SVEIKINAME XXII SMD KONFERENCIJOS DELEGATUS
h ranj/Bos Visų šalių proletarai, vienykitės!
j
v Trečiadienį prasidėjo 22-oji studentų mokslinė konferenci ja, skirta V. Lenino šimtosioms gimimo metinėms. Joje bus perskaityta 412 praneši mų, dalyvauja svečiai iš už sienio ir Sąjungos aukštųjų mokyklų. Kaip pažymėjo SMD centrinės tarybos pirmininkas A. Adomaitis, žymi dalis pra nešimų skirta V. Lenino pali kimo studijavimui. Rytoj konferencija baigia darbą. A. JURGELEVIČIUS
suciDencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
1970 m. kovo mėn. 13 d.
PIRMŪNAI Universiteto Taryba vasario 24 d. savo posėdyje rekomen davo LTSR Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo minis terijai pratęsti ir skirti vardi nes stipendijas šiems studen tams:
Nr. 8 (706)
Kaina 2 kp.
NUO PENKTADIENIO...
ANTANAS LAURINČIKAS
Prieš ketverius metus baigė Panevėžio pirmąją vidurinę mokyklą aukso medaliu. O jis kartais ap gaulingai rodo: visi daly kai sekėsi vienodai... Bet širdyje ar svajonėse buvo vietos aistrai. Ir Antanas pasirinko matematiką. Ne sigaili: joje surado save. Dabar studijuoja jau ket virtame kurse, nuo pat pirmosios sesijos mokosi beveik vien penketais. Tiesa, kartais įsimaišo ir koks ketvertukas. Antanas aktyviai daly vauja ir visuomeninėje veikloje. Jis MMF profbiuro pirmininkas. Darbas K. MARKSO STIPENDIJA neapsiriboja studentų 1. Kęstučiui ČERNIAUSKUI svarstymu ar baudimu. tai praleidžia laisvaiaikį, baigė vien penketais. Pa— Ekonomikos fak. pramonės Profbiurui, o kartu ir jo kaip jiems sekasi auditori- linkėkime taip pat gerai planavimo spec. III k. pirmininkui Antanui Lau jose... jam baigti ir Universitetą. rinčikui, rūpi, kaip studenSeptintą sesiją Antanas J. MAŽEIKIS Z. ANGARIEClO STIPENDIJA 1. Genei LUKŠYTEI — Me dicinos fak. sanitarijos spec. V k.
LENINO STIPENDIJA 1. Eugenijui STANKUI — Matematikos ir mechanikos fak. matematikos spec. V k. 2. Antanui DAPŠIUI — Tei sės fak. IV k. 3. Petrui SKIRMANTUI — Filologijos fak. lietuvių k. ir lit. spec. III k. 4. Loretai SIMOKAITYTEI — Medicinos fak. gydomosios spec. IV k. 5. Aldonai VAITKEVIČIŪ TEI — Ekonomikos fak. pre kybos ekonomikos spec. IV k. 6. Vandai BUTKUTEI — Gamtos fak. hidrogeologijos ir inž. geologijos spec. IV k. 7. Sauliui ARMALIUI — Chemijos fak. chemijos spec. III k.
SMERKIAME AGRESORIŲ
L TOLSTOJAUS STIPENDIJA 1. Tatjanai VLASOVAI — Mes reikalaujame, kad Iz Filologijos fak. rusų k. ir lit raelis paliktų okupuotus ara spec. III k. bų kraštus tikriesiems tų že mių šeimininkams, pareiškė F. DZERŽINSKIO pirmadienį Kolonų salėje įvy STIPENDIJA 1. Leonui-Virginijui PAPIR- kusiame mitinge Finansų ir apskaitos fakulteto studentai. ClUI — Teisės fak. III k. Mes nenorime ir neleisime, V. MICKEVICIAUS-KAPSUKO kad mūsų planetoje pasikarto tų antrojo pasaulinio karo STIPENDIJA baisumai, sakė jie. 1. Stasei ZALAGAITEI — Tribūnoje — buhalterinės Istorijos fak. žurnalistikos apskaitos specialybės studen spec. IV k. tas Jefimas Girsonas. P. CVIRKOS STIPENDIJA — Mus, Tarybų Sąjungos 1. Laimai SERVAITEI — Fi žydus, Izraelio valdžia bando lologijos fak. anglų k. ir lit. sukiršinti su kitomis TSRS spec. H k. tautomis. Esą, mes čia engia-
mi, mums uždarytos aukštųjų mokyklų durys. Bet juk štai šioje salėje sėdi daug mano tautybės jaunuolių. Aš pats esu grupės komjaunimo sek retorius, mes labai draugiškai sugyvename su lietuviais, ru sais, baltarusiais. Jam pritarė ir fakulteto komjaunimo organizacijos sek retorius Michailas Belkindas. Begėdišką Izraelio melą smerkė ekonominės kiberneti kos specialybės studentas Le vas Kleinas. Apie Jungtinės Arabų Res publikos kasdienybę, apie arabų kovą prieš agresorius
GREIT PRABĖGO Graži draugystė užsimezgė tarp VVU ir Graifsvaldo (VDR) universiteto. Kasmet Graifsvaldą aplanko ne viena delegacija iš Vlniaus. Štai ir vasario 23 d. j VDR išvyko nedidelė keturių žmonių gru pė: Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotojas P. Vyšniauskas, TF ir MMF komjaunimo sekreto riai A. Abiingls ir J. Bagdo nas, Filologijos fakulteto stu dentė D. Balfrušytė. Kelionės tikslas tradicinės sutarties dėl darbo ir poilsio stovyklų pasirašymas. Apie kelionę paprašėme pa
•
mitinge papasakojo aspirantas Romas Bartaška, neseniai grį žęs iš turistinės kelionės po JAR. — Arabai labai draugiški, jie visada šypsosi. Kaip prie viso to netiko įtvirtinimai miestuose, smėlio maišai ir kulkosvaidžiai už jų, — kal bėjo jis. Aš labai noriu, kad arabų šalys šypsotųsi ir dovanotų rožes po taikos saule.
Studentai vieningai priėmė rezoliuciją, smerkiančią Izrae lio agresiją arabų šalių atžvil giu.
TOS DIENOS
pasakoti delegacijos vertėjos toje atsirado maždaug 1200 D. BALTRUSYTES. metais, kada buvo pastatytas Draugai vokiečiai priėmė Hildos vienuolynas. Vėliau, mūsų delegaciją labai nuošir išsiplėtus prekybai, pradėjo džiai ir draugiškai. Nepapras augti ir pats miestas, kadangi tai malonus siurprizas mūsų čia kasmet buvo organizuoja laukė Berlyno stotyje. Perone mos mugės. 1250 m. buvo su jau stoviniavo kolega iš Graif teiktos miesto teisės. Garsiau svaldo, kuris ir atlydėjo mus sia Graifsvaldo įžymybė — tai į patį miestą. Tai žymiai pa universitetas, kuris įkurtas lengvino ir supaprastino mūsų 1456 m. kelionę iš Berlyno į Graifsval Be universiteto, ne mažiau dą. įdomūs yra ir kiti architektūPats Graifsvaldas paliko riniai paminklai: Marijos ir mums malonų įspūdį. Tai ti Jokūbo bažnyčios, Nikolojaus piškas šiaurės Vokietijos mies katedra, gynybinės miesto sie tas, turįs 45000 gyventojų. Pir nos likučiai ir kt. Graifsvaldo, mosios gyvenvietės šioje vie- kaip ir kitų šiaurės Vokietijos
miestų, namų architektūrai yra charakteringa degtų plytų statyba. Graifsvalde praleidome ke letą dienų, kurių metu, be su tarties pasirašymo, turėjome dar du svarbius susitikimus. Pirmasis įvyko sekančią dieną po atvažiavimo. Studentų klu be susirinko atsakingiausi FDJ organizacijos vadovai. Pirma sis sekretorius Richardas Briou pasveikino mus, atvykusius į Graifsvaldą, papasakojo apie FDJ darbą universitete, apie ruošimąsi Lenino jubiliejui.
