Universitas Vilnensis, 2004 m. spalio mėn. Nr. 8 (1654)

kine itur ad astra

universitas

-V-1579

&

vilnensis 2004 m. spalio mėn.

Nr. 8 (1654)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

% $

g o

http://www. vilnensis. vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

GRATULAMUR Vienas iš svarbiausių VU jubiliejinių renginių buvo iškilminga ceremonija GRATULAMUR, vykusi rugsėjo 17 dieną Šv. Jonų bažnyčioje. Šioje šventėje VU rektoriui buvo įteiktas skeptras - valdžios simbolis. Šventinėje ceremonijoje daly­

vavo garbūs svečiai - LR Prezi­ dentas Valdas Adamkus, Premje­ ras Algirdas Mykolas Brazauskas, Seimo Pirmininkas Artūras Pau­ lauskas, Seimo ir Vyriausybės na­ riai, užsienio universitetų rektoriai, ambasadoriai, garbės daktarai, šalies mokslo institucijų atstovai, Universiteto rėmėjai ir kt.

Per Didįjį kiemą į Šv. Jonų baž­ nyčią įnešamos vėliavos. Garbin­ giausioje vietoje - Universiteto vė­ liava, už jos - fakultetų vėliavos.

Pagarba buvo atiduota buvusiems Universiteto rektoriams, garbiems profesoriams, kurių jau nėra tarp gyvųjų. Jiems skirtas gėlių puokš­ tes į Bernardinų ir Rasų kapines išnešė kraštotyros entuziastai, va­ dovaujami EF lektoriaus Petro Venanto Mačiekaus. P Mačiekus dar rengiantis paminėti VU 400-ąsias metines surado ir visus 25 metus rūpestingai prižiūrėjo senojo Uni­ versiteto profesorių kapus.

Iškilmingiausias šios šventės momentas - skeptro įteikimas da­ bartiniam VU rektoriui akad. Bene­ diktui Juodkai. Senato pirmininkas prof. V. B. Pšibilskis supažindino svečius su skeptro istorija. Mano­ ma, kad jo originalas yra Peterbur­ ge, Ermitaže. Ruošiantis šioms iš­ kilmėms buvo nuspręsta pagamin­ ti skeptro kopiją. Kopijos gamybą finansavo AB „Vilniaus Vingis", ku­ rios direktorius p. Vaclovą Šleino-

ta yra VU Tarybos narys. „Nepra­ randame vilties, kad politinėmis pastangomis pavyks atgauti skep­ tro originalą. Tegul šiandien 82asis universiteto rektorius Benedik­ tas Juodka ir daugybė kitų būsimųjų Universiteto rektorių naudo­ jasi savo galios, Universiteto gar­ bės ir autonomijos simboliu“, - lin­ kėjo Senato pirmininkas, įteikda­ mas skeptrą rektoriui.

Savo sveikinimo kalboje rekto­ rius akad. Benediktas Juodka ap­ žvelgė VU istoriją, vaidmenį isto­ rijos verpetuose. „Šimtmečius VU buvo svarbiausias Lietuvos moks­ lo ir kultūros centras, suvaidinęs ir tebevaidinantis didžiulį vaidme­ nį mūsų valstybės istorijoje. Jis, kaip ir valstybė, klupo, kėlėsi, bu-

Iškilmingiausas momentas - Senato pirmininkas prof. V. B. Pšibilskis įteikia skeptrą VU rektoriui akad. Benediktui Juodkai

Iškilmingoje VU jubiliejui skirtoje ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ir užsienio šalių universitetų rektoriai

Mecenatų vardai suteikti Bronei ir Gedvydui Vainauskams

Ceremonijos dalyviai ir svečiai iš bažnyčios išėjo fakelų apšviestu taku

vo uždaromas ir atidaromas, bet vi­ sados išliko šviesos šaltiniu, rodan­ čiu kelią j ateitį“, - teigė rektorius.

Ragindamas nepamiršti fakto, kad pasaulyje Universitetų su tokia is­ torija kaip VU yra nedaug, rektorius pažymėjo, jog šiandien iš 15 Lietu­ vos universitetų VU turi turtingiau­ sias tradicijas, daugiausia studen­ tų ir dėstytojų, kurie turi galimybes studijuoti ir stažuotis Vakarų univer­ sitetuose. Jis išreiškė viltį, kad

Šios gėlės skirtos jau įnirusiems senojo Universiteto rektoriams ir garbiems profesoriams

Didįjį kiemą įspūdingai nutvieskė fejerverkai

XXI a. mūsų Universitetui bus naujų laimėjimų ir klestėjimo laikas. „Viskas priklauso nuo tų žmonių, kurie čia mokysis ir dirbs, ir nuo valdžios, kuri visada turėtų prisiminti VU il­ gaamžę istoriją, jo indėlį į mūsų tautos kultūrą ir VU iš­ skirtinumą šiandien", - teigė rektorius akad. B. Juodka.

Ceremonijoje pagerbti Universitetui nusipelnę žmo­ nės. Universiteto Senato nu­ tarimu už Vilniaus universi­ teto misijos suvokimą ir jos palaikymą, už svarią materia­ linę paramą Alma Mater VU Mecenatų vardai suteikti Bro­ nei ir Gedvydui Vainauskams bei Audronei ir Juliui Nied­ varams.

Jubiliejaus proga VU sveikino Respublikos Prezidentas, VU gar­ bės daktaras Valdas Adamkus. „Vilniaus universitetas kiekvie­ nam Lietuvos žmogui yra sava Alma Mater. Bėjo neįmanoma įsi­ vaizduoti Lietuvos kultūros. Kul­ tūrų dialogą puoselėjantis VU šiandien tampa ypač svarbiu Lie­ tuvos mokslinės minties tiltu, jun­ giančiu mus su Europa ir pasau­ liu“, - kalbėjo Prezidentas. Jis lin­ kėjo VU šlovingos ateities, kuri yra verta jo garbingos praeities.

Vilniaus universitetą jubilieji­ nėje ceremonijoje sveikino LR Seimo Pirmininkas Artūras Pau­ lauskas, Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas, švietimo ir mokslo ministras Al­ girdas Monkevičius, Lietuvos Katalikų Bažnyčios vardu - vys­ kupas dr. Jonas Boruta, Rekto­ rių konferencijos vardu - Lietu­ vos muzikos ir teatro akademi­ jos rektorius Juozas Antanavi­ čius, užsienio svečių vardu Krokuvos Jogailos universiteto rektorius Franciszek Zeika, VU SA prezidentas Darius Skusevičius. Jubiliejaus proga VU taip pat sveikino VU garbės daktarai Vaclovas Havelas, Zbignevas Brzezinskis, Europos universite­ tų asociacijos prezidentas Eri­ kas Fromontas ir universitetų partnerių rektoriai.

Po jubiliejinio šventinio kon­ certo, kuriame dalyvavo VU ka­ merinės muzikos ansamblis ir akademinis mišrusis bei merginų choras „Virgo", ceremonijos da­ lyviai ir svečiai iš bažnyčios išėjo fakelų apšviestu taku. Didysis kie­ mas, suspindęs netikėtu grožiu, tarsi patvirtino senojo Universite­ to šūkį - „Hinc itur ad astra“.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ V. Naujiko nuotr.

universitas

2

2004 spalis

vilnensis

Universiteto garbės daktarais tapo medikas ir teisininkas

Universiteto koridoriuje garsių profesorių biustai Onutė MACKONYTĖ

Onutė MACKONYTĖ

Per VU jubiliejaus iškilmes Sv. Jonų bažnyčioje Universiteto garbės daktaro titulai suteikti Francis ROBICSEK iš JAV ir Peter GILLES iš Vokietijos.

Vilniaus universitetas, minėda­ mas savo 425-erių metų jubiliejų, suteikė dviem užsienio mokslinin­ kams garbės daktarų vardus. „Se­ natas įvertino šių iškilių mokslinin­ kų nuopelnus šalims ir garsiems mokslo bei studijų centrams, ku­ riems jie atstovauja, taip pat didžiu­ lį įdirbį plėtojant tarptautinį akade­ minį bendradarbiavimą, padedant modernizuoti mūsų Universitetą,

integruoti jį į plačias, pasaulines mokslo ir studijų erdves", - kalbė­ jo Senato pirmininkas profesorius Vygintas Bronius Pšibilskis.

Profesorius Francis Robicsek yra JAV Šiaurės Karolinos Šarlo­ tės medicinos centro Širdies chi­

Profesorius Francis Robicsek

Profesorius Peter Gilles

rurgijos departamento vadovas.

Su Lietuvos medikais jis bendra­ darbiauja nuo 1997 metų. Moks­ lininkas ne kartą Universitete skai-

tė paskaitas, su dėstytojais dali­ josi savo moksline ir praktine patirtimi. Lietuvos chirurgams Francis Robicsek yra nuolatinis patarėjas ir rėmėjas, kviečiasi stažuotėms žymius Universiteto profesorius, sutarta dėl mūsų jau­ nų specialistų stažuočių jo moks­ linėje laboratorijoje. Anot VU Šir­ dies chirurgijos centro direkto­ riaus profesoriaus Vytauto Sirvy­ džio, šio JAV mokslininko buvi­ mas Universiteto garbės daktaru palaikys VU garbingą įvaizdį.

Privatinės, teisminio proceso ir lyginamosios teisės profesorius Pe­ ter Gilles iš Vokietijos jau nuo 1993 metų aktyviai koordinuoja bendra­ darbiavimą tarp Vilniaus ir Vokieti­ jos Gėtės universitetų Teisės fakul­ tetų. Jis taipogi yra ir VU mokslo dar­ bų „Teisė" redakcinės kolegijos na­ rys. Profesorius rūpinasi Universi­ teto Teisės fakulteto dėstytojų ir stu­ dentų mainų programa, pagal ku­ rią Vokietijos universitetuose teisi­ nes žinias gali tobulinti VU teisinin­ kai bei teisės specialybės studen­ tai. Iškilmingoje ceremonijoje Tei­ sės fakulteto dekanas doc. dr. Vy­ tautas Nekrošius apie Peter Gilles sakė: „Ramia sąžine stoviu prieš jus ir rektorių - šis žmogus yra ver­ tas daktaro vardo“.

V Naujiko nuotr.

Prof. Rolandas PAVILIONIS: „Universitete turi iš­ likti kuo platesnis humanistinis požiūris į pasaulį“ Atgimimo džiaugsmu gyveno visa Lietuva. Pirmiausia tai buvo Universiteto suartėjimo su visu Eu­ ropos akademiniu pasauliu metai: mes tapome pasaulio ir Europos tarptautinių universitetų asociaci­ jos bei daugybės komitetų nariais.

Tai buvo Universiteto atsivėrimas pasauliui ir pasaulio platesnis žvilgsnis į patį Universitetą. Mūsų partneriams tai buvo tikras atradi­ mas - juk iš tiesų nedaug kas ži­ nojo, kad Europos pakrašty yra toks universitetas - turintis įspūdin­ gą istoriją, sugebėjęs išlikti per vi­ sas negandas, istorinius ir politi­ nius pokyčius, kurie vyko šioje pa­ saulio dalyje. Ir tai mane paskati­ no daryti ryžtingas permainas pa­ čiame Universitete: kūrėsi nauji fa­ kultetai (Komunikacijos; Ekonomi­ kos fakultetas buvo pertvarkytas pagal naujas ekonomikos mokslo ir praktikos reikmes) ir struktūros (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), kūrėsi tarpdis-

ciplininiai studijų centrai (Greimo semiotikos centras, Moterų studi­ jų centras, Religijos tyrimų cen­ tras). Šie pokyčiai buvo kaip atspin­

dys mūsų suartėjimo su platesniu akademiniu pasauliu, kurio dalimi mes jau tapome galbūt anksčiau, nei Lietuva susigrąžino Nepriklau­ somybę.

Vilniaus universitetas bet kuriuo savo egzistavimo laikotarpiu bu­ vo ar atvirai, ar labiau paslėptai eu­ ropinė institucija. įkurtas kaip Eu­ ropos universitetas, jėzuitų dėka labai atviras savo požiūriu į pasau­ lį, net ir pogrindžio laikais stengė­ si išsaugoti europinę dvasią. Ir aš šiandien labai didžiuojuosijuo.

Dirbdamas Europarlamento Švie­ timo ir kultūros komitete, jaučiu, kad nė kiek nenusižengiau savo ištikimybei Universitetui - dabar man rūpi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių, kurios įstojo į Europos Są­ jungą, perspektyva, rūpi išgarsinti ir patį Vilniaus universitetą, norisi, kad kuo daugiau mokslininkų ir studentų iš kitų šalių atvažiuotų čia studijuoti ir dirbti. Šio jubiliejaus proga Europos parlamente ketinu

Žymių profesorių ir auklėtinių portretų galerijoje vaizduojamas pirmasis Moralinių ir politinių moksių fakulteto profesorius Ignas Ona­ cevičius, zoologijos ir lyginamo­ sios anatomijos profesorius Edu­ ardas Eichvaldas, taip pat Vilniuje dėstytojavęs garsus medikas ir hi­ gienistas Johanas Peteris Frankas iš Vienos, kuris 1804 m. prie Medi­ cinos fakulteto įkūrė terapijos kli­

niaus universitetą užsienyje. Gar­ binga vieta galerijoje skirta ir reto­ rikos meistrui Žygimantui Liauksmi­ nui, kurio knyga „Praxis Oratoria“ jį ir Vilnių išgarsino visoje Europoje. Šešių VU profesorių bareljefus skulptorius pradėjo kurti tuomet, kai Vilniaus universitetui va­ dovavo Jonas Kubilius. „Buvęs rektorius siekė Universitetą paversti muziejumi, taip, kaip yra visame pasaulyje“, - per galerijos atidarymą pri­ siminė rektorius akade­ mikas Benediktas Juod­ ka. „Tačiau keitėsi val­ džios, Universiteto rekto­ riai, todėl darbai buvo baigti tik šiemet", - sakė menininkas J. Jagėla.

Prieš 25 metus, mi­ nint universiteto 400 me­ Galeriją atidaro buvęs VU rektorius tų jubiliejų, Mažojoje prof. J. Kubilius ir dabartinis rektorius auloje buvo atidaryta akad. B. Juodka pirmoji J. Jagėlos barel­ niką. Mažojoje auloje taip pat įam­ jefų galerija, kurioje skulptorius žintas visuomenės veikėjas, kalbi­ įamžino 14 universiteto profesorių. ninkas, vertėjas Jonas Jablonskis Menininkas tiki, kad užsuku­ bei geologas Ignotas Domeika. Ta­ sieji į bareljefų galerijas studen­ pęs Čilės Santjago universiteto tai ir dėstytojai ne tik grožėsis jo rektoriumi jis Lietuvos mokyklų pa­ darbais, bet ir pasidomės spalvin­ vyzdžiu sutvarkė Čilės mokyklų sis­ gomis buvusių Universiteto dės­ temą, garsino savo tėvynę ir Viltytojų asmenybėmis.

surengti Vilniaus universiteto pri­ statymą. Šiandien Lietuvos universitetai neatsilieka nuo kitų Europos Są­ jungos šalių universitetų pagal stu­ dentų skaičiaus vidurkį, tenkantį tūkstančiui gyventojų. Bet mes de­ šimtis kartų atsiliekame nuo kitų šalių gebėjimu pritraukti kitų šalių studentus j Lietuvos universitetus.

O tai labai svarbu. Užsienio stu­ dentai atneša kitokią patirtį, kitus poreikius ir reikalavimus mūsų profesūrai, dėstytojams, ir manau, kol pasieksime minimalų reikala­ vimą - turėti bent 10 proc. nuo vi­ sų studentų skaičiaus užsienio stu­ dentų - kalbėti apie tarptautinę Universiteto patirtį ir vaidmenį bus labai keblu. Kitas dalykas - ryškė­ ja Universiteto pernelyg vienpusė orientacija į praktinius dalykus, į verslą ir j tai, kas šiandien Lietuvai labai svarbu. Tokie dalykai turi tu­ rėti savo perspektyvą. Ir ta per­ spektyva bus matoma tada, kai la­ bai aiškų kelią turės fundamenti­ niai, humanitariniai ir socialiniai mokslai. Šiandien Europoje ir vi­ same pasaulyje didžiausia proble­ ma kyla ne todėl, kad kažkur trūksta kompiuterių ar kažkas nepakanka­

Buvęs ilgametis VU rektorius (1958-1991) prof. Jonas KUBILIUS, kuriam vadovaujant Vilniaus universitetas šventė 400 metų jubiliejų: Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus buvo žymiausias iki at­ gimimo metų tautinis lietuvių ren­ ginys. Tai buvo ir universitetinė, ir tautinė šventė, kokios Lietuva dar nebuvo mačiusi.

Visas universiteto kolektyvas buvo susivienijęs ir nusiteikęs bendram tikslui - parengti rimtą sukakties minėjimą, ir parengti taip, kad tai būtų visos Lietuvos tautinė šventė. Mus palaikė Lie­ tuvos šviesuomenė ir visuome­ nės dauguma. Be abejo, reikėjo ir valdžios pritarimo, ir daug di­ plomatijos. Buvo sudarytas vals­ tybinis jubiliejinis komitetas, j darbą įsitraukė visas Universite­

to kolektyvas. Ypač didelis jautė­ si jaunimo pakilimas - studentai Didžiajame kieme po grindinį šliaužiojo keliais ir valė akmenis.

Sunku išvardyti visus atliktus tuo­ met darbus. Pirmą kartą per ilga­ amžę istoriją buvo kapitališkai suremontuoti ir išpuošti Univer­ siteto centriniai rūmai, sutvarkyti kiemai, Didžiajame kieme po ar­ kadomis atsirado memorialas ir granito plokštėse buvo įamžinti žymiausi praeities profesoriai ir auklėtiniai. Atidengtos trys jau XVII a. užteptos freskos. Filologi­ jos fakultete atsirado lietuvių raš­ tijos pradininkų biustų galerija, V.Trušys mozaikomis pavaizdavo

Vilniaus universiteto koridorių prie Mažosios aulos papuo­ šė skulptoriaus Jono Jagėlos sukurti garsiausių Universiteto profesorių bareljefai.

lietuviškąjį olimpą, R.Gibavičius sukūrė mūzų prieangį, vėliau rašytojų portretus. V. Valius iš­ puošė K. Donelaičio skaityklą, RRepšys nutapė freskas lietuvių folkloro temomis. Universiteto knygynas papuoštas originalia A. Kmieliausko freska universi­ teto istorijos tema. Ypač daug pa­ daryta atstatant ir išpuošiant Šv.

Jonų bažnyčią. Joje bareljefuo­ se įamžintas S.Daukanto ir K.Sir­ vydo atminimas.

Pasirūpinta ir jubiliejiniais lei­ diniais bei jubiliejaus įamžinimu dailės kūriniuose.

Rūpėjo kuo plačiau išpopulia­ rinti universitetą. Pagal savo forma­

mai įsisavinęs vadybos mokslą, bet todėl, kad žmonės nesusikal­ ba tarpusavyje, nesusikalba skir­ tingos kultūros ir skirtingos civili­ zacijos, o štai terorizmo veiksmai apima ne tik Ameriką, bet ir Euro­ pą. Tokių veiksmų priežastys - in­ telektualai nedalyvauja politikoje.

Intelektualų stygius politikoje labai jaučiamas. Nesusikalbėjimo tarp politikų, turinčių labai siaurą po­ žiūrį į pasaulį, yra labai daug. Štai čia mokslininkai su platesniu hu­ manitariniu požiūriu gali būti labai vertinga atrama. Aš labai viliuosi, kad Universitete nebus nustelbti nei humanitariniai mokslai, nei mokslai, labai artimi tai sričiai. Ne­ svarbu, ką studijuotume - matema­ tiką, fiziką, chemiją ar mediciną mes turime matyti žmogų ir pasaulį visoje jų įvairovėje ir matyti jame sugyvenimo perspektyvą. Ta sugy­ venimo perspektyva vargiai ar bus įmanoma, jeigu mes pamiršime Renesanso šaknis, iš kur kilo ir šis Universitetas. O tos šaknys reiš­ kia viena - kuo platesnis huma­ nistinis požiūris į pasaulį. Labai no­ rėčiau, kad tas požiūris išliktų vie­ na pagrindinių šio Universiteto gairių.

lius rodiklius VU buvo pirmajame sąjungos universitetų dešimtuke.

Buvo surengtos mokslo dienos ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Buvo dar daug jubiliejinių ren­ ginių - koncertai, priėmimai, kon­ ferencijos. Viskas vyko lietuvių kalba. Drąsiai galima sakyti, kad ta šventė labai sustiprino Univer­ siteto autoritetą. Šventės atbalsiai plačiai pasklido po pasaulį.

Praėjo dvidešimt penkeri me­ tai nuo tų neužmirštamų dienų.

Universitetas švenčia svarbią 425 metų sukaktį jau laisvoje Lie­ tuvoje. Tikiu, kad ši šventė pra­ smingai pažymės naują etapą il­ gaamžėje jo istorijoje.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

universitas

2004 spalis

Parodoje - mokslo ir meno vertybės Liana

BINKAUSKIENĖ

Rugsėjo 16 dieną Lietuvos dailės muziejuje atidaryta paroda „Se­ nasis Vilniaus universitetas: mokslo ir meno vertybės“. Vi­ suomenė išvydo iki šiol neeks­ ponuotus Universiteto steigimo dokumentus, brangiausias kny­ gas ir meno kūrinius. Parodę su­ rengė Lietuvos dailės muziejus ir Vilniaus universiteto biblioteka.

Ypač svarbius eksponatus - re­ čiausius Universiteto istoriją liudi­ jančius pergamentus ir bules paskolino Lietuvos valstybinis is­ torijos archyvas, kiti Lietuvos muziejai, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir kolekci­ ninkas Edmundas Armoška.

Paroda veiks iki lapkričio 15 dienos.

Parodoje „Senasis Vilniaus universiteias: mokslo ir meno vertybės“, skirtoje VU 425 metų jubiliejui, gali­ ma susipažinti su garsiais Vilniaus universiteto kūrėjais, dosniausiais mecenatais, globėjais, šios aukšto­ sios mokyklos rektoriais, žymiais pro­ fesoriais ir auklėtiniais, atspindimi Universiteto bendruomenės narių europinio masto darbai, atskleidžia­ mas Universiteto intelektualinės ir kultūrinės tradicijos savitumas bei reikšmė nacionalinės kultūros rai­ dai. Paroda apima 1579-1832 me­ tų Vilniaus universiteto-jėzuitų aka­ demijos, Lietuvos Didžiosios kuni­ gaikštystės vyriausiosios mokyklos ir Imperatoriškojo universiteto gyva­ vimo laikotarpį.

