cam/Binis scciDencas i
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. kovo 1 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE
KOVŲ ŠLOVE, DRAUGYSTĖS GROŽIS
Tarybinės Armijos ir Kari nio Jūrų Laivyno diena iškil mingai paminėta mūsų uni versitete. Šventė sutapo su malonia žinia: pas mus at vyksta Kaliningrado universi teto delegacija. Vakarą, įvykusį vasario 23 d. Aktų salėje, pradėjo rek torius prof. dr. J. Kubilius. Pranešimą apie TSRS Gink luotųjų Pajėgų kovos kelią per 56-erius metus skaitė
ĮTEIKTI KOPERNIKO i ATMINIMO į MEDALIAI Vasario 21 d. Lenkijos Liaudies Respublikos genera’ linis konsulas Minske A. Vailiašekas Įteikė LLR Kultūros ir meno ministerijos jubilieji nius Koperniko atminimo meI dalius Tarybų Sąjungos — j Lenkijos Draugystės draugii i os Lietuvos skyriui, laikraš čio „Cervony štandar" redak cijai ir Valstybinio pedagogi nio instituto lenkų kalbos skyriui. Šiais medaliais jie : apdovanoti už didelį darbą, atliktą organizuojant įžymaus lenkų mokslininko Mikalo jaus Koperniko gimimo 500Ujų metinių minėjimą Tary bų Lietuvoje. Vilniaus V. Kapsuko universiteto rekto riui J. Kubiliui A. Valiašekas įteikė M. Koperniko raš tų rinkinį.
respublikos teisingumo mi nistras J. Randakevičius. Apie savo aukštąją mokyk lą papasakojo ir šiltus drau gų sveikinimus mūsų kolek tyvui perdavė Kaliningrado universiteto partinio biuro sekretorius I. Guščinas. Sve čių delegacijoje taip pat bu vo partinio biuro narė S. Vaulina, profsąjungos komiteto pirmininkas G. Dvorakas, komjaunimo komiteto sekre
torius A. Bacevas bei kon certinė grupė, kurios pasiro dymą ir matėme vakaro pa baigoje. Sį šeštadienį mūsų univer siteto delegacija, vadovauja ma partijos komiteto sekreto riaus P. Bernatavičiaus, iš vyksta į Kaliningradą. To miesto studentams koncertuos WU kaimo kapela. Graži dviejų universitetų draugys tė tęsiasi.
Vasario 21 d. įvyko LLKJS Universiteto komiteto posė dis. Jame nagrinėtas Filologi jos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybės komjaunimo biuro darbas, idėjiškai ir politiškai auklė jant studentus, šio darbo for mos ir metodai. Komiteto nariai taip pat apsvarstė, kaip Fizikos fakul teto komjaunimo organizaci ja ruošia ir praveda kom jaunimo susirinkimus, jų efektyvumą ir reikšmę ko munistiniame studentų auklė jime. Svarstytais klausimais pri imti atitinkami nutarimai. LLKJS Universiteto komi tetas priėmė j komjaunimą Mokslinės bibliotekos dar buotoją T. Tetlušiną ir ChF A. VAITIEKAIČIO nuotraukose: viršuje — kaliningradiečių sutikimas Vilniaus geležin I k. studentą A. Zimkų. Į TSKP narius rekomenduo kelio stotyje, viduryje — kalba Kaliningrado universiteto partinio ti MMF stažuotojas A. Pik turna ir MF V k. studentas biuro sekretorius I. Guščinas, A. Puzinas, kandidatais į apačioje — koncertuoja svečiai. TSKP narius — MF VI k. studentas A. Laucevičius ir TF V k. studentas R. Juraitis. Iš komjaunimo komiteto už įpareigojimų nevykdymą pašalintas FF I k. stud. V. Pavlovas. Į LLKJS Universiteto ko mitetą kooptuota N. Buriak (TF II k.). Komjaunimo komiteto posė dyje svarstytos kelios perso nalinės bylos. Už komjauni mo dokumentų nesaugojimą pareikštos nuobaudos Paren giamojo skyriaus klausyto joms V. Navickaitei ir S. Orenderytei, MMF vyr. labo rantei A. Rasiulytei, MF III k. stud. A. Simsonaitei, MF II k. stud. J. Vaškelytei, IF I k. stud. J. Vaitkui. Gero paskatinimo susilau kė Universiteto studentai — komjaunimo ir profsąjungos aktyvistai. Grupė jų žiemos atostogų metu su turistiniais kelialapiais buvo išvykę į užsienį: Vokietijos Demokra tinėje Respublikoje viešėjo studentų profsąjungos komi teto pirmininko pavaduotojas
PIRMOJI SAVAITE MOKYKLOJE Sakyčiau, nesvetingai suti ko Palanga mus, Filologijos fakulteto prancūzų kalbos ir literatūros specialybės IV k. studentes, atvykusias į peda goginę praktiką — įkyrus lie tus, vėjas... Baugino ir di delis triukšmas mokykloje. Kaip sutiks mus, studentus, mokytojai, mokiniai? Ar sugebėsim rasti kelią į jų šir dis? Kaip geriau perteikti ži nias, kaip sudominti visada smalsius mokinius? Tačiau šios abejonės tuoj pat išsisklaidė, kai pajutome mokyklos direktoriaus drg. Karlausko, mokytojų S. Bračaitės ir S. Pesienės draugiš kus žvilgsnius ir globėjišką šypseną. Praėjo pirmoji pedagogi nės praktikos savaitė. Jau susipažinome su mokiniais,
Nr. 8 (867)
susidraugavome su auklėti niais. Auklėjame VI—VII klasių mokinius. Sakoma — gera pradžia pusė darbo. La bai sėkminga pradžia buvo M. Ramuckaitei ir B. Griciū tei. Jų auklėjamos VI „a" ir VI ,,d" klasės žygio dainos konkurse užėmė pirmas vie tas. Gerai sekasi dirbti ir I. Tenytei su VI„b", R. Einorytei su VII ,,d" klasėmis. Per savaitę susipažinome su prancūzų kalbos dėstymu V—XI klasėse. Dabar inten syviai ruošiamės savarankiš koms namokoms: skaitome metodinę ir pedagoginę lite ratūrą. Norime, kad pamokos praeitų prasmingai, turinin gai ir įdomiai. To iš mūsų laukia ir mokiniai. R. VAITONYTE IV k. romanistė
A. Kairys, IF V k. studentas B. Čekanauskas; Lenkijos Liaudies Respublikoje — ChF komjaunimo biuro sekreto rius Z. Bliznikas, GF IV k. stud. R. Garliauskaitė, Fil. F I k. stud. Z. Pečiulis, MMF II k. stud. V. Lieponiūtė, TF II k. stud. Z. Juknevičius.
