hinc iturad astra
universitas
Spalio
13 d. 1997 m.
vilnensis <____y Nemokamai
Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 8 (1563)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
REKTORIUI R. PAVILIONIUI GARBINGAS PRANCŪZIJOS
Atidengta P. Brazdžiūno memorialinė lenta
- 2 psl.
APDOVANOJIMAS
VUSA surengė tarptautinį seminarą
- 3 psl. Aptarti stojamųjų egzaminų rezultatai
- 4 psl. Keičiamos priėmimo taisyklės
- 5 psl. Prancūzijos ambasadorius M. Tiurenas Garbės leigiono ordinu apdovanoja Vilniaus universiteto rektorių R. Pavilionį. Eltos nuotr.
Sveikiname Rektorių profesorių Rolandą Pavilionį gavus garbingą Prancūzijos apdovanojimą - Garbės legiono ordiną. Jis Rektoriui įteik tas už nuopelnus plėtojant demokratiją ir pilietinę visuomenę Euro poje bei stiprinant Prancūzijos ir Lietuvos santykius. Apdovanojimą R. Pavilioniui savo dekretu paskyrė Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas.
Ordiną įteikė ir savo rezidencijoje iškilmes surengė Prancūzijos ambasadorius Mišelis Tiurenas. 1993 metais Rektorius buvo pagerb tas kitu Prancūzijos apdovanojimu - Akademinės palmės ordinu. Beveik dešimt metų R. Pavilionis yra Lietuvos ir Prancūzijos aso ciacijos prezidentas. “Nuo 1990 m. vadovaudamas Vilniaus univer sitetui R. Pavilionis daug prisidėjo, kad ši aukštoji mokykla užimtų reikšmingą vietą Europoje”, - pabrėžiama Prancūzijos ambasados pra nešime. "U. V." inform.
Prologas
- 6-7 psl. Kas atsitiko Universiteto leidyklai
- 8 psl. Ką rašome ant stalų
- 9 psl. Šiandieninis Taivanis tarp Rytų ir Vakarų
- 10-11 psl.
Universitas Vilnensis
2
ATIDENGTA POVILO BRAZDŽIŪNO MEMORIALINĖ LENTA Rugsėjo mėnesį Skargos kiemo sienoje atidengta dar viena paminklinė len ta. Ji šimtųjų gimimo metinių proga skirta žymiam Lietuvos fizikui akademi kui P. Brazdžiūnui, daugelį savo gyvenimo metų pašventusiam Vilniaus uni versitetui. Akademinę veiklą pradėjęs dar prieškario Lietuvoje P. Brazdžiūnas dėjo tvirtus mūsų šalies fizikos mokslo pamatus, kūrė lietuviškąją terminiją, ugdė jaunus mokslininkus, savo darbais garsino Lietuvą pasaulyje. "U. V." inform.
LIETUVIŠKOS KNYGOS METAI Prieš 450 metų Karaliaučiuje bu vo išleista pirmoji lietuviška knyga M. Mažvydo “Katekizmas”. Lietuvos Respublikos Seimas 1997-uosius pa skelbė lietuviškos knygos metais, o UNESCO šią sukaktį įtraukė į pasau lyje minimų datų sąrašą. Oficialus iškilmingas šio jubilie jaus minėjimas-jau praeityje, tačiau renginiai, skirti sukakčiai, vyksta iš-, tisus metus. M. Mažvydo “Katekizmas”, vie nintelis Lietuvoje esantis egzemplio rius iš dviejų, žinomų pasaulyje, sau gomas Vilniaus universiteto bibliote koje. Biblioteka, o kartu ir Universite tas, įgyvendino bei vykdo toliau ke letą projektų, kurie pagerbs pirmąją lietuvišką knygą ir įprasmins jos iš leidimo sukaktį. Sausio 8 d. P. Smuglevičiaus salė je buvo atidaryta paroda “Pirmoji lie tuviška knyga. Kultūrinis kontekstas ir tradicija”. Į parodos atidarymą pa gerbti M. Mažvydo atvyko Lietuvos valdžios atstovai. Šią parodą rengiamasi eksponuo ti UNESCO būstinėje Paryžiuje, Vo kietijos nacioi^linėje bibliotekoje Berlyne bei Tartu universitete. Jau daugiau kaip metai per Lietu vos rajonų centrines bibliotekas ke liauja kilnojamoji paroda “Senieji He
tuviški leidiniai iš Vilniaus uni versiteto biblio tekos rinkinių”. Si paroda jau apkeliavo trisdešimt Lietuvos miestų ir sulaukia didžiulio susidomėjimo. Biblioteka išleido “Akademijos laurus”, skirtus M. Mažvydo “Kate-kizmo” jubiliejui. “Akademijos laurai” - tai 1650 m. sudaryta Vilniaus universiteto laipsnių teikimo regist racijos knyga. Rugsėjo 24-26 d. VU vyko tarp tautinė knygotyros konferencija, skir ta pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai. Joje pranešimus skai tė keletas bibliotekos darbuotojų. UNESCO, prisidėdama prie minė jimo, remia didelį, labai svarbų pro jektą - kompaktinio disko “Vilniaus universiteto bibliotekos istorinės ko lekcijos” rengimą ir leidybą. M. Mažvydo metus turėtų vaini kuoti dailininko J. Meškelevičiaus kuriamos paminklinės durys į Vil niaus universiteto biblioteką. Tai bronzinės durys, jose bus pavaizduo ti žymiausi lietuvių rašto, kultūros, is torijos asmenys, reikšmingiausi įvy kiai, simboliai. Tokios durys-paminklas bus pirmosios Lietuvoje. Audronė KVIZIKEVIČIŪTĖ
1997.10.13
★** Spalio 6-11 dienomis Vil niaus universiteto teatro salėje įvyko penktoji Baltijos šalių ge ologų konferencija.
★** Vilniaus universiteto Filologi jos fakultete surengtas aštunta sis baltistų kongresas. Pranešimus skaitė žymiausi pasaulio baltistai iš Rygos, Gdansko, Oslo, Sankt Peterbur go, Giotingeno, Berlyno, Greifsvaldo, Berno, Parmos ir Vil niaus. Daugiau apie konferenci ją skaitykite kitame “U. V.” nu meryje.
