Universitas Vilnensis, 1998 m. spalis-lapkritis Nr. 8-9 (1573-4)

Page 1

hinc itur ad astru £

universitas

/ Spalislapkritis

1998 m.

vilnensis \____ J Nemokamai

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Nr. 8-9 (1573-4)

GARSIAM JAV POLITOLOGUI PROFESORIUI ZBIGNIEVVUI BRZEZINSKIUI ĮTEIKTOS VILNIAUS UNIVERSITETO GARBĖS DAKTARO REGALIJOS Z.Brzezinskis yra Džordžtauno Strategi­ nių ir tarptautinių studijų centro patarėjas bei Johno Hopkinso universiteto Pauie’o Nitze Tarptautinių studijų mokyklos Amerikos už­ sienio politikos profesorius. Lietuvoje jis vie­ šėjo Prezidento valdo Adamkaus kvietimu, pranešė ELTA. Z.Brzezinksio akademinė ir politinė veik­ la žinoma dar iš sovietmečio laikų, tačiau jo koncepcijos Lietuvoje ėmė plisti tik atkū­ rus nepriklausomybę. Šiemet lietuvių kalba buvo išleista Z. Brze-

ELTOS nuotr.

zinskio monografija “Nebevaldomas pa­ saulis: globalinė sumaištis XXI mažiuje”. Už akademinę veiklą Z.Brzezinskiui Gar­ bės daktaro vardą jau suteikė keli pasaulio universitetai. Nuo septintojo dešimtmečio profesoorius aktyviai dalyvauja formuojant JAV užsienio politiką, yra padovanotas Laisvės medaliu už vaidmenį normalizuojant JAV ir Kinijos santykius ir už indėlį plėtojant žmogaus tei­ ses bei JAV saugumo politiką. 1995 me­ tais jam buvo jteiktas aukščiausias Lenki­ jos ordinas - Baltojo Erelio ordinas.


Universitas Vilnensis

2

1998.10-11

SAUGUMAS IR PROTAS Vilniaus universiteto rektoriaus Rolando Pavilionio laudatio Zbigniewui Brzezinskiui suteikiant Vilniaus Universiteto Garbės daktaro vardą 420-aisiais Vilniaus universiteto gyvavimo metais susirinkome Uni­ versiteto bažnyčioje, kad pareikštume savo valią dėl Universiteto Gar­ bės daktaro vardo suteikimo iškiliai asmenybei, vienam žymiausių JAV ir XX amžiaus politologų profesoriui Zbigniewui Brzezinskiui. Prieš 150 metų, kai šis Universite­ tas Rusijos caro valdžios sprendimu jau buvo uždarytas dėl sklindančios iš jo maištingos dvasios, dėl žmogaus ir tautų laisvės skelbimo, dėl nepa­ klusnumo valdžiai, lygiai prieš 150 metų Amerikoje vienas įžvalgiausių filosofų ir rašytojų Henry Davidas Thoreau, beje, taip pat Harvardo uni­ versiteto auklėtinis, kaip ir mūsų gar­ susis svečias, paskelbė garsiąją esė keistu pavadinimu “Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą”. Jame, be ki­ ta ko, rašė: “Niekuomet nebus iš tik­ rųjų laisvos ir apšviestos Valstybės, kol ji nepripažins individo kaip aukš­ tesnės ir nepriklausomos galios, iš ku­ rios kyla visa jos pačios galia ir auto­ ritetas, ir kol ji atitinkamai nesielgs su juo. Valstybė, kuri subrandino to­ kį vaisių ir nešė jį tam, kad prinokusį tuoj pat numestų, paruoš kelią dar to­ bulesnei ir nuostabesnei Valstybei, kurią aš taip pat įsivaizdavau, bet ku­ rios kol kas niekur nemačiau.” Prieš 150 metų Vilniaus universi­ teto auklėtinis Adomas Mickevičius, mylėjęs Lietuvą ir garsinęs jos vardą labiau už daugelį lietuvių, lygiai taip pat skelbė žmogaus, asmenybės, tau­ tos laisvės idealą: priešintis blogiui, absurdui, nepaklusti prievartai, nepa­ klusti prievartaujantiems asmenybės laisvę, niekinantiems, žeidžiantiems laisvo žmogaus orumą, prieš 150 me­ tų buvo aktualu tiek Amerikoje, tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Deja, nepaisant pažangos, per tuos 150 metų pasaulis dar netapo tiek to­

bulesnis, kad nevertintume pastangų tojo karo aplinkoje, atrodė utopinis, tų žmonių, kurie šiandien, XX am­ bet būtent jis maitino daugelio mūsų žiuje, Amerikoje, Lietuvoje ar Len­ protus ne mažiau nei Thoreau ar kijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ar Uk­ A.Mickevičiaus mintys. Šis tikėjimas, tikėjimas protu ir rainoje, Izraelyje, Serbijoje ar Šiau­ rės Airijoje, bet kur pasaulyje mato laisva žmogaus dvasia, tikėjimas, kad gyvenimo prasmę priešintis blogiui, XX amžiuje protas, kultūra, moralė absurdui ir prievartai, žmogaus oru­ negali, neturi kapituliuoti prieš fizi­ mo žeminimui, tamsai ir primityvu­ nę, brutalią jėgą, prieš absurdo ideo­ mui, siekia skleisti pasauliui šviesą ir logiją, baimę, tamsą ir žmogaus silp­ gėrį, daryti jį saugesnį ir patikimes­ numą, nuolankumą ir paklusnumą, nį, vertą žmogaus ir jo dieviškosios šis tikėjimas, kurį savo darbais ir veik­ la skleidė Zbigniewas Brzezinskis, prigimties. Prieš trisdešimt, dvidešimt metų atitiko ir atitinka mūsų Universiteto daugelis mūsų, tuomet gerokai jau­ dvasią. Ar ne todėl būtent šis Universite­ nesnių, slapčia klausėmės “Amerikos balso” ir turbūt pirmą kartą išgirdo­ tas, nepasydamas 50 metų sovietinio me Zbigniewo Brzezinskio vardą. režimo, pirmasis iš visų sovietinės im­ Ar būtume tuomet patikėję, kad perijos ir jos pavergtų šalių universi­ po kelių dešimtmečių to paties Uni­ tetų Rytų ir Vidurio Europoje dar versiteto bažnyčioje, bet jau laisvame mūsų laisvės priešaušryje, 1988 me­ Universitete, laisvoje Lietuvoje, bū­ tais, atsikratė vadinamųjų ideologi­ sime kartu su Zbigniewu Brzezinskiu, nių mokslų, metė iššūkį totalitarizmo su laisvos Lietuvos prezidentais, pro­ filosofijai, sugrąžino Lietuvai tikrą­ fesoriais ir studentais, svečių šalių sias politikos studijas, tikruosius po­ ambasadoriais, kartu su Henry Da­ litikos mokslus ir įkūrė Tarptautinių vidu Toreau ir Adomu Mickevičiumi santykių ir politikos mokslų institu­ ir kalbėsime apie tai, kaip svarbu ne­ tą, šiandien mums pristatantį vieną sustoti skleidžiant laisvę ir šviesą nei iškiliausių pasaulio politologų? Tikėjimas, kad protas, intelektas, Lietuvoje, nei Lenkijoje, nei Ameri­ koje, nei bet kur kitur, nesusitaikyti išlavinta dvasia yra stipresni už bet su tuo, kas jas stelbia mūsų namuose kokią fizinę jėgą, bet kokią prievar­ ir svetur. Kaip svarbu nepabūgti, ne­ tą, bet kokį laisvę slopinantį politinį palūžti ir vienas kitą paremti, palai­ režimą, bet kokį ginklą, tikėjimas, kad kyti, tiesti ranką tiems, kuriems iki iš žmogaus galima atimti viską, bet laisvės ir šviesos dar taip toli, kaip neįmanoma atimti jo laisvos dvasios, mums kažkada buvo iki “Amerikos” šis Zbigniewo Brzezinskio ne tik ar “Laisvosios Europos balso”, iki skelbtas, bet ir politinėje praktikoje Zbigniewo Brzezinskio ir jo nepalau­ įdiegtas tikėjimas buvo iššūkis ir žiamo tikėjimo, kad tvarka, kuri re­ mums - mūsų protui, sąžinei, pilieti­ miasi fanatizmu, dogmomis, žmogaus nei sąmonei, pilietinio nepaklusnu­ laisvių ir teisių pamynimu, individo mo pareigai. Šis tikėjimas ne tik buvo, jis ir šian­ paniekinimu, besąlygišku paklusnu­ dien yra mums svarbus: mums pa­ mu ir nuolankumu, neišvengiamai tiems ne mažiau svarbu sukurti visuopasmerkta žlugti. Šis tikėjimas, išugdytas ir puose­ Nukelta į 3 psl. lėjamas laisvuose universitetuose šal­


1998.10-11 Atkelta iš 2 psl.

menę, Valstybę, kuri “pripažintų in­ dividą kaip aukštesnę ir nepriklauso­ mą galią, iš kurios kyla visa pačios Valstybės galia ir autoritetas”. Tikėjimas, kad laisvas, išsilavinęs žmogus visuomet yra stipresnis už jam priešiškas aplinkybes, tikėjimas, kuriuo, manau, vadovavosi ir vado­ vaujasi daktaras Z. Brzezinskis, lei­ do jam ne tik suburti aplink galin­ giausios pasaulio valstybės Preziden­ tą stipriausią šios valstybės intelek­ tą, bet ir išmintingai įžvelgti galimus pasaulio pokyčius ir jų siekti tuomet, kai daugelis tikėjo, kad blogio impe­ rija amžina, o didelė žmonijos dalis, kuriai priklausėme ir mes, kuriai pri­ klausė ir Lietuva, yra pasmerkta, ne­ išvengiama to blogio auka. Istorija patvirtino daktaro Z.Brzezinskio prielaidas. Bet ne todėl, kad kitoks istorijos scenarijus buvo ne­ įmanomas ar nėra ir šiandien įmano­ mas. Ne todėl, kad žmonija ir pasau­ lis objektyviai, neišvengiamai tobulė­ ja. Anaiptol. Istorija patvirtino kitką: pasaulį išgelbėti, padaryti jį sauges­ nį, patikimesnį, humaniškesnį gali tik sąmoningos, protingos laisvų žmonių pastangos. XX amžiaus pabaigos istorija at­ skleidė ir kasdien vis labiau įtikina­ mai atskleidžia naują pačios saugu­ mo sąvokos turinį, naują jos kokybę. Pirma: tai, kad individo, bendruo­ menės, visuomenės, valstybės ar bet kokios valstybių sąjungos, visos pa­ saulio bendrijos saugumas nėra da­ lomas. Jis nėra ir negali būti tik vie­ nų nuosavybė, vienų monopolis prieš kitus. Negali būti saugaus individo, jei ki­ ti individai yra nesaugūs. Negali būti saugios šeimos, jei kitos šeimos yra nesaugios, jei jos kaimynės nėra sau­ gios. Negali būti saugios bendruome­ nės ar visuomenės, jei kitos bendruo­ menės, kitos visuomenės nėra sau­ gios. Negali būti saugios valstybės, jei kitos valstybės, jos kaimynės nėra saugios. Negali būti Europos saugu­ mo, jei nėra transatlantinio saugumo.