BENDRADARBIAVIMO KELIAI Vokiečių kalbos leksikos paskaita antro kurso germa nistams. Užsiėmimą veda VDR Graifsvaldo universiteto dėstytoja Brigita Lahn. Jau ne pirmi metai bend radarbiauja Vilniaus ir Graif svaldo universitetai. Dalijasi darbo patirtimi, keičiasi spe cialistais. Dėstytoja B. Lahn tik tęsia kolegės Hannelore Grahl, mūsų universitete skaičiusios paskaitas praėju siais metais, darbą. Tuo pačiu metu Graifsval do universitete dirba mūsų
specialistai. Moksliniam dar bui išvykę vyr. inžinierius J. Sabaliauskas, dėstytoja J. Rlmaitė. Ne taip seniai iš Graifsvaldo sugrįžo docentė S. Čepulienė (IF). Ji dalyva vo dešimtį dienų trukusiame moksliniame koliokviume. Draugiškas bendradarbia vimas sieja Vilniaus univer sitetą ne tik su šia aukštąja užsienio mokykla. Docentas A. Sakalas (Fizikos puslaidi ninkių katedra) ruošiasi moksliniam darbui Į Čekoslovakij os Prahos universitetą,
S. Sakalauskas (Puslaidininkių probleminė laboratorija) — stažuotei į Prancūzijos Gre noblio politechnikos institutą. Lenkijoje Liublino ir Lodzės universitetuose rusų literatū ros paskaitas studentams skaito mums gerai žinomi dėstytojai: docentas P. Ivins kis ir Kauno vakarinio fakul teto vyr. dėstytojas V. Salinka. Pora dėstytojų stažuo jasi Anglijos, Belgijos aukšto siose mokyklose.
L. LEKECKAITfi
PUSVALANDIS SU DIPLOMANTAIS Kasdien vis atkakliau pa vasaris primena save. Nepa stebėsi, kai atūž balta žie dais gegužė, karštas birželis — diplominių darbų gynimo metas. Chemijos fakultetas. Prave riame dideles duris su užra šu „Diplomantai". Kunkuliuo ja po melsva liepsna įvai riaspalviais tirpalais sklidinos kolbos, į ilgas eiles rikiuoja si keisčiausių formų indai, tingiai juda aparatų rodyk lės. Chemikai analitikai at lieka tyrimus diplominiams darbams. Diplomantų tarpe — Elena Suslavičienė (nuotrauka vi duryje). Ji pasakoja: — Tarp penktakursių che mikų dešimties studentų gru pė ruošiasi pedagoginiam dar bui. Aš taip pat priklausau šiai grupei ir nuo pirmo kur so esu jos seniūnė. Be daly kų, susijusių su chemijos
mokslu, teko studijuoti kele tą pedagogikos bei psicholo gijos disciplinų. 1973 metų pabaigoje atlikau praktiką Vilniaus 23-oje vidurinėje mokykloje. Kalba nejučia nukrypsta į bendrus visai grupei rūpes čius ir džiaugsmus. — Mūsų studentiškos die nos eina į pabaigą. Išeisiu iš Universiteto, man rodos, la bai pasikeitusi. Čia išmokau visai kitaip žiūrėti j gyveni mą, pakito visa mano mąsty sena, čia nepaprastai daug sužinojau ir išmokau. Uni versitetui aš labai dėkinga ir už draugus, kurie man vi sam gyvenimui liks geriau siais. Prabėgs keletas mėnesių, ir Eleną Suslavičienę tikriausiai galėsime sutikti kurios nors respublikos mokyklos chemi jos kabinete. O štai Elenos grupės draugus Rimą Ūselį
ir Aleksandrą Šimoliūną bu simoji profesija turėtų nu vesti į kurio nors Lietuvos fabriko ar gamyklos labora toriją. Nors Rimas atvažiavo į Universitetą iš Ukmergės ra jono, o Aleksandras — iš Joniškio rajono Kriukų vidu rinės mokyklos, čia jie tapo gerais draugais. Kasdien tas pats kelias į paskaitas, tos pačios auditorijos, tas pats laboratorijos stalas. Abu jie sportuoja — jau antri metai lanko akademinio irklavimo treniruotes. Rimas dar domi si orientaciniu sportu. Bet tai — tik hobi. Didžioji mei lė — chemija. Šiandien nei Aleksandras, nei Rimas nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be jos. Paslaptingas ir vi liojantis, toks didžiulis ir toks mažas atomų ir moleku lių pasaulis. Pasaulis, kurio žemėlapyje dar tiek baltų
ASARIO 20 d. Ko lonų salėje buvo apdovanojami Uni versiteto studentai — res publikos aukštųjų mokyk lų geriausių mokslinių dar bų apžiūros laureatai. Dip lomus įteikė Universiteto SMD mokslinis vadovas doc. J. Mackevičius, cent rinės tarybos pirmininkas P. Šileikis, pirmininko pa vaduotoja R. Stuokaitė.