Nukelta j 3 psl.
Iš Graifsvaldo (VDR) uni versiteto trečiadienį atvy ko vokiečių studentų gru pė, kuriai vadovauja asis tentas J. Langharmas. Sve čiai dalyvaus ir skaitys sa vo pranešimus 22-oje SMD konferencijoje. Mūsų inf.
Universitete vieši biolo gijos mokslų kandidatas daktaras Jozefas Michailovas. Mokslininkas iš Če koslovakijos Socialistinės Respublikos domėsis mūsų biofizikų pasiekimais. I. SILAITE Pirmadienį (vyko Preky bos fakulteto materialiniotechninio aprūpinimo spe cialybės I kurso susirinki mas, kuriame dalyvavo šios specialybės katedros vedėjas doc. J. Stankevi čius, grupės vadovas V. Pranulis. Susirinkime apsvarstėme pirmosios sesi jos rezultatus, kurie mūsų grupėje ne kokie. Grupės seniūnė N. Vaskelytė kal bėjo apie mūsų lankomu mą, pažangumą ir draus mę. Pažangiausi grupėje: A. Lapackas, R. Griciūtė, A. Grabauskas. Gruporgė D. Zarembaitė trumpai api būdino komjaunimo veik lą. Katedros vedėjas J. Stankevičius, susumavęs visus rezultatus, ragino rimčiau dirbti ir palinkėjo sėkmės pavasario sesijoje. G. RIMAVICIŪTE
Aštuonias dienas Egipte viešėjo grupė respublikos švietimo ir mokslo darbuo tojų. Jų tarpe buvo ir ke letas mūsų universiteto dėstytojų — profesoriai Z. Zinkevičius, K. Navickas, docentai P. Kulikauskas, V. Žukas, V. Dvareckas, aspi rantas R. Bartaška ir kiti. Jie lankėsi Kaire, Alek sandrijoje ir kitose Egipto vietose. Mūsų inf.
Pasirodė nauji filologų sienlaikraščių „Jaunystė" ir „Rusistika" numeriai. „Jaunystė" nagrinėja žiemos sėslios rezultatus, pasakoja apie lenininę įskaitą fakultete. Šeštasis „Ruslstikos" nu meris skirtas V. Lenino ju biliejui. Išspausdintas gar susis V. Lenino straipsnis „Apie rusų kalbos apvaly mą". Sienlaikraštyje patal pinta medžiaga ir apie stambiausią rusų kalbos Is torinės sintaksės tyrinėtofą, TSRS Mokslų akademi jos narį korespondentą, prof. Barkovskį, kuriam sukanka 70 metų. T. FRIDMANAS
Eiliniame literatų būre lio susirinkime, konsultuo jant literatūros kritikui K. Nastopkai, vėl buvo nagri nėjamos struktūralizmo problemos. Šį kartą užsi ėmimas buvo skirtas lietu vių baladės garsinės ir morfologinės organizacijos aiškinimui. I. Kašsnavfčienės pranešimą apibendrino ir padarė išvadas, o taip pat panagrinėjo eilėraščius K. Nastopka. P. PtETAITF. Finansų ir apskaitos fa kulteto grupėse vyksta komjaunuolių susirinkimai, kuriuose suvedami lenini nės įskaitos rezultatai. Buhalterinės apskaitos specialybės pirmakursiai pirmadienį nagrinėjo LLKJS XVI suvažiavimo medžiagą. Z. MAKSIMOVAS I Apie 30—40 laiškų per savaitę iš įvairių respub likos kampelių gauna mo kymo skyrius. Tie, kurie ruošiasi studijuoti mūsų universitete, domisi pri ėmimo sąlygomis. V. MIEŽUKAJTĖ
Pramonės ekonomikos. Finansų ir apskaitos. Pre kybos ekonomikos, Filolo gijos bei Istorijos fakulte tų II. III ir IV kursų neaki vaizdininkai laiko eilinės sesijos jskaitas ir egzami nus. Atvyko daugiau kaip šimtas neaklvaizdino sky riaus studentų. Mūsų inf. Pirmadienį Filologijos fa kulteto eiliniame komjau nimo komiteto posėdyje buvo kalbėta apie lenini nės įskaitos rezultatų suve dimą grupėse, patvirtinti nauįi akademinio ir ideo loginio sektorių darbo pla nai. J. RUTKAUSKAS
Praeitą pirmadienį, kovo 9 d., buvo vertinama I k. Istorikų komiaunuolių velk la lenininės įskaitos laiko tarpiu. Iškilmingame susi rinkime dalyvavo IF parti nio biuro narys V. Lesčius, kurso vadovas doc. S. La zutka, fakulteto komjauni mo komiteto narys A. Apu tis. Kursas yra pajėgus, ge rai jam vadovavo komjau nimo sekretorius J. Palec kis. Objektyviai buvo įver tintas kiekvienas komjau nuolis. B. STANISLOVAITUS
...IKI PENKTADIENIO
TARYBINIS STUDENTAS
PASTABOS APIE „PROBLEMAS“ Kiekvienais metais Univer siteto studentų būry pamato me naujus veidus. Visuome ninės organizacijos pasipildo naujais nariais. Pirmakursis tampa profsą jungos, sporto klubo, LDAALR, Raudonojo Kryžiaus draugijos ir t. t. nariu. Jei pridėsim dar gausius Univer siteto meno saviveiklos ko lektyvus, tai diiva veiklai at rodys tikrai plati. Aišku, kiekvienas pasirenka pagal gabumus ir polinkius. Auklėjamojo darbo (kartu reikėtų vartoti ir terminą „saviaukla") didžiausias krū vis tenka akademinei grupei, kuri apytikriai atitinka pirmi nę komjaunimo organizaciją. Nauja grupė. Vieni atėjo i ją, svajodami apie pasirink tą specialybę, kitus patraukė vien studentiško gyvenimo romantika (specialybė jiems rupi tik tiek, kad „nepraras tų" metų). Gal būt, kai kurie iš jų taps jei ne atsitiktinai pasirinktos specialybės gerbė jais, tai bent jos garbingais tarnais. Kiti taip ir nepripras. Specialybės nemėgimas per augs į abejingumą, neapykan tą. Jie lauks tik diplomo, o vėliau ir pensijos. Bėga laikas: pirma, antra
sesija, vėliau trečia. Aiškėja, kad studijavimas ne vien džiaugsmas, ne šventės, o kas dieninis darbas. Darbas, kuris reikalauja valios, jėgų. O džiaugsmas, pasitenkinimas _ tik apdovanojimas už šį dar bą. Po kiekvienos sesijos dvejetai, įsiskolinimai, — vyksta daugiau ar mažiau skausmingas pripratimo prie darbo procesas. Koks turėtų būti visuomeninių organi zacijų — komjaunimo, prof sąjungos — vaidmuo šiame procese? Pirmiausia, per daug ne kalbant apie auklėjamojo darbo subtilumą, tur būt, stengtis sukurti akademinėse grupėse turiningą darbo atmo sferą. Tam reikia planuoti, ruošti susitikimus su dėstyto jais, vyresniųjų kursų studen tais, panaudoti visuomeninių organizacijų renginius. Ko kiais metodais tai pasiekti? Jokių receptų pasiūlyti, tik riausiai, negalima. Bet koks pamokymas arba neapgalvo tas renginys sukels grupėje šypsenėles: žinom, apie ką eis kalba. Kad mūsų laukia sunkumai, kad mes būtume pasiruošę... O mes pasiruo šę, visada pasiruošę, kaip jaunieji pionieriai. Ir gana apie tai.
