėkoju Jums už patarimus moterims. Jie tikrai labai vertingi. Gal patartu mėte man, ką daryti, kad neprakaituotų kojos. Taip pat norėčiau paklausti, kaip prisivilioti vyrą. Gal žinote kokių vaistų?
Visada Jūsų Zinutė Mieloji Zinute, redakcija šiek tiek pasimetė, nes jūs neparašėte, kokioje vietoje jums tos kojos prakaituoja. Prakaitavimo sutrikimų pasi taiko įvairių. Kartais jos prakaituoja toje vietoje, kur dygsta, t.y. arti kūno, o kartais - žemiau kelių. Iš jūsų pasakojimo supratome, kad kojos prakai tuoja žemiau kelių, ypač tarpupirščiai. Tai gana dažnas ūminis tarpunagių lėtinis uždegimas (jot.šiknissmarvumj. Šią ligą gydyti yra gana sunku. To dėl rekomenduotumėme kreiptis į kokį gerai pažįstamą gydytoją. Thčiau profilaktiškai galima ligos poveikį mažinti tokiu būdu: 1) kojų tarpupirš čiai prispjaudomi seilių (tiesiogine to žodžio prasme), tačiau prieš tai rei kia apie 2 valandas pakramtytį becukrę kramtomąją gumą “Orbit be cuk raus”, kad seilėse išnyktų mikrobai, sukeliantys dantų kariesą, nes kitaip kojas užkrėsime dar viena pavojinga liga - kojos gali pradėti pūti. Tokius apspjaudytus tarpupirščius įmauname į švariai amoniake išplautas koji nes. Po visos darbo dienos jūs pastebėsite, kad kojų prakaito kvapas tikrai bus pasikeitęs. Šį būdą galėtume pasiūlyti atsakydami ir į antrąjį klausimą, kaip prisivilioti vyrą. Manau, kad nedaugelis vyriškių atsispirs stulbinančiam jūsų kojų kvapui. Tačiau vyrams vilioti tinka ir mums visiems žinomi tradiciniai bū dai. Šiandien panagrinėsime pirmąjį: kaip suvilioti policininką. Pats pa prasčiausias ir lengviausias yra toks: išgerti 0,51 “Ypatingosios” ir einant garsiai šaukti. Galima apsivilkti vakarinę suknelę, pasipuošti baltomis pirš tinaitėmis ir rankoje laikyti 0,5 1 “Ypatingosios”.
Visada jūsų - Lalas Asimiliacija - meilė asilams Barokas - bare skambantis rokas Bežadis - neturintis žadintuvo Bobausis - smalsus vyras Daugiakaušis - daug įkaušęs Debatai - sunešioti batai Debitas - demokratas Bilas Dėkoja - dėdės koja Ežia - ežio žmona Čiaudėti - atsisveikinti itališkai Glaudės - prisiglaudę moterys Gulsčiukas - smarkiai išgėręs žmogus Išnara - pašalintas iš narių Kanalizacija - televizijos kanalų sistema Krizenti - gyventi krizėje Melodrama - drama apie melą
Z uu -J. CZ)
Menkysta - menkių mėgėjas Mielės - mielos moterys Nuoviros - nuo vyrų pabėgusios moterys Ožiuotis - šokinėti per ožį Paguoda - pagauti uodą Palangė - Palangos poilsiautojas Respublika - restorano publika Saulėgrąža - pardavėja, pasilie kanti grąžą Senatas - senelių prieglauda Sofistas - kuris visą dieną drybso ant sofos Šaškės - nušašusios panelės Tvaikas - tėvo vaikas Valgykla - burna Žiniuonis - žinias skaitantis diktorius Žiurkė - žurnalistų kėslai
8
Universitas Vilnensis
1996.05.06-10
Žitsr-»kė
*= džiaugsmai ■■ J
■A-
KONKURSUI, SKIRTAM VAIKŲ GYNYBOS DIENA RRAŠINĖLIŲ . Kai aš buvau visai mažas, aš buvau labai baisus metalistas. Ge riausios mano grupės buvo IRON MAIDEN ir ANTHRAX. Dar labai mėgau W.A.S.P. ir ACCEPT, bet čia buvo jau antro ryškumo žvaigždės, o grupė AC/DC buvo šėtono pasiunti niai ir visi pankai klausydavosi aisidesus ir nešiodavo banankes. Sąsiu vinių galuose aš visą laiką piešdavau tokį metalistą su ilgais plaukais, kraupiu snukiu ir daug daug grandi nių. Taip pat mokėjau piešti firminį aisidesų užrašą. O per laidą “Estra dos orbita” toks Šiaulys parodydavo kokių nors gerų grupių. Vieną kartą parodė grupę TESTAMENT, death metalo chebrą iš Brazilijos, tai man iš viso buvo gera gera. Dar atsime nu, kaip Palangoje