Universitas Vilnensis Europa negali būti saugi, jei nesau­ gus pasaulis; pasaulis negali būti sau­ gus, jei nesaugi yra Europa. Negali būti saugios žmonijos, jei ją sudaro viena nuo kitos atsitvėrusios saugios ir nesaugios salos. Antra: saugumas anaiptol nėra tik Krašto apsaugos, Policijos ar Valsty­ bės saugumo departamento reikalas. Jei saugumas pirmiausia yra gyveni­ mo kokybės klausimas, tai jį visų pir­ ma ir nusako žmogaus laisvė ir inte­ lektas, sąlygojantis visojo buvimo šia­ me pasaulyje, visos jo veiklos sėkmę ir prasmę, jo fizinę, materialinę ir dvasinę gerovę. XX amžiaus pabaigoje, ir ne be daktaro Z. Brzezinskio pastangų, vis aiškiau suvokiame, kad kaip tik ku­ riantis, laisvas intelektas sąlygoja tiek ūkio, verslo, tiek kultūros, politikos, policijos, valstybės apsaugos, visų tarpvalstybinių santykių ir ryšių, są­ jungų ir partnerysčių kokybę - tikrą­ ją mūsų visų saugumo garantiją. Ar ne todėl taip džiaugiamės ma­ tydami šiose iškilmėse dalyvaujančius mūsų jaunuosius kolegas - studentus, tarp jų - busimuosius politikus ir di­ plomatus, Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų auklėti­ nius - jaunus, imlius, kritiškai mąs­ tančius, nuolat save lavinančius pro­ tus, atvirus Europai ir visam pasau­ liui? Ar ne jie, kaip ir kiti šio Univer­ siteto studentai, kartu su juos ugdan­ čiais profesoriais, jų kolegomis visa­ me pasaulyje ir yra tikroji mūsų sau­ gumo viltis, tikrasis jo garantas? Iš laisvo, kuriančio intelekto kyla visa visuomenės, valstybės galia, jos saugumas. Nelaisva, tamsi ar apytam­ sė visuomenė, sudaryta iš nesuvo­ kiančių savęs individų, individų, besitenkinančių primityvia būtimi ir te­ siekiančių tenkinti primityvius buvi­ mo šiame pasaulyje poreikius, visuo­ menė, besąlygiškai paklūstanti prie­ vartai, smurtui ir ja manipuliuojan­ čiai valdžiai, visuomenė, tampanti tik ją valdančių, ja manipuliuojančių jė­ gų objektu ir įrankiu, negali būti sau­ gi. Ji neišvengiamai tampa pavojin­

3 ga individui, pavojinga kitoms visuo­ menėms, pavojinga pati sau. Štai kodėl šiandien kartu su visu pasauliu vis labiau suvokiame ir pri­ valome suvokti, kad pasakymas “sau­ gumas - tai pirmiausia ne ginklai, o protai” nėra tik metafora, bet vis la­ biau principinis mūsų gyvenimo rei­ kalavimas, principinė mūsų išlikimo sąlyga. Visuomenės, valstybės rūpi­ nimasis intelekto išsaugojimu ir puo­ selėjimu yra tikrasis rūpestis žmo­ gaus, visuomenės, valstybės sau­ gumu. Ir priešingai: visuomenė, valstybė, valdžia, mananti, kad rūpinimasis ginklais yra svarbesnis už rūpinimąsi protais, iš tikrųjų daro meškos pa­ slaugą pačios visuomenės, valstybės saugumui: iš tikrųjų silpnina, bet ne stiprina. Kuo mažiau rūpinamasi in­ telektu, tuo prastesnė viso mūsų gy­ venimo kokybė, tuo mažiau saugumo mūsų gyvenime. Tokia politika pra­ žūtinga žmogui, visuomenei ir pačiai valstybei, kurios dalis esame, sau­ gumui. Prieš penkerius metus popiežius Jonas Paulius II, kreipdamasis į šio­ je bažnyčioje susirinkusius Lietuvos intelektualus, kultūros, mokslo žmo­ nes, prisiminė posakį, kurį vis varto­ jo bundančios, sugrįžtančios laisvėn Rytų ir Vidurio Europos universite­ tuose: “Non avete paura!..” - “Nebi­ jokite!” Saugus žmogus, saugi visuo­ menė, saugi valstybė negali bijoti, jai nėra ko bijoti. Tokios Lietuvos, tokios Europos, tokio pasaulio mes šiandien labiausiai geidžiame. Štai kodėl šiandien su tokia pagar­ ba sutinkame ir sveikiname vieną žy­ miausių šio amžiaus pasaulio saugu­ mo konstruktorių ir architektą, inte­ lektualą ir kilniąja prasme politiką profesorių Zbignievvą Brzezinskį. Jaučiu didelį pasitenkinimą ir gar­ bę, kad galiu kreiptis į Jus, gerbiamie­ ji Universiteto .tarybos nariai, ir kvies­ ti Jus patvirtinti Jūsų sprendimą su­ teikti šiai iškiliai asmenybei daktarui Zbigniewui Brzezinskiui Vilniaus universiteto Garbės daktaro vardą.


Universitas Vilnensis

4

1998.10-11

ERNSTO FRAENKELIO STUDENTAS UNIVERSITETO GARBĖS DAKTARAS Iškilmingame Vilniaus universiteto vadovų posėdyje įteikti VU garbės daktarų diplomai dviem Miun­ cheno universiteto profesoriams: Theodorui Helbrugge’ui, suteikusiam intelektualinę ir materialią pa­ ramą VU Socialinės pediatrijos ir vaikų psichiatrijos bei Neonatologijos klinikai, ir žymiam Vokietijos baltistui Friedrichui Scholzui. Dabar Universitetas turi dvidešimt vieną garbės daktarą, tarp jų yra ir Prezidentas V. Adamkus. “Universitas Vilnensis” spausdina FRIEDRICHO SCHOLZO kalbą, pasakytą Garbės daktaro inau­ guracijos iškilmėse Vilniaus universiteto šventų Jonų bažnyčioje 1998 m. rugsėjo 29 d. Išrinkimas Vilniaus uni­ versiteto Garbės daktaru suteikia man didelio džiaugsmo, nors žinau, jog jis nepelnytas. Bet priimu jį mielu noru, atsimindamas savo mokytoją, žymų baltis­ tą profesorių E. Fraenkelj, kurio atminimui norėčiau paskirti didžiausią šios garbės da­ lį. Nusipelnęs baltistikos srityje mokslininkas, pirmojo lietuvių kalbos didelio etimologinio žody­ no ir daugelio knygų ir straipsnių apie lietuvių gramatiką ir sintak­ sę autorius, dabar, be abejo, būtų gavęs Vilniaus universiteto Gar­ bės daktaro laipsnį. Bet jis mirė 1957 m., ir pokario laikais buvo neįsivaizduojama pakviesti į Vil­ nių ir pagerbti mokslininką iš Va­ karų Vokietijos, profesoriavusį Kauno universitete pirmosios Lie­ tuvos Respublikos laikais ir turintį daug draugų tarp lietuvių išeivių Vokietijoje. Mane, aštuoniolikos metų stu­ dentą, profesorius E. Fraenkelis iš­ mokė lietuvių kalbos, supažindino su jos istorija ir literatūra. Ir aš tuo­ jau pamilau lietuvių kalbą. Vieną kartą per savaitę mes su profeso­ riumi važiuodavome į Pinnebergą, mažą miestelį apie dvidešimt kilo­ metrų nuo Hamburgo, kur tada buvo Baltų universitetas. Ten E. Fraenkelis skaitė paskaitas apie lietuvių kalbos istoriją ir sintaksę lietuvių kalba, skaitė ir interpreta­ vo su studentais senosios lietuvių literatūros tekstus. Ten gyveno ir mokėsi daug išeivių iš visų trijų

Maloningas Viešpatie, Kol saulė šviest pradės, Vesk mus, kelius nušviesdamas, Vardu vilties žvaigždės. Kitame jo eilėraštyje skai­ tome:

Baltijos respublikų, profesorių ir mokytojų. Su daugeliu profesorių E. Fraenkelis mane supažindino. Tada aš pamilau Lietuvos žmones. Ir dar svarbiau, kad ten gyveno ir mokėsi daug mano amžiaus stu­ dentų, su kuriais bendravau ir ga­ lėjau pasišnekėti lietuviškai. Bal­ tų universitetas ir stovykla buvo, taip sakant, mažas baltų miestelis užsienyje. Čia vyko labai gyvas kul­ tūrinis gyvenimas: atvažiuodavo rašytojai ir poetai skaityti savo raš­ tų ir poezijos, chorai dainuoti dai­ nų apie tėvynę. Čia vakarais buvo skaitoma daug pranešimų įvairio­ mis temomis. Man, jaunam stu­ dentui, visa tai buvo ir įdomu, ir malonu, buvo žavinga. Tas lietuvių miestelis rodėsi esąs užburta vie­ ta, kur žmonės gyveno tuo pačiu metu ir praeityje, ir ateityje, atsi­ mindami prieškarinės laisvos Lie­ tuvos gyvenimą ir tęsdami jį, sap­ nuodami apie busimąją Lietuvą, kur jie vėl gyvens laisvėje be išei­ vijos sunkumų ir nepriteklių. Lie­ tuviai išeiviai tada gyveno visų pir­ ma viltimi ir tikėjo, kad Dievas ją išpildys, nors kitiems tai rodėsi vi­ sai neįtikima. Išeivis poetas Ber­ nardas Brazdžionis tada rašė eilė­ raštyje:

Ir dabar visur aš ieškau Vien tik tėviškės žvaigždžių.

Vien tėvynė šaukia mano Ir svajones, ir mintis, Ir tikiu - ją mano akys Nors prieš mirtį pamatys. Tokia buvo mano pirmoji pa­ žintis su lietuviais ir Lietuva. Nuo to laiko praėjo daug metų. Man teko ne kartą pabūti tikroje Lie­ tuvoje ir mano įspūdžiai apie Lie­ tuvą ir lietuvius patvirtino ir pra­ noko mano jaunystės įsivaizdavi­ mus. Bet tuo pačiu metu sunki pa­ dėtis, kurioje gyveno kraštas ta­ rybiniais laikais, jo nelaisvė suža­ dino liūdesį ir gailestį, tačiau mes su draugais tikėjomės, kad Lietu­ va vieną gražią dieną vėl bus ne­ priklausoma. Ilgą laiką, dar prieš dešimt metų, niekas negalėjo įsi­ vaizduoti, jog tokie sapnai taip greitai galėtų tapti tikrove. Pabū­ ti dabar pirmą kartą laisvoje Lie­ tuvoje suteikia man ypatingo džiaugsmo. Būdamas profesoriaus E. Fraenkelio studentas, aš, žinoma, su­ sidomėjau daugiausia istorine Nukelta į 5 psl.


