visu sauą PRovecaitai;vienyturės!
caRj/Bims sco nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
PAMINĖJO TARYBINĖS ARMIJOS IR KARINIO JURŲ LAIVYNO DIENĄ
Praeitą savaitę Universitete vyko TSRS ir VDR aukštųjų mo kyklų visuomenės mokslų kated rų seminaras „Socialinio-eko nominio vystymosi spartinimo problemų nušvietimas visuome nės mokslų kurse". Tarybų Są jungos delegacijai vadovavo TSRS Aukštojo ir spec. viduri nio mokslo ministro pavaduo-
Didžiojo Tėvynės karo vete ranas pulkininkas G. Rudiuk pa žymėjo, kad TSRS Ginkluotosios Pajėgos patikimai saugo pirmą ją pasaulyje Tarybų šalį, taikų tarybinių žmonių darbą, gar bingai atlieka savo Internacio nalinę pareigą. Gilias tradicijas turinčią Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų laivyno šventę ta rybiniai piliečiai ir kariai sutin ka sėkmingai (gyvendindami TSKP XXVII suvažiavimo nutari mus. Plojimais buvo sutiktas Uni versiteto studentas V. Sprindis, kareiviško vyriškumo mokyklą praėjęs Afganistano Demokrati nėje Respublikoje. Patyręs rūs čios tarnybos sunkumus, su ginklo draugais dalinęsis pasku tiniu vandens gurkšniu, jis kal bėjo apie drąsą, ištvermę, pasi aukojimą — bruožus, būdingus mūsų daugianacionalinės Tėvy. nės kariams. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsaką; TSRS Gyny bos ministro Ir Universiteto Rektoriaus Įsakymus perskaitė karinės katedros mokymo dalies viršininkas pulkininkas E. Krasavlnas. „TSRS Ginkluotųjų pa jėgų veterano" medaliu buvo apdovanoti majoras V. Rešetniovas ir papulkininkis N. Sčerbakas, pirmojo laipsnio meda liai „Už nepriekaištingą tarny bą" įteikti papulkininkiams V. Bogdanovui, E. Ogurcovui ir majorui A. Lakotai. Studentams, aktyviai dalyvavusiems gynybi nio masinio darbo renginiuose. Pareikštos Rektoriaus padėkos.
Universiteto SDAALR komite tui už nuveiktą darbą patriotiš kai auklėjant mūsų Alma Mater dudentus trečią kartą iš eilės buvo įteikta Vilniaus miesto SDAALR komiteto pereinamoji Raudonoji vėliava — Universi tete ji pasilieka visam laikui. UI aukštą įvertinimą padėkojo Universiteto SDAALR komiteto Pirmininkas A. Sapožnikovas. Taikliausiems UniversKdlo šau tiems jis įteikė apdovanojimus.
Gintaras VISOCKAS
tojas V. Zubovas, Vokietijos delegacijai — VDR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas G. Engelis. Seminarą pradėjo LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministras H. Zabulis.
Laisvu nuo pranešimų, diskusijų metu svečiai susipažino su Vil niumi, lankėsi Kaune, klausėsi Universiteto folklorinio ansamb lio koncerto, o paskutinįjį va karą VAOBT — „Eugenijaus Onegino".
ŠIANDIEN PRADEDA
DARBĄ LLKJS XXI
SUVAŽIAVIMAS
Praėjusio penktadienio popie tę | Didžiąją Aulą rinkosi Uni versiteto dėstytojai, studentai, paradinėmis uniformomis vilkin tys karinės katedros karininkai. Įvyko iškilmingas Tarybinės Ar mijos ir Karinio Jūrų Laivyno dienos minėjimas.
| susirinkusius kreipėsi atsar gos pulkininkas B. Gulei. Jis priminė Tarybinės Armijos nu eitą šlovingą kovų ir pergalių kelią, pradėtą prieš 69 metus — 1918-ųjų vasario 23-ąją, kai Raudonosios Armijos daliniai iškovojo pirmą reikšmingą per galę prieš interventus. Pulkinin kas plačiau kalbėjo apie tarybi nių karių žygdarbius Didžiajame Tėvynės kare, apie 16-ąją Lie tuviškąją diviziją.
VISUOMENĖS MOKSLŲ SEMINARAS
vvu • Gintautas BARTKUS — TF trečiakursis, fakulteto komjau nimo komiteto sekretorius.
KOMJAUNUOLIAI SUVAŽIAVIMO DELEGATAI
• Raimundas SYVYS — Uni versiteto komjaunimo komiteto sekretorius.
sunkios, reikalaujančios daug darbo, sumanumo ir ištvermės studijos medicinos fakultete. Mūsų specialybė — busimieji sanitarijos — higienos — epide
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 8 (1387) 1987 M. VASARIO 27 D. PENKTADIENIS
KAINA 2 KAP.
