VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
UčMTJ/BOS
scuDencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRA5TIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. kovo 2 d., penktadienis
Sii švente, mielosios flrauoės!
Nr. 8(1267)
BENDRADARBIAUJA MOKSLlNINKAI^||nil|fl||IM||||||IlllĮ||l[lllll|||||imillllllllJlilllllll biavimo rezultatus tapo gražia tradicija, kas antri metai, gamykloje rengti bendras mokslines praktines konferencijas. Praeitą savaitę įvyko šių Universiteto Pramonės zauskas. kolektyvų 4-ojl konferencija ekonomikos fakulteto GarnyTobulinant valdymo meto- „Socialinial-ekonominiai tybos valdymo katedros kolek- dus buvo ištirtas gamybinių rimai ir jų įgyvendinimas tyvas su Vilniaus Plastmasi- pasitarimų efektyvumas ir gamykloje". nių dirbinių gamykla bend- paruoštos rekomendacijos jo Konferenciją atidarė ir radarbiauja jau dešimt me- didinimui, kurių (diegimas pasveikinimo žodį tarė fatų. davė 2800 vai. specialistų kulteto dekanas doc. VytauPer šj laiką gamykloje darbo laiko ekonomijos. Jo tas Grigoras. Apie gamybos buvo atliekami darbai, nu- buvo pasiekta pagerinus pa atliekų panaudojimo socialikreipti valdymo struktūros sitarimų organizaciją, suma nęs, ekonomines problemas lt metodų tobulinimui. Taip žinus jų trukmę, padidėjus kalbėjo gamyklos direktorius valdymo darbuotojams pa- dalyvių aktyvumui, Algirdas Griškevičius. Gastoviai organizuojami kvallNuo 1980 metų katedros myklos vyriausiasis ekono•ikacijos kėlimo kursai, ku- dėstytojų pagrindinė tyrimų mistas Gediminas Žemaitaifių organizavime ir pravedi- kryptis gamykloje yra bri- tis konferencijos dalyviams me aktyviai dalyvauja Ga- gadinto darbo diegimas ir papasakojo apie gamyklos ekonominio vystymosi rezertnybos valdymo katedros jo tobulinimas. vedėjas doc. Romualdas RaApibendrinti bendradar vus ir jų realizavimo kryp-
tis 1984—1985 metais, Katedros vedėjas doc R. Razauskas pagal tyrimus „Darbininkų pasitenkinimas darbu" kalbėjo apie veiklos kryptis pasitenkinimo darbu didinti. Fakulteto vyr. moksl. bendradarbis Rimas Meškeriavičius analizavo jaunimo kadrų kaitos priežastis ir kelius tam mažinti. Viso konferencijoje buvo perskaityti 5 pranešimai, Konferencijoje pasisakė LKP CK Ekonomikos sky riaus vedėjas Vladas Jankauskas, Chemijos ir naftos chemijos pramonės darbininkų profsąjungų RK pirmininkas F. Buckus.
Švietimo, aukštųjų mo kyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos Lietuvos respublikinio komiteto prezidiumas pa
tvirtino Aleksą PIKTUR NĄ Universiteto darbuo tojų profsąjungos komite to pirmininko pavaduoto ju.
LTSR Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministerijos buhalterinės apskaitos skyriuje vedan čiuoju ekonomistu.
aš ir
studijos
:
XXX
AKIRATIS
XXX UNIVERSITETO VIRD
Kaina 2 kap.
Vasario 16 dieną įvyko Universlteto komjaunimo komiteto posėdis, kuriame Lietaus šnabždesys, dalyvavo Universiteto partižaibo kelias j žemę, nio komiteto sekretoriaus vėjo pėdsakas žolėje — pavaduotojas J. Bagdonas, toks tavo žiūrėjimas LLKJS Vilniaus m. Lenino į mane, per mane, pro rajono pirmasis sekretorius mane. V. Alksneris. To akių potvynio, Posėdžio metu komitetas
Ištrauka iš Just. Marcin kevičiaus poemos „Meilė". R. Guigos, V kurso žurna listo, nuotrauka.
NAUJOS PAREIGOS VU Planavimo ir finan sų skyriaus viršininku Paskirtas Algirdas SKRIPIETA, iki tol dirbęs
NUMERYJE:
Komjaunimo komitete
to nesibaigiančio jūros ėjimo j krantą negaliu sulaikyti savy, negailu būti žvilgsnio riba, jo viršūne arba dugnu, nepajėgiu jo užplldyt savim, tik seku paskui jį ir viską iš naujo įvardinu: slenkstis, takas, diena, sodas, atvertos langinės, dūmas virš gryčios, džiaugsmas — ir visa tai meilė. Ir dangaus yra tiek, kad jo užtenka ir mums, ir visiems, kam jo reikia. Tai tegul mūsų akys su dangaus akimis susitinka, ir tegul mūsų žvilgsniai lyg paukščiai žydrynėje sklando, glamonėdami vienas kitą, pasisėdami žemėj meilės plunksnų pūga, dalindami tylų švelnumą.
MOKSLAS — GAMYBA
Siame
Gediminas SAMUOLIS Gamybos valdymo katedros docentas
atleido iš LLKJS VU komiteto sekretoriaus pareigų Algirdą KUMŽĄ, nes jis perėjo dirbti į LLKJS CK. LLKJS VU komiteto sekretore vieningai išrinkta Dalia KARGYTE — VU kopjaunimo komiteto narė, EKFF asistentė.