nusižiūrėjau to kią žalią plastmasinę grandinę, kuri kainavo rublį. Visą savaitę aš maliausi aplink tą kooperatyvinį kioskelį, kol pagaliau paskutinę išvažiavimo dieną aš sutaupiau pakankamai pi nigų nuo skirtų ledams ir žaidimo au tomatams ir nusipirkau tą žalią gran dinę. Užslėpiau ją kuo giliausiai sa vo kuklioje terboje, kad tėvai nema tytų, ir parsivežiau į Vilnių. Tai bu vau gerbiamas kieme ir mokykloje! O dar vieną vasarą buvo labai popu liaru turėti grandinėlę ant kaklo. Tai aš irgi užsimaniau turėti ir nusipir kau grandinėlę už 70 kap., kuri šiaip buvo skirta akiniams nuo saulės ant kaklo kabinti ir turėjo dvi kilputes ga luose. O dar prieš būdamas metalis tu aš buvau pankas. Mama man pa
siuvo žalias banankes su kišenėmis šokas tėvams, kai jie pamatė savo ant šlaunų iš priekio (kaip ir turėjo laiškelius! Bet čia nesvarbu. Tą Iz būti) ir nukirpo marškinių apykaklę, raelio markutę išsikeičiau j Bolivijos kad jau visai gerai būtų. Turėjau skel ir po to man pasakė, kad mane ap tą ir važinėjausi su vyresne chebra gavo. Et, kaip apmaudu buvo. Dar prie Parodų rūmų, dab. “Litexpo”. aš rinkau degtukų dėžučių viršelius. Būdamas 10 metų pirmą kartą vie Tuo metu netgi buvo galima atskirai nas, be mamos, nuėjau į kirpyklą ir įpakuotų po 20 vienetų nusipirkti. pasakiau kirpėjai: nukirpkite mane Temos buvo įvairios: miestai herojai, pankiškai. Tai jos visos ko tai susi vaistažolės, automobiliai ir kt. Ge žvalgė ir išlūžo. O kirpausi tam, kad riausi mano kolekcijos pavyzdžiai ir prideramai atrodyčiau krepšinio pasididžiavimas buvo vabalų serija, rungtynėse: “Statyba” žaidė su ko atsivežta iš Talino (kur ir skeitą pan kiais tai rusais. Visi pankai privalėjo kavimui pirkau). Tie viršeliai buvo sirgti už “Statybą”, nes kitaip būtum tokie blizgantys, naujoviški, lietuviai nevykėlis. Tai va, didžiausia nuoskau tokių nedarė. Aš net nenulupau jų da buvo tai, kad žiema labai smar nuo pačių degtukų dėžučių. Tai kar kiai bujojo (kaip šįmet) ir mama pri tą kaip tai bežaidžiant su tom dėžu vertė mane užsidėti kepurę ir užsi tėm (berods, žaidžiau lėktuvus) ne mauti negražius batus. O į rungtynes tyčia suliepsnojo mano kelios dėžu aš pasiėmiau tokį švilpuką, kuris bu tės. Kad apdegiau, buvo nesvarbu, vo pirktas Kaziuko mugėje ir turėjo užtat mano kolekcija neteko tokių gaidžiuko formą. Bet švilpė gerai. Vi eksponatų ... Verkiau iš nuoskaudos si aplinkiniai (sėdėjau, deja, ne pas vos ne pusę dienos. O vieną vasarą pankus) gręžiojosi gan smarkiai. Mes buvo labai populiaru daryti labai ge laimėjome, tai buvo džiaugsmo! O rai šokinėjančius kamuoliukus iš gu vienu metu pas mus mokykloje visi mos klijų. Na, aš nepasišiukšlinau tą nusprendė rinkti markutes, t. y. pa kartą. Padariau tokį, kad iššokdavo što ženklus ir įvairiai mainytis jomis. jis visų aukščiausiai. O pavyko tai vi Čia aš smarkiai pražiopsojau. Kai su sai netyčia. Darydavom juos taip: pa siorientavau, kad tuoj liksiu pasku imi kokį paviršių (pvz., delną), užte tinis, dauguma jau turėjo po storoką pi klijų, palauki, kol pradžius, ir ru albumą visokių markučių. Tuomet tultoji sau kamuoliuką sluoksniais. nusprendžiau operatyviu būdu spręs Tai aš kaip tai paėmiau faneros ga ti šią problemą - pasiėmiau visus ma baliuką ir suvyniojau tą kamuoliuką mos bei tėčio laiškus ir su gražesnėm per kokias tris dienas. Jis gavosi la markutėm sumerkiau į vandenį, kad bai lygus ir taip toliau, iš dviejų tū jos atliptų nuo vokų. Man ypač pasi belių klijų. sekė su Izraelio markute. Koks buvo Kalba netaisyta - red. past.