1998.10-11 Atkelta iš 4 psl.

kalbotyra, bet jau tada pradėjau skaityti ir lietuvių literatūros teks­ tus, ir ne tiktai senosios, bet ir kla­ sikinės bei dabartinės literatūros. Jau tada stebėjausi lietuvių lite­ ratūros aukštu lygiu ir ieškojau at­ sakymo, kaip atsitiko, jog tokiai mažai tautai nepaprastai sunkio­ mis istorinėmis sąlygomis pavyko trumpiausiu laiku sukurti tokią gausią ir įvairiapusišką literatūrą, kuri neatsilieka nuo kitų Europos literatūrų. Po ilgo laiko, įsigilinęs į lietuvių lyginamosios istorijos problemas, stengiausi atsakyti į ši­ tą klausimą, rašydamas knygą apie Pabaltijo literatūrų atsiradimą ir raidą. Bet ir tada, kaip ir dabar, mano stebėjimasis lietuvių tautos dvasiniais sugebėjimais išliko. Su džiaugsmu aš pastebėjau, kad rašytojai ir poetai turėjo di­ delių nuopelnų dabartinės Lietu­ vos politiniam ir dvasiniam atgi­ mimui. Kada kraštui grėsė pavo­ jus prarasti savo nacionalinę kul­ tūrą, jie išsaugojo svarbiausią ir brangiausią tautos turtą - kalbą, išsaugojo savo eilėraščiuose ir sa­ vo raštuose kalbos tyrumą, kuris kituose tekstuose dažnai prapul­ davo. Jiems pavyko išsaugoti tam tikrose srityse ir minties laisvę, o laikui bėgant išplėsti šias sritis. Jie jau nerašė apie darbo didvyrius ir gerus komunistus, bet pradėjo ra­ šyti apie žmogų ir jo džiaugsmus bei vargus, apie mažo, nepolitinio žmogaus meilę ir laimę, bėdas, ra­ šyti net apie tėvynę Lietuvą, nors jos vardą ilgą laiką buvo galima minėti tiktai kaip istorinę realiją. Net ir tada, kai Lietuvos vardas buvo praleistas, skaitytojai ir klau­ sytojai gerai suprato, apie ką kal­ bama, suprato, kad reikia mylėti ir ginti ne buvusią Lietuvą, jos kal­ bą ir kultūrą, bet dabartinę, kuri vis daugiau buvo įtraukiama į sve­ timą, nežmonišką imperiją. Nagrinėjant svetimą kraštą ir jo kultūrą, reikia ne tiktai išmokti jo kalbą, perprasti kalbos struk­ tūrą ir istoriją, bet ir išsamiai do­

Universitas Vilnensis mėtis jo literatūra. Dėl to ir už­ sienio lituanistams reikia nagri­ nėti ne tik lietuvių kalbą, bet ir lietuvių literatūrą. Pavyzdžiui, Vokietijos romanistika arba an­ glistika neįsivaizduojamos be prancūzų arba kitų romaniškų li­ teratūrų arba be anglų literatū­ ros. Dauguma šių disciplinų stu­ dentų ir profesorių domisi visų pirma literatūromis ir jas nagri­ nėja. Kalbininkams romanistams arba anglistams reikia išlaikyti ir literatūros egzaminą, kaip ir li­ teratūros tyrinėtojams, žinoma, reikia išlaikyti kalbos, jos struk­ tūros ir istorijos egzaminą. Taip turėtų būti ir lituanistikoje, nes lietuvių literatūra yra tokia pat įdomi, kaip prancūzų arba anglų literatūros. Nieko nežinant apie senąją ir dabartinę lietuvių lite­ ratūrą, negalima suprasti nei Lie­ tuvos, nei jos kultūros. Geras lie­ tuvių literatūros išmanymas vo­ kiečiams lituanistams yra reika­ lingas ir dėl to, kad vienas svar­ biausių jų uždavinių yra lietuvių literatūros tekstų vertimas į vo­ kiečių kalbą ir šių vertimų pa­ skleidimas. Tai bus ir geriausia mūsų tautų savitarpio supratimo priemonė. Visa tai reiškia, kad užsienio li­ tuanistikai reikia keistis. Iš discipli­ nos, orientuotos į lingvistiką, jai rei­ kia tapti platesne disciplina, ap­ imančią ir kalbą, ir literatūrą, lei­ džiančia studentams pasirinkimo laisvę, bet reikalaujančia domėtis abejomis sritimis. Miunsterio uni­ versitete mes jau seniai stengiamės plėtoti tokią lituanistiką. Neseniai sužinojau, kad ir Greifsvaldo, kita­ me Vokietijos universitete, kur yra dėstoma baltistika ir kur dabar pro­ fesoriauja Lietuvoje gerai pažįsta­ mas profesorius J. Range, taip pat pradėta laikytis tokios lituanistikos koncepcijos. Vienos svarbiausios lituanisti­ kos srities aš dar nepaminėjau: fi­ lologijos siaurąja žodžio prasme, tai yra rankraščių leidimo ir ko­ mentavimo. Be jos nei kalbotyra, nei istorinė gramatika, nei leksi-

5 kologija negali išsiversti, nes filo­ logija suteikia joms naujos me­ džiagos, naujų duomenų. Lietuvo­ je išleista ir išleidžiama daug is­ torinei gramatikai ir leksikologijai svarbių senųjų tekstų ir žody­ nų rankraščių. Man pasisekė su­ rasti Vokietijos bibliotekoje pir­ mojo ištisos Biblijos lietuviško vertimo rankraštį, surašytą Jono Bretkūno 16-ojo amžiaus pabai­ goje. Šio paminklo komentavimas yra labai svarbus lietuvių kalbos istorijai. Keturi tomai, tai yra be­ veik pusė rankraščio, jau yra iš­ leista faksimiliniu būdu. Profeso­ riaus J. Rangės seniai rengiamas dviejų tomų mokslinis leidimas, skirtas visam Naujajam Testa­ mentui. Aš neseniai pradėjau rengti šio rankraščio psalmyno lei­ dimą. J. Bretkūnas buvo labai mo­ kytas teologas. Versdamas psal­ myną jis naudojosi ne tiktai Liu­ terio vokišku tekstu, bet ir loty­ nų, senovės graikų kalbų verti­ mais bei originalu senovės hebra­ jų kalba. Bretkūno vertimas kelia daug problemų gramatikos, lek­ sikologuos ir sintaksės srityse. Dėl to aš pasiryžau rašyti komentarą apie jo psalmyno vertimą. Lygi­ nant J. Bretkūno vertimą su ver­ timais vokiečių, senovės graikų ir lotynų kalbomis ir senovės heb­ rajų originalu aš šiame komenta­ re norėčiau parodyti J. Bretkūno vertėjo meistriškumą laiku, kada dar neegzistavo lietuvių literatū­ rinės kalbos normų, kada reikėjo sugalvoti daug naujų žodžių, sin­ taksinių konstrukcijų ir net orto­ grafijos sistemą. Nagrinėjant J. Bretkūno eksperimentus, se­ kant jo sėkmes ir nepasisekimus, kuriuos jis visada stengėsi patai­ syti, skaitant gražias, Dievo įkvėp­ tas psalmes originalu ir įvairias vertimais jaučiu didelį susižavėji­ mą ir pasitenkinimą. Viešpačiui leidžiant man dar gyventi keletą metų, ši knyga bus pabaigta. Ji ga­ lėtų būti dovanėlė pasaulinei litu­ anistikai ir maža padėka Vilniaus universitetui už didelę man šian­ dien suteiktą garbę.