Parodos centre - dailininko V. Smakausko drobė „Steponas Ba­ toras įsteigia Vilniaus universitetą“, nutapyta 1828 metais, kai VU šven­ tė 250 metų jubiliejų. Šalia šio pa­ veikslo - svarbiausi Vilniaus univer­ siteto steigimo dokumentai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos ka­ raliaus Stepono Batoro 1578 ir 1579 metų privilegijos, 1579 m. spalio 30 d. popiežiaus Grigaliaus XIII bu­ lė, patvirtinanti Universiteto vidaus galias. Šie dokumentai patvirtina fak­ tą, kad Vilniaus universitetas veikė prieš 425 metus. Gretimose rūmų in­ terjerų salėse eksponuojami Vil­ niaus universiteto globėjų - Vilniaus vyskupų, kitų LDK senatorių; pirmų­ jų Universiteto vadovų, profesorių portretai. Kitose salėse eksponuo­ jami VU bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyrių turtai - reikšmin­

giausios mokslo ir meno vertybės.

Tarp eksponatų - gražiausi ir įspū­ dingiausi XIV a. antifonarai. Tai per­ gamente rašytos ir Italijos meistrų puošniai iliuminuotos rankraštinės gaidos. Seniausi žemėlapiai, profe­ sorių rankraščiai ir išleisti veikalai, puošnios rankraštinės ir spausdin­ tos knygos (pvz., garsiosios LDK Val­ dovų rūmų Vilniuje Žygimanto Au­ gusto bibliotekos, kunigaikščių Sa­ piegų dovanotos juridinės literatū­ ros knygos, Vilniaus Mamoničių spaustuvėje 1575 m. išleista pirmo­ ji knyga „Kanoniškosios Evangeli­ jos“), Vilniaus universiteto ikonogra­ finė, heraldinė medžiaga, žymių žmonių (rašytojų Voltero, V. Hugo ir Šatobrijano, poeto A. Mickevičiaus) autografai ir kita dokumentinė me­ džiaga. Pristatomi XVIII a. pab. XIX a. pradžios VU profesorių, glo­ bėjų ir garsių auklėtinių portretai.

Net 10 parodos salių skirtos VU meno katedrų profesorių, mokinių, jų sukurtos Vilniaus dailės mokyk­ los atstovų tapybos, grafikos, skulp­ tūros kūrinių, architektūros projektų ekspozicijos. Edukacinės komisijos laikus mena jos narių Vilniaus vys­ kupų Ignoto Jokūbo Masalskio ir Jo­ no Nepomuko Kosakovskio ir kt. at­ vaizdai. Edukacinės komisijos per­ tvarkytame Universitete greta kitų naujų disciplinų buvo įkurtos dailės katedros - Architektūros (1793 m.), Piešimo ir tapybos (1797 m.), Skulp­ tūros (1803 m) ir Raižybos (1805 m.), kurioms vėliau prigijo bendras Vil­ niaus meno mokyklos pavadinimas. Šios katedros turėjo milžinišką įtaką tolesnei Lietuvos dailės raidai. Šalia portretų pristatoma ir Vilniaus meno

mokyklos dailininkų kūryba, lanky­ tojai gali susipažinti su įvairių žanrų tapybos, skulptūros ir grafikos kūri­ niais. Ekspozicijoje dailininkų K. Rusecko, V. Vankavičiaus ir kt. kūriniai eksponuojami kaip tikroje studijoje - ant molbertų.

Parodoje taip pat rodomas unika­ lus medalių rinkinys, nukaldintas, kai Vilniaus universitetas šventė 250 metų jubiliejų. Kaip teigė šio muzie­ jaus direktorius Romualdas Budrys, medaliai eksponuojami tik parodos atidarymo metu. Rinkinį sudaro itin retas auksinis bei po du sidabrinius ir bronzinius medalius. Jų autorius garsus rusų tapytojas ir skulptorius grafas Fiodoras Tolstojus. Porą me­ dalių F. Tolstojus nukaldino VU jubi­ liejui. Viename iš jų pavaizduotas Lietuvos bei Lenkijos valdovas Ste­ ponas Batoras ir universiteto globė­ jas Mikalojus I. Unikalų medalių rin­ kinį paskolino kolekcininkas Edmun­ das Armoška. Ypač reti auksiniai me­ daliai, kurių vieną kolekcininkas nu­ pirko Ciuricho aukcione 1996 me­ tais. Yra žinoma, kad iš trijų atspaus­ tų auksinių medalių iki šių dienų išli­ ko tik du - vienas saugomas Kijevo universitete, kitas - eksponuotas šio­ je parodoje. „Tokias ekspozicijas kaip ši vi­ suomenė gali pamatyti tik per pa­ čias didžiausias šventes. Šios ver­ tybės - europinio lygio retenybės.

Lietuva - dabar jau Europos valsty­ bė, sauganti itin retus Europos kul­ tūros paveldo paminklus, ir didžioji šių paminklų dalis - senojo Vilniaus universiteto bibliotekoje“, - džiau­ gėsi Lietuvos dailės muziejaus di­ rektorius R. Budrys.

Torunės universitetas susijęs su VU Jubiliejinių renginių įkarštyje Vilniaus universitetas pasira­ šė bendradarbiavimo su To­ rtinės universitetu sutartį. Ja abi aukštosios mokyklos įsi­ pareigojo stiprinti Lietuvos ir Lenkijos istorikų pradėtą bendradarbiavimą.

spręsta pasirašyti abipusį įsiparei­ gojimą keistis studentais, drauge rengti projektus ir dalytis patirtimi.

Rektoriaus auloje surengtoje iš­ kilmingoje ceremonijoje bendra­ darbiavimo sutartį pasirašė Mika-

Lietuva žavisi jubiliejinėmis Uni­ versiteto knygomis

Kai kuriems leidiniams parengti prireikė poros dešimtmečių. V Naujiko nuotr.

Onutė MACKONYTĖ Pradedant jubiliejinius Vil­ niaus universiteto renginius P. Smuglevičiaus salėje pri­ statyti jubiliejiniai leidiniai.

Serijoje „Fontes Historiae Universitatis Vilnensis“ iš­ leista vienuolika naujų knygų. Kaip pasakojo seri­ ją kuruojantis profesorius Domas Kaunas, šie leidiniai yra tarsi metai iš metų

kauptas kapitalas. Atėjęs jubiliejus yra tarsi atsiskai­ tymo momentas, kuomet parodoma, kas per ilgus metus yra nuveikta. Visos šios serijos knygos turi išlie­ kamąją vertę.

Anot prof. D. Kauno, leidiniai skirstomi į dvi grupes. Tai Univer­ siteto istorijos šaltiniai, kuriems yra taikomi patys aukščiausi moksliniai reikalavimai, ir knygos su jubiliejiniu ženklu. „Kas turi iš­ liekamąją vertę?"- paklausė prof. D. Kaunas ir pats į klausi­ mą atsakė: „VU yra akademija, kol jis pulsuoja mokslu - knyga.

Tol Universitetas yra gyvas“.

Išskirtinio dėmesio susilaukė leidinys „Academia et Universi­ tas Vilnensis - Vilniaus universi­ teto steigimo dokumentai“. Šios

Onutė MACKONYTĖ

Po Antrojo pasaulinio karo di­ džioji dalis Stepono Batoro profe­ sūros persikėlė j Torūnę, todėl šian­ dien šių dviejų miestų aukštąsias mokyklas sieja ypatingi ryšiai. Iki šiol glaudžiai bendradarbiavo abiejų universitetų istorikai. Jų ini­ ciatyva Vilniaus universitetui šven­ čiant 425 metų sukaktį ir buvo nu­

3

vilnensis

Vilniaus ir Torūnės universitetus sies bendradarbiavimo sutartis lojaus Koperniko universiteto pro­ fesorius Janas Kopcevičius ir Vil­ niaus universiteto rektorius aka­ demikas Benediktas Juodka.

Anot VU rektoriaus B. Juodkos, šiandien Universitetas turi pasira­ šęs per 710 tarptautinių sutarčių.

Tai daroma siekiant bendradar­ biauti mokslo srityje arba dėl di­ desnio studentų mobilumo. Sutar­

ties pasirašymas atveria platesnes tarptautines galimybes. Yra trys kategorijos sutarčių: kuomet su­ tartį pasirašo rektorius su rektoriu­ mi, fakultetas su fakultetu ar pro­ fesoriai tarpusavyje. Šiuo atveju

sutartis labai svarbi - tai yra stip­ rūs abipusiai įsipareigojimai, nau­ jas bendradarbiavimo moksline prasme etapas.

knygos yra išleista 425 egzem­ plioriai, tiek, kiek Universitetui metų. Egzemplioriai numeruoti, su rektoriaus akademiko Bene­ dikto Juodkos parašu ir ranka įrašytais vis kitais VU gyvavimo metais.

Knygų svarbą pabrėžė ir biblio­ tekos direktorė Birutė Butkevičie­ nė. Anot jos, jei ne biblioteka, Vil­ niaus universitetas nebūtų suskai­ čiavęs, jog jam jau 425 metai.

Universiteto senato pirminin­ kas Vygintas Bronius Pšibilskis

sakė, jog knygos, kaip ir žmonės, turi savo likimus. Kadaise jos bu­ vo saugomos, rišamos prie len­ tynų, kad nepavogtų vagys. Ta­ čiau ir teisiamos, deginamos, draudžiamos. Leidinių puslapius žmonės naudojo machorkos suk­ tinėms, iš odinių viršelių darė pa­ dus batams. „Vis dėlto knyga at­ laikė visus jai tekusius sunkumus - išgyveno periodinės spaudos, radijo, televizijos, kino konkuren­ ciją ir išliko svarbi mūsų dienos žmogui“, - sakė prof. B. Pšibils­ kis.

Vilniaus universiteto paleotipų katalogui ir Vilniaus jėzuitų kole­ gijos dienoraščiui išleisti yra pa­ aukoti 20 metų. Būtent tiek laiko šiuos du leidinius rengė Univer­ siteto bibliotekos darbuotojai.

Pastaroji knyga yra gimusi iš ran­ kraščio. Į ją sudėtas visas seno­ sios Alma Mater gyvenimas nuo gimimo iki šių dienų. Panašiai Universiteto istorija yra įamžinta ir Vilniaus universiteto fotografijų knygoje. Lietuvoje apskritai dar nėra analogiško albumo, skirto vienai kultūros sričiai ar institu­ cijai ir aprėpiančio visą laikotar­ pį nuo fotografijos Lietuvoje atsi­ radimo iki nūdienos. Universite­ to istorija atspindėta per įvykius ir kasdienybės momentus, vyks­ tančius vis tame pačiame, nors ir besikeičiančiame senajame Universiteto ansamblyje. Kaip sa­ kė kritikas Skirmantas Valiulis, šį leidinį reikia ne tik žiūrėti kaip nuotraukų albumą, bet, svarbiau­ sia, skaityti. Vien iš parašų po nuotraukomis atgimsta mūsų aukštosios mokyklos istorija.

Jubiliejui skirtų knygų galima įsigyti jas išleidusiose leidyklose, miesto knygynuose. Kai kurie lei­ diniai liks dovanoms rektoriaus žinioje. Knygų rengėjai patikino, jog išleidus knygas neketinama atsipūsti. Tai tik akstinas vėliau dirbti dar geriau. Taigi knygų tik­ rai dar bus.

universitas

4

2004 spalis

vilnensis

VU viešėjo Estijos Prezidentas

KAz_____

Miunsterio BALTIKUM fondo premijos - VU studentams Milda GIRDZIJAUSKAITĖ, Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vyresnioji specialistė Rugsėjo 17 d. VU Senato salėje Miunsterio BALTIKUM fondo pirmininkė, VU gar­ bės daktarė prof. ho­ bi I. dr. Maria Wasna jau dešimtą kartą teikė Miuns­ terio BALTIKUM fondo pre­ mijas Vilniaus universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų studentams bei sti­ pendijas našlaičiams, ne­ įgaliems ir sunkiai socialiai besiverčiantiems VU stu­ dentams.

2004 m. Miunsterio BALTIKUM premijos už geriausius magistro darbus buvo įteiktos Vitalijui Šar-

kovui (IF), Annai Cvetkovai (KF), Laimai Kuprienei (KHF), Vytautui Grendai (FilosF), Ramunei Žaržo-

jūtei (FilosF), Alvydai Stepavičiūtei (FilF).

2004 m. doktorantų premijų laureatėmis tapo Vilma Zubaitienė (FilF) ir Birutė Švedaitė

(FilosF).

Taip pat įteiktos ir trys specia-

Miunsterio BALTIKUM fondo pirmininkė, VU garbės daktarė prof. habil. dr. Maria Wasna nuoširdžiai dėkojo fakultetų atstovams, išugdžiusiems gabius ir perspektyvius Universiteto auklėtinius liosios BALTIKUM fondo premijos ypač gerai besimokantiems Me­ dicinos fakulteto studentams: Da­ nutei Kulpavičiūtei, Dominikai Šid-

lovskaitei ir Robertui Kirliui.

Stipendijos buvo įteiktos našlai­ tei Vigintai Ivaškaitei (FilosF), ne­ galią turintiems studentams Auri­ mui Papečkiui (FilF), Kasparui Po­ ciui (IF), Mariui Skarupskui (KF), o specialioji stipendija - socialiai

Donatas BAGDONAS

remtinai studentei Laurai Navic­ kaitei (FilosF).

Premijų teikimo ceremonijoje dalyvavo Miunsterio BALTIKUM fondo narys, Miunsterio universi­ teto psichologijos profesorius Bernd Schafer, VU akademinių reikalų prorektorė doc. Birutė Pociūtė, fakultetų, nominavusių kandidatus 2004 m. premijoms laimėti, prodekanai ir atstovai.

Prof. M. Wasna priminė susirinku­ siems Vilniaus ir Miunsterio uni­ versitetų bendradarbiavimo pra­ džią bei pasidžiaugė, kad jubilie­ jiniais Vilniaus universiteto me­ tais jos suburto ir vadovaujamo BALTIKUM fondo premijų laurea­ tų ir stipendininkų skaičius Vil­ niaus universitete pasiekė 100.

Profesorė išreiškė viltį, kad Miuns­ terio premijos yra ne tik mūsų stu­ dentų puikių akademinių pasie­ kimų įvertinimas, bet skatins juos toliau sėkmingai dirbti pasirinkto­ je mokslo srityje. Ji nuoširdžiai dėkojo fakultetų prodekanams ir atstovams, išugdžiusiems tokius gabius ir perspektyvius Universi­ teto auklėtinius. Prof. M. Wasna taip pat pažymėjo, kad į Vilniaus universitetą kasmet ji atvyksta su dideliu džiaugsmu, ir džiaugėsi šilta bei atvira susitikimo su pre­ mijų laureatais atmosfera.

IZ Naujiko nuotr.

Estijos Prezidentas užsuko į Fi­ lologijos fakultete įsikūrusią estų kalbos auditoriją, kur jo laukė šiais metais lietuvių filologiją ir estų kalbą pradėję studijuoti stu­ dentai. Jis pasidžiaugė puikiai įrengta auditorija ir pasveikino

IBM kviečia Lietuvos

studentus priimti tarptautinį „Linux" iššūkį Pasaulinė kompanija IBM skelbia tarptautinį konkur­ są „Priimk IBM „Linux“ iššū­ kį", kurio metu Lietuvos stu­ dentai galės susirungti su viso pasaulio studentija.

Gabiausi Lietuvos universi­ tetų ir kolegijų studentai kviečiami tobulinti ir kurti naujus įrankius bei taiko­ mąsias programas, pritai­ kytas „Linux“ operacinei sistemai.

Užsiregistruoti konkurse „Priimk IBM „Linux“ iššūkį" galima iki šių metų spalio 31 dienos internete http://www.developer.ibm.com/ university/students/contests/linux/. Temą darbui studentai ga­

2004 m. Miunsterio BALTIKUM fondo premijos laureatai su'Univcrsiteto ir fondo atstovais

L

Spalio 4 dieną Vilniaus univer­ sitete lankėsi Estijos Respubli­ kos Prezidentas Arnoldas Ruitelis ir jo delegacija. Svečiai susitiko su VU rektoriumi Be­ nediktu Juodka bei apžiūrėjo senuosius Universiteto rūmus.

B. SI ||

-

■*** • -

4

Onutė MACKONYTĖ Rugsėjo 29 dieną Kinijos Liaudies Respublikos ambasa­ da Vilniaus universitetui padovanojo kinų kalbos mokymo įrangą ir mokymo priemonių. VU Orientalistikos centrui įteik­ ti keturi stacionarūs ir nešiojami kompiuteriai, trys DVD ir vienas vaizdo grotuvas, televizorius, audiovizualinė kalbos mokymo įranga, palydovinė ryšio antena, kuri priima Kinijos televizijos programas. Kinijos ambasada Universitetui taip pat padovanojo apie 40 knygų - įvairios metodinės moky­ mo literatūros, žodynų, atlasų, žinynų.

Orientalistikos centre surengtoje iškilmingoje dovanoji­ mo sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Vilniaus universiteto, Kinijos ambasados, Užsienio reikalų ministe­ rijos atstovai. Kinijos ambasadorius Lietuvoje Yuming Chen džiaugėsi, jog gali dovaną įteikti jam svarbiu metu: šiemet Kinijos Liaudies Respublikai sukanka 55 metai. Anot am­ basadoriaus, ši auditorija taps mokymo tiltu kultūriniams šalies mainams ir pakels kinų kalbos mokymo lygį.

VU Orientalistikos centras jau penkti metai pagal pa­ Kinijos ambasadorius Lietuvoje Yuming Chen ir VU grindinių Azijos studijų bakalauro programą rengia sinolorektorius akad. Benediktas Juodka pasirašė įrangos gus - profesionalius kinų kalbos ir literatūros, kultūros ir dovanojimo sutartį. V. Naujiko nuotr. religijos, istorijos ir meno specialistus.

lės rinktis iš pateiktų konkurse ar­ ba galės įgyvendinti savo unikalų „Linux" projektą. Iki gruodžio 13 dienos studentai turės pateikti at­ liktus darbus, o jau 2005 metų sausio 21 dieną bus paskelbti tarptautinio konkurso nugalėtojai.

Iš viso IBM apdovanos net 20 geriausius darbus pasiūliusius stu­ dentus. Jiems bus įteikti IBM „ThinkPad“ nešiojamieji kompiu­ teriai su „Linux“ programine įran­ ga. Nugalėtojai galės pasirinkti ir vieną iš trijų stažuočių „Linux" technologijų centre 2005 metų va­ sarą. Taip pat bus apdovanotas ir universitetas, kurio studentai ge­ riausiai pasirodys konkurse. Uni­ versitetui bus įteiktas „Linux“ klas­ teris. „Viešųjų ryšių partnerių“ inform.

Mokslo pasiekimai žurnale „Spectrum" VU Informacijos ir ryšių su vi­ suomene skyrius išleido spalvo­ tą 45 puslapių žurnalą „Spec­ trum". Žurnalas pasirodė VU ju­ biliejaus dienomis. Šio leidinio

Kinų kalbos mokymo lygis Universitete pagerės

studentus, jų lektorę Tiina Katler bei padovanojo estiškų knygų rinkinį.

Nors ir nedrąsiai, tačiau studen­ tai išdrįso su A. Ruiteliu trumpai šnektelėti estiškai, duoti nedidelį interviu estų televizijos kanalui.

Trumpoje kalboje studentams A. Ruitelis papasakojo apie Esti­ jos Nepriklausomybės kelią bei Baltijos asamblėją.

Estų kalbos auditorijos įrengimą, tarpininkaujant Estijos Respublikos ambasadai, parėmė: UAB „Olympic Casino Group Baltija“, AB „Va­ karų laivų gamykla", AB „Hansabankas“, UAB „Merko statyba“, „Baltika Veeremmi Estija“.

SPECTRUM

tikslas - parodyti visuomenei, ką veikia Vilniaus universitete dir­ bantys mokslininkai, tyrinėtojai, studentai; supažindinti su nau­ jausiais ir įdomiausiais jų pasie­ kimais. Žurnalo leidėjai teigia norintys

atskleisti platų Universiteto veik­ los spektrą, praverti kiekvienos laboratorijos, auditorijos duris, patraukliai, įdomiai ir populiariai papasakoti visuomenei, kuo gy­ vena ir kuo didžiuojasi Universi­ teto bendruomenė, perduoti skai­ tytojams mokslininkų patirtį, infor­ muoti visuomenę apie naujau­ sius mokslo laimėjimus ir pasie­ kimus.

Pirmasis žurnalo numeris skirtas VU 425 metų sukakčiai. Įvadinia­ me straipsnyje „Vilniaus universi­ tetas vakar, šiandien ir rytoj“ patei­ kiami VU rektoriaus akademiko Benedikto Juodkos, Senato pirmi­ ninko profesoriaus Vyginto Bro­ niaus Pšibilskio, Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko ir ilgamečio VU rektoriaus akade­ miko Jono Kubiliaus pasisakymai.

Ridikėlius greitai

auginsime kosmose

Rektoriaus skeptro įjį istorija

Kodėl siaurėja Palangos paplūdimiai ■

W

. <Vti

*3

Jubiliejui skirta „Paveldo“ rubri­ ka, kurioje skaitytojai sužinos rek­ toriaus skeptro istoriją, susipažins su Vilniaus universiteto regalijomis, restauruotu XVIII amžiaus telesko­ pu, nauja žymių Universiteto pro­ fesorių bareljefų galerija.

Vilniaus universiteto žurnalą „Spectrum“ planuojama leisti du­ kart per metus. Leidėjai svarsto ga­ limybę kai kuriuos straipsnius žur­ nale pateikti anglų kalba ir leidinį platinti užsienio partneriams.

„U. V.“ inform.

universitas

2004 spalis

Tarptautinė fizikų konferencija „Struktūra ir spektroskopija" Prof. habil. dr. Vytautas BALEVIČIUS, konferencijos organizaci­ nio komiteto sekretorius Praūžus Vilniaus universiteto šventinių renginių audrai, Fizikos fakultete rugsėjo 2326 d. įvyko tarptautinė kon­ ferencija „Struktūra ir spek­ troskopija“, kuri taip pat buvo skirta VU jubiliejui. Šis

renginys yra sudėtinė trišalio bendradarbiavimo projekto tarp Vilniaus ir Leipcigo uni­ versitetų bei Darmštadto technikos universiteto, kurį remia Alexander von Humboldt fondas (Vokieti­ ja), dalis. Konferenciją dar finansavo ir Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

Renginį sveikinamąja kalba ati­ darė Vokietijos ambasadorius Lie­ tuvoje J. E. dr. Alexandervon Rom. Alexander von Humboldt fondas ne tik parėmė konferencijos orga­ nizavimą, bet ir finansiškai padė­ jo Fizikos fakultetui įsigyti šiuolai-

Fizikos fakultetas turės naujausios kartos prietaisų. V. Naujiko nuotr. kinį Furjė vaizdavimo infraraudonosios srities (FTIR) spek­ trometrą VERTEX70, pagamintą BRUKER firmoje. VERTEX serijos spektrometrai yra naujausios kar­ tos prietaisai, pradėti gaminti tik šiemet, ir, galima sakyti, yra lyg paskutinis FTIR tyrimų mados šauksmas. Konferencijos atidary­ mas sutapo su spektrometro įdiegi­ mo ir suderinimo darbų, kuriuos atliko firmos atstovai, pabaiga.

