Universitas Vilnensis, 2000 m. rugsėjis Nr. 8 (1614)

I

hinc itur ad astra

/“---£ į ^TaS

universitas

z

2000 m.

Rugsėjis

vilnensis

Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu. lt

N___ > '

Vilniaus universiteto laikraštis Nr.

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Mieli studentai, dėstytojai, profesoriai,

2 psl.

Rektoriaus kalba Rugsėjo 1 -osios proga

Prieš mus - dar vieneri studijų, mokslo,

3—4 psl

kūrybos ir darbo metai. Tegu šie metai

Universiteto aktualijos

atneša mums visiems tikro atsinaujinimo viltį,

6 psl.

senuoju ir amžinai jaunu Universitetu, į naujų

Nobelio premijos laureatas Universitete

dešimtmet į žengiančia mūsų valstybe.

12—13 psl.

(Sėkmės, kūrybos džiaugsmo ir optimizmo!

Naujiena! VU Kultūros centro puslapiai

14 psl.

Rektorius akademikas Rolandas Pavilionis

RUGSĖJO IŠKILMĖS Suplevėsavo Universiteto vėliava Vilniaus universitetas 421-uosius mokslo metus pradėjo tradicine ceremonija - Univer­ siteto vėliavos pakėlimu Bibliotekos kieme.

Jau tapo įprasta, kad kasmet vėliavą pakelia kito fakulteto atstovai. Šiemet VU rektorius akad. R. Pavilionis, pasveikinęs akademinę bendruomenę naujų mokslo metų proga, pa­ kvietė šią misiją atlikti Komunikacijos fakul­ teto Žurnalistikos instituto direktorę doc. Audronę Nugaraitę bei VU Bibliotekos direktorę Birutę Butkevičienę. Šis pasirinki­ mas motyvuotas tuo, jog Biblioteka šiemet minės430-ąjį jubiliejų, ovienas jauniausių Uni­ versitete Komunikacijos fakultetas taip pat yra ir vienas moderniausių, rengiantis naujausių informacijos technologijų žinovus ir žiniasklaidos specialistus, kuriems, anot rektoriaus, mes turime būti dėkingi už tai, jog šiandien turime laisvę ir nepriklausomybę. Bibliotekos direktorė B. Butkevičienė priminė, jog mūsų Biblioteka gali didžiuotis sauganti neįkaino­ jamą Lietuvos kultūros turtą - M. Mažvydo „Katekizmą“. Direktorė taip pat paminėjo, kad tokiai turtingai bibliotekai verkiant reikia naujų, didesnių patalpų, ir prie jų statybos ga­ li prisidėti kiekvienas akademinės bendruo­ menės narys. Žurnalistikos instituto direkto-

8 (1614)

ŠIAME NUMERYJE:

visi Universiteto darbuotojai!

sustiprina mūsų pasitikėjimų savimi, mūsų

N

rė doc. A. Nugaraitė padėkojo už suteiktą gar­ bę ir išreiškė viltį, jog ir ateityje Universiteto auklėtiniai žurnalistai nenuvils, kaip, anot rek­ toriaus, buvo ir iki šiol.

Skambant VU pučiamųjų orkestro „Okta­ va“ atliekamam „Gaudeamus“ vėliava buvo pakelta. Ji plevėsuos visus mokslo metus.

Vilniaus optika U

| Atidarymo proga

4OKAMAI

Vasaros trupiniai...

Pylimo g. 16/Klaipėdos g. 1 Tel. (22) 31 42 59, 31 42 58 _ modernia japoniška aparatūra “ tikriname regėjimą ir 0 parenkame kontaktinius lęšius

Filologai jau pakrikštyti ... O tuo metu Filologijos fakultete po Sar­ bievijaus beržu jau buvo rengiamasi fuksų krikštynoms. Filologams krikštytojams išradin­ gumo netrūko. Tiesa, žiūrovų šiemet susirin­ ko negausiai - saujelė dėstytojų, fuksų tėvelių ir fakulteto patriotų. O ir tiems patiems gero­ kai pabodo laukti, kol virvėmis surišti fuksai sugrįš iš pragaro - fakulteto rūsių, kol šaukšte­ liu pasisems vandens iŠ fontano ir palaistys trokštantį S. Daukanto ąžuoliuką, kol ant po­ pierinių širdučių surašys linkėjimus būsimiems studijų draugams. Tačiau laukti buvo verta.

Mat iš pragaro grįžę naujakrikščiai turėjo ne tik naujus vardus - Isteriką Fux, Charizma Fux, Šizofrenija Fux, Peria Fux ir 1.1., - bet ir įgijo naujų sugebėjimų -vienipavirto baltais debe­ sėliais, kiti - banguojančia mėlyna jūra, treti orkestru, o ketvirti buvo perrengti aktoriais.

Nukelta į 3 p.

rėmelių kolekcijos. Įvairiausi modernus lęšiai.

JOLAIDOS IKI 30%

Šoka VU dainų ir šokių ansamblis

Universiteto dėstytojų, darbuotojų ir studentų eisena finišavo VU Didžiajame kieme

Laukiame Jūsų darbo valandomis I-V 8-20, VI 9-15 vai.

2

Universitas Vilnensis

KAITA IR ATSINAUJINIMAS VU rektoriaus akad. Rolando Pavilionio kalba Didžiajame Vilniaus universiteto kieme rugsėjo 1 d.

Rugsėjo Pirmoji - viena gražiau­ sių mūsų gyvenimo švenčių. Kai ru­ duo atrodo lyg pavasaris, ir šimtai, tūkstančiai naujų veidų vienu metu pasuka į mokyklas ir universitetus, atsisuka į šviesą ir ja pripildo klases ir auditorijas, miestelius ir miestus, šeimas ir bendruomenes.

Taip ateina kaita ir atsinaujini­ mas. Atsinaujinimas ir kaita. Taip at­ gimsta viltis ir tikėjimas. Tikėjimas ir pasitikėjimas - savimi, kitais, at­ eitimi. Mūsų buvimo kartu - vieno­ je bendruomenėje, vienoje šalyje, vienoje šeimoje - jausmas. Mūsų at­ sakomybės už save, už bendruome­ nę, šalį, šeimą suvokimas.

Taip atgimsta mūsų noras veik­ ti, keistis ir keisti, taisyti ir kurti save ir aplinką, mokyklą ir universi­ tetą, Lietuvą. Atsinaujinti.

Pirmokai ir pirmakursiai yra tik­ rieji šios šventės herojai. Juos šian­ dien labiausiai sveikiname, priimda­ mi į savo šeimą. Bet ir kiti - vyresni ir vyriausieji, studentai ir profeso­ riai, visi, kurie šiandien mokyklose, kolegijose ir universitetuose, visi, ku­ rie skleidžia ir kuria šviesą sau ir savo aplinkai, - visi jie taip pat yra tikrieji šios šventės dalyviai.

Sakome: pirmokai ir pirmakur­ siai. Bet ar ne visi mes - pirmokai ir pirmakursiai, kai kuriame nauja? Ar nesame pirmokai ir pirmakursiai at­ kurdami ir kurdami Lietuvą? Žinoma, dešimt metų sėdėti tik pirmame kurse - neleistina net pa­ čiame demokratiškiausiame ir viską toleruojančiame universitete. De­ šimt metų sėdėti pirmame kurse reiškia šviesą paversti tamsa ir savo pavyzdžiu leisti plisti tamsai. Šven­ tes paversti farsu. Šventėmis vadin­ ti, bet tikrų švenčių neturėti. Štai kodėl kaita turi reikšti ne

šiaip pasikeitimą, bet ir atsinaujini­ mą. Ne šiaip naujo, bet ir gero nau­ jo atsiradimą.

Dešimt metų Vilniaus universi­ tetas, kaip ir kiti Lietuvos universi­ tetai, nesėdėjo tik pirmame kurse.

Per dešimt metų Universitetas ne tik pasikeitė, bet ir atsinaujino - studen­ tais, mokslininkais ir laisva dvasia.

Per dešimt sunkių, kartais labai sun­ kių metų Universitetas dar labiau iš­ augo ir sustiprėjo, išmoko būti sa­ varankiškas, sutvirtino savo stuburą.

Išugdė tūkstančius laisvų, mąstančių ir kuriančių žmonių, Respublikos pi­ liečių. Universiteto mokslininkai pelnė ir pelno aukščiausius tarptau­ tinius vertinimus. Jiems - ir visai Universiteto bendruomenei - di­ džiausia pagarba ir dėkingumas.

Universitetas tapo pripažintu Euro­ pos ir pasaulio universitetų šeimos nariu.

Dešimt metų Universitetui reiš­ kė dešimt metų tolerancijos ir kole­ gialumo pamokų. Buvo būtina iš­ mokti bendrauti ir dirbti su kitaip mąstančiais, kitokį požiūrį turinčiais ir skelbiančiais. Tai tapo poreikiu.

Tai tapo kasdienybe. Argumentuo­ tai oponuoti ir kartu ieškoti naujų, dar nepramintų kelių, skatinti jau­ nus žmones ne tik studijuoti, perim­ ti žinias, bet ir jas kurti, kurti save ir aplinką laužant mus varžančius ste­ reotipus, tradicijas, metant iššūkį au­ toritetams. Reikėjo žvelgti plačiau, neužsisklęsti savo žinių, profesijų ir

interesų rėmuose, suderinti tai, kas atrodė nesuderinama, arba atmesti tai, kas kirtosi su iniciatyva, kūrybin­ gumu, naujumu ir trukdė jiems ras­ tis - visa tai šiandien jau priklauso Universiteto dešimtmečio kraičiui, Universiteto kultūrai, jo tikrajam pa­ veldui.

Vesti visuomenę, remiantis iš­ mintimi, protu ir kultūra, neleisti jai grimzti į tamsą, primityvėti, barbarėti - tokia buvo ir, manau, išliks Vil­ niaus universiteto filosofija, jo pa­ skirtis ir misija, jo paprasta Biblija ir tikėjimas. Pagaliau - išsaugoti Universitetą ir jį skleisti nepalan­ kiausiomis išorinėmis sąlygomis, iš­ mokti verstis, išmokti būti šeiminin­ kais savo namuose, šeimininkais, ku­ rie atsako už visą šeimą ir jos ūkį, dar plačiau - už savo šalį, - visa tai neleido mums būti tik pirmokais.

Mes neužsibuvome pirmame kurse, ir tuo galime pagrįstai didžiuotis.

Kaita Universitete reiškė atsi­ naujinimą.

Bet ar neužsibuvo pirmame kur­ se Lietuva?

Ar neatsitiko taip, kad, atkūrus laisvę ir Nepriklausomybę, kaita ėmė nebereikšti jokio atsinaujinimo - tik pasikeitimą? Pasikeitimą - ne į naują gerą, bet - vis dažniau - į naują blo­ gą. Daugybėje sričių mes tarsi ne­ pastebimai tapome antramečiais, trečiamečiais, nustojome mąstyti, kurti, aptingome, nusivylėme. Kaip beviltiški mokiniai pradėjome nusi­ rašinėti nuo kitų, klausyti tik kitų, tarsi praradę savo nuomonę ir va­ lią. Dar blogiau - ėmėme skųsti vie­ ni kitus svetimiems, ieškoti vidaus ir išorės priešų, dėl savo atsilikimo, ap­ sileidimo, žioplumo, tingumo ir ne­ mokšiškumo kaltinti visą pasaulį, bet ne save. Galų gale įvarėme sau am­ žinų nevykėlių, antrametininkų ligą.

Pradėjome jaustis esą nevisaverčiai net greta artimiausių Baltijos kaimy­ nų - lenkų, latvių, estų.

Leidome Nepriklausomybės Są­ jūdžiui, jo solidarumo, tolerancijos ir laisvės dvasiai išvirsti primityvia kairiųjų ir dešiniųjų priešprieša, tarsi visa nedidelė tauta būtų padalinta į dvi jau niekada nesutaikomas, am­ žinai kariaujančias stovyklas, tarsi pasaulyje būtų tik dvi spalvos. Lei­ dome politikai pavirsti savęs įtvirti­ nimo valdžioje įrankiu, ekonomikai - šalies ūkio išpardavimu ir išgrobs­

tymu, nomenklatūrinių ir mafijos klanų įsitvirtinimu. Teisė ir moralė tapo vis tolstančia svajone, miražu, dažnai - patyčiomis iš padorumo ir atsakomybės. Mokslas ir švietimas priešingai politikų deklaracijoms apie prioritetus - nustumtas į vis la­ biau duobėto ir netaisomo kelio pa­ kraštį - kaip nereikalinga, per sunki našta.

Apie kokią kaitą ir atsinaujini­ mą galima kalbėti, kai nešildomos auditorijos, išjungiami ryšiai, elek­ tra, kai merdi mokyklų ir universi­ tetų bibliotekos ir laboratorijos, griūva ne tik jų pastatai, bet ir pats mokslas ir studijos, griūva jaunų žmonių tikėjimas ir pasitikėjimas sa­ vo valstybe?

Apie kokią kaitą ir atsinaujini­ mą galima kalbėti, kai universitetų rektoriai, privesti prie nevilties, dar neatnaujinus studijų, dar nepradė­ jus mokslo metų iš bėdos patys vėl siūlo nukelti mokslų pradžią ir vėl leisti nemokamų atostogų visus dar­ buotojus, tarsi Lietuvoje, kaip jokio­ je kitoje Europos šalyje, niekuomet nesibaigtų vasara, o nemokamos atostogos ir badavimas būtų nuola­ tinis lietuvių poreikis, nacionalinis lietuvių bruožas. O juk iš tikrųjų visa tai tik tam, kad kaip nors išgy­ ventume, kad kaip nors „ištemptu­ me“ bent iki metų galo.

Kokioje civilizuotoje, demokra­ tiškoje Europos Sąjungos narystės siekiančioje šalyje galimi tokie tam­ sos proveržiai, tokie mūsų pačių sukurto ir toleruojamo tamsumo laikai?

O gal mes sumaišėme laikus ir amžius? Gal mes - vis tie patys užsi­ likę pirmokai nuo pirmųjų XX am­ žiaus pokario metų, kai visko trūko ir viską teko kelti iš griuvėsių? Bet juk šįsyk, per tuos dešimt metų, neprasiautė nei karas, nei visa naiki­ nantis cunamis, o valdžia buvo tik sava.

Nejau tokia griūtis, toks atsiliki­ mas vien nuo valdžios „naujo vėjo“?

Tai gal tuomet mums reikia ne „nau­ jų vėjų“, o kažko kito? Ne vis tų pa­ čių politikų, jau dešimt metų vairuo­ jančių Lietuvos atsilikimą nuo Eu­ ropos, stabdančių verslą, iniciatyvą, savivaldą, mokslą ir švietimą, atvė­ rusių kelią neregėtai biurokratų gau­ sai, jų savivalei, politinių, ekonomi­ nių klanų tarpusavio kerštui ir peš­

2000 m. rugsėjis tynėms, o šiandien už nieką neatsa­ kančių, naujus miražus mums pie­ šiančių, nieko bloga nebeprisime­ nančių ir tautą nerege laikančių, vie­ ni kitus kaltinančių - kaip būna tarp atsilikusių pirmokų?

Manau, mums labiausiai reikia proto ir atsakomybės, ramaus ir sis­ temingo, suderinto darbo, nuosai­ kių, ne kraštutinių požiūrių, ne pa­ triotizmo priepuolių ar raganų me­ džioklių, o susiklausymo. Ir suprati­ mo, kad be mokslo ir švietimo, be stiprių mokyklų ir universitetų, be la­ biau išlavintos, išprususios, apsišvietusios tautos niekas nepasikeis, nie­ kas neatsinaujins - nei valstybės val­ dymas, nei jos perspektyva. Nesikeis, neatsinaujins nei teisėsauga, nei ver­ slas, nei visų darbų kokybė, sociali­ nė, sveikatos ar karinė sauga, nei kultūra, nei - apskritai - Lietuvos vaizdas ir vieta pasaulyje. Valstybės valdyme, visuomenės gyvenime dar labiau įsigalės vidutinybės, nesuge­ bančios pakeisti dabartinės padėties ir neišmanančios, ką, kur ir kaip rei­ kėtų keisti.

Ne šnekos apie informacijos vi­ suomenę, naujausias informacines technologijas, apie visuotinę mokyk­ lų kompiuterizaciją, o konkretūs val­ džios įsipareigojimai, konkrečios valstybės investicijos į mokyklas ir universitetus, į konkrečius, ilgalaikę perspektyvą turinčius projektus pa­ dės sušvelninti Lietuvos atsilikimą nuo Europos, jos ūkio, kultūros, jos civilizacijos. Ne geltonieji autobusai išgelbės nuo tamsos mūsų provinci­ ją, mūsų miestelius ir kaimus, o kul­ tūros, stiprių mokyklų, bibliotekų, mokytojų, gydytojų, visų iniciatyvių ir kūrybingų asmenybių sugrįžimas.

Kad toks sugrįžimas prasidėtų, jį reikia skatinti materialiai, skai­ čiuoti ne tik tai, kiek valstybė sutau­ pys, atsisakiusi kaimo mokyklų, iš­ valiusi provinciją nuo kultūros, nuo jaunų žmonių, siekiančių mokslo ir šviesos. Reikia skaičiuoti ir tai, kiek valstybė praras, ką sunaikins ir su­ griaus nusiaubusi provinciją, kaimus pavertusi dykvietėmis, jaunus žmo­ nes išvariusi į miestus, kad papildy­ tų bedarbių, nusikaltėlių, narkoma­ nų būrį. Reikia ne taupyti, o prie­ šingai - kur kas daugiau nei iki šiol įdėti, investuoti, kad grįžtų su kau­ pu. Protingas šeimininkas ne tik tau­ po, bet ir moka išleisti.

Kad jauni žmonės, baigę univer­ sitetus, norėtų grįžti ten, kur šian­ dien jų labiausiai reikia. Kad Lietu­ va būtų ne vieno ar dviejų miestų metropolija ir monopolis, kad jos miesteliai ir kaimai taptų ne tik ma­ lonia vieta užsienio turistui užklysti, bet atgimtų visa dvasia ir kūnu. Iš­ variusi švietimą ir kultūrą, pakeitusi juos vien bažnyčia ir užeiga Lietuva neatsinaujins: fiziškai išlikusi, dva­ siškai ji nebeegzistuos. Tolydžio di­ dės pavojus virsti pilka Europos pro­ vincija - su Seimu ir vyriausybėmis, su turčiais ir bedaliais, su viešbučiais, bankais ir su mobiliaisiais telefonais, bet be jokios šviesos.

Kas būtų šiandien Lietuva, jei neturėtų Vilniaus universiteto? Kas būtų Vilniaus universitetas, jei jis ne­ turėtų jame dirbusių ir dirbančių, jam pasiaukojusių, visai Lietuvai ži­ nias ir kultūrą skleidžiančių žmonių?

Kas būtų šiandien Universitetas, jei jis neturėtų seniausios ir turtingiau­ sios bibliotekos? Ar apskritai būtų šiandien Vilniaus universitetas, jei prieš 430 metų nebūtų sukurta jo Biblioteka, kuri po 10 metų pagim­ dė ir patį Universitetą? Kas būtų Vil­ niaus universitetas, jei prieš 420 me­ tų jį steigę jėzuitai nebūtų rūpinęsi šviesa Lietuvai ir visai Europai, jei

karalius Žygimantas Augustas nebū­ tų dovanojęs savo knygų Bibliote­ kai? Jau tada išmintingi žmonės, kū­ rę Lietuvos valstybę ir skleidę tikėji­ mą, suprato švietimo, mokslo, Bib­ liotekos ir Universiteto misiją. O mes per dešimt Nepriklausomybės metų taip ir nesulaukėme valstybės paramos naujajai Universiteto bib­ liotekai. Štai jums kaita ir atsinauji­ nimas, ir paprastas palyginimas: 1569-ieji ir 2000-ieji metai. Politika ir politikai. Šviesa ir tamsa. Tamsa ir šviesa.

Ne primityviai suprasta ir pro­ paguojama laisva rinka, o sistemin­ gos, suderintos pastangos daryti Lie­ tuvą patrauklią ne tik mus lankan­ tiems, bet ir Lietuvoje - visuose jos miestuose, miesteliuose ir kaimuo­ se - gyvenantiems dar gali iš esmės ją atnaujinti, dar gali grąžinti į savo šalį vis gausiau ją paliekantį jauni­ mą. Paliekantį nepriklausomą, lais­ vą, demokratinę Lietuvą ne dėl to, kad pamatytų, pažintų Europą ir pasaulį, bet dėl to, kad Lietuvoje jau­ ni žmonės nebemato perspektyvų būti, kurti ir iš savo darbo pragy­ venti.

Tuomet, kai Lietuvoje mokyto­ jas, universiteto dėstytojas, gydyto­ jas, bibliotekininkas ar muziejinin­ kas, kiekvienas tikrą išsilavinimą įgi­ jęs žmogus nesidrovės pasakyti, kaip valstybė jam atlygina už jo triūsą, ži­ nias, kultūrą, profesionalumą, ku­ riuos jis perteikia kitiems, ir priešin­ gai - kai savo atlyginimų ims drovė­ tis valdžia, štai tuomet ir prasidės at­ sinaujinimas ir kaita.

Kaita, kuri beprasmė, jei nėra at­ sinaujinimo. Kaita, kuri įvaro nevil­ tį, jei neatneša jokio atsinaujinimo.

Dešimt eksperimento metų šiuo­ laikiniame moksle - pakankamai daug, kad įsitikintum net ir labai su­ dėtingo eksperimento kokybe, tuo, kas gerai ir kas blogai daryta.

Dešimt metų, praėjusių, atkūrus Nepriklausomybę, - pakankamai daug, kad suprastume, kaip turime toliau dirbti, gyventi ir sugyventi, stu­ dijuoti, valdyti valstybę ir joje tvar­ kytis.

Naujas dešimtmetis jau neturi būti toks, koks buvo. Todėl ne tik moralu, bet ir privalu darbais, o ne žodžiais atsiliepti į Prezidento iškeltą naujos politikos idėją, ateiti jam ir sau, ir visai Lietuvai, visoms mokyk­ loms ir visiems universitetams į tik­ rą talką. Štai kodėl taip svarbu, kad jau­ ni žmonės, vyresni ir vyriausi kuo la­ biau ir plačiau save lavintų. Kad jie - ypač jauni - suvoktų ir perimtų at­ sakomybę už šalies kaitą ir atsinau­ jinimą. Kad neleistų Lietuvai stovi­ niuoti vietoje ir vis dairytis, neran­ dant savo kelio. Neleistų užsisėdėti pirmame laisvės ir Nepriklausomy­ bės kurse, likti amžinais antrame­ čiais.

Nenumokime ranka į savo pačių gyvenimą. Nenumokime ranka į naują, augančią Lietuvą. Neklausy­ kime tų, kurie ironizuoja pačią po­ litikos naujumo, jos atnaujinimo prasmę. Nauja daro ne žodžiai, o nauji žmonės ir jų nauji darbai.

Dešimt Nepriklausomybės me­ tų Vilniaus universiteto žmonės sie­ kė naujumo. Jį sukūrę, skleidė visai Lietuvai.

Mano didžiausia svajonė, kad at­ einantį dešimtmetį ir daugybę būsi­ mų dešimtmečių Vilniaus universi­ tetas, jo bendruomenė neprarastų šio siekio.

Kartu su jumis. Kartu su Lietuva.

Su Rugsėjo Pirmąja - mūsų vil­ ties ir atsinaujinimo švente.

Komentaras

3

Universitas Vilnensis

2000 m. rugsėjis

J

r L

---------------

DAR KARTĄ APIE ETATŲ MAŽINIMĄ Vilniaus universiteto Personalo direktoriaus dr. Rimanto LUKOŠEVIČIAUS komentaras

Šių metų pavasarį kalbėjome apie mažinamą darbuotojų skaičių Uni­ versiteto ūkio, administracijos bei ki­ tuose mokslo ir mokymo procesą ap­ tarnaujančiuose padaliniuose. To po­ kalbio metu užsiminiau ir apie gali­ mą pedagoginio-mokslinio persona­ lo etatų mažinimą, kuris turėjo neiš­ vengiamai įvykti, Vyriausybei nepa­ keitus požiūrio į aukštojo mokslo fi­ nansavimą. Deja, nieko paguodžian­

čio šiuo klausimu negalima pasakyti ir dabar. Kaip jau visi žinome, biudže­ to surinkimas metų viduryje nepage­ rėjo. Valdžios vyrai ir toliau kalba apie galimus biudžeto apkarpymus. O tai, be abejo, paliestų ir Lietuvos aukštąjį mokslą.

Pavasarį paaiškėjo, kad kai kurie fakultetai, o tuo pačiu ir visas Uni­ versitetas, neišgyvens šių finansinių metų be struktūrinių pasikeitimų fa­ kultetuose bei pedagoginio-moksli­ nio personalo etatų mažinimo. Rem­ damiesi VU Senato 2000 02 03 nu­ tarimu, įpareigojančiu fakultetus bei savarankiškus VU padalinius įvykdy­ ti darbo organizavimo pakeitimus, taip pat atsižvelgiant į Senato patvir­ tintą darbo užmokesčio fondą pradė­ jo reorganizuotis Komunikacijos fa­ kultetas. 2000 04 27 VU Senatas kon­ statavo, kad ypač sudėtinga finansi­ nė padėtis susiklostė Medicinos fa­ kultete ir priėmė nutarimą „Dėl eta­ tų mažinimo Medicinos fakultete“.

VU Kūno kultūros centras reor­ ganizuojamas į Sveikatos ir sporto centrą ir 1.1.

Kalbėti apie tai, kiek dėstytojų bei mokslininkų etatų sumažėjo Universitete, galėsime tik turėda­ mi galutinius duomenis apie visus atleistus bei priimtus Universite­ to darbuotojus. Dabar galima pa­ sakyti, kad vien Medicinos fakul­ tete sumažinta apie 70 pedagogi­ nio ir 20 mokslinio personalo eta­ tų. Daugelis fakultetų apribojo pri­ imamų dirbti nepagrindinėse pa­ reigose darbuotojų skaičių.