Šiame numeryje nerasite nė vieno pirmakursio žurnalisto pavardės. Taip įvyko todėl, kad mes sutinka me su kai kurių dėstytojų nuomone: nėra čia ko lįsti į spaudą - per jauni dar, o jeigu įlindai, tai bent savo pavardės nepamatysi. Lalas, rengiantis moterų skyrelį, yra mitinis asmuo. Atsiprašome už klaidas. Ačiū “U. V."! Siųskite laiškus ir rašinėlius: Vilnius, Maironio 9, Žurnalistikos institutas, pirmakursiams. Šis leidinys tikriausiai yra skirtas Spaudos dienai. Daugiau nepasimatysime, sudie.
1996.05.06-10
Kaip Ai»erika ateina į Prieš porą metų įkurta Šiaurės Amerikos studijų asociacija. Ba landžio 25-26 dienomis įvyko šios asociacijos organizuota konferen cija. Joje dalyvavo svečių iš JAV ir Kanados. Prof. Steve M. Gilon iš Oksfor do skaitė pranešimą apie šių me tų JAV prezidento rinkimų kam paniją. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai neturi nieko bendra su Lietuva, bet šiais rinkimais domisi visas pasaulis. Mums taip pat įdo mu, kas ves Ameriką į XXI am žių. Antrasis pranešėjas, prof. Joseph Caroniti apžvelgė JAV lite ratūros įvairovę. VDU prof. R. Ryzas trejus metus stebėjo, kaip “Amerika ateina į Lietuvą”: žingsnis po žingsnio atsiranda re klama, amerikietiško gyvenimo būdo mėgdžiojimas. Taip pat pra nešimą skaitė VU rektorius prof. R. Pavilionis. Jis kalbėjo apie pi lietinio nepaklusnumo reikšmę Amerikos filosofo Toro filosofi joje. Apie konferenciją “U.V.” pa sakojęs doc. L. Pažūsis mano, kas tai aktualu Lietuvai, nes joje ne stinga pilietinio nepaklusnumo pavyzdžių. Kitą konferencijos dieną prane šimus sekcijose skaitė VU, VPU, VDU ir KTU dėstytojai. Paklaus tas, kuo konferencija naudinga studentams, doc. L. Pažūsis atsa kė, kad stengiamasi neprarasti ry šio su Lietuvos akademiniu jauni mu. Pernai konferencijoje dalyva vo šeši, šiemet - aštuoni studen tai. Konferencijoje buvo platina mas Šiaurės Amerikos studijų žur nalas, išleistas asociacijos lėšomis. Svečiai džiaugėsi, kad Lietuvos žmonės domisi JAV ir Kanados kultūra ir problemomis.
Alina TALUNTYTĖ, žurnalist. spec. I k. stud.
Universitas Vilnensis
9
a/ Balandžio 22-28 d. Universite te paskelbtos švaros savaitės rezultatus ūkio direktoriaus pa dėjėjas bendrabučių ir butų reikalams Adas Vigelis apibūdi no taip: “Viską, ką planavome, padarė Gyvenimo smulkmenos . . . me. Talkininkų darbu ■V Balandžio 29 d. vykusiame esame patenkinti.” Rektorato posėdyje buvo pranešta apie įtartinas savaitgalio linksmybes Medici a/ “Penktakursiai teisininkai ka nos fakultete. Šio fakulteto kieme, prie tastrofiškai nemoka už bendrabutį”, prozektoriumo, aptikta daug stiklo buvo konstatuota gegužės 6 dieną Rek šukių. torato posėdyje. Pasirodo, rudenį tokių Balandžio 27 d. Medicinos fakultete problemų nebūna, o pavasarį... Matyt, vyko SMD konferencijos baigiamasis va busimieji teisininkai rado spragų įvai karas. Kaip “U. V.” redakcijai pranešė riuose Universiteto gyvenimą reglamen SMD organizacinio komiteto pirminin tuojančiuose nuostatuose ir tikisi jomis kė Diana Maniušytė, renginys buvo už pasinaudoti. Galima sugalvoti daugybę daras, apie jį žinojo dekanas. Surengta priežasčių, kodėl penktakursiai teisinin vakaronė, bet be alkoholinių gėrimų. kai nemoka už bendrabutį, tačiau jas ži Konferencijos dalyviai matė neaiškią no tik patys studentai. kompaniją, slampinėjančią po fakulte to langais. “Būtų tikrai baisu, jei dėsty ■V Iki gegužės 15 dienos tojai pradėtų stiklus daužyti. Mes patal penktakursiai privalo sumokėti už pas palikome tvarkingas ir jokių nesu bendrabučius. Kitaip bus svarstoma sipratimų nebuvo”, - sakė D. Maniu tolesnių studijų VU galimybė. šytė.