Todėl J. E. p. ambasadorius malo­ niai sutiko perkirpti spektrometro atidarymo juostelę ir palinkėjo Lietuvos ir Vokietijos universite­ tams toliau sėkmingai bendradar­ biauti. Kolegos iš Vokietijos pa­ juokavo, kad dabar tai jau tikrai dėl FTIR ir Ramano spektrų tyrimų teks važinėti į Vilniaus universite­ tą, nes mūsų spektrometrai mo­ dernesni nei jų.

Po to prasidėjo mokslinė kon­

Pirmajam Lietuvos Statutui 475 metai

dešimt, o kai kurioms sritims gal ir šimtus kartų daugiau lėšų nei Lietuva. Todėl Slovėnijos Nacio­ nalinis BMR (branduolių magne­ tinio rezonanso) centras Liublijanoje yra vienas geriausių ir žinomiausių Europoje. Dalis prof. M. Berovič tyrimų ir buvo at­ likta šiame centre. Savo labai ori­ ginalų pranešimą apie natū­ raliųjų priešvėžinių medžiagų paieškas ir jų išskyrimą iš grybo Ganoderma jis pabaigė perfra­ zuodamas graiką Zorbą - „Mirtis ne problema. Problema yra gyvenimas, nes gyventi - tai ieš­ koti problemų“.

Mūsų universiteto mokslininkai taip pat perskaitė keletą plenari­ nių pranešimų. Iš jų pažymėtini

Fizikos fakulteto dekano (ir kon­ ferencijos organizacinio komite­

to pirmininko) prof. habil. dr. Juro

Banio fazinių virsmų dielektrinės spektroskopijos tyrimų, vykdomų VU, apžvalga bei prof. dr. Liudviko

Kimčio ir prof. dr. Dagfin Aksnes (Bergeno universitetas, Norvegi­

ja) darbas, skirtas porėtųjų nanostrukturinių darinių BMR spektrometrijai.

Užsienio svečiai (jų buvo 22) susipažino su Vilniaus universite­ to istorija ir rūmais, senamiesčiu, aplankė Trakus. Sekmadienį, pažėrę gausybę (tikrai nuoširdžių)

komplimentų Lietuvai, degdami

noru dalyvauti visose būsimose konferencijose Vilniaus univer­ sitete, konferencijos dalyviai išvy­

ko namo.

Tarptautinėje konferencijoje

istorija ir dabarties

Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimo grupės jaunesnioji mokslo darbuotoja

Vilnius - Lietuvos Statuto lopšys, o Vilniaus universitetas šiandien yra pripažintas Statuto tyrimo ir publika­ vimo centras. Todėl neatsitiktinai rug­ sėjo viduryje Universiteto „statutininkų“ kvietimu jau į ketvirtą (nuo 1979 m.) tarptautinę mokslinę kon­ ferenciją „Pirmasis Lietuvos Statutas ir epocha“ po trylikos metų pertrau­ kos rinkosi mokslininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos. Tarp jų - Statutų mokyklos Lietuvoje kūrėjas prof. S. Lazutka, prof. D. Viloveitas (D. Willoweit), prof. A. Zakševskis (A. Zakrzewski) ir kt. Dvi dienas trukusioje konferenci­ joje istorikai, teisės istorijos specia­ listai, kalbininkai skaitė pranešimus ir diskutavo tokiomis temomis: Pirmo­ jo Statuto šaltiniai, jo rengimas ir įsi­ galiojimas, Statute suformuluotų tei­ sės normų panaudojimas kasdie­ niame gyvenime (ekonominiai ir po­ litiniai aspektai), LDK teisinės kultū­ ros plėtra, Statutas LDK kultūros kon­ tekste.

1529-ųjų rugsėjo 29 d. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) įsi­ galiojo Pirmasis Lietuvos Statutas -

ferencijos dalis. Buvo perskaity­ ta 20 plenarinių ir apžvalginių pranešimų. Be jų, dar 40 darbų buvo aptarta sesijoje prie stendų.

Didžiausio susidomėjimo susi­ laukė 2 išsamūs apžvalginiai pranešimai apie naujausius neu­ tronų difrakcijos ir sinchrotroninės spinduliuotės taikymus medžiagų struktūros tyrimuose, kuriuos perskaitė Europos krista­ lografijos draugijos prezidentas ir Darmštadto technikos univer­ siteto Medžiagotyros instituto de­ kanas prof. dr. Hartmut Fuess. Jis supažindino su galingiausio Voki­ etijos tokių tyrimų centro - neu­ tronų reaktoriaus Miunchene ir greitintuvo HASYLAB Hamburge eksperimentine įranga bei kvietė mūsų mokslininkus nesidrovėti ir drąsiai pateikti siūlymus bendri­ ems projektams. Prof. H. Fuess pažadėjo visokeriopą paramą skirstant šių unikalių prietaisų laiką eksperimentams, nes jis yra ir vienas iš siūlymus vertinančios ir skirstančios laiką komisijos narių.

Dar vieną labai įdomų prane­ šimą apie struktūrinius biotech­ nologijos procesų produktų tyri­ mus perskaitė svečias iš Liublijanos universiteto prof. dr. Marin Berovič (Slovėnija). Slovėnija (nepainioti su Slovakija) - ne­ didelė (apie 2 mln. gyventojų) valstybė, besiribojanti su Italija, Austrija ir Kroatija. Jos likimas labai panašus j Lietuvos, tačiau dėl gerai išvystytos mokslui im­ lios pramonės (pakanka paminėti GORENJE, farmacines firmas LĖK, KRKA ir kt.) Slovėnija mok­ sliniams tyrimams sugeba skirti

apžvelgta Universiteto

Lirija STEPONAVIČIENĖ,

Senosios Almae Matris jubiliejaus šurmulys šiek tiek užgožė kitų ne mažiau reikš­ mingų sukaktį. Rugsėjo 15-16 dienomis Istorijos fakultetas surengė tarptautinę konferen­ cijų „Pirmasis Lietuvos Statutas ir epocha“.

5

vilnensis

tendencijos

Konferencijoje dalyvavo įvairių šalių ir sričių specialistai. V. Naujiko nuotr. tuometinis valstybės įstatymų sąva­ das, kuriam paklusti turėjo „visi kar­ tu ir kiekvienas atskirai“. Po kelių de­ šimtmečių Pirmąjį Statutą pakeitė Antrasis (1566 m.), pastarąjį - Tre­ čiasis (1588 m.). Toks fenomenalus teisės kodifikavimo dinamiškumas (per 60 metų parengti ir išleisti net trys statutai) leidžia teigti, jog mūsų protėviai nebuvo anuometinės Eu­ ropos provincialai. Netgi priešingai, teisė buvo ta sritis, kur Lietuva prily­ go kitoms Europos šalims, o Pirma­ sis Statutas teisinių normų apimtimi ir jų sistemingu išdėstymu pranoko kaimyninių šalių teisynus. Veikęs vi­ soje LDK, t. y. valstybėje, kurios vi­ suomenę sudarė kelios tautos (šian­ dien tai - savarankiškos Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos valstybės), Lietuvos Statutas turėjo ne tik prakti­ nę teisinę reikšmę, bet atliko didžiulį vaidmenį tos įvairiatautės ir daugiakonfesinės visuomenės raidoje.

Lietuvos politinės raidos ypatybės lėmė, kad Statuto kaip didžiausios vertybės samprata ne tik išliko, bet netgi sustiprėjo. XVIII a. Lietuvos ba­ jorai seimeliuose reikalavo, kad jų pasiuntiniai seimuose gintų „šimt­ mečių praktika paremtą“, „teisingą“ Lietuvos Statutą, ir nesutiktų jame da­

ryti nė menkiausio pakeitimo. Statu­ to autoritetas buvo toks didelis, kad, kai 1776 m. Seimas Lenkijos atsto­ vų balsais nutarė parengti bendrą Abiejų Tautų Respublikos įstatymų kodeksą, Lietuvos bajorai tokį pro­ jektą kategoriškai atmetė, t. y. nesu­ tiko su rengiama įstatymų unifikacija. Net XIX a. viduryje, kai Rusijos val­ džia jau buvo panaikinusi Lietuvos Statutą, jis liko LDK valstybingumo simboliu. 1863 m. sukilėlių organi­ zacijos nario bute surastame doku­ mente, pavadintame „Lietuvių kate­ kizmas“, į klausimą „Kas yra lietu­ vis?“ įrašytas šitoks atsakymas: „Tas, kas tiki laisve ir laikosi Statuto". Vadi­ nasi, praėjus net trims šimtmečiams nuo Lietuvos statutų įsigaliojimo, prieš carizmą sukilusiems Lietuvos bajorams Statutas išliko vertybė ir se­ nojo LDK valstybingumo tradicijų reiškėjas.

Galima džiaugtis, kad Lietuvos Sta­ tutu domisi ne tik istorikai. Konferen­ cijos išvakarėse sulaukėme rengė­ jų ir Lietuvos Banko bendros inicia­ tyvos vaisiaus - plačiajai visuome­ nei buvo pristatyta proginė 50 litų moneta, skirta Pirmojo Lietuvos Sta­ tuto 475-erių metų sukakčiai, iš kar­ to tapusi retenybe.

Konferencijos darbo akimirka. V. Naujiko nuotr.

Vienas reikšmingiausių jubiliejinės savaitės renginių - rugsėjo 17 d. įvykusi tarptautinė konferencija „Vilniaus universitetas Europoje: praeitis, dabartis, ateitis“, skirta Universiteto 425-mečiui.

Konferencijoje pranešimus skaitė ne tik žymūs Lietuvos istorikai ir Vilniaus universiteto mokslininkai (prof. E. Gudavičius, prof. A. Bumblauskas, prof. E. Ulčinaitė, prof. J. Vaitkus), bet ir Lenkijos (prof.

Ludwik Grzebien SJ, prof. Stanislavv Alexandrowisz), Rusijos (prof.

Anatoly Ivanov), Vokietijos mokslo institucijų (prof. Alexander Demandt) bei Centrinio Europos universiteto (prof. Yehuda Elkana) atstovai.

Konferencijoje buvo apžvelgta Europos universitetų istorija bei dabartinės raidos tendencijos, analizuota Vilniaus universiteto praeitis (pakilimai ir nuosmukiai, veikla įvairiais Universiteto gyvavimo tarpsniais: Lenkijos-Lietuvos valstybės, Rusijos imperijos, okupacijos periodais), įvertintas Universiteto indėlis j Lietuvos ir Europos mokslą bei kultūrą.

Plačiau apie konferenciją skaitykite kitame „U. V.“ numeryje

universitas

6

2004 spalis

vilnensis

Baltijos šalių psichologų

Pasaulio lietuvių psichologų

konferencijoje aptarta

konferencijoje - visiems po molinį švilpuką

žmogaus įvaira

nis, emocinis ir elgesio met­ menys“. Ši psichologijos

Doc. Laimutė BULOTAITĖ

šventė buvo surengta kaip VU jubiliejinių renginių dalis Universiteto 425 metų su­ kakčiai pažymėti.

Rugsėjol 8-19 d. Vilniaus universitete vyko Pasaulio lietuvių psichologų konfe­ rencija. Tai jau antroji tokia konferencija, kurios metu Lietuvos ir viso pasaulio lie­ tuvių psichologai turi gali­ mybę pasidalyti su kolego­ mis savo tyrimų rezultatais, idėjomis bei užmegzti nau­ dingas pažintis. Konferenci­ joje dalyvavo 133 psicholo­ gai iš Lietuvos, JAV, Kana­ dos bei Čekijos. Buvo per­

skaityti net 32 moksliniai pranešimai.

Plenariniuose posėdžiuose pra­ nešimus skaitė Lietuvos bei JAV psichologai. Profesorius iš Mičiga­ no universiteto JAV Linas Bieliaus­ kas, vienas žymiausių brandaus amžiaus psichologijos bei neuro­ psichologijos specialistų, skaitė įdomų pranešimą apie pažintinių procesų sutrikimus senatvėje. Mū­ sų universiteto profesorė Danutė Gailienė papasakojo apie naujau­ sius tyrimus, atliekamus traumų psichologijos srityje. Dalyvaujant tarptautiniame projekte jau ne pir­ mi metai atliekami politinių Kalinių ir tremtinių psichologiniai tyrimai.

Tiek nacių, tiek komunistinio reži­ mo padarinius tapo įmanoma tirti tik abiem žlugus. Šių tyrimų rezul­ tatai ne tik padės psichologams

Rugsėjo 16-18 d. VU vyko VI tarptautinė Baltijos šalių psichologų konferencija „Žmogaus įvaira: pažinti­

Organizacinio komiteto nariai buvo apdovanoti moliniais švilpukais taip bus lengviau sukviesti kolegas į kitą konferenciją geriau suprasti traumų jveikos ga­ limybes, bet ir papildys Lietuvos istorijos puslapius. Konferencijos metu buvo pristatyta nauja knyga -„Sunkių traumų psichologija: po­ litinių represijų padariniai“, kurio­ je šalia autorių iš Lietuvos, Kana­ dos, Norvegijos, Šveicarijos ir Vo­

kietijos tekstų pateikti ir šio tyrimo rezultatai. VTU profesorius Viktoras Justickis pristatė kartu su VU pro­ fesoriumi Gintautu Valicku atlikto tyrimo „Procedūrinis teisingumas“ rezultatus. Tai didelį atgarsį Lietu­ vos teisėsaugos institucijose sukė­ lęs tyrimas, kurį pranešėjai pava­ dino „psichologijos iššūkiu teisė­ saugai“. Diskusijų po šio praneši­ mo metu profesoriams buvo palin­ kėta, kad tokių „iššūkių“ būtų dau­

giau. Antrosios konferencijos die­ nos plenariniame posėdyje buvo aptarti psichologų bendruomenei aktualūs klausimai. Universiteto prorektorė doc. Birutė Pociūtė pa­ pasakojo apie Europos psicholo­ gų federacijos veiklą ir aptarė Lie­ tuvos psichologų integracijos j Eu­ ropos psichologų bendruomenę problemas.

Dėkodami organizacinio komi­ teto nariams už galimybę susitikti bei pasidalyti patirtimi, konferen­ cijos dalyviai padovanojo visiems po molinį švilpuką ir patarė „švilp­ ti taip garsiai, kad įvairiose pasau­ lio šalyse gyvenantys bei dirban­ tys psichologai atsilieptų bei at­ vyktų j Pasaulio lietuvių psicholo­ gų konferenciją po dvejų metų".

Konferencijos organizatoriai Vilniaus universitetas, Lietuvos psichologų asociacija bei Balti­ jos psichologijos pažangos aso­ ciacija (Kanada) - sukvietė psi­ chologus iš 9 šalių: ne tik iš Bal­ tijos jūros srities, bet ir iš JAV, Ka­ nados ir net tolimosios Japoni­ jos. Konferencija sulaukė ir gau­ saus šalies mokslininkų dėme­ sio. Pagrindinį pranešimą „Siste­ mų teorijos ir jų taikymas specia­ lių poreikių žmonių grupėms bei jų aplinkai“ perskaitė Floridos Atlantic University profesorius MichaelT. Milės. Kviestinius prane­ šimus konferencijoje taip pat skaitė Universiteto svečias iš JAV prof. Linas Bieliauskas bei latvių kilmės kanadietė Sandra Sebre.

Didelį susidėmėjimą taip pat su­ kėlė doc. G. Matulienės tyrinėji­ mas „Su eurointegracija susiju­ sios psichosocialinės proble­ mos", doktoranto E. Kazlausko pranešimas „Ilgalaikiai politinės prievartos padariniai išgyvenu­ siesiems tremtį" bei tyrinėtojos iš Klaipėdos I. Kirkutytės darbas „Delfinų terapijos poveikis autistiškiems vaikams“. Paskutiniąją konferencijos dieną Lietuvos psichologai prof. D. Gailienė, doc. G. Gintilienė, prof. H. Vaitke-

t Pranešimą skaito prof. D. Gailienė vičius bei doc. R. Žukauskienė

pristatė naujausius tyrinėjimus psichofiziologijos, psichologinių matavimų bei krizių prevencijos srityse.

Konferencija padėjo užmegzti ryšius tarp Universiteto mokslinin­ kų ir užsienio svečių. Štai konfe­ rencijoje apsilankęs Greifsvaldo universiteto Filosofijos fakulteto dekanas M. Bornevvasser buvo suinteresuotas dviejų šalių filoso­ fų ir psichologų mokslininkų ry­ šiais bei studentų mainais pagal Socrates/Erasmus programą, o Bendrosios psichologijos kated­ ros profesorius H. Vaitkevičiaus vadovaujama tyrėjų grupė už­ mezgė ryšius su Doshisha univer­ siteto (Japonija) mokslininkais, ty­ rinėjančiais veido suvokimo ypa­ tumus.

Kita, septintoji, Baltijos šalių psichologų konferencija vyks 2006 m. Latvijoje.

FilosF inform.

TRADICIJOS IR NAUJOVĖS

KALBININKŲ PASAULYJE <Loreta CHODZKIENĖ, VU Užsienio kalbų instituto direktorės pavaduotoja Vaiskų ir saulėtų rugsėjo 17-osios rytą Užsienio kalbų instituto ir Filologijos fakulte­ to Anglų filologijos katedros dėstytojai skubėjo į tarp­ tautinę mokslinę konferen­ ciją „Naujovės ir tradicijos šiuolaikinėse kalbų studijo­ se“, skirtą VU 425-ajam ju­ biliejui.

Atidarymo ceremonijoje, vyku­ sioje Krėvės auditorijoje, turinin­ go ir įdomaus darbo konferenci­ jos dalyviams linkėjo VU prorek­ torė doc. B. Pociūtė, Lietuvos Res­ publikos švietimo ir mokslo minis­ terijos Pagrindinio ir vidurinio ug­ dymo skyriaus vyriausioji specia­ listė S. Skapienė, ES SOCRATES programos koordinavimo para­ mos fondo direktorė J. Balčiūnie­

Konferencijos dalyviai viešėjo VU Botanikos sode

mo atvejus rašto darbuose. Šeš­

nė, Britų Tarybos anglų kalbos mokymo projektų vadovė V. Bačkiūtė, ŪKI direktorė doc. N. Bražė­ nienė. Konferencijos, trukusios dvi dienas, darbas buvo įtemptas ir produktyvus: rytais konferenci­ jos dalyviai atidžiai klausėsi ple­ narinių pranešimų, po pietų dirbo dalykinėse sekcijose. Konferenci­ jos viešnia iš Kalifornijos valstybi­ nio politechnikos universiteto

(JAV) dr. Karen Russikoff apžvel­ gė kiekvieno studento galimybes mokytis užsienio kalbų, ypač ak­ centuodama jo individualiai pasi­ rinkto mokymosi stiliaus svarbą, Londono universiteto karališko­ sios kolegijos daktaras Christopher Tribble, daugumai Lietuvos kalbininkų pažįstamas kaip aka­ deminio rašymo meno ekspertas, gvildeno leksinių junginių vartoji-

tadienio, rugsėjo 18-osios, rytas prasidėjo Helsinkio universiteto kalbų centro direktorės dr. ^\nu Virkkunen-Fullenvvider pranešimu apie suomių studentų paruošimą mokytis ir dirbti užsienyje, o dak­ tarė Carys Jonės iš Londono uni­ versiteto karališkosios kolegijos nagrinėjo bendrosios ir dalykinės anglų kalbos santykį dėstant an­ glų kalbą aukštosiose mokyklose.

Konferencijos metu veikė pen­ kios sekcijos - kalbos mokymo, kalbos studijų, kultūrinių studijų, vokiečių kalbos studijų bei tarp­ tautinių projektų, - kuriose prane­

šėjai bei dalyviai aptarė aktualias kalbų mokymo, mokslo tiriamosios veiklos problemas. Konferencijos svečiai iš Latvijos, Lenkijos, Da­ nijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Airijos ir Baltarusijos aukštųjų mo­ kyklų mielai pasidalijo patirtimi bei aptarė bendras visus aukštųjų mokyklų kalbininkus ir pedagogus vienijančias problemas ruošiant jaunąją kartą integracijai j ES. Laisvalaikiu konferencijos daly­ viai apsilankė jubiliejiniame Uni­ versiteto koncerte Šv. Jonų bažny­ čioje, apžiūrėjo Universitetą, Vil­ niaus senamiestį bei paviešėjo Kernavėje.

universitas

2004 spalis

7

vilnensis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Aplankykite

& www.vusa.lt VUSA informacija Jei dar neturi Lietuvos studento pažymėjimo (LSP)...

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 26 87 144, 26 87 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

Tau, studente www.knygumuge.lt

Interneto portalas www.knvaumuąe.lt - Medicinos fakulteto studentų idėja. Kadangi vadovėlių kainos šiais laikais iš tiesų nežmoniškos, daugelio jų paprastas studentas neišgali nusipirkti, fakulteto bibliote­ koje esančių knygų nepakanka visiems... Skolintis šiais laikais nepo­ puliaru. Telieka vienintelis būdas - ieškoti jau naudoto daikto.

Tinklalapis „Knygų mugė“ sukurtas tam, kad kiekvienas studentas turėtų galimybę paskelbti apie savo parduodamą/dovanojamą knygą, o kiti galėtų ją įsigyti. Šiandien puslapis tikrai populiarus ir apsilankan­

čiųjų tikrai nemažai. Daugelis studentų noriai skelbia apie savo „tur­ tus", o kiti džiaugiasi suradę ilgai ieškomą knygą.

www.vusa.lt Rugpjūčio mėnesį dienos šviesą išvydęs naujasis www.vusa.lt šian­ dien yra mielas akiai, studentiškas ir funkcionalus. Specialiai VU stu­ dentams sukurta skiltis padės efektyvinti informacijos sklaidą Vilniaus universiteto akademinei bendruomenei. Puslapyje veikiantis forumas gerins vidinę studentų komunikaciją. Kalendoriuje galima rasti infor­ macijos apie visus Vilniaus universiteto Studentų atstovybės organi­ zuojamus renginius. Kiekvienas čia gali rasti informacijos apie fakultetines studentų atstovybes, VU SA komitetų veiklą ir kt. Užeik į vidų, pažvelk giliau - www.vusa.lt.

www.studentuera.lt Tai naujas portalas, skirtas visiems Lietuvos studentams, kuriame rasi daugybę studentiškų dalykų: „Studentų era“ - tai didžiausiame Lietuvoje laikraštyje „Studentų era“ spausdinta informacija. Galėsi ne tik skaityti, bet ir komen­ tuoti; Studentiškos naujienos - ši skiltis kalba pati už save. Čia rasi naujausią informaciją iš studentiško gyvenimo, studentams ak­ tualias Lietuvos bei užsienio naujienas; Darbo pasiūlymai - ieškodamas darbo gali pasinaudoti nuolat atnaujinamais www.studentuera.lt publikuojamais darbo pasiū­ lymais; Skelbimai - drąsiai gali pateikti savo skelbimą (jei nori pirkti, par­ duoti, iš(si)nuomoti, sužinoti, susirasti draugų ir dėl visų kitų prie­ žasčių) arba jei pats ko nors ieškai; Naudingos nuorodos - įljsk ir pamatysi, kur gali rasti naudingos informacijos; Pramogos: vakarėliai, teatras, kinas, koncertai - visas studentiš­ kas laisvalaikis kaip ant delno.