Negalima nepaminėti jau prak­ tika tampančio darbuotojų išleidi­ mo nemokamų atostogų. Aišku, kad Universiteto darbuotojai šių atostogų prašosi ne iš gero gyvenimo.Taip Universiteto padaliniai siekia sutaupyti nors kiek lėšų, atleisti kuo mažiau žmonių ir „ištempti“ iki finansinių metų pa­ baigos.

jo mokslo įstatymą užteks per du se­ mestrus įveikti vieno semestro reika­ lavimus ir valstybės finansuojama vie­ ta bus išsaugota. Tai bent tinginių ro­ jus! O tuo metu įstojusieji į mokamą vietą galės per vieną semestrą įvykdyti nors ir vienais dešimtukais vieno se­ mestro reikalavimus, bet mokėti pri­ valės iki tol, kol kokiam nors įstoju­ siajam į valstybės finansuojamą vietą neatsibos du semestrus vykdyti vieno semestro reikalavimus...

Grupė Seimo narių kelis Aukšto­ jo mokslo įstatymo straipsnius yra apskundusi Konstituciniam teismui.

Kol atsakymo nėra, įstatymą privalu

vykdyti. Kadangi studijų sutartys bu­ vo pasirašytos dar ne įsigaliojus Aukš­ tojo mokslo įstatymui (jis įsigaliojo nuo 2000 metų rugsėjo mėn. 1 die­ nos), todėl Vilniaus universitetas ne­ siruošia jų nutraukti. Tai reiškia, kad konkursai užimti valstybės finansuo­ jamą vietą vyks kas semestrą.

2000 m. liepos 28 d. yra priimtas Vyriausybės nutarimas, kurio antras straipsnis teigia: „rekomenduoti aukštosioms mokykloms bendru su­ tarimu su studijuojančiaisiais savo lė­ šomis suderinti su Lietuvos Respub­ likos aukštojo mokslo įstatymo nuo­ statomis studijų sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo”. Kaip šią rekomendaciją realiai įgyvendinti, nutarimas nepaaiškina. Vilniaus uni­ versitete visi studijuojantieji yra su­ darę vienodo turinio sutartis - ir stu­ dijuojantieji valstybės finansuojamo­ se vietose, ir „savo lėšomis“. Nutari­ mas rekomenduoja suderinti sutar­ tis tik su studijuojančiais savo lėšo­ mis. Bet visai neaišku, kas tie studi­ juojantys savo lėšomis: įstatymo įsi­ galiojimo dieną, kai buvo priimti į universitetą ar dar kurią nors dieną.

Visai neaišku, kodėl nereikia sude­ rinti sutarčių su studijuojančiais vals­ tybės finansuojamose vietose.

Matyt, geriausia išeitis būtų pa­ laukti Konstitucinio teismo atsaky­ mo. Tačiau neaišku, ar taip mano Švietimo ir mokslo ministerija.

^Skaitytojai klausia) Norėjau pasiteirauti, kaip yra su Aukštojo mokslo įstatymu ? Ar iš tie­ sų įstojusieji į mokamas vietas mo­ kės visą laiką, o į valstybėsfinansuo­ jamas-gaus stipendijas? Jei šis įsta­ tymas įsigaliojo dabar, tai ar ši sesi­ ja neturės įtakos mums, ne pirmo kurso studentams, t. y., ar būsime di­ ferencijuojami? Į klausimą atsako VU studijų skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys.

Pagal Aukštojo mokslo įstatymo 61 straipsnio trečią dalį, „aukštojoje mokykloje atsiradus valstybės finan­ suojamai laisvai vietai pagal tam tik­ rą studijų programą, asmenys, studi­ juojantieji pagal ją savo lėšomis, turi teisę konkurso tvarka patekti į vals­ tybės finansuojamą vietą“. Kaip be studijuojančiųjų valstybės finansuo­ jamoje vietoje iniciatyvos (t. y. nu­ traukus studijas savo noru) gali atsi­ rasti valstybės finansuojama vieta, nusakoma 60 straipsnio šeštoje da­ lyje: „jei studentas be svarbių prie­ žasčių du semestrus iš eilės per nu­ statytą studijų laikotarpį neįvykdė se­ mestro studijų programos reikalavi­ mų, aukštoji mokykla jį išbraukia iš valstybės finansuojamose vietose stu­ dijuojančių studentų sąrašų“. Taigi studijuojantiems valstybės finansuo­ jamoje vietoje pagal naująjį aukšto­

RUGSĖJO IŠKILMĖS Atkelta iš 1 p.

Tai buvo fonas bene svarbiausiam krikštynų momentui - Filologijos fa­ kulteto dekano valsui fontanėlio at­ brailomis su... aukščiausia fakulteto fukse. Bet prieš tai pirmakursiams vyrukams (o jų, kaip pasidžiaugė de­ kanas, šiemet iš bemaž 300 pirma­ kursių „net“ 30) teko įrodyti, ką jie sugeba - apnešti dekaną su visu krėslu aplink fontanėlį. Deja, teko konstatuoti, kad fuksams dar reikės pasistiprinti - mat vidury kelio jie vos neišmetė garbiojo dekano! Ne­ padėjo nė popierinės gėlės, kurias dekanui po kojomis barstė mergi­ nos...

Galiausiai krikštynas, kaip dera, vainikavo fuksų himnas ir... gana kuklios vandens procedūros.

Nuo Seimo rūmų Universiteto link Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje išsirikiavo spalvinga Univer­ siteto bendruomenė. Už Rektorato ir Bibliotekos darbuotojų rikiavosi studentai - kiekvieną fakultetą žymė­ jo aukštai iškeltos vėliavos ir plaka­ tai. VU biblioteka priminė miestui artėjančią savo šventę - rugsėjį mi­ nėsime 430 metų jubiliejų. Skambant nuotaikingiems VU pučiamųjų or­ kestro „Oktava“ maršams eisenos da­ lyviai pajudėjo Gedimino prospektu.

Eisenos režisierius Gaudentas Aukš­ tikalnis kartas nuo karto gatvėje sto­ viniuojantiems praeiviams per gar­ siakalbį skelbė, kad čia žygiuoja Vil­ niaus universitetas - seniausia aukš­

toji mokykla, pernai šventusi 420 metų sukaktį. Studentai, kaip ir de­ ra, ramiai nėjo - per vasarą sukaup­ ta energija liete liejosi per kraštus.

Traukdami dainas, mojuodami smal­ siems praeiviams eisenos dalyviai sėkmingai pasiekė Alma Mater.

Didžiajame universiteto kieme Universiteto rektoriaus prof. R. Pa­ vilionio šventinės kalbos klausėsi garbūs Universiteto svečiai, dėstyto­ jai, studentai, darbuotojai.

VU kiemo teatro aktoriai parodė miniatiūrą iš senųjų metraščių, šoko Universiteto dainų ir šokių ansamblis.

Sutemus VU Studentų atstovybė pakvietė į linksmybes A. Mickevi­ čiaus kiemelyje. Čia vyko diskoteka, konkursai, koncertavo grupės.

Liana BINKAUSKIENĖ, Indrė KLIMKAITĖ

V. Naujiko nuotraukos

.

Kronika _______ ______ z

Pasirašytas susitarimas dėl VU ir privačios vidurinės mokyklos bendradarbiavimo

Bendradarbiavimo sutarties pasirašymo momentas Birželio 29 d. Vilniaus universi­ tetas ir sostinėje įsikūrusi pirmoji šalies privati Liubertienės vidurinė mokykla pasirašė bendradarbiavi­ mo sutartį. Nuo šiol mokykla ir Uni­ versitetas bendromis pastangomis rengs 11-12 klasių moksleivius sto­ jamiesiems egzaminams. VU rekto­ rius Rolandas Pavilionis šį projektą pavadino „abipusiai naudingu susi­ tarimu“. Pasak jo, moksleiviams

dėstys geriausi Universiteto dėsty­ tojai.

Privati mokykla tokiam bendra­ darbiavimui pasirinkta dėl to, kad valstybinė mokykla negali nukrypti nuo veiklos normų, o privati šiuo at­ žvilgiu yra lankstesnė. Prioritetas sto­ jant į VU Liubertienės vidurinės mo­ kyklos auklėtiniams nebus taikomas.

Pradinė Liubertienės mokykla įsteig­ ta 1993 m„ o šiemet ji tapo vidurine.

Busimieji diplomatai ir politologai studijuos Vilniaus senamiestyje Birželio 9 d. po ne vienerius metus trukusių debatų ir studentų demonst­ racijų pagaliau išspręsta Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) patalpų problema - institutas pagaliau turės pastogę. Vilniaus meras Rolandas Paksas birželio 12 dieną perdavė šiam Vilniaus universi­ teto padaliniui didelį restauruojamą pastatą Vilniaus senamiestyje - Vo­ kiečių g. Nr. 10.

Būsimus diplomatus ir politikus ruošiančio instituto dėstytojai bei stu­ dentai jau keletą metų buvo maitinami pažadais skirti jiems patalpas, ta­ čiau valdininkų sprendimai buvo nevykdomi arba nuolatos kaitaliojami.

Institutui skirtas pastatas dar nebaigtas remontuoti. Jo perdavimo iškil­ mėse dalyvavo Vilniaus meras, Vilniaus universiteto ir Instituto vadovai.

Šv. Jonų bažnyčioje vėl gaudžia vargonai Liepos 5 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje vyskupas Jo­ nas Boruta pašventino Didžiuosius vargonus, restauruotus daugiau nei penkiolika metų. Šie vargonai XVIII a. stovėjo Jėzuitų bažnyčioje Polocke. Jų kūrėjas - žinomas Kara­ liaučiaus vargonų meistras A. G. Casparinis. Vargonai buvo vie­ no manualo, su pedalais, turėjo 24 registrus. Po 1831 m. sukilimo rusų valdžiai uždarius Jėzuitų bažnyčią, vargonai atiteko Vilniaus universite­ tui. 1837-1839 m. meistras T. Tiedemannas juos sustatė bei išplėtė iki trijų manualų ir 40 registrų. 1861-aisiais vilnietis kunigas Galickas rašė: „Vargonų didumas ir struktūra ste­ bina net tuos, kurie jau matė ir gir­ dėjo vargonus dideliuose miestuose (...). Ir tikrai, Lietuva didesnio nei šis instrumentas iki šiol neturėjo ir neturi“. Čia vargonavo žymus kom­ pozitorius St. Moniuška, ilgą laiką gyvenęs Vilniuje ir dirbęs šv. Jonų bažnyčioje.

XIX a. pabaigoje vargonus per­ statė lietuvių meistras J. Radavičius.

Jo instrumentas turėjo 3 manualus ir 47 registrus. 1948 m. sovietų val­

džios nurodymu šv. Jonų bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu, o vargonai išlaužyti ir išnešioti.

1965 m. šv. Jonų bažnyčia perduota Vilniaus universitetui ir pradėta res­ tauruoti. 1974 m. restauruotas var­ gonų fasadas, o 1983 m. pradėti ir in­ strumento atkūrimo darbai. Jie pa­ vesti Vilniaus vargonų dirbtuvei (va­ dovas - Rimantas Gučas).

Vargonai atkurti, orientuojantis į Casparinio ir Tiedemanno periodą, papildant juos registrais, būtinais vė­ lesnio laikotarpio muzikai atlikti. Da­ bar šv. Jonų bažnyčios vargonai turi 64 registrus iryra didžiausi Lietuvoje.

Vargonų restauravimuiišviso rei­ kėjo apie 700 tūkst. litų. Vargonų pa­ šventinime dalyvavęs VU rektorius akad. R. Pavilionis sakė, kad, nors vargonų restauravimas kelis kartus buvo nutrūkęs dėl lėšų stokos ir žmo­ nių, maniusių, kad tai nereikalinga, šiandien vargonai nutiesia tiltą tarp XVIII ir XX amžių.

Iškilmių metu koncertavo geriau­ si Lietuvos vargonininkai - Gedimi­ nas Kviklys, Aušra MotuzevičiūtėPinkevičienė, Vidas Pinkevičius, Bernardas Vasiliauskas. „U. V." inforin.

4

Universitas Vilnensis

UNIVERSITETO DARBUOTOJŲ DĖMESIUI Maloniai primename, kad jau išleista Vilniaus universiteto te­

lefonų knygelė. Joje rasite darbuotojų darbo, namų telefonų nu­

merius, elektroninio pašto adresus. Knygelė patogi naudotis: yra abėcėliniai padalinių ir pavardžių sąrašai.

Norintiems įsigyti šias knygeles siūlome kreiptis į savo fakulte­

to dekanato materialiai atsakingą asmenį arba į VU Informaci­ jos ir ryšių su visuomene skyrių (CR, III a., 54 kab.). Leidinio

kaina - 6 Lt.

Spalio pradžioje Studijų užsienyje informacijos cen­ tre viešės Vusterio Koledžo (College ofWooster Ohio)

O

Užsienio studentų reikalų dekano padėjėja Karen Edwards. Tai puiki Amerikos mokslo sistemos žinovė, dir­ busi kelių JAV universitetų priėmimo skyriuose bei

cc IJU

s

tarptautinių studentų centruose. Siūlytume pasinau­

doti galimybe pasikalbėti su Amerikos aukštosios mokyklos administracijos darbuotoja, išklausyti jos paskaitų „Amerikos aukštasis mokslas: kaip pasirink­

ti tinkamą mokyklą studijoms”, „Kaip stoti ir būti

priimtam”, „Gyvenimas Amerikos universitete”. Pa­ skaitos vyks spalio 9 dieną 15 vai. Studijų užsienyje

•LU

Q

informacijos centre (Universiteto g. 3,40 kabinetas).

Galimi ir individualus susitikimai. Individualiems pokalbiams reikėtų iš anksto užsirašyti tel. 68 71 65.

^Lietuvos aukštosiose mokyklose)

KLAIPĖDOS UNIVERSITETE BUS

RENGIAMI ŽURNALISTAI Rugsėjo 1 d. Klaipėdos univer­ siteto Socialinių mokslų fakulte­ te iškilmingai atidaryta Komuni­ kacijos katedra. Jos vedėjo doc.

Vyto Urbono teigimu, pirmaisiais mokslo metais žurnalistiką studi­ juos dvidešimt studentų - dešimt išlaikomų valstybės ir dešimt mo­ kančių už mokslą. Nors šiuo me­ tu dar nėra sukaupta daug meto­ dinės medžiagos, nėra nuosavų specialių auditorijų, artimiausiu metu prie katedros žadama įsteig­ ti Žurnalistikos centrą, kuriame bus kaupiama su ja susijusi infor­ macija ir literatūra. Klaipėdos universiteto rektorius Stasys Vai­ tekūnas pažymėjo, kad priešingai nei daugumoje Lietuvos universi­ tetų, kur Žurnalistikos katedros yra humanitarinių mokslų fakul­

tetuose, klaipėdiečiai ją įkūrė So­ cialinių mokslų fakultete. S. Vai­ tekūno manymu, žurnalistams pa­ togiau ir naudingiau studijuoti ne tarp filologų, o tarp sociologų, po­ litologų, ekonomistų ar geografų ir taip įgyti reikiamų žinių. Anot katedros vedėjo, baigusiems ket­ vertų metų studij as bus suteikti ba­ kalauro laipsniai. Ateityje specia­ lizaciją planuojama plėsti ir reng­ ti net kvalifikuotus įmonių atsto­ vus spaudai. Šiuo metu studijuo­ jantieji bus specializuoti tik kaip spaudos, radijo ir televizijos žurna­ listai. Klaipėdos universiteto Ko­ munikacijos katedra ateityje žada glaudžiai bendradarbiauti su laik­ raščių, radijo ir televizijų redakci­ jomis bei naudotis jų turimomis techninėmis priemonėmis.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETE ĮRENGTA KOPLYČIA Rugsėjo pirmąją Kauno Vy­ tauto Didžiojo universitete (VDU) Kauno arkivyskupas Sigi­ tas Tamkevičius pašventino įreng­ tą naują koplyčią. Lig šiol VDU Katalikų teologijos fakulteto dva­ sininkai kai kurias religines apei­ gas atlikdavo tiesiog auditorijo­ se. Tai neatitiko dvasinių reikmių, todėl universiteto rektorato ini­ ciatyva buvusio Socialinių moks­ lų dekanato patalpose buvo

įrengta koplyčia. Tai nedidelis kambarys K. Donelaičio gatvėje esančių VDU rūmų patalpose, kur vyksta paskaitos. Koplyčioje stovi keletas liaudies meistro pa­ gamintų medinių suolų, sakyklėlė, altorių atstoja medinis kryžius.

Tam tikromis valandomis šioje šventovėje kapelionas dr. kunigas Leonas Zaremba aukos šv. Mi­ šias, studentai galės atlikti išpa­ žintį.

BAKALAURO DARBAI APGINTI... PER ATSTUMĄ Šiemet pirmą kartą Lietuvoje bakalauro studijų baigiamieji darbai buvo ginami per atstumą - pasitelkus vaizdo konferencijų įrangą. To­ kiu būdu su savo studentais Paryžiuje susisiekė Vilniaus Gedimino tech­ nikos universitetas (VGTU). Trys studentai, paskutinį semestrą studi­ javę Prancūzijoje, į VGTU profesūros klausimus atsakinėjo iš Sergi Pountuar universiteto Paryžiuje. Vaizdo konferencijų salę sostinės uni­ versitetui suteikė Kauno technologijos universitetas.

2000 m. rugsėjis

Sveikiname rugsėjo mėnesį

garbingą sukaktį švenčiančius: Medicinos fakulteto mokslo asistentę Jovitą Abrutienę, Medicinos fakulteto asistentą Zenoną Javtoką, Matematikos ir informatikos fakulteto doc. dr. Henriką Jasiūną, Ekonomikos fakulteto metodininkę Anną Lavrinovičiūtę, Filologijos fakulteto doc. dr. Nataliją Melnikovą, Komunikacijos fakulteto laboratorijos vedėją Gediminą Kulikauską, Medicinos fakulteto asistentę Pauliną Juodagalvytę, Kauno humanitarinio fakulteto ūkinio komplekso rūmų valdytoją Oną Nijolę Mikuckytę, Filologijos fakulteto doc. dr. Tanetą Birillo, Matematikos ir informatikos fakulteto doc. dr. Edmundą Gaigalą, Fizikos fakulteto prof. habil.dr. Antaną Feliksą Orliuką.

NAUJI MOKSLO METAI NAUJAS TVARKARAŠTIS Apgultos skelbimų lentosfakultetuose liudija studijų pradžią. Studen­ tai su baime laukia pasirodant tvarkaraščių -jukjie lems, ar pavyks lan­ kyti norimus laisvuosius kursus, ar nebus „langų”, ar bus galima penkta­ dienį anksčiau ištrūkti namo...

Senato posėdyje, vykusiame rugpjūčio 30 dieną, Studijų sky­ riaus vedėjo pavaduotoja Irena Ragelienė konstatavo, kad studi­ jų procesui pasiruošę visi fakul­ tetai, išskyrus Komunikacijos. Šiame fakultete nebaigti remon­ to darbai (keičiami langai) nukė­ lė mokslo metų pradžią - paskai­ tos prasidėjo rugsėjo 11d. Tačiau atidžiau pažvelgus į rudens se­ mestro I kurso užsiėmimų tvar­

karaščius matyti, jog ir kituose fa­ kultetuose iki tobulybės dar tolo­ ka. Medicinos fakultete nusižen­ giama Rektoriaus 1993 03 29 įsa­ kymu Nr.Ss-138, pagal kurį audi­ torinių valandų apimtis turi būti ne didesnė kaip 25 vai. per savai­ tę. Fizikos, Gamtos, Istorijos, Kauno humanitarinis fakultetai nepaiso 2000 05 23 Universiteto tarybos posėdyje priimtų VU stu­ dijų nuostatų, pagal kuriuos au­

UŽSIENIO LIETUVIAI GAUS FINANSINĘ PARAMĄ STUDIJOMS LIETUVOJE Rugpjūtį įsteigtas Užsienio lietu­ vių rėmimo centras, kuris teiks fi­ nansinę paramą užsienyje gyvenan­ tiems bei Lietuvos aukštosiose mo­ kyklose norintiems studijuoti tau­ tiečiams. Manoma, kad dažniausiai

stipendijas studijoms Lietuvoje gaus lietuviai iš Rusijos, Lenkijos bei Baltarusijos. Centras skatins už­ sienyje gyvenančių lietuvių studijas mūsų šalies universitetuose, užsie­ nio lietuvių bendruomenių ir Lie­

KARINIO RENGIMO KURSŲ KLAUSYTOJAI IŠMĖGINO JĖGAS LAUKO UŽSIĖMIMUOSE Birželio 26 - liepos 5 dienomis 186 studentai, Karo akademijoje savanoriškai savaitgaliais lankan­ tys karinio rengimo kursus, daly­ vavo praktinėse lauko pratybose Pabradės poligone.

Studentai mokėsi taktikos, puolimo ir gynybos skyriaus sudė­ tyje. Tokie kursai keturiuose mo­ kymo centruose - KASP mokymo centre Šiauliuose, Dragūnų bata­ lione Klaipėdoje, Karo akademi-

joję Vilniuje ir Puskarininkių mo­ kykloje Kaune - vyksta jau antrus metus. Juos baigusiems užskaito­ ma privalomoji karinė tarnyba ir suteikiamas atsargos leitenanto laipsnis. Anot pranešimo, šie kur­ sai tarp studentų nuolat populia­ rėja, dėl ribotų mokymo bazės ga­ limybių norintiems tenka įveikti nežemą konkurso barjerą. Šiuo metu kursuose visoje Lietuvoje mokosi 441 klausytojas.

BUS TIRIAMAS AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS SPECIALISTŲ POREIKIS Mokslo ir studijų departamen­ tas prie Švietimo ir mokslo minis­ terijos ir Atviros Lietuvos fondas (ALF) drauge vykdys tyrimus, pa­ dedančius nustatyti specialistų rengimo trūkumus ir planuoti jų poreikį ateičiai. Projektas pava­ dintas „Lietuvos darbo jėgos konkurentabilumo didinimo politikos tobulinimas Lietuvai integruojan­ tis į Europos Sąjungą (ES)”, jo kaina sudaro 64,8 tūkst. litų. Pra­ ėjusiais metais departamento už­

sakymu buvo atlikta šalies aukš­ tosiose mokyklose ruošiamų spe­ cialistų rengimo kokybės analizė, išnagrinėtos aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo ES šalyse ten­ dencijos, jos palygintos su mūsų šalyje rengiamų specialistų kieky­ biniais parametrais. Identifikavus aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo trūkumus bei numačius jų poreikį ateityje, su tyrimo re­ zultatais ketinama supažindinti vi­ suomenę.

ditorinis darbas negali trukti il­ giau kaip 8 vaL per dieną. Neto­ lygiai paskirstytos savaitinės va­ landos Chemijos, Ekonomikos, Filologijos, Medicinos, Teisės fa­ kultetuose, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Gamtos, Medicinos, Teisės fakul­ tetuose privalomųjų dalykų kur­ sų tvarkaraščiuose nepažymėti pasirenkamųjų dalykų kursai.

Pagyrų nusipelnė Matemati­ kos ir informatikos fakultetas - čia užsiėmimų tvarkaraštis sudarytas geriausiai. Mokslo metų pradžiai taip pat gerai paruoštos laborato­ rijos ir auditorijos - ypač Tarptau­ tinio verslo mokyklos, Ekonomi­ kos, Filologijos, Chemijos fakulte­ tuose. Tad lieka kibti į mokslus! „U. V." inform.

tuvos aukštųjų mokyklų glaudesnį bendradarbiavimą. Šio rėmimo centro steigėjai yra Pasaulio lietu­ vių bendruomenės atstovybė Lietuvoje, Mokslo ir studijų departamen­ tas prie Švietimo ir mokslo minis­ terijos bei Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS BENDRADARBIAUS SU APLINKOS MINISTERIJA Rugpjūčio pabaigoje Kauno technologijos universitetas (KTU) pasirašė bendradarbiavimo susita­ rimą su Aplinkos ministerija. Šiuo susitarimu bus siekiama glaudžiau bendradarbiauti technologijos mokslų ir aplinkos apsaugos srity­ se. „Norint, kad dvidešimt pirmojo amžiaus Lietuva būtų švari ir saugi, mokslas su ekologija turi eiti kartu.

Jei ekologija bėga mokslui iš pas­ kos, tenka taisyti daugklaidų”, - tei­ gė aplinkos ministras D. Lygis. KTU su Aplinkos ministerija suderinto­ se veiklos srityse organizuos studi­ jas, tobulins mokslo tyrimus, rengs naujus specialistus, kels valstybės tarnautojų kvalifikaciją. Specialius paskaitų kursus studentams skaitys Aplinkos ministerijos darbuotojai, bus organizuoj amos bendros moks­ linės ir praktinės konferencijos.

KTU studentai galės atlikti moky­ mo bei gamybines praktikas Aplin­ kos ministerijos departamentuose ir skyriuose bei naudotis ten esan­ čia mokslo, informacine medžiaga bei leidiniais.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS KENČIA FINANSINĮ BADĄ Klaipėdos universiteto rektoriaus Stasio Vaitekūno teigimu, normaliam universiteto darbui trūksta lėšų.

Pavasarį Klaipėdos universiteto skola siekė apie 758 tūkst. litų. Šiuo metu dėl taupymo politikos, nemokamų daugumos dėstytojų atostogų ji sumažėjo iki 350 tūkstančių. Likusią įsiskolinimų dalį Klaipėdos universitetas žada sumokėti iki naujo šildymo sezono pradžios. Nors lėšų labai trūksta, šiuo metu remontuojamas didžiau­ sias studentų miestelio pastatas. Į jį planuojama perkelti Humanitarinių bei Sveikatos mokslų fakultetus. Klai­ pėdos universiteto vadovybė užtikrino, kad sunki finansinė padėtis visiškai neturės įtakos studijų kokybei.

Parengta pagal BNS ir spaudos pranešimus

5

Universitas Vilnensis

2000 m. rugsėjis

z

Bend \___ _

VU PLEČIA RYŠIUS SU VOKIETIJOS UNIVERSITETAIS Rugsėjo 19-21 d. Vilniaus universitete viešės Frankfurto universiteto atstovai dr. Gerhardas Bienvirthas ir prof. dr. Christianas Winteris. Jų vizito tikslas - naujos darbo programos pasirašymas dar trejiems metams.

VU nuo seno palaiko ryšius su įvairių pasaulio šalių univer­ sitetais. Vienas tokių - Goethe’s universitetas Frankfurte prie Maino (Vokietija), su kuriuo partnerystės ryšiai sieja nuo 1982 m. Pagal tais metais pasira­ šytą sutartį kasmet iš Vilniaus universiteto į Frankfurtą išvyks­ ta 6 žmonės, pasiūlyti darbų va­ dovų. Bendradarbiaujama šir­ dies chirurgijos, tikimybių teori­ jos, civilinės ir valstybės teisės, ly­ ginamosios kalbotyros ir baltis­ tikos, biochemijos, ekonominių struktūrų transformacijos kely­ je į ES srityse. Goethe’s univer­ sitetas finansuoja profesorių ir docentų viešnagę Vokietijoje.

Taip pat kasmet vienam Teisės fakulteto studentui skiriama sti­ pendija vienerių metų magistro

C

Nuomonė

studijoms Frankfurto universite­ te. Šiemet partnerytė dar išplės­ ta - skirtos trys stipendijos vasa­ ros kalbos kursams, su DAAD fondo parama surengti studen­ tų ekonomistų seminarai Frank­ furte ir Vilniuje tema „Ekonomi­ nių struktūrų transformacija ke­ lyje į ES“.

Norime pristatyti Frankfurto ir Vilniaus universitetų ryšių puo­ selėtoją ir rėmėją, VU garbės daktarą, VU draugų ir rėmėjų draugijos Frankfurto universite­ te pirmininką prof. dr. Christianą Winterį. Neseniai profesorius buvo apdovanotas Frankfurto universiteto medaliu už ilgametį darbą ir tarptautinių ryšių vysty­ mą bei plėtojimą.

1972 m apsigynęs habilitaci­ nę disertaciją dr. Winteris tapo

biologijos profesoriumi. Būda­ mas universiteto vicepreziden­ tu profesorius užmezgė tarptau­ tinius mokslinius ryšius, surado tam reikiamų išteklių ir suin­ teresuotų aukštųjų mokyklų dėstytojų. Prof. Ch. Winteriui suteikus Vilniaus universiteto garbės daktaro vardą, pirmą kartą po II pasaulinio karo į žy­ miausių Lietuvos mokslininkų tarpą buvo priimtas vokiečių mokslininkas. Daugelį metų profesorius buvo Jeruzalės, Tel Avivo ir Vilniaus universitetų rektorių patikėtinis partnerys­ tės klausimams. 1990-aisiais jis tapo Vilniaus universiteto drau­ gų ir rėmėjų draugijos pirminin­ ku. Profesorius taip pat užmez­ gė ryšius su užsienyje gyvenan­ čiais lietuviais, žadino jų susi­

domėjimą bendradarbiavimu mokslo srityje; taip pat nepa­ miršdavo globoti į Frankfurtą atvykusių mokslininkų bei stu­ dentų, neretai priimdavo juos savo šeimoje ir supažindindavo su ekonomine, politine, visuo­ menine bei kultūrine Vokietijos įvairove.

Prof. Ch. Winteris buvo pen­ kis kartus išrinktas Frankfurto universiteto viceprezidentu - jis buvo vienintelis vicepreziden­ tas, lydėjęs universiteto prezi­ dentą visą jo kadenciją. Nedaug yra Frankfurto universitete žmonių, kurie beveik 30 metų taip be atodairos atsidėtų universiteto reikalams, o greta to nepamirštų ir savo profe­ sijos. Už nuopelnus mokslui prof. Ch. Winteris buvo apdova­ notas Inovacijų bei Felikso Wankelio gyvūnų apsaugos premijo­ mis. Šiemet garbiajam profeso-

1

RINKIMŲ KRYŽKELĖJE Doc. Rimgaudas MINALGA, socialinių mokslų daktaras Lietuva eilinį kartą atsidūrė politinių įvykių išvakarėse. Už mėnesio bus renkamas Lietuvos Respublikos parlamentas - Sei­ mas. Kaip šiandien, prieš šį reikš­ mingą įvykį, jaučiasi eilinis Lie­ tuvos žmogus? Vieni svarsto ir diskutuoja, kiti žvelgia abejingai.

Juk po Nepriklausomybės atsta­ tymo šie įvykiai kartojosi jau ne kartą, tačiau pagrindinės rinkė­ jų daįies socialinė-ekonominė padėtis nuolatos blogėjo. Kas laukia eilinio Lietuvos piliečio po šių rinkimų? Kas kaltas dėl nuolat blogėjančių gyvenimo są­ lygų? Ar kalti Lietuvos žmonės, kurie nesuvokia, kokią valdžią reikia išsirinkti, ar Lietuvoje iš­ ties nėra asmenybių, kurios su­ gebėtų atstovauti tautai ir išves­ ti Lietuvos ūkį iš gilios socialinėsekonominės krizės?

Lietuva - nedidelis kraštas, kuriame nepriskaičiuojama nė 4 mln. gyventojų, tačiau šiame mažame krašte oficialiai užre­ gistruotos net 39 partijos! Ne­ jučiomis pradedi lyginti didžiu­ lę šalį - Jungtines Amerikos Valstijas, kur valstybės valdymo institucijų rinkimuose dalyvau­ ja tik dvi partijos, o gyventojų šioje šalyje - keli šimtai milijo­ nų. Kodėl Lietuva tapo partijų kraštu, galbūt iš karto sunku ir atsakyti. Tačiau peržvelgus par­ tijų atsiradimo ištakas ir jų nekompromisinę kovą už teisę bū­ ti valdžioje galima daryti išvadą, kad politika Lietuvoje tapo ver­ slu. Ir gana pelningu. Tą aki­ vaizdžiai rodo Lietuvos žmonių išrinktų parlamentarų turto de­ klaracijos, apie kurias, jeigu ne žiniasklaida, Lietuvos žmonės

niekados ir nesužinotų. Vien tik Vilniaus pakraštyje išdygo visas parlamentarų miestas, kuriame puikuojasi viena už kitą įman­ tresnės pilaitės. Tautos išrinkti vyrai, per daug nesivaržydami savo tautos, vieni kitiems skiria prestižiniuose Lietuvos miestų rajonuose žemės sklypus, kurių vertė rinkoje siekia milijonus li­ tų. Privalomas tautos išrinktų­ jų turto deklaravimas parodė, kad jų turtas (ypač nekilnoja­ masis) kasmet auga kaip ant mielių. Atrodytų, kas čia bloga pasistatyti namą, įsigyti mieste sklypą ar net 500 ha žemės. Ta­ čiau pasižiūrėjus į parlamenta­ rų atlyginimus net ir vaikas pa­ sakys, kad iš oficialiai gaunamų pajamų tokių turtų įsigyti ne­ įmanoma. Tai kokie gi aitvarai tautos išrinktiesiems neša to­ kius turtus? Štai čia ir yra klau­ simas, į kurį nepajėgia atsakyti net mūsų šalelės teisėsaugos tarnai. O ką jau bekalbėti apie eilinį pilką žmogelį...

Ar yra Lietuvoje asmenybių, kurios sugebėtų padaryti tai, ką prieš rinkimus žada tautai? Var­ gu. Tauta pavargo nuo nuolati­ nio mulkinimo ir pažadų nevyk­ dymo. Kiekvienais metais blogė­ jant socialinei-ekonominei pa­ dėčiai ir didėjant nedarbui, nie­ kas iš esančių valdžioje nesusi­ mąsto, kas dėl to kaltas. Atėjusi į valdžią eilinė Vyriausybė kal­ tina prieš ją buvusią ir nieko konkretaus nepadarius siūlo gy­ venti iš to, kas ką turi. O turi, aiš­ ku, ne visi vienodai. Tai kaip gy­ venti tiems, kurie nieko neturi? Čia jau, kaip sakoma, skęstan­ čiųjų gelbėjimas - pačių sken­ duolių reikalas.

Kaip tautos išrinkti parla­ mentarai tesi savo tautai duo­ tus pažadus, nesurašytum ir ant

jaučio odos. Vien tuščios kalbos ir išsisukinėjimai, kuriuos tauta gali matyti retkarčiais net ir per televizijos laidas, vadinamas Vy­ riausybės valandomis. Čia visų pirma, matyt, reikėtų atkreipti dėmesį į asmenybes, kurios, sa­ kyčiau, atsitiktinai ar per klai­ dą pateko į šalies parlamentą, balsuojant už partijų sąrašus.

Taigi visa bėda, kad šie atsitik­ tiniai žmonės, patekę į Seimą, per ketverius savo kadencijos metus taip tautai nieko gero ne­ nuveikė. Todėl norėdami dar kartą patekti prie valdžios lovio - eina į mases, matuoja praei­ viams kraujospūdį, padangėje pamosikuoja lėktuvėlio spar­ nais, gražiais lipdukais nusėta­ me autobuse važinėja po Lietu­ vos miestelius pagerti alaus ir nuolatos šypsosi. Kaip sakoma, tikslui pasiekti naudojamos vi­ sos priemonės. Tiktai neaišku, kaip į šiuos populiarumo de­ monstracijos triukus sureaguos tauta - rinkėjai. Ir kažin ar šie besišypsantys pretendentai, pa­ tekę į parlamentą, sugebės išvairuoti sužlugdytą Lietuvos ekonomiką iš nuosmukio labi­ rintų. Vargu.

Tauta suprato, kad valdžioje esančios ir jau pabuvojusios as­ menybės nesugeba įvertinti su­ sidariusios ekonominės situaci­ jos ir parengti strategijos padė­ ties normalizavimui. Iki šiol nu­ statinėjami šalies vystymo pri­ oritetai orientuoti ne į tautos at­ gimimą ir jos socialinę-ekono­ minė gerovę, tačiau į krašto ekonomikos destabilizavimą išparduodant pusvelčiui Lietu­ vos strateginius objektus užsie­ nio kapitalui. Taip, gal šis kapi­ talas po šimto metų Lietuvai pradės duoti ekonominę naudą, tačiau dabartinei visuomenei jis

atneša vien didėjančią mokes­ čių naštą.

Mokslas ir švietimas Lietuvo­ je tapo išbraukti iš prioritetiškai plėtojamų ir vystomų sričių. Per kelias dešimtis pokario metų Lietuvoje buvo sukurtas didžiu­ lis mokslinis potencialas. For­ muojant šį potencialą didelį vaidmenį suvaidino Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos aukštosios mokyklos. Šiandien gabūs mokslo vyrai Lietuvai ne­ reikalingi, jie ją palieka ieškoda­ mi darbo užsienyje. Ir, aišku, jį ten randa. O techninių-ekonominių projektų parengimui Lie­ tuvoje iš užsienio kviečiami kon­ sultacinių firmų specialistai, ku­ riems iš valstybės biudžeto mo­ kami didžiuliai atlyginimai. Aiš­ kumo dėlei reikėtų priminti, kad Lietuvos mokslininkų kvalifika­ cija ir jų praktinė patirtis, įgyta pokario dešimtmečiais, ne tik kad nenusileidžia užsienio spe­ cialistams - daugeliu atvejų net gerokai didesnė. Aukštųjų mo­ kyklų dėstytojų, kurie Lietuvos ūkiui, kultūrai ir švietimui ren­ gia specialistus, darbas yra visiš­ kai nuvertintas, nors jų atsako­ mybė yra didžiulė. Todėl visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kadrų kaita išgyvena didžiulę krizę. Dabartiniame Seime dar­ buojasi nemažai buvusių aukštų­ jų mokyklų dėstytojų - prade­ dant prof. V. Landsbergiu ir bai­ giant prof. P. Gyliu, kurie, atro­ dytų, suprastų mokslo proble­ mas. Tačiau gerai apmokami seimūnai labai jau greitai pamiršo daugiatūkstantinį dėstytojų bū­ rį - jų problemos ir siekiai tapo jiems svetimi.

Blogiausiai šiuo metu Lietu­ voje gyvena pensininkai ir socia­ liai remtini žmonės bei inva­ lidai, iš kurių nuolat atiminė-

Profesorius Christianas Winteris

riui už nuopelnus mezgant ir pa­ laikant tarptautinius aukštųjų mokyklų ryšius, ypač Izraelyje ir Lietuvoje, suteiktas Frankfurto universiteto medalis.

Sveikiname ir linkime sėk­ mės!

Pagal VU Tarptautinių ryšių skyriaus ir Goethe's universiteto laikraščio „UniReport" medžiagą parengė Indrė KLIMKAITĖ

jamos pelnytai užtarnautos pajamos. Nors šis gyventojų sluoksnis normalioje demokra­ tinėje valstybėje yra ginamas valstybės. Socialinės rūpybos valdininkai, užuot ieškoję realių kelių, kaip išbristi iš vis didėjan­ čio socialinio draudimo biudže­ to deficito, patys viešai apvaginėja socialiai remtinus žmones ir invalidus. Apie tai byloja spaudoje ne kartą paskelbti stambių vagysčių atvejai Lietu­ vos rajonų Sodros skyriuose. Ta­ čiau tiesiogiai atsakinga už šiuos faktus Seime sėdinti ministeri­ jos vadovė nekaltu veidu tautai aiškina apie nuolatos gerėjančią pensininkų ir socialiai remtinų žmonių padėtį. Ar tokie žmonės gali atstovauti tautai Respubli­ kos parlamente? Ar ne para­ doksalu, kad susikompromitavę ir nusikombinavę ministrai Seimo nariai - privalo palikti sa­ vo kėdes ministerijose, o Seime patogiai kaip niekur nieko tęsia savo darbą - leidžia tautai įsta­ tymus?

Kad Lietuvai politikoje reikia naujų jėgų, gebančių profesio­ naliai spręsti sudėtingus ūkinius ir socialinius klausimus - visiš­ kai suprantamas dalykas. De­ šimt Nepriklausomybės metų parodė, kad tik nedidelė jau ne kartą rinkto Seimo dalis geba vertinti Lietuvoje susidariusią situaciją ir mėgina ieškoti geres­ nių perspektyvų. Ar sugebės Lietuvos žmonės atsisakyti to nereikalingo privilegijuoto ba­ lasto, kuris Lietuvai nieko neda­ vė ir buvo ketverius metus išlai­ komas eilinio žmogaus mokes­ čiais? Kažin. Galiojanti rinkimų tvarka ir įstatymai padarys savo - įvairių partijų sąrašuose pasi­ slėpusios atsitiktinės asmenybės vėl turi realių galimybių patekti į Lietuvos Respublikos Seimą.

Ar kada nors Lietuvoje išnyks tokia praktika, parodys tik lai­ kas.

6

r

Universitas Vilnensis

2000 m. rugsėjis

Mokslo pašau lyje )

ORGANINES SINTEZES KONFERENCIJA VILNIAUS UNIVERSITETE Eugenijus BUTKUS, VU profesorius Konferencijos nebūtų buvę įma­ noma suorganizuoti be žinomų išei­ vijos mokslininkų - profesoriaus Vik­ toro Algirdo Sniečkaus iš Kanados ir Jono Dunčios iš garsios JAV kompa­ nijos „DuPont Pharma“ - pagalbos.

Labai daug prisidėjo ir estų kilmės chemikas Jaunas Pešti, dirbantis mi­ nėtoje kompanijoje. Norint pakviesti tokio aukšto lygio pranešėjus, daug le­ mia asmeniniai kontaktai ir tam tik­ ros iš anksto aptartos dalyvavimo tai­ syklės. Čia ypač daug nusipelnė prof.

V. A. Sniečkus. Dauguma konferen­ cijos dalyvių nė karto nėra buvę Lie­ tuvoje, tad profesorius visada pabrė­ žia, kad jis čia gimęs. Prof. V. A. Snieč­ kus yra vienas žymiausių lietuvių kil­ mės mokslininkų. Jis pasiūlė, kaip naudojant paladžio junginius galima tarpusavyje sujungti organines mole­ kules. Prof. V. A. Sniečkus yra kelių

Mokslinės konferencijos vyksta nuolat, kai kuriosjų yra tradicinės, todėl gana sunku suorganizuoti naują renginį, patraukti potencialių dalyvių dėmesį. Tačiau pirmąkart Vilniaus universitete birželio 26-29 d. vykusi didelė tarptautinė organi­ nės sintezės konferencija “Balticum organicum syntheticum ” (BOS 2000) iš tiesų buvo neeilinis įvykis ne tik Lietuvos chemikų gyvenime. Konferencijoje dalyvavo beveik pusantro šimto mokslininkų, per 110 jų - iš užsienio. Tarp dalyvių -27 Lietuvos chemikai, dauguma išjų pateikė stendinius pranešimus. Iš Latvijos daly­ vavo 24, o iš Estijos - 7 organinės chemijos srityje dirbantys mokslininkai, likę dalyviai buvo iš 16 kitų šalių, ypač daug iš JAV, Vokietijos, Anglijos. mokslinių žurnalų redkolegijos narys, tarp jų -vieno iš didžiausią svorio koe­ ficientą turinčio “Synlett”. J. Dunčia išeivijos jaunosios kartos atstovas, pa­ dėjęs prof. V. A. Sniečkui surengti konferenciją. Jis ne kartą lankėsi Lie­ tuvoje, palaiko ryšius su Vilniaus uni­ versiteto chemikais organikais.

Konferencijoje buvo perskaityta 15 kviestinių pranešimų aktualiausiais organinės sintezės klausimais. Tarp pranešimų autorių - žinomi pasauly­ je mokslininkai. Garsiausias - švei­ caras Albertas Eschenmoseris, dabar dirbantis Scripps tyrimų institute Ka­ lifornijoje, JAV. Septintojo dešimtme­

čio pradžioje jis vienas pirmųjų pra­ dėjo gamtinių junginių sintezę. Sin­ tetikų tikslas ir siekių viršūnė - gam­ tiniai junginiai, kurių daugelis pasi­ žymi farmacinėmis ir kitomis nau­ dingomis savybėmis. Tokių junginių išskyrimas iš gamtinių objektų yra nepaprastai sudėtingas procesas, kai iš dešimčių kilogramų gamtinio au­ galo išgaunami tik miligramai jun­ ginio. Jei pavyktų sintetiniu būdu gau­ ti visus reikiamus junginius, tai iš dalies būtų išspręsta vaistų problema.

A. Eschenmoseris vienas pirmųjų sukūrė panašius svarbius gamtinius junginius.

FIZIKOS SRITIES NOBELIO PREMIJOS LAUREATAS - VILNIAUS UNIVERSITETE Doc. Gintaras DIKČIUS, Fizikos fakulteto dekanas 1980 vasario 4 dieną ilgai negeso šviesa vienoje Grenoblio mokslinių tyrimų laboratorijoje. Dar ir dar kar­ tą stažuotojas iš Vokietijos Klausas von Klitzingas tikrino rezultatų pati­ kimumą. Stipriame magnetiniame lauke patalpinto bandinėlio Holo

efekto tyrimai leido konstatuoti nau­ ją reiškinį - vadinamąjį kvantinį Ho­ lo efektą. Gautų rezultatų tikslumas stebina iki šiol. Bandinėlio varža bu­ vo išmatuota neregėtu tikslumu. Pa­ lyginimui būtų galima pateikti atstu­ mo taip Vilniaus Katedros varpinės ir Kauno rotušės špilių matavimą - jį turėtume išmatuoti centimetro tiks­ lumu, kad galėtume lygintis su von Klitzingo matavimų tikslumu.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto muziejuje: (iškaitės)prof. G. Juška, prodekanas doc. J. Storasta,prof. L. Kimtys, prof. J. Vaitkus, Nobelio premijos laureatas prof. Klausas von Klitzingas, dekanas doc. G. Dikčius, doc. K. Arlauskas. Antrame plane matosi šiuolaiki­ nės kvantinės fizikos kūrėjo Makso Planko portretas. Prof. K. von Klitzingas yra šio korifėjaus „mokslinisproanūkis“.

2000 m. rugsėjo 22 d. 11 vaL VU Komunikacijos fakulteto 203 auditorijoje (Saulėtekio ai. 9,1 rūmai) Angelė ŠARLAUSKIENĖ gins disertaciją „Dokumentų statistikos duomenų bazės, rengia­ mos nacionalinės bibliografijos duomenų banko pagrindu, kūrimo ir skleidimo principai“ hu­ manitarinių mokslų srities daktaro laipsniui gauti.

Komiteto sudėtis: 1. prof. habil. dr. Romualdas BRONIUKAITIS - komiteto pirmininkas, darbo vadovas (VU, humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija 06 H); 2. prof. habil. dr. Ona VOVERIENĖ (VU, hu­ manitariniai mokslai, komunikacija ir informacija 06 H); 3. doc. dr. Renaldas GUDAUSKAS (VU, humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija 06 H); 4. doc. dr. Povilas ABARIUS (VU, technikos mokslai, sistemų inžinerija 120 T); 5. prof. habil. dr. Viktoras URBONAS (Klaipė­ dos universitetas, humanitariniai mokslai, komu­ nikacija ir informacija 06 H).

Oponentai: 1. prof. habil. dr. Klemensas SINKEVIČIUS (Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija 06 H); 2. doc. dr. Julija ZINKEVIČIENĖ (VU, humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija 06 H).

Žymiausi pastarųjų dešimtmečių mokslo pasiekimai (tarp jų - ir dau­ gelis fizikos atradimų) padaryti dir­ bant kolektyviai dideliuose mokslų centruose. Neretai tie patys rezulta­ tai gaunami beveik tuo pat metu skirtingose šalyse. Todėl ir Nobelio premijos, svarbiausi apdovanojimai už pasiekimus moksle, suteikiami iš karto keliems autoriams.

Kaip sako prof. A. Matulis, fara­ dėjų ir niutonų - pavienių moksli­ ninkų, padariusių perversmus moks­ lo raidoje - era praėjo. Dabar, no­ rint sukurti naujas teorijas, atrasti naujus, dar netirtus reiškinius, rei­ kalingos suvienytos daugelio moks­ lininkų pastangos.

Kvantinio Holo efekto atradimas šiuo požiūriu unikalus reiškinys.

1985 m. fizikos srities Nobelio pre­ mija buvo suteikta vienam moksli­ ninkui - Klausui von Klitzingui. Šių metų pradžioje mane nuste­ bino elektroniniu paštu gautas laiš­ kas. Jame profesorius von Klitzingas pareiškė norą aplankyti mūsų Uni­ versitetą. Įsitikinę, jog tai ne balan­ džio 1-osios pokštas, tuoj pat suda­ rėme svečio priėmimo komisiją. Pa­

2000 m. spalio 6 d. 15 vai. VU Teisės fakultetoprof. M. Riomerio auditorijoje Aušra RAULIČKYTĖ gins disertaciją „Nuosavybės teisės gynimas konstitucinės priežiūros institucijose“ socialinių mokslų srities daktaro laipsniui gauti.

Komiteto sudėtis: 1. doc. dr. Egidijus KŪRIS-komitetopirmi­ ninkas, darbo vadovas (VU, socialiniai mokslai, teisė 01 S); 2. prof. habil. dr. Viktoras JUSTICKIS (Lie­ tuvos teisės akademija, socialiniai mokslai, teisė 01 S); 3. prof. habil. dr. Vygintas Bronius PŠIBILS­ KIS (VU, socialiniai mokslai, politikos mokslai 02 S); 4. prof. habil. dr. Stasys VANSEVIČIUS (VU, socialiniai mokslai, teisė 01 S); 5. doc. dr. Stasys STAČIOKAS (VU, sociali­ niai mokslai, teisė 01 S).

Oponentai : L prof. habil. dr. Antanas BURKAUSKAS (Lietuvos teisės akademija, socialiniai mokslai, teisė 01 S); 2. doc. dr. Egidijus ŠILEIKIS (VU. socialiniai mokslai, teisė 01 S).

Konferencijoje dalyvavo moksli­ ninkai, kurių vardais vadinamos che­ minės reakcijos, pvz., Ugi reakcija. Es­ tų kilmės chemikas įvaras Ugi dirba Miuncheno Technikos universitete.

Kombinatorinės sintezės dėka pasi­ darė įmanoma šimtais ir tūkstančiais sintetinti naujus cheminius junginius per vieną dieną, pritaikant Ugi ir ki­ tas reakcijas. Nemažai paskaitų buvo skirta teoriniams organinės chemi­ jos - reakcijų selektyvumo ir me­ chanizmų, erdvinės struktūros, stereochemijos klausimams. Jas skaitė R. Noyori iš Nagojos, A. de Meijere iš Giotingeno, M. Belleris iš Rostoko universiteto, A. Barrettas iš Londono Imperial koledžo. Pranešimus skaitė baltiškos kilmės išeivijos mokslininkai Edwinas Vedejs, Lauri Vaska, Romas Kazlauskas. Įdomi buvo Kanadoje gi­ musio jauno lietuvių chemiko paskai­ ta, kurijungia biochemiją ir organinę sintezę. Chemikai gerai žino “Kaz­ lausko taisyklę”, kuri nusako, kaip tam tikri fermentai veikia organinius substratus. Dirbdamas su fermentais lipazėmis, jis pirmasis ištyrė daugybę virsmų, nustatė dėsningumus, ir to­ dėl mokslinėje literatūroje jo sufor­ muluota taisyklė vadinama autoriaus vardu. Tai buvojo pirmasis vizitas tė­ vų gimtinėje. sirodo, profesorius, planuodamas sa­ vo vasaros kelionę į Lietuvą pas nau­ jus giminaičius, panoro aplankyti ir savo kolegas - Vilniaus universiteto fizikus. Juolab kad jam įprastos pus­ laidininkių medžiagos intensyviai ti­ riamos ir Vilniaus universitete bei Puslaidininkių fizikos institute. Šias mokslo įstaigas seniai garsina puslai­ dininkių fizikos specialistai. Paminė­ siu tik keletą: ilgametį Mokslų aka­ demijos prezidentą J. Požėlą, velio­ nį akademiką J. Viščiaką, profesorius J. V. Vaitkų, G. Jušką, S. Ašmontą irkt.

Rugpjūčio 11 d. profesorius/Gau­ sas von Klitzingas su žmona Renata, sūnumi ir kitais giminaičiais atvyko į senąjį mūsų Universitetą. Apžiūrė­ jus rūmus svečius priėmė Universi­ teto rektorius akad. Rolandas Pavi­ lionis, kuris papasakojo apie Univer­ siteto veiklą, džiaugsmus ir rūpes­ čius, buvo apsikeista suvenyrais.

Po to profesorius gan gausiai (ne­ žiūrint atostogų meto) susirinkusiaifizikų bendruomenei paskaitė paskai­ tą apie kvantinio Holo efekto atradi­ mą, naujus tyrimus profesoriaus va­ dovaujamame Štutgarto Makso Plan­ ko institute. Diskusijos buvo tęsiamos ir prie pietų, kuriuos svečio garbei su­ rengė „Žaltvykslės“ kavinė, stalo.

Po pietų svečias apsilankė Fizikos fakultete, kur susitiko su dėstytojais,

2000 m. spalio 12 d. 11 vai. Vilniaus universi­ teto Medicinos fakulteto Socialinės medicinos cen­ tre (Šeškinės g. 24-119, Vilnius) Rūta PETRAUS­ KAITĖ EVERATT gins disertaciją „Mirtingumo nuo plaučių vėžio pokyčių Lietuvoje ir kenksmin­ gų veiksnių didelės rizikos populiacijoje įvertini­ mas“ biomedicinos mokslų srities daktaro laips­ niui gauti.

Komiteto sudėtis: 1. doc. dr. Romualdas GUREVIČIUS - ko­ miteto pirmininkas, darbo vadovas (VU, bipntedicinos mokslai, visuomenės sveikata 10 B); 2. prof. habil. dr. Algirdas BAUBINAS (VU, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata 10 B); 3. prof. habil. dr. Vilius GRABAUSKAS (KMU, biomedicinos mokslai, visuomenės svei­ kata 10 B); 4. prof. habil. dr. Jadvyga PETRAUSKIENĖ (KMU. biomedicinos mokslai, visuomenės svei­ kata 10 B); 5. prof. habil. dr. Mečys STUKONIS (Lietu­ vos onkologijos centras, biomedicinos mokslai, medicina 07 B).

Oponentai: 1. prof. habil. dr. Laima GRICIŪTĖ (Lietu­ vos onkologijos centras, biomedicinos mokslai, medicina 07 B); 2. doc. dr. Kęstutis ŽAGMINAS (VU, biome­ dicinos mokslai, visuomenės sveikata 10 B).

Konferencijos metu parodą su­ rengė mokslinės literatūros leidyklos “Springer” ir “Thieme”. Konferen­ cijoje buvo pateikta apie 60 stendi­ nių pranešimų, geriausių autoriai buvo apdovanoti leidyklos “Sprin­ ger” knygomis. Iš Lietuvos buvo pre­ mijuotas Dianos Bričkutės iš Kauno technologijos universiteto prane­ šimas, skirtas asimetrinei chiralinių a-aminorūgščių sintezei. Dalis jos darbo atlikta bendradarbiaujant su norvegų chemikais. Beje, visi premi­ juoti pranešimai susiję būtent su stereoselektyvių reakcijų metodų taiky­ mu ir vystymu. Konferencija buvo gera proga Lietuvos autoriams pade­ monstruoti savo pasiekimus, juos pri­ statyti, sud ominti užsienio mokslinin­ kus ir firmas.

Konferencijos metu įvyko apva­ laus stalo diskusija apie organinės sin­ tezės ateitį. Tai gana įdomus renginys, kuriame buvo aptartos šio srities ten­ dencijos, bandyta atsakyti į klausimą, ar organinė sintezė išliks savarankiš­ ka mokslo sritis, ar netaps tik priedė­ liu vystant biochemiją, biologiją, me­ diciną. Nors vienareikšmiškai atsaky­ ti į šį, kaip ir beveik į bet kurį klausi­ mą moksle, nėra lengva, vis tik prieita nuomonės, kad organinės sintezės laukia dar gana plačios perspektyvos.

Primėmimas pas rektorių akad.

R. Pavilionį. Prof. K. von Klitzingas pasirašo Garbės svečių knygoje. kalbėjosi apie mokslinius tyrimus, studijų programas, lankėsi keliose mokslinėse ir studentų laboratorijo­ se, Fizikos muziejuje. Baigiantis vieš­ nagei profesorius paminėjo, jog jį nustebino mūsų fakulteto mokslinių tyrimų lygis - ypač turint omenyje varganą fakulteto (kaip ir visų moks­ lo bei studijų institucijų Lietuvoje) finansavimą. Labai gerą įspūdį pro­ fesoriui von Klitzingui paliko Fizikos muziejus, kuriam jis paliko savo mo­ nografiją ir pasirašė Garbės lankyto­ jų knygoje.

Lauksime naujų susitikimų, ku­ riuos profesorius pažadėjo.

V. Naujiko nuotraukos

2000 m. spalio 20 d. 13 vai. Vilniaus uni­ versiteto Santariškių ligoninės auditorijų korpu­ so posėdžių salėje (Santariškių g. 2) Loreta IVAŠKEVIČIENĖ gins disertaciją „Ligonių po vainikinių širdies arterijų apeinamųjų jungčių operacijų vėlyvi rezultatai“ biomedicinos mokslų srities habilituoto daktaro laipsniui gauti.

Komiteto sudėtis: 1. prof. habil. dr. Juozas BLUŽ AS - komiteto pirmininkas (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, medicina 07 B); 2. prof. habil. dr. Marija Rūta BABARSKIENĖ (Kauno medicinos universitetas, biome­ dicinos mokslai, medicina 07 B); 3. prof. habil. dr. Julija BRAZDŽIONYTĖ (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, medicina 07 B); 4. prof. habil. dr. Aleksandras LAUCE­ VIČIUS (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina 07 B); 5. prof habil. dr. Rimantas PUTELIS (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, medicina 07 B); 6. prof. habil. dr. Vytautas SIRVYDIS (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina 07 B); 7. prof. habil. dr. Giedrius UŽDAVINYS (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina 07 B).

7

Universitas Vilnensis

2000 m. rugsėjis

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

VUSA INTERNETE Atnaujinto VUSA internetinio puslapio privalumas operatyvi ir aktuali informacija visiems, kuriems kyla klausimų.

Gerda INČIŪRAITĖ

Elektroninei komunikacijai įgaunant vis didesnį pagreitį, ne­ nuostabu, jog labai intensyviai kuriami internetiniai reprezen­ taciniai puslapiai. Prieš naujuo­ sius mokslo metus buvo atnau­ jintas ir VUSA puslapis interne­ te, su kuriuo galima susipažinti adresu www.vusa.lt.

VUSA Informacinio komite­ to koordinatoriaus Justo Jaku­ bausko teigimu, pagrindinis intemetinio puslapio privalumas operatyvi ir aktuali informacija.

Šį puslapį planuojama nuolat at­ naujinti. Dabar jame galima rasti naujausias žinutes, VUSA įsta­ tus, narių sąrašą, struktūrą, veik­ los apibūdinimą, nuorodas į kontaktus. Netrukus tikimasi sukurti ir puslapio versiją ang­ lų kalba. Šiuo metu adresu www.vusa.lt\guide svetimšaliai gali susipažinti su elektroniniu informacinės knygelės apie Vil­ nių bei Vilniaus universitetą va­ riantu. Lietuviškas tokios knyge­ lės variantas prieinamas ir vi­ siems pirmakursiams.

Nors VUSA internetinio puslapio kūrėjus džiugina dizai­

nas, tačiau ateityje dar ren­ giamasi jį papildyti fotografijo­ mis ir iliustracijomis, kad pus­ lapio „veidas” būtų kuo pa­ trauklesnis.

Rimtesni ir svaresni planai su­ siję su elektroninės konferenci­ jos studentams kūrimu bei dar­ bo biržos idėja - VUSA pusla­ pyje ruošiamasi skelbti darbda­ vių pasiūlymus.

Informacinis VUSA komi­ tetas laukia kuo įvairesnių pa­ siūlymų ir pageidavimų, kaip būtų galima išnaudoti visas elektroninės komunikacijos ga­ limybes.

SU LIETUVOS STUDENTO PAŽYMĖJIMU IR Į BIBLIOTEKĄ, IR Į BANKĄ Šiemet vėliau dalinami Lietuvos studentų pažymėjimai (LSP) yra šiek tiek pakitę.

Gerda INČIURAITĖ Tiek dėl paties LSP pakitimų, tiek dėl techninių kliūčių studen­ tai pažymėjimus šiemet gavo kiek vėliau, bet dėl to tikrai ne­ verta per daug burnoti. Šiųmečiai pirmakursiai rug­ sėjo antrą savaitę pirmieji turė­ jo progą pačiupinėti naujuosius pažymėjimus. LSP dabar jau at­ liks ir mokėjimo kortelės funk­ ciją. Dėl to Vilniaus universite­ to studentų atstovybėje (VU­ SA) ne veltui trinama rankomis - pasiekus, jog studentų pažy­ mėjimo numeris būtų tapatus skaitytojo pažymėjimo nu­ meriui, bei jam tapus banko kortele, ateityje planuojama LSP paversti dar ir taksofono kortele.

LSP pakitimai - viena iš svar­ biausių priežasčių, dėl kurios Atstovybėje knibždėte knibždėjo studentų. Daugiausia klausimų neabejotinai kilo pirmakursiams.

Jie tiesiog turėjo užpildyti anke­ tas ir mokėjimo kvitus, vėliau juos nugabenti į bet kurį banko “Snoras” skyrių, sumokėti 20 litų ir tuomet laukti iki dešimties dienų.

Norint prasitęsti LSP, pir­ miausia reikia ateiti į studentų atstovybę pasiimti anketų, užpil­ dyti jas ir nueiti į artimiausią banko “Snoras” skyrių susimo­ kėti 15 Lt už pažymėjimo pratę­ simą. Jei pažymėjimas pamestas reikia mokėti 20 Lt. Atėjus į stu­ dentų atstovybę pasiimti LSP, reikia turėti pasą arba kita asme­ nį liudijantį dokumentą, seną LSP (jį reikės grąžinti atsiimant naująjį) ir vieną nuotraukėlę.

Dar kyla nemažai klausimė­ lių dėl to, kad studentai nenori bankinės kortelės. Kortelę vis tiek gausite, bet ją galima akty­ vuoti arba ne, t.y., pildyti skiltį “Prašymas-susitarimas išduoti LSP pažymėjimą „eLitocard LSP“ mokėjimo kortelę ir atida­ ryti sąskaitas” arba ne. Bet prieš tai verta pasidomėti teikiamomis nuolaidomis - gal susiviliosi.

Senieji studentų pažymėjimai galios iki spalio 1 dienos.

Pasikeitė ir LSP dizainas. At­ sisakyta hologramos (blizgučio), Universiteto logotipas perkeltas į kitą pažymėjimo pusę, atsira­ do mikroprocesorius ir mokėji­ mo kortelės pavadinimas.

Smulkesnė informacija tei­ kiama telefonais 68 71 44, 68 71 45 arba elektroniniu paš­ tu soc@vusa.lt.

FIZIKOS STUDENTAI DALYVAVO TARPTAUTINĖJE KONFERENCIJOJE Jau 15 metų Tarptautinė fizikos studentų asociacija (IAPS - International Association of Physics Students) organizuoja Tarptauti­ nės fizikos studentų konferencijas.

Kiekvienais metais vis kitame pa­ saulio universitete apie 300 fizikos

studentų dalinasi savo moksline patirtimi ir susipažįsta su naujau­ siais fizikos mokslo pasiekimais.

Rugpjūčio 4-11 dienomis tokia konferencija vyko Kroatijos mies­ te Zadare. Joje dalyvavo ir 7 stu­ dentai iš Lietuvos, iš Vilniaus uni­

versiteto. Lietuvos delegacija ne tik aktyviai dalyvavo moksliniuo­ se disputuose ir pristatymuose, bet taip pat ir užmezgė naudingus ry­ šius, kurie padės organizuoti FIDI ir, žinoma, Fizikos fakulteto stu­ dentų atstovybės (FFSA) veiklą.

r

L

Trumpai apie VUSA vasarą

3

VUSA MOKYMAI Vasarą dauguma studentų aktyviai dirba, norėdami užsidirbti studijoms, arba tiesiog poilsiauja. Pačiame liepos viduryje 25 „vusiečiai” iš 11 fakultetų susirinko Bebrusuose, Molėtų rajone, aptarti VUSA veiklą ir numatyti kon­ krečius projektus šiems mokslo me­ tams. Mokymus pravedė buvusi VUSA prezidentė, dabartinė projektų vadovė Raminta. Džiugu, kad jau keletas mo­ kymuose suplanuotų projektų neliko tik popieriuje - tai ir Rugsėjo l-oji klu­ buose ir VU kiemeliuose, ir kuratorių programa, ir informacinis leidinys pirmakursiams. Panašūs mokymai fakultetinėms studehtų atstovybėms yra numatyti dar šį rudenį.

LEIDINYJE „STUDENTIŠKO GYVENIMO VADOVAS" -JUMS NAUDINGA INFORMACIJA Jau nuo praėjusių metų Atstovybėje bandoma įgyvendinti idėją palengvinti,Juksų” gyvenimą informaciniu leidiniu. Anks­ itslaiyb* tesniais metais tai padaryti sutrukdė finan­ siniai sunkumai. Šiais metais projektą pa­ rėmė Valstybinė jaunimo reikalų taryba, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus universitetas. 64 leidinio pusla­ piuose tilpo informacija apie universitetą, studijas VU ir užsienyje, studentiškas organizacijas, laisvalaikio galimybes Universitete ir mies­ te, stipendijas, paskolas ir daug kitų vertingų dalykėlių. Leidinio in­ formacija yra ir bus nuolat atnaujinama VUSA interneto svetainėje.

Pastabas apie knygą siųskite projekto vadovei Ramintai elektroniniu paštu raminta.stuikyte@sa.vu.lt

LEIDINYS UŽSIENIEČIAMS STUDENTAMS Užsieniečiai studentai, atvykstantys dalinėms ar nuoseklioms stu­ dijoms į Vilniaus universitetą, šiais metais gavo informacinį leidinį „Student Guide” („Studentų vadovas“). Jame atrinkta, mūsų nuo­ mone, aktualiausia informacija, kuri padės užsieniečiams lengviau įsitraukti į Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės ir Vil­ niaus miesto gyvenimą. Tokį spalvingą ir akį traukiantį leidinį VUSA Tarptautinių reikalų komitetas leis kasmet. Projektą visokeriopai skatino VU Tarptautinių ryšių skyrius ir ypatingai jo vadovas Algi­ mantas Lipinaitis. Leidybą finansavo Europos Sąjungos programa SOCRATES/ERASMUS, parėmė „Vilnius in Your Pocket”.

8

Universitas Vilnensis

2000 m. rugsėjis

VUSA PREZIDIUMAS 1. Andrius Augulis - prezidentas, andrius.auguhs@chf.vu.lt 2. Artūras Šaltis - viceprezidentas (socialinių akademinių reikalų), arturas.saltis@if.vu.lt 3. Mindaugas Reinikis - viceprezidentas (tarptautinių ryšių), mindaugas@vusa.lt

VUSA VALDYBOS NARIAI Vardas, pavardė.

4. Andrius Zujus 5. Aistė Vahukaitė 6. Valdas Noreika 7. Gintarė Velutytė 8. Vytautas Kašėta 9. Vita Vahūnaitė 10. Gediminas Bugaitis 11. Vidas Rojus 12. Mindaugas Žiūkas 13. Loreta Galdikaitė 14. Oleksandr Laneskij 15. Daina Maslauskaitė 16. Žygimantas Šalčiūnas 17. Kristina Šimkutė 18. Jovita Germanovič 19. Lina Jokubauskaitė 20. Justina Karsokaitė 21. Aleksandras Troninas 22. Justas Jakubauskas 23. Monika Bakanauskaitytė 24. Marius Zabielskas 25. Vitalijus Orlovas 26. Jurga Kepenytė 27. Vidas Rojus (Ezopas) 28. Vita Žėkaitė 29. Laurynas Rimsevičius 30. Marijus Kasperavičius 31. Giedrius Brazdauskas 32. Neringa Bliūdžiūtė 33. Indrė Adomavičiūtė 34. Mindaugas Vaičiūnas 35. Lina Aleknaitė 36. Mindaugas Gudelis 37. Liutauras Daugirdas 38. Tomas Šileika 39. Renata Paliukaitė 40. Rasa Astramskaitė

Fakultetas Chemijos Ekonomikos Filosofijos Filologijos Fizikos Gamtos mokslų Istorijos KHF Medicinos MIF TSPMI Teisės Chemijos Ekonomikos Ekonomikos Filosofijos Filologijos Filologijos Fizikos Fizikos Gamtos mokslų Gamtos mokslų KHF KIIF Medicinos Medicinos MIF MIF TSPMI TSPMI Teisės LiMSA LiMSA Tflia IĘLS KHF KHF

Komitetas Elektroninis paštas

AK TELŠ IĘLS SC SC

aisty@centras.lt valdas.noreika@fsf.vu.lt gintare@vusa.lt kavyte@vusa.lt vita.valiunaite@gf.vu.lt gediminas.bugaitis@if.vu.lt

AK, SC

mindaugas.z@auste.elnet.lt

oleksandrl@yahoo.com daina@euro.lt zygutis@eudoramail.com kristikas@centras.lt jovita.germanovic@ef.vu.lt TP, LS, SC lina.jokubauskaite@fsf.vu.lt TP, LS justina@vusa.lt AK,SC maksas_maksas@hotmail.com IF justas@vusa.lt LS, SC monika.bakanauskaityte@ff.vu.lt LS zabielskas@yahoo.com LS vitalijus.orlovas@gf.vu.lt kepenyte@hotmail.com vidasr@takas.lt TP elfas@centras.lt TP AK IF

IF IĘLS

TP

TP, LS

spastai@takas.lt gbrazd@pub.osf.lt agnire n3 @hotmail.com

mindaugas.vaiciunas@tf.vu.lt lina.aleknaite@takas.lt munisg@takas.lt vaterlo@takas.lt tomas.sileika@if.vu.lt

VUSA REVIZIJOS KOMISIJA Roman Grigaravičius, pirmininkas, romikk@yahoo.com Dmitrij Lychina, dmitrij@yahoo.com

NUO ŠIŲ MOKSLO METŲ SPORTUOSIME TIK PIRMĄ SEMESTRĄ Tik nepamirškit, kad sportas - sveikata, o sveikata - pats brangiausias (ypač studento) turtas!

Jūratė TAMULEVIČIŪTĖ VU pirmo kurso studentai privalo lankyti kūno kultūros užsiėmimus.

Anksčiau aktyviai sportavę, pasiekę sportinių rezultatų studentai turi gali­ mybę toliau sportuoti VU rinktinėje, siekti dar geresnių rezultatų bei gauti už tai papildomą kreditą. Vyresnių kur­ sų studentai gali lankyti atskirų sporto šakų užsiėmimus, palaikyti gerą spor­ tinę formą ar tiesiog sportuoti savo ma­ lonumui. Taip buvo iki šių mokslo me­ tų pradžios.

Tačiau šių metų birželio 22 d. VU Senato posėdyje buvo patvirtinti nauji VU Sveikatos ir sporto centro nuosta­ tai. Šis centras pakeitė iki šiol buvusį Kūno kultūros centrą. Pagal naujuosius nuostatus, Centras turi teisę turėti at­ skirų sporto šakų klubus. Tokie klubai turėtų padėti išsilaikyti naujajam Svei­ katos ir sporto centrui. Taigi nuo šiol vyresnių kursų studentai už lankomas atskiros sporto šakos treniruotes turės mokėti. VU Studijų skyriaus vedėjas dr. E. Stumbrys komentuodamas šią si­ tuaciją tvirtino, kad sąlygas sportuoti sudaro sporto klubai, o Universiteto pa­ reiga yra teikti žinias apie atskiras spor­ to rūšis, - tuo universitetas ateityje ir rūpinsis. Nemokamai sportuoti turi tei­ sę tik VU rinktinių nariai, kurie, kaip ir anksčiau, už tai gaus tam tikrą kreditų skaičių. Dr. E. Stumbrys pabrėžė, kad akademinių lengvatų sportininkai tikė­ tis negali, o štai finansinės nuolaidos įmanomos. Tiesa, studijų skyriaus ve­ dėjas apgailestavo, jog vieningo nuolai­

dų mechanizmo neturime, o paramą aukštų rezultatų pasiekusiems sporti­ ninkams dažniausiai suteikia įvairūs fondai.

Rugpjūčio 31 d. kūno kultūros dės­ tytojai ir treneriai sužinojo, kad kūno kultūros užsiėmimus pirmo kurso stu­ dentai privalės lankyti tik vieną (pirmą) semestrą vietoj buvusių dviejų.

Dr. E. Stumbrys paaiškino, kad kūno kultūra kaip privaloma disciplina yra užsilikusi iš tarybinių laikų. Jo teigimu, ateityje tokios privalomos disciplinos turėtų nebelikti. Čia norisi priminti, kad sportas - sveikata, o be jos net ir pro­ tingiausias studentas vargu ar bus nau­ dingas Lietuvos visuomenei.

VU Studentų atstovybei rūpi, ką mano VU studentai apie šiuos pasikei­ timus. Pateikiame Jums trumpą anke­ tą ir tikimės, kad pareikšite savo nuo­ monę. Iškirpę šią anketą iš laikraščio, atneškite ją į VU Studentų atstovybę (CR, Observatorijos kiemelyje). p I------------------ —--------------------'”7 * 1. Kūno kultūros užsiėmimai i j turi būti privalomi.

| Q| pritariu

| Q nepritariu 2. Studentas už sporto užsiė- I | mimus turi mokėti pats.

I

~| visiškai pritariu i pritariu, tačiau kaina turėtų I J būti mažesnė nei miesto j sporto klubuose

i Į Į nepritariu Ačiū už atsakymus J

VUSA KOMITETŲ PIRMININKAI Justas Jakubauskas, Informacinis komitetas, info@vusa.lt Vytautas Kašėta, Laisvalaikio komitetas, freetime @vusa.lt Mindaugas Žiūkas, Akademinių reikalų komitetas, inter@vusa.lt Artūras Šaltis, Socialinių reikalų komitetas, soc@vusa.lt Daina Maslauskaitė, Tarptautinių reikalų komitetas, inter@vusa.lt

Komitetai: IF- informacinis; LS - laisvalaikio; TP - tarptautinių reikalų; AK - akademinių reikalų; SC - socialinių reikalų

FUKSAI Į FAKULTETUS VAŽIUOJA IR TAKSI Kuratorių programa!Ji skirta viso Universiteto pirmakursiams. Programos esmė - vyresni studentai padeda savo fakulteto fuksams priprasti prie „klimato pasikeitimų” ir dirba kaip nemokamos auklės mažyliams.

Kuratorius savo „augintinius” turėtų supažindinti su fakulteto evakuacijos planu, struktūra, veikiančiomis organizacijomis, būreliais ir 1.1. Kol kas nuskriausti TSPMI ir Komunikacijosfakultetų pirmakursiai. Teisės fakultete pirmakursių kuravimu užsiima ELSA. Iš viso jau yra 21 kuratorius. Keletas jų sutiko pasidalinti savo įspūdžiais iš pirmųjų „darbo” dienų.

Mindaugas Žiūkas-„Žiogas”, Me­ dicinos fakultetas „Nuliams”, nekrikštams pirma­ kursiams, reikia padėti įsigyti stu­ dentų pažymėjimus, sumokėti už studijas, pasirūpinti socialiai remti­ nais, padėti apsigyventi bendrabu­ čiuose. Kišam jiems į galvą ir naujų­ jų studijų nuostatų principus, ypač tai, kad jie privalo lankyti paskaitas (bet jie vis tiek netiki). Medikų ku­ ratoriams tenka padirbėtikelrodžiais viso universiteto fuksams, nes Kūno kultūros centro fakulteto kieme jie tiesiog nepajėgūs rasti Linksmesnių atsitikimų per kelias darbo dienas dar nedaug, bet buvo: pirmą sykį ati­ darant biurą M. K. Čiurlionio gatvė­ je (tai medikų bendrabutis) budin­ čioji paklausė, ką mes čia darysime.

Kai atsakėm, kad studentams padė­ sim, nuleido galvą: „Tai kad univer­ sitetas ir taip pinigų neturi..” Atsa­ kėm, kad už dyką dirbsim. Moteris per savo maždaug 50 metų gyveni­ mą, matyt, daug ko mačiusi, bet kad žmonės už dyką dirbtų?! Netikėjo.

Netikėjo, kol dar trys atėję savano­ riai nepaliudijo. Dar ir dabar į mus praeinančius su nepasitikėjimu žiū­ ri... Beje, viena fuksė jau pasakojo, kad į Matematikos fakultetą (atstu­

mas - apie 1 km) važiavo taksi - ap­ link visą Vingio parką. Štai tokiomis akimirkomis ir pajunti, kad reikia to, ką darai...

Jovita Germanovič, Ekonomikos fa­ kultetas Turiu trylika grupių (truputį per daug tokiam mažam žmogeliui kaip aš). Rugsėjo pirmą dieną po susitiki­ mo su valdžia ir seniūnais rėžiau fuk­ sams kalbą. Su tais, kurie nepamiršo prie manęs prieiti, pasivaikščiojom po Ekonomikos fakultetą, parodžiau įdomias vietas. Fuksai pasiėmė Uni­ versiteto elektroninių pašto dėželių adresus. Teko visus išmokyti, kaip naudotis „Pine” programa. Vėliau suorganizavau paskaitėles. Pirmojo­ je buvo apie 100 žmonių. Turėjau gerokai parėkauti - negailėti balso stygų, kad ir gale sėdintys mane iš­ girstų . Atsakinėjau į fuksams kilusius klausimus.

Populiariausias klausimas - kada bus LSP. Viena pirmakursė paklau­ sė, kodėl suskilo LSS, ar egzistuoja galimybė „peršokti” kursus. Kai ku­ rie domisi, ar galima pasirinkti lais­ vuosius dalykus kituose fakultetuo­ se. Iš šių klausimų matyti, kad turė­ sime neeilinių fuksų.

Almantas Pivrikas-„Faxas”, Fizikos fakultetas: Oi, kuruojant mes mos fuksus... O buvo taip: atėjo vienas fuksas pas mus ieškoti grupiokų, kursiokų adresų są­ rašėlio. Tiesiog taip ir pareiškė: „Žmo­ gau, ieškau draugo, padėk rasti”. Be to, jiems jau įdomu, kur vyks „cementovkės”. Ateina tokiais nekaltais vei­ dais, o kai jau paklausia, tai..

Justina Karsokaitė, Filologijos fakul­ tetas Mūsų fakultete pirmakursius ku­ ruoja 3 kuratoriai: aš, Gintarė ir Alek­ sandras. Du iš jų priklauso VUSA par­ lamentui ir vienas VUSA valdybai Fuksus pasiskirstėme pagal specialy­ bes. Stengiamės, kad pirmakursiams būtų kuo geresnės sąlygos adaptuotis.

Dėstytojai prancūzistai ypač patenkin­ ti kad rūpinamės jaunaisiais studen­ tais. Mūsų fuksiukai labai nedrąsūs ir paklusnūs. Jau Rugsėjo 1-ąją jie paty­ rė imatrikuliaciją - savotišką pirmąjį krikštą. Spektaklio metu buvo įtraukti į veiksmą - teko pasivaikščioti suriš­ tiems virvėmis. Dabar jiems svarbiau­ sia informacija apie LSP, kur yra bib­ liotekos bei vienintelis fakulteto tua­ letas.

Nukelta Į 9 p.

Universitas Vilnensis

2000 m. rugsėjis

KĄ VEIKIA FAKULTETINES STUDENTŲ ATSTOVYBĖS? Tūlas Vilniaus univesiteto studentas žino, kad čia gyvuoja VUSA, tvarkanti daugybę akademinių reikalų, tačiau apie fakultetines studentų atstovybes turbūt retas girdėjo. Žodžiu, jei iškilo problemų, nebūtina tuo­ jau pat lėkti į VUSA. Vietinius reikalus tvarko jos padaliniai fakultetuose. Universitete jau veikia fizikų, matematikų, medikų, filosofų, tarptautininkų, chemikų atstovybės. Aktyvi Kauno humanitarinio universi­ teto studentų atstovybė. Kai kurios atstovybės, pvz., matematikų, dar neturi nuolatinių patalpų, betforma­ liai egzistuoja. Pabandysime supažindinti su kai kurių iš jų veikla.

LiMSA yra Lietuvos medici­ nos studentų asociacija. Tai sa­ vanoriška, visuomeninė, ne pel­ no siekianti organizacija, vieni­ janti medicinos studentus, įkur­ ta 1989 m. 1992 ji tapo IFMSA (tarptautinė medicinos studen­ tų asociacijų federacija) tikrąja nare. LiMSA struktūriniai pa­ daliniai - Vilniaus ir Kauno sky­ riai. LiMSA tikslas - ugdyti me­ dicinos studento asmenybę, eti­ nius ir humanistinius įgūdžius, sudaryti sąlygas studentams siekti maksimalių profesinių ži­ nių ir tapti aktyviais piliečiais, tautos ir pasaulio bendruome­ nės nariais.

LiMSA veikla. Kasmet vidu­ tiniškai keturiasdešimčiai (šie­ met bus pasiektas rekordas - 80) Lietuvos medicinos studentų su­ teikiama galimybė atlikti vieno mėnesio klinikinę praktiką ge­ riausiose pasaulio klinikose, tiek pat užsienio šalių studentų turi galimybę tobulintis mūsų šalies ligoninėse. Mokslinių stažuočių

programa leidžia įsijungti į mokslinį darbą užsienio aukš­ tosiose medicinos mokyklose (stažuotės trukmė - nuo vieno mėnesio iki metų). Vykdoma programa „pagalba knygomis” (book aid) iš Vakarų Europos.

Informaciją apie tai teikia LiMSA prezidentas Remigijus Narauskas (Kauno medicinos universitetas), LiMSA Vilniaus skyriaus direktorė Asta Grine­ vičiūtė, tel. 8-298-84251. Adre­ sas: M. K. Čiurlionio g. 25, LT-2009, Vilnius, ei. paštas: medicina@vusa.lt. interneto pus­ lapis http://www.jaunimas.net/ limsa.

LiMSA Vilniaus skyriaus pro­ jektas „Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų at­ stovybė” - dieninio skyriaus stu­ dentų projektas. Juo mėginama perkelti studentų atstovybes ar­ čiau pačių studentų, į veikiantį biurą.

VUMF SA atsirado bendro­ mis LiMSA ir VUSA pastango­

„TILIA" JUNGIA NE VIEN VAIKINUS Mindaugas REINIKIS VU studentų korporacija „Tilia” įkurta 1989 m Kadangi tai yra korporacija, tai iš pradžių ji vieni­ jo tik vyriškąją fakulteto dalį. Da­ bar, liberalėjant visuomenei, į korporacijos veiklą įsitraukia ir merginos. Korporacijos nariu ga­ li tapti kiekvienas VU Istorijos fa­ kulteto studentas, gavęs reko­ mendacijas iš trijų senjorų. Korporantai yra trejopi - jumorai, senjorai ir filisteriai. Junioru tam­ pama užpildžius anketą ir gavus rekomendacijas. Vienerius metus jumoras neturi balso teisės, o po metų valdybos siūlymu gali būti pakeltas į senjorus. Korporacijos valdybą sudaro penki senjorai: valdybos pirmininkas, iždininkas, juniorų globėjas, kancleris ir eti­ kos prižiūrėtojas. Į valdybos pir­ mininko postą renkamas asmuo iš senjorų, jis ir formuoja valdy­ bą. Korporacijos nariai gali būti pašalinti už įstatų ar garbės bei

etikos nesilaikymą. Baigę studijas VU, korporantai tampa filiste­ riais (garbės nariais). Šiuo metu valdybos pirminin­ kas yra Artūras Šaltis, juniorų glo­ bėjas - Mindaugas Reinikis. „Tilia”organizuoja konferenci­ jas, įvairius kitus renginius bei pro­ jektus. Daugiausia dėmesio krei­ piama į kultūrinę veiklą, t. y. isto­ rijos bei jai giminingų mokslų pro­ pagavimą, pilietinį auklėjimą.Korporantai organizuoja fuksų krikš­ tynas, kelia juniorus į senjorus. „Tilia”yra tarptautinė studen­ tų istorikų asociacijos ISHA na­ rė. Europoje „Tilia” vadinama „ISHA-Vilnius”. 2001 m korpo­ racija organizuos 13-ąją ISHA konferenciją, kurios tema - „Ma­ žumos”. Numatoma sulaukti dau­ gybės svečių iš beveik visų Euro­ pos šalių. ISHA narė - net Las Vegaso istorikų draugija.

Dabar korporacijoje yra per ke­ turiasdešimt studentų. Be to, gali­ ma pasigirti garsiomis jos narių pa­ vardėmis.

mis šių metų rugsėjo 1-ąją. Pa­ gal dabartinį organizacijų susi­ tarimą, projektui skirtas bando­ masis metų laikotarpis. Savo veikla VUMF SA sieks pagerin­ ti medicinos studentų socialinį bei akademinį gyvenimą, infor­ muoti juos apie profesines, aka­ demines, visuomenines bei kul­ tūrines galimybes ir kitaip pri­ sidėti prie studentų medikų ge­ rovės. VUMF SA veikla akade­ minėje srityje: rugsėjo pirmajai išleidome bukletą fakulteto fuksams su gyvybiškai svarbia in­ formacija - nuo bibliotekų ir medicininių prekių parduotuvių iki jaunimo organizacijų aprašy­ mo (kitų fakultetų fuksai tokios prabangos neturi). Ketinama vykdyti studentų apklausas, at­ stovauti studentams fakulteto ir Universiteto valdymo organuo­ se akademiniais ir socialiniais klausimais, skelbti studijų infor­ maciją fakultete, padėti rengti mokslines konferencijas, stu­ dentų olimpiadas, įsigyti stu­

r k

Anonsas

dento pažymėjimą. Socialinėje ’ srityje planuojama rūpintis fa­ kulteto bendrabučiais ir juose gyvenančiais, padėti ieškan­ tiems darbo studentams, rūpin­ tis dviračių stovėjimo vietos įrengimu prie fakulteto. Ban­ dysime suteikti visą reikalingą informaciją apie fakultetą besi­ domintiems studentams. Kultū­ rinėje srityje numatyta rengti fakulteto šventes, puoselėti fa­ kulteto tradicijas, organizuoti ir informuoti apie nuolaidas teat­ ruose, kinuose, organizuoti pa­ skaitas. VUMF SA biuras veikia kiekvieną darbo dieną nuo 9.30 iki 14.00 vai. VUMF SA projek­ to vadovas - Mindaugas Žiūkas, tel. 616178. Mus rasti galite adresu: M. K. Čiurlionio g. 25 (pir­ mame aukšte), tel.: 8-285-76534, ei. paštas: medicina@vusa.lt

FFSA-fizikų studentų atsto­ vybė, susikūrusi prieš paskutinę VUSA konferenciją. Tai ne ju­ ridinis VUSA padalinys, o fakultetinė atstovybė. FFSA yra išrinkta valdyba, sekretoriatas.

Aukščiausias valdymo organas - valdybos pirmininkas. Šiuo metu valdybos pirmininkas yra Almantas Pivrikas. Atstovybės nariai turi atskirą telefono lini­ ją, skolinasi kompiuterį. Fizikos fakulteto studentai čia gauna informaciją apie mokesčius už

studijas, egzaminus ir bet kuriais kitais klausimais.

Kaip teigė FFSA valdybos pir­ mininkas, šiuo metu atstovybę vi­ siškai okupavo fuksai.

MIFSA - patalpų neturinti, tačiau realiai egzistuojanti, dir­ banti ir krutanti matematikos studentų fakultetinė atstovybė.

Ji įsikūrė pernai lapkritį rinkimų kebu. Valdžioje šiuo metu yra 17 narių, iš kurių aktyviai veikia apie 10. Šioje organizacijoje po­ sėdžiai vyksta vieną kartą per mėnesį.

Per vienerius veiklos metus MIFSA didžiuojasi sutvarkiusi fakulteto stendą. MIFSOS lyde­ ris Giedrius Brazdauskas į veik­ lą įtraukė įvairių kursų studen­ tus, kurie gali sutvarkyti kasdie­ nius reikalus.

Ilgai brandinta MIFSA idėja turėti oficialų pasilinksminimo klubą, t. y. vietą, kur galėtų susi­ tikti „savi” (matematikos ir in­ formatikos) studentai, kol kas dar neįgyvendinta. MIFSA ieš­ kojo rėmėjų Matematikos ir in­ formatikos fakulteto dienoms, prisidėjo rengiant fuksų krikš­ tynas.

Matematikos fakulteto stu­ dentai iškilus klausimams gali ra­ šyti elektroniniu paštu adresu mifsa@onelist.com Parengė Vaida MORKŪNAITĖ

A

J

TARPTAUTINIAME SEMINARE BUS KALBAMA NE TIK APIE EUROPOS SĄJUNGĄ Vaida MORKŪNAITĖ

Atvyks daug svečių Jau ketvirtus metus VUSA rengia tarptautinį seminarą, į ku­ rį kviečiami kolegos iš įvairių Eu­ ropos šabų. Į seminarą, finan­ suojamą Europos Sąjungos, šie­ met suplauks svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Slovėnijos, Vengrijos, Olandijos.

Pirmasis seminaras prasidėjo nuo Šiaurės ir Baltijos šalių ben­ dradarbiavimo, pernai įsijungė Centrinės ir Rytų Europos at­ stovai.

Konferencijose kalbama apie studijų mainus ir apie tai, kuo studentų savivalda gali prie to prisidėti.

Pagrindinis spalio 2-8 dieno­ mis vyksiančio seminaro tikslas - surengti šviečiamąjį, su Euro­ pos pokyčiais susijusį renginį. Šiųmetinis seminaras vadinasi

„Atskira valstybė Europos plėt­ ros kontekste”.

Skiriamas dėmesys užsienio studentams

Bus sprendžiamos ir Ignalinos AE problemos

Manoma, VU reikalingi kura­ toriai ne tik pirmakursiams, bet ir atvykstantiems čia studijuoti užsieniečiams. Pirmas žingsnelis jau žengtas - išleista knygelė už­ sieniečiams, kurioje galima rasti atsakymus į daugelį dominančių klausimų.

Seminare nebus pamirštos ir tautinių mažumų problemos.

Raminta pasidžiaugė, kad Lietu­ voje aštrių problemų nėra - tau­ tinės mažumos čia gerbiamos.

Seminaro dalyviai lankysis Ketu­ riasdešimties Totorių kaime, iš užsienio atvykęs lektorius kalbės apie Europoje gyvenančių tauti­ nių mažumų problemas.

Dar viena seminaro diena bus skirta jaunimui. Bus kalbama apie Baltąją jaunimo knygą, ku­ rioje surašyta tai, ko nori Euro­ pos jaunimas.

Viena šio renginio organiza­ torių Raminta Štuikytė tikino, kad didžiausias dėmesys bus kreipiamas į integraciją į ES. Dėl to seminare kviečiamas dalyvau­ ti Lietuvos vyriausiasis derybi­ ninkas su ES V. Ušackas.

Praeitų metų seminare kilo idė­ ja padiskutuoti apie Ignalinos AE. Viena tarptautinio seminaro dienų bus skirta švietimui, dis­ kutuojama apie harmonizaciją tarp aukštojo mokslo sistemų.

Studentų mobilumą didina SOCRATES programos, pade­ dančios organizuoti studijų mai­ nus. Seminare bus diskutuojama apie tai, kas yra daroma šioje sri­ tyje, kokios yra studijų galimy­ bės, mūsų situacija bus palygin­ ta su kitų šabų patirtimi.

Svečiai

FUKSAI Į FAKULTETUS VAŽIUOJA IR TAKSI Atkelta iš 9 p.

Tomas Šileika, Istorijos fakultetas

Šįmet fakultete yra 160 pirmakur­ sių. Visijie pirmą kartą atsidūrė už mo­ kyklos ribų, tarytum pabudo realiame studentiškame gyvenime. Universite­ tas - ne mokykla, kur viskas paduota ir išaiškinta, čia niekas pirštu nerodo, ką ir kaip reikia daryti, tad prireikia ku­ ratorių pagalbos. Jie - savotiški „gany-w tojai”, padedantys aklimatizuotis stu­ dentiškame pasaulėlyje. Šįmet esame keturiese: archeologų kuratorė - Asta Šaknytė, istorikų - Liutauras Daugir-

4-

das, Mindaugas Reinikis ir Temas Ši­ leika. Jau po prisistatymo kuratorius užgriuvo klausimų lavina apie įvairius dalykėlius. Kad ir tokių: kur ir kaip nu­ važiuoti į kūno kultūros paskaitas, ką daryti, norint įstoti į istorikų korpora­ ciją... Svarbiausia problema - vėluojan­ tys LSP pažymėjimai Vienas pirma­ kursis jau iš anksto pasidomėjo, kaip tapti kuratoriumi. Na, o pirmakur­ siams norėtųsi palinkėti: klauskite, klauskite ir dar kartą klauskite, mielieji Mes čia tam ir esame. Sėkmės.

Parengė Vaida MORKŪNAITĖ

VOKIETIJOJE MOKSLAIS DOMISI IR VYRESNI STUDENTAI Vaida MORKŪNAITĖ

Rugsėjo 11-13 dienomis su Vil­ niumi bei Vilniaus universitetu su­ sipažino 16 žurnalistų grupė iš Vo­ kietijos. Taip jau nutiko, kad kai kurie lietuvaičiai studentai ne per seniausiai lankėsi Vokietijoje, Bendorfe. O dabar vokiečiai nuspren­ dė savomis akimis išvysti Lietuvos žemelę. Prieš taijie dar suspėjo ap­ silankyti Lenkijoje.

Įdomiausia, kad svečių amžius svyruoja nuo 29 iki 67 metų. Be­ veik visi jie - laisvai samdomi žur­ nalistai, dalis - dar studentai (pas mus jau retas kuris ryžtasi krims­ telti studijų, kai metebai šokteb per 30 ribą). Be to, grupėje tik 3 moterys.

Du vokiečiai atstovauja WDR televizijai, vienas - ZDF kanalui.

Jie apsigyveno pas studentes germanistes. Kai kurie svečiai lan-

\_______

'

_______ J

kysis pas tuos studentus, su kuriais jau susipažino Bendorfe. Žurnalistai lankysis Seime, dienraščių redakcijose, ambasado­ se ir dar daugelyje vietų. Pagrindi­ nis jų tikslas - susipažinti su kultū­ rine, ekonomine, pobtine situacija Lietuvoje ir palyginti ją su Europa.

Vokiečiai domėsis studentų sa­ vivalda, socialiniu, akademiniu gy­ venimu, betuviška žurnalistika. Šią kelionę kuruoja Vokietijoje vyku­ sios stovyklos lietuvaičiams vado­ vas Martinas Kaiseris.

Universitas Vilnensis

10

r

LVasaros

(spūdžiai

J

VOKIETIJOJE PATEKOME Į STUDENTIŠKĄ ROJŲ Rima TALČKAITĖ, Vita VALŪNAITĖ

Seminaruose darbas vyko grupelėse anglų ir vokiečių kal­ bomis. Diskutavome apie Euro­ pos Sąjungą, jos plėtrą, komuni­ kacijos įtaką kasdieniam žmo­ gaus gyvenimui, demokratiją ir jos problemas seminaro dalyvių

šalyse. Mes ne tik diskutavome.

Bendorfe vyko ir praktiniai, kū­ rybiniai užsiėmimai. Smagu bu­ vo pasukti galvas ir sukurti pa­ viljono projektą parodai „Expo 2000“.

Nuobodžiauti nebuvo kada vykome į Briuselį, Boną, Kelną, susitikome su įvairių organizaci­ jų atstovais. Turėjome pakanka-

Čia mes, žmogeliai, vykę į Bendorfą

Jau ne vienerius metus VU studentai yra kviečiami į Vokietijos miestelyje Bendorfe vykstantį seminarą. Šią vasarą mes, devyni lietuvaičiai, autobusu ir autostopu laimingai pasiekėme pietva­ karių Vokietiją. Visi likome sužavėti Bendorfe vykusiu seminaru, ekskursijomis, Vokietijos gamta, naujais draugais iš dešimties pasaulio šalių. mai daug laiko pasidairyti paro­ doje „Expo 2000" Hanoveryje, bet jo buvo vis tiek per mažai, kad suspėtume pamatyti viską.

Organizatoriai pasistengė, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp darbo ir poilsio. Laisvą lai­ ką kiekvienas praleisdavo pagal savo pomėgius ir poreikius. Ei­ davome į baseiną, pasivaikščioti po miestelį, pažaisti tenisą ar plepėdavome su draugais. Po va­ karienės dažniausiai surengda­ vome vakarėlį, į kurį rinkdavosi visi, kuriems nesinorėdavo mie­ go. Vakarėliui įsisiūbavus, prabusdavo ir miegantys.

Seminare nebuvo užmirštas ir sportas. Viena diena buvo skirta futbolo čempionatui.

Deja, lietuvaičiai neužėmė pri­ zinės vietos, bet nepraradome vilties laimėti kitais metais. Su ta mintimi sužaidėme su nuga­ lėtojais ispanais lygiosiomis 1:1.

LENKIJOJE NE TIK ZAIDEME KREPŠINĮ, BET IR APTARĖME RIMTUS REIKALUS Rugpjūčio 20-25 dienomis Varšuvoje Jaunimo bendradarbiavimo tarybos „Prosper” iniciatyva buvo surengtas Europosjaunimo lyderiųforumas. Lietuvaijame atstovauti teko ir man, VUSA vice­ prezidentui Mindaugui Reinikiui, bei VUSA parlamento nariui Liutaurui Daugirdui.

Mindaugas REINIKIS

Pristatytas „Oskaro” laureatas Tarp forumo dalyvių buvo ga­ lima sutikti ispanų, vengrų, slo­ vėnų ir, be abejo, šeimininkų len­ kų. Lenkų jaunimo atstovai su­ sirinko iš kelių vaivadijų ir miestų - Krokuvos, Varšuvos, Gdansko.

Kadangi forumas buvo nefor­ malus, daugiausia dėmesio buvo skiriama kultūriniam bei geopo­ litiniam Lenkijos pristatymui ki­ tų šalių jaunimo atstovams. Dau­ gelis yra girdėję apie Andrzejų Vajdą - garsųjį lenkų režisierių.

Būtent jis gavo „Oskarą” už gy­ venimo veiklą bei pasiekimus.

Vienas garsiausių Vajdos filmų “Geležinis žmogus”, sukurtas Lenkijos „Solidarumo” judėjimo dalyviams bei aukoms pagerbti, - buvo parodytas ir forumo da­ lyviams.

Nuspręsta kurti internetincs duomenų bazes Be abejo, negalima nepami­ nėti ir to, kad kelios dienos bu­ vo skirtos rimtam darbui. Priim­ tas principinis sprendimas kurti duomenų bazes internete. Bazė­ se, kurios būtų kuriamos įvairio­ se šalyse, lankytojai turėtų suras­

ti pačią efektyviausią ir nuolatos atnaujinamą informaciją apie vi­ sus Europoje vykstančius jauni­ mo renginius: forumus, konfe­ rencijas, tarptautines savaites, susitikimus, seminarus ir kt.

Ragavome „Bobelinę” ir „Zubrovką” Kiekvienos šalies atstovai turėjo pristatyti savo tėvynę viskuo, kuo sugebėjo. Populia­ riausias būdas buvo šiek tiek supažindinti dalyvius su savo krašto istorija ir dabartine būk­ le, geopolitine situacija, na, o pabaigai pristatyti tai, ko visi iš­ troškę laukė - nacionalinius gė­

RUGSĖJO 1-OSIOS NEUZGOZE UŽSIENIO GRUPIŲ KONCERTAI Rugsėjo pirmoji... Diena, kurios nekantriai laukė būsimifuksai ir renginių organizatoriai...

Ginta GAIVENYTĖ

Miegojo po 4 valandas „Chebra, ryt - rugsėjo pirmo­ ji”, - ketvirtadienį lyg iš košma­ riško sapno pabudęs suriko ketvirtakursis Aurimas Zabielskas, ir jo žodžius palydėjo isteriškas kvatojimas. Iš tiesų į tai, kuo rū­ pinosi organizatoriai (Aurimas ir Vitalijus teigia 4 paras kasnakt miegoję tik po 4 valandas), būsi­ miems studentams buvo nusi­ spjaut. Jiems labiau knietėjo iš­ vysti būsimų kursiokų fizionomi­ jas, sužinoti tvarkaraštį ir paga­ liau pradėti linksmus studentavi­

2000 m. rugsėjis

mo metus. O jiems skirtų rengi­ nių buvo nemažai. Rytas prasi­ dėjo vėliavos pakėlimu Centri­ nių rūmų kiemelyje...

siai lėmė vyresnių kolegų įspū­ džiai. Moksleiviai ir tie, kuriems nepavyko kur nors įstoti, pavy­ džiai žvelgė į naujo gyvenimo vil­ tim tviskančias fuksų akis.

Gedimino prospekte - fuksų gauja Popiet Gedimino prospektu

Rektoriaus kalbą nustelbė pašnekesiai su draugais

pajudėjo mokslo ištroškusių fuk­ sų gauja. Beveik kiekvienas fakul­ tetas šaukė, jog jų pasirinkta spe­ cialybė - „jėga”, nors patys, tiesą sakant, nieko tikro apie būsimas studijas dar nežinojo. Ypač laidė gerkles matematikai ir gamtinin­ kai. Deja, kai kurie fakultetai į ei­ seną rinkosi vangiai. Tai tikriau­

Eisenai pasiekus tikslą - Cen­ trinius rūmus, Didžiajame kieme šventės dalyvius savo ilga kalba pasveikino Universiteto rektorius prof. R. Pavilionis.Tačiau tokie jau tie fuksai - kol kas jiems nesvar­ bios Universiteto problemos, tad čia buvo sočiai laiko senų ir naujų pažįstamų pokalbiams. Studentus

Briuselyje musų buvo daug

Dar vienas iš tradicinių semi­ naro renginių - nacionaliniai va­ karai, kurių metu kiekvienos ša­ lies atstovai dainomis, šokiais, žaidimais, pasakojimais, nacio­ naliniais valgiais pristato savo ša­ lį. Originaliausi buvo Ispanijos ir Rusijos prisistatymai.

Grįžus namo norisi pasakyti tiems, kurie dar nebuvo Ben­ dorfe: nuvažiavę ten susirasite daug draugų, sužinosite daug nau­ jų dalykų, pakeliausite ir dvi sa­ vaites pagyvensite studentiškame rojuje.

rimus... Ypatingai jaunimas li­ ko sužavėtas lietuvišku alumi, „Bobeline”, lenkai sugundė sa­ vąja trauktine „Zubrovką”. Be­ je, lietuvių komanda grįžo ne tuščiomis - nugalėjusi krepšinio turnyre, į VUSA parvežė gra­ žuolę taurę. Tinklinio turnyrą taip pat laimėjo komanda, ku­ rios didžiąją dalį sudarė lietu­ viai, savo varžovus sutriuškinę rezultatu 3:0.

Manėme pateksią į metalo laužo sąvartyną

Lietuvaičiai pasižymėjo baisiomis pasakomis Atsisveikinimo vakarą buvo surengtas pasakų vakaras. Lie­ tuviai papasakojo seną gerą is­ toriją apie protingą berną, kuris, sukirtęs lažybų su ponu, kad šiam nepavyks pono supykdyti, laimėjo jas, kai ponas vietoj ber­ no paskandino savo žmoną. Pa­ saka ypač patiko ispanams, ta­ čiau prizas buvo atiduotas dai­ nuojančiai vengrei, kuri, nepri­ simindama nė vienos pasakos, nusprendė padainuoti.

labiau sudomino Kiemo teatro, VU dainų ir šokių ansamblio bei chorų pasirodymai.

Medis nepasipuošė skrajutėmis Vakare fuksai buvo pakviesti į VUSA rengtą koncertą, kuris, organizatorių Aurimo ir Mariaus nuomone, sulaukė nemažo pasi­ sekimo. A. Mickevičiaus kieme­ lyje grojo „Reųuiem”, „Framed” ir kitos grupės. Organizatoriai teigia nebijoję konkurencijos (juk tuo pat metu sostinės par­ kuose vyko užsienio grupių kon­ certai). Renginys buvo nemažai reklamuotas, už jį nereikėjo mo­ kėti nė cento, o rėmėjai akty­ viems žiūrovams negailėjo prizų.

Panašius koncertus VUSA rengia jau nebe pirmus metus.

Nuotr. iš asm. albumo

Važiuojama namo lietuvių ko­ manda vos neįvarė infarkto vi­ siems autobuso bendrakelei­ viams trijų-keturių sėdynių spin­ duliu. Mat neapsivertę važiuo­ dami į Varšuvą, „vusiečiai“ buvo kuo nuoširdžiausiai įsitikinę tai padarysią dabar ir vos ne kiek­ viename posūkyje buvo pasiren­ gę susilažinti su kiekvienu, kad tai jau paskutinis posūkis prieš autobusui patenkant į metalo laužą...

Laimė, Jūs skaitote tai, ką skaitote, o tai reiškia, kad tikslą komanda pasiekė laimingai ir sėkmingai.

Kokie vizito rezultatai? Jei iš tiesų bus įgyvendintas duome­ nų bazės projektas, tai bus di­ džiulė pagalba visoms jaunimo organizacijoms dalinantis infor­ macija. O dabar lauksime kole­ gų iš Lenkijos apsilankymo,ųes jie žadėjo revanšą krepšinio varžybose...

Liko neįgyvendinta tik viena idė­ ja: ant vieno iš kieme augančių medžių norėta iškabinti 15 tūkst. skrajukių - tiek studentų studi­ juoja VU.

Alaus bokalą iškeis į knygas Vitalijaus ir Aurimo nuomone, šįmet pasisekė ir todėl, kad šven­ tė apėmė nemažai pasilinksmini­ mo vietų. Kai kuriuose jaunimo naktiniuose klubuose koncertavo populiarios grupės, įėjimo mo­ kestis buvo mažesnis nei įprasta.

Taip jau sutapo, kad po linksmy­ bių atkumėjo šeštadienis - išau­ šus rytui nereikėjo skubėti į pa­ skaitas. Fuksai ir ne tik jie nesku­ bėdami skirstėsi po namus, bai­ mingai mąstydami apie ateitį, kai ant stalo stovės ne bokalas, o kny­ gų krūva...

VUSA puslapius rengė Vaida MORKUNAITĖ ir Gerda INČIURAITĖ

•v

2000 m. rugsėjis

11

Universitas Vilnensis ® gAMTOVtjA

VASAROS

ĮSPŪDŽIAI

Kaip praleido vasarą GMF studentai? Spec. reporteris Grūzdas STUMKRIKSKAS pašniukštinėjęs štai ką sužinojo: Marius Zabielskas: „Patiko tUtas“ Vasara buvo gera. Visų pirma buvau išrinktas VU studentų at­ stovybės parlamento pirmininko pavaduotoju. Danijoje dalyva­ vau socialdemokratų konferen­ cijoje. Į 3 dienas trukusį renginį atvyko Europos Sąjungos ir ša­ lių kandidačių atstovai. Buvo nagrinėjama ES plėtra ir iškylan­ čios ekonominės, socialinės ir ekologinės problemos. Didelis dėmesys kreiptas į urbanizaciją ir šalių pastangas spręsti šio spartaus proceso klausimus.

Kaip pavyzdys pateiktas 1999 m. pastatytas tiltas, jungiantis Da­ niją su Švedija. Kelių kilometrų ilgio tiltas per Baltijos jūrą pa­ darė susisiekimą tarp šalių grei­ tesnį ir pigesnį.

* ** * Vitalijus Orlovas: „Plušėjau namie“ Vasara buvo sunki - daug dir­ bau namie. Nidoje dalyvavau jaunųjų politologų stovykloje, kurioje jaunimas buvo mokomas

Donatas Burneika. „Nekilnojamojo turto vietos kainų teritorinės sklaidos dėsningumai miestuose“.

Miglė Stančikaitė. „Gamtiniai ir žmogaus veiklos sąlygoti aplinkos pokyčiai Lietuvos teritorijoje vėlyvajame ledynmetyje ir holocene“.

Ttirčinavičienė Jurga. „Aphis L. genties Grossulariae grupės amarų (Hemiptera, Stenorrhyncha:Aphididae) biosistematiniai tyrimai“.

Lina Prasmickaitė. „Fotocheminė nukleorūgščių internalizacija - naujas metodas genų terapijai“.

Marytė Dumbliauskienė. „Teminių žemėlapių kvalimetrinė analizė“.

Giedrė Beconytė. „Teminės kartografijos informacinės sistemos kūrimo metodologija“.

Nauji dėstytojai GMF nuo 2000 09 01 Alpių kelyje net ir negrių sutiksi

suvokti kiekvieno politinio judė­ jimo esmę. Vėliau - socialde­ mokratinio jaunimo sąskrydyje Giruliuose. Geriausiai laiką pra­ leidau Turkijoje. Deginausi prie Viduržemio jūros, o naktis lei­ dau naktiniuose klubuose.

E. prof. p. habil. dr. Robertas Mokrikas - Hidrologijos ir inžinerinės geologijos katedra.

Vyr. asist. dr. Marytė Dumbliauskienė - Bendrosios geografijos katedra.

Asist. Edita Meškauskaitė - Botanikos ir Genetikos katedra Sėkmingo darbo!!!

Nykštys rodė į kalnus PYPKININKAS ir POA

* * * Bitinas-A. Narbutas: „Turisto

lituano“ Variau tranzais į Europos pie­ tus - į Italiją. „Bananų respubli­ koje“ nutiko keletas smagių nuo­ tykių. Vienąsyk pavėžėti sustojo gėjų porelė, kitą - vienuolis. Ap­ lankiau ne tik begalę Italijos miestų, bet ir pažinau lytinių ma­ žumų gyvenimo atmosferą bei itališko vienuolyno dvasią.

* * * Pusę Europos šalių autosto­ pu apkeliavo III k. geografai Ne­ rijus V., Miglė M. ir Lina G. Di­ džiausius nuotykius trijulė paty­ rė Lenkijoje ir Čekijoje. Abiejo­ se šalyse lietuviukai važinėjo zui­ kiais. Pagauti Varšuvos metro buvo priblokšti vietinių baudų dydžio. Už važiavimą be bilieto čia reikia suploti apie 130 Lt, o jei yra bagažas - dar apie 90 Lt. Prahoje baudos kiek švelnesnės - tik apie 50 Lt.

* * * Ieva Guščenkaitė: „O Dieve,

Bitinas irApolonas

Pavasario semestre GMF apgintos daktaro disertacijos

kaip mums nulipti?!“ Keliavome Alpėse 25 žmonių būriu. Trečią žygio dieną suko-

Uchll! Lauk iš pelkės! (Labanoro pelkių senis)

Ieva tarp akmenų juros „ bangų “

me ratą apie vieną žydraakių Al­ pių ežeriuką, Konigsee vadina­ mą. „Akmenų jūroje“ (taip va­ dinami ledyno morenos dariniai) maršrutas dažais žymimas ant akmenų, tad paklysti beveik ne­ įmanoma. Tačiau vienoje vieto­ je mūsų maršrutas išsiskyrė į 2 kelius. Kadangi keliavome po du, mudu su Vytu pasukome ne savo maršrutu. Po 2-3 vai. spar­ taus ėjimo supratome klaidą.

Vietoj plato (lygios vietos kal­ nuose) atsidūrėme aukštikalnė­ je - apie 2 km aukštyje ant sta­ taus skardžio. Kelionę turėjome tęsti toliau, nes negalėjome išsi­ traukti žemėlapių, kuriuos kar­ tu su mumis būtų nunešęs aukš­ tikalnių vėjas. Pasiekę viršukal­ nę radome užrašą, bylojantį, jog šis kelias - tik patyrusiems! Mus su Vytu nusmelkė siaubas. Lan­ kytojų minčių knygoje, kurią ra­ dome aikštelėje stovinčiame kry­ žiuje, parašiau pačią nuostabiau­ sią mintį, kuri gali gimti atsivė­ rus Alpių kraštovaizdžiui nuo 2504 m kalno viršūnės: „O Die­ ve, kaip mums nulipti?!“ Nulėkėme nuo kalno daug greičiau nei užkopėme. Nors nu­ sileidimas pavojingesnis, laimė, sveiki ir gyvi pasiekėme Alpių namuką. Ten mūsų jau seniai laukė žygio draugai. Netekę vilties jie žadėjo kviesti į paieš­ kas sraigtasparnį, kurio kaina 10 tūkst. Vokietijos markių.

Praktikos užduočių atlikimas pra­ švilpė kone „greitakalbe“, tad atsi­ džiaugti pabėgimu iš studentiškai akademinio pasaulio į gamtą ne vi­ sai pavyko. Reikėjo nuotaikos, kai vabzdys yra tiesiog vabzdys, o ne ...sparnis, grybas visų pirma gal su­ kirmijęs, tačiau ne „gal jis priklauso trūkstamai eilei į kolekciją?“ Reikė­ jo artimiausio tolimo pasaulio. Aukš­ tųjų Tatrų.

Ilgai nepostringaujant - kam įdo­ mu, tas jau prisiklausė - pasidalin­ sim vienos paros pojūčių mozaika.

Rugpjūčio 28 d. Slovakijos-Lenkijos pasienis.

• Stovim. Tranzuojam. Temsta.

Pavėžint pasisiūlė linksmas diedu­ kas, bet su vežimu ir kumele.

• Sutemo. Reikia traukti į mišką - ant kelio beviltiška. Jauki įloja.

Drauge renkam malkas - bus košės su slovakišku pypkių tabaku. Statau palapinę.

• -pše-pše-pše,... dve osoby,pri­ jotu ... Tuoj atskuba ir antrasis pasie­ nietis. Rodom pasus. Pusvalandį aiš­ kinasi per raciją. Visai nieko bičai gal košės?

• Čia likti negalima - „Tatrovsky park narodny“. Keliaujam į nuova­

dą (ten šilta, gal net kas rusiškai šne­ kės - papasakosim apie 2300 m vir­ šukalnę).

• Paleido. Arba čia, sako, ant suo­ liuko, pasieny, arba Zakopanėj už 25 km, palapinėj. Tačiau visuomeninio transporto - nė kvapo, nes vėlu. Sė­ dim ir laukiam ryto drauge su šuniu­ ku, pamėgusiu lenkiškus sausai­ nius...

• Iš tamsos išnyra du sustingę da­ nai. Ir jiems taip pat į Zakopanę tik jie nori važiuoti taksi. Gerai - ir mes su jumis, už tai alaus duosim at­ sigerti.

• Zakopanėj atsiduriam už „Thank you very much“. Įsikuriam ant kalvos ir drauge su linksmų kar­ vių būriu praleidžiam naktį. Miegas - lobis. Tik šalta ir vaidenasi meška, apie kurią pripasakojo pasienyje (ten, kur virėm košę) gyvenantis gi­ rininkas.

• Rytas atvėrė kalnų peizažą pro palapinės plyšį. Lendam pasisveikin­ ti su žalmargėm.

• Vakaras Varšuvoje pas verslinin­ ką, kurį susistabdėm. Vakarienei dušas ir ekskursija po senamiestį.

Naktipiečiams - Havajų pica, keptos šlaunelės su obuolių sultimis. Užmie­ gam pūkinėje lovoje ir dar kramsnojam patirtus įspūdžius: racija ir meš­ ka, karvės ir verslininkas...

Feminizmo apraiška Puvočiuose Stovėjo kadaise Puvočiuose sutręšęs medinis tualetas. Iš tokių pat sutrūnijusių lentų sukalta pertvara skyrė lietuvišką WC įvyru ir moterų apartamentus. Kol dar sienos laikė,

tol senukas buvo naudojamas pagal savo kilnią paskirtį.

Ir atsitiko taip, jog vieną vakarą studentė nuskubėjo gamtinių reika­ lų. O iš paskos, spaudžiamas to pa­ ties pritvinkusio reikalo, atpėdino dėstytojas. Tualetas tikriausiai ir po šiai dienai dar stovėtų, jei vyriškiui nebūtų prireikę atsiremti į pertvarą.

Tiek ir užteko. Traškėdama ir braš­ kėdama, plūsdama įgrisusį, ne pran­ cūziškais kvepalais šlakstytą gyveni­ mą, griuvo siena. Siena, amžiais sky­ rusi stipriąją ir silpnąją lytį, slėpusi sėdėjimo ir stovėjimo esmę, pagaliau pavirto dulkėmis, sulygindama socia­ linius ir mentalinius skirtumus.

Pasakojo doc. R. RAKAUSKAS, užrašė Ichtiandras ŠIRDF.CKAS Rengėjas Nerijus Zableckis Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141, Vilnius, LT-2009.

GMF Gamtoveja@yahoo.com

12

Universitas Vilnensis Malonieji menai

2000 m. rugsėjis

,

RATILIO" RUGSĖJO 1-ĄJĄ SUTIKO KIPRE

VU Kultūros centras nuo šiol džiugins laikraščio skaitytojus^,

naujienomis ir mielais straipsneliais apie Universitete kunku­ liuojantį kultūrinį gyvenimą. Šis pirmasis „Universitas Vilnen­

sis“ priedas pavadintas VU dainų ir šokių ansamblio meno va­ dovo J. Aleksandravičiaus pasiūlytu pavadinimu. Kol kas tai vie­

VU studentų folklorinis ansamblis „Ratilio” naują studijų sezoną pradėjo egzotiškoje Kipro saloje, kur buvo išvykęs pasveikinti Larnakos miesto folkloro ansamblį „Elejiheri” 20-ojo gimta­ dienio proga. Naujos pažintys, šauniai organizuotos ekskursijos po pietrytinę salos pakrantę, va­ kariniai pasirodymai - tai tik dalelė patirtų įspūdžių.

nintelis siūlymas. Redakcija ir Kultūros centras laukia skaity­

tojų siūlymų ir pageidavimų. Tikimės aktyvesnio Jūsų, skaity­ tojai, dalyvavimo.O gal Jums gimė idėja, kaip apipavidalinti naują puslapį? Siūlykite, rašykite: liana binkauskiene@cr.vu.lt,

\milda.dailidiene@cr.vu.lt.

Indrė ČESNAKAUSKAITĖ

Tolimai kelionei imta ruoštis dar praeitą rudenį. „Ratiliokai” uoliai repetavo, kad koncertuo­ dami surinktų bent dalį reikiamų pinigų. Galiausia vėlų rugpjūčio 28-osios vakarą ansambliečiai su vadove Zita Kelmickaite išvyko į Minsko oro uostą, iš kur lėktuvu skrido Viduržemio jūros link. Po beveik keturių valandų skrydžio lietuvaičius pasitiko 40 laipsnių

karštis, dykumos, palmės pajūry bei svetingieji kipriečiai, kurie skubėjo kaip galima greičiau ap­ gyvendinti svečius viešbutyje ir pa­ vaišinti tradiciškai keptu viščiuku.

D ar tą patį vakarą vykusiame pa­ sirodyme „ratiliokai” pajuto iš­ skirtinį dėmesį dėl savitų lietuviš­ kų dainų, šokių ir drabužių. Iš tie­ sų, kultūrų skirtumas buvo aki­ vaizdus, ir tai paskatino susipažin­ ti su dar dviem kolektyvais, atvy­ kusiais pasveikinti „Eleftheri” iš Graikijos.

Nuotr. iš asm. albumo

Šioje kelionėje folkloro puose­ lėtojai turėjo galimybę pamatyti ne tik vyndarių šokius, bet ir pa­ čią vyno gaminimo technologiją, aplankyti graikų architektūros še­ devrus Kipre. Netikėtu atradimu tapo ansamblis „Pontion Xanthis”, atvykęs iš Graikijos, bet rep­ rezentuojantis makedoniečių kul­ tūrą. Grėsmingi jų šokiai sužavė­ jo ne tik lietuvius. „Ratilio” už­ mezgė ne tik asmenines pažintis, bet ir oficialius kultūrinius ryšius su šiuo ansambliu. Ansamblio va­ dovė Z. Kelmickaite pakvietė „Pontion Xanthis” atvykti į folklo­ ro festivalį „Skamba skamba kankliai”. Taigi kitą pavasarį galimy­ bę daugiau sužinoti apie savitą makedoniečių kultūrą turės ne tik „ratiliokai”, bet ir kiti vilniečiai.

Na, o visi studentai ir studen­ tės, norintys keliauti, šokti, dainuo­ ti drauge su „Ratilio ”, laukiami vi­ są rugsėjo mėnesį pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 18 vai. Medici­ nos fakultete esančiame VU Kul­ tūros centre.

‘

Didysis koncertas vyko Larnakos viduramžių pilyje

Senovės Graikijos miesto griuvėsiai kalnuose

VU dainų ir šokių ansamblis skina laurus Milda DAILIDIENĖ

Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis (meno vadovas Vidutis Aleksandravičius) rugsė­ jo 7-10 dienomis dalyvavo Ant­ rajame pasaulio universitetų liaudies šokių konkurse „Gold Horn“, kuris vyko Stambule (Turkija). Konkurse dalyvavo 14 šokių grupių iš Palestinos, Egip­ to, Jordanijos, Bulgarijos, Make­

donijos, Azerbaidžano, Kipro, Lietuvos, Turkijos, Vengrijos.

Vilniaus universiteto ansamblis autentinių šokių konkurse už­ ėmė pirmąją vietą, stilizuotų liaudies šokių konkurse - trečią.

Pirmos vietos prizas - nemoka­ mas penkių dienų poilsis prie Vi­ duržemio jūros Turunče (Marmaryje), penkių žvaigždučių viešbutyje. Deja, šokėjai neilgai mėgavosi pajūrio malonumais, nes skubėjo grįžti į mokslus...

Tiek turkų, tiek kitų universi­ tetų šokėjai, dalyvavę konkurse, daugiausia buvo choreografijos studentai, todėl labai stebėjosi mūsų Universiteto kolektyvu, kuriame šoka, groja ir dainuoja medikai, ekonomistai, teisi­ ninkai ir kitų specialybių stu­ dentai.

Poilsiaudami prie jūros, an­ sambliečiai dalyvavo ir pirmame tarptautiniame folkloro festiva­ lyje Turunče.

KĄ REIŠKIA DAINUOTI, ŠOKTI IR GROTI

Vilniaus Universiteto LIAUDIŠKOS MUZIKOS KAPELA

fonas Vidutis ALEKSANDRAVIČIUS, VU dainų ir šokių ansamblio meno vadovas

Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis nuo seno svarbus ir žinomas ne tik Universitete, bet ir visoje Lietuvoje. Beveik visos Europos žiūrovai su ansambliu susipažino Lietuvos laisvėjimo peri­ odu 1988-91 metais. Ansamblį gastrolių nuolat kviečia Vokietijos koncertų organizatoriai, Italijos, Prancūzijos, Norvegijos, Kanados bei JAV lietuviai. Su didžiausiu pasisekimu koncertavome Čikago­ je, Detroite, Klyvlende, Toronte bei Monrealyje, Italijoje, parodose Tokijuje ir Nagojoje (Japonija).

Ansamblis kviečiamas į ryškiausius Europos renginius - Katalikų dienas Berlyne, Forchaimo už­ darą folkloro festivalį, Marse lio-Martigos festivalį, - tai renginiai, į kuriuos patenka ne kiekvienas ansamblis.

Bene ryškiausias pasiekimas - komercinė-koncertinė kelionė į Australiją. Teko koncertuoti kartu su dešimtimis profesionalių kolektyvų iš viso pasaulio. Lietuvos impresarijai per dviejų pakopų at­ ranką iš penkiolikos profesionalių kolektyvų atrinko P. Vyšniausko džiazo ansamblį, O. Koršunovo spektaklį „Ten būti čia”, St. Eidrigevičiaus tapybos parodą ir Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblį. Tai buvo didelis laimėjimas ir kelionė, kurios galėtų pavydėti bet kas.

Rugsėjo 3 d. Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis išvyksta j Turkiją, į Stambulo tarptau­ tinį folkloro festivalį, kuriame susitiks su kitų pasaulio šalių universitetų studentais.

JAUNIMĖLIS

Rugsėjo 15 ir 19 d. 18 vai. kviečiame dainininkus, šokėjus ir muzikantus į naujų narių priėmi­ mą. Lauksime Jūsų Čiurlionio g. 21/27, III a., Kultūros centre (įėjimas per Medicinos fakultetą).

Tel. pasiteirauti 33 56 47.

Priėmimas vyks visą rugsėjį antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 vai.

Saulėtekio ai. 9, prie JR1 auditorijos

Kviečiame visus, norinčius groti, šokti ir dainuoti!!!

13

Universitas Vilnensis

2000 m. rugsėjis

Malonieji menai

VU AKADEMINIS CHORAS VIEŠĖJO PRANCŪZIJOJE V •

Rasa GELGOT1ENĖ, Choro vadovė Birželio 10-13 dienomis Vil­ niaus universiteto akademinis choras (meno vadovė Rasa Gelgotienė) dalyvavo Tarptautinia­ me universitetų muzikos festiva­ lyje Belforte, Prancūzijoje. Mū­ sų Universiteto chorai yra matę nemažai festivalių, bet šis nuste­ bino savo mastais. 130 grupių iš 35 pasaulio šalių atstovavo vi­ siems įmanomiems muzikos žan­ rams: 5 simfoniniai orkestrai, 4 chorai su orkestrais, 9 chorai, 27 įvairių sudėčių kameriniai an­ sambliai (styginių kvartetai, flei­ tų, obojų, fagotų, klarnetų, gita­ rų, akordeonų ansambliai), 20 liaudies muzikos, 15 džiazo, 12 roko grupių, 7 šiuolaikinės mu­ zikos projektai, 6 pučiamųjų or­

kestrai ir dar 25 kolektyvai, pa­ vadinti „kitų žanrų” grupėmis, t. y., tokios sudėties ansambliai, kurių neįmanoma priskirti vienai iš minėtų kategorijų.

Kiekvienas kolektyvas suren­ gė atskirus valandos trukmės koncertus Belforto salėse arba specialiai įrengtose scenose (bu­ vo „roko palapinė”, „džiazo aikš­ telė” ir pan.) - iš viso buvo 15 sce­ nų, kuriose muzika nenutrūksta­ mai skambėjo visas tris dienas.

Stebėjomės, kad visos salės buvo pilnutėlės. Panašu, jog koncertų klausėsi ne tik Belforto ir jo apy­ linkių, bet ir tolimesnių Prancū­ zijos miestų gyventojai.

Belfortas (pranc. - „graži vieovė”) - nedidelis ir labai gražus miestas Prancūzijos rytuose, ne­ toli Šveicarijos sienos. Miesto vi­ duryje ant kalno stūkso įspūdin­ ga tvirtovė, kurią juosia net ke­

lios gynybinių sienų eilės. Nuo tvirtovės apžvalgos aikštelės at­ siskleidžia žavus senamiesčio vaizdas: Katedra, upė, tiltai, fon­ tanai, skverai pilni muzikos ir žmonių. Miesto parkas buvo pa­ verstas policijos mašinų aikšte­ le: šimtaijų reguliavo nenutrūks­ tamą automobiliais atvykstančių klausytojų srautą.

VU choras du kartus koncer­ tavo pagrindinėse Belforto salė­ se: miesto švenčių salėje ir ko­ mercijos rūmuose. Abu koncer­ tai labai pasisekė, ypač antrasis, po kurio klausytojai sukėlė tik­ ras ovacijas. Rodos, mes buvo­ me pirmasis lietuvių kolektyvas šiame jau antrą dešimtmetį vyks­ tančiame festivalyje. Tarp daly­ vių nebuvo nei latvių, nei estų.

Tikriausiai todėl, kad festivalis vyksta tuo metu, kai mūsų stu­ dentams yra sesija.

VU KIEMO TEATRO TRUPĖS

KURYBINES-POILSINES STOVYKLOS AIDAI Rugpjūčio 14-25 dienomis Slyžiškių (Molėtų r.) poilsio namuose, priklausančiuose Vilniaus universitetui, turėjo malonumo paatostogauti, padirbėti irpasiruošti naujam teatro sezonui VU Kiemo teatro aktoriai, globojami režisierės M. Misiūnaitės bei kitų teatro mūsų ir mūzaurų. išsilaikė visą jiems skirtą laikotar­ pį - iki pat rugpjūčio 25 dienos 11 Aktorinis studentų ir studen­ vai. 07 min. Per tas dvylika nepa­ čių desantas Slyžiškių vilos terito­ kartojamų dienų - it vienas mirks­ rijoje išsilaipino lygiai rugpjūčio nis prabėgusių juodo, alinančio fi­ 14 d. anuo domini 2000, užsiėmė zinio trenažo, aktorinio darbo ir trečios klasės ir trečio aukšto palaimingo poilsio saulės ir mė­ apartamentus, įsitvirtino ir juose nulio, krintančių žvaigždžių ir besiteliuškuojančio ežero prie­ globstyje ir at­ mosferoje, jaunieji (ar jau tik pojauniai) trupės nariai patyrė gyvą ga­ lą nuostabių, sunkiai žo­ džiais apibūdi­ namų išgyveni­ mų, kurie neiš­ dildomu at­ Studentiška vakarienė: „ i ik aluje atrandame teisybę ” spaudu įsirėžė Fotografas neidentifikuotas

į meniškas, liaunas, besiformuo­ jančias jų sielas.

Sunkios, žiauraus vadovo priežiūroje atliekamos kasrytinės pusantros valandos trukmės kū­ ną ir dvasią grūdinančios, kibirus prakaito ir ašarų išsunkiančios modernaus šokio patirtimi pa­ grįstos mankštos, po jų laukian­ čios maudynės apyšalčiame ir vi­ sai nevirintame Virintos ežero vandenyje, poilsio ir relaksacijos valandėlės saulės, o dažniausia debesų sluoksnio atokaitoje, juo­ ku ir krykštavimais išvaikant žve­ jus ir žuvis, kasdienis studentiš­ ka išmone ir išradingumu trykš­ tantis valgio gaminimo ritualas beikolektyvinis-grupinis suvalgy­ mas, sportiniai-azartiniai kortų ir ekstremalaus biliardo čempiona­ tai, aktorinio meistriškumo kva­ lifikuotas pakopinis kėlimas bei

NIEKADA NESUSTOJANTIS „FABRIKAS NR. 6"

jo R Claydeno iš trupės Dv8 (Di­ džioji Britanija) iki žymių Lenki­ jos šokėjų J. Luminsido ir T. Skubaczkowskio - leido patobulinti techniką, įgyti daugybę naudingų žinių apie šiuolaikinį šokį. Festiva­ lyje dalyvavo gausybė šiuolaikinio šokio favoritų, garsioji trupė „Random dance company” (Didžioji Britanija), atlikėjas Uhilvgy (Izrae­ lis). Platus stilių pasirinkimo spek­ tras nuo P. Taylor technikos ir kla­ sikinio baleto iki Afrikos šokių.

Pasibaigus festivaliui - trumpas atodūsis irvėlprie darbo. Liepos 29 dieną Klaipėdoje Jūros šventėje at­ likome improvizacinę kompoziciją „Keturios bobos ir lėktuvas”. Tai' naujo projekto premjera. Kol kas spektaldis daugiau improvizacinio pobūdžio, bet su pretenzija išsivys­ tyti į savarankišką spektaldį.

Po poros dienų „Fabriko Nr. 6“ režisierius skrenda į tarptautinę jaunimo mainų stovyklą Italijoje.

Sį kartą projektas vyksta Ivrėjos mieste prie pat Alpių. Tarptauti­ nėje meno stovykloje susirinkęs jaunimas iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projekto esmė - meninėmis priemonėmis

Evaldas GELUMBAUSKAS

Andrius PULKAUNINKAS Vilniaus universiteto Kiemo te­ atro šiuolaikinio šokio trupė “Fab­ rikas Nr. 6” teatru besidominčiam žiūrovuijau žinoma. Visai neseniai pasirodę šiuolaikinio šokio festiva­ lyje „Off Baltic dance” trupės na­ riai sėkmingai dalyvavo projekte „Šokio spaustuvė” ir Jaunimo kū­ rybos festivalyje. Stengdamiesi pa­ sirodyti kuo įvairesnėje aplinkoje, trupės nariai noriai dalyvauja ne­ tradiciniuose projektuose, užka­ riauja naujas erdves, vyksta į se­ minarus ir stovyklas, kur galima pasisemti šiuolaikinio šokio patir­ ties, techninių žinių ir praplėsti aki­ ratį. Štai fabriko režisierius visą va­ sarą praleido šokio festivaliuose ir stovyklose. Gastrolės prasidėjo birželio 26 dieną šiuolaikinio šokio seminare PolliTaliu (Estija). Taiseminaras jauniems choreografams, norintiems pasidalyti savo patirti­ mi su kolegomis iš Europos ir JAV.

Seminare kiekvienas dalyvis turė­ jo pristatyti savo darbus, vesti šo­ kio seminarą ir pademonstruoti solinį spektaklį. „Fabriko Nr. 6“ so­ linis spektaklis „King of snaces”(„Biografija”) pasižymėjo sa­ vitu stiliumi, ekspresyvia raiška ir polimargjnalumu.

Tokio pobūdžio seminarai-gera proga praplėsti akiratį, sužino­ ti, kas dedasi šiuolaikinio šokio pa­ dangėje, užmegzti naujus ryšius.

Seminaro dalyvių darbus artimiau­ siu metu ketinama parodyti Vil­ niaus publikai Dar nepasibaigus šokio semina­ rui Estijoje „Fabrikas Nr. 6“ turė­ jo vykti į šiuolaikinio šokio festivalį Bytome (Lenkija). Tai vienas iš stambiausių šiuolaikinio šokio fes­ tivalių Rytų Europoje. Bytomo fes­ tivalyje „Fabrikas Nr. 6“ nepasiro­ dė, tačiau daugko pasimokė -plati seminarų programa, skirta tiek pradedantiems, tiek pažengusiems šokėjams, dėstytojai - nuo garsio­

J

VU MERGINŲ CHORAS „VIRGO" ŠVENČIA 20-ĄJĮ GIMTADIENĮ VU merginų choras „Virgo” įkurtas 1980 metų rudenį tuome­ tinio Filologijos fakulteto deka­ no J. Balkevičiaus iniciatyva. Da­ bar šis kolektyvas garsėja kaip vienas geriausių moterų chorų Lietuvoje.

Jau tapo tradicija kas penkeri metai sukviesti visas buvusias „Virgo” choristes kartu padai­ nuoti G. B. Pergolesi „Stabat Mater”. Į 20-mečio šventę žada atvykti ir užsienio svečių chorai

iš Malagos (Ispanija) ir Sardinijos (Italija). Šventės programo­ je - net keletas koncertų. Rug­ sėjo 28 dieną VU kavinėje „Vir­ go” choristės atliks solinę pro­ gramą „Dešimt baroko ari­ jų”. „Virgo” vadovė Rasa Gelgotienė su entuziazmu ruošia bu­ simąsias medikę Daivą Staišiūnaitę, istorikę Ievą Lauraitytę, filologes Giedrę Jurčiukonytę, Jurgą Valtemaraitę ir kitas šiai ypatingai programai.

Kviečiame į VIRGO 20-mečio šventės koncertus: Rugsėjo 29 d. šv. Jonų bažnyčioje koncertuos Vilniaus universiteto merginų choras VIRGO (meno vadovė ir dirigentė Rasa Gelgotienė) bei Panevėžio kamerinis orkestras (meno vadovas Vidmantas Kapučinskas).

Koncerte taip pat dalyvauja ansamblis “S’ena Frisca”iš Sardinijos (meno vadovas SalvatorePaba) ir Malagos universiteto vyrų choras iš Ispanijos (meno vadovas Javier Espinar).

Rugsėjo 30 d., šeštadienį 16 vai. Vilniaus Rotušėje dainuos VIRGO ir svečių chorai.

Spalio 1 d., sekmadienį 14 vai. Trakų pilies menėje bei spalio 2 d., pirmadienį 18 vai. VilniausŽemutinės pilies griuvėsiuose dainuos ansamblis „S’ena Frisca“ (Italija) bei Malagos universiteto vyrų choras (Ispanija).

nepakartojami vakarai, praleisti žvelgiant į besimerkiančias sau­ lės blakstienas, tekinant mėnulį ir skaičiuojant žvaigždeles - pro­ tarpiais dainuojant, grojant, de­ ginant laužus, šokant ir šokinė­ jant, ir tik paryčiais, pelnius be­ ribį vietinių gyventojų dėkingu­ mą už suteiktas ramybės akimir­ kas, pasineriant į saldaus sapno karaliją - taip ar net panašiai te­ kėjo srauni atostogų upė praban­ giame poilsio rūme.

Visa, kas prasideda, kada nors ir pasibaigia. Pasibaigė ir kūrybinei-poilsinei Kiemo teat­ ro stovyklai duotas laikas, teko krautis dar likusius daiktus, nu­ braukti ašarą, pasakyti „sudiev” beveik savu tapusiam ežerui, vandens dviračiams, rūkyto kar­ pio lašiniams, laukinio sodo lau­ kiniams vaisiams, vietinio jauni­ mo žiedui ir ypatingai artimu draugu tapusiam dvaro kiemšuniui Rikiui. Tą lemtingą akimir­ ką trumpam išblėso tranki šyp­ sena veiduose, nuščiuvo links­ mas erzelys, o lūpose virpėjo ne­

mirtinga kultinio terminatoriaus frazė - „1’11 be back” („aš būsiu atgal” - aut. vert.), balsiai neiš­ tarta, bet vieningai priimta kai­ po būsimų planų, projektų ir sto­ vyklų perpetuum mobile.

Paskutinį kartą spragtelėjo fo­ toaparatas, užsikosėjo universite­ tinis mobilus keturiolikos vietų ir keturių varomųjų ratų mikroauto­ busiukas „latvys”, ir busimieji ak­ toriai buvo išgabenti Vilniaus kryp­ timi, kur jau rugsėjo 1-ąją pade­ monstravo tautai savo juodu triū•su subrandintą meninį šedevrą Artikuliuoto žodžio ir Judesio performansą, skirtą Vilniaus univer­ sitetui ir jo praeičiai pagerbti Sutvirtėjęs, pagražėjęs, susicementavęs ir net užsilitavęs VU Kiemo teatro kolektyvas su reži­ siere M. Misūnaite priešakyje pa­ siryžęs pradėti dar vieną teatro sezoną - tikėsimės, neeilinį, ku­ piną įvykių, spektaklių ir pasiro­ dymų, kurių metu, mielas skaity­ tojau, tikimės ir Tave išvysti gau­ siame gerbėjų ir žiūrovų būryje.

Tikimės ir laukiame.

Šiuolaikinio šokio trupės „ Fabrikas Nr. 6 “ spektaklio fragmentas.

Nuotr. iš trupės archyvo

suartinti skirtingas kultūras. Čia „Fabriko Nr. 6“ režisierius vedė šo­ kio užsiėmimus. Bendra stovyklos tema - „Miestas”, kaip jį įsivaiz­ duoja skirtingų kultūrų žmonės.

Dešimties dienų darbas baigiasi pasirodymu Ivrėjos mieste. Publi­ ka atsitiktinė -taižmonės, tuo me­ tu ėję gatve, bet aktoriai sutinakami šiltai ir maloniai, pasirodymas, jungiantis teatro, šokio ir video menus praėjo be ekscesų. Dar ke­ lios dienos saulėtoje Italijoje ir vėl į kelią. Gdansko „Baltijos šo­ kio universitetas” -paskutinis fes­ tivalis šią vasarą, aplankytas „Fab­ riko Nr. 6“. Čia taip pat vyko se­

minarai, tačiau vos vieną savaitę.

Festivalio svečiai „Vincent Dance Theatre” iš Didžiosios Britani­ jos ir Tero Saarinen&Company Toothpick (Suomija) - labai aukš­ to lygio kolektyvai Kupinas šviežių idėjų „Fabrikas Nr. 6“ su nauja energija griebiasi darbo. Laukia nauji pasirodymai ir projektai, artimiausias jų - rug­ sėjo 20 dieną. Vilniaus dienų me­ tu vyksiančiame festivalyje „Ben­ dras faktorius” Jaunimo teatre nauja dimensija bus parodytas at­ naujintas spektaklis „Oranžinis”.„Fabrikas Nr. 6“ be pertrau­ kų pradeda naują sezoną.

14

Universitas Vilnensis

Vasaros trupiniai...

2000 m. rugsėjis

J-----------------------------------------------------------------------------------------------------

ARCHEOLOGŲ DIENA KERNAVĖJE ŠVENTĖ FUTBOLO AIKŠTELĖJE IR UŽ |OS RIBŲ Evaldas GELUMBAUSKAS

Šiemetinę Lietuvos archeolo­ gų Mekoje - Kernavėje - įvyku­ sią Archeologų dienos šventę tra­ diciškai lydėjo jubiliejinis, pen­ kioliktasis mažojo futbolo turny­ ras, rengiamas ir gyveniman išlei­ džiamas prisiekusių šio žaidimo sirgalių, mylėtojų bei puoselėto­ jų - archeologų Alekso ir Daivos Luchtanų rūpesčiu, vykstantis bet kokiu oru ir esant bet kokiai eko­ nominei padėčiai Lietuvoje, pa­ saulyje, po žeme ir rėmėjų pini­ ginėse.

Rugpjūčio 13 d. archeologinių tyrimų bazėje įvyko tradicinis mažojo jidbolo Kernavės taurės turnyras, skirtas Archeologų dienai paminėti ir įprasminti.

Penktajame mažojo futbolo turnyre „Kernavė 2000“ dalyvavo ir savo jėgas tarpusavyje išmėgi­ no penkios komandos, sudarytos iš buvusių, esamų ir būsimų isto­ rikų, archeologų, Kernavės drau­ gų bei vietinių kemaviškių sporto mėgėjų.

Gerą pusdienį trukusiose spor­ tinėse kovose paaiškėjo, kad stip­ riausia futbolo komanda trečius metus iš eilės lieka eksistorikų ve­ teranų ekipa „Lizdeika”, pade­ monstravusi čempionišką charak­

terį ir brandų komandinį žaidimą, nusipelniusi gausių žiūrovų aplo­ dismentų, nugalėtojų taurės bei archeologės Daivos Luchtanienės - pagrindinės turnyro organiza­ torės ir rėmėjos - įsteigto prizo dėžės šampano, kuris buvo tuoj pat panaudotas pagal paskirtį.

Antrąją vietą turnyre užėmė A Luchtano vadovaujami „Sosti­ nės” komandos žaidėjai, treti li­ ko Kernavės „Talijono”, ketvirti vilniečių „Kiemo” žaidėjai. Pasku­ tinę, penktąją vietą garbingai už­

ėmė jauniausieji - Kernavėje va­ saros archeologinę praktiką atli­ kusių istorikų ir archeologų pir­ makursių rinktinė, galbūt dėl di­ desnių darbo krūvių neradusi svei­ katos atkakliau pasipriešinti vy­ resniems, brandesniems ir labiau patyrusiems priešininkams.

Oficialiai pasibaigus futbolo turnyrui, Archeologų dienos šven­ timas buvo pratęstas kitais tradi­ ciniais būdais - upokšniais puto­ jo alus, liejosi kiti daugiau ar ma­ žiau taurūs gėrimai, liepsnojo lau-

žai, skambėjo dainos bei jaunat­ viškas juokas. Nebeliko nei laimė­ jusių, nei pralaimėjusių - visus vie­ nijo draugiškumo ir geranorišku­ mo dvasia, šventinė atmosfera bei artimo meilė. Ir tik išblėsus žari­ joms nurimo šurmulys, sykiu isto­ rijon nuplukdydamas ir penktąjį mažojo futbolo turnyrą, ir Arche­ ologų dienas, palikdamas tik švie­ sius įspūdžius bei gerus atsimini­ mus apie šią šventę, kuri, tikimės, įvyks ir kitais metais.

Pabaigoje norisi tarti padėkos žodį rėmėjams, prisidėjusiems, kad mažojo futbolo turnyras įvyk­ tų. Tai Kernavės valstybinis arche­ ologijos ir istorijos rezervatinis muziejus, UAB „Intrum justitia”, Dalia ir Giedrius Grigoniai, AB „PRI”, archeologų grupė „Antiqua” bei pagrindinė turnyro orga­ nizatorė ir rengėja - Daiva Luchtanienė. Ačiū ir iki pasimatymo „Kernavės taurės 2001“ turnyre! v

TRUMPAI APIE SV. JONŲ BENDRUOMENES

Sv. Jonų akademinės

VASAROS ĮVYKIUS

programos

Liepos 3-15 dienomis vyko Vilniaus arkivyskupijos akademinio jaunimo stovykla „Naują vyną į naujus vynmaišius”, kurią organizavo Vilniaus universiteto šv. Jonų bendruomenė. Dalyvavo apie 40 jaunuolių iš įvairių Vilniaus aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų. Pirmoji stovyklos savaitė vyko Paštuvoje, kur gamtos ir seselių karmeličių prieglobstyje Antano Saulaičio SJ vadovaujami jaunuoliai rimtai apmąstė savo gyvenimą, šventė bendruomeninį Susitaikymą bei Eucharistiją ir patys vedė kūrybinius ratelius: Bibliodramą, Lotynų Amerikos šokius, giedojimą, lipdymą, pieši­ mą ir kt. Antrąją stovyklos savaitę jaunimas praleido Šventojoje prie jūros.

Kviečiame dalyvauti visus norin­ čius, tikinčius, ieškančius, abejojan­ čius, savimipatenkintus ir savimi ne­ patenkintus, bijančius bendrauti ir ieškančius naujų pažinčių ir draugų.

Ten nieko kito nebus, tik mes, viso­ kiausi žmonės. Nepatiks - bet kada išeisi. Patiks - galėsi ilgiau užsibūti.

bendruomenės

Studentų stovykloje skaniausias buvo pačių gamintas maistas

Švento Rašto studijų rateliai

Sesuo Aušra KARALIŪTĖ SJE

Liepos 24-28 dienomis Vilniaus arkivyskupijos Tarpuniversitetinės sielovados darbo grupė sukvietė krikščionis dėstytojus į rekolekci­ jas, kurias vedė Jėzuitų dvasingu-

Jaunimo dienų „ Tarp dangaus ir žemės” savanoriai

mo centro Romoje vadovas Josephas Tetlovv SJ. Rekolekcijos vyko Paštuvoje, karmeličių vienuolyne, jose dalyvavo 20 dalyvių - dau­ giausiai iš Vilniaus arkivyskupijos aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų.

Su A. Saulaičio SJ ir kitų tėvų jė­ zuitų pagalba rekolekcijų dalyviai

Dėstytojų rekolekcijų akimirka.

Sv. Mišias aukoja kun. A. Saulaitis SJ

šventė Susitaikymą ir Eucharisti­ ją. Rekolekcijų vedėjas Josephas Tetlovv SJ ypatingai pabrėžė pa­ sauliečių vaidmenį šiandienos bažnyčioje, jų uždavinius bei pri­ vilegijuotą vietą ugdant jaunuo­ menę, pasidalino patirtimi apie jė­ zuitiško dvasingumo pagrindu įsikuriančias skirtingas, bet vaisingai visuose kontinentuose veikiančias pasauliečių bendruomenes. Sve­ čias kalbėjo apie jėzuitiško veiki­ mo principus, kurių vienas yra toks: eiti ten, kur labiausiai reikia, ir nepasilikti ten, kur nepageidau­ jama. Naujai buvo atskleistas kul­ tūros ir tikėjimo dialogas. „Turi­ me kritiškai pažvelgti į savą kul­ tūrą, kas joje yra gera ir kas taisy­ tina. Augdami ir bręsdami kon­ krečioje kultūroje į save priima­ me ir teigiamas, ir neigiamas tos kultūros puses. Todėl svarbu savy­ je tai pastebėti ir tikėjimu keisti.

Kultūra keičiama žmogaus vidu­ je”, - kalbėjo svečias. Aiškiai bu­ vo atskleistas ir jėzuitiško dvasin­

gumo veikimo būdas - kontem­ pliacija akcijoje. Buvo mokomasi įvairių maldos būdiį (kontemplia­ cijos, meditacijos, Šventojo Raš­ to skaitymo ir kt.) bei aptariami konkretūs veikimo būdai.

Apie 20 šv. Jonų bendruome­ nės savanorių studentų dalyvavo Eucharistiniame kongrese Kaune.

Jie daugiausia pagelbėjo vaikų dienos programose - drauge su vaikais kepė duoną, vadovavo te­ miniam užsiėmimui apie vaiko tei­ ses. Nemažas būrys savanorių da­ lyvavo ir jaunimo dienose „Tarp dangaus ir žemės” Vilniuje - pa­ dėjo organizuoti renginį, šoko li­ turginius šokius, skaitė skaitinius ir kt.

Rugsėjo 4-12 dienomis 30 dės­ tytojų ir 10 studentų dalyvavo Romoje surengtame Jubiliejinia­ me krikščionių dėstytojų suvažia­ vime „Universitetas naujam hu­ manizmui”.

Nuotr. iš asm. albumo

^Tarptautinių ryšių skyrius i nformuoja) INF. P$S DURATION: Up to two years.

TO WHOM IT MAY CONCERN: Applicants with a Bachelor degree or

eąuivalent in commerce, economics, law, or a similar discipline.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Taxation Policy and Management.

DEADLINE: OCTOBER 23, 2000 Taxation Policy and Management.

REQUIREMENTS: At least three years of ųuality work experience in the

field of tax policy and administration in your home country and exhibition of promise for continuation of your career in tax policy and administration.

Applicants mušt not have previously studied in a postgraduate level program in a developed country.

TOEFL (min. 550) ADDITIONALINFORMATION: Scholarship covers tuition, related fees, and reąuired medical insurance; monthly stipend, travel in both directions, travel allowance.

CONTACT: For information and application materials please contact: Žaneta Savickiene, Educational Advising Center, Vilnius University, Universiteto 3, Vilnius, room 40, ph. 687165.

INFORI IA TITLE: Postgraduate Course on Management Development, Turin

University and Intcrnational Training Centre of ILO. DURATION: 16 vveeks, starting in 15 January 2001.

(trečiadieniais 18 vai Senojo Testa­ mento, antradieniais 18 vai. - Nau­ jojo Testamento).

Tikėjimo gilinimo ir katechumenato programa (besirengiantiems

Krikštui, Sutvirtinimui ir Eucharis­ tijai, taip pat seniai pakrikštytiems, bet norintiems tikėjimą pagilinti, ge­ riau pažinti) - pirmadieniais 18 vai.

Diskusijų klubas (susitikimai vyksta du kartus per mėnesį, sekite skelbimus).

Sekmadieninės paskaitos po 11 vai. šv. Mišių tikėjimo, moralės, kultūros, įkrikščioninimo ir kt. te­ momis. Šv. Ignaco iš Lojolos dvasinės lavybos arba pratybos „padieniui”

(grupės sudaromos jau dabar. Pra­ tybas su dvasiniais palydovais pra­ dėsime spalį. Grupės rinksis kartą per savaitę).

Socialinės tarnystės programa

(jei norite padėti materialiai ar dva­ siniai stokojantiems arba jums pa­ tiems reikalinga pagalba, kreipki­ tės asmeniškai zakristijoje).

Bendruomenės maldos ir šlovi­ nimo vakarai ketvirtadieniais 18

vai. (esi savas, nedvejodamas gali ateiti kartu melstis arba patylėti).

TO WHOM IT MAY CONCERN:

• Recent university graduates from developed and developing countries; • Professionals from public and private institutions and non-govemmental organizations already vvorking in the area of development with a first degree or eąuivalent experience.

AREAS OF STUDYAND/OR RESEARCH: The course provides a conceptual

and operational framework for thinking about management of development from an interdisciplinary perspective. The course consists of: Part I - Introduction to development issues Part II - The theoretical approach to development Part III - Human development framework: 1. Sustainable development and the environment, 2. Poverty reduction, Employment and gender, 3. Impact of globalisation.

Part IV - Independent work and project presentation.

DEADLINE: 14 Octobcr 2000.

ADDITIONAL INFORMATION: The tuition fee is 4,500 EURO. For further information about the course and availability of scholarships, please contact: Management of Development programme Viale Maestri dėl Lavoro, 10,10127 Turin (Italy) Tek: +39 011 6936512; Fax: +39 011 6936351; E-mail: proc@itcilo.it, Web site: http:llwww.itcilo.it

Nauja!

Dėstytojų jaunų šeimų (drauge su vaikais) rekolekcijų arba susi­ kaupimo savaitgalis spalio 6, 7 ir 8

dienomis. Skirtas drauge ramiai pa­ būti, pasvarstyti, pasidalinti ir pa­ siklausyti vienas kito ne tik apie gy­ venimo prasmę ar kitus egzistenci­ nius klausimus, bet ir pailsėti bei pasikalbėti apie šeimos tarpusavio santykių ugdymą krikščionybės šviesoje. Tuo metu, kai tėveliai ra­ miai „dirbs” su savimi, jų vaikai greta žais arba dalyvaus pamokė­ lėse, kurias ves studentai. Bus ben­ drų užsiėmimų tėveliams su vaikais. Į rekolekcijas reikia užsirašyti iš anksto tel. (8 287) 90 092 arba šv.

Jonų bažnyčios zakristijoje (po ar­ ba prieš šv. Mišias). Ieškome ra­ mios ir gražios vietelės rekolekci­ joms, kur galėtume drauge su vai­ kais keletui dienų įsikurti.

15

Universitas Vilnensis

2000 m. rugsėjis

MUZIKOS NAUJIENOS Olimpiadą pasitiksime... su singlu Rugsėjo 20 d. prekyboje pasirodys singlas “Trys milijonai”, skirtas 2000 m. Sidnėjaus olimpiadai. Jame skambės to paties pavadinimo dai­ na ir keturios jos versijos, kompiuterio vartotojai galės pažiūrėti ir vaiz­ do klipą. Dainą “Trys milijonai”, kuri jau skamba radijo stočių eteryje, įdainavo “tangomanas” Marijonas Mikutavičius ir operos solistai-ba­ ritonas Deividas Staponkus, tenoras Audrius Rubežius ir sopranas Asta Krikščiūnaitė. Muziką jai sukūrė Andrius Kauklys, Marius Narbutis, Darius Vaičiulis ir Marijonas Mikutavičius.

SKAMP pristatė naują albumą Rugpjūčio 24 d. Vilniaus kino teatre „Pergalė” naujausią albumą „Le Boom-Chick” pristatė grupė SKAMP. „Vasarą, kai visi muzikan­ tai labai daug koncertuoja, mes prabuvome įrašų studijoje”, - sakė muzikantai. Šiuo metu kosmopolitiškoji komanda kartu su DJ Mamania rengiasi pasirodymui su žymiausia Vokietijos hiphopo grupe „Sunssterne deluxe”. Rugsėjį SKAMP ne tik koncertuose klubuose, bet ir tęs turą po Lietuvos mokyklas.

„Delfinas” Stano iš džiaugsmo vos nepaspringo Grupės DELFINAI narys Stano prisimena, jog pirmą kartą išgirdus grupės dainą „Svajonės” radijo eteryje, jamkąsnis burnoje užstrigo. „Val­ giau kiaušinienę ir staiga per radiją išgirdau mūsų dainą, - pasakojo dai­ nininkas. - Man kąsnis burnoje užstrigo. Tai buvo vienas maloniausių mano išgyvenimų”. Atlikėjas teigė, kad giliai širdyje tikėjo, jog jų kūrinys “Svajonės” išpopuliarės. „Tačiau vis tiek keista išėjus į kiemą girdėti, kaip mergaitės dainuoja tavo dainą”, - sakė DELFINŲ narys.

MANGO populiarios ir anapus Atlanto Neseniai MANGO merginos, susitikusios su JAV gyvenusiais drau­ gais, sužinojo, kad jų dainos yra populiarios ir tarp Amerikos lietuvių. „Draugai pasakojo, kad mūsų dainos skamba įvairiuose lietuviško jau­ nimo sambūriuose, vakarėliuose, - sakė dainininkės. - Todėl planuo­ jame žiemą aplankyti savo gerbėjus ir toje šalyje.”

Gintas iš PELENŲ svajoja apie Afriką Visą vasarą grupė PELENAI koncertavo Nidoje. Iš karto po darbo grupės lyderis Gintas išvyko į Slovakiją. „Iškerčiau jūrą į kalnus”, - sa­ kė jis. Muzikantui patiko šiltas oras, pigus alus, skani vietinė degtinė bei žuvis ir, aišku, gražūs kalnai. „Mano svajonių šalis, kurią norėčiau aplankyti, yra kokia nors Afrikos valstybė arba Japonija - kur daugiau egzotikos”, - kalbėjo PELENŲ muzikantas.

OMEGA švenčia gimtadienį Duetas OMEGA jau priiminėja vienerių metų gimtadienio proga siunčiamas telegramas, laiškus elektroniniu paštu bei smulkias dova­ nėles, stiprinančias draugystę. Šiemet debiutinį albumą išleidusi grupė susikūrė prieš metus, rugsėjo 9 d.

LA VITA atostogos Pabaigusi debiutinio albumo įrašus LA VITA trijulė leido sau atsi­ pūsti. Domas, Andrius ir Mantas kiekvieną savaitgalį važiuoja į žirgyną jodinėti Paklaustas, ką pasirinktų - lėktuvus ar žirgus, - pilotuoti svajo­ jantis grupės bosistas Andrius nesvyravo: „Vis dėl to lėktuvus! ” Jauniau­ sias grupėje Mantas neseniai grįžo iš... stovyklos.,Aš jau dvylika metų iš eilės ten važiuoju - kartą per metus susitinkame su senai nematytais draugais”, - porino pionierių stovykloms nostalgiją jaučiantis Mantas. ŽAS Rusijoje išstums „biplanus” ir „fankius”?

Grupė ŽAS neseniai baigė įrašinėti bendrą dainą su senukų iš Ru­ sijos duetu DJ Krugozory. Daina, kurioje girdėsis tik dviejų „žąsų” Trū ir Ezopo balsai, dar neturi pavadinimo. “Šis rusų kalba įrašytas progresyvios šokių muzikos kūrinys neabejotinai bus hitas ir Rusijoje, ir Lietuvoje”, - žadėjo „žasai”. Anot Ezopo, daina pasižymi rusų dai­ noms būdingu šiltu, už širdies griebiančiu tekstu. “Skverbsimės į Rusi­ jos rinką - tai dabar madinga”, - samprotavo M. Berenis. Beje, visuo­ meniškieji „žasai” pareiškė rudenį dalyvausią Seimo rinkimuose tik kaip rinkėjai. Po to grupė kurs naują politinę partiją ir kitą kartą būti­ nai iškels savo kandidatūras į Seimą. “Partiją pavadinsime “Viltimi”, užtikrintai kalbėjo Marius Berenis Trū.

CAPPUCCINO kolekcijos Gražina iš CAPPUCCINO pasigyrė pilnėjančia akinių nuo saulės kolekcija. „Turiu apie 20 įvairiausių akinių. Labiausiai mėgstu akinius su spalvotais stiklais”, - pasakojo netradiciniais pomėgiais garsėjanti patrakėlė. Paklausta, ką kolekcionuos žiemą, kai akiniai nuo saulės nebebus aktualūs, mergina atsakė: „Kolekcionuosiu pirštines ir kepu­ res. Jau vieną tigrinę esu nusižiūrėjusi”. Aleksandra, dirbanti akušere, savo kolekciją pristatė lakoniškai: „Renku švirkštus!”

NOTA BENE trauks žvejoti į Švediją „Lietingos” dainos „Pavirtęs Lietumi” atlikėjai jaučia ypatingą trau­ ką vandeniui. „Mes net ruošiamės važiuoti į Švediją žvejoti, nes Lietu­ voje jau nusiaubėme visus ežerus”, - sakė Vytas. Pasak jo, vienintelė grupės mergina Gitą žvejodama visada apstato grupės vyrukus. „Ji tur­ būt moka su lydekom susišnekėti”, - juokėsi jis.

DUETAS „RAMIOS BITĖS" PRISTATO

DEBIUTINĮ ALBUMĄ „PABŪKI SU MUMIS" Po „Top records” vėliava išlei­ džiamas debiutinis dueto „Ramios bitės” albumas “Pabūki Su Mu­ mis” skirtas pramoginės muzikos gerbėjams, kurie galės mėgautis net dvylika puikių šlagerių. Albu­ me - svajingos baladės „Aš lau­ kiu”, ,Jeigu aš turėčiau sparnus”, įsimenantys hitai „Pabūki su mu­ mis”, „Kam žadėti”, retroprisimi­ nimai dainoje „Bugi vugi”, žemai­ čiams skirtas nuotaikingas kūri­ nys „Juonęms”. Tai iš tiesų profe­ sionaliai ir nuoširdžiai atliktas muzikinis darbas, kurį įrašę mu­ zikantai Kamilijus Venckus (31 m.) ir Vidmantas Daukšas (39 m.) turi milžinišką patirtį. Abu yra muzikos mokytojai, dirba Skuodo meno mokykloje.

Truputis istorijos ir faktų...

Kamilijus VENCKUS, 31-erių metų. Gimė Kražiuose, Kelmės r. Vaikystės ir paauglystės metai prabėgo Kelmėje, muzikalioje šeimoje. Muzikanto senelis visą savo gyvenimą atidavė vargonų muzikai, vargonininkaudamas bažnyčioje. Už atsidavimą dar­ bui vietinis klebonas seneliui padovanojo neįkainojamą dova­ ną - kabinetinį rojalį, kurį sene­ lis vėliau perleido savo mylimam anūkui. Senelė taip pat visą gy­ venimą nesiskyrė su daina - gie­ dojo bažnytiniame chore. Kamilijaus mama iki šiol dirba Kelmės gimnazijoje muzikos mokytoja, o tėtis, nors ir savamokslis, bet ret­ sykiais pamuzikuoja įvairiais in­ strumentais. Jo svajonė buvo pa­ daryti Kamilijų geru muzikantu.

Baigęs aštuonias klases Kamili­ jus įstojo į Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą, klarneto kla­ sę. Vėliau studijas tęsė Valstybi­ nės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Nors studijavo tik dvejus metus, iki šiol puoselėja viltis pratęsti ir užbaigti studijas.

Nebaigti mokslai netrukdo kur­ ti muzikos, nes Kamilijus yra tik­ ras muzikos fanatikas. Žmona pirmaisiais gyvenimo kartu me­ tais dažnai pykdavo ant vyro, kad per muziką mažai laiko ir dėmesio tieka šeimai, tačiau su­ prato, kad kitaip nebus, ir su šia mintimi susitaikė. Tad Kamilijus šmaikštaudamas muziką vadina savo antrąja žmona. Devynme­ tis sūnus Marius taip pat bando sekti tėvo pėdomis - lanko sak­ sofono pamokėles.

Jau 10 metų Kamilijus dirba Skuodo meno mokykloje, moko vaikus groti klarnetu ir saksofo­ nu, todėl laisvalaikiu turi visas sąlygas užsiimti kūryba. Muzi­ kantas sako: „Gyvenime dau­ giau nieko nemoku, tik groti, o ir nenorėčiau nieko keisti.“ Vidmantas DAUKŠAS, 39-erių metų. Gimė Skuodo r., Ylakiuo­ se, kurie nuo seno garsėja pui­ kiais muzikantais (J. Švedas, J. Tallat-Kelpša, muzikologas Z. Venckus ir JAV gyvenęs bei garsinęs Lietuvą savo maršais Br. Jonušas). Vaikystė prabėgo su meškere ant upės kranto. Mu­ zikantas prisimena: „Norėjau užaugęs tapti ichtiologu. Deja, pirmoje klasėje mokytojai paste-

Duetas „Ramios bitės“ klausytojams dovanos trupinėlį šilumos ir švelnumo

bėjo mano neblogą balsą. To­ dėl buvau priviliotas į mokyk­ los chorą masinėms scenoms, o, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo tik apgaulė, teko dai­ nuoti solo. Kadangi tėvai ne­ buvo abejingi mano gabu­ mams, nusprendė atiduoti į specialistų rankas. 1971 m. buvau priimtas į Skuodo me­ no mokyklos akordeono kla­ sę. Vėliau savo studijas tęsiau St. Šimkaus aukštesniojoje mokykloje (chorinis dirigavi­ mas)”. Baigus studijas teko metus dirbti, po to išvykti į Turkmėniją dvejiems me­ tams, kaip sako pats Vidman­ tas, „susipažinti su azijiečių papročiais, o laisvalaikiu va­ lyti šautuvus”. Grįžęs įgimtąjį sodžių Vidmantas pradėjo Meno mokykloje muzikos mokytoju. Žmona Neringa taip pat „prie meno” - mo­ kykloje vaikus moko dailės.

Dukra Gabrielė (14 m.) kitais metais baigs akordeono klasę.

Sūnus Juozas (10 m.) lanko tri­ mito klasę.

Vidmantas su Kamitijumi kar­ tu muzikuoja ketverius metus.

Kartu groja, kartu ruošiasi išvy­ koms. Praėjusią vasarą jiems te­ ko lankytis Norvegijoje ir Švedi­ joje (su meno mokyklos kolek­ tyvu). Mintis išleisti savo albumą gimė ne pirmą kartą. Prieš kele­ tą metų buvo išleista kasetė, bet tai nebuvo plačiajai publikai skirtas produktas, o daugiau eks­ perimentas. Dabartinis albumas buvo brandintas ne vienerius metus. Tai įrodymas, kad ir Skuodo krašte gyvena civilizuo­ ti žmonės. Muzikantai sako: “Kiekvienas nuoširdus žmogus dainose gali tikrai atrasti bent trupinėlį šilumos, švelnumo ir jautrumo, ko tikrai trūksta šian­ dieniniame kosmopolitiniame mūsų pasaulyje”.

DALYVAUK MUSŲ VIKTORINOSE IR LAIMĖK

SAVO MĖGIAMŲ ATLIKĖJŲ ĮRAŠUS! Šį mėnesį prizą įsteigė leidybos firma „Muzikinė partija”.

Tai - ŽAS albumas „Leninas”.

Norintiems laimėti šį prizą teks atsakyti į keletą klausimų: 1. Kas yra ŽAS talismanas?

2. Kurioje albumo „Leninas” dainoje pir­ mą kartą galima girdėti Bilo balsą?

3. Iš kurios šalies neseniai buvo deportuoti „žasai”?

Atsakymus prašome siųsti arba nešti į „Universitas Vilnensis” redakciją (VU, Cen­ triniai rūmai, 16 kab. (šalia Archyvo), Uni­ versiteto g. 3, LT-2734) iki spalio 2 d. Nuga­ lėtojai bus nustatyti burtų keliu.

ATSAKYMAI Į PRAEITAME NUMERYJE

SKELBTUS KONKURSO KLAUSIMUS: 1. Kokiame mieste gyvena dueto „Omega” nariai? - Klaipėdoje.

2. Kokiame prestižiniame renginyje šiemet dalyvavo „Omega”? „Bravo” apdovanojimuose.

3. Kokios dainos iš debiutinio grupės albumo „Čia ir dabar” buvo išleistos radijo singlais? - „Man reikia daugiau (prieik arčiau)”, „Ten rasi (tris naktis)”, „Aš ir tu”.

„Omegos” kasetę „Čia ir dabar” laimėjo Renata Kubiliūnaitė.

L Kas buvo P. Piccaso? - dailininkas.

2. Kokie „Pikaso” trijulės vardai? - Dainius, Robertas, Dovydas.

3. Kaip vadinasi pirmasis grupės vaizdo klipas? - „Saulė”.

„Pikaso” kasetę „Saldė” laimėjo Jurgita Komarovskytė.

Prizus prašome atsiimti redakcijoje per mėnesį nuo laikraščio pa­ sirodymo dienos.

Puslapis parengtas pagal leidybinių firmų naujienlapius

16

Universitas Vilnensis

2000 m. rugsėjis

.---------------------------------------------------------------------------------------------------------

Kviečiame

Konkursas dėstytojams /

MAŽIAU TVORŲ!

Rugsėjo 22 d. Alumnato kie­ me (Universiteto g. 4) organizuo­ jama krikščioniškų jaunimo ini­ ciatyvų prisistatymo diena stu­ dentiškai visuomenei „Be tvo­ ros”. Tai renginys-mugė, kurios metu bus galima artimiau susipa­ žinti su Vilniaus mieste veikian­ čiomis krikščioniškomis jaunimo iniciatyvomis (bendruomenėmis, organizacijomis, parapijomis, jaunimo grupėmis, jų socialine veikla ir kt.). Jų Vilniuje yra per dvidešimt; kai kurios jaunimui yra gerai žinomos ir mėgiamos: skautai, ateitininkai, „Žingsnis”, Taize ir kitos.

Nuo 15 vai. Alumnato kieme­ lis pakvies į spalvingą ir nuotai­ kingą mugę, kur jaunimo inicia­ tyvų atstovai pristatys savo veik­ lą stenduose, bukletais ir kitais leidiniais, asmeniškai bendraus su visais jų veikla susidomėjusiais žmonėmis. 17.30 vai. scenoje bus galima išvysti trumpą ir išradin­ gą kiekvienos organizacijos ar bendruomenės prisistatymą, o vakare visi galės linksmintis ir su­ šilti linksmavakaryje su puikia krikščioniška (ir ne tik) muzika.

Renginį pavadinome „Be tvo­ ros”, tuo norėdami išreikšti mū­ sų siekį atsiverti kitiems ir pa­ kviesti jaunus žmones įsijungti į veiklą, kur jie galėtų save reali­ zuoti ir prasmingai veikti. Vil­ niaus mieste veikiančios krikš­ čioniškos jaunimo iniciatyvos ga­ li tapti ta terpe, kuri padeda iš­ siskleisti Vilniuje studijuojančių jaunuolių troškimams. Kalbant apie šias iniciatyvas, reikia paste­ bėti daugiasluoksnį jų pobūdį viena vertus, dalyvaudamas jose jaunas žmogus gali įgyti draugų, bendraminčių, taip pat dalyvau­ ti įvairiose šių iniciatyvų vykdo­ mose socialinėse ir sielovadinė­ se programose. Tai padėtų jau­ nuoliams ir jaunuolėms, ypač atvykusiems iš kitų miestų arba ra­ jonų, surasti naujų draugų ir ne­ sijausti vienišu didmiestyje, tuo pačiu atrandant naują socialinį identitetą.

Reikia pastebėti, kad jaunimo iniciatyvos, griaudamos uždaru­ mo „tvoras” ir įleisdamos naujus narius, atnaujina ir jaunina savo

veiklą, nes kiekvienas naujas or­ ganizacijos ar bendruomenės narys papildo, pagyvina ir užkre­ čia entuziazmu kitus asmenis.

Tokia apykaita užtikrina grupės sveikatą ir veikos efektyvumą.

Kita vertus, krikščioniškosios jaunimo iniciatyvos gali padėti jaunuoliams įgyti universalius pasaulėžiūrinius pagrindus, ku­ rie stipriai veikia jaunos asme­ nybės formavimąsi, padeda jam angažuotis gyvenime ir sudaro prasminį pagrindą jo unikaliai misijai šiame pasaulyje. Krikš­ čioniškosios jaunimo iniciatyvos gali tapti slenksčiu perduodant krikščioniškojo tikėjimo pavel­ dą, tai yra evangelizuoti gyveni­ mą pradedančius jaunuolius. Integruodamiesi į Europos tautų šeimą, mes turime geriau pažinti fundamentaliąsias vertybes, ku­ rių dėka Vakarų civilizacija išsi­ vystė iki dabartinio lygio. Turbūt nebus klaida, jei sakysime, kad didžioji dalis Vakarų civilizacijos esmės koncentruojasi ties Kris­ taus atnešta gerąja naujiena pa­ sauliui. Šioje naujienoje išsiten­ ka viskas, kas gali būti svarbu jaunuoliui ar jaunuolei, šeimai ar bendruomenei, valstybei ar valstybių bendrijai. Savo univer­ salumu ir nepranokstama Dva­ sia Kristaus atnešta naujiena su­ daro patį tinkamiausią pagrin­ dą pilnaverčiam žmonių gyveni­ mui šioje žemėje. Kristus skel­ bia - „prisiartino Dievo Karalys­ tė, ji jau yra tarp jūsų”. Ar mes iš tiesų visiškai suprantame šios naujienos džiaugsmą? Kristaus atnešta geroji naujiena yra be galo artima jaunuoliškai dvasiai, tai yra džiaugsmo naujiena, trykštanti pergalės džiaugsmu ir spinduliuojanti jaunatvišką po­ lėkį pasauliui. Tegu mūsų uni­ versitetai ir aukštosios mokyk­ los prisipildo to džiaugsmo, ku­ rį teikia geroji Kristaus naujie­ na, tegu bendrabučių korido­ riais sklando džiaugsmingoji Dievo Dvasia, kiekvieną žadin­ dama vis naujam ir nepakartoja­ mam jaunatviškam entuziazmui.

D

ŠDC kviečia aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dės­ tytojus dalyvauti lektorių konkurse. ŠIJC LAIKINIŲ DIDAKTIKŲ CENTRAS

Konkurso tikslai: • naujų, profesionalių, norinčių bendradarbiau­ ti su Šiuolaikinių didakti­ kų centru lektorių paieš­ ka; konkursas skelbiamas lektoriams, norintiems skaityti paskaitas ir vesti seminarus; • šiuolaikinių ir aktu­ alių mokymo programų, kursų rengimas, skirtų bendrojo lavinimo mo­ kyklų mokytojų kvalifika­ cijos kėlimui ir profesi­ niam tobulinimuisi; • aukštųjų bei aukštes­ niųjų mokyklų dėstytojų iniciatyvos ir bendradar­ biavimo su bendrojo lavi­ nimo mokyklomis skati­ nimas.

THL MOULHN DBJAGTICS CENTER

ŠIUOLAIKINIŲ DIDAKTIKŲ CENTRAS Tai tarpuniversitetinis centras ir neformaliojo švietimo institu­ cija. Vienas iš pagrindiniųjos

tikslų - skatinti aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų

bendravimą ir bendradarbiavi­

mą per įvairias veiklas, tarpjų ir šiuolaikines didaktikas bei

metodikas pristatančius kvalifi­

Šiuolaikinių didaktikų centras kviečia rengti nau­ jas ar siųsti jau turimas programas.

kacijos kėlimo ir profesinio tobulinimo kursus.

Programos turi: ___ • sietis su švietimo re­ formos gairėmis, Bendrųjų programų ugdymo nuostatomis, Išsilavinimo standartais, profili­ nio mokymo kryptimis ir kitomis švietimo reformos naujovėmis bei tendencijomis; • sietis su konkretaus dėsto­ mojo dalyko specifika ir ben­ drais programiniais reikalavi­ mais; • nurodyti objektą (auditori­ ją), tikslus, darbo ir mokymo for­ mas, trukmę, atsiskaitymo būdus bei galutinį rezultatą.

Programos turinio aprašymas turėtų būti nuo 2 iki 4 psl. apim­ ties.

Programos gali: • būti sudaromos ir skiriamos atskiriems dėstomiesiems daly­ kams, pvz.: fizikai;

• būti universalaus pobūdžio, t. y. tinkamos visiems dėstomie­ siems dalykams, pvz., ekologinis ugdymas per visų dalykų pamo­ kas.

Šiuolaikinių didaktikų centras įsipareigoja: • trims Centro valdybos at­ rinktoms programos skirti pre­ mijas po 500 Lt; • visų atrinktų programų lek­ toriams mokėti autorinius hono­ rarus už skaitytas paskaitas, pra­ vestus seminarus pagal nustaty­ tą Centro valdybos valandinį įkainį; • teikti lektoriams metodinę pagalbą, organizuoti kursus, dauginti medžiagą kursų klausy­

Labai gerai - tu jau skaitai šį skelbimą! Bet čia tik pradžia... Nori susipažinti su Vilniuje veikiančiomis krikščioniškomis organizacijomis ir ki­ tomis jaunimo iniciatyvomis? O gal nori susirasti tikrų drau­ gų?? OK! Ateik j šių organizacijų prisistatymą „Be tvoros” rug­ sėjo 22 dieną Alumnato kiemelyje (Universiteto g. 4).

Programa:

Renginio koordinatoriai Algirdas ir Rasa

15.00-17.30 vai. mugė (organizacijos ir bendruomenės pri­ statys savo veiklą stenduose, bendraus su jumis, gros gyva muzika).

17.30-20.00 vai. jaunimo iniciatyvos prisistatys scenoje.

20.00-21.30 vai. Linksmavakaris - diskoteka, žaidimai.

Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab.

Tel. 68 70 89.

EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-285-12909 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius.

Spausdino AB “Spauda”.

Redaktorė Liana Binkauskienė Numerį rengė redaktorės pav. Indrė Klimkaitė

tojams bei pasirūpinti kursų baigimo pažymė­ jimais.

Prioritetas bus skiria­ mas programoms, kurio­ se aiškiai numatytas praktinis jų pritaikymas, aukštųjų ir bendrojo la­ vinimo mokyklų bendra­ darbiavimas rengiant bei vykdant programas.

Centro valdybos atrink­ tos ir patvirtintos pro­ gramos priklauso auto­ riui ir Centrui. Jos vyk­ domos tik per Centrą bei Centrui pritarus.

Paraiškoje turi būti šie duomenys: Pareiškėjo vardas, pa­ vardė, organizacija, už­ imamos pareigos, moks­ lo laipsnis, pedagoginis mokslo vardas ir darbo stažas, trumpas veiklos aprašymas, dalyvavimo įvairiuose projektuose ir programų rengime pri­ statymas, motyvacija da­ lyvauti šiame konkurse, darbo ir namų adresai, telefonai, elektroninio pašto adresas. ___ Programos pavadini­ mas, trumpas apibūdini­ mas (reziumė), aktualu­ mas (pagrindžiant tyrimais, fak­ tais, prioritetais), tikslai, partne­ riai, dalyviai (kam skirta progra­ ma. numatomas dalyvių skaičius), išsamus programos turinys, dar­ bo formos, programos apimtis (teorinio ir praktinio darbo truk­ mė), dalyvių išankstinis pasiren­ gimas, atsiskaitymo formos, nu­ matomas rezultatas, skirtumas nuo kitų šioje srityje vykdomų programų, programos vykdymo laikas bei vieta_______ Paraiškos priimamos iki spa­ lio 2 d. Šiuolaikinių didaktikų centre, Studentų g. 39-401,

LT-2034 Vilnius,

tel./faks.

75 14 10 arba elektroniniu paš­

tujurga.dc@vpu.lt

Nebrangūs madingi drabužiai jaunimui ir vaikams.

25 proc. nuolaidos studentams.

Galima derėtis.

Parduotuvė Vilniuje, Kauno g. 4,26 00 63.

Ateik, ir per vieną vakarą tu sužinosi apie mus viską!

Laikyti negaliojančiais šiuos studentų pažymėjimus: Justinos Gruzdytės, GMFI k. studentės pažymėjimą Nr. 9911181;

Martyno Maniko, MeF V k. studento pažymėjimą Nr. 9512032;

Judrės Peseckaitės, Tarptautinės verslo mokyklos II k. studentės pažymėjimą Nr. 9914151.

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Pametusieji studentų pažymėjimus su šiuo skelbimu turi kreiptis į Studentų atstovybę (CR, Observatorijos kiemelis, tel. 68 71 44). l_

j