V
dėmių. Jie bus to pasaulio užkariautojų armijos kariai. Aleksandras Šimoliūnas (nuotrauka kairėje) dabar už siėmęs jodidų nustatinėjimu. Kasdien vis tie patys ekspe rimentai ir vis kiti rezulta tai, o storame diplominio darbo sąsiuvinyje tįsta tvar kingos daugiaženklių skaičių eilės, lūžinėja sudėtingų gra fikų kreivės. Rimo Ūselio darbas — fotometrinis cirkonio mikromolekulių nustatymas trifenilmetano eilės dažais. Cirko nis, jodidai, sidabras... — Ir kaip jūs nepasiklystat tarp tų tirpalų? — Penkerius metus mus mokė galvoti dėstytojai, sto ri knygų tomai. Įprato akys, įgudo rankos. Tai — mūsų duona. Kai Jadvygą Dapkutę (nuo trauka dešinėje) užklausiu apie jos grupės draugus
Aleksandrą ir Rimą, ji šyp teli šilta šypsena. — Atrodo, Rimas ir Alek sandras lyg ir nebuvo pa tys aktyviausi grupėje. Daž niau jie buvo prie tų, tylių jų, kurie ne visada krinta į akis, bet man jie išsiskyrė savo nuoširdumu; paprastu mu, — bruožais, kurie būdin gi iš kaimo kilusiam žmo gui. Už tai juos vertina ir myli grupėje. Jadvyga ir Rimas — kraš tiečiai. Abu baigė to paties rajono vidurines mokyklas. Jadvyga lankė paruošiamuo sius kursus, kur galutinai nu sprendė pasirinkti chemikės profesiją. Ji ruošiasi dirbti pedagoge, bet iki to dar liko paskutinis ir svarbiausias stu dijų etapas — diplominis darbas „Galocianino ištyrimas ir pritaikymas stibio mikrokiekių nustatymui". — Jadvygos Dapkutės dip lominis darbas yra išaugęs iš kursinio. Šiuo metu jis jau baigiamas, nors Jadvyga pora mėnesių atliko praktiką
mokykloje ir dirbo trumpiau, negu kiti. Jos diplominis dar bas nėra lengvas, nes stibio nustatymas galocianinu yra atliekamas pirmą kartą, bent jau mes niekur neaptikom žinių, kad tokie eksperimen tai būtų atlikti anksčiau. Apie Jadvygos darbštumą ir gabu mus daug sako tas faktas, kad ji jau antri metai dirba pagal ūkiskaitinę sutartį. Mergina sugeba ir neatsilik ti nuo savo grupės draugų moksle, ir gerai atlikti savo pareigas darbe, — pasakoja docentas R. Kazlauskas, va dovaująs Jadvyaos Dapkutės diplominiam darbui. O Jadvyga vėl įsigilino į tirpalo spalvos intensyvumo nustatinėjimus, į spektrofotometro parodymus, kažką už sirašo, kažką skaičiuoja. Ne trukdysime jiems, te sėkmin gai baigia ir apgina diplo minius darbus. J. SIMONAVlClŪTĘ A. STANEVIČIAUS nuotraukos
VAKARAS BENDRABUTYJE
IEŠKOM I
GILESNIO
VANDENS
*
Nuotraukose: diplomą gauna Gamtos fakulteto V kurso studentė A. Chvainlckaitė už trečiąją vietą geografijos sekcijo je. Laureatės literatūros sekcijoje IV kurso ruslstės I. Vetiugova, O. Sergijenko, L. Lazdin, J. Lichačiova. Aktyviausi studentų mokslinių darbų vadovai taip pat buvo apdovanoti. Nuotraukoje apačioje ma tome vieną jų — prof. P. Bluzmaną.
Mes iš Tauragnų, Alsėdžių, dinasi, reikia lotynų, graikų, Nevarėnų, Vilniaus, nuo Šau sanskritą studijuoti, neužmirš kėnų ir garsiųjų Varnių. tant -'rusų, latvių, lenkų, pie Kiek mūsų? Nedaug. Tikrai tų slavų kalbų. O tų vado net patys nežinom. Čia kar vėlių kaip ir nėra — tai per tais ir koks matematikas ar platūs, tai per siauri, tai pa chemikas užsuka. Visi liku galiau pasenę. Blogiausia tai, kad nėra sieji — ketvirto kurso litua nistai, tik Bonifacas trečia lietuvių kalbos disciplinų kursis ,nors jis niekam ne vadovėlių. Nejaugi mes, pa naudoję paskaitų konspektus nusileidžia. „Atrado" mus ne kas kitas, ir privalomą literatūrą, nega o doc. A. Girdenis. Kalbino lime jų parašyti? kartą, antrą — ir atėjom tar Studentas, užuot užsimių tyrinėti. Dveji metai pra rašinėjęs dėstytojo žodžius, bėgo. Treniruojamės kiekvie tegu ieško paskaitų teksto li ną savaitę po dvi ar tris va tuanistikos skaitykloje. Tru putį pasirūpinus, antras kur landas. Paskui važiuoji į savo mo sas dialektologijai, o tre kyklą ir atlieki rimtus audi- čias istorinei gramatikai jau cinius eksperimentus. Fonolo galėtų pavasario sesijos me gija — nelengvas mokslas. tu ruoštis iš tvarkingo mašin Paskui reikia viską susumuo raščio. Turint tokius vadovė ti statistiškai. Gerai, jei mo lius (2—3 egz.), daugiau stu kykloje matematiku buvai: dentų galėtų dirbti pagal in kvadratinė šaknis, pošakny dividualų planą, nežvejoda didžiulė trupmena. Dabar tu mi vyresniuose kursuose abe rime elektroninę skaičiavimo jotinos vertės konspektų. Per dvejus metus būtų galima pa mašiną. Vargti nereikia. O vienas mūsų — Kazys — ruošti visus lietuvių kalbos jau Maskvoje fonologiją stu disciplinų vadovėlius. Studen tas, atėjęs į paskaitą, jau ži dijuoja. Užtat per mokslinę konfe no, apie ką bus kalbama. Pa renciją dialektologai nepra skaita virstų įdomiu pokal lenkiami. Atrodo, kad kitų biu, ginčais (kaip daug čia gali padėti mūsų gerbiami mokslų pasaulyje nebeliko. Kartais žygiuoji namo ir dėstytojail) Devintą valandą vakaro Al mąstai: jei mokslinį darbą dirbi (nors pirmą vietą per ma Mater jau tylu. Mūsų konferenciją iškovotum), ne treniruotės baigiasi. Užgesi laiko tavęs dideliu aktyvistu; mam auditorijoj šviesas, išsikoks „lyderis", ko gero, kraustom. Nejučia prisimeni: greičiau išsirūpins bendra kalba — bridimas per srau nią upę, jis veda mus prie butį. Nusiminti nėra kada — no būstų tų, kurie išėjo, bet ten risi ir antrą užsienio kalbą ateiti negali tas, kuris bijo išmokti, naujus leidinius per gilaus vandens. S. VALENTAS skaityti. Šiuolaikinis lietuvių IV k. lituanistas kalbos specialistas esi — va
Praėjusio penktadienio va kare bendrabučio Nr. 6 gy ventojai paminėjo Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Lai vyno 56-ąsias metines. Po sveikinimų ir svečio, Karinės katedros dėstytojo I. Laktionovo, kalbos prasidėjo atrak cionai, viktorinos, linksmi konkursai. Vakarą vedė busi mieji prekybininkai D. Bendikaitė ir J. Gotceitas. L. STATKUTĖ
