ĖJA KOMUNISTINIO DARBO IR POILSIO VASARA
darbo dovanos kolūkiams Išraiška, bet ir aiš kus, apčiuopiamas idėjiniskiniam kaimui politinis, kultūrinis-masinls ir ■ p Programoje sa- šviečiamasis-auklėjamasis dar ■iia, kad Partija bas. Tai nauja aktyvaus po ■ rbiausia auklėjamo- ilsio forma. Darbštūs ir nagingi talki ■> grandimi laiko ko |io požiūrio į darbą ninkai dirbo ne vien tik sta■ Žmogus, kurį mes tybose. Jie padėjo laukinin I savo darbe neturi kvstės darbininkams, rengė lien tik tą naudą, ku poilsio ir bendrus susitikimų Įgauna iš visuomenės. su kolūkiečiais vakarus bei Ks visuomenei mate- sportinius susitikimus, leido 1 gėrybes, žmogus iš- sieninius laikraščius, kovos Ivy neįkainuojamus lapelius. Pažymėtina, kad kai I — dvasinį tyrumą. kurios pamainos vienu metu I grynumą, tobulumą, koncertavo keliose brigado liekvlenas žmogus tu se. susiskirsčiusios grupėmis I tas gėrybes, kurios ir skaitydavo paskaitas. Pamainų komjaunimo orga įjos jo gyvenimui ir ■ visuomenės gerovei. nizacijos ieškojo naujų dar I organizuojamos stu- bo formų. Pvz.: Vievio raj. liarbo ir poilsio* sto- „Paparčių“ kolūkyje buvo su Irgi yra labai svarbios, ruošta istoriko Pšibilskio ir Jakubausko Įalvoje aukštosios mo- KPI studento J-eformą ir viso moko- piešinių paroda, buvo leidžia Idėjamojo proceso pri- mi kovos lapeliai tiek žem I prie gyvenimo. Uni- dirbiams, tiek ir pačiai stu|> komjaunimo organl- dentų-statyblnlnkų pamainai. Kėdainių raj. „Rytų Auš lia kryptimi žengia lingsniu ir jau yra pa- ros“ kolūkio pirmininkas Kretavičius VVU komjaunimo I puikių rezultatų. 11961 metų vasarą komitetui rašo, kad „mergi ■įvažiavimo garbei ke- nos Juodytė, Rudytė, Tėvely Eje respublikos vie- tė, Lakaltytė, Grinkaitė, Moiesavo VVU darbo-po- rozaitė ir kitos puikiai pasi lovyklų vėliavos, 56- žymėjo darbe, kolūkiečiai ga Įimainose dirbo 1700 lėjo imti iš jų pavyzdį ir Į ir 120 dėstytojų. didžiuotis tokiomis talkinin I i 5 ūkiniai pastatai, kėmis“. Už gerą mokymąsi lultūros namai, viena ir sąžiningą darbą darbų sto I Mūsų studentai dir- vyklose 150 Universiteto stu [ose lauko darbų sto- dentų apdovanoti LLKJS CK I ir talkininkavo di- arba Komjaunimo Vilniaus lai respublikos VRES MK ir Lenino RK bei Uni versiteto Rektoriaus Garbės i. 1 perskaitėme šimtus pa- raštais, apdovanoti asmeninė išleidome šimtus sien- mis dovanomis. :ių, surengėme nemaRAUKIME PIKTŽOLES carų ir kt. SU ŠAKNIMIS o-poilsio stovyklos — Kadangi vasaros darbo ;yvenimo mokykla. Čia dauguma Universite- stovyklose kai kurie statybos vistų. Paminėtini tokie objektai nebuvo baigti, ta: , kaip Verzaitė, Jar kolūkių prašymu Universiteto dus. Jeftiejevas Byč- vadovybė ir komjaunimo or Dubokaitė, Bluzma. ganizacija organizavo papil is, Mačiekas, Kulokas. domas brigadas, kurios dirbo rugsėjo ė, Stakėnas, Butkus, pamainom dar ir -gaitė, Ruzgaitė, Ras- mėn. Šios brigados baigė sta ■ daugelis, daugelis ki- tybos darbus. Dirbant Ignali nos ra j. „Apvardų“ kolūky je buvo kai kurių neigiamų faktų. Ten talkininkavę che DARBAS DVIEM FRONTAIS. . . mijos fakulteto studentai,* iš dirbi darbo stovyklo- leistuvių vakarą ,,persisten usalsi studentų-statybi- gė“ prie vaišių st,alo. Stud. pasakojimų, tuojau į Dainelis prisisiurbė ir girtas, kuliatrinta vienas naujas primušė kolūkietį b — darbo stovyklos mosios mašinistą. Tai įvyko I tik darbinio auklėjimo rugsėjo mėn., t. y. prieš pen Ikrečios mūsų pagalbos ketą mėnesių. Bet iki šiol
Romantika - darbe! Romantika? Apie jos ieškojimus dažnai svajodavo okyklos suole Teresė Šarkaitė. Bet dabar, kai rūpi ne k knygos, kai pati matai, kaip tavo rankų klauso diilulės staklės, kaip metalas įgauna norimas formas, arnepasakysi, kad tai ne romantika. Jaunoji tekintoja iabejoja — romantiką ji surado. Jos kūpi e. '>3 grąžtramvklos cechai, bet ir visas gyvenimas. 'j,
VISLI ŠALILį PROLETARAI, VIENYKITĖS!
O
chemijos fakultete apie tat tylima. Dainelis nebuvo svars tomas nei grupėje, nei fa kulteto komjaunimo organi zacijoje, nei dekanate. O juk apie tokį poelgį žino visi ten buvę studentai komjaunuoliai, o taip pat ten dirbę dėstyto jai. TINKAMAI PASIRENKIME 1962 METŲ VASARAI
Norėdamos gerai paslrengtl studentiškal darbo vasarai, fakultetų visuomeninės orga nizacijos turi jau dabar pra dėti komplektuoti pamainas ir viską apgalvoti kuo smul kiau. Studentai, turintieji ne ma žiau kaip vieno mėnesio atos togas, turėtų visi iki vieno dalyvauti darbo-poilsio sto vvklosę. Deja, iki šiol kom jaunimo organizacija dar ne siėmė jokių priemonių nevykstantiems į darbo stovyk las komjaunuoliams paveikti. Reikėtų, kad pačiose grupėse išsiaiškintų, kodėl tas ar ki tas studentas neišvyksta į darbą kartu su visa savo gru pe. Be to, reikia manyti, kad šiais metais į darbo stovyk las įsijungs ir mūsų centri niai meno kolektyvai, ypač ansambliečiai, kurie suteiks dar didesnę pagalbą pamainų meno saviveiklai. Laikas pagalvoti ir' apie Žydiškių sveikatingumo sto vyklos, kurioje stovyklavo sportininkai, reorganizavimą. Reikia pažymėti, kad į šią stovyklą važiavo, žmonės, ku riems reikia ir kuriems ne reikia. Geriau būtų, jei ten pailsėtų tikrai ligoti žmonės, o sportininkai galėtų porą savaičių parungtyniauti ir su kaimo jaunimu. KUR PAKELTI DARBO STOVYKLŲ VĖLIAVAS?
Šią vasarą padirbėti mus jau kviečia daugelis kolūkių. Ka‘i kuriuos galima ir pa minėti: Varėnos raj. „Dzūkų kraš to“ kolūkis, Varėnos raj. „Taikos ke liu“ kolūkis, Tauragės raj. „Lenino ke liu“ kolūkis, Kėdainių ra j. „Aušros" kolūkis, Ignalinos ra j. „Apvardų“ kolūkis, Kelmės raj. „Gryžuvos" kolūkis, Raseinių raj. „Mituvos" kolūkis. Be to, kviečia dar į Radvlliškio ir Panevėžio rajonų du kolūkius. Kėdainių raj. „Spindulio“ kolūkio pirmininku dirba bu vęs mūsų TMF komjaunimo organizacijos sekretorius Vladas Kazakevičius. Reikia tikėtis, kad TMF Ir viso Uni versiteto komjaunimas suteiks drg. Kazakevičiaus vadovau jamam kolūkiui visokeriopą pagalbą, o taip pat, pasiųs savo statybininkus į darbo stovyklą. Tauragės raj. Gaurės sep tynmetės mokyklos direkto-
•a
rahtHnB VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Kaina 2 kap.
Nr. 8 (419) 1962 m. kovo 26 d.
Eina nuo 1950 metų
Liaudies ir partijos vienybės demonstracija Centrinės rinkiminės komisijos rinkimams į TSRS Aukščiausiąją Tarybą pranešimas apie 1962 m. kovo 18 d. rinkimų rezultatus Kaip jau pranešė Centrinė rinkiminė ko misija, kovo 18 d. rinkimai į TSRS Aukš čiausiąją Tarybą pasižymėjo dideliu tarybi nės liaudies politiniu aktyvumu. Rinkimų retultatal dar kartą pademonstravo puikią morainę-politinę tarybinės visuomenės vienybę, socialistinės demokratijos pergalę. Centrinė rinkiminė komisija suvedė galu tinius 1962 m. kovo 18 d. įvykusių rinkimų į TSRS Aukščiausiąją Tarybą rezultatus. Centrinė rinkiminė komisija nustatė, kad vi sos apygardų rinkiminės komisijos griežtai pagal Rinkimų nuostatus suskaičiavo balsus ir nustatė rinkimų rezultatus kiekvienoje rinkiminėje apygardoje. Apygardų rinkiminių komisijų duomenimis, visoje Tarybų Sąjungoje į rinkėjų sąrašus buvo įtraukti 140.022.359 žmonės, iš, jų rinkimuose dalyvavo 139.957.809 žmonės, arba 99,95 procento.
