Universitas Vilnensis, 2008 m. gruodis Nr. 8 (1692)

hinc itur ad astra

universitas

-1579- %

vilnensis « 2008 m. gruodis

Nr. 8 (1692)

http://www. vilnensis. vu. lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Šiame numeryje Krizė prie universiteto slenksčio Skaitykite p. 4

Vilniaus universiteto Bibliotekos kiemas Skaitykite p. 8

Akademinė skola kliūtis socialinei stipendijai gauti?!

Skaitykite p. 11

Slėniai tampa realybe

Mielieji, Skaitykite p. 12

Žygeivių metai: buvo gerai, kad kitais metais būtų dar geriau

Skaitykite p. 14

Sportininkų startai Rektoriaus taurės varžybose Skaitykite p. 15

Naujieji 2009-ieji metai ypatingi Lietuvai, Vilniui ir Vilniaus universitetui.

Minėsime Lietuvos tūkstantmetį, Vilnius taps Europos kultūros sostine, o mūsų senoji Alma Mater švęs 430 metų jubiliejų.

Ateinančiais prasmingų sukakčių metais norėčiau palinkėti visiems Universiteto akademinės bendruomenės nariams ypatingos sėkmės, susikaupimo, pilnatvės ir lūkesčių išsipildymo. Linkiu nepasiduoti recesijos nuotaikoms ir susitelkti į ateitį, kurią kuriame savo žiniomis, geru darbu ir sėkmingomis studijomis.

Mieli studentai, jums norėčiau palinkėti įdomių, atradimų kupinų ir vaisingų studijų, sėkmingai įveikti sesiją ir turėti laiko pasidžiaugti studentišku gyvenimu.

Tegu kiti metai nešykšti Jums ir Jūsų artimiesiems laimės, sveikatos ir džiugių akimirkų.

Linksmų šventų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų !

BENEDIKTAS JUODKA Rektorius

universitas

2

2008 m. gruodis

vilnensis

raaktualijos------------------------- ----------------------------------------------------------

Vilniaus universitetas DĖL AUKŠTOJO MOKSLO Europos senųjų universitetų antologijoje reformos KREIPIMASIS

2008 m. GRUODŽIO 1 D., VILNIUS J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui ADAMKUI, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Arūnui VALINSKUI, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui KUBILIUI

Vienas svarbiausių ir neatidėliotinų naujo Lietuvos Respublikos Seimo ir naujos šalies Vyriausybės uždavinių - įgyvendinti apgalvotą ir ryžtingą šalies aukštojo mokslo reformą.

Tokia reforma yra vienintelis būdas įveikti šioje srityje susidariusią ir vis gilėjančią krizę. Šalies akademinė bendruomenė tikrai pritars tokiai reformai ir ją rems, jeigu ji bus vyk­ doma sąžiningai ir skaidriai, iŠ anksto nustačius ir viešai paskelbus numatomos reformos prioritetus, tikslus, jos vykdymo tvarką ir būdus. Aukštųjų mokyklų valdymo ir finansavi­ mo sąlygų - jo šaltinių ir būdų - pertvarka yra svarbi reformos dalis. Tačiau neturėtume puoselėti iliuzijų, kad aukštųjų mokyklų finansavimo problemų sprendimas, smarkiai didinant mokančių už studijas asmenų skaičių bei įmokų dydį ir viliantis, kad laisvosios rinkos „nematoma ranka“ sustiprins aukštųjų mokyklų konkurenciją, kone savaime pa­ dės išspręsti ne tik finansines, bet ir studijų kokybės problemas. Toks požiūris į reformos tikslus ir jos vykdymo būdus yra vienašališkas ir siauras, nes ignoruojami kiti ne mažiau svarbūs jos aspektai. Tokia reforma negali būti sėkminga.

Nagrinėjant susidariusios krizės priežastis pripažįstama, kad ją nulėmė ilgus metus vy­ kusi nevaldoma ir ekstensyvi šalies aukštojo mokslo plėtra. Du neigiamiausi jos padariniai yra išpūstas ir neracionaliai išdėstytas aukštųjų mokyklų, ypač universitetų, tinklas ir šiurkš­ čiai pažeistos universitetuose, kolegijose bei profesinio ugdymo įstaigose besimokančių asmenų skaičiaus proporcijos. Visuotiniu reiškiniu tapo įvairiuose universitetuose vykdo­ mos dubliuojančios ir nekokybiškos, tačiau daug finansinių ir materialinių išteklių reikalau­ jančios studijų programos. Valstybės pastangos didinti sektoriaus finansavimą taip ir neda­ vė laukto efekto todėl, kad skiriamos lėšos dažnai skatino tik ekstensyviai plėtoti aukštojo mokslo sektorių - kurti naujas mokslo įstaigas ir studijų programas neturint tam nei tinka­ mo mokslinio ir pedagoginio personalo, nei materialinių ir finansinių išteklių. Šios problemos gerai žinomos ir visuotinai pripažįstamos, todėl nuo ryžtingo jų spren­ dimo priklauso visos aukštojo mokslo reformos sėkmė. Priešingu atveju Lietuva pa­ smerkta likti masinių, tačiau brangių ir dažnai nekokybiškų, nevisaverčių tariamai „uni­ versitetinių“ studijų šalimi. Dėl nereformuotos ir nesutvarkytos aukštojo mokslo sistemos šaliai gresia protų nutekėjimas, vis labiau iškreipiama darbo rinka, plačios galimybės lengvai įgyti realaus išsilavinimo lygio neatitinkančius universitetinius diplomus deval­ vuoja ir kompromituoja pačią aukštojo mokslo bei universitetinių studijų sampratą ir tampa visuomenę, ypač besimokantį jaunimą, demoralizuojančiu veiksniu.

Esame įsitikinę, kad sėkmingos reformos pagrindas, jos kertinis akmuo turėtų būti aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir pažeistos pusiausvyros tarp povidurinio švietimo sektorių atkūrimas. Sėkmingai išsprendus šiuos du prioritetinius uždavinius rastųsi prie­ laidos išspręsti ir kitas Lietuvos aukštojo mokslo problemas, pirmiausia finansavimo klau­ simą. Tik optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą ir atlikus esminę jose vykdomų studijų pro­ gramų pertvarką, galima tikėtis, kad būtinas sektoriaus biudžetinio finansavimo didinimas ir ES struktūrinė parama ne toliau skatins ekstensyvią jo plėtrą, bet leis iš esmės pagerinti kokybiškas studijų programas pajėgiančių vykdyti aukštųjų mokyklų materialinę bazę, moks­ linės bei mokomosios veiklos sąlygas ir padidinti kvalifikuotų dėstytojų ir darbuotojų atlygi­ nimus. Todėl reforma bus sėkminga tik tuo atveju, jei pavyks įgyvendinti šias priemones: 1. optimizuoti Lietuvos studijų ir mokslo institucijų tinklą, panaudojant tam 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšas ir įgyvendinant įvairias kitas paskatas aukštosioms mokykloms ir mokslo tyrimų institutams jungtis ir kooperuotis; 2. pertvarkyti mokslo ir studijų finansavimą vadovaujantis sąžiningos ir lygiateisės aukš­ tųjų mokyklų ir mokslo įstaigų konkurencijos principu; aukštųjų studijų finansavimo pagrindas turi būti valstybinis užsakymas, dėl kurio turi konkuruoti tas pačias studijų programas norinčios vykdyti aukštosios mokyklos; 3. atlikti sąžiningą ir objektyvų šalies aukštosiose mokyklose vykdomų studijų programų vertinimą, kurio vienas iš svarbiausių kriterijų turi būti pakankamas mokslo tiriamo­ sios veiklos potencialas; šio potencialo neatitinkanti universitetinių studijų programa turi būti naikinama arba jos statusas turi būti keičiamas į neuniversitetinių studijų programos statusą; 4. mokslo ir studijų įstatyme patikslinti universitetinės aukštosios mokyklos statusą api­ brėžiančius kriterijus, numatant galimybę keisti studijų programos arba aukštosios mokyklos statusą atsižvelgiant į ekspertinio vertinimo rezultatus; 5. įstatymiškai įtvirtinti ekspertinį vertinimą atliekančių institucijų nepriklausomybę nuo valstybės politinių bei administracinių struktūrų ir interesų grupių, taip pat juridiškai apibrėžti vertinimui pasitelkiamų užsienio ekspertų darbo sąlygas ir statusą.

Neabejojame, kad šalies universitetai yra pasiruošę priimti reformos keliamus iššūkius ir geranoriškai bei konstruktyviai prisidėti prie jos įgyvendinimo. Esame įsitikinę, kad atvira, skaidri, sąžininga ir garbinga universitetų konkurencija dėl teisės vykdyti valstybės užsakomas studijų programas gali t ipti svarbiu universitetų tobulėjimo ir pažangos varikliu ir yra vienin­ telis civilizuotas bei visuomeniškai ir valstybiškai atsakingas būdas išeiti iš sąstingio ir krizės, kurie apėmė visą šalies aukštąjį mokslą. Kartu tai reiškia, kad turime ne tik konkuruoti, bet ir kooperuotis, sutartinai siekti visapusiškos, nuoseklios ir kompleksinės viso povidurinio švie­ timo sektoriaus reformos, grindžiamos šiame kreipimesi išdėstytais principais.

Reformų viltį stiprina tai, kad neseniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus laimėju­ sių ir į valdančiąją koaliciją susibūrusių partijų rinkimų programose yra daug akademinei bendruomenei priimtinų nuostatų. Kviečiame aukščiausius valstybės vadovus ir jų vado­ vaujamas institucijas parodyti didelę politinę išmintį ir tvirtą politinę valią perkeliant rinkimų programose išdėstytus pažadus į naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės pro­ gramą. Šios programos svarbiausių ir neatidėliotinų veiksmų sąrašo pradžioje turi būti įrašyta aukštojo mokslo reforma, atitinkanti ne tik šalies akademinės bendruomenės siekius ir lūkesčius, bet ir ilgalaikius tautos ir valstybės interesus. Tik sąžiningai, ryžtingai ir skaidriai atliekami konkretūs reformos įgyvendinimo darbai gali grąžinti tikėjimą, kad mokslas ir švietimas yra realus Lietuvos valstybės prioritetas.

Akad. B. JUODKA, Vilniaus universiteto rektorius Prof. V. PŠIBILSKIS, Vilniaus universiteto Senato pirmininkas

Lunde 2008 m. lapkričio mėnesį iš­ leista antologija „Univer-city“, ku­ rioje nagrinėjami maži ir vidutinio dydžio senieji Europos universiteti­ niai miestai kaip pasaulinės moks­ lo visuomenės struktūros, jiems ke­ liami uždaviniai ir galimybės. Kny­ ga išleista kaip medžiaga iš Lunde vykusio simpoziumo, kuriame ap­ tartos universiteto ir miesto sąvei­ kos, jų prisitaikymo prie globalios mokslo bendruomenės reikalavimų problemos.

Prabangiai išleistoje ir gausiai iliustruo­ toje antologijoje pristatomi 26 maži ir vidu­ tinio dydžio Europos miestai bei universi­ tetai. Tarp jų ir Vilniaus universitetas bei Vilniaus miestas. Šia tema buvo skaityti net trys pranešimai, kurie išspausdinti antolo­ gijoje: Vilniaus universiteto strateginių rei­ kalų prorektorius prof. Juozas Lazutka kartu su tuometine Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskiene parengė pranešimą „Kaip miesto aplinka gali stimuoliuoti kūrybišku­ mą: universiteto ir miesto santykiai", Vil­ niaus universiteto Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja N. Bulotaitė pranešimą „Universiteto paveldo reikšmė įvaizdžiui", Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros de­ partamento direktorius J. Jakaitis - prane­ šimą „Miesto architektūros ir visuomenės sąveikos aspektai“.

Europa turi unikalią universitetinių mies­ tų tradiciją. Čia priskaičiuojama apie 80

mažesnių ir vidutinio dydžio senų univer­ sitetinių miestų, kurių istorija labai skirtin­ ga. Antologijoje atkreipiamas dėmesys į universitetų istorinio paveldo išsaugojimo

problemas, miesto ir universiteto tarpusa­ vio sąveiką, jų santykius miesto plėtros po­ žiūriu, senųjų universiteto pastatų ir naujų universitetinių miestelių ryšius ir sąveiką, universiteto įtaką miesto ekonominei plėt­ rai ir kt.

Simpoziumo tikslas buvo paskatinti ben­ dradarbiavimą tarp senų Europos univer­ sitetinių miestų, kurių istorija, bruožai ir to­ limesnės plėtros problemos panašios.

Simpoziumą inicijavo ir šios knygos leidi­ mą parėmė Peteris Hakanas Ohlssonas, buvęs Lundo miesto tarybos pirmininkas, o jį surengė Lundo universiteto Architek­ tūros ir statybos katedra. Antologiją spau­ dai parengė Architektūros ir statybos ka­ tedros profesorius Bo Larssonas.

Simpoziumo rengėjai ir antologijos leidė­ jai tikisi, kad ši antologija paskatins disku­ tuoti minėtomis temomis.

„17. V.“ inform.

JAU STARTAVO NAUJASIS „UNIVERSITAS

VILNENSIS" INTERNETINIS PORTALAS Atsižvelgdamas į naujų laikų tech­ nologinius iššūkius, lapkričio mėnesį pasirodė naujasis „Universitas Vilnen­ sis“ internetinis portalas www. vilnen­ sis. vu.lt, skirtas Vilniaus universiteto bendruomenei.

Naujasis universiteto laikraščio portalas leidžia daug sparčiau pateikti naujienas, suteikia skaitytojams straipsnių komentavimo galimybę, siū­ lo dalyvauti apklausoje ar virtualioje diskusijoje. Šio portalo iniciatoriai pla­ nuoja pateikti interneto vartotojams platesnį leidinio variantą, čia ne tik bus

dubliuojamas popierinio laikraščio tu­ rinys, bet ras vietą ir kitos, papildomos medžiagos, nušviečiančios Vilniaus universiteto, jo studentų ir dėstytojų gyvenimą. Informacija naujojoje tinklalapio versijoje bus atnaujinama re­ aliu laiku, ją papildys vaizdo siužetai.

Naujo internetinio puslapio kūrėjai ti­ kisi, kad tai suteiks www.vilnensis.vu.lt tinklalapiui daugiau gyvumo, priartins jį prie šiuolaikinio savarankiško infor­ macinio portalo standartų.

„U. V." inform.

Gruodžio 12 d. akademinei bendruomenei buvo pristatytas internetinis portalas www.vilnensis.vu.lt. Skaitytojai keliavo buvusiais ir būsimais straipsnių pėdsakais.

Visus svetingai priėmė rektorius ir parodė ne tik Rektoriaus aulą, bet ir regalijas.

L. Januškevičienės nuotr.

vilnensis

2008 m. gruodis

3

------------------------------------------------------------------------------------- aktualijos! 1> |vyko trečiasis europinis aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo forumas Inga MILIŠIŪNAITĖ Tai jau trečiasis Europos uni­ versitetų asociacijos organizuo­ tas tokio pobūdžio renginys. Šiais metais pagrindinė forumo

tematika buvo susijusi su aukšto­ jo mokslo kokybės užtikrinimo ir atskaitomybės problema. Šian­

dien tarp aukštojo mokslo dali­ ninkų - vyriausybė, plačioji vi­ suomenė, politikai, tėvai, studentai, dėstytojai, aukštoji mo­ kykla. Tačiau pagrindinė ir tiesio­ ginė atsakomybė už aukštojo mokslo kokybės užtikrinimą ten­ ka aukštajai mokyklai. Studijų sri­ tyje pagrindinis aukštosios mo­ kyklos veiklos rezultatas yra studijų programa. Studentai proceso dalyviai. Taigi jiems taip pat tenka tiesioginė atsakomybė

Lapkričio 20-22 d. Corvinus universitete Budapešte vyko Europos universitetų asociacijos surengtas kokybės užtikri­ nimo forumas „Kokybės užtikrinimo tendencijos“. Tarp ren­ ginio dalyvių - aukštųjų mokyklų, studentų, išorinių koky­ bės vertinimo institucijų, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Iš viso renginyje dalyvavo apie 500 dalyvių iš 55 ne tik Europos, bet ir kitų pasaulio šalių.

Vilniaus universitetui forume atstovavo akademinių reikalų prorektorius doc. J. Galginaitis ir Kokybės vadybos centro direktorė dr. Inga Milišiūnaitė. už studijų kokybę. Tarp studijų programos kokybės vertinimo kriterijų - vidinio kokybės užtikri­ nimo ir tobulinimo sistema, ab­ solventų pasitenkinimo ir įsidar­ binimo rodikliai, darbdavių nuomonė apie praktiką atliekan­ čius studentus ir absolventus.

Taip pat nemažai diskusijų lai­ ko buvo skirta reitingavimo sis­

temų ir Bolonijos proceso idėjų metodologinio suderinamumo problemai aptarti. Viena vertus, kaip pripažino forumo dalyviai, potencialius studentus, jų tėvus, politikus, plačiąją visuomenę ir pačias aukštąsias mokyklas vis labiau domina reitingavimo sis­ temų rezultatai. Kita vertus, bu­ vo konstatuota, kad egzistuojan­

čios reitingavimo sistemos tie­ siogiai neskatina fundamentalių Bolonijos proceso idėjų įgyven­ dinimo. Studentų kritinio mąsty­ mo ugdymas, studijų rezultatais grindžiamos studijų programos, dėstytojų pedagoginė kompe­ tencija, mokymosi visą gyvenimą galimybių sudarymas ir pan., de­ ja, nepatenka tarp reitingavimo sistemose vertinamų universite­ tų veiklų.

Kita išsivysčiusiose Vakarų šalyse akivaizdžiai ryškėjanti ko­ kybės užtikrinimo tendencija bandymai koncentruoti tiek materialiuosius, tiek žmo­ giškuosius aukštojo mokslo sistemos išteklius. Keleto foru­ mo dalyvių daryti pranešimai buvo skirti atskirų universitetų

sujungimo patirčiai konkrečiose šalyse pristatyti.

Lietuvoje 2007 m. suburta Na­ cionalinio aukštojo mokslo koky­ bės forumo iniciatyvinė grupė taip pat jau antri metai organizuo­ ja renginį aukštojo mokslo koky­ bės užtikrinimo tema. Pirmoji na­ cionalinė konferencija, skirta aukštojo mokslo kokybės užtikri­ nimo problematikai, buvo sureng­ ta Kauno technologijos universi­ tete. Šiais metais diskusiją t„Studijų programų kokybės geri­ nimo prioritetai“, skirtą „naujos kartos“ studijų programų kūrimo problemoms aptarti, surengė Vil­ niaus universitetas ir Švietimo ir

mokslo ministerija. Diskusija vyko Vilniaus universiteto Tarp­ tautinio verslo mokykloje gruo­ džio 18 d.

Gamtos mokslų studentams - naujojo fondo parama Pasak AB „Lietuvos draudimas“ generalinio direktoriaus Kęstučio Šerpio, klimato kaitos reiškiniai ir

Gruodžio 11 d. Vilniaus uni­ versiteto Mokslinės bibliote­ kos Seminarų auditorijoje

jų padariniai yra aktualūs ir drau­ dimo verslui. Be to, „Lietuvos drau­ dimas“ pozicionuoja save kaip so­ cialiai atsakingą organizaciją. „Norime padėti visuomenei spręsti aktualius klausimus. Aplinkosau­ ga - viena karščiausių problemų, nuo to, kaip su gamta elgiamės šiandien, priklauso visų mūsų vai­ kų ateitis. Tapdami pozityvių per­ mainų iniciatoriais tikimės, kad prie fondo prisidės ir daugiau ver­ slo įmonių“, - sakė K. Šerpys.

įvyko Jaunimo aplinkosau­ gos iniciatyvų fondo prista­

tymas. Tai AB „Lietuvos draudimas“ projektas, kurio akademinis partneris - Vil­ niaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas. Partne­

rystės susitarimas buvo pasirašytas pristatymo

metu. Deklaruojama fondo misija - remti studentų tyri­

mus aplinkosaugos srityje, skatinti ieškoti būdų, kaip spręsti aplinkosaugines problemas. Pabrėžiama, kad fondas teiks finansinę

paramq geriausių mokslinių darbų apie klimato kaitos poveikį Lietuvai autoriams.

Tikimasi, kad pristatomo projekto rezultatai prisidės prie aplinkosaugos problemų sprendimo. V. Naujiko nuotr.

Kaip pristatyme kalbėjo VU GMF dekanas prof. habil. dr. Kęs­ tutis Kilkus, „klimato kaita“ šian­ dien yra madingas terminas. Ta­ čiau už šių žodžių slypi labai aktuali problema. „Mūsų univer­

sitetas-vienintelis Lietuvoje, ku­ ris profesionaliai tyrinėja klima­ tą. Daugelio studentų mokslinių darbų temos glaudžiai susijusios su šalies klimato kaita“, - pabrė­ žė K. Kilkus.

Renginyje buvo pristatyti ir glo­ balaus klimato atšilimo padariniai Lietuvoje. Trumpą pranešimą šia tema perskaitė VU GMF Hidrolo­ gijos ir klimatologijos katedros ve­ dėjas prof. dr. Arūnas Bukantis.

Pirmąsias fondo premijas VU GMF studentai galės gauti jau ki­ tais metais. Kaip pranešama, sti­ pendijomis, kurių bendra vertė pir­

maisiais metais sieks 10 tūkst. litų, bus apdovanojami visų trijų pako­ pų studentai - bakalaurantai, ma­ gistrantai ir doktorantai. Iš viso 2009 m. bus apdovanoti 6 moksli­ nių darbų autoriai - po du iš kiek­ vienos pakopos. Studentai, sie­ kiantys gauti fondo paramą kitąmet, turės pateikti aktualius darbus iki 2009 m. birželio 1 d.