*** VU Medicinos fakultete įkur tas Medicinos istorijos ir infor macijos centras.
*** Spalio 10 d. VU Filologijos fa kulteto dėstytojas profesorius Kęstutis Nastopka Latvijos am basadoje apdovanotas Trijų žvaigždžių ordinu už Latvijos ir Lietuvos kultūrinių ir literatūrinių ryšių puoselėjimą. Nuoširdūs jo studentų ir “U. V.” redakcijos ko lektyvo sveikinimai.
*** Šio mėnesio septynioliktą dieną (ketvirtadienį) 16 vai. Vil niaus Universiteto bibliotekoje bus atidaryta XII—XIX a. Lietuvos-Lenkijos-Rusijos monetų paroda, kurioje bus eksponuo jama VU muziejaus kolekcija. Į parodos atidarymą kviečiami Prezidentas, Premjeras, Seimo Pirmininkas, nariai, ambasado riai, bankininkai, firmų vadovai ir kiti garbingi svečiai. Paroda veiks apie keturis mėnesius.
"U. V." inform.
1997.10.13
Universitas Vilnensis
3
VUSA SURENGĖ TARPTAUTINĮ SEMINARĄ "AR SUKURSIME KARTU VIENINGĄ IR TAIKIĄ EUROPĄ?"
Regimantas Buožius, LSS viceprezidentas, skaito paskaitą
Rugsėjo viduryje į Universiteto au ditorijas susirinko ne tik studentai, bet ir tarptautinio seminaro “Ar su kursime kartu vieningą ir taikią Eu ropą?” dalyviai. Savaitę Baltijos re giono šalių įvairių studentų organi zacijų nariai klausė pranešimų ir dis kutavo politiniais, jaunimo ir ekono miniais klausimais. Darbas vyko pa siskirsčius į grupes. Bendraujama ir pranešimai skaitomi buvo anglų kal ba. Aptariamų temų spektras - labai platus: nuo Lietuvos perspektyvų da lyvauti Europos valiutų sąjungoje iki studentiškų organizacijų bendradar
Keliones paįvairindavo KHF SA prezidento Lauryno Mitkaus dainos
biavimo galimybių. Pranešimus skai tė Seimo nariai, bankininkai, Prezi dentūros darbuotojai, Vilniaus uni versiteto profesoriai. Seminarą parė mė Vilniaus universitetas. Susitikimo dalyviams buvo suteik ta galimybė apsilankyti Seime, Euro pos reikalų ministerijoje, susitikti su jaunimo reikalais besirūpinančiais politikais, Lietuvos jaunimo organi zacijų vadovais. Svečiai aplankė ir jauniausią Lietuvos aukštąją mokyk lą - Karo akademiją. Seminaro sau gumo diena buvo skirta kelionei į vi sai Europai labai svarbų objektą - Ig
Atsisveikinimas su kolegomis iš Helsinkio universiteto Studentų sąjungos
nalinos atominę elektrinę. Istorinė diena negalėjo svečiams nepatikti kelionė į Trakus ir Kauną paliko daug neišdildomų įspūdžių ir leido įsitikin ti, kad Lietuva - senas tradicijas ir kultūrą turinti Europos šalis. Vis dėlto studentai yra studentai ir seminaro dalyvių darbo dienos tu rėdavo pabaigą. Rengėjai puikiai pa sirūpino, kad vakarais svečiai nenuo bodžiautų. Kultūros vakarai, kelionės, vakarėliai kavinėse ir ne tik ten padė jo dar geriau vieniems kitus suprasti ir pasidalyti neišsakytomis mintimis. Romualda STONKUTĖ
Pažaislio vienuolyno sodas buvo vaišingas
Universitas Vilnensis
4
1997.10.13
APTARTI STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ REZULTATAI Rugsėjo mėnesį Senato posėdyje buvo apibendrinti šiemetinių stoja mųjų egzaminų rezultatai, aptarti naujosios priėmimo tvarkos privalu mai ir trūkumai, išklausytos priėmi mo komisijų narių nuomonės. Šiemet į 20 iš 36 studijų progra mų studentai buvo priimami be sto jamųjų egzaminų. Nemažai sunku-, mų sukėlė anksčiau mokyklas baigu-
Didžiausias galvosūkis priėmimo komisijai buvo suklastoti atestatai bei 10 ir 11 klasių baigimo pažymėjimai. Komisijos pirmininkas Universiteto Senatui pateikė akivaizdžiausius klas tojimo atvejus, sulaukusius didelio Senato narių dėmesio ir šypsenų. Prašymus priimti į Universitetą pa teikė 7700 pretendentai. Iš jų 92 proc. buvo miestiečiai, 8 proc. - kaimo gy-
zaminų vertinimų teisingumo komi sija nesulaukė. 19 stojančiųjų prašė peržiūrėti rašto darbus, tačiau nė vie nas pažymys pakeistas nebuvo. Į valstybės finansuojamas vietas Universitetas priėmė 1286 studentus, už studijas mokės 908 naujokai. Aptarę stojamuosius egzaminus senato nariai siūlė griežtinti priėmi mo taisykles ir mažinti vidurinės mo-
Eilėjeprie išsilavinimo... R. Alauskaitės nuotr.
šių kandidatų atestatai, nes priimant dokumentus penkiabalės vertinimo sistemos pažymius teko keisti į dešimtbalės. Daug nesusipratimų kilo dėl neseniai įvestų A, B ir S moky mo lygių. Universitetas turėjo įjuos atsižvelgti ir padidinti A ir S lygiu dėstytų dalykų vertinimus. Labiau siai dėl to nukentėjo stojantieji, ku rie mokyklas baigė anksčiau nei bu vo įvesti mokymo lygiai. Prie jų ates tato pažymių balai nebuvo pride dami.
