hinciturad astra
Spalio
2 Trečiadienis
1991 m. Kaina 10 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis Nr. 8 (1512)
S NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
it academia, int professores!
Rektorius R. PAVILIONIS' „Tapome tikrais tarptautinės Universitetų Bendrijos nariais“ Plečiasi ne tik Nepriklausomos Lietuvos ryšiai tarptautinį pripažinimą pelno ir seniausiasis Europoje Vilniaus Universitetas. Kalbiname ką lik iš Italijos parvykusį Universiteto Rektorių prof. Rolandą Pavilionį, vienai dienai grįžusį į Vilnių ir trečiadienį vėl išvykusį į Švediją: — Nuo pat ryto Jus jau „medžioja" kolegos ir žurnalistai. Tai liudija, kad Jūsų vizitas buvo labai svarbus? — Vizitas svarbus Lietuvai ir Universitetui. Mes tapom tikrais tarptautinės Universitetų Bendrijos nariais, pasirašėme Universitetų Char tiją MAGNA CHARTA. Tai svarbus dokumen tas. Dabar jis pirmąsyk paskelbtas ir lietuvių kalba. Jį pasirašė ir kitų šalių Universitetų Rektoriai. Kartu tai ir įsipareigojimai, mes įsipareigojome vykdyti Universitetų Konstituci jos punktus, kurie yra labai orūs ir reikšmingi. MAGNA CHARTA buvo pasirašyta seniausiame pasaulyje Bolonijos Universitete. Mus priėmė Rektorius, miesto vadovai, visos Romanijos pro vincijos aukšti asmenys, mums buvo skiriamas
d. Universiteto Rektorato koridorius sken— buvusį Universiteto Rektorių, prolesorių septyniasdešimtmečio proga sveikino koleiemlečlal. Vakare šventė persikėlė į šv. Jo— J. Kubiliaus garbei skambėjo muzika, el• žodžius tarė dabartinis Universiteto Rektoavlllonis, kiti, atvykę pagerbti trisdešimt atidavusio Universitetui ir Lietuvai profesoIr svečiai. \ „U. V." inform.
rETE ltete rugsėj o ašėjo delegaOslo univereto. Svečius Rektorius R. supažindinti ais, Vilniaus , Operos teiečių kolegų ns bei stukaitytos pa dėt studijų as ketinimų bendradarslavistikos, ■cheologijos, dikos sritymąsi lektoimis, mokopagal anasndravo su tu. $i viešOslo uniliavimo su1 metų paas.
K. URBA '.o dekanas
Rugsėjo 18 d. VU Rektorato posėdžių salėje įvyko Lietuvos Studentų Sąjungos Konferencija. Konferencijoje tvirtinti nauji Lietuvos Studentų Sąjungos Įsta tai, rinktas prezidentas. Naujajam prezidentui „sostą" užleido VU studentas Virginijus Barzda: — Baigdamas Universitetą, diplominį darbą rašiau Fizikos Institute, ir man buvo pasiūlyta važiuoti į Vengriją, į modernio sios biologijos kursus. Aš, aiš ku, sutikau, buvo išsiųsti doku mentai, bet jie tiek ilgai klai džiojo, kad aš praradau viltį iš važiuoti. Tada ir pradėjau veik lą Studentų Sąjungoje. O štai prieš kelias savaites gavau ži nią, kad į kursus esu priimtas. Išvažiuoju į aspirantūrą Vengri joje, todėl prezidentu būti nebe galėsiu. — Kam „sostas" atiteko da bar? — Dabar prezidentu tapo VU Fizikos fakulteto studentas Dai nius Jazukėnas. Jis išrinktas kol kas laikinai, nes daug kas iš ki tų aukštųjų mokyklų jo nepaži nojo ir nesutiko imtis atsakomy bės dviems metams tvirtinti pre zidentą. Jei jis gerai dirbs, se kanti konferencija jo kandidatū rą turėtų patvirtinti. Į Studentų Sąjungą kreipėsi Vilniaus Technikos Universiteto
didžiulis dėmesys. Taip pat pavyko užmegzti perspektyvius ryšius — jau kitą mėnesį laukia me Bolonijos Universiteto Rektoriaus Kanclerio, kuris turėtų atvykti pasirašyti protokolą. Komi tetas, kurį sudarys mūsų ir italų Universitetų atstovai, turėtų numatyti bendradarbiavimo pers pektyvas, kurios siejamos su svarbiu projektu — manoma atidaryti Italijos Akademiją prie Vil niaus Universiteto. Mūsų ir italų ryšiai labai se ni — Universitetas, Vilnius, architektūra turi senas renesansines šaknis, ir mes norėtume kreiptis į Italiją, kad jie mums padėtų atgim ti tikrąja Renesanso prasme, kaip prieš 400 me tų mums padėjo italų muzikai, menininkai, archi tektai. įdomūs ir prasmingi buvo susitikimai ir su kitų Universitetų Rektoriais, pirmiausia — su Šiaurės kraštų, su kuriais vėl susitiksiu Švedi joje, Baltijos Rektorių Konferencijoje. , — Dėkoju už pokalbį.