"V “Knygos turi savo likimus,” taip neeilinį Universiteto gyvenimo įvykį apibūdino VU bibliotekos direktorė B. Butkevičienė. Rektoriui R. Pavilio niui vienas profesorius, knygų kolekcio nierius iš savo asmeninės bibliotekos pa dovanojo A. Kojelavičiaus “Historiae Litvane", išleistą 1650 m. Direktorę nu stebino knygoje rastas senas VU biblio tekos antspaudas. Paaiškėjo, kad ši kny ga priklausė VU bibliotekai ir buvo nu rašyta 1948 m. spalio 26 d. (akto Nr. 8). Nurašymo priežastis neaiški. VUB turi septynis šios knygos egzempliorius.
NEATSARGUS PASTEBĖJIMAI IŠ MOKSLINĖS KONFERENCIJOS Atkelta iš 3 p.
Natūralistiniai Dusios seliavinio ežero portreto štrichai (N. Brusokas) baigė rim tąją konferencijos dalį ir suteikė galimy bę pradėti gausybės dovanų aukcioną. Mi nia reiklių, bet susižavėjusių rėmėjų (tik ri mecenatai: Bendrosios geografijos ir kartografijos “Briedžio” bei Hidrologijos ir klimatologijos katedros kartografinė fir
>1 Dar apie teisininkus. Per ba landžio 22-28 d. talką mokomuosius korpusus tvarkyti panoro tik trys Teisės fakulteto studentai. a/ Vieną balandžio pavakarę į mūsų Universiteto kiemą atvažiavo Vilniaus gaisrininkų brigada: bandoma repetuoti gaisro gesinimą. Ir ne veltui... Gegužės 7-osios vakarą gaisro grėsmę išdavė degančios plastmasės kvapas: viename kabinete buvo paliktas įjungtas elektrinis virdulys.
“U. V.” inform.
ma, Lietuvos geografų draugija) vieną po kito dalijo prizus (nuskriaustų neliko), publika plojo, vienoje kitoje akyje žibėjo neaiškios kilmės ašaros ... Buvo smagu. Dalyvaukite kitais metais ir Jūs! Jaunųjų geografų klubas kviečia. Tam nebūtina tu rėti grynaveislio geografiško kraujo, gal tik reikia matyti pasaulį tokį nuostabų ir įvai rų, kokį jį mato geografai. Na, o pavardes, kurias čia aptikote, reikėtų įsidėmėti. Tarp jų tikrai yra tokių, kurios bus dar ne kartą minimos, rašo mos ir girdimos Lietuvoje. O gal ir ne tik Lietuvoje ... Laukti ilgai nereikės.
Vidmantas DAUGIRDAS
10
Universitas Vilnensis
1996.05.06-10
Universiteto policija studentų smarkiai nebaudžia... Vilniaus miesto Vyriausiojo komisariato Universiteto nuova da įkurta 1991 m. Nuo 1994 m. nuovadai vadovauja vyr. ins pektorius Gražvydas Gudonis. Apie studentų nusižengimus su juo kalbasi “U. V" korespondentas. - Kaip dažniausiai nusižengia studentai? - Šiais metais iki balandžio 1 d. užfiksuoti 108 administra cinės teisės pažeidimai, surašyta 50 protokolų. Tai mažiau nei praėjusiais metais.Dažniausiai baudėme už viešosios rimties trikdymą pagal administracinės teisės PK 183 str. Mėgsta stu dentai ir “pajuokauti” - be reikalo iškviesti policiją. - Kokios taikomos baudos? - Prasižengusieji pirmą kartą įspėjami. Antrą kartą skiria ma piniginė bauda - 30-50 litų, kad studentai galėtų sumokėti iš stipendijos. Šiais metais mažiau girtų studentų. - Kuriame bendrabutyje gyvena triukšmingiausi studen tai? - Triukšmaujama beveik visur vienodai. Studentai yra stu dentai. Jiems reikia atsipalaiduoti, bet yra tam tikros ribos. Aš visus gerai suprantu ir niekada labai griežtų priemonių nesii mu, paprasčiausiai pasikalbame mano kabinete. - Ar dažnai studentai patys kviečia policiją? - Taip, ypač merginos. Jos jau žino, kad bus tik geriau, jei jos kreipsis į policiją. Kartais studentai kreipiasi tik po paros, kai įtariamųjų jau nebegalima pagauti. Aš ir rektorato posė dyje, ir studentų taryboje prašiau, kad studentai po įvykio ne delsiant kreiptųsi į policiją. Kai 1994 m. Saulėtekio miškelyje apiplėšdavo žmones, iš 14 atvejų 12 išaiškinome. - Kiek būna iškvietimų per dieną? - Dažniausiai išsikviečia vieną kartą, savaitgaliais dažniau. - Girdėjau, kad Saulėtekyje gyvenantys Policijos akade mijos studentai taip pat drausme nepasižymi. - Tai reti atvejai, bet pasitaiko. Tačiau būna didelis triukš mas, jei busimieji policininkai nusižengia. Jiems nedarome jokių išimčių, perduodame Policijos akademijai, o ten juos braukia iš sąrašų. Pakanka kartais ir vieno skambučio. - Ar buvo išprievartavimų? - Negaliu sakyti, kad tikrai nebuvo. Labai dažnai pačios merginos nesikreipia: ar joms gėda, ar bijo, ar dar kitos prie žastys. Prieš pusantrų metų buvo vienas išprievartavimo atve jis, ir mūsų du darbuotojai sulaikė dešimties asmenų grupę. - Kokia padėtis