1984 M. KOVO 4 D. — RINKIMAI Į TSRS AUKŠČIAU SIĄJĄ TARYBĄ
BALSUOSIM PIRMĄKART .. .Matyti visiškai ne abejodamas galiu tvirtin ti, kad daugiausia mūsų Universiteto studentų bal suos rinkiminėje apylin kėje, pažymėtoje nume riu 34z34. Ir aišku kodėl. Šiai apylinkei priklauso daugiausia Vilniaus VKapsuko universiteto ben drabučių, tapusių namais daugiau kaip pusantro tūkstančio studentų. Apy linkės agitpunktas ir įsi kūręs vieno iš bendrabu čių skaitykloje. Jo ve dėjas — Arvydas Andruškevičius. Agitpunkte darbo tikrai netrūksta. Šiuo metu jau visai su daryti balsuojančiųjų są rašai. Ir agitpunkto dar buotojai jais remdamiesi jau pradeda išrašyti kvie timus. — Mums daug talkina Teisės, Pramonės, Fizikos fakultetų studentai. Taip pat Universiteto bibliote kos darbuotojai, — pasa koja agitpunkto sekreto rė Stasė Mickevičienė. — Be jų pagalbos niekaip nebūtumėm galėję išsi versti. Stasė Mickevičienė jau sukaupusi nemažą darbo agitpunkte patyrimą. Pa smalsauju, kelintą kartą jai tenka šios pareigos? Šypteli— Gal septintą? O gal aštuntą? — susimąsto, — na bent jau tikrai dau giau, kaip dešimt metų. Jos dėka agitpunkto dar bas vyksta sklandžiai, be didesnių sutrikimų. Be Universiteto bend rabučių šiai rinkiminei apylinkei taip pat pri klauso Medžiotojų, Žirgo, Gaškos, Plytinės gatvės. Iš viso už Komunistų par tijos ir nepartinių bloko kandidatus šioje apylin kėje balsuos daugiau nei
keli tūkstančiai rinkėjų. 440 — pirmą kartą. Ži nia, pirmą kartą balsuo jantys — daugiausia Uni versiteto pirmakursiai. Ką gi, iki balsavimo liko ne tiek jau daug laiko. Karts nuo karto agitpunkto du rys virsteli, Neretas stu dentas, gyvenantis bend rabutyje, randa laiko čia užsukti. Šnekuosi su pirmakur siais, kurie šiais metais pirmą sykį eis prie bal savimo urnų su biulete niais rankose. Ryt’s Dilka, psichologi jos specialybės pirmakur sis: — Balsuosiu pirmąkart. Pirmąkart teks atiduoti balsus už Komunistų partijos ir nepartinių blo ko kandidatus. Jaučiu pasitenkinimą, kad ir aš galiu įnešti savo dalį į šį didelį reikalą. Vilius Botyrius, pirma kursis istorikas: — Dar nė karto nete ko balsuoti. Atiduodamas savo balsą, širdyje pasi jusiu tikras visos tarybi nių tautų sandraugos na rys. O tai kartu ir šalies pasitikėjimas manimi. —■ Esame labai dėkingi Pramonės fakulteto agita toriams, kurie puikiai su sidorojo su jiems skir tomis užduotimis. Kruopš čiai ir nuoširdžiai atlik dami jiems duotą darbą jie nuo mūsų pečių nu kėlė nemažą naštos dali, —■ priduria sekretorė. Iš tiesų, visiškai netoli ta diena, kai agitpunktas atvers savo duris balsuo jantiems. Ir esu įsitiki nęs, 34''34 apylinkė šią dieną sutiks puikiai pasi ruošusi. Pasiruošusi dar buotojų ir talkininkų darbo dėka. Algis PETRAITIS
Tarybinis studentas 1<
Žiemos sesija itin reikš mingų permainų į Ekonomi nės kibernetikos ir finansų kredito fakulteto gyvenimą neatnešė. Yra skolininkų, yra pirmūnų, pažangumas — 93,f proc. ir aštunta vieta Universitete. Čia būtų gali ma padėti tašką, jei ne ke letas problemų, kurios, ma nau, aktualios ne vien šiam fakultetui.
Tačiau tai — tik viena medalio pusė. Studentų užimtumas fakultete kiekvieną dieną didelis, paskaitos tę siasi iki 19 vai., tad aišku — visur suspės tik tas, kuris gerai suplanuos savo laiką, mokės dirbti savarankiškai, žodžiu, bus „žmogus su gal va". Gaila, kad tokių žmo nių ne daugėja, o atvirkš čiai. .. Matyt, tam įtakos tu ri ir daugelio stojančiųjų į Universitetą nusiteikimas gauti tik aukštosios mokyklis diplomą, o apie pašauki mą profesijai net kalbėti ne verta. Studentauja toks jau nuolis fakultete, kur mate matikos dėstytojas nė vie nam nelinkęs nuolaidžiauti, tyliai renka skolas (mokyklo je nelabai stropus matemati kas buvo...), ir vėl — lin ksniuojama visa grupė, kad minėtam jaunuoliui nepade-
SUNKUMUS GALIMA ĮVEIKTI Nelinksma situacija I ir II kursuose, kur pažangumo vidurkiai atitinkamai 88,85 proc. ir 84,01 proc., pablo gėjęs paskaitų lankymas. Priežasties neteko ilgai ieš koti: vaikinai, kurie ruošiasi atlikti karinę tarnybą Tary binėje Armijoje, pernelyg skeptiškai žiūri j paskaitas, egzaminus. Girdi, grjšim, ta da, griebsim mokslą už ra gų, o dabar... O dabar — našta kursui, grupei. Nemalonu, kai gru pė, buvusi viena geriausių, staiga tampa vos ne pati blo giausia. .. Merginos skėsčio ja rankomis — ką nors aiš kinti jiems, apeliuoti j sąži nę, vadinasi, kovoti su vėjo malūnais.,.
da Išbristi iš skolų. O ką čia padarysi, kai kolega ne moka savarankiškai dirbti. Juk sėkmingų studijų pa grindas — savarankiškas darbas. Kita problema — dėstyto jų požiūris | studentą — vi suomenininką, kuriam galbūt ne visada lieka laiko dera mai pasiruošti seminarui ar koliokviumui ir į studentą, kuris visuomeninėje veikloje dalyvauja tik prie sienos priremtas,' tačiau moksle — ne paskutinis. Būna, kad iš vieno ir kito reikalaujama vienodo pasiruošimo lygio. Ar nebūtų parankesnis toks variantas: Jei studentas ak tyvus visuomenininkas, lei jam mažiau laiko lieka mokslui — gal tegul dėstyto-