LSS: ATEITIS-STUDENTŲ RANKOSE
docentas Lionginas Radzevičius; jis pasiūlė: „dalyvauti naujame Sąjūdyje už socialinį teisingumą atkuriant Lietuvos Darbo Federa ciją ir Lietuvos Darbo Jaunimo Sąjungą". — Apibūdinkite šių organiza cijų veiklos kryptis Ir tikslus. — Tikslai yra apibrėžti įsta tuose bei programose. Tai tei singumo principu paremta veik la. Anksčiau toje veikloje daly vavo ir nemažai bažnyčios atsto vų. Manau, kad dabar, kai mes pasimetę lyg chaose, galime pa daryti daug klaidų. Mes išradinėjam dviračius, pvz>, kad ir kurdami bei kaitaliodami įstaty mus, kai paimti kaip pagrindą būtų galima seniai sukurtus da lykus. Mūsų tikslas ir yra tai,
kas jau yra sukaupta pasaulinė je praktikoje, realizuoti Lietuvo je. — O studentai? .. — Jei studentai teisingai su pras šią problemą, tai organiza cijos ateitis — jų rankose. Jie galėtų reguliuoti ir socialinius klausimus. Ne paslaptis, kad mū sų mąstysena užnuodyta. Mūsų kartai išsivaduoti jau yra sun ku, o jaunimas — dar gali. Jei mes remsimės teisingumu ir mus jaunimas palaikys, mes išspręsim daug problemų. Pasaulio patirtis rodo, kad jaunimas turi būti aktyvus. Dabar aš Lietuvoje ši to niekur nematau.
Apie Studentų Sąjungos veik lą kitose aukštosiose mokyklose
Renlta PETRAITYTĖ
pasakoja šių organizacijų atsto vai: Loreta STASITYTE, Konserva torijos Studentų Sąjunga: — Kartais sakoma, kad Stu dentų Sąjunga — kariūnai be kariaunos. Ar taip galima pasa kyti apie jūsų organizaciją? — Manau, kad ne. Mes — su kariauna. Nariais būtų galima laikyti visus, kurie suinteresuoti, kad kas nors būtų daroma pačių studentų labui. — Ką gi veikla Studentų Są junga Konservatorijoje? — Mes reorganizuojame prof sąjungą į Studentų Sąjungą. Yra jau paruošti įstatai, studentai ga lės greitai su jais susipažinti. Da lyvausime ir ūkinių-administracinių reikalų sprendimuose. Perspektyvos — bendradarbia vimas su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Šarūnas NEDZVECKAS, Klai pėdos Universitetas, Technikos fakultetas. Studentų Sąjungos iž dininkas, ir Saulius JABLONS KIS, prezidentas. — Mes pradedam nuo nulio. Bandom viską kurti patys. Uni versitetas naujas, narių — nuo vieno iki keturių. Šiaip — tu rim dviejų trečdalių mūsų fakul teto studentų įgaliojimus, todėl kalbam savo fakulteto vardu. Organizuosim studentiškus renginius, bendradarbiausim su kitomis aukštosiomis mokyklo mis, mėginsim užmegzti tarptau tinius ryšius. Ginsim studentų in teresus — esame studentiška or ganizacija ir patys — dar stu dentai. Renlta PETRAITYTĖ L. Mickevičiaus nuotr. Konfe rencijos akimirka.
•
* Universlias
2
Vilnensis
Universitetas ruošia
FIZIKAI NEPATENKINTI
bedarbius?!
„Gavote autonomiją — tapsi te feodalais", „Gražinkite stipen dijas, iš ko gyventi?", „Statu tas ne tik studentams, bet ir dėstytojams". Tokiais ir kito kiais šūkiais rugsėjo 13 dieną, Rektoriaus prof. J. Kubiliaus ju biliejaus šventimo dieną, stu dentai, ketvirtakursiai fizikai, paramstė Universiteto sienas ir piketu išreiškė savo nepritarimą valstybiniam fizikos egzaminui. Piketas spėjo nuskambėti. Apie jį jau buvo rašyta „Lietuvos ry te", (Nr. 150, 1991.09.20.) Pri minsiu: piketuojančiame fizikų kurse paleidus vaikinus, tarna vusius Sovietų armijoje, smar kiai padaugėjo studentų. Moky mo planuose netikėtai atsiranda valstybinis bendrosios fizikos egzaminas. Tikriausiai „mūsų nu purtymui", nusprendžia stu
Šiandien ne vieno, baigusio Universitetą, laukia Darbo birža ir bedarbio pašalpa. Tokia „kapi talistinė" realybė prieš kelerius metus buvo sunkiai įsivaizduoja ma, o dabar, kai praktiškai nebė ra diplomų su paskyrimu į Dar bo biržą tenka kreiptis ne vie nam Universiteto absolventui. Kalbamės su Vilniaus darbo bir žos direktoriumi Jonu JAGMI NU: — Klek Vilniaus Universite to absolventų užsiregistravo darbo biržoje? — Šiuo metu Vilniaus darbo biržoje užregistruota apie 2000 bedarbių, ir dalis jų — VU ab solventai. Universitetas yra ga na inertiškas, t. y. nespėja ope ratyviai paruošti reikiamų spe cialistų, todėl ir egzistuoja dvi problemos: specialistų trūkumas ir perteklius. Ypač daug j darbo biržą kreipiasi diplomuotų ekono mistų (užregistruota 178). Daugu mai siūlome. . . vėl mokytis Uni versitete, t. y. per kelis mėne sius tapti buhalteriais. Be eko nomistų, darbo biržoje užregist ruota nemažai VU paruoštų pe dagogų (931, tarp jų vokiečių, prancūzų, rusų, lietuvių kalbų specialistai). Darbo ieško ir juris konsultai, ir gydytojai — higie nistai, ir žurnalistai. — Kokių specialistų ypač trūksta? — Labai trūksta buhalterių, galinčių dirbti uždarosios akcinės bendrovės tipo įmonėse, taip pat tokioms įmonėms reikalingi ir kvalifikuoti juristai. — Kokios sąlygos suteikiamos Universiteto absolventams, už
siregistravusiems Darbo biržoje? — Jeigu absolventas kreipiasi iš karto po Universiteto baigimo, jam suteikiamas bedarbio statu sas ir šešis mėnesius mokama be darbio pašalpa. Specialistams su aukštuoju išsilavinimu siūlome darbą tik pagal specialybę. — O jeigu bedarbis atsisako siūlomo darbo? — Pirmą kartą atsisakius dar bo, bedarbio pašalpa sumažina ma pusiau, antrą kartą — visai nemokama. Išimtis — tik nėš čioms ir turinčioms vaikų mote rims. — Kaip Jūs manote, ar ateity je Universiteto absolventų — be darbių skaičius didės, ar mažės? — Manau, kad kol Universi tetas operatyviai nereaguos į specialistų poreikį Lietuvoje, tol bedarbių gausės. Juk faktiškai kai kurių fakultetų dabartiniai pirmakursiai — antrakurisai jau pasmerkti bedarbystei. Reikėtų, kad ir jaunuoliai, rinkdamiesi specialybę, pamąsty tų, kur ir ką dirbs. Ypač mane stebina tai, kad didžiausi kon kursai buvo į tas specialybes kurių specialistų yra perdaug. — Dėkui už pokalbį. Tokios nelinksmos mintys. O kiek bekalbinau Universiteto stu dentus, absolventus, dirbančiuo sius ir net kai kuriuos bedar bius, atsakymai buvo daugmaž vienodi. „Kokį darbą dirbsi — priklauso tik nuo tavęs paties. Gerų specialistų visuomet trūks ta, o šiokias tokias sąlygas to bulėti turime visi". Šarūnas BAUŽYS
Toks musų gyvenimas... Komunalinius butus nori gauti 103 Universiteto darbuotojai. Kooperatinių butų laukia eilė je — 299 darbuotojai. Statytis individualius namus nori apie 200. Bendrabučių laukia: 47 — laukia 1 vietos (lovos), 25 atskiro kambario (gyvenan tys bendrabutyje, bet norintys gauti atskirą kambarį)), virš 40 šeimų — 2—3 vietų kambario. P. S. Šiuos duomenis pateikė socialinės rūpybos skyriaus ve dėjas Jonas Bagdonas. Pagal ko
„U. V." inf.
NAUJAS ILGIO VIENETAS Naujas ilgio vienetas — stu dentiška mylia buvo įvestas rugsėjo 19 d. 17 vai. Universite to stadione. Čia vyko VU pirma kursių rudens bėgimo varžybos, kurias organizavo sporto klubas ,,Universitetas". Merginos bėgo , ieną kilometrą (1000 m), o
L. Mickevičiaus nuotr. Fizikų piketas.
Saulėtekio ai. 4, vieno iš Uni versiteto bendrabučių pirmame aukšte įsikūrusi Universiteto Po licija. Iš lauko pusės Policijos būstinę galima atskirti tik pagal grotuotus langus. Tai — vienin telis akcentas (be daboklės, apie į kurią papasakosiu vėliau), pri menantis, kad šiose patalpose įsi kūrę tvarkos saugotojai.
Šefą (vyresnįjį inspektorių U. Aurylą) deja, jau kalbino televi zijos žurnalistai. Iš gretimo ka bineto prie manęs priėjo unifor muotas policininkas. Jis — ins pektorius I. Marmazovas — ir papasakojo apie Univetsiteto Po liciją:
vo 1 d. turimų pareiškimų skai čių. 1991 m. Universitetas nega vo nei vieno buto ir nei vieno sklypo namo statybai.
vaikinai varžėsi vienos studentiš kos mylios (1991 m) ilgio dis tancijoje. Šią distanciją pasiūlė varžybose dalyvavęs VU profe sorius, TOK narys Jonas Macke; vičius. Buvo viskas: iškilmingas varžybų atidarymas, sunki kova, Nukelta Į 3 psl.
dentai, ir vieningai neina laiky ti egzamino paskirtą dieną — liepos 4 d. Tiesa, 32 per visus semestrus turėję 9 ir 10 balų vidurkį, iš bendrosios fizikos, nuo Valstybinio egzamino atlei džiami. Visi kiti egzaminą laiky ti atsisako. Jiems nubraukiamos stipendijos, o egzaminas nuke liamas į rugsėjo 14 dieną. Rug sėjo 14 d. studentai vėl neatėjo laikyti egzamino. Rugsėjo 23 d. kol kas tik egzamino likimą sprendė Universiteto akademi nių reikalų komisija. Beveik tris valandas protingos galvos svars tė, teisėtas tas egzaminas ar ne, reikalingas ar ne, jei valstybinis —- kaip gali būti nuo jo kai ku rie atleidžiami, ir t. t. Studentų nuomonę atstovavę ketvirtakursiai Virgis Grigalis ir Dainius Juzakėnas bei LSS eks-
— Policija sukurta 1990 metų rudenį. Jos viršininku buvo pa skirtas S. Bunokas (šiuo metu — Vilniaus Municipalinės Polici jos komisaras). Nuo vasario mė nesio Policija veikė jau kaip ju ridinis asmuo. VU Policijos veik lą reglamentuoja Lietuvos Res publikos Policijos įstatymas, ji tiesiogiai pavaldi miesto komisa riatui, tačiau taip pat palaiko ryšį su Universiteto vadovybe, kuri informuoja Policiją apie Universiteto organizuojamus ma sinius renginius. VU Policija yra samdoma iš Universiteto lėšų. Būstinėje, be viršininko ir pava duotojo, ištisą parą budi budėto jas ir du policininkai, iš kurių vienas — ir vairuotojas. Centri niuose Universiteto rūmuose taip pat yra vienas budėtojas. Vėliau numatyta skirti patrulius „Kam čiatkai" ir „Niujorkui" (taip liaudiškai vadinami Universiteto Studentų miestelio rajonai) bei įkurti postą Čiurlionio gatvės bendrabučiams. Policijoje dirba 14 žmonių, nors yra ir daugiau etatinių vie tų. Norinčių Policijoje dirbti taip pat nemažai, bet stinga profesio nalų, turinčių darbo patirtį teisė
tvarkos organuose. Yra ir kitų priežasčių: vieni nemoka lietu vių kalbos, kiti — bendrauti su žmonėmis. . . Svarbiausioji VU Policijos funkcija — palaikyti tvarką Uni versiteto teritorijoje ir ypač — bendrabučiuose. „Niujorko" ben drabučiai nuo 24-os valandos ra-
Pirmakursio žvilgsnis Į Universiteto Policiją kinami, naktį juos saugo budė tojai. Čia naktimis gana ramu. Kur kas neramiau „Kamčiatko je", kur nerakinami bendrabu čiai ir budėtojų nėra. Be to, ten įsikūrę fizikai ir prekybininkai — triukšmingi žmonės. Kiekvieną naktį Policija ren gia reidus, į būstinę bet kuriuo paros metu galima skambinti. Dažniausiai skambina patys stu dentai, kurie šiaip jau gerbia sa vo Policiją ir retai tarp Polimjos ir studentų pasitaiko rimtes nių konfliktų. Už įstatymų pažeidimą studen tas gali būti nubaustas admin'stracine bauda arba įspėjimu. Kri minalinį ar kitą sunkų nusikalti mą padaręs asmuo perduodamas
1991.10.02 prezidentas Virginijus Barzda šio egzamino įvedimą supranta tik kaip egzaminą „nukratymui", o ne žinių patikrinimui. Penkis semestrus buvo atsiskaitinėjama už šį kursą, dabar jis sujungtas į vieną egzaminą. Kaip valstybinis egzaminas ir kaip sesijinis ar kursinis — jis sunkiai įveikiamas fiziškai dabar. Be to, jei jau kartą vertinta, tai ger biami dėstytojai, matyt, nepasiti ki savo vertinimais. Žodžiu, stu dentams šis egzaminas nesuvo kiamas kosminis reiškinys. O Fizikos fakulteto dekanui prof. A. Bandzaičiui? — Dekanatui toks egzaminas — ne naujas dalykas. Apie jo reikalingumą kalbama jau pen ki metai. Mes ruošiame daug specialistų, ir tenka prisipažinti, daug prastų. Papildomai patik rinti žinias nepakenktų. Jau se nokai ruošėmės dvipakopiam mokymui, bet Senatas nepatvir tino mūsų programos. O šis eg zaminas įvestas dar 1989 me tais. Anot dekano, egzaminas tei sėtas. Tai patvirtina ir fakulteto tarybos posėdžio protokolas. Bet protokole neatsispindi klausimo dėl egzamino įvedimo eiga, kiek balsavo už ar prieš. Štai kada praverčia mūsų ilgametė biuro kratinė praktika. Teisininkai šioje „fizikų byloje" tikrai rastų prie ko prikibti, bet yra ir kita, daug svarbesnė pusė — morali nė. Įstrigo bibliotekos direkto rės B. Butkevičienės mintis: „pažeisti moraliniai dalykai, o kalbama apie įstatymų teisėtu mą..." O „fizikų byla" toliau keliau ja vingiuotais Universiteto kori doriais. Liana BINKAUSKIENE
miesto Policijos komisariatui. Už kitokius nusižengimus galima pa kliūti ir daboklėn — į trijų kva dratinių metrų ploto netaisyklin go daugiakampio formos patalpą, kur be plikų sienų yra tik tvir tai prie grindų ir sienos pritvir tintas medinis suolas, neturintis stačių kampų. Todėl daboklėje lieka labai mažai vietos vaikš čioti — ten tegalima stovėti, sė dėti arba gulėti. Žinoma, ten vienu metu galima laikyti tik vieną agresyvų asmenį, nes, patupdžius antrą, daboklė nebeatliks savo pagrindinės priedermės — veikti raminančiai. O pagal LR Policijos įstatymą daboklėje žmogų galima laikyti ne ilgiau trijų valandų. Universiteto Policija neturi ginklų, neturi dujų balionėlių, yra tik vieni antrankiai, bendri visiems VU Policijos postams. Į reidus budėtojas važinėja senu, sunkiai „betraukiančiu" Viliuku, kuris nepažymėtas jokiu skiria muoju Policijos ženklu. Man teko dalyvauti viename naktiniame reide. Naktinėje „Kamčiatkoje" langai beveik vi sur jau buvo tamsūs, nors kai kur degė šviesa, girdėjosi kal bos ir muzika. Kartą pasigirdo kažkoks šauksmas. į kurį mano bendrakeleiviai tučtuojau reaga vo. Bendrabučio koridoriumi pa sukome šauksmo link, bet viskas nutilo, ir girdėjosi tik trijų žmo nių, einančių tamsiu koridoriu mi, žingsniai. . . Visiems, kuriuos Universiteto teritorijoje skriaudžia niekadėjai, patariame skambinti telefonu 77-92-12. Universiteto Policija visada pasirengusi Jums padėti.
Dangis GUDELIS
Red. past. — kitame „U. V." — antrakursio žvilgsnis Į Uni versiteto policiją.