Visuomeninio darbo esmė — galvoti. Galvoti, kad tavo dirbamas darbas rastų atgar sį kitų širdyse, o neliktų tik paukščiuku plane. Kai pla nuoji grupės darbą, turi at sižvelgti į pagrindinius užda vinius, svarbiausias grandis. Neretai pasitaiko mūsų pla navimo praktikoje standarti niai punktai: surengti politinformaciją, organizuoti talką, aplankyti muziejų, Vilniaus požemius ir t. t. Jie panašūs, nesvarbu, kas juos rašė — teisininkai, fi zikai ar matematikai. Bet negalima juk pasakyti apie tokią organizaciją, kad ji ne užsiiminėja savo narių politi niu ar sportiniu auklėjimu. Deja, yra aktyvistų, kurie visuomeninės organizacijos darbą suveda į tobulo stan dartinio plano sudarymą, ne įžvelgdami gilesnės jo esmės. Mokymosi problemos turi būti pagrindinės komjaunimo ir profsąjungos organizacijų darbe. Nesinori sutikti su A. Ablingio išreikšta mintimi („T. stud." Nr. 6, str. „Apsileidimą vadiname „problema"), kad akademi ne drausme turi rūpintis komjaunimo organizacija, nes' esą, „VLKJS Įstatuose pažy mėta, kad VLKJS narys tu
STUDENTŲ AUKLĖJIMAS
IR VISUOMENINĖS
ORGANIZACIJOS
ri rodyti pavyzdį darbe ir moksle". Nejaugi profesinei sąjungai nesvarbu, kaip jos nariai ruošiasi savo būsimai profesijai? Ar ne per maža profsąjungos veiklos sritis, ar pagrindinis jos darbas rūpin ti, kad geriau būtų sudaromi paskaitų tvarkaraščiai, ginti studentų teises? Argi galima laikyti rimtu pasiūlymą, kad komjaunimo ir jaunimo (pa brėžiame — jaunimo) leidi nius platintų komjaunimo or ganizacija, kai tuo tarpu vi są kitą spaudą platins prof sąjunginė organizacija? A. Ablingis savo straipsny je kritikuoja tuos, kurie ap sileidimą vadina „problema", ir, deja, pats iškelia proble mas (apie akademinį darbą, jaunimo leidinių platinimą ir pan.), kurioms geriausiai tiktų pavadinimas — apsi leidimą s. Svarbu visuomeniniame darbe suprasti tikrąsias šio darbo problemas ir ypatumus, nes tik tada pajėgsime jas spręsti kūrybiškai, dirbti sa varankiškai.
J. BALTRUŠAITIS, A. APYNIS
ĖSTYTOJAS savo rei kalavimus ir pretenzi jas gali studentui išdės tyti bet kada. O studentas dėstytojui? .. Jei studentas ne patenkintas žinių įvertinimu, .. .Mašina-egzamlnatorius neatsimintų, kaip tu lankei paskaitas, įi neturėtų su tavimi tai praktiškai jis negali nieko pakeisti. Pasiskųsti dekanate, jokių asmeninių sąskaitų ir tyčia tavęs nesukirstų. Bet auto matas nesupras, ar tu padarei paprašyti, kad sudarytų komi esminę ar atsitiktinę klaidą, jis nepažvelgs tau į akis padr ąslnančiu, suprantančiu žvilgs * siją egzaminui perlaikyti? „Ė, niu. .. O dėstytojas? koronę nori užsitraukti? Prieš vėją nepapūsi", — pasakys Arba kitas pavyzdys. Stu tokio studento, kuris visus ma. Dėstytojų neobjektyvu bet kuris kolega. dentas prieš egzaminą kon klausimus mokėtų vienodai mas, skubotumas, o kartais Dėstytojas taip pat žmogus, sultuoja draugus — jis, mat, gerai. Gal „nelaimingą" bilie abejingumas, vertinant stu su žmogui būdingomis silpny suspėjo perskaityti ne tik už tą ištraukė, gal mintys pynėsi dentų žinias, žinoma, ne pati bėmis ir, aišku, padaro klai rašus, bet ir pora papildomos kalbant apie paprasčiausią da problemos esmė, tuo labiau, dų. O jos brangiai kainuoja literatūros knygų. Bet štai iš lyką, gal. .. Ar maža gali būti kad šie dėstytojų bruožai — studentui. auditorijos, kurioje vyksta eg tų „gal“. Vieną dalyką studi gana retos išimtys. Tai tik Egzaminas. Studentas atsa zaminas, jis išeina nuleista juoji keletą semestrų, o žinios veiksniai, kurie daro proble kinėja antrą bilieto klausimą. galva. „Pravarė?" — netiki vertinamos tik tą vienintelį mą dar sudėtingesne ir apsun Dėstytojas jį pertraukia: kina jos sprendimą. draugai. Atsitiktinumas? Bet kartą. — Kokį paskutinį straipsnį dėstytojas už kelių dienų ir C. GRENCEVICIUS Taip, daug priklauso nuo to skaitei žurnale „Liaudies ūkis". antrą kartą lengva širdimi pa žmogaus, kuris sėdi prie eg Studentas, norėdamas apsi sakė: „Eik, dar pasiskaityk". zaminų stalo prieš studentą. drausti, pradeda: Ką čia beskaitysi, jau užrašai Egzaminatorius turi viską už — Paskutinio numerio ne beveik atmintinai išmokti ir miršti. Užmiršti, kad šiandien skaičiau. Sesija — laiko nėra, vadovėliai išstudijuoti. „Mo rytą susibarė su žmona, už o. be to, tik kelios dienos, kai kiausi, bet kažkuo dėstytojui miršti, kad jam reikia kuo jis pasirodė. greičiau baigti egzaminuoti ir nepatikau ir sukirto." Dėstytojas pradeda juoktis: Atvažiavo po atostogų. Ty skubėti į pasitarimą ar konfe Trečiadieni Pramonės — Na, gerai, Pasakok apie čia nekartojo ir.. . išlaikė. renciją, užmiršti, kad studen fakultete įvy tą, kurį atsimeni. Vos ketverto negavo. Atsitik tas su tavimi kažkada ginči ekonomikos ko išplėstinis komjaunimo — Praeitame numeryje man tinumas? Atrodo, nieko bai josi. Žodžiu, užmiršti viską, komiteto posėdis, kuriame patiko N. A. straipsnis. saus — mėnesį stipendijos ne išskyrus tai, kad prieš tave —Kaip jo pavadinimas? — gavo, mama truputį pasijaudi- žmogus, iš kurio tu turi iš dalyvavo dekanato Ir par tinės organizacijos atsto nutraukia dėstytojas. no. Viskas praėjo ir lyg užsi spausti viską, ką jis žino. O vai. Jame buvo svarstomi jeigu nepasiseka užmiršti. .. miršti pradeda. Bet ne — šir Studentas krapšto galvą — akademinio darbo klausi vis tik (mėnuo praėjo. O dės dyje liko nepelnytos nuoskau Arba dar blogau — dėstyto mai. tytojas nelaukia ir jau kvato dos kartėlis. Tiesa, kad ir ko jas nepasitiki, ar jis teisingai Mūsų inf. ja visu balsu j akis studentui. kia karti ji bebūtų, vis tiek vertina studento žinias, pra Pataikaujančiai sukikena dar yra tiesa ir tu turi su ja susi deda sklaidyti studijų knygu Kovo penkioliktą įvyks pora besiruošiančiųjų. Studen taikyti. Bet tik tada, kai dės tę ir, užhipnotizuotas išdidžių tas visai sumįšta ir pradeda tytojas įrodo, būtent įrodo, penketų ar susirietusių treje Istorijos fakulteto studentų tų, panašų pažymį įrašo ir į kad tu nemoki. painiotis. meno saviveiklos festiva Šitie pavyzdžiai ne patys savo dalyko langelį. — Na gerai, gerai. Pasakok lis. Jame dalyvauti ruošia Tegul nepalaiko niekas šio taikliausi. Tūlas studentas toliau, — nieko gero neža dančiu balsu kalba dėstytojas skaitydamas atsimins ir taik straipsnio moralu. Kaip objek si beveik visos fakulteto grupės. ir patenkintas vis dar šypsosi lesnių. Bet, žinoma, ne tai tyviai įvertinti studento ar — tai vykusiai demaskavo svarbiausia. Egzaminas slepia moksleivio žinias — tai dar V. DARGUŽIS toli gražu neišspręsta proble daug atsitiktinumų. Nebūna „nemokšą".