GERIAUSI „TS“ PLATINTOJAI Baigėsi „Tarybinio stu dento“ prenumerata šių mokslo metų pabaigai. Konkurso rezultatai rodo, kad aktyviausiai mūsų laikraštį platino Preky bos fakultetas (profbiuro pirmininkas J. Panasenka) — užsisakė 78,3% studen tų, antroje vietoje praei to semestro konkurso nu galėtojas Chemijos fakul tetas (profbiuro pirminin kas V. Petrauskas) — 74,2% ir trečioje vietoje — Medicinos fakultetas (profbiuro pirmininkas S. Keršanskas) — 64%. Gerai „T. studentą" platino ir Pramonės ekonomikos bei Gamtos fakultetai. Nepa kankamai tuo rūpinosi Fi nansų ir apskaitos, Mate matikos ir mechanikos fa kultetų profbiurai. Reikia stengtis, kad „TS" prenu meratorių, o tuo pačiu ir skaitytojų, šiuose fakulte tuose padaugėtų. Aktyviausiems ,.TS" pla tintojams Studentų profsą jungos komitetas paskyrė ekskursiją į Rygą. E. DARASKEVICIŪTE
GILIOS ŽINIOS TVIRTI ĮSITIKINIMAI patarimų studentams" antrąją laidą. Čia keliami kiekvieno seminaro bendri tikslai, nu kreipiamas studentų darbas į svarbiausių klausimų bei jų tarpusavio ryšio nagrinė jimą. Ši metodinė priemonė padeda studentams, ruošian tis seminarams, geriau apgal voti klausimus. Kaip žinia, vaizdumas yra svarbi dėstymo pusė. Tačiau tam dar vis nėra pakankamai geros kokybės priemonių bei specialių auditorijų. Katedra Istorijos fakulteto pirmuosiuose kursuose (vyko visuo kat G. Ragaišytė, R. Muraškaltė, V. Zaikauskas. Labiau ruošia vaizdinių priemonių menės mokslų konferencija, skirta Lenino vardo suteiki pasisekusieji rašiniai bus atrinkti į tolimesnius konkurso leidinėlį. Jį galės gauti kiek mo komjaunimul 50-osioms metinėms. Konferencijos me turus. vienas studentas. Tai mūsų tu buvo perskaityta referatų apie komjaunimo kelią pir Nuotraukoje dešinėje: G. Ragaišytė skaito referatą manymu, padės spręsti vaiz- maisiais tarybų valdžios. Didžiojo Tėvynės karo ir poka „Komjaunimo bilietas ir komjaunimo ženkliukas — keliadaus dėstymo klausimą. rio metais. Gerus darbus paruošė busimieji bibliotekininlapis į pasiaukojamą darbą ir kovą“. V. JURAITIS Studijuojant TSKP istoriją, negalima pamiršti ir dalyko specifikos. Pastebima, kad GERAI STUDIJUOKIME VISUOMENĖS MOKSLUS studentai dar vis neįvertina Pakelti visuomenės mokslų katedrų mokomojo dokumentus, skiepyti studentijai klasinę pažiūrą į ryšio su dabartimi svarbos. visuomenės gyvenimo reiškinius ir įvykius, mokė Paskaitų metu, kalbant apie auklėjamojo ir mokslinio metodinio darbo lygį, Lenino iškeltų teorinių teigi geriau panaudoti jų galimybes, formuojant marksis jimą argumentuotai kritikuoti antimarksistines pa nių reikšmę šiandien, dažnai tinę - lenininę studentų pasaulėžiūrą ir idėjinį įsi žiūras. reaguojama kaip į atokvėpio tikinimą, užtikrinti aukštą visuomenės mokslų dės Iš TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nu valandėlę, o seminarų metu, tymo kokybę, siekti, kad studentai giliai studijuo tarimo „Dėl priemonių, padedančių toliau to ypač pirmame kurse, tai tam bulinti aukštąjį mokslą šalyje" pa bene sunkiausiu uždavi tų marksizmo - leninizmo kūrėjų veikalus, TSKP niu. Mes privalome ne tik įsiminti atskirus įvykius, bet, panorsta dalyvauti? tiktai kritikuoti priešišką svarbiausia, išryškinti visuo — Jeigu paskaita neduoda marksizmui filosofiją, nemė menės vystymosi dėsnius, pa daugiau už vadovėlį, studen gindamas jos suprasti. sekti juos istorijos eigoje. tas turi moralinę teisę neda .. .Svarbu studento savano TSKP istorija yra marksizlyvauti bet kokia forma! Pri riškumas daryti pranešimą mas-leninizmas veikime. Tai einamiausią — laikraštis, tik seminaro metu. Bet jam — gi mes studijuojame marksiz kad nešlamėtų... kalbėtojui — būtinos sąlygos: mą-leninizmą, mes nagrinėja— O antrasis pokalbis — suformuluoti klausimą, paro Docentą J. Vinciūną, filo giau paskaitę. seminaras? .. jame revoliucinės partijos dant jo problemiškumą, o — Ar teisingai paskirsty strategiją ir taktiką, iš ku sofijos mokslų kandidatą, su — Dėstytojas turi sugebėti pirmiausia — kad išstudijuo rios mokosi pasaulinis revo radome besiruošiantį kavos tas laikas paskaitopis, semi greitai surasti būtiną „semi ta privaloma literatūra (kla liucinis judėjimas. Todėl gerti, buvo ką tik po pa narams, savarankiškam studi narinį kontaktą" su studentu. sika, partiniai dokumentai). javimui? Tuo pačiu: gal keis Ne paslaptis, kad dar dauge komjaunimo organizacijos už skaitos. Taip pat labai vertintinas davinys padėti kiekvienam — Buvau pas chemikus. tini dėstytojo ir studento liui seminarų trūksta tokios pranešimo originalumas. Kal studentui šiame darbe, ji tu Kaip pradėjau nuo 1956 me santykiai filosofijos studijo darbo atmosferos, kada ne bėtojas privalo sudominti sa ri rūpintis ne tik tuo, kad tų — tebedėstau iki šiol. Fa se? Siekdamas betapiškumo, tik dėstytojas, bet ir visi se vo kolegas, parodydamas, kad nė vienas studentas neliktų kultetas man artimas — pats Sokratas juk pasivaikščioji minaro dalyviai „kvepia" studijuojant filosofiją, nagri mokyti darbo prakaitu. vo be periodinių leidinių, bet jį baigiau. .. Beje, teko filo mų metu dėstė nėjami neaiškūs klausimai. tur Seminaras — tai ne per kad sistemingai juos skaitytų, sofiją dėstyti visų mūsų uni niams. .. — Žinoma, tai nelengva... — Gal, būtų ir neblogai, skaitytos vadovėlių medžia ist ptarus sesijos rezultatus,mokytųsi dabartinio gyveni versiteto fakultetų studen — Studentas, pasiruošęs dl itai <" jei paskaitas skaitytų asisten gos tikrinimas, mokymosi re silpnai ėja, kad mostudentai įvykius vertinti vis iš klasi tams. seminarui, neturi nusiminti, 11 8—1919 — Kurie iš jų geriausiai tai, o seminarus vestų — zultatų integravimas, o ieš -J m. marksistinių pozicijų. reikiamai nių, nežino LietuLil tuvoje