Darbų vertinimas ir atranka vyks iki 2009 m. rugsėjo 1 d., o nugalė­ tojai bus paskelbti ir gaus fondo paramą per mėnesį nuo atrankos pabaigos. Jaunimo aplinkosau­ gos iniciatyvų fondo steigėjai pa­ brėžia, kad premijų pretendentai turės savo darbuose pateikti as­ meniškai atliktų tyrimų rezultatus apie klimato kaitos ir jos poveikio aplinkai, gyvūnijai ir augalijai ten­ dencijas Lietuvoje. Be to, bus pre­ mijuojami moksliškai pagrįsti siū­ lymai, kaip galima būtų sušvelninti klimato kaitos poveikį. „U. V.“ inform.

trumpai! ! t įkurtuvės Vilniaus universiteto Botanikos sodas vilios turistus persikėlę iš istorinio laboratorijų pastato Polocko gatvėje, kur 1931 m. pradėjo veikti Sergančiųjų vėžiu ligoninė ir institutas.

Greta VU Onkologijos instituto R Baublio gatvėje naujajame trijų aukštų 2180 kv. m ploto laboratorijų korpuse jau įsikūrė Moks­ linių tyrimų centro padaliniai: Kancerogenezės ir navikų patofiziologijos, Imunolo­ gijos, Molekulinės onkologijos, Biomedicininės fizikos laboratorijos. Labora­ torijose sumontuota moderni įranga, kurios jau seniai laukė instituto mokslininkai. Ji įsigyta už ES struktūrinių fondų remiamų projektų lėšas.

Lapkričio 7 d. Vilniaus uni­ versiteto Botanikos sode Kairėnuose buvo pristatyti įgyvendinto investicinio projekto „Vilniaus universiteto Botanikos sodo in­ frastruktūros pritaikymas turizmo reikmėms“ rezultatai. Rekonst­ ruotas buvęs dvaro malūnas, kuriame dabar įsikūrė informa­ cijos centras. Buvusioje dvaro arklidėje po rekonstrukcijos įsi­ kūrė Lietuvos gamtos muziejus.

Bendra šio projekto vertė - per 7 mln. litų.

V. Naujiko nuotr.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto mokslininkai įsikūrė naujame pastate Gruodžio 11 d. atidarytas VU Onkologijos instituto Moks­ linių tyrimų centras (R Baublio g. 3B, Vilniuje). Tai pirmasis specialiai mokslinėms labora­ torijoms skirtas pastatas Santariškėse. Įkurtuves švenčia VU Onko­ logijos instituto mokslininkai,

Bendradarbiavimas VU atstovai lapkričio 25 d. lankėsi Aly­ taus Jotvingių gimnazijoje, su kuria pa­ sirašyta bendradarbiavimo sutartis. Į gim­ naziją universiteto ir atskirų fakultetų pristatyti vyko Chemijos, Gamtos moks­ lų, Kauno humanitarinio, Komunikacijos, Teisės fakultetų ir Studijų direkcijos at­ stovai.

Lapkričio 7 d. VU KHF pakvietė univer­ siteto dėstytojus į partnerės Kauno „San­ taros“ gimnazijos tradicinį renginį „Profe­

soriai mokykloje“. Renginyje dalyvavo Fi­ lologijos, Gamtos mokslų, Istorijos, Fizikos, Teisės, Filosofijos ir Kauno humanitarinio fakultetų dėstytojai. Dėstytojai skaitė pa­ skaitas, buvo įteikta KHF dekano prof. Sau­ liaus Gudo įsteigta stipendija. Už puikų mo­ kymąsi ir aktyvų dalyvavimą jaunųjų mokslininkų veikloje ji skirta Monikai Pupiūtei.

Lapkričio 21-23 d. Dubline ir Monaghane vyko informacinė darbo mugė lie­ tuviams, gyvenantiems Airijoje, „Balnokim, broliai, žirgus“. Mugės tikslas suteikti kuo aiškesnę ir išsamesnę infor­ maciją apie studijų, darbo, gyvenimo są­ lygas Lietuvoje. Šioje mugėje dalyvavo

ir VU. Dauguma, baigę pagrindines stu­ dijas mūsų universitete, domėjosi antro­ sios pakopos studijomis. Kiti ieškojo ga­ limybių įgyti antrą aukštąjį išsilavinimą ir domėjosi VU teisės bei psichologijos stu­ dijomis turintiesiems aukštąjį išsilavini­ mą. Visi jie teigė norintys studijuoti, to­ bulėti ir džiaugtųsi, jei studijuoti būtų galima per atstumą.

Plačiau skaitykite www. vilnensis. vu. lt

universitas

4

2008 m. gruodis

vilnensis

nKKtaktualiįos

Krizė prie universiteto slenksčio Beveik visq mėnesį „Universitas Vilnensis“ tinklaiapyje (www.vilnensis.vu.lt) vyko apklausa apie tai, kaip

ekonominė krizė palies Vilniaus universitetą. Per tq laiko­

Antikrizinis planas reikia taupyti ir ieškoti papildomų resursų

tarpį į šį klausimą atsakė 183 tinklalapio skaitytojai.

Padėti išgyventi krizę gali taupy­

Didžiausia dalis apklausoje dalyvavusių respondentų -

mo programa. „Paskelbėme kreipi­

40,4 proc. - neprarado optimizmo ir yra įsitikinę, kad

mąsi į visus kamieninius padali­

„jeigu ir bus sunkiau, išgyvensime“. 29 proc. prognozuoja,

kad „bus apribotos kitos išlaidos, reikės „susiveržti“

nius - fakultetus, centrus, institutus.

Pabrėžėme, kad iš tiesų turime pra­

dėti taupyti. Tai nereiškia, jog turė­

G. Binkauskas mano, kad daug

turėtų mažėti darbo užmokesčio

kas priklauso ir nuo VU padalinių

fondas. Greičiausiai tarnybinių at­

bei jų vadovų sąmoningumo.

lyginimų koeficientai nekis, ta­

„Mums patiems - tiek fakultetuo­ se, tiek viso universiteto mastu labai svarbu nustatyti prioritetus.

čiau iki 20 proc. turėtų mažėti ski­

riamų priedų ir priemokų dalis, kad užtektų pinigų eksploatavimo

Kažkurį laiką turėtų būti suspen­

išlaidoms padengti“, - progno­

duotas naujų etatų įvedimas, peržiūrėti darbai ir paslaugos, ku­

zuoja A. Pikturna.

rias užsako fakultetai. Reikėtų

ma su tam tikru nerimu. „Kaip

bandyti taupyti savo jėgomis“, teigia VU finansų ir ekonomikos

direkcijos vadovas. G. Binkaus­ kas tikisi, kad kovai su krize bus

Į artėjančius 2009 metus žiūri­

mums seksis kitais metais, pri­ klausys nuo to, kaip bus vykdo­

ma aukštojo mokslo reforma,

diržus“. 11,5 proc. spėja, kad „laiku nebus mokamos

tumėm užsidaryti ir sustabdyti dar­

stipendijos, mažės atlyginimai“, o 4,9 proc. mano, kad

bus, tiesiog reikia stengtis taupyti ten,

„darbuotojai ir dėstytojai bus išleidžiami nemokamų

kur tai įmanoma. Turiu pasakyti, kad

potencialas. „Krizė yra ir gera proga patikrinti mūsų vidinius in­

toks raginimas tikrai buvo išgirstas.

telektinius ir verslumo resursus:

Tarkime, elektros sunaudojimas lap­

galimybę uždirbti lėšų vykdant

dijų įmokų politika“, - mano A. Pikturna. Jis pabrėžia, jog vien

atostogų“. 14,2 proc. - tikri optimistai, tikintys, kad „krizė

VU nepalies“. Realią situaciją „U. V.“ sutiko nušviesti VU

mobilizuotas ir visas turimas VU

kiek turėsime valstybės finan­ suojamų studentų, kuri dalis stu­

dentų mokės už visas studijų iš­

laidas, taip pat kaip atrodys stu­

kričio mėnesį, palyginti su tuo pačiu

ūkio subjektų užsakymus, daly­

akademinių reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna ir

praėjusių metų laikotarpiu, yra su­

vaujant europiniuose ir šalies

šiemet dėl to, kad pagal šalies

finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas.

mažėjęs. Elektros vaitojimas suma­

mokslo finansavimo projektuose.

valdžios priimtą nutarimą stu­

žėjo ir palyginti su spalio mėnesiu“, -

Ir iki šiol šios lėšos sudarydavo

dentai nemokėjo įmokų, Vilniaus

pažymi A. Pikturna. Jis pasidžiaugė,

per 20 proc. universiteto metinio

universitetas neteko 3,5 mln. li­

gauti pinigus kuo anksčiau. Iš tie­

kad fakultetai rimtai įsitraukė į taupy­

biudžeto, tad mažėjant arba

tų. Tai dar labiau sukomplikavo

sų mes visą laiką turime tą galuti­ nį dvyliktos dienos terminą“, -

mo programą.

stringant valstybės asignavi­

dabartinę universiteto padėtį.

aiškina jis.

Administracijos reikalų prorek­

Galima teigti, kad VU viduje fi­

torius dr. A. Pikturna pažymi, kad

nansavimas sutriko, tačiau nebe

nansinė krizė jau yra jaučiama.

VU sieks mažinti išlaidas. „Mes jau pakankamai suspaudėm,

taip operatyviai išmokami iš biu­

palyginti su ankstesniais metais, lapkričio-gruodžio mėnesių dar­

laukti, todėl turime itin atidžiai skai­

Viktoras DENISENKO Krizė jau jaučiama

Tam tikrus jos požymius pastebė­ jo ir universiteto darbuotojai. Dau­

gelis gruodžio 8 d. nustebo taip ir nesulaukę atlyginimų. Pinigai bu­ vo pervesti j darbuotojų sąskaitas

gruodžio 10 d. Kaip teigia VU fi­ nansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas, tai nereiškia,

kad atlyginimų išmokėjimas uni­ versitete vėlavo, kaip pranešė kai kurios visuomenės informavimo priemonės. „Pagal mūsų darbo

nuostatus ir darbo sutartis pinigai darbuotojams išmokami nuo 8 iki

12 mėnesio dienos. Tad kalbėti apie atlyginimų vėlavimą neturi­ me teisės. Tiesiog, kai valstybėje buvo gera padėtis, žmonės jprato

bo užmokesčio išlaidas. Be to, tik vienas kitas fakultetas galėjo sau leisti išmokėti savo darbuo­ tojams skatinamąsias premijas už darbo rezultatus“, - pabrėžia

jis. Kartu A. Pikturna patikino, jog tradicinės Vilniaus universiteto skatinamosios premijos geriausiems mokslininkams ir pedago­

Krizės požymiai verčia kore­

mams šios iš kitų šaltinių pri­

Prorektorius pripažino, kad dėl

guoti ir bendrą VU strategiją. „Ne­

trauktos lėšos būtų svari paspir­

nesurinktų įmokų keli fakultetai

galima sakyti, kad valstybinis fi­

tis universitetui. Aišku, mūsų pro­ blemos neturėtų slėgti studentų ir jų tėvų kišenių, tačiau tikėtina,

susidūrė su tam tikromis proble­

džeto skirti pinigai. Jų tenka pa­ čiuoti ir dar kartą peržiūrėti savo

išlaidas“, - pabrėžia G. Binkaus­ kas. Dėl šios priežasties taupymo

strategija tampa labai svarbiu

veiksniu. „Įsijungė vidiniai univer­

siteto savisaugos mechanizmai.

Dabar mes apsiribojame tik būti­

niausiomis išlaidomis. Buvo nu­ spręsta šiais metais nerengti šven­

gams vis dėlto bus išmokėtos. „Dar kol kas negaliu tiksliai pa­ sakyti jų dydžio, tačiau sumos

tinių renginių, skirti mažiau lėšų

turėtų būti panašios kaip ir per­ nai“, - sako administracijos rei­

buvo, o kai kuriuose padaliniuo­

kalų prorektorius.

reprezentacijai. Taip pat ir meti­ nės premijos nebe tokios, kokios

kad praėjus rinkiminiam pe­

riodui valdžios sprendimai ne­ bus populistiniai ir bus stengia­ masi įsiklausyti ir į universitetų nuomonę“, - pažymi jis.

Dideliam optimizmui pagrindo nėra

momis.

A. Pikturna prognozuoja, jog ypač sunki gali būti kitų metų pra­

džia - sausio ir vasario mėnesiai.

„Priežastis paprasta - iš karto po Naujųjų metų vartojimas smun­

ka, o tai mažina ir valstybės biu­ džeto pajamas. Jeigu jau dabar valstybės iždui pritrūksta pinigų,

tai vargu ar kitų metų pradžioje Suprantama, kad krizės akivaiz­ doje sunku prognozuoti ateitį. Bet

situacija bus geresnė. Todėl, jei­

kuriuo atveju šios prognozės nė­ ra itin optimistinės. Planuojama, jog kitų metų valstybiniai asigna­

kaupti bent šiokių tokių atsargų

gu mes šiandien sugebėsime su­

iš Specialiosios programos lėšų

ir jas perkelti į kitus metus, ma­

se jų apskritai atsisakyta“, -

vimai universitetui bus 12-15 proc. mažesni negu šiais. Pasak A. Pikturnos, tai turės padarinių.

ti daugiau mažiau sėkmingai“, -

pažymi jis.

„Manoma, kad apie 12-15 proc.

sako A. Pikturna.

Į universiteto teritoriją M. K. Čiurlionio

nau, kad sukandę dantis pirmąjį

2009 m. ketvirtį turėtumėme įveik­

Skundų, pasiūlymų, pretenzijų

VU Eksploatavimo ir paslaugų direkcija lauks ei. paštu

gatvėje su automobiliu pateksite tik pateikę leidimą

sinilga.olsevskaja@cr.vu.lt,

migle.tvarijoniene@cr.vu.lt, povilas.kasperiunas@cr.vu.lt

arba tel. 219 3023, 219 3020, 219 3024 219 3140.

slaugų direkciją. Direkcijos dar­

Nuo kitų metų vasario 1 d.

taisyklių, taip pat bus draudžiama

buotojams reikės pateikti automo­

naudotis svetimais leidimais, per­

patekti su automobiliu į

bilio nuosavybės dokumentus, VU

duoti savo leidimą kitiems asme­

M. K. Čiurlionio gatvėje

darbuotojo pažymėjimą arba stu­

nims“, -įspėja S. Olševskaja. Ji pa­

dento pažymėjimą (VU Gamtos

tikino, kad centrinių rūmų ir kitų fa­

mokslų ir Medicinos fakultetų stu­ dentams); pažymėjimą, patvirti­

kultetų darbuotojai, kurie tik laiki­ nai atvyksta į M. K. Čiurlionio gat­

Gamtos mokslų fakultetai,

nantį, kad gyvena Všį „Vilniaus uni­

vės teritoriją, leidimų turėti nepri­

VU garažas, studentų

versiteto būstas“ patalpose (gyve­ nantiems M. K. Čiurlionio g. Nr. 23,

valės - jiems užteks parodyti ap­

25, 27), ir pažymą apie gyvena­

pažymėjimą. Ta pati tvarka galios

mąją vietą arba patalpų nuomos sutartį (M. K. Čiurlionio g. 25A,

ir savaitgaliais. ,VU teritorijos, esančios M. K. Čiur­

esančią teritoriją, kurioje

įsikūrę VU Medicinos ir

bendrabučiai, bus galima

tik su specialiais leidimais, kurį vairuotojai turės

Nr. 29 gyventojams).

pateikti apsaugos

Leidimai bus išduodami ne il­

saugos darbuotojams tarnybinį

lionio gatvėje, apsauga sustiprinta gavus daug studentų ir dėstytojų

punkte esančiam

gesniam nei vienerių metų laiko­

nusiskundimų apie nuolat teritori­

budėtojui.

tarpiui. „Leidimas gali būti anuliuo­

joje besibūriuojančius neblaivius

tas vairuotojams, statantiems au­

asmenis, kurie kelia grėsmę stu­

tomobilius neleistinose vietose,

dentų ir dėstytojų saugumui, taip pat

nesilaikantiems viešosios tvarkos

apie vagystes iš automobilių.

Leidimus įvažiuoti į VU teritori­

ją nuo sausio 1 iki vasario 1 d. išduos VU Eksploatavimo ir pa­

slaugų direkcija. Kaip „U. V.“ in­

Pro šiuos vartus nuo vasario 1 d. patekti j M. K. Čiurlionio gatvėje esančią teritoriją bus galima tik pateikus leidimą

r

formavo šios direkcijos vyriausio­

I

ji specialistė Sinilga Olševskaja,

jantiems Gamtos mokslų ir Medi­

g. 25 A, Nr. 29 gyventojams ir pa­

tokie leidimai bus išduodami

talpų nuomininkams.

Vilniaus universiteto darbuoto­

cinos fakultetuose, gyvenantiems M. K. Čiurlionio g. Nr. 23, 25, 27

jams, VU studentams, studijuo-

bendrabučiuose, M. K. Čiurlionio

kreiptis į VU Eksploatavimo ir pa­

Norintieji įsigyti leidimą turi

I I I I I

Pamestą 1983 m. Vilniaus universitete Romualdui ŽITKEVIČIUI išduotą psichologo diplomą

I

>KB Nr. 295464 laikyti negaliojančiu.

I I

universitas

2008 m. gruodis

5

vilnensis

studijos uut

Doktorantūros studijos ginčų sūkuryje Nagrinėjant studijų kokybę universitete dažnai iškyla klausimas ir apie būsimų mokslininkų - doktorantų rengimo kokybę ir jų vietą akademinėje sistemoje. Čia nėra ben­

dros nuomonės. Vieni doktorantus mato kaip būsimus mokslo žmones, kiti pabrėžia, kad tai nauja dėstytojų pamaina, o dalis pačių doktorantų, baigę studijas, dirba darbus, neturinčius su mokslu nieko bendra. Tokia situacija verčia žiūrėti į doktorantūros problemas plačiau, ieškoti galimybių jas spręsti ir iš naujo nagrinėti doktorantūros studijų tikslus ir uždavinius.

Viktoras DENISENKO Doktorantūros problemos dėmesio centre Vilniaus universitete jau pusan­ trų metų veikia Doktorantūros ko­ misija, kurios uždavinys - rengti siūlymus, kaip spręsti doktoran­ tūros studijų problemas. Nuo 2008 m. pavasario šiai komisijai vadovauja Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Regina Rudaitytė. Kartu darbo grupė pasiūly­ mams dėl doktorantūros rengti buvo sudaryta ir VU Studijų komi­ tete, kuriam vadovauja prof. habil. dr. Alfredas Račkauskas. Dok­ torantūros ir rezidentūros sky­ riaus vedėja Stanislava Vaškevi­ čienė tikisi, kad šiuo atveju ben­ dras darbas gali duoti naudingų rezultatų. „Manau, tam tikrame etape Studijų komiteto darbo gru­ pės ir Doktorantūros komisijos pastangos bus sujungtos ir bus pateikti bendri pasiūlymai dėl doktorantūros studijų tobulini­ mo“, - pažymi ji.

Tačiau doktorantūros pertvar­ ka priklauso nuo daugelio veiks­ nių, kurie nesusiję su universite­ tu tiesiogiai. Kaip pabrėžia S. Vaš­ kevičienė, doktorantūros studijas reglamentuoja Lietuvos Respub­ likos Vyriausybės ir Lietuvos mokslo tarybos nutarimai, Švieti­

mo ir mokslo ministerijos doku­ mentai. Taip pat yra Vyriausybės patvirtinti nuostatai, kurie nusta­ to doktorantūros studijų tvarką pradedant nuo aukštosios mokyk­ los teisės įgyti vienokios ar kito­ kios mokslo krypties doktorantū­ rą ir baigiant disertacijos gynimo reglamentavimu.

S. Vaškevičienė pažymi, kad doktorantūros studijų kokybė, kaip ir kitų pakopų studijų proble­ mos, yra susijusi su finansiniais bei socialiniais klausimais, o tai reiškia, kad čia svarbų vaidmenį atlieka atitinkamas valstybės ski­ riamas finansavimas. „Ar gali būti kokybiškos doktorantūros studi­ jos, jeigu dauguma doktorantų dirba vienokį ar kitokį darbą, kar­ tais visiškai nesusijusį su moksli­ ne veikla? Doktorantų apklausos duomenimis, net 87 proc. dokto­ rantų derina studijas su kita veik­ la“, - teigia ji. Tuo tarpu 2007 m. lapkričio mėnesį Vilniaus univer­ sitete etatiniais darbuotojais bu­ vo įdarbintas tik 34,1 proc. dok­ torantų. Pasak S. Vaškevičienės, dauguma VU įdarbintų doktoran­ tų - fizinių mokslų atstovai.

Ginčuose apie doktorantūros problemas neretai pamirštamas pagrindinis šių studijų tikslas studijuojantis doktorantūroje as­

muo turi kokybiškai parengti ir sėkmingai apginti daktaro diser­ taciją. Pasak S. Vaškevičienės, būtent šioje srityje doktorantams reikia daugiausia paramos. Patys doktorantai nurodo, kad jiems trūksta mokslinės, metodinės ir metodologinės pagalbos. „Kai ku­ riuose fakultetuose vyksta semi­ narai šiais klausimais, tačiau ne visur. Kiekvienais metais rekto­ riaus metinėse ataskaitose ypač pabrėžiamas doktoranto moksli­ nio vadovo vaidmuo būtent šiame doktorantūros studijų etape. Dau­ geliu atveju šis vaidmuo turėtų būti gerokai svaresnis“, - teigia Dok­ torantūros ir rezidentūros skyriaus vadovė.

Akademinės doktorantūros idėja Yra žmonių, pasisakančių ir už doktorantūros struktūros pertvar­ ką. Kaip pabrėžia A. Račkauskas, VU Studijų komitete sudaryta dar­ bo grupė, rengianti pasiūlymus dėl doktorantūros, yra užsibrėžusi tiks­ lą sustiprinti „akademinės dokto­ rantūros“ idėją. „Aš žiūriu į dokto­ rantūrą kaip j pasiruošimą akade­ miniam darbui žmonių, kurie nori tą darbą daryti“,-teigia jis. A. Rač­ kauskas pažymi, kad studijų ko­ kybė, apie kurią pastaruoju metu labai daug kalbama, daugiausia priklauso nuo dėstytojų ir nuo to, kaip jie yra pasirengę perteikti tu­ rimas žinias. „Mūsų darbo grupės tikslas yra sugalvoti tokią sistemą, kuri pati skatintų doktorantus do­ mėtis akademine karjera ir suda­ rytų jiems galimybes kiek galima geriau pasirengti dėstytojų dar­ bui“, - teigia VU Studijų komiteto vadovas.