Juk sakėme, kad www.studentuera.lt rasi visko!

Kiek kainuoja kelionė namo?

Edita NAUJOKAITĖ Taip buvo iki šiol. Kas mėnesį važiuodavau į savo vaikystės na­ mus išalkusi, krepšyje barškinda­ ma tuščiais stiklainiais, paskubo­ mis įvyniotais į skalbinius. „Ma­ ma, tėte, - džiūgaudavau minty­ se, - aš jau tuoj būsiu pas jus!“ Sumokėdavau 15 litų ir 10 centų j vieną pusę, ir tiek pat - grįždama į Vilnių. Beveik nedaug - dieviš­ koji 30 proc. nuolaida!

Ir lyg žaibas vieną dieną ap­ stulbino skausminga žinia: nuo 2004 spalio pirmosios - daugiau

...Prieš dvejus metus, pirmąkart susiruošusi važiuoti namo j savo mielą mažą miestelį (pas mamą ir tėtę - oi, kaip ilgai buvau jų nemačiusi!..), prastovėjusi gal 10 minučių auto­ busų stotyje, eilėje prie kasos langelio, išdidžiai įteikiau par­ davėjai savo pažymėjimą: „Man - studentišką!“. Nes mes, studentai, turėjome šiokių tokių privilegijų ir už kelionę auto­ busu mokėjome 30 proc. mažiau negu kiti, važiuojantys iš miesto A į miestą B. Ir taip sutaupydavome mažą dalelę mažos stipendijos (bet vis tiek - sutaupydavome!..). jokių nuolaidų. Studente, visaverti visuomenės dalyvi, jei nori va­ žiuoti - mokėk visą kainą.

Kodėl?! Už ką taip?!

Iš pradžių aš, naivi mergiotė,

tuo netikėjau. Gal kas nors pajuo­ kavo, gal šiaip - kažkas kažką ne taip suprato... Deja. Pasirodo, tai-

Nukelta j p. 8

Tu privalai: X ateiti į Vilniaus universiteto Studentų atstovybę, Uni­ versiteto g. 3 (Observatori­ jos kiemelis); užpildyti prašymą-susitarimą išduoti Lietuvos studen­ to pažymėjimą; X nuvykti į Vilniaus centrinį paštą, Gedimino pr. 7; ✓ Sumokėti 18 Lt mokestį už pažymėjimą ir 1 Lt už paš­ to paslaugas; Po 7 darbo dienų dar sykį užsukti į Vilniaus centrinį paštą ir atsiimti savąjį LSP Dėl studentų, šiuo metu negrjžusiųjų iš užsienio, registra­ cijos

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA), ginanti kiek­ vieno VU studento teises, intere­ sus, besirūpinanti socialinėmisakademinėmis problemomis, praneša, jog nei vieno Vilniaus universiteto fakulteto ar kito pa­ dalinio vadovai, dekanatų dar­ buotojai neturi teisės reika­ lauti, jog Jūs registruotumėtės j rudens semestro studijas, kitaip sakant, įrodytumėte, jog šiuo me­ tu esate Lietuvoje ir lankote pa­ skaitas. Tai apibrėžia Vilniaus uni­ versiteto Studijų nuostatai, kuriuose aiškiai parašyta: X studijų pradžia - rugsėjo pirmoji; X neturintys akademinių jsi. skolinimų studentai se­ mestro studijoms regist­ ruojami automatiškai.

Taigi netikėkite gandais, jei ky­ la klausimų, kreipkitės į VU SA! Vilniaus universiteto elektroni­ nis paštas - Tavo privilegija

Kiekvienas Vilniaus universite­ to studentas turi teisę turėti/naudoti VU elektroninį paštą, kuris yra skiriamas mokymosi arba darbo Universitete laikotarpiui.

Pradėti naudotis elektroniniu paštu iš tiesų labai paprasta. Jums tereikia užklysti į interneto puslapį http://mail. vu. It/registracija/'\r užp i Idyti registracijos anketą. VU Skai­ čiavimo centro darbuotojai elek­ troninio pašto dėžutę Jums sukurs per 1 darbo dieną. Baigus studijas dėžutė bus panaikinta.

Atsiminkite: Studentams prisijungimo var­ das sudaromas iš „s“ raidės ir septynženklio studento pažymė­ jimo numerio. Svarbu žinoti tai, kad naudojamas tik lotyniškas raidynas ir mažosios raidės.

EI. pašto adresas sudaromas tokiu principu: vardas.pavardė@<univ. padalinys>.vu.lt. Būti­ na prisiminti, jog naudojamas vėl gi lotyniškas raidynas. Galima naudoti tiek didžiąsias, tiek ma­ žąsias raides. Dešinėje adreso dalyje yra naudojami Universite­ to padalinių pašto sričių vardai.

EI. pašto vartotojui skir­ ti resursai: / Kiekvienam ei. pašto varto­ tojui yra skiriama 10 Mb dis­ ko (visiems failams ir kata­ logams, išskyrus INBOX) ir 75 failai vartotojo failų sis­ temoje. Pasitikrinti, kiek iš­ naudota disko vietos, gali­ ma prisijungus telnet/ssh protokolu ir surinkus ko­ mandą quota -v X Leistinas INBOX katalogo dydis 10 MB. INBOX kata­ logui viršijus 10 MB, elek­ troninio pašto vartotojui yra siunčiamas perspėjimas.

Pasitikrinti, kiek vietos (bai­ tais) užima Jūsų INBOX, galima prie ei. pašto serverio (mail.vu.lt) prisijungus telnet/ssh protokolais ir su. rinkus komandą Is -I / ma/7/[Jūsų loginas] Kaip suderinti studijas ir akty­ vų studentišką gyvenimą...

Galbūt daugelis iš Jūsų galvo­ ja, jog studijos, studentavimas, draugai, vakarėliai - tai nesude­ rinami dalykai, kuriuos reikia rink­ tis pagal prioritetus, tačiau pasi­ skaičius šiek tiek vadovėlių apie asmenybės vystymą, organizmo funkcijas ir 1.1, nuomonė pasikei­ čia. Kodėl taip yra? Atsakymas iš tiesų labai paprastas: viskas pri­ klauso nuo žmogaus.

Patarimai maksimalis­ tui: jeigu gyvenime nori suspėti viską ir dažnai Tau tenka teisintis dėl nepasiruošimo paskaitoms, dė­ mesingumo stokos, susimąstyk, kas geriau - ar didelis skanios arbatos puodelis su draugais ramiai besi­ šnekučiuojant, ar dideli kiekiai al­ koholio vakarėliuose... Kas geriau: gera knyga, kuri suteikia moralinės stiprybės artimiausiam mėnesiui, ar krūva įvairiausių komercinių žurna­ lų. .. Kas geriau - vadovėlis ar tele­ vizijos laida, kuriai pasibaigus pa­ aiškėja - ir vėl skandalas... Iš tiesų niekas Tavęs nesmerks nei už vie­ ną, nei už kitą pasirinktą variantą, tiesiog dažniau susimąstyk, kas yra artimiau Tau, Tavo sielai... Pasi­ stenk dozuoti pramogas, kad jos ne­ spėtų tapti nuobodžiomis...

Patarimai minimalistui: Turbūt dažnai tenka išgirsti pasta­ bų apie tai, jog iš gyvenimo nenori nieko arba labai mažai... Jog Tau nerūpi nei kolegos kursiokai, nei draugai, nei Tave supantys žmo­ nės.. . Tu gyveni savo mažame pa­ saulėlyje užsidaręs ir tiek... Kartais liūdi dėl to, kad jautiesi vienišas, bet dažnai tiesiog susitaikai ir išta­ ri: „Ai, viskas kada nors baigiasi...“.

Tačiau susimąstyk, ar negalėtum savo gyvensenos šiek tiek pakeis­ ti... Karts nuo karto pagalvoti ir apie didesnes svajones nei nuolatinis darbas kokioje nors smulkioje kompanijoje ar monotoniški vaka­ rai bendrabučio koridoriuose. Ži­ nok, viskas priklauso tik nuo Tavęs.

Savo gyvenimą žmogus kuria pats....

universitas

8

2004 spalis

vilnensis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Kiek kainuoja kelionė

namo?

Atkelta iš p. 7 kydami nuolaidas studentams, keleivių vežėjai patiria milžiniškus nuostolius (per 2003 metus ne­ tekta 4 mln. litų), nes lengvatas teikdavo savo pajamų sąskaita.

Pagal LR transporto lengvatų įsta­ tymą, važiavimo tolimojo regulia­ raus susisiekimo autobusais išlai­ dų kompensavimą iki 50 proc. tu­ ri padengti mokymo įstaigos sa­ vo lėšomis. Tačiau realiai moky­ mo įstaigos šių išlaidų studen­ tams nekompensuoja.

Ką daryti? Surengti kelias pa­ ras truksiantį mitingą ar bado ak­ ciją priešais Seimo rūmus: „Grą­ žinkit studentams nuolaidas!"?

Kaip garsiai reikėtų rėkti, kad mus ne tik išgirstų?.. Juk, galų gale, yra priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo remiantis turėtų būti pa­ dengta toji studentams labai rei­ kalinga 50 proc. lengvata. Paskai­ čiuota, kad per metus studentams paremti valstybė iš savo biudžeto turėtų skirti 5,8 mln. litų per metus.

Tikriausiai tai nėra labai daug....

Tiesa, mums vis dar liko kelios keliavimo po Lietuvą alternatyvos: 1. Traukiniai. Daug privalu­ mų: vagonai dideli ir erdvūs, taigi gali pasivaikščioti, pasižmonėti, rei­ kalui esant užsukti į WC ar parūkyti „kambarėlyje“ tarp vagonų, besi­ grožėdamas už lango slenkančiais ar bėgančiais (priklausomai nuo traukinio rūšies) gamtos peizažais... miela. Ir - kas visų geriausia - per­ kant traukinio bilietą, studentams, pateikusiems galiojančius pažy­ mėjimus, taikoma 50 proc. nuo­ laida. Ir vien dėl to jau visiškai ne­ besvarbu, kad autobusas veža truputį greičiau ir kad žiemą senes­ nių traukinių vagonuose truputį sužvarbsta rankos... Beje, tą kitą pusę bilieto kainos, kurios nesumo­ ka studentas, kompensuoja valsty­ bė iš savo biudžeto, todėl, priešin­

gai nei keleivių vežėjai, AB „Lietu­ vos geležinkeliai“ nuostolių dėl ke­ liaujančių studentų nepatiria. Va­ lio! Vadinasi, mes ir toliau mėgausimės pigiomis ir romantiškomis ke­ lionėmis traukiniu namo. Trūkumai (neišvengiami) - ne į kiekvieną Lie­ tuvos miestą, miestelį ar kaimą ve­ da geležinkelio bėgiai... O ir tuos pačius retkarčiais kas nors išardo.

2. Draugų iš to pačio gim­ tojo miesto automobiliai. La­ bai patogu, smagu ir kartais gali nieko nekainuoti.

3. Kelionės autostopu. Jo­ kiu bilietų, taigi jokio pinigų švais­ tymo. O kaip greitai kur nors nu­ važiuosi, priklauso nuo sėkmės, vairuotojų (kai kurie mėgsta drau­ giškai pamojuoti ranka) ir lyties.

Todėl kartais pasitaiko, kad tranzuodamas sušlampi ar nušąli ran­ kas ir kojas. Arba sulauki nuosta­ baus saulėlydžio... Tiesa, dauge­ lis mamų sugeba išgauti pažadą, kad jos mažas vaikas taip neke­ liaus. Saugumo sumetimais...

Mano šaldytuvas ir vėl tuštėja.

Spintelė užgrūsta tuščiais stiklai­ niais. Ir jau dažnėja mamos skam­ bučiai: „Kaip tau sekasi? Ką vei­ ki?“ O aš iki šiol negaliu apsi­ spręsti: važiuoti autobusu ir išleisti beveik visą savo stipendiją (ne­ noriu!), ar pasirinkti traukinį vie­ nai pusei kelio ir autobusą - ki­ tai? Kažkiek sutaupyčiau...

O gal kaip nors susigrąžiname netikėtai prarastą 30 proc. nuo­ laidą autobusų bilietams? A? P.S. Rugsėjo 28 dieną LR Seime buvo pristatytas Lietu­ vos nacionalinės vežėjų au­ tomobiliais asociacijos „Lina­ va“ parengtas įstatymo patai­ sos projektas dėl tarpmiesti­ nio transporto nuolaidų stu­ dentams. Šiuo metu 30% nuo­

laida galioja ir galios tol, kol Lietuvos Respublikos Seimas priims arba atmes asociaci­ jos „Linava“ pasiūlymus. Pre­ liminari data - beveik prieš pat rinkimus j Seimą...

Matematikos ir informatikos fakultete apeliacijų komisija VEIKIA Jurgita BUTANAVIČIUTĖ Per pavasario sesiją MIF buvo nagrinėtos dvi rimtos apeliacijos.

Vieną jų dėl funkcinės analizės egzamino perlaikymo pateikė ketvirtakursė statistikos studentė. Ji gavo ketvertą ir neteko teisės gin­ tis bakalaurinį darbą. Po apelia­ cijos darbas patikrintas iš naujo ir įvertintas penketu. Studentė ga­ lėjo gintis bakalaurinį darbą.

Antra apeliacija buvo MIF ma­ gistratūros II kurso studento. Jo magistro darbo gynimą valstybi­ nė komisija įvertino ketvertu, nes darbas buvo nepilnas. Apie tai, jog kažko trūksta, nei paties stu­ dento, nei jo darbo vadovo nie­ kas neinformavo. Apeliacinė ko-

Dar tik semestro pradžia.

Egzaminai, įskaitos atrodo tokie tolimi. Nesijaudinkite, šie studentų „džiaugsmai“ visada ateina nelauktai ir netikėtai. Bet apie kq mes čia? Ak taip, apeliacijos...

Jei įtari, kad dėstytojas ne­ teisingai įvertino, gali per tris dienas nuo atsiskaitymo pateikti apeliacijų.

LSP aktualijos Norėčiau Jums priminti, kodėl buvo atsisakyta seno pavyzdžio LSP ir studentų rankose nuo rug­ sėjo pirmos pasirodė naujieji pa­ žymėjimai.

Priėmus naująjį asmens duo­ menų apsaugos įstatymą, senojo pavyzdžio LSP neatitiko reikalavi­ mų, keliamų asmens tapatybę pa­ tvirtinančiam dokumentui. Paskel­ bus viešą konkurso LSP gamybai, geriausią, t. y. mažiausią kainą pa­ siūlė bendras Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir Lietuvos studen­ tų atstovybių sąjungos (LSAS) šiam konkursui teiktas projektas. Nacio­ nalinėms studentų organizacijoms laimėjus konkursą, ne tik iki 18 Lt sumažėjo LSP kaina (anksčiau bu­ vo 20 Lt), bet buvo suvienodinti du skirtingo pavyzdžio pažymėjimų blankai. Žinoma, diegiant naujoves

kilo ir tam tikrų nenumatytų proble­ mų, susijusių su LSP išdavimu. Jas ir norėčiau aptarti.

Didžioji dauguma studentų, pagal pateiktą tvarką užpildžiusių anketą ir susimokėjusių už LSP iki nustatytos datos, pažymėjimus gavo numatytu laiku. Tačiau ne­ retai studentai tiesiog pamiršda­ vo užpildyti kurią nors anketos dalį, pvz., studijų pakopa ar for-

Šiuo metu vienas aktualiau­

sių bei daugiausiai nesusi­ pratimų keliantis klausimas VU SA - Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) išdavi­ mas, kuris, įvedus naujųjų tvarkų, kelia tam tikrų ne­ numatytų problemų.

Situacijų komentuoja VUSA viceprezidentas ir LSP koordi­ natorius Juozas KARMAZA.

ma, tad esant tokiai situacija LSP nebuvo gaminamas dėl duome­ nų anketoje ir Universiteto duo­ menų bazėje neati­ tikimo. Su šia proble­ ma dažniausiai su­ sidūrė mūsų pirma­ kursiai, kurie dar ne­ buvo deramai susi­ pažinę su aukštojo­ je mokykloje varto­ jamomis sąvokomis bei kategorijomis.

Pasitaikydavo ir komiškų situ­ acijų, kuomet ką tik mokyklą bai­ gęs abiturientas LSP anketoje nu­ rodydavo stojąs tiesiai į magistrantūrą ar net doktorantūrą. Iški­ lus šioms ir panašaus pobūdžio

problemoms, klaidas ištaisyti bu­ vo gana paprasta, tačiau prireikė nemažai laiko, nes studento duo­ menys buvo dar kartą tikrinami ir pakartotinai siunčiami LSP ga­ mintojui.

Kita aktuali ir nemažai studen­ tų pasipiktinimo sukėlusi proble­ ma - sugadintos fotografijos ant LSP anketų. Taip atsitinka, kai kli­ juojant nuotrauką prie anketos kli­ jų patenka ir ant gerosios nuotrau­ kos pusės. Rūšiuojant anketas at­ siranda nuotraukų defektų, tad to­ kios anketos, savaime aišku, yra atmetamos, ir pažymėjimo gamy­ ba yra sustabdoma. Šios problemos, nors ir retos, vis

tik ne vienam studentui sukelia ne­ patogumų. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė stengiasi kuo operatyviau spręsti visas su LSP susijusias problemas, nors kartais studentai tuo ir nelabai nori pa­ tikėti. Dalis studentų mano, kad VU SA yra LSP gamintoja, galvo­ ja, kad LSP gamyba yra elementarus pro­ cesas. Deja, tokie stu­ dentai yra neteisūs.

LSP gamintojas yra UAB „Sonex“, užsakovas - Lietuvos studentų at­ stovybių sąjunga (LSAS). Na, o VU SA yra tik LSP išdavėjas, t. y. tarpi­ ninkas tarp pirmųjų dviejų gran­ džių ir studento.

VU SA orientacinė savaitė Vasilijus SAVINAS Tačiau jų kelyje - nemažai sun­ kumų bei išbandymų. Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad tvarkyti do­ kumentus nėra paprasta. Juolab kai visiškai nemoki lietuvių kalbos, ne­ pažįsti miesto. Šios problemos dar visai neseniai baugino ne vieną už­ sienio studentą, sudarydavo nepa­ lankią nuomonę apie Lietuvą.

VU SA pareiga yra rūpintis vi­ sų VU studentų gerove. Todėl 1999 metais inicijuota mentorių programa, kuri šiais metais šven­ čia penkmetį. Šitos programos tikslas yra užtikrinti, kad užsienie­ čiams kiltų kuo mažiau problemų ir nepatogumų, susijusių su atvy­ kimu ir apsigyvenimu Lietuvoje, geriau pažintų mūsų šalies kultū­ rą, istoriją, kalbą, papročius. Šios programos efektyvumą liu­ dija faktai, kad atvykstančių užsie­ niečių skaičius per pastaruosius metus išaugo kelis kartus, be to, ab­ soliuti dauguma labai palankiai ver­

Kiekvienais metais vis daugiau užsienio studentų atvyks­ ta mokytis Vilniaus universitete. Vokietija, Suomija, Pran­ cūzija, Japonija, Australija, JAV - tai toli gražu ne visos valstybės, kurių jaunuoliai atvyksta j Lietuvų semtis žinių ir naujų įspūdžių. tina mentorių programą ir palieka mūsų šalį pasisėmę malonių įspū­ džių. Ne mažiau svarbus yra faktas, kad vis daugiau užsienio studentų atvyksta rekomendavus Lietuvą jau aplankiusiems draugams.

Pirmą rugsėjo savaitę vyksta tradicinė mokslo metų atidarymo savaitė, vadinama Orientation Week. Jos tikslas - supažindinti užsieniečius su VU fakultetais, kur jie lankys paskaitas, Lietuvos is­ torija, kalba, aprodyti miestą, svar­ biausias jo vietas, padėti jiems su­ sipažinti.

Pradedantys mokytis VU stu­ dentai užsieniečiai turėjo būti pa­ krikštyti ir atsikratyti gėdingos „nu­ lio“ pravardės. Taigi orientacinę savaitę vainikavo krikštynos Pailgyje. Studentai turėjo sužaisti žai­

dimą „Jurgeli, meistreli“, sudai­ nuoti lietuvišką dainą, pasakyti ke­ letą greitakalbių, įveikti kliūčių ruo­ žą bei paragauti tikros lietuviškos duonos su medumi. Aišku, ir šiose krikštynose buvo vakarinė dalis. Ji buvo tikrai ypatinga, nes buvo pa­ kviestas liaudiškų šokių kolekty­ vas, kuris pamokė šokti senovinius lietuviškus šokius. Tai sužavėjo ne tik užsieniečius, bet ir-mentorius.

Vėliau įvairių šalių atstovai ne tik trumpai papasakojo apie savo gimtinę, bet ir truputį pamokė ki­ tus savo gimtosios kalbos. Čia ne­ trūko humoro, nepiktų draugiškų juokelių, visokiausių kuriozų.

Linksmybės truko iki pat ryto.

Visi užsieniečiai buvo labai suža­ vėti lietuvių svetingumu. O dar tik semestro pradžia...

misija leido studentui pridėti liku­ sią darbo dalį ir iš naujo jį prista­ tyti valstybinei komisijai. Studen­ tas darbą apsigynė. Šie pavyzdžiai įrodo, kad MIF

apeliacijų komisija veikia sėkmin­ gai. Ačiū jai už tai!