6

Universitas Vilnensis

1998.10-11

AUKŠTOJO MOKSLO FINANSAVIMAS IR JO PERSPEKTYVOS Lapkričio 5 dieną Universiteto klubas sukvietė Universiteto ben­ druomenę diskutuoti apie Lietuvos aukštojo mokslo finansavi­ mą ir perspektyvas. Diskusijoje dalyvauti buvo pakviestas ir gar­ bingas svečias - LR finansų ministras (beje, taip pat Vilniaus v universiteto auklėtinis) Algirdas SEMETA. Prorektorius mokslo reikalams Ministras susirinkusiems pristatė linė akademinės bendruomenės pa­ 1999 metų Lietuvos Respublikos biu­ dėtis ir kaip sekasi kurti atlyginimų prof. B. Juodka teiravosi, ar nebus džetą, kuris šiuo metu svarstomas hierarchijos lentelę. Ministras teigė, sunku grąžinti kreditus, imtus naujai Seime. Anot ministro, biudžetas ki­ kad pirmiausia reikėtų aiškiai žinoti įrangai pirkti. Ministras teigė, jog bū­ tąmet pirmą kartą po 1993 metų bus reikalingą studentų skaičių. Jo nuo­ tina siekti, kad įrangą tiekiančios fir­ subalansuotas - t. y. pajamos bus ly­ mone, valstybinis aukštasis mokslas mos nereikalautų avanso. Jo nuomo­ gios išlaidoms (priešingai nei, tarkim, turėtų būti visiškai finansuojamas ne, jei tiekėjas nepasitiki, kad valsty­ šiemet, kai biudžeto deficitas sudarė valstybės biudžeto. Prasminga būtų binė institucija laiku sumokės, reikia 695 mln. Lt). Deja, dėl krizės Rusi­ įgyvendinti naują sistemą, kuriant al­ keisti tiekėją. Pasirašant sutartis su joje bendras vidaus produktas kitais ternatyvinius privačius universitetus, užsienio tiekėjais, avansas neturėtų metais bus tik apie 5,5 proc. vietoje kuriuose studijos būtų mokamos. Ko­ viršyti 15 proc. Deja, šioje srityje esa­ planuotų 7 proc., todėl teks “apkar­ mentuodamas atlyginimų problemas, ma ir nelabai džiugių naujienų - dėl pyti” daugelio sričių išlaidas (visų pir­ ministras teigė nepritariąs šiuo metu Rusijos krizės Vyriausybė turėjo pa­ ma bus taupoma valstybės valdymo susiklosčiusiai padėčiai, kai vidurinės skelbti moratoriumą naujiems kontr­ srityje - čia išlaidos bus sumažintos mokyklos pedagogo atlyginimas di­ aktams įrangai pirkti. Laimei, jau su­ desnis už aukštosios mokyklos asis­ daryti kontraktai bus įvykdyti - čia nuo 3,1 iki 3 proc.). Ministras ramino akademinę ben­ tento. Nerealu tikėtis pritraukti į uni­ padės ir Tarptautinis valiutos fondas. Diskusijos dalyviai aptarė, kaip vals­ druomenę, teigdamas, jog Vyriausy­ versitetus naujų kadrų, kol tokie že­ tybė galėtų išlaikyti universitetus. Aka­ mi atlyginimai. Tad nuo sausio mė ­ bė vykdys savo įsipareigojimus aukš­ tajam mokslui ir jo finansavimo ne­ nesio ketinama 20 proc. pakelti atly­ deminė bendruomenė nelinkusi tikėti sumažins, o priešingai - jis padidės ginimus asistentams ir doktorantams, tokia perspektyva. Aukštosios mokyk­ nuo 7,14 proc. iki 7,5 proc. bendro 15 proc. - vyresniesiems asistentams, los turėtų stengtis pačios pritraukti lė­ vidaus produkto (tai sudarytų 558 10 proc. - profesoriams ir dėstyto­ šas, svarbi būtų ir palanki valstybės ino­ jams. Tam iš viso reikės apie 23 mln. vacinė politika. Finansų ministro nuo­ 584 000 Lt). Ministras kalbėjo ir apie tai, jog litų. Ministras teigė, jog su profeso­ mone, vis dėlto būtina atskirti biudže­ ketinama keisti studijų kreditavimo rių atlyginimais pamažu artėjame tinį finansavimą nuo finansavimo ko­ sistemą. Iš biudžeto numatoma finan­ prie pasaulinio standarto - profeso­ merciniais pagrindais. Būtent čia yra suoti studijų kreditus. Tai pagerintų riaus atlyginimas turėtų būti apie 2,5 valstybės vyrų ir akademinės bendruo­ studentų padėtį. Pradėta įgyvendinti karto didesnis už vidutinį. Deja, kol menės nesusipratimų šaltinis. Minist­ ir įrangos atnaujinimo programa. Fi­ kas vidutinis atlyginimas Lietuvoje ro nuomone, universitetai galėtų steig­ ti įvairias įmones, bet ši veikla turėtų nansų ministerijoje intensyviai mąs­ taip pat nėra labai didelis... A. Šemeta tikino, kad paties Uni­ būti atskirta nuo biudžetinės veiklos. toma apie tai, kaip šiai programai pri­ traukti Europos-investicijų banko, versiteto uždirbtos lėšos neatsilieps Profesoriai galėtų papildomai užsi­ Šiaurės investicijų banko, Europos Universiteto asignavimui iš valstybės dirbti įsteigę įvairias laboratorijas, ta­ rekonstrukcijos ir plėtros banko bei biudžeto. Universitetui užsidirbus čiau tam reikia nustatyti juridinį pa­ daugiau pinigų, valstybės skiriamos grindą. Beje, valstybė gali remti studi­ panašių institucijų lėšų. VU rektorius prof. R. Pavilionis lėšos vis tiek nebus “apkarpytos” - juojančius tik tradiciniu atveju, kuomet domėjosi, ar realu įgyvendinti Vy­ blogiausiu atveju dėl krizės Rusijoje siekiama bazinio aukštojo išsilavinimo. riausybės pažadą suteikti paramą vi­ teks 2-3 proc. sumažinti paprastąsias Išimtis sudarytų Studijų skyriaus vedėsiems už mokslą mokantiems studen­ išlaidas, tačiau tai neatsilieps atlygi­ Nukelta į 7 psl. tams. Taip pat teirautasi, kokia socia­ nimams.


1998.10-11 AUKŠTOJO MOKSLO FINANSAVIMAS IR JO PERSPEKTYVOS Atkelta iš 6 psl.

jo E. Stumbrio minėti atvejai - Lie­ tuvoje studijuojantys užsienio pilie­ čiai, laisvieji klausytojai, nesiekian­ tys aukštojo išsilavinimo, bei asme­ nys, jau turintys atitinkamos pako­ pos išsilavinimą. Tokie klausytojai už studijas turėtų užsimokėti - Lie­ tuva dar nėra tokia turtinga, kad turėtų specialius studijų fondus ir galėtų finansuoti visų norinčiųjų studijuoti Lietuvoje mokslą. VU rektorius kalbėjo apie tai, kad Europos Sąjungos šalys tei­ singai priekaištauja Lietuvai, esą čia trūksta strateginio mąstymo. Rektoriaus nuomone, nuo studi­ jų kokybės priklauso visų kitų da­ lykų kokybė - o tai valstybės vy­ rai neretai pamiršta. Rektorius taip pat minėjo, jog neseniai Pa­ ryžiuje vykusioje tarptautinėje rektorių konferencijoje buvo išsa­ kyta mintis, kad tokioje kaip mū­ sų valstybėje reikalingas daugia­ šakis aukštojo mokslo finansavi­ mas - iš valstybės lėšų ir kitų šal­ tinių. Šiuo metu apie 23 proc. Vil­ niaus universiteto biudžeto suda­ ro pačių surinktos ir užsidirbtos lėšos. Anot rektoriaus, labai rem­ dami privačių universitetų idėją, galime tik nuskriausti jaunus žmo­ nes - ten jie turės mokėti 5-6 kar­ tus daugiau nei dabar Vilniaus universitete. Be to, valstybė nega­ lės atsakyti už studijų privačiuose universitetuose kokybę. VU ne­ reikia bijoti žodžio “užsidirbti” apie tai liudija kad ir Tarptauti­ nio verslo mokyklos, įsteigtos Ekonomikos fakultete, sėkmė studijos čia kainuoja apie 4-5 tūkst. litų per metus, tačiau ma­ terialine baze ir studijų kokybe te­ lieka žavėtis. Anot rektoriaus, ši mokykla finansiškai padeda ir pa­ čiam Universitetui, kai tokios pa­ galbos prireikia. Indrė KLIMKAITĖ

Universitas Vilnensis

7

ATKURTAS LATVIJOS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETAS Latvijos universitetas, kaip aukš­ laukė Latvijos universiteto senato toji nacionalinė mokykla, buvo įkur­ pritarimo atkurti medicinos fakulte­ tas 1919 metais ir atitiko klasikinį tą Latvijos universitete. Tilo pat me­ universitetą (jį sudarė keturi pagrin­ tu Latvijos medicinos akademija kiek diniai - filosofijos, teologijos, teisės, pakeitė profilį ir įkūrė mokamą hu­ medicinos - ir kiti fakultetai). Iki 1940 manitarinį fakultetą - tai leido jai pa­ metų medicinos fakultetas sustiprė­ sivadinti Stradinio vardo Rygos uni­ jo ir sėkmingai plėtėsi, tarp profeso­ versitetu. Tai sukėlė daug politinių rių buvo žinomi gydytojai internai aistrų, tačiau dabar Latvijoje veikia M. Žile ir K. Rudzitis, chirurgai dvi medicininį išsilavinimą teikian­ E. Alksnis P. Stradinš. Per kelis de­ čios aukštosios mokyklos (tai seniai šimtmečius apginta penkiasdešimt egzistuoja Lietuvoje). Tokiu būdu, daktaro disertacijų, gydytojų diplo­ skatinamas teigiamos konkurencijos, mus gavo keli tūkstančiai studentų. "kyla gydytojų rengimo lygis, plėtoja­ Po sovietų okupacijos 1940 metais fa­ ma akademinė laisvė ir demokratija. kultetas patyrė daug netekčių, tačiau Latvijos universitetas, atkūrus medi­ 1944-ųjų rudenį jo veikla vėl buvo su­ cinos fakultetą, visiškai įveikė sovie­ stabdyta, nes tuo metu liko du kated­ tų okupacijos padarinius ir vėl tapo rų vedėjai, emigravo ir du trečdaliai klasikiniu universitetu. Stojančiųjų į gydytojų. naująjį medicinos fakultetą konkur­ Atnaujinus fakulteto darbą po ka­ sas pranoko lūkesčius - 5,8 kandida­ ro plūstelėjo dėstytojai ir profesoriai to į valstybės finansuojamą vietą, vi­ iš Sovietų Sąjungos - netrukus jie ėmė so priimta trisdešimt pirmakursių. spręsti apie fakulteto likimą. Pagal Yra galimybė studijuoti ir mokant už TSRS įprastą tvarką, 1950 metais fa­ mokslą. kultetas buvo atskirtas nuo universi­ 1998 metų rugsėjo 4 dieną buvo iš­ teto ir tapo savarankišku Rygos me­ kilmingai atidarytas Latvijos univer­ dicinos institutu. Įdomu, kad šį nu­ siteto medicinos fakultetas. Jau su­ tarimą pasirašė pats J. Stalinas. Vis kurta mokomoji fakulteto bazė, iš­ dėlto buvo galima pasipriešinti to­ rinkta trylika pirmųjų profesorių. kiam fakulteto atskyrimui, tai liudija Pradėjus fakultetui veikti, paaiškėjo, Tartu ir Vilniaus pavyzdžiai - čia fa­ kad, be pirmakursių, esama nemažai kultetai buvo išsaugoti kaip univer­ studentų, nutraukusių studijas kito­ siteto padaliniai. se aukštosiose mokyklose, - jiems Rygos medicinos institutas savo pradėti dėstyti aukštesnių kursų da­ užduotį vykdė sėkmingai - buvo pa­ lykai. Studijos vyksat latvių kalba, že­ rengta nemažai gerų gydytojų. Tačiau mesnių kursų užsieniečiams - anglų. griūvant sovietų imperijai, ypač Prisimindamas senus tradicinius 1988 m. atkūrus Latvijos gydytojų Baltijos šalių medikų ryšius, Latvijos bendriją, kilo idėja grąžinti medikus universiteto medicinos fakultetas į universitetą. Perspektyvai suteikti kreipiasi į savo kaimyninių šalių ko­ gydytojams platesnį akademinį išsi­ legas kviesdamas bendradarbiauti, lavinimą pritarė ne tik gydytojų, bet užmegzti draugiškus studentų ir dės­ ir akademinė visuomenė, užsienio tytojų santykius, dalytis patirtimi, kolegos. 1990 metais Rygos medici­ moksline informacija, organizuoti nos institutas buvo pavadintas Latvi­ bendrus renginius, stiprinti žmo­ jos medicinos akademija, tačiau di­ giškus santykius tikintis abipusės desnių pakeitimų nebuvo padaryta. naudos toliau plėtojant medicinos Su laiku atsirado medicinos aka­ mokslą. demijos profesorių ir Latvijos moks­ Latvijos universiteto lo akademijos darbuotojų iniciatyvi­ ' medicinos fakulteto dekanas nė grupė, kuri 1997 metų gruodį su­ prof. U.V1KMANIS


