Universitas Vilnensis, 2006 m. lapkričio mėn. Nr. 8 (1673)

Laikraščių skaity kla

hinc itur ad astra

O.

universitas

vilnensis 2006 m. lapkričio mėn.

Nr. 8 (1673)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

rv

Siame numeryje k

A

Ar esame atviri užsienio šalių studen­ tams?

Skaitykite p. 3

„Idėja“: novatoriškos idėjos ir jaunatviškas entuziazmas Skaitykite p. 8

Kaip buvo krikštijami ekonomistai ir matematikai Skaitykite p. 9

<z>

http:llwww. vilnensis. vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Kova su kompiuteriniais virusais - amžina Kompiuterinių virusų niekas niekada neišnaikins. Taip mano

vienos garsiausių pasaulyje antivirusinės programos kūrėjas rusas Jevgenijus Kasperskis. Jau daugiau nei septyniolika metų kovojantis su kompiuterių virusais specialistas tikina, kad kol pasaulyje gyvuos pinigai, bus kuriami ir virusai.

Plačiau apie tai skaitykite p. 3 Vienos geriausių pasaulyje antivirusinės programos kūrėjas skaitė paskaitą musų Universitete. O. Mackonytės nuotr.

Viskas, ką Jums reikia žinoti apie socialines stipendijas ir vienkar­ tines pašalpas Skaitykite p. 10

VU chorai - Lietuvos chorų konkurso laureatai Skaitykite p. 14

Dr. Vaidotas Vaičaitis - VU Teisės fakulteto dėstytojas, ateitinin­ kas ir keliautojas Skaitykite p. 15

Nesąžiningi studentai bus negailestingai baudžiami Tobulėjant kompiuterinėms technologijoms vis daugiau studentų naudojasi jomis norėdami gauti geresnį įver­ tinimą nesimokydami. Vis daugiau jaunų žmonių nenori gaišti laiko žinioms įsisavinti - vietoj to jie rūpinasi patikimais nusirašymo būdais per egzaminus, rašto darbų kopijavimu ar jų užsakymu iš trečiųjų asmenų. Daugėjant tokių nekompetentingų diplo­ muotų specialistų, pavojaus varpais ima skambinti darb­ daviai. Jie vis dažniau susiduria su tokiais diplomuotais diletantais. Vilniaus universitetas ėmėsi spręsti šią prob­ lemą - Universitete šiuo metu kuriamas Egzaminavimo centras. Tikimasi, kad nauja metodika ir moderni įranga leis pažaboti nusirašinėjimą ir plagijavimą.

Plačiau apie tai skaitykite p. 3

„Laurus“ - paramos programa studentų idėjoms įgyvendinti Išradingiausi ir drąsiausi studentai savo projektams įgyvendinti sulauks finansinės pagalbos. Bendrovė „Philip Morris Baltic“ kartu su daugiausia Lietuvoje in­ vestavusių užsienio bendrovių asociacija „Investors* Forum“ pradeda vykdyti paramos studentams progra­ mą „Laurus“. Lietuvos aukštųjų mokyklų magistrantai galės pretenduoti į Finansinę paramą, kurios dydis vie­ nam studentui - iki 10 tūkstančių litų.

Parama kasmet bus skiriama Lietuvos aukštųjų universi­ tetinių mokyklų magistrantams, pasirinkusiems ekonomikos ir inžinerijos studijų kryptis. Tikslas - padėti magistrantams paruošti kursinius ar baigiamuosius darbus. į paramą pretenduojantys studentai iki šių metų gruo­ džio 9 d. turi užpildyti pretendento anketą, esančią pro­ gramos interneto svetainėje www.laurus.lt.

Gautas anketas įvertins ir nugalėtojus atrinks komisija, sudaryta iš Lietuvoje gerai žinomų verslininkų, mokslinin­ kų, žurnalistų.

universitas

2

2006 lapkritis

vilnensis

ittikronika Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Europos daugiakalbystės Maskvos M. Lomonosovo valstybiniu universitetu komisaro vizitas Spalio 26-28 dienomis VU rektorius akad. B. Juod­ ka viešėjo Maskvoje. Šio vizito metu, spalio 27-ąją, buvo pasirašyta sutartis tarp Vilniaus universiteto ir Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto.

Sutartyje numatyta keistis studentais, magistrantais

ir doktorantais, suteikti galimybes stažuotis ar atlikti praktikas, kviesti dėstytojus ir profesorius skaityti pa­ skaitas, dalintis patirtimi, organizuoti konferencijas ir seminarus bei kitus mokslinius renginius, keistis tarptautinio bendradarbiavimo ir vadybos patirtimi.

ES struktūrinių fondų parama - dar penkiems VU projektams Vyriausybei leidus prisiimti papildomus finansinius įsi­ pareigojimus dėl ES struktū­ rinės paramos, Švietimo ir mokslo ministerija skyrė pa­ ramų dar šešiolikai projek­ tų, kuriais bus plėtojami žmogiškieji ištekliai profesi­ nio mokymo, aukštojo mokslo, neformaliojo suau­ gusiųjų švietimo bei kitose svarbiose mokslo srityse.

Spalio 27 d. ministerijoje pa­ sirašytos sutartys su trylika orga­ nizacijų: universitetais, mokslo institutais, kolegijomis, profesi­ nėmis mokyklomis bei viena asociacija. Iš viso projektams skuta per 8,2 mln. Lt Europos so­ cialinio fondo ir nacionalinio biudžeto paramos. Tarp pasira­ šiusiųjų sutartis - ir Vilniaus uni­ versitetas. Universitetui atsto­ vaujantis prorektorius dr. Aleksas Pikturna pasirašė keturias sutar­ tis. Finansavimą laimėjo Matema­ tikos ir informatikos fakulteto pro­ jektas „Finansų ir draudimo matematikos bei Ekonometrijos magistrantūrų įsteigimas“ ir trys Medicinos fakulteto projektai: „Žmogiškųjų išteklių kokybės ge­ rinimas Vilniaus universitete ruo-

šiant kraujagyslių chirurgijos spe­ cialistus“, „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas Vilniaus uni­ versitete ruošiant slaugos spe­ cialistus“ ir „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas Vilniaus uni­ versitete ruošiant vaikų gydyto­ jus“. Bendra parama šiems pro­ jektams - beveik du milijonai litų.

Be to, lapkričio mėnesį bus pa­ sirašyta sutartis dar vienam VU

projektui įgyvendinti - „Universi­ tetinės magistrantūros ir dokto­ rantūros praktinių studijų bazės stiprinimas strateginėse mo­ derniųjų biomokslų srityse“. Projek­ tas skirtas mokslo ir studijų infra­ struktūrai modernizuoti, paramos suma beveik šeši milijonai litų.

Projektai bus įgyvendinti iki 2008 m. pavasario.

FilF Lituanistinių studijų katedros inform.

Doc. dr. Ž. Pečiulis pasakoja apie vadinamosios posttelevizijos reiškinį - realybės šou, atskleis­ damas „gyvenimo ekrane“ pa­ slaptis ir galimus padarinius. Apie dar vieną šiuolaikinio pasaulio madą - soliariumus - ir jų grėsmę sveikatai pasakoja VU onkologė J. Gibavičienė.

Nemenki iššūkiai trečiajame tūkstantmetyje laukia ir humani­ tarinių mokslų. Ar išsaugosime humanitarinę kultūrą, kokia šių mokslų paskirtis nūdienos pasau­ lyje, kokia lituanistikos, filologijos niša globaliame pasaulyje - apie tai diskutuoja dr. D. Sinkevičiūtė ir dr. M. Kvietkauskas.

Dar sužinosite, kas gi yra tas interneto „blogas“, kur galima iš­ mokti kinų kalbos ir pažinti Kini­ jos kultūrą, už ką galėtumėte gauti jei ne Nobelį, tai bent „Ig-Nobelį“,

Janas Figelis džiaugėsi, kad Lietuva koordinuoja tiek daug projektų daugiakalbystei išlaikyti. V. Naujiko nuotr.

KARALIENĖ ATSIUNTĖ PADĖKĄ UNIVERSITETUI

Darnus vystymasis ir ekonomika

.Oįįy.

i

•

Spalio pabaigoje pasirodė penktasis VU mokslo po­ puliarinimo žurnalas „Spectrum“.

technosferos ekspansijos grėsmę gamtos pusiausvyrai ir kaip būtų galima užtikrinti darnų vystymąsi.

Viena iš galimybių sukurti alterna­ tyvią didelių srovių techniką ir elek­ tros energetiką - prof. habil. dr. A. Abručio aprašomi aukštatemperatūriai laidininkai iš cheminių garų.

O štai VU matematikai ir informati­ kai dalyvauja kuriant lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklą, kuris leis duomenų saugyklų re­ sursais naudotis taip paprastai kaip elektros tinklais.

Doc. Laimutė Bulotaitė pasa­ koja apie mokytojų patiriamą stresą ir būdus jam įveikti, o I. Rybnikova apžvelgia personalo para­ digmų kaitą - kaip nūnai vis la­ biau įsigali alternatyvieji darbo santykiai.

kt. Susitikime dalyvavo ir VU Užsie­ nio kalbų instituto direktorė doc.

Nijolė Bražėnienė su savo kolego­ mis. Komisarui buvo pristatytas ins­ tituto vykdomas Lingua 1 projek­ tas, skatinantis kalbų mokymąsi dainuojant dainas. Į šį svarbų susi­ tikimą atvyko ir Nacionalinės Soc­ rates agentūros atstovė, atsakinga už Lingua projektus, Kristina Raukštienė, kitų Lietuvos koordi­ nuojamų Lingua projektų vadovės Eglė Šleinotienė, Daiva Malinaus­ kienė.

Komisaras džiaugėsi, kad Lie­ tuva yra tikra Lingua programos ly­ derė. Nė viena kita Europos šalis nėra koordinavusi tiek daug įdomių, kūrybiškų, be galo naudingų Euro­ pos daugiakalbystės išlaikymui projektų. Visi susitikimo dalyviai draugiškai diskutavo apie dirbamus ir būsimus darbus, naudingus Eu­ ropos Sąjungos kultūriniam savitu­ mui išlaikyti. „Daugiakalbystė, kal­ binė ir kultūrinė įvairovė yra vienas ryškiausių Europos tapatybės bruo­ žų, tai viena iš didžiausių mūsų ver­ tybių“, - pabrėžė komisaras Janas Figelis, dėkodamas už įdomų susi­ tikimą ir svarbius darbus.

Prorektorius dr. A. Pikturna pasirašė 4 sutartis dėl projektų finansavimo. V. Naujiko nuotr.

Penktajame „Spectrum" numeryje naujiena - straipsnių santraukos anglų kalba Šiame numeryje rasite prof. habil. dr. R. Čiegio pasvarstymus apie

Spalio 23 dieną Vilniaus univer­ sitete lankėsi garbingas svečias, aukštas Europos Sąjungos parei­ gūnas Janas Figelis - Europos Są­ jungos komisaras, atsakingas už švietimą, kultūrą ir daugiakalbystę Europoje. Jis yra pirmasis Europos daugiakalbystės komisaras. Janas Figelis aplankė ne tik dažniausiai garbingų svečių lankomas Univer­ siteto vietas, bet lydimas VU rekto­ riaus prof. B. Juodkos, švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės, komisaro kabineto nario Berndo Bierverto ir kitų svarbių pareigū­ nų, svečiavosi ir Filologijos fakultete. Komisaras norėjo susipa­ žinti su Lituanistinių studijų kated­ ros darbuotojais ir darbais, susiju­ siais su daugiakalbystės ugdymu bei tyrinėjimais. Katedros vedėja doc. Meilutė Ramonienė Filologi­ jos fakulteto Donelaičio salėje pri­ statė katedros projektus: neseniai užbaigtą katedros koordinuotą stambų ES Socrates Lingua 2 pro­ jektą Oneness - internetinę penkių rečiau mokomų Europos kalbų mo­ kymo svetainę, Lingua 1 projektą FEEL, kuriame Lituanistinių studijų katedra dalyvavo kaip partnerė, ka­ tedros dirbamus taikomosios kal­ botyros darbus, lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo priemones ir

t

‘pi“' Ar išsaugosime humanitarinę > kultūra?

Soliariumo įdegis madingas, bet pavojingas

Vilniaus universitetą pasiekė padėka iš Didžiosios Britanijos. Vie­ šojo sektoriaus Karalienės patarėjas Edwardas Youngas laiške VU rektoriui Benediktui Juodkai rašo: „Jos Didenybė Karalienė prašo per­ duoti Jums ir kiekvienam Universiteto darbuotojui padėką už dalyva­ vimą per jos įsimintiną valstybinį vizitą Lietuvoje. Jos Didenybė labai džiaugėsi galimybe aplankyti Jūsų šalį. Būčiau Jums labai dėkingas, jei perduotumėt Karalienės padėką kiekvienam padėjusiam surengti šį vizitą.

Jos Didenybė taip pat prašė padėkoti Jums už dovanotą malonią ir turiningą knygą „Academia et Universitas Vilnensis“. Karalienė šia knyga labai patenkinta. Šis laiškas su šilčiausiais Karalienės linkėjimais tepasiekia Jus ir

kiekvieną Vilniaus universiteto bendruomenės narį“, - rašoma laiške.

<

Realybės TV šokas

ką apie baltas varnas galvoja mokslo populiarintojas R. Masko­ liūnas, ir kokius nedarbingumo la­ pelius Vilniaus medikai išrašyda­ vo XVIII amžiuje. Šiame numeryje pirmą kartą

dviejų straipsnių santraukos pa­ teikiamos anglų kalba. Žurnalą internete galima rasti adresu http://www.vu.lt/lt/naujienos/ spectrum/522/. Užsiregistravę Alumnų duomenų bazėje žurna­ lą gausite paštu.

Seimas žada svarstyti transporto lengvatų stu­ dentams klausimq Gruodį Seimas turės apsispręsti, ar leisti aukštųjų mokyklų studen­ tams važiuoti su 50 proc. nuolaida tolimojo susisiekimo autobusais bei traukiniais visus metus.

Lapkričio 9 d. Seimas po pateikimo bendru sutarimu pritarė tai nu­ matančioms Transporto lengvatų įstatymo pataisoms. Įstatymo projek­ tą pateikusi Vida Marija Čigriejienė teigė, kad studentams nuolaida būtina: jie keliauja, atlieka gamybines praktikas kai kuriuose Lietuvos rajonuose ir kt. Ši įstatymo pataisa iš biudžeto pareikalautų 2,3 milijono litų.

Pagal dabar galiojančią tvarką aukštesniųjų mokyklų dieninių sky­ rių studentai bei profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai perpus pigiau gali važiuoti rugsėjo-liepos mėnesiais. Finansų minis­ terija rugsėjį nepritarė siūlymui studentus ir profesinių mokyklų moks­ leivius vežti už pusę kainos visus metus.

Parengta pagal www.delfi.lt inform.

universitas

2006 lapkritis

turtus - namus, žemes, pinigus. Žaidimo es­

Atkelta iš p. 1 Jūs jau beveik du dešimtmečius kuriate antivirusines programas.

Kaip kilo mintis kovoti su virusais?

Pirmasis kompiuterinis virusas pasauly­ je atsirado 1981 metais. Jį sukūrė ameri­ kiečių studentas. Tas virusas nebuvo nei pavojingas, nei kenksmingas - jis tiesiog j kompiuterio ekraną išmesdavo paveiksliu­ kus bei kitą grafinę medžiagą, kuri trukdy­ davo dirbti. O aš pats asmeniškai su kom­ piuteriniais virusais susidūriau 1989 me­ tais. Tuo metu pasaulyje buvo apie dešimt skirtingų virusų ir vienas iš jų kažkaip atsi­ tiktinai „įšliaužė“ j mano kompiuterį. Net ne­ įsivaizduoju, kaip jis pas mane atsirado. Iš kompiuterio virusą aš pašalinau, bet iš smalsumo išsisaugojau jį. Kai pažaidžiau su virusu ir jį patyrinėjau - patiko. Taip ėmiau vieną po kito „kolekcionuoti“ randamus vi­ rusus. Ir vis dar renku juos iki šiol. Dabar mano kolekcijoje daugiau nei milijonas eg­ zempliorių.

Kodėl žmonės kuria kompiuterinius virusus?

Prieš kokius 10 ar 15 metų virusus kurda­ vo moksleiviai ir studentai. Tai buvo tik ne­ kaltas chuliganizmas. Dabar virusus rašo tie, kurie siekia pasipelnyti. Beveik visi su­ kuriami kompiuteriniai virusai yra krimina­ liniai. Sukčiai kuria virusus, kurių pagalba galėtų bet kokiais būdais gauti pinigų. O būdų esama labai įvairių. Vieni virusai iš žmonių asmeninių ar įmonių kompiuterių surenka informaciją apie bankų sąskaitas, jų numerius, slaptažodžius ir perduoda vi­ rusų kūrėjui. Šis, turėdamas reikiamą infor­

maciją, gali vogti pinigus. Kiti virusai vagia informaciją apie kompiuterinius žaidimus.

Rytų šalyse kompiuteriniai žaidimai yra klai­ kiai populiarūs, rytiečiai tiesiog pasimaišę dėl šių žaidimų. Esmė ta, kad kai žmogus pradeda žaisti kompiuterinį žaidimą, kuria­ me pagrindinį vaidmenį atlieka koks nors personažas, jis iš pradžių neturi nieko-tas personažas yra „basas“. Vėliau jis kovoja su kitais personažais ir po truputį kaupia

Prancūzijos prezidentas apdovanojo VU mediką Spalio 18 d. Paryžiuje, Eliziejaus rūmuose, Prancūzijos prezidentas Jacąuesas Chiracas įteikė stipendijas asociacijos „Le Pont Neuf“ stipendininkams. Asociacija „Le Pont Neuf“ buvo įkurta kone prieš dešimtmetį prezidento J. Chiraco iniciatyva siekiant palaikyti ryšius su Prancūzijos ir Rytų bei Centrinės Europos valstybėmis.

Kiekvienais metais ši organizacija skiria stipendijas jauniems gydytojams, gydytojams specialistams, jauniems politikams bei menininkams.

1995 m. stipendija buvo skirta Lietuvos menininkams, kurių darbų paroda buvo surengta asociacijos galerijoje. Šiais metais stipendija skirta VU Medicinos fakulteto gydytojui Andriui Deguliui (Bourse pour les jeunes medecins). Stipendija ski­ riama 12 Rytų ir Vidurio Europos jaunų gy­ dytojų. Laureatai parenkama Prancūzijos mokslo tarybos sprendimu.

Stipendininkus asociacijos „Le Pont Neuf“ garbei kiekvieną savaitę kviečia įvairių šalių ambasadoriai dalykinių pietų - diskutuoti apie Rytų Europos valstybių politiką, kultūrą, mediciną.

Per visą organizacijos veiklą stipendija paskirta tik trečiam lietuviui.

Parengta pagal spaudos pranešimus

3

vilnensis

mė - kad pagrindinis herojus sukauptų kuo daugiau turtų. Kai kurie šių žaidimų žaidė­ jai nenori laukti, kol kompiuterinis perso­ nažas įgaus turtų, jie nori iš karto pradėti žaidimą su jau pajėgiu herojumi. Taigi yra specialios kompanijos, kurios žaidžia šiuos žaidimus -1, y. žaidžia tol, kol perso­ nažas tampa turtingu ir tada jau „įžaistą“ žaidimą parduoda žaidimų mėgėjams.

Kompiuteriniai virusai, kurie surenka infor­ maciją apie kompiuterinius žaidimus, pra­ sibrauna j tokių žaidėjų kompiuterius ir pa­ vagia jau „paruoštą“ - turtingą - persona­ žą. Kai pavagia - hakeriai parduoda jį ki­ tiems žaidėjams. Tai dar vienas puikus bū­ das pasipelnyti.

Kuo tuomet skiriasi hakeris nuo kompiuterinių virusų kūrėjo?

Ir skiriasi, ir nesiskiria. Skirtumas tik termi­ nuose. Hakeriais anksčiau buvo vadinami programuotojai, kurie gilinosi į kompiuteri­ nes programas, jas studijavo, kūrė ir puikiai išmanė. „Hakeris“ anksčiau buvo labai po­ zityvus terminas, juo besivadinantis žmogus galėjo būti laikomas profesionaliu kompiu­ terių specialistu. Panašiai kaip geras spe­ cialistas mechanikas, kuris tobulai išmano automobilio sandarą ir veikimą. Dabar ter­ minas „hakeris“ įgavo neigiamą atspalvį. Jei anksčiau hakerj galima buvo palyginti su profesionaliu mechaniku, tai dabar jis vis dažniau lyginamas su profesionaliu automo­ bilių vagimi, kuris, kaip minėjau, tobulai iš­ mano automobilio sandarą ir veikimą, bet savo žinias naudoja nedorais tikslais.

Ar labai sudėtinga rasti žmogų, ku­ ris sukūrė virusą?

Priklauso nuo to, ar tas žmogus protin­ gas. Atsakymas į šį klausimą gali būti lygiai toks pat, kaip ir „ar sudėtinga surasti žmo­ gų, kuris apiplėšė butą“? Dažniausiai įkliū­ va kvailesni vykdytojai, o jiems vadovau­ jantys virusų kūrėjai sugeba išsisukti. Baus­ mė visiškai tokia pati kaip ir už apiplėšimą ar pagrobimą - iš kriminalinių nusikaltimų serijos. Trys Rusijos hakeriai spalio mėne­ sį įkalinti aštuoneriems metams. Kali tokie kompiuteriniai nusikaltėliai kaip ir kiti kali-

tema

E. Kasperskis daug keliauja po pasaulį. Lais­ valaikis Kamčiatkoje. Nuotr. iš asm. albumo. niai - neturi galimybės naudotis nei kom­ piuteriais, nei kitomis susisiekimo priemo­ nėmis. Rusijoje, turiu pastebėti, kalėti yra labai blogai, nes rusiški kalėjimai ir jų vidi­ nė tvarka nė kiek nepakito - sąlygos klai­ kios. Amerikiečių hakeriai kali ilgiau, bet sąlygos jų kalėjimuose yra geresnės.

Taip pat galiu pastebėti, kad šitokie pa­ vieniai kompiuterinių nusikaltėlių suėmimai - tik ledkalnio viršūnėlė. Hakerių yra labai daug, tačiau juos pagauti labai sudėtinga, nes dažniausiai tokios piniginės machina­ cijos yra tarptautinės. Pavyzdžiui, rusai puola anglus, iš Izraelio pasipylė virusai taip pat į Didžiąją Britaniją, Brazilijos hake­ riai nusitaikė į Ispaniją, kinai puola JAV. Bė­ da ta, kad nusikaltimai vykdomi kitos šalies teritorijoje. Kai, pavyzdžiui, Ispanijoje kas nors pasigenda didelės pinigų sumos ban­ ke, pareiškimas apie nusikaltimą yra per­ duodamas Ispanijos pareigūnams, tačiau pats nusikaltimo židinys yra Brazilijoje. Tai­ gi Ispanų teisėsauga turi susisiekti su bra­ zilais. Atskleisti tokius tarptautinius nusikal­ timus reikia nemažai laiko. Dažniausiai jie lieka neatskleisti.

Kiek laiko reikia sukurti antivirusinę programą?