D
Kas bus teisėju?
TRUMPAI
3 6 5 VLKJS CK IX Plenumo nutarime pabrėžta, kad aukštųjų mokyklų komjau nimo organizacijos turi vi saip vystyti studentų mokslinę bei techninę kū rybą, plėsti studentų daly vavimų, vykdant katedrų ūkines ir valstybinio biu
dentai. Dauguma jų dirbo ChF, FF, MF, EF katedro se, 16 — Matematikos fak. skaičiavimo centre, 43 — žinybinėse laboratorijose. Studentai atlieka prakti nes užduotis. Štai tie, ku rie dirbo Darbo mokslinio organizavimo laboratorijo je, analizavo darbo nuosto lius statybos-apdailos ma šinų gamykloje, medikai užteršimą, — Pernai tokiuose dar matavo oro buose dalyvavo 265 stu drėgmę ir kt.
džeto sutartis ir mokslinių tyrimų planus. Kaip mūsų Universiteto studentai dalyvauja moks linio tyrimo darbuose pa gal ūkiskaitines sutartis? Apie tai mums papasakojo 'Mokslinių tyrimų sekto riaus vyr. inžinierė moks linei-techninei informaci jai L. KONDRATIENĖ:
Darbų vertė didelė. Pa vyzdžiui, 1969 m. Preky bos ekonomikos ir orga nizavimo laboratorijoje atlikti 27 darbai už 147,3 tūkst. rub. Nors ir paino ka apskaičiuoti studentų darbų, bet drąsiai galima tvirtinti, kad jaunos ran kos mums daug padėjo. Tuose tūkstančiuose — ir jų dalis. Tuose darbuose jų mokslinės ir techninės kūrybos pradžia.
Viršuje: Mažvydą skalu II k. lituanistas kas. Apačioje: kalba prof. J.Lebedys.
R. Zmajaus.
Pirmieji ramuvos žingsniai Neseniai susikūrusi Univer siteto ramuva žengia pirmuo sius žingsnius. Ji jungia visus mūsuose esančius kraštotyros būrelius. Tai padės patraukti į kraštotyrinį darbą didesnį būrį studentų, konkretizuoti kraštotyrininkų veiklą, domė tis platesniu klausimų ratu. Pirmas ramuvos vakaras buvo skirtas M. Mažvydo at minimui. Įžangini žodį apie M. Mažvydo reikšmę lietuvių kultūrai tarė prof. J. Pa lionis. Daug įdomaus apie M. Mažvydą, kaip žmogų, papa sakojo Lietuvių literatūros ka tedros vedė|as prof. J. Lebe dys. Profesorius perskaitė Mažvydo laiškų ištraukas, at skleidžiančias lietuvių raštijos pradininko aukštą kultūrą, bo dėjimąsi pilka kasdienybe, no rą atsidėti vien mokslui, mei lę savo kraštui ir kalbai. Vakaro pabaigoje koncerta vo Valstybinės konservatorijos
duetas (A. Valniūnaitė ir J. Rimas) bei S. Vaičiulionio va dovaujamas kamerinis vokali nis ansamblis. E. STANKEVIČIUS
J. MAŽEIKIO nuotraukos
KONSULTUOJAME PAŠALPOS Kiekvienų metų pradžioje studentų profsąjungos komite tas sudaro pašalpų fondą iš mokamo nario mokesčio ir pa skirsto proporcingai studentų skaičiui fakultetams. Dar daug studentų ir kai kurių fakultetų profbiurai ne žino pašalpų paskirstymo ir gavimo tvarkos, pareiškimų formos ir pan. Gaunama pa reiškimų, parašytų neapgalvo tai, beveik standartiniu šablo nu: „Prašau skirti vienkartinę pašalpą dėl sunkios materia linės padėties". Svarstant, kam skirti pašalpą, sunku suprasti, kuriam studentui iš tikrųjų ne atidėliotinai reikalinga para ma. Pareiškimą pašalpai gauti reikia patvirtinti profgrupės susirinkime. Grupės draugams yra geriausiai žinoma tokių studentų materialinė padėtis. Ir profbiurų buitinės komisi jos privalo patikrinti studen tų gyvenimo sąlygas. Profbiurai kartais skirtas pašalpoms lėšas sunaudoja per trumpą laiką. Reikėtų tas lėšas proporcingai išdalinti visiems metams. Norėdamas išvengti anks čiau padarytų klaidų, studen tų profkomitetas nustatė pa šalpų paskirstymo tvarką: a) pašalpos skiriamos tik studentų profsąjungos na riams, kurie moka nario mo
kesti; b) pareiškime būtina nurodyti pavardę, vardą, tėvo vardą, kursą ir fakultetą, kuriame mokomasi; |c) nurodyti priežastis ir konkrečias gyvenimo sąlygas; d) pareiškimą apsvarstyti profgrupės susirinkime; e) pareiškimą patvirtinti profbiuro posėdyje ir nurodyti skirtinos pašalpos dydį; f) studentų profsąjungos komitetas praneša j fakultetus apie paskirtas pašalpas; -g) gaunant pašalpas, turėti studento asmens liudijimą ar profsąjungos nario bilietą. A. VENCKUS Studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas
BILIETAI STUDENTAMS Nuo šių metų pradžios par davinėjami dieninių skyrių studentams troleibusų arba autobusų mėnesiniai bilietai. Anksčiau šie bilietai galiodavo tik su aukštosios mokyklos antspaudu ir pateikus studento pažymėjimą. O dabar? Pagal naują LTSR automobilių transporto ir plen tų ministro įsakymą biliete reikia įrašyti savininko pavar dę, vardą, tėvo vardą. Jis ga lioja tik pateikus studento pažymėjimą. Aukštosios mo kyklos antspaudo biliete nebe reikia.
J psl.
ajrybinis studentas
KAIP
ANTROJO
GYVENATE,
BENDRABU-
TIECIAI?
Bendrabučių būklė, Juo se gyvenančių studentų auklėjimas, darbo ir poilsio sąlygų gerinimas visuomet buvo aktualiu klausimu vi suomeninėms organizaci joms ir administracijai. Kaip sekasi spręsti šį klausimą? Dar kartą pra verkime bendrabučių du ris.