Universitas Vilnensis

8

1998.10-11

UNIVERSITETO KLUBE APTARTA LIETUVOS MOKSLO IR ŠVIETIMO

STRATEGIJA Šiuo metu itin sustiprėjus diskusi­ joms visuomenėje apie aukštųjų mo­ kyklų autonomijos teisę, mokamą mokslą bei valstybinį reguliavimą aukštųjų mokyklų atžvilgiu, sustiprė­ jo ir poreikis surengti diskusiją, kurio­ je šias problemas aptartų valdžios at­ stovai bei akademinė visuomenė. To­ kia diskusija ir įvyko Vilniaus Universiteo klube. Į ją buvo pakviestas švie­ timo ir mokslo viceministras R. Sližys bei Lietuvos Respublikos Seimo švie­ timo, mokslo ir kultūros komisijos pirminininkas Ž. Jackūnas. Viceministras R. Sližys teigė, jog, keičiantis ekonominei ir politinei Lietuvos situacijai, turi keistis ir švie­ timo sistemos strategija bei įstatymai. 1997 metų viduryje Lietuvoje dar ne­ buvo institucijos, atsakingos už moks­ lo bei studijų strategiją, nebuvo ir ins­ titucijos, pajėgios tokią strategiją vyk­ dyti. Šiais metais prof. Janulaičio va­ dovaujama specialistų grupė jau pa­ rengė pagrindinės mokslo ir studijų politikos nuostatas. Tačiau ir dabar nuomonės išsiskiria - vieni siūlo pa­ laukti geresnės ekonominės situaci­ jos ir tada imtis reformų, kiti siūlo permainas švietimo ir mokslo siste­ moje daryti nedelsiant. Pats prele­ gentas laikosi nuomonės, jog kuo sunkiau ekonomikai, tuo didesnis konkrečių veiksmų poreikis. Švietimo ir mokslo situacija šių dienų Lietu­ voje liūdnoka - nors mokslinių pub­ likacijų skaičius statistiškai ir auga, tai tik nedidelės dalies mokslininkų veiklos rezultatas. Beje, šiemet yra pirmieji metai, kai (po devynerių me­ tų pertraukos!) valstybė skyrė 8 mln. litų aukštųjų mokyklų įrangos atnau­ jinimui. Tai, žinoma, yra lašas jūroje. Viceministro duomenimis, bendru techniniu lygiu atsiliekame ir nuo es­ tų, ir iš dalies nuo latvių. Tačiau pastaruoju metu bene ašt­ riausia yra valstybinio reguliavimo

problema. Švietimo ir mokslo de­ partamento nuomone, valstybinis reguliavimas patyrė rimtą krizę. Ge­ rokai pagausėjo ir įstatymų pažeidi­ mų. Vienintelė galima išeitis - sure­ guliuoti teisinius santykius. Nors Lie­ tuvoje yra įteisinta aukštųjų mokyk­ lų autonomija, jos, būdamos biudže­ tinės įstaigos, privalo paklusti galio­ jantiems teisiniams aktams. Būtent todėl viceministras, remdamasis eu­ ropine praktika, iškėlė mintį, jog aukštųjų mokyklų rektoriai bei kiti pareigūnai turėtų būti tvirtinami švie­ timo ministro. Ši mintis išjudino dis­ kusijos dalyvius, kuriems pasirodė, kad taip galėtų būti įtvirtinta partinė diktatūra, mat vyriausybė visuomet yra partinė. Viceministras kalbėjo ir apie tai, jog būtų metas atverti kelią nevalsty­ binėms aukštosioms mokykloms. To­ kiu būdu būtų galima bandyti spręsti mokamo mokslo problemą. Jo nuo­ mone, valstybinėse aukštosiose mo­ kyklose visus studentus pervesti į ne­ mokančiųjų už mokslą kategoriją ne­ turėtų būti sunku. Pagal esamų pe­ dagogų skaičių, studentų skaičių bū­ tų galima padidinti net 50 procentų. Baigdamas savo pasisakymą vicemi­ nistras teigė, jog neturtinga valstybė (kokia dabar yra Lietuva) turi kuo greičiau nustatyti savo prioritetus ir juos tinkamai paremti. Čia ir yra vals­ tybinio reguliavimo esmė. Į profesoriaus A. Šliogerio klausi­ mą, kokią teisę pažeidinėja Vilniaus universitetas ar jo rektorius (apie tai pastaruoju metu daug kalba žiniasklaida), viceministras R. Sližys atsakė, jog įstatymus šiuo metu pažeidinėja daugelis aukštųjų mokyklų. VU iš jų išsiskiria ne pažeidimų gausa, o jų de­ monstratyvumu. Viceministro nuo­ mone, VU rektorius vienintelis iki šiol oficialiai teigia, jog protingas žmogus gali nepaisyti neprotingų

įstatymų. Ponas R. Sližys mano, jog pagal tokią logiką katedrų vedėjai tu­ rėtų klausyti tik protingų dekano nu­ tarimų, dekanai - tik protingų rekto­ riaus nutarimų ir t.t., o tai jau vestų į anarchiją bei teisinį nihilizmą. VU su­ silaukė priekaištų ir už tai, kad iki šiol statutas nesuderintas su Aukštojo mokslo įstatymu (nors dar 1991 me­ tais tai padaryti įpareigojo tuometi­ nė Aukščiausioji Taryba), su Lietuvos Respublikos vyriausybe nesuderintos ir šių mokslo metų stojamųjų egza­ minų taisyklės. Diskusijoje užsiminta ir apie jau­ nų dėstytojų atlyginimo problemas. Viceministras apgailestavo, kad atly­ ginimų lentelė aprobuota Lietuvos mokslo taryboje, kurios narių am­ žiaus vidurkis - apie 60 metų, ir nėra nė vieno nehabilituoto daktaro. Anot viceministro, sukurta disproporcija per didelis asistento ir profesoriaus skirtumas. Apskritai mokslo finansa­ vimas Lietuvoje 50-60 kartų žemes­ nis nei kitose Europos šalyse. Pir­ miausia tai - atlyginimų skirtumas. Sunkiausias procesas šioje srityje pasakyti, kad galime finansuoti nevi­ sus dirbančius mokslo sferoje. Teks pasirinkti prioritetus. Čia, žinoma, Vilniaus universitetas nebūtų užmirš­ tas, nes jame sukauptas galingiausias Lietuvoje mokslo potencialas. Antrojo prelegento, Lietuvos Res­ publikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Ž. Jac­ kūno nuomone, pirmiausia reikia pa­ bandyti išsiaiškinti, kodėl klostosi konfliktinė situacija tarp akademinės visuomenės ir mokslą bei studijas val­ dančių institucijų. Jo nuomone, pa­ grindinė priežastis yra ta, jog pasta­ raisiais metais nepaparastai išaugo Nukelta į 9 psl.


1998.10-11 UNIVERSITETO KLUBE APTARTA LIETUVOS MOKSLO IR ŠVIETIMO STRATEGIJA Atkelta iš 8 psl.

norinčiųjų studijuoti visose moks­ lo pakopose skaičius, tuo pačiu ir mokslo prestižas. Būtų galima tik džiaugtis, kad šiemet j valstybės apmokamas vietas priimta 17,5 tūkstančių studentų, patys už mokslą moka 6700, o pagal Na­ cionalinio egzaminų centro duo­ menis, šiais metais egzaminus lai­ kė 27 tūkstančiai abiturientų. Ta­ čiau kita vertus, ar mūsų aukšto­ jo mokslo sistema pajėgi atlaikyti tokį antplūdį? Ši problema ir su­ kuria įtampą, iš kurios reikia ieš­ koti išeities. Tie sprendimai turi būti padaromi arba pačių mokslo institucijų, arba joms už akių už­ bėga valdžios institucijos, priim­ damos vienokį ar kitokį sprendi­ mą. Deja, neturime tokių valsty­ binių institucijų laiku ir kvalifi­ kuotai padarytų sprendimų, dėl kurių visi sutartume. Nėra konsul­ tacijų ir pasitarimų proceso. Prelegento nuomone, aukšto­ sios mokyklos autonomija iš prin­ cipo yra priimtina. Tačiau jis klau­ sė, ar ta autonomija galioja visiems akademinės bendrijos nariams, ar tik tam tikrai jos daliai. Čia komi­ teto pirmininkas vardijo studentų pateiktus reikalavimus - demokra­ tizuoti Universiteto valdymą, di­ dinti studentų atstovų skaičių Rek­ torate ir Senate, apibrėžti klausi­ mus, kurie Senate ir Rektorate ne­ galėtų būti svarstomi nedalyvau­ jant studentų atstovams, studentų šalinimo klausimus spręsti su stu­ dentų atstovybės nariais ir 1.1. Diskusijoje buvo aptartos ir mokslo institutų išlikimo, ir atski­ ros biudžeto eilutės Vilniaus uni­ versitetui skyrimo problemos. Iš­ keltas klausimas, ar netikslinga įvesti universitetų kategorijas gal tuomet būtų lengviau išspręs­ ti finansavimo bei kitus klau­ simus. Parengė Vaidas BUČYS

Universitas Vilnensis

9

SOCRATES IR ECTS FAKU LIETINIAI KOORDINATORIAI APTARĖ AKTUALIUS KLAUSIMUS Spalio 27 dieną VU posė­ kad tokie leidiniai labai reika­ džiavo SOCRATES ir ECTS lingi studentui, norinčiam pa­ (European Credit Transfer sirinkti kursus fakultete. Ant­ System - Europos kreditų per­ roji pakopa - akademinė pa­ kėlimo sistemos) programų žyma, kurioje fiksuojama, ko­ koordinatoriai iš visų VU fakul­ kį kursą studentas išklausė, tetų. Šiame susirinkime buvo kiek ir kaip Jis dirbo. Studijų aptarti trys pagrindiniai klau­ sutartis, pasirašoma prieš simai - ECTS reikalai, dviša­ studentui išvykstant studijuoti lės universitetų sutartys bei į kitą universitetą, garantuo­ SOCRATES ir ECTS koordina­ ja studijų periodo pripažinimą torių statusas. VU Tarptauti­ “gimtajame” universitete. nių ryšių skyriaus vedėjas Daugiausia problemų kyla A.Lipinaitis, taręs įžanginį žo­ dėl paties kredito traktavimo dį, pabrėžė, jog Vilniaus uni­ - mat vertinimo skalės įvai­ versiteto misija - kiek galima riose šalyse yra labai skirtin­ uoliau dalyvauti šiose progra­ gos, tad sunku perskaičiuoti mose, nes nuo to priklauso ir svetur studijavusio studento mūsų pačių ateitis. Tuo tarpu surinktų kreditų vertę. vaizdas skirtinguose VU fakul­ Fakultetiniai koordinatoriai tetuose labai skirtingas - yra nutarė prašyti ES lėšų trims labai aktyvių ir visiškai pasy­ VU gamtos mokslų fakulte­ vių, mažai besidominčių tarp­ tams - Fizikos, Chemijos ir tautinėmis programomis bei Gamtos. Už gautas lėšas bū­ projektais fakultetų. tų galima parengti informaci­ Tarptautinių ryšių skyriaus nius paketus apie šiuos fakul­ darbuotoja Raimonda Mar­ tetus ir taip įsitraukti į ECTS kevičienė susirinkusiems pri­ programą. statė studentams ypač aktu­ Seminare kalbėta ir apie alią Europos kreditų perkėli­ dvišales universitetų sutartis. mo sistemą. Šiuo metu ECTS Fakultetai turėtų itin susido­ projekte dalyvauja 145 insti­ mėti vadinamosiomis inten­ tucijos. Pagrindiniai šios pro­ syviomis programomis. Jas gramos etapai - informacinio rengia trys universitetai, kurių paketo rengimas, akademi­ vienas koordinuoja programą. nė pažyma, studijų sutartis ir Į vieną universitetą pakviečia­ kreditų skaičiavimas. Infor­ mi šių universitetų dėstytojai maciniame pakete turėtų būti ir studentai, vyksta intensyvi sukaupta informacija apie kelių savaičių ar mėnesių pro­ patį universitetą ir atskirus fa­ grama. Programą finansuoja kultetus, Informacija apie Europos sąjunga. Projektus dėstomų kursų turinį, vertini­ šioms programoms galima mą, egzaminus, kreditus ir pateikti iki lapkričio penkiolik­ 1.1. VU tokį informacinį pake­ tosios. tą yra parengęs tik Istorijos "U.V." inform. fakultetas. Jo patirtis parodė,