Sukurti antivirusinę programą apskritai tai viso gyvenimo esmė. Parašyti programą konkrečiam virusui nukenksminti trunka nuo kelių minučių iki savaitės. Sudėtingiau­ sia sukurti ne konkretaus viruso antivirusi­ nę programą, o tokią, kuri nuolat palaikytų vis atsinaujinančius tos pačios rūšies viru­ sus neutralioje būsenoje. Per dieną gau­ name šimtus laiškų su virusais. Juos siun­ čia kompiuterių vartotojai, tačiau tai dar ne viskas. Virusus internete rankiojame ir pa­ tys. Turime kelias programas, vadinamuo­ sius „lipdukus“, kurie prie savęs pritraukia virusus ir siunčia į mūsų duomenų bazę.

Taip pat yra programa „Valkata“, kuri val­ kiojasi po internetą ir ieško pačių įvairiau­ sių virusų.

Kiek laiko jums tenka praleisti prie kompiuterio?

Anksčiau prie kompiuterio prasėdėdavau po dvylika-keturiolika valandų, vėliau - nuo aštuonių iki dešimties. Pastaruoju metu, kai tenka keliauti po pasaulį, pakanka poros valandų pasitikrinti elektroninį paštą. Da­ bar stengiuosi daugiau bendrauti su žmo­ nėmis ir neužsisėdėti prie kompiuterio il­ giau nei šešias valandas.

Kokios, jūsų manymu, antivirusinių programų perspektyvos ateityje?

Tikriausiai tradiciniai virusai, kurių dabar pilnas internetas, gyvens Ir toliau, tačiau nieko ypatingai baisaus vartotojams jie ne­ padarys. Kriminaliniai virusai vis labiau stip­ rės, darysis vis sunkiau susekami ir kovoti su jais bus vis sunkiau ir sunkiau. Taip yra dėl to, kad ir hakerių pasaulyje vyksta natū­ rali atranka - kvaili nusikaltėliai pakliūna už grotų, o protingi lieka nesusekti. Jie kurs vis naujas technologijas, kurios leistų vogti pinigus. Antivirusinių programų kūrėjai nie­ kada nesugebės sukurti tobulai saugios operacinės sistemos. Jei tokia ir būtų su­ kurta - ji būtų labai sausa ir neįdomi. Tai galima palyginti su oro uostu - ten žmonės apieškomi ir gali jaustis saugūs, tačiau ar jie jaučiasi gerai, kai iš jų atima visus ki­ tiems keleiviams grėsmę keliančius daik­ tus? Ko gero, ne. Taip ir su saugia operaci­ ne sistema - jei ji bus tobulai apsaugota nuo bet kokio viruso, dirbti su ja bus tiesiog neįmanoma, nes apsauga labai apribos vi­ sas sistemos galimybes. Taigi tenka rinktis: arba saugumas, arba laisvė. 100 procentų saugumo nebus niekada.

Kalbino

Ona MACKONYTĖ

imi---------------------------

Ar esame atviri užsienio šalių studentams?

Dažnai didžiuojamės, kad Vilniaus universitetas yra seniausias Rytų Europoje. Džiaugiamės, kad mūsų Universitetas yra geriausias Lietuvo­ je. Tačiau kyla klausimas, ar mūsų Universitetas yra pakankamai atviras užsieniečiams? Ar VU yra užtektinai dalykų ir programų anglų ir kitomis užsienio kalbomis?

Ar apskritai Universitete yra vykdo­ ma internacionalizacijos politika, ar vis dar mąstome nacionaliniu lygmeniu?

Renata ŽIŪKAITĖ Vilniaus universiteto prestižas remiasi ne tik studijų kokybe, kompetentingais dėstytojais ar gabiais studentais. įsijun­ gus į Europos Sąjungą, pasidarė ypač ak­ tuali internacionalizacijos problema, abi­ pusiai studentų ir dėstytojų mainai. Norė­ damas būti atviras užsienio studentams, VU turėtų sudaryti galimybę atvykti užsie­ nio šalių studentams. Tai turėtų būti ne tik skatinimas kurti daugiau programų ir da­ lykų anglų ar kitomis užsienio kalbomis, bet ir lankstesnės užsieniečių dokumentų tvarkymo bei jų diplomų pripažinimo pro­ cedūros.

Ar VU turi užtektinai programų užsienio kalba? Šiuo metu Vilniaus universitetas siūlo vos

dvi magistrantūros programas anglų kalba: Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti­ tute (TSPMI) - Rytų ir Europos studijų progra­ mą bei Ekonomikos fakultete tarptautinio ver­ slo ir ekonomikos vadybos programą. Tiesa, TSPMI yra parengęs karo ir taikos studijų pro­ gramą, kuri jau yra pateikta registruoti. Jei programa bus patvirtinta, bus pradėta vykdy­ ti 2007 m. rugsėjį. Taip pat ir Ekonomikos fa­ kultetas yra parengęs tarptautinio turizmo va­ dybos magistrantūros programą kartu su Ško­ tijos Glazgo universitetu, kuri realiai galėtų būti vykdoma nuo 2008 m. rugsėjo.

Tad šiuo metu j mūsų seniausią Univer­ sitetą besidairantys užsieniečiai tegali pa­ sirinkti dvi magistrantūros programas užsie­ nio kalba, o ir bakalauro dalykų, dėstomų užsienio kalba, jiems susidaryti pilną krūvį dažnai neužtenka.

Kaimyninės Baltijos šalys - Estija ir Latvi­ ja - jau yra mus aplenkusios. Tartu univer­ sitetas Estijoje yra parengęs net 6 magist­ rantūros programas užsienio kalba, o Lat­ vijos Rygos universitetas turi 5 magistran­ tūros programas anglų kalba.

Nors šiuo metu pagal ERASMUS progra­ mą mūsų Universitete studijuoja 93 studen-

tai, bet mus jau vejasi Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir M. Romerio (MRU) uni­ versitetai. VGTU turi 83 ERASMUS studen­ tus, o MRU - 80. Jei ir toliau nebus vienin­ gos politikos dėl studijų užsienio kalba, mus greitai aplenks kiti universitetai, intensyviai rengiantys programas užsieniečiams. Šiuo metu Kauno technologijos universitetas turi 1 bakalauro ir 7 magistrantūros, o VGTU 7 bakalauro programas anglų kalba. Atsi­ žvelgiant j tai, kad VGTU yra vykdomos tik techninės pakraipos studijų programos, VU reikėtų pasitempti. Mūsų Universitetas tik­ rai gali pasigirti programų gausa ir įvairo­ ve, tad studijų užsienio kalbomis programų pasiūla yra per menka.

Dėstomų dalykų užsienio kalba pasiūla yra per menka Pasirenkamų dalykų gausa užsienio kalba negalima pasidžiaugti ir bakalauro progra­ mose. Iš užsienio atvykę studentai reikiamą kreditų skaičių galėtų susirinkti nebent Filo­ logijos fakultete (62 dalykai), Matematikos ir informatikos fakultete (21 dalykas), Ekonomi­ kos (32 dalykai), ir Teisės (19 dalykų) fakulte­ tuose. Taip pat nekiltų problemų pasirinkus studijas TSPMI, kur iš tiesų užsienio kalba dės­ tomų dalykų yra pakankamai.

Tuo tarpu gamtos mokslų dalykų užsienio kalba pasiūla yra labai menka. Chemijos fa­ kultetas teturi 1 dalyką, Fizikos fakultetas 3, Medicinos fakultetas gali pasiūlyti 4 daly­ kus, o Gamtos mokslų fakultetas - 5.

Nukelta į p. 12

universitas

4

2006 lapkritis

vilnensis

iiufakultetuose VU Skandinavistikos centre lankėsi Baltijos juros regiono ir Rytų Europos mokslinių tyrimų rėmimo fondo (Ostersjostiftelseri) delegacija Ramunė DAMBRAUSKAITĖMURALIENĖ Spalio 23 d. Vilniaus universi­ teto Skandinavistikos centre ap­ silankė Baltijos jūros regiono ir Rytų Europos studijų mokslinių ty­ rimų rėmimo fondo (Ostersjostiftelsen) 12 žmonių delegacija, va­ dovaujama ambasadoriaus Stellano Ottossono (Švedijos už­ sienio reikalų ministerija), 19941998 metais dirbusio Švedijos Ka­ ralystės ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje, bei Sodertorno uni­ versiteto (Štokholmas) rektorės prof. Ingelos Josefson. Šj fondą 1994 m. jkūrė Švedijos vyriausy­ bė, šiuo metu fondo kapitalo rin­

kos vertė yra 5,5 milijardai Švedi­ jos kronų (2,1 mlrd. litų). Fondo tikslas - remti mokymą ir moksli­ nius tyrimus Sodertorno universi­ tete, kuriame organizuojamos studijos tik doktorantams. Didžio­ ji dalis lėšų skiriama humanitari­ nių ir socialinių mokslų projek­ tams, pirmenybę teikiant tarpdisciplininiams projektams.

Skandinavistikos centro vedė­ ja doc.dr. Erika Sausverde papa­ sakojo svečiams Skandinavisti­ kos katedros (nuo 2006 m. tapusios centru) istoriją, kalbėjo apie studijų proceso organizavi­ mą, esamas ir kuriamas studijų programas, problemas ir naujus iššūkius. Vedėja teiravosi, kaip sekasi bendardarbiauti skirtingų mokslo šakų atstovams, vykdant

tarpdisciplininius projektus. Sve­ čiai domėjosi, kiek studentų stu­ dijuoja skandinavų (visų pirma švedų) kalbas kaip pagrindinę specialybę, kiek kitų specialybių (ir kokių specialybių) studentų renkasi skandinavų kalbas kaip antrąją užsienio kalbą, ar organi­ zuojamos doktorantūros studijos.

Išgirdę apie didžiulius stojimo j skandinavų filologiją konkursus, jie teiravosi, ar nebūtų galima pri­ imti daugiau studentų vietoj da­ bar priimamų 16. Jie taip pat pa­ pasakojo apie savo fondo bei Sodertorno universiteto, kuriame studijuoja ir doktorantai iš Lietu­ vos, veiklą.

Delegacija apžiūrėjo Skandi­ navistikos centro auditorijas, ben­ dravo su dėstytojais ir studentais.

Delegacija domėjosi studijomis Skandinavistikos centre.

V. Naujiko nuotr.

Rytų Europos studijų centras pradeda veiklą Nerijus PETRAUSKAS Spalio pabaigoje iškilmingai atidarytas nevyriausybinis Rytų Europos studijų centas (Eastern Europe studies cen­ tre - EESC), kurį įkūrė Vil­ niaus universiteto Tarptauti­ nių santykių ir politikos mokslo institutas kartu su LR Užsienio reikalų ministerija.

Svečiams pristatytas centras, jo sukūrimo istorija bei veiklos vizija.

Svarbiausi centro tikslai - stebėti demokratijos plėtrą Rytų Europoje (Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldo­ voje, Pietų Kaukaze), tirti politi­ nius, ekonominius ir socialinius procesus tuose regionuose. „Ry­

tų Europos studijų centras, atlik­ damas ilgalaikių Rytų Europos politinių procesų tendencijų stu­ dijas, regiono žiniasklaidos mo­ nitoringą ir kitas analitines bei prognostines veiklas, kelia sau ambicingą tikslą - tapti geriau­ siais ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų Europos ekspertais šiame sudė­ tingame regione“, - sakė centro direktorė Kristina Vaičiūnaitė.

EESC atidarymas - sėkmingas projekto, skirto Baltijos jūros regio­ no nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimui stiprinti, įgy­ vendinimo rezultatas. Pasak pro­ jekto vadovo, VU TSPMI direkto­ riaus, prof. Raimundo Lopatos, Lietuva, norėdama tapti regioninių iniciatyvų centru ir toliau vykdyti aktyvią užsienio politiką Rytų Eu­ ropoje, tiesiog privalo turėti tokį stiprų analitinį centrą.

Centro įkūrimą finansavo PHARE 2003 Bendradarbiavimo abipus sienos programa Baltijos jūros regione. „Rytų Europos stu­ dijų centras - tai puikus pavyzdys, kaip gali bendradarbiauti Europos Sąjunga, Lietuvos užsienio reika­ lų ministerija ir akademinė ben­ druomenė. Jis parodo, kad mes sugebame sutelkti partnerius ben­ drai Rytų politikai vykdyti“, - per atidarymą metu kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sek­ retorius Žygimantas Pavilionis.

Naujojo centro atidaryme daly­ vavo Lietuvos Respublikos užsie­ nio reikalų ministras Petras Vaitie­ kūnas, Vilniaus universiteto administracijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų minis­ terijos, Centrinės projektų valdy­ mo agentūros, PHARE sekretoria­ to atstovai.

Vilnius, D. Poškos gatvėje, įsikūrė nevyriausybinis Rytų Europos studijų centras

Konstitucijos Taurė - už tikėjimą Konstitucijos galia Medicinos fakultete surengta Spalio 25-qjq, Konstitucijos dienq, Vilniaus kilnojama paroda „Medicinos universiteto Teisės fakultete antrus metus iš ei­ lės įteikta Konstitucijos Taurė už indėlį į LR mokslai senajame Vilniaus Konstitucijos taikymo plėtrq. universitete 1781-1832" prieš valstybę dėl Teisės fakulteto Studentų atsto­ vybės organizuojamame renginy­ je Konstitucijos Taure - vardine Konstitucija - apdovanota kaunie­ tė Aldona Gramauskienė su dukra Renata. Šiais metais Konstitucinia­

me teisme jos laimėjo bylą prieš valstybę dėl kompensacijų už tur­ tinės ir moralinės žalos atlyginimą po vyro ir tėvo mirties. Jonas Gramauskas 1996 m. buvo įkalintas už žmogaus sumušimą bei apiplė­ šimą. Kol byla keliavo po teismus, vyras mirė tardymo izoliatoriuje. Žmona kreipėsi j teismą dėl jo rea­ bilitavimo bei turtinės ir moralinės žalos atlyginimo. „Šios moters lai­

mėjimas - tai geriausias parody­ mas, kaip Konstitucija gali tarnauti eiliniam piliečiui, o svarbiausias šalies įstatymas - būti ne tik doku­ mentu, o kiekvieno iš mūsų gyve­ nimo dalimi“, - įteikdamas vardinę Konstituciją sakė Vilniaus univer­ siteto Teisės fakulteto dekanas prof.

Vytautas Nekrošius.

2005 m. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentai pirmą kartą Konstitucijos Taure „Už indė­ lį į Lietuvos Respublikos Konstitu­ cijos taikymo plėtrą“ apdovanojo vilnietę Mariją Simonovą. Ji Kon­ stituciniame Teisme laimėjo bylą

kompensacijų už valstybės išperka­ mą nekilnojamąjį turtą dydžio.

Po Konstitucijos Taurės įteikimo vy­ kusioje konferencijoje-diskusijoje „Konstitucinio teis­ mo jurisprudencija: ar teisės aiškinimas Aldona Gramauskienė su dukra laimėjo bylą prieš netampa teisėkū- valstybę dėl kompensacijų už turtinės ir moralinės ra?“ dalyvavo LR žalos atlyginimą po vyro ir tėvo mirties Seimo pirmininkas tucijos, o VU Teatro salėje vakare Viktoras Muntianas, LR Konstituci­ vyko Baltijos gitarų kvarteto koncer­ nio Teismo pirmininkas Egidijus Kū­ tas, kuriame apdovanoti geriausi ris, LR Konstitucinio Teismo teisė­ dėstytojai teisininkai. jai Armanas Abramavičius ir Toma Birmontienė, VU Teisės fakulteto Konstitucijos diena - jau trečius dekanas prof. Vytautas Nekrošius metus Vilniaus universiteto teisinin­ ir profesorius Egidijus Šileikis. kų organizuojama šventė. Vienas Aštrios diskusijos dalyviai kartu pagrindinių projekto tikslų - visuo­ bandė rasti atsakymą, ar Lietuvoje menei pristatyti LR Konstituciją, teisės aiškinimas netampa įstaty­ kaip pagrindinį šalies įstatymą, at­ mų leidyba, ar Konstitucinis teis­ kreipti dėmesį ir į vis iškylančias jos mas savo iniciatyva neperima įsta­ taikymo problemas. Projektu skati­ tymų leidėjo pareigų. namas pilietinis aktyvumas, pagar­ Konstitucijos dienos proga mies­ ba pagrindinėms žmogaus teisėms to centre - Vokiečių gatvėje, Kated­ ir laisvėms. ros ir Savivaldybės aikštėse - vi­

siems vilniečiams ir miesto svečiams buvo dalijamos Konsti­

TF inform.

Spalio pradžioje Medicinos fakulteto fojė prie Didžiosios auditorijos buvo atidaryta paroda „Medicinos mokslo sklaida senajame Vilniaus universitete 1781-1832“. Jq pa­ rėmė Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos.

Silvija STAKULIENĖ, VU MF Medicinos istorijos muziejaus vedėja Parodos atidarymas sutapo su 225-osiomis Medicinos fakulteto metinėmis, Baltijos šalių mokslo istorikų XXII konferencija, kuri bu­ vo skirta prisiminti kelioms su me­ dicinos paveldu susijusioms ju­ biliejinėms datoms: Medicinos fakulteto jubiliejui, medicinos li­ teratūros spausdinimo Lietuvoje 475-osioms metinėms ir vaistininkystės 500-osioms metinėms. Per plenarinio posėdžio pertrauką Medicinos fakulteto dekanė pro­ fesorė habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė tarė sveikinimo žodį ir iškilmingai paskelbė apie kilno­ jamosios parodos atidarymą.

Parodą parengė Medicinos is­ torijos ir etikos skyriaus bendra­ darbės: medicinos istorikė dr. doc.

Vitalija Miežutavičiūtė ir Medici­ nos istorijos muziejaus vedėja Silvija Stakulienė. Per trumpą lai­ ką iš Vilniaus universiteto biblio­ tekos Mokslo ir kultūros paveldo centro Retų ir Rankraščių skyrių buvo surinkta dokumentinė, iko­ nografinė ir spausdintinė XVIII— XIX a. medžiaga. Iš gausybės dokumentų (vien tik Rankraščių skyriuje Vilniaus medicinos drau­ gijos fonde saugoma per 5 000 ar­ chyvinių dokumentų) buvo atrinkti ir pateikti parodoje tik patys reikš­ mingiausi. Parodą padėjo parengti Lietuvos muziejų ekspozicijų pro­ jektavimo, įrengimo ir aptarnavi­ mo firma UAB „Ekspozicijų siste­ mos“ (generalinis direktorius Vilius J. Lunevičius), apipavidali­ no šios firmos parodos dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė, kuri labai

Nukelta j p. 5

universitas

2006 lapkritis

5

vilnensis

uiifakultetuose PERSONALO DIREKCIJA INFORMUOJA

Medicinos fakultete surengta kilnojama paroda „Medicinos mokslai senajame Vilniaus universitete 1781-1832" Atkelta iš p. 4 kūrybiškai ir originaliai atskleidė medicinos mokslų tėkmę nuo jos ištakų iki XIX a. pradžios. Ekspo­ zicija parengta iš keturiolikos spalvingų lakštų, atliktų iki šiol mažai naudojama muziejuose originalia technologija (specialus eksponavimui skirtas tekstilinis audinys), šiuo metu jie eksponuo­ jami Medicinos fakultete.

Parodos tikslas - nušviesti me­ dicinos mokslo, teorijos ir prakti­ kos raidą Vilniaus mieste XVIII— XIX a. pirmojoje pusėje, supažindinti Vilniaus universiteti­ nę bendruomenę, studentiją ir moksleiviją, atvykstančius užsie­ nio svečius su dar mažai visuo­ menėje žinomais Vilniaus miesto medicinos paveldo istoriniais duomenimis: nuo medicinos aukštojo mokslo ištakų iki Vilniaus universiteto uždarymo 1832 m.

Pirmajame stende pristatoma medicinos mokslų priešistorė pirmieji medicinos leidiniai: XVI a.

Lietuvoje išspausdintos pirmo­ sios knygos medicinos klausi­ mais. Lietuvos Didžiosios Kuni­ gaikštijos reformacijos veikėjas, Stepono Batoro rūmų gydytojas Simonas Simonijus (Šimonius, Ši­ moni) (1532-1602) buvo vienas pirmųjų autorių, Vilniuje 1584 m. išleidęs medicinos knygas Commentariola medica et physica ad alięuot scripta... („Medicinos ir gamtamoksliniai komentarai apie tai, kas parašyta...“) ir De vi quinque amygdalarum in ebrietate retardanda („Apie penkių migdo­ lų galią stabdant girtumą“) auto­ rius. |domus ir tas faktas, kad jam teko 1586 m. Gardine skrosti mi­ rusį Lietuvos ir Lenkijos karalių Steponą Batorą. Žinoma, kad ne­ sutarimai dėl mirties priežasties sukėlė karališkojo dvaro gydyto­ jų M. Bucelos (Bucello) (7-1599) ir S. Simonijaus rašytinę medici­ ninę polemiką.

Kitame stende pateikiama me­ džiaga, susijusi su Vilniaus uni­ versiteto įsteigimu. 1579 m. įkur­ tame Universitete, vadintame Academia et Universitas Vilnen­ sis Societatis Jesu, veikė du fa­ kultetai: Filosofijos ir Teologijos.

1641 m. karalius Vladislovas Va­ za pasirašė privilegiją steigti Tei­ sės ir Medicinos fakultetus. Tei­ sės fakultetas pradėjo veikti tais pačiais metais, o Medicinos fa­ kultetas įkurtas tik XVIII a. pabai­ goje, Lietuvai įžengus į didžiulių istorinių pertvarkymų epochą.

1773 m. Universiteto gyvenimu pradėjo rūpintis Edukacinė komi­ sija (toliau - EK), sukūrusi naują piliečio ugdymo ir lavinimo pro­ gramą. Vienas EK uždavinių įsteigti Medicinos fakultetą. Tai ir parodoma V. Smakausko paveiks­ le „S. Batoras įsteigia Vilniaus akademiją“ (aliejus, drobė). Be to, stende pateikiamos ir dvi privile­ gijos: 1641 m. spalio 11 d. Varšu­ voje išduota Lietuvos Didžiojo Ku­ nigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos privilegija, ku­ ria leidžiama Vilniaus akademijo­ je dėstyti kanonų bei civilinės tei­

sės ir medicinos disciplinas, ir 1758 m. kovo 14 d. Varšuvoje iš­ duota Lietuvos Didžiojo Kuni­ gaikščio ir Lenkijos karaliaus Au­ gusto III privilegija, kuria patvirtinamas vaistinės, veikian­ čios prie Vilniaus universiteto dau­ giau kaip pusantro šimto metų, įsteigimas. Trečiajame stende medžiaga apie „Collegium medicum“ kūrimąsi, kai pradedant me­ dicinos studijas teko kviestis spe­ cialistus iš Vakarų Europos.