arba docentai... Tik klausimas: kojimas kelių būdų, kaip pa jeigu klausimas pasirodo dar Šiuo metu Komunistų partijos ir Lie- katedroje atren filosofiją studijuoja? m. revoliucinių posūkių siekti tuos rezultatus, išvadas, sudėtingesnis ir neaiškesnis, >s revoliucinio — Čia specialybė turi ma kur reikėtų vaikščioti.. . studentų referatai kon klau- kami judėjimo sijiuose. Turėdama Paskaitos metu asistentas kurias kadaise priėjo mark jei nerado atsakymo nurody arijos. Neleistina, kad skirtam stutai omekursui, V. Lenino žiausiai įtakos. Filosofija — ni e, katedra numato seriją vardo suteikimo komjauni- ne oratorystės menas! Šis nurodytų literatūrą, metodo sizmo klasikai bei šiuolaiki toje literatūroje. Tai, kas ne orientuojasi aišku, turi paaiškėti semina pi kaitų iš LKP istorijos įra mui 50-sioms metinėms. Ne mokslas turi savo specifiką, loginius sunkumus, proble nė marksistinė filosofija. revoliucijos šyt į magnetofono1940 Tas pats pasakytina ir ro, o tiksliau visų studijų —1941 mažas būrys studentų nuošir kurią turi perprasti kiekvie mas. Pagrindinį krūvį skirtu juostelę, Siu - įrašu bus galima naudo- džiai padirbėjo, paruošė tu nas > studijuojantysis. Vienas me seminarams - pokalbiams, apie nemarksistinę filosofiją: metu (paskaitos, seminarai, Tariamas visiš tis Visuomeninių ' . ____ ___ mokslų ka- riningus darbus, perskaitė filosofijos sunkumų: ne „pli kada studentai jau pasiruošę negalima jos vertinti, nesu konsultacijos). klausimo aiškumas, no tOete. Ši pagalbinė priemo juos tam skirtose konferenci- ko" rezultato, o proceso pa ginčytis ar klausti. O jeigu pratus tų gnoseologinių pa kas nė ‘bus ypač naudinga stu- jose, Šis darbas buvo tiesio- žinimas. .. rimtai, tai visų pirma dėsty grindų, kuriais remiasi viena rint seminare kalbėti, pa — Ką galite pasakyti apie tojo ir studento pokalbis tu ar kita nemarksistinė teorija. prastai liudija, kad pasiruoš dėl tams - neakivaizdinin ginis komjaunimo organizalabai paviršutiniškai, ne kams. cijos uždavinys, tačiau dėsty- ką tik praėjusios sesijos eg ri būti kaip lygaus su lygiu. Juk neretas atvejis, kada ta Studentas — suaugęs žmo studentas, jj’ar pasitaiko, kad studen- tojai nesulaukė pakankamos zaminus? vartodamas žo problemiškai. — Ir trečiasis pokalbis — tai nesupranta politinių sąvo- jos paramos. Didelė dalis — Kaip minėjau, skaitau gus. Nors aš pats baigiau džius „metafizika", „indeterkų. Paskaitų ir seminarų ne komjaunimo grupių liko nuo paskaitas, vedu seminarus ir chemijos specialybę, bet ma minizmas", „idealizmas", „ab egzaminas, kuriame visi stu tu siekiama išsiaiškinti atski- šalyje nuo šio darbo. egzaminuoju daugiausia Che no studentai mane šioj sri soliuti idėja", jų nesupranta, dentai aktyvūs... rų sąvokų turinį, tačiau stustudentus. ty stipriai lenkia, o aš ge suvulgarina. Tokiam studen LLKJS XVIII suvažiavimas mijos fakulteto — Kadangi, paprastai, eg dBtams reikėtų įprasti dau- iškėlė didelius uždavinius Dvidešimtį studentų iš devy riau išmanau filosofiją, todėl tui metafizikas — tas, kas zaminuoju „savus" studen dirbti su politiniu žody- aukštųjų mokyklų komjauni niasdešimt egzaminuotų įver galime vienas kitą papildy neigia visuotiną ryšį, kinta tus (tuos, kuriems vedu semi mumą, o indeterministas — narus), tai mano pagrindinės mo organizacijoms visuome tinau labai gerai. Tačiau ti. .. — Filosofijos pokalbiai kas neigia priežastingumą. Ir funkcijos — balų surašymas. Jaskaitose ir seminaruose ninių mokslų studijavimo sri tokio penketo, kuriuo būčiau dėstytojai siekia ugdyti stu tyje, Juos išspręsti padės visiškai patenkintas, šią sesi tarp dėstytojo ir studento dažnai pasirodo, kad tokie Daugeliu atvejų jau iš anks dentų mąstymą. Tam padeda glaudus bendradarbiavimas ją taip ir neatsirado. Per vyksta per paskaitą, per se „indeterministai", „metafizi to žinau, kaip studentas at atitinkami klausimai bei jų su dėstytojais. daug studentai nori filosofiją minarą ir už egzaminų stalo. kai" yra žioplesnį už patį sakinės. Malonūs netikėtu analizė. Katedra išleido G. JUKNIENE mokytis, o ne studijuoti. Tik Pirmojo pokalbio metu vie studentą, kadangi jis šių da mai, deja, pasitaiko labai re "TSKI’ istorijos kurso semi TSKP istorijos katedros keli bandė plačiau žvelgti: nas kalba, o kiti tyli (užsi- lykų neneigia. Taip atsitinka tai. narinių planų bei metodinių docentė buvo labiau apmąstę, dau- rašinėja). O jei tie kiti ne- tuomet, kai studentas nori Kalbėjosi A. STANEVIČIUS Katedrose ir dekanatuose ją i susumuoti egzaminų sesi■ ; rezultatai, toliau vyksta įn mptas darbas. Aptarti jie TSKP istorijos katedros m kodinėse sekcijose. Dėsty ta ai, dirbę sui antro kurso pabrėstudentais, vieningai vi“ žė kad apskritai studentų žini js yra geros. Gerai laikė T! KP istorijos egzaminą Fi lJogijos, lologijos, Teisės fakultetų ajtrakursiai. Tai ne atsitikti nis dalykas, o viso semestro rinito darbo atspindys: pasjlaitų lankymas ir atidus klausymas, pasiruošimas se mi arams, aktyvus dalyvavim.: juose. Galima drąsiai pa3kyti, kad blogai dirbantys semestro metu studentai ne gili turėti gilių ir tvirtų ži nių. Todėl katedros dėstyto ja: šiam klausimui skiria didllį dėmesį. Pagal darbą se mi tro metu galima neklys tat vertinti studento žinias. Katedroje jau įgavo pilietines teises praktika geriausių upės studentų žinias ver di be egzamino. Tai skatistudentus dirbti sistemin ei, aktyviai dalyvauti seminq tuose. omjaunimo grupių pirma: uždavinys ir toliau liekova už akademinę įsmę, už gerą studentų ruošimą seminarams, atedros darbo praktika namai patvirtino ir mark10 - leninizmo klasikų ;alų bei kitų pirminių šall konspektavimo svarbą, padeda studentams paši lti tiek eiliniam seminarui, ir egzaminui.