Universitas Vilnensis

10

Svetur

1998.10-11

LIETUVOS STUDENTAI KYLYJE

Šių metų pradžioje Vilniaus uni­ versiteto studentai buvo kviečiami dalyvauti kas dvejus metus Vokieti­ joje rengiamame Baltijos šalių bei Vokietijos studentų seminare “Baltic Congress III”. Nepatingėjusieji para­ šyti trumpą pranešimą viena iš nuro­ dytųjų temų dalyvavo konkurse - iš daugiau nei šimto norinčiųjų Lietu­ vai šį kartą atstovavo septyni studen­ tai - dvi Filosofijos fakulteto psicho­ logijos specialybės studentės, Ekono­ mikos fakulteto, Teisės fakulteto stu­ dentai, Kauno Vytauto Didžiojo uni­ versiteto atstovas, du Vilniaus univer­ siteto auklėtiniai, šiuo metu kramtan­ tys mokslus Vokietijos universitetuo­ se ir šių eilučių autorė. Ko gero, nė vienas iš seminaro dalyvių neliko nu­ sivylęs -jiems buvo atvertas išties pla­ tus Vokietijos politinių, socialinių bei ekonominių struktūrų vaizdas. Seminaro iniciatorius ir pagrindi­ nis organizatorius Jochenas von Renneris kilęs iš Latvijos. Jis teigė prieš keletą metų sužinojęs Vokietijos stu­ dentų nuomonę, jog Baltijos šalys struktūromis prasidėjo nuo tris die­ baigiasi ties Skandinavija, liiomet nas trukusios Vokietijos bundesvero jam ir kilusi mintis surengti semina­ (kariuomenės) programos. Ją paren­ rą, kuris padėtų Vokietijos ir trijų gė ir vadovavo su jaunimu dirbantis Baltijos valstybių, neseniai išsivada­ karininkas Olafas Bandszusas, dau­ vusių iš Sovietų Sąjungos gniaužtų, gelį seminaro dalyvių merginų paver­ studentams pažinti vieniems kitus, ša­ gęs ne tik savo oria kariška laikyse­ lių kultūrą, politiką ir kt. Taigi 1994 na, bet ir džentelmeniškumu, taktu metais ir buvo surengtas pirmasis bei humoro jausmu. Seminaro daly­ kongresas, kuris tikrai pasiteisino. viai turėjo progos susipažinti su vi­ Nuo to laiko seminaras rengiamas somis Vokietijos kariuomenės struk­ kas dvejus metus. Jochenui von Re- tūromis -jūrų laivynu, oro laivynu bei neriui talkina pulkelis vokiečių stu­ sausumos kariuomene. Studentams dentų, susibūrusių į “Baltic Cong­ teko plaukioti minų ieškančiu ress” darbo grupę Christiano Alb­ laivu“Siegburg”, susipažinti su jūrų rechto universitete Kylyje. Jie auko­ kariuomenės užduotimis bei iš arti ja savo atostogas tam, kad padėtų or­ apžiūrėti jūreivių mokytą (vėliau su ganizuoti viešnagę Baltijos šalių stu­ jos studentais teko rengti vakarėlį), dentams. Kartu jie ne tik užmezga apsilankyti NATO karinių pajėgų naujas pažintis, bet ir patys geriau su­ būstinėje bei padiskutuoti su jos va­ sipažįsta su savo krašto - Šlėzvigo dais apie visoms trims Baltijos šalims Holšteino žemės - politika ir ekono­ aktualias problemas; apžiūrėti kari­ nių oro pajėgų bazes bei lėktuvus, že­ mika, kultūra bei istorija. Baltijos studentų pažintis su Vo­ mės kariuomenės pratybų poligonus kietijos politinėmis ir ekonominėmis Baltijos jūros pakrantėje. Dalyvius vi­

sur stebino nepaprasta tvarka ir tiks­ lumas bei aplinkos apaugos reikala­ vimų paisymas - antai pratybų poli­ gonas veikiau panėšėjo į rezervatą, kuriame auga retos augalų rūšys bei veisiasi įvairiausi gyvūnai, nei į vietą, kurioje važinėjama ir šaudoma iš ga­ lingų pabūklų. Sutikti kariškiai noriai pasakojo apie savo darbą, rodė dar­ bo vietas ir atsakinėjo į studentų klau­ simus. Turint omenyje dar ir tai, kad seminaro dalyviai buvo apgyvendinti tuštėjančiose Kylio kareivinėse, o dažniausiai maitindavosi bundesvero kariškių valgytose, pažintis su Vokie­ tijos kariuomene buvo tikrai artima. Ketvirtąją seminaro dieną prasidė­ jo tolimesnė pažintis su Vokietijos is­ torija. Nuvykus į Šlėzvigo miestą, bu­ vo aplankytas krašto muziejus pilyje bei vikingų - senųjų šio krašto gyven­ tojų - muziejus Haithabu. Seminaro dalyviams labai pasisekė - mat kaip Nukelta į 11 psl.


Universitas Vilnensis

1998.10-11

Apie lietuvius geriausiai pasakoja dainos. Autorės nuotr.

Atkelta iš 10 psl.

tik tomis dienomis Šlėzvige vyko va­ dinamosios vikingų dienos, kuomet miesto centre rengiama didžiulė mu­ gė. Joje galima susipažinti su senąja vikingų kultūra, stebėti, kaip dirba se­ nuosius amatus išmanantys meistrai, pasižiūrėti spektaklių apie vikingų gy­ venimą. Pažintis su Baltijos šalių kultūro­ mis buvo pratęsta ir kitą dieną - šį kartą su Lietuvos, Latvijos bei Esti­ jos kultūra susipažino vokiečiai. Bal­ tijos šalių studentai iš vakaro studen­ tų bendrabutyje užėmė visą vieno aukšto virtuvę - čia buvo verdama ir kepama. Kitą dieną seminaro orga­ nizatoriai, rėmėjai bei dalyviai turė­ jo progos paragauti latviškų, lietu­ viškų bei estiškų nacionalinių patie­ kalų. Lietuviai šį kartą išsivertė be cepelinų - pateikėme lietuviškos sil­ kės su morkomis bei įdarytų kiauši­ nių. Greta patiekalų suskambo ir baltiškos dainos - kiekvienos šalies studentai buvo parengę savo progra­ mas... Antroji seminaro savaitė prasidė­ jo pažintimi su Vokietijos žemės ūkiu. Studentai apsilankė Helmuto Lampo sodyboje, susipažino su jo ūkinin­ kavimo metodais, po to drauge ap­ lankė ekologišką medienos atliekų perdirbimo stotį. Ponas Lampas pa­

sakojo apie ekologijos, turizmo bei žemės ūkio suderinimo galimybes, siūlydamas kai ką iš Vokietijos patir­ ties pritaikyti Baltijos šalims. Kitą dieną seminaro dalyviai ap­ silankė Chrtistiano Albrechto univer­ sitete Kylyje. Čia juos pasveikino uni­ versiteto rektorius, papasakojęs apie universiteto istoriją, fakultetus bei svarbiausias veiklos sritis. Vėliau pa­ žintį su universitetu pratęsė Tarptau­ tinių ryšių skyriaus darbuotojas Mi­ chaelis Grollis. Jis be kita ko papa­ sakojo ir apie tai, kaip ketinama plėsti Kylio Christiano Albrechto bei Vil­ niaus universiteto ryšius - jau ir da­ bar čia studijuoja keletas lietuvių, at­ eityje jų turėtų būti dar daugiau. Ke­ tinama ir toliau rengti trumpalaikes viešnages Lietuvos studentams. Seminaro dalyviai turėjo progos susipažinti ir su Vokietijos firmomis - senajame Hanzos sąjungos mieste Liubeke aplankyta firma “Draeger”, jau apie keturis dešimtmečius gami­ nanti medicinos techniką, dujokau­ kes, respiratorius, akvalangus, spe­ cialiąją aprangą ugnegiasiams ir ki­ tokius panašios paskirties gaminius. Aplankyta ir Krašto vystymo draugi­ ja, rengianti planus bei projektus kraštui apstatyti. Seminaro dalyviai lankėsi keliuose šios draugijos supro­ jektuotuose pastatuose: gyvenamaja­ me “trijų kartų” name, kuriame gy­

11 vena vienišos motinos, viena kitai pa­ dedančios auginti vaikus, vaikų dar­ želyje bei puikiai suprojektuotuose senelių namuose. Tą pačią dieną su­ sipažinta ir su Šlėzvigo-Holšteino že­ mės radiju (RSH) - studentai galėjo stebėti, kaip rengiamos ir transliuo­ jamos naujienos, kaip kuriami rekla­ miniai šaukiniai ir t.t. Apsilankyta ir Šlėzvigo-Holšteino žemės landtage. Čia studentai galėjo pasėdėti landtago deputatų krėsluo­ se, o po to ir padiskutuoti su dviem deputatais: socialdemokratu Jurgenu Weberiu bei krikščionimi demokra­ tu Jostu de Jageriu apie mažumų pro­ blemas Vokietijoje bei Baltijos šalyse. Seminarą vainikavo trijų dienų viešnagė Vokietijos sostinėje Berly­ ne. Čia programa buvo šiek tiek lais­ vesnė, tad kiekvienas galėjo rinktis ką panorėjęs - aplankius garsiąsias Ber­ lyno Potsdamo bei Aleksandro aikš­ tes, Bundestagą, Brandenburgo var­ tus, sukti į didžiuosius muziejus ar pa­ silikti prie alaus bokalo su naujais draugais. Juk artėjo išsiskyrimo lai­ kas - dalis studentų žadėjo pasinau­ doti galimybe atlikti praktiką įvairio­ se Vokietijos firmose, kiti galvojo apie kelionę namo... Sunku aprėpti visa tai, ką išgyve­ no 21 Baltijos šalių studentas Vokie­ tijoje per tas dvi savaites. Tai, apie ką užsiminta, - tik nedidelė dalis. Juk su šalimi susipažįstama ir kitaip - nepa­ minėti liko vakarai su studentiškų or­ ganizacijų atstovais, jūreiviais, atlie­ kančiais karinę tarnybą, vokiškų dai­ nų vakaras, išvykos prie jūros ir dar daug daug kita. Telieka nuoširdžiai padėkoti seminaro organizatoriams ir entuziastams. Beje, seminaro “sie­ la” ponas Jochenas von Renneris ti­ kisi, kad neilgai trukus tokius semi­ narus bus galima rengti ir kurioje nors Baltijos valstybėje - finansinę paramą garantuoja vokiečiai, mums telieka pasirūpinti svečių priėmimu ir nuspręsti, ką turėtume jiems paro­ dyti. O tautų bendravimo nauda tur­ būt niekas nebeabejoja... Indrė KLIMKAITĖ