Ryškius pėdsakus fakulteto isto­ rijoje paliko pirmieji dėstytojai S. L. Bizis, mokslinės anatomijos ir fiziologijos pradininkas Lietuvo­ je, pirmasis Medicinos fakulteto dekanas; Ž. E. Žiliberas - farma­ cijos ir gamtos mokslų pradinin­ kas Lietuvoje, botanikos sodo prie Vilniaus universiteto steigė­ jas, 1781 m. tyręs ir aprašęs Lie­ tuvos augalus; zoologas L. Bojanus - lyginamosios anatomijos pradininkas Lietuvoje; J. A. Lobenveinas (Lobenwein) - anato­ mas, tyręs vakcinacijos nuo rau­ pų metodus. 1781 m. lapkričio 24 dieną, pradedant naujuosius mokslo metus, Universiteto (tada jis vadinosi Vyriausiąja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos mokyk­ la - Schola Princeps Magni Ducatus Lithuaniae) rektorius Martynas Počobutas (Poczobut), tardamas įžanginę kalbą, paskelbė jkuriąs Medicinos skyrių - Collegium medicum. 1781 m. lapkričio 24 d. ir yra aukštosios medicinos mokyk­ los Lietuvoje įkūrimo data, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto gimimo diena.

Kituose stenduose atskleidžia­ ma žymių medicinos profesorių, neatskiriamai susijusių su Vil­ niaus universiteto Medicinos fa­ kultetu, Johano Peterio Franko ir jo sūnaus Jozefo veikla. Šie moks­ lininkai ir pedagogai plėtojo klini­ kinės medicinos mokslą, diegė jos praktines naujoves, pagrindė socialinės medicinos, šalies sa­ nitarinės statistikos, higienos pa­ matus, reformavo gydytojų ren­ gimo tvarką ir metodiką, steigė nepasiturinčiais studentais besirū­ pinančias institucijas bei labdarin­ gas vilniečių šalpos ir gydymo įstaigas. Užsieniečiai dėstytojai iš­ ugdė plejadą vietinių profesorių A. Belkevičių, J. Niškovskį, V. Pe­ likaną, K. Porcijanką, A. L. Bekiu, M. Homolickį, V. Herberskį, F. Rim­ kevičių ir kitus, kurie savo darbais išgarsino Medicinos fakultetą Eu­ ropoje.

Tolesniuose stenduose patei­ kiami senojo Vilniaus Medicinos fakulteto profesūros leidiniai: Regnier Nicolaus. De asphyxia neonatorum. Regiomonti. („Apie naujagimių asfiksiją“. Karaliau­ čius, 1789.); N. Renjė disertaci­ jos titulinis puslapis; Oratio habi­ tą - rektoriaus Martyno Počobuto kalba, pasakyta naujųjų 1781 — 1782 m. m. atidarymo proga. At­ skiri stendai skirti VU auklėtiniui, žymiam tapytojui, dailės istorikui ir gydytojui Vincentui Smakauskui (1797-1876), „pasaulinio masto ksilografijos meistrui“, kaip teigė dailės istorikas Vladas Drėma; VU

COMMENTARIOLA

MEDICAETPHYSICA AD ALIQVOT SCR.1PTA. Cuiufdam CamtllomaTcdli 5quarci*lujii Plumbincnfisynunc Medicum agcncis in Traniiluanią.

Varijsauthoribut

Personalo direkcija primena, kad, vadovaujantis Rektoriaus 2006-06-27 įsakymu N r. A-595 „Dėl atostogų suteikimo“, šiais metais pedagogams, dirbantiems pagrindinėse ir pagrindinėse papildomose pareigose, likusi 4 (keturių) kalendorinių dienų kasmetinių pailgintų atostogų dalis perkelta j laikotarpį tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų, tai yra nuo 2006-12-27 iki 2006-12-30 imtinai.

Qux omnia pagelia feguens minuiitis įndicabir.

Satius efl hondle larere, <]ua,tn cum infamia prodire in luccm_*

V I L N /h Imprcfs: per lohannem Karczanųm Vdiceii; Ar.no Dili, 1584.

Pirmoji medicinos knyga Lietuvoje

Atskleista Vilniaus universiteto herbariumo istorija Dr. Jonė RUKŠĖNIENĖ, Jurgita GASIUNAITĖ, Audronė MELDŽIUKIENĖ

PROSPECTUS

LECT1ONUM ALMA UNIVERSITATE

ACĄDEMIA VILNENSI NOMINR

SCHOL/E PRINCIPIS CES5

m-

n

l

AMPI.1SSIMO COU.EGIO

PR7EFECTORUM I N S I G N I T A Ex Amo 1781.

in Annum 1785.

TRADENDARUM SUB INS1AUHATIONEM STUDIOUUM LUCI PUBLICfi

E X H I B I T U S.

Taip atrodė Medicinos fakulteto paskaitų tvarkaraštis

Patologijos muziejaus ištakoms ir raidai (1777-1832); Vilniaus uni­ versiteto klinikoms; Vilniaus me­ dicinos draugijos veiklai (1805— 1832).

Apibendrinant parodoje pa­ teiktą medžiagą galima teigti, kad Vakarų medicinos tradicijos, jų perimamumas leido Medici­ nos fakultetui pirmauti imperijos akademinėje aplinkoje, kai po 1795 m. Lietuvos ir Lenkijos vals­ tybės trečiojo padalijimo didžioji etnografinės Lietuvos dalis atite­ ko Rusijai. Imperatoriškojo Vil­ niaus universiteto (nuo 1803 m.)

Medicinos fakultetas garsėjo Te­ rapijos (nuo 1805 m.), Chirurgi­ jos (nuo 1809 m.), Akušerijos (nuo 1812 m.) klinikomis, Vakci­ nacijos (nuo 1808 m.) ir Motinys­ tės (nuo 1809 m.) institutais bei įvairiapusiška moksline ir visuo­ menine veikla. Fakulteto profeso­ riai 1805 m. įkūrė Vilniaus medi­ cinos draugiją, kuri tamsiausiais carinės priespaudos metais sklei­ dė šviesą, rūpinosi medicinos mokslu ir Lietuvos gyventojų, ypač vilniečių, sveikata. Prasidė­ jus 1831 m. sukilimui, nemažai Universiteto studentų kovėsi su­ kilėlių gretose. Todėl caras Niko­ lajus I 1832 m. gegužės 1 d. įsa­ ku uždarė Vilniaus universitetą. Čia pateikiama tik keletas min­ čių apie eksponuojamą parodą, skirtą senojo universiteto Medici­ nos fakulteto garbingai 1781-1832 m. istorinei atkarpai. Besidomin­ tiems medicinos istorija siūlome ją aplankyti ir susipažinti giliau.

Prieš akademinius skaitymus sve­ čiai buvo kviečiami apžiūrėti senųjų piešinių parodą. Parodoje buvo eks­ ponuojama tik dalis restauruotų au­ galų piešinių, kurie nebuvo pateikti knygoje. Didžiausią susidomėjimą sukėlė seniausieji piešiniai, kuriuo­ se nupieštos šilagėlės nesiskyrė nuo gyvų augalų, ir visiems norėjosi juos paliesti. Parodoje buvo galima ne tik apžiūrėti piešinius, bet ir susipažinti su herbariumo eksponatais, atsklei­ džiančiais Vilniaus universiteto her­ bariumo istoriją ir jo veiklą.

Akademinius skaitymus atidaręs GMF Botanikos ir genetikos kated­ ros vedėjas prof. habil. dr. Jonas Re­ migijus Naujalis priminė, kad VU her­ bariume saugomos seniausios Lietuvoje džiovintų augalų kolekci­ jos. Pats seniausias herbariumo pa­ vyzdys buvo surinktas 1822 m. Vil­ niaus apylinkėse. Netgi likvidavus Medicinos akademiją 1842 m., her­ bariumą papildydavo augalų pavyz­ džiai, kurių rinkimo datos žymimos 1843, netgi 1846 metais. Įžangos žo­ dį taręs rektorius akademikas Bene­ diktas Juodka pasidžiaugė, kad kiek­ vieni metai Universitete atneša naujų atradimų. Vis dėlto jis palinkėjo her­ bariumo darbuotojams pasistengti vi­ soms kolekcijoms taikyti šiuolaikines technologijas, pailginti jų saugojimo laiką. GMF dekanas prof. habil. dr.

Kęstutis Kilkus nusistebėjo, kaip skru­ pulingai nupiešti augalai, kad net ne botanikui jie tampa aiškūs. Jo nuo­ mone, piešinių tyrimo istorija, pateik­ ta knygoje, primena detektyvą. Lie­ tuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė padėkojo visiems prisidėjusiems prie piešinių tyrimų ir jų at­ gaivinimo ir palinkėjo visokeriopos sėkmės tęsiant pradėtus darbus.

Docentė dr. Jonė Rukšėnienė pra­ nešime „Augalai ir grybai Konstanti­ no Prošinskio (Proszynski) piešiniuo­ se“ trumpai išdėstė vieno iš surastos kolekcijos autorių Konstantino Pro­ šinskio biografiją ir apžvelgė piešinius.

Autorius - S. Batoro universiteto Bota­ nikos sodo inspektorius (1920-1936) - paliko 108 lakštus su grybų ir augalų piešiniais, pieštais, manoma, XIX a. pa­ baigoje^ ą. pradžioje. Subraukyti gry­ bų piešiniai - juodraštis jo kepurėtųjų grybų atlasui, kuris šiuo metu saugo­ mas MA bibliotekos Rankraščių sky­ riuje. Augalų piešiniai vaizduoja dau­ giau kaip 260 augalų rūšių. Tai dekoratyviniai, vaistiniai, maistiniai, re­ tieji, šiuo metu saugomi Uetuvos rau­ donosios knygos augalai.

Restauratorės Dalios Jonynaitės pranešime „Technologiniai tyrimai, taikyti Vilniaus universiteto herbariu­ mo piešinių rinkiniui“ išnagrinėti šių piešinių tapybos akvarele būdai; au-

Vilniaus universiteto herba­ riume saugomos seniausios Lietuvoje augalų kolekcijos ir dokumentai, susiję su auga­ lų tyrimu. Akademiniai skai­ tymai „Senieji Vilniaus univer­ siteto herbariumo piešiniai“, įvykę šių metų spalio 24 d., buvo surengti pažymint au­ galų piešinių atnaujinimo ir išleistos apie šiuos piešinius knygos „Vilniaus universiteto herbariumo senoji kolekcija“ pasirodymą. tariaus pasirinkto popieriaus ypaty­ bės, piešinių būklė. Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro ir Lietu­ vos Nacionalinio muziejaus restau­ ravimo centro technologinių tyrimų la­ boratorijose atlikti mikrocheminiai ir spektriniai dažų, dangų, rišliųjų me­ džiagų tyrimai padėjo išsiaiškinti medžiagas, kurios naudotos tapant augalus. Šiuos tyrimus atliko restau­ ravimo technologės Dalia Pąnavaitė, Jurga Bagdzevičienė bei dr. Živilė Ruželė. Nustatyta, kad K. Prošinskis nau­ dojo XIX a. viduryje-XX a. pradžioje žinomos firmos dažų rinkinius. Prieš restauravimą popieriaus paviršius buvo dulkėtas, purvas įsitrynęs tarp popieriaus plaušų. Pageltęs ir sutrū­ nijęs popierius buvo padengtas rus­ vomis geležingomis patakomis, juo­ domis mikroorganizmų pigmentų dėmelėmis.

Restauratorė Nijolė Murelytė pra­ nešime „Vilniaus universiteto herba­ riumo piešinių rinkinio restauravimas“ apžvelgė savo ir kolegės Audronės Želvienės atliktą ilgą ir kruopštų pieši­ nių atgimimo procesą. Abi popieriaus lapų pusės, neliečiant piešinio, nu­ valytos specialiais minkštais trintuko milteliais bei sudrėkintais vatos tamponėliais. Neatsparios vandeniui pie­ šinio dalys buvo padengtos apsaugi­ nėmis medžiagomis, paruošiant tolimesniam darbui. Taip apsaugota kūrinio laikmena - popierius buvo plaunamas. Po tokios procedūros po­ pieriaus lapai labai pašviesėjo. Deja, išryškėjo juodos bei rudos dėmelės, kurios primins per ilgą laiką patirtus pažeidimus. Sutrūnijusios popieriaus vietos sutvirtintos ilgaplaušiu japoniš­ ku popieriumi, taip pat priaugintos pra­ rastos mažos popieriaus skiautelės lapų pakraščiuose ir kampuose. Pa­ baigoje popierius ir pažeistos tapy­ bos vietos tonuotos akvarele. Šitaip piešinius paruošus toles­ niam saugojimui ir juos išanalizavus galima pradėti tvarkyti VU herbariu­ mo archyvinę dokumentaciją. Akade­ miniai skaitymai atskleidė, kad gali būti dar daugiau K. Prošinskio pieši­ nių. Ateityje herbariumo darbuotojų laukia ne tik piešinių ir rankraščių tvar­ kymas, bet ir senosios XIX a. sudžio­ vintų augalų kolekcijų tyrinėjimas.

universitag

6

2006 lapkritis

vilnensis

1 a aaakonferencijos l’Orientation Acadėmięue

European Forum for čn

Spalio 22-25 d. Vilniaus viešbučio „Rėvai Hotel Lietuva“ konferencijų centre vyko IX FEDORA kongresas „Profesiniai iššūkiai: orienta­ vimas, informavimas ir konsultavimas Europos aukštojo mokslo erdvėje“.

Renginio globėjai - Vilniaus m. savivaldybė ir LR Švieti­ mo ir mokslo ministerija, organizatorius - Vilniaus universitetas, partneriai Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

FEDORA — tarptautinė organiza­ cija „Forum Europeaen de l'Orientation Academique/European Fo­ rum for Student Guidance“, vieni­ janti profesionalus, dirbančius stu­ dentų informavimo, orientavimo ir konsultavimo srityse Europos aukš­ tojo mokslo institucijose, vietinėse ir tarptautinėse organizacijose, bei darbdavius. FEDORA organizuoja­ mi Europos kongresai studentų orientavimo, informavimo ir konsul­ tavimo klausimais vyksta kas treji metai: Graikijoje (1988), Italijoje

IX FEDORA kongresas apie informavimo ir konsultavimo paslaugų svarbg Europos aukštojo mokslo erdvėje (1997) ir Danijoje (2003). Tokio po­ būdžio renginys naujosiose ES ša­ lyse buvo organizuojamas pirmą kartą.

IX FEDORA kongresas buvo or­ ganizuotas įgyvendinant 2005 m. sutartį tarp Vilniaus universiteto ir FEDORA asociacijos dėl kongreso organizavimo Vilniuje. Už šios su­ tarties įgyvendinimą buvo atsakin­ gas Karjeros centras. Kongresas buvo skirtas valdžios institucijų ir aukštųjų mokyklų atstovams, atsa­ kingiems už studijų procesą bei ko­ kybės užtikrinimą, ir ekspertams studentų informavimo, orientavimo ir konsultavimo klausimais.

Vienas iš pagrindinių 2006 metų kongreso Vilniuje tikslų buvo pakeis­ ti asociacijos Konstituciją ir priimti naująsias Europos Sąjungos nares.

Mat Lietuvos, kaip ir kitų naujųjų Eu­ ropos Sąjungos narių aukštosios mokyklos, nėra FEDORA narės dėl asociacijos Konstitucijos teisinių normų. Konstitucija nustatė, kad na­ riais gali būti Europos Sąjungos na­ rės, o pačią Konstituciją gali pakeisti tik asociacijos kongresas. Lietuvos atstovu FEDORA asociacijos valdy­ mo komitete generalinės asamblė­ jos metu išrinkta dr. Jolanta Vaičiū­ naitė, Vilniaus universiteto Karjeros

Kongreso dalyvius pasveikino VU rektorius akad. B. Juodka centro direktorė.

Kongrese siekta aptarti, kaip in­ formavimas, orientavimas ir kon­ sultavimas galėtų prisidėti prie vi­ suotinės universitetų Europos aukštojo mokslo erdvėje idėjos. At­ sižvelgiant į diskutuojant įvardin­ tas problemas rengiamas doku­ mentas „Vilnius Charta“ informa­ vimo, orientavimo ir konsultavimo aukštajame moksle klausimais, adresuotas aukštojo mokslo stra­ teginių sprendimų priėmėjams bei plačiajai visuomenei.

Kongrese dalyvavo apie 160 da­ lyvių iš visų ES šalių. Kongreso da­ lyvius pasveikino Vilniaus universi­

Janas Figelis, Europos Komisijos švietimo, praktinio ugdymo, kultūros ir kalbų komisaras, skaitė plenarinį pranešimą

teto rektorius akad. Benediktas Juodka. Plenarinius pranešimus skaitė dr. Gerhartas Rottas, FEDO­ RA prezidentas, Janas Figelis, Eu­ ropos Komisijos švietimo, praktinio ugdymo, kultūros ir kalbų komisa­ ras, A. Gibbsas, Europos universi­ tetų asociacijos atstovas, ir dr. Anastassios Stalikas, Panteiono univer­ siteto docentas. Dr. Gerharto Rotto pranešime buvo kalbama apie naujų studentų informavimo, orien­ tavimo ir konsultavimo metodų kū­ rimą, ieškant atsakymų į naujų po­ reikių ir galimybių problemas, su ku­ riomis susiduriame kurdami Euro­ pos aukštojo mokslo sistemą. Ja­

nas Figelis pristatė ES aukštojo mokslo politiką, supažindino su Eu­ ropos aukštojo mokslo politikos po­ kyčiais, dalyviams buvo padedama geriau suprasti, kokią reikšmę in­ formavimas, vadovavimas ir kon­ sultavimas turi Europos aukštojo mokslo kontekste. A. Gibbsas savo pranešime dėmesį skyrė skirtingam Europos kultūros kokybės sąvokos supratimui, nuo kurios priklauso pa­ slaugų sistema, kuri užtikrintų stu­ dentams maksimalias mokymosi galimybes.

Plačiau apie šį kongresą skai­ tykite kitame „U. V.“ numeryje gruo­ džio mėnesį.

Vilniaus universitete įvyko konferencija „Lietuvių-lenkų santykiai amžių tėkmėje. Istorinė atmintis" 2006 m. lapkričio 8-10 d.

Vilniaus universiteto Teatro salėje įvyko tarptautinė istorikų konferencija, skirta Lietuvos-Lenkijos diplomati­ nių santykių atnaujinimo 15 metų sukakčiai paminėti.

Konferenciją organizavo Vilniaus universitetas, Lenkų institutas Vilniuje ir Lietuvos lenkų mokslininkų draugija.

Konferencijoje pranešimus skaitė įžymūs Lietuvos ir Lenkijos istorikai, kurių tyrinėjimai apima platų Lietuvos ir Lenkijos praeities problemų spektrą.

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ Lietuvos-Lenkijos valstybių bei abiejų tautų santykiai istoriniame kontekste vertinami kaip sudėtingi.

Tai sąlygojo geografinė padėtis (esame kaimynai), bendra istorinė patirtis, kultūriniai ryšiai ir civilizaci­ jų bendrumas. Pažymėdamos Lie­ tuvos-Lenkijos diplomatinių santy­ kių atkūrimo 15-os metų sukaktį, abi šalys organizuoja daug įvairių kul­ tūros, mokslo, švietimo ir meno ren­ ginių bei projektų. Vienu tokių svar­ bių akademinei bendruomenei ren­ ginių laikytina ir ši konferencija. Tris dienas vykusios konferencijos pro­ grama buvo padalinta į teminius blo­ kus, kurių tematika apėmė šešių am­ žių trukmės Lietuvos ir Lenkijos san­ tykius bei abipusę lietuviškumo ir lenkiškumo sąveiką.

Konferenciją atidarė habil. dr.

A. Zakrzevvskis (iš Varšuvos univer­ siteto) ir habil. dr. A. Bumblauskas (VU). Prelegentai pažymėjo, jog per Lietuvos krikštą, gautą iš Lenkijos, Lietuva pateko j lotyniškąją arba Va­ karų civilizaciją, tačiau lietuviai su­ gebėjo ne tik išsaugoti savąjį tautinį tapatumą, bet ir parodyti ypatingą to­ leranciją bei gebėjimą taikiai sugy­ venti multikultūrinėje aplinkoje. Abie­ jų tautų glaudūs ryšiai per keletą šimtmečių paliko neišdildomą pėd­ saką ne tik Lietuvos ir Lenkijos isto­ rijoje, bet ir visuomenės atmintyje.

Pirmąją konferencijos dieną pra­ nešimus apie Didžiąją Lietuvos ku­ nigaikštystę (DLK) ir Abiejų Tautų Respubliką skaitė dr. L. Korczakas, dr. R. Witkowskis ir dr. R. Petraus­ kas. Šie pranešėjai nagrinėjo Len­ kijos ir Lietuvos unijos, DLK vidaus padėties ir valstybinės pozicijos problemas, lietuvių savimonės su­ stiprėjimo ir susilpnėjimo etapus.

Antrąją dieną konferencijoje nag­ rinėtos temos apėmė labai platų, beveik dviejų šimtmečių laikotarpį -nuo XIX a.pradžios iki XX a. pabai­ gos. Apie XIX-XX a. pradžios lietu­ vių-lenkų santykių problemas pra­ nešimus skaitė prof. habil. dr. B. Cyvvinskis, prof. habil. dr. D. Szpoperis, dr. R. Miknys ir dr. R. Gaidis. Su­ dėtingo ir didžiausiais lietuvių-len­ kų konfliktais paženklinto Kovų už nepriklausomybę (1918-1922) lai­ kotarpio problemas pristatė dr.

A. Srebrakovvskis ir dr. A. Abromai­ tis. A. Abromaitis pažymėjo, kad pastarojo laikotarpio konfliktai įtvir­

tino dar XIX a. pabaigoje susiforma­ vusius neigiamus lietuvių ir lenkų stereotipus, kuriems įveikti prireikė beveik šimtmečio.

Prof. habil. dr. Piotras Lossovvskis, dr. Krzysztofas Buchovvskis, dr. Sau­ lius Kaubrys bei dr. Algis Kasperavi­ čius pristatė įtempto tarpukario lai­ kotarpio problemas. K. Buchovvskio ir A. Kasperavičiaus pranešimai tar­ si pratęsė ankstesniųjų pranešėjų mintis apie lietuvių-lenkų visuome­ nėse įsivyravusius neigiamus stere­ otipus apie kaimyninės šalie gyven­ tojus. K. Buchovvskis vaizdingai nu­ piešė „žmoguso" (lietuvio) įvaizdį tarpukario Lenkijoje. A. Kasperavi­ čius pabrėžė, kad, nepaisant lietu­ vių visuomenės priešiško nusistaty­ mo lenkų atžvilgiu, Lietuvoje tauti­ ninkų rėžimas neleido neigiamam lenkų įvaizdžiui tarpti viešajame Lie­ tuvos gyvenime.

Daugiau emocijų sukėlė pra­ nešimai, žymintys skaudžią abiejų valstybių patirtį Antrojo pasaulinio karo metais, o ypač Armijos Krajovos tematika. Pranešimus skaitė dr. A. Bubnys, dr. S. Jegelevičius, prof. habil. dr. J. Wolkonowskis ir D. Niemczykas. Šis pranešimų blo­

kas pasižymėjo skirtingais lenkų ir lietuvių istorikų požiūriais bei verti­ nimais, analizuojant lietuvių ir lenkų pasipriešinimo judėjimus 1941— 1944 metais. A. Bubnys apibendri­ no, kad, nepaisant skirtingų nuomo­ nių, kas tuo metu buvo teisus, o kas skaudžiai klydo, galiausiai „ir lietu­ vių, ir lenkų rezistentų viltys skaudžiai žlugo“.