RINKIMŲ Į SĄJUNGOS TARYBĄ REZULTATAI Rinkimams į Sąjungos Tarybą buvo suda ryta 791 rinkiminė apygarda. Rinkimai įvy ko visose rinkiminėse apygardose. Už kandi datus į Sąjungos Tarybos deputatus balsavo 139.210.431 žmogus, tai yra 99,47 procento balsavusiųjų. Prieš balsavo 746.563 žmonės. Visi kandidatai gavo absoliučią balsų dau gumą ir buvo išrinkti deputatais. Pagal Rinkimų į TSRS Aukščiausiąją Tary bą nuostatų 88 straipsnį pripažinta negalioją 815 rinkiminių biuletenių. ♦
★
RINKIMŲ Į TAUTYBIŲ
TARYBĄ REZULTATAI Rinkimams į Tautybių Tarybą buvo suda rytos 652 rinkiminės apygardos, iš jų: 375 rinkiminės apygaros rinkimams į Tautybių Tarybą sąjunginėse respublikose, 220 — au tonominėse respublikose, — 40 —- autonomi nėse srityse, 10 — nacionalinėse apygardose. Rinkimai įvyko visose rinkiminėse apygardo se. Už kandidatus į Tautybių Tarybos depu tatus balsavo 139.391.455 žmonės, tai yra 99,60 procento balsavusiųjų. Prieš balsavo 564.155 žmonės. Pagal Rinkimų į TSRS Aukščiausiąją Tarybą nuostatų 88 straipsnį pripažinti negalioją 706 rinkiminiai biulete niai. Visi kandidatai gavo absoliučią balsų dau gumą ir buvo išrinkti deputatais.
★ Apsvarsčiusi apygardų rinkiminių komisi jų pateiktą medžiagą. Centrinė rinkiminė ko misija, remdamasi Rinkimų nuostatų 38 straipsniu, įregistravo, kad visose rinkiminėse apygardose išrinkti deputatai į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. Iš viso išrinkti 1.443 deputatai, iš jų 791 Sąjungos Tarybos deputatas ir 652 Tautybių Tarybos deputatai. Visi išrinktieji deputatai yra komunistų ir nepartinių liaudies bloko kandidatai. ♦ X ♦
riumi dirba buvęs VVU komjaunimo komiteto narys, IFF organizacijoskomjaunimo, sekretorius drg. V. Andri jauskas. Reikia manyti, kad draugai filologai šiais metais kolūkiui padovanos mokyklą. Sutartis su kolūkiais reikėtų sudaryti ir pasirašyti iškil mingiau, organizuoti studen tų ir kolūkiečių susitikimus ir ne vėliau, kaip iki balan džio 15 d. Tai padėtų kol ūkiams geriau pasirengti tal kininkų priėmimui, geriau apsirūpinti statybinėmis me džiagomis. Šiais metais fakul tetai turėtų pagalvoti ’aiąic mišrias-tarpfakultetines
vykias. Man atrodo, kad rekomenduotl žmones į kito fakulteto stovyklas reikėtų iš trečių ir ketvirtų kursų, o pirmuosius kursus neskaidyti. Fakultetai gali užmegzti ry šius su artimiausiais mums broliškų respublikų universi tetais, pasikviečiant į mūsų stovyklas darbo draugus iš Rygos ir Minsko, o gal būt vertėtų pasikeisti ir atskiro mis grupėmis. Tuo turėtų būti suinteresuotas ir mūsų Drau gystės klubas. Šiais metais į VRES-ą rei kėtų pasiųsti daugiau žmo nių, negu pernai. Tai būtų mūsų Indėlis į svarbiausią
Lietuvos komjaunimo staty bą. Tenka pridurti, kad šią vasarą toliau bus tęsiama Komjaunimo CK vilos staty ba Nidoje. Kaip parodė ankstyvesnių metų praktika, daugelis stu dentų dirbo ne vienoje, bet dviejose ar net trijose pamai nose. Būtų labai gera, kad atskirose pamainose jau šiais metais būtų suorganizuotos atskiros brigados iš tokių ve teranų, kurie savo gerą dar bo patyrimą perduotų ir jau niesiems savo draugams. Komjaunimo komitetams, atrodo, ir šiemet reikėtų pa skelbti konkursą — pamai na, kovojanti už komunistinės pamainos vardą. Rengiantis darbo stovyk loms, fakultetuose būtina yra sustiprinti propagandinį dar bą, ypač pirmuosiuose kur suose, kurie dar mažai gir dėję apie mūsų šaunias kom jaunimo tradicijas. Artėjanti darbo Vasara turi atsispindė ti sieninėje-vaizdinėje spau doje. Jau laikas pradėti suda rinėti planus, tvirtinti juos komjaunimo susirinkimuose, ruošti tinkamas kolūkinio kai mo specifikai paskaitas ir
PARTIJA KVIEČIA
Nesvajojo Vytautas Žemaitis prieš me tus, kad jo kelias atvingiuos į pagarsėju sią, komunistinio darbo įmonės vardą tu rinčią Vilniaus grąžtų gamyklą. Univer sitetas, paskaitos — to jis tikėjosi ir iš vykdamas laikyti stojamųjų egzaminų. O dabar į auditorijas jis skuba vakarais, o
diena prabėga darbo triukšmu skambančime 7-ame grąžtų gamyklos ceche. Ir čia jis jau prityręs darbininkas — grąž tų galąstojas. Nuo jo darbo daug kuo priklauso produkcijos kokybė, nes Vy tautas atlieka paskutines grąžto apdirbi mo operacijas.
TSKP Programa, kovo ple numo nutarimai dėl vadovavi mo žemės ūkiui pagerinimo, įpareigoja mūsų organizacipagalbą ją teikti dalykinę neapslrikolūkiniam kaimui, 1 kultūriniu-masiniu boti tik darbu. LLKJS XII suvažiavimas paskelbė, kad kukurūzai ir cukriniai runkeliai — kom jaunuoliškos kultūros. Gar binga mūsų pareiga prisidėti
Artėja komunistinio 2. Romantika - darbe darbo ir poilsio vasara prie XII LLKJS suvažiavimo nutarimų įgyvendinimo ir padėti auginti šias kultūras sėjos metu — talkininkauti kolūkiams. O vasarą — rei kia padidinti lauko darbų stovyklų skaičių. Tai būti) gražu ir kilnu, tai mūsų pa reiga. Studentai, atliekantieji praktiką respublikoje, turėtų rengti sekmadienines talkas ir reidus kovai už geresni derlių. vvu Artimiausiu laiku komjaunimo komitetui reikia parengti kaupiamųjų kultūrų augintojų šefavimo prograiną. Grupių Ir fakultetų uždavinys — parodytl daugiau iniciatyvos, ieškant veiksmin gesnių talkininkavimo formų. Komjaunimo komitetas kviečia visas komjaunimo or ganizacijas nukreipti geriau sius aktyvistus dirbti į kol ūkius. Ypač tai liečia mūsų diplomantus. Pasekim puikių komunistų V. Kazakevičiaus, V. Andrijausko ir kitų mūsų Universiteto auklėtinių pavyz džiu! Kolūkinis kaimas laukia gerai paruoštų specialistų ir didelių naujo gyvenimo entu ziastų. Fakultetų biurų uždavinys —- apsvarstyti šį komjaunimo » komiteto kvietimą ir priimti „Tarybinio studento“ redakcija nutarė laikraščio pus t konkrečius nutarimus. s♦ lapiuose įsteigti skyrių: „Svarstome, glnčyjamės, pata i Gyvenimo pulso pajauti riame“, kuriame bus galima diskutuoti įvairiais mūsų į gyvenimo klausimais, dalintis savo mintimis apie mo i mas — vienas iš mūsų bo rodiklių. *» kymąsi, auklėjimą, pasiruošimą gyvenimui. Tad kviečia ♦ Tad eikime ten, kur I me jame bendradarbiauti. kiau, kur reikalauja Šiandien straipsniais „AR TAI MŪSŲ NEJAUDI griežtas žodis' „reikia“, NA?“ ir „APIE TARYBINĮ PASIDIDŽIAVIMĄ“ pra kviečia Partija. dedame pokalbį apie komunizmo statytojo moralę. nęs, jog jį supantis kolekty vas sąžiningas jo pačio at žvilgiu, jis pats būtų sąžinin mus? turėtų gyvus pavyzdžius iš USIDOMĖJAU Uni gas to kolektyvo* atžvilgiu. O kodėl taip nėra pas versiteto komjaunimo tai yra, mano nuomone, la Kaip bebūtų keista, prieš to universiteto! komiteto paskelbta an bai svarbus veiksnys bendro kius reiškinius mūsų valgyk Man atrodo, kad apie šiuos keta. Nesigilindamas į kitus je studentų pasaulėžiūros, jo loje ir bufetuose, prie rūbi klausimus, kuriuos paliečiau nių ir kitur nekovojamą. Man klausimus, noriu plačiau pa kolektyviškumo jausmo ugdy šiame straipsnelyje, reikia kalbėti apie neigiamybes, ma me. Gi kolektyviškumo spra atrodo, kad toks „siauro ra dažniau ir plačiau kalbėti. no nuomone, sutinkamas stu gos tuoj pat išaiškėja studen telio kolektyvizmas“ yra itin Tik karštų, studentiškų dis žalingas. Tai nėra tas kolek kusijų pagalba mes galime dentijos tarpe. Remsiuosi tų kasdienybėje. Štai paskaita ankštoje au tyvizmas, kurio iš mūsų rei šias piktžoles atrasti, iškelti faktais. Partija savo Progra l paviršių, o paskiau ir iš . . .Auditorijoje jus užmir ditorijoje. Nors ateinate anks kalauja Juk toks „kolektyviz rauti iš mūsų buities, mūsų šote knygą ar rašymo prie čiau ir yra laisvų vietų, ta moje! mas“, iš