Filosofijos pokalbiai:
dėstytojas ir studentas
I
ESIJAI PASIBAIGUS • • • emijos ir Gamtos fakulkuriuose šįmet teko d ti politinę ekonomiją, e ekonominiai ir ne huitariniai. Bet dalyko mo Į si ir semestrinių egzaminl į rezultataii gana g —i. geri. Abdiliuti studentų — chemi ku ir biologų — dauguma u°ll ii lankė paskaitas bei serain rus, studijavo ir konJ__ _■ spėk:tavo marksizmo - leniniznio ]klasikų ekonominius veikalu —s’ TSKP ir kitų broliškų jų ] artijų suvažiavimų ir CK "į L>mų dokumentus, tarybinių *r užsienio ekonomistų naųl| susius teorinius darbus. T riji ,Se Chemijos> fakulteto
grupėse (išskyrus biochemi kus) seminaruose dalyvauda vo visi studentai ir gerai pa siruošę. Kiekvieną kartą vykdavo gyvas, dalykiškas ir kūrybinis pokalbis aktualiais ekonominės teorijos ir eko nominės politikos klausimais, netrūko draugiškų diskusijų. Todėl neatsitiktinai 23 šių grupių studentai išlaikė eg zaminą tik „labai gerai" (o tai 32% visų IV kurso chemikų!). Abiejų fakultetų vidutinis politinės ekonomijos pažymių balas yra 3,85 (Gamtos — 3,93, Chemijos — 3,80). Geriausiai laikė egzaminą,
kaip jau minėjau, Chemijos fakulteto 2 grupė (4,17 balo) bei 1 grupė (4,09), o taip pat Gamtos fakulteto biologų 1 grupė (4,04) ir geologų grupė (4,03 balo). Labai ge rus ir gerus pažymius Che mijos fakultete gavo 46 iš 74 laikiusiųjų (62%), o Gam tos fakultete — 65 iš 100 laikiusiųjų (65%). Noriu pa žymėti, kad ypač kruopščiai ir sąžiningai dirbo, studijuo dami socializmo politinę ekonomiją, studentai chemi kai: R. Balkevičiūtė, R. Ber notas, A. Cetkauskaitė, R. Dževeckaitė, K. Mikučionis, M. Rodevič, A. Rukšėnas, I.
Stoškutė, R. Svičiulytė, G. Sitnikova, R. Somas; Gamtos fakulteto studentai: R. Alaburdaitė, S. Gruodis, G. Gorinčiuk, R. Kliminskas, G. Krivič, V. Martinkėnaitė, J. Mockevičius, R. Smalstys. Nemaža dalis studentų — 14 draugų — pateikė politi nės ekonomijos temomis re feratus visuomeninių moks lų konferencijai, kuri įvyks kovo 13—14 d. Būdinga ir tai, kad abiejų fakultetų studentai, atsiskaitę už politinę ekonomiją pažy miu „labai gerai" (o jų — 52 žmonės) ir kitus žiemos egzaminus išlaikė sėkmingai. Tai — tikrieji mokslo pir mūnai. Vienok egzaminų rezulta tai ne visiems vienodai džiu
gūs. Chemijos fakulteto bio chemikų ir Gamtos fakulteto geografų grupėse labai daug vos patenkinamų pažymių (atitinkamai 66% ir 54%). Ypač tai rimtas įspėjimas studentams - geografams, ku riems dar prieš akis politi nės ekonomijos valstybinis egzaminas. Iš viso, dar yra nemaža studentų, nesistengiančių siekti pažangos moksle, abe jingai žiūrinčių į visus dėsto mus dalykus. Tai — vadina masis „pasyvas", kurio tarpe yra ir visiškų apsileidėlių. Kita dalis mokėsi nesištemingai, nesupranta politinės eko nomijos kurso kaip visumos. Nemaža yra ir atitrūkusių nuo gyvenimo, jo nepažįsta, dažnai argumentuoja atsitik
tinai nugirstais faktais, nesu geba atskleisti ekonominių procesų esmės. Pagaliau tre jetus gauna ir kai kurie pir mūnai, per daug pasitikį stu dijų knygelėje esančiu „ka pitalu", t. y. gerais ir labai gerais pažymiais iš kitų daly kų, ar bendru išsilavinimu apskritai. Deja, tai per daug rizikinga. Tik rimtos politinės eko nomijos studijos, siekiant tvirtai pasiruošti darbui, kū rybai ir gyvenimui, gali duo ti gerus rezultatus visiems. L. KRIUKELIS
Tarpfakultetinės politinės ekonomijos katedros vyr. dėstytojas, ekonomikos m. kandidatas
nybės. Moterų grupėje pir mą vietą iškovojo Finansų ir apskaitos fakulteto sportinin kės. Antros — filologės, tre čios — pramonininkės. Vyrų čempionais tapo irgi finansi Baigėsi tarpfakultetinės ko ninkai. Po jų liko Pramonės mandinės stalo teniso pirme ekonomikos ir Fizikos fakul-
AUKSTASIS mokslas
Jungtinėse Amerikos Valstijose aukštosios mo kyklos — tai stambiausi mokslo tyrimo centrai, kurių daliai tenka dau giau negu pusė visų fun damentaliųjų tyrinėjimų. Tai toli gražu ne vienin telis amerikietiškos aukš tosios mokyklos skirtu mas nuo mūsiškės. Per skaitę šį pasakojimą, jų, ir esminių, pastebėsite daugiau. .. .Masačuseto technolo ginis institutas (MTI) — ištisas miestelis su dešim timis korpusų, su ciklotronu ir stadionu. Siame miestelyje gyvena 15 tūkst. žmonių — studen tai, aspirantai, dėstytojai, moksliniai darbuotojai ir aptarnavimo personalas (atitinkamai 4+4+2,5+2+ +2,5 tūkst.). JAV aukštų jų mokyklų yra 2000, Ma sačuseto institutas — pir majame dešimtuke. Šian dien tūkstantis profesorių 24 fakultetuose ruošia be veik visų inžinerinių dis ciplinų specialistus — nuo architektūros iki bionikos. Instituto šlovė auga. Nuo jo atskyla netgi tokios stambios laboratorijos, kaip Linkolno elektroni kos laboratorija su 2000 darbuotojų. Prie kelio Nr. 128, ne toliese nuo Bostono, išau go „auksinis pramoninis puskritulys" — apie 600 firmų. Jos minta MTI ir Harvardu, gaudo kiekvie ną naują žodį, skuba su daryti kontraktus. Moks lininkai priversti tapti biznesmenais. Lazerį labo ratorijoje demonstravo