Konferencijoje pranešimus skaitė žymus Lietuvos ir Lenkijos istorikai

VU Centriniuose rūmuose atidaryta paroda „Lenkijos Liaudies Respublika - taip toli, taip arti“, kurioje pristyti svarbiausi 45 metų Lenkijos įvykiai Pranešimus apie pokario bei so­ vietinio rėžimo laikotarpį pristatė dr.

R. Kraujelis, dr. A. Anušauskas bei dr.

P Nivvinskis. Jų pranešimuose atsi­ spindėjo lenkų ir lietuvių pasiprieši­ nimo sovietiniam rėžimui problemos.

Trečioji konferencijos diena buvo skirta šiandieniniams lietuvių-lenkų santykiams aptarti. Aktualius klausi­ mus nagrinėjo pranešėjai habil. dr.

J. Žarinas, dr. A. Jakubčionis, dr.

V. Sirutavičius.

Konferenciją pabaigė diskusija „Istorinės atminties politika Lenkijo­

je ir Lietuvoje“. Pranešimus skaitė prof. habil. dr. B. Cyvvinskis, habil. dr. Žarinas, habil. dr. A. Nikžentaitis ir

dr. A. Vyšniauskas.

Pabaigoje tenka pasidžiaugti, kad ši konferencija buvo jau ketvirtasis lietuvių ir lenkų istorikų susitikimas, kuriame tyrinėtojai ne tik pristatė naujausius savo tyrimus, bet ir už­ mezgė draugišką dialogą, skatinantį glaudesnį Lenkijos ir Lietuvos aka­ deminės visuomenės bendradar­ biavimą.

U Naujiko nuotr.

universitas

2006 lapkritis

7

vilnensis

konferencijos

Lietuvių tapatybės paieškos kultūrų dialogo kontekstuose: FilF projektas „Littera \\

VU FilF lituanistai, daugiau nei metus kartu su kolegomis ir partneriais vykdę iš VMS fondo didžiau­ sią finansavimą 20052006 m. gavusį projektą „Littera“, spalio 13-14 d. organizavo baigiamąją konferenciją „Lietuvių tapatybė kultūrų dialogo kontekstuose“. Senato salėje vykusi konferencija buvo skirta projekto „Littera“ rezultatams apibendrinti ir naujoms tyrimų gairėms numatyti.

Dr. Daiva SINKEVIČIŪTĖ, FilF Baltistikos katedra Vykdant tarpdalykinj FilF projek­ tą siekta nagrinėti lietuvių tapaty­ bės raidą nuo XVI a. iki XX a. pr.: teoriškai ir metodologiškai atnau­ jinti lietuvių tapatybės sampratą, svarbią lituanistikos mokslui. Pa­ grindiniai šio projekto vykdytojai buvo VU FilF mokslininkai, taip pat LLTI, LKI, Brno Masaryko univer­ siteto (Čekija), Konstancos uni­

versiteto (Vokietija) atstovai.

Konferencijos pranešimų auto­ riai - doc. dr. Darius Kuolys, dr.

Vaidas Šeferis, dr. Mindaugas

Kvietkauskas, dr. Vytautas Karde­ lis, dr. Jolita Urbanavičienė, dr.

Saulė Matulevičienė ir dr. Daiva Sinkevičiūtė - kalbėjo apie seną­ ją LDK ir Prūsų Lietuvos raštiją, XIX a. ir XX a. pradžios literatūros, kalbos ir kultūros istoriją bei Vil­ niaus krašto sociolingvistiką ir et­ nologiją. Pranešėjai siekė išryš­ kinti skirtingus tapatybės mode­ lius ir jų komponentus, kurie am­ žiams bėgant keitėsi, ir aptarti šios kaitos dėsningumus. Temos, kuriomis kalbėjo pranešėjai, įvai­ riais aspektais buvo tirtos ir kitų projektų dalyvių, kurie savo tyri­ mų rezultatus apibendrino 40 mokslinių straipsnių ir 10 moksli­ nių seminarų.

Siekiant į „Litteros“ dalyvių dis­ kusijas įtraukti kuo daugiau Lietu­ vos humanitarų, j projekto semi­ narus buvo kviesta kultūros tyrėjų ne tik iš VU, bet ir iš kitų Lietuvos institucijų. Todėl dalis konferenci­ jos dalyvių koreferentų, be VU at­ stovų (prof. habil. dr. Eugenijos Ul­ činaitės, doc. dr. Pauliaus Suba­ čiaus, doc. dr. Ainės Ramonaitės, doc. dr. Grigorijaus Potašenko ir kt.), buvo kviesti iš projekte neda­ lyvavusių mokslo institucijų: iš KFMI - dr. Aida Savicką, Virginijus Savukynas, iš Lll - dr. Darius Staliūnas, iš STI - dr. Tadas Leončikas, Irena Šutinienė, išVJI-dr. Ma­ rija Krupoves ir kt.

Po pranešimų vyko dr. Austės Nakienės parengta Pietryčių Lie­ tuvos melodijų 1935-1941 m. fo­ nografo įrašų perklausa, o kitą die­ ną konferencijos dalyviai ir jos sve­ čiai išvyko į ekskursiją „Ekspedici­ jų Rytų Lietuvoje pėdsakais“. Igna­ linoje aptariant lietuvių tapatybės tyrimų gaires buvo kalbėta apie planuojamą projekto tęsinį, pada­ rytus darbus ir iškilusias kliūtis.

Humanitarų projektui vadovavu­ si Lietuvių kalbos katedros profe­

sorė Evalda Jakaitienė baigiamo­ joje konferencijoje kalbėjo apie šiandienos galimybes integruoti lituanistikos tyrimus į platesnius kultūros kontekstus ir kurti terpę naujoms idėjoms ir mintims apie lietuvių tapatybę skleisti. „Litteros“ naudą Lietuvai, ne vien tik VU, ak­ centavo VMS fondo direktorius dr.

Sigitas Renčys, linkėjęs projekto kolektyvui tolesnių darbų. LR Švie­ timo ministro patarėjas doc. dr.

Giedrius Viliūnas džiaugėsi, kad skirtingas lituanistikos sritis tyrinė­ jantys mokslininkai, taip pat kaip ir kitų mokslų atstovai, pradėjo dirbti bendrus darbus, kuriuos vie­ nija viena daugiadisciplininė te­ ma. „Litteros“ konferenciją ir projek­ to darbą organizavę koordinatoriai dr. M. Kvietkauskas ir dr. D. Sinke­ vičiūtė siekė burti kolegas ir kitus

humanitarinių mokslų atstovus bendram darbui, stengėsi megzti ryšius tarp skirtingų institucijų ir hu­ manitarinių mokslų atstovų. Atro­ do, kad ši veikla buvo vaisinga. „Lit­ teros“ dalyvių atlikti darbai - para­ šyti mokslo straipsniai, publikuoti šaltinių tyrimai ir vertimai, įvykę se­ minarai, ekspedicijos ir stažuotės - paskatino naujus lietuvių tapaty­ bės tyrimus, aktyvino mokslines diskusijas ir inicijavo naujas kon­ cepcijas, o svarbiausia - į vieną grupę subūrė skirtingų humanita­ rinių mokslo sričių atstovus. Tačiau vis dėlto atsargiai norisi tikėti, kad, kaip sveikindama „Litteros“ daly­ vius kalbėjo ir prof. habil. dr. Vikto­ rija Daujotytė, humanistika Lietu­ voje netaps visiškai suprojektuo­ ta, kadangi ji nėra vien tik moks­ las, bet ir žmogaus pasaulio pa­ matinė strategija.

Lietuvių tapatybės tyrimai apibendrinti baigiamojoje projekto „Littera“ konferencijoje. V. Naujiko nuotr.

---------------------- projektai, pristatymai

Archeologų ekspedicijos šig vasarg buvo ypač sėkmingos Spalio 20 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje įvyko IF Archeologijos katedros renginys. Jame buvo pristatomas A. Baryso filmas „Gintaro kelias“, naujausi Archeologijos katedros leidiniai - M. Michelberto „Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai“, V. Šimėno „Etnokultūriniai procesai Vakarų Lietuvoje pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje“, G. Vėliaus „Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV amžiu­ je“. Taip pat buvo demonstruojami Kuršių pilkapyno (Kel­ mės r.) lll a. pradžios moters kapo, Paprūdžių kapinyno (Kelmės r.) V a. antrosios pusės-VI a. pradžios vyro kapo radiniai, kai kurie Kernavės archeologijos paminklų radiniai.

Renata ŽIUKAITĖ Filmas „Gintaro kelias“, kurio scenarijaus bendraautoris ir teks­ to autorius yra profesorius Myko­

las Michelbertas, paremtas arche­ ologine medžiaga iš Lenkijos, Austrijos bei Italijos muziejų. Uni­ kalių gintaro dirbinių gausu Gdansko bei Vroclavo muziejuo­

igggg

EUROPODIANS: naujausios technologijos kalbų mokymo projekte

Habil. dr. M. Michelbertas pristatė filmą „Gintaro kelias“ se Lenkijoje, Karnunto muziejuje Austrijoje bei prie Adrijos jūros esančioje Akvilėjoje Italijoje, kuri daug šimtmečių garsėjo kaip gin­ taro perdirbimo centras.

Iš senovės lietuvių ir latvių že­ mių gintaras keliaudavo į pietus, kur jis būdavo perdirbamas. Taip gintaras sujungė Šiaurės ir Pietų

Europą, todėl filmas ir vadinasi „Gintaro kelias“. Šių metų archeologų ekspedi­

Istorikų bendruomenė džiaugsis naujais Archeologijos katedros leidiniais

v gg gg

cijos Kelmės rajone buvo ypač sėkmingos. Atrasti net du pirmųjų amžių baltų kapai, lll a. moters pil­ kapyje rasta unikalių žalvario se­ gių, apyrankių, vėrinių ant kaklo, žiedų. Va. antrosios pusės-VI a. pradžios vyro kape rasta ieties antgalių, unikali kryžiaus formos žalvarinė segė, rago gertuvių li­ kučiai.

V. Naujiko nuotr.

Vilniaus universitetas dalyvauja prestižiniame Europos Sąjungos projekte, kuriame bus mokoma Europos kalbų pasitelkiant naują mobiliąją įrangą mobiliuosius telefonus, iPod grotuvus, delninius kompiu­ terius. Projekte, kuris pava­ dintas „Europodians“, bus kuriama kalbų mokymo medžiaga, kurią padės „prisijaukinti“ ir išmokti mums jau įprasti mobilieji prietaisai.

įneša ŠEŠKAUSKIENĖ ES SOCRATES programos lėšo­ mis finansuojamame projekte da­ lyvauja 12 Europos šalių: Malta, Turkija, Latvija, Estija, Čekija, Da­

nija, Lenkija, Vengrija, Ispanija, Slovakija ir Lietuva. Lietuvos pro­ jekto grupę sudaro Filologijos fa­ kulteto specialistai: Anglų filolo­ gijos katedros docentė įneša Šeškauskienė ir lektorė Birutė Ryvitytė bei Lituanistinių studijų kated­ ros lektorė Virginija Stumbrienė.

Projektą koordinuoja Ispanijos Kastiljos Lamančos universite­

tas. Projekto sumanytojas, įkvė­ pėjas ir koordinatorius entuzias­ tingasis Javieras E. Diaz Vera tiki informacinių technologijų ateiti­ mi. Jis sako: „Mūsų projektas yra žingsnis pirmyn plėtojant kalbos mokymuisi skirtą daugiaterpę medžiagą, ypač daug dėmesio skiriant mobiliosios įrangos en­ tuziastams. Pasaulyje, kuriame žmonės vis daugiau keliauja, mes norime sukurti nešiojamą, leng­ vai redaguojamą ir interaktyvią kalbos medžiagą mobiliesiems grotuvams.“ Kai tik projektas įsi­ bėgės, parengtą 12 kalbų me­ džiagą galima bus persikelti į mo­ biliuosius prietaisus tiesiai iš in­ terneto.

Kalbos medžiaga skiriama pla­ čiai besimokančiųjų bendruome­ nei, apie tai byloja ir kalbų gausa.

Numatoma, kad vienų kalbų kur­ sai apims tik pradedančiųjų lyg­ menį, kitų - ir gerokai pažengu­ siųjų. Didelei projekto kalbų spe­ cialistų komandai talkins Airijos IT kompanija Enovation.

Lietuvai tai reiškia dar vieną ga­ limybę populiarinti nelengvai iš­ mokstamą lietuvių kalbą, priartinti ją prie jauno ir mobilaus kalbos vartotojo, sudominti europiečius greta gyvenančia kaimyne.

8

universitas

2006 lapkritis

---------------------------------------------------------- vilnensis

r numes - studentai_______________________________________________

„Idėja": novatoriškos Kūrybiškos studentų iniciatyvos idėjos ir jaunatviškas entuziazmas Kas sieja vienkartinį mobilųjį telefonų, pagalvę su MP3 grotuvu, blogų kvapų naikinančias kojines ir namų mini hidroelektrinę?

Visas šias ir kitas pačias netikėčiausias produktų idėjas sieja IDĖJA - studen­ tų marketingo darbų paroda.

Rūta AUTUKAITĖ, Eglė MAŽONAITĖ, Elviną STEPONAVIČIŪTĖ

„Idėja" - sparčiai populiarėjantis studen­ tų renginys Jau trečius metus Vilniaus uni­ versiteto Ekonomikos fakulteto stu­ dentai, globojami VU EF Marketin­ go katedros, rengia pirmąją ir vie­ nintelę Lietuvoje studentų marke­ tingo darbų parodą „Idėja 2006“.

Kasmet šioje parodoje pristatomos ne tik novatoriškos produktų idė­ jos, bet ir šių produktų įvedimo j rinką strategijos, platinimo keliai ir kiti marketingo sprendimai. Be to, studentų išradingumas pasireiškia ir kuriant vaizdo, spaudos bei lau­ ko reklamas.

Pirmoji „Idėja“ gimė 2004 m. ir nuo tada šis renginys kasmet ple­ čiasi, sulaukdamas vis daugiau ir dalyvių, ir verslo atstovų dėmesio.

Pirmais metais dalyvavo tik VU EF studentai, pernai jau buvo svečių ir iš kitų VU fakultetų, Kauno tech­ nologijos universiteto bei ISM Va­ dybos ir ekonomikos universiteto.

O šiemet tikimasi sulaukti ir daly­ vių iš Latvijos, Lenkijos ir Estijos aukštųjų mokyklų. Džiugina ir tai, kad kasmet vis daugiau Lietuvos įmonių ir reklamos agentūrų ne­ lieka abejingos šiai studentų ini­ ciatyvai ir sutinka paremti parodą bei prisidėti vertinant jų darbus.

Idėjoms nėra ribų Dalyviai dėl praktikų reklamos agentūrose ir vertingų piniginių prizų varžosi įvairiose kategorijo­ se. Praėjusiais metais buvo pa­ siūlyta jėgas išbandyti septynio-

Spaudos reklama, 2005 metais pripažinta geriausia

se - „Idėja 2005“, „Produktas ir jo marketingas“, „Liaudies balsas“, „Stendas“, „Videoreklama“, „Lau­ ko reklama“ ir „Spaudos reklama“, taip pat specialiame „Bitės“ pa­ siūlytame konkurse realaus pro­ dukto reklamos strategijai sukurti. Šiemet išlieka tos pačios septy­

nios kategorijos ir dar kelios, ku­ rios kol kas laikomos paslaptyje.

Pernai parodos dalyviai pažėrė pačių įvairiausių idėjų, tačiau pres­ tižiškiausios kategorijos - „Idėja 2005“ - prizas atiteko Vadybos ir ekonomikos universiteto ISM ko­ mandai „Rulonas“, pasiūliusiai mė­ nesinį anekdotų rinkinį, spausdina­ mą ant tualetinio popieriaus. Taip pat jų spaudos reklama buvo pri­ pažinta geriausia.

2004 metais geriausia buvo pri­ pažinta komanda pavadinimu „Update“, kuri pristatė analogų, neturinčią prekę - vibrožadintuvą „Kuti“. Šių metų parodoje „Idėja 2006“, kuri vyks gruodžio 6 dieną VU EF, varžysis daugiau nei 60 koman­ dų su tokiomis naujų produktų idė­ jomis kaip kuprinė su mechaniz­ mu, leidžiančiu per pusę suma­ žinti nešamą svorį; melo detekto­ rius - jausmų jutiklis, įmontuoja­ mas telefone; kepuraitė, apsau­ ganti nosį nuo šalčio, ir daugeliu kitų. Tačiau įvardinti galimus šių metų favoritus nesiryžta net VU EF Marketingo katedros dėstytojas, vienas parodos organizatorių dr.

Algis Gaižutis. „Juk vertinimo ko­ misijos nariai yra nešališki ir be išankstinio nusistatymo - verslo praktikai, parodos lankytojai, žy­ mūs marketingo specialistai, kitų universitetų dėstytojai. Laimi tie, kuriems pavyksta sukurti vientisą, suprantamą, patrauklų savo pre­ kės pristatymą, sugebėti apginti savo marketingo sprendimus.“ Linas Kriaučiūnas, vadovavęs reklamos agentūrai „Euro RSCG MIA“, dabar nepriklausomas mar­ ketingo konsultantas, praėjusių ir šių metų vertinimo komisijos primininkas, „Idėjai“ linki „tapti gera ir kiekvienais metais labai laukia­ ma tradicija. Tokie renginiai yra la­ bai naudingi. Visų pirma tiems, kas juose dalyvauja. Tai dažnai įverti­ nama tik po kiek laiko, bet darbas komandoje, bendros pastangos, asmeninės idėjos pavertimas re­ alybe - tai neįkainojama patirtis.

Esu tikras, tai labai pravers kiek­ vienam iš dalyvių būsimoje profe­ sinėje veikloje. Reklamos verslas - tai nuolatinis tradicijų laužymas, nuolatinis senų mitų griovimas, nuolatinis kažko nauja ieškojimas. Čia ne visada veikia taisyklė „kaip visada“. Patirtis ir teorinės žinios padeda, bet, mano nuomone, pa­ grindinis dalykas, kuris „stumia“ šį verslą į priekį, yra talentingi žmonės - jauni, motyvuoti, opti­ mistiški, nesugadinti „patirties“.“

“Unique step forward united creation” - tai nauja grupės aktyvių Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentų iniaciatyva. Verslo informacijos ir konsultacijų centro (toliau VIKC) nariai neseniai įgyvendino savo pirmąjį tarptautinį projektą, kuria­ me dalyvavo jaunimas iš Rumunijos, Bulgarijos, Ispanijos ir Italijos. Projekto tikslas - sujungti įvairių tautų jaunus žmones bendrai kūrybai. Tokiai, kokių suprastų ir įvertintų visa Europa.

Laura KAZBARAITĖ Visą savaitę trukusiuose mai­ nuose jaunuoliai išbandė pačias įvairiausias meno formas. Pirmo­ mis dienomis daugiausia dėme­ sio buvo skirta fotografijai. Išvy­ koje į Europos parką studentai fo­ tografavo įvairias kompozicijas temomis „tyla garse“, „garsas ty­ loje“ ir kt., kurias vėliau galėjo

išvysti ir Ekonomikos fakulteto studentai. Dalyviams ypač pati­ ko žymaus Lietuvos fotomeninin­ ko Pripso surengta paskaita-seminaras, kuriame menininkas pristatė bei interpretavo savo kū­ rybą, dalijosi mintimis apie foto­ grafijos supratimą. Taip pat jau­ nuoliai susidomėję klausėsi Sei­ mo nario E. Vareikio paskaitos apie kultūrų sąveikas ir konflik­ tus vykstant globalizacijai.

Savaitei įpusėjus projekto da­ lyviai pasinėrė į teatrą. Pasidali­ ję j dvi grupes svečiai iš užsienio kūrė spektaklius, kuriuos vakare pristatė kartu su „Žodžių šėlsmu“

surengtame bardų muzikos, po­ ezijos ir teatro vakare. Studentai ne tik vaidino savo sukurtas mi­ zanscenas, bet ir mokėsi lietuviš­ ką sutartinę bei klausėsi į vakarą pakviestų svečių: Liudo iš „JamJam“, Jurgio iš „Caramel Members“, Žalos iš „Arbatos“ bei WLK kūrybos. Vakaras tuo nepasibai­ gė - išmėginti save scenoje ga­ lėjo kiekvienas išdrįsęs dainuoti karaokė. Nors, tiesą sakant, šiek tiek vėliau dainuoti išdrįso visi projekto dalyviai - pusę dienos kūrę bendrą Europos šalių ir pro-

Pažinti skirtingas kultūras - neįkainojama patirtis

Filmas „Laiko lašai" tarp Lietuvos ir Švedijos Spalio mėnesį Vilniaus universiteto Gamtos fakulte­ te įvyko Studentų gamtinin­ kų mokslinės draugijos (SGMD) filmo „Laiko lašai“ premjera. Šis pusiau meni­ nis, pusiau dokumentinis, pusiau gamtinis filmas yra projekto „Sparnai virš van­ dens: Lietuva-Švedija“ dalis.

Renata ŽIŪKAITĖ Filmuota buvo bene gražiausio­ se Lietuvos kampeliuose: Kuršių Nerijoje, Rusnėje, Ventės rage, Vil­ niuje, Dzūkijoje, Žemaitijoje. Šve­

dijoje filmuota daugiausia UmeS vietovėse.

Projekto dalyviai - jaunimas iki 26 metų, 12 lietuvių ir 10 švedų kuriant filmą turėjo galimybę susi­ pažinti vieni su kitų kultūromis, ku­ rias jungia Baltijos jūra.

Pagrindinis filmo sumanymas ir

buvo sujungti Lietuvos ir Švedijos

kultūras, atrasti bendrų bruožų, išryškinti skirtumus.

Neturėdami beveik jokių vaiz­ do kūrimo įgūdžių, studentai fil­ muoti ir montuoti mokėsi visi kar­ tu. Gal ne viskas puikiai pavyko, tačiau ne galutinis rezultatas yra svarbiausia. Svarbus siužeto kū­ rimo ir filmavimo bei montavimo procesas, davęs progą jaunuo­ liams ne tik grožėtis nuostabia Lietuvos bei Švedijos gamta, bet

ir patirti daug įvairių nuotykių ir sutikti daug nepaprastai įdomių žmonių.

Filmo raktas - vandens stichi­ ja, suvienijanti lietuvių ir švedų tradicijas lyginant šių Baltijos jū­ ros tautų mentalitetus. Filmas yra sudėliotas iš daugybės atskirų vaizdų apie lietuvių ir švedų Pa­ mario kultūrą. Lietuvoje yra nufil­ muotas vienintelis išlikęs kuršis žvejys Ervinas Prūsas. Labai gra­ žus jo dialogas su anūku, kai jis

Jauni žmonės buriasi bendrai kūrybai jekto himną, studentai sudaina­ vo įrašų studijoje, o dainos žodžių „pasaulinė bendra kūryba“ neužmiršo nei dalyvių, nei orga­ nizatorių lūpos iki paskutinės ren­ ginio dienos.