jas būna trupučiuką nuolai desnis. 2inoma, iš veido ar nuotraukėlės studijų knyge lėje neatspėsi, kuris akty vus, o kuris ne (gerai, jei dėstytojas iš to paties fakul teto), tačiau šitą klausimą galėtų išspręsti fakultetų dekanatai, sudarydami atitin Daugelis, ne tik Istorijos kamus sąrašus. Tačiau ekonomistai nenusi fakulteto dėstytojų ir studen mena. Jei problemų, sunku tų, gerai pažįsta istorijos mų yra — įdomiau gyventi. mokslų daktarę. TSKP istori Juk nebūna padėties be iš jos katedros profesorę Van eities. Tokios nuomonės, dą Kašauskienę. Baigusi Is matyt, ir EKFF komjaunimo torijos fakultetą nuo 1960 komiteto sekretorė Vilma metų ji tvirtai susiejo savo Šlelnotaltė bei kiti komiteto gyvenimą su Alma Mater. Nelepino jos gyvenimas. nariai. paskel- Mažažemio valstiečio šeimo — Skolininkams bėm rimtą karą, — pasako- je augusiems šešiems vaija Vilma. — Sudarėm „juo kams, buržuazinės Lietuvos dąją kartoteką", kurioje — sąlygomis, likimas žadėjo patys nepažangiausiejl. Visą samdinių dalią. V. Kašausvidurinei semestrą kontroliuosime, kienė priklauso kaip jie lanko paskaitas, kartai, kuri dar patyrė bur kaip ruošiasi sesijai. Jei žuazinės santvarkos negero nebus jokios pažangos — ves, o siekti mokslo teko kalba bus trumpa ir griež- nelengvais pokario metais. • Lietuvos išvadavimas iš ta... — Išbandėm jau beveik hitlerinės okupacijos atvėrė pamirštą „paskatinimo" prie plačias perspektyvas darbo Atsivėrė monę — parašėm laiškus ne. žmonių vaikams. pažangiųjų tėvams, — kalba jos ir Vandai. Tačiau šį akademinio sektoriaus vado džiaugsmą aptemdė didžiulė vas Antanas Malikėnas. — nelaimė. Siaubingą 1948 me tų rudens naktį buržuaziniai Padėjo... O Ekonominės kibernetikos nacionalistai šešis Šimonių specialybės II k. II grupės vaikus palieka visiškais naš merginos nenuleido rankų, laičiais. Gyvenimo sąlygos kai jų vaikinai „supasavo" vertė mokslą derinti su dar moksle. Po šios sesijos gru bu. Reikėjo tvirtos valios ir pė — viena geriausių fakul- pasiryžimo, kad po darbo tete. Visos kartu ruošiasi dienos sėstum į mokyklos sunkesniems seminarams, eg- suolą. Darbą ir mokslą teko Stai susirenka derinti ir studijuojant Uni zaminams. bendrabutyje j būrį — ir ph- versitete. Ir, nežiūrint to, tys sunkiausi uždaviniai pa Universiteto baigimo diplo sirodo beesą ne tokie bai mą puošė vien penketai. Manyčiau, kad istoriją sūs. O kaip toms, kurios ne studijų objektu V. Kašausbendrabutyje gyvena? — Atvažiuoja į Saulėtekį, kienė ^pasirinko ne atsitiktinetingi... — taria šios gru nai. Staigūs karo ir pokario pės studentė Virginija Ston istorijos posūkiai viliojo gi kutė, ir skaitytojui turėtų liau pažinti juos, geriau su būti aišku, kad mus slegian prasti liaudies kovos už so tys sunkumai, laiko stygius cialinį. išsivadavimą klausi praras savo pilką ir baugi mus, nušviesti tarybų val nančią aureolę, kai savyje džios pasiekimus. Mokslo laiptais V. Kašaus rasime noro ir užsispyrimo nepasiduoti ramiai kasdieny kienė kilo kažkaip neįprastai lengvai. Dažnam atrodė, kad bės tėkmei. ją lydi neeilinė sėkmė. 1966 Romas PODERYS metais ji baigia aspirantūrą, „T. S." koresp. kartu įgydama istorijos kan didato laipsnį. 1976—1978 m. ji labai produktyviai pa naudoja mokslinio bendra darbio pareigas ir jau 1979 m. pradžioje apgina istorijos mokslų daktaro disertaciją tema „LKP veikla, vystant liaudies švietimą respubliko je tarybų valdžios metais (1940—1970 m.)". Sakoma, rencijuoti kaulų ir min kad moksliniam darbe svar kštųjų audinių patologi būs trys dalykai: genai, dar jai", R. Pečiulevičiui už bas ir geras vadovas. Dėl rac. pasiūlymą „Įrengimo trečiosios sąlygos, tai TSKP ES-9002 panaudojimas di- istorijos katedros garbei rei kia pasakyti, kad čia kiek giigrafui ES-1612 valdyti", vienam, norinčiam dirbti tris trečiąsias vietas ir po mokslinį darbą, sąlygos yra 25 rb. premijas skirti V. laba: palankios. O iš dviejų Kungiui už rac. pasiūly- pirmųjų sąlygų lemiama yra mą „Duomenų ruošimo darbas. O dirbti V. Kašaus įrenginio PA80-3 variklio kienė išmoko iš mažens. Dar vidurinėje valdymo blokas" ir UŽ besimokydama rac. pasiūlymą „Magistra mokykloje ji vadovauja klu-
profesorė
VIRD konkursų rezultatai Praėjusiais metais VIRD skelbė du konkursus: „Geriausio išradimo" ir „Geriausio 1983 m. racio nalizacinio pasiūlymo". Šių konkursų nuostatai mažai skyrėsi nuo anks tesnių analogiškų kon kursų. Konkursai finan suoti iš VVU biudžetinių ir ūkiskaitinių lėšų. Dalyvavimui „Geriausio išradimo" konkurse pa teikti devyni fizikų ir chemikų išradimai. Žiuri nutarė pirmąją vietą ir 250 rb. premiją skirti R. Kazlauskui ir V. Jankauskui už išradi mą „Jonselėktyvaus ele ktrodo sidabro jonų ak tyvumo nustatymui cianidiniuose tirpaluose mem branos sudėtis", antrąją vietą ir 150 rb. premiją skirti E. Montrimui ir T. Lazovskiui už išradimą „Elektrofotografinio nešė jo defektų nustatymo bū das ir įrenginys", dvi tre čiąsias vietas ir premiją (100 rb.) skirti C. Pava sariui už išradimą „Im pulso formuotuvas", F. Vaitiekūnui ir K. Sutkui už išradimą „Infraraudo-
nojo diapazono puslaidi ninkinis prietaisas". Taip pat paskirtos dvi (po 50 rb) paskatinamo sios premijos: K. Motie jūnui už išradimą „Poten cialo pasiskirstymo mata vimo įrenginys" ir FF studentui A. Džiuįgiui už išradimą „Šaldytuvo kamerose esančių dujų apvalymo būdas". „Geriausio 1983 m. cionalizacinio pasiūlymo" konkurse dalyvavo visi racionalizaciniai pasiūly mai, kurie priimti ir įdie gti Universitete konkurso nuostatuose nurodytu laikotarpiu. Žiuri nutarė pirmąją vietą ir 75 rb. premiją skirti V. Sirvydžiui, V. Žemguliui, A. Cepuliui, V. Kubertavičiui, N. Ru deliui už rac. pasiūlymą: „Hidraulinis pulsatorius aortos ir nitralinio vož tuvų bei jų ■ mechaninių protezų eksperimenti niams hemodinaminių sa vybių tyrimams", dvi antrąsias vietas ir po 50 rb. premijas skirti B. Siaurusaičiui, K. Siaurusaičiui, S. Strupui už rac. pasiūlymą „Būdas dife
linio lygiagrečių mainų interfeiso aktyvus kont roleris mikro ESM „Ele ktronika 23—28", J. Pet raičiui už rac. pasiūlymą „Veleroildifenilo grynini mo technologinis proce sas". Geriausiu studentišku rac. pasiūlymu pripažin tas FF studento G. Janu šausko rac. pasiūlymas „Skaitmeninė užlaikymo linija-diskriminatorius" ir paskirta 25 rb. premija. Paskatinamoji 25 rb. premija paskirta FF stu dentui R. Musteikai už rac. pasiūlymą „Laborato rinio darbo priedėlis laip tuotai įtampai gauti".