Universiteto koridorius ir au ditorijas vėl užtvindė jaunatviš kas šurmulys. Prasidėjo antras semestras. Pradžia naujų darbų, sumanymų, vilčių. Sujudimas ir visuomeninių pro fesijų fakultete. Jaunojo lekto riaus mokykla renka naują kon tingentą, pradeda netradicinius naujus mokslo metus. Šiuolaikiniame mūsų visuome nės persitvarkymo etape ypač išauga naujųjų lektorių-propagandistų vaidmuo. Svarbu ne tik paruošti gerą specialistą, savo srities žinovą, bet ir su formuoti socialiai aktyvią asme nybę, kuri po dvejų trejų metų įsijungs j praktinį gyvenimą ir spręs opiausias visuomenės per tvarkymo problemas. Siame dar bo bare labai reikalingi oratori nio meistriškumo sugebėjimai ir įgūdžiai. Šie sugebėjimai pade-
LEKTORIŲ MOKYKLOJE NAUJOVĖS
Kartu didėja atsakomybė už save, už draugus, už kursą, už fakultetą. Todėl mūsų grupės komjaunuoliai nori palinkėti vi siems Alma Mater studentams naujų gražių siekių, sprendimų, naujų darbo metodų (gyvendi nimo. Lina JARUSEVlClOTĖ Medicinos fakulteto 4 kurso 12 gr. seniūnė
L. PERMINIENĖ Centrinės jaunojo lektoriaus m-los vadovė
• Regina NENSBERGAITE — Audronė SNARSKYTE — £ Raimundas ŽEMAITIS — ChF trečiakursė, Universiteto FI1F pirmakursė, grupės kam- FF ketvirtakursis, fakulteto komjaunimo komiteto narė. jaunimo sekretorė. komjaunimo komiteto sekretorius^
miologijos gydytojai, tai yra profilaktinės medicinos kryp ties -arba visuomenės gydyto jai. Todėl mūsų pagrindinis tiks las — tapti gerais savo srities specialistais, kad (nėštume ir savo kuklų lndėl(, (gyvendinant mūsų šalyje kompleksinę prog ramą „Sveikata visiems 2000aisiais metais". Kad tai pasiek tume, turime skirti visas savo jėgas. Susitelkimas, atsakingu mas, kūrybiškumas — taip gali ma būtų (vertinti mūsų 12-osios akademinės grupės komjaunuo lių veiklą; tai (tikinamai paro dė ir žiemos sesijos rezultatai. Pasiektas šimtaprocentinis pa žangumas, grupė užima pirmąją
METŲ
da ne tik paruošti kokybišką paskaitos tekstą, įsisavinti ginčo meno vingrybes, bet, remiantis oratorinio meistriškumo princi pais, lengvai ir įtaigiai bendrau ti su klausytoju jį auklėjant, skaitant ar įkvepiant tam tikram darbui ar veiklai. Siekiant suaktyvinti Jaunojo lektoriaus mokyklos darbą, glau džiau susieti jaunųjų lektorių ruošimą su jų specialybe, nuo šių metų keičiasi jaunųjų lekto rių ruošimo tvarka. Visų Uni versiteto fakultetų busimieji lektoriai oratorinio meno pa slapčių vieną semestrą mokysis Centrinėje jaunojo lektoriaus mokykloje. Čia jiems bus aiški nami bendriausi, metodologiniai oratorinio meistriškumo pagrin dai. O rudens semestre šie klausytojai tęs oratorinio meis triškumo studijas prie savo fa kultetų įsteigtose Jaunojo lekto riaus mokyklos filialuose. Uni versitete jau veikia trys JLM filialai: teisinių žinių propagavi mo (vadovas O. Jusys), ekonomi nių žinių propagavimo (vadovė L. Zaleckaitė), gamtos apsaugos problemų propagavimo (vado vas V. Račkauskas). Šiuose filia luose paskaitas skaitys konkre čių sričių — teisės, ekonomikos, gamtoj apsaugos specialistai. Jaunieji lektoriai susipažins su savo specialybės žinių propa gavimo specifika, išbandys jė gas ruošdami bei skaitydami paskaitas patys. Ateinančiais metais numatoma įsteigti ir me dicinos žinių propagavimo mo kyklą. Numatoma kiekvienais metais surengti „Auksaburnio" kon kursą geriausiam jaunam lekto riui išaiškinti. Pirmąją paskaitą „Svarbiausieji retorikos akcentai" Centrinėje jaunojo lektoriaus mokykloje skaitys profesorius J. Markulis. Ekonominių žinių propagavimo mokykloje pirmasis užsiėmimas — „Pagrindinių šalies socialinioekonominio pertvarkymo prob lemų propagavimas", pranešė jas — profesorius A. Šileika. Kviečiame visus, jaučiančius tokių žinių reikalingumą!
• Roma GRINCEVICIUTE — • Regina SINICAITE — MF • Violeta VAIDŽIULYTE — EKFF trečiakursė, Universiteto trečiakursė, Universiteto kom- FilF trečiakursė, VU komjauni komjaunimo komiteto narė. jaunimo komiteto narė. mo komiteto narė.
• Artėjantis LLKJS XXI su važiavimas, kurio pagrindinis uždavinys — pertvarkyti Komu nistinės Jaunimo Sąjungos veiklą ir numatyti tolesnio dar bo kryptis, (kvepiant tarybinį jaunimą Komunistų partijos ke liamiems uždaviniams spręsti — tai didžiulės reikšmės (vy kis kiekvieno komjaunuolio gy venime, ir j( turime sutikti nau jais darbo, mokymosi rodikliais. Visi puikiai žinome, kokios
LEIDŽIAMAS NUO 1950
vietą kurse. Net šeši ;(lš vie nuolikos) studentai sesijos eg zaminus išlaikė tik labai gerais pažymiais; tarp jų ir visas gru pės komjaunimo aktyvas.