Svečiai iš užsienio taip pat tu­ rėjo galimybę susipažinti su lie­ tuvių liaudies šokiais, pabuvoti tikroje lietuviškoje sodyboje, taip pat kurti trumpametražius filmus, kuriuos kartu su profesionalų su­ kurtais kinematografijos darbais išvydo baigiamajame projekto va­ kare, vykusiame Skalvijos kino te­ atre.

Savaitei pasibaigus projekto koordinatorės Lina Kuklytė ir Rita Stepanenkaitė teigė, kad nesiti­ kėjo tokio sėkmingo pirmojo tarp­ tautinio projekto. „Šį kartą moky­ tis nereikėjo iš knygų - pirmą kar­ tą gavome žinių vienas iš kito, pa­ žinome skirtingas kultūras, kūrė­ me kartu su pačių įvairiausių tau­ tybių žmonėmis. Tai neįkainoja­ ma patirtis, kuri bus itin naudinga būsimuose projektuose bei tarp­ tautiniame bendradarbiavime“, teigė visi organizatoriai. Beveik metus brandinta mainų idėja, su­ jungusi įvairiausias meno formas, buvo įgyvendinta - apie tai ge­ riausiai bylojo šypsenos dalyvių veiduose. VIKC ir toliau skatina tarpvalstybinį studentų dalijimąsi žiniomis. Artimiausiuose planuo­ se numatomi dar vieni jaunimo mainai, šįsyk - žiniasklaidos įta­ kos tematika. Organizacijos na­ riai kupini naujų idėjų, kaip ska­ tinti Vilniaus universiteto ir užsie­ nio šalių studentų bendravimą bei kitų kultūrų pažinimą. aiškina vaikui, kaip reikia tinklus „atraganauti“. O tai reikia daryti, nes senelis sutiko moterį tuščiais kibirais, o žvejui tai labai blogas ženklas.

Labai įdomus dviejų mitologinių būtybių - lietuvių Neringos ir šve­ dų Vitros - sugretinimas. Neringa, pasirodžiusi Baltijos jūroje ir išli­ pusi į krantą, pila smėlio kopas, tuo tarpu Vitra, irgi išnyranti iš jū­ ros su pilnu dūmų indu, pranašau­ ja blogą orą. Švedų mitologinė būtybė Meke­

nas irgi priklauso tai pačiai van­ dens stichijai. Jis buvo filmuotas labai specifinėmis sąlygomis, vi­ dury upelio grojant smuiku nacio­ nalines švedų melodijas.

Filmo kūrėjai džiaugėsi, kad jų pirmas blynas nėra labai apsvilęs.

Daug bemiegių naktų, praleistų ku­ riant siužetą ir montuojant, nenu­ ėjo veltui. O kuriant filmą pavyko ir pakeliauti. Studentai užkopė į aukščiausią Švedijos kalną Keb-

nekaise'ą, žiedavo paukščius vos 1 km skersmens spindulio Stora Fjaderagg saloje, braidė kalnų upėmis, grožėjosi poliarine diena, o ypač studentus gamtininkus pradžiugino surasta šiaurinio el­ nio kaukolė.

Te

universitas

2006 lapkritis

9

vilnensis

--------------------------------------------------------------------------- mes - studentai

„Nusileidome saugiai!

Išlaipint „pirmakursantus"!"

Lina ANDRIJAUSKAITĖ, EF SA Informacinio komiteto narė

Zbignievas BARTOŠEVIČIUS, Raminta VELIČKAITĖ, Matematikos ir informatikos fakulteto studentai

Statėme piramidę... kulteto stogo: jaunasis lakūnas ir senolis lakūnas. Pirmiausia nuta­ rė paskelbti priesaiką, tad visi su­ klaupiame ir garsiai šaukiame: „Supratau - prisiekiu.“ Prisiekę ga­ lėjome atsistoti. Tuomet skirstėmės į lėktuvus ir statėme piramidę. Pa­ statę aukščiausią galėjo kilti - ju­ dėti pakilimo tako link ir pradėti dalyvauti orientaciniame krikštynų žaidime. Pakilimo tako gale laukė „dailininkų“ grupė, kuri stengėsi kuo gražiau papuošti veidus. Tep­ tukais ir žalios spalvos neaiškios kilmės medžiagomis jie ruošė nu­ lių veidus skrydžiui - maskavo. Ša­ lia vartų į rankas įduodamas skrydžio žemėlapis ir padanga.

Orientacinis žaidimas žadėjo netikėtumų

Viskas paruošta skrydžiui - gali­ me kilti! Žemėlapis klaidus - aplankėme daugybę tarpinių punktų, atlikome įvairias įveikiamas ir neįveikiamas užduotis, bėgiojome, kopėme, slydome, kritome, pavargome, iš­ alkome. Niekis, paskutiniame punkte gavome „užkąsti“ savotiš­ ko skonio krikštynų maisto. Ir ga­ liausiai - kaipgi be jų - pirmakur­ sių pažymėjimai - piloto licenci­ jos! O ausyse vis dar skamba: „Esate paruošti atlikti studijas Ma­ tematikos ir informatikos fakulte­ te!“ Toks tad buvo pakilimas ir skry­ dis, o nusileidimas - neką pras­ tesnis - trys teminės salės ir links­ mybės iki paryčių „Intro“ klube: ro­ ko akordai kuro talpykloje, pašėlę muzikos ritmai lėktuvo salone ir at­ sipalaidavimas danguje, rėmėjų įstegti prizai...

Smagu ir dalyvauti, ir rengti to­ kias pirmakursių krikštynas. Juk turime ir net 12 puslapių savo krikštynų leidinį „Krikštatėvis: Skry­ džio instrukcija“, ir pirmakursių pa­ žymėjimus, specialiai pirmakur­ siams skirtą interneto svetainę http://fux.mifsa.lt ir šimtus nuosta­ bių jaunųjų pilotų.

Nuoširdžiai dėkojame visiems rėmėjams ir draugams, prisidėjusiems prie šios nepakartojamos „pirmakursantų“ krikštynų šven­ tės.

Pilietiško universiteto link lš spalio 25-28 dienomis Paryžiuje vykusios tarptauti­ nės UNICA studentų konfe­ rencijos joje dalyvavusios dvi Vilniaus universiteto studentės parsivežė vertingų žinių, patirties bei neišdildo­ mų įspūdžių.

Zbignievas BARTOŠEVIČIUS, Matematikos ir informatikos fakulteto studentas UNICA - Europos šalių sostinių universitetų tinklas, įkurtas 1990 metais siekiant skatinti universite­ tų - tinklo narių - bendradarbiavi­ mą, ugdyti jų akademinį lygį. Or­ ganizacija aktyviai dalyvauja Bo­ lonijos proceso veikloje taip kur­ dama vieningą, nuoseklią ir aka­ deminei bendruomenei patogią Europos aukštojo mokslo sistemą.

Krikštynos Fuksiškių kaime „Jautiesi vienišas ir niekam nereikalingas? Neturi draugų...? Nesijaudink, tu ne vienas, tu - NULIS!“

Lakpričio 9 d. daugiau nei 600 Matematikos ir informa­ tikos fakulteto pilotų įgijo teisę į aukštąjį pilotažą mokslo padangėse fakultete (ir už jo ribų) vyko pirmakursių krikštynos.

Pateikiame iššifruotą juodos dė­ žės įrašo fragmentą.

Veiksmo pradžia vienuoliktą va­ landą, kai visi susirenkame kie­ me. Vaizdas: didelė minia pro ma­ žas duris su tiesiai iš spaustuvės atvežtomis „Skrydžio instrukcijo­ mis“ bando prasibrauti j fakulteto kiemą, o šalia, koridoriuje, mer­ gaičiukė, nešina sviestu, skatina visus išsitepti veidą, kad vėliau lengviau nusiplautume krikštynų žymes. Galiausiai visiems pasi­ ruošus sustojame kieme, bet bū­ tumėte naivūs, jei manytumėte, kad taip gražiai ir prasideda ren­ ginys. Anaiptol. Kažkas nutaria pasimėtyti sniegu, taikiniai pasi­ rinkti ne atsitiktinai, tai - krikštynų vedėjai. Galiausiai nuliai nurami­ nami ir vedėjai pasirodo ant fa-

wu

Siekdama į šią veiklą įtraukti ne tik universitetus ir jų vadovybes, UNI­ CA organizuoja konferencijas, kurio­ se studentai diskutuoja aktualiais aukštojo išsilavinimo, akademinių ir politinių aspektų sąveikos klausi­ mais. Šio universitetų tinklo nare mū­

sų aukštoji mo­ kykla tapo tik per­ nai, 2005 metais, todėl šiųmetinė, jau ketvirtoji UNI­ CA rengiama konferencija „Uni­ versitetas. Mies­ tas. Pilietiškumas“ Vilniaus universi­ tetui - tik pirmoji.

Renginyje, vy­ kusiame Pary­ žiaus Pjero ir Ma­ rijos Kiuri univer­ sitete, dalyvavo 215 jaunų žmo­ nių iš 28 Europos šalių. Vos užmetus akį į dalyvių dienotvarkę matyti, kad laiko veltui leisti neteko: jau pačią pirmąją svečiavimosi dieną šalių de­ legacijos pristatė plakatus su univer­ siteto ir miesto simbiozės vizijomis.

Dvi Vilniaus universiteto atstovės - Istorijos ir Filosofijos fakultetų stu­

Iki šios lemtingos dienos j pirma­ kursį taip žiūrėjo beveik visi Ekono­ mikos fakulteto studenti. Tačiau ypatingąją spalio 24 dieną viskas pasikeitė: mes tapome tikrais FUKSAIS. Trumpa proceso apžvalga: krikš­ tynų tema buvo „Vestuvės Fuksiš­ kių kaime“, pramogos vyko nuo pat ankstyvo antradienio ryto. Kiekvie­ ną „šeimyną“ pasitiko išskirtinių ga­ bumų vestuvių dainininkė bei išra­ dingieji piršliai, kuriems, beje, ne viena pora dėkojo už surastą ant­ rąją pusę.

Antroji krikštynų dalis buvo pa­ vadinta „Kelione į Fuksiškių kai­ mą“. Keliaujant teko patirti visko: ir kelio ieškoti, ir valgyti, ir keturiom ropoti - organizatoriai fantazijos tik­ rai nepristigo. Nelengvai, tačiau kelionės tikslas buvo pasiektas: kiemelyje mūsų laukė gerbiamos dekanės prof. B. Galinienės bei prodekano doc. J. Martinavičiaus sveikinimo žodžiai, šokiai, žaidimai ir visokios kitokios linksmybės...

Pasišokus bei padūkus su visais

„Šeimos“ vykdo užduotis kartu, teko ir pavargti: visame Vilniaus senamiestyje šeimų laukė įvairios užduotys: turėjome susiporuoti, rū­ bais apsikeisti, trumpikes parduoti, kūdikį vystyti ir dar daugybę įvairių idėjų įgyvendinti... Žinoma, atsirado ir tokių gudručių, kurie tuo metu po­ ilsiavo, tačiau turime pripažinti, kad moralinis palaikymas taip pat yra la­ bai svarbus. Visas šias orientacines varžybas vainikavo iškilminga prie­ saika prie Santuokos rūmų.

Tie, kurie visiškai išsisėmė die­ ną, ir tie, kurie ne, puikiai praleido vakarą klube „Helios“.

Taigi tokios buvo tos „nulių“ krikš­ tynos. Akivaizdu, kad visi buvo la­ bai laimingi ir švarūs, nes tai buvo pačios humaniškiausios krikštynos, kokių tik galėjome tikėtis. Jas mums suorganizavo patys šauniausi Stu­ dentų atstovybės nariai bei pagrin­ dinis renginio rėmėjas - SAMPO bankas.

Fuksų priesaika prie Santuokų rūmų dentės - dvi dienas diskutavo at­ skiruose pogrupiuose, kuriems pri­ klausė įvairių šalių universitetų atstovai. Kiekviename pogrupyje diskutuota tam tikrais probleminiais klausimais, glaudžiai susijusiais su pagrindine konferencijos tema. Da­ lyvių kompetencija, pasak studen­ čių, negalima buvo skųstis, tad dis­ kusijos tęsdavosi iki išnaktų. Vėliau kiekviena šių grupelių turėjo pa­ rengti išvadas ir jas pristatyti konfe­ rencijos apibendrinime Sorbonos universitete. Pristatymo forma pasi­ renkama laisva: vieni vaidino ar žai­ dė Europos Sąjungos parlamentą, kitos grupelės pristatyme panaudo­ jo ironišku atspalviu pagardintus studentiško gyvenimo vaizdus. Ge­ riausias išvadas paruošusioje de­ batų grupėje, beje, buvo ir viena iš Vilniaus universiteto atstovių.

Lietuvaites maloniai nustebino draugiškas konferencijos rengėjų bei dalyvių bendravimas, nuoširdi pagalba ir rūpinimasis svečiais, sa­ vo ruožtu studentus iš kitų šalių su­ žavėjo Vilniaus universiteto studen­ čių pasakojimas apie mūsų aukšto­ sios mokyklos Studentų atstovybės

veiklą. Apie mūsų studentų atstovų inicijuojamus projektus, įtaką aukš­ tojo mokslo įstatymų keitimui bei to­ bulinimui ir globalius visuomeninius renginius kai kurių Vakarų Europos universitetų studentai gali tik pasva­ joti.

Konferencijoje viešnios iš Lietu­ vos taip susidraugavo su kolegomis iš Latvijos, kad abiem pusėms susi­ tarus, ši draugystė įgijo neoficialų pa­ vadinimą „Baltic Friendship".

Sugrįžusios namo abi merginos vieningai tvirtino, kad tokie renginiai kaip ši konferencija yra labai svar­ būs dėl žinių, patirties bei įsigilinimo į esamą aukštojo mokslo padėtį pa­ saulyje. Apie UNICA konferencijos rimtumą bei svarbą liudija ir jos glo­ bėjai, svečiai bei dalyviai - Prancū­ zijos prezidentas Jacquesas Chiracas, Paryžiaus miesto meras, Eu­ ropos universitetų rektoriai.

Tikėkimės, kad 2008 metais UNI­ CA konferencijoje pamatysime daug daugiau mūsų Universiteto atstovų, o ir iš paprastos „Baltic Friendship“ kaimynų draugystės kada nors gims nauja, didelė ir galinga jaunimo or­ ganizacija.

universitas

10

2006 lapkritis

vilnensis

Kiuakademinės aktualijos VISKAS, KĄ JUMS REIKIA

ŽINOTI APIE SOCIALINES STIPENDIJAS IR VIENKARTINES

„Universitas Vilnensis" ir VU Studentų atstovybė pradeda nau­ ją rubriką, „Akademinės aktualijos". Šioje rubrikoje Jus infor­ muosime aktualiais studijų klausimais. Klausimus siųskite ei.paš­ tu liana.binkauskiene@cr.vu.lt . Kompetentingus atsakymus į Jums rūpimus klausimus pateiks atsakingi darbuotojai.

PAŠALPAS Parengė Rūgite BALKAITĖ, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės narė

Kaip ir kiekvienais metais, ru­ duo Universitete - aktyvus socia­ linių stipendijų bei vienkartinių pašalpų prašymų pildymo ir pa­ ramos laukimo metas. Pastebė­ jusi vis didesnį studentų susido­ mėjimą jų skirstymo procesu, VU SA nutarė išsamiai apie visa tai papasakoti.

Vilniaus universiteto stipendi­ jų skirstymo nuostatuose, patvir­ tintuose VU Senato komisijos 2005 12 15 posėdyje, teigiama, kad „stipendijų paskirtis - skatinti geriausiai besimokančius studen­ tus ir teikti materialią paramą so­ cialiai remtiniems studentams“.

Norime pažymėti, kad socialinės stipendijos neskiriamos dokto­ rantams, rezidentams, internatū­ ros studentams ir studentams, esantiems akademinėse atosto­ gose ar sustabdžiusiems studi­ jas!

2005 11 09 VU Senato komisi­ jos sprendimu vienkartines pašalpas gali gauti ir doktoran­ tai, rezidentai bei internatūros stu­ dentai, prašymus pateikti reikia VU Doktorantūros ir rezidentūros skyriui (tel. 2 68 70 93, 2 68 70 94 arba 2 68 70 95).

Socialinių stipendijų ir vienkartinių pašalpų skirstymo tvarka □ Socialinės stipendijos dydis yra 1 MGL (125 Lt). Socialinės sti­ pendijos skirstomos remiantis Vil­ niaus universiteto Stipendijų sky­ rimo nuostatais, patvirtintais Senato komisijos 2003-01-23 po­ sėdyje. □ Socialinės stipendijos kiek­ vieną semestrą skiriamos tik po to, kai dekanai (institutų, centrų vadovai) savo įsakymu paskiria stipendijas už mokymosi rezul­ tatus. Už pirmąjį semestro mė­ nesį socialinė stipendija gali būti išmokėta antrąjį semestro mė­ nesį.

Prioritetas teikiamas šiems studentams: □ kurių šeimos pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui ne­ viršija valstybės remiamų pajamų dydžio;

□ Studentas, pretenduojantis gauti socialinę stipendiją, prašymą bei kitus reikalingus do­ kumentus pateikia VU Studentų fakultetinėje atstovybėje.

Paskutinę kiekvieno semestro pirmojo mėnesio darbo dieną VU SA perduoda gautus studentų prašymus ir dokumentus, sure­ gistruotus pagal akademinius pa­ dalinius, Universiteto Studijų sky­ riui pagal perdavimo aktą, pasirašytą Studijų skyriaus dar­ Dokumentų pristatymo buotojo bei VU SA atstovo. terminai Kam skirti socialines stipendi­ jas, atsižvelgiant į Stipendijų sky­ Socialinė stipendija yra skiria­ rimo nuostatuose nurodytą priori­ ma vienam semestrui, tad pra­ tetų tvarką ir studentų pateiktus šant socialinės stipendijos ru­ dokumentus, sprendžia rekto­ dens semestrui, visus riaus vieniems finansiniams me­ dokumentus reikia atnešti iki ei­ tams sudaryta komisija. Komisiją namųjų metu rugsėjo mėnesio 25 sudaro penki nariai, iš kurių trys dienos imtinai, pavasario - iki ei­ yra VU SA deleguoti studentų at­ namųjų metų vasario mėnesio 25 stovai, atstovaujantys skirtingoms dienos imtinai. studijų sritims.

Studijų skyrius kviečia komisi­ Reikalingi dokumentai: jos posėdį ne vėliau kaip per sa­ □ prašymas, kuriame turi būti vaitę nuo stipendijų pagal moky­ nurodyti studento duomenys mosi rezultatus paskyrimo. (prašančiojo vardas, pavardė, Rektoriaus įsakymas dėl sociali­ studijų knygelės/studento pažy­ nių stipendijų skyrimo parengia­ mėjimo numeris, fakultetas, stu­ mas ne vėliau kaip per 5 darbo dijų pakopa, kursas) bei priežas­ dienas įvykus komisijos posė­ tis, dėl kurios studentas džiui. pretenduoja gauti socialinę sti­ Prašymus dėl vienkartinės pa­ pendiją; šalpos, mokamos nelaimės, ligos □ pažyma apie šeimos sudėtį; ar kitais ekstremaliais atvejais, akivaizdžiai pabloginančiais stu­ □ pažymos apie šeimos narių dento socialinę padėtį, studentas gaunamas pajamas per mėnesį teikia VU SA arba jos padaliniui už trijų paskutinių mėnesių laiko­ fakultete. Gauti vienkartinę pa­ tarpį (darbo užmokestį, pensiją, šalpą studentas gali ne daugiau stipendiją ir kitas išmokas); kaip du kartus per semestrą. Vien­ □ pažymos apie darbingų šei­ kartinių pašalpų skyrimo klausi­ mos narių negaunamas paja­ mas nagrinėjamas komisijos, ku­ mas (registracijos vietos Valsty­ rios sudarymo tvarka numatyta binio socialinio draudimo fondo šio reglamento 7 punkte, posė­ valdybos skyriaus pažyma apie dyje, kviečiamame kiekvieno mė­ valstybinio socialinio draudimo nesio pirmąją savaitę, išskyrus įmokų nemokėjimą, valstybinės vasaros atostogų mėnesius. Pa­ teritorinės darbo biržos pažyma šalpa yra 4 MGL (500 Lt). Išskirti­ etc.); niais atvejais Socialinių stipen­ □ papildomi dokumentai, įro­ dijų skirstymo komisijos teikimu dantys, kad studentas yra socia­ rektorius gali skirti ir didesnę liai remtinas (invalidumo pažymė­ vienkartinę pašalpą. jimo kopija, tėvo arba motinos Paskirtos išmokos paprastai mirties liudijimo kopija, vaikų gi­ pervedamos mėnesio 25-27 die­ nomis. mimo liudijimo kopijos etc.).

□ neturintiems abiejų tėvų; □ I ir II grupės neįgaliesiems; □ neturintiems vieno iš tėvų ir nedirbantiems;

□ iš šeimų, kurios augina 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų ir vy­ resnius, kurie mokosi bendrojo la­ vinimo mokyklų, profesinių, aukš­ tesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose; □ jeigu augina vaiką vienas ar kitas iš vaiko tėvų yra dieninės studijų formos nedirbantis stu­ dentas arba asmuo, įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje; □ kitais atvejais.

Socialinių stipendijų mo­ kėjimas nutrūksta: □ paskyrus stipendiją už mo­ kymosi rezultatus; □ išbraukus studentą iš Uni­ versiteto studentų sąrašų; □ suteikus akademines atos­ togas, sustabdžius studijas.

Jeigu stipendijos mokėjimo nu­ traukimas įforminamas iki eina­ mojo mėnesio 15 d., stipendija už tą mėnesį nėra mokama!

Socialinių stipendijų ir vienkartinių pašalpų skirstymo pakitimai lėmę dabartinę tvarkp ir susidariusių situacijų 2002 01 23 Senato komisijos posėdyje buvo priimti VU Stipen­ dijų skyrimo nuostatai. Nauja nuostatų redakcija patvirtinta 2005 12 15 Senato komisijos po­ sėdyje. Pagal anksčiau galioju­ sius nuostatus vienkartinės pa­ šalpos dydis buvo ne didesnis nei 2 MGL (250 Lt). Remiantis šiandien galiojančiais nuosta­ tais, vienkartinė pašalpa yra 4 MGL (500 Lt) ir išskirtiniais atvejais Socialinių stipendijų skirstymo komisijos teikimu rektorius gali skirti ir didesnę vienkartinę pa­ šalpą.

Studentai, studijuojantys užsienyje pagal mainų progra­ mas, ir laisvai judantys studentai gali gauti socialinę stipendiją ir/ arba vienkartinę pašalpą.

Situacija šiandien 2006-2007 m. m. rudens se­ mestre socialinių stipendijų biu­ džetas buvo 728 500 Lt, vienkar­ tinių pašalpų - 38 500 Lt. Iš viso buvo gauta 1539 studentų prašy­ mai socialinėms stipendijoms ir 391 vienkartinėms pašalpoms.

Studentams buvo paskirta 1256 socialinės stipendijos ir 71 vien­ kartinė pašalpa.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių studentai negavo socia­ linių išmokų: Nemažai pasitaikė studentų, kurie pristatė ne visus reikiamus dokumentus, todėl jų prašymai buvo nesvarstomi.

Pasitaikė klaidų suvedant do­ kumentų duomenis.