A. Račkauskas mano, kad dok­ torantūrą reikia kompleksiškai peržiūrėti ir bandyti ją pagerinti, tačiau kalbėti turėtume ne vien apie doktorantūros sistemos per­ tvarką. VU Studijų komiteto vado­ vas pažymi plataus masto aukš­ tojo mokslo reformos būtinumą. „Reformuoti vieną atšaką, palie­ kant visumą tokią, kokia ji yra, nė­ ra jokios prasmės“, - pabrėžia jis.

Akademinės doktorantūros idė­ jos įgyvendinimą A. Račkauskas suvokia kaip doktorantų savimo­ nės ugdymą. „Žmogus turi pats

panorėti pasirinkti dėstytojo kar­ jerą - padaryti sąmoningą pasi­ rinkimą“, - yra įsitikinęs VU Studi­ jų komiteto vadovas. Tuo tarpu su­ burta darbo grupė numačiusi ir priemones, kurios leistų labiau orientuoti doktorantus į dėstymą, padėti jiems įgyti tam būtinų ge­ bėjimų. Tarp tokių priemonių įvar­ dijamas atitinkamų vasaros mo­ kyklų doktorantams organizavi­ mas. Taip pat A. Račkauskas pro­

paguoja nekreditinių dalykų prak­ tiką. „Universitete mes tokios prak­ tikos dar neturime, bet ji yra per­ spektyvi. Tai situacija, kai skaito­ mos paskaitos, kurias lankantys doktorantai neprisiima jokios at­ sakomybės - nei atsiskaitymo, nei finansinių įsipareigojimų. Jie lan­ ko tas paskaitas, jeigu mano, kad jos yra jiems naudingos. Viskas pagrįsta savanoriškumu - dokto­ rantai gali tokias paskaitas tiesiog išklausyti, o esant poreikiui ir išlai­ kyti kurso pabaigoje egzaminą, gauti sertifikatą“, - aiškina A. Rač­ kauskas.

VU Studijų komiteto vadovas mano, kad universitetui reikia iš­ gryninti doktorantų rengimo ir orientavimo sistemą. Jis pabrėžia, jog įmanoma išskirti tris karjeros kryptis, kurias gali pasirinkti žmo­ gus, baigęs doktorantūrą - tai mokslinės karjeros kryptis, akade­ minės karjeros kryptis ir profesi­ nės (ne mokslo srityje) karjeros kryptis. „Jeigu sudarytume dokto­ rantams sąlygas kryptingai pasi­ rengti tolimesnei karjerai, tai būtų žingsnis didesnio doktorantūros efektyvumo link“, - įsitikinęs A. Račkauskas. Pavyzdžiui, tokiu atveju atsakomybę ir finansinius įsipareigojimus už doktorantą, pasirinkusį profesinės karjeros kryptį (skirtingai nuo doktorantų, besiorientuojančių į mokslinę ar akademinę karjerą), galėtų prisi­ imti įmonė, kurioje jis dirba ir ku­ rios labui panaudoja savo žinias.

A. Račkauskas nemano, kad doktorantūros pertvarkai būtų di­ delė kliūtis tai, jog ją reglamen­ tuoja valstybinio lygio nutarimai ir sprendimai. „Vilniaus universite­ tas yra galingas Lietuvos aukšto­ jo mokslo sistemos atstovas. Turi­ me rodyti daugiau iniciatyvos. Jei­ gu mums trūksta kokio nors kon­ kretaus įstatymo, mes turime stengtis inicijuoti jį. Čia nėra jo­ kios problemos, tik reikia nebijoti sugaišti laiko ir įdėti j tai daug dar­ bo“, - mano VU Studijų komiteto vadovas.

Doktorantūros tikslas parengti mokslininkus Mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Jūras Banys pažymi, kad retkarčiais kyla ginčų apie dokto­ rantų orientavimą į dėstymą. „Ka­ dangi doktorantai yra ateities dės­ tytojai, šiuo klausimu galimos įvai­

rios nuomonės. Viena iš jų tokia, jog doktorantai privalomai turi iš­ klausyti pedagogikos kursą, kad galėtų paskui skaityti paskai­ tas“, - sako jis. Tačiau paties J. Banio nuomone, doktorantas pirmiausia turi būti orientuotas bū­ tent j mokslą. „Daktaro diplomas suteikiamas už mokslinę veiklą, už mokslinius rezultatus, o ne už gebėjimą skaityti paskaitas, todėl susieti tuos dalykus, mano many­ mu, būtų netikslinga. Jeigu baigęs doktorantūros studijas žmogus pasilieka universitete ir pradeda dirbti kaip lektorius - tada jam ir turėtų būti suteikta galimybė iš­ klausyti pedagogikos kursą“, mano mokslo reikalų prorektorius.

Pasak J. Banio, doktorantūros metu daug naudingesnis būtų kur­ sas, mokantis studentą perskaity­ ti mokslinį pranešimą. „Mokslinio pranešimo pristatymo subtilybes irgi reikia išmanyti. Doktorantas tu­ rėtų žinoti, kaip pateikti idėjas, re­ zultatus ir išvadas. Tai labai nau­ dingos žinios, kurias doktorantas galėtų maksimaliai panaudoti jau per savo disertacijos gynimą.

Praktika rodo, kad ir pačius ge­ riausius rezultatus galima pateik­ ti taip prastai, kad gynimo taryba jų neužskaitys“, - teigia J. Banys.

Doktorantų orientavimas į dės­ tymą bet kuriuo atveju turi būti pa­ svertas. „Aš prieš tai, kad dokto­ rantas būtų apkrautas pedagogi­ niu darbu, nes tada jis neparašys disertacijos. Iš esmės gal ir gali­ ma apkrauti doktorantą tokiu dar­ bu keletui valandų per savaitę patikėti jam vadovavimą semina­ rui, bet jeigu mes jam užkrausim kurso rengimą, tai jis tiesiog ne­ padarys savo mokslinio darbo“, teigia Doktorantūros komisijos va­ dovė R. Rudaitytė.

Atsargiai į doktorantų pedago­ ginį krūvį žiūri ir Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja S. Vaškevičienė. Čia turinčios bū­ ti protingos ribos. Pasak jos, dok­ torantų, kurie jau yra išklausę uni­ versitetinės didaktikos kursus, nuomonė apie šių kursų naudą nėra vienareikšmė. S. Vaškevičie­ nė yra įsitikinusi, kad tokie kursai neturi būti privalomi. Kartu ji nuro­ do ir kitus „pavojus“. Per didelis pedagoginis krūvis gali trukdyti doktorantui vykdyti studijų planus.

Be to, pasak S. Vaškevičienės, bū­ ta nusiskundimų, kad doktoran­ tams, kompensuojant dėstytojų trūkumą, tekdavo vesti seminarus visai ne pagal savo sritį. „Manau, kad tokia situacija tikrai nepade­ da doktorantams pradėti akade­ minę karjerą, o veikiau trukdo vi­ soms doktorantūros studijoms“, mano ji. Pasak S. Vaškevičienės, neretas atvejis, kai į doktorantą žiūrima tik kaip į darbo jėgą. Ji pa-

Ginčuose apie doktorantūros

problemas neretai pamirštamas pagrindinis šių studijų tikslas -

studijuojantis doktorantūroje asmuo turi kokybiškai parengti ir sėkmingai apginti daktaro

disertaciją. Būtent šioje srityje

doktorantams reikia .

.

.

daugiausia paramos.

į

žymi, kad net doktorantų atestaci­ jos dokumentuose būna išvardi­ jami doktoranto vesti užsiėmimai studentams, pažymimas vadova­ vimas bakalauro baigiamiesiems bei kursiniams darbams, bet sun­ ku rasti informaciją, kokia yra si­ tuacija su daktaro disertacijos rengimu.

Doktorantūros studijos VU vis dar paklausios Visi pašnekovai, kalbinti ren­ giant šj straipsnį, teigė, kad dok­ torantūros studijos Vilniaus uni­ versitete tikrai nėra blogos, ta'čiau kaip ir kiekvienoje srityje čia yra savų niuansų. „Aš optimistiš­ kai žiūriu j ateitį, tačiau bėda ta, kad ateities doktorantai priklau­ so ne tik nuo mūsų, bet ir nuo Švietimo ir mokslo ministerijos kokios bus stipendijos doktoran­ tams, kiek reikės ir galės būti dok­ torantų, ypač dabar, kai kalbama apie krizę. Labai sunku progno­ zuoti, kiek finansinė situacija turės įtakos doktorantų padė­ čiai“, - pažymi J. Banys.

Finansavimo svarbą pabrėžia ir R. Rudaitytė. Ji atkreipia dėmesį, kad didelė paspirtis doktorantūros studijoms buvo Doktorantų mobi­ lumo fondo atsiradimas Vilniaus universitete. „Bent jau mūsų - Fi­ lologijos - fakultete doktorantai la­ bai sėkmingai panaudojo visus fondo pinigus savo mobilumui. Jie važiavo rinkti medžiagos į kitų uni­ versitetų bibliotekas, vyko į konfe­ rencijas Europos aukštosiose mo­ kyklose“, - pasakoja R. Rudaitytė.

Ji pažymi, kad Filologijos fakulte­ to doktorantai sugebėjo panaudo­ ti net užsilikusias kitų fakultetų mo­ bilumo lėšas. Čia irgi galima kon­

statuoti problemą, nes ne visi dok­ torantai sugeba pasinaudoti atsi­ veriančiomis mobilumo galimybė­ mis dėl paprasčiausios priežas­ ties - jie dirba ir negali laisvai pla­ nuoti išvykų, susijusių su moksli­ ne veikla.

Kalbėdama apie doktorantūros studijų kokybę Vilniaus universi­ tete, R. Rudaitytė tvirtina, kad, pa­ lyginti su gaunamu finansavimu ir suteikiamomis galimybėmis, ji tik­ rai yra labai aukšta. „2006 m. bu­ vau surengusi konferenciją „Ana­ pus postmodernizmo“, į kurią su­ sirinko rimti mokslininkai ir iš Va­ karų universitetų. Konferencijoje pranešimus skaitė kelios mūsų fa­ kulteto literatūros mokslų dokto­ rantės. Jų pranešimai buvo labai aukšto lygio-tai parodė mūsų ko­ legoms iš Europos, kad su mumis tikrai galima turėti reikalų“, - pa­ brėžia R. Rudaitytė.

Faktas ir tai, kad doktorantūros studijos VU dar yra gana populia­ rios. Pasak S. Vaškevičienės, ga­ lima pasidžiaugti, jog dar nebuvo atvejo, kad priimant į Vilniaus uni­ versiteto doktorantūrą pristigtų pretendentų ir būtų neįvykdytas priėmimo į doktorantūrą planas pagal Švietimo ir mokslo ministe­

rijos patvirtintus skaičius. Be to, doktorantų, sėkmingai baigiančių studijas, yra gana daug. „2007 m. gruodžio mėnesį Švietimo ir moks­ lo ministerijos užsakymu tyrimo grupė analizavo VU doktorantūros studijų 2000-2007 m. duomenis.

Per šj laikotarpį iš 662 doktorantų, baigusių studijas ir turėjusių ginti daktaro disertacijas, jas apgynė 486, t. y. 73,4 proc. Tai pakanka­ mai geras rezultatyvumo rodiklis.

Labai norėtųsi, kad šis rodiklis at­ eityje bent jau nemažėtų“, - pa­ brėžia S. Vaškevičienė.

universitas

6

2008 m. gruodis

vilnensis

? * f t fakultetuose----------------------------------------------------------------------------t

Chemijos fakultete atidaryta Andriaus Sniadeckio auditorija Lapkričio 28 d. Vilniaus universi­ teto Chemijos fakultete atidaryta profesoriaus Andriaus Sniadec­ kio auditorija.

Dr. Artūras ŽALGA

Chemijos fakultetas praturtėjo puikiai įrengta A. Sniadeckio auditorija. V. Naujiko nuotr.

P. VILEIŠIO NOMINACIJA CHEMIJOS FAKULTETO MAGISTRANTUI Lietuvos pramonininkų konfe­ deracijos sprendimu 2008 m. Pet­ ro Vileišio nominacija skirta ChF I kurso magistrantui Raimondui Galveliui.

Nominacija suteikta už puikius akademinius rezultatus, pastan­ gas ugdyti save kaip laisvą, kūry­ bingą ir veiklią aukštos erudici­ jos asmenybę, aktyvią veiklą rengiant nacionalines mokinių ko­ mandas tarptautinėms chemijos olimpiadoms, aukštą pilietinės pa­ reigos supratimą, atsakingą ruo­ šimąsi visuomenei naudingai veiklai, dėmesį Lietuvos istorijai ir jos paveldui.

ChF inform.

TEISĖS FAKULTETO ALUMNI DRAUGIJA STUDENTAMS ĮTEIKĖ VARDINES STIPENDIJAS Lapkričio 28 d. VU Teisės fa­ kulteto Alumni draugija vi­ suotiniame susirinkime trims šio fakulteto studentams įteikė vardines stipendijas.

VU Teisės fakulteto Alumni draugijos profesoriaus Vlado Pavilonio vardo stipendija įteikta VU Teisės fakulteto III kurso dieninių studijų studentei Viktorijai Preikšaitytei. Profesoriaus Jono Žėruolio vardo stipendijos įteiktos

IV kurso dieninių studijų studen­ tui Juliui Zaleckiui ir II kurso dieninių studijų studentui Justi­ nui Jaruševičiui.

Visoms šioms stipendijoms iš­ mokėti VU Teisės fakulteto Alum­ ni draugija Vilniaus universitetui perves 6 000 litų paramą, iš ku­ rios lygiomis dalimis minėtos sti­ pendijos bus išmokėtos per šešis mėnesius.

TF inform.

Tradicijos puoselėjamos ateičiai

Andrius Sniadeckis - žymus mokslininkas, nepaprastai daug nu­ sipelnęs Lietuvos chemijai savo darbais ir laimėjimais. Su šio profe­ soriaus vardu siejamas chemijos mokslo tvirtėjimas ir populiarėjimas Lietuvoje, jam pelnytai skiriamas se­ nosios chemijos mokyklos įkūrėjo ir puoselėtojo vardas.

Iškilmingoje auditorijos atidary­ mo šventėje dalyvavo nemažai gar­ sių Lietuvos mokslininkų, garbingų svečių - VU rektorius akademikas B. Juodka, prorektorius R. Vaitkus, Lietuvos mokslų akademijos biblio­ tekos Informacijos skyriaus vedėja, monografijos „Andrius Sniadeckis“ autorė dr. B. Railienė.

gydytojų - mūsų pirmojo atgimi­ mo šauklių: tai Jonas Basanavi­ čius, Vincas Kudirka, Jonas Šliū­

Medicinos fakulteto įkūrimo 1781 m. lapkričio 25 d. proga fakulteto Didžiojoje auditorijoje įvyko iškilmingas Medici­ nos fakulteto tarybos posėdis.

pas, Petras Avižonis, Vincas Pietaris, Kazys Grinius, Jurgis Šlapelis, Vladas Nagevičius,

Aurimas ANDRIUŠIS

Dominykas Bulota, Danielius Al­ seika. Be šitų asmenų nebūtų ir mūsų. Prof. G. Česnys gausiai

VU Medicinos fakulteto ben­ druomenė jau daug metų puose­ lėja savitas tradicijas. Fakultetas turi savo vėliavą, emblemą ir de­ kano togą. Fakulteto istorijos mu­ ziejus kaupia dokumentinę ir iko­ nografinę medžiagą. Tačiau garbinga istorija jau nebėra tas pamatas, garantuojantis ramią ir sočią gerovę. Artimiausi fakulte­ to uždaviniai - vadovaujantis Uni­ versiteto statutu nusistatyti ne tik metinius, bet ir ilgalaikius strate­ ginius studijų, mokslinės, ūkinės veiklos planus. Dar kartą peržiū­ rėti savo struktūrą, agresyviau re­ klamuoti savo studijų programas, tinkamai panaudoti Europos Są­ jungos struktūrinių fondų lėšas.

Tačiau be praeities nebūtų ir dabarties. Tad nenuostabu, kad fakulteto įkūrimo 1781 m. lapkri­ čio 25 d. proga fakulteto Didžio­ joje auditorijoje įvyko iškilmingas Medicinos fakulteto tarybos posė­ dis. Šiais metais popietė buvo skir­ ta Vinco Kudirkos 150-osioms metinėms pažymėti.

Iš Medicinos fakulteto jaunų­ jų mokslininkų ir studentų, se­ kančių ypač aktualius moksli­ nius tyrimus ir paskelbusių publikacijas Lietuvos ir užsienio leidiniuose, LMT patvirtintose bazėse (ĮSI, Medline, lndex Copernicus), premijos paskirtos šiems jauniesiems mokslinin­ kams (beje, jų darbai įvertinti gana nemažomis sumomis): Anatomijos, histologijos ir ant­ ropologijos katedros lektorei Žydrūnei Miliauskienei, Infekci­ nių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos do­ centui Tomui Kačergiui, Širdies

ir kraujagyslių klinikos dokto­ rantui Sauliui Raugalei, gydyto­ jai internei Miglei Šumkauskaitei, gydytojui internui Andriui Vaitiekui.

Didžiausio susidomėjimo su­ laukė profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos nario eks­ perto Gintauto Česnio paskaita

apie Vinco Kudirkos ir Jono Ba­ sanavičiaus gyvenimo ir veiklos paraleles. Prelegentas neuž­ miršo išvardyti reikšmingiausių

skaidrėmis iliustruotame prane­ šime stengėsi apibūdinti iškilių Lietuvos asmenybių-V. Kudirkos ir J. Basanavičiaus skirtybes ir bendruosius bruožus. Jis pabrė­ žė, kad „nors ir atėję be pašauki­ mo, abu tapo gerais gydytojais.

Abu buvo lietuviškos atgimimo spaudos steigėjai.“ Nors jų po­ litinės pažiūros visai nesutapo, bet buvo panašios, veikiamos pozityvizmo filosofijos. Abiem rū­ pėjo lietuviškas vardynas. J. Ba­ sanavičius išleido „Medžiagą apie tautinę vaistininkystę“ ir pa­ liko medicinos vardyno rankraš­ tį - pirmąjį medicinos vardyno suvienodinimo bandymą. Abu nusipelnė medicinos literatūrai.

J. Basanavičius parašė didelę studiją „Bulgarijos sanitarinės etnografijos apžvalga“. V. Kudir­ ka „Varpe“ paskelbė rašinių cik­ lą „Higiena“, kuriame buvo ke­ turi skyriai: apie arbatą, kavą, tabaką ir alkoholį.

J. Basanavičius ypač nusipel­ nė Bulgarijos medicinai. Buvo

Rektorius akad. B. Juodka pasi­ džiaugė VU Chemijos fakulteto de­ kano prof. A. Kareivos iniciatyva įrengti neeilinio žmogaus chemijos mokslo istorijoje - profesoriaus An­ driaus Sniadeckio auditoriją. Jis siū­ lė bendromis pastangomis įsteigti vardinę A. Sniadeckio stipendiją, ku­ ri kasmet būtų įteikiama dviem geriausiems Chemijos fakulteto che­ mijos ir biochemijos studijų programų studentams.

Vilniaus universiteto Chemijos fa­ kulteto prodekanas doc. R. Raudo­ nis teigė, kad A. Sniadeckio veikla Vilniaus universitete iš esmės sutam­ pa su šiuolaikinės chemijos kaip mokslo pradžia.

Chemijos fakulteto kolektyvas dėkingas Vilniaus universitetui ir verslininkui D. Bauboniui už suteik­ tą finansinę paramą auditorijai įrengti, Vilniaus universiteto biblio­ tekai, leidusiai eksponuoti senas A. Sniadeckio knygas, dekanato administracijos darbuotojoms už lentynėlės, kurioje eksponuojamos mokslininko knygos, įrengimą.

Lom Palankos, Elenos gydytojas, ligoninės direktorius, Varnos ku­ rorto steigėjas, Bulgarijos kuni­ gaikščio asmeninis gydytojas, apdovanotas ordinu už nuopel­ nus bulgarų tautai. Grižęs į Lietu­ vą dirbo Vytauto Didžiojo gimna­ zijoje Vilniuje. Čia ir palaidotas -

Rasų kapinėse (dar viena Medi­ cinos fakulteto bendruomenės tradicija - Vasario 16 d. susirinkti prie jo kapo Rasose).

V. Kudirka dirbo Lietuvos užkampyje. Ligonius priimdavo kaimo klėtyje. Jį galėtume laikyti vienu iš kaimo medicinos pradi­ ninkų.

Tiek J. Basanavičiaus, tiek V. Kudirkos nuopelnai mūsų vals­ tybingumo atgavimui yra neįkai­ nojami. Prisiminkime, kad J. Ba­ sanavičius buvo vyriausias Lietuvos valstybės atkūrimo akto signataras.

Susirinkusiųjų susižavėjimą sukėlė jau ne kartą fakulteto Didžiojoje auditorijoje koncerta­ vusi solistė Judita Leitaitė. Nuste­ bino F. Chopino kūrinius skambi­ nęs kolega pianistas Sigitas Dumčius. Apie šį jo talentą, ma­ tyt, žinojo tik artimiausi kolegos.

Auditorija skirstėsi puikios šven­ tiškos nuotaikos. Matyt, ne veltui sakoma, kad tradicijos kuriamos ateičiai.

Pirmą kartą Lietuvoje vyko solidaraus mokymosi olimpiada Lapkričio 5 d. prasidėjusi, lygiai po mėnesio finišavo dvyli­ koje Europos, Afrikos ir Amerikos valstybių ir daugiau kaip 300 bibliotekų vykusi 6-oji solidaraus mokymosi olimpiada.

Prie šios švietimo sistemos ir jaunimo solidarumą skatinan­ čios iniciatyvos pirmą kartą prisidėjo ir Lietuva.