UŽSIENYJE
1960 m. Po šešių mėne sių juo užsiiminėjo jau 70 kompanijų, po penkerių metų — 460. Kaip banaliai tai ne skambėtų — MTI klestė jimo mechanizmo variklis yra doleris. Taigi, paskai čiuokime juos. Instituto metinis biudžetas — 235 milijonai dolerių. 70 jų išeikvoja Linkolno labo ratorija, 65 — Kembridžo (nesumaišykit su anglų!) matavimo prietaisų labo ratorija. 55 milijonai ten ka moksliniams tyrinėji mams MTI miestelio labo ratorijose. Iš viso — 190 milijonų mokslo tiriama jam darbui. Lieka 45 mili jonai — mokymuisi, spe cialistų rengimui. Kas moka tuos 190 mi lijonų? Pirmiausia įvai rios valstybinės įstaigos: NASA, Atominės energi jos komisija, Gynybos ministerija, Nacionalinis mokslo fondas, kai ką pri duria privačios firmos. Kaip ir kodėl moka? Reikalas toks. Sakykim, katedros dėstytojui atei na į galvą progresyvi mokslinė idėja. Jis ar vi sa bendraminčių grupė, instituto administracijai pritarus, siūlo idėją tai organizacijai, kuri gali tuo domėtis. Svarbiausia rasti idėjos pirkėją. Ta da sudaroma sutartis. Pa prastai į darbo grupę įeina profesorius, du as pirantai ir keli studentai. Jie iš karto gauna pini gus ir tvarkosi savo nuo žiūra. O kai baigia darbą, išsiskirsto kas sau.
PASALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI
Studentui tokia sistema gera tuo, kad jis greit pripranta prie mokslinio darbo, prie pačios nau jausios tematikos. Jis dir ba kartu su savo dėsty tojais, ir jų santykiai da lykiški. Čia tu visas kaip ant delno, ir tavo vertę gerai žino. Priedo, studen tas dar šį bei tą uždirba. Tiesa, sistema ne tokia jau gera, kaip iš pirmo žvilgsnio rodosi. Bent jau
Kovo 4 d. Vilniaus apylin kėse vyks tarpfakultetinės Kovo 2 d. prasideda tarp fakultetinės tinklinio varžy slidinėjimo varžybos. bos. 15 vai. susitinka Medi Paraiškos abiejoms varžy cinos ir Istorijos fakultetų merginos. Po jų susitiks vy boms priimamos iki kovo 1 Vasario 22 d. po žiemes d. 17 vai. rų komandos. atostogų vėl atnaujino savo veiklą Jaunimo muzikos sek cija, susikūrusi, kaip jau bu vo minėta, prie Istorijos fa kulteto kultūros klubo. Tą penktadienį buvo kalbama apie Vengrijos Liaudies Res lis iš kitos moka 4000. lygį. Jie stebi, kad pro publikos vokalinių - instru Apie 1,5—1,8 tūkstančių gramos būtų atnaujina mentinių ansamblių kūrybą, išeina valgiui ir bendra mos sutinkamai su nau klausomasi muzikos įrašų bučiui. jausiais mokslo ir tech Tai, beje, pirmasis iš numaty Harvardo diplomas dar nikos pasiekimais, sten tų dviejų vakarų apie veng brangesnis — apie 20000 giasi pasikviesti iš šalies rų ansamblius. Šį kartą ap bene meistriškiausies dolerių. Švietimo kaina žinomus mokslininkus ir tartas „Lokomotiv GT", kyla. Nuo 1960 iki 1970 specialistus skaityti spe kolektyvas sugebėjęs savo kūryboje su metų ji paaugo 50%. cialių kursų ar skyrių. jungti šiandieninės avangar Trumpai tariant, mokytis Suprasdami, kad jų spren distinės jaunimo muzikos pa gali visai ne kiekvienas. dimai turi sąlyginę vertę, siekimus su pažangiu dainos Ar gauna Amerikos jie, be to, rengia savus turiniu, išlaikęs nacionalines studentai stipendiją? Taip. geriausių pedagogų - lek liaudies muzikos tradicijas. MTI gauna apie du treč torių, labiausiai kvalifi Tai ir nulėmė kolektyvo po tiek Vengrijoje, kuotų specialistų konkur puliarumą milžiniškais tiražais lei sus ir netgi laureatams kur džiamos jo plokštelės, tiek skiria premijas. užsienyje. Malonu, kad Jaunimo muzi .. .Tą dieną, kai mes buvome MTI, klube rodė kos sekcija ėmėsi propaguo dokumentinius filmus, vei ti socialistinių šalių aukšto lygio kolektyvus, ku kė paroda „Italijos dailė meninio beje, mūsuose girdimi XIX a.", afiša kvietė į rie, gana retokai. Tikimės, kad klubą „Penktadienį vaka tokie vakarai taps tradicire". MTI laikraščio skel niais ir susilauks reikiamo bimų puslapyje didelis studentų dėmesio. V. BARTASEVIČIUS skyrius „Parduodama"...