Šokti lietuvių liaudies šokius užsieniečiams nebuvo paprasta

Studentai iš užsienio buvo supažindinti su Vilniaus universiteto kasdienybe

universitas

2004 spalis

9

vilnensis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Jubiliejiniuose renginiuose

425

dalyvavo ir užsienio universi­ tetų studentai

Konstancija ZUBRICKAITĖ Pasidžiaugti tokia gražia švente ir pažinti studentų gyvenimą Vilniaus universitete panoro studentai iš Lat­ vijos, Estijos, Suomijos, Rusijos, Če­ kijos, Škotijos. Nuo pat pirmųjų at­ vykimo j Vilnių minučių svečiams nebuvo leista nuobodžiauti - jie bu­ vo pavaišinti tradiciniais lietuviškais cepelinais, kad nuo pat pradžių pajustų, kur atvyko. Taip pat jie buvo

Džiugu pagaliau sulaukti rugsėjo - tiek daug švenčių be­ veik vienu metu, tačiau smagiausia iš jų - VU 425-ojo jubi­ liejaus kulminacija. Tarp renginių, trukusių visq savaitę, buvo ir tarptautinė konferencija „VU 425 steps in Europe“ (VU 425 žingsniai Europoje), vykusi rugsėjo 16-18 dienomis, kuriq organizavo Vilniaus universiteto Studentų atstovybė. pavedžioti po gražųjį Vilniaus sena­ miestį, norint parodyti, kokioje nuo­ stabioje vietoje jau daugiau kaip 400 metų įsikūrusi Alma Mater.

Svečiai apžiūrėjo Vilniaus univer­ siteto biblioteką, patyrinėjo kieme­

Tarptautinės konferencijos dalyviai ne tik susipažino su VU studentų gyvenimu, bet ir dalyvavo jubiliejiniuose renginiuose

lių labirintus, o po trumpos mankš­ telės (reikėjo nukakti į Gamtos moks­ lų fakultetą, kuriame vyko konferen­ cija) buvo supažindinti su Lietuvos, Vilniaus ir Vilniaus universiteto isto­ rija. Šiek tiek vėliau jiems lietuviai

studentai papasakojo apie studijas ir studentų gyvenimą VU, pravedė lietuvių kalbos pamokėlę, išmokė reikalingiausių Lietuvoje bendravi­ mo frazių, kurias vėliau nuolat kar­ tojo svečiai. Greta rimtų diskusijų neapsieita ir be linksmybių - užsie­ niečiams buvo suteikta proga pra­ mokti lietuvių liaudies šokių ir dai­ nų, o lietuviai galėjo pasimokyti kitų šalių šokių. Konferenciją vainikavo studentų eisena Vilniaus gatvėmis ir roko operetė „Neformatas“, vyku­ si Vilniaus Vingio parke.

Organizatorių triūsas neliko ne­ įvertintas -tą galima buvo spręsti iš švytinčių užsienio studentų veidų.

Svečiai liko labai patenkinti šiltu pri­ ėmimu, dėmesiu ir džiugiomis staig­ menomis. Atsisveikindami pažadė­ jome vieni kitiems greitai susitikti.

ATSILIEPIMAI APIE NAUJĄ STUDENTIŠKO HIMNO VERSIJĄ „GAUDEAMUS MODERNITUS“ Mano mintimis prabėgo vėjas Viskas dar ateity Tavo akyse regiu idėją Tikėt savim gali

Jei dar turi kišenėje paslėptą Svajonę vieną, o gal ir dvi Ją dovanoki sutiktam praeiviui Šypsokis širdimi

Į: Gaudeamus igitur, iuvenes dum sumus, :| Post iucundam iuventutem, Post molestam senectutem |: Nos habebit humus. :| Krentanti žvaigždė nušviečia kelią Tu ją pagaut gali Atraski čia gyvenimo dalelę Jaunystės šurmuly

Kas dar lieka gyvenime be mokslų ir muzikos?

Tadas: (nusišypso) Geras klausimas. Šiuo metu muzika iš

tiesų užima daugiau nei 50 pro­ centų laiko. Yra, aišku, dar teat­ ras, kinas, kiti pomėgiai - bet ir jie veda į muziką. Labai tikiuosi, kad už dviejų savaičių tuos 50 pro­ centų užims funkcinė analizė (ak, tie nesibaigiantys mokslai).

Arūnas: Darbas tikriausiai.

Pragyvenimo šaltinis. Šiuo metu

Po ilgų, malonių, o kartais varginančių pasiruošimo savai­ čių Vilniaus miestų pagaliau sudrebino fantastinė roko operetė „Neformatas“, kuria sužavėti liko tiek muzikos mė­ gėjai, tiek vyresnieji muzikos, mokslų ir politikos „rykliai“.

Kas gi tie idėjos, scenarijaus, žodžių ir visų kitų dalykų, vy­ kusių scenoje, autoriai? Turiu tuščių popieriaus lapų, šiek tiek laiko ir neabejotinai įdomias asmenybes, sėdinčias priešais mane. Susipažinkime su Tadu DAUJOTU ir Arūnu MATAČIUMI - neformalaus pop meno kūrėjais.

jo ieškau.

Apie ką svajoji?

Tadas: Apie plačius vandenis.

Iš tiesų po roko operetės gavome rimtų pasiūlymų - norisi kuo ge­ riau juos įgyvendinti. Yra dar viso­ kiausių planų - bet kol netapo re­ alybe, nesinori apie juos pasakoti.

Arūnas: Svajoju... kaip rasti bylą, kurią pamečiau tarp daugy­ bės ei. pašto dėžučių... Esu tru­ putį atsisakęs svajonių, nes iš tie­ sų jos labai lengvai pasiekiamos.

Ar gyveni jaunatviškai nerū­ pestingai?

Arūnas: Gyvenu nepastoviai.

Negaliu sakyt - nerūpestingai, tu­ riu įsipareigojimų, kuriuos reikia įvykdyti. Iš dalies jaunatviškai.

Nors nežinau, ką iš tiesų reiškia studentauti. Aš visą gyvenimą bū­ siu studentas, nes esu smalsus, man daug kas įdomu. Dabar stu­ dijuoju Ekonomikos fakultete, po to noriu Dailės akademijoje mo-

Tadas kytis. Čia mano neišsipildžiusi gy­ venimo svajonė. Nežinau, kaip ki­ taip tą žinių troškimą numalšinti gal būtų geriau, jei susikoncen­ truočiau ties viena sritim, bet tur­ būt kiekviename projekte, darbe galima naudotis visomis patirtimis.

Tadas: Stengiuosi. Turiu gerų draugų, kurie yra dalis mano gyve­ nimo, sieju su jais ateities planus.

Esu dviejų grupių - „Temos“ ir „Mark“ - vadybininkas, jų nariai ir­ gi yra geri mano draugai. Arūnas taip pat mano geras draugas.

Džiaugiuosi, kad atradau save. Stu­ dijos MIF davė loginio mąstymo pa­ grindus, kurie ateityje pravers.

Arūnas Kiek valandų per parą miegi?'

Tadas: Šios savaitės vidurkis 5-6 valandos. Nemiga kankina.

Arūnas: Dabar normaliai. 18 valandų darbo - lieka 6 valandos miegui.

Ar apie režisūrą svajojai?

Tadas: Taip, bet nemanau, kad tai mano niša. Labiau norė­ čiau parašyti knygą.

Arūnas: Ne, aš irgi ne režisie­ rius. Aš meno vadovas, su išsila­ vinimu ir patirtimi. Buvau scena­

Šypsena tavo veide, nepamiršk, yra Šio pasaulio tikra puošmena

Būk laimingas, neslėpk savo džiaugsmo Nuraminki širdį paliestą skausmo

Graži diena mano juoką neša Šiandien vėl skrendu nors j pasaulio kraštą Prisijunk, dainuosim vieną dainą Švęsim savo jaunystę savo laisvę

Į: Gaudeamus igitur, iuvenes dum sumus, :| Post iucundam iuventutem, Post molestam senectutem |: Nos habebit humus. :|

Aušra Galkytė, MF

Linksmas. Artimas. Savas. Laisvas. Nerūpestingas. Kvepiantis jaunyste.

Jonas Mikaliūnas, MF

Pirmas įspūdis - ritmuką suko įgudęs DJ. Antras - belieka tik džiaugtis, kad „ Gaudeamus igitur" gali skambėti ne tik po Šv. Jonų bažnyčios skliautais ar akademikų skautų stovykloje, bet ir Vingio parke! Trečias - pabaiga kaip Marijono hitų... Bendras įspūdis - po miuziklo studentiškas himnas pralen­ ks „ Tris milijonus“... i Daiva Repečkaitė, TSPMI

Pasiklausiau šio naujo himno ir man visai patiko. Matosi, kad žmonės labai stengėsi sukurti jį kuo patrauklesnį. Tiesa, mano nuomone, tie pakar­ tojimai („...nušviečia kelią“-„Keliaaa“) nėra butini... Šiaip „Gaudeamus modemitus“ turi visus „privalomus“ elementus kūrinių, kuriais siekiama pritraukti ir sudominti jaunimą: būtinai kas nors labai tradiciško (šiuo atveju - lotyniškas,, Gaudeamus“posmelis), būtinai repo arhiphopo intar­ pas, būtinai žodžiai, kuriais raginama pasitikėti savimi... Tai žavi, miela dainelė, bet - pabrėžiu - dainelė, ir man sunku įsivaizduoti šį kūrinėlį kaip himną, kuriuo būtų pradedami ojlcialūs renginiai.

NEFORMALUS KŪRĖJAI - kas jie tokie?

Laima BENDŽIUNAITĖ

Rap's

rijaus ir idėjos autorius, turėjau di­ džiausią viziją ir turėjau visiems ką pasakyti - choreografams, mu­ zikantams, režisieriui. Buvo ir taip, kad žmonės nedirbo, reikėjo griebt jautį už ragų. Aš daugiau ekspresionistas iš prigimties.

Krapštinėtis prie minčių pabosta.

Tokia menininko siela - nieko iki galo negali padaryti.

Ką šiuo metu skaitai?

Arūnas: A. Ries, J. Murphy, E. Goldratt. Aš visuomet taip-skai­ tau bent tris knygas. Domina ne­ mažai sričių, bet „pačios pačiausios" yra tos, kur nėra tiesaus ir konkretaus atsakymo. Visos per­ skaitytos knygos yra pliusas, va­ dybos žinias pritaikiau ir statant muzikinius renginius - juk čia irgi atskiras mokslas: manipuliuojama žmogaus emocijomis, reikia stengtis, kad tai pavyktų.

Tadas: Šiuo metu skaitau „Kul­ tūros vadybą“. Informacija iš dalies pasenusi, nes knyga rašyta prieš 10 metų ir pritaikyta Vokietijai, bet pamąstymui erdvės yra - bandai atsirinkti, kas tinka. Skaitau mažai - laiko nėra. Dar skaitau spaudą apie teatrą, muziką. Buvau Vilniaus džiazo festivalyje - tai buvo labai geras poilsis po visų darbų.

jaučiu, kad tai galėtų būti mano miestas, vieta.

O kaip Berlynas?

Arūnas: Berlynas? Vokiečiai, dešrelės? Ne... Be to, moterys ne tokios gražios.

Tadas: Būčiau čia, Lietuvoje, daug keliaučiau, bendraučiau su įdomiais žmonėmis. Pavyzdžiui, Dovydas Bluvšteinas - antroji ma­ no mokykla. Turėjau garbės padir­ bėti festivalyje Rudstocke. Pažin­ tys su scenos virtuozais Tito&Tarantula, G. Bregovič-ir lie­ tuviškomis legendomis, pavyz­ džiui, „Antimi“, duoda daug kaip asmenybei. Galima matyti, kaip pa­ ties darbas tobulėja, po kiekvieno projekto gimsta daug novatoriškų minčių, ką ateityje galima daryti.

Jei šiuo metu galėtum būti bet kur kitur, tai būtų...

Arūnas: Londonas. Aš ten tu­ rėjau gimti - būti britas su britišku akcentu.

Kokia asmenybė yra tau au­ toritetas?

Arūnas: Arūnas Matačius. Di­ džiuojuosi tuo, ką dirbu ir kaip tai darau. Iš tiesų lietuviškas kuklumas jau veda iš proto, kai kažko reikia ir nežinai, kas gali tai padaryti. Be to, savimi retai galima nusivilti - opti­ mistas tiesiog nepriima tokių faktų, kurie nuviltų. Džiaugiuosi gyveni­ mu, stengiuosi atsiriboti nuo nepa­ tenkintų veidų aplinkui. Pastebiu, kad daug žmonių neturi ambicijų nori tik darbo. Man didesnė ambi­ cija - pasodinti klevą šalia namų, o ne popierių dėliojimas iš vienos krūvos į kitą. Esu reiklus sau ir ki­ tiems, su manimi dirba vieni iš ge­ riausių specialistų.

Tadas: Lietuvoje - Dovydas Bluv­ šteinas. O pasaulinio masto... Iš pro­ fesinės pusės-irgi Dovydas Bluvštei­ nas, jis ne tik Lietuvoje žinomas.

Ir ką ten veiktum?

Arūnas: Gyvenčiau Londo­ ne. Kaip ir Lietuvoj. Ką aš čia vei­ kiu? Gyvenu. Kodėl? Ne dėl lais­ vės, ne dėl galimybių. Tiesiog

Ačiū už pokalbį - nėra abe­ jonių, greitai jūs būsite (gal jau esate) tos asmenybės, ku­ rias kita kartą laikys autorite­ tu. Hinc itur ad astra...

universitas

10

2004 spalis

vilnensis Fakultetinėse

studentų

Karštos ketvirtadienių naktys su FILF SA

VU TF SA fukso akimis „Fukse, fukseli, jei Tu gyvas - atplauk pieno puta, jei negyvas - bent SMS parašyk“.

Panašios mintys iš tikrųjų kyla... Ir tai visai ne nevykusi literatūros kūrinio satyra, o „nau­ joje gyvenimo keptuvėje“ baimės pagimdytas naujo žmogaus minties proveržis, kaip koks Krakatau ugnikalnis, išsiveržęs paties smegenų žievėje, vos įsivyniojus į prestižinio Universiteto prestižinės specialybės popierėlį. Šakės bus: nei pieno, nei pinigų SMS, nei jė­

gos proveržio - NIEKO - tik badas, iš gąsdinimų realybę virtusios vienatvės valandos kokiame nors barako kampe ir tylūs pašnekesiai su pačiu savimi... Maniau... bet pa­ sirodė kitaip. Ir ačiū ponui Dievui, kad taip...

Dainius DIKŠAITIS Prasidėjo tatai nuo vasarinės fuksų stovyklos Vilkokšnio ežero pakrantėje (ideali vieta kuo nors susižavėti, atsikratyti baimių arba tiesiog kažką naujo atrasti). Trys dienos ir dvi naktys nepaliauja­ mo judesio, raumenų skausmo, „skaitymo",, tarpais įkyrinčio ben­ dravimo ir nuolatinio buvimo tarp savęs, buvusio mokyklinuko, savęs-nulio ir savęs-kažko svar­ baus... Dar: kas dieną paskaitos gyvybiškai svarbia tema, iš pasa­ lų puolantis malonus nuovargis ir vėl noras tapti kažkuo išskirtiniu, kažkuo, kas galėtų pasakyti: „Ei, aš esu studentas ir žinau, ką tai reiškia!“. Panašu į reklaminį po­ no Bebro „ahoj“, tačiau daug re­ aliau ir pigiau gaunama, kaip vė­ liau paaiškėjo. Vakarais prie gitaros ir naujų draugų veidų ne­ sunku užčiuopti bendrą mintį studentų organizacijos padeda tapti kažkuo. Taigi šio teksto au­ torius, nevykęs žvejys iš prigim­ ties, užkabino idėją apie narystę TF SA (VU Teisės fakulteto Stu­ dentų atstovybėje). Užkabino ir nebepaleido.

Tęsinys aiškus: arba pasyvi statistinio vieneto egzistencija, arba aktyvus veikimas savo ir ki­ tų panašių „žvejų" labui. Šį eta­ pą galima būtų pavadinti ceza­ riškuoju praregėjimu ir nugalėjimu (kas moka lotynų, tam verti, vidi, vici), nes tylus „budėji­ mas būti“ šio netyčinio teisinin­ ko netenkino. Sužinojus, kad pa­ naudoti savo gabumus galima net keliose veiklos srityse (atsto­ vybėje veikia informacinis, tarp­ tautinis, akademinis-socialinis, laisvalaikio komitetai), kad buvi­ mas TF SA nariu suteikia geres­ nes ateities perspektyvas, sie­ kiant didesnės ar mažesnės karjeros (ko gero, visų pirma at­ rasti ryšiai čia vaidintų lemiamą vaidmenį, nes, ėmęsis bet kokio darbo, esi priverstas krapštytis po gausybę informacinių duomenų, bendrauti su aukščiausiais Uni­ versiteto pareigūnais, ieškoti kontaktų netgi tarp garsių visuo­ menės veikėjų), laukti nebuvo galima. Dargi TF SA leidžia at­ rasti daug puikių žmonių, kurie laikui bėgant pagausins Tavo te­ lefonų knygą kataloge „friends“.

Paprastas narystės apiforminimo procesas, aiški ir konstruktyvi veiklos linija, nuoširdus, atviras

bendravimas, o svarbiausia-ben­ dravimas be mitinės teisininkų konkurencijos (tauta sako, kad čia kandžioja gerkles ir rauna ausis už vietą po saule) paskatino klimp­ ti vis gilyn į ilgai lauktą aktyvų stu­ dentišką gyvenimą. Per keletą sa­ vaičių jau susipažinta su LSP teikimo tvarka, socialinių, stipen­ dijų, paskolų gavimo reikalavi­ mais, galų gale dalyvauta VU ju­ biliejiniuose renginiuose ir puikiai atstovauta Teisės fakultetui. Ne mažesni užmojai ir ateičiai: kuria­ ma būsimų teisininkų stažuočių ir įsidarbinimo Lietuvoje programa, projektas „Teisės aktų duomenų bazė", fuksų krikštynos, TeDi (Tei­ sininkų dienos), Konstitucijos die­ na ir kt.

Teisės fakulteto Studentų atsto­ vybė - ne Dievų šventykla, o pa­ prastų mirtingųjų, kartais net labai žmogiškai spalvotų, studentų kambarys. Kambarys, kuriame reikia Tavo idėjinio žaislo, Tavo vaizduote ir entuziazmu nudažy­ tų tapetų, galų gale Tavęs - kaž­ ko svarbaus. Daugiau informaci­ jos rasi užsukęs j www.tfsa.lt (puslapis dar kuriamas) arba tie­ siog aplankęs mus (VU Jungia­ mieji rūmai).

Būk drąsus ir nebijok „žvejoti"...

Gera pradžia - pusė darbo, arba NULIŲ ŠOU pirmakursių akimis Vaida APANAVIČIUTĖ Vos pasirodžius pirmiesiems skelbimams apie greit vyksiantį „nulių šou", Universiteto kieme­ lyje pradėjo būriuotis pirmakur­ siai, pašnibždomis aptarinėjantys prisistatymo bei namų darbo detales. Neslėpsiu, kad nuogir­ dos iš konkurentų stovyklų pa­ sėjo ne tik smalsumo, bet ir ne­ rimo sėklą. Ir tai suprantama; juk visi turėjome vieną tikslą - pa­ vergti komisiją ir visus susirinku­ sius klube GO savo originalumu bei išradingumu. Ir ką jūs mano­ te?! Drąsiai galiu teigti: mums, nuliams, tai tikrai pavyko pada­ ryti. Šou dalyvavusios komandos

(„Nuliovi kūlverstukai“, „Makle-

Pagaliau mes, KHF pirmakursiai, sulaukėme unikalios gali­ mybės ne tik savo kolegas iš arčiau pamatyti, bet ir save parodyti. Ir parodyti ne bent kaip! Visi supratome: turime įrodyti, kad esame ne iš kelmo spirti nuliai!!!

riai“, „Nulių brigada", „Žodžio mylėtojai“, „Koma", „Reklamščikai“) suintrigavo savo drąsiais, originaliais bei linksmais prisi­ statymais. Manau, daugelio gal­ vose sukosi mintis: o kas toliau?

Spėju, nulių paruošti namų dar­ bai pranoko net komisijos lūkes­ čius. Visko buvo su kaupu: vai­ kai, visa gerkle traukiantys „Mes gyvenam aukštyn kojom“, karu­ čiai scenoje ir provokuojantys merginų šokiai kilnojant sijonė­ lius... Manote, jau viskas? Mums, nuliams, dar teko įveikti organi­ zatorių parengtas užduotis, iš ku­ rių viena šokiravo visas koman­ das. Teko valgyti didelį, „nepakartojamai skanų“ svogū­

atstovybėse

ną! Tai buvo sunkiausias išban­ dymas, kuris lėmė, jog į finalą iš­ kopė tik didžiausi svogūnų mėgė­ jai: „Koma“ ir „Nulių brigada“.

Paskutinei užduočiai prireikė net finalininkų apatinių, mat reikė­ jo surišti kuo ilgesnę grandinę. Čia

nepralenkiama buvo komanda „Koma". Akivaizdu, kad šios jos nariai drovumą ir scenos baimę paliko namuose. Šaunuoliai! Nu­

galėtojai galėjo džiaugtis unikalia dovana - originaliu nuliu, laistyti savąją pergalę šampanu ir ska­ nauti torto, kuris po svogūno buvo tarsi išganymas. Be abejo, neliko nuskriausti ir kiti dalyviai. Jiems buvo įteikti kvietimai į pramogų klu­ bą bei sveikatingumo centrą.

Eglė ALEKNAITĖ

FilF SA „cementovkė" Kaip ir kiekvieną rugsėjį, VU Fi­ lologijos fakulteto Studentų atsto­ vybė (FilF SA) šiemet originaliai pradeda naujus mokslo metus, t. y. „susicementuoja" su ką tik iš­ keptais FilF SA nariais. O šią gra­ žią ir unikalią tradiciją visuomet lydi nepaprastos (dar niekada ne­ išbandytos) pramogos: praėjusiais metais filo­ logės visą naktį žiūrėjo filmus ir pažino „Akro­ polio“ ledą, o šiemet apsiavė riedučius ir krykštaudamos išlėkė į Vilniaus gatves.

Ketvirtadienio nakties karštis Filologės riedučius pasirinko ne šiaip sau. Tiesiog FilF SA šven­ tė turėjo vykti ketvirtadienį, o or­ ganizatoriai atsitiktinai prisiminė jau seniai gyvuojantį riedutininkų klubą „Ketvirtadienio nakties karš­ tis", kurio nariu gali tapti kiekvie­ nas norintis, net ir niekada neban­ dęs riedėti. Taigi komunikabilio­ sios poliglotės pasikvietė į pagal­ bą šio klubo narius, kurie, žino­ ma, nesugebėjo atsispirti filologių žavesiui ir praleido su jomis vie­ ną beprotiškai karštą ketvirtadie­ nio naktį.

„Nestabdomi" Didysis žygis prasidėjo 19 vai.

Vilniaus Vingio parke. Ten filolo­ gės prisistatė dainuodamos hitą „Kočoko oso", skanduodamos savo šūkius ir supažindindamos klubo narius su studentavimo džiaugsmais ir studijavimo var­ gais. „Ketvirtadienio nakties karš-

Ramų Vilniaus miesto miegą rugsėjo 16 dieną sudrebino patys drąsiausi VU studentai.