diskotekose? - Būna daug sunkumų su “Argus”. Dažniausiai jų apsauga persistengia: žmogus susvirduliuoja, jį sumuša, išmeta už du rų, o ten jau laukia tas, kas jį nurengs, atims piniginę ar striu kę. Ši diskoteka man yra didelė rakštis. Pradžioje jie nenorėjo mūsų įsileisti, bet mes parodėme, kas yra policija, ir po to rei kalai susitvarkė. “Niujorke” problemų nėra, tik kartais susi ginčijama dėl merginos ... O pačioje diskotekoje VTU studen tų tarybos atstovai labai puikiai tvarkosi. - Kiek pareigūnų dirba vienoje pamainoje, koks jų išsilavi nimas? - Negaliu nurodyti tikslaus skaičiaus, bet budėtojų dalyje visiškai užtenka. Yra darbuotojų, kurie mokėsi ar mokosi Vil niaus universitete, visi inspektoriai yra su aukštuoju išsilavini mu, kiti - su aukštesniuoju, viduriniu, keli yra baigę Policijos akademijos pirmą kursą. Pusei etato akademijos trečiakursius išsirinkau turėdamas daug rekomendacijų - kol kas nesiskun džiu. - Ar buvo skundų, konfliktų dėl jūsų nuovados darbuotojų elgesio? - Prieš metus buvo iškelta, bet vėliau nutraukta baudžia moji byla dviems mano darbuotojams, kurie sulaikė “Lietuvos
aido” žurnalistą, penktakursį Žurnalistikos instituto studentą. Jis skundėsi, kad policininkai dvi minutes pastatę jį prie sienos spardė. Bet prokuroras suprato, kas iš jo būtų likę, jei dvi mi nutes jis būtų spardytas. Visokių yra policininkų, visokių yra žurnalistų, visokie žmonės ir valdžioje sėdi... Su studentais mes visada labai paprastai pasikalbame ir išsiskiriame draugiškai. Aršesni taip pat padėkoja ir susimo ka baudą. - Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės.
Paulius ČIŽINAUSKAS, žurnalist. spec. I k. stud.
... o busimieji policininkai mėgsta patriukšmauti Jau trečius metus VU ir Policijos akademijos vadovai pa sirašo sutartį, kuri sako, kad kai kurie Policijos akademijos studentai gyvens Saulėtekio bendrabučiuose, o VU Filosofi jos fakulteto studentai - Baltupiuose. Balandžio 24 d. ben drabučių direktoriai susitiko su VU rektoriumi R. Pavilioniu, Policijos akademijos bakalauro studijų viršininku R. Veršinsku ir Rektoriaus padėjėju tarnybos reikalams J. Sakalaus ku. Susitikti visus paskatino VU rektoriui pateikti mūsų Uni versiteto studentų, gyvenančių po vienu stogu su busimai siais policininkais, surinkti parašai ir prašymas iškeldinti po licininkus iš bendrabučio. Apie busimųjų policininkų buitį vienas bendrabučio direktorius pasakojo: “Jiems atsikėlus čia. pirmuosius metus nesusipratimų nebuvo. Pernai pavasarį pra dėjo “lyti” buteliais iš šešiolikto aukšto. Kol “akademikai gyveno kitur, niekas ant sienų ir durų nepaišydavo. Kaip po licininkai žino: nepagautas - ne vagis. Nusikaltusieji niekada neprisipažįsta, piestu stoja vieni kitų ginti. Merginos skun džiasi, kad bijo važiuoti liftu. Plėšiamos merginų kambarių durys, nuo viryklių dingsta metalinės grotelės. Per pasilinks minimus mėgstama padainuoti koridoriuose, gyventojai ne gali miegoti. Per vieną patikrinimą bendrabučio kambaryje rastas lauželis. Kaltininkai bandė aiškinti, kad viskas užside gė nuo elektrinės plytelės. Mesdami degančius skudurus, už degė apačioje esančią šiukšlių dėžę. Vienam seniūnui pavog ta kepta višta. Per policijos dieną ėjome daryti tvarkos. Vos nekilo muštynės, buvo grasinama užmušti. Po savaitės radau išspirtas savo kambario duris. Dar po dviejų savaičių bandy ta laužtis į kambarį. Santykiai tarp “akademikų” ir kitų ben drabučio gyventojų yra įtempti. Ne visi Policijos akademijos studentai blogi, išvardytus žygdarbius padaro grupelė busi mųjų policininkų.” Susitikime, kaip kažkas iš dalyvavusiųjų pastebėjo, paga liau pavyko susitikti su ta Akademijos valdžia, kuri tiesiogiai gali nubausti kaltininkus. Gerb. R. Veršinskas labai krimtosi dėl tokio studentų elgesio, pažadėjo pats pasirūpinti šia pro blema. Kuopų vadai keletą kartų per savaitę eis tikrinti, visi nusikaltusieji buvo ir bus griežtai baudžiami. Išklausius R Veršinsko, susidarė įspūdis, kad padėtis keisis į gerą. Nes kol kas atrodo, kad Policijos akademijoje studijuoja fizine jėga, bet toli gražu ne protu išsiskiriantys jaunuoliai. Jie užsimirš ta, kad yra mokomi palaikyti tvarką ir gerbti įstatymus. Apie tai reikėtų pamąstyti. Linas PAŠKONIS. žurnalist. spec. I k. stud.