ventojai. Šiemetiniai stojamieji egza minai parodė, kad dailioji lytis kur kas labiau trokšta žinių: merginos su darė 69 proc. stojančiųjų. 85,7 proc. norinčiųjų tapti Universiteto auklė tiniais buvo lietuviai. Tik 54 proc. pre tendentų į studentus šiemet baigė vi durines mokyklas, visi kiti mokyklų duris užvėrė kur kas anksčiau, taigi mokymo lygių sukelti sunkumai šie met buvo labai aktualūs. Priėmimo komisijos pirmininko teigimu, apeliacijų dėl stojamųjų eg-
kyklos atestato įtaką. Šiemetinė pa tirtis paliudijo vidurinėse mokyklose įsigalėjusią netvarką. Be to, buvo siūlyta priėmimą į ne akivaizdinį skyrių surengti anksčiau nei stojamuosius egzaminus į dieni nes studijas. Siekiama sudaryti palan kesnes sąlygas tiems, kurie norėtų studijuoti būtent šiuo būdu. Anksčiau jų vietas užimdavo į dienines studi jas neįstoję abiturientai. Romualda STONKUTĖ
Universitas Vilnensis
1997.10.13
KEIČIAMOS PRIĖMIMO TAISYKLĖS Universitetas gavo naujas Švie timo ir mokslo ministerijos reko menduojamas priėmimo į aukštą sias mokyklas nuostatas. Jose nu rodoma, kad konkursiniais būtų laikomi ne daugiau kaip keturių atestato dalykų vertinimai. Kon kurse bus skaičiuojamas vieno da lyko metinio ir abitūros egzamino balų vidurkis. Aukštoji mokykla turėtų rengti ne daugiau nei du stojamuosius egzaminus. Jei j pri imamą specialybę konkursas nesu sidaro, priėmimo tvarką leidžiama supaprastinti. Nesusipratimų dėl mokymo ly gių, atrodo, bus išvengta, nes iki 1993 metų išduotų atestatų verti nimus siūloma laikyti A lygio, t. y. prie jų bus pridedamas vienas balas. Atsižvelgęs j ministerijos reko mendacijas VU Studijų skyrius pa siūlė naują priėmimo tvarką. Kon kursinį balą turėtų sudaryti ketu rios dalys: bendrojo išsilavinimo testo, stojamųjų egzaminų balai (į kai kurias specialybes galima bus įstoti ir be jų), atitinkamų atesta to pažymių vidurkis bei 10 ir 11 klasių metiniai įvertinimai. Siūlo ma tvarka bus aptariama ir kore guojama fakultetų tarybų. Iki lap kričio 1-osios naujas taisykles Universitetas turėtų pateikti mi nisterijai, o iki gruodžio 1-osios paskelbti spaudoje. Studijų skyrius pasiūlė prašy mus stoti į VU pradėti priimti nuo sausio mėnesio. Juos galima būtų siųsti ir paštu, o mokestį pervesti per banką. Beje, mokestis pavasarį būtų didesnis - taip siekiama pa raginti stojančiuosius nedelsti iki paskutinių priėmimo dienų. Į neakivaizdines studijas bus priimama anksčiau nei į dienines. Be to, stojantiesiems nereikės pa teikti 10 ir 11 klasių baigimo pa žymėjimų. Tik 10-20 proc. neaki vaizdinio skyriaus vietų bus skirta j dienines studijas neįstojusiems pretendentams. "U. V." inform.
5
SEMINARAS VOKIETIJOJE Pagal tradiciją šių metų vasarą grupė įvairių VUfakultetų studentų - Univer siteto studentų atstovybės parlamento ir valdybos narių - viešėjo Vokietijos Bendorfo mieste. Ten buvo surengtas tarptautinis seminaras studentijai aktualiais klausimais. Viena šio seminaro dalyvių, vokiečių filologijos III kurso studentė Beata VERSNICK4ITE, sutiko pasidalyti įspūdžiais. Pašnekovė pasakojo, kad semina re dalyvavo apie trisdešimt studen tų, pusė jų buvo iš Lietuvos (tai tei sės, ekonomikos, verslo vadybos, so ciologijos, fizikos, filologijos bei ki tų specialybių studentai), grupė stu dentų bei moksleivių iš Vengrijos ir viena prancūzė. Seminarą rengė bei
seminare dalyvavęs VUSA parlamen to prezidentas Rimantas Simaitis pri statė seminaro dalyviams mūsų Uni versiteto studentų atstovybę, pasako jo apie jos veiklą. Seminare aptartas ir bedarbystės klausimas. Dalyviai turėjo progos ap silankyti Bendorfo bedar bių asociacijoje, “Merce des” gamykloje, susitikti su bedarbiais ir sužinoti, kaip Vokietijoje mėgina ma spręsti šią problemą. Dar viena seminaro te mų - ateities vizija. Apie ją susitikimo dalyviai pa pasakojo savo spektak liuose. Kasdieniai užsiėmimai Seminaro dalyviai prie Bundestago seminaro grupėse vykda Beatos Veršnickaitės nuotr. vo iki 18 valandos, vakare taip pat netekdavo nuobo didžiąją dalį lėšų skyrė šeimininkai, džiauti. Studentams buvo pasiūlytas svečiams teko susimokėti už kelio tame pačiame pastate esantis basei nę. Beata pasakojo, kad seminarui nas, be to, jie ir patys prasimanydavo vadovavo taip pat tarptautinė ko pramogų. Beata pasakojo, kad Lie manda - keturi vokiečiai (dvi iš jų tuvos studentai neišsiskyrė tykumu studentės), lenkė ir vengras. Vado taigi atsikelti ryte 8 valandą privalo vams už darbą buvo mokama, tačiau miems pusryčiams būdavo sunkoka. jie privalėjo turėti panašių semina Kadangi vasara - kelionių metas, rų patirties. tai ir seminaro dalyviai nemažai ke Seminare buvo aptarta keletas ak liavo. Jie apsilankė viename gražiau tualių temų, vyko darbas grupėse. Pa sių Vokietijos miestų Kelne, apžiū šnekovė teigė, kad seminare diskusi rėjo garsiąją jo katedrą ir universi jos buvo puikiai derinamos su poil tetą. Bonoje studentai lankėsi Vo siu. Nemaža dėmesio buvo skirta žiniasklaidos priemonėms bei jų reikš kietijos Bundestage bei Bonos uni mei aptarti. Studentai galėjo pasisem versiteto studentų atstovybėje. Mū ti patirties lankydamiesi redakcijose, sų studentų lyderiai turėjo progą su televizijoje, kino teatruose. Jiems bu žinoti, kaip Vokietijoje veikia stu vo sudarytos sąlygos sukurti filmą ar dentiška organizacija. Beatai bene ba pastatyti spektaklį - tai ir padarė labiausiai įsiminė puiki kelionė Vo kietijos upių tėvu Reinu... grupė, kurioje dirbo Beata. Pašnekovė minėjo, kad per semi Kiekvienos šalies atstovai semina narą susikurtas grupės įvaizdis lems, re turėjo progos pristatyti savo kraš ar Lietuvos atstovai bus pakviesti ir tą - padainuoti liaudies dainų, pa kitąmet. ruošti ką nors iš nacionalinės virtu vės patiekalų, pašokti. Beje, nebuvo pamirštos ir studentų organizacijos -
Kalbėjosi Indrė KLIMKAITĖ
1997.10.13
Universitas Vilnensis
6
PpplDgas
Donaldas APANAVIČIUS Ilgainiui ankstesnė tema ėmė netenkinti. Tad gimėji Tai ištraukos iš ciklo “Gramatika
error!