Jei jūs iškart nusprendėte, jog tai buvo fizikai ar mate­ matikai, - klystate! Pačios drąsiausios mūsų akademi­ nėje bendruomenėje yra ne kas kitas, o gražiosios ir trapiosios filologės! tis“, nors ir be dainų, ta­ čiau ne mažiau entu­ ziastingai pasakojo apie savo ilgametę veiklą bei pažadėjo vieną naktį, iš­ didžiai apsivilkę oranži­ nes liemenes, lydėti ne­ patyrusias filologes spe­ cialiai joms sudarytu maršrutu: iš Vingio parko pro Žvė­ ryną j Katedros aikštę. Didžiau­ sią įspūdį visiems paliko požemi­ nis garažas, kur važiuoti yra griežtai draudžiama, tad teko lėk­ ti itin greitai, kad nepagautų ap­ sauga. Ekstremalu ir nebanalu!

Praeivius filologės gąsdino va­ žiuodamos gyvatėle Gedimino prospektu ir rėkdamos naująjį sa­ vo šūkį „Nestabdomi“

Riedutininkai + filologės = KM , Pasiekus Katedros aikštę, „Ket­ virtadienio nakties karščio" nariai už narsą iškilmingai apdovanojo filologes medaliais, o jos savo ruožtu padovanojo specialiai šiai progai pagamintus ženkliukus.

Riedutininkai buvo sužavėti tokiu naktiniu žygiu ir prisiekė amžiną meilę filologėms. Užsimezgė gra­ ži draugystė, nes filologės riedėjo ir kitą ketvirtadienį, tad nuo šiol, jei nelis ir nesnigs, filologės smagiai riedės su savo naujaisiais drau­ gais naktinio Vilniaus gatvėmis.

Barake“ receptai Šio mėnesio rubriką rengė ir patirtimi da­

lijosi Ekonomikos fakulteto Studentų at­ stovybės pirmininkas Rapolas DANILEVIČIUS.

SMfliMIMMy Recepto priešistorė: Visai neseniai turėjau galimybę ir tikrą „džiaugs­ mą“ visą mėnesį maitintis tik makaronais. Iki šio košmaro galvo­ jau, kad makaronai su sūriu yra visai skanu... Deja, dabar nega­ liu pasižiūrėti net į neišvirtus makaronus.

Norint pasigaminti makaronus su sūriu daug fantazijos nereikia.

Visų pirma reikėtų išplauti puodą, nes gaminsime makaronus su sūriu, o ne makaronus su vaka­ rykščių pietų likučiais. Išplovę puodą prisipilame 534* mililitrus vandens ir jį užverdame (geriau­ sia tai daryti virtuvėje). Kol van­ duo užvirs, susiradę ir nuplovę olandišką sūrį, morališkai pasiruošiame jo tarkavimui. Užvirus vandeniui, suberiame j puodą

356* gramus makaronų (ilgų makaronų spagetti gamyba links­ miausia). Kol makaronai reaguo­ ja su verdančiu vandeniu bandy­ dami suminkštėti, griebiame tarką į dešinę ranką, kita ranka deda­ me ant jos olandišką sūrį ir brau­ kome jį aukštyn-žemyn vis grei­ tėjančiu tempu. Beje, stipriai nejsijauskite, nes makaronams

Nukelta j p. 11

universitas

2004 spalis

vilnensis

11

t

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

VI tarptautinis festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje \\

Karolina _ KAZAKEVIČIŪTĖ Neseniai Kernavėje įvyko VI tarptautinis eksperimentinės ar­ cheologijos festivalis. Jo organi­ zatorė - valstybinio Kernavės kul­ tūrinio rezervato direkcija - sten­ gėsi išsaugoti esminius šventės bruožus. Festivalyje buvo galima susipažinti su proistorėš ir anksty­ vųjų viduramžių amatais, karyba, gyvenimo būdu. Stengtasi ne tik pristatyti archajiškus ar viduram-

žiu dirbinius, jų gamybos proce­ sus, bet ir labiau priartėti prie autentikos. Šventėje dalyvavo Lietu­ vos bei užsienio šalių eksperimen­ tinės archeologijos meistrai, eks­ perimentinės archeologijos klubo „Pajauta" nariai, Vilniaus univer­ siteto Istorijos fakulteto studentai.

Nepaisant permainingo oro, jau pirmą festivalio dieną buvo gausu lankytojų. Apsilankė ne tik paprasti žmonės, bet ir Vilniaus universiteto dėstytojai, užsienio

svečiai. Su keliais asmenimis, at­ vykusiais iš Vokietijos ir Baltarusi­ jos, teko pabendrauti. Jie pasida­ lijo savo įspūdžiais apie šį rengi­ nį. Buvo sužavėti geru festivalio or­ ganizavimu, žmonių gausa, puikiai šventei parinkta vieta. Tačiau teko išgirsti kalbant, kad renginyje dau­ giau matomi amatai. Matyt, tikėta­ si pamatyti archeologiją kaip mokslą, t. y. kasinėjimo procesą, radinių restauravimą, molinių in­ dų atkūrimą pagal rastas šukes ir

panašiai. Deja, lauko sąlygomis ir per tokį trumpą laiką tokių darbų parodyti praktiškai neįmanoma.

Susipažinti, pamatyti visa tai gali­ ma Kernavės muziejuje. Antra ver­ tus, jau pats festivalio pavadinimas „Gyvosios archeologijos dienos“ parodo, kad čia yra demonstruo­ jama tai, kas atkuriama pagal ra­ dinius, taip pat rodoma ir pasako­ jama tai, kas šiuo metu tėra pa­ remta hipotezėmis arba kaimyni­ nių kraštų analogijomis.

I??

A-

n ii‘ 'i

Festivalio dalyviai stengėsi pristatyti archajiškus ar viduramžių dirbinius, jų gamybos procesus, supažindinti su senaisiais amatais

Tikroji Juozo istorija Vardas: Juozas Pavardė: Karmaza Gimimo data: 1983 01 28 Pareigos VU SA: viceprezidentas socialiniams-akademiniams reikalams Fakultetas: Ekonomikos Specialybė: verslo vadyba ir ad­ ministravimas Kursas: IV Sportas: Rytų kovos menai, krepši­ nis, gražios moterys Šeimyninė padėtis: nevedęs, vai­ kų neturi Gyvenamoji vieta: Justiniškių mik­ rorajonas, Vilnius

Iki dešimtos klasės Juozas ra­ miai ir pareigingai mokėsi Žemy­ nos gimnazijoje Vilniuje. Tačiau dešimtoje klasėje pablogėję san­ tykiai su gimnazijos mokytojais, neigiama draugų įtaka, neypatin­ gi pažymiai ir įvairūs nesusiprati­ mai privertė direktorių pasiūlyti Juozui išeiti iš gimnazijos. Gali pasirodyti, kad tai labai jau blo-

mokiniu bei klasės autoritetu, pasikeitė draugų ratas. Baigęs mokyklą devintukais ir dešimtukais, jis įsto­ jo į Vilniaus universi­ teto Ekonomikos fa­ kultetą, verslo vadybą ir administravimą.

Jau pirmame kurse Juozas susidomėjo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) veikla. Jis bu­ vo prisiklausęs daug piktų kalbų, neva VU SA-tai uždaras drau­ Dirbdamas VUSA Juozas gali realizuoti gų ir genijų ratas, kla­ daugybę idėjų nas, ir kad ten patekti neįmanoma. Iš pra­ gai, tačiau Juozui tai išėjo TIK j džių Juozas įsitraukė į VU SA fo­ naudą. Juozas pateko j Ozo spor­ tografijos ir kino klubo veiklą. Ta­ to mokyklą, reikalai su mokslais ir čiau jis tikrai nebuvo nei profe­ viskuo kitkuo ėmė tvarkytis. „Blo­ sionalus fotografas, nei ypatingas giukas“ Juozas tapo pažangiu fotomeno propaguotojas, tad

pradėti veikti Studentų atstovybė­ je nepavyko.

Kitais metais Juozas sulaukė Ekonomikos fakulteto Studentų at­ stovybės (EF SA) kvietimo orga­ nizuoti fuksų krikštynas. Būtent tuomet Juozas pradėjo savo „kar­ jerą" SA. Po kurio laiko jis tapo EF SA Laisvalaikio komiteto vadovu, antrame kurse - EF SA pirminin­ ku. Juozas džiaugėsi, kad nuo jo atėjimo EF SA labai pasikeitė, pa­ daugėjo aktyvių narių, ji tapo vie­ na stipriausių fakultetinių atstovy­ bių Vilniaus universitete.

2003 gegužę dabartinis VU SA prezidentas Darius Skusevičius Juozą pasikvietė į savo koman­ dą. Šiandien Juozas - VU SA vi­

ceprezidentas socialiniamsakademiniams reikalams, dirba savo mėgstamą darbą. Jis nenei­ gia, kad VU SA visi yra draugai, tačiau jam yra svarbiausia, jog visi jie - kolegos, kuriais galima pasikliauti darbe. Juozas minė­ jo, jog yra labai dėkingas atsto­ vybei už tai, koks jis dabar yra, kadangi būtent čia jis įgijo daug

„Eapskc“ receptai Atkelta iš p. 10 pavirus 5 minutes reikia nupilti vandenį.

Nupylus vandenį puodą suviniojame j frotinį rankšluostį ir ei­ name parūkyti (jei nerūkote, šj eta­ pą praleiskite). Į „numelioruotus“ makaronus beriame sutarkuotą sūrį ir tuo pat metu maišome bū­ simą vakarienę. Gerai išmaišę šį patiekalą pasiruošiame lėkštę.

Galite valgyti ir tiesiai iš puodo (nerekės plauti lėkščių).

Atsisėdus ir patogiai įsitaisius prie televizoriaus/kompiuterio/

A

knygos/stalo, patartina šį patiekalą sumaišyti su kečupu, kuris padeda nejausti skonio, ir tuo pačiu pake­ lia nuotaiką (apskritai mokslininkai tvirtina, kad konservantas E325 re­ aguoja su pilkosiomis smegenų ląstelėmis jas naikindamas. Pilko­ sios ląstelės atsakingos uz depre­ siją, todėl žinokite, kad užvalgius Rapoliuko makaronų neliks jokių rūpesčių, problemų, liūdesio ir 1.1.

Jūs tiesiog šypsositės.

* skaičiai išgalvoti, straispnio auto­ rius neatsako už sveikatos sutrikimus ir kt.

Recepto priešistorė: prašviesėjimas į galvą atėjo važinėjantis po Eu­ ropą su draugais. Nenorėčiau per daug išsiplėsti pasakodamas apie šį receptą ar jo gimimą kažkieno galvose, norėčiau kalbėti apie patį receptą ir sudedamąsias patiekalo dalis.

Taigi - pirmasis ir vienas iš maištingiausių šio pateikalo ingredientų yra pjaustytas kvadratinis batonas, aišku, pažymėtas žen­ kliuku „Aš pats pigiausias ir mano galiojimo laikas neribojamas". To­ liau žengdami nuo prekių lūžtan­ čių lentynų mišku (jei dar nepa­ stebėjai, tai Tu jau viename iš superprekybos centrų, gal net mieste po stogu su parkais ir šuni­ mis (cit. Requiem)) braunamės

dešrų skyriaus link, kur perkame pigiausią pjaustytą dešrą (patari­ mas: perkant dešrą verta atkreipti dėmesį į kilogramo kainą, kuri daž­ niausiai būna parašyta neįskaito­ mu šriftu); prišliaužęs iki majone­

Renginyje buvo labai jaučia­ ma, kaip skirtingai archeologiją kaip mokslą ir kaip eksperimentą supranta žmonės, kurie ja užsii­ ma ar ją studijuoja, ir žmonės, ku­ rie tėra tik skaitę ar girdėję apie ją. Teko išgirsti, kad kai kuriems trūko daugiau pramogų, karybos klubų pasirodymų. Tačiau supras­ kime ir festivalio organizatorius.

Pasak Ryšių su visuomene ir švie­ timo programų skyriaus vedėjo Jono Vitkūno, norėta parodyti, ko­ kios kultūrinės amatų sąsajos gy­ vavo gretimose erdvėse.

VU IF studentai prisidėjo ren­ giant šį festivalį. O darbas prasidė­ jo gerokai anksčiau negu pats ren­ ginys. Teko rengti vietas svečiams, tvarkyti aplinką, statyti laikinus būs­ tus senųjų amatų meistrams, ruošti laužavietes ir malkas. Dirbta ir per pačią šventę - studentai prižiūrėjo tvarką, pasakojo lankytojams apie maisto gaminimą proistorėje ir pa­ tys bandė jj gaminti, vertėjavo už­ sienio svečiams, dalijo lankyto­ jams anketas apie renginį.

Kalbant apie šį festivalį, gali­ me tik pasidžiaugti, kad yra besi­ dominčių archeologija žmonių, kurie siekia su ja supažindinti ir plačiąją visuomenę. Lankytojų gausa rodo ne tik domėjimąsi, bet ir tokių pažintinių švenčių būti­ numą. Nors IF studijų programo­ je nėra eksperimentinės arche­ ologijos kurso, turime vilties, kad tokių renginių dėka akademinis jaunimas susidomės archeologi­ niu eksperimentu.

praktinių žinių, kurios pravers verslo vadyboje, taip pat išmoko laisvai kalbėti prieš auditoriją (anksčiau kalbant viešai jam iš­ sprūsdavo vienas kitas keiksma­ žodis, ko dabar, žinoma, nepasi­ taiko).

Juozas džiaugiasi atsidūręs VU SA - ten, kur jis jaučiasi savi­ mi ir gali realizuoti daugybę idė­ jų, taip pat padėti Vilniaus uni­ versiteto studentams, kuriems reikia pagalbos.

Kažin, ar Juozo nuomonė ir dabartinis gyvenimo būdas labai patinka tėvams, matantiems jj tik savaitgaliais, mat darbo dienos (o kartais ir naktys) nepastebi­ mai lekia studijuojant bei dir­ bant Vilniaus universiteto Stu­ dentų atstovybėje. „Aš vadovau­ juosi VU SA misijoje skamban­ čiais žodžiais - man svarbūs VISI Vilniaus universiteto studen­ tai, todėl ir esu čia“, - sako Juo­ zas ir linki visiems didžiausios sėkmės studijose ir studentiška­ me gyvenime.

zo skyriaus staigiai griebk pigiau­ sią majonezą ir bėk prie išėjimo, pakeliui prigriebk pomidorų ir agur­ kų užkandai... Grįžę namo, pažiū­ rėję televizorių ir laiptinėje parūkę su kaimynu, kimbame į sumušti­ nio dėlionę. Šio sumuštinio gami­ nimo schema yra gan paprasta: Batonas + dešra + agurkai (ap­ valiai supjaustyti) + majonezas + po­ midoro gabalėlis + dešra Viską suspaudę žę pirštus kimba rak-Mac. P S. Visų kis neakcentuotas ty^įa"

VU SA informaciją rengė Agnė ZALANSKAITĖ info@vusa.lt

•*

universitas

2004 spalis

vilnensis

Vilniaus universiteto Kauno humanitariniam fakultetui - 40 metų!

Jurgita KEDERYTĖ Šiemet, minint Vil­ niaus universiteto 425-qsias metines, didžiausias šios aukštosios mokyklos fakul­ tetas - Kauno humanitarinis fakultetas - švenčia 40 me­ tų jubiliejų. Ta proga rugsėjo 28 dieną fakultete vyko šventiniai renginiai.

KHF bendruomenė žygiavo Kauno gatvėmis Šventė prasidėjo šv. Mišiomis -

susikaupimo ir rimties valandėle jaukioje Vytauto bažnyčioje. Nuo Rotušės aikštės studentai, dėsty­ tojai ir svečiai pradėjo šventinę ei­ seną, kurią baigė Laisvės alėjoje prie Vytauto paminklo šalia Kau­ no savivaldybės rūmų. Eisena bu­ vo spalvinga, triukšminga ir labai linksma. Tarp studentų krypavo fa­ kulteto simbolis - žaliasis pelė­ džiukas. Eiseną pagyvino skambi Vilniaus universiteto orkestro mu­ zika bei žavios šokėjos.

Iškilmingas jubiliejaus minėji­ mas vyko prie Vytauto paminklo.

Renginį vedė fakulteto studentė A. Januševičiūtė ir doktorantas E. Merkevičius. Susirinkusiuosius sveikino Kazimieras Kuzminskas.

VU Kauno humanitarinio fakulte­ to dekanas Stasys Girdzijauskas džiaugėsi nuostabia švente. „Ke­ turiasdešimt metų žmogaus gyve­ nime nemažai, kai kam tai jau pu­

sė viso gyvenimo, tačiau keturias­ dešimt metų fakultetui - tai dar tik pradžia. Palyginus su pačiu Vil­ niaus universitetu, šiemet šven­ čiančiu 425-erių metų jubiliejų, mūsų fakultetas yra labai jaunas.

Tačiau tai pakankamas laiko tar­ pas, kad galėtum išmokyti ir išleisti į gyvenimą daug jaunų žmonių. Iki šios dienos mūsų fakultetą yra bai­ gę 8622 absolventai. Šiemet ben­ drojo ir papildomo priėmimo me­ tu j mūsų fakultetą įstojo 461 stu­ dentas, mokosi 2769 studentai“, -teigė Stasys Girdzijauskas. Baig­ damas savo kalbą fakulteto deka­ nas palinkėjo gražios šventės ir sėkmingų mokslo ir darbo metų.

Studentų vardu kalbėjo VU KHF studentų atstovybės prezidentė Bi­ rutė Zumaraitė. Prie Vytauto pa­ minklo šoko ir dainavo Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto kolektyvas „Uosinta“, taip pat publiką linksmino VU dai­ nų ir šokių ansamblis.

100 kilometrų tarp Vilniaus ir Kauno nedidelis atstumas Šv. Trejybės Liuteronų bažny­ čioje, esančioje šalia Vilniaus uni­ versiteto Kauno humanitarinio fa­ kulteto, vyko iškilmingas atviras Senato posėdis, kuriame dalyva­ vo Vilniaus universiteto rektorius akad. B. Juodka, Kauno humani­ tarinio fakulteto dekanas S. Girdzi­ jauskas, Senato pirmininkas pro­ fesorius V. B. Pšibilskis, kiti Sena­ to nariai bei Kauno aukštųjų mo­ kyklų rektoriai, taip pat buvę ir esa-

Spalvinga, triukšminga ir linksma eisena Kauno gatvėmis miestiečiams skelbė - VU KHF švenčia 40-metį mi fakulteto darbuotojai. V. B. Pši­ bilskis, pradėdamas iškilmingą Senato posėdį, akcentavo, jog džiugu, kad Kaune gyvuoja Alma Mater filialas su puikiais dėstyto­ jais ir studentais, kurie Kaunui su­ teikia humanitarinį jaunatvišką at­ spalvį. Rektorius Benediktas Juod­ ka pabrėžė, kad 100 kilometrų tarp rektorato ir fakulteto pasauli­ niu mastu yra labai mažai, tad kar­ tas nuo karto pasigirstantys gan­ dai apie fakulteto panaikinimą ne­ turi pagrindo, nes Vilniaus univer­ siteto Kauno humanitarinis fakul­ tetas yra labai reikalingas kaip svarbi Vilniaus universiteto atša­ ka Kaune. Fakulteto vadovybę ju­ biliejaus proga sveikino ir garbin­ gi svečiai iš Suomijos, profesoriai iš Upsalos ir Turku universitetų.

Gerų palinkėjimų sukakties proga fakultetas sulaukė ir iš kitų Kauno aukštųjų mokyklų atstovų. Pertrau­ kėlių metu Senato posėdžio daly­ viams dainavo Kauno humanita­ rinio fakulteto Kultūros vadybos I ir III kurso studentai Liudas Mika­ lauskas ir Indrė Valantinaitė.

Parodoje - antikvarinės vertybės Studentai iškilmingą Senato po­ sėdį galėjo stebėti tiesioginės tran­ sliacijos metu V auditorijoje. Palai­ kydami savo dainuojančius kole­ gas gausiausiai transliaciją stebė­ jo kultūros vadybos studijų progra­ mos studentai. Šie šaunūs studen­

tai jubiliejaus proga puošė ir fakul­ teto patalpas. Šalia Filosofijos ir kultūros studijų katedros jie suren­ gė įdomią parodėlę „Antikvariatas .... iš dulkių..." Parodos eksponatai dvelkė nostalgija. Štai viename

kampe guli krūva senų parudavu­ sių, pageltonavusių studentų bylų -tai „Archyvo turtai". Visai šalia ant sienos pakabintas linksmas ir įdo­ mus „Kolektyvinis informatikų šar­ žas", atneštas iš Informatikos ka­ tedros. Netoliese guli „autentiškų" raktų ryšulys, kurį kultūros vadybi­ ninkės nugvelbė iš staliaus. Iš fa­ kulteto bibliotekos atitempta labai sena ir sunki spausdinimo maši­ nėlė. Čia pat sukabintos taurės,

stovi „1988-ųjų sidabro spalvos su

istorinėmis kalkėmis" arbatinis, ku­ riame kadaise arbatą virėsi fakul­ teto budintieji, kabo kalendorius, „saugantis fakulteto praeitį“. Taip pat šios pačios programos studen­ tai paruošė stendą, skirtą fakulteto 40-mečiui. Stende daug nuotrau­ kų, kurios parodo kontrastą tarp ka­ daise dar neremontuotų ir dabarti­ nių gražiai sutvarkytų fakulteto pa­ statų. Tai kontrastas tarp praeities ir dabarties, kuris atskleidžia, kaip stipriai mes pasikeitėme. Šalia nuotraukų pateikta eiliuota VU KHF rūmų istorija, kurią surašė III kurso kultūros vadybininkių kūrybinė gru­ pė. Taigi studenčių dėka Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto 40 metų jubiliejaus pro­ ga į dienos šviesą buvo ištraukti ne tik sendaikčiai, bet ir gražūs pri­ siminimai.

Išskirtinio grožio fakulteto patal­ pose prasidėjo darbuotojų ir sve­ čių vakaronė, kuria galėjo pasi­ džiaugti visi šventės dalyviai, atsipūsdami po sunkių 40 mokslo ir darbo metų. O studentai linksmy­ bes tęsė naktiniame klube „Go“...

VILNIAUS UNIVERSITETO

KARJEROS M

Siekiantiems daugiau...

2004 1 □ 14-15

*

Saulėtekio ai. S, Vilnfue LT - T 0222

Ar nori

Rugsėjo 29 dieną Vilniaus universiteto Kauno humanita­ riniame fakultete vyko Ro­ man Dobrzynski knygos apie esperanto kalbą „Zamenho­ fo gatvė“ leidimo lietuvių kal­ ba pristatymas.

skinti braškes Anglijoje?