VU Studijų direkcijos ir VU SA patarimai studentams: □ Nevėluoti ir laiku pateikti pra­ šymus dėl socialinių stipendijų.

□ Kelis kartus gerai peržiūrėti, ar pateikiami visi reikalingi doku­ mentai. □ Jeigu dėl asmeninių prie­ žasčių nenorite nešti prašymų į savo fakultetinę atstovybę, tada atneškite juos tiesiai j centrinę Studentų atstovybę arba net į Studijų direkciją. VU aplinka yra atvira ir tolerantiška kiekvienam studentui. □ Jeigu kartais atsitiko taip, kad buvo atneštas prašymas ir studen­ tas negavo socialinės stipendijos ar vienkartinės pašalpos, tačiau mano, kad socialinė išmoka turė­ jo būti skirta, prašome drąsiai kreiptis į VU Studijų direkciją (at­ sakingas asmuo - Rasa Matonienė, 227 kab., tel. 2 68 70 65) ir kar­ tu bandysime ieškoti klaidų.

Studentų atstovybių atstovai tu­ rėtų atidžiau priimti dokumentus ir kruopščiai suvesti duomenis.

Lapkričio 17 d. vyks pakartoti­ nas posėdis dėl socialinių stipen­ dijų ir vienkartinių pašalpų skyrimo.

r———————————————————— 1 VU Filosofijos fakultete - dailininko Vidmanto Gerulaičio paroda

Sielų upė Kaune

| ■ *

Ieva RAZBADAUSKYTĖ, Indrė DIRSYTĖ Kiekvienų metų lapkričio 1-ąją Vilniaus uni­ versiteto Kauno humanitarinio fakulteto Studen­ tų atstovybė rengia akciją „Sielų upė“. Tai žva­ kučių „upė“ Vėlinių išvakarėse, primenanti apie gražias Vėlinių tradicijas bei papročius Lietu­ voje. Projektu siekiama pažadinti Kauno miesto gyventojų, ypač jaunimo, susidomėjimą lietuvių kultūra, o ne vis populiarėjančiomis tradicijo­ mis iš Vakarų.

Uždegti žvakutę ir taip pagerbti mirusiuosius gali visi ir čia pat - ant Vilniaus gatvės grindinio. Šiais metais akcija sulaukė ypatingo dėmesio.

Buvo išdėliota daugiau nei 1500 žvakučių. Toks

I | ■

| ■

švieselių takas tęsėsi nuo Rotušės aikštės iki požeminės perėjos. Kauno senamiestis tą vakarą tapo ypatingai jau­ kus. Gal dėl šešėlių žaismo, o gal dėl gražių praeivių minčių ir žodžių. Juk ne vienas stabtelėdavo uždegti žva­ kutę, pagirti organizatorius už tokį sumanymą.

| | ■

Lapkričio mėnesį VU Filosofijos fakulteto II aukšte atidaryta tapytojo ir grafiko Vidmanto Gerulaičio tapybos paroda. Tai jau antroji šio menininko paroda Universitete po daugiau kaip 30 metų. Vidmantas Gerulaitis gimė 1954 metais. 1977 metais neakivaizdžiai baigė Maskvos universitetą ir įgijo pedagogotapytojo specialybę. Parodose jis dalyvauja nuo 1970 metų.

Dailininkas yra aktyvus plenerų ir „Plekšnės“ klubo rengiamų parodų dalyvis. Šioje parodoje eksponuojami menininko darbai - natiurmortai ir peizažai - yra dailininko prisiminimai, išplaukę iš praeities.

Melancholiška nuotaika alsuojančiuose darbuose yra sujungti urbanizacijos motyvai su gamta. Gal dėlto, kad pats tapytojas, gimęs Vilniuje, visuomet nostalgiškai ieškojo gamtos užuovėjos.

Ekspresionistiniu stiliumi aliejumi nutapytuose paveiksluose - Vilniaus senamiesčio gatvelės ir bažnyčios, molas ir Nidos kopos, gamtos vaizdai iš Vidmanto sodybos bei ryškios saulėgrąžos su aiškia aliuzija j garsųjį prancūzų tapytoją van Gogą.

Paroda veiks iki 2007 m. sausio 30 dienos.

I I I I I I I I I I I I I I I I I

universitas

2006 lapkritis

11

vilnensis

_ atmintisiau t

Ekonomikos fakultete paminėtas finansų patriarcho, profesoriaus Alfonso Žilėno 85-metis

Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo

Franko atsiminimai išleisti Italijoje Spalio mėnesį Vilniaus universiteto bibliotekoje lankėsi ponas Giovannis Gailis iš Milano. Jis jau ne pirmą kartą lankosi mūsų bibliotekos Rankraščių skyriuje ir skaito senojo Vilniaus universiteto profe­ soriaus, žymaus mediko Jozefo Franko memuarus.

Nijolė BULOTAITĖ

tomus, pradedant II tomu, kuris ap­ ima gyvenimo Vienoje periodą 1796-1803 metais. Šis atsiminimų

tomas italams irgi svarbus, nes tuo metu Lombardijos ir Venecijos re­ gionai priklausė Austrijos imperi­ jai, o Pavija priklausė Lombardi­ jos provincijai. III ir IV tomai susiję su gyvenimu Vilniuje 1803-1804 iki 1823 metais. Vertėjas labai tiki­ si, kad Pavijos universitetas nu­ spręs versti ir juos, bet dar neži­ nia, nes tai nemažai kainuoja. „Ti­ kiuosi, kad tos knygos bus išvers­ tos, nes jos būtų įdomiose tik italų mokslininkams, gydytojams ar is­ torikams, bet ir platesniam ratui.

Kas vyksta Europoje, svarbu vi­ siems europiečiams. Kas tuo me­ tu vyko Vilniuje, buvo svarbu ne tik vilniečiams, bet ir italams. No­ rėčiau priminti E. Hemingvėjaus romano „Kam skambina varpai“ įžangoje cituojamus Džono Dono žodžius: „Nėra žmogaus , kuris bū­ tų atskira Sala; kiekvienas esame gabalėlis Kontinento...“ Šių memuarų istorija labai įdo­

Ponas Gailis pirmą kartą susi­ domėjo šiais memuarais rašyda­ mas romaną apie kitą Frankų šei­ mos atstovą. Ieškodamas infor­ macijos pirmą kartą sužinojo apie memuarus ir apie tai, kad vienin­ telis žinomas rankraštinis egzem­ pliorius saugomas Vilniaus uni­ versiteto bibliotekoje. Pradžioje prisipažino net nežinojęs, kur yra tas Vilnius. Atvykęs taip susido­ mėjo rankraščiu, kad baigęs ro­ maną nutarė išversti rankraščio mi. Jie parašyti Jozefo Franko ran­ dalį, susijusią su Pavijos univer­ ka, tačiau juose daug kas iškirp­ sitetu, į italų kalbą. ta, išbraukyta. 1830-1840 metais Tai pirmasis J. Franko memua­ jie buvo peržiūrėti ir taisyti profe­ rų pirmojo tomo leidimas ir pirma­ soriui lankantis Karlsbade pas ar­ sis vertimas į italų timą draugą, kalbą. Knygą išleido prancūzų kilmės Pavijos universiteto Pavija ir Vilnius gydytoją Jeaną Istorijos studijų insti­ tutas. Pirmas memu­ yra susigiminiavę de Carro. Fran­ kas kreipėsi j jį arų tomas susijęs su miestai. Vertėjas prašydamas pa­ Pavija ir apima ponas Giovannis redaguoti pran­ 1785-1796 metus. cūzų kalbą. Kai Pavijos universiteto Gallis tikisi, kad 1842 m. J. Fran­ medicinos istorijos kada nors abi sa­ kas mirė, jo naš­ profesorius Paolas vivaldybės galėtų lė Kristina GerMazzarellas įžangi­ hardi kreipėsi į niame straipsnyje gi­ susitarti ir ben­ dr. de Carro no­ ria šį darbą ir memu­ drai įamžinti rėdama sužinoti, arus, kurie gyvai ir su ar jis galėtų pa­ humoru iliustruoja Franko atminimą, sirūpinti memua­ Pavijos ir Pavijos uni­ nes, jo manymu, rų leidyba. De versiteto istoriją bei Jozefas Frankas Carro idėja buvo Johano Peterio Fran­ 6 knygas su­ ko (Jozefo tėvo, žy­ yra svarbiausias traukti į dvi, nes maus mediko) ir italų elementas, patei­ jos buvo per di­ profesorių nesutari­ delės. Matyt, jis ir mus. Jis buvo vienin­ sinantis dviejų išbraukė daug telis vokietis profeso­ miestų susigimi­ dalių, bet kai at­ rius Pavijoje, kurį čia ėjo laikas memu­ niavimą. 5? atsiuntė imperatorius arus publikuoti, kaip savo asmeninį atsitiko du dalykai, dėl kurių jų iš­ atstovą užimti svarbiausią kated­ leisti nebebuvo galima.Visų pirma rą Medicinos fakultete ir netrukus mirė Franko našlė, o ji turėjo fi­ po to - Milano kunigaikštystės nansuoti leidimą. O 1848 m. pra­ Sveikatos departamento vadovo sidėjo revoliucijos Europoje: Itali­ postą. Akivaizdu, kad Johanas joje, Prancūzijoje ir Austrijoje.

Peteris Frankas labai daug prisi­ Prieš pat mirtį daktaras pardavė dėjo gerinant studijų kokybę Pa­ memuarus lenkų didikui kuni­ vijoje, bet pamažu didėjo priešiš­ gaikščiui Reinoldijui Tyzenhau­ kumas, kuris ir privertė jį apsi­ zui, kuris juos atidavė Vilniaus me­ spręsti persikelti į Vieną. dicinos draugijai. Dėl priežasčių, Planuojama 2007 metais išleisti kurios niekad nebuvo tiksliai įvar­ ir šeštąjį memuarų tomą, kuriame dytos, V tomas dingo. Yra hipote­ aprašomas Jozefo Franko gyve­ zė, kad šioje knygoje, parašytoje nimas Italijoje, Kome. Galbūt Pa­ Frankui išvykus iš Vilniaus, buvo vijos universiteto Istorijos studijų daug komentarų apie Vilniaus uniinstitutas išleis ir kitus memuarų

Viršelyje: Vilniaus universiteto profesorius Jozefas Frankas, M. Podolinskio litografija, 1817.

Iš Vilniaus universiteto bibliote­ kos kolekcijos. versitetą, 1831 metų studentų su­ kilimą ir ypač apie rusų įtaką. Gal­ būt nutarė sunaikinti knygą, neno­ rėdami turėti problemų ir bėdų su carine valdžia. Kiti mano, jog V to­ mą pradangino VU rektorius Vac­ lovas Pelikanas, kuris pasinaudo­ jęs padėtimi paėmė jį iš bibliote­ kos. Šis pirmosios memuarų knygos

vertimas j italų kalbą pasirodė bir­ želio mėnesį. Kadangi vasara nė­ ra tinkamas metas pristatymams universitete rengti (vyksta egza­ minai, po to prasideda atosto­ gos), vertėjas teigė, kad knyga bus pristatyta Pavijos universite­ to akademinių metų pradžios ce­ remonijoje lapkričio arba gruo­ džio mėnesį.

Tarp kita ko, Pavija ir Vilnius yra susigiminiavę miestai. Vertėjas ponas Giovannis Gailis tikisi, kad kada nors abi savivaldybės galė­ tų susitarti ir bendrai įamžinti Fran­ ko atminimą, nes, jo manymu, Jo­ zefas Frankas yra svarbiausias elementas, pateisinantis dviejų miestų susigiminiavimą.

Ponas Gailis, parašęs keletą gro­ žinių kūrinių ir paklaustas, kodėl šį kartą ėmėsi vertimo, teigė, kad pra­ dėjus studijuoti Frankų giminės is­ toriją, jo kūrybinis aktyvumas tie­ siog dingo, užleido vietą susižavė­ jimui praeitimi. „Prieš trejus ketve­ rius metus rašiau romanus ir kū­ riau istorijas, kurios turėjo šiek tiek istorinio pagrindo, bet buvo mano sukurtos, o dabar tarsi esu visai pa­ skendęs šioje Frankų giminės sa­ goje, todėl nebeliko galvoje vietos kitiems dalykams. Šis darbas leido man pasinerti į istorinį periodą, ka­ da Frankai gyveno.Tai laikotarpis, kuris Milanui, Pavijai ir visai Lom­ bardijos provincijai buvo pilnas reikšmingų įvykių. Pavijos univer­ sitetas tapo vienu svarbiausių Ita­ lijoje. Tam įtakos turėjo ir žymūs mokslininkai, tokie kaip Aleksan­ dras Voltą, kuris išrado elektros ba­ terijos prototipą, bei biologas Lazzaras Spallanzanis (1729-1799), gal mažiau žinomas Lietuvoje, bet labai reikšmingas mokslininkas gamtos mokslų srityje. Man buvo labai įdomu tyrinėti šį periodą, kad geriau suvokčiau, kas vyko. Be to, J. Franko atsiminimai pilni Europo­ je žinomų žmonių pavardžių. Jis vi­ sus pažinojo, apie visus turėjo sa­ vo nuomonę.“

Ekonomikos fakulteto istorijos muziejuje spalio 27 dieną buvo parengta ekspozicija, skirta fakulteto ilgamečio dekano, Finansų ir kredito katedros vedėjo profesoriaus Alfonso Žilėno 85-osioms gimimo ir pirmo­ sioms mirties metinėms pažymėti. Ekspozicijos atidaryme dalyvavo profe­ soriaus šeimos nariai, fakulteto vadovai, buvę dekanai, profesoriaus mokiniai, buvę ir esami Finansų katedros darbuoto­ jai. Dalyviai pasidalijo prisiminimais apie profeso­ rių - Lietuvos finansų pa­ triarchą, mokslininką, pedagogą, inteligentą, šeimos žmogų. Jų nuoširdūs pasakojimai - vertinga medžiaga mokslinei studijai apie profesorių.

Profesorius Alfonsas Žilėnas (1921-2005) metu vadovavo profesorius Vladas Jurgutis. Visas A. Žilėno gyveni­ mas buvo paskirtas mokslui, fi­

nansų ir kredito specialistų rengi­

mui. 1965 m. jam buvo suteiktas ekonomikos daktaro laipsnis,

1966 m. - profesoriaus vardas,

1976 m. išrinktas Mokslų akade­

Doc. soc. m. dr. Meilė JASIENĖ, VU EF Finansų katedros vedėja

mijos nariu korespondentu. 1960-

1990 m. buvo katedros vedėjas, 1970-1979 m. - fakulteto deka­ nas, vadovavo įvairioms moksli­

nėms organizacijoms, tarp jų Alfonsas Žilėnas gimė 1921 m.

Ekonomikos fakulteto studentų

spalio 27 d. Mažeikių apskrityje,

mokslinei draugijai, buvo išrink­

Akmenės valsčiuje, Kivylių kaime

tas Studentų mokslinių draugijų

ūkininkų šeimoje. Studijas pradė­

Lietuvos respublikinės tarybos

jo dar iki okupacijos Vytauto Di­ džiojo universitete Kaune, vėliau

pirmininku.

Svarus profesoriaus A. Žilėno

persikėlė į Vilniaus universitetą,

indėlis į finansų mokslą - knygos,

kurį baigė 1945 m. ir įgijo ekono­

brošiūros, straipsniai, jau išėjus į

misto kvalifikaciją. Besimokyda­

pensiją parašyta sulaukusi gar­

mas išrinktas į Vilniaus universi­

bingų apdovanojimų dviejų dalių

teto studentų atstovybę, buvo at­

monografija „Lietuvos Didžiosios

stovybės reikalų vedėjas.

Baigęs Universitetą dirbo Finan­ sų ir kredito katedroje, kuriai tuo

Kunigaikštystės finansų pagrin­ dai“, likęs nebaigtas paskutiniojo darbo rankraštis...

Prof. A. Žilėno atminimui Ekonomikos fakulteto istorijos muziejuje parengta paroda

universitas

12

2006 lapkritis

vilnensis

Ar esame atviri užsienio šalių studentams?

Atkelta iš p. 3 Skurdžiai atrodo ir Istorijos fakultetas (9 dalykai), Komunikacijos fakultetas (6 daly­ kai), o Filosofijos fakultetas, turintis platų

socialinių, psichologijos ir filosofijos mokslų spektrą, teturi 6 dalykus.

VU nebegali konkuruoti vien nacionaliniu lygmeniu Anot Tarptautinių programų ir ryšių sky­ riaus vedėjos Raimondos Markevičienės,

mūsų Universitete nėra vieningos politikos dėl dėstomų dalykų užsienio kalba. Požiū­ riai išsiskiria jau pačiuose fakul­ tetuose. Tačiau akivaizdu, kad

tarptautiniai ryšiai nėra mūsų Universiteto prioritetas, mes vis dar mąstome nacionaliniu lyg­ meniu, o kitos Baltijos šalys jau seniai nukreipė žvilgsnį į Vaka­ rus. Lietuva yra maža, menkai ži­ noma valstybė, tad nebegalime 1 konkuruoti tik nacionaliniu lyg­

meniu. R. Markevičienės nuo­ mone, mūsų Universitetas turė­ tų ne užsidaryti nuo pasaulio, o dėti visas pastangas, kad pasau­ lis jį pastebėtų. 1999 m. pas mus buvo atvykę 9 ERASMUS studen­ tai, šį semestrą jų yra 93. Tačiau mūsiškių studentų pagal ERAS­ MUS programą į kitus užsienio

Konkurencija, savo ruožtu, padeda ir stip­ rinti kokybę, todėl žvelgiant Lietuvos mas­ tu tokių studijų programų užsienio kalba rengimas yra vienas iš studijų kokybės už­ tikrinimo įrankių. Tačiau, pasak I. Vinogradnaitės, ne visi sutinka su požiūriu, kad Lietuva turėtų skatinti rengti programas už­ sienio kalbomis ir orientuotis ne tik j savo piliečių, bet ir užsieniečių mokymą. Dis­ kusija iš esmės nukrypsta j lėšų stokos klausimą.

Filosofijos fakulteto dekanas dr. Kęstu­ tis Dubnikas mano, kad šiuo metu studijų užsienio kalba klausimas nėra svarbiau­

sias. K. Dubniko manymu, daug svarbiau išlaikyti studijų kokybę fakultete ir rūpintis

9 Mūsų Uni­

ne pas mus atvykstan­ čiais užsieniečiais, o

svetur nutekėjusiais mūsų protais. Ne inter­ nacionalizacija, o lietu­ vaičių emigracija į kitas šalis, K. Dubniko nuo­ mone, turėtų būti priori­ tetinis klausimas.

Kaip pagrindinę prie­ žastį, kodėl jo fakultete tiek mažai dalykų užsie­ nio kalba, dekanas mi­ nėjo lėšų stoką. Dėsty­ tojas, norintis dėstyti dalyką anglų kalba, au­ tomatiškai didina savo krūvį. Užsieniečių susi­ renka labai mažai, tad fakultetas neturi resursų šiems dalykams išlaikyti ar apskritai steigti naujas progra­ mas užsienio kalba.

Tačiau TSPMI moka taip suorganizuoti dalykus užsienio kalba, kad grupes per­

versitete nėra vieningos po­ litikos dėl dėstomų da­ lykų užsienio kalba. Požiū­ riai išsiskiria jau pačiuose fakulte­ tuose.

universitetus išvyko net 243. Tad aiškiai matome, kad mainai nėra lygiaverčiai.

Dauguma Skandinavijos universitetų vyk­ do vidinę politiką: neleidžia atvykti tiems kitų šalių studentams, kurių universitetai negarantuoja programų pasiūlos užsienio tudentams.

Kita problema, pasak R. Markevičienės, yra fakultetų požiūris į dėstytojus, dėstan­ čius užsienio kalba. Šie dėstytojai entu­ ziastai dažnai ne tik nepaskatinami už šį nelengvą darbą, bet dažnai ir galvojama, kad jei jie prisiima papildomą krūvį, vadi­ nasi, neturi ką veikti.

Kadangi dalykai užsienio kalba dažniau­ siai yra laisvai pasirenkami, tad tokie da­ lykai yra rizikingi pačiam dėstytojui. Ruoš­

damas dalyką jis nežino, ar susirinks pa­ kankamai studentų.

Anot R. Markevičienės, šiuos dėstytojus reikėtų būtinai palaikyti ir skatinti tiek mo­ rališkai, tiek finansiškai.

Fakultetuose nuomonės apie programas ir dalykus užsienio kalba skirtingos TSPMI, galima sakyti, yra vakarietiškiausiai mąstantis VU padalinys. Gal ir pati stu­ dijų kryptis skatina labiau žvelgti j Vaka­

rus. TSPMI ne tik turi magistrantūros pro­ gramą užsienio kalba, bet ir nemažai ba­ kalauro programos dalykų anglų ir kitomis užsienio kalbomis. Pasak TSPMI direkto­ riaus pavaduotojos dr. Ingos Vinogradnaitės, idėja rengti studijų programas anglų kalba kilo prieš kelerius metus. Viena iš priežasčių buvo siekis konkuruoti tarptau­ tinėje akademinėje rinkoje, pritraukti stu­ dijuoti užsieniečius, išnaudoti Lietuvos po­ litikos mokslų santykinius pranašumus.

pildo ir užsienio studentai, ir mūsiškiai.

Pasak dr. I. Vinogradnaitės, galima sutikti,

kad esant ribotiems resursams, juos reikėtų skirti nacionaliniams žmogiškiesiems ište­ kliams lavinti, tačiau toks argumentas prieš programas užsienio kalba neveikia vien to­ dėl, kad studijos šiose programose nėra fi­ nansuojamos valstybės lėšomis, o studen­ tai studijuoja savo lėšomis.

glų ir vokiečių kalbomis, tad automatiškai pasirin­ kimo galimybės mažėja.

Užsienio studentai daž­ niausiai renkasi dalykus viena iš šių kalbų. Šiuo metu Teisės fakul­

tetas turi parengęs ma­ gistrantūros aplinkosau­ gos teisės mainų progra­ mą anglų kalba kartu su Kijevo ir Lodzės univer­ sitetais. Ši programa kol kas dar laukia patvirtini­ mo. Dideliais dėstytojų darbo krūviais skundėsi

ir Komunikacijos, ir Isto­ rijos fakultetų dekanai, tad tai ir yra pa­ grindinė priežastis, dėl ko jie negali įsi­ vesti daugiau dalykų ar įsteigti programas užsienio kalba.

Biurokratinės kliūtys trukdo įgyvendinti programas užsienio kalba Su kokiomis kliūtimis susidūrė jau turin­

tys magistrantūros programas užsienio kalba TSPMI ir Ekonomikos fakultetai?

Pasak dr. Ingos Vinogradnaitės, TSPMI, rengdamas Rytų ir Vidurio Europos magist­

rantūros programą užsienio kalba, tikrai

ir fakulteto resursai yra per maži. Vis dėlto galima pa­

stebėti, kad Teisės fakulte­ te dalykų užsienio kalba spektras tikrai platus, o ir vizituojančių dėstytojų iš užsienio nemažai atvyksta.

Tačiau dalykai dėstomi an­

kursų, dėstomų anglų ar kitomis užsienio kalbomis. Daugumoje fakultetų studentai

vyrauja nuomonė, kad jie yra skirti tik už­ sieniečiams. Daugiau yra lankomos iš už­

sienio atvažiavusių dėstytojų paskaitos.