PIE 40 proc. Universite pie to studentų gyvena i v bendrabučiuose. Vai I 1 lf'il Nežiūrint to, kad kasmet [skiriamos didelės lėšos bendraĮbučių remontams, inventoriui įsigyti, gerinamas kultūrinis darbas, daugiau bendrabučių gyventojų įtraukiama į sportą, saviveiklą, dar yra daug ne gerovių ir trūkumų. 1969 metais vasario ir kovo mėnesį Universiteto Taryba ir I partinis komitetas svarstė bendrabučių būklę ir juose gyvenančių studentų auklėji mo darbą. Svarstyme dalyva vo studentų profsąjungos ko miteto nariai, administracija. Siekiant pagerinti esamą bendrabučių būklę ir juose gyvenančių studentų auklėji mą, buvo įpareigoti dekanatai, fakultetų partiniai biurai, ad ministracijos personalas, bend rabučių tarybos, Fizinio auk lėjimo ir sporto katedra, fa kultetų profsąjunginės organi zacijos vykdyti Universiteto Tarybos 1969 m. kovo 25 d. ir partinio komiteto 1969 m. vasario 27 d. nutarimus. Praėjus metams po nutarimų
A
Gal būt, mažai apsiriksiu pasakiusi, kad rausvą ke turaukštį pastatą Čiurlio nio gatvės pradžioje žino ar bent yra girdėję legen dų apie jį didžioji Lietuvos inteligentų masė. Kiekvie na studentų karta prisime na tik atskirus, jai prisi mintinus epizodus. Bėga metai, keičiasi gy venimo ir sienų spalvos, senasis Universiteto bend rabutis dosniai atveria aukštas duris į dar aukš tesnius ir platesnius kam barius išsižiojusiems fuksams, kurie nepatenkinti bando niurzgėti, kai reikia keptuve, pašluoste, lūpų dažais ar šukomis dalytis su 11—15 kolegų... Nieko nepadarysi, ir kiekvienas save drąsina, tikėdamasis sekančiais me tais varstyti „Tauro", penk to ar ketvirto paradines.
DURIS BEVARSTANT
Kiekvieną dieną pro bendrabučio Nr. 2 budin čiojo staliuką, pažiūrėję, ar nėra laiško, pasistaipę prieš veidrodį, praeina 309 gyventojai. Tai Filolo gijos, Ekonomikos, Medi cinos ir Istorijos fakultetų studentai. Jiems vadovau ja taryba, kuri stengiasi, kad „vienuolynas" taptų tikrai jaukiais antraisiais namais. Dar šių mokslo metų pradžioje tarybos iniciaty va Universiteto kavinėje studentai susitiko su Ope ros ir baleto teatro šokė jais, gastroliavusiais VDR. Vėliau kokių nors masinių kultūrinių renginių nepasi sekė suruošti, nes tam kliudė eilė faktorių: žmo nės įsitikinę, kad savo lais valaikį jie turėtų tvarkyti patys, kad nors bendrabu ty būtų galima pailsėti nuo
Taryba leidžia sienlaik raštį „Studentų šeima", „Komjaunimo prožekto rių", fotovitriną „Dieną... ir po vidurnakčio", „Pasi ruošta V. Lenino 100-ioms gimimo metinėms. Išleistas stendas „Leninas širdy kiekvienoj". Švaros komisijos ma žiausiai kartą per savaitę tikrina kambarius. Geriau siai tvarkosi 4, 15, 19, 25 kambariai. Jie pasiūlyti kandidatais į geriausio kambario konkursą. Tary bos nariai kas antra savai tė susirenka aptarti savo darbo, svarsto posėdžiuose gyventojus už bendrabu
SVARSTĖM, NUTARĖM, 0 • •• paskelbimo, žymiai pagerėjo bendrabučių būklė, t. y. dalis bendrabučių naujai atremon tuoti, sutvarkyti dušai, virtu vės, įsigyta daug naujo inven toriaus. Pagerėjo bendrabučių tarybų veikla, suaktyvėjo auklėjamasis darbas. Tačiau ne visi fakultetai, ne visos fakultetų profsąjunginės organizacijos, partiniai biurai stengėsi įvykdyti nutarimus. Partinio komiteto nutarime buvo įpareigoti partiniai biu rai paskirti atsakingus, paty rusius dėstytojus, kurie kon troliuotų, kaip tvarkosi bend rabučiuose jų fakultetų stu dentai, kaip dirba tarybos ir padėtų visais kitais bendrabu čių gyvenimo klausimais. Ekonomikos fakultetas iki šiol buvo dar nepaskyręs tokio dėstytojo ir, gal būt, todėl ekonomistai, gyvenantieji bendrabutyje, laikomi ne drausmingais, netvarkingais.
Nereti girtuokliavimo, vagys čių atvejai. Auklėjamasis darbas gyve nančių bendrabutyje studentų tarpe pagerėjo, tačiau rimtai šį nutarimą vykdė tik Medici nos fakultetas. Bendrabučių ta rybos darbą svarstė partinia me biure. Auklėjamasis dar bas bendrabutyje buvo svars tytas atvirame partiniame susi rinkime, dalyvaujant dėstyto jams ir aktyvui. Daugelio fakultetų partinės organizacijos (Chemijos, Mate matikos ir mechanikos, Eko nomikos, Istorijos, Filologijos) per praėjusius metus nė karto nesidomėjo nei bendrabučiais, nei nutarimų vykdymu. Ūkio skyrius buvo įpareigo tas iki 1969 m. gegužės 1 die nos aprūpinti visų bendrabu čių dušus, reikiamu inventoriu mi, tačiau iki šiol bendrabu čių Nr. 6, 5 ir 3 dušuose nėra kilimėlių. Skalbyklose trūksta
MUSŲ JUBILIATAI
RUSŲ LITERATŪROS ŽINOVĖ
Kovo 12 d. Vilniaus universiteto filologai pami nėjo Rusų literatūros ka tedros docentės Elenos Cer vinskienės 50 metų jubi liejų. Talentinga mokslininkė-pedagogė išėjo Maskvos filologijos mo kyklą. Ji klausė įžymiųjų profesorių paskaitų Lomo
įvairių organizacijų ir priemonių. Buvo sumanyta surengti šaškių, šachmatų varžybas tarp kambarių, bet vėl kliūtis — nėra in ventoriaus.
nosovo universitete, ten gilino savo žinias aspiran tūroje, šios aukštosios mo kyklos mokslinė taryba puikiai įvertino jos diser taciją „Levo Tolstojaus dramaturgijos ypatybės". E. Cervinskienės studijos apie XIX a. antros pusės didžiuosius rusų rašytojus paskelbtos Maskvos ir Vil niaus mokslinėje periodi koje. Vienas iš paskutinių jos straipsnių — „Dosto jevskio paslaptis" — iš spausdintas LTSR Aukštų jų mokyklų Mokslo darbų „Literatūros" serijos XII t. 2 sąsiuvinyje. Apie aukštą jos mokslinį išprusimą kal ba ir toks faktas — mask viečiai mokslininkai prieš kurį laiką užsakė šiai lietu vei filologei parašyti apie L. Tolstojų straipsnį „Teat rinei enciklopedijai". Lie tuviškai skaitančiai litera tūrinei visuomenei E. Cervinskienė žinoma kaip ori ginalių kritinių-biografinių apybraižų autorė. Tai at skiromis knygelėmis išėję
darbai apie L. Tolstojų ir A. Čechovą, išsamus įžan ginis straipsnis N. Dobroliubovo rinkiniui „Litera tūros kritika", kurio suda rytoja yra jubiliatė. Ji taip pat parašė skyrius apie ru sų literatūros klasikus mū sų vidurinių mokyklų IX ir X klasių vadovėliams. Ilgą laiką Vilniaus uni versitete docentė skaito specialųjį kursą „Tolstojaus-menininko savitumas" vadovauja studentų kursi niams ir diplominiams dar bams. Galima tik pavydėti tiems aspirantams ir diplo mantams, kurių pirmie siems žingsniams moksli niuose tyrinėjimuose vado vauja E. Cervinskienė. Jos meilė literatūrai, jos žinios bei mokslinė marksistinė metodologija atveria jauni mui tikrojo mokslo hori zontus, skiepija tobulą me ninį skonį. Būdama labai atidi ir principinga vado vė, nepakanti bet kokiam paviršutiniškumui, ji tie siog verčia skverbtis į pa