1996.05.06-10
11
Universitas Vilnensis
Studentai linRsmiriasi pavasari Geologų dienos
Viskas prasidėjo, nieko blogo. Buvo romėnai, buvo graikai, lietuvių dar nebuvo. Buvo matematikai, buvo filosofai, geologų dar nebuvo. Bet staiga tyčia ar nety čia gimė geologas, o gal ir du. Gimė geologas, o su juo ir idėja sukurti savo šventę. Ir taip jau susiklostė, kad nuo pat seniausių laikų ateina ta diena, kai švenčia visa tauta. Rengė šią šventę mergaitės ir berniukai metų me tus. Šie metai nebuvo išimtis, ir subėgo visi mažyčiai ir nelabai dainų klausyti, kalbų sakyti, su mergytėm pa lakstyti. Buvo tai 13 susibėgimas. Išėjo šie lietuviai ir vienas graikas į mišką prie Ūlos alaus pagerti ir draugų iš upės pažvejoti. Susirinko daug didelių geologų - dėdžių, mažų geolo gų - striukių. Atvažiavo keletas dar visai nekaltų, nuliu kais vadinamų. Supuolė dideli geologai mažyčius į upę
mirkyti, po žemę tąsyti. Visa tai buvo vadinama krikštyno mis, o ne kaip nors kitaip. Nuostabi paupio gamta, gaivus oras, gražūs bebrai - parazitai džiugino suvargusius žmo gelius. Vieni viską matė, kiti - ne. Bet visiems buvo links ma, o tai svarbiausia. Liūdesys neapniko nieko, ašarų taip pat daug nebuvo. Gal tik viena kita, pavyzdžiui, džiaugsmo. Visko buvo mūsų šventėj / Ir dainelių ir dainų, / Tik nebuvo Senio Šalčio / Ir kitokių ubagų. Šventė baigėsi, baigėsi dainos, bet bus dar kitų geo logų dienų. P. S. Viskas vyko balandžio 27 dieną.
Vytautas
Ekonomistų šventė
MERKURIJAUS ŽVAIGŽDĖ SUŽIBO! Šventė vėluoja. Muzikantai derina stygas, studentai gurkšno Nugalėtojai, pasak žaidimo vedėjo Dariaus, galės bare gerti sul ja alutį arba bando laimę loterijose. Didžioji pirmojo aukšto sce tis (nes jie negeria stipresnių gėrimų) ir švaistytis pinigais. na ruošiama audringam vakarui. Geroji Merkurijaus dvasia tvy Antrajame aukšte vyksta diskoteka. Grupės “Prieš srovę “ ro visur, net “valiutos keityklose”, kur galima nusipirkti specia muzikantas pareiškia: “Groti studentų publikai yra geriausia.” liųjų šventės pinigų - merkurių. Vienas merkuVėliau groja “Skylė”, o jos klavišininkas ris kainuoja tik 25 lietuviškus centus. Mantas papasakoja, kad dabar jie dažniausiai Į rūsį pamažu renkasi pankai, laukdami koncertuoja būtent tokiuose studentų rengi “SKAT’, “Erkės maiše”, “Turboreanimacijos” niuose, pasidžiaugia malonia publika. ir kitų grupių pasirodymo. Po “Skylės” scenoje pasirodo “Fojė”, bet Pagaliau renginys prasideda. Didžiojoje sce kažkodėl sugenda aparatūra. “Priešų kėslai”, noje pirmą kartą lietuviškos muzikos istorijoje - sušunka A. Mamontovas. Po nedidelės rodoma pop opera. Režisieriaus M. Urbono vei pertraukėlės koncertas tęsiamas. Grupė groja kale “Lietuva 199” vaizduojama 1990-1995 me senas ir naujas dainas. Ištuštėja diskoteka ir vi tų Lietuvos kova už laisvę ir tautos gerovę. Po si atrakcionai. Pabaigoje publika ima reikalau sceną blaškosi Lietuva, Kremlius, Burokevičius, ti “Laužo”. Po šios dainos “Fojė” nulipa nuo Prezidentas, Seimo nariai, skamba pop muzika scenos. A Mamontovas pasakoja: “Paskutinį ir lietuviški tekstai. kartą čia grojome prieš