Mantas UOSIS Renginio sumanymas grindžia­ mas klasikine fraze „laikas - pini­ gai“. Kiekvienas norėjęs dalyvau­ ti galėjo ateiti į projektui skirtas mokymosi vietas ir valstybinių bei privačių rėmėjų dėka savo moky­ mosi valandas paversti eurais. So­ lidaraus mokymosi olimpiados dalyviai iš bibliotekininko gavo specialiai projektui išleistų simbo­ linių euro banknotų. Išeidami iš bibliotekos, dalyviai projekto pi­ nigus metė į specialias urnas prieš tai banknotuose biblioteki­

ninkui pažymėjus, kiek laiko stu­ dentas praleido skaitykloje besi­ mokydamas. Kiekviena mokymo­ si valanda prilygo vienam eurui, o surinktos lėšos bus skirtos šiems projektams: Gvajakilio jau­ nuolių profesiniam mokymui Ek­ vadore, vaikų, jaunimo ir moterų ugdymui Kamerūne, keturių „At­ virų rankų“ mokyklų techninių dirbtuvių įrengimui Haityje ir mo­ kyklinei paramai vaikams ir pa­ augliams Angoloje.

Dalyvaujančių olimpiadoje bu­ vo prašoma tik mokymosi pastan­ gų. Taip besimokantieji turėjo ga­

limybę pademonstruoti gebėjimą įsipareigoti ir solidarizuotis, tapti pagrindiniais veikėjais pokyčių, kuriuos norima skatinti per para­ mą plėtrai. Šia kampanija siekta

ne tik stiprinti jaunų žmonių pilie­ tiškumą ir tarptautinį bendradar­ biavimą, bet ir ieškoti naujų me­ todų, kurie mokymąsi padarytų patrauklesnį, - pasakojo Izabele Gaullier, projektą Lietuvoje koor­ dinuojančio VšĮ Visuomenės kul­ tūrinio ugdymo centro direktorė.

Anksčiau vykusių solidaraus mokymosi olimpiadų metu buvo surinkta daugiau kaip 440 000 eurų, jose dalyvavo beveik 25 000 jaunuolių. Šioje, 6-ojoje olimpia­ doje dalyvavo daugiau kaip 23 tūkstančiai jaunuolių, kurie olim­ piadoje dalyvaujančiose moky­ mosi vietose praleido 228 073 va­

landas. Lietuvoje 720 dalyvių kar­ tu mokėsi 3549 valandas. VU Tarptautinio verslo mokykloje vy­ kusiame projekte dalyvavo 189 studentai, kurių indėlis į bendrą olimpiados fondą -- 720 valandų.

Lietuvoje solidaraus moky­ mosi olimpiada vyko Vilniaus uni­ versiteto Tarptautinio verslo mo­ kyklos bibliotekoje, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, „Vilnelės“ kultūros centre, ISM Vadybos ir ekonomikos bibliotekoje ir Myko­ lo Romerio universiteto bibliote­ koje. Vienas iš pagrindinių pro­ jekto rėmėjų - Europos Komisija.

Su projektu plačiau galima su­ sipažinti interneto svetainėse www.solidarausmokymosiolimpiada.com ir www.tvm.lt.

universitas

2008 m. gruodis

7

vilnensis

konferencijose »i

Tarptautinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija" Doc. Grigorijus POTAŠENKO Konferenciją organizavo Isto­ rijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra bei Kultūrinių bendrijų studijų cen­ tras pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamą mokslinių tyrimų projektą „LDK paveldo „dalybos“ II. Lietuvos Di­ džiosios Kunigaikštijos tradicija: modernių valstybių, tautų ir etni­ nių mažumų tapatybės istoriniuo­ se kontekstuose“. Kartu ši konfe­ rencija buvo skirta istoriko Zenono Ivinskio 100-osioms gimi­ mo metinėms pažymėti, o jos me­ tu surengtas atskiras posėdis. To­ dėl renginio organizatoriai taip pat buvo Senovės ir viduramžių istorijos katedra.

Mokslinėje konferencijoje pra­ nešimus skaitė istorikai, sociolo­ gai ir politologai iš Lietuvos, Len­ kijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Vokietijos, Didžiosios Bri­ tanijos ir Prancūzijos. Iš viso bu­ vo išklausytas 31 pranešimas. Šį gana didelį tarptautinį renginį pa­ rėmė Lietuvos valstybinis moks­ lo ir studijų fondas, Lietuvos tūks­ tantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezi­ dento kanceliarijos pagal Lietu­ vos tūkstantmečio programą, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės privati­ zavimo fondas ir Všį Istorinės at­ minties akademija.

Konferencijos dalyvius sveiki­ no VU rektorius Benediktas Juod­ ka, buvo perskaityti ir Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus bei užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno sveiki­ nimai. Plenariniame posėdyje buvo išklausyti keturi praneši­ mai. Alfredas Bumblauskas (VU) pranešime „Vidurio Rytų Europa, ULB ir LDK: istoriniai ir aktualieji regionai“ pristatė J. Giedroyco geopolitinę ir geokultūrinę ULB (Ukraina, Lietuva, Baltarusija) koncepciją, kuri suteikia teori­ nius pagrindus tolesniems LDK

Lapkričio 20-22 d.

Vilniaus universite­ te įvyko tarptauti­ nė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija: tautinių naratyvų likimai (dedikuota istoriko Zenono Ivinskio 100-osioms gimi­ mo metinėms)“.

Konferencijos akimirka: dalyvius sveikina VU rektorius akad. B. Juodka.

V. Naujiko nuotr. istorijos svarstymams ir nubrėžia gaires šiandieniniams geoistoriniams samprotavimams. Kartu is­ torikas pabrėžė, kad šiuolaikinė istoriografija turėtų deklaruoti te­ orines ir ideologines prielaidas bei kontekstus. To nedarė istoristinė istoriografija. Natalija Jakovenko (Kijevo Mohilos akade­ mija) analizavo Abiejų Tautų Respublikos teritorijos įvaiz­ džius, paremtus „mentalinės ge­ ografijos“ kategorijomis, tarp XVII—XVIII a. Ukrainos gyventojų, o vėliau ukrainiečių istoriografi­ joje. Viačeslavas Nosevičius (Minskas) pranešime nagrinėjo LDK paveldo dabartinių baltaru­ sių istorinėje atmintyje problemą, remdamasis publikacijomis ir nuomonėmis periodinėje spau­ doje, skelbtoje internete. Jis pa­ žymėjo, kad šių dienų Baltarusi­ joje nėra vienos nuomonės apie LDK reikšmę ir jos paveldą. Mi­ chailas Kromas (Europos univer­ sitetas Sankt Peterburge) praneši­ me „Lietuvos Didžioji Kunigaikštija rusų istoriografijoje XIX-XX a.“ svarstė apie tai, kodėl LDK istori­ ja Rusijoje netapo rimta tyrimų kryptimi, atskira akademine dis­ ciplina (skirtingai, pvz., nuo Bizan­ tijos tyrimų), kodėl Rusijoje nesusikūrė įtakingų LDK istorijos tyrimų mokyklų.

I sekcijos pranešimai buvo skir­ ti LDK daugiakultūriškumo ir in­ tegracijos procesams aptarti.

Henrykas Wisneris (Varšuva) nag­ rinėjo kalbos ir bajoriškos luomi­ nės bei tautinės tapatybės santy­ kių problemą (pranešimas „Kalba ir bajorų bei tautos sąvimonė ATR lietuviškose žemėse“). Jūratė Kiaupienė (Lietuvos istorijos ins­ titutas) pranešime „Lietuvos Di­ džiosios Kunigaikštystės politinė tauta. Lietuviškoji perspektyva“ aiškinosi „politinės tautos“ sam­ pratos specifiką ir jos ribas LDK. Iškelta aktuali problema, reikalau­ janti tolimesnių tyrimų: ar miestie­ čiai priskirtini „politinei tautai“?

Urszula Anna Augustyniak (Var­ šuva) aptarė daugiakultūriškumą LDK, tolerancijos idėjos sklaidą ir tarpkonfesinių santykių prakti­ ką XVI—XVI11 a. Paskui buvo išklau­ syti trys pranešimai: Richardo Johno Buttervvicko (Londonas) „Finis Poloniae, finis Lituaniae, fi­ nis Reipublicae?“, Jčzefo Maroszeko (Balstogė) „Integraciniai pro­ cesai LDK iki XVI a. vidurio, arba Bažnytinė unija“, Sergejaus Temčino (Lietuvių kalbos institutas) „LDK rusėniškoji literatūra kaip kultūrinės integracijos modelis“.

Popiete konferencijos dalyviai ap­ silankė VU Baltojoje salėje atida­ rytoje parodoje, skirtoje Zenonui Ivinskiui.

II sekcijos „Nacionalinių isto­ riografijų formavimasis ir LDK pa­ veldo „dalybos“ XIX-XX a. pirmo­ joje pusėje“ (lapkričio 21 d.) dviejuose posėdžiuose buvo iš­ klausyta 15 pranešimų. Darius Staliūnas (Lietuvos istorijos insti­ tutas) pranešime „Rusijos tautinė politika ir LDK paveldo dalybos“ analizavo tai, kaip Rusijos tauti­ nės politikos poreikiai privertė im­ perijos valdžią inicijuoti istorinius projektus, siekusius parodyti LDK rusiškumą. Rimantas Miknys (Lie­ tuvos istorijos institutas) nagrinė­ jo iki šiol lietuviškoje ir lenkiškoje lietuvių tautinio judėjimo istoriog­ rafijoje specialiai neaptartos LDK valstybingumo tradicijos sąsajas su lietuvių tautinio judėjimo poli­ tine programa. Buvo išklausyti ir kitų šio posėdžio pranešėjų pasi­ sakymai.

Henrykas Samsonovviczius (Varšuva) pranešime „Šventoji

santuoka” tarp Lenkijos ir LDK: kodėl istorinėje atmintyje vienas iš santuokos partnerių kartais pra­ nyksta" samprotavo apie Lenki­ jos ir LDK santykių peripetijas bei įvaizdžius istoriografijoje ir visuo­ meninėje savimonėje. Yves'o Plasseraud (Paryžius) ir Grigori­ jaus Potašenko (VU) pranešimuo­ se buvo aptarti įvairūs LDK dau­ giakultūriškumo problemos aspektai. Vėliau istorikai iš Balta­

VU stiprina pasaulio baltistų bendradarbiavimą Milda JUCEVIČIŪTĖ Lapkričio 19-21 d. vyko Vil­ niaus universiteto (VU), Lietu­ vių kalbos instituto (LKI), Lie­ tuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) ir Tautinių ma­ žumų ir išeivijos departamen­ to (TMID) organizuota konfe­ rencija „Lietuvių kalbos dės­ tymo ir lituanistikos tyrimų naujovės pasitinkant Lietu­ vos vardo tūkstantmetį“.

Konferencijoje dalyvavo moks­ lininkai, dėstytojai ir studentai iš įvairių pasaulio šalių, kurių univer­ sitetuose dėstomos baltų kalbos.

Atidarymo dieną aptarti Lietuvos istorijai, kalbai ir jos dėstymui ak­ tualūs klausimai, pranešimus skai­ tė VU dėstytojai prof. dr. Alfredas Bumblauskas, lektorės Joana Pri-

lauskas, H. VVisneris, A. Nikžentaitis, N. Jakovenko, A. Kulakauskas, A. Smaliančiuk, I. Vaišvilaitė ir kt.

Numatoma, kad konferencijos pranešimai bus publikuoti Vil­ niaus universitete.

tuanistinių leidinių pristatymas. Po pietų dalyviai lankėsi LKI ir LLTI, kur jiems surengta ekskursija, vy­ ko edukacinė programa.

Renginys buvo naudingas Lie­ tuvos ir užsienio mokslininkams, nes pasidalyta žiniomis, patirtimi, sustiprinti ryšiai tarp baltistikos centrų pasaulyje. Studentams su­ teikta galimybė pabendrauti su užsienio kolegomis, išplėsti savo akiratį ir ateityje bendradarbiauti.

Latvijos universitete Rygoje lapkričio 24-25 d. vyko VIII tarp­ tautinė studentų baltistų mokslinė konferencija „Aktuali baltistikas jautajumi“ („Aktualūs baltistikos klausimai“). Šiais metais konferen­

bušauskaitė, Rita Migauskienė ir Virginija Stumbrienė, taip pat Vida Bagdonavičienė iš TMID. Tą pačią dieną užsienyje bal­ tistiką studijuojantys studentai, globojami Baltistikos katedros doktorantės Agnės Klišauskienės, lankėsi VU. Čia dalyvavo paskai­ tose, pratybose ir tradiciniame trečiadieniniame Filologijos fakulte­ to Studentų lituanistų mokslo draugijos (SMD) susitikime, kur su­ sirenka visi besidomintys kalboty­ ra. Šįkart VU lietuvių kalbotyros

magistrante Jurgita Brasiūnaitė pasakojo apie žurnalistų požiūrį į straipsnių antraštes. Paskui įpras­ tą trečiadienio susitikimą papildė įdomus Prahos Karolio universite­ to studentės Michaelos Nemcovos pranešimas, aktualus ir čekų kalbos tyrėjams, ir lituanistams.

Susitikime dalyvavo ne tik stu­ dentija, bet ir dėstytojai, doktoran-

rusijos, Rusijos ir Ukrainos nagri­ nėjo LDK tyrimų, baltarusių ir uk­ rainiečių genezės problemas bal­ tarusių, rusų ir ukrainiečių istoriografijose.

Trečiosios konferencijos die­ nos (lapkričio 22 d.) posėdis bu­ vo skirtas Zenono Ivinskio isto­ riografiniam palikimui aptarti.

Rimvydas Petrauskas (VU) prane­ šime „Zenonas Ivinskis ir Henry­ kas Lovvmianskis: pokyčiai tarpu­ kario medievistikoje Kaune ir Vilniuje“ palygino šių dviejų žy­ mių, skirtingu metu Vilniaus uni­ versitete dirbusių istorikų pažiū­ ras. Jų bandymai atnaujinti istorijos mokslą analizuoti atsi­ žvelgiant į mokslinę komunikaci­ ją tarp Lenkijos ir Lietuvos istori­ kų tarpukariu.

Mathiasas Niendorfas (Greifsvaldo universi­ tetas), remdamasis mažai žino­ mais archyviniais duomenimis ir amžininkų liudijimais, aptarė Z. Ivinskio - kaip istoriko egzilyje veiklą, sudėtingas tinkamos aka­ deminės aplinkos paieškas. Aure­ lijus Gieda (VU) naujai pažvelgė į istoriografijoje paplitusį Z. Ivins­ kio kaip naujo LDK istorinio naratyvo formuotojo apibūdinimą. Ne­ ginčydamas šios nuostatos, jis pažymėjo metodologines Z. Ivins­ kio istoriografinės inovacijos ri­ bas. Taip pat ir Jurgita Verbickienė, aptardama Z. Ivinskio teiginius apie žydų istoriją Lietuvoje, kon­ statavo tradicinių vertinimų gaju­ mą jo kūryboje. Alehas Dziarnovičius (Baltarusijos istorijos institutas) apibūdino Z. Ivinskio ir kitų Lietuvos istorikų darbų paži­ nimą dabartinėje baltarusių isto­ riografijoje. Zenonas Norkus (VU) savo pranešime svarstė apie LDK kaip imperiją ir federaciją skirtin­ gais istorijos laikotarpiais, išryš­ kindamas tam tikrą senosios Lie­ tuvos imperijos tipą iki 1569 m.

Konferencijos pabaigoje buvo surengta apskritojo stalo diskusija „LDK kultūrinės restitucijos idėjos“, kurią vedė Lietuvos istorijos insti­ tuto direktorius Alvydas Nikžentaitis. Joje pasisakė vilniečiai ir kon­ ferencijos svečiai iš užsienio: A. Bumblauskas, Z. Norkus, M. Šau-

Konferencijos dalyviai VU Filologijos fakulteto Baltistikos centre tai iš VU Baltistikos katedros, kuri šiuo metu yra vienas svarbiausių baltistikos centrų pasaulyje, sve­ čiai prof. dr. Pietro U. Dini iš Pizos universiteto, doc. habil. dr. Uja Lemeškinas iš Prahos Karolio univer­ siteto. Antroji konferencijos diena taip pat buvo darbinga. Praneši­

mus skaitė VU lektorė Inga Hilbig, svečiai iš užsienio: lietuvių kalbos mokymą Tasmanijos universitete, Australijoje, pristatė dr. prof. Algi­ mantas Taškūnas, apie universi­ tetinę lietuvybę Amerikoje pasako­ jo dr. Rimas Žilinskas (Sietlo universitetas, JAV). Vyko naujų li­

cijoje dalyvavo 28 baltistikos stu­ dentai iš Lietuvos, Latvijos, Lenki­ jos ir Rusijos universitetų. Vilniaus universitetui atstovavo net vienuo­ lika Filologijos fakulteto lituanisčių.

Plačiau apie šią konferenciją Aistės Vareikytės ir Viktorijos Jonkutės straipsnį „Tarptautinė stu­ dentų baltistų konferencija Latvi­ joje“ skaitykite www.vilnensis.vu.lt

universitas

8

vilnensis

2008 m. gruodis

t k t aistorija-------------------------------------------------------------------------------------

Vilniaus universiteto Bibliotekos kiemas „U.V.“ tęsia straipsnių ciklų apie Vilniaus universiteto kiemelius. Pristatome Bibliotekos kiemų.

tiški.. . prie vartų priešais posėdžių salę stovi vir­ tuvė su nevykusiais prielipais, naudojama tiktai vieno astronomijos profesoriaus Sniadeckio...“ Žodžiu, architektui nepavyko išgelbėti universi­

teto pastatų ir teko tęsti projektą, nes carinei val­ džiai nebuvo galima atsakyti.

Kurį laiką nuo gatvės kiemą skyrė klasi­ cizmo stiliaus mūro tvora su vartais, vėliau ji buvo nuardyta.

Ant dabartinio Istorijos fakulteto sienos kabo paminklinė lenta žymiam ukrainiečių rašytojui Tarasui Ševčenkai, kuris lankė pie­

Nijolė BULOTAITĖ Bibliotekos kiemas dabar labiau primena aikš­ tę. Anksčiau šis kiemas buvo uždaras, tačiau XIX a. pradžioje perstačius generalgubernato­ riaus rūmus (buvusius Vyskupų rūmus, dabar Prezidentūrą) vieną kiemo korpusą teko nugriau­ ti. Prie generalgubernatoriaus rūmų statybos te­ ko prisidėti ir architektūros profesoriui Karoliui Podčašinskiui. Pamatęs, kad projektas netiks­ lus, plane įsivėlė klaida, architektas bandė iš­ saugoti universiteto pastatus. Tačiau general­ gubernatorius A. Rimskis-Korsakovas atsisakė ką nors keisti, nepripažino klaidos ir pareiškė, kad „universiteto pastatai netvarkingi ir neeste­

šimo pamokas pas šiame name gyvenusį garsų tapytoją profesorių Joną Rustemą.

Kieme išsiskiria universiteto centrinių rū­ mų pastatas su buvusios observatorijos bokš­ tu. XVIII a. viduryje observatorijos pastatą puo­ šė du barokiniai bokštai. Vakarinis buvo per­ statytas 1838-1842 m., pažemintas, jame įrengtas teleskopas, bet 1876 m. kilus gais­

’ ii

-

.F

11

Įėjimą į Vilniaus universiteto biblioteką puošia paminklinės skulptoriaus Jono Meškelevičiaus durys, skirtos pirmosios lietuviš­ kos knygos 450 metų sukakčiai paminėti.

Vienintelis Lietuvoje išlikęs Martyno Maž­ vydo „Katekizmo", išleisto Karaliaučiuje 1547 m., egzempliorius saugomas univer­ siteto bibliotekoje. Šis egzempliorius sugrį­

žo į Lietuvą buvusio ilgamečio bibliotekos direktoriaus prof. Levo Vladimirovo dėka.

Vilniaus universiteto biblioteka - seniau­ sia ir viena didžiausių Lietuvoje. Jos fonduo­ se saugoma per 5 milijonus knygų, unikali senų spaudinių ir rankraščių kolekcija. Iš 400 Lietuvoje esančių inkunabulų - pirmųjų spausdintų XV a. knygų - per 300 saugoma VU bibliotekoje. įdomus ir turtingas kartogtafijos rinkinys: jame per 1000 senųjų atlasų ir 10 tūkst. žemėlapių. Seniausioje Lietuvoje grafikos kolekcijoje - 77 tūkst. darbų.

Viena iš Vilniaus legendų pasakoja apie senovėje bibliotekoje grandinėmis prie sie­ nos prirakintą garsiojo burtininko Tvardauskio knygą, kuri saugojo visas pasaulio pa­ slaptis, tačiau paslaptingai pradingo.

Biblioteka garsėja ir puošniais senaisiais interjerais, kurių Vilniuje pasaulietiniuose pastatuose išlikę ne tiek daug.

Nuotraukos iš VUB Rankraščių skyriaus fondų

XX a. antroji pusė. Į Bibliotekos kiemą atvažiuodavo autobusas

Vilniaus universiteto Bibliotekos kiemas dabar. V. Naujiko nuotr.

■ ■... ■

rui jis sudegė. Trečiajame aukšte esančio observatorijos antstato sieną puošia piliast­ ruose I. Egenfelderio ištapyti astronominiai ir matematiniai prietaisai, o virš barokinių lan­ gų apvadų - septynių didžiausių planetų at­ vaizdai. Jie čia atsirado 1772 m. 1990-aisiais restauruotas rytinis observatorijos bokštas, kuriame buvo laikrodis, varpo dūžiais skel­ biantis paskaitų pradžią. 1863 m. čia įkeltas tikras to meto stebuklas - elektrinis Dž. Ričio firmos Edinburge pagamintas laikrodis. Laik­ rodžio mechanizmas buvo reguliuojamas astronominiais prietaisais, todėl jis rodė la­ bai tikslų laiką. Kiekvieną dieną dvyliktą va­ landą nuo Pilies kalno aidėdavo patrankos šūvis, skelbiantis vidurdienį: astronomai ka­ riškiams paskolino vieną iš senesnių teles­ kopų, kuriuo šie stebėdavo laikrodžio rodyk­ les. Bokšto smailę puošia Protasevičių her­ bas - vėjarodė su jėzuitų monograma.

1964 m., minint Kristijono Donelaičio 250-ąsias gimimo metines, centrinių rūmų pastato pirmojo aukšto arkadoje atidengta K. Bogdano sukurta lietuvių literatūros pra­ dininko skulptūra. Trys arkos pastato kam­ pe iškirstos XX a. pradžioje lenkų architek­ to S. Narembskio nurodymu.