BOSTONO STUDENTAS amerikiečiai nelaiko jos tobula. Visa bėda ta, kad reikia ieškoti idėjos pir kėjo, kuris suprastų jos perspektyvumą ir patikė tų „pardavėjo" įtikinėji mams. Dabar apie tuos 45 mi lijonus dolerių. Kas juos sumokės? 15 milijonų duoda institutas. Tai MTI nuosavybės — akcijų — procentai. 15 milijonų — mecenatų. Dažniausiai tai — praturtėję instituto auklėtiniai, kuriems malo nu, kad už šią labdary bę kokia nors laboratori ja pavadinama jų vardu. Likusius 15 milijonų moka studentai. MTI studentas per me tus moka 3000 dolerių — jeigu jis iš mažos Masa čuseto valstijos. Atvykė-
daliai. Įprasta ,kad vidu tinė amerikiečių šeima apmoka trečdalį sūnaus ar dukters studijų išlaidų. Kitos dvi trečiosios dalys susideda iš stipendijos ir uždarbio. Uždarbiauja, kur papuola. Studentai noriai dalyvauja ir įvairiuose na cionaliniuose mokslo bei technikos konkursuose, kurių nugalėtojai gauna stambias sumas. Žurnalo „Pramonės ty rinėjimai" duomenimis 1971 m. JAV buvo 50— 75 tūkst. bedarbių moks lininkų ir inžinierių. Jo kia aukštoji mokykla nieko niekur neskirsto, neatsako už savo auklėti nių įdarbinimą. Rūpestis dėl rytdienos verčia studentus gana rimtai žiūrėti į dėstymo
PRISPAUDĖ
Matematikos ir mecha nikos fakulteto I k. stu dentės A. Šaltenytė ir L. Švagerytė, Chemijos fakulteto I k. studentė N. Sližytė, Prekybos fakulteto I k. studentė N. Julevlčlūtė ir II k. studentė G. Žilevi čiūtė, Pramonės ekonomikos fakulteto II k. studentai A. Alipovas ir A. Čepas, Teisės fakulteto I k. studentas V. Reinlkovas ir II k. studentas A. Jur gelis, Medicinos fakulteto III k. studentas A. Kubilius. LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
tetų tenisininkai. Taigi, ge riausios komandos taurė ati teko Finansų ir apskaitos fa kultetui. Toliau komandos iš sirikiavo taip: PEF, MF, GF. Asmeninės stalo teniso var žybos dar tebevyksta. K. MEDZEVlClUS
KAIP GYVUOJA MUZIKOS SEKCIJA?
KAINA 2 KAP.
Tai atsitiko mūsų mies te. Daugelio žmonių aki vaizdoje taurelė prispau dė prie geležinkelio sto ties laiptų FAF buhalteri nės apskaitos spec. III kurso studentą Aleksand rą Kaplaną (žiūr. nuotrau ką). Į pagalbą nelaimės iš-
Siūlomi čiužinys, var gonai, valtis, binoklis, šu niukas. Pranešė, kad pa mestas disertacijos rank raštis ir plunksnakotis. MTI mokosi 17 religijų atstovai. Todėl ir cerkvę padarė abstrakčią — be religinių atributų. Vie niems ji bažnyčia, kitiems — mečetė. .. .Po kelių dienų čia įvyks išleistuvių vakaras. Didžiojoje aikštėje statė palapines, bendrabučiuo se rinko iškilmių vakarienei pinigus... Pirmą valandą dienos — iškilminga procesija, kurią pradės saujelė senukų, 1923 metų absolventai, Paskui iškilmingas diplomų įteikimas ir linksmy bės. .. Sako, tokiomis naktimis Bostonas blogai miega... (Paruošta pagal „Komsomolskaja pravda")
REPORTAŽAS iŠ ĮVYKIO VIETOS
tiktajam atskubėjo keli ryžtingesnį praeiviai. Vie nok jėgų nepakako... Aleksandras buvo taip prispaustas ir taip ilgai gulėjo, kad net slogą ga vo. Kas ten žino, kuo vi sa tai būtų baigęsi, jei ne milicijos pareigūnai. Iš-
traukė vargšelį, aptvarkė. Ir už paslaugas tik penkis rublius paėmė. Gydo dabar Aleksand ras slogą ir laukia, kokią čia dovaną jam pateiks dekanatas ar komjaunimo organizacija. Juk nuken tėjo vargšelis.. .
Pernai, gerokai prieš Ne u-l juosius Metus, Istorijos (iri ne tik Istorijos) fakultetą j apskriejo maloni žinia: ku l riama jaunimo muzikos sek-j cija. Kokie jos uždaviniai? Tiesa, sekcijos vadovai dar j tik ruošia renginių planą nes pradžia visada nedrąsi, bet tikslas yra: rodyti g ei riausius jaunimo muzikos pa-1 vyzdžius, bandyti juos sko-l ningai vertinti. Sumuojant buvusių vakarui kol kas negausius įspūdžius,! gimė keletas nuogąstavimui Ar nenukrypsime į šabloną:! iš pradžių kalbos, paskui — I meninė dalis, po koncerto-I šokiai?.. Ar išlaikysime! tvarką? (Malonus pavyzdys! vakaro organizatorių naudai ! Mergina įsigeidė šokti rūky-l dama (I). Priėjo tvarkdarysl ir pasakė: „Aš palaikysiu ci-1 garetę". Mergina nuraudo. -I I Lankytojų skaičius negali bū-1 ti neribotas, teks, matyti verstis kvietimais. .. Bet pradžia sveikintina. Oi ateity.. . — Ateityje labiau nutuo-B kiantys jaunimo muzikoje, -B sako sekcijos pirmininkė tre-l čio kurso psichologė Lilijana I Ostrauskaitė ir jos padėjėjas I Vytautas Čepas, — pasai.osB studentams apie muzikinius I kolektyvus, ginčysimės n» I zikos klausimais, kviesimas I kompozitorius, muzikologus I Ir visada — klausysimės mu I zikos. Tai padės, kaip rašo I ma mūsų įstatuose, lavini I muzikinį studentų skonį, i kiekvieno muzikos klubo >’-■ karo lankytojas išsineš ne tifl jaukumą, bet ir kruopelę -fl nių. Lauksime naujų susitikimi 1 C. IŠKAUSKĄ' 1
* j alinimo aktyvo pasitarimas. Jo tema: „LLKJS XVIII su važiavimas ir Universiteto komjaunimo organizacijos už daviniai". Dalyvauja fakulte tų komjaunimo biurų nariai ir akademinių grupių sekre toriai.
Vilniaus universiteto nusi AR UŽSIPRENUMERAVAI pelnęs liaudies dainų ir šo kių ansamblis priima studen „TARYBINĮ STUDENTĄ"? tus ir studentes, norinčius dainuoti ansamblio chore ar Prenumeratą kovo—bir ba solo. Priėmimas vyks kovo 1—2 želio mėnesiams priima profkomitetas. d. nuo 18 vai. Aktų salėje Studentų Kaina — 32 kap. (Čiurlionio 21).
2 32000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 852
Giliai užjaučiame gru pės vadovą doc. P. KIUBĖRĮ dėl motinos mirties PEF pramonėsj planavimo spec I III k. 1 gr. studentaiB
LV 02504
REDAKTORIŲ | ALGIS KUSTA