hinc iturad astra įįįį
:SJįį:Siš:;
...
į?ž:
m. Kovo 24 d. Penktadienis Kaina 2 kap. 1.96’9
vilnensis
Vilniaus Universiteto savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 8 (1465)
Trumpai apie... TEISĖS FAKULTETO DOCENTAS LEONAS KUČINSKAS IŠRINKTAS DEPUTATU NUO TSRS DIZAINERIŲ SĄJUNGOS.
• Prieš rinkimus
Susitikimas su A. Brazausku Kovo 9 dieną Universitete įvyko rinkėjų susitikimas su LKP CK pirmuoju sekretoriumi A. Brazausku. A. Brazauskas at sakė į gausius klausimus, pasi dalino mintimis apie LTSR Konstitucijos projektą. Daugu moje klausimų buvo juntamas nepritarimas LKP CK XVII ple nume pareikštoms mintims. Daž-
niausiai, kaip neigiamas pavyz dys, buvo minima J. Gurecko pavardė. A. Brazauskas pareiškė abejonę savo kalbos paskuti niojoje LTSR AT sesijoje tiks lingumu ir teisingumu. Susirinki me kalbėjęs profesorius B. Gen zelis pasakė, kad reakcijos jė gos vienijasi, ir todėl reikia pa
laikyti rinkimuose A. Brazaus ką, kaip pažangiųjų CK jėgų atstovą. Kalbėtojas nepritarė nei plenumo nutarimams, nei A. Brazausko kalbai jame. B. Gen zelio nuomone, pastarasis ple numas liks juoda dėme LKP istorijoje. Susitikime dalyvavo VU rektorius J. Kubilius.
Maskva Praėjusį šeštadienį čia įvyko mitingas, skirtas B. Jelcino kan didatūrai rinkimuose į TSRS liaudies deputatus palaikyti. Mi tinge dalyvavo apie 10000 žmo nių. Kalbėjusieji nepritarė pas tarajame TSKP CK plenume pa reikštai kritikai B. Jelcino adre su, reikalavo paleisti TSKP CK komisiją, kuri sudaryta jo veik lai ištirti. B. Jelcinas kalbėda mas mitinge pasakė, kad jo są žinė švari ir prieš partiją, ir prieš liaudį. Jis taip pat pažy mėjo, kad jeigu bus išrinktas, stengsis sudaryti TSRS AT radi kalių reformų šalininkų frakci
ją. Sekmadienį vyko demonstra cija. Demonstrantai nužygiavo nuo M. Gorkio kultūros ir poil sio parko iki Maskvos tarybos pastato. Milicija netrukdė, ke lias buvo užtvertas tik tada, kai norėta pasukti link Raudono sios aikštės. Demonstrantai taip pat palaikė B. Jelcino kandida tūrą. Lozunguose buvo pasisa koma prieš partinę biurokratiją ir J. Ligačiovą. Primename, kad TSKP CK plenume renkant TSRS liaudies deputatus nuo TSKP J. Ligačiovas gavo dau giausia balsų „prieš" — 78.
Universiteto kolektyvo priesakai kandidatui į TSRS Liaudies deputatus A. Brazauskui Respublikoje susiklostė sudė tinga politinė situacija, kurią sukėlė konservatyvių jėgų ata ka prieš M. Gorbačiovo skelbia mas pertvarkos idėjas. Universiteto kolektyvas re mia pagrindinę Jūsų politikos kryptį, siekiant Respublikos po litinio, ekonominio ir kultūrinio savarankiškumo. Kad šie tikslai būtų pasiekti,
mūsų kandidatą j TSRS liaudies deputatus Algirdą Brazauską įpareigojame: 1. Remti M. Gorbačiovo pas kelbtos pertvarkos šalininkus. 2. Siekti: a) Lietuvos valstybinio suve reniteto kaip pagrindo minė tiems pertvarkos tikslams įgy vendinti, savarankiškų valsty bių sąjungai sudaryti piliečių
sprendimu. b) Lietuvos Komunistų parti jos savarankiškumo priimant Respublikos kompetencijoje esančius sprendimus, pateikti atitinkamus pasiūlymus dėl TSKP Įstatų pakeitimo. c) panaikinti netiesioginę rin kimų sistemą ir atsisakyti rin kimu nuo visuomeninių organi zacijų.