Bibliotekos kieme yra pagrindinis įėjimas į universiteto ansamblį, centrinius rūmus ir biblioteką.

i

iii!

M| p 1

|

Bibliotekos kiemas XX a. pradžioje

Viešoji biblioteka ir muziejus XX a. pradžioje

XX a. pradžia. Taip atrodė universiteto pastatas apie 1920 m. Arkos buvo išskirstos 1938 m.

universitas

2008 m. gruodis

9

vilnensis

___ istorija u* >

Vytautas Tavoras: „Biblioteka tapo mano antraisiais namais" Apie Bibliotekos kiemą ir ne tik apie tai pasakoja ilgametis darbuotojas, dirbantis jau 50 metų VU bibliotekoje, VYTAUTAS TAVORAS. Kas labiausiai Jums įsiminė per tuos darbo metus?

Jaunas, baigęs specialybę, pradėjau dirbti pagal paskyrimą bibliotekoje. Nuo ta­ da biblioteka tapo mano namais. Ypač esu dėkingas amžinatilsį profesoriui L. Vladimirovui. Mokiausi gerai, nors girtis nenorė­ čiau. Matyt, profesorius tikėjosi, kad dirb­ siu mokslinį darbą. Vienu metu buvau pasi­ šovęs stoti į aspirantūrą, važiuoti į Maskvą, bet atšaukė vietą.

Lyginant su šiandiena, bibliotekos patal­ pos, koridoriai buvo skurdūs. Bet tuo metu mums taip neatrodė. Kai dabar pasižiūri, kaip visur sutvarkyta, tai neįmanoma lygin­ ti. Visuose bibliotekos koridoriuose stovėjo knygų lentynos, visur buvo fondai. Pasikei­ tė ir Bibliotekos kiemo išorė. Atsirado nau­ jos bibliotekos durys, labai puošnios. Bib­ liotekos kieme augo topoliai. Pavasarį že­ mę nuklodavo pūkai, pro langus juos nešdavo į skaityklas. Medžiai buvo aukšti, užaugo iki Bendrosios skaityklos langų. Dar anais laikais į Bibliotekos kiemą atvažiuo­ davo autobusas Nr. 6, čia buvo stotelė labai patogu iš paskaitų arba iš darbo juo važiuoti. Dabar gražiai sutvarkytas Istori­ jos fakultetas. Tada gal trūko lėšų, niekas tiek netvarkė, neskyrė dėmesio. Dabartinis L. Gucevičiaus kiemas Filologijos fakulte­ te buvo vadinamas šiukšlyne, šiukšlių kie­ mu. Pro šalį eidavome j paskaitas. Gal ne­ pasikeitė tik vartai į Istorijos, Filologijos ir kitus kiemus.

Ar kada norėjosi keisti darbą?

Na, gal mano toks būdas, bet ne. Labai įsitraukiau į bibliotekos, universiteto gyve­ nimą, į profsąjunginę veiklą. Buvau skyriaus vedėjas, man priklausė visos fakultetų bib­ liotekos. Pažinau labai daug universiteto žmonių.

Buvo vienas pasiūlymas išeiti, gauti pa­ aukštinimą, bet neturėjau partinio bilieto, tai netikau. O ir kam eiti? Kolektyvas buvo

Tokį vaizdą bibliotekos Bendrojoje skaitykloje prisimena Vytautas Tavoras labai malonus, tolerantiškos moterys, ku­ rios man daug padėjo.

Koks buvo darbas bibliotekoje anks­ čiau ir dabar, kokie buvo santykiai tarp žmonių? Kas labiausiai pasikeitė?

Gal daug priklauso nuo paties žmogaus.

Mano santykiai nepasikeitė. Visus gerbiu ir gerbiau. Kai baigiau, buvau jaunas ir grei­ tai tapau skyriaus vedėju. Dirbo vyresnių moterų, bet mes gerai sutarėm. Nebuvo jo­ kio piktybiškumo. Gal kartais ir nesutikda­ vo su mano nuomone, bet sutarėme. Tada atidarėme atvirus fondus Bendrojoje skai­ tykloje. Kai kas prieštaravo, kai kas gyrė, dabar fondai vėl atviri. Šeštadieniais po darbo visi kartu dažnai vykdavome į gamtą, Žydiškėse buvo gali­ ma pasiirstyti valtelėmis. Tada nebuvo tra­ dicijos susirinkus gerti alkoholinius gėri­ mus. Nusipirkdavome pas vietinius pieno, išsivirdavome bulvių, buvo labai linksma, padainuodavome. Tai suburdavo ir kolek­ tyvą. Bibliotekoje dirbo prof. K. Sinkevičiaus žmona, tai ir K. Sinkevičius dažnai atvažiuo­ davo su kitais.

Teko nemažai pavažinėti po Sovietų Są­ jungą į komandiruotes. Per tuos metus vis­

Studentai visais laikais studentai

gęs blyną išeidavai susilenkęs, skrandį su­ imdavo skausmas“, - šmaikštavo A. Bum­ blauskas.

Egzaminų streso išvengti neįmanoma Profesoriui A. Bumblauskui egzaminai taip pat nesukelia labai malonių prisimini­ mų. „Atsimenu, iš siaubo surūkiau cigarą, nuėjau galva apsisukusia, nes labai bijo­ jau“, - šypsosi dėstytojas. Paklaustas, ar dabartinių studentų, laikančių egzaminus, negaili, jis paaiškina: „Kažkiek gaila, tik tiek, kad šiais laikais, aš manyčiau, padaryta pa­ žanga. Dėstytojai nebegali savavaliauti, turi būti kaupiamasis balas ir studentas turi dirb­ ti visą semestrą. Dėstytojas gali būti ir labai reiklus, bet jeigu jo reikalavimai aiškūs, skaidrūs, nereikia per egzaminą dėstytojo permaldauti, įtikt akių spalva ar dar kuo nors, tai, manau, galima išvengti didžiulio stre­ so, nors streso apskritai neišvengsi. Egza­ minas yra išbandymas ir nieko nepadary­ si“, - paaiškino dėstytojas. Pačiam istori­ kui iš dėstytojų didžiausią įspūdį paliko pro­ fesorius Edvardas Gudavičius. „Ketvirtam kurse net plojom jam po paskaitos, tais lai­ kais buvo neįprasta.“

Kasdien žengdami į auditoriją ir matydami prieš save stovintį dėstytoją, retai susimąstome, kad ir jis kažkada buvo studentas, iškentėjo egzaminų stresą, gyveno linksmai, spėdavo ne tik studijuoti, bet ir studentauti. Prisiminimais apie studijų metus su „U. V.“ skaitytojais dalijasi Istorijos fakulteto prof. dr.

Alfredas Bumblauskas.

Rūta KUPETYTĖ Namo tranzuodavo Vilniaus universitete baigęs istorijos studi­ jas buvęs universiteto komandos kapitonas Alfredas Bumblauskas studijuodamas gyve­ no bendrabutyje. Paklaustas, ar dažnai grįž­ davo namo, profesorius atsakė, kad jam tek­ davo „trenktis“ per visą Lietuvą aštuonias va­ landas, todėl namo grįždavęs retai, o ir grįž­ damas dažniausiai tranzuodavęs. „Važiuoda­ vai tranzu dažniausiai, atseit iš principo tokio jaunatviško, kad pinigus taupai šitokiu bū­ du“, - prisipažino istorikas. Tačiau didelio na­ mų trūkumo profesorius sakosi nejautęs, nes visą laiką norėjo pabėgti iš namų, tai čia bū­ davo dar geriau.

ko buvo. Bibliotekoje irgi buvo linksmybių, išplėtota saviveikla. Buvo ir šokėjų, ir dai­ nininkų, dramos būrelis, muzikantų. Važiuo­ davome į kolūkius su koncertais. Choris­ tėms pasiuvo kostiumus. Ir dabar, matyt, yra bibliotekoje šokėjų ir dainininkų, muzikan­ tų, bet gal nėra sąlygų ar noro susiburti.

Kokie pažinotų universiteto žmonių likimai? Ką pažinojote?

Pažinojau labai daug ką. Maloniai ben­ dravome su filosofe doc. K. Rickevičiūte, poete Janina Degutyte. Su filologu prof. Al­ binu Jovaišų gyvenome viename bendra­ bučio kambaryje. Jis man buvo artimas žmogus. Pažintys išsiplėtė dirbant profsą­ junginį darbą. O dar skaitytojai. Pradžioje dirbau Bendrojoje skaitykloje. Gerai prisi­ menu aktorių R. Adomaitį, studijavusį fizi­ ką, kuris kasdien po pietų ateidavo į skai­ tyklą. Dažnai lankėsi režisierė Irena Bu­ čienė, po to A. Bučys, rašytojas B. Radze­ vičius. Tais laikais žmonės labai lankė skaityklas. Sesijos metu dirbdavome iki 11 vai. vakaro. O kai ateidavome šeštadienį, sekmadienį iš ryto į darbą, debesis skaity­ tojų laukdavo už durų. Tada nebuvo nei kompiuterių, nei dauginimo aparatūros,

Prof. A. Bumblauskai egzaminai nesukelia malonių prisiminimų. B. Kuklytės nuotr.

Profesoriui dažnai maisto gamintis taip pat neteko. „Retokai turbūt gamindavau, nes niekas neturėjo, ypač vaikinai, kur pro­ duktus laikyt. Blyninėj valgydavom, Pilies gatvėj. Blyninė buvo sovietinio tipo. Suval­

Už išdaigas teko nukentėti Bandant sužinoti, ar nebuvo prikrėtęs stu­ dijų metais išdaigų, A. Bumblauskas prisi­ pažino: „Mūsų išdaigos buvo organizuotos.

Rengėm istorikų mediumus. Jie buvo tokie, už kuriuos šiek tiek nukentėdavom. Sykį spektaklį suvaidinom. Aš apsirengiau če-

viską turėdavo skaityti, konspektuoti, o li­ teratūros nebuvo tiek daug, kad visiems užtektų. Nors komplektuodavo pagal stu­ dentų skaičių, daugiau lėšų buvo skiria­ ma vadovėliams.

Skaitytojai dabar ir anksčiau. Ko­ kie Jūsų pastebėjimai - ar dabar skai­ to mažiau, nes yra kompiuteriai, in­ ternetas?

Pastebiu, kad dabar skaitytojų smarkiai sumažėjo. Manau, labai padeda kompiu­ teriai, technika. Gal dabar žmonės turtin­ gesni, nusiperka vadovėlius. Lankomumo dabar ir anksčiau nepalyginsi. Nors biblio­ tekoje lankydamiesi žmonės ir parodas pa­ sižiūri, mato naujas knygas, gali apsilan­ kyti renginiuose.

Kaip prisimenate studijų metus, bendrabutį?

Aš pats rokiškietis. Gyvenau Tauro ben­ drabutyje. Man patiko, radau daug draugų.

Stipendijos buvo labai mažos. Naujus me­ tus švęsdavome, bet labai kukliai. Apsirengti, pasipuošti nebuvo kuo, dažnai rengdavomės vyresnių brolių, merginos - seserų dra­ bužiais. Buvo ir turtingesnių, bet dauguma mūsų gyveno vienodai kukliai, stipendijos gaudami 20 rublių. Tiesa, vėliau aš gavau padidintą stipendiją, buvo lengviau.

Kaip atrodo studentai dabar ir anksčiau?

Man rodos, dabar studentai gyvena links­ miau, daug tradicijų, pavyzdžiui, krikštynos.

Anksčiau tokių tradicijų nebuvo, bent tarp bibliotekininkų. Mūsų laikais studentai ak­ tyviai dalyvavo saviveikloje. Kad ir aš - vi­ sus penkerius metus dainavau universite­ to ansamblyje. Tai padėjo ir geriau suprasti meną, domėtis muzika. Ansamblis buvo tik­ rai geras ir didelis. Konkuravome su aka­ deminiu choru, kuriam vadovavo R Sližys.

Mūsų ansambliui vadovavo V. Bartusevičius, chormeisteris buvo A. Krogertas. Baigęs dainavau jo vadovaujamame chore „Var­ pas“. Tik mes į užsienį neišvažiuodavome.

Buvo kartą pasiūlyta vykti į Maskvą. Labai daug repetavome, bet paskui kelionę stai­ ga atšaukė. Labai nusivylėme. Universite­ to dainų ir šokių ansamblis dalyvavo Lite­ ratūros ir meno dekadoje Maskvoje 1953 m. Buvome išvykę ir j Minską. Studentai la­ bai noriai lankė tuos kolektyvus, norėjo šok­ ti, dainuoti. Atrodo, dabar nebeliko tokio en­ tuziazmo, gal per daug visokių galimybių.

Bet tai suteikia daug dvasinio džiaugsmo, pasitenkinimo, praplečia akiratį.

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ

kištu, kursiokės merginos su sijonėliais ir pionieriškais kaklaraiščiais skaitė Majakovskio eiles. Pirmūnai turėjo teisę durklu įdurt imperialistams, o paskui atidengiamas pa­ minklas ir paaiškėja, kad tie imperialistai tai dekanas, prodekanas ir kuratorius. De­ kanas ir prodekanas pasijuokė, o nuo ku­ ratoriaus po metų atkentėjom. Paaiškėjo, kad man specialiai trejetą įpylė“, - prisimi­ nė profesorius.

Po paskaitų - vaidinti į teatrq Prof. A. Bumblauskas nesnaudė ir po pa­ skaitų. Jis buvo Kiemo teatro dalyvis, ta­ čiau, kaip pats sakė: „Ne tiek daug ir neil­ gai. Viename spektaklyje pagal Granaus­ ko „Jaučio aukojimą“ teko vaidinti kuršį. Na ir tokie geri prisiminimai iki šiol. Paskui bu­ vo universiteto keturių šimtų metų viktori­ na. Buvau universiteto komandos kapito­ nas. Turėjom varžytis su visų Lietuvos aukš­ tųjų mokyklų studentais ir laimėjom“, - pa­ sakojo istorikas.

Žiūrėjimas j praeitį trumpina gyvenimą Paklaustas, ar nepasiilgsta studijų metų, dėstytojas atsakė: „Pasiilgsti tiek pat, kiek egzistenciškai visko: o, jeigu su dabartiniu išmanymu ir galva būtum tada... bet tai yra neįmanoma. Jeigu žiūri į praeitį, paprastai trumpini gyvenimą. Tai tiek vertinga, kiek jaunystė visada yra gražu ir vertinga“, - fi­ losofiškai atsakė profesorius.

universitas

10

2008 m. gruodis

vilnensis

i Kamės - studentai-------------------------------------------------------------------------STUDENTŲ MARKETINGO DARBŲ PARODA „IDĖJA 2008" - išradingumas, kompetencija ir jaunystė Agnė GRAIKŠAITĖ Ragino žaisti marketingą Jau penktus metus iš eilės or­ ganizuojama paroda šių metų da­ lyvius ir svečius ragino „žaisti marketingą!“. Jubiliejinėje „Idėjo­ je“ dalyvavo net 60 komadų iš 23 aukštųjų mokyklų ir kolegijų. Be Vilniaus universiteto ir anksčiau parodoje dalyvavusių Tarptauti­ nės verslo mokyklos, ISM vady­ bos ir ekonomikos universiteto bei Kauno technologijos universite­ to, parodoje pirmą kartą dalyva­ vo Šiaulių universiteto, LCC tarp­

tautinio universiteto, Alytaus, Utenos kolegijų ir kt. komandos.

Vienos pateikė naujų produktų idėjas, kitos - senų modifikacijas.

Studentai atliko profesonalius marketingo tyrimus, kūrė vaizdo, lauko, spaudos reklamas. Daly­ viai, vykdydami užduotis, turėjo galimybę konsultuotis su marke­ tingo specialistais. Galutinis eta­ pas - idėjų pristatymas parodoje.

Darbus vertino marketingo srities praktikai iš įvairių įmonių ir šios srities žinovai iš aukštųjų mokslo įstaigų. Dėmesys buvo kreipia­ mas į produktą, atliktą rinkos tyri­ mą, kainodarą, rėmimo, paskirs­ tymo strategijas. Be šių kriterijų, buvo atsižvelgiama ir į paruoštą stendą, produkto pristatymą lan­ kytojams.

Užkariavo ekologiškos idėjos Lietuvą ir pasaulį užplūdusi ekologijos manija turėjo įtakos ir „Idėjoje 2008“ dalyvaujančių studentų darbams. Lankytojai galėjo išvysti ne vieną aplinką tausojančią idėją. Komanda

Jauni, veržlūs, iniciatyvūs studentai lapkričio 28 d. už­ plūdo Lietuvos parodų ir konferencijų centrą „Litexpo“ - čia vyko studentų marketingo darbų paroda „Idėja 2008“. „UUUHHUUU“ iš Kauno techno­ logijos universiteto Panevėžio ins­ tituto siūlė kuro alternatyvą. MA kuras, gaminamas iš miško kirta­ vietėse paliekamų medienos at­ liekų, vartotojui pateikamas me­ džių drožlių briketų pavidalu. Dar vieną ekologišką prekę sukūrė komanda „€KO“. Jie modifikavo desertinių pieno produktų pakuo­ tes. Šios komandos idėja - iš sa­ vaime gamtoje suyrančio plasti­ ko pagamintas dangtelis, kurį galima sulankstyti į vienkartinį šaukštelį. Vilniaus universiteto studentės, susibūrusios į koman­ dą „Ez Press“, taip pat skatino saugoti aplinką. Jų produktas modifikuota šiukšliadėžė, turinti šiukšlių presą. Juo galima su­ spausti šiukšles ir padengti jas kvapo nepraleidžiančia plėvele.

Panašią idėją pateikė KTU stu­ dentų komanda „Žalieji“. Jie

skatino naudoti šiukšlių dėžę, kuri ne tik suspaudžia plastiki­ nius butelius ir skardines, bet ir juos rūšiuoja. Komanda „Lime“ susirinkusius komisijos narius ir kolegas vaišino gėrimu iš švie­ žių ekologiškų vaisių. Dar viena VU studentų komanda „Crazy Five“ modifikavo šiukšlių maišus pakeitė įprastas spalvas ryškio­ mis, tokiomis pat kaip ir rūšiavi-' mui skirtų konteinerių. Šie mai­ šai antibakteriniai, skleidžiantys gerą kvapą ir pagaminti iš gam­ toje suyrančių medžiagų. Ne vel­ tui sakoma, kad genialumas sly­ pi paprastume. Merginų komanda

VU komanda „Blistara“ laimėjo pirmąją vietą

Komanda „B4“ sukurė „Stiliaus veidrodį“ ir pelnė antrąją vietą

„Vertos grieko“ siūlė pakeisti įprastą kavai išsinešti skirtą puo­ delį ekologišku - valgomu vafli­ niu indeliu. „Nes man rūpi...“ - to­ kį moto Šiaulių unversiteto

zijos reklamą. Geriausio stendo ir komandos reprezentacijos no­ minacijoje apdovanota komanda „Market Hunters“. Lankytojus la­ biausiai sužavėjo komanda „Reklamika“, kuriai atiteko „Liaudies balso“ prizas. Geriausios reklami­ nės kampanijos nominacijoje tre­ čią vietą užėmė „Žalieji“, antrąją -

studentai pasirinko neatsitiktinai.

Savo produktu, buteliuku gaivie­ siems gėrimams, pagamintu iš tvirtos, elastingos, greitai suyran­ čios medžiagos, komanda „WC“ siekia skatinti socialinę atsako­ mybę ir mažinti taršą.

Nugalėtojai Pagrindinį prizą laimėjo VU komanda „Blistara“. Jie modifi­ kavo įprastą tarą, papildė ją ma­ ža baterija ir šviesą skleidžian­ čiu diodu, taip suteikdami buteliui švytėjimo efektą. Antrąją vietą užėmė unikalią idėją pasiū­ liusi komanda „B4“. Jie sukūrė „Stiliaus veidrodį“ - naujausių technologijų kūrinį, pritaikytą dra­ bužių parduotuvėms. Tai veidro­ džio, skystųjų kristalų ekrano ir kompiuterinės sistemos kombina­ cija, kuri leidžia realiu laiku pro­ jektuoti žmogaus atvaizdą su pa­ sirinktu drabužiu. Trečioji vieta atiteko komandai „Laln“, sukūru­ siai krepšį-staliuką nešiojamajam kompiuteriui. Jis kompaktiškas,

Štai kaip atrodo krepšys-staliukas nešiojamajam kompiuteriui. Ši idėja pelnė trečiąją vietą nes krepšys lengvai paverčiamas staliuku: tereikia jį atsegti ir, iš­ ėmus kompiuterį, atlenkti viduje esančias kojeles. Apvertus krep­ šys virsta patogiu staliuku kom­ piuteriui pasidėti.

Profesionaliausiai rinkos tyrimą atliko ERASMUS studentų koman­ da „G2F“. Apdovanojimas už ge­ riausią paskirstymo strategiją ati­ teko komandai „Žalieji“. Jie taip pat profesionaliausiai nustatė kai­ ną. Šiai komandai dar įteikta pa­

dėka už geriausią lauko ir televi­

„Unique“, o pagrindinis šios no­ minacijos apdovanojimas atiteko komandai „Oksi2s“. Padėka už geriausią internetinę reklamą bu­ vo įteikta komandai „Unknown Artists“, o už geriausią spaudos re­ klamą - „Oksi2s“. UAB „Ditmos projektai“ nusprendė, kad geriau­ sią marketingo idėją jų produktui pateikė „Žemyn galva“. „Švyturys-

Utenos alus“ geriausiais pripaži­ no komandą „Metidė“. Jie taip pat skyrė paskatinamąjį prizą koman­ dai „Kitoks taškas“. Komanda „nou.hau™“ sukūrė geriausią marketingo idėją „Acme“ produk­ tui. „Dvarčionių keramika“ savo apdovanojimą įteikė komandai „Mažasis hadronų lėtintuvas“, geriausiai modifikavusiai plyteles. Įmonė „Hronas“ nusprendė, kad originaliausią lango idėją patei­ kė komanda „BIGSTUD“. Kūrybiš­ kiausią ir žaismingiausia koman­ da pripažinta „Kitoks taškas“.