t Tarybini* studentą*
Ana nepBOKypcHHKO* jto Suiam nepBbie b YHHBepcHTeTe 3K3SMeHbi no pasHbiM npeflMeiaM, b mx MHcne — m no Kypcy hctophh K11CC. flnii BTOpOKypCHHKOB 3TO 6bln 3BKntOHMTenbHblH 3K3aMBH no ABHHOMy Kypcy. 4tO 3TM SKSaMeHbl HOKa3ann, Ha KaKHe pajMkiuineHMS OHM HBBOA*T? BoAUUIHHCTBO (63 npoų.) CTyA*HTOB AHesHOro OTAeneHH* xopotuo cnpasnnock c ocbochmcm Kypca. Tlpn OTB*TaX Ha 3K3aM6HaX OHM noKa3biBanH rnyčoKMe 3HaHHs nepBOMCTOHHHKOB, CTpeMneHHe k aHa/iHjy mctopmmockmx BB/ieHHM, CofikITHH, K HByMHOMy o6o6iueHMK>, k onpeflenehhio Ba>KHeHLUHX Hanpasnehmm b noziHTHKe KTICC. HyBCTBOBanacb onpeAeneHHas creneHb OCO3HaHHB >KM3HeHHklX npo6neM coapeMeHHOCTMrMaCUITaČHOCTH M 3HBHeHM>t H8HaB'ojeHca nepecTpoHKH. Bce 3to paAyer. 3hbhht — ne 3pa Katpeapa mctopmm KTICC BTY nocTOBHHO pafioTaeT hba coBepuueHCTBOBaHMeM HayMHOreopeTHHecKOro m MeTOflHMeCKoro ypoBH* npenoAaBaHH*. M ace-TaKH peaynbTaTbi 3K3aMeHOB no HCTopHM KTICC He Abiot ochobbhhs Ana 6naroAyiuna. Oco6eHHo ceMMac, kotAa rnaBHbiM noKaaateneM scex
HHe Mecaųa cTyAOHTki npocnyuianH cneųuanbHO opraHH3OBaHHbiH Ana hhx umk/i nexuhh no MCTopHH KDCC (/iexuhh mhtbji Aoų. B. AHyiuKsBHMKJc). y>Ke B KOHųe SHBapS Bce ohm ycneuiHO caboh 3K3aMCHkl --- 90 M3 50 CTyABHtob nonyHMOM 5 m 4. Ha II Kypce MaTCMaTHHCCKOro tp-ra (/16KUMM MHTana A°4- 51- bepHaTaBMHeHe) Ha 3K33m*ho no mcTOPMM KČICC M3 65 CTyAeHTOB no cneųnanbHOCTH npMKnaAHOH MaTBMBTHKH 53 nonyMMnH 5 m 4, a b ocTazibHbix rpynnax 3Toro noroKa H3 67 mbnoseK nMUjb 23 CAaziH Ha 4 m 5. y aou. B. rhuHČMnbcKMca noAaBnatoutee ČOHbUJMHCTBO CTyAeHTOB II Kypca <p-OB 3KOHOMMKM npOMbiujneHHOCTM M TOprOBZlH CAann 3K3BMeH Ha 5 m 4. Ha HCTOpHMCCKOM <t>-TeJ 4 M 5 A°u- 8. niUHČMAbCKMC CMOT nocraBMTb HBMHorHM 6onee nonOBMH** CTyAeHTOB b rpynne ncnxonoros, a y MypHanHCTOs — m to to MSHbujo. Pl3 nsTM rpynn noTOKa II Kypca CTyAeHTOB pa3Hbix cneųHanbHOCTeii (neKųMH MHTana A°ų. H. TKyKaycKeHe) b rpynne lopMAMHecKOro <p-Ta Ha 5 m 4 CAann 23 H3 24 CTy AeHTOB. Bo BTopoū rpynne 3K. HH<popMaųHH xopoiuMe H OTnMMHbie oųeHKM nonyMHnn 2/3
LIAUDIES KONTROLĖS BARUOSE
„■■■
kuo aktyviau panaudoti savo įgaliojimus“
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, ką gali veikti liaudies kontrolės grupė tokioje visuomeninių mokslų katedroje, kaip TSKP Istorijos, kur visi jos nariai komunistai, brandūs, sąmo ningi dėstytojai. Vienok vyk stantis persitvarkymo procesas (vairiose visuomeninio gyveni mo sferose reikalauja naujo požiūrio | visą eilę klausimų, susijusių bu katedros dėstytojų pedagoginiu, moksliniu, metodi niu, visuomeniniu darbu. TSKP XXVII suvažiavimas gana aiškiai pabrėžė, kad dabar vienas svarbiausių liaudies kon trolės uždavinių yra kuo akty viau panaudoti visus savo (ga liojimus, kad būtų (gyvendintos partijos direktyvos, visi laikytų si (statymų, besąlygiškai vyk dytų jiems Iškeltus konkrečius uždavinius. Kokiomis kryptimis veikla liaudies kontrolės grupė? Katedra svarsto (vairius klau simus, priima atitinkamus nuta rimus, sudaro priemonių planus.