vonelių. Dušuose dažnai įvyks ta potvyniai (dėl nekokybinių san. technikos darbų), todėl nukenčia naujai atremontuo tos patalpos. Visai neleistina, kad studen tų patalynė būtų keičiama re čiau, kaip kas 10 dienų. Tačiau bendrabutyje Nr. 6 ji keičia ma rečiau nei 10 dienų. Dau gelyje kambarių dar trūksta kėdžių, spintelių, radijo taš kų. Nespėję rytais paskaityti laikraščių ir, nesant radijo tašku — neišklausę žinių, stu dentai daug ko netenka, jie nejaučia gyvenimo pulso, jie nežino, kokie dideli įvykiai vystosi mūsų šalyje kiekvieną minutę (pvz., kosmonautas grįžta jau į žemę, o studen tas sužino paskutinis). Butų skyrius nesistengia ap gyvendinti vieno fakulteto studentus kompleksiškiau, daž nai išmėto po visus aukštus (pvz., Chemijos fakulteto stu
čias sudėtingiausių proble mų gelmes. Gal būt, gražiausiai E. Cervinskienės talentas at siskleidžia auditorijoje. Tai nuostabi lektorė. Viename savo straipsnių apie litera tūros dėstymą mokykloje („Faktai be emocijų ar emocijos be faktų?" — „Pergalė", 1966, Nr. 4) ji rašė: „Laikas pakeis dėsty mo metodus, vadovėlius, programas, bet nepakeis aksiomos, kad tik gyva mokytojo mintis, jo širdis, plati erudicija, dėstomo dalyko išmanymas ir meilė gali uždegti mokinius". Tai iš tikrųjų pačios jubiliatės pedagoginis credo E. Cer vinskienės paskaitos apie įžymiuosius klasikų kūri nius yra taip pat savotiški kūriniai, turiningi ir įsime nantys. Analizuodama ji visada suranda dėkingiau sią rakursą, kuris leidžia lektorei atskleisti nepakar tojamą kūrinio žavesį. Jubiliejaus proga ger biamai docentei jos gražia me mokslininkės ir peda gogės kelyje linkime daug daug kūrybinės sėkmės. R. SIDERAVlClUS Rusų literatūros katedros vyr. dėstytojas
čio taisyklių laužymą, ski ria nuobaudas. O dabar — ko mums trūksta? Šiais metais mūsų bend rabutyje pastoviai dirba tik viena valytoja. Savai me suprantama, kad ji ne pajėgia gerai sutvarkyti tiek ploto: koridorių, san. mazgų ir t. t. Buities sek toriui padidėja veiklos zo na — reikia išplėsti savitvarką. Virtuvėse, prausyklose nėra padorių pakabų rankšluosčiams, o studentai dar svajoja apie veidro džius, kurie galėtų kabėti čia... Nors remontas bendra butyje faktiškai baigtas, tačiau praktiškai... 60 kam bario durų nepavadinsi du rimis — visiškai supuvu sios. Skalbyklos, prausyk los durys dar prasčiau at-
dentai). Gyvendami viename aukšte ar viename korpuse, jaustų didesnę atsakomybę už. tvarką, švarą, būtų geresnės sąlygos kontrolei. Sporto ir fizinio auklėjimo katedra dar iki šiol neįrengė sporto aikštelių. Sveikame kū ne sveika dvasia, bet mūsų studentai bendrabučiuose ne turi kur lavinti savo kūną. Artėjant konkursinei ge riausio bendrabučio apžiūrai, daugelis bendrabučių tarybų, o taip pat ir patys studentai suaktyvino veiklą. Jaučiama kambarių tvarka, disciplinos sustiprėjimas, pagražėjo ir ap linka. Reikia tikėtis, kad - V. Lenino 100-jų gimimo meti nių proga mūsų bendrabučiai bus kaip reikiant atremontuo ti, aprūpinti reikiamu invento riumi, tvarkingi, įvairūs. Šias garbingas metines studentai, gyvenantieji bendrabutyje, su tiks pakiliai, nemenkindami tarybinio studento vardo. Doc. B. PURVANECKIENE partijos komiteto narė, atsakinga už darbą bendrabučiuose
DOVANA j Sostinės knygynuose pa sirodė nauja kuklaus for mato knygelė „Ošia atža lynas". Leidinyje, kurį sudarė A. Zurba, patalpinti 1968 ir 1969 metais vykusių res publikos moksleivių litera tų konkursų dalyvių ge riausi darbai. Įdomu pažymėti, kad dauguma apsakymėlių, ei lėraščių, vaizdelių autorių dabar jau Universiteto stu dentai. Tai I k. lituanistai: Z. Lukošiūtė, Z. Zokaitytė, V. Račickas, D. Mušinskas, A. Vaišnoras, antrakursiai N. Miliauskaitė, J. Mocke vičiūtė, V. Balčiūnas, žur nalistai: P. Plėtaitė (I k.), N. Treinytė (II k.). Pasirodęs „atžalynas" vi suomet primins jiems kū rybinio nerimo džiaugsmą, jaunatviškų svajonių blykstelėjimą. Jaunųjų kūrybos alma nachas gausiai iliustruotas Kauno keturmetės vaikų dailės mokyklos mokinių darbais. I. BELINSKAITĖ I k. žurnalistė
rodo, langus paliko irgi likimo valiai: pusiau skar dinius, pusiau lentinius, dar kokia plyta įgrūsta... Nejaugi taip sunku gražiai tvarkingai užkalti langų kiaurymes, įrengti duše ventiliaciją? Taisė tuale tus, bet nebaigė — liko apipuvusios pertvarų apa čios. Kai kas pasakys, kad mes daug kuo nepatenkin ti ir tikriausiai patys nieko nedarome. Su smulkiais darbais mūsų vaikinai su sidoroja. .. Štai skalbimo mašina stovėjo dvejetą metų paruošta nurašyti, nors kažkada už ją buvo sumokėta 200 su viršum rublių. Gerai, kad tarybos narys K. Rimkus keletą vakarų pasikrapštė prie jos, pridėjo savo studen tiškų santaupų, ir jau ma šina veikia. Bet kodėl stu dentams reikia kelti iš „numirusiųjų" daiktus, ku rie lengva ranka buvo pa likti rūdyti? Panašiai ir su televizorium... A. ORENDERAITYTĖ
GREIT PRABĖGO TOS
DIENOS Atkelta iš 1 psl. Visose FDJ grupėse vyksta lenktyniavimas dėl geriausios grupės universitete vardo. Lenktyniavimo rezultatai pa aiškės prieš balandžio 22 d. Ir mes papasakojome drau gams graifsvaldiečiams, kaip mūsų komjaunuoliai ruošiasi lenininei įskaitai, V. Lenino 100-osioms gimimo metinėms. Antrasis susitikimas įvyko pas universiteto prorektorių prof. Gertnerį. Prorektorius savo kalboje pažymėjo, kokią didelę reikšmę turi abejoms šalims universitetų draugystė. Prorektorius pabrėžė, kad ši draugystė neapsiriboja vien tik asmeniniais studentų susi rašinėjimais bei delegacijų ap sikeitimais. Abiejų universite tų studentai bendradarbiauja ir mokslinėj srityje. Prorekto rius iškėlė įdomią mintį dėl studentų supažindinimo su abejais unversitetais. Tam jis pasiūlė surengti Vilniuje pa rodą apie Graifsvaldo univer sitetą, o Graifsvalde — apie mūsų Alma Mater. Šios paro dos turėtų didelę pažintinę reikšmę studentams, kadangi dauguma tik girdėjo apie draugystę tarp Vilniaus 4r Graifsvaldo universitetų, bet plačiau ir išsamiau apie juos pačius sužinoti jie neturi jo kių galimybių: juk tik maža dalis studentų gali pasisve čiuoti Graifsvalde arba at virkščiai — Vilniuje. Mes pabuvojome ir kituose Š. Vokietijos miestuose: Rostoke, Varnemiundėje, Štralzunde, Potsdame ir Berlyne. Rostoke aplankėme univer sitetą bei kitas miesto įžymy bes. Rostoko universitetas pernai šventė 550-ąsias savo egzistavimo metines. Tai vie nas iš seniausių Vokietijos universitetų. Prieš šį didelį ju biliejų universitetas buvo pil nutinai atremontuotas ir res tauruotas. Greit prabėgo tos kelios die nos Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Mumyse slypėjo dvejopas jausmas: nesinorėjo Berlyno palikti, tačiau kartu buvome išsiilgę mūsų senojo, žilojo Vilniaus.