Universitas Vilnensis

12

1998.10-11

AIESEC VEIKLA TĘSIASI NARIŲ MOKYMO SEMINARAS NTS'98 Spalio 9-11 dienomis vyk’o AIESEC (Tarptautinės studentų eko­ nomistų ir vadybininkų asociacijos) organizuojamas narių mokymo semi­ naras NTS’98 (National Training Seminar). Renginyje, kuris vyko Šiau­ lių rajone esančioje poilsio bazėje “Tauras”, dalyvavo apie 130 AIESEC narių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Vokietijos. Svečiavosi du stažuotojai iš Graikijos ir Japonijos, į Lietuvos firmas atvykę dirbti pagal Tarptautinę pasikeitimų stažuotės programą. NTS yra AIESEC narių mokymo ciklo antrasis etapas, kurio tikslas pagilinti jau turimas naujųjų narių ži­ nias apie šią organizaciją, ugdyti praktinius įgūdžius, skatinti asmeni­ nių savybių vystymą. Per tris dienas seminaro dalyviai turėjo galimybę pažinti vienas kitą, kartu dalyvaudami paskaitose apie AIESEC suteikiamas galimybes bei perspektyvas lokaliniu ir globaliniu mastu. Daugiausiai dėmesio buvo skiriama Tarptautinei pasikeitimų stažuotėmis programai, kurios pa­ grindinis tikslas - surasti studentams

trumpalaikį darbą užsienyje, kartu patenkinant kompanijų pageidavi­ mus gauti naujų ir nestandartinių idėjų. AIESEC prigimtis - ne pelno sie­ kianti, studentų valdoma, švietėjiška organizacija - lemia tai, kad lėšų ren­ giniams organizuoti studentai ieško patys. NTS’98 pinigais, maisto pro­ duktais, kompiuterine technika ar ki­ tokiais būdais rėmė keletas firmų: UAB “Sonex kompiuteriai”, bankas “Snoras”, “Šiaulių pienas”, “Comliet”, AB “Joniškio duona”, AB “Šiau­ lių malūnas”, UAB “Kužių agroįmonė”. Taip pat lėšų iš savo fondo skyrė PHARE programa, aktyviai skatinan­ ti studentų organizacijų veiklą. NTS’98 šiek tiek skyrėsi nuo anks­ tesniųjų narių mokymo seminarų. Be to, kad renginys vyko poilsio bazėje, o ne mokykloje, kaip buvo įprasta, skyrėsi ir pati seminaro programa: nebuvo praktinės simuliacijos, kuo­ met studentai gaudavo užduotį orga­ nizuoti tam tikrą projektą, apskai­ čiuojant jo biudžetą, sukuriant mar­ ketingo strategiją, suformuluojant ir realiai įvertinant projekto tikslus ir

Renginyje skambėjo tradicinės studentų dainos. Autorės nuotr.

idėjų pagrįstumą. Šiemet seminare buvo akcentuojamos teorinės žinios, išdėstytos įvairių šalių vyresniųjų or­ ganizacijos narių paskaitose. AIESEC naujokų, kuriems ir yra skirtas NTS, nuomonės apie šių me­ tų renginį buvo gana įvairios. Jos pri­ klausė nuo jau turimų žinių kiekio apie šios tarptautinės organizacijos veiklą, nuo pačių studentų ekonomi­ nio pažinimo lygio. Kai kuriems at­ rodė, kad apie AIESEC tikslus, mi­ siją, viziją, pagrindines sąvokas ir veiklos kryptis buvo kalbėta per daug, informacija kartojosi, dėl to trūko da­ lyvių susidomėjimo. Kiti didžiulį in­ formacijos kiekį vertino kaip priva­ lumą: garantą, kad pagrindinė infor­ macija tikrai bus įsiminta. Tačiau dau­ guma pripažino, kad laikas išnaudo­ tas nepakankamai efektyviai. Be to, trūko praktinių užsiėmimų, galimy­ bės veikti patiems naujokams. Renginio organizatorių nuomone, viena iš rizikingiausių seminaro nau­ jovių buvo paskaitos anglų kalba. Ta­ čiau ši naujovė pasiteisino ir buvo įvertinta kaip labai perspektyvi, Lie­ tuvos studentams įsitraukiant į tarp­ tautinį AIESEC tinklą. Paskutiniąją NTS’98 dieną naujokams buvo išda­ lytos anketos, kurias užpildę studen­ tai parodė, ar jie suprato seminare gautą medžiagą. Renginio organiza­ toriai anketų rezultatais liko paten­ kinti ir drįso tvirtinti, kad renginio tikslas pasiektas - naujieji nariai pa­ rengti darbui organizacijoje. Savaitgalio seminaro atmosferą šaldė vėsūs lietingi orai ir nešildomos “Tauro” patalpos. Tad studentai jau­ kumą kūrė po paskaitų dvi naktis vy­ kusiuose AIESEC vakarėliuose, kur daugiau nei šimtas žmonių šoko šios tarptautinės organizacijos šokius, dainavo, gėrė alų, skleidė savo tautų tradicijas. Vilma VENCKUTONYTĖ


Universitas Vilnensis

1998.10-11

13

MOKSLO LAIPSNIAI SENAJAME UNIVERSITETE Prieš 415 metų, 1583 m. spalio mėnesį Vil­ niaus universitete pir­ mą kartą įvyko promocijų iškilmės: suteikti daktaro laipsniai ispa­ nų kilmės teologijos profesoriams Garsijai Alabianui (Alabiano) ir Antonijui Ariasui (Arrias). Dėl teisės teikti mokslo laipsnius rūpin­ tasi nuo 1574 metų, dar jėzuitų kolegijos lai­ kais: negalėdami gauti mokslo laipsnių Vilniu­ je, Lietuvos bajorų ir turtingų miestiečių vai­ kai vykdavo studijuoti į užsienio universitetus. 1584 m. sausio mėnesį pirmą kartą paskelbti ir laisvųjų menų bei filo­ sofijos bakalauro var­ dai: juos gavo šeši Fi­ losofijos fakulteto ab­ solventai. Viduramžiai mokslo sistema buvo dvipako­ pė, ją sudarė vadina­ masis triviumas ir kvadriumas. Triviumui priklausė gramati­ ka, retorika bei dialektika (šiuo var­ du buvo vadinama logika), kvadriumui - aritmetika, geometrija, astro­ nomija bei muzika. Visos šios septy­ nios mokslo šakos buvo vadinamos septem artės liberales. Universitetas buvo suvokiamas kaip dėstytojų (ma­ gistrų) bei studentų (scholarų) aka­ deminė korporacija universitas. Drauge ši sąvoką žymėjo ir studijuo­ jamų mokslų visumą. Mokslo laips­ nių teikimo aktas buvo vadinamas promocija. Tai buvo svarbus univer­ siteto gyvenimo ceremonialas ir pras­ minga tradicija. Viduramžių univer­ sitetai teikdavo tris mokslo laipsnius: bakalauro, licenciato ir daktaro (ma­ gistro). Mokslo laipsnis būdavo tei­ kiamas ne tik už įgytas žinias - reikė­ jo mokėti jas pateikti, aiškinti, ginti

ir diskutuoti. Pirmosios viduramžių disertacijos ir buvo pateiktų tezių gy­ nimas. Įdomi yra termino bakalauras kil­ mė. Bacca laurea - laurų šakelė, bacalaria - Prancūzijos vasalo valdomas feodas, baccalaureus - laisvas vidu­ ramžių žmogus, turintis ūkį. Vėliau šis žodis reiškė amatininką, atlikusį privalomą stažuotę, bet dar netapusį cecho meistru. Bakalauras - ir gin­ klanešys, savo tarnyste siekiantis ri­ terio vardo. Apskritai bakalauras tai asmuo, jau turintis žinių bei paty­ rimo, tačiau siekiantis dar aukštesnio tikslo. Universiteto aplinkoje tai reiš­ kė, kad studento įgytos žinios bei įgū­ džiai patikrinti per egzaminus bei gi­ nant tezes. Suteikus bakalauro laips­ nį, studentas pripažįstamas tinkamu dėstyti pradinius studijų dalykus.

Istorija

Licenciatas - tarpi­ nė grandis tarp baka­ lauro ir daktaro (ma­ gistro). Pažodžiui tai turintis teisę dėstyti. Tokį leidimą bakalau­ ras gaudavo iš univer­ siteto rektoriaus ar kanclerio rankų. Daktaras - aukš­ čiausias mokslo laips­ nis viduramžių univer­ sitete. Sis titulas gimė XII amžiuje Bolonijos teisių mokykloje, nors dar Romos imperijos laikais daktarais vadin­ ti įvairių dalykų dėsty­ tojai. Šio vardo sinoni­ mas - magistras. Vėly­ vaisiais viduramžiais magistrais vadinti me­ nų ir filosofijos fakulte­ tų dėstytojai, daktarais - teologai. Tik daktarai (magistrai) galėjo tap­ ti ordinariniais univer­ siteto profesoriais. Sa­ vo teisėmis jie prilygo kilmingiesiems - galė­ jo rengtis kaip bajorai, į teismą juos kviesdavo tam tikra iš­ kilminga forma, o ir bausmės už nu­ sižengimus teisei buvo mažesnės. Nuo vakarietiškųjų mokslo tradi­ cijų mūsų Universitete nutolta jau 1819 metais, kuomet įsigaliojo Ru­ sijos caro patvirtintos taisyklės, numačiusios keturpakopę mokslo laipsnių gradaciją: tikrojo studento, kandidato, magistro ir daktaro. Ši sistema Lietuvoje tebegalioja iki da­ bar. Sovietmečiu tai buvo absolven­ to, aspiranto, mokslų kandidato ir mokslų daktaro pakopos; šiandien bakalauro, magistro, daktaro ir ha­ bilituoto daktaro. Vakarų mokslas išlaikė kiek modifikuotą trijų laips­ nių - bakalauro, magistro ir dakta­ ro - tradiciją.