pirmo žvilgsnio ne gyvenimo. monę. Kaip bebūtų gaila, ry čiau jos „užsakytos“ dar mie kaltas, gyvenime ir pagimdo tojaus dieną paliktų daiktų gantiems draugams, ir į jas kyšininkus, Edvardas SKRITULSKIS grobstytojus, pre nerasite. Tokie, tik švelniai negalite atsisėsti. Kartą atsiti kiautojus Medicinos mokslų kafulteto iš po prekystalio ko net taip: mūsų, kurso stu tariant, pasisavinimai (gi esII kurso studentas darbo drausmės laužytojus grubiai dentė, bėgdama į paskaitas, bei mėje tai vagystės) panašias visuomenės pikt pažeidžia žmogaus moralę, o pametė knygą. Aš ją radau ir žoles. REDAKCIJOS PRIERAŠAS: juo labiau žmogaus, kuris atidaviau tai merginai. Ati Šį straipsnelį E. SKRITULUniversitetas — mūsų vi SKAS parašė atsiliepdamas į ruošiasi paimti į rankas aukš davęs knygą, paprašiau leis ti atsisėsti į vieną iš jos už paskelbtą Universiteto kom suomenės kultūros židinys. tosios mokyklos baigimo dip jaunimo komiteto anketą. lomą. Mes dažnai kalbame imtų penkių vietų, bet ji vie Kur gi, jei ne čia turi užgim Redakcija ne su visais E. Skritulsko teiginiais sutinka. apie žmogų komunistinėje vi tas „saugojo“ draugėms, ir ti pirmieji komunistinės vi Todėl šiais klausimais kvie jeigu suomenėje, tačiau jis neiš aš paskaitą turėjau užsiraši-. suomenės pradai! Ir čiame pasisakyti visus stu vengiamai mums atrodys de nėti pasidėjęs ant kelio port mes nesugebėsime savyje pa dentus, dėstytojus, drąsiai felį. laužti privatininkiškumo pasi pareikšti savo nuomonę. klaratyvus ir nerealus, jeigu Straipsniai bus spausdinami reiškimų ir nesugebėsime su Tokiems studentams kolek šiandien jo nepradėsime kur diskusine tvarka. tyvas nėra vientisas ir neda kurti tos aplinkos, kuri alsuo ti. Šiame pokalbyje apie KOKova su anksčiau minėta lomas, jiems kolektyvas — tų Partijos Programos dva MUNIZMO STATYTOJO MORALĘ taip pat norėtųsi išblogybe, man atrodo, palikta tai atskiros, izoliuotos, asme sia, ar iš Universiteto neišei girsti pasisakymus ne tik sime būdami pesimistais?! Ar savieigai. Todėl tokie pasisa ninio rato grupelės. apie neigiamus reiškinius, Jūs stovite eilėje prie bu sugebėsime mes būti pavyz vinimai (vagystės) studentų bet norėtume, jog jūs, mūsų skaitytojai, plačiai papasako tarpe — dažnas reiškinys. feto. Prieš jus nepaliaujamai džiais naujoje visuomenėje, tumėte, kas naujo atsirado jei mes nemokame gerai tvar Tai pakrikdo kolektyvą, ver užlenda ir užlenda jūsų ar mūsų komjaunimo grupėse, kokie žmonių poelgiai jus čia juo nepasitikėti, veda į ba prieš jus stovinčių pažįs kytis Universitete? Pagalvo sužavėjo, kokie mūsų amži parduotuvėse kime tik — kokia būtų di visuomenės interesų ir verty tami. Miesto ninko bruožai turi vystytis, bių ignoravimą. Tad, ar ga tai jau seniai išgyvendinta. delė jėga naujosios visuome ir stiprėti. Laukiame Jūsų laiškų, lima nuoširdžiai norėti, kad Žmonės, paprasti darbininkai, nės kūrime, jei specialistas, draugai! baigęs aukštąją mokyklą O individas, kuris nėra įsitiki- kultūringai stovi eilėse.
Ar tai musų nejaudina?
i
i
S
AMIAI liejasi smuiko garsai. Atrodo, jiems ankšta kambaryje, ir jie skverbiasi į bendrabučio koridorių. Gretimame kamba ryje nutrūksta ginčas, studen tai įsiklauso. — Aleksa smuikuoja, — tyliai prataria klausantysis. Taip, groja Aleksa. Kai jis turi nors mažą laisvesnę va landėlę, paima savo smuiką. Šitą paprastą, bet mielą liaudies melodiją mėgo jo tė vas. Sunku kumečiui rasti laiko smuikuoti: darbas nuo saulės patekėjimo iki tamsos. Nors tėvas grįždavo iš dar bo pavargęs, vėlai, bet atsisė da sukrypusios trobelės pa langėje, grubiom, suskirdu siom rankom paima smuiką ir pradeda groti. Ne vien už meilę muzikai gerbė kaimy nai Girdenį. Jau 1939 m. jis buvo LKP narys. O kai Že maitija atgimė naujam gyve nimui, buvusį kumetį išrin ko Mažeikių apskrities Židi kų valsčiaus pirmininku. Bet naujas gyvenimas užtruko ne ilgai. Sugriaudėjo patrankos. Karas. Hitlerininkai jau buvo visai netoli, o Alekso tėvas vis dar degino valsčiaus do kumentus, kad hitlerininkai
R
ir jų sėbrai negalėtų susido roti su tais, kurie gavo žemės, kurie ėjo išvien su Tarybų valdžia. Jis pradingo iš na mų tamsų vakarą, žadėjo greitai grįžti. Bet taip ir ne grįžo. Nei Aleksas, nei jo mama, nei sesutė daugiau tė vo jau nematė. Tik pasiekė gandas, kad Girdenį nužudė buržuaziniai nacionalistai pa čiam Latvijos pasieny. Mokantis V klasėje, Alek sas sunkiai suserga kaulų tu berkulioze. Gali gulėti tik aukštelnikcis. Judėti nelei džiama. Bet skaityti galima. Ir Aleksas skaito, skaito daug ir godžiai. Jis nepasi duoda. Juk tėvas niekada ne pasiduodavo sunkumams. Li ga nesutrukdė būti pirmūnu ne tik V-oje, bet ir visose li kusiose klasėse. A. Glrdenlui dar nesuėjo 14 metų, o jis jau padavė pareiškimą į kom jaunimą. Mintyse jam ir vėl stovėjo tėvas. Jis šypsojosi ir sakė: „Gerai, sūnau. . .“ Mokyklą Aleksas baigė aukso medaliu ir įstojo į Uni
versitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. AI Aleksas baigė skai tyti pranešimą, audito rija kurį laiką tylė jo. Paskui vienas po kito pa', lio klausimai. Klausė ir dėstytojai ir studentai. Klau simai buvo įvairūs — ir pai nūs, ir visai paprasti, netgi
go“, reikėjo pramokti lenkų kalbos. Aleksas dar nesiklausė istorinės gramatikos kurso. Kai kuriuos jau žinomus isto rinės gramatikos dėsnius teko „atrasti“ iš naujo, pačiam. SMD konferencijoje prane šimus skaitė ir ketvirtakursiai, ir diplomantai. Bet ant rakursio A. Girdenio darbas
JAUNIME! Tavo da tavo žygdarbių laukia Tarybinė Tėvynė'
:t£ nt DRAUGAI STUDENTAI, KOMJAUNUOLIAl! n< Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos Centro ir tetoJS J3kovo Plenumas uždavinį — sm —A3 mūsų «_•»._ Iškėlė v . svarbų .. ’B'o: padidinti šalies žemės ūkio gamybą, ’ieškoti lOS rezervu. dmcini ir niukini idincrfl mnVcln loiru jos rezervų, drąsiai plačiai įdiegti mokslo laimėj . stiprinti ir tobulinti vadovavimą kolūkiams. lir Komjaunimas į Partijos šaukimą visada atsakydn liti bus! Kova už Partijos XXII suvažiavimo ir KovJ b ir numo nutarimų• įgyvendinimą mūsųZ širdžių, --------- » — ---------- 1, |J v garbės reikalas, mūsų praktinės veiklos kryptis, j Komunistinio darbo stovyklos atsiliekančiuose 3n( ūkiuose, konkreti kultūrinė pagalba kaimui, ai sę talkininkavimas, sėjant kaupiamąsias kultūras, ko gausius kukurūzų ir cukrinių runkelių derlius vi ši atostogų metu — bus geriausia mūsų dovana PaIln Tėvynei, liaudžiai. ir Mes sveikiname diplomantus, atsiliepiančius į pa ne nį kvietimą ir vykstančius dirbti J kaimą. Jie — ne švyturiai, jais didžiuojasi žilasis Universitetas ir či tančial jaunų komjaunuoliškų širdžių. :ie Draugai studentai, komjaunuoliai! Mes gyvenan•y dėlių pertvarkymų metais. Savo entuziazmu ir darbiB — .i spartiname ateities žingsnį. Darbais, o ne žodžiais!^ dykime su kokiu didžiuliu pakilimu jaučiame gy'ijir pulsą, jo poreikius. ®,r. Tegyvuoja komjaunimas, ištikimas Partijos paga kas, jos parama! 3, Tegyvuoja Tarybų Sąjungos Komunistų partija |Jst lenininis Centro Komitetas! J], Tegyvuoja šviesesnė žmonijos svajonė ir mūsų Bu — komunizmas! fljo VVU Komjaunimo Komlt.Bnt