APIE MUS RAŠO
MENO SAVIVEIKLOS APŽlOROS-KONKURSO NUOSTATAI
Neseniai mus pasiekė Šiau lių miesto „Raudonosios vė liavos" laikraščio naujas nu meris, kuriame išspausdintas reportažas apie Istorijos bei Filologijos fakultetų trečia kursių mediumą. Jame be kita ko rašoma: „.. .mūsų svajonė — kada nors pergyventi džiaugsmingas, kupinas stu dentiško sąmojaus valandas prie bendro laužo. Gal tai bus ne mediumas, vykstantis spei guotą žiemą, ne rugsėjo pir moji, kurią visi švenčiame sa vo namuose. Reikėtų kurti tra dicijas, vienijančias visas Lie tuvos aukštąsias mokyklas.. Apie trečiakursių mediumą rašė ir Žemės ūkio akademi jos daugiatiražinis laikraštis „Žemės ūkio specialistas". Dažnai respublikinėje spau doje pasirodo medžiagos, pa sakojančios apie Universiteto gyvenimą. Paskutiniame (4) „Švyturio" numeryje buvo išspausdintas Gamtos fakulte to profesoriaus V. Chomskio straipsnis apie kompleksinį Lietuvos atlasą, kur} paruošė minėto fakulteto Kartografi jos katedra. Bene dažniausiai apie mus rašo „Komjaunimo tiesa". Štai kovo penktos dienos numery je, straipsnyje „Mokslininkų ir moksleivių draugystė" pa žymima, kad Vlniaus 30-osios vidurinės mokyklos mokslei vius aplankė Universiteto dės tytojai š. Strelecas, doc. A. Gutmanas, Karinės katedros dėstytojas pulkininkas V. Ste panovas. Kovo 11d. numeryje „Komįaunimo tiesa" rašo apie Uni versiteto kultūros dienas Šir vintų rajone.
Tik merginoms
Ė
Istorijos fakultete atidaro ma „Merginų seklyčia". Pir moji vakaronė įvyks kovo mėn. 20 d., penktadienį. Sve čiuosis pas mus radijo komi teto darbuotoja V. Paukštely tė, laidų „Svečiuose pas Jū ratę" autorė. Visas merginas kviečiame užsukti ir ateityje aktyviai įsijungti f „mūsų seklyčią". Joje nagrinėsime įvairiausias problemas, diskutuosime... Laukite skelbimo, o mes lauksime jūsų. Pradžia 20.30 min. (vakaronės vietą nurodysime skelbime). Nevėluokita — atauš kava.. . E TERVIDYTE „Merginų seklyčios" Tarybos narė
LENINUI, TĖVVNEI-MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ
I. TIKSLAS III. LAIKAS IR VIETA VVU tarpfakultetinė meno Apžiūra-konkursas vyksta saviveiklos apžiūra skiriama mėn. 21—22 d. Univer V. Lenino 100-osioms gimimo kovo metinėms. Jos tikslas yra vys siteto Aktų salėje (Ciurliotyti ir skatinti meno saviveik lio 21). lą, puoselėti naujo žmogaus IV. PASIRUOŠIMO IR dvasinį grožį. VYKDYMO TVARKA Dekanatams ir studentų vi II. UŽDAVINIAI suomeninėms organizacijoms a) meno priemonėmis at rekomenduojama fakultetuose spindėti tarybinės liaudies pravesti kandidatų atranką. svajas bei darbo entuziazmą, Viena iš galimų atrankos for kelti tarybinio jaunimo są mų — tarpkursinė meno sa moningumą, ugdyti patriotinio viveiklos apžiūra (žiuri skiria atsidavimo, aukšto humanišku dekanas). mo ir internacionalinės drau V. DALYVIAI IR ŽANRAI gystės jausmus; 1. Dalyvauti apžiūroje-kon b) padėti rektoratui, dekana kurse gali visų fakultetų visų tams bei visuomeninėms orga kursų studentai ir dėstytojai. nizacijoms kovoti už pavyz 2. Dalyviai atstovauja tam dingą studentų elgesį visuo fakultetui, kuriame jie mokosi menėje ir buityje; 3. Galimi įvairūs meno sa c) kelti saviveiklininkų viveiklos žanrai. meistriškumą, idėjinį-meninį reiklumą; VI. VERTINIMO TVARKA IR d) propaguoti geriausius ta APDOVANOJIMAS rybinių autorių, rusų ir Vaka 1. Apžiūros-konkurso daly rų klasikų, lietuvių bei kitų vių pasirodymą vertina Rek tautų nacionalinius kūrinius; toriaus patvirtinta žiūri. e) skatinti originalaus re 2. įvertindama fakultetų pa pertuaro sukūrimą, ypač at sirodymą ir nustatydama iško spindinčio įvairias jaunimo votą vietą pagal rezultatus, gyvenimo, darbo bei poilsio komisija atsižvelgia į meninį problemas, studentiškų reika idėjinį programos lygį bei lų aktualijas, pasiekimus ir aktualų kryptingumą, santyki rūpesčius. Pageidautina, kad nį meno saviveiklos dalyvių meninėje programoje vyrautų ir fakulteto studentų skaičių, leninine tematika parašyti koncertinį-šefavimo darbą. kūriniai; Visi duomenys pateikiami f) siekti kuo didesnio sa komisijos pirmininkui. Prie viveiklos masiškumo; šių balų skaičiaus priskiriama g) išaiškinti tarpfakultetinės po 1 balą už fakulteto narių meno saviveiklos apžiūros- dalyvavimą centriniuose ko konkurso nugalėtojus. lektyvuose.
Atėjo paskutinės spaudos fakulteto atstovas j susirinki platinimo dienos antram šių mą, nežino, kaip užpildyti už metų ketvirčiui. Spaudos pla tintojų uždavinys — kad nė sakymų lapus, nepaaiškina fa vieno studento neliktų be kultetų proforgams, o paskui komjaunuoliško leidinio. atsiranda visokių bėdų. Kiti Kai kuriuose fakultetuose net adresą užmiršta parašyti, dar mažai padaryta. Ypač tu ri susirūpinti ekonomikos fa -ir vargsta ryšininkai nežinoda kultetai. Po reorganizacijos mi, kur vieną ar kitą leidinį išrinkti nauji spaudos platin dėti, o studentas laikraščio ar tojai, kuriems beveik viską žurnalo negauna. reikia pradėti iš naujo. Tik Šiais metais jau mažiau at gaila, kad jau darbo pradžia buvo nesklandi. Į kovo 9 d. eina skundų iš bendrabučių, Įvykusį spaudos platintojų su kad blogai išnešiojama po sirinkimą ekonomistai visai kambarius spauda. Rektoratas neatėjo. Neatėjo istorikai bei filologai. Kitaip sakant, atsto yra paskyręs 100 rub. geriauvai tų fakultetų, kuriuose pa siems spaudos išnešiotojams dėtis yra blogiausia. Neateina premijuoti, žinoma, neužmiršti
AUPlTOąUA Prilijo. Kam mirkyti ba tus, įei važinėja autobusai, šliaužo troleibusai? Stipen dija dar toli — taupyk... Kapeika prie kapeikos — rublis. „Keleiviai, paruoškit bi lietus". Broliukai, ką dary ti? Sakyti, kad perdaviau pinigus — bilietai prieky, kad... Jau artėja... „Oi kokia laimė, kad aš pagaliau Jus sutikau. Aš
meno saviveikloje žiuri pasiū lymu atlikėjai gali būti apdo vanojami Garbės raštais ir kt. 6. Geriausiai pasirodžiusiems atlikėjams ir kolekty vams suteikiama teisė daly vauti apžiūros-konkurso bai giamajame koncerte. '
VII. Sefavimas Apžiūros konkurso pasiruo šimą fakultetuose šefuoja ir saviveiklininkams suteikia konsultacijas Estetinio lavini mo katedros dėstytojai bei centrinių meninių kolekty\ ų vadovai.