om rekonstrukcija I
om rekonstrukcija II
BUM BUM
DZIN BUM
BUM BUM
DZIN BUM
DZIN DZIN
DZIN
BUM DZIN
BUM BUM
BUM
DZIN DZIN
DZIN BUM
error
BUM BUM
BUM BUM
BUM DZIN
DZIN DZIN
Truputį simetriškas trieilis
BUM DZIN
error error
BUM
BUM
1234567890 1234597860
DZIN error
BUM BUM
error error
DZIN error
1324597860 1334597860
error error
error error
error error
error error
1324598860 0987654321
in memoriam žodžiui tonacija - R
GERTI GARTI GURTI GIRTI
GERTI GERTA GERTE GERTU
GERTE GERTŲ GYRTI GERTI
KERTI KARTI KURTI KIRTI
KERDI KERDA KERDE KERDU
KARTU KIRDI KURTŲ KARTŲ
GERDI GARDI GURDI GIRDI
GERDI GERDA GERDE GERDU
GIRDA GARDA GĖRDU
om rekonstrukcija III
GARDU
Marius BUROKAS, VU Filologijos fakulteto studentas
KIEKVIENAM MIETUI SAVĄ ŠVENTĄJĮ
visai atsitiktinai pakliuvau į hagiografiją, paperback purpuro raidės aukso dugne prestižinė leidykla, nuotraukoje juodai baltas autorius, plėšomas netikėlių paspalvinti tik kančios atributai lyg tame filme apie žydų gelbėjimą o juk gulėjau išsklaidytas įvairiausiuose miestuos kojos pirštas, pavyzdžiui, — brangiuose apkaustuose viename erdviame bute su daug veidrodžių ir kino kameromis jie ateidavo ir išeidavo, elgdavosi taip nepadoriai jog net šv. Antanas paraustų jau geriau ilsėtis katedrose ir užkampių bažnytėlėse iki blizgesio nubučiuotam, vėsioje tamsoje nieko negalvojant, kol vieną rytą, visai atsitiktinai mano išblaškyti kaulai džiaugsmingai suvirpėjo išgirdę trimito garsą prisikėliau, jausdamas, kaip trakšteli darniai susijungdami kūnas ir siela dėl manęs varžėsi pačios geriausios leidyklos klasikos — "Penguin ", mokslo populiarinimo, “Siluetai" kol vienas suktas šlakuotas tipas viena šnerve ir švarku langeliaisprikalbėjo dabar spoksau įjuos iš knygos ir galvoju — ar.... ?
SKERSGATVIS
Familiarus tėtušis. Tamsėjantys ratilai pažastyse. Ei, kas išlaužė mano begonijas? Radijas, triukšmas ir kraujas. Jos plaukai rūdžių spalvos. Nemalonu sakyti.
7
Universitas Vilnensis
1997.10.13
Ppotogas
Sunkiasvoriai tapšnojimai per petį. Ei, juk tu toks kaip mes. Tas alus vistiek išsivadėjęs. Persekiojantis svilėsių kvapas. Spurgų? Kažin kiek kilogramų lūpdažių vyrai suvalgo laiptinėse? Pelėda — Atėnės, išminties deivės, simbolis. Mudu sėdėjome ten, tyliai susiglaudę. Taip, ateik, ateik! Matai peilį? Patinka? Nurimk. Ašpaprasčiausiai per anksti prisukau žadintuvą. Jo šypsena guminė. Išpadilbų. Familiari eisena. Taip ir nutolsta. Radijas, triukšmas ir kraujas.
INICIACIJA Sueižėjęs lyg per sausrą. Sąmonė dar dirba. Dulkini užkulisiai. Išsivadėjęs tas alus. Jam dažnai prakaituodavo delnai. Stangri guma. Raudonos spalvos. Pastatykit jį prie sienos ir numaukit jam kelnes. Ar yra nors viena galimybė išsmukti šiąnakt? Viskas pagal scenarijų. Nekramtyk šito šlamšto. Sukelia vėžį. Saulė niekad nenusileidžia. Viskas juk matosi. Užsimerk. Kvėpuok giliai. Matai tą paukštį? Juodas? Senovės tikėjimuose buvo daug tiesos. Eidamas miegoti nepamiršk pasitikrinti savo čakrų. Tokios švelnios šitos mergaitės. Žinai, jį pagavo parke ir sumušė.
Likimas dosnus. Sąmonė vis dar dirba.
KINŲSIENA
Išmeskite tą persiką. Kinų siena. Dantyta asociacijos būdu. Muzikos dėžė, brangioji, neturi šito kompakto. Kur kiši rankas! Sakai tokių didelių iečių jie nepakeltų? Nonsense, brangioji. Juos treniravo specialiose barokamerose. Vaisių sodai taip žydėjo šįmet. Tie oranžiniai vabalai tikrai šlykštūs. Kas rytais šluoja gatves? Pabaik žaidimą, brangioji. Lova laukia. Jo akys siauros, kad smėlio nepripustytų. Nonsense. Iš kur stepėje smėlis? Išjunk šviesą. Čia, ant stalelio, dar liko vynuogių. Argi tai ne žavu? Klajoklių kaulo raižiniai. Paskutinį palydovą jie išmetė į erdvę labai nesėkmingai. Brangioji, man labai gaila. Amžius. Nonsense! Barbarai valgydavo tik mėsą. Totoriškas bištfeksas. Kinų siena jiems užstodavo saulėlydį. Ne visą, ne visą. Tik gyvenimo. Banalu. Nupirk dar persikų. Nonsense, brangioji.