Apie tarybinį pasididžiavi mą norėčiau pradėti kalbėti nuo mažų dalykų. Prisimenu tokį įvykį. Viena mano kaimo moteris gavo siuntinį iš Amerikos nuo kaž kokių giminių. Tame siuntiny je buvo muilas, ryžių kruopos ir nemažas pakelis adatų. Siuntėjai manė, kad Lietuvo je tokių dalykų nėra. . . Nors siuntinys tikrai buvo apgailė tinas, tačiau kaimynės bėgo žiūrėti — šimtus kartų uostė muilą, ragavo ryžių kruopas, čiupinėjo adatas. Dosni gavė ja padavusi visoms moterė lėms po adatą. . . Vėliau iš vienos kaimo moterėlės išgir dau: „Vis dėlto adata — tai ne mūsų! Ir lenda geriau ir laikyti rankoje — kas ki ta“. . . Aš jai nieko nesakiau, nes nebuvo ką sakyti. . . Man teko matyti vieną stu dentą su ženkliuku, tiksliau sakant, su ženklu — angliška vėliava. Aišku visiems — jis tą ženklą gavo iš kažkur, prašė, gal iškeitė į ką nors, o dabar nešioja, didžiuojasi. . . Žiūrėkite! Tačiau jam net į galvą neateina tai, jog nei vienas Anglijos darbininkas nesega tokio ženklo — kapi talistų, savo išnaudotojų ženk lo. • Pasitaiko pas mus vienas kitas žmogus, kuris už užsie nietišką kaklaraštį su beždžio nės atvaizdu, gali perplaukti marias. Vieną dieną „Taure", II aukšte visas tris valandas kažkoks muzikos „mylėtojas“
keturiolika .patikėkite® ir čiavau) kartų leido i| nt su rokin-rolu. Matyt, j m giau leidžia, tuo labial ii tinka. Užtat šokių n;el la kas reina šokti, kai gi 5 „Kijevo valsas“ arba |bt viškas valsas. Galima duoti dar panašių pavyzdžių, ui 'V tais mūsų studentas, I kęs su kokiu nors užsifl pradeda verkšlenti: giri mus ir kaklaraiščiai b'B ir kojinių margų nėra,] iflen lų gale, pas mus viska| giau. . . >iqi O kokios gi amerik«nmašinos! Mūsų labai ,3-ti • ■ ■ . . IHij. palyginus su jomis! p Niekada nesiginčysil >ii gali būti Amerikoje 1 S€ nors kitur pagaminta I kojinė, kaklaraištis ari :irk šina. . . 1 iv Gaila to žmogaus, kJ a< mato, ką mes turėjor J ° turime ir ką dar tu >a Labai gaila, kad pi >li vienetai, kurie nežino! tarybinė muzika, meną randa sau lygaus pa: r kad į kosmosą pakilo tarybinis žmogus, kad nutę keičiasi mūsų žmonės. Net nevertina iii iškovojo jų tėvai ir biri irr Tokie žmonės, kaip lė, patys nekuria, nesi l tik verkšlena ir gi I SI! žavėdamiesi užsienietiški t U jinėm, geriau matydami -4J ,t nietišką žirnį, negi.|n< dramblį. O reikėtų jiems piJie ia ii: gyvenimą, kurio jie .! Reikėtų priminti ir tč kovskį: „Žiūrėkite, ‘pa is te man“. . . P. VAITKEVICIil IFF komjaunimo kon sekretorius >u
mokslinėje konferencijoje, skirtoje K. Būgos 80-osioms gimimo metinėms paminėti, Aleksas skaito pranešimą apie šio didžiojo kalbininko įnašą į lietuvių literatūrinę kalbą. Kartais naktimis, kai kan kindavo nemiga, iš gūdžios tamsos plūsdavo įkyrios abe jonės. „Kam tau tie pra-
cijoje skaito pranešimą ji ;i kamienihial Tirkšlių U: daiktavardžiai ir jų parodydamas tikrai erudiciją. Dabar AleksBie su kai kuriais kalblnjni.® ė sutinka,, juos krltikuojal ei bas — pripažįstamas „. lpažįstamas Meri v geriausių, ir dėstytojų I ir lomas spausdinti. 1u
Apie tarybinį pasididžiavimą
„GERAI, SUNAU...“ pripažintas žvelgdavo į klausiantįjį, p; .-dėstytojų buvo taisydavo akinius ir šiek tiek geriausiu. Aleksui tai buvo žemaičiuodamas, neskubėda laimingos akimirkos. Įtemp naktys mas atsakydavo. Jaudintis ne tas darbas, nemigo buvo ko. Juk rašydamas savo nenuėjo veltui. pranešimą .Balsių asimiliaci Po konferencijos prie Alek jos reiškiniai Tirkšlių tarmė so prieina jo mokslinio dar je“ studentų mokslinės drau bo vadovas dėstytojas J. Kaz gijos konferencijai, Aleksas lauskas, pats dar neseniai bu daug dirbo, pergalvojo kiek vęs studentas, spaudžia ran vieną mintį. Vien tik pavyz ką, tvirtai, vyriškai: laikykis, džių, kuriais rėmėsi — 3.000! girdi brolau, ateityje dar Trys tūkstančiai baltų korte daug sunkumų. Sekančioje studentų moks lių, primargintų taisyklinga rašysena. Vis pavyzdžiai ir linėje konferencijoje — vėl pranešimas „Lietuvių pavyzdžiai. Prisiėjo perskai Alekso leksikografijos laimėjimai ta tyti lenkišką Otrembsklo rybinės santvarkos metais“. „Gramatyka języka lltevskieBūrelio suorganizuotoje
nešimai, tas vargas? Ar žmo nėms bus geriau, jei tu ištir si iš kur lietuvliĮ kalboje at sirado koks nors ,,uo"? Kam tas reikalinga? — lyg klaus davo pašaipus balsas. Tas balsas — ne fantazijos pada rinys. Universitete, kurse pa sitaikė studentų, kurie pripa žindavo, kad kalbotyroje ga lima daryti atradimų bet kam iš to nauda? Dabar juk tech nikos amžius ir neverta dėl balsių asimiliacijos ar lotynų kalbos atimti iš savęs malonų laisvalaikį, trumpinti sau gy venimą. Būdamas ketvirtame kurse, A. Girdenis SMD konferen-
_____. I
IENINE ir kiti ti pastatai turi b vasarą užbaigti, irfoi taip būtų gėda Univt entuziastams - statybini lt Ne, jie ne statybinlnki — filologai. O mūrini ~ tinkuotojais, dailidėmis! ° pasidarė atostogų metuiR ninkaudaml studentiškos! a bo stovyklose. Aleksas nusibraukia Bį aukštos kaktos sruven I. prakaito lašus ir toliau (■*ja. Kažkas 'užtraukia ■ Aleksas Irgi pritaria J ( Iš rytų šalelės Bb Saulelė tekėjo BI O iš vakarėlių Debesėliai ėjo. Bt Patinka Aleksui darlBj vykioje, mėgsta jis dari;BK kaip tyčia nelaimė — Be
P
IŽ SVEIKA. KULTŪRINGA BUITĮ
NIVERSITETO studen tų profsąjunginė orga » nizacija šiais mokslo i litais padarė nemažai, geri1 nt studentų buitines gyveuž Imo sąlygas, kovojant > I jrką ir drausmę bendrabuose. Apie tai kalba respub11 įos darbininkų ir studentų ndrabučių apžiūros respub|;inės komisijos suvesti reI ltatai. Bendrabutis Nr. 5 v Lme konkurse užėmė pirmąvietą, o bendrabutis Nr. 3 trečiąją. Visasąjunginėje e ndrabučių apžiūroje gavo a sę dalyvauti bendrabutis . 5. Reikia manyti, kad šia teise pilnai pasinaudos, ims prizinę vietą, Gerai irkosi ir likusieji mūsų Pažymėtini P 4 ndrabučiai. ndrabučiai Nr. 2 (bendraIr čio tarybos pirmininkas liielaitė), Nr. 1 (bendrabučio ang-ybos pirmininkas Skominas) •1 iU ‘ kiti. Aktyviau, organizuočiau alL irkosi bendrabučių tarybos. Tirs dar pasitaiko, kai bend a II ručių tarybų kai kurie naJi nesąžiningai atlieka pai iBstas pareigas. Dėl to nukeniji visos tarybos darbas. GetlKu šiais mokslo metais pra■jo tvarkyti kambarius stuIt.Jntai. Švaros vertinimo len—lės rodo, kad dauguma kamblrių bendrabučiuose tvarkoitcsfl ir gerai ir labai gerai. Pa minėtini „Tauro“ bendrabučio klmbarlal: 221 — kambario jialiiūnė Jonlkaitė,, 229 — Tusetllaitė, 321 — Sipavičiūtė, gl5 — Kasperavičius. Benda Bbučio Nr. 2 60 kambarys, »iiūnė Damarkaitė, 54 — rd čelytė ir daug kitu.
Būtina pastebėti, kad ša lia labai gerai besitvarkan čių kambarių dar pasitaiko apsileidėlių, nenorinčių tvar kytis. Kad ir bendrabučio Nr. 1 439 kambaryje gyvenan tieji Istorijos-filologijos fakul teto studentai Kasiulaitls, Pet rauskas, Ramackevičius. Kazlauskas, arba 125 kambarys. seniūnas Morozovas. 407 — seniūnas Saparnis. Galima išvardinti visą eilę studentų, ypač vyresniųjų kursų, kurie nepalaiko bendrabučiuose mi nimaliausios švaros. Blogą pavyzdį jauniesiems draugams rodo diplomantai. Pastarieji nelaiko dauguma savęs studentais, todėl, kaip jie galvoja, jų bendrabučio gyventojų taisyklės neliečia. „Taisykles tik žemesnių kur sų studentams“, — sako jie. Bendrabučio Nr. 3 58 kam bario gyventojai diplomantai Rudzikas, Katalynas, Zarauskas ir Jasiulionis nubausti net rektoriaus už kambario netvarkymą. Į mankštą taip pat sun ku prikelti diplomantus. Jų ne tik kad skardus trimito balsas neprlžadlna, bet ir pa trankos šūvis neišjudins iš šiltos lovos. Pas diplomantę Degutytę Ireną, gyvenančią „Tauro" bendrabučio 227 kambaryje keletą kartų ėjo pats tarybos pirmininkas Skominas prašyti, kad atsikeltų į mankštą. O ji ramiausiai: „Aš — diplomantė. Rašau diplo minį darbą. Manęs tai nelie čia“. Nejaugi gerą diplomi nį darbą galima parašyti lo voje? Reikėtų, kad rektoratas diplomantams, ynač tokiems.
Jul
LEISKITE NESUTIKTI Mano nuomone, viena iš bloI mokymosi priežasčių, tikriau I pagrindinė prežastis, — įqi labai aiški. Naivu būtų kad dauguma skolinin■ik EBnyti, — tai žmonės, kurie dieną ia|<tį mokosi, stengiasi, o per fiją jiems vis „nenusiseka“. Įp nėra. Dauguma skolininkų k j ingai žiūri į mokymąsi, jie ■ sesijos dienom skaito privamąją literatūrą tik todėl, kad l inybė verčia. Yra jų tarpe I komjaunuolių. Deja, ____ ,jie visą iiversiteto komjaunimo orqalaciją tempia atgal. k'k ^.J'odėl mane, drq. , V. Gutaus>> J . , nemalon nemaloniai ’ nustebino Jūsų luie įasitenkinii inimas tuo, būk tai ;k>lininkai susitikimo vakare, < tai buvo pernelyg griežtai m JJ .merkti iš „aukštos tribuTai Jūs laikote pagrindiiaį —J pirmūnų vakaro nenusisekipriežąstimi. Mat, su skoo inkais nebuvo koketuojama, 1 !ėl „vargšeliai“ ir neišdrįso .išakyti. Jūs užjaučiate „viefizikę pirmūnę“, mėginusią iiskutuoti dėl esamų įsiskoimų priežąsčių vertinimo, deja, Jūs kažkodėl užmire, kad ši pirmūnė savo kalužbaigė pompastiškai: „pa šinu fakulteto skolininkus“, ji ne eilinė pirmūnė, o IŠJe to, 1 J Komjaunimo Komiteto narril u ^|n< i! Todėl privalėtų būti veik mė — ir sau ir blogai besinik kantiems komjaunuoliams. ^.ginčysiu, kad vakaro ortrfl *■ ūžavime buvo nemaža trūnų, ,pernelyg mažai disku' « nr. r I ta akademinio darbo klausiis. Tačiau pagrindinis vakaro ilgias: pasmerkti ,______ i -i skolininkus ■ iiškelti ................. pirmūnus, mano mar 7 "•u, - pasiektas. Mažiau tox HicU.i diskusijų, kuriose skolinin,01y; vos neprilyqinamas pirmū>u , ir nereikia apgaudinėti
savęs. Mes, komjaunimo aktyvistai, dažnai neturime laiko abejoti, mūsų pareiqa — veikti. O veikt,i reiškia, • dauųiau reikalauti iš savo organizacijos narių. Paqrindinė kovos priemonė su akademiniais įsiskolinimais aiški. Begalinės _ diskusijos čia nepadės. Būtina yra sudaryti KIEKVIENOJE ORGANIZACIJO-------------------------JE NEP4KANTUM0 NEPAKANTUMO SĄLYGAS SKOLININKAMS, AKADEMINĖS DRAUSMĖS LAUŽYTOJAMS. Lai kas, pagaliau, svarstyti perso nalines bylas ne tik už chuliga nizmą, girtuokliavimą, bet ir už paskaitų praleidinėjimą, įsi komjaunimo skolinimus. Iršitą .................... ' organizacijos liniją reikia propaguoti visur, įskaitant ir poilšio vakarus! IR MAŽIAU JA ABEJOTI! VVU Komjaunimo Komiteto sekretorius H. VALUKONIS
■ ūko kairę kai ranką. Ranką ■ Ųpsuojai, subintuoja. O pik ■ iicin ■usia — — negi teks palikti 'bą? Bet ji neskauda, na, jei trupučiuką — tai nedi■1. nl le ė bėda. Po pietų Aleksas X);1I tilo su visais ir nužings!e iii vo į statybos aikštelę, Palų I inos viršininkas Rimas Maiuskas išplėtė akis; — Ką tu, ar pasiutai? — O kur aš lįsiu? Išvažiuoti iš stovyklos neori, visi tapo artimais geF draugais. Slankioti be bo — neįmanoma. — Tu gi ligonis! — Jei pastov.:, tai koks onis? I Rimas suraukia šviesius ; l akius, ir mosteli ranka — H žemaičiu geriau nesiginIr Aleksas dirba kartu la u] kitais. Tiesa, jis dabar ■enBĮsikvalifikuoja iš dailidžių u 3 i :aĮ. ' juodadarbius“, sveika ran| nešioja kibirais betono 1 Ji'dinį, plytas,' o vakare, po 'bo, jis ta pačia ranka rapamalnos dienoraštį. Jis „metraštininkas" — turi Įižinti pamainos laimėjimus ■ rJ ]nesėkmes, įtemptą darbą irbl juoką. j Kai su „metraščiu irb| jis drauge su žurnae Grigaliūnaite leidžia pa-
mainos sienlaikraštį“. Ne, Aleksas iš stovyklos nepasitrauks. Nesvarbu, kad sugipsuota ranka. Jis dirbs, ir dirbs ne tam, kad suvai dintų didvyrį, parodytų sa ve. Dirbs todėl, kad jam be darbo — tiesiog neįmanoma. Kai su visais stovyklos rū pesčiais baigta, Aleksas ima į rankas vadovėlį ir mokosi sanskrito. . . Be darbo jam tiesiog neįmanoma. ..
11 I M’
kuriems nepatinka bendrabu čio taisyklės, sekančiais moks lo metais nesuteiktų gyvena mos vietos. J tai turėtų rim čiau pažiūrėti ir fakultetų dekanai, bei visuomeninės organizacijos. Juk ne paslap tis, kad eilė diplomantų, ypač EMF, TMF, IFF dirba. Ar gi jie negali išsinuomuoti kam barį mieste ir užleistų vie tą bendrabutyje žemesnių kur sų studentams. Atskirai reikia pakalbėti apie visuomeninio turto tau pymą. Tūkstančius Universi tetas moka už šviesą, išlei džia daug pinigų naujo inven toriaus įsigyjimui. Neperse niausiai bendrabučių gyven tojai gavo naujas gražias kė des. O pažiūrėkite, kaip jos atrodo dabar. Pavyzdžiui, „Tauro" bendrabučio 309 kambaryje ant kėdės nebeatsisėsi. Čia ir prasideda bė da, kad gyventojai laiku ne paveržė tų varžtelių, o kol galėjo — sėdėjo, kai sulūžo — numetė. Ir tai ne atsitik tinis kambarys. Užeik į bet kurį kambarį, rasi klibančias kėdes. O gyventojai tingi pa veržti. Bendrabučio taryba turi organizuoti smulkaus re monto brigadas, kurios perei tų per kambarius ir tokius remontus atliktų. Studentų profkomitetas kar tu su Universiteto ūkio sky riumi ne kartą kalbėjo apie elektros taupymą tiek tary boms, tiek gyventojams. Ta čiau ne visi tai suprato. Elektra nakties metu degina ma bendrabučių Nr. 3, Nr. 4 koridoriuose. • Yra studentų, kurių nepatenkina įvestos dujos bendrabučiuose, ir jie pirmenybę 'telkia elektrinei plytelei. Juk 'tai nusikaltimas ir sąžinės [neturėjimas, kai čia pat — dujinė virtuvė. Ilgiausiai de'ginama elektra puodukui van dens užvirinti. Apie tai turi pagalvoti 425 kambarys iš ! „Tauro“ ir kiti. i Apie balandžio vidurį įvyks l Universiteto tradicinis bend rabučių vakaras ir bendrabu čių apžiūra. Bendrabučių ta rybos, fakultetų prbfblurai, o (ypač jų buities sektoriai turi (rimtai ruoštis šiai svarbiai (priemonei. Visų studentų, gy(venančių bendrabučiuose tiks lias — tai kova už sveiką, (kultūringą aplinką, už komuI nistinę buitį. • J. STASINAS ' Studentų profkomiteto pirmininkas
čiose už komunistinio darbo Geriausių liaudies tradicijų išsaugojimas, medžiagos apie kolektyvo vardą arba jau jį kovą už Tarybų valdžią Lie nusipelniusiose, galėtų surink tuvoje rinkimas , medžiagos ti medžiagą apie esminius pa apie mūsų šalies tautų drau sikeitimus kolektyvo gyveni gystę, kūrybingąjį komuniz me ir gamyboje. Be to, drau mo statytojų darbą rinkimas, gijos nariai turėtų suteikti istorinių-revoliucinių, kul paramą įmonių, kolūkių, tūros, meno architektūros ir įstaigų skyriams. gamtos paminklų būslmosioms Mūsų Universitete krašto kartoms išsaugojimas yra tyra turi tapti neatskiriama kiekvieno tarybinio piliečio vasaros darbų stovyklų, eks pareiga. pedicijų, ekskursijų, turisti kitimus kolūkiečių buityje ir Tarybų Lietuvos kraštoty kultūriniame gyvenime Tary nių žygių dalimi. rininkai nemažai yra nuvei bų valdžios metais, užrašytų Draugai, kraštotyros darbo kę tačiau iki šiol šiam dar už socialistinę san entuziastai, stokite į LTSR bui nebuvo reikiamai vado kovotojų partizanų prisimini vaujama, trūko koordinavi tvarką, Kraštotyros Draugiją, akty mo ir metodinės paramos. mus, pasakojimus, suregist viai dalyvaukite jos veiV’oje. Tikslu pagerinti ir išplėsti ruotų savo apylinkės istorldėst. A. JAKAITIS, kraštotyros darbą, Lietuvos nius-revoliucinius, archeologiKraštotyros būrelio architek TSR Ministrų Tarybos nuta nius-etnografinius, mokslinis vadovas rimu buvo įkurta Lietuvos tūros, liaudies meno pamink dėst. A. KAZLAUSKAS TSR Kraštotyros Draugija — lus, pasirūpintų jų apsauga Istorijos būrelio ir t. t. Gamybinės praktikos kraštotyrinio darbo centras. mokslinis vadovas Artimiausiu metu Vilniaus metu įmonėse, ypač kovojan (□□□□□□DDooūūūaūūDDnDaoaDDūDooaaaanDDCDDiy Valstybiniame V. Kapsuko v. universitete numatyta įsteigti Kraštotyros skyrių, kuriame veiks istorijos-revoliucijos, archeologijos, etnografijos, tautosakos, architektūrinio meno, gamtos-geografijosekonomlkos, muziejinio-bibliotekinio darbo sekcijas. Dau gumas sekcijų turėtų veikti esančių SMO būrelių pagrin du ir teisėmis. Draugijos na buvo vakaramsAktų salėje prie rūbinės Pasibaigus poilsio riais galės būti visi mūsų ko Aktų salėje, prie rūbinės gali-įprasta betvarkė. Atėję fakul teto draugovininkai uždarė rū toki ma pamatyti maždaug lektyvo nariai, nepriklauso vyrai, rungtyniaudami binę ir neatidarė Jos, iki visi mai nuo specialybės ir išsila vaizdą: savo jėgomis, šturmuoja rūbinę, vinimo Universiteto dės o merginos nuolankiai stovi nuo sustojo i eilę. Reikia, kad ir ki tytojai, studentai, bibliotekos šalyje ir stebi „riterių“ kovą. ti draugovininkai, budintieji Ak vaizdas, draugai, kalba tų salėje, pasektų Jų pavyzdžiu. ir administracijos darbuotojai, Toks mūsų studentų „didelę“ rinkdami kraštotyrinę me apie kultūrą. Reikalinga^ pagaliau, I. JAKIMAVIČIŲ I E džiagą, ją tvarkydami, api įvesti tvarką. Man atrodo, kad TMF IV kursas bendrindami savo straipsniuo pasibaigus šokiams, draugovi ninkai, kurie budi prie salės se, paskaitose duotų didžiulę auklėjamąją naudą visuome dusų, privalo imtis priemonių, POKALBIS APIE nei. Dėstytojai ir studentai, kad prie rūbinės stovėtų tvar draugijos nariai, vasaros atos kinga eilė. Gerą iniciatyvą togų metu galėtų surinkti ver seniai parodė Fizikos-matemati NEPILNAMEČIŲ tingą medžiagą apie sąvo kos fakulteto draugovininkai. AUKLĖJIMĄ kolūkio kūrimosi istoriją, pa- 1962 m. vasario mėn. 25 d.
KRAŠTOTYRAI PLATESNĮ UŽMOJĮ
Prie rūbinės
m. kovo mėn. 14 d. fakul teto Tarybinės baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso būrelis nagrinėjo įdomų nepilna mečių nusikalstamumo klausimą. Pranešimą moksliniame būrely je skaitė III kurso studentas P. Brunza. Diskusijoje pasisakę stu dentai N. Zolotuchinaitė, E. Vit kutė ir dėstytojas Apanavičius, nurodė drg. Brunzos darbo trū kumus ir gerąsias puses. Susirinkime dalyvavo respub likinės prokuratūros atstovė, ku ri papasakojo apie nepilnamečių nusikalstamumą mūsų respubli koje, apie tai, kaip kovoja su nepilnamečių nusikalstamumu mokykla, teisingumo organai ir visa mūsų visuomenė.
K.
3. Romantika - darbe ■
Trumpai
— Kas čia galėtų dabar nušlifuoti šias detales? — kartą, susirgus cecho geriausiam meistrui į darbininkus kreipėsi vyr. inžinierius. — Galima man. . . pabandyti, — prie jo priėjo jauna žvltriaakė mergina. Inžinierius nepasitikėdamas pasižiū rėjo į ją. Šią užduotį jis galėjo patikėti tik labai prity rusiam meistrui, net į senus šlifuotojus nesikreipė, o čia — Stefa Pūkaitė, dar tik gruodžio mėnesyje gavusi I kvalifikaciją. Tačiau mergina jau apžiūrinėjo atneštas detales. — Ką gi, pabandyk nors vieną, — atsiduso inžinierius. Sudūzgė staklės, Inžinierius tik stebėjosi, kaip tiksliai trapios ir mažos rankos valdo galingas stakles. Darbas buvo atliktas be priekaištų. Inžinierius tvirtai spaudė mažą tepaluotą jaunosios šlifuotojos ranką.
Ą popietę po paskaitų Aleksas atideda į šalį „Iliadą" ir vėl skuba į Universitetą. Homerą Jis skai tinėja originale — pramoko ir senosios graikų kalbos. Ir ne vien graikų. Tik vakar jis baigė skaityti Cezario „Commentaril de' bello Galico" — („Galų karo užrašai“). PažįsA. Girdenis ir sanskritą ir ta kalbą. Nors ■ šios kal bos seniai mirė, bet kalbi ninkas turi jas pažinti. O gy vosios kalbos? Ne, jų igno ruoti negalima. Jei norite, ga lite su Aleksu šnekėtis ang liškai, neparduos jo ir vokiš kai, lenkiškai. Pavarto Alek sas ir prancūzų kalbos gra matiką. . . Universiteto centriniuose
T
rūmuose Aleksas sutinka do centą Z. Zinkevičių. Docen tas paspaudžia ranką. — Sveikinu, Aleksai, — kalba jis. — Galiu nudžiu ginti, tavo darbas, galų ga le, bus atspausdintas „LTSR Aukštųjų mokyklų mokslo darbuose“, IV tome, — ir pa tenkintas nusišypso. Šypsosi ii- Aleksas. Jis džiaugiasi, gal būt net dau giau negu jo dėstytojas. Tai tas pats darbas, kurį A. Gir denis parašė dar būdamas antrakursiu, kurį kadaise skai tė SMD konferencijoje. Kartu sū. dėstytoju Alek sas eina j Lietuvių kalbos mokslinio būrelio susirinki mą. Kasmet nuo II k. jis iš renkamas į būrelio valdybą. Kartu su kitais būrelio na riais A. Girdenis išvertė iš lotynų kalbos prof. J. En dzelyno vadovėlį „Senovės prūsų kalba“. Šiandieną bū relio susirinkime reikia galu tinai suredaguoti vertimą. Po susirinkimo Aleksas koridoriuje sutinka diploman tę N. Zalui.aitę. — Aleksai, rytoj repetici ja 19 vai., ne.pamiršai? — sako ji. Ne, Aleksas nepamiršo.
LIPEIKA
Praeitą sekmadienį (III. 11) Fizikos-matematikos fakultete įvyko vakaras, kurio metu įspū džius iš VDR qyvenimo papasa kojo Chemijos mokslų fakulteto vyr. dėstytojas Bajoras.
Vakaro metu, gausiai susirin kę fakulteto studentai daug nau jo sužinojo apie mokinių ir stu dentų gyvenimo ir darbo sąly gas Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. C. RADAITIS
Universiteto teatrinėje studi joje Jis nuo pat I kurso Vai dinti teko nemažai. B. Sruo gos pjesėje „Dobilėlis penkia lapis" — mergaičių gimna zijos mokytoją viengungį Puskepalį, A. Kornei’čiuko „Platone Krečete“ — gerašir dišką terepeutą Bubliką. Uni versiteto teatrinė studija sa vo spektaklius parodė ne tik Akademinio teatro scenoje, bet ir daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Šiam vakarui Aleksas turi bilietą į teatrą, bet bilietą tenka parduoti — būtina pa sitarti su kurso draugais dėl susirinkimo apie Kubą. Juk A. Girdenis V k. lituanistu komjaunimo organizacijos sek retorius. Kurso aktyvo pasitarimas užsitęsia, — rei kia gi pasitarti ir dėl kurso draugės Irenos komjaunuoliš kų vestuvių. Aleksas bus pirš lys. Nėra kalbos, pareigos at sakingos. Todėl tuoj pat po pasitarimo, Aleksas sėda ruoš ti piršlio oraciją. Jam ir kam bario draugui Jonui šįvakar neteks susiremti šachmatais.
Jau dešimta vakaro. Kaip bebūtų Aleksas užimtas, bet prie diplominio darbo apie Tirkšlių tarmę prisėda kas dieną ir parašo ne mažiau kaip 10 puslapių. Jei Alekso kas paklaustų, ką jis labiau siai vertina žmoguje, jis že maičiuodamas atsakytų — nugi darbštumą. Darbštumą ne žodžiais, o tvirta valia, il gomis valandomis prie knygų, atsisakymu nuo daugelio ma lonumų. Diplominis darbas bus nemažas — 500—600 puslapių. O SMO konferen cijai šis prisiekęs kalbinin kas rašo pranešimą „Žemai čių tarmių ilgųjų galūnių trumpėjimas“. Tik apie pirmą nakties Aleksas atideda diplominį į šalį. Pasibaigia eilinė darbo diena. Ji prabėgo greit, ne pastebimai. Ji niekuo nesisky rė nuo kitų dienų, bet tuo pačiu ji buvo prasminga, kaip ir milijonų kitų tarybinių jaunuolių dienos. Miegas dar neima. Aleksas galvoja apie tai, kad štai jis jau penktus metus studi juoja universitete. Greit bėga laikas. Visai neseniai jis prieš laiką išlaikė paskutinį egzaminą — filosofijos isto-
riją. Gavo penkis. 33-čią kartą kaip ir už visus anks tyvesnius egzaminus. Žinoma, svarbu ne pažymiai, o žinios, kurios davė Universitetas. Li ko tik valstybiniai egzaminai. Bet pats reikšmingiausias egzaminas per visus metus buvo tą neužmirštamą dieną septintojoje auditorijoje. Joje pilna dėstytojų, studentų. Vyksta istorijos-filologijos fa kulteto partinis susirinkimas. — Prašau p riimti mane kandidatu į šlovingą Tarybų Sąjungos Komunistų partiją. Visus pavestus man uždavi nius vykdysiu sąžiningai, — girdi Aleksas, kaip pirminin kaujantis skaito jo pareiški mą. Reikia papasakoti biogra fiją. Ji trumpa, joje, atrodo, nieko ypatingo nėra. Aleksas nematė pakilusių rankų miško, nematė, kad fakulteto komunistai visi kaip v&nas balsuoja už jo priėmi mą kandidatu į V Lenino par tiją. Jis tik girdėjo pirminin kaujančio balsą: Vienbalsiai. Atrodė, kad šalia Alekso vėl stovėjo Jo tėvas, šypsojosi ir sakė: „Gerai, sūnau. . .“ A. MOROZOVAS IFF SMD pirmininko pavaduotojas
y 1
VISUOMENE DOMISI TEISINIAIS KLAUSIMAIS Šiuo metu vyksta didelis įtemptas darbas tobulinant teisės normas, taikant jas šių dienų sąlygoms. Tarybų Są jungos mąstu. yra leidžiami įvairių teisės šakų įstatymų pagrindai, kurių bazėje sąjun glnės respublikos ruošia nau jus įstatymų kodeksus. Taip pernai metais buvo priimti Lietuvos TSR Baudžiamasis ir Baudžiamojo proceso ko deksai, nuo š. m. gegužės mėn. 1 d. pradeda veikti nau jai priimti TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civili nių įstatymų pagrindai ir ei lė kitų įstatymų, kurie nusta to daug naujų teiginių, kltaip reguliuoja vlsuomeninius santykius, negu anksčiau veikuslos normos. Labai svarbu, kad visi pi liečiai laiku susipažintų su naujais įstatymais ir teisingai juos taikytų praktikoje, nes Išplėstinės komunizmo staty bos laikotarpiu bet koks nu krypimas nuo tarybinių įsta tymų reikalavimų yra visiškai nebepakenčiamas. Todėl tei sininkams, greta naujų įstaty mų paruošimo, Iškyla kitas ne mažiau svarbus uždavinys — naujų įstatymų propagavimas, jų turinio aiškinimas gyven tojų tarpe. Reikia pasakyti, kad TMF darbuotojai, dėstytojai ir stu dentai atlieka namažą darbą propaguodami naujus įstaty mus. Vien per šių metų pirmuo sius mėnesius fakulteto dės tytojai perskaitė visuomenei virš 30 paskaitų, kuriose buvo nagrinėjami naujausi normatyviniai aktai, jie sie jami su naujais TSKP XXII suvažiavimo iškeltais uždavi niais. Kiek visuomenei aktualūs teisiniai klausimai, rodo ii' toks faktas. Šių metų vasa rio-kovo mėnesiais visuose respublikos rajonuose buvo pravedami seminarai teisiniais
Llakas, A. Žiurlys, A. Klim ka, M. Apanavičius, S. Sta čiokas ir kt. Per praėjusį se mestrą eilė dėstytojų, kaip doc. J. Žėruolis, A. Burkauskas, A. Liakas, A. Bulota ir kt. perskaitė po keliasdešimt paskaitų. Dėstytojų propagandinis darbas nesibaigia vien skai tomomis paskaitomis. Eilės dėstytojų paskaitos yra išpla tintos per Politinių ir moks linių žinių skleidimo draugi ją, Lietuvos KP Centro Komi tetą ir pan. Vien per šių me tų pirmuosius mėnesius pa daugintos A. Burkausko, A. Llako paskaitos A. Bulotos seminarų tezės ir pan. Visuomenei paskaitas skai to ir fakulteto studentai. Žie mos atostogų metu skali ė pa skaitas TMF studentai K. Li peika, M. Misiukonis, J. Malaškevičius, A. Jasiūnas, J.
klausimals. Pravedant šiuos seminarus TMF dėstytojai dalyvavo 28 respublikos ra jonuose. Ne viename rajone darbo, kolūkinės, civilinės ir kitų teisės šakų klausimais pranešėjai gavo ne mažiau kaip po 30 klausimų. Viduti patelktų niškai klausytojų svyravo klausimų skaičius tarp 40—70 klausimų, į ku riuos tekdavo atsakinėti nepa lyginamai ilgiau negu užtruk davo pats pranešimas. Kaip šių ir 1958 metų pravedamų analogiškų seminarų dalyvis, turiu pasakyti, kad susidomė jimas teisiniais klausimais la bai ir labai išaugo. Tai rodo, kad, visi vietos vadovai, vi si darbuotojai stengiasi vi sus klausimus spręsti teisin gai, humaniškai, griežtai lai kantis įstatymų. Minėtuose seminaruose dalyvavo dėsty tojai drg. drg. A. Bulota, A.
Taškydamas patižusį sniegą, brenda į mūsų sos tinę pavasaris. Nuo stogų mėto susigulėjusio sniego luitus. Eiti palaidom gar banom pavojinga. Užkris netikėtai sniego Taigi, artėja pavasaris. Bet ne vi siems. Mums, pavyzdžiui, besivadinantiems busimai siais muzikantais — karšta rugiapiūtė. Pusę septynių po muzi kos teorijos įskaitos, išsi skirstėme kas sau. Aš ėjau kartu su Paima. Ėjau ir pykau. Pykau pats ant sa vęs. Man sunkiai pasiduoda tas „kvintos ratas“. O Pal mira patenkinta tėpčlojo šalia manęs ir šypsojosi. Ne, ji ne tik ■' šypsojosi,‘ Ne toks jos būdas, kad juoktųsi iš kito nesėkmės. Rimtai atsižvelgusi į ma no susierzinimą, įtikina mais pamokymais ji greit ėmė sklaidyti rūką nuo
Apie melsvą dangų, ošiančias girias, dar abstrakčias svajones savo eilėse kalbėjo neseniai Si gitas Geda. Bet dabar, kada jo rankos kasdien sveikinasi su metalu, kai vaikiną draugai jau šalt kalviu vadina, jo posmuose girdisi metalo skambėji mas ir tvirtas gyvenimo balsas... ALGIO ZURBOS fotoreportažas Kairevlčlus ir kiti. Tačiau fakulteto studentai šioje sri tyje galėtų nuveikti žymiai didesnį darbą. Nežiūrint to, kad fakulteto visuomeninės organizacijos yra nutarusios dalį studentų įjungti į Poli tinių ir mokslinių .žinių sklei dimo draugijos narius, šis darbas kol kas nepajuda. V. NEKRAŠAS TMF partinės organizacijos sekretorius
PIRMIEJI IŠMĖGINIMAI visi. Aštriomis strėlėmis kvintos rato. Iškart ma jos nurodė mūsų žinių silp no galvoje ėmė šviesėti, ir nąsias vietas. Į jas mes pa už tai aš nuoširdžiai jai sistengsime pasiųsti pastip dėkojau. rinimus. Taip, keblus tas „kvin tos ratas“. Ne vienam ap Bet ne už ^calnų ir le svalgta galva, kai jis ima miamoji metinė ataskaita. supti savo mažorose ir miKiekvienas mūsų blaiviai norose. suprato dėstytojo Jasinsko žodžius, kad „tada pakal Su muzikos istorijos pabėsime nuoširdžiau“. Mūsų, tikrinimu susidorota. Isto pasiektos per metus, ’ iš rija — laisvesnis protui minties klausysis ne tik mokslas. Datas gali nuro dėstytojai, bet ir svečiai — dinėti šimtmečiais. Jei už kompozitoriai. Egzaminai sikerti prie Mocarto ar kito bus rimti ir lemiami. Jiems genijaus gimimo metų, rėži reikia ruoštis šiandien. drąsiai jo mirimo metus, Daugiausia keblumų, rodos, taigi, numarini dar negi sudarys neseniai prasidėju musį. Dėstytojas, aišku, si nauja disciplina — forsupranta, kad tu tik susi tepionas. Mūsų yra nemapainiojai ir mandagiai pa deda įglįstl iš nemalonios ' žas būrys, todėl dieną rei kia draugiškai ir taupiai padėties, pats primindamas dalintis, kad visi galėtume datą, na, o tu šaltai pakar po valandžiukę pritilpti toji. Taigi, įskaitas gavome prie Universitete esančių fortepionų. O dirbti reikia daug, nes mūsų pirštai dar tokie nepaklusnūs. Keli smilių, o paskui jį lyg ave lė seka mažasis pirštas. Tiesa, reiklūs dėstytojai
Dekane, būk toks geras, suduok
ER pastarąją Universi teto sporto klubo konfe renciją nemaža buvo kalbėta apie sporto padėtį Istorijos-filologijos fakultete. Didžiausiame pagal studentų skaičių fakultete sportas per paskutinius trejus metus vosvos vegetuoja, dažnai nemato me fakulteto komandų Uni versiteto vidaus varžybose, na, ir drausmė sportininkų tarpe nepergeriausia. Ir tai fakultete, kuriame mokėsi A. Vaupšas, V. Volungevičius, G. Astrauskas, Samaitls, Gaudešiūtė-Sabeckienė, L. Zalkina ir visa eilė meistrų, išgar sinusių Universitetą už res publikos ribų. Man, kaip fakulteto sporto tarybos pirmininkui, teko la bai nedėkingas uždavinys — pareikšti savo nuomonę viešai apie savo fakulteto sportą. Man tenka nemaža dalis kal tės — aš esu šio fakulteto studentas. Ir jeigu aš tapau pirminiknu tada, kai padėtis buvo net blogesnė negu dabar, tai šiaip ar taip mano akyse fakultetas krito iš geriausių į blogiausius. Kur priežastys? Jų gana nuomone, daug, bet, mano svarbiausia yra tai, kad mes turime mažai sportininkų, už siiminėjančių sportinio meist riškumo grupėse .Nuo pirmo kurso studentai pamiršta spor tą, o vėliau tokius žmones la bai sunku prikalbėti parung tyniauti stadiono take ar pra plaukti 1D0 metrų, ginant fa kulteto garbę. Tai tapo tie siog tradicija — vos keliems žmonėms fakultete rūpi, kaip pasirodys fakulteto komandos varžybose. Bloga tradicija. Didelė kaltė tenka komjauni mo organizacijai, kuri labai mažą vaidmenį tevaidlno
nuo pirmos pamokos už- nė specialybė yra šaluti draudė tarti tėvų nuo ma- nė. Bet vis dėlto jau pasi žesns Išmokytus pirštų var rinktos muzikinės šakos dus, liko tiesiog kariški vardas įpareigoja mus žy vardai: pirmas, antras, tre miai kam daugiau, nei mes patys įstengiame tai čias ir t. t. Atrodo, dovana nukrito suprasti. Ir mūsų dėstyto mums — pirmakursiams ir jai, ir visuomenė tikisi su antrakursiams — sutapi laukti chorvedžių, liaudies mas, davęs galimybę pasi šoklų vadovų, artistų ir rinkti mėgstamą muzikos pan. Ąpvilti negalime! Muzikoje svarbų vaid šaką ir ją studijuoti. Mes be galo esame dėkingi menį lemia pustonis ir to Universiteto vadovybei už nas. Vienas pustonis pajė muzikinio lavinimo ir este gia sugadinti visą kūrinį. tikos katedros, pirmos to Manau, kad mes, — busi kio tipo katedros respubli mieji muzikai, — nebūsi koje — įsteigimą, už su me ne vietoje paspaustu darytas sąlygas joje mo pustoniu, o visada skambė kytis. sime darniuoju konsonansu. A. GUSČIUS Mūsų pasirinkta muzikl-
sportiniame fakulteto gyveni rinkti nario mokestį — ir ki( me. Tai pasekmė blogos spor tas atima laiko. Norėčiau kelis žodžius tai tinio darbo propagandos, de ja, kuri visiškai „įsiligojo“ ir ir dėl draugiškų varžybų o visame Universitete. Šiemet ganizavlmo. Čia mes esą n bandėme pajudinti reikalą. padirbėję, gal būt, geriau n Reguliariai apie sportą pa gu kiti fakultetai. Per šių sisako fakulteto sienlaikrašty mokslo metus fakulteto k je trečiakursis Saulis, dabar mandos sužaidė apie 15 run USK valdybos narys. Išleido tynių su įvairiomis mies me sportinį stendą, bet jį kaž fabrikų, technikumų, mokyk kas paprasčiausiai — pa komandomis. Labai didelę reikšmę fakt vogė (I). Tada išleidome ant rą. Įsigijome sportinę vitriną teto sportinio gyvenimo pat — skelbimų lentą, kurios nie rime turėtų įgyti fakultc kaip du metus negalėjo padėti spartakiada. Jau pravesti įsigyti komjaunimo komitetas šachmatų varžybos sukėlė i ir dekanas. Ją mes gavome delį susidomėjimą. Dabar, k visai kitais keliais su atsakin dangi salė Nr. 5 remontuoj gu už sportą komjaunimo ko ma, laikinai negalima vykdj mitete drg. Suminu. Ir kai ją tinklinio ir krepšinio vari sta pakabinome, komjaunimo ko bų, ir, neturėdami mitetas ją pasiėmė sau, dėkui, negalime baigti stalo tenii girdi, sportininkams už gerą varžybų. Šitokiais dalykai vitriną, mes čia įrengsime sa kaip sportinis darbas fakult vo stendą. Be komentarų, taip tuose mažai rūpinasi USK vi sakant. dyba. Opus, labai aštrus klaui Visuose fakultetuose neat vykimas į varžybas jaučiamas mas, kurį jaučia ir kitų faki' — vienur didesniu, kitur ma tetų tarybų darbas. Išrinko r žesniu mąstu — kaip kokia tarybą, ji per pusmetį d liga. Ar nevertėtų priimti de įvairių priežasčių Išsisklaii kanatuose atskirus nutarimus — ir vėl vienas.. . Gal bi sportinės drausmės klausimais čia kaltas mūsų nemokėjlm ir traktuoti neatvykimą į var dirbti, tačiau tarybos fakuli žybas kaip akademinės draus tuose praktiškai nieko nedi mės laužymą? Labai nemalo da, na, o vienas lauke Šeimininkėms pabėgus. . . nu, kai dėl vieno ar kelių karys. Baigdamas norėčiau papi žmonių kenčia viso fakulteto reikalai. Kuo gi pasiteisins šyti savo draugų, kitų faki ■ „Tarybinio Studento“ redakcija, kartu su VVU Zurantrakursė Matulytė, neatvy tetų, tarybų pirmininkų, p ar■r 2 nalistikos katedra ir LTSR Žurnalistų sąjunga? NUMAkusi Į plaukymo varžybas ir reikšti savo nuomonę 2 10 atidaryti dvimetę žurnilistikos mokyklą. Į mokyk- « pasitarnavusi tuo, kad fakul darbą fakultetuose, apie k 2 .ą bus priimami VISŲ SPECIALYBIŲ mūsų Universitetas neišstatė savo estafetės rį mažai kas rašo, pasak; 2 teto studentai. Užsiėmimai žurnalistikos mokykloje bus komandos, ir pagal nuostatus kritines pastabas apie ki; 2 pravedami vakarais vieną kartą per mėnesį. Darbą nuužėmė paskutinę vietą, kai fakultetų darbą. Gal reik 2 matoma pradėti dar šiemet. buvo visos galimybės užimti lai pagerės, kai visi gal'1 S Norintieji įsigyti žurnalisto įgūdžių ir mokytis žurantrąją? Tuo labiau nemalo sime, tarslmės. ■ balistikos mokykloje, paduoda pareiškimus „Tarybinio ■ A. VILPIŠAUSKAS nu mums, nes visi pirminin 2 Studento“ redakcijos vardu iki š. m. balandžio 20 d. IFF sporto kolektyvi kai puikiai žino, ką reiškia REDAKCIJA pirmininkas paruošti komandą varžyboms Redaktorius V. PENĄ — patvirtini paraiškas, su r Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7- 79-17; Spausdinama LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvėje Užs. Nr 191 «TAPHBMHHC CTyHEHTACa («CoBeTCKnii cTyąeHT*). OpraH BnJibHioccKoro Toc. yHHBepcHTeia, aąp. r. BujibHioc, yji. YHHBepcnTeTO, 3
Buvo gūdus, vėlyvas va karas. „Spyglys“ jau ruošėsi eiti namo, niekam neįdūręs, nieko neradęs badomo. Pasi taiko ir tokių nelaimingų me džioklių. . . Staiga išvydo šviesius ekonomistų auditori jos langus. „E-ė, ką nors visvien pasmeigsiu“ — pa galvojo badytojas ir — šast palangėn. Deja, aukštybėse langai, nepasieksi, neįlipsl. . . „Spyglys“ atsliūkino prie du rų, prikišo ausį prie rakto skylutės, klausosi. O ten, vi duj kažkas maldaute maldau ja; — Dekane, būt toks geras, suduok. Na, suduok mums, ką gi tau reiškia. . . „Spyglį" net juokas kuten ti pradėjo. Kiek jis mūsų mokslo šventovėje gyveno, kiek joje nelandė, tokio ste buklo nebuvo girdėjęs. Visi meldė, prašė: neįdurk. O štai čia, priešingai, prašosi guzo. . . Kas gi tai, kur tai regėta? Už durų ir vėl kalbos. Naujas balsas ir vėl tą patį kartoja: — Jeigu dekanas būtų pik tesnis, negailėtų mūs, dau giau baustų, mes ir mokytis daugiau pasistengtume' ir bū tume drausmingesni. Kaltas dekanas. Nepiktas, per ge ras. .. ■ Čia „Spyglys“ nebeištvėrė ir įlindo pro rakto skylutę. Jau ruošėsi sušukti. „Aš už dekaną įdursiu“. Regi, minia besėdinti. Prisiartinęs prie prezidiumo stalo, perskaitė protokolą: „EMF komjauni mo organizacijos atviras su sirinkimas. . . Darbotvarkėje: „Praėjusios sesijos egzaminų rezultatai“. „Spyglys“ jau prie dekaLV 06781
4. Romantika - darbe!
no prisiartino, jau patars: su duok, jeigu prašosi, tik išvy do besišypsantį fakulteto de kaną, girdi jį kreipiantis į studentus: — Jūs man labai primena te pasaką apie senamadę žmo ną. Išgyveno moterėlė su vy ru trejus metus ir padavė iš tuokos bylą. Teisme ir sakan ti: „Skiriuosi, i . Nemyli ma nęs vyras. . . Tiek metų Išgy venau, o jis nė sykio nesumušė. Nei apie pirkią vijo, nei kaulų sulaužė. Visi vyrai .pačią myli, myli ir baudžia. . . Manasis —- nebaudžia. Nemy li, vadinasi. Sklriuos“. Ir jūs.
mano jaunieji draugai, į aną moteriškę panašūs, jeigu prašotės lazdos. O jūsų sąžinė, pareiga, kur visa tai? Kur pametėte? Kur komjaunuolio pareigingumas! Juk jūs — ne spartiečių vergai! Gėdlntumėtės prašyti lazdos, bent są žinę turėtumėte! „Spygliui“ po tokio deka no atsakymo nieko kito ne liko daryti, kaip tyliai tyliai iš auditorijos išeiti, nei įsmei gus, nei jdūrus. Gal ekonorrflstai Iš dekano žodžių pa tys išvadas padarys. B. VAISNYS