Kartu tikimėb. kad Jūs padė site mums LTSR įstatymu įtei sinti Universiteto autonomiją tokią, kokią pasirinks mūsų ko lektyvas; pasirūpinsite Universi teto, kaip seniausios šalies auk štosios mokyklos, bazės išsau gojimu ir jos plėtimu; atkreip site dėmesį į kritinę situaciją ap rūpinant butais darbuotojus. Mes, Vilniaus Universiteto rin
kėjai, siūlome konsoliduotis ir padėti pažangioms visuomenės jėgoms kovoti su konservatyvia opozicija. Mes pritariame Jūsų rinkiminės platformos įdėjai, kviečiame visus Universiteto darbuotojus ir studentus bal suoti ir iš dviejų 685-osios rin kiminės apygardos kandidatų pasirinkti Jus. 1989 m. kovo 9 d.
• Įvykiai
VU - Europos jaunųjų geografų asociacijos centras Lietuvoje Paskutinę vasario savaitę ne toli Varšuvos, Zaborovo mieste lyje vyko naujos tarptautinės asociacijos steigiamoji konferen cija. Paruošiamieji darbai prasi dėjo prieš metus, kai trijų uni versitetų — Varšuvos, Utrechto ir Barselonos — jaunieji geogra fai (studentai ir absolventai) iškė lė idėją sukurti Europos jaunųjų geografų asociaciją EGEA (pa gal anglišką santrumpą). Pakvietimai dalyvauti konfe rencijoje buvo išsiųsti į visus Europos universitetus, ir atvyko nors ne visų, tačiau daugelio valstybių atstovai: Čekoslo
vakijos, abiejų Vokietijos vals tybių, Jugoslavijos, Austrijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Portugalijos ir, aišku, Lenkijos. Iš Lietuvos buvome dviese, atvyko atstovai ir iš Maskvos bei Kijevo universite tų. Konferencijos darbe dalyva vo apie 80 geografų. Didžiąją konferencijos laike dalį užėmė diskusijos (vykusios, beje, anglų kalba ir, parodžiu sios, kad mūsų studentai įgyja per mažai šnekamosios kalbos įgūdžių) dėl organizacijos struk tūros, finansų, aptartos įvairios veiklos kryptys, numatyta įsteig ti informacinį centrą Kembridžo
universitete, leisti periodinį žur nalą, kitąmet Čekoslovakijoje, Bratislavoje, surengti pirmąjį kongresą. Svarstant EGEA teritorinę struktūrą, buvo pasiūlyta kiek vienoje valstybėje turėti vieną nacionalinį centrą. Mes ir kai kurių kitų valstybių atstovai (Jugoslavijos, Ispanijos ir kt.) siūlė, kad atsižvelgiant į valsty bių struktūrą, galėtų būti ne vienas nacionalinis centras. Sis pasiūlymas buvo priimtas ir pa tvirtintas. Taigi, Vilniaus uni versitetas tampa EGEA Lietuvos organizacijos veiklos koordina ciniu centru.
EGEA atveria naujas įr nema simai bus išsprendžiami. Voldemaras MORIAKINAS žas galimybes mūsų jauniesiems Gamtos fakulteto asistentas geografams dalyvauti daugia planėje tarptautinėje veikloje, Gintautas STANKŪNĄVICIUS IV k. geografijos spec. kelti profesinį meistriškumą. Ti studentas kimės, kad organizaciniai klau
Tartu Užvakar skambinome į Tartu universiteto laikraščio „TRU" redakciją norėdami sužinoti, kas naujo sprendžiant karinės ka tedros klausimą. TVU laikraštyje pasirodė partinio komiteto sekretoriaus bei prorektoriaus mokymo reikalams straipsniai, nagrinėjantys šią problemą, tačiau kol kas jokio sprendimo ne priimta.