MEDKIRČIO SAPNAS
sidabrinės Tavo akys peleniniai plaukai liauni Tavo kūno dryžiai platano lapų šešėliai grįžęs skaičiuoju įrantas Tavo liekno liemens kamiene aš sapnuoju vaiskiame rudenio ore
"Prologą" rengia Liutauras Leščinskas
8
Universitas Vilnensis
KAS ATSITIKO UNIVERSITETO LEIDYKLAI
1997.10.13
' n *
Studentę šventės
Nuo šių metų liepos pirmos dienos Vilniaus universiteto leidykla ir spaus tuvė tapo uždarąja akcine bendrove„ Vilniaus universiteto leidykla.Universi tas Vilnensis“ kalbina naujosios UAB direktorių Ramūną STRUMSKĮ.
- Palyginti su kitomis - tikrai ne - Dažniausiai UAB kūrimas iš bu vusio biudžetinio padalinio yra gana brangu. Ko gero, mūsų paslaugos vie skausmingas dalykas, reikalingas nos iš pigiausių Vilniuje. - Kaip keičiasi leidyklos ir spaus daug pastangų. Kaip buvo Universi tuvės darbas? teto leidyklos ir spaustuvės atveju? - Universiteto leidyklai ir spaus - Kiek žinau, UAB buvo mėgina ma kurti jau metus, bet ne viskas klo tuvei labiausiai trūko operatyvumo josi sėkmingai. Pats įkūrimas nebu bei spaudos kokybės. Spaustuvės vo skausmingas. Nepasikeitė nei ko technika yra labai pasenusi, ketina lektyvas, nei patalpos. Na, darbuo me ją atnaujinti. Kaip ir visas pasau tojai ėmė daugiau uždirbti. Bet argi lis, pereiname prie spalvotos poligra fijos. Aišku, tai nėra lengva, ir gana tai skausminga? - Kas yra UAB „Vilniaus univer brangu. -Vien Vilniuje suskaičiuojama ke siteto leidykla“ akcininkai? - Visos akcijos priklauso Univer li šimtai leidyklų. Kaip manote, ar jums nestigs klientų? sitetui. - Universitetų leidyklos - vienos - Tai Universitetas savo leidyklos prestižiškiausių pasaulyje, ir išleisti ir spaustuvės neprarado? knygą jose - tai ne tas pat, kaip iš - Aišku, kad ne. - O ką Universitetas laimėjo (kur leisti knygą tiesiog kokioje nors lei dykloje. Tikiuosi, kad nepritrūks damas akcinę bendrovę? - Visų pirma - kokybiškesnę, ope mokslo darbų, monografijų, moko ratyvesnę ir profesionalesnę leidybą. mųjų priemonių. O dėl kitokių užsa Antra, nuo Universiteto administra kymų -juos laimės leidykla, siūlanti kokybiškiausią darbą už mažiausią cijos pečių nukrito daug rūpesčių. kainą. Manau, jau dabar sėkmingai - O ko neteko? - Nemanau, kad Universitetas kū konkuruojame rinkoje. - Kokią įsivaizduojate Universite rė UAB norėdamas ko nors netekti. Aišku, nėra ugnies be dūmų. Tačiau to leidyklą, tarkime, po penkerių vargu ar trūkumai nusvers priva metų? - Ko gero, nebūsime viena iš di lumus. - Ar pabrango leidyba akcinėje džiausių leidyklų Lietuvoje. Norėtų si tapti geriausia mokslo ir švietimo bendrovėje? - Labai sudėtinga suskaičiuoti. literatūros srityje. Jau dabar galvoja Anksčiau leidykla ir spaustuvė buvo me apie elektronines knygas, interak finansuojamos iš bendro Universite tyvius leidinius. Tikiuosi, kad po pen to biudžeto, o dabar kiekvienas Uni kerių metų visa tai jau bus leidyklos versiteto padalinys už leidinius turi kasdienybė. - Ko jums palinkėti? mokėti pagal mūsų akcinės bendro - Kuo daugiau užsakymų ir kuo vės patvirtintus įkainius, dėl to kyla nemažai nesusipratimų, bet manau, mažiau nesėkmių. - To jums ir linkime. Ačiū už po jog tai laikina. - O palyginti su kitomis leidyklo kalbį. Kalbėjosi Jonas ŽIBURKUS mis?
TRADICIJOS "CEMENTOVKĖS'' Jau ritasi per pirmuosius kur sus “cementovkių” (liet, kurso su sipažinimo pobūvis-iškyla) ban gos. Įvairiose pirtyse ir salėse kaip reikiant patriukšmavo archeolo gai, žurnalistai, filosofai ir kitų specialybių fuksai. Po truputį pra deda banguoti vanduo ir istorikų, geografų, informologų bei visų li kusių netvirtų pirmakursių grupė se. Artinasi tikrai galinga audra su šokiais, žaidimais, maudynėmis ir, žinoma, alumi bei iškilmingais tostais (daugiausia - už draugys tę ir Lietuvą). Nors didžioji dalis “cementov kių” vyko (ir vyks) Vilniuje, tačiau neužmirštamos ir tokios egzotiš kos vietos, kaip p. Antano pirtis Valkininkuose, Varėnos raj. ar re abilitacijos centro pirtis prie Balžio ežero Pavilnėje. Pačios “cementovkės” smagu mas priklauso nuo kurso nuotai kos ir išradingumo, todėl vieni vi są naktį siaučia, kiti - renka se niūno pavaduotoją. Nė trupučio nestebina ir kai kurių fuksų noras “cementuotis” dar kartą. Kadangi oro temperatūra nak timis gana žema, rytais po “ce mentovkių” daug kas skundžiasi pašlijusia sveikata. Ypač visus kankina galvos skausmai ir skran džio sutrikimai. Po tokio savaitgalio tiesiog ne valia nežinoti kurio nors grupės draugo vardo ar bendrauti lyg su svetimu. Na, o vėliau visas kursas draugiškai bijo artėjančių krikšty nų, o jos - tikrai ne už kalnų. Marius KUITNIAUSKAS, žurnalistikos spec. I k. stud.