Jei taip - ši karjeros mugė ne Tau!

Karjeros mugės svetainėje: • nuo rugsėjo I d. iki spalio 8 d. ieškok informacijos ir dalyvauk seminaruose Karjeros mugės temomis;

• iki spalio I3d. registruoki; j Karjeros mugės studentų duomenų baię;

• parduok darbdaviams savo kursinių, bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų temas ir susirask

praktikos vielą jų rašymui.

http://muge.vu.lt idajpM,

Skalda

antalis®

„Zamenhofo gatvė" - knyga apie esperanto kalbą

rytas

f-'AI

Šiais metais Kauno leidykla „Ry­ to varpas" išleido Roman Dobrzynski knygos „Zamenhofo gatvė", pa­ rašytos esperanto kalba, lietuvišką­ jį vertimą. Rugsėjo 29 dieną VU KHF Lietuvių filologijos katedroje vyko šios unikalios knygos pristatymas.

Renginyje dalyvavo „Varpo“ lei­ dyklos direktorius Povilas Kaunas, vyriausiasis jos redaktorius Juozas Kundrotas, esperanto kalbos kūrė­ jo anūkas Liudvikas Zaleckis-Za­ menhofas (Ludovik Zaleski-Zamenhof) ir Lietuvos esperantininkų są­ jungos pirmininkas Povilas Jegorovas, kuris vedė renginį, supažindi­ no auditoriją su garbingais svečiais ir atliko vertėjo vaidmenį.

Knygą nuo pradžios iki pabaigos sudaro ištisas ilgas interviu. Toks žanras labai retas. Pagrindinis he­ rojus, kuris kalbinamas knygoje, yra Liudvikas Zaleckis-Zamenhofas, esperanto kalbos kūrėjo anūkas. Į

„Zamenhofo gatvės" lietuviškojo lei­ dimo pristatymą jis atvyko iš Pary­ žiaus. Herojus, kuris sakosi mieliau norįs būti vadinamas tiesiog šios knygos personažu, su auditorija pa­ sisveikino lietuviškai. „Labas vaka­ ras, gražūs mergaitės", - kiek neti­ kėtai nuskambėjo iš jo lūpų. Toliau Liudvikas Zaleckis-Zamenhofas kalbėjo esperanto kalba. Tai buvo puiki proga pasiklausyti gyvos es­ peranto kalbos visoms susirinku­ sioms studentėms, kurios dar tik šį semestrą pradėjo jos mokytis.

Liudvikas Zaleckis-Zamenhofas yra labai daug keliavęs, gyvenęs daugelyje pasaulio šalių (Australi­ joje, Japonijoje, Airijoje ir kt.), bet di­ džiausią savo gyvenimo dalį jis pra­ leido Lenkijoje ir Prancūzijoje. Liud­ vikas Zaleckis-Zamenhofas yra len­ kas, šiek tiek prancūzas ir netgi tru­ putį lietuvis. Knygos herojus pasida­ lijo keletu prisiminimų iš savo gyve­ nimo apie tai, kaip jam teko bendrau­ ti su skirtingų tautų žmonėmis, kal­ bančiais skirtingomis kalbomis. Kiek daug nesusipratimų pasitaiko keliau­ jant, kai nemoki vienos ar kitos kal­ bos. Dabar pasaulyje vyrauja anglų

Knygos herojus - esperanto kalbos kūrėjo anūkas kalba, tačiau, kaip žinome, skirtin­ gais laikais skirtingos tautos bandė išaukštinti ir išplatinti savo kalbą, bet­ gi tai neteisinga kitų tautų ir kalbų atžvilgiu. Anot Liudvikas ZaleckioZamenhofo, tik nepriklausanti jokiai konkrečiai tautai, dirbtinė esperan­ to kalba gali tapti puikia bendravimo priemone skirtingų tautų ir kultūrų at­ stovams. Tai nežemintų nei vienos tautos, nenaikintų ir neaukštintų nei vienos kalbos. Apie tai pirmiausia ir galvojo esperanto kalbos kūrėjas apie žmogišką ir ribų neturintį ben­ dravimą, apie lygiateisiškumą. „Zamenhofo gatvė“ - tai metafo­ rinis knygos pavadinimas, virtuali gatvė, kurios pagrindinė paskirtis vesti žmoniją į toleranciją, suprati­ mą, brolybę.

Parengė Jurgita KEDERYTĖ (VU KHF)

universitas

2004 spalis

13

vilnensis

„Virgo" - Universiteto kultūros sąlytis Odeta VASILIAUSKAITĖ

su pasauliu Šią vasarą VU merginų choras „Virgo“ ne tik daug keliavo,

Unikalūs japonių drabužiai Ryšiai su Kijoto moterų choru užsimezgė šių metų kovo mėne­ sį, kada „Virgo“ koncertavo Japo­ nijoje. Lietuvaičių koncertuose apsilankiusi „Albero Felice“ cho­ ro vadovė Kunie Fukushima iš­ reiškė pageidavimą užmegzti ry­ šius su lietuviškos kultūros atstovais. Karaliaus Mindaugo ka­ rūnavimo dieną Šv. Jonų bažny­ čia lūžte lūžo nuo žiūrovų, blyk­ sėjo fotoaparatai. Nedidelis (15 asmenų) kolektyvas išsiskyrė ne iik japoniškų dainų unikalumu, bet ir pristatė tradicinius japonų va­ saros drabužius „yukata“. Ryškūs, spalvingi drabužiai, j lietuvišką paplūdimio apavą panaši koncer­ tinė avalynė, vadinama „getą“, traukė kiekvieno akį. „Yukata" tradicinis japonų vasaros drabu­ žis, žieminio kimono pakaitalas.

Egzotiškos dainos Svečių iš Tekančios saulės ša­ lies koncertinė programa buvo su­ daryta itin orientuojantis j lietuviš­ ką auditoriją, tačiau kartu pristatant ir savo šalies chorinio dainavimo ypatybes. Tai - jau kla­ sika tapusios tradicinės japonų dainos. Pagrindinės jų temos-va­ sariška gamta bei jausmai. Itin emociškai atliekamos vaikų dai­ nos: „Jonvabalių mirgėjimas“, „Trijų vaikiškų dainelių melodija", humoristinė dainelė „Otemoyan“ senąja Pietų Japonijos tarme. Ja­ poniškais skambėjusi „Shimbaros lopšinė“ labai skyrėsi nuo lie­ tuviškųjų ne tik lingvistine prasme, bet ir intonacija. Nenuos­ tabu, kad klasikiniuose japonų kūriniuose lietuviška ausis ieško logiško paaiškinimo. Nieko nesa­ kantys dainų pavadinimai, tokie kaip „Hamachidori“ (paukščio medžioklė amžinai tyliame van­ denyje), „Kaujonotsuki“ (ant pi­ lies griūvėsiu stovinčio žmogaus prisiminimai apie nuostabias die­ nas), liežuvio mankštos reikalau­ janti „Zuizuizukkorobashi“ (pelių antplūdis j ryžių sandėlį), privertė

bet ir sulaukė daug svečių. Liepos pradžioje įspūdingą koncertą Šv. Jonų bažnyčioje surengė „Albero Felice“ iš Japonijos senosios sostinės Kijoto, pačiame vasaros vidu­ ryje Lietuvoje lankėsi Lježo (Belgija) choras „Magnarelle“ bei Valjadolido (Ispanija) universiteto choras. Liepos 9-11 dieno­ mis Alma Mater merginų choras dalyvavo studentų dainų ir šokių festivalyje „Gaudeamus IV“ Rygoje, o rugpjūčio pabaigoje lankėsi Stambule (Turkija), tarptautiniame Eura­ zijos kultūros festivalyje.

nepasibaigia be liūdnų pasek­ mių. Todėl paskutinę, bet svar­ biausią festivalio dieną 11 jau­ nuolių (tarp jų vienas iš VU) atsidūrė Rygos ligoninėje-įtaria­ mas ūmus apsinuodijimas. Dar keliasdešimt žmonių jautėsi bai­ siai: be paliovos pykino, laužė kaulus, kilo temperatūra. Tačiau pastarieji atsisakė vykti į Rygos gydymo įstaigas, kadangi už me­

blemų. Džiaugiamės, kad nors kartą mūsų pasirodymai trukda­ vo vos dešimt minučių, o ir reper­ tuaras nebuvo sudėtingas", - tei­ gia choristės. Pasak choro vadovės Rasos Gelgotienės, azi­ jiečiai neturi daugiabalsės muzi­ kos, todėl lietuvaičių pasirodymą galima pavadinti visiška egzotika.

Lietuvaites ypač sužavėjo tempe­ ramentingi gruzinų kolektyvų pa­ sirodymai.

Turkų persekiojimai

„Virgo“ merginos susidraugavo su ispanų choristais iš nuostabos aiktelėti ne vieną klausytoją. Ypač daug aplodis­ mentų sulaukė drauge su choru „Virgo" atlikta japoniška „Sakura" bei lietuviška B. Gorbulskio „Tė­ vynė". „Mums labai malonu, kad turėjome unikalią galimybę kon­ certuoti tokią svarbią Lietuvai die­ ną. Šios dienos įvykiai - kultūrų

mainai", -vakarėlyje „Conti" vieš­ butyje apibendrino „Albero Feli­ ce“ vadovė Kunie Fukushima.

Daugelis apgailestavo, kad ši viešnagė labai trumpa, vos dvie­ jų dienų. Tačiau pasak „Virgo" va­ dovės Rasos Gelgotienės, nuo­ stabu, kad toks trumpas susitikimas taip suartino skirtingų kultūrų žmones.

Festivalyje „Gaudea­ mus IV" lietuviai pasiro­ dė įspūdingai Studentų dainų ir šokių šven­ tėje „Gaudeamus IV“ „Virgo“ da­ lyvauja ne pirmus metus. Šiais me­ tais Latvijoje vykęs festivalis nesulaukė ypatingo žiniasklaidos

Į Turkiją visada malonu sugrįžti

dėmesio. Daugiau nei 2100 as­ menų lietuvių delegacija prieš di­ dįjį koncertą Rygoje surengė sa­ vo repertuaro pristatymą Jelgavos mieste. „Virgo“ bei Universiteto akademinis choras kartu su dar penkiais geriausiais Lietuvos stu­ dentų chorais taip pat dalyvavo iškilmingoje festivalio atidarymo ceremonijoje Latvijos universite­ te. Didžiojoje auloje lietuviai atli­ ko J. Rutter „Gloria“.

Lietuvos dainininkai ir šokėjai buvo apgyvendinti Rygos parodų rūmuose. Prie studentiško gyve­ nimo nepatogumų pratusių jaunų­ jų atlikėjų nebaugino ne pačios geriausios gyvenimo sąlygos: di­ džiuliame pastate kiekvienam universitetui buvo atitvertas gyve­ namasis plotas (studentų pakrikš­ tytas gardu). Valgykla įsikūrusi po tuo pačiu stogu. Koridoriaus ga­ le-tualetai ir prausyklos, nepri­ taikytos tokiam didžiuliam žmo­ nių antplūdžiui, todėl kas rytą nusidriekdavo milžiniškos eilės.

Masinės šventės, esant antisani­ tarinėms sąlygoms, dažniausiai

dikų paslaugas būtų reikėję susi­ mokėti po 25 latus (130 litų). Kaip vėliau paaiškėjo, visas išlaidas kompensavo Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Nepaisant to­ kių nesklandumų, lietuviai paro­ dė įspūdingą programą ir smar­ kiai pranoko latvių ir estų kolektyvus.

Lietuvaitės tarp šokėjų Tarptautiniame Eurazijos kultū­ ros festivalyje Turkijos senojoje sostinėje Stambule su Graikijos, Švedijos, Indijos, JAV, Rusijos, Ek­ vadoro, Serbijos ir Juodkalnijos bei Gruzijos atstovais antrą kartą dalyvavo ir „Virgo“. Tris vakarus kolektyvai rengė pasirodymus Laisvės aikštėje. Po atviru Stam­ bulo dangumi amfiteatrinėse žiū­ rovų tribūnose nebuvo laisvų vie­ tų. Lietuvaičių choras buvo vienintelis kolektyvas, kuris pri­ statė chorinę muziką, kadangi ab­ soliuti dalyvių dauguma - šokė­ jai. „Iš pradžių jautėmės nejaukiai, tačiau tai nesudarė didelių pro­

Choristės džiaugiasi, kad viešnagė Stambule nebuvo tik koncertų maratonas, bet ir uni­ kali galimybė susipažinti su vie­ nu iš seniausių pasaulio miestų, islamo religijos ypatumais. Dar kartą pasitvirtino nemirtinga tiesa apie turkų vyrų dėmesį šviesiap­ laukėms europietėms, kuris nebu­ vo toks jau malonus. Nuolat gat­ vėse signalizuojančios mašinos, persekiojimai šviesiu paros me­ tu, nuolatinis varstymas akimis bei skuboti pasiūlymai visam laikui pasilikti musulmoniškame Stam­ bule vedė iš proto ne vieną mer­ giną. Kepinant daugiau nei 30 laipsnių karščiui, merginos reng­ davosi kuo ploniau, todėl neretai jas akimis varstė ir turkės. Mergi­ noms neišdildomą įspūdį paliko Mėlynoji mečetė, Sofijos soboras, Topkapi rūmai - kadaise gyvenu­ sių sultonų rezidencija, kruizas po Bosforo sąsiaurį bei apsilanky­ mas didžiausiame Turkijos turgu­ je Grand Bazaar, kiekvienai teko susipažinti su islamo religijos ypatumais lankantis įvairiose me­ četėse. Beje, ant kiekvieno kam­ po visus „nuolankiai“ stebi pirmo­ jo Turkijos prezidento Mustafa Kemalio Atatiurko portretai. Net valgykloje valgantiems festivalio dalyviams jo draugija buvo neiš­ vengiama. „Stambulas yra vienas iš tų miestų, j kurį norisi grįžti, ne­ svarbu, kiek kartų esi čia bu­ vęs“, - ilgesingai atsidūsta Rasa Gelgotienė, pernai šiame festiva­ lyje dalyvavusi kartu su VU aka­ deminiu choru.

Lietuvių dainas žino net meksikiečiai Paulius ŠIRONAS, KomF, Žurnalistikos instituto IV k. studentas

Tik grįžęs iš Rygoje vykusios Baltijos šalių studentų šventės „Gaudeamus“, Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis pasuko į Europos pietus ir savo kelionių sąrašą papildė gas­ trolėmis į kultūros lopšį - Italiją. Čia liepą nedideliame miestelyje

Castelforte vyko tarptautinis „Trijų bokštų“ folkloro festivalis.

Su mūsiškiais šoko, dainavo ir grojo ansambliai iš Čekijos, Itali­

jos, Brazilijos, Kolumbijos, Gruzi­ jos. Jūros pakrantėje įsikūrusia­ me miestelyje teko patirti tai, ko nepatirtum keliaudamas į didžiuo­ sius miestus. Tiesa, ansambliečiai aplankė Romą, Neapolį, Vezuvi­ jaus kadaise lava užlietą Pompė­ ją. Visgi Castelforte - tikresnė Ita­ lija: žmonės, gamta, aplinka, at­ mosfera... O kur dar dainingi ir linksmi vakarai su kai kurių šalių ansambliečiais! Paaiškėjo, jog lie­ tuviškas dainas žino net anapus Atlanto gyvenantys meksikiečiai, o italai prisipažino pasiilgsią lie-

Taip žaismingai nusiteikęs Aurelijus iš Italijos krikštijo mūsų ansambliečius

tuviškos duonos. O mes, beje, jų vyno. Pi­ cų sostinėje Neapolyje neapsiėjome be šių skanumynų. Net pasi­ žadėjusios lieknėti mer­ ginos savo pažadus už­ miršo...

Ansambliui teko koncertuoti rekordiškai vėlai, mat koncertai prasidėdavo apie 24 valandą! Beje, net nesisvečiavę Italijoje yra girdėję apie puikų pie­ tiečių humoro jausmą ir

amžiną norą ben­ drauti. Tai patyrėme savo kailiu, nes kelionėje krikštijome savo ansamblio na­ rius, kuriems tai bu­ vo pirmoji kelionė.

Jiems teko ypatinga garbė - ansamblie­ čius krikštijo VU an­ samblio kuratorius Aurelijus iš Italijos. Šiek tiek egzotikos: lietuvaitės su brazilėmis Jis mielai sutiko ap­ Ansamblyje laukiami ir pirma­ sirengti Apolono rūbais, užsimauti kursiai, norintys papildyti šaunių žiedą bei užsidėti lapų vainiką. ansambliečių būrį. Visi, kurie ne­ Taip džiugiai ir turiningai gru­ abejingi šokiui, muzikai, dainai, pelė iš Vilniaus dainų ir šokių an­ bei linksmoms pramogoms, lau­ samblio praleido vasaros vidurį. kiami antradieniais ir ketvir­ Šiuos mokslo metus pradėjo ak­ tadieniais 18 valandą Kultū­ tyviai dalyvaudamas Vilniaus uni­ ros centre, esančiame Medici­ versiteto jubiliejui skirtuose ren­ nos fakulteto trečiajame aukšte. giniuose, kurie vis dar tęsiasi.

universitas

2004 spalis

vilnensis

14

Respublikinė mokslinė konferencija

„Švietimas per sportą" Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS, konferencijos organizaci­ nio komiteto pirmininkas Rugsėjo 14 dieną VU Mažojoje auloje vyko Sveikatos ir sporto centro kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Kūno kultūros ir sporto departa­ mentu prie LR Vyriausybės ir Lietuvos olimpine aka­ demija organizuota res­ publikinė mokslinė konfer­ encija, skirta VU 425 metų sukakčiai, olimpinio judėji­ mo atgaivinimo šalyje 80-mečiui ir Europos Sąjun­ gos paskelbtiems Švietimo per sportą metams pažymėti.

Konferenciją įžanginiu žodžiu pradėjo mokslinio komiteto pirmininkas VU rektorius akad.

Benediktas Juodka. Rektorius pažymėjo, kad 2004-aisiais savo gimtinėje Graikijoje - Europos ci­ vilizacijos lopšyje - įvykusios XXVIII olimpinės žaidynės suteikė naują impulsą švietimo ir sporto institucijų sąjungai ir paskatino ne tik sporto atgimimą Europoje, bet

ir stiprinti ryšius tarp švietimo ir sporto institucijų, gerinti forma­ laus ir neformalaus ugdymo koky­ bę, per sportą formuoti jaunų žmonių vertybines nuostatas, lavinti socialinio gyvenimo įgūdžius. Mūsų uždavinys-diegti jaunimui poreikį rūpintis savo sveikata ir kūno tobulinimu.

Lietuvos tautinio olimpinio korniteto prezidentas Artūras Poviliū­ nas pabrėžė, kad šiemet minima ir dar viena istorinė sukaktis - 110 metų nuo šiuolaikinio tarptautinio olimpinio judėjimo pradžios. Kalbė­ tojas nurodė, kad sportas, kūno ir dvasios vienovė bei harmonija, kūrybinė sportininko valia ir sveika gyvensena, olimpinių aukštumų trauka ir jų šlovė - tai didelės verty­ bės. Jos tapo tautų savigarbos ir jų tauraus, humaniško bendravimo neišsenkančiu šaltiniu. Ir mūsų tau­ toje už iškiliausių sportininkų nugarų buriasi sveikatingumo pro­ cese dalyvaujantys piliečiai nuo mažo iki seno. Olimpizmo filosofi­ jos pagrindų skleidimas tarp be­ simokančio jaunimo atneša sunki­ ai pervertinamą naudą, o mūsų atletų laimėjimai yra visos tautos pasididžiavimas.

Konferencijos dalyvius sveikino ŠMM sekretorius dr. Saulius Ven­ gris. Jis pažymėjo, kad švietimas per sportą, savo turiniu atitinkan­ tis olimpinio ugdymo esmę, yra

priimtinas ir skatintinas būdas jaunimui ugdytis pagarbą, tole­ ranciją ir kitas bendražmogiškas vertybes dalyvaujant sporto veik­ loje, todėl šiai ugdymo formai turi būti sudarytos sistemingo inte­ gravimo į formalaus ir neforma­ laus ugdymo turinį sąlygos.

Kūno kultūros ir sporto departa­ mento prie LRV Generalinio direk­ toriaus pavaduotojas prof. habil. dr.

Algirdas Raslanas savo kalboje trumpai apibendrino problemas, su kuriomis susiduriame šiuolaikinių olimpiadų žaidynėse, atkreipė dėmesį, kad įstojus į ES pertvarkos Lietuvos politiniame gyvenime neišvengiamai daro įtaką visoms gyvenimo sritims, tarp jų ir sociali­ nei. Vakarų kultūra keičia žmonių, ypač jaunų, požiūrį j tradicines vertybes, normas, formuoja naujo­ višką mąstymą, pagrįstą daugia­ taute dimensija. Sportas, taip pat pastaruoju metu apima vis platesnį žmogaus gyvenimo diapazoną.

Sportas glaudžiai siejamas su įvai­ riomis gyvenimo sritimis, ypač reikšmingos sąsajos su kultūra ir švietimu.

Sportas prisideda prie inten­ syvesnės jaunimo socializacijos, o Europos institucijos pripažįsta, kad ugdymas per sportą yra grindžiamas fizinių, dvasinių, in­ telektualinių ir socialinių galių to­ bulinimo principu.

Studentų sporto ir meno fiestoje nauji rezultatai Rugsėjo 14 d. sporto mėgė­ jai rinkosi į „Vingio“ stadio­ ną, kur vyko sporto ir meno šventė. Gal kiek ir keistoka, tačiau smalsiausi ir akty­ viausi žiūrovai buvo pirma­ kursiai. Šventėje dalyvavo

per du tūkstančius dalyvių.

Šventė prasidėjo iškil­ mingu paradu Griaudėjant pučiamųjų orkestrui (vad. A. Kučinskas) ir asistuojant „Oktavos" kolektyvui, prasidėjo šventės dalyvių paradas, kuriame dalyvavo visų fakultetų studentai.

Juos sveikino prorektorius prof. A. Raugale. Jis atkreipė dėme­ sį, kad universitetinė tradicija ne­ gali gyvuoti be kūno kultūros ir spor­ to. Kūno kultūra ir sportas yra ir to­ liau dar labiau turėtų tapti neatski­ riama studijų dalimi, išsigelbėjimu nuo pasyvumo, išglebimo, protinio darbo perkrovų ir pagrindine svei­ katingumo didinimo priemone. Į susirinkusiuosius kreipėsi ir Lietuvos tautinio olimpinio komi­ teto prezidentas A. Poviliūnas. Jis mūsų studentams palinkėjo viso­ keriopos sėkmės ne tik moksle, bet ir siekiant sporto aukštumų; primi­ nė, kad mūsų sportininkams gerų pavyzdžių nestinga, kad universi­ teto studentai G. Umaras, Š. Mar­

čiulionis, D. Gudzinevičiūtė ir kt. tapo olimpiniais čempionais, dar nemažas būrys - prizininkais.