Ženk pirmąjį žingsnį karjeros link kartu su Karjeros dienomis'09 VU KD'09 - aibė naudingos informacijos ir praktinių žinių VU Karjeros dienas‘09 (VU KD‘09) sudarys 4 tarpusavyje susi­ ję renginiai. Renginių ciklą pradės vasario 23 d. Saulėtekio rūmuose įvyksiantis realus darbo pokalbis.

Trys geriausi studentai, atrinkti pa­ gal CV bei motyvacinį laišką, pre­ tenduos j vienos iš įmonių pasiūlytą darbo vietą ir dalyvaus darbo po­ kalbyje prieš auditoriją. Pokalbiai bus komentuojami personalo atran­ kos specialisto, taip stebintys stu­ dentai gaus žinių apie darbo pokal­ bio subtilybes ir dažniausiai pasitaikančias klaidas. Kovo 2 d. VU centriniuose rūmuose bus rodomos praėjusiais metais nufilmuoto simu­ liacinio darbo pokalbio ištraukos, kurias vėliau personalo atrankos specialistas aptars ir patars, kaip tin­ kamai elgtis darbo pokalbio metu ir kaip jam deramai pasiruošti. Antra­ sis VU KD renginys - kovo 9-10 d. vyksiantis seminarų ciklas. Žymūs ir sėkmingai karjeros laiptais kopian­ tys VU absolventai, dabartinių lyderiaujančių įmonių vadovai, pristatys savo sėkmės istorijas ir kalbės stu-

2009 m. vasario-kovo mėnesiais vyksiantis renginys atskleis VU studentams darbo pradžiamokslį, padėsiantį drąsiai kopti būsimos karjeros laiptais ir laipteliais aukštyn. Karjeros dienų metu studentai galės išmėginti savo jėgas realiame darbo pokalbyje, išmokti CV ir motyvacinio laiško rašymo meno ir gauti naudingos informacijos iš žinomų Lietuvos žmonių ir būsimų darbdavių.

Karjeros dienas ’09 rengs ši studentų komanda dentams aktualiomis temomis, to­ kiomis kaip verslo protokolas, lyderystės receptai ir pan. Seminarų da­ lyviai ne tik sužinos aibę naudingos informacijos, bet ir patys galės pritai­ kyti gautas žinias kasdienėse situa­ cijose. Trečiasis VU KD renginys kovo 17 d. rengiami interaktyvūs vi­

sos dienos mokymai, kuriuose bus išsamiai teoriniu ir praktiniu požiū­ riais nagrinėjama viena verslo sri­ tis (pvz., rinkodara). Dalyviai (40 at­ rinktų studentų) ne tik klausysis lektorių, bet ir išbandys jėgas atlik­ dami įvairias užduotis, generuo­ dami naujas idėjas.

Karjeros mugė - susipa­ žink su savo būsimu darbdaviu Baigiamuoju projekto akcentu taps kovo 25 d. Saulėtekio rūmuo­ se vyksianti Karjeros mugė. Joje studentai turės galimybę prie įmo­ nių stendų pabendrauti su poten­ cialiais darbdaviais, išsiaiškinti vi­ sus rūpimus klausimus, pristatyti save ir gauti darbo pasiūlymų.

Taip pat Karjeros mugės metu įmonės ves pristatomąsias pa­ skaitas, kuriose supažindins stu­ dentus su savo veikla ir karjeros perspektyvomis. „Šiemet stengsi­ mės privilioti į Karjeros mugę dar įvairesnes įmones nei pernai, daugiau dėmesio skirsime viešajam bei valstybiniam sekto­ riams, taip pat skatinsime studen­ tus siekti dėstytojo karjeros“, teigia VU KD koordinatorė Miglė Morkūnaitė.

Tik studentiška siela žino, ko trokšta studentai VU KD - vieną didžiausių VU renginių aktyvūs ir iniciatyvūs stu­

dentai rengia jau antrąjį kartą. Iki 2008 m. šį renginį organizuoda­ vo VU Karjeros centras. Perėmę projektą į savo rankas studentai jį pakeitė bei patobulino ir VU KD‘08 buvo įgyvendintas kaip renginių ciklas, susidėjęs iš mo­ kymų bei seminarų ir Karjeros mu­ gės. Šiemet projektą nuo pirmųjų rugsėjo dienų rengia KF, TSPMI, GMF, MIF, TVM ir EF studentai. Pa­ sak M. Morkūnaitės, VU KD orga­ nizatorių komandos subūrimas iš skirtingų fakultetų studentų jai bu­ vo pirmasis iššūkis. Dabar ko­ manda priėmė antrąjį iššūkį - pa­ daryti Karjeros dienų renginius naudingus ir patrauklius kuo įvai­ resnių specialybių studentams.

Bet dvidešimčiai studentų yra sunku nuspręsti, kas įdomu ir naudinga dvidešimt penkiems tūkstančiams. Taigi jei turite idė­ jų, ką VU KD galėtų pasiūlyti jūsų fakulteto studentams, nedvejoda­ mi rašykite mums info@vu-kd.lt.

Daugiau informacijos rasite www.vu-kd.lt.

VU KD organizatorių komanda

universitas

2008 m. gruodis

11

vilnensis

--------------------- ---------------------------------------------------- mes - studentai u

Susirinkusieji į šių metų „Filologijos rudenį" pateko į improvizuotą psichiatrijos ligoninę Aira NIAURONYTĖ Pirmiausia per megafoną „ligo­ niai“ išgirdo, kad prasideda „edu­ kacinė valanda“. Buvo parodytas filmukas apie išgalvotą keistuolį, bohemos atstovą Knežinskj Vitoldą, ironiškai atskleidžiantis stere­ otipus apie rašytojus. Paskui „vaistų metas“, kai į eilutę sustoju­ siems pro langelį dekoracijoje išlendanti ranka duoda „medika­ mentus“, panašiai kaip Milošo Formano filme „Skrydis virš gegutės lizdo“...

Komiškas, bet ir kiek siurrealistiškas „pakaruoklio“, labai pana­ šaus į ką tik matytą filmuke Knežinskį Vitoldą, kuris, būdamas rimtas rašytojas, tikriausiai nega­ lėjo susitaikyti patekęs į beprotna­ mį ir pasikorė (beje, ant labai trum­ pos virvutės), pasirodymas ir užgesus šviesoms skambanti ra­ mi fortepijono muzika padėjo ati­ trūkti ir trumpam perkėlė į neapib­ rėžtas minčių erdves. „Ligoninės personalui“ paragi­ nus pacientus išsikalbėti apie tai, kas neduoda ramybės, ir paaiški­ nus „buvimo kolektyve svarbą in­ dividui“, prasidėjo skaitymai. Pir­ moji - Kristina Tamulevičiūtė, teigusi, kad bijojo lipti į sceną, bet ne dėl publikos, o dėl to, kad ne­ žinanti nei kuo prasidės, nei kuo baigsis jos kūrybos pristatymasinterpretacija... Antroji savo dina­ mišką novelę, vasarą jau publi­ kuotą savaitraštyje „Šiaurės

Atėnai“, nenuobodžiai perskaitė Gerda Venčkauskaitė. Po jos į sceną „išsikalbėti“ užlipo Ieva Gudmonaitė, „psichodeliškai“ ar „transcendentiškai“ - nerandu ki­ tų apibūdinančių žodžių - per­ skaičiusi savo eiles, ji patvirtino girdėtą teiginį, kad literatūros kal­ ba (šiuo atveju - ir skaitymo bū­ das) yra kitokia nei kasdien girdi­ ma. Vėliau apie vienišą svirtį ir užtrukusį mylimąjį skaitė Agnė Kli­ mavičiūtė. Ją scenoje pakeitė melancholiškai nusiteikę „du pa­ mišę ežerų poetai“ Andrius ir Ie­ va, pritarę savo eilėms fortepijo­ nu ir akordeonu. Po jų pakviesta savo kūrybos paskaityti Lina Girdvainytė nenorėjo įkyrėti publikai, tad perskaitė tik vieną eilėraštį.

Nerijus Laurinavičius taip ir ne­ pasirodė. Ramunė Brundzaitė savo eilėmis reiškė didžiulę mei­ lę poezijai, kokios mylimasis nie-

Neatpažįstamai pasikeitusi Vilniaus universiteto audito­ rija - neįprasta šviesa, keis­ tos dekoracijos su elektros lemputėmis ir knygomis pa­ puoštos durys - leido su­ prasti, kad patekau į ne­ kasdienę erdvę. Ir tikrai susirinkusiesiems į „Filologi­ jos rudenį“ lapkričio 14 d. nekantraujant pasigirdo skaičiuotė: „viens į rytus nu­ plasnojo, antras nusklendė virš miško, trečias virš ge­ gutės lizdo“... Visi, panorę dalyvauti ar stebėti renginį, patys to nežinodami sava­ noriškai pateko į... psichiat­ rijos kliniką. kada nesulauks, o Aistės Laisonaitės šiltuose kūrinėliuose galė­ jome pastebėti atsispindinčias jos kasdienio gyvenimo detales, net draugų vardus. (Pastebėjau, kaip kai kurie bendri pažįstami, auto­ rės paminėti, nežymiai juokėsi sa­ lėje klausydami poetės atsklei­ džiamų kasdienybės detalių.)

Netrukus po Aistės į sceną uždusęs įbėgo dar vienas „be­ protis“ su gitara, ieškantis „nor­ malių žmonių“. Prisistatęs Kle­ mensu ir apsimetęs, kad rado juos čia, ėmė groti ir dainuoti apie svajonių šalį - Palangą ir kaubojų gyvenimo ypatumus.

K. Minkevičių išsivedus „dakta­ rams“ klausėmės mišraus kvarte­ to atliekamų lietuviškų sutartinių, pritariamų būgneliais, kurios, ma­ tyt, įkvėpė publiką ir sužadino ko­ lektyvinės sąmonės archetipus, nes susilaukė tikrai gausių aplo­ dismentų. Po muzikinio intarpo iš­ sikalbėti į sceną užlipo tylos ku­ piūras skaičiuojantis Tomas Taškauskas, kuris papasakojo ei­ lėraščio gimimo per keistą atsitikti­ numą istoriją, kai iš vieno ne taip išgirsto eilėraščio žodžio gimsta naujas. Kviečiamas paslaptingas, save žmogumi įsivaizduojąs vei­ kėjas Homo Sapiens atverti savo sielos gelmių kolektyvui nenorėjo ir scenoje nepasirodė. Ieva Toleikytė tuo tarpu paskaitė savo ne­ mažos apimties prozos kompozi­ ciją. Pauliaus Norvilos eilės buvo parodytos ekrane, paties autoriaus scenoje taip pat nepamatėme.

„Filologijos rudens“ akimirkos: poezijos ir muzikos derinys kūrė netradicinę atmosferą

Nerijus Cibulskis savo poezija už­ baigė išsikalbėjimo terapijos se­ ansą. O kol žiuri tarėsi ir sprendė, kurių gi „bepročių“ kalbos buvo paveikiausios ir nuskraidinančios toliausiai už įprasto ir „normalaus“ pasaulio ribų, susirinkusiems for­ tepijonu grojo ir dainavo Beatričė Baltrušaitytė ir buvo parodytas linksmas filmukas apie Dėžiagalvį, kuris galiausiai sumanė rūšiuoti atliekas...

Smagiai šiame minispektaklyje sudalyvavo ir komisija - VU dėstytojai Paulius V. Subačius ir Regimantas Tamošaitis. Kai atėjo laikas paskelbti laimėtojus, litera­ tūros teorijos dėstytojas R Suba­ čius visų pirma norėjo, kaip ir pri­ dera tokioje įstaigoje, gauti vaistų, mat perskaitė 500 puslapių kūry­ bos... Tačiau, pasak kiek surimtėjusio komisijos nario, verta skai­ tyti tiek daug pradedančių literatų darbų, jei įstringa bent viena eilu­ tė, ir pacitavo: „atminty sudėvėtas

kojinaičių baltumas“... Trofėjaus su lempute atsiimti pakilo Lina Girdvainytė. Už progresyvią poezi­ ją apdovanoti taip pat Ramunė Brundzaitė ir Tomas Taškauskas.

Ryškiausiomis „Filologijos ru­ dens“ prozos naujokėmis šįmet pelnytai gali vadintis Gerda Venč­ kauskaitė, Valdonė Budreckaitė,

slėpusis po Homo Sapiens pseu­ donimu ir nusprendusi pasirodyti scenoje tik atsiimdama apdovano­ jimą, bei Aistė Laisonaitė. R Suba­ čius pabrėžė, kad iš gausybės dar­ bų autorių atrinkti ir pasirodę renginyje jau savaime yra nuga­ lėtojai.

Kai viena iš vedėjų, Eglė Myko­ laitytė, pakvietė keletą žodžių tarti ir Regimantą Tamošaitį, visą ren­ ginį nepaleidusį iš rankų fotoapa­ rato, jo kolega R Subačius juokau­ damas pasiūlė dar ir nufotografuoti visus iš priekio. Literatūros dėsty­ tojas R. Tamošaitis paklausė šio patarimo ir ėmė fotografuoti susi­ rinkusius žiūrovus, smagiai nuteik­ damas publiką.

Po apdovanojimų susirinkusie­ siems pasiūlyta dar nesiskirstyti, nes norintys pagroti ir padainuoti „Liūdni slibinai“, kaip vėliau pa­ aiškėjo, trečiakursiai aktorinio meistriškumo studentai. Jie už­ baigė vakarą nepaprastai nuotai­ kingai, atlikdami ironiškas, žais­ mingas originalias kompozicijas, parodijuodami populiariosios muzikos atlikėjų scenines manie­ ras ir, be abejo, demonstruodami įgytus aktorinius sugebėjimus.

Publika leipo juokais ir tikriausiai nebuvo nė vieno, kuris išėjo iš renginio surūgęs. Šiųmetis „Filologijos ruduo“ -tai ne vien tradiciniai kūrybos skaity­ mai, o studentų iniciatyva sukur­ tas laisvas minispektaklis, kuriame jaunų autorių literatūrinės kūrybos pristatymas paįvairintas linksmais trumpais filmukais, džiazo, folklo­ ro muzikos intarpais, dainuojamą­ ja poezija ir kurio dalyviai - „be­ pročiai“ tam tikra prasme buvo visi atvykusieji į renginį.

Jūsų KARJERA JŪSŲ rankose!

Kai nuspręsite, jog atėjo laikas prisiimti atsakomybę už savo karjerą, t. y. gyvenimą, - Jūs visada laukiami VU Karjeros centre.

Mes galime Jums pasiūlyti išmokti valdyti savo karjerą. Iš prekės tapti kūrėju ir susikurti gyvenimą, kurio norite JUS. Galite užsukti į www.karjera.vu.lt ar Saulėtekio ai. 9, III rūmai, užsiregistruoti į karjeros valdymo mokymus ar ateiti konsultuotis karjeros valdymo klausimais.

VU Karjeros centras

Akademinė skola - kliūtis socialinei stipendijai gauti?!

Arminas VARANAUSKAS

Socialinės stipendijos nėra skirtos skatinti Spalio mėnesį Vyriausybė pri­ ėmė nutarimą, kuriame buvo pa­ tvirtinti nauji socialinių stipendijų dydžiai, skyrimo tvarka bei kriteri­ jai. Akademinės bendruomenės nepasitenkinimą sukėlė sprendi­ mas atimti galimybę akademinę skolą turinčiam studentui gauti so­ cialinę stipendiją, o nauji kriteri­ jai, pagal kuriuos bus skiriamos sti­ pendijos, panaikino sistemos lankstumą. „Visų pirma, šis kriterijus užkirs­ tų kelią gauti stipendiją tiems, ku­ riems išties to reikia, ypač tikslio­

Ar studentai, turintys akademinių skolų, neturėtų gauti so­ cialinių stipendijų? Ar mokslo rezultatai nulemia studentų gyvenimo sąlygas? Remiantis jau pasitraukiančios Vyriau­ sybės nutarimu atsakymas būtų teigiamas. Vilniaus uni­ versiteto Studentų atstovybės (VU SA) nuomone, socialinės stipendijos neturėtų būti siejamos su studijų rezultatais, to­ dėl kreiptasi į Vyriausybę bei Švietimo ir mokslo ministeriją prašant pakeisti šią tvarką. siose studijų kryptyse. Be to, so­ cialinės stipendijos neturėtų būti siejamos su studijų rezultatais, nes jų paskirtis kitokia, ir nereikia kal­ bėti apie studentų skatinimą-tam yra atskira stipendijų rūšis“, - tei­ gia socialinės srities koordinatorė Kristina Žalnieriūnaitė.

Vilniaus universiteto stipendijų skyrimo nuostatuose yra nustaty­ ta, kad socialinės stipendijos yra

skirtos padėti materialinių ir finan­ sinių problemų turintiems studen­ tams tęsti studijas.

ŠMM dvejoja Naujasis Vyriausybės nutari­ mas senąją Vilniaus universitete galiojusią tvarką keičia iš esmės.

Pagal minimus kriterijus sociali­ nes stipendijas nuo sausio mė­ nesio galės gauti tik tie studentai,

kurie gali gauti socialinę pašalpą ar kompensaciją už būsto šildy­ mą, karšto ir šalto vandens išlai­ das; esantys iš daugiavaikių šei­ mų ar savo vaikus auginantys studentai. Griežti kriterijai beveik panaikina sistemos lankstumą.

Be to, ilgametė praktika rodo, kad daugiavaikių šeimų sociali­ nė bei materialinė padėtis anaip­ tol ne visada yra prasta, tad sti­ pendijų skyrimas, neatsižvelgiant į šeimos materialinę padėtį, ne­ būtų tikslingas. Taip pat, VU SA nuomone, akademinių skolų kri­ terijus yra pasirinktas visiškai ne­ adekvačiai, tinkamai neįvertinus socialinės stipendijos paskirties ir galimų padarinių. Studentas, kartojantis 3-iojo semestro daly­

ką, pažymį gali išsitaisyti tik 5-ajame semestre. Tuo tarpu 4-ajame semestre, nesvarbu, kaip gerai jis mokysis - nors ir dešimtukais, vis vien turės akademinę skolą, nes dar negalėjo atsiskaityti kartoja­ mo dalyko. „Kalbėjom ir kalbėsim ne kar­ tą su Švietimo ir mokslo ministeri­ jos atstovais, išdėstėm jiems ar­ gumentus, su kuriais jie sutiko, bet vienintelis išliekantis stabdis-tai, kad šis nutarimas yra ką tik priim­ tas ir neišbandžius šios naujos tvarkos niekas nenori daryti per­ tvarką iš naujo“, - nuogąstavo K. Žalnieriūnaitė.

Primename, kad nuo sausio mė­ nesio socialinės stipendijos dydis bus 390 litų (anksčiau - 130 litų).

universitas

12

2008 m. gruodis

vilnensis

imi perspektyva_____

4

Slėniai tampa realybe Viktoras DENISENKO Lapkričio 24 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino dviejų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų - „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių - plėtros programas. Juos kuriant dalyvauja ir Vilniaus universi­ tetas. Galima teigti, kad slėnių projektai jau priartėjo prie įgyvendinimo stadijos.

Susikalbėti su partneriais ne visada lengva Slėnių kūrimo procesas yra ga­ na sudėtingas. Pasak strateginės plėtros reikalų prorektoriaus prof. habil. dr. Juozo Rimanto Lazutkos, programų rengimas visada buvo pagrįstas tam tikrų kompromisų su projektų partneriais ir Vyriausybe paieška. Ypač daug klausimų atsi­ rasdavo dėl integracinių procesų. „Mes turime partnerių, kurie patys yra išreiškę pageidavimą, kad no­ rėtų tapti Vilniaus universiteto dali­ mi, bet turi tam tikrų abejonių dėl universiteto finansavimo sistemos, kuri nėra pakankamai palanki moksliniams tyrimams“, - teigia J. R. Lazutka. Pasak prorektoriaus, moksliniai institutai nerimauja, jog dėl tos priežasties, kad universite­ tai gauna finansavimą „viena eilu­ te“, o bendra situacija su studijų fi­ nansavimu yra bloga, integracijos j VU atveju jiems skirti pinigai gali atitekti studijoms.

Valdymo grupės „Saulėtekio“ slėnio programai parengti narys prof. habil. dr. Artūras Žukauskas

pasakoja, kad šiuo metu į Vilniaus universitetą planuojama visiškai in­ tegruoti Teorinės fizikos ir astrono­ mijos institutą. Kitas mokslines ins­ titucijas - Fizikos institutą, Chemi­ jos institutą, Puslaidininkių fizikos institutą - planuojama sujungti į

Saulėtekio slėnio vizualizacija

vieną Nacionalinį fizinių ir techno­ logijos mokslų institutą. Pasak A. Žukausko, tam tikrų nesutarimų

atsirado dėl numatomų investicijų į reikalingą įrangą. „Siekiant perkelti institutus j Saulėtekį reikia pastatyti gana nemažus pastatus. Iš 200 mi­ lijonų litų, skirtų iš biudžeto, 70 mili­ jonų tenka skirti pastatams. Visų da­ lyvių poreikis įrangai pagal pradi­ nę paraišką buvo per 300 milijonų.

Suprantama, kad paaiškėjus, jog įrangos pirkimui lieka tik 130 milijo­ nų litų, atsirado labai daug nepa­ tenkintų žmonių. Tačiau mums pa­ vyko susitarti dėl tam tikrų principų.

Mes nusprendėme, kad nepirksime pigių ir smulkių prietaisų, o pirksi­ me stambią ir brangią įrangą, ku­ rios neįmanoma įsigyti per kitus projektus“, - aiškina situaciją A. Žukauskas.

Tai, kad slėnių projektai priartėjo prie įgyvendinimo, rodo, jog nesu­ tarimus daugiau mažiau pavyko įveikti. „Slėnių programas Vyriausy­ bė patvirtino. Prie tų programų yra priedai ir programos aprašas - ten surašytos išlaidų sąmatos, pareng­ tos galimybių studijos, yra ministro patvirtintos aparatūros lentelės. Da­ bar tik laukiama, kada tie projektai startuos“, - sako A. Žukauskas.

Fakultetų perkėlimo gali tekti palaukti Kalbėdamas apie slėnių projek­ tus J. R. Lazutka pažymi, kad ko­ rektyvų pateiks ir Lietuvą pasiekusi pasaulinė finansinė krizė. „Dabar beveik tiksliai galima pasakyti, kad dalies anksčiau planuotų dalykų įgyvendinti nepavyks“, - apgailes­ tauja strateginės plėtros reikalų pro­ rektorius. Pasak jo, krizės padari­ nius labiau už kitus slėnių dalyvius pajus būtent Vilniaus universitetas.