Dauguma studentų norėtų lankyti paskai­ tas užsienio kalba ne tik dėl kalbos įgū­

džių lavinimo, bet ir dėl galimybės ben­

drauti su kitų šalių studentais. Studentai tai vertina kaip galimybę pasisemti patir­

ties, atsineštos iš užsienio, praplėsti aki­

ratį, klausyti paskaitų Lietuvoje dar netai­ kytais metodais. Komuni­

susilaukė Vilniaus universite­ to administracijos palaikymo, tačiau ją įgyvendinant susi­

kacijos fakulteto studentai

99

duriama su kitomis kliūtimis, kurios nėra susijusios su pri­ tarimo stoka. Pagrindinė kliū­ tis yra ta, kad Lietuva nėra re­

aliai pasirengusi priimti užsie­ niečių studentų, nėra sukurta

tinkama teisinė bazė - užsie­

niečių dokumentai tvarkomi

tikrai ne vieną mėnesį. Be to, tokioms programoms rekla­

Studijų programų už­ sienio kalba rengimas yra vienas iš stu­ dijų kokybės užtikrinimo įrankių. 99

muoti reikia kur kas daugiau resursų ir pastangų, nes pa­

ją trūkumas gali lemti studento neigiamą sprendimą renkantis studijų programą.

Ekonomikos fakultetas irgi susiduria su

užsieniečių įteisinimo problema, taip pat

Teisės fakulteto dekano prof. habil. dr. Vytauto Nek­ rošiaus manymu, jo fakul­ tete plėsti užsienio kalba dėstomų dalykų pasiūlą ar steigti naujas magistrantū­ ros programas trukdo dide­ li dėstytojų krūviai. Dėsty­ tojai ir taip turi dvigubus ar net trigubus krūvius, ir pa­ pildomų kursų rengti jie tie­ siog nepajėgtų. O dėl 2-3 užsienio studentų auditori­ joje nelabai apsimoka steigti naujus dalykus. Tam

apklausą, paaiškėjo, kad studentai nori

mažai žino apie tokius dėstomus dalykus,

čios Lietuvos įvaizdis, informacijos apie

Pagrindinė problema dideli dėstytojų krūviai

V. Naujiko nuotr.

labai sudėtinga diplomų pa­

99 Dėstytojai entuziastai dažnai ne tik nepaskatina­ mi už šį ne­ lengvą darbą, bet dažnai ir galvojama, kad jei jie pri­ siima papil­ domą krūvį, vadinasi, ne­ turi ką veikti. 99

tikrinimo procedūra, kadan­

gi į magistrantūros studijas priimami tie studentai, kurie turi reikiamą ekonomikos specialybės kreditų skaičių.

taip pat mano, kad paskai­

tos anglų ar kita užsienio

kalba padėtų vėliau gilin­ tis į mokslinę literatūrą už­

sienio kalba, taip pat leng­ viau padėtų prisitaikyti iš­ vykus mokytis į užsienį.

Matematikos ir informa­

tikos fakulteto studentų nuomone, kai kuriuos jų

specialybės dalykus ap­

skritai reikėtų dėstyti tik

angliškai, nes dauguma kompiuterinių terminų yra prastai išversti į

lietuvių kalbą.

TSPMI studentams paskaitos užsienio kalba suteiktų galimybę praplėsti mokslinį žodyną kita kalba, taip pat labai svarbus veiksnys yra tas, kad didžioji dauguma nagrinėjamos informacijos yra angliškai.

Matyt, peršasi išvada, kad institucinia­ me lygmenyje Universiteto politika studijų programų užsienio kalba atžvilgiu kol kas

neturi ryškios krypties, o daugelyje fakul­

tetų vyrauja nuomonė, kad tai nėra svar­

Mūsų Universiteto studentams vis dar trūksta informacijos apie dalykus užsienio kalba

bu. Bet, pasak dr. I. Vinogradnaitės, studijų

programos užsienio kalbomis yra būtina Universiteto atvirumo studentams užsie­

niečiams sąlyga. Retai kuris užsienio pi­ lietis moka ar mokosi lietuvių kalbą, tad

tokius studentus galima pritraukti tik sutei­

kus galimybę studijuoti tomis kalbomis, Nuo šių metų dalykus duo­

kurias jie moka.

menų bazėje užsienio kalba

Tad norint atsidurti ir būti pastebėtiems

gali rasti ir mūsų Universite­

Europos aukštojo mokslo žemėlapyje, tu­

to studentai. Tačiau vis dar la­

rime aiškiai nusibrėžti kryptį Vakarų link.

bai trūksta informacijos, o pa­

Tada ir mūsų studentai galbūt neišvyks į

tys fakultetai nelabai nori mū­

svečias šalis, o savo protinius gebėjimus

sų studentų įsileisti.

Atlikus fakultetų studentų

ir mokslo pasiekimus realizuos mūsų se­ najame Universitete.

vilnensis

2006 lapkritis

13

>>>>> studijos------------------------------- —----------------------------------------------------------

NESĄŽININGI STUDENTAI BUS NEGAILESTINGAI BAUDŽIAMI Ona MACKONYTĖ

Už nusirašinėjimq pašalinimas iš Universiteto Dabar vis dažniau iš darbda­ vių galima išgirsti, kad esant gali­ mybei nusirašyti pakertamas pa­ sitikėjimas Universitetu ar atskirais padaliniais bei darbuo­ tojais. ) darbo rinką patenka spe­ cialistai, kurių įgytos žinios neati­ tinka jų diplomuose nurodomų žinių. Tokiems specialistams pa­ tekus j darbo rinką reikia papildo­ mo laiko ir lėšų, kad būtų galima suteikti jiems žinių ir gebėjimų, kurių darbuotojas neįgijo Univer­ sitete. O tai yra ekonomiškai ne­ efektyvu.

Darbo rinkos ir socialinių tyri­ mo instituto 2001-2002 m. atlikto aukštųjų mokyklų absolventų ty­ rimo duomenimis, dauguma ap­ klaustųjų respondentų iš VU (84,1 proc.) mano, kad per egzaminus nusirašinėja nuo ketvirtadalio iki dviejų trečdalių visų studentų. Tai parodo, kad šis reiškinys yra la­ bai paplitęs, o tai smukdo studijų kokybę. Pavyzdžiui, užsienio uni­ versitetuose (Skandinavijos, Vo­ kietijos, Anglijos ir kt.) toks reiški­ nys kaip nusirašinėjimas yra visiškai nesuprantamas ir nepa­ teisinamas, pasitaikantis tik labai retais atvejais. Už nusirašinėjimą yra taikomos griežtos sankcijos.

Dažniausiai - laikinas arba nuo­ latinis pašalinimas iš aukštosios mokyklos.

Panašios pozicijos - šalinti studentus iš universitetų už nesą­ žiningą elgesį per egzaminus laikosi ir Vilniaus universiteto Stu­ dijų reikalų prorektorė doc. Biru­ tė Marytė Pociūtė. Anot prorek­ torės, studentų nusirašinėjimas yra pačių studentų moralės rei­ kalas. Dėstytojas neprivalo gau­ dyti ar kitaip kontroliuoti studentus per egzaminus. „Universitetas ne vaikų darželis. Čia susirenka brandūs motyvuoti žmonės. Jei jie nusirašinėja - kenkia sau: savo ži­ nioms, gebėjimams, savo ateičiai.

Savaime krinta pasitikėjimas tokiu žmogumi. Nei apie pasitikėjimą at­ eityje, nei apie rekomendacijas to­ kiam žmogui negali būti nė kal­ bos", -įsitikinusi doc. B.M. Pociūtė.

Pasak prorektorės, per praėjusią pavasario sesiją iš Vilniaus uni­ versiteto už nusirašinėjimą buvo pašalinta 15 studentų.

Tuo tarpu jau anksčiau minėto tyrimo duomenimis, penktadalis apklaustųjų teigė, kad dėstytojai yra pakankamai tolerantiški nusi­ rašinėjančių studentų atžvilgiu.

Dar vienas praėjusiais metais at­ liktas vidinis VU tyrimas „Studijų kokybės valdymo sistema Vil­ niaus universitete“ parodė, kad studentus nusirašinėti labiausiai verčia ekonominės paskatos - to­ kios kaip grėsmė mokėti už moks­ lą. Taip pat studentai linkę sutikti su teiginiu, kad nusirašinėjimą

Tobulėjant kompiuterinėms technolo­ gijoms vis daugiau studentų naudoja­ si jomis norėdami gauti geresnį įverti­ nimų nesimokydami. Vis daugiau jau­ nų žmonių nenori gaišti laiko žinioms įsisavinti - vietoj to jie rūpinasi patiki­ mais nusirašymo būdais per egzami­ nus, rašto darbų kopijavimu ar jų už­ sakymu iš trečiųjų asmenų. Daugėjant tokių nekompetentingų diplomuotų specialistų, pavojaus varpais ima skambinti darbdaviai. Jie vis dažniau susiduria su tokiais diplomuotais dile­ tantais. Vilniaus universitetas ėmėsi spręsti šių problemų - Universitete šiuo metu kuriamas Egzaminavimo cen­ tras. Tikimasi, kad nauja metodika ir moderni įranga leis pažaboti nusiraši­ nėjimų ir plagijavimų.

skatina pati egzaminavimo tvar­ ka Universitete. Pastebėtina, jog

dalis apklaustųjų teigė nenusirašinėjantys, nes arba nemoka to daryti, arba bijo pasekmių, arba studijuoja dėl žinių, arba to tiesiog neleidžia moralinės nuostatos.

Deja, nuostata nenusirašinėti, o

studijuoti, silpsta aukštesniuose kursuose. Analizuojant nusiraši­ nėjimo problemą fakultetuose, galima pastebėti, jog Ekonomikos fakultete ji yra viena didžiausių, lyginant su kitais VU fakultetais.

Paklausta, ar naujoji Egzami­ navimo centro studentų egzamina­ vo sistema padės efektyviau kovoti su nusirašinėjimu, Studijų reikalų prorektorė B. M. Pociūtė didelių vil­ čių nepuoselėja. Anot prorektorės, reikia keisti studentų mąstymą, o ne galvoti, kaip juos kontroliuoti. Nėra tokios sistemos, kurios studentas nesugebėtų „apeiti“. Prorektorė B. M. Pociūtė paminėjo neseniai įvy­ kusį nemalonų incidentą, kai pa­ gal ERASMUS programą išvykę studijuoti VU studentai per egzami­ nus užsienio universitete buvo su­ čiupti nusirašinėjantys. Juos iš kar­ to pašalino iš universiteto ir gėdingai parsiuntė atgal j VU. „Kai žmogus neturi gėdos, atsakomy­ bės ir moralės - apie ką daugiau galima kalbėti?“ - reziumavo doc.

B. M. Pociūtė.

Plagijavimo kontrolei užsienio pavyzdžiai

Internetinėse užsakomųjų raš­ to darbų svetainėse skelbiama,

kad studento užsakytas rašto dar­ Dar viena problema, neigia­ mai veikianti studijų kokybę tiek VU, tiek kitose aukštosiose mo­ kyklose, yra studentų rašto darbų elektroninis plagijavimas. Visiškai arba iš dalies kopijuodami darbus iš elektroninių šaltinių ar kitų dar­ bų, studentai ne tik pažeidžia au­ torines teises, bet ir neįgyja aukš­ tojoje mokykloje būtinų žinių bei gebėjimų: gebėjimo rinkti ir siste­ minti medžiagą nustatyta tema, daryti argumentuotas išvadas, modeliuoti įvairius sprendimus. Šią problemą dar labiau pagilina vis didėjanti parengtų rašto dar­

bų gausa internete. Apie tokių tinklalapių sukeliamą grėsmę moks­ lo procesui Lietuvoje oficialių duomenų dar nėra. Tačiau užsie­ nyje yra atlikta nemažai tyrimų, ro­ dančių, kad elektroninis plagija­ vimas tampa grėsminga visą aukštojo mokslo sistemą pažei­ džiančia veikla. Elektroninio pla­ gijavimo problema vieningai pri­ pažįstama visame pasaulyje.

Lietuvoje, augant informacinių technologijų panaudai ir plečian­ tis galimiems šaltiniams, plagijuo­ jama vis dažniau. Plagijavimo au­ gimą kasmet neformaliai pastebi ir Vilniaus universiteto dėstytojai.

bas bus atliktas laiku ir koky­

biškai. Rašant galės dalyvauti ir pats rašto darbo užsakovas. Gali­

ma labai suabejoti tokių užsako­ mųjų rašto darbų originalumu, nes visai tikėtina, kad tą pačia medžia­

gą ir literatūrą rašto darbų vykdy­ tojai gali panaudoti ir kito užsako­ vo darbui rašyti. Tai patvirtino

vienas teisės studentas (vardas

redakcijai žinomas), prieš kelerius metus dar ketvirtame kurse pradė­ jęs rašyti užsakomuosius darbus.

Anot vaikino, kiekvienas rašto dar­ bas yra įkainotas. Kursiniai verti­

nami keliais šimtais, bakalauro darbai - keliais tūkstančiais litų.

Dabar magistrantūroje studijuo­ jantis jaunuolis prasitarė, kad ne­

mažai garbių Lietuvos politikų pas jį užsisakė disertacijas. Vaikinas

neslėpė, kad rašto darbus jis „ke­

pa“ labai greitai - turi sukaupęs

puikią rašto darbų ir teisės temų duomenų bazę. Kadangi teisės mokslas gana konkretus, telieka

reikiamai rašto temai parinkti tin­ kamą medžiagą iš „asmeninio ar­

chyvo“. Taip per savaitę gimsta bakalauro ar magistro darbas.

Per dvi - daktaro disertacija už dešimtį tūkstančių litų.

Akademinių reikalų prorektorė doc.

B. M. Pociūtė: Universitetas - ne vaikų darželis. Čia susirenka brandūs mo­

tyvuoti žmonės. Jei jie nusirašinėja kenkia sau: savo žinioms, gebėji­ mams, savo ateičiai. Savaime krinta pasitikėjimas tokiu žmogumi. Nei apie pasitikėjimą ateityje, nei apie reko­ mendacijas tokiam žmogui negali būti nė kalbos.

Bėda ta, kad dėstytojai nėra pajėgūs sukontroliuoti visų rašto

darbų autentiškumą, dėl to jiems būtinos papildomos priemonės,

padedančios tiksliai identifikuoti plagiatą. Dauguma užsienio aukštųjų mokyklų jau ėmėsi prie­

monių šiai problemai spręsti: diegiami etikos kodeksai, naudo­ jama elektroninį plagijavimą identifikuojanti įranga. Šiuo atve­

ju manoma, kad studento kursi­ nio ar baigiamojo darbo auten­ tiškumas yra pirmoji būtina sąlyga, prieš pradedant vertinti darbo turinį. Tačiau Lietuvoje šios problemos sprendimas bu­ vo vis atidėliojamas dėl lėšų sto­ kos. Dabar viena pagrindinių Vil­ niaus universiteto Egzaminavimo centro užduočių - sukurti siste­ mą, leisiančią sumažinti ir kon­ troliuoti elektroninio plagijavimo mastus.

Puikiu pavyzdžiu gali būti JAV universitetai, kurie įsigyja ir adap­ tuoja programinę įrangą, leidžian­ čią palyginti pateikiamus studen­ tų darbus su anksčiau pateiktais bei su šaltiniais internete. Kom­ piuterinė programa lygina tekstus ir ieško panašumų. Po analizės ji pateikia išvadas, kiek ir kurioje vietoje tekstai sutampa. Tuomet dėstytojas gali pats vertinti, ar dar­ bas yra kompiliacija, ar visiškas plagiatas. Šiandien Lietuvoje nė viena

aukštoji mokykla dar nėra įdiegu­ si tokios programos ir sukūrusi jos

naudojimo tvarkos. Tikimasi, kad VU Egzaminavimo centras jau 2008 metais galės vykdyti tokį elektroninį rašto darbų plagijavi­ mo patikrinimą.

Tačiau būtina suprasti, kad elektroninė plagiato identifikavi­ mo sistema tėra viena plagiato prevencijos priemonių. Kaip mi­ nėjo Studijų reikalų proerektorė B. M. Pociūtė, būtina diegti stu­

dentams plagiato netoleravimo

kultūrą, nes Universitetas ne nu­ sikaltėlių gaudymo institucija, o vieta, kur žmogus savarankiškai turi pasiimti viską, kas jam yra duodama.

universitas

14

2006 lapkritis

vilnensis

w kultūra

Po smagių kelionių - malonus rudens darbymetis Reda Kristina SKAUDŽIUS Naująjį sezoną VU Dainų ir šo­ kių ansamblis pradėjo kelione j Vengriją. Pirmasis mūsų tikslas buvo Budapeštas - gražioji Veng­ rijos sostinė. Tai du skirtingi mies­ tai, atskirti Dunojumi. Buda, bu­ vusi imperatorių rezidencija, itin didinga ir net saldi: Žvejų rūmai lyg iš pasakos, bažnyčia su por­

celianiniu stogu. Visiškai kitoks vaizdas persikėlus per upę, kur tiesios gatvės, pirklių namai ir daug turistų. Turėjome galimybę grožėtis naktiniu miestu plaukda­ mi upe. Supantys vaizdai buvo kaip iš paveiksliukų - didingi isto­ riniai statiniai, dailūs tiltai, laivai ir viskas apšviesta.

Kitą rytą patraukėme j Vengri­ jos pietus, nedidelį miestelį Kishkunhalą, kuriame ir vyko mieste­

Terminiuose Vengrijos baseinuose galima pasilepinti šiluma

lio šventė - festivalis, skirtas vy­ nuogių derliaus nuėmimui. Iškil­ minga teatralizuota eisena mies­ to gatvėmis buvo išties gausi ir spalvinga. Kartu su iš kitų šalių atkeliavusiais svečiais - grai­ kais, italais, lenkais, šeiminin­ kais vengrais bei dar vienu an­ sambliu iš Lietuvos, Kretingos (mat Kishkunhalas ir Kretinga susigiminiavę miestai), - galė­ jome pamatyti ir senoviškos technikos, kurią naudoja skinant vynuoges, ir įvairiai papuoštas platformas, kuriose dainas trau­ kė tautiniais drabužiais pasipuo­ šę vyndariai. Eisena baigėsi pa­ grindinėje miesto aikštėje, kur vyko šventinė mugė. Stendų šei­ mininkai, žinoma, buvo to krašto vyndariai. Lauktuvės į namus buvo kaipmat išrinktos. Ir mūsų jau laukė ypatingasis koncer­ tas! Jis buvo numatytas čigonų tabore. Tai paaiškėjo tik pasku­ tinę minutę, atvykus į koncerto vietą. Čigoniukai - vieni įdo­ miausių ir įdėmiausių klausyto­ jų tikriausiai per visą ansamblio istoriją. Susirinkusi publika, ypač vaikai, įdėmiai sekė kiek­ vieną mūsų žingsnį, klausėsi mu­ zikos, dainų, patys bandė kartoti mūsų judesius ar rodyti savo ge­

lauke ir po stogu, pirtys, didelės dirbtinės bangos... O vakare da­ lyvavome įspūdingoje vakaronė­ je, kurioje mes, graikai, lenkai, ita­ lai ir vengrai mokėme vieni kitus savų šokių. Nuostabu buvo ste­ bėti, kaip muzika suburia žmones, kurie nemoka vieni kitų kalbos, to­ dėl kalba šokiu...

Grįžtant visą dieną praleidome Slovakijos Žemuosiuose Tatruo­

pabijojo išsimaudyti), šviežias kalnų oras dar labiau sustiprino mintį: „Dar nenorim namo!“ Bet grįžome ir su nauja ener­ gija pasinėrėme j mokslus, dar­ bus, ilgas repeticijas... Juolab kad reikia ruoštis svarbiai ir gra­ žiai šventei - ilgametės ansam­ blio šokių vadovės, vienos talen­ tingiausių lietuvių sceninio šokio choreografių Tamaros Kalibataitės kūrybos vakarui. Nors vado­ vė jau nebedirba ir man, jaunai šokėjai, neteko būt jos vadovau­ jamoje grupėje, bet išgirdus, su kokiu švelnumu vyresnieji vadi­ na ją tiesiog vardu, bei šokant jos sukurtus šokius, kurie reika­ lauja ne tik geros technikos, bet ir artistiškumo, norisi kuo dau­ giau repetuoti, kad ansamblio organizuojamas renginys taptų ir gražia dovana Vadovei, ir Lie­ tuvos kultūrinio gyvenimo puošmena.

se. Galbūt tikriems „kalnų ere­ liams" jie nepasirodė itin įspūdin­ gi, bet tie, kas pirmąkart kopė dangaus link, žavėjosi tuo nesu­ vokiamai didžiulės erdvės ir žmogaus lyg mažo taškelio joje jausmu. Pasakiška gamta, užburiantys kriokliai, skaidrūs ežeriu­ kai (viename jų mūsų vadovė ne­

Ansamblio Vadovės, cho­ reografės Tamaros Kalibataitės kūrybos vakaras vyks lap­ kričio 25 d. 17 vai. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro didžio­ joje salėje (Moksleivių rūmuo­ se, Konstitucijos pr. 25). Kviečiamel

bėjimą šokti. Kulminacija buvo pasiekta vestuvinio svočios ir pir­ šlio šokio „Paplėštuodegis“ pabai­ goje, kai piršlys žiūrovams pabė­ rė saujas saldainių. Vaikų reakcija buvo žaibiška - saldainių nebeli­ ko akimirksniu, tik ant žemės mė­ tėsi daugybė popieriukų.

Kadangi turėjome nemažai laisvo laiko, tai vieną popietę nu­ važiavome į terminius Vengrijos baseinus, kurių vandens tempe­ ratūra gerokai aukštesnė nei Bal­ tijos jūros. Čiuožyklos, baseinai

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------s

Z

Vilniaus universiteto chorai - Lietuvos chorų konkurso laureatai Spalio 14-ąją Šv. Kotrynos baž­ nyčioje iškilminga apdovanojimų ceremonija baigėsi Lietuvos cho­ rų konkurso finalas. Tai antrasis ir paskutinis konkurso turas, kuriame buvo atrinkti 25 stipriausi Lietuvos chorai. Čia Universiteto mišriajam akademiniam chorui buvo skirta antroji vieta, choras „Pro Musica" apdovanotas diplomu, o merginų kolektyvas „Virgo“ užėmė pirmąją vietą. Visiems trims chorams va­ dovauja Rasa Gelgotienė. „Tą vakarą tris kartus lipau į sceną atsiimti apdovanojimų.

Rankose vos išlaikiau apdovano­ jimus ir gėles", - džiaugsmo ne­ slėpė chorų vadovė. Dirigentė pripažįsta, kad dalyvauti konkur­ se buvo išties nelengva. „Spalis labai blogas laikas studentų cho­ rams, nes į kolektyvus ateina daug naujokų pirmakursių. Many­ čiau, konkurso rengėjai turėtų į tai atsižvelgti ir renginį organizuoti pavasarį, kai naujokai jau būna pramokę. Toks rezultatas gali bū­ ti pasiektas tik didžiulio choristų entuziazmo dėka“, - tvirtina R. Gelgotienė. Jos teigimu, studen-

SKELBIAMAS

KONKURSAS VU Bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus, Lietuvių kalbos bei Lenkų filologijos katedros skelbia eilėraščių konkursą, skirtą 180-osioms A. Mickevičiaus Sonetų išleidimo metinėms paminėti.

tų chorai yra stipriausia Lietuvos chorų grupė. Iš 25 finale dalyva­ vusių kolektyvų 8 buvo universi­ tetų ir kolegijų chorai.