1997.10.13
Universitas Vilnensis
9
KĄ iMSOMC. ANT STALŲ Dar, regis, ne taip seniai per ne įdomią paskaitą studentai turėdavo nors ir neleistiną, tačiau gana įdomų užsiėmimą - tiesiog imdavo rašinėti ant stalų. Šiais užrašais buvo galima išsakyti ne tik nuomonę apie dėsto mą dalyką ar dėstytoją, bet ir papa sakoti savo pomėgius, slaptas meiles ar net filosofines įžvalgas, kurios ne retai šauna į nuobodžiaujančią galvą. Na, o nepriklausomos Lietuvos lai kais imtasi tvarkyti auditorijas, ir už rašais nusėti stalai apnyko. Dabar jau sunkoka rasti šių studentiškos išmin ties perlų. Taigi susirūpinę, kad drau ge su stalais neišnyktų ir šis neįkai nojamas studentų folkloras, kaip tai atsitiko VU tualetuose, nutarėme už rašyti šiuos perliukus. Paprasčiausią užrašų ant stalų gru pę sudarytų užrašai, kurie išreiškia troškimą tiesiog įamžinti savo asme nybę ir gimtąjį miestą. Užrašai, ko ge ro, nusižiūrėti iš netolimų kaimynų, taigi ant stalų galima pasiskaityti pa kankamai “čia buvo R. ”, “čia sėdė jo...”, “čia kankinosi...” arba tiesiog Marijampolėjėga ”, “Kaunas yra Kau nas" ir panašių liaupsių savo miestui ar kaimui bei sau pačiam. Antroji grupė užrašų - jau šiek tiek ‘ aukštesnio” lygio. Jais išreiškiami pomėgiai ir muzikinis skonis. Turbūt šie užrašai yra kiek senesnės, “meta linės”, kartos, nes aptikti “Špice Girls”, “Backstreet Boys”, “Sel” ar pa našių paskutinės bangos grupių pa vadinimų, išskyrus nebent bendro po būdžio “Rap is cool”, neteko. Gal tie
siog “reperiai” dar neatkeliavo į uni versitetus? Dažniau ant stalų puikuo jasi “Metalica”, “Iron Maden”, “Nir vana”, ypač dažnai “AC/DC” ir įvai riausios frazės, išreiškiančios emo cijas - “I love IRON MADEN”, “AC/DC - jėga ” ir 1.1. Beje, anglų kalbos žinios (gal ir nevisada geros) demonstruojamos ir cituojant mėgstamų dainų ištraukas - “Love is all around”, “Allyou need is love”, kurios primena seniai pra ėjusius hipių laikus. Frazės “turn your radio On ” paskirties taip ir ne pavyko suprasti dėl konteksto trūku mo - galbūt tai skiriama dėstytojui ar kolegai? Užrašais ant stalų bandoma spręsti ar bent jau komentuoti ir tautinius santykius ar tautinių mažumų proble mas. Matyt, Universitete yra ir nela bai palankiai lietuvių ar Lietuvos at žvilgiu nusiteikusių piliečių, taigi šį rusų kalba užrašytą tekstą turėjome šiek tiek cenzūruoti: “Koziol ty, Česka, Ivsie vy, litviny, osly, i bažniča (ma
tyt tai tarptautinis žodis - aut. past.) u vaszaj..., a u nas ch... ” Po šiuo teks tu pasirašo Šlavikas. Yra ir daugiau užrašų, kuriuose fi gūruoja konkretūs vardai. Vienas to kių yra didaktinio pobūdžio - bando ma sudrausti merginą, kad ši nežalo tų Universiteto turto (žinoma, pamo kymas vyksta taip pat rašant ant sta lo): “Ramaška, baik teršt univero tur tą idiotiškoms gėlytėm”. Šia fraze pra sideda tikras susirašinėjimas su ko mentarais, ginčai dėl sąvokų “teršti” ir “puošti”, kurių autorė - turbūt ne būtinai pati “Ramaška”. Negalime teigti, kad Universiteto studentai labai pragmatiški, galvoja tik apie mėgstamas grupės ar tarpu savio santykius. Matyt, per paskaitas kyla ir minčių apie transcendenciją. Po vienu dievulio su aureole ant de besėlio atvaizdu puikuojasi rūstus grasinimas “Dievas tave nubaus” (tik neaišku, ką ir už ką). Kitoje auditori joje dievu pavadinamas ponas Bražė nas {“Bražėnas yra Dievas"). Ko ge ro, vienas iš “prasmingiausių” į Uni versiteto istoriją įėjusių legendinių užrašų yra Istorijos fakultete: “Die vas mirė” (Pasirašo Nyčė). “Nyčė mi rė” (Pasirašo Dievas). Tai ne visas Universiteto stalus puošiantis išminčių lobynas. Tikėsi mės, kad permainos Universitete ne vyks itin sparčiai, gal spėsime užra šyti ir daugiau “perliukų”. Kviečiame bendradarbiauti. Registravo Indrė KLIMKAITĖ
PIRMASIS MĖNUO BENDRABUTYJE “Pirmąją savaitę buvo didžiulė netvar ka, bet vėliau viskas atsistojo į savo vėžes”, - šakė viena “Niujorko” gyventoja. Iš tiesų, kai kuriems vos atvykusiems pir makursiams bendrabutis pasirodė kaip šiukšlynas - niūrus ir gąsdinantis. Kiti gy ventojai iš karto apsiprato su tvarka, nes tikėjosi pamatyti kur kas baisesnius vaizdus. Pirmosios dvi savaitės buvo remonto ir pažinčių su kaimynais metas. Būtent per šį trumpą laiką bendrabučiai atgijo, tapo
švaresni. Gyvenimo ritmas aprimo tik rug sėjo pabaigoje, kai pirmakursiai susipažino su vyresniais savo kolegomis ir studentišku gyvenimu. Pagrindiniai sunkumai, kylantys bendra butyje, - dažniausiai buitiniai. Į klausimą, ar tarp fuksų ir vyresniųjų studentų tvyro įtampa, visi apklaustieji atsakė neigiamai. Marius KUITNIAUSKAS, žurnalistikos spec. I k. stud.