vienuolika metų. StuPo operos visam vakarui sceną užima roko ______ dentams dažniau tenka koncertuoti Kaune nei muzikantai. Groja “Tai ką” ir “Almost Truth”, DIENA Vilniuje. Šįsyk koncertas buvo šiek tiek “pan tačiau dauguma studentų sulindę kitur - vieni kiškas.” Daug netvarkos. Bet puiki publika, su sirinko daug mūsų gerbėjų. Visa šventė buvo tūno bare, kiti dalyvauja alaus loterijoje, treti sėdi nuošalėje ir ramiai stebi šventę. visai nebloga, gal tik trūko reginių, kokių buvo, pavyzdžiui, per FIDI.” Kino salėje rodomas amerikiečių nuotykių filmas. Rūsyje prasideda pankroko koncertas. Klausytojų nedaug, bet Jau po vidurnakčio. Kartu su “Fojė” pasirodymu baigėsi ir jie jaučiasi labai laisvai. Čia daugiau anarchijos ir decibelų negu Merkurijaus diena. Renginyje budėję policininkai džiaugėsi, kad konfliktų nebuvo. Šventės organizatoriai šiąnakt nemiegos: pa didžiojoje scenoje. Vienoje auditorijoje vyksta aukcionas, čia už merkurius gali talpas būtina sutvarkyti iki 10 vai ryto. ma nusipirkti įskaitas ir egzaminų balus. Kai kurie antrakursiai čia palieka nemažai pinigų. Po aukciono surengiamas “Vieni Linas LALAS, šiaus” žaidimas, kur vaikinai kviečia merginas. Po atrankos var Marius DEKSNYS, žybų paaiškėja nugalėtojai. Jiems įteikiamas vokas su pinigais. žurnalist. spec. 1 k. stud.
Universitas Vilnensis
12
1996.05.06-10
Chemikų dienos
Final’96
Balandžio 26 dieną VU Chemijos fakultete vyko XXXI Chemikų diena. Tradicinėje dėstytojų spaudos konferen cijoje studentai klausė gana kompromituojančių klausi mų: “Ar esate baigęs aukštąją mokyklą?” arba “Kodėl jūsų megztinis žydras?” Išgirdęs pirmuosius klausimus, Chemijos fakulteto dekanas T. Jankauskas atsisakė kal bėti. Be to, dėstytojams teko parodyti ir savo literatūrinius gabumus - užbaigti eilėraščio posmą. Gražiausią pabai gą, studentų nuomone, sukūrė R. Raudonis: (pradžia) Prisisiurbę jie ne pieno, Daužė indus ir indėnus, (pabaiga) Kur prašliaužia jų šešėlis, Ten žolė nustoja žėlus.
Kadangi šventė sutapo su avarijos Černobylio elektri nėje dešimtmečiu, buvo sukurta pasaka apie šerną Sernobilį, kuris įsimylėjo lietuvaitę Ignaliną. Lietuvaitė jam bu vo abejinga, todėl prieš dešimt metų trūko šerno širdis. Dėstytojai net suplukę atsakinėjo į studentų klausi mus. Daugiausia jų buvo skirta dėstytojui I. Blažiui. Į klausimą “Kodėl jūs pražilote ir nuplikote?” dėstytojas nesutrikęs atsakė: “Tai yra labai gerai, nes kvaila galva nei žyla, nei plinka.” Balandžio 25 d. dėstytojai prieš studentus laimėjo ne tik krepšinio, bet ir preferanso varžybas. Po spaudos konferencijos buvo išrinktas blogiausias dėstytojas ir geriausias studentas. Iš pagarbos pavardžių neminėsime.
Aukcione studentai galėjo už 20 litų per egzaminus at sinešti konspektus arba prie egzaminų pažymio prisidėti du balus. Šventėje koncertavo grupės “Dog Bones”, “Marihua na”, “Spelbound” ir Šarūnas Mačiulis. 23 vai. vienas iš renginio rėmėjų UAB “Blikas” (dar renginį rėmė CHF Skystųjų kristalų laboratorija ir BIOFA) nepakartojamais fejerverkais baigė oficialiąją šventės dalį.
Vytautas SAULIS, žurnalist. spec. I k. stud.