Pirmiausia nėra aišku, ar pavyks įgyvendinti planuotą kai kurių fakul­ tetų perkėlimo ir koncentravimo pro­

Mokslinės komunikacijos centro vizualizacija

cedūrą. „Buvusioji Vyriausybė bu­ vo apsisprendusi universiteto fakul­ tetų koncentravimui neskirti nė vie­ no lito iš biudžeto ir bandyti viską daryti valstybės nekilnojamojo tur­ to atnaujinimo programos būdu, t. y. parduodant esamus pastatus ir įgyjant ar statant už tas lėšas nau­ jus. Akivaizdu, jog tai visiškai nere­ alu, esant dabartinei situacijai ne­ kilnojamojo turto rinkoje. Aš netgi pridurčiau, kad pradėti įgyvendinti šitą projekto dalį tokioje situacijoje būtų mažų mažiausiai neatsakinga.

Tai būtų nuostolinga pačiam uni­ versitetui - mes daugiau turto pra­ rastumėme, negu galėtumėme įgy­ ti“, -teigia J. R. Lazutka. Ši problema „Santaros“ ir „Saulė­

tekio“ slėnius paveiks skirtingai. Pa­ sak J. R. Lazutkos, mažiau ji yra ak­ tuali „Saulėtekio“ slėniui, nes šio slėnio didžioji programos dalis yra nukreipta į mokslinius tyrinėjimus, atliekamus Fizikos fakultete, kuris ir taip yra Saulėtekyje. „Klausimas iš­ lieka dėl Chemijos fakulteto. Kol kas matome, kad Saulėtekyje atsiras vietos tik šio fakulteto mokslinėms laboratorijoms, bet dėl mokomųjų auditorijų problema lieka neišspręs­ ta“, - pažymi J. R. Lazutka. „Saulėtekio“ slėnis dėl turto mai­ nų gali susidurti ir su kita proble­ ma, susijusia su institutų perkėli­ mu. Tam turi būti pastatytas spe­ cialus pastatas. „Yra numatyti du korpusai. Jie buvo planuojami kaip vienas projektas - dalis pinigų eitų iš struktūrinių fondų, dalis iš turto mainų. Problema ta, kad nekilno­ jamojo turto srityje dabar yra krizė ir neaišku, ar gausim už planuotus parduoti institutų pastatus tą kai­ ną, kuri buvo numatoma. Kitą ver­ tus, mes tikimės, kad ir statybų kai­

Vilniaus universiteto dalyvavi­ mas „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slė­ nių projektuose leidžia tikėtis gana didelio proveržio moksle. Be to, tai yra savotiška garantija, kad VU pavyks įsitvirtinti tarp geriausių pasaulio universitetų. na kris. Žinoma, galimi ir kitokie va­ riantai - galbūt išskaidysim šį pro­ jektą į dvi dalis, t. y. pastatysim vie­ ną korpusą už struktūrinių fondų lė­ šas, o kitą - pasibaigus krizei, kai parduodamų,pastaty kaina bus pa­ lanki“, - aiškina A. Žukauskas. Be

to, jis gana optimistiškai žiūri į „Sau­ lėtekio“ slėnio projekto įgyvendi­ nimo perspektyvas. „Aš nemanau, kad krizė darys įtaką Europos struktūriniams fondams ir skiria­ moms lėšoms, kurių dalį numato­ ma panaudoti slėnių idėjos įgyven­ dinimui. Be to, Lietuva turi prisidėti prie šių projektų finansavimo ir tam yra teikiamas aukštas prioritetas, nes kitaip šalis gali tuos europinius pinigus paprasčiausiai prarasti“, pab. ėžia A. Žukauskas.

Sudėtingesnė situacija yra „San­ taros“ slėnyje. „Čia buvo planuota perkelti Medicinos ir Gamtos moks­ lų fakultetus. Pagal patvirtintą slė­ nio programą abu fakultetai gaus iš struktūrinių fondų lėšas, už ku­ rias turėtų būti pastatytos labai ge­ ros mokomųjų laboratorijų patal­ pos. Tačiau klausimas dėl audito­ rijų, dėstytojų darbo kabinetų, studentų bendrabučių ir vėl, kaip ir „Saulėtekio“ slėnio atveju, lieka neišspręstas. Universitetui dabar­ tinėje situacijoje tiesiog teks labai gerai apmąstyti: ką mes gauname iš slėnių ir kokie turėtų būti mūsų tolimesni veiksmo planai? Kaip tą situaciją išnaudoti maksimaliai naudingai?“ - pabrėžia J. R. La­ zutka.

Bet kuriuo atveju, nepaisant kri­ zės, „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slė­ nių projektų įgyvendinimas turėtų greitai pajudėti į priekį. „Pirmas etapas buvo vizijų rašymas. Mes tą etapą perėjome iki naujųjų me­ tų - vizijos buvo patvirtintos. To­ liau buvo antras - programų pa­ rengimo etapas. Jas turėjome pa­ rengti iki šių metų birželio mėne­ sio, bet dėl įvairių priežasčių - dėl to, kad pati Vyriausybė nežinojo, ko nori, o ir sunkiai sekėsi derinti partnerių interesus - šį etapą už­ baigėme vėliau. Dabar progra­ mas Vyriausybė yra patvirtinusi.

Kitais metais prasidės trečiasis slėnių programų įgyvendinimo etapas, kuris turėtų pasibaigti 2013 metais. Tačiau, kaip ir struk­ tūrinių fondų projektų įgyvendini­ mo atveju, mes, be abejo, turime kelerius metus atsargoje. Aš ma­ nau, kad realiai programos bus įgyvendinamos iki 2015 metų“, sako J. R. Lazutka

Slėniai - žingsnis į mokslo ateitį J. R. Lazutkos teigimu, slėnių pro­ jektai yra naudingi ne tik Vilniaus universitetui, bet ir visam Lietuvos mokslui. „Bet kuriuo atveju planuo­ jamos didelės investicijos į moksli­ nių tyrimų įrangą. Be to, mūsų stu­ dentai galės slėnių padaliniuose at­ likti praktiką, daryti mokslinius tyri­ mus. Kartu padidėja ir mokslinės ko­ operacijos galimybės“, - pažymi jis.

Prorektoriaus manymu, Vilniaus uni­ versiteto dalyvavimas „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių projektuose lei­ džia tikėtis gana didelio proveržio moksle. Be to, tai yra savotiška ga­ rantija, kad VU pavyks įsitvirtinti tarp geriausių pasaulio universitetų.

Kalbėdamas apie „Saulėtekio“ slėnį, A. Žukauskas irgi pabrėžė mokslinio potencialo koncentraci­ jos pranašumą. Pasak jo, labai reikš­ minga tai, kad „Saulėtekio“ slėnio biudžetas yra per 900 milijonų litų („Santaros“ slėnio - apie 500 mili­ jonų litų). Tai labai rimta investicija į mokslinę šalies ateitį. „Įrangos pir­ kimas už 130 milijonų, nors tai ir tris kartus mažiau, negu mokslo atsto­ vai galėtų realiai įsisavinti, vis vien yra rimtas užmojis. Vargu ar per vi­ sus nepriklausomybės laikotarpio metus į mokslinę įrangą buvo tiek investuota. Be to, įranga parinkta orientuojantis į technologijas, t. y. ne vien matavimams, kad būtų ra­ šomi tik tam tikri moksliniai straips­ niai“, - pažymi A. Žukauskas.

Slėniai turėtų padėti mokslinin­ kams sujungti savo tyrinėjimus, pa­ siekti geresnių ir įdomesnių rezul­ tatų. „Labai svarbu, kad suteiksim vienoje vietoje stipriausius Vilniuje dirbančius mokslininkus - fizikus, chemikus, elektronikos specialis­ tus. Tai savaime yra didelis laimėji­ mas - žmonės atsiduria arti vienas kito. Dabar tos jėgos yra išsi­ sklaidžiusios, nėra stiorios sąvei­ kos“, - pabrėžia A. Žukauskas.

Slėnių projektai padės išspręsti ir dar vieną Jsisenėjusią problemą.

Pasak A. Žukausko, Lietuvoje yra atliekami geri moksliniai tyrimai, bet jų rezultatai dažniausiai lieka ne­ panaudoti, nes mokslo sąveika su pramone yra labai prasta. Jis pa­ brėžia, kad ir pačiame versle nėra stipraus mokslinių tyrimų ir plėtros sektoriaus. „Šiandien mokslas su­

vokiamas kaip kultūros dalis. Jo są­ veika su pramone silpna. Labai ti­ kimės, kad mokslo ir verslo geog­ rafinis artumas slėniuose leis moks­ lininkams pamatyti, ko reikia versli­ ninkams“, - teigia A. Žukauskas.

*

universitas

2008 m. gruodis

13

vilnensis

bibliotekoje 11

Skaitymo metai Vilniaus universiteto bibliotekoje Gruodį baigiasi dar praėju­ siais metais Švietimo ir

mokslo ministerijos paskelb­ ta akcija - Skaitymo metai.

Projektu buvo siekiama

tarybos biuro Lietuvoje bibliotekos fondai: dau­ giau nei keturi tūkstan­ čiai knygų, garso ir vaiz­ do įrašų, atspindinčių Šiaurės šalių meną ir

parodyti, kad knyga ir skaitymas šiandienos nau­

jausių technologijų margumy­ ne vis dėlto išlieka kaip ypatingas, išskirtinis būdas

gyvai bendrauti. įdomu

prisiminti, kokius sumanymus įgyvendino Vilniaus universi­

teto biblioteka.

Tomas BAŠAROVAS Skaitymas bibliotekos knygų saugykloje Vienas didžiausių renginių, kurie sėkmingai vyko Vilniaus universite­ to bibliotekoje, - skaitymas netradi­ cinėse erdvėse. Pavasarį į bibliote­ kos knygų saugyklą, erdvę, kuri pa­ prastai yra uždara ir retai lankyto­ jams prieinama, susirinkęs gausus knygos bičiulių būrys galėjo mė­ gautis poezijos skaitymo ir muzikos popiete. Neįprastoje universiteto aplinkoje lankėsi žymus teatro ir ki­ no. aktorius Gediminas Storpirštis.

Akcijos organizatoriai džiaugėsi, kad kiekvienas turėjo galimybę ne tik pasiklausyti aktoriaus skaitomų tekstų, išgirsti jo atliekamų dainų, bet ir artimiau pabendrauti su šiuo menininku.

Atrakcijos bibliotekoje Bibliotekos darbuotojai šypso­ si: Skaitymo metai sutapo su Jung­ tinių Tautų Organizacijos paskelb­ tais tarptautiniais bulvės metais. „Tai išties išskirtinė paroda, susi­ laukusi ne tik universiteto ben­

pradžioje atidaryta VU Orientalistikos centro biblioteka - šiuo metu di­ džiausia orientalistinė mokslinė biblioteka ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. „Tai di­ delis laimėjimas univer­ sitetui turėti tokią biblio­ teką“, - džiaugėsi biblio­ tekos darbuotojos. Taip pat rudenį buvo oficia­ liai VU bibliotekai per­ duoti Šiaurės ministrų

Vilniaus universiteto bibliotekoje vyko netradiciniai ir originalus renginiai druomenės, bet ir svečių - ypač mokinių susidomėjimo. Paroda skiriama ne nusipelniusiems VU absolventams, dėstytojams ar ki­ tiems kultūros bei mokslo šviesuo­ liams, bet bulvei paminėti, o tai tik­ rai neįprastas reiškinys akademi­ nėje bibliotekoje“, - juokdamasi pasakojo VU Bibliotekos komuni­ kacijos ir informacijos skyriaus darbuotoja Indrė Jankevičiūtė. Be daugelio kitų renginių ir parodų, biblioteka šiemet pirmąsyk daly­ vavo Šiaurės šalių bibliotekų sa­ vaitėje (per penkias darbo dienas buvo surengti penki įvairūs rengi­ niai, skirti Siaurės šalių kultūrai, muzikai, literatūrai ir kinui, - pla­ čiau skaitykite www.vilnen­ sis.vu.lt), o vasaros vidurnaktį vy­ kusi akcija „Atrask biblioteką iš naujo“ papildė sostinės festivalio „Tebūnie naktis“ programą.

Susitikimai VU biblioteka organizavo nacio­ nalinei bibliotekų savaitei skirtus renginius. Vyko įdomios paskai­ tos apie autorių teises, kūrybiniai

ALDONA RAMOŠKIENĖ Lapkričio 24 d., eidama 66-uosius me­ tus, mirė Vilniaus universiteto Užsienio kal­ bų instituto anglų kalbos dėstytoja, socia­ linių mokslų daktarė, docentė Aldona Ramoškienė.

Baigusi anglų filologijos studijas, nuo 1968 m. iki pat gyvenimo pabaigos A. Ra­ moškienė dirbo Vilniaus universitete, kur dau­ giau nei keturiasdešimt metų dėstė praktinę anglų kalbą matematikos ir informatikos spe­ cialybių studentams, parengė ir skaitė teori­ nius anglų kalbos dėstymo metodikos kursus.

A. Ramoškienės mokslinė veikla siejama su pedagogika, edukologi­ ja, kalbų dėstymo metodika, testavimu, mokytojų kvalifikacijos kėlimu.

1990 m. ji sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Pedagoginės palan­ kios nuostatos studento savarankiškoms studijoms formavimo sąlygos (mokant užsienio kalbų aukštojoje mokykloje)“, paskelbė dešimtis moks­ linių straipsnių, parengė kelias mokymo priemones. Ji kėlė kvalifikaciją Jungtinių Amerikos Valstijų ir Austrijos universitetuose.

Docentė A. Ramoškienė buvo pareiginga, kompetentinga, plačių interesų dėstytoja. Ji sėkmingai sugebėjo derinti reiklumą su verti­ nimo objektyvumu, šiltai bendravo su studentais ir tuo pelnė nuošir­ džią jų pagarbą. Bendradarbiai ją vertino už dalykiškumą, taktišku­ mą, sąžiningumą ir didelį atsakomybės jausmą. Savo gyvenimu ji daug kartų įrodė, kad doras, sąžiningas kasdienių pareigų atlikimas yra nepalyginamai svarbesnis už skambius žodžius.

Su vyru Stasiu ji užaugino du puikius vaikus - dukterį Violetą ir sūnų Ričardą.

Prisimename docentę Aldoną Ramoškienę visada linksmą, besidžiau­ giančią kitų sėkme, pasirengusią patarti, padėti, visiems dalijančią švie­ sų žmogišką gerumą. Tokia ji išliks visų mūsų širdyse ir atmintyje.

VU Užsienio kalbų institutas

konkursai. Studentai grupelėse iš „nurašytų“ knygų kūrė savo sva­ jonių biblioteką (akcija „Pastatyk namą iš knygų“). Daugelio dėme­ sį patraukė susitikimai su praėju­ sių metų geriausios knygos auto­ riumi Sigitu Parulskiu, žurnalistu ir mokslininku Jonu Vėlyviu, taip pat kitomis kultūros ir mokslo asme­ nybėmis. Poezijos dienos proga universiteto bendruomenė turėjo galimybę pabendrauti su poetu Viktoru Rudžiansku. I. Jankevičiū­ tė, įvertindama universiteto ben­ druomenės norą bendrauti su kū­ rėjais, vylėsi, kad tokių akcijų ir renginių nebus atsisakoma ir at­ eityje: „Susitikimas su knygos au­ toriumi, jo autoritetinga patirtis didelis paskatinimas jaunam žmogui skaityti ir toliau domėtis knyga.“

Nauja biblioteka Verta paminėti, kad Skaitymo metai universitete pasižymėjo ne tik renginiais ir akcijomis, bet ir naujomis bibliotekomis ir pratur­ tėjusiais fondais.

Vasaros

kultūrą. Po kelerių metų šios knygos bus perkel­ tos į Skandinavistikos centro biblioteką, o šiuo metu studentams priei­ namos HIC (Humanistikos informacijos cen­ tro) skaitykloje.

Bibliotekoje lankėsi aktorius Gediminas Storpirštis

STUDENTŲ Indrė KAUBRYTĖ, Filologijos fakultetas,

II k., lietuvių filologija: „Skaitymas man - ne tik įdomus laisvalaikio lei­ dimo būdas, bet ir akiračio plėtimas, senųjų pa­ pročių ir kultūrų pažinimas. Šiais metais pajutau,

kad universiteto akademinėje aplinkoje daugiau dėmesio yra skiriama knygai, dalyvavau rengi­ niuose - susitikimuose su rašytojais. Įsimintiniau­ sia buvo pabendrauti su publicistu Sigitu Paruls­ kiu ir poetu Viktoru Rudžiansku. Mano manymu, toks bendravimas skatina labiau domėtis autorių darbais, plačiau žvelgti į pačią lite­ ratūrą.“

- '’l

Martyna ZALBAITĖ, Ekonomikos fakulte­

tas, II k., ekonomika: „Be skaitymo neįsivaizduoju žmogaus tobulė­ jimo. Asmeniškai mane labiausiai žavi poezija.

Susitikimas su bardu Gediminu Storpirščiu man priminė gimnazijos laikus, kai lankiau poezijos skaitymo būrelį. Nors, rodos, specialybės daly­

kas - ekonomika - nesusijęs su grožine literatūra ar poezija, džiaugiuosi VU teikiama galimybe to­

bulėti įvairiapusiškai. Manyčiau, kad Skaitymo metai turėtų būti tęstinis projektas.“

universitas

14

2008 m. gruodis

vilnensis

ik >> kultūra

_________

Festivalinis teatro „Minimum" ruduo Vilniaus universiteto teatro trupės „Minimum“ kūrybinis ruduo buvo kaip reta intensyvus. Dalyvavome net trijuose tarptautiniuose universitetų teatrų festivaliuose: spalio

mėnesį - Minske (Baltarusijoje) ir Peče (Vengrija), lapkričio mėnesį - Maskvoje. Visuose festivaliuose mus lydėjo sėk­

mė. Minske, kur dalyvavo 15 teatrų, du kolektyvai buvo nominuoti kaip geriausia aktorių trupė, tarp jų ir „Minimum“

už spektaklį „Margarita“ pagal M. Zalitės pjesę. Spektaklio kompozitorius Mantas Savickis taip pat nominuotas už geriausią muzikinį apipavidalinimų. Maskvoje šis spektaklis

pelnė diplomą už sėkmingiausią sceninės erdvės įvaldy­ mą. Iš Pečo, kur vaidinome spektaklį „Chapel B“ pagal

A. Mackaus poeziją, parsivežėme diplomą už kūrybingą teatrinės vizijos įgyvendinimą.

Rimantas VENCKUS, VU teatro meno vadovas, dramos trupės „Minimum“ režisierius Organizaciniu požiūriu sėkmin­ giausias buvo Baltarusijos valsty­ binio universiteto teatro surengtas festivalis, kuriam skirtas solidus fi­ nansavimas. Spektakliai vyko di­ džiulėse salėse, pilnose žiūrovų.

Dalyviai visi kartu gyveno sporto bazėje, į kurias buvo vežiojami specialiais autobusais. Spektak­ lius iš daugelio Europos kraštų ste­ bėjo gausus tarptautinis vertinto­ jų būrys, vyko įvairūs užsiėmimai, kūrybinės laboratorijos. Kiek kuk­ lesnis buvo Vengrijos festivalis.

Jame dalyvavo daugiausia vieti­ niai studentų teatrai ir trupės iš kai­ myninių šalių - Serbijos ir Austri­ jos. Mes buvome vieninteliai at­ stovai iš toli. O ir šiaip ši šalis mums pasirodė gana liūdna ir su­

vargusi. Tik grįžę sužinojome, kad ji jau smarkiai paliesta prasidėju­ sios finansinės krizės.

Meniniu požiūriu Minsko ir Pe­ čo festivaliai panašūs kažkokiu sunkiai paaiškinamu jaunimo sie­ kiu išsirėkti. Spektakliai labai triukšmingi, nervingi, netgi dras­ tiškai agresyvūs. Kita vertus, prisižiūrėjome daug neskonin­ gos erotikos, banalaus teatrinio popso.

Maskvoje taip pat vyravo vieti­ nės studentiškos trupės iš Rusi­ jos. Dalyvavo ir keletas iš jų va­ dinamojo „artimojo užsienio“ Lietuvos, Lenkijos, Armėnijos.

Mums gerokai įgriso maskvietiško gyvenimo chaosas, spūstys, gatvėse ir požeminėse perėjose besivoliojantys girti ir kruvini val­ katos, sumoderninti, t. y. bevil­ tiškai sugadinti autentiški miesto kvartalai, tokie kaip senasis Arba­ tas, neskoningos milžiniškos re­ klamos visur, kur tik įmanoma, net

VU teatro trupė „Minimum“ gastrolėse Maskvoje pelnė diplomą už sėkmingiausią sceninės erdvės įvaldymą Raudonojoje aikštėje. Tačiau čia organizatoriai sukvietė tikrai įdo­ mius ir jaunatviškai kūrybingus, brandžius teatrus, kurie atskleidė plačią studentiško teatro galimy­ bių skalę - nuo gerų rusiškojo psi­ chologinio teatro mokyklos pavyz­ džių iki išradingų, modernių, ta­ čiau skoningų pasirodymų.

Paliko įspūdį Maskvos universi­ teto teatro vadovo, žymaus teatro pedagogo Jevgenijaus Slavutino užsiėmimai su festivalio dalyviais.

Ir ne tiek elementariu pamokos tu­ riniu, kiek pačiu jo darbo su stu­ dentais moto: aktorinė technika yra niekas, viskas yra vidinis jau­ no žmogaus užsidegimas, noras vaidinti ir supratimas to, ką jis vai­ dina. Manau, kad tuo ir reiktų va­ dovautis.

Beje, visi Maskvos festivalio spektakliai buvo tiesiogiai tran­ sliuojami internetu. Juos galima pasižiūrėti: http://www.live-radio.ru/theater/index.shtml.