0
*
1991.10.02
Universitas
Vilnensis
3
SPALIO 2-4 DIENOMIS MOŠŲ UNIVERSITETE „Mes išmoksim lietuviškai“,VYKS VI TARPTAUTINIS BALTISTŲ KONGRESAS sako studentės iš Prahos Spalio 2—4 d. VU Filologijos fakultete (Menininkų rūmuose vyks tik plenariniai posėdžiai. Teminės sekcijos dirbs Fil F auditorijose, — red past.,) vyks VI Tarptautinis Baltistų Kong resas. „U. V." korespondentė Viktorija JOKUBAUSKAITĖ kalbasi su šio Kongreso organi zacinio komiteto pirmininku profesoriumi, daktaru Vytautu MAŽIULIU: — Jūs dalyvavote visose an kstesnėse konferencijose. Kuo ši, vyksianti Nepriklausomoje Lietuvoje, skirsis nuo jų? — Konferencijos vyksta kas penkeri metai, ir skirtumą? iš ties jaučiamas. Visų pirma su mažėjo formalumų. Anksčiau tik gavę leidimą iš Maskvos galė jome kviestis svečius, ir tai už imdavo daug laiko. Lengviau susisiekiame su užsieniu ir grei čiau perduodame bei gauname informaciją. Todėl aptarėme su autoriais daugumą pranešimų, kurių šiais metais bus mažiau, tačiau visi — tik iš istorinės baltistikos. — Iš kur laukiate svečių? — Pirmoje, 1964 metų konfe rencijoje, svečių iš užsienio ne buvo. Atvykdavo delegatai iš Latvijos, Kijevo, Maskvos, Le ningrado. Vėliau sulaukėme bal tistų iš Amerikos, Prancūzijos, Italijos, Japonijos, Jugoslavijos, Rumunijos, Lenkijos, Norvegi jos ir kt. Manau, jog ir šiais
1991 m. Kanados, Didžiosios Britanijos, JAV moterų iniciaty va buvo įkurta Tarptautinė Uni versiteto Moterų Federacija (International Federation of University Woman — IFUW). Šios federacijos tikslas — plėsti ir stiprinti pasaulio universitetus baigusių moterų profesinį ben dradarbiavimą, skatinti moteris aktyviai dalyvauti sprendžiant universiteto, savo krašto, pasau lio, visuomenines problemas, su daryti sąlygas moteriai kūrybiš kai vystytis, tobulėti kaip as menybei, palengvinti moters pa dėtį šeimoje, įgyvendinti tikrą vyro ir1 moters lygybę. Ši orga nizacija siekia išryškinti moters vaidmenį kintančioje XX a. vi suomenėje, pabrėžia moterų profesionalių žinių, sugebėjimų svarbą politiniame, visuomeni niame bei šeimos gyvenime. Universiteto moters asociacijos
metais dalyvaus nemažai sve čių. Jų skaičių tiksliai sužinosi me pirmą konferencijos dieną. — Ką svarstysite konferenci joje? — Jau minėjau, jog konferen cija tematinė. Bus aptarta baltų kalbų istorija, jos ryšys su ki tom kalbom, ir kiti klausimai. Pasaulis labai domisi lietuvių kalba, todėl šios problemos yra aktualios. — Ar kongrese dalyvaus stu dentai? — Deja, ne. Kviečiami tik pa saulinio lygio mokslininkai. Juk reikia prisiminti dar nesenų me tų mokymo programą, kai spe cialybės dėstymui nebuvo ski
riama daug dėmesio, stokojama laiko savarankiškam darbui. To dėl negalėjom išugdyti tokių studentų. Tikiu, jog iki ateinan čios konferencijos viskas pasi keis. — Kokios problemos kyla, rengiant kongresą? — Didžiausia kliūtis — susi rašinėjimas. Paskutiniaisiais me tais tekdavo siųsti laiškus ir do kumentus per žmones, kadangi trūkdavo informacijos arba iš vis jos negaudavome. Taip pat iškyla materialinių sunkumų. Manau, jog kaip tik dabar prasideda normalūs ryšiai su užsieniu. Pagal tradiciją ši kon ferencija turėjo vykti Rygoje, tačiau iškilus įvairiems sunku mams, organizavimo teko imtis mums. — Kuo ši konferencija nau dinga Universitetui, Lietuvai? — Kadangi ši konferencija mokslinė, ji bus naudinga baltis tikai. Antra vertus, labai svar-* bus lietuvių kalbos populiarini mas pasaulyje. Baltistų yra Amerikoje, Italijoje, Maskvoje, Leningrade ir kt. Tačiau užsie ny yra ir tokių baltistų, kurie niekada nėra buvę baltų kraš tuose. Didesniuose pasaulio Uni versitetuose yra dėstoma ir lie tuvių kalba. Ir tie, kuriems pa vyksta atvykti į Lietuvą, išgir dę gyvą kalbą, pamilsta ir ją, ir Lietuvos žmones. — Dėkoju už pokalbj.
Universitete lietuvių kalbą studijuoja ne tik tautiečiai iš užsienio. Lietuvių kalbos moky tis atvyko ir studentės iš Čeki jos. Apie jų studijas kalbamės su Universiteto Lietuvių kalbos katedros profesoriumi Arnoldu PIROČKINU: — Jūs globojate studentes iš Čekijos. . . — Aš tiesiog dėstau joms ele mentarų lietuvių kalbos kursą. Ši grupė VU yra tik antra sa vaitė, bet lietuvių kalbos mergi nos jau mokėsi pirmame ir ant rame kursuose Prahos Universi tete. Prahos Universitetas turi senas lietuvių kalbos mokymo tradicijas — ten lietuvių kalba slavistams ir kitiems norintiems buvo dėstoma kaip fakultatyvas. Dabar, kai kontaktai tarp čekų ir lietuvių tapo glaudesni, Pra hos Universiteto vadovybė tą fakultatyvinį kursą nutarė pa daryti specialybe, ir derino lie tuvių kalbos kursą prie slavisti kos, polonistikos. Čekijoje įpras ta derinti dvi ar netgi tris spe cialybes — sakykim, čekų ir ru sų. kalbas, čekų ir anglų, čekų k. ir istoriją. Tokia praktika re miantis buvo derinamos ir lie-
’ tuvių bei slavų kalbų specialy bės. Lietuvių kalbos mokomasi kaip antrosios specialybės. — Klek laiko merginos pra leis Vilniuje? — Vilniuje jos bus iki Nau jųjų metų. — Ar manote, kad jos jau kalbės lietuviškai? — Viena studentė — Dagmar — jau dabar gerai kalba lietu viškai, taip pat lietuviškai rašo eilėraščius, kurie buvo spaus dinti Universiteto laikraštyje. Dvi mergaitės — Marina ir Martiną — palyginti jau neblo gai kalba, gerai supranta. Ki toms lyg ir sunkiau, jos gal ne tokios drąsios ir energingos, bet pabuvę Vilniuje kelis mė nesius, manau, visos kalbės ne blogai. — Dėkoju už pokalbį. Užkalbinau ir Mariną Kastelovą bei Martiną Karlovą: — Lietuvių kalbos mes mokė mės Prahoje, bet labai trūko praktikos. Lietuvių kalba — sunki, bet mes išmoksim. Vil niuje esam antra savaitė. Jau turim draugų iš Lietuvos.
nare gali tapti kiekviena Uni versiteto išsilavinimą turinti mo teris, norinti savo kūrybiniais sugebėjimais pasireikšti ne tik profesinėje sferoje, bet ir lab daros veikloje, kuriant įvairius
sveikatos apsaugos, ekologijos bei kitoms problemoms. Kiekvienos šalies universitetų moterų federacija — asociacija kuria savo kraštui, savo univer sitetams aktualius projektus ir
Prancūzijoje. Ši federacija glau džiai bendradarbiauja su įvai riomis SNO organizacijomis. 1928 m. Kaune įsikūrė Lietu vos moterų, baigusių aukštąjį mokslą sąjunga, kuri buvo Lie
pažinti, kad moterų laimėjimai pasaulio mokslo istorijoje nėra gausūs, nes ilgus šimtmečius moteris buvo laikoma nepilna verte būtybe, kuriai skirta at likti tik reprodukcijos funkci jas, o juk daugelis vyrų moks lo viršūnes pasiekė šalia jtį esa nčių moterų paramos dėka. Kviečiame Universiteto mote ris pagalvoti apie Lietuvos uni versitetų moterų asociacijos at gimimo galimybę, išsakyti savo mintis, apie tai, bei kurti rea lius universiteto moterų ateities veiklos projektus ir dalyvauti pirmame univesiteto moterų su sirinkime, apie kurį greitai pra nešime.
MOTERYS IR UNIVERSITETAS projektus, įgalinančius paleng vinti merginų bei moterų studijų ar mokslinio darbo kelią savo krašte ar užsienyje. Universiteto moterų federacija didelį dėmesį skiria ne tik moterų profesi niam tobulėjimui, bet ir ekono minei moterų, šeimos paramai, vaikų auklėjimo ir priežiūros,
AR REMSIME LIETUVOS BIZNIO ATEITĮ Klausimas visai ne retorinis. Tai, ką mes įsivaizdavome įvyk siant dar negreitai, šiandien jau - realybė. Kuriasi naujos orga nizacijos, struktūros, keičiamės ir mes patys. Tas magiškas, dar prieš kelis metus su nepasitikė jimu tartas žodis „biznis" šian dien jau tapo įprastu ir netgi šiek tiek pabodusiu. Žmonės, kuriuos dar ne visada prisiverčiam pavadinti biznieriais, vis dažniau pasirodo mūsų gyveni mo scenoje. Prisipažinkime — ne itin vakarietiški ir patrauk lūs tie mūsų biznieriai, bet jie ir negali būti kitokie! Sovietinės ekonomikos kompleksų kamuo jamai dabartinei biznierių kartai reikės pamainos, — jaunų, ori
ginaliai ir laisvai mąstančių žmo nių. Iš jų tikimasi daug, tik ar suvokiama, kad jiems padėti reikia jau šiandien? Universitete, atrodo, apie tai galvojama. Bent jau ekonomikos fakulteto požiūris į jaunųjų me nedžerių mokyklą nuteikia opti mistiškai. Ši šeštadieninė mo kykla įkurta neseniai, prieš dve jus metus, ir laikoma pačia pers pektyviausia Respublikoje. Vien tai, kad steigėjų sąraše rasime pramonininkų asociaciją, Balti jos vadybos fondą, VU Ekono mikos fakultetą, sako, kad čia besimokantys gauna geras teori nes ir praktines žinias: Paskaitas skaito mūsų Universiteto profe soriai, jų kolegos iš Vilniaus
apie tai informuoja federacijos centrą, kuris šiuo metu yra Šveicarijoje, Ženevoje. Tarptau tinė universiteto moterų federa cija rengia konferencijas, semi narus bei įvairius susitikimus, kurie vyko Suomijoje, Naujojo je Zelandijoje, Niderlanduose, Kanadoje, Škotijoje, Japonijoje,
//7?????????X
/????? ??i??????\ )?????
>?????: pr???????y ???????X ?????r
*????7 ’????? '?????.