Atkurta Lietuvos - Prancūzijos asociacija Kovo 15-ąją Lietuvos — Prancūzijos draugijos, veikusios 1920—1940 metais pagrindu bu vo atkurta Lietuvos—Prancūzi jos kultūrinių ryšių asociacija. Tai jau antroji tokia asociaci ja Lietuvoje (pirmoji buvo Lie tuvos—JAV). Pagrindinės šios asociacijos veiklos kryptys —
palaikyti ryšius su Prancūzijos lietuvį)} bendruomene, propa guoti prancūzų kalbą ir kultū rą Lietuvoje ir lietuviškąją kul tūrą Prancūzijoje, burti vertė jus, siųsti stažuotis profesorius, dėstytojus, aspirantus, keistis delegacijiomis, studentų bei moks leivių grupėmis, plėsti tiesiogi nius ryšius tarp visuomeninių,
kūrybinių organizacijų, taip pat skatinti žmonių individualų ben dravimą. Šiai asociacijai talkininkaus Lietuvos draugystės ir kul tūrinių ryšių su užsie nio šalimis draugija. Aso ciacija turės savo skyrius ir ki tuose Lietuvos rajonuose. Reikia pridurti, jog ji nebus pavaldi
TSRS—Prancūzijos kultūros aso ciacijai (ne paslaptis, jog ši aso ciacija turi nelabai kokį autori tetą Prancūzijoje) ir veiks auto nomiškai. Birželio mėnesį numatyta su rengti iškilmingą susirinkimą, skirtą Prancūzijos revoliucijos 200 metų sukakčiai, į kurį bus
pakviesti svečiai iš Prancūzijos pasiuntinybės Maskvoje, bei konsulato. Taip pat buvo išrinkta ir asociacijos Taryba. Jos prezi dentu išrinktas prof. R. Pavilio nis. Manoma, kad asociacijos būs tinė bus Universitete;
mo tyrinėjimas tęsiasi. Lenki joje neseniai buvo atkreiptas dė mesys ir išaiškintas inkvizitorius, kuriam buvo pavesta šią bylą organizuoti. Gardino archyvuo se rasta naujos medžiagos apie K. Liščinskio brolius ir jį patį. Prof. R. Plečkaitis ragina ieško ti naujos medžiagos ir moksli nėse Viiniaus bibliotekose, nes su ateisto traktatu „Apie dievo nebuvimą", aišku, buvo susipa žinę Universiteto teologijos pro fesoriai, Pasiremdama jų nuo
mone, bažnyčia ir pasmerkė K. Liščinskj. Beje, kaip minėjome, Vilniuje K. Liščinskis buvo ka linamas bažnytiniame kalėjime. Kur jo būta? K. Liščinskiui atminti Vilniuje nulietas medalis, įvyks mokslinė konferencija. Jo mirties metines mini Lenkijos ir Baltarusijos mokslininkai. Buvęs mūsų Uni versiteto studentas Gediminas Butrimas nutapė K. Liščinskio portretą.
• Datos
Prieš 300 metų buvo sudegintas K. Liščinskis Lietuvos katalikų bažnyčios istorijoje dar nėra kankinių. Tuo tarpu Lietuvos ateizmo is torija prasideda Kazimieru Liš’ činsklu. Šio ateisto kančių ke lias — nuo Vilniaus vyskupo K. Bžostovskio bažnytinio kalė jimo iki vienos Varšuvos aikš tės, kurioje ateistas buvo sude gintas ant laužo. K. Liščinskio gyvenimo kelias prasidėjo Bras tos vaivadijoje. Šiandien dvaro vieta — jo gimtinė nėra tiks liai žinoma. Jis puikiai pažirti bažnytinį gyvenimą ir kataliky
bę, nes mokėsi jėzuitų mokyk lose, dirbo jose ir net studijavo Lvovo universitete teologiją'. Bet vėliau išstojo iš jėzuitų or dino ir atsisakė kunigo šventi nimų. Pasaulietinėje karjeroje jis iškilo net iki Lietuvos vyriau siojo tribunolo nario. Tai buvo šviesi asmenybė, tais laikais iš drįsusi ne tik abejoti, bet ir parašyti 265 puslapių traktatą „Do non existentia Dei" — apie dievo nebuvimą. Nelengva buvo su bajoru K. Liščinskiu katalikų bažnyčiai su
sidoroti: reikėjo sėimo pritarimo. Įdomu, kad LDK, kur buvo di desnė tolerancija, ateistą bičiu liai ir giminės apgynė. Teko jį gabenti Varšuvon. Bet ir ten — seimo akivaizdoje — tėvy nainiai narsiai jį užstojo. Deja, pagaliau K. Liščinskis už savo pažiūras buvo nuteistas. 1689 m. kovo 30 d. bausmė buvo įvykdyta. Taigi šįmet sukanka 300 metų nuo pirmojo LDK ate isto nukankinimo. K. Liščinskio ateistinio paliki
Petras PEClURA