Be sporto renginio Matematikų dienos nebūtų Matematikų die nos. Rungtyniauti krepšinio aikštelėje trys prieš tris sumanė 22 ko mandos. Kad šio fakulteto studentai yra tikri krepšinio aistruoliai, įrodė Turbo LKL komanda, merginų trijulė, krepšinį žaidusi su ... sijonais. Atkakliose mažojo finalo rungtynėse tarp “Vilniaus separatorių" ir “Tikrai laimėsim” pergalę iškovojo “Vilniaus separatoriai” (19:10). Didžiajame finale kova užvirė tarp “Volungės” ir “Fuksų” komandų. Šiaip taip pergalę išplėšė “Volungė” (11:10). Dekanui reikia sekretorės
Dekanas be sekretorės - kaip studentas be studijų knygelės. Sekretorės “pareiga” - lepinti dekaną kava. Tbdėl pretendentės tu rėjo įpilti ir nunešti dekanui kavos. Kiekviena pretendentė “savo svajo nių dekaną” piešė per piešimo turnyrą. Vienos nupieštas dekanas buvo šviesus, kitos - protingas, trečiosios - “nesvarbu koks, kad tik su barz dele”. Kad kandidačių rankos ne tik švelnios, bet ir stiprios, reikėjo įro dyti traukiant virvę. O savo sumanumą ir išradingumą galima buvo pa rodyti kuriant dekano darbotvarkę. Po ilgų svarstymų komisija nusprendė sekretore paskirti Elmirą. Ji gavo gerų garsių firmų dovanų. Visos keturios pretendentės gavo fir mos “Omnitel” prizus. Visą valdžią naujai valdžiai!
Štai tokiais ir kitokiais plakatais susirinkusiuosius pasitiko Mate matikos fakultetas. Vedėjui ištarus: “Mes norime naujos valdžios ir ją turėsime”, salė džiaugsmingai sutiko pretendentus į dekano postą didžiausią fakulteto Blogiuką, Borisą ir T’Erezijų. Kandidatai žadėjo įvesti privalomas alaus gėrimo paskaitas, nu traukti kovą su chemikais ir įrašyti juos į Raudonąją knygą arba liepti chemikams nešioti dujokaukes neleidžiant kvėpuoti. Norint tapti dekanu, reikia ne tik mokėti grakščiai šokti, gražiai kalbėti, bet ir boksuotis. Bokso rungtyje Maikui Taisonui prilygo Bo risas. Žiūrovų balsai ir plojimai lėmė rinkimų rezultatus, ir dekanu tapo T’Erezijus. MADI liga susirgo Vilnius
Balandžio 18 d. būrelis matematikų, šlovindamas matematikos mokslą, patraukė Antakalnio gatve, Gedimino prospektu ir užkopė i Tauro kalną. Pakeliui prie jų prisijungė kiti bėgikai, ir į Matematikos fakulteto kiemą atbėgo didelis būrys studentų. Jie atsinešto fakelo ug nimi fakulteto kieme uždegė laužą. Šiek tiek pailsėję, matematikai Policijos akademijos sunkvežimiu buvo atvežti į Lukiškių aikštę. MaF dekanui T’Erezijui, kaip labai svar biam asmeniui, teko atsistoti į Lenino skulptūros vietą ir tarti žodi studentams. Kalbėti buvo pakviestas ir eksdekanas. Studentams su dūdų orkestru žygiuojant Gedimino prospektu, at rodė, kad MADI liga susirgo visas miestas. Eiseną aplinkiniai žmonės palydėdavo mojuodami ir siųsdami oro bučinius. VU Centrinių rūmų kieme buvo parodytas spektaklis apie chemi kų ir matematikų kovą dėl valdžios. Po jo eisena senamiesčiu grįžo i fakultetą. Baigiamasis akordas - LIK
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab. Tel. 61 16 87. Tiražas 1000 egz. 1,5 spaudos lankų. SL 321. Užs. Nr. 259. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
Rungtyniauti panoro trys komandos: fuksų, studentų ir dėstytoju Iš dėstytojų komandos sužinota, kad kažkada buvo milžinų, ga lėjusių pasiversti MaF dekanu R. Kudžma, dėstytoju V. Čyru. Stu dentai atskleidė kriminalinę istoriją, kaip iš miesto centro dingo Nau garduko kalnas - jį pasiėmė MaF dėstytojas, nes norėjo suintegruo ti į gabalus. Na, o fuksai skaičiavo, kiek kainuoja tefteliai restorane Susumavus rezultatus, paaiškėjo, kad išradingiausi, linksmiau si ir gudriausi yra dėstytojai. Jiems įteikti “Stimorol” marškinėliai tortas ir apelsinų sultys. Neliko nuskriausti ir kiti.
Ingrida GUMBYTĖ, žurnalist. spec. I k. stud.