Universitas Vilnensis
10
1997.10.13
ŠIANDIENINIS TAIVANIS TARP RYTŲ IR VAKARŲ Kinijos jaunimo geros valios misija - ko gero, egzotiškiausią ir iš toliausiai į Vilniaus universitetą atvykstanti svečią delegacija. Ją sudaro Taivanio sostinės Taibėjaus aukštųjų mokyklų studentai, siekiantys plačiai pristatyti Kinijos kul tūrą ir folklorą. Geros valios misija aplankys penkiolika Vidurio ir Vakarą Eu ropos šalių, tarp jų ir Lietuvą. Laikraščiui “Universitas Vilnensis” kiek plačiau apie Taivanį papasakojo neseniai iš ten sugrįžęs VU Orientalistikos centro dar buotojas Romualdas ČEPROCKIS.
jų kinų protėvių, be to, jie vadinami Kinijos žydais. Chaka buvo nemažai Kinijos vadovų, šiai bendruomenei priklauso ir dabartinis Taivanio pre zidentas. Pašnekovo teigimu, tai la bai gudrūs ir vieningi žmonės, tačiau ilgą laiką jie buvo persekiojami, ir tik visai neseniai apie chaka imta atv iriau kalbėti. Tik nedidelė Taivanio gyventojų dalis, pasak pašnekovo, siekia visiš kos salos nepriklausomybės, nors jau nimas stengiasi pabrėžti, kad jie yra taivaniečiai, o ne kinai. Šiandieninis Taivanio prezidentas taip pat yra vie tinis gyventojas, o ne atsiųstasis iš Ki nijos. Paskutiniu metu ir Kinijoje la bai pabrėžiamas autonominių kraštų savitumas ir didesnės galimybės. Nors R. Čeprockis pasakojo, kad kol kas gana sunku rasti informacinių knygų apie Taivanį - oficialiai leidžia ma informacija yra tik apie Kiniją. Ilgą laiką Taivanyje gyvenęs R Čeprockis tvirtino, kad ši šalis, net ir demonstruodama nemažą savo nepri klausomybę, vis dėlto finansiškai yra
Popoliariausios Taivanio kavinės nedaug skiriasi nuo mūsiškių: jaunimas noriai, praleidžia čia laisvalaikį
1949 metais žemyninėje Kinijos dalyje įvedus komunistinį režimą, Ki nijos respublikos Nacionalinės vy riausybės valdžia buvo perkelta ir į Taivanį. Šalis buvo padalyta į dvi da lis: komunistų valdoma žemininė Ki nija ir demokratinė klestinti laisvoji Kinija - Kinijos Respublika Taivany je. Iki tol ilgą laiką Taivanis priklau sė Japonijai. Nuo žemyninės dalies Taivanį ski ria 130-220 km pločio Taivanio są siauris. Sala yra 377 km ilgio ir 142 km pločio, teritorija sudaro 36 tūkst. kv. km. 1996 m. šalyje gyveno 21,53 miljonai gyventojų. Didžiąją jų dalį sudaro kinai, tačiau 345 tūkst. žmo
nių laiko save Taivanio aborigenais, t. y. vietiniais gyventojais, kurie bu vo ten įsikūrę iki atsikeliant žemyno gyventojams. Aborigenais vadinami vietiniai gyventojai gyvena kalnuo tuose rajonuose, jų išlikusi kalba yra gimininga Filipinų aborigenų ir Indo nezijos tautų kalboms. Pasak R. Čeprockio, Taivanio aborigenų kultūra yra labai įdomi ir verta didesnio dė mesio. Šiandien pradėtos kurti vieti nių gyventojų bendrijos siekiant iš saugoti nykstančią jų kalbą ir kultūrą. Dar viena, pasak pašnekovo, dė mesio verta Kinijos etninė bendruo menė - chaka. Pašnekovo manymu, chaka gali būti laikomi vienais pirmų
Aukštasis mokslas taivaniečiams atveria kelią į karjerą. Daug Taivanio jaunimo išvyksta studijuoti į Vakarus
1997.10.13
Universitas Vilnensis
11
ŠIANDIENINIS TAIVANIS TARP RYTŲ IR VAKARŲ labai susijusi su žemynine Kinija: bū keliauti po pa tent ten yra apie 30 proc. Taivanio saulį, ir tėvai gali verslo investicijų. Tačiau Taivanyje suteikti jiems to gyvenimo lygis yra daug aukštesnis kią galimybę. nei pačioje Kinijoje, gamybos tech “Taivanio gy nologijos ir produkcijos kokybė - taip ventojų mentali pat geresnės. Taivanis - stipri indust tetas yra daug rinė ir urbanistinė šalis, turinti ir sa aukštesnis nei ki vo piniginį vienetą - naująjį Taivanio nų: ir kaimo gy dolerį. Taivanyje, priešingai nei Kini ventojai, ir vadi joje, nebuvo kultūrinės revoliucijos ir namieji aborige ilgo stagnacijos laikotarpio - taigi są nai, net ir netu lygos leido sparčiau žengti į priekį. rintys išsilavini Vis dėlto, pasak R. Čeprockio, vidi mo, yra platesnių ne kultūra taivaniečiai pasigirti nega pažiūrų, smalses li. “Jie kultūringesni ir švaresni nei ni, daugiau ži kinai, tačiau šiandien ten kur kas yra nantys apie pa svarbiau pinigai ir verslas nei kultūJ saulį. Tai visai su ros klausimai”, - mano pašnekovas. prantama, nes Jis pasakojo, kad taivaniečiai, priešin daugybę metų sa gai nei kinai, yra be galo užsiėmę dar la priklausė dau bais ir beveik neturi laiko bendrauti. geliui Europos Didelę įtaką šiandieniniam Taiva valstybių, Japoni niui daro Japonų kultūra. Taivanie jai, taigi kultūros čiai mieliau žiūri Japonijos televizi paveldas niekur ją, jaunimas klauso šiuolaikinę Japo nedingo”, - svars nų muziką. “Jaučiama ir Vakarų įta to pašnekovas. ka, daugiausia - Amerikos kultūros. Anot jo, begalinis Jaunimas labai nori išvykti studijuoti smalsumas pa Šiuolaikinė vakarietiškoji kultūra persmelkė į Vakarus, daugiausiai išvažiuoja į vertė taivaniečius visas gyvenimo sritis JAV koledžus”, - pasakojo R. Čep- turistų tauta. rockis. Aukštasis mokslas Taivanyje “Turbūt nėra vie labai populiarus, nors jis gana bran tos, kur jie nėra buvę. Keliauja, ko puliarūs yra ir naktiniai turgūs, kur