Pasibaigus sudėtingoms ir at­ sakingoms kelionėms tęsiame darbus namie - repetuojame spektaklį „Gaudeamus igitur“, skirtą VU jubiliejui. Taip pat kartu su Universitetų teatrų asociacija rengiame dešimtąjį jubiliejinį tarp­

tautinį universitetų teatrų forumą „De profundis“, kuris numatomas 2009 m. balandžio 26 - gegužės 2 d. Be Lietuvos studentiškų teat­ rų, jame dalyvaus trupės iš Len­ kijos, Serbijos, Rusijos, Baltaru­ sijos, Belgijos.

Choras „Pro musica“ koncertavo Niujorke ir San Franciske

ProMusica

Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ vyko gastrolių į Jungtines Amerikos Valstijas. Niujorko lietuviams choras koncertavo lapkričio 2 dieną, o lapkričio 8 dieną kartu su Kalifornijos valstybinio universiteto „East Bay Singers“ choru Berklyje atliko VVolfgango Amadėjaus Mozarto „Requiem“. „Pro musica“ JAV koncertavo pirmą kartą.

„Virgo“ koncertavo Brazilijoje Rugsėjo mėnesį VU merginų choras „Virgo“ dalyvavo tarptautinia­ me festivalyje Brazilijoje. Jame, be keliolikos brazilų chorų, pasiro­ dė ir chorai iš Angolos bei Italijos, tačiau būtent „Virgo“ buvo pagrin­ dinė šio renginio kviestinė žvaigždė.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt

rijr* sportas__________________________________________________ liai po Lietuvos girias, pelkes, ap­ lankant įžymius kaimus, pilka­ pius, piliakalnius. Organizuojami ir baidarių bei dviračių žygiai. Pa­ vasarį žygeiviai, plaukę Musės upe ir aktyviai rinkę šiukšles, lai­ mėjo baidarių nuomotojo „Upių labirinto“ skelbtą švaros akciją.

Už tai spalio 18-19 d. žygeiviai mėgavosi Dzūkijos nacionalinio parko grožiu, plaukdami Ūlos

Žygeivių metai: buvo gerai, kad kitais metais būtų dar geriau Sakoma, kad nėra blogo oro - tik bloga apranga. O visų svarbiausia - noras keliauti, pažinti savąjį bei kitus kraštus ir, sulaukus savaitgalio, lėkti į gamtą, nepaisant lietaus ar sniego. Būtent šis nenykstantis noras keliauti, meilė kal­ nams bei Lietuvos gamtai ir vienija Vilniaus universiteto žygeivių klubo (VUŽK) narius. Šiais metais klubas švenčia

upe. O koks baidarių žygis be apvirtusių baidarių, žygeiviškų dainų ir skaniausios košės su dūmais.

Atvėsus orams, pribręsta laikas VUŽK naujokams tapti tikraisiais

jubiliejų - 50-uosius metus.

Ugnė BARAVYKAITĖ

dis, sutraukiantis daugiausia da­ lyvių. Šiame jubiliejiniame sąskry­

Visų pirma reikėtų paminėti nors ir nedidelį, tačiau labai smagų žie­ mos žygeivių sąskrydį, vykusį va­ sario 23-24 d. Kvoseliuose, Ute­ nos rajone. Gaila, kad sniego ne­ būta. Tačiau nužygiuotų kilomet­ rų ir naktišokių tikrai netrūko.

Balandžio 18 d. klubas organiza­ vo jubiliejinę vakaronę VU GMF Didžiojoje auloje, pritraukusią gau­ sų būrį vyresniųjų žygeivių iš visos Lietuvos. Vakaronė buvo iš tiesų puiki proga susitikti su seniai maty­ tais bendraminčiais, pasišneku­ čiuoti prie vaišių stalo, vėl uždai­ nuoti „Kalnai, kalnai, kas jūsų grožį apsakyti gali...“ ar, grojant „Ratilio“ kolektyvui, sušokti polkutę.

Iš karto kitą savaitgalį po vaka­ ronės įvyko didžiausias 2008 m.

VUŽK renginys - pavasario sąskry-

dyje dalyvavo ypač daug - net apie 350 žmonių. Tradiciškai są­ skrydis, pirmąją dieną prasidėjęs orientavimosi varžybomis, vakare baigėsi komandų prisistatymais, o paskui ir šokiais prie laužo. Kitą dieną vyko kliūčių ruožo rungtys, žygeiviškas „tumbi-jumbi“ futbolo turnyras ir galiausiai prizais apdo­ vanotos sparčiausios komandos.

Nors žiema pašykštėjo sniego žie­ mos sąskrydžiui, tačiau pavasaris buvo dosnus ir žygeiviai tą savait­ galį mėgavosi saule, gera kompa­ nija ir tikrai šauniu renginiu.

Vasarą devyni patyrę žygeiviai įkopė į dar niekieno neįveiktą 6130 metrų aukščio viršūnę Kunluno kalnuose Vakarų Kinijoje ir suteikė jai VUŽK vardą. Nuo šiol

tai aukščiausia lietuvišku vardu pavadinta viršukalnė.

žygeiviais. Taigi lapkričio 8-9 d.

Zarasų rajone prie Kirnės upelio įvyko žygeivių krikštynos - vienas smagiausių metų renginių. Šiemet

Žygiuose patirtos akimirkos išlieka visą gyvenimą Rugsėjo pradžioje VUŽK visus iš kelionių po svetimus kraštus su­ grįžusius žygeivius ir norinčiuo­ sius prisijungti prie klubo sukvie­ tė į Skaidriavakarj ir kasmetinį val­ čių žygį po Aukštaitijos nacionali­ nį parką. Nors lijo ištisas dvi žygio

dienas, keliautojams nebuvo šal­ ta ir liūdna. Nereikėtų pamiršti, kad kuo prastesnis oras, tuo žygei­ viams įdomiau.

Taip pradėtas 50-asis VUŽK ru­

dens sezonas. Ir vėl organizuoja­ mi savaitgaliniai pėsčiųjų žyge­

net 36 fuksai prisiekė mesti moks­ lus, jeigu šie trukdys žygiams, miegmaišiuose miegoti tiktai po tris ir valgyti košę tik su dūmais.

Su šypsenomis įveikę kliūčių ruo­ žą, paskui prisišokę ir prisidainavę prie laužo, žygeiviai krito mie­ goti į kluoną ant šiaudų, o buvo ir tokių, kurie kaip katinai prie kros­ nies glaudėsi.

Gruodžio pabaigoje senuosius metus keliautojai palydi plaukda­ mi baidarėmis Vilnia, o Naujuosius pasitinka miške prie laužo. Sako­ ma, kad kaip Naujus pasitiksi, to­ kie ir ateinantys bus. Tikėkimės, kad kelionių netrūks ir kitais - jau ne jubiliejiniais, tačiau neką pras­ tesniais - metais, o žygeivių dai­ nos skambės dar garsiau.

universitas

2008 m. gruodis

15

vilnensis

--------------- sportas11

Rektoriaus taurė Matematikai rankas lenkia geriausiai Pasibaigusios 2008-2009 mokslo metų rankų lenkimo varžybos Rekto­ riaus taurei laimėti parodė, kad univer­ sitete stipriausios yra Fizikos fakulteto vaikinų (5 tšk.) ir Matematikos ir infor­ matikos fakulteto merginų (5 tšk.) ko­ mandos. Susumavus fakulteto vaiki­ nų ir merginų komandų iškovotus taškus paaiškėjo, kad varžybų nuga­ lėtoja tapo MIF rinktinė (23 tšk.), an­ tra - TSPMI (29 tšk.) ir trečia - GMF (37 tšk.) rinktinės. Ketvirti buvo MF (40 tšk.), penkti - EF (41 tšk.), šešti FF (42 tšk.), septinti - IF (44 tšk.), aštunti - TVM (44 tšk.), devinti - TF (50 tšk.), dešimti - KF (nebuvo vaikinų komandos), vienuolikti - ChF (nebuvo vaikinų komandos) atstovai.

Varžybose dalyvavo 19 merginų ir 18 vaikinų iš 11 fakultetų. Asmeninėje įskaitoje varžybų nugalėtojais tapo Natalija Puzanskaja (MIF) ir Edgaras Jelmakas (FF). Antras vietas užėmė Inga Žilaitytė (TSPMI) ir Jevgenijus Va-

Tarpfakultetinės aerobikos varžybos lyderiai nesikeičia Gruodžio 12 d. VU Sveikatos ir sporto centre vyko tradicinės tarp­ fakultetinės aerobikos varžybos Rektoriaus taurei laimėti. Varžy­ bose dalyvavo devynių fakultetų ir TVM atstovai. Komandinę įskai­ tą sudarė grupiniai pratimai, o as­ meninėje įskaitoje dalyvės star­ tavo moterų vieneto, mišraus dvejeto ir trejeto rungtyse. Trečius metus iš eilės šių varžybų nuga­ lėtoja šešeto rungtyje tapo Medi­ cinos fakulteto komanda: J. Mo­ Medicinos fakulteto komanda šešeto rungtyje zūraitė, R. Vegytė, J. Romanovą, laimėjo pirmąją vietą A. Vaškytė, I. Draginaitė ir G. Gaižutytė. Antąją vietą laimėjo taip pat nuolatinės šių varžybų lyderės Fi­ lologijos fakulteto studentės D. Medvedok, V. Kazlaitė, J. Aviženytė, E. Malažinskaitė, A. Abraškevičiūtė, S. Žitkutė ir A. Zalėskai-

ričkinas (TVM). Treti liko Irena Lileikytė (MF) ir Klaidas Baltrūnas (TF).

Komandinėje įskaitoje, be jau minėtų nugalėtojų, antrą vietą laimėjo TSPMI merginos (7 tšk.).

Net trys vaikinų komandos - TVM, IF, MIF - surinko po vienodai - 18 taškų ir pasidalijo 2-4 vietas. Tarp merginų komandų trečią vietą užėmė MF rinktinė (13 tšk.).

tė. Trečioji vieta šešeto rungtyje atiteko TVM komandai - V. Kubilaitei, J. Keliuotytei, J. Solovjovai, D. Dženkaitytei, A. Gustaitytei ir V. Kulikovskajai.

MIF plaukikai tapo čempionais devintą kartą iš eilės

TVM studentėms - trečioji vieta

Varžybose dalyva­ vo 14 komandų, ku­ rios startavo 50 met­ rų plaukimo laisvuoju stiliumi, nugara, krū­

Filologių šešetas džiaugėsi antrąja vieta, o trejetas - pirmąja

Trejeto rungtyje nenugalimos buvo fi­ lologės - S. Žitkutė, A. Zalėskaitė ir V. Kaz-

,.$aitė. Antrąja vieta džiaugėsi Chemijos fakulteto trejetas - D. Barbuškaitė, J. Byčkova ir I. Šakinytė. Trečioji vieta atiteko

tine, peteliške ir esta­ fetės rungtyse. MIF plaukikai neužleido

Komunikacijos fakulteto sportininkėms L. Miliauskaitei, J. Skreliūnaitei ir A. Augustinaitei.

Vieneto rungtyje geriausiai įvertinta ChF sportininkė Kristina Komiševa, antroji tapo Milda Pečiukaitytė (GMF), trečioji - Diana Peniavska (TSPMI), ketvirtoji - Ilona Janu­ šytė (MIF).

V Naujiko nuotr.

lyderio pozicijų ir de­ vintą kartą tapo šių varžybų čempionais.

Sidabro medaliais

pasipuošė KHF stu­ dentai, o bronzos TVM komanda.

SVEIKINAME pasaulio studentų sambo čempionato laimėtojus

Sėkmingi musų sportininkų startai Dziudo. VU pirmakursė matematikė Dalia Olencevičiūtė lapkričio 14-15 d.

Kaune vykusiame Lietuvos dziudo čempio­ nate savo svorio kategorijoje iškovojo si­ dabro medalį. Šiame čempionate dalyva­ vo net dešimt VU studentų iš MF (V. Timošenko, I. Siniauskaitė), MIF (J. Latonas, K. Olechnovič, D. Olencevičiūtė), TF (R Gruodis, R Banevičius, Ž. Kiseliova),

ChF (D. Sokolas) bei FilosF (D. Enzelytė). Šaudymas. Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų 2008-2009 mokslo metų pirmenybėse universitetui atstovavo keturi šauliai. Iš var­ žybų visi jie ir komandos vadovas doc. Česlovas Kandratavičius sugrįžo su me­ daliais. Pirmas vietas PŠ-40 (pneumatinis

šautuvas, 40 šūvių) rungtyje laimėjo FF III k. studentas Karolis Girulis, MŠ-40 (ma­

žo kalibro šautuvas, 40 šūvių) rungtyje EF II k. magistrantas Giedrius Biconas. Ati­ tinkamai šiose rungtyse trečiąsias vietas iškovojo TF IV k. studentas Justinas Kondrotas ir TSPMI ketvirtakursė Saulenė Taruškaitė. Už komandinę pirmąją vietą auk­ so medaliu ir diplomu buvo apdovanotas ir komandos vadovas. Vilniaus universite­ to šaulių rinktinė jau ketvirtą kartą iš eilės tapo Lietuvos studentų čempione. Šios komandos lyderis K. Girulis vienin­

telis iš Pabaltijo šalių dalyvavo pasaulio studentų čempionate Kinijoje. Jis tarp 20 šalių atstovavusių 45 dalyvių PŠ-60 rung-

VU komanda Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sambo čempionate Šiauliuose pelnė daug medalių tyje buvo penkioliktas (590 taškų). Stan­ darto rungtyje (šaudoma stovint, priklau­ pus ir gulint j taikinį, esantį už 50 metrų, 4 x 10 šūvių) Karolis buvo trisdešimtas. Kitais metais Belgrade vyks pasaulio studentų universiada.

Sambo. Lapkričio 7 d. Šiauliuose vy­

Kiti 7 medaliai atiteko trečiąsias vietas iškovojusiems studentams. Tai Irena SINIAUSKAITĖ, MF VI k. (iki 48 kg), Jūratė PRANSKAITYTĖ, EF IV k. (iki 60 kg), Jurgis

kusiame Lietuvos aukštųjų mokyklų stu­ dentų sambo čempionate galynėjosi per 100 studentų iš 11 Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų, 21 iš jų - iš Vilniaus universiteto. Iš šio čempionato Vilniaus universiteto stu­ dentai parsivežė 13 medalių, tarp jų 4 auksinius.

Juos pelnė Vitalijus TIMOŠENKO, MF III k. (iki 52 kg), Rūta

GRABUSOVA, MF IV k. (iki 72 kg), Neringa SKRIDULYTĖ,_MIF IV k. (iki 80 kg), Dalia OLENCEVIČIŪTĖ, MIF I k. (per 80 kg).

AKSIONOVA, FsF II k. (iki 56 kg), Vita MARKAUSKA'TĖ, MF II k. (iki 72 kg) ir Da­ lia ENZELYTE, FsF IV k. (iki 80 kg).

Sidabro n e dalius iškovojo Osvaldas ČIVILIS, TVM III k. Lki 68 kg) ir Denisas SOKOLAS, ChF IV k. (per 100 kg).

LATONAS, MIF IV k. (iki 62 kg), Monika STANČIKAITĖ, EF III k. (iki 68 kg), Arina

Komandinėje įskaitoje mūsų universi­

teto imtynininkai užėmė prizinę trečiąją vie­ tą, nepalikę jokių vilčių, atrodytų, stipriems

vaikinams iš Lietuvos kūno kultūros aka­ demijos, o merginos vos vienu tašku nusi­ leido MRU imtynininkėms ir pelnė antrąją komandinę vietą.

Pasaulio studentų sambo čempionato prizininkai (iš kairės): V. Timošenko, V. Markauskaitė, D. Sokolas, R. Aksionova Gruodžio 5-6 d. Kaune vykusiame Pa­ saulio studentų sambo čempionate šeši Vil­ niaus universiteto studentai, Lietuvos rink­ tinės nariai, iškovojo prizines vietas: Vitalijus Timošenko (MF III k.) - vicečem­ pionas Dalia Enzelytė (FsF IV k.) - vicečempione Denisas Sokolas (ChF IV k.) - III vieta Rūta Aksionova (ĖsF II k.) - III vieta Vita Markauskaitė (MF II k.) - III vieta Osvaldas Civilis (TVM II k.) - III vieta

Varžybose dalyvavo per 100 studentų iš 11 pasaulio šalių.

Parengta pgal SSC inform.

Plačiau sporto naujienas skaitykite www.vilnensis.vu.lt

universitas

16

2008 m. gruodi

rr\

vilnensis

mpaskutinis puslapis

VU KVIETĖ BŪSIMUS ST Dovilė JAVINSKAITĖ Gruodžio 6 d. Vilniaus universitete vyko atvirų durų diena. Šis rengi­

nys skirtas moksleiviams, besiren­ kantiems, kur studijuoti. Į renginį suplūdo daug abiturientų iš visos Lietuvos. Vilniaus universitetas juos pasitiko smagiai ir informatyviai.

Fakultetai bandė sudominti busi­ muosius studentus įvairiomis viktori­ nomis, dovanėlėmis ar pokštais.

Vyresniųjų kursų studentai noriai dalijosi informacija ir atsakinėjo į moksleiviams rūpimus klausimus. Šį kartą iš kitų išsiskyrė fizikai, visus papirkę savo pokštais su azotu. Pasižiūrėjus į specialybės pristatymą buvo aišku - nors merginų, studijuojančių šią specialybę, nė­ ra daug, fizikams tikrai neliūdna... Justas iš Marijampolės senokai nori stoti j fiziką, todėl

antrakursio modernių technologijų fizikos ir vadybos studento Kristijono klausė: „Kiek merginų ten studijuoja?“ Paaiškėjo, kad tik 10 iš 44, bet ir tai fizikoje - prabanga. Kristi­ jonas įstojo ten, kur norėjo, ir pasirinkta spe­ cialybe patenkintas - čia ne vien gryna fizi­ ka, todėl įdomu, o ir merginų daugiau nei, pavyzdžiui, telekomunikacijų fizikoj ir elek­ tronikoj. Šios specialybės pirmakursis Lau­ rynas žinojo, kur stos, jau nuo septintos kla­ sės, todėl ir dabar yra patenkintas, nors kol kas mokosi bendrus dalykus, kurie nėra jam labai įdomūs. O kas sunkiausia telekomuni­ kacijų fizikoj ir elektronikoj? Ogi... pati fizika ir matematika! Tačiau Laurynas patenkintas, nes fiziką studijuoja smagūs žmonės, kurie prigalvoja visokių linksmybių.

Jaukiai ir draugiškai būsimus studentus pasitiko Komunikacijos fakultetas - su „Komfako TV“, viktorinomis ir išsamiais atsakymais į kilusius klausimus. Čia kiekvienas galėjo įsitikinti, jog KOMFAKAS PRIOT! Linksmi ir žavūs „orų berniukai“, hidrolo­ gijos ir meteorologijos antrakursis Mindau­ gas ir trečiakursis Emilis, teigė, kad yra labai laimingi (o tai, pažiūrėjus j juos, tikrai buvo matyti) įstoję čia, nes kiekviena diena - kaip šventė. Žinoma, yra ir sunkių dalykų, tačiau viską atperka puikios krikštynos, praktikos ir nuostabūs dėstytojai. Pasak jų - susidomėji­ mo šia specialybe renginyje tikrai netrūksta.

Rimtesnės nuotaikos tvyrojo JR1 audito­ rijoje, kur vyko paskaita „Kaip tapti VU stu­ dentu“. Auditorija buvo sausakimša - dalis abiturientų liko už durų laukti kartojamos pa­ skaitos. Šioje paskaitoje informaciją ir pata-

rimus būsimiems studentams teikė VU rekto­ rius Benediktas Juodka, Priėmimo skyriaus vedėjas doc. Aloyzas Pažėra ir studijų direk­ torė Jūratė Karaliūnienė.

Rektorius B. Juodka užtikrintai teigė, kad Vilniaus universitetas - geriausias iš visų Lie­ tuvos universitetų: „Visi taip norėdami privilio­ ti sako, bet aš turiu įrodymų.“ Rektorius papa­ sakojo, jog VU - seniausias ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Europos universitetas. Jis - klasiki­ nis ir didžiausias Lietuvoje. Čia studijuoja 26 000 studentų. Busimiesiems pirmakursiams rektorius linkėjo motyvacijos, nes tai - nepa­ prastai svarbus studijų kokybės indikatorius.

Studijų direktorė J. Karaliūnienė džiaugė­ si, kad kasmet susidomėjimas šiuo jau tradi­ ciniu renginiu auga. Kokiomis specialybėmis domimasi labiausiai?

Teise, ekonomika ir vadyba.

Jos populiarios kasmet. J. Ka­ raliūnienė mano, kad tėvai vi­ sada nori tik gero vaikams, ta­ čiau renkantis specialybę reikia įsiklausyti į savo norus, kad vėliau netektų gailėtis.

Doc. A. Pažėra dar neapsisprendusiems abiturientams patarė tai padaryti jau dabar ir žinoti, kad veltui prarasti metai dar ne tragedija: Tragedija studijuoti ten, kur nenori. Taip pat jis pateikė ir tiesiausio kelio į VU formulę: „Pagrindas - pui­ kūs pažymiai brandos atestato priede.“ Šios

paskaitos metu buvo informuota apie stipen­ dijas, paskolas, fakultetus, bendrabučius ir at­ sakyta į visus būsimų pirmakursių klausimus.

Pakalbinti abiturientai buvo patenkinti rengi­ niu ir sutiko, kad jis ne tik informatyvus, bet ir įdomus.

Susirinkusiųjų gausa liudijo, kad tokia atvirų durų diena reikalinga ir naudinga, o šypsenos veiduose - kad svajojama apie VU - ne tik geriausią, seniausią, didžiausią, bet ir draugiškiausią universitetą Lietuvoje.

V. Naujiko nuotr.

r

;

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089 Mobil. tel. 8-687 49018 EI. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

O Būties sidabrinė rodyklė sustingo ties padala 1ŠKENTĖK... Nuoširdžiai užjaučiame Rankraščių skyriaus darbuotoją Loretą Vinclovienę dėl mylimo Tėvelio mirties.

Vilniaus universiteto biblioteka

Daugiau naujienų www.vilnensis.vu.lt

Liūdną netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame kolegę Aldoną Rėksnienę.

VU Filologijos fakultet0 Anglų filologijos katedra