bui-skaityklai, dirba techni ne sekretore, ir net įmonės kadrų skyriaus vedėja. Stu dijas Universitete ji derina su laborantės pareigomis. Pažįstantys profesorę gerai žino, kad tai, ko ji iki šiol pasiekė, yra atkaklaus darbo, mokėjimo organizuoti kiekvieną dieną ir valandą rezultatas. Ir apgynusi daktaro disertaciją V. Kašauskienė nenurimsta. Toliau auga jos mo kslinių darbų sąrašas. Ir štai, prieš metus jai suteikiamas profesorės mokslinis vardas. V. Kašauskienė telkia mokslininkų jėgas, Ji probleminės grupės „ Kult Orinė statyba Tarybų Lietuvoje" vadovė. Katedrai užmezgus mokslinius ryšius su Greifsvaldo universitetu, ji imasi vadovauti probleminei gru pei „Lietuvos ir VDR kultū riniai ir moksliniai ryšiai (1964—1980 m.)". V. Kašauskienė — specia lizuotos mokslinės tarybos istorijos mokslų daktaro lai psniui įgyti prie Vilniaus universiteto narė. Mūsų profesorė — aktyvi visuomenininke. 1949 metais įstoja į komjaunimą, o štai jau dvidešimt penkeri metai kai ji —TSKP narė. Ne vienerius metus ji vadovauja TSKP istorijos katedros, Istorijos fakulteto partinei or ganizacijai, o nuo 1980 m. V. Kašauskienė — Universi teto partinio komiteto sekre toriaus pavaduotoja ideologi niam darbui. Ji taip pat LKP Vilniaus miesto komite to narė. V. Kašauskienė puiki pe dagogė, Ji sudomina, patraukia, paskatina jaunimą darbui, Daug dėmesio ir pa stangų tenka skirti TSKP istorijos specializacijos studentams. Juk dauguma jų ateina dirbti į aukštąją mo kyklą. Kursiniai ir diplomi niai darbai speckurso pa skaitos ir pedagoginė prak tika reikalauja nemaža lai ko. Mums, profesorės bend-
radarbiams. gerai žinoma, kaip jautriai pergyvena ji dėl kiekvieno studento pa ruošimo, dėl to, kad objekty viai būtų įvertintas jo dar bas, ar tai būtų kursinis, eg zaminas ar mokslinių darbų konkursas. Beje, nebuvo nei vieno visuomenės mokslų darbų konkurso, kuriame ne būtų pateikta profesorės va dovaujamų studentų darbų. Ir visada tai buvo vieni iš geriausių darbų. Ne kartą jie užėmė prizines vietas ir sąjunginiame ture. Sprendžiant geresnio stu dentų parengimo klausimus, V. Kašauskienė nemaža pri sideda, dirbdama Universite to visuomenės mokslų tary boje, studentų komunistinio auklėjimo prie aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos komisijoje. Profesorė negaili laiko as pirantams. Trys buvę jos as pirantai apgynė kandidatines disertacijas, dar keturi jas ruošia. Su kiekvienu iš jų vadovė dosniai dalijasi idė jomis, duoda daug gerų pa tarimų, o kartu ji reikli, si stemingai kontroliuoja aspi rantų darbą. Prof. V. Kašauskienė ne skirsto darbu į svarbius ir mažiau svarbius. Visus ji atlieka su jai būdingu kruopštumu. Kiekvienas katedro je svarstomas klausimas ne lieka be jos dėmesio. Ka tedros, Universiteto rūpes čiai — jos rūpesčiai. Išoriš kai visada rami, santūri, kiekvienam randanti tinkamą žodį, V. Kašauskienė pelnė kolegų simpatijas. Bene ryškiausias V. Kašauskienės hobi — kelionės. Jos praturtina, suteikia įdo mios informacijos. Jau ap lankyta Vidurinė Azija, ke letas liaudies demokratijos šalių, Indija, tolimoji Aust ralija. Nemaža jų dar prie šakyje.
Doc. G. JUKNIENĖ O. PAJEDAITES nuotrauka.
Visuomeninių profesijų fakultetui—10
Praeitą savaitę Vilniaus V. Kapsuko universiteto Mokslo muziejuje buvo atidaryta Universiteto Visuomeninių profesijų fakulteto paroda. Visus susirinkusius pasveikino Visuomeninių profesijų fakulteto deka nas doc. V. Anuškevičius, buvęs šio fakulteto dekanas doc- V. Germa nas, VPF prodekanė prof. Doc. T. JANKAUSKAS A. Bartusevičienė, meno Universiteto VIRD profesijų skyriaus vedėja Tarybos narys trumpai papasakojo VI| suomeninių profesijų fa1 kulteto istoriją, aplbūdi-
no jo veiklą, pažymėjo, kad didelę reikšmę turi tokie specialistai, kurie be savo tiesiogiai jgytos profesijos turi antrąją — visuomeninę. Tokie žmo nės, kaip pasakė profesorė, labai relkalingi kaime. Parodoje atsispindi jau niausiojo Universiteto fakulteto veikla. Jame 2000 studentų. Iš viso fakultete studentai gali įsigyti 11 profesijų, Veikia ateizmo, buities, kul tūros, gamtos apsaugos, komjaunimo organizato-
rių, kraštotyros, turizmo, jaunojo lektoriaus, pa minklų apsaugos, meno profesijų, sporto, vertėjųkonsultantų mokykla. Stendai, kuriuos padė jo apipavidalinti Dailės instituto studentai, byloja apie folklorinio ansamb lio „Ratilio", LTSR nusi pelniusio dainų ir šoklų ansamblio, šiokiadienius ir šventes, apie turistu žygius bei fakulteto vei klos rezultatus. Aldona SKAISGIRYTE IF žurnalistikos spec. studentė
3 Tarybinis studentas
smulkiaburžuazinių pozicijų. Todėl jo ateizmas neperžen gė švietėjiško, abstraktaus ideologinio pamokslo rėmų, nenuėjo toliau intelektuali teologinę moralės sampratą, nės iaisvamanybės ir religi jis skiepijo orumą, pasitikė nio kriticizmo. Žodžiu, ateiz jimą savo jėgomis, stiprino mas yra socialinis klasinis asmenybės ir visuomenės ry reiškinys, ir vertinant jį taip šius. Žodžiu, ateizmas, kriti pat vadovaujamasi klasių ko kuodamas religiją, sprendė vos kriterijais. socialiniu požiūriu reikšmin Tarnavimas pažangiems gus uždavinius. idealams yra viena reikš Tačiau kaip ir į religiją, mingiausių ateizmo tradicijų. bažnyčią, taip ir į ateizmą Jas pratęsti socialistinėje vi mes žiūrime ne abstrakčiai, suomenėje yra visos objek o tik siedami su jo reiški tyvios ir subjektyvios sąly mosi socialinėmis, politinė gos. Čia likviduojamas anta mis, ideologinėmis sąlygo gonistinių formacijų pagim mis. Ateizmo socialinio vai dytas prieštaravimas tarp dmens atskleidimas neįmano žmogaus esmės ir jos reiški mas vien tik priešinant jį su mosi būdo. Išnykus sociali religija. Lenino žodžiais ta niam susvetimėjimui, egzis riant, grynai teoriškai, vi tavusiam privatinės gamybos sada vienodo propagavimo priemonių nuosavybės pa pagrindu. Reikia paaiškinti grindu, žmonių sąmonėje jį istoriškai, kitaip sakant, neišvengiamai nyksta ir tikė reikia atskleisti jo ryšius su jimas antgamtiškumu, kuris visuomenine praktika. Paste yra ne kas kita, kaip susve bimas tiesioginis ryšys tarp timėjusių socialinių santykiu mąstytojo socialinių, klasi fantastinis atspindys. Adek nių pažiūrų ir jo ateizmo vati socialistinių santykių teorinio lygio bei socialinio išraiška yra ateizmas. Būda, reikšmingumo. Ypač ši pri mas darbininkų klasės ideo klausomybė išryškėja istori logijos sudėtine dalimi, ateiz nių lūžių, paaštrėjusios kla mas, kaip yra pažymėję sinės, ideologinės kovos lai K. Marksas ir F. Engelsas kotarpiais. Štai, pavyzdžiui, ne tik sutampa su realiuoju buržuazijos valdymo laiko humanizmu, bet ir yra vien tarpiu Lietuvoje dėl klasinio jo sąlygų. visuomenės susiskaldymo ateistinė mintis vystėsi neto Doc. J. MAČIULIS lygiai. Čia jau aktyviai funkcionavo marksistinis ateizmas, išreiškęs kovojan 1984 m. kovo 4 d. sukan čio dėl savo išsivadavimo proletariato interesus, siekęs ka 350 metų, kai gimė Ka suvienyti tikinčius ir neti zimieras Liščinskis — žymus kinčius darbo žmones kovai XVII a. mąstytojas ateizmo už socializmą. Greta jo reiš pradininkas Lietuvoje. K. Liščinskis buvo kilęs iš kėsi ir įvairios buržuazinės Iaisvamanybės formos, ku Lietuvos Brastos bajorų, mo rių taip pat vienodai vertinti kėsi keletoje kolegijų ir negalėsime. Antai vienas ak Krokuvos universitete, buvo tyviausių Lietuvos ateistų įstojęs į jėzuitų ordiną, bet J. Šliūpas laikėsi liberalių, pasitraukė iš jo. Po to jis sugrįžo į tėvo dvarą, akty viai dalyvavo politinėje vei kloje: du kartus vyko į Žeč pačios liaudies sutrypti; tuo pospolitos karaliaus rinki būdu liaudis gina savo pa mus, buvo Brastos pavieto žemės teisėju, Lietuvos vy čios priespaudą. riausiojo tribunolo nariu ir 5. Tačiau nepatirtame pa asesorių teismo sekretoriu tys savaime nei iš tokio pro mi. Kaimynai pažinojo Liš to balso, kuris mus įtikintų, činskį, kaip pasiturintį, apsi kad dievo apsireiškimas — švietusį, skeptiškai nusitei teisybė. kusį valdžios ir ypač dvasi Jeigu mumyse būtų toks ninkijos atžvilgiu bajorą. balsas, turėtų visi pripažinti 1687 metų rudenį nusi ir neabejoti, taip pat neprie žengiant Lietuvos Statutui, štarautų nei Mozės knygai, K. Liščinskį karaliaus vardu net evangelijai, ir nebūtų suėmė, išvežė į Vilnių ir už įvairių sektų išradėjų nei jų darė j vyskupo kalėjimą. Ba sekėjų, kaip Mahometas ir jorai pasipiktino dėl pažeis t. t. Tačiau toks balsas ne tos jų neliečiamybės teisės žinomas, ir ne tik iškyla ir tik po to pradėjo spėlioti abejonės, bet atsiranda net apie K. Liščinskio suėmimo tokių, kurie ginčija apsireiš priežastis. Pasirodė, kad to kimą, ir tai nemulkial, o paties pavieto bajoras Jonas žmonės išmintingi, kurie įro Kazimieras Bžoska pavogė do, teisingai protaudami, K. Liščinskio rankraščius ir kažką visai priešinga, būtent perdavė juos Vilniaus vys tai, ką įrodinėju ir aš. Taigi kupui, kuris ir paprašė ka raliaus leidimo suimti. Bžos dievo nėra. ka buvo prasiskolinęs kaimy nui ir tikėjosi, teismui sėk mingai pasibaigus ne tik nei su didele palyda. Pa anuliuoti skolas, bet ir pasi smerktasis prašo nedeginti pelnyti, nes ieškovui feoda gyvo, nes iš didelio skaus linėje Lietuvoje atitekdavo mo galįs atkristi į abejoji pusė kaltinamojo turto. Ta mus. Jam buvo duotas skai čiau. tai nebuvo pagrindinė tyti atgailos tekstas, bet ne priežastis. Kaip vėliau pa įstengė, ir už jį garsiai at aiškėjo, skundą parašė ir įs kųsti paskatino Bžoskos bro skaitė vienas kunigas". lis Gedeonas, jėzuitų ordino narys. Jėzuitai negalėjo at leisti K. Liščinskiui už pasi traukimą iš ordino ir už jo laisvamaniškas pažiūras. Liščinskio rankraščiai pa teko Vilniaus akademijos profesoriams — jėzuitams, kurie turėjo įvertinti rašinio mintis ir sužinoti ar tik K. Liščinskis nebuvo paveik tas radikaliai nusiteikusių, tačiau jau nugalėtų ir išvytų iš Žečpospolitos antitrinitorių ir arijonų mokymo apie dvasininkų luomo parazitiš kumą ir religijos vertinimą sveiku protu. Vilniaus vys kupui buvo netikėta ir pri trenkianti mokslingų jėzuitų išvada —- traktate paneigia ma dievo galybė ir jo egzis tavimas. Vadinasi, Liščinskis daug baisesnis už bet kurį atskalūną, eretiką ir kitatikį,
Ateizmo tradicijos ir dabartis Gilios ateizmo tradicijos Lietuvoje. Nuo žodžių „Vi sa turiu pats iš savęs, neno riu pripažinti dievo", iškaltų ant A. Bekešo paminklinio akmens, iki mūsų dienų iš plėtotos mokslinio ateizmo teorijos praėjo daugiau ne gu 400 metų. Per tą laiką ateizmas Lietuvoje išgyveno daug pakilimų ir atoslūgių, bet jo mintis nė karto ne buvo užgesusi, net pačiais tamsiausiais pasaulietinės ir bažnytinės reakcijos metais. Prisiminkime, kad ir šian dien minimą ateizmo pradi ninką Lietuvoje K. Liščinskį, kurio tragiškas, bet didvy riškas gyvenimas amžiams paliks kartų atmintyje. Lietuvos ateizmo istorinė patirtis šiandien aktuali dau geliu požiūrių. Pirma, praei ties ateizme yra daug idėjų, kurios šiandien gali būti efektyviai panaudotos, ateistiškai šviečiant bei auklėjant darbo žmones, demaskuojant antiliaudinę bažnyčios veik lą tuo ar kitu konkrečiu lie tuvių tautos istorijos laiko tarpiu. Antra, ateizmo istori nio kelio apmąstymas gali pasitarnauti tolesniam ateiz mo teorijos vystymui. Tre čia, ateizmo tradicijų moks linė analizė bei propaganda — labai svarbi šiuolaikinės ideologinės kovos požiūriu. Mūsų ideologiniai priešinin kai, iš vienos pusės, stengia si įteigti mintį, kad ateiz mas Lietuvoje neturi giles nių tradicijų, kad Tarybų Lietuvos ateizmas atneštas iš svetur ir pan. O iš kitos, stengdamiesi diskredituoti ateizmą, klerikalai žemina ir iškreipia jo reikšmę Lietu vos istorijoje, juodina atski
rus jo atstovus. Klerikalinių ateizmo koncepcijų tikslas — atskirti ateizmą nuo so cialinės pažangos, eliminuoti jį iš visuomenės dvasinės kultūros. Mokslinė ateizmo vietos ir vaidmens lietuvių nacionali nėje kultūroje analizė rodo, kad jis atsirado dėl svarbių socialinių priežasčių, jo vys tymasis buvo susijęs su kla sių kova, su žinių apie gam tą ir visuomenę gausėjimu. Taip pat gausūs ir įvairūs ateizmo reiškimosi būdai. Materialistinės antireliginės idėjos buvo išsakomos ne tik specialiuose filosofiniuose istoriniuose traktatuose, bet jos neretai sudarė ir gamta mokslinių veikalų, literatū ros bei meno kūrinių esminį aspektą. Ateizmo reikšmė visuo menės gyvenime jau daug kuo priklauso nuo pačios jo specifikos, kurią sudaro religijos kritika. „Ateizmas yra religijos neigimo sąlygo tas humanizmas", — rašė K. Marksas. Ateistinės teori jos, neigdamos antgamtišku mą, kritikuodamos teologi nes koncepcijas, daug pada rė, silpnindamos religiją kaip visuomeninės sąmonės formą, buvusią visų klasinių antagonistinių formacijų dvasine atrama. Šia prasme iš tikrųjų „kova su religija netiesiogiai yra kova su tuo pasauliu, kurio dvasinė pa guoda yra religija", — rašė K. Marksas. Ateizmas, atme tantis galimybę apeliuoti į antgamtinį pasaulį, aiškinant tikrovės reiškinius, orienta vo žmones ieškoti natūralių gamtos ir visuomenės vysty mosi priežasčių. Neigdamas
Lenkijos istorikas Andrius Novickis surado penkias ištraukas iš sunaikinto K. Liščinskio teksto. FRAGMENTAI. 1. Klausiame jus, teologai, jūsų dievo vardu: ar, pri skirdami dievui neįmanomus dalykus, atributus ir api brėžimus, vienas kitam prleštaraujaujančius, netemdote proto šviesos, ar tuo neatimate pasauliui saulės ir ar kartu neišvejate savo dievo iš dangaus? 2. Žmogus yra dievo kūrė jas, dievas — jo kūrinys ir padarinys. Taigi, žmonės yra dievo kūrėjai: dievas nėra realiai eglzistuojanti būtybė, o esybė, egzistuojanti tik prote; be to, tai chimeriška esybė, nes dievas ir chime ra — tai tas pats. 3. Religija yra įvesta ne tikinčių žmonių, kad juos
garbintų. Pamaldumą įvedė bedieviai. Dievo baimę sklei džia ne tik bijantieji, bet norintieji, kad jų bijotų. Ti kėjimas, vadinamas dieviš kuoju, yra žmonių išmonė. Doktrina — ar tai loginė, ar tai filosofinė, besipuikuojanti tuo, kad ji, esą, mokanti tiesos apie dievą, yra mela ginga, ir atvirkščiai, toji doktrina, kurią pasmerkė kaip melagingą, yra pati teisinglausioji. 4. Paprasta liaudis savo pačios priespaudai yra gud resniųjų apgaudinėjama pra simanymais apie tikėjimą Į dievą; jei išminčiai panorėtų su tiesa liaudį iš tos prie spaudos išvaduoti, jie taptų
KAZIMIERUI LI5CINSKIUI — 350 METŲ Ant jo kapo užrašas SKELBIA: „Klausyk, praeivi! Saugo kis šito akmens. Jis tavęs neužgaus, jei tu nesi tiesos užgautas. Tu jš šito akmens sužinosi, kas yra tiesa, ku rią žmonės, žinodami, jog tai — tiesa, skelbia kaip mė tį: išminčių mokymas yra apgaulė". (cit. iš: Jurginis J. Pa smerkimas. Vilnius. 1976, psl. 94).
SKELBIMAS LAIKRAŠTYJE. PIRMO PUSLAPIO NUOTRAUKA. Žinia apie K. Leščinskio bylą pateko į Paryžiaus laikraštį „Gazette". Siame laik raštyje 1689 m. pasirodė net Penki trumpi pranešimai dPie K. Liščinskio teismo Posėdžius, tačiau nė karto nebuvo paminėta jo pavardė. Ma spausdinamoje „Gazette" Pirmo puslapio fotokopijoje rašoma: „Vakar bajoras, ku
riam buvo įrodyta, kad jis ateistas, turėjo viešai prie vyskupų ant švento Jono bažnyčioje įrengto ešafoto pasmerkti savo klaidas, da lyvaujant karaliui ir karalie
Liščinskio teismas.
Mackonlo reprodukcija.
'■ • v v ■
| «
Kazimieras Liscinskis nes jis — ateistas. XVII a. antroje pusėje ka talikiškose Europos šalyse jau apie šimtą metų buvo įsigalėjusi kontrreformacija ir kaip didžiausia sensacija nuskambėdavo per visą Eu ropą žinia apie mąstytojus, išdrįsusius suabejoti religijos neklaidingumu ir pasisakyti prieš oficialiąją bažnyčią. Lietuvoje ir visoje Žečpos politoje šį laikotarpį galima pavadinti karų, badų ir epi demijų metais. Kontrrefor macijos pasėkoje religinis fanatizmas persunkė mokslą ir kultūrą, visuomeniniame valstybės gyvenime vyravo jėzuitai ir tik kai kur savo valdose protestantų tikėji mus išpažino pamaldūs didi kai, išsiskyrę ne pažiūromis į religiją, bet noru būti kuo labiau ekonomiškai nepri klausomais. Žečpospolitą iš visų pusių spaudė stiprėjantys kaimynai, vyko nepaliau jami karai, valdymas vis la biau kriko dėl didikų tar pusavio rietenų ir šlėktų anarchijos. Šalyje buvo pa plitę raganų persekiojimai ir deginimai. Šioje tamsiausios katalikiškos reakcijos ir fa natizmo atmosferoje atsirado žmogus, išdrįsęs pareikšti, kad dievo nėra, nes dievas — tik žmonių prote egzis tuojanti idėja. Tai nebuvo abstraktus šūkis arba bepras mė sentencija, tai buvo pa grindinė mintis, išplaukusi iš 265 lapų traktato „De non existencia Dei" (Apie dievo nebuvimą). Pagrindinė išvada apvainikavo ilgus, nominalis tine filosofavimo metodika pagrįstus samprotavimus apie religiją, kaip žmonių išmo nę. Mąstytojas suprato, kad religiniai teiginiai melagin gi, o dvasininkai sąmoningai apgaudinėja liaudį, kad būtų lengviau ją engti. Socialinė mis liaudies pavergimo šak nimis K. Liščinskis laikė žmonių tamsumą ir prieta ringumą, tačiau ten pat pri pažino, kad religijos bepras miškumo negalima išaiškinti paprastiems žmonėms, ku riems tikėjimas yra vieninte lė dvasinė paguoda. Mąsty tojas nesuprato ir negalėjo suprasti religijos esmės, jos atsiradimo priežasčių, tačiau jo mintys tuo laikotarpiu bu vo labai pažangios. Tik po keletos dešimtmečių pana šias, tik labiau išplėtotas mintis pareiškė prancūzų
švietėjai — XVIII a. deistai ir ateistai. Liščinskis buvo apkaltin tas dievo ir karaliaus įžeidi mu. Kai kurie LDK pareigū nai bandė jį ginti, nes LDK politika ilgą laiką pasižymė jo religine tolerancija, o Lietuvos Statutas nenumatė jokių bausmių už nusikalti mus prieš dievą ir religiją, tačiau XVII a. Lietuva bebu vo tik trečia Žečpospolitos provincija, o priešingoje sto vykloje susibūrė visa katali kiškoji diduomenė, remiama popiežiaus pasiuntinio Kantelmio. Mąstytojo likimas buvo nulemtas. Teismas vy ko Varšuvos seime, o jo proceso eiga galėtų pasitar nauti pagrindu ne vienam grožinės literatūros kūriniui. Aukštajai dvasininkijai pa sisekė įtikinti teismą, kuris pasmerkė filosofą ir nutarė sudeginti jo raštus ir patį autorių. Labiausiai pykino dvasininkus Liščinskio atsi sakymas prisipažinti kaltu ir atsisakyti savo pažiūrų, ta čiau. kad ir kaip stengėsi gražbyliai vyskupai, mąstyto jas liko ištikimas savo idė joms. Tiesa, buvo surengtos iškilmingos mišios, kuriose Liščifiskis turėjo viešai išsi žadėti savo pažiūrų ir atgai lauti, tačiau reakcijai nete ko triumfuoti. Sufabrikuotą išsižadėjimo tekstą teko skaityti kunigui, o Kijevo vyskupas A. Zaluskis turėjo pripažinti, jog K. Liščinskis turėjęs „deimantinę širdį“. 1689 m. kovo 30 d. Varšu vos senojo turgaus aikštėje K. Liščinskis sudegino savo rankraščius, po to buvo iš vežtas už miesto, kur bude lis nukirto jam galvą, o pa laikus sudegino. Iki XX a. Liščinskis ir jo teismas buvo paminėti dau giau negu dviejuose šimtuo se spausdintų leidinių. Di džiulį darbą nuveikė lenkų mokslininkas A. Novickis, šeštajame dešimtmetyje su rinkęs ir paskelbęs daug ar chyvinių dokumentų, susiju sių su K. Liščinskio gyveni mu, jo pažiūromis ir likimu. Pirmajam Lietuvos ateistui yra paskirta keletas istori nių veikalų, tarp jų J. Jur ginio darbai, Tarybų Lietu vos spaudoje pasirodė nema žai straipsnių įvairių sukak čių progomis. A. MUZIKEVICIUS
Tarybinis studentas 4
Viktorinos „I.KP-S5, TSKP-8O“ kai kurie atsakymai Nuo kada įvesti TSKP narių bilietai Ir kam lšrašomas TSKP nario bilietas Nr. 1?
Pirmajame socialdemokratų, o vėliau ir bolševikų organizacijų kūrimosi Rusijoje etape jjartinių bilietų nebū va Gilaus pogrindžio, griež čiausios konspiracijos sąly gomis įforminti priklausymą partijai, išduodant specialius pažymėjimus reiškė dešimte riopai padidinti kiekvienam jos kovotojui nuolat gresian tį pavojų. Tais atvejais, kai prireikdavo patvirtinimo raš tu, partijos nariui būdavo išduodamas specialus doku mentas, kurį, kilus mažiau siam arešto pavojui, reikėjo nedelsiant sunaikinti. Tikroji partinio bilieto is torija prasidėjo po to, kai Rusijoje įvyko 1917 m. va sario mėnesio buržuazinė-
demokratinė revoliucija. Pir mąjį nario kortelių pavyzdį parengė Petrogrado partijos komitetas jau 1917 m. kovo 10 dieną, jos buvo įteiktos Petrogrado bolševikams. Tų pačių metų kovo 18 dienų RSDDP(b) CK apsvarstė šį klausimą visos partijos mas tu. Centro komiteto pareng tas ir patvirtintas partinio bilieto pavyzdys buvo išsiun tinėtas vietinėms partinėms organizacijoms. 1917 m. ba landžio 3 dieną partinis bi lietas buvo įteiktas V. Le ninui. Daugiau kaip šeši dešimt mečiai praėjo nuo Didžiojo Spalio pergalės. Per tą laiką keletą kartų keitėsi partinių dokumentų forma. Tapo tra dicija, pradedant 1927 me tais, kai keičiami partiniai dokumentai, bilietas, pažymė tas pirmuoju numeriu, išra šomas partijos ir Tarybų
valstybės įkūrėjui, žymiau siam epochos revoliucionie riui — Vladimirui Leninui. 1973 m. kovo 1 dieną, kai vyko eilinis partinių doku mentų keitimas, Vladimiro Lenino vardu buvo išrašytas partinis bilietas Nr. 00000001. Klek Komunistų partijos narių yra šiuo metu: a) pasaulyje, b) Tarybų Sąjungoje, c) Tarybų Lietuvoje, a) Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 79 mln. komunistų. b) TSKP sudėtyje (įskaitant ir kandidatus) yra 18117903 nariai. c) LKP sudėtyje yra virš 184 tūkstančių narių. Kokios šalies Komunistų partija buvo pavadinta Su šaudytų Komunistų partija? II pasaulinio karo metais Prancūzija tapo viena iš fa šistinės Vokietijos agresijos
Universitete vyko Išradėjų ir racionalizatorių draugijos ataskaitinė - rinkiminė kon ferencija, kurioje buvo ap tarti 1983 metų darbai. Pa teikiame pasakojimą apie tas pagal v. m. b. K. Jara — viena iš svarbių priežas metų draugijos šiūno ir prof. J. Vaitkaus iš čių, kliudanti studentų dar praėjusių radimą. Jis skirtas silicio bams. Todėl VU VIRD Ta veiklą. šiemet sukanka 10 metų, plokštelių pramoniniam de- ryba sudarė komisiją, kuri Patentinis kai įkurta Universiteto Išra feiktavimui. Bronzos meda patikrino, kaip dėjų ir racionalizatorių drau liu apdovanotas G. Bajoro skyrius tvarko rac. pasiūly gija. Per šį dešimtmetį Uni ir kitų išradimas „Fiksatyvai mus ir nustatė, kad nesilai versiteto darbuotojų sukurti piešinių užtvirtinimui" paro koma numatytų reikalavimų. 1983 m. rac. pasiūlymai bu išradybiniai - racionalizaci doje „Izobretenije-83". 90 VU studentų — Išradė vo svarstyti tik vieną kartą. niai darbai panaudojami me dicinos, fizikos, chemijos jų ir racionalizatorių draugi VIRD Taryba nusprendė, kad jos nariai. Studentai turi ga Patentinis skyrius kartą per praktikoje. Nemaža svarbių darbų su limybę lankyti fakultatyvi ketvirtį turėtų svarstyti rac. kurta ir šiais metais. Pavyz nius patentologijos kursus, pasiūlymus. Manoma, kad tai džiui, Rygos Popovo radijo veikia konsultaciniai punktai, turėtų skatinti studentų akgamykloje diegiamas M. Ba kuriuose suteikiama informa tyvumą. Kelia nerimą Fizikos fakulranausko ir A. Žebrausko iš cija apie rac. pasiūlymų ir radimas ,.Elektrai laidžių išradimų registravimo tvar teto išradėjų darbas. Čia dangų gamybos būdas". Uni ką. Tokiu būdu studentai net du kartus sumažėjo pa versiteto eksperimentiniams gauna pirmuosius novatori- raiškų išradimams skaičius, teigiamų tyrimams tarnauja A. Dob- nės veiklos įgūdžius. Šiais taip pat gautų rovolskio ir A. Sakalausko metais studentai tapo 2 iš sprendimų skaičius, Būtina prietaisas, pagamintas pa- radimų autoriais. Jie patei skubiai išaiškinti priežastis, „Mechaninių kė 11 pasiūlymų, kurie pa kliudančias sėkmingai dargal išradimą virpesių amplitudžių matavi naudoti mokslinėse ir moko buotis Fizikos fakulteto išradėjams. mo būdas". Šis prietaisas bu mosiose laboratorijose. Vilniaus universiteto išraKonferencijoje buvo kal vo demonstruotas užsienyje — Kopenhagoje, TSRS paro bama apie problemas, dėl dėjaį domisi kitų organizaci kurių neaktyvėja studentų jų laimėjimais. Šį rudenį doje — Lietuvos paviljone. Sąjunginėje liaudies ūkio novatorinė veikla. Pasirodo, viešėję Molėtų astrofizinių pasiekimų parodoje demon kad nesavalaikis racionaliza stebėjimų laboratorijoje ra struotas prietaisas, pagamin- cinių pasiūlymų svarstymas cionalizatoriai susipažino su
Universitete
aukų, Tačiau Prancūzijos j FOTOINFORMACIJA liaudis nesiruošė pasiduoti, komunistams vadovaujant kūrėsi pogrindinės grupės, partizanų būriai, Judėjime prieš okupantus dalyvavo generolo de Golio šalininkai, kuriuos rėmė Anglijos vyriausybė, tiekdama jiems ginklus. Tačiau (buržuazija) užėmė daugiau laukimo po ziciją, stengėsį susitarti su okupantais. Tuo tarpu Pran cūzijos KP, nesulaukdama reikiamos pagalbos iš minė tų valstybių, aktyviai kovojo su stipresniu priešu. Istori nėje literatūroje Prancūzijos Komunistų partija vadinama Sušaudytų Komunistų parti ja, kadangi karo metais žuvo 75 tūkstančiai jos narių. Kiek pasaulyje valstybių, kuriose veikia Komunistų ir darbininkų partijos? Dabartiniu metu tarptauti nis komunistų judėjimas jungia 97 komunistų ir dar bininkų partijas 94 šalyse (Švedijoje, Australijoje, In dijoje yra po dvi komunistų partijas).
astrofiziniais stebėjimais, ob servatorijos darbuotojų mo ksline veikla. Utenos alaus gamykloje ekskursijos daly viai domėjosi rac. pasiūlymų diegimo praktika. Kaune iš radėjai lankėsi KPI Automa tikos fakulteto Kalbos sig nalų atpažinimo teorijos la boratorijoje. Vilniaus Išradėjų ir racio nalizatorių draugijai vėl va dovaus 11 žmonių taryba. Jos pirmininku išrinktas t. m. kandidatas J. P. Žilinskas (FF), pavaduotoju — doc. T. Jankauskas (ChF). Tarybos nariai — skaičiavimo centro, Medicinos, Chemijos, Gamtos, Fizikos fakultetų darbuotojai.
*
c:.
.
v
L <
Neseniai Studentų miestelyje (Saulėtekio ai.) duris at vėrė VU Fizinio lavinimo katedros filialas, kuriame spor tuos teisės, prekybos, pramonės ekonomikos, fizikos, ekonominės kibernetikos ir finansų kredlto fakultetų studentai. Sporto komplekso atidaryme dalyvavo VU rektorius akademikas J. Kubilius, mokymo reikalų prorektorius B. Sudavičlus, partinio ir komjaunimo komitetų atstovai, fakultetų dekanai, fizinio lavinimo katedros darbuotojai, Po krepšinio rungtynių naujoje sporto salėje tarp VU ir VISI vaikinų rinktinių svečiai apžiurėjo kabinetus, sporto sales. Buvo pažymėta, kad naujame pastate studentams sportuoti sudarytos geros sąlygos.
Marius RINGAUDAS
AUTORIAUS NUOTRAUKOJE: Fizinio lavinimo kated ros filialas Saulėtekio ai.
XXX
Skaičiavimo centro fojė veikė išradėjų ir racionaliza torių draugijos ekspress — paroda. Joje buvo galima sužinoti apie 1983 m. medi cinos, fizikos, chemijos, bio logijos darbus. Ateityje jie panaudoti gamyboje. bus
Karkauskaltė, L. Kosticina. II k. A. Biveinis. FilF I k. A. Bepirštytė, E. NEPAŽANGOS Kunigėnas, III k. Žakauskaitė, G. Šumnauskaitė. STUDENTAI IF III k. V. Jurgelevičius. EKFF II k. J. Pllkytė, L. MaF I k. V. Navikas, II Belousova, III k. M. Lukmik. N. Mikonnln, IV k. E. naitė. Aldona ŠILALYTE, Galelis. PF I k. V. Markevičiūtė, FF I k. N. Butrimaitė, H. IV k. N. Agintaitė. „T. S", neetatinė korespondentė
PAŠALINTI
/•
STELBIMAI DĖMESIOI
Universiteto SDAALR ko mitetas organizuoja povandenlninkų kursus, kurie truks apie 20 valandų, iš jų — pusė po vandeniu. Išklau sę kursą Ir išlaikę egzaminą Jūs gausite pažymėjimą, ku ris sutelks šias teises: 1. Nu sipirkti akvalangą; 2. Užsipildytl akvalangą; 3. Nar dyti suspausto oro balionais iki 40 m gylio. Yra tik 25 vietos. Visus norinčius darbuotojus ir stu dentus prašome kreiptis į S. Dagį. Fizikos fakultetas, 513 kabinetas (galima skam binti telefonu 74-74-10 nuo 10 iki 14 vai.). •
VU bendrabutyje Nr. 14 (Saulėtekio ai. 47) veikia bu fetas. Darbo laikas: nuo 15 vai. iki 20 vai. kasdien, iš skyrus sekmadienį. Šeštadienį — nuo 12 vai. iki 16 vai. Kviečiame apsilankyti.
Universiteto VIRD ataskaitinė-rinkiminė konferencija;
?1E f tUa Mg 1
Metų darbų paroda. V. Sendrausko nuotraukos.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820113, išduotą MaF studentei Dainai IVA NAUSKAITEI, laikyti negaĮjojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820154, išduotą MaF studentei Raimonda DUBINSKA1TEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 811439, išduota EKFF studentei Danutei MlSEVICIOTEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymt įima Nr. 811465, išduota EKFF studentei Irenai GUŽAUSKAITEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymt jimą Nr. 811122, išduota IF studentei Snieguole, LIUTKEVICIŪTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymt jimą Nr. 811153, išduotą IF studentei Linai KRUNGLEVlClŪTEI, laikyti negaliojančiu.
|
I į
į| IĮ
I
įI
Laikraščio korektorės: I. į Gutauskaitė, E. Narbutaitė.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 801447, išduotą EKFF studentei Ritai BRANKitas laikraščio numeris iš TAITEI, laikyti negaliojan eis š. m. kovo 16 d. čiu.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 8. „Tarybinis studentas”. Telefonai — 011179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 10004. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 657. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 cConeram* ery^em* — opran napTKOMa, penTopara, KOMneTa AKCM Aktui, npotpKOMa opAeuon Tpy^osoro npacuoro snaMeuH ■ Ąpyx<JM napoAoa Bwu>Hx>ccKoro yuneparreTa km. B. Kancynaca. PeĄaicrop H. BapanmnĮKakre. Bhashioc. Ha ahtobckom rmnce.
'
Redaktorė J. VARAPNICKAITE