Pasak Lietuvos liaudies kultū­ ros centro muzikos skyriaus va­ dovės Aurelijos Andrejauskaitės, tai didysis chorų „auditas“, kuris vyksta kas kelerius metus. Daž­ niausiai tai būna dainų šventės metai. „Toks konkursas yra būtinas choriniam žanrui plėtoti ir objekty­ viai įvertinti chorų lygį bei bendrą šalies chorinę situaciją", - sako A. Andrejauskaitė.

□ Konkurse gali dalyvauti visi, ieškantys gyvenimo džiaugsmo po­ ezijoje. □ Konkurso tikslas - pagerbti Vilniaus romantizmo mokyklos pradi­ ninką, didįjį lenkų poezijos korifėjų - Adomą Mickevičių. □ Konkurso tematika-tėvynė, meilė, gamta ir kt. □ Rašyti galima lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. □ Konkurso darbo apimtis - ne daugiau negu vienas spausdintas kompiuterinis puslapis. □ Poezijos žanrą pasirenka pats autorius. □ Savo kūrinius siųsti iki š. m. gruodžio 1 dienos šiuo adresu: VU Bibliotekos A. Mickevičiaus muziejus, Bernardinų g. 11, LT-01124 Vilnius, arba ei. paštu: leokadija.maliusevskaja@mb.vu.lt, tel./faks. 27918 79.

Dalyvius prašome nurodyti savo vardą, pavardę, amžių, adresą, tele­ fono numerį ir ei. pašto adresą (jei toks yra). Konkurso rezultatai bus paskelbti š. m. gruodžio 20 dieną 16.00 vai. VU Bibliotekos Adomo Micke­ vičiaus muziejuje (Bernardinų g.11). Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti Vilniaus universiteto Bibliotekos padėkos raštais ir atminimo dovanėlėmis.

r iiusportas------------------------STUDENTŲ LAIMĖJIMAI LIETUVOS DZIUDO ČEMPIONATE

Lapkričio 4-5 dienomis Kaune vykusia­ me Lietuvos dziudo čempionate puikiai kovojo VU dziudo mėgėjai. Šis čempio­ natas ypač sėkmingas buvo mūsų merginoms.

Jurgis LATONAS, MIF IV k. studentas Čempionato nugalėtoja tapo Simona Jaku­ bynaitė (TSPMI, II k.), trečiąją vietą iškovojo Ire­ na Siniauskaitė (MF, IV k.), o Dalia Enzelytė (FilosF, III k.) - penktąją. Vaikinams sekėsi kiek prasčiau. Denisas Sokolas (ChF, II k.) iškovojo penktąją vietą, o Skirmantas Šermukšnis (FF, IV k.) ir Povilas Gruodis (TF, I k.) - šeštąsias vie­ tas.

S. Jakubynaitė tokio aukšto lygio varžybose ne tik pasidabino čempionės aukso medaliu, bet tuo pačiu jai buvo suteikta ir I DAN sportinė kvalifikacija, suteikianti teisę juosėti juodąjį dir­ žą. I. Siniauskaitė, įvykdžiusi I Kuy reikalavi­ mus, juosės rudąjį diržą.

Senjorų grupėje (virš 35 metų) pirmąją vietą iškovojo SSC docentas Remigijus Naužemys.

Už nuopelnus Lietuvos dziudo sportui bei pro­ duktyvų studentų rengimą įvairaus rango var­ žyboms Lietuvos dziudo federacija jam įteikė II Čempionato nugalėtoja Simona Jakubynaitė DAN sportinės kvalifikacijos sertifikatą.

EILĖRAŠČIŲ

y

k

MŪSŲ ŠAULIAI PRIEŠININKAMS APIE PERGALĘ LEIDO TIK PASVAJOTI Giedrius BICONAS, EF., IV k. studentas Lapkričio 4 d. Kaune vy­ kusiame Lietuvos studentų kulkinio šaudymo čempio­ nate Vilniaus universiteto komanda (Gerda Židovai-

nytė, Saulenė Taruškaitė, Karolis Girulis ir Giedrius Biconas) priešininkams apie pergalę leido tik pa­ svajoti. VU komanda ketu­ riose rungtyse iškovojo ke­ turias pirmasiąs vietas ir antrus metus iš eilės, ap­ lenkdama labiau tituluotus priešinkus, laimėjo čem­ pionatą (68 taškai), antroji liko Lietuvos žemės ūkio universiteto komanda (51), trečiąją vietą iškovojo Lie­ tuvos kūno kultūros akade­ mijos komanda (48).

-X

Z“

Atskirų rungčių prizininkai (vieta, dalyvis, universitetas, taškai) PŠ-40 (pneumatinis šautuvas, 40 šūvių): 1. GERDA ŽIDOVAINYTĖ, Vilniaus universitetas, 383 2. SIGITA STANKEVIČIŪTĖ, Lietuvos kūno kultūros akademija, 376 3. AGNĖ DŽENKAITYTĖ, Lietuvos kūno kultūros akademija, 375

1. KAROLIS GIRULIS, Vilniaus universitetas, 391 2. MANTAS STANKEVIČIUS, Mykolo Romerio universitetas, 384 3. DANAS RAKAUSKAS, Vytauto Didžiojo universitetas, 379 PP-40 (pneumatinis pistoletas): 1. SAULENĖ TARUŠKAITĖ, Vilniaus universitetas, 369 2. INGA STANKEVIČIŪTĖ, Lietuvos žemės ūkio universitetas, 313 3. NERINGA ČERGELYTĖ, Lietuvos žemės ūkio universitetas, 179 1. GIEDRIUS BICONAS, Vilniaus universitetas, 373 2. ANDRIUS DARULIS, Kauno technologijos universitetas, 370 3. IGORIS RADUJEVAS, Vilniaus Gedimino technikos universite­ tas, 368

__ J

liversitas

2006 lapkritis

15

nensis

iKiiportretas DR. VAIDOTAS VAIČAITIS - VU TEISĖS FAKULTE­ TO DĖSTYTOJAS, ATEITININKAS IR KELIAUTOJAS Renata ŽUKAITĖ Vilniaus universitetas gali pa­ sidžiaugti ne tik vienais geriausių, labiausiai motyvuotų studentų, bet ir jaunais, iniciatyviais dėstytojais, kurie yra ne tik puikūs savo srities specialistai, bet ir labai įdomios as­ menybės. Vienas iš jų - dr. Vaidotas Vaičaitis, šiuo metu Teisės fakultete dėstantis lyginamąją konstitucinę teisę, valstybės tarnybą ir administ­ racinę atsakomybę.

37 metų dėstytojas pedagoginį darbą pradėjo dirbti ne iškart pa­ baigęs studijas. Baigęs VU Teisės fakultetą jis penkerius metus dirbo valstybės tarnyboje - Seimo Teisės departamente. Pajutęs poreikį gi­ lintis į konstitucinės teisės sritį, įsto­ jo į doktorantūrą VU. Studijuodamas doktorantūroje metus praleido Eu­ ropos teisės teorijos akademijoje Briuselyje, kur gavo teisės teorijos magistro laipsnį - LLM. Vėliau sta­ žavosi Paryžiaus lyginamosios tei­ sės institute, Europos universiteto institute Florencijoje bei Federaliz­ mo, regionalizmo ir savivaldos ins­ titute Romoje.

principai - katalikiškumas, tautišku­ mas, visuomeniškumas, inteligen­ tiškumas ir šeimyniškumas - tuo lai­ ku būsimam dėstytojui pasirodė labai priimtini. Nuo tada visas pe­ dagogo gyvenimas yra susietas su šia savanorystės pagrindu veikian­ čia krikščioniška organizacija. Anot dėstytojo, priklausymas jai padeda geriau pažinti save, leidžia savo lais­ valaikį skirti tarnaujant kitiems: tiek vaikams vasaros stovyklose, tiek vy­ resnio amžiaus žmonėms.

Didžiausios aistros užsienio kalbos ir piligri­ minės kelionės Jaunam dėstytojui energijos pa­ kanka ne tik bendrauti su studen­

Ateitininkų organizacija leidžia geriau pažinti save V. Vaičaitis yra vienas iš nedau­ gelio VU dėstytojų, kurie priklauso senai, XX a. pradžioje susikūrusiai Ateitininkų organizacijai. Šiai orga­ nizacijai prieškariu priklausė tokios Lietuvos įžymybės kaip Stasys Šal­ kauskis, Pranas Dovydaitis, Adelė Dirsytė, Juozas Lukša-Daumantas, Vytautas Mačernis, Vincas Myko­ laitis-Putinas ir kt. V. Vaičaitis, dar būdamas studentas įstojęs j šią or­ ganizaciją, rado daugelį atsakymų j tuo metu jam buvusius svarbius gyvenimo klausimus. Ateitininkų

Šokis Meksikoje su sombreru ant galvos. Nuotr. iš asm. albumo.

tais ar dalyvauti visuomeninės or­ ganizacijos veikloje. Dar jis moko­ si naujų užsienio kalbų ir keliauja.

Kalbų mokymasis susijęs su V. Vai­ čaičio kelionėmis. Pasak dėstytojo, per užsienio kalbą betarpiškai gali pajusti tos šalies kultūrą, geriau pa­ žinti jos papročius ir mentalitetą. Pa­ žindamas skirtingas kultūras, gali geriau pažinti ir savo šalies kultūrą, aiškiau ją identifikuoti, suvokti jos ge­ rąsias puses ir trūkumus. Dėstyto­ jas džiaugėsi, kad dėstant tenka daug keliauti, tad geras įvairių už­ sienio kalbų mokėjimas čia labai praverčia.

V. Vaičaitis vyksta ne tik į moksli­ nes konferencijas ar stažuotes, bet ir dažnai keliauja kaip piligrimas. Šios kelionės ne visada komforta­ bilios, tačiau visada atgaivina sie­ lą. Per pastaruosius kelerius me­ tus dėstytojas aplankė Meksiką, Šventąją Žemę, Egiptą. Anot peda­ gogo, piligriminės kelionės yra nuostabios tuo, kad viską matai šiek tiek kitomis akimis. Patiri daug įspū­ džių, jgiji tarpkultūrinės patirties, pa­ žįsti tos šalies visuomenę tarsi iš vidaus. Pavyzdžiui, Guadalajaroje (Meksikoje) dėstytojas buvo apgy­ vendintas šeimoje ir galėjo palygin­ ti eilinės meksikiečių šeimos gyve­ nimą, jos pomėgius ir tradicijas su mūsų šeimomis.

Iš kelionės po Šventąją Žemę V. Vaičaitis atsivežė neišdildomų įspūdžių - aplankė Jėzaus Kristaus gimimo vietą - Betliejų, Nazaretą, Kafarnaumo griuvėsius, Kanos vestuvių vietą bei Jeruzalę, kur Jė­ zus buvo nukryžiuotas. O Egipte di­ džiausią įspūdį paliko naktinis žy­ gis į Sinajaus kalną, kur Mozė gavo dešimt Dievo įsakymų.

Dėstytojo nuomone, kiekviena piligriminė kelionė savotiškai „už­ dega" noru keisti savo aplinką ir da­ lintis nauja patirtimi su kitais.

VU Teisės fakulteto dėstytojo dr. V. Vaičaičio aistra - kelionės.

V. Naujiko nuotr.

V Vaičaitis - šviesiaplaukis tarp tamsiaodžių egiptiečių. Nuotr. iš asm. albumo.

11 aprojektas TRYS KELIAI Į GYVENIMO PRASMĘ Daumantas KATINAS Idėja rengti trišalį jaunimo pro­ jektą Irinai Mastizkajai (Baltarusi­ ja), Olgai Chemidovai (Kalmukija) ir Daumantui Katinui (Lietuva) kilo dar 2001 metais, kuomet jie susipažino pagal DAAD (Vokieti­ jos akademinė mainų tarnyba) programą studijuodami Eseno universitete Vokietijoje. Pasibai­ gus stipendijos laikotarpiui, lite­ ratūros istoriją Bylefeldo univer­ sitete pradėjusi studijuoti I. Mastizkaja, Kalmukijos valstybinio universiteto asistente ir Miun­ cheno universiteto (Vokietija) doktorante tapusi O. Chemidova bei Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros asistentas D. Katinas nusprendė ieškoti bū­ dų savo idėjai įgyvendinti. Pagrin­ diniu projekto organizatoriumi ta­ po pasiūlymu bendradarbiauti susidomėjęs Vokietijos ir Rytų Europos jaunimo kultūrinių mai­ nų draugijos pirmininkas Kurtas Hūffelmannas, projekto globėjais Vokietijos Bundestago deputatas Lotharas Ibrūggeris ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Stepona­ vičius.

Trišaliu projektu siekta prista­ tyti savo ir pažinti kitas šalis, susi­

Vilnius

Rugsėjo 25-spalio 5 dienomis Vilniuje buvo vykdomas tarptautinis jaunimo projektas „Trys keliai į gyvenimo pras­ mę“, kuriame dalyvavo Mindeno Kurto Tucholskio viduri­ nės mokyklos (Vokietija) moksleiviai, Kalmukijos valstybi­ nio universiteto Užsienio kalbų ir tarpkultūrinės komunika­ cijos katedros (Rusijos Federacija) bei Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros studentai. pažinti su ne tik geografiniu Euro­ pos, tačiau ir projekto centru ta­ pusiu Vilniaus miestu, gilinti vo­ kiečių kalbos žinias, bendrauti ir bendradarbiauti tarpkultūrinėse grupėse, tokiu būdu įgyvendinti vieningos Europos idėją ir ben­ dro kūrybinio darbo rezultatus pa­ rodyti trijuose trumpametražiuose filmuose, kurių režisuoti ir moks­ leivius bei studentus su filmo kū­ rimo procesu supažindinti buvo pakviestas režisierius Antanas Gluskinas. 3-5 minučių trukmės filmus kūrė ir juose pagrindinius vaidmenis atliko projekto daly­ viai, nagrinėję gyvenimo pras­ mės, tautų skirtumų bei panašu­ mų, meilės, draugystės temas.

Projektas „Trys keliai į gyvenimo prasmę“ bei jo metu sukurti filmai buvo pristatyti spalio 3 d. Vilniaus universitete vykusioje Germanis­ tų dienoje.

Vykdant dvi savaites trukusį projektą organizatorius bei sve­

čius taip pat priėmė Lietuvos Res­ publikos Seimo pirmininko pava­ duotojas G. Steponavičius, Vil­ niaus miesto savivaldybėje jie susitiko su miesto mero pavaduo­ toju Vitu Karčiausku, Kultūros ir meno skyriaus vedėju Vytautu Toleikiu, Užsienio ryšių skyriaus vyr. specialiste Jolanta Beniuliene, Goethe's institute diskutavo su Kalbos skyriaus vedėju Rolandu Stumpfu bei Vokiečių kalbos pro­ gramų koordinatore Nijolia Buinovskaja, lankėsi Vilniaus univer­ siteto Vokiečių filologijos katedroje. Neoficialios projekto dalies metu buvo organizuoja­ mos ekskursijos po Vilnių ir jo apylinkes, pristatinėjamos Kalmu­ kijos, Vokietijos bei Lietuvos ša­ lys, svarbiausi jų istorijos, geo­ grafijos momentai, nacionalinės virtuvės, tradiciniai šokiai bei žai­ dimai.

Džiaugdamiesi naujomis pažintimis bei užmegztais kontak-

Atsisveikinimas tais, projekto dalyviai nutarė tęsti bendravimą ir kartu su keliomis Valstybinio Taraso Ševčenkos

universiteto (Ukraina) germanis­ tikos studentėmis sukurti doku­ mentinį filmą apie projektą, o spa­ lio pradžioje įkūrė internetinę pokalbių svetainę, kurioje keičia­ masi ne tik patirtais įspūdžiais, bet ir naujomis mintimis bei kilusio­ mis idėjomis. Viena jų - Kalmuki­ jos sostinėje Elistoje kitų metų spalio mėnesį vyksiantis antrasis projekto etapas, kurio metu bus rengiamas kelionės vadovas po Kalmukiją.

Vilniuje vykęs projektas „Trys keliai į gyvenimo prasmę“ įrodė, kokį svarbų vaidmenį besivieni­ jančioje Europoje atlieka moksli­ nės bei studijų stažuotės, tarptau­ tiniai studentų _ mainai bei daugiašaliai projektai ir suteikė vilties, jog jie bus plėtojami ir at­ eityje.

Daugiau informacijos apie projektą:

http://www.flf.vu.lt/vfk/indexde.htm

http ://www. razy board. com/ system/?id=kaly pso

universitas

16

2006 lapkritis

vilnensis

k ta mes - studentai---------------

PIRMAKURSIŲ KRIKŠTYNŲ DŽIAUGSMAI IR VARGAI Živilė SIMONAITYTĖ Pirma ir turbūt visiems supran­ tama priežastis - sunki finansinė padėtis. Gal kai kuriems iš mūsų pasirodys juokinga, kad žmogus negali skirti nuo 10 iki 20 litų už vieną nuostabiausių savo studen­ tiško gyvenimo metų švenčių, bet, deja, taip yra. Tikrai nemažai stu­ dentų privalo pirmus kelerius sa­ vo studijavimo metus gyventi vos už kelis šimtus litų per mėnesį, o mokestis už krikštynas jų mėne­ sinį biudžetą dar labiau apkarpo.

Kita svarbi nesilankymo krikštynose priežastis - baimė. „Na taip, juk per krikštynas ir tu­ ri iš tavęs tyčiotis, išpurvinti, api­ barstyti miltais", - pasakytų ne vienas. Tačiau dabar, kai mūsų visuomenėje pasityčiojimas ta­ po skaudžia tema, kai nė vienas nenori būti užgauliojamas, ko­ dėl žmogus turėtų savo noru leis­ tis būti žeminamas? Šia proble­ mą daugelis fakultetinių Studentų atstovybių jau seniai bando spręsti. „Niekas nieko nebeteplioja, visi tiesiog gerai leidžia lai­ ką kartu žaisdami įvairius žaidi­ mus ir vykdydami užduotis“, teigia atstovybės, tačiau dauge­ lio pirmakursių akyse einant į

Didžiausia studentiška šventė pirmakursių gyveni­ me - krikštynos. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, vieni jų laukia, kiti bijo, o treti visai jose nedalyvauja.

Mes ir pabandėme išsiaiškinti, kodėl vis dau­ giau pirmakursių nedaly­ vauja savo krikštynose ar­ ba pasirodo tik jų vakarinė­ je dalyje. krikštynas vis dar matyti baimės krislelis, kuris išnyksta turbūt tik joms pasibaigus. Bet vis dėlto ar tai yra tikroji nedalyvavimo krikštynose priežastis? Ar baimė būti pažemintam užgožia norą gerai praleisti laiką su savo kur­ siokais, tokias pačiais pirmakur­ siais kaip ir tu?

Priežasčių galime rasti daug, tačiau pati skaudžiausia - šiuo­ laikinio jaunimo požiūris j alkoho­ lį. Pasikalbėjome su visomis fakultetinėmis atstovybėmis ir dauguma jų pasidalino patirtimi, kad daugiau pirmakursių sulau­ kė vakarinėje, o ne dieninėje da­ lyje. Taigi kas verčia šiuolaikinį pirmo kurso studentą eiti tik į va-

ATVIRŲ DURŲ DIENA Vilniaus universitete gruodžio 2-oji!

LAUKIAME JŪSŲ SAULĖTEKIO AL. 9,

VU JUNGIAMUOSIUOSE RŪMUOSE, NUO 10.00 IKI 14.00 VAL. Renginyje dalyvaus visų fakultetų dėstytojai ir studentai, pasirengę atsakyti į moksleivių ir jų tėvelių klausimus, galėsite pasiklausyti šių paskaitų:

Kartais tenka vykdyti ne itin patrauklias užduotis karinę dalį? Nejaugi mes susidū­ rėme su visa Lietuva apėmusią problema - „Nieko nenoriu, tik išgerti!“? Nejaugi net pirmakur­ siams nebeįdomūs studentiški žaidimai, o labai vilioja pigus stu­ dentiškas alus? Negalime teigti, kad tai teisingas atsakymas į vi­ sus klausimus, bet jeigu atsaky­ mas ne šis, tai kur slypi tikrasis?..

Ne viskas taip blogai, kaip at­ rodo. Šiemet tikrai galime pa­ sidžiaugti fakultetinių Studentų at­ stovybių darbu - krikštynų temos originalios, užduotys nesikartoja, tikrai matosi, kad įdėta pastangų organizuojant renginį. Tačiau gal­

būt atsiranda dalis studentų, ku­ rie dar prieš krikštynas galvoja, kad tai bus tik dar vienas eilinis vakarėlis jau daug kartų lankyta­ me klube. Anaiptol: dekoracijos, studentiškų muzikos grupių gera­ noriškumas bei renginio kokybė rodo, kad dabar studentiškų krikš­ tynų renginio lygis labai panašus j profesionalų organizuojamų va­ karėlių lygį.

Be to, juk negalime sakyti, kad nė vienas studentas nedalyvauja savo krikštynose. Turbūt daugiau nei pusė viso Vilniaus universite­ to pirmakursių šiemet dalyvavo krikštynose ir nusprendė pa­

10.00 vai. - „KAIP TAPTI VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTU“ (pranešėjai - Priėmimo skyriaus vedėjas doc.

Aloyzas Pažėra ir studijų direktorius prof. Gintaras Dikčius; JR1 auditorija)

11.00 vai. - „AUKSINIS JAUNIMAS“ (pranešėjas - Filologijos fakulteto dekanas doc. Antanas Smetona; JR1 auditorija) 12.00 vai. - „KAIP TAPTI VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTU" (kartojama rytinė paskaita!) (pranešėjai - Priėmimo skyriaus vedėjas doc. Aloyzas Pažėra ir studijų direktorius prof. Gintaras Dikčius; JR1 auditorija) Sąrašas fakultetų, kurie lauks abiturientų per atvirų durų dienas pavasarį, skelbiamas VU interneto svetainėje http://www. vu.lt/lt/stojantiesiems/.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Renata Žiūkaitė

Per krikštynas tenka visko paragauti ... ir pasportuoti...

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Fuksus atpažinsi iš tolo

sidžiaugti savo jaunyste. Juk tai renginys, kuriame pirmakursiai bendrauja ne tik su tokiais pat kaip jie, bet ir su vyresniais savo kolegomis, fakulteto administraci­ ja, dėstytojais, kurie po renginio galbūt ir nebeatrodo tokie kirviai.

Taigi šiandien galime prieiti tik prie vienos išvados - pirmakursių krikštynos tikrai nebe tokios, kokios buvo anksčiau. Pasikeitė viskas ir renginio mastai, ir užduotys, ir studentų požiūris. O ar nuo to bus geriau, ar blogiau - spręsti tik jums, tačiau nepamirškime vieno - visa­ da lengviausia nedaryti nieko, bet ar tai geriausia išeitis?