Parengė Indrė KLIMKAITĖ


Universitas Vilnensis

14

1998.10-11

AR EGZISTUOJA SĄVOKA "MES" UNIVERSITETE? Ne vienam pirmakur­ siui Universiteto pasaulis atrodo didelis ir svetimas, o atstumas iki bendrakur­ sių, bendramokslių ar pro­ fesorių - kartais tiesiog ne­ įveikiamas. Ar ilgainiui tas atstumas išnyks, ar taip ir užsidarysime savo mokslo citadelėse, priklauso nuo daugybės išorinių bei vidi­ nių veiksnių. Ši problema egzistuoja ne tik mūsų uni­ versitete. Šį kartą - apie tai, ką apie sąvokos “mes” mano egzistavimą skirtin­ go statuso grupės. Kaip apie skirtingus vieno uni­ versiteto pasaulius kalba Vokietijos studentai ir dės­ tytojai. Pradžią diskusijai apie bendrumo jausmą univer­ sitete davė garsusis Vokie­ tijos studentų streikas, ku­ riame buvo reikalaujama atkreipti dėmesį į prastą universitetų finansinę būk­ lę ir valstybės atsakomybę prieš švietimo įstaigas. Tuo pačiu buvo atkreiptas dė­ mesys ir į universitetų vi­ daus situaciją. Būtent ta­ da studentai ir susirūpino, kad universitetų viduje ne visada eg­ zistuoja ryšys tarp studento ir profe­ soriaus. Goethe’s universiteto Frank­ furte prie Maino studentų atstovybės pirmininkas Peteris Kochas klausia, kodėl tam, kad būtų atkreiptas dėme­ sys į prastą universitetų būklę, inicia­ tyvos teko imtis studentams - ar to ne­ galėjo padaryti profesūra? Profeso­ riaus D. Ordelheide’s nuomone, pro­ fesoriai pernelyg pasidavę rutinai, stu­ dentai gerokai jautresni. Tam, kad aukštosios mokyklos dėstytojas palik­ tų sistemą, į kurios veiklą yra įtrauk­ tas, turi atsitikti kažkas labai svarbaus. Jo nuomone, studentai visuomet yra ir turi būti visuomenės būsenos indi­ katoriai. Ir būtent tokios bendros ak­

tiškos įmonės realybe klaidumu, anonimiškumu, dezorientacija. Aukštoji mokykla pasirodo kaip at­ skiras pasaulis su specifiniu mąstymo ir veiklos būdu. Ir vis dėlto studentams po mokslo metų pradžios iš­ kilmių pamažu pavyksta at­ skleisti universiteto paslap­ tis. Nuo tada studentai pra­ deda klajoti po universite­ to kasdienybę savais ke­ liais. Klaidinantis universi­ teto makrokbsmosas virsta savos specialybės mikrokosmosu. Tačiau ar tai vi­ sada gerai? Ir ką reiškia pa­ likti įprastus savo specialy­ bės kelius ir žvilgtelėti ana­ pus savo fakulteto sienos? Tam, kad vienos specialy­ bės studentai susikalbėtų su kitais, būtina rengti ben­ drus interdisciplininius se­ minarus, diskusijas, kūrybi­ nes dirbtuves ar pašneke­ sius. Tai ir išbandė Vokie­ tijos studentai, sugalvoję rengti vadinamąsias moky­ mo dienas, per kurias įvai­ Lietuvos studentai kol kas žyguoja kartu ne tik rių specialybių studentai per protesto akcijas. J. Pesliakaitės nuotr. “vaikšto vieni pas kitus į svečius”. Antai biologai pa­ kvietė visus norinčiuosius į atvirą pa­ cijos kaip streikai padeda atsirasti “mes” jausmui. Vis dėlto studentai re­ skaitą zoologijos sode, kultūros ant­ ziumavo pesimistiškai: “Universitetai ropologiją studijuojantys sudarė “uni­ išsigimsta į gryno švietimo įstaigas, in­ versiteto etnologiją” su nuotraukomis, dividas čia nebeauklėjamas”. Studijos vaizdo įrašais, interviu bei anketomis. tampa vis individualesnės, neatsiran­ Šis renginys parodė, jog įmanoma pa­ da joks “mes” jausmas. Nebent strei­ justi tai, kad visi priklauso vienam uni­ kas buvo išimtinė situacija, kuomet ak­ versitetui -juk žvilgsnis į svetimus pa­ tyvumas sustiprėjo, tačiau jis nedaug saulius leidžia kitaip pažvelgti ir į sa­ pakeitė kasdienį universiteto gyveni­ vąjį... mą, aktyvumas vėl sumažėjo. To pa­ Tai tik keletas aspektų, kaip į gali­ ties universiteto viceprezidentė Dep- ma pažvelgti ir bandyti spręsti ben­ pe Wolfinger taip pat nusiteikusi skep­ dro jausmo universitete problemą. tiškai: “Egzistuoja nebent tik atskirų Kokiu keliu eisime mes, lieka nu­ studijų krypčių celės, universitete nė­ spręsti patiems. ra jokio “mes”. . Pagal "UniReport" medžiagą Tas, kuris ryžtasi studijuoti univer­ parengė Vaidas BUČYS sitete, turi nusiteikti susidurti su gigan­


Universitas Vilnensis

1998.10-11

15

EDUCATIONAL ADVISING CENTER, room 40

Starr Fellovvs Program for Mid-Career Professionals M.l.P.P program DURATION: The 1999-2000 academic year TO WH0M IT MAY CONCERN: Candidates mušt have a B.A. plūs either eight years of professional

work experience or an advanced degree. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: International Affairs DEADLINE: May 15,1999 REQUIREMENTS: A TOEFL score of 600, GRE is recommended ADDITIONALINFORMATION: The George Washington University Eilioti School ofInternationalAffairs CONTACT: 2013 G Street, NW Washington DC 20052 Attn: Kristin Lord, Assistant Dean for

Professional Education e-mail: klord@gwu.edu

-

Praktikantenprogramm dės Deutschen Bundestages fūr Hochschulabsolventen. Dauer: vom 01. September 1999 bis Mitte Februar 2000.

Wer kann daran interessiert sein: junge Wissenschaftler, die sich fūr das parlamentarische Regierungssystem Deutschlands interessieren. Studium und/oder Forschungsarbeitsgebiete: Rechtwissenschaften, Internationale Beziehungen und politische Wissenschaften, Geschichte, Philosophie.

Eingabefrist: bis 15. Februar 1999. Forderungen: litauische Staatsbūrgerschaft, durch erfolgreiche AbschluBprūfung abgeschlossenes Hochschulstudium, sehr gute deutsche Sprachkenntnisse, Bereitschaft, nach Programmende in das Heimatland zurūckzukehren. Altersgrenze: Vollendung dės 30. Lebensjahres zum Zeitpunkt der Bewerbung.

Zusatzliche Information: Ausfūhrlich begrundete Bewerbungsschreiben in litauischer und deutscher Sprache sind an folgende Adresse zu richten: p. Arvydui Kregždei, Seimo Aparato Vadovui, Gedimi­ no 53, 2026 Vilnius oder Deutsche Botschaft in Vilnius. Bewerbungsunterlagen sind in der Abteilung fūr Auslandsbeziehungen, Universiteto 3, Zi. 41, Tel 62 60 40 bei Fr. Milda Kairyte zu erhalten.


Universitas Vilnensis

16

1998.10-11

DĖL ATLYGINIMŲ IR STIPENDIJŲ PERVEDIMO Į MOKĖJIMO KORTELIŲ SĄSKAITAS

IR LTB EINAMĄSIAS SĄSKAITAS Primename, kad remiantis 1998 m. kovo 26 d. Senato posėdžio nutarimu ir 1998 m. balandžio 1 d. Rektorias įsakymu Nr. R-28 darbuotojų atlyginimas ir studentų stipendijos nuo 1998 06 01 mokamos per mokėjimo korteles arba LTB sąskaitas. Studentai, neturintys mokėjimo kortelių, lapkričio mėnesio bei deponuotas stipendijas galės atsiimti

universiteto kasoje. Nuo gruodžio mėnesio stipendijos kasoje nebus mokamos. Darbuotojai, neturintys bankuose sąskaitų ar mokėjimo kortelių, lapkričio mėnesio bei deponuotus atlyginimus galės atsiimti universiteto kasoje tik gruodžio mėnesį. Vėliau darbuotojams, neturintiems sąskaitų ar mokėjimo kortelių, universitetas savo nuožiūra atidarys bankuose sąskaitas, į kurias bus pervedami darbuotojų atlyginimai.

Viniaus universitetas pasirašė sutartis su HERMIO, SNORO, Žemės ūkio, Vilniaus ir Taupomuoju bankais dėl stipendijų ir atlyginimų mokėjimo per šiuos bankus. Norint gauti: - Vilniaus banko VISA Electron kortelę, reikia kreiptis į Vilniaus banko Vilniaus filialą Gedimino pr.

12 arba Šermukšnių g. 3. - HERMIO banko VISA Electron kortelę, reikia kreiptis į Hermio banką Jogailos 9/1 arba jo filialus

Antakalnio g. 40, Saltoniškių g. 29, Gedimino pr. 26. - SNORO banko IMPAR Card kortelę, reikia kreiptis į bet kurį SNORO banko taupomąjį skyrių. - Žemės ūkio banko GLOBUS kortelę, reikia kreiptis į ŽŪ banko skyrius Vilniaus g. 18 arba Basana­ vičiaus g. 26. - Taupomojo banko GLOBUS arba MAESTRO kortelę arba atidaryti sąskaitą, reikia kreiptis į bet kurį Taupomojo banko skyrių ar poskyrį. Pagal LR gyventojų indėlių draudimo įstatymą gyventojų indėliai valstybiniuose ir komerciniuose ban­ kuose yra apdrausti. Nuo 1999 m. sausio 1 d. apdraudžiamo indėlio suma yra 45 000 Lt. Draudimo kompensacijos išmokamos per tris mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Bankas SNORAS teikia universiteto darbuotojams trijų mėnesinių atlyginimų dydžio paskolas iki dviejų metų be jokio užstato pagal Universiteto rekomendacinį raštą.

Vilniaus banke įrengtas autoatsakiklis, veikiantis visą parą, kuris teikia informaciją apie sąskaitų liku­ čius. Siūlome pasinaudoti šia paslauga.

Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 61 35 46, mob. tel. 8 299 5 93 50 EI. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 3000 egz. 2 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”. Redaktorė Romualda STONKUTĖ

Papildomą informaciją galima gauti pas ad­ ministracijos reikalų prorektoriaus padėjėją A. Kemešiu, CR 55 kab., tel. 62 21 29. Administracijos reikalų prorektorius A. PIKTURNA 1998 11 13


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.