gus. Jauni žmonės siekia studijų, ku gero, kas ketvirtas šalies gyventojas, daugiausiai parduodami maisto pro rios atveria kelią karjerai. Patys tai - tvirtina R. Čeprockis. - Jie gerai pa duktai. Sostinėje gausu diskotekų, vaniečiai paprastai užima aukštesnes žįsta Vakarų pasaulį, užmezgę su juo naktinių kavinių, kurios beveik nesi pareigas ir nekvalifikuoto darbo ne glaudžius prekybos ryšius, taigi dide skiria nuo mūsų kavinių ar klubų, ir dirba. “Taivanį yra užplūdusi pigi dar lė šiandieninės Vakarų kultūros įta Taivanio jaunimas mėgsta ten praleis bo jėga iš pietryčių Azijos, kuri ir at ka lyg ir neturėtų stebinti, nors, kaip ti laisvalaikį. Pasak pašnekovo, patys gyventojai lieka juodą darbą”, - pasakojo pašne ten bebūtų, Europos ar Amerikos at kovas. Taivaniečiai, skirtingai nuo ki ributai Rytų šalyje atrodo egzotiškai.” šiandieninį Taivanį vadina šiuolaiki Laisvalaikio ir pramogų industri ne Kinija, na, o lietuvio akimis pažvel nų, seniai nuo dviračių persėdo į pra bangius automobilius. Dėl aukšto ja Taivanyje taip pat daug labiau iš gus, šalį galima laikyti įdomia ir sėk pragyvenimo lygio demografinė pro vystyta nei Kinijoje. Taibėjuje, pasak mingai egzistuojančia Rytų ir Vaka blema Taivanyje nėra tokia aktuali, R. Čeprockio, kavinės ir arbatinės rų pasaulio jungtimi. nes šeimos gali išlaikyti ir kelis vai dirba pagal Vakarų modelį, kuris yra Romualda STONKUTĖ kus. Jauni taivaniečiai labai mėgsta orientuotas į naktinį gyvenimą. Po
Universitas Vilnensis
12
1997.10.13
Kviečiame pokalbiui
KOKIOS KARIUOMENĖS REIKIA LIETUVAI? Šia tema VU studentus pasikalbėti pakvietė lietuvių tautinio jaunimo or ganizacija “Jaunoji karta”. Pokalbio pradžioje pranešėjas, keturių karų dalyvis, Vytautas Eidukaitis papasa kojo apie Rusijos ir Čečėnijos, Rusi jos ir Gruzijos, Rusijos ir Azerbaidža no karus ir sulygino dabar kuriamą Lietuvoje kariuomenę su butaforinė mis Gruzijos ir Azerbaidžano kariuo menėmis, kurias vienu smūgiu Rusi ja sutriuškino. Lietuvai pranešėjas siūlė Teritorinės krašto gynybos mo delį, kurio pagrindas - karinis paren gimas mokyklose nuo aštuntos iki dvyliktos klasių su baigiamuoju kari nio parengimo egzaminu. Ypatingai studentai domėjosi, kam reikalingas karinio parengimo egzaminas, jei sto jama pavyzdžiui, į literatūrą ar filo
sofiją. Pranešėjo nuomone, tai nebū tų drausmės ir rikiuotės egzaminas, tačiau žinoti, ką daryti užpuolus prie šui, kaip ginti savo motiną, žmoną, vaikus, privalo kiekvienas. Aukštosio se mokyklose, pranešėjo nuomone, tiek vaikinams, tiek merginoms taip pat turėtų būti dėstomas karinis pa rengimas, kuris baigtųsi egzaminu puskarininkio laipsniui gauti. Keletas dalyvavusių studentų iš karto pasisa kė prieš tokį siūlymą: universitetai ne karo aištelės, o auditorijos - ne “kazarmos”. Pranešėjas siūlė iš viso atsisakyti “kazarmų”: penkerių me tų karinio parengimo mokykloje tu rėtų užtekti kariui paruošti, todėl su trumpėtų laikas karinei specialybei įsigyti. Kareivinių sistema brangi, ne efektyvi, be to, ji tampa pažeminimu
KVIEČIAME BENDRADARBIAUTI Lietuvių tautinio jaunimo organizacija "Jaunoji kar ta" , pritariant LR Švietimo ir mokslo ministerijai, vyk do projektą'Tolimas lietuviškas žodis". * Jūs domitės išeivijos poezija ir norėtumėte dirbti kartu? * Jūs esate sumanus, kruopštus ir negailėsite dale lytės savo laisvalaikio? * Tada mielai kviečiame į susitikimą su mūsų dar bo grupe spalio 15 d. 17.30 vai. Gedimino pr. 22 (ll-as kiemas), tel.r62-49-69 (Gintaras), EI. paštas: jk@kart.vno.osf.lt
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 61 35 46. EI. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 1000 egz. 1,5 spaudos lankų. SL 321. Užs. Nr. 364. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
kariui, sukelia neapykantą viskam, kas susiję su Tėvynės gynyba. Šian dieninė kariuomenės sistema sukelia šalutinius neigiamus reiškinius: ska tina korupciją ir formuoja visuome nėje negarbingą kario, kaip “nevykė lio“, nesugebėjusio įstoti į aukštąją mokyklą ar “išsisukti” iš tarnybos, įvaizdį. Šiuo klausimu ir pranešėjas, ir dalyvavę pokalbyje studentai suta rė. O kaip manote Jūs? Ar reikia ka rinio parengimo aukštojoje mokyklo je? Ar dabartinė Lietuvos kariuome nė efektyviai pasipriešins priešui? Ar norėtumėte tarnauti dabartinėje Lie tuvos kariuomenėje? “Universitas Vilnensis” redakcija laukia Jūsų at siliepimų ir minčių. "U. V." inform.
NAUJA PASLAUGA VU BIBLIOTEKOJE! Springer leidykla mielai leido VU bibliotekos skaitytojams iki 1998.01.31 d. nemokamai skaityti 200 pavadinimų elektroninius žurnalus. Katalogas yra Internete adresu: http://link.springer.de.
Žurnalai pasiekiami iš visų universiteto tinkle
esančių personalinių kompiuterių. Informacija apie registravimosi tvarką galima gauti adresais: danute. kazlauskiene@mb. vu.lt rimantas. rakauskas@gf. vu. lt elena.maceviciute@kf. vu.lt vytautas.daujotis@chf.vu.lt jurgis.storasta@ff. vu.lt saulius.smirinenko@mf.vu.lt ir visų fakultetų skaityklose. VU bibliotekos periodikos skyrius