technikos universiteto, firmų, biržų vadovai. Čia besimokantys vyresniųjų klasių moksleiviai (o jų — virš 100) ne tik imlūs, bet ir priekabūs. Abstrakčių tezių lavina šių jaunų galvų nebe už liūliuosi. Kaip pasakoja šios mo kyklos direktorė Birutė Purlienė,
tuvos Moterų Tarybos padali nys. Joje veikė teisininkių ir pedagogių sekcijos. Atėjo laikas prabilti apie Lie tuvos universitetų moterų, ku rios visada buvo šalia universi teto vyrų, veiklą, atskleisti jų vaidmenį mokslo, meno, kultū ros istorijoje, padėti vyrams pri
ne vienam profesoriui teko tai patirti savo kailiu. Ir visgi toks bendradarbiavimas naudingas abiems pusėms: moksleiviai su sipažįsta su teorine medžiaga, profesoriams — tai galimybė pa sitikrinti, ar neužmiršo dėstyti paprastai ir aiškiai. Tikėtina, kad daugelis šios mokyklos klausytojų kitais metais sės už Universiteto suolų. Paruošiamoji, nukreipiančioji šios mokyklos funkcija turėtų būti artima Uni versitetui, į kurį ateitų jau ne blogai pasiruošę moksleiviai. Tad, pasak moksleivių labai mylimo dėstytojo, buvusio pra monės ministro R. Jasinavičiaus, „ryžkimės ne tik kalbėti, bet ir daryti". Universiteto intelekto kapitalas turi būti investuotas. O kur geriau jis gali būti panau dotas, jei ne ugdant jaunąją kartą? Remigijus BIELINSKAS
Renlta PETRAITYTĖ
Filologijos fakulteto docentės Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ, Aurelija USONIENĖ
Atkelta iš 2 psl. prizai, iškilmingas uždarymas. Ir netgi simbolinės fuksų krikšty nos. Beje, apie studentišką mylią. Ji yra reliatyvus matavimo vie netas. Kitais metais pirmakursiai ir visi norintys galės bandyti jė gas 1992 metrų ilgio studentiš kos mylios bėgime. Kas dalyvaus studentiškos mylios bėgime visus penkis kartus, gali tikėtis vertin go VU sporto klubo prizo. O prizai šiemet tikrai buvo ne bet kokie: rankšluoščiai, prancūziški kvepalai, ir kt. Prizus gavo ne tik nugalėtojai Edita Brazytė (EKFF) ir (Antanas Baliukevičius (EKFF) bei prizininkai Dovilė Jakutytė (EKFF), Andrius As* trauskas (FF), Rasa Beinoravičiūtė (ChF) ir Tomas Stoškus (FF), bet ir valingiausieji bėgikai bei laimingieji, kurie išaiškėjo burtų keliu. Šiomis varžybomis studentai pažymėjo Lietuvos, kaip laisvos šalies, grįžimą į Olimpines žab dynes. Andrius VESTFALIS
4
Universitas
Vilnensis
1991.10.02
PROLOGAS
PAUZĖ Tik neskubėk ištart nakties ji nepadės atspėti, tylos krypties nei žvilgsnio amplitudės, klausykis savo kūno jis išbudins, rudens žiedais žaibuojantį aistros erškėtį. ..
Valdas Gedgaudas VU lietuvių kalbos ir literatūros-teatrologljos specialybės III k. studentas
DUODECIMA Į maudžiantį juosmenį gręžiasi smėlio vėsa ir juosvas dangus nugalėjęs vidurnakčio trauką atsiplėšia nuo jūros kai lūžus pusiau valanda sudriskusiom būdvardžių grotom traškėdama žliaugia
PAPARČIO PLEIŠTAS
visko liko tik tiek kiek įstengėm nebūti kartu: smūgis plaštaka — dvi migdomųjų tabletės telegramų kruša — pašto angelas — krūvos laiškų nukryžiuotų rudens ir kurčios beprotybės — mylėti
. . .pačią trumpiausią metų naktį Baltasis Antakalnio Demonas pavirtęs kaminkrėčiu liūdnai sklando virš kvatojančio Vingio parko retsykiais nutūpdamas ant sloguojančių taksofonų sapnuojančių abortams pasiruošusias džuljetas ir persi leidusius romeo. . .
atsimerk ir iš lėto ištiesus sunertas rankas gegužį tarytumei kruviną slenkstį palieski tavo kūnas pranoko žodžius kaip birželio duobes tepranoksta rugsėjis suryjantis kryžkelių šviesą
KARŪNĖLĖ Išprievartauta mano mergaitė Išprievartauta mano kalba Sigute pagimdyk man klykiantį kentaurą Jonukas eketę danguj iškirto
DVYNIAI Šią naktį vėl regėjau skrendantį Bodlerą virš Vilniaus varpinių pleveno žalsvas rūkas regėjau Juodąją Antakalnio Venerą Bodlerą lydinčią — jos krūtys supos
nei milžiniški kraujo krešuliai ir smigo į spengiantį aistra ir neviltim birželio kūną mačiau kaip jiedu palengva išnyko kažkur tarp Justiniškių ir Žirmūnų. . .
UŽTVARA Atmink akligatvio liežuvį — vėjo sparną pilkšvą dangaus raidyną atsispindintį užžėlusiam tvenkinyje šermukšnių kekę tvinksinčią delne — Žvėryno tiltu mėnulį riedantį — paliekamų erdvių veja
šakotais mėnesių randais išmarginta — pažvelki rugsėjo budelio karūnon — darsyk pakartok jog kritom taip tarytum kiltume o mūsų širdis merkė sraunus putojantis pasotintos aistros ruduo. . .
nespurdėk
SUTEMOS Vienaakis mėnulis myluoja devyngalvę mergelę deguto debesis deguto ašaras deguto vainikėlį verpia girksintis Jonukas (jis — eunuchas) Sigute nusigręžk
Tavo veidą užpus minkštas prieblandos vėjas - - rankas užmigdys žvaigždėtasis tolstančio vakaro skliautas aguonų mėnulis žarstys išgaląstas tamsos žarijas tavo lūpas iš lėto pravers mano lūžtantis balsas
ir erdvė traiškanos svetimam svetimam kambary ir naktis ant užuolaidos tūps nenutūps tarsi gelsvas didžiulis besparnis kentauras — žuvėdra — drugys į kurį sutrupės mano vienišas lūžtantis balsas. . .
JUS KVIEČIA
KVIEČIA
A
MOKSLININKŲ
ROMAI
Spalio mėn. 3 ir 7 d. 18 vai. kviečiame visus studentus, kurie myli teatrą, į Universiteto tea tro studiją. Priėmimas vyks Centriniuose Rūmuose, Uni versiteto 3. Teatro salėje (III a.).