Jau seniai tradicija tapo tarpkursiniai vakarai. Prieš se siją visi susidomėję rinkosi į III k. vakarą, kuriame buvo demonstruojamas pačių stu dentų sukurtas kino filmas „Ne vienos dienos kronika“. Visai neseniai skelbimai mus pakvietė i Didžiąją Audi toriją, kur antrakursiai rodė savo sugebėjimus. Vakaras buvo įvertintas 4,1. Visiems labai patiko smuiku ir gitara
atliekami kūriniai, akordeonis tų pasirodymas bei linksmi šo kiai. Daugiausia plojimų susi laukė kurso vaikinų kaimo ka pela, kuriai pirmus žingsnius žengti padėjo fiziologijos dės tytojas L. Stankevičius. Kad vakaras būtų masiškas, daug pastangų padėjo studentai: N. Šileikaitė, H. Ramonas, T. Iva nauskas, V. Dranenka, M. Blliukas, M. Binderis, A. Muralytė ir kt.
Kovo 8-osios dienos proga Į šventinį vakarą medikus pa kvietė IV kurso vyrai. Nors trumpas, bet linksmas, liau diškas vakaras ne vienam do vanojo šypseną ir gerą nuo taiką. Dar liko penktakursiai, ir išaiškės medikų konkurso nu galėtojai. ĮdomuI J. PASLAUSKAITĖ MF II k. studentė A. REŠELEVlClAUS nuotr
SUSIRŪPINKIME SPAUDOS PLATINIMU
Taip būna egzaminų metu Interviu
3. Pirmą vietą iškovojusiam fakultetui įteikiamas pereina masis prizas. 4. Vietų paskirstymas tarp fakultetų įforminamas Rekto riaus įsakymu. 5. Už ypatingus pasiekimus
studijuoju žurnalistiką, no riu keletą klausimėlių dėl informacijos. Kaip dažnai tikrinate? Retokai... (Ura!) Kas dažniausiai važinėja be bilietų? Sakote, studen tai? Kiek šiandien nučiu pote be bilietų? Aštuonis. Oi, tie zuikiai, kaip jiems negėda?! Labai ačiū — jau stotelė". Devinto nesugausite... O kas bus dešimtas? E. TERVIDYTE I k. žurnalistė
Fizikai laiko egzaminą. Pet ras išves lęšio formulę. Varg šelis nesuspėjo pasidaryti špargalkų. — Pradėsiu aplinkui, nuo mikroskopo, — pagalvojo ji sai. Pradėjo: — Mikroskopas yra toks da lykas, po kuriuo pakišus ko kį nors daiktą, šis išdidėja ne atpažįstamai. Dėstytojas pasitaisė akinius, pakraipė galvą ir tarė: — Aišku, aišku. Kai po mikroskopu pakiši katę, pama tysi karvę. V. JUREVIČIAUS pieš.
bus ir spaudos platintojai, to dėl gyventojai galėtų parašyti į „Tarybinį studentą" apie bendrabučų spaudos išnešioto jus, nurodydami geriausius ir papeikdami bloguosius. Bent paskutinėmis dienomis fakultetų komjaunimo ir prof sąjungos biurai privalo rimtai susirūpinti spaudos platinimu, paraginti studentus ir padėti tesiogiai šį darbą dirbantiems. A. GARDŽIULIS Partijos VVU komiteto narys, atsakingas už spaudos platinimą
Ateina Antanas laikyti eg zamino už Joną. Jie šiek tiek panašūs. Dėstytojas pavarto Jono knygutę, pasižiūri į nuotrau ka: — Tai kad tamsta nelabai panašus į save, arba nelabai fotogeniškas. — Vaje, dėstytojau, daugiau niekada netikėsiu draugais. Jie sakė, kad aš su Jonu — kaip du vandens lašai.
PER PAVASARIO SNIEGĄ Dar vasario mėnesį įvyko slidinėjimo varžybos kursuo se bei fakultetuose. Organi zuotumu ir masiškumu pasižy, mėjo Chemijos, Gamtos, Ma tematikos, Istorijos fakultetai. Rezultatai taip pat geri. Mat, įvairių atskyrių rezultatus pa rodė 150 su viršum sportinin kų. Geriausi fakultetų slidinin kai kovo 4—5 dienomis var žėsi VVU tarpfakultetinėse slidinėjimo pirmenybėse, ku rios vyko Nemenčinės plen te, „Žvaigždutės" pionierių stovyklos rajone. Pradžia nieko gero nežadė jo. Merginos, čiuoždamos 5 km nuotolį, pasiklydo tra soje ir paskui po kurio laiko pasipylė iš visų pusių teisė jų link. .. Padarius tvarką trasoje, į 10 km distanciją išskubėjo vyrai. Reikėjo įveikti du ra tus. Geriausią laiką parodė Gamtos fakulteto atstovas V. Mikulionis — 44 min. 54 sek. Po jo liko fizikas J. Keina ir matematikas A. Kupčins kas (atitinkamai 46:12 ir 46: :56) III atskyrio rezultatus pa rodė dar du sportininkai. Ką gi, tokiomis sąlygomis gerai. Cheminės technologijos katedros kolektyvas reiš kia gilią užuojautą vyr. la borantui Vyteniui RA KAUSKUI, mirus jo myli mam tėveliui.
Kovo mėn. 13 d. 19 vai. Centrinių Rūmų Aktų salėje vyks susitikimas su kompozi torium J. Juzeliūnu. Koncerte dalyvauja styginis kvartetas: A. Vainiūnaitė, P. Kunca, D. Katkus ir I. Kučins kas. Estetinio lavinimo katedra J. KUNDROTO pieš.
Po pirmosios dienos bend rakomandinėje įskaitoje pir mavo Gamtos fakultetas, su rinkęs 2342 taškus. Po jų žengė matematikai ir medikai Viską turėjo lemti estafetės. Antrąją varžybų dieną oras irgi nepasitaisė. Teko vėl pri sitaikyti. Geriausiai 4X3 km estafetėje pasirodė Gamtos fakulteto merginos — 1 vai 13 min. 25 sek. Po jų liko ekonomistės ir chemikės. Nu galėtojų komandai atstovavo Muizniek, Paliukinaitė, Dartkaitė ir Šešetaitė. Vyrų tarpe pajėgiausi buvo Teisės fakul teto slidininkai (Z. Noreika R. Jurkauskas, J. Liaučius, A Kartočius) — 4X5 km dis tancijoje sugaišę 1 vai. 14 min. 10 sek. Jie aplenkė gamtininkus ir matematikus. Taigi, I vietą užėmė Gam tos fakulteto vyrai , susikro vę 3302 taškų kraitį. Nepasi keitė ir kitų pirmaujančių komandų padėtis. Antri liko matematikai (2528), treti — medikai (2195). Toliau ko mandos išsirikiavo taip: Tei sė, Fizika, Chemija, Ekonomi ka, Istorija, Filologija. Varžybos vyrams baigėsi. O merginos? Artimiausiu me tu ir jų laukia kovos. Delsti nebegalima — pavasaris vis labiau puola. S. BUCHAVECKAS
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21. Rinko ir spaudė LKP CK Lei dyklos spaustuvė Vilnluįe. LV 08236 Užs. Nr. 1049