Skambant „Gaudeamus" A. Povi­ liūnas už ilgametį darbą ir nuopel­ nus šalies olimpiniam judėjimui VU Sveikatos ir sporto centro di­ rektoriui prof. habil. dr. Jonui Jan­ kauskui įteikė apdovanojimą Charta Sollemnis Pro Meritis Olympicus.

Futbolo rungtynės baigėsi lygiosiomis Pirmieji kovą dar iki oficialaus šventės atidarymo pradėjo Univer­ siteto futbolininkai (treneris R. Turs­ kis), pasikvietę parungtyniauti Lie­ tuvos studentų rinktinę. Tuo pačiu tai buvo ir generalinė repeticija prieš prasidedantį studentų futbo­ lo lygos čempionatą. Pirmasis kė­ linys baigėsi lygiosiomis 1:1. Ant­ rasis futbolininkų kėlinys taip pat pasižymėjo gražia, permaininga ir įtempta kova. Mūsų sportininkai ko­ vojo garbingai, varžybos baigėsi ly­ giosiomis - 2:2.

Atgaivinta tradicinė estafetė miesto gafvėmis Estafetės (5 x 425 m) dalyviams startą prie Gamtos mokslų fakul­ teto pastato davė dekanas prof. habil. dr. K. Kilkus. Šiemet po

ilgų užmaršties metų buvo atgai­ vinta sena Universiteto tradicija estafetė miesto gatvėmis. Beje, estafetė buvo įskaitinė sumuojant tarpfakultetinių varžybų Rekto­ riaus taurei laimėti rezultatus. Dar reikėtų priminti, kad šiais mokslo metais Rektoriaus taurės varžybas kartu su SSC organizuoja GMF, pa­ gaminęs spalvingus diplomus ir medalius nugalėtojams, na, o ver­ tingos dovanos - rektoriaus.

Prie starto linijos stojo vienuoli­ kos fakultetų komandos. Nugalė­ jo pajėgus MIF kolektyvas (D. Leskauskaitė, J. Šimėnas, A. Pozniakovas, O. Kozič, M. Žiūkas), ant­ roje vietoje liko MF, trečioje - GMF komanda. Kitos komandos finiša­ vo taip: TF, KF, EF, FsF, FIF.-FF, CHF,

Konferencijoje kalbėta apie jaunimo vertybių formavimą per sportą. V. Naujiko nuotr.

VU rektoriui įteiktas aukščiausias LTOK apdovanojimas

Šventės dalyviai žygiavo parade

Konferencijoje „Švietimas per sportą" Lietuvos tautinis olimpi­ nis komitetas už nuopelnus ša­

lies mokslui, sportui, kultūrai ir

asmeninį pavyzdį Vilniaus uni­ versiteto rektoriui akad. Bene­ diktui Juodkai suteikė aukščiau­

sią apdovanojimą - Garbės žen­ klo ordiną. Taip buvo įvertinti rektoriaus akad. B. Juodkos nuo­ pelnai sporto plėtojimui Lietuvos aukštojoje mokykloje. Vilniaus

universiteto rektoriui įteiktas

Garbės ženklas yra 34-asis toks apdovanojimas nuo jo įsteigimo

1994 metais.

Garbės ženklo ordinu buvo įvertinti rektoriaus B. Juodkos nuopelnai sporto plėtojimui VU. Šalia - olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė ir LTOK prezidentas A. Poviliūnas. V. Naujiko nuotr.

Lengvaatlečiai varžėsi bėgimo rungtyje

nukelta į p. 15

universitas

2004 spalis

15

vilnensis

Studentų sporto ir meno fiestoje - nauji rezultatai

VU irkluotojai - Lietuvos studentų čempionato nugalėtojai

Atkelta iš p. 14

Romualdas KNIUKŠTA, SSC lektorius, treneris

persvara ir aukštas bendras ko­

tė (MIF), dviviete porine - Mantas

mandos pasiekimas.

Marcinkevičius, keturvietę valtį ir­

Tokį sėkmingą pasirodymą lė­

1979 m. Vilniaus universite­

to akademinio irklavimo

tuonvietę - Kristė Banevičiūtė,

aukštųjų mokyklų varžybų

Kotryna Zorina (MIF), Viktorija

rungtyse. Varžybų nuostatai lei­

nugalėtojais. Po 25-erių

Kuncaitė (MIF), Lina Zavistovsky-

do studentams dalyvauti dviejo­

tė (IF), Dainius Meškauskas

metų šių varžybų nugalė­

se rungtyse, trečioje - tik aštuonviete valtimi. Čempionais tapo

(MIF), Marius Aidukas (MF).

Vilniaus universitetų. Da­

bartinė VU irklavimo ko­

Įvairiose rungtyse nauji rezultatai Vėliau bėgimo takus užėmė gau­ sus lengvaatlečių būrys (treneriai doc. J. Armonienė, dr. G. Alekso­ ms). Starto pozicijas jau užėmė 100 m bėgikės. Nugalėjo V. Musvydaitė (KF) - 12,93 sek., antra - I. Timošenko - 13,73 sek., trečia - O. Kozič - 14,0 sek. Tarp vyrų šioje dis­ tancijoje greičiausias buvo M. Gri­ gelionis (EF) - 11,72 sek., antras A. Gruodis (MIF) -11,89 sek., tre­ čias - J. Valangevičius (MIF) 12,00 sek. 400 m greičiausiai įvei­ kė būsimoji medikė A. Valatkevičiūtė-1:02,3 sek., antra-D. Leskauskaitė (MIF) - 1:05.8 sek., trečia I. Elzbergaitė (TF) -1:12.1 sek. 800 m distancijoje nepralenkiamas bu­ vo MF studentas V. Varyginas 2:09,5 sek., antras atbėgo J. Šimė­ nas (MIF) - 2:13.0 sek., trečias A. Stuopelis (TF) -2:16.0 sek. Žiūrovų dėmesį prikaustė stip­

riausi mūsų Universiteto vyrai (tre­ neris R. Cijūnėlis), kurie galynėjo­ si svarsčių kilnojimo rungtyje.

24 kg svarstį iškėlęs 80 kartų ne­ pralenkiamas buvo D. Lučiūnas (MIF), A. Mačiulis (GMF) - 50, A. Kandratavičius (MIF)-30 kartų.

Krepšininkai buvo pakviesti iš­ bandyti rankos taiklumą metant kamuolį j krepšį iš įvairių atstumų.

Norinčių rungtyniauti susirinko per aštuoniasdešimt. Taikliausios buvo K. Račiukaitytė (MIF, I k.) ir E. Šerėnaitė (GMF, III k.). Iš vaiki­

nų nepralenkiami buvo būsimieji ekonomistai-M. Žilinskis ir A. Demidovas. Šias varžytuves organi­

zavo lektoriai L. Berūkštienė, G. Šerkšnas, R. Kaminskas.

Universiteto dziudo rinktinės na­ riai demonstravo šios sporto šakos

manda pagaliau vėl tapo

subtilybes, įvairius puolamuosius ir gynybos veiksmus. Šią parodomą­ ją programą parengė doc. R. Naužemys ir E. Kriškoviecas.

Svilėsiai ir gardėsiai Būta ir programos „svilėsių“, pvz., dalyvauti įdomiame žiūrovų „Pales­ tos“ bėgime panoro tik viena stu­ dentė, dėl techninių kliūčių iš sta­ diono atsarginės aikštės nepakilo karšto oro balionas su sveikinimo transparantu VU bendruomenei 425 metų jubiliejaus proga, pasku­ tiniu momentu negavo leidimo pa­ kilti j orą (nors anksčiau leidimas buvo duotas) du lėktuvai, turėję pa­ sveikinti šventės dalyvius ir „išmes­ ti“ keletą parašiutininkų (nes tuo metu Vilniuje lankėsi NATO vado­ vai ir buvo ypač sustiprinta apsau­ ga ir oro erdvės kontrolė).

Tačiau visiems nuotaiką kėlė VU meno kolektyvai, koncertavę šventėje, choreografinės kompo­ zicijos, kuriose dalyvavo per šim­ tas merginų (vad. T. Gritėnienė).

Visi šventės nugalėtojai, prizi­ ninkai, parodomųjų renginių da­ lyviai buvo apdovanoti dovanėlė­ mis, suvenyrais. Aktyviausi Svei­ katos ir sporto centro darbuotojai už ilgametį darbą buvo apdova­ noti Kūno kultūros ir sporto depar­ tamento prie LRV, Lietuvos tauti­ nio olimpinio komiteto, Vilniaus miesto Sporto skyriaus, „Žalgirio“ sporto draugijos garbės raštais.

Prie šventės sėkmės prisidėjo VU rektorato, dekanatų dėmesys ir pa­ laikymas, geras SSC ir KC kolektyvų pasiruošimas jai, nuostabus oras, puikus, gražiame Vingio parko kam­ pelyje pastatytas ir po rekonstrukci­ jos gerai atrodantis stadionas, jo ad­ ministracija (Všj „Sportas ir poilsis" generalinis direktorius P Trukšnys, direktorius A. Kazlauskas).

SSCinf.

V. Naujiko nuotr.

rą (MIF), Kęstutis Linkus (MF), aš-

nate. Net 20 įvairių fakultetų stu­

tojų taurė vėl atkeliavo į

IF. Nugalėtojai apdovanoti meda­ liais, diplomais ir dovanomis.

Karolis Zasas (EF), Gintaras Vai­

gausiai dalyvavo šiame čempio­ dentų dalyvavo visose plaukimų

rinktinė tapo Lietuvos

Nuotaiką kėlė „Oktavos“ merginų choreografinės kompozicijos

klavę Dainius Meškauskas (MIF),

mė tai, kad mūsų irkluotojai itin

lengvo svorio vienvietę irklavusi Kristė Banevičiūtė (FilosF), ketur­

vietę porinę - Viktorija Kuncaitė

(MIF), Kotryna Zorina (MIF), Eve­

Lietuvos studentų irklavimo

lina Stankevičiūtė (KF), Lina Za-

čempionato nugalėtoja.

vistovskytė (IF), dvivietę bevairę

Trečias vietas laimėjo: Karoli­ na Zorina (MIF), Viktorija Kun­

caitė (MIF), irklavusios dvivietę porinę, Salomėja Leiputė, irkla­ vusi vienvietę (ji trečia ir lengvo

svorio vienviečių rungtyje), Ado­

- Mantas Marcinkevičius (FilF, jis

mas Venskus (IF), plaukęs dvi­

Rugsėjo 26-27 d. Birštone vy­

nugalėjo ir aštuonviečių valčių

viete bevaire, Aurimas Valatke­

kusiame Lietuvos studentų irkla­

klasėje), bei aštuonvietėse valty­

vičius (TF), Marius Aidukas (MF),

vimo čempionate VU komanda

se irklavę Salomėja Leiputė (IF),

Ramūnas Eitminavičius (FilF),

aplenkė tradiciškai stiprias kūno

Augustinas Griškevičius (EF),

Adomas Venskus (IF). O Artūras

kultūros akademijos, Vilniaus pe­

Adomas Venskus (IF), Aurimas

Olšauskas (EF) dukart buvo ket­

dagoginio universiteto, Gedimi­

Valatkevičius (TF).

virtas plaukiant vienvietėmis val­

no technikos universiteto koman­

timis.

das. Mūsų irkluotojai surinko 97

Antras vietas užėmė: vienviete valtimi plaukęs Vytenis Čukaus-

tšk., tuo tarpu II vietą užėmę Kū­

kas (jis antras ir dviviete porine),

irkluotojus. Dėkojame pagrindi­

no kultūros akademijos studen­

dviviete bevaire - Dovilė Savic­

niam komandos organizatoriui

tai - tik 47,5 tšk.Tai labai ryški

kaitė (FilF), Giedrė Sakalauskai­

Mantui Marcinkevičiui.

Sveikiname visus VU studentus

Tarptautiniame žinių ekonomikos ir žinių vadybos centre

Apskritojo stalo diskusijos apie švietimą ir mokymą žinių ekonomikoje Britų taryba Lietuvoje kartu su

tampa vis svarbesni žinių ekono­

partneriais ėmėsi iniciatyvos pa­

mikoje. „Jungtinės Karalystės pa­

pasakoti visuomenei apie švieti­

tirtis sprendžiant panašias pro­

mo ir mokymo svarbą žinių eko­ nomikoje, pasitelkę autoritetingus

blemas gali būti naudinga Lietu­ vai. Šį projektą inicijavome siek­

švietimo ekspertus iš užsienio. Tai

dami paskatinti atsakingas šalies

pirmasis toks projektas šalyje, jam

institucijas vaisingai diskutuoti“,

savo pajėgas sutelkė Britų taryba, asociacija „Žinių ekonomikos fo­

- sako D. Kiznienė.

Naujojo projekto organizatoriai

tuvos perspektyvas su užsienio ekspertais bus kviečiami vietos ži­ nių ekonomikos specialistai. „Džiaugiamės galėdami būti to-s*.

kių pažangių projektų partneriais

ir bendradarbiauti pristatant mū­ sų žinių ekonomikos visuomenei

specialistus iš užsienio. Tikimės,

kad šios diskusijos taps pagrin­ du pažangioms iniciatyvoms mokslo, valdymo ir verslo sekto­ riuje Lietuvoje“, - sako ŽEF direk­

torė Salvinija Kirvaitienė.

Renginių ciklo „Švietimas ir mo­ kymas žinių ekonomikai: Nuo po­

rumas“, Laisvosios rinkos institu­

ir dalyviai sieks apžvelgti kuo pla­

litikos prie praktikos" diskusijos

tas bei Tarptautinis žinių ekono­

tesnį įvairių švietimo ir mokymo

vyks kiekvieno mėnesio pabaigo­

mikos ir žinių vadybos centras.

temų spektrą - nuo mokymosi vi­

je iki gruodžio.

Britų tarybos projektų vadovė

są gyvenimą bei profesinio ugdy­

Informacija apie seminarų

Danguolė Kiznienė teigia, kad

mo iki aukštojo ir vidurinio moks­

ciklą internete: www.tzc.vu.lt/

švietimo bei mokymosi iššūkiai

lo. Aptarti šiuos klausimus ir Lie­

roundtable

Išskirtinė vaizdo konferencija

Iux/jauniems mėnraščio lux/jaunl«m» prenumeratos kaina: metams - 35.88 Lt pusmečiui -17.94 Lt ketvirčiui - 8,97 Lt prenumeratos indeksas - 5263

lux/jauniem> adresas: 12 tęl. (8 5) 264 48 85 ei. p. Iux@vilnensis.lt Interneto svetainė lux.lcn.lt teškokiio spaudo, Uoskuosc k txokyt<u <-antruos! Hemuirtoruokllo vtouote Lietuvos pašto skytluošol

kaina tik

2.99

su Henry Mintzberg Rugsėjo 28 d. Europos verslo centro 31 aukšte VU Tarptautinio žinių ekonomikos ir žinių va­ dybos centro studentai turėjo galimybę stebėti unikalią žymaus vadybos profesoriaus iš Monrealio Henry Mintzberg vaizdo konferenciją-paskaitą „Half Truths of Leadership“.

Tiesioginės transliacijos metu profesorius Henry Mintzberg pasidalijo savo patirtimi apie lyderystės tiesas ir paslaptis. Šią paskaitą iš įvairių pasaulio vietų stebėjo šimtai įmonių darbuotojų, universitetų studentų.

Vieni iš jų - Vilniaus universiteto magistrantai. Ši vaizdo konferencija buvo septinta iš dešimties „Linkage Excellence in Management & Leadership Series" konferencijų. 2003 m. Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras kartu su „Linkage Ine.“

ir „Penkių kontinentų" įmonių grupe organizavo to paties ciklo vaizdo konferencijas temomis: • • •

2003 03 19 „Leading in Difficuli Times“- Rudolph Giuliani, buvęs Niujorko meras; 2003 05 13 „Communicating with Impact“ - Phil Harkins, Linkage Ine. vykdantysis direktorius; 2003 06 11 „Leader as Teacher“ - prof. Noel Tichy, „Globai leadership“ programos direktorius Mičigano verslo mokykloje. ________________________________________________ _____ _______ Parengė Justas JASKONIS, ei. paštas: justas.jaskonis@tzc.vu.lt

universitas

2004 spalis

vilnensis

♦

Jubiliejaus šurmulys Vilniaus gafvėse ir Vingio parke Vilniaus universiteto bendruomenė rugsėjo 18 dieną iškilmingai žygiavo į Vingio parką. Po ilgos ir smagios kelionės

visų laukė atpildas - fantastinė ir fantastiška roko opera „Neformatas“.

Spalvingoje eisenoje limuzinai, vežimai­ čiai... ir linksmi studentai Rugsėjo 18 d. Vilniaus univer­ siteto Didysis kiemas virte virė.

Oranžiniai jubiliejiniai balionai, raudonos VU studentų kepurai­ tės, vežimaitis su arkliuku ir net plasnojantys drugeliais studentai susiruošė į ilgą kelią. Tilto, Vil­ niaus, Jogailos, Kudirkos ir kitos gatvės, kuriomis žygiavo eisenos dalyviai, trumpam apmirė ir su­ kluso. Autobusai ir troleibusai su­ stojo, nieko nesuprantantys ke­ leiviai susižavėję žiūrėjo j kelių šimtų metrų eiseną. O pasižiūrėti buvo į ką. Filosofai, apsigaubę baltomis paklodėmis ir užsidėję lauro vainikus, ant neštuvų visą kelią nešė savo pasididžiavimą - Platoną. Matematikai liko ištiki­

J

«

Filosofai išdidžiai nešė Platoną

TVM merginos dalijo netikrus pinigus mi Miciui: Didelė katino galva ky­ šojo iš minios. Tarptautinės ver­ slo mokyklos studentai visus ap­ dalijo netikrais pinigėliais, o che­ mikai iššovė milžinišką savo dar­ bo konfeti petardą. Po to prisipa­ žino, jog popierius šiam fejerver­

ii

kui kelias dienas karpė kone de­ šimt žmonių. Fizikų dinozauras riaumojo ir leido dūmus, teisinin­ kai, solidūs ir pasitempę kaip ko­ kie filosofai, ant neštuvų nešė iš­ didžią Temidę. Eisena skandavo pačių sukurtus šūkius: „Blynus

kepk karštoj keptuvėj / mokslus kalk VU dirbtuvėj", „Ei, pilieti, ar matai / čia visur VU vaikai“, „Esam mes VU būrys / Juodka mūsų kar­ vedys“, „Karvė sako MŪ0 / Rėkiam mes VU-U“ ir pan.

Griaudint Universiteto orkestrui

galima buvo pasivėžinti ir kojas pataupyti įsėdus į dviračiu tem­ piamą vežimaitį. Vežėčiose jėgas atgavo prorektoriai ir kiti Universi­ teto bendruomenės nariai. Trys ra­ tuoti vežimaičiai vežė iš gėlių iš­ dėliotus skaičius - „425“.

Operetė „Neformatas" sužavėjo ir privertė susimąstyti Gyvai vilkstinei įžygiavus į Vin­ gio parką prasidėjo linksmybės Lietuvos muzikos grupių pasiro­ dymai ir ilgai visų laukta operetė „Neformatas“. Studentų sukurtas muzikinis pasirodymas buvo ne vien pramoginis. Jis privertė visai rimtai susimąstyti apie tai, jog gy­ venimo tempai spartėja geomet­ rine progresija, mokslo pasiekimai lenkia vienas kitą, o žmonės kas­ dien vis labiau skuba. Ir vargu ar kas nors susimąsto, kas mūsų laukia po pusės tūkstančio metų.

Fantastinėje roko operetėje „Ne­ formatas" ateities vizija atsisklei­ dė netikėtu rakursu.

2579-ieji metai. Žmogus, norė­

damas pasilengvinti gyvenimą, susikūrė gausybę mašinų: auto­ mobilių, kompiuterių, robotų. Ki­

bernetikos fanatizmas apvertė vis­ ką aukštyn kojom, ir robotai, užuot palengvinę žmonėms gyvenimą, valdo juos kaip marionetes. Tai tar­ si žmonijos hipnozė, nes mintis,

1 X.

Ši pabaisa - Nuomonės formavimo robotas

Pagrindiniam herojui Miljamui teko persirengti robotu

veiksmus, gyvenimus valdo galin­ gos mašinos - Nuomonės forma­ vimo robotai. Maža grupelė nepa­ tenkintųjų diktatoriškais robotų veiksmais bando priešintis, bet jie nepajėgūs kovoti su galingomis metalo mašinomis. Vienas iš

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

maištininkų - Miljamas - pabūgs­ ta ir pasislepia. Jam apsireiškia Fėja, kuri leidžia suprasti, kad jė­ ga robotų nenugalėsi, kad žmo­

gus yra unikalus savo mąstyse­ na ir tik protas gali būti pagrindi­ niu ginklu kovoje už nuomonės laisvę. Bandydamas perprasti priešą, kvailelis Miljamas persi­

rengia robotu, nes mano, kad no­ rint nugalėti priešą reikia pačiam pabūti jo kailyje.

Kaip pasakojo operetės rengė­ jai, šiam kūriniui buvo surinkta

Maištininkams nepavyko nugalėti robotų

„chebra“ iš viso Vilniaus universi­ teto. Ko nerado čia, ieškojo Muzi­

MIDI roko operose nuo pat pirmo­

Vien muzikuojančių žmonių sce­

kos akademijoje. Atranka buvo

sios, ir daugelis kitų tikrai gabių

noje buvo 41. O dar šokėjai, akto­

tikrai griežta. Visi dainininkai-VU studentai. Pagrindinį vaidmenį at­ liko Ignelis (buvęs grupės LEMPA

jaunų, ambicingų žmonių. Kai ku­

riai ir tie, kurių niekas nematė, pvz.,

riems tai buvo pirmasis pasirody­

dailininkai, dizaineriai ir pan. Ro­

mas didžiojoje scenoje. Muzikan­

ko operetėje atlikta šešiolika dai­

vokalistas), jau dainavęs trijose

tų scenoje buvo net aštuoniolika:

nų. Visi, kas tik norėjo, galėjo akis

MIDI roko operose. Mielai sutiko

septyni stygininkai, penki pūtikai,

ir ausis operetėje paganyti. Ir dar

dalyvauti TVM studentas Vilius

du gitaristai, būgnininkas, perku-

nemokamai.

(„Skamp“ vokalistas), Kristė, dai­

sininkas. Pritariantieji vokalistai -

nuojanti pagrindinius vaidmenis

devyni, pagrindinių - keturiolika.

Parengė Onutė MACKONYTĖ