Spalio mėn. Jūsų laukia šie renginiai: 2 d. (trečiadienį) 18 vai. LMA bibliotekoje (Žygimantų 2/8) — pokalbis-diskusija „Liberaliz mo filosofija" F. A. fon Hajeko knygos „Kelias j vergovę" te ma. Pranešėjas — knygos ver tėjas, fil. m. k. Algirdas De gutis. 3 d. (ketvirtadienį) 17 vai. VU Fll F 118 aud — susitikimas su Frankfurto prie Maino univer siteto lituanistikos dėstytoju, il gamečiu Vasario 16-osios gim nazijos Vokietijoje direktoriumi Vincu NATKEVIČIUMI Prane šimo tema: „Maceinos poezija". Filosofo Roko OGINSKO prane šimas „Antano Jasmanto poe
PAMESTI PAŽYMĖJIMAI
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas: 61-06-18. Tiražas 4500 egz. 1 spaudos lankas. SL 321, Užs. Nr. 1714 Spausdino Lietuvos leidybos Įm onė „Spauda" Redaktorė L. Blnkauskienė. Red. pav. R. Petraitytė Fotografas L Mickevičius
Dingusius studentų asmens liudijimus Nr. 8710462, išduotą EKFF studentei Loretai Stanclkaltel, Nr. 8720198, išduotą EKFF studentei Kristinai Stumbrytei, Nr. 8910451, išduotą EKFF stu dentei Daivai Dambrauskaitei (taip pat ir studijų knygelė), Nr. 9110729, išduotą KomF stu
RUGSĖJO POSŪKIS Susapnuok ką atnaš mudviem tylinčios rudenio girios; kai kūnus nei valtį užsups peleninė rugsėjo banga kranto pušys tarytum mėnulio undinės nebylios vakaris lietus ir žvaigždynų žuvėdra klastingai žydra
devyni ežerai — devyni sidabriniai ąsočiai į lapkričio dubenį duš ir sudužę pavirs eilėraščių rožėm kurias tau po galva paklosiu nei žydinčias dilgėles gruodis jas man sugrąžins paklausyki kaip giedu kaip kurtinio balsas nunokęs sruvendamas sklaidosi lygiai žaizdotoj nakty susapnuok mudu geriančius žvarbųjį rudenio nuodą iš sidabro ąsočių fosforinėj rugpjūčio pily. . .
CEZŪRA .. ir ir ir
.devynios aušros ir viena naktis slenksčio pojūtis ties bučinio žiotim plaštaka tarsi upėtakis nunyranti žemyn patekėjus mūsų kūnų bendratis. . .
zijos sugrįžimas". Dalyvauja ak torius Perlis Vaisieta. 10—11 d. 10 vai. VU Gamtos mokslų fakultete (Čiurlionio 21/27) — Lietuvos biologų kon ferencija, skirta Lietuvos MA nario korespondento, biologijos m. dr. prof. Jono Dagio 85 me tų jubiliejui. 10 d. (ketvirtadienį) 18.30 vai. Mokslininkų rūmų Baltojoje sa lėje — „Slėpiningas Liudo Truikio pasaulis"; apmąstymai, pri siminimai, pokalbiai. Dalyvauja muzikologai Edmundas Gedgau das, Jonas Bruveris, menotyri ninkai Vytautas Tumėnas, Hel mutas Sabasevičius, Daiva Sabasevičienė, filologė Irena Kostkevičiūtė, dailininkas Vytautas Cip lijauskas, pianistai Aldona Dva rionaitė, Andrius Vasiliauskas ir kiti. 24—25 d. (ketvirtadienį—pen ktadieni) 10 vai. LMA posėdžių salėje (Gedimino 3) — LMA kul tūros ir meno instituto mokslinė konferencija „Senovės baltų chtoniškieji simboliai". Pranešė jai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, JAV. 24 d. (ketvirtadienį) 18 vai. Dailininkų sąjungoje (T. Kos
ciuškos 28) — „Majų, actekų ir inkų architektūros z paminklai". Įspūdžius iš kelionės po Meksi ką, Ekvadorą ir Peru pasakos ir skaidres rodys skulptorė Dalia Matulaitė. 29 d. (antradienį) 18.30 vai. LMA turistų klubo salėje (Gedi mino pr. 49) — Įspūdžiai iš tu ristinės pažintinės ekspedicijos š. m. vasarą Kamčiatkos ir Ma gadano srityse. Juos pasakoja ir skaidres rodo biologas Vytautas Melvydas. Mokslininkų rūmų direkcija Mokslininkų rūmų taryba
dentei Danguolei Gervytei, Nr. 8811204, išduotą FilF studentei Linai Sakalauskaitei, Nr. 8810560, išduotą MaF studentei Žydrūnei Putelytei, Nr. 9010387, išduotą EF studentui Gediminui Kapo čiui (taip pat ir studijų knyge lė), Nr. 8710492, išduotą EKFF studentei Ingai Rudžionytei, Nr. 9021096, išduotą KomF studentei Gintarei Jankauskaitei, Nr. 9011421, išduotą FF studentui Dariui Vainiui, Nr. 8810619, iš duotą MaF studentei Jurgitai
Kamblauskaltei, Nr. 8710300. iš duotą MF studentei Vilmantei Devėnaltel, Nr. 9010600, išduotą FilF studentei Vilmai Mikalaus kaitei, Nr. 8711426, išduotą FilF studentei Jūratei Dlaukštaltei, Nr. 8910571, išduotą EKFF stu dentui Andriui Navickui, Nr. 9011285, išduotą CHF studentui Dainiui Mačlkėnul, Nr. 8911373, išduotą MedF studentui, Jonui Bartlngui, Ni. 850463, išduotą TF studentui Gintarui Stepona vičiui, laikyti negaliojančiais.
Hidrogeologijos ir inžineri nės geologijos katedros ben dradarbiai užjaučia kolegą Antaną BRAZAUSKĄ dėl tė velio mirties.
Nuoširdžiai užjaučįame Uni versiteto studentų Atstovy bės sekretorių Gvidą KERUŠAUSKĄ dėl patėvio mirties. Bendradarbiai, Darbinės veiklos centras, „U. V." redakcija