kuriuose tiksliai nustatyti jų vykdymo terminai. Grupės na riai tikrina, kaip jie realizuoja mi. Katedros dėstytojai yra su jungti | I ir n kurso metodines sekcijas, kurių planuose numa tytas dėstytojų paskaitų bei se minarinių užsiėmimų lankymas ir aptarimas, paruoštų paskaitų konspektų svarstymas, egzami nų bilietų bei (skaitų klausimų paruošimas Ir kiti klausimai. Sis darbo baras taip pat susilaukia nuolatinio liaudies kontrolės dė mesio. Kaip kiekvienoje katedroje, taip ir mūsų, pradėjus mokslo metus, o po to semestro ir me tų pabaigoje dėstytojai priva lo paruošti ir patelkti katedrai individualaus darbo planus, ataskaitas. Kai kurie dėstytojai buvo gana nerūpestingi juos sudarydami ir, kas svarbiausia, nesilaikydavo nustatytų prista tymo terminų. Panaši padėtis buvo ir su mokslinio darbo pla nais bei ataskaitomis. Tuo tar
MOŠŲ GERIAUSIEJI
3HMHHH CECCHfl: pa3Mbiiu/iM uaA pe3yjibTaiaMH Aen coBeTCKMx ntOAeH aanaerca KaMecTBO. Zina CTyAeH TOB --- 3TO KaMBCTBO 3HBHMH. Eiųe SHaMMTB/lbHblM npoųeHT HauiMX CTyAeHTOB Ha BKaaMOHe He o6Hapy>KHBaeT npoMHkix 3HBHMM M TpOHKa Ana HHX BBnaeTca ne aocbahom cnynaMHocrbto, a «3aBerHOH oųeHkoh». Ho 3Ta oųeHKa, Ha h a ui B3rnaA, He Aenaer mbctm ctvAenTy, He BO3BkiuuaeT ero hba BMeparUJHMM TpOeMHHKOM B ujKone, a AaeT eMy, K coMtaneHHKJ, AMUlb OAHO — npaao yAepmaTca b yHMBepcMTeTe, ne SbiTb OTMMcneHHbiM. Kbk nepecTpoMTb MbiuineHHe jtom MBCTM CTyAeHTOB, KBK nOAHBTb jto MbiuineHHe A° ypoBHa HOBklX, BblCOKMX TpeėoBaHHM K noArOTOBKe cneųnanHCTa? — Zina Kaa<AOro, kto co6npaeTca MM CTBTk, AOnjKHO 6blTb acHbiM, mto HapaAy c npOMHbiM ycaoeHHeM cneųManbHbix npeAMeTOB, rnyčoKoe, a He cpopManbHoe M3yM6HHe MapKCMCTCKO-neHHHCKOM TeOpHM, yMeHMe nOHH.MaTb mctopmmbcKyio ponb KoMMyHHCTMMecKOH napTHH m pa36MpaTbca b ee nonMTMKe, asnaeTca HeorbeMneMMM ycnOBMeM bktmbhom m ycneujHOH AeaTenbHOCTM cneųuanMCTa b ak>6oh ctpepe MCH3HM Hauiero o6mecTBa. WTeHHe neKųMH no HCTopHM KnCC (a Halu npaMOM Aonr cAenaTb mx eLųe 6onee cOAep»<aTenbHblMM M MHTepeCHbIMM) 3BKnaAbiBaeT ocHOBy Ana npoMHOro ycBOeHHa Kypca. Ho kbk HepeAKM eiųe cnynaM, KOrAa cryAeHTbi b nyMiueM cnynae nniub npHcyTCTByioT Ha neKųnax, nnoxo cnyuiaioT, He6pe>KHO h HeyMeno mx 3anMCbiaa>OT. HanoMHMM, mto bktmbhbb pa6ora Ha nenųMN OKB3b>saer HeoųeHMMyio noMOiųb b ycBoenHH npeAMera, b cbmocroaTenbHOH pa6oTe CTyAeHTa npn noArOTOBKe k ceMMHapaM m 3K3aMeHaM, nOMoraer CTyAeHTy M36e>KaTb nopoMHOH npMBbiMKH AorMBTHMecKoro 3a3y6puBaHHa OTAenbHbix <paKtob, mto nopojKAaeT nenoHMMaHMe npeAMeTa, pacTepaHHOCTb Ha 3K3aMeHe m b kohcmhom cMere crpeMneHMe kbkHn6yAb npocKonbSHyTb, nio6om ųeHOM 3anonyMMTb 3Ty caMyio cnacMTenbHyto TpoūKy. O6paTMMca k HeKoropbiM 0aKtbm m cpaBHBHMaM. CHanana XOMeTCa OCO6O OTMBTMTb CTy AeHTOB nepBoro Kypca 0H3HMecKoro cpaKynbTBTa, BO3apaTHBiuMxca b HBMane AeKa6pa npoujnoro rona M3 apMHM. Ohm cpa3y BKTMBHO BKAlOMKAMCb B paSory. flpOBBMB čonbuiyio jaMHTepecoBaHHOCTb, b Tene-
CTyAenTOB. A a V l-on rpynne 6yx. yMBTa Ha 21 cryAeHTa Bcero 3 xopcruiHe oubhkm, ocTanbHbie tb caMbie npecnosyTbie TpOHKH, npHMBM y MHOTHX co BToporo 3bxoa8. MoryT cKaaarb, mto o6iųaa noArotobkb CTyAeHTOB paanaa. fl,aBBMTe cornaCHMca h He cornaCMMca. He cornaCHMca noroMy, mto nopa 6bi ywe 3a TpM npoiueAUiHX ceMecTpa kbjkaoMy CTyAeHTy ocoaHaTb, mto m kbk oh Aonaten AenaTb b YhmBepcMTBTe, ycneTb HasepcraTb nponyiųeHHOe b uiKone m Ha 6onoe npOMHOM 6ara>«e abmrarbca bnepeA * ocsoeHMH 3HBHMM. ECTb H APyFOM HpHMep. Ha OTAeneHHH pvccKoro a3biKa m AMTepaTypbi tpnnonorHMecKoro 0-tb, rAe npenoABBaHHe scex amcumhahh seAeTca Ha pyccKOM aabitce, M3 4-x rpynn II Kypca b oahoh --- 6onblUMHCTBO OKOHMMBlUMX uiKonui c pyccKMM aabiKOM o6yM6HHa, b Tpex Apyrnx — 6onbU>MHCTBO OKOHMHBlUMX uiKony c nmtobckhm a3biKOM o6yMeHHa. CnpaseAnMBO nonaraTb, mto CTyA*HTaM 1-oii Svarbu gerai atlikti savo pagrindinę pareigą — mokytis. rpynnbi hb poahom aabiKe nerTačiau ne vien mokslais gyvena Diana BAIKAITE — EKFF finan Me ocBOMTb Bce npeAMeTbi *ysų ir kredito specialybės antrakursė. Ji fakulteto interklubo 30*CK0ro Kypca. Ho k cowapirmininkė, grupės seniūnė, bendrabučio tarybos narė. Antras neHMK), no peaynbTaraM 3K3asemestras Diana Baikaitė — Lenino stipendininkė. MBHOB no MCTOpHM KnCC 3TB rpynna nneTeTca b xboctb. He MeiuaeT nn CTyAeHTaM no>KHoe npeACTasneHHe o tom, mto NUO REDAKCIJOS: Gavome Neturės kur dėti — saviems Ana ycneuiHOH cabmm 3Kjajbruks, o ilgainiui gal ir visai j atsiliepimų į P. Imbraso straips MeHa aoctbtomho nwiub yMeprotą ateis. Nesileiskim tampo nį „Ir pirmakursis — žmogus” HM3 6ohko roaopHTb? He jto mi už nosies, kur tik kam pri („T. S." Nr.6). Vieną ir pateikia hm noiKHoe npeACTaaneHHe reikia, bet ir nelaukim, kad me jūsų dėmesiui. aaMnocb npMMMHOH OMeHb nnomums visi skubėtų j pagalbą. xoh noceiųaeMOCTM nepaOM Pralėkė keturi pirmieji mėne rpynnOM ne«ųHH m ceMHHapos siai Universitete. Nė karto ne no MCTopMM KOCC? 3tot <|>aKT teko susidurti su faktais, aiškiai AOKasbisaeT, mto bosmojkmocžeminančiais pirmakursio orumą. tm h Aa>Ke Hennoxaa o6tuaa Na, o jeigu vakarykštis „faksas" noAroTOBKa 6ea CMCTeMBTMšiandien šią etiketę lipdo tau, MecKOM cepbejHOH paCoTbi tai dar nereiškia, kad laiko už CTyAeHTa He MoryT aBTOMBTMsave žemesniu ar pan. Pažiūrė MecKH npeepaTHTbca b 3HaHMa. sim, ar kitąmet mes patys ?a'P Zina M3yMBHHa Kypca mctopmm nesielgsime. Ir nematau čia jo Taip jau gyvenimas sutvarky KI1CC b HauieM yHMBepcMTeTe kios sąmoningumo stokos. Juo tas, kad apie mažiausius visur k ycnyraM CTyAeHTOB 6M6nHOlab, kad ir „krikštynos" tikriau ir visada tūpžiojama, guodžia TBKH M Ka6MHeTbl HB (pBKynbTBsiai neišnyks. 2inoma, bus mūsų mą, raminama. O pripratęs tbx. B ųeHTpanbHOM 3ABhmm nuopelnas, jei sugebėsime pa pabandyk, kad gudrus, pritaikyk npn KacpeApe mctopmm KI3CC keisti jų pobūdį. kailį atšiauresniam klimatui... pa6oTaeT Ana scex CTyAeHTOB Beje, tas nelaimingas krausty „Bet mes nenorim taikytis. Mes mas iš savo kambarių bendra Ka6MHer o6mecTBeHHbix HayK, norim būti žmonėmisl" — tik butyje. Tikrai menkas malonu yKOMnneKTOBaHHbiH scen neo6riausiai pagalvojo jau ne vienas mas. Bet ar kreipėmės bent vie XOAMMOH yMeSHOH M MeTOAM„faksas”. Puiku. Šviesūs protai nas į bendrabučio tarybą, rei MecKOH AMTepaTypoM. jau seniai teigia, kad svarbiau kalaudami demokratijos? Deja... ZlyMaio, BceM hbm — m npesia — tai išlikti savimi. Bet kas Tad gal ateity — paskubėnoAaaaTenaM m cTyAeHTaM ecTb gi jums neleidžiat Nejaugi vy kim. Apginti savo, pirmakursio, hba mcm nopasMbiiunaTb nocresnieji draugai užkerta kelius pozicijas. Ypač dabar, kai jau ne SMMHeM ceccMH, tbm 6onee, į pilnavertį studento gyvenimą, šiek tiek „jsitvirtinom" — perapipildami loterijos bilietais ir mto Ana oahmx OHa nepsaa, a kopėm pirmosios sesijos slenkstį. abonementais? Štai tiems, kurie Ana MHornx APyrnx — He nocGal paskubėkim pasidžiaugti ir „pila" (jei, žinoma, per prie neAHaa. H. JKYKAyCKEHE, tuo „fuksišku" gyvenimu, nes vartą, nors smurto, manau, ne labai greit jis baigsis... Aoų. K*4>BAPW MCTOPMM naudoja) gal ir paaiškinkim, kad A. ZINKEVIČIŪTĖ Kncc. nenorim, vadinasi — neimsim.
TAS NELEMTAS LAUKIMAS
pu tiems dėstytojams, kurie bu vo atsakingi už šių dokumentų pristatymą atitinkamiems Uni versiteto padaliniams, teko ne mažai vargti. Tik kai liaudie* kontrolės grupė ėmėsi šio rei kalo, padėtis pasitaisė ( gerąja pusę. Prie katedros yra biblioteka Buvo gautas signalas, jog nema ža dėstytojų, paėmę iš jos lite ratūrą, laiko ją neleistinai Ilgai Patikrinus faktai pasitvirtino Buvo dėstytojų, kurie laikė pa: save knygas, žurnalus po pus meų ir daugiau, kai tuo tarpu nustatyta terminas yra 3 mėnt slaL Šiuo metu dėstytojai laiko si nustatytos tvarkos. Katedros posėdžiuose, kai bū davo svarstomas darbas su ne aklvalzdlnlnkals, dėstytojai reikš davo rimtas pretenzijas kai kurių fakultetų dekanams, kad šie neskiria nuolatinių audito rijų, kuriose būtų galima šešta dieniais (kiekvieno mėnesi' pirmąjį šeštadien}) egzaminui tl neakivaizdininkus. Dėstyto jams tekdavo patiems ieškoti patalpų, nors jas surasti būda vo ne taip Jau lengva. Dėl šio: netvarkos daugiausia kentėda vo neakivaizdininkai. Nuo šit; mokslo metų pradžios padėti žymiai pagerėjo. Ten, kur nė ra galimybių skirti atskirų au dltorijų. skiriami laisvi kabinę tai. Iš anksto pranešus dėstyto jams ir neakivaizdininkams, šį reikalą tvarkant tam tikrą indė l( (nešė ir liaudies kontrollerla Liaudies kontrolės grupė ne mažai dirba egzaminų sesijų metu. Katedrose, metodinėssekcijose svarstomi pasiruoši mo egzaminams klausimai, pri imami nutarimai. Kaip jie reali zuojami? Liaudies kontrolieriai pasitelkę ( pagalbą katedra profbluro narius, atlieka žymi darbą. Antai šioje žiemos sesi joje buvo aplankyti bevelk visi priimantieji TSKP istorijos eg zamlnus dėstytojai. Ką parod<’ patikrinimas? Dėstytojai Ir stu dentai atvyko | egzaminus laiku Buvo bilietai, programos. Stu dentams, paėmus bilietą, dėsty tojas primindavo ar aiškūs klau slmal Ir, jei reikėdavo, patiks tindavo. Kartu su egzaminuojan čiuoju dėstytoju dalyvaudavo ir asistentai, kurie vedė semlnar nius užsiėmimus. Egzaminai išryškino kai ku rluos dėsningumus. Geriau lalk tų specialybių studentai, ku> buvo didesnis stojančiųjų ( Unl versitetą konkursas, Ir blo giau, kur jis buvo mažesnis Geriau laikė tie, kurie nepra leisdavo paskaitų bei seminaru ruošėsi užsiėmimams. Palygini mul pateiksiu I kurso buhalteri nės apskaitos specialybės stu dentų egzaminų rezultatus. Iš visų keturių grupių tik 53>3% studentų išlaikė gerai Ir labai gerai, 46,7% — patenkinama Šiose grupėse kai kurie studen tai gavo nepatenkinamus pažų mlus. Kelia susirūpinimą užsi ėmimų praleidinėjimas. Prie žastys (vairios, duomenys apie praleidimus yra dekanatuosi Būtų galima padaryti priekaiš tų Ir katedros dėstytojams, kad jie neanalizuoja praleistų užsi ėmimų priežasčių, blogai bend radarbiauja su kuratoriais. Egzaminai parodė, jog dauge lis studentų neblogai orientuo jasi teoriniuose klausimuose. nes jiems buvo skaitomos pas kaitos pagal pirmuosius mark sizmo-leninizmo klasikų veika lus, rengiami pagal juos semi nariniai užsiėmimai. Tačiau šie studentai silpniau buvo įsisavi nę Komunistų partijos istorijos faktinę medžiagą. Studentai skundžiasi, kad bibliotekose trūksta TSKP istorijos vadovė lių. Liaudis kontrolės gruės patik rinimo rezultatai, kaip taisyklė, yra svarstomi katedros posė džiuose bei partiniuose susirin kimuose. Taip Ir šios egzaminų sesijos patikrinimo rezultate1 buvo svarstomi š. m. sausio 26 d. katedros posėdyje. Katedra priėmė atitinkamą nutarimą. prof. V. GERMANAS Liaudies kontrolės grupei pirmininkas
3 Tarybinis studentas
ATOSTOGŲ ATGARSIAI Bent dalį laisvalaikio mes, IF folklorinio ansamblio nariai, „aukojame" kaimui. Štai jau šeštą kartą atostogų metu čia rinkome tautosaką. Kas gi mus „ii šaukia"! Turbūt daugelis esame paju tę skaudų tarpeklj, skiriantį mus, „asfalto vaikus", nuo „senojo kaimo" kultūros, t. y. nuo es minės mūsų kultūros dalies, ku rios pasigailėtinai mažai mes, miestiečiai esame perėmę. Kas teigia, kad miestui užtenka jo paties, kad čia kuriama nauja, „šiuolaikinė kultūra", užmiršta, kad miestas dar neturi savo vertybių branduolio {senajam kaime, nors jis jau visai nyks ta, gyvena mūsų ilgaamžė pra eitis, o miestas mūsų kultūroje — tai naujas, dar nesusiklostęs reiškinys]. Galbūt dėl šių prie žasčių žiūrėk ir suveši „vaka rietiška" kultūra, gal todėl mes taip dažnai tuščiai žvalgomės „dvasinio peno" Rytų kraštuo se.
KOKIŲ ĮSPŪDŽIŲ ŠALČIAI DRAUGŲ NEATBAIDO PARSIVEŽĖT? Kai užsukau Į prekybos fakul teto studentų visuomeninių orga nizacijų buveinę Ir pasidomėjau kaip fakulteto studentai pralei do žiemos atostogas, būrelis merginų ir vaikinų suklego: — Keliavome! Štai, susipažin kite su prisiekusia turiste, pre kybos ekonomikos U kurso stu dente Asta Kuplyte. JI gali pa pasakoti daug (domaus... Asta — prekybos fakulteto komjaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotoja organizaci niam darbui, VVU turistų klubo valdybos narė kartu su kitais aktyvistais atliko žygį Karpa tuose. — Nors esu turistė, turiu antrų slidžių turizmo kategorijų, bet kalnuose slidinėti teko pirmų kartų. O jau tų batų sunkumėlls, mintyse kelksnojomės, kai nusileidus, teko užkopti aukš tyn, — prisipažino Asta, dabar jau su šypsena. — Laimė, kad musų šaunūs vaikinai pagelbėjo kur tik (manoma.. Taigi pradžia buvo nelengva. Gąsdino aukštis, bet greit pripratome, ir vėliau buvo vienas malonumas leistis nuo snieguotų kalnų viršūnių. Sužavėjo Karpatų grožis, vie tinių gyventojų nuoširdumas Ir paprastumas. Gerai pailsėjome ir sukaupėme jėgų naujam se mestrui. O šj pavasarį žadame pasiekti Karakumus. Tai sena draugų ir mano svajonė... XXX
Knietėjo sužinoti kur buvo iš keliavę fizikos fakulteto studen tai. — Visų savaitę keliavome traukiniu po Latvijų ir Estijų. Viešėjome Jelgavoje, Rygoje, Salaspilyje, Jūrmaloje, Siguldoje, Valmleroje, Taline, — bėrė ketvlrtakursls fizikas Raimundas Žemaitis. Kelionės metu rengė me susitikimus su vietiniais vi durinių mokyklų moksleiviais, pasakojome jiems apie savo res publikų, mūsų sostinę, studijas, keitėmės ženkliukais , atminimo dovanėlėmis... įspūdingi draugystės vakarai (vyko Jelgavoje su žemės ūkio akademijos bei Rygos universi teto studentais, žinia, akademi nis jaunimas turi apie ką pakal bėti. Ypač dabar, kai svarstoma aukštojo mokslo reforma. Lan kydamiesi Rygos universitete, sužinojome (domų faktų: tebėra išlikę karceriai, kuriuose kadai se buvo laikomi nusikaltę stu dentai. Ant sienų radome nu baustųjų (rėžtų (rašų. Kai lankėmės bendrabučiuo se, nustebino švara ir tvarka. Pasirodo, šių bendrabučių šei mininkai — patys studentai. Ar nereikėtų pasekti Ir mums ryglečių pavyzdžiu, VISI kažką panašaus jau bando daryti, — svarstė Raimundas. — Kelionės metu aplankėme gausybę muzie jų. Labai patiko originalus Ta lino muzikos muziejus.
Senojo Universiteto kiemai nepailsi net per žiemos atosto gas, kai mes, pabaigę egzami nus, išvažiuojame j tėviškes, j kaimus, j tolimas keliones. Tik nedidelė grupelė Universiteto studentų — profsąjungos komiteto turizmo ir kultūrinių ryšių ko misijos narių žiemos atostogas praleido Vilniuje. Sutikdavo ir išlydėdavo svečius — šalies aukštųjų mokyklų studentų gru pes. „Per šias atostogas priėmėm apie 200 studentų iš Maskvos Energetikos instituto, Maskvos ll-ojo Medicinos instituto, Je revano valstybinio universiteto, Tbilisio Politechnikos instituto, Lvovo Politechnikos instituto, iš Kijevo Medicinos Akademi jos ir Politechnikos instituto“, pasakojo turizmo ir kultūrinių ryšių komisijos pirmininkas Žilvinas Zakarevičius. Žilvinas Zakarevičius budėjo prie telefono, tarėsi dėl bend rabučių, dėl transporto j Kauną, j Trakus. Visose kelionėse ir klaidžiojimuose po Vilnių sve čius lydėjo filologijos fakulteto penktakursė Irutė Ravinovič, PEF kefvirtakursė Irutė Saifer, PF antrakursė Lina Špokaitė, dar tik pirmi metai dirbanti profsąjungos komitete. „Norėjom supažindinti mūsų svečius ne tik su miestu, bet ir su Universitetu, su Vilniaus stu dentų gyvenimu", pasakoja ko misijos nariai. Bet galima keletą dienų vaikš čioti po Vilnių, perprasti net Universiteto kiemų išdėstymą, ir neprisiminti žmonių, kurie čia gyvena ir studijuoja. Kad taip neatsitiktų ir kad būtų galima artimiau susipažinti, susidrau gauti, ta pati komisija organi zuoja svečiams poilsio vakarus
studentų diskotekų salėje. Per žiemos atostogas spėjama su rengti du tris tokius pasilinks minimus, . nes ir svečių srautai būna du: sausyje — tuoj po sesijos ir vasaryje — paskutinę atostogų savaitę. Sausio pabaiga nustebino Je revano universiteto studentus nepaprastais šalčiais ir sniego gausybe. Besigrožėdami Trakų pilimi vos nesušalo Maskvos IIjame medicinos institute studi juojantys libaniečiai, gydomo sios medicinos fakulteto pirma kursis Babu Ruslansingas Rambovaras iš Maurikijaus. Beje, Vilnius labai patiko Babu. „Mū sų sala yra vulkaninės kilmės ir ji neturi tokios ilgos, jdomios istorijos, kaip jūsų Vilnius. Jūsų miestas tylus ir dvasingas, žmo nės orūs ir susikaupę. Norėčiau atvažiuoti j Lietuvą vasarą", pa sakė Babu. Studentų profsąjungos komi teto turizmo ir kultūrinių ryšių komisija ne tik priima svečius, bei ir organizuoja mūsų studen
me visą uosto teritoriją. Kitą dieną paskyrėme pažinčiai su Klaipėdos kultūros objektais, Bene didžiausią įspūdį paliko Klaipėdos Paveikslų galerija. Ji atidaryta 1973 m., dabar Joje eksponuojama daugiau kaip 3000 kūrinių, atstovaujančių Lietuvos dailei nuo XVI a. iki mūsų dienų, įžymių XIX—XX a. rusų dailininkų I. Replno, V. Surikovo, I. Levitano, V. Perovo, A. Kulndžio ir kitų drobės, gana turtinga V. Europos XVII —XIX a. paveikių kolekcija, plačiai supažindinama su tarybintų respublikų daile. Stebėjomės vertingų eksponatų gausumu Klaipėdos kraštotyros muziejuje. Turbūt sunku būtų buvę suskaičiuoti visus laikrodžius, surinktus uostamiesčio laikrodžių muziejuje. Ir kokių tik laikrodžių mes nematėme. Vienoje salėje saugomi saulės, smėlio, vandens laikrodžiai, kltoje — brangakmeniais ir auksu papuošti. O vėliau mūsų akys nukrypo Smiltynės ir Kopgalio link. Čia, buvusioje tvirtovėje įsikūrė unikalus Jū rų muziejus-akvariumas. Centrlnlame redute stebėjomee plngvlnus, Baltijos ruonius. ApžlūTėjome 28 akvariumus, kuriuose įkurdintos įvairių rūšių žuvys. Antrajame pastato aukšte matėme kriauklių, koralų, vėžlagyvių ir kitų preparuotų vandenyno gyventojų ekspozl-
DIDŽIAJAM RUSŲ POETUI ATMINTI ta poezijos antologija, kurio je paskelbti ir du A. Puškino eilėraščiai. Pastarasis unikalus leidinys buvo skirtas studen tams kaip mokymo priemonė. Visos šios knygos išleistos poe tui gyvam esant. Mokslinėje hibliatekoje ypatingai gausūs periodinių leidinių, kuriuose publikuojami A. Puškino kūri niai, fondai. Pažymėtini žurnalai „Vestnik Evropy" (1814 m.), kuriame publikuojamas pirmasis A. Puškino eilėraštis, taip pat -,Rosijskij muzeum" spausdina mas „Laiškas Batiuškovui", kurį poetas pasirašė pavardės prie balsiais. 1815 metų „Rosijskij muzeum" paskelbė garsų A. Puškino eilėraštį „Atsiminimai apie Carskoje sielo", kurį poe tas pirmą kartą pasirašė pavar de. Siame žurnale buvo publi kuojami ir kiti pirmieji A. Puš-
kino eilėraščiai. Ekspozicijoje galima pamatyti ir periodinius leidinius „Moskovsij vestnik", kuriame randame pirmąją poe mos „Eugenijus Oneginas" sep tintosios dalies publikaciją, V. Kiuchelbekerio leidžiamą al manachą ( ..Mnemozina" (1824 m.), A. Delvigo sudarytus alma nachus „Sevemije cvety" su A. Puškino eilėraščių publikacijo mis. Eksponuojamas ir paties poeto redaguotas žurnalas „Sovremenik". Parodoje galima susipažinti ir su albumais, saugomais moksli nės bibliotekos rankraštyno fon duose. Tarp jų — vienas iš įdo miausių rankraščių: romano „Eu genijus Oneginas" pirmosios da lies rankraštinė kopija, pada ryta 1824 metais, nežinomo au toriaus 1835 m. sekimas A. Puš kino poema „Čigonai" — tai iki
KO VAŽIUOJAME „KAIMAN“
Nuotraukoje: Tbilisio Poli technikos instituto studentų gru pė Trakuose.
ŽIEMOS ŽYGIS: PO ŽEMAITIJĄ
Klysta kai kurie manydami, kad Lietuvoje žiemos metu nėra kur laiko praleisti įdomiai ir turiningai. Mūsų mažame krašte yra daug grožybių. Tik reikia mokėti Jų ieškoti. MOsų, matematikos, fakulteto komjaunuoliai nutarė šio groŽio ieškoti nuostabioje Žemaitijoje, lietuviškame pajūryje, pavartyti Istorijos puslapius keliaudami tarybinės liaudies revollucljos, kovų Ir darbo šlovės keliais, susitikdami su Didžiojo Tėvynės karo veteranais, aplankydaml istorines vietas, memorlalus. Nors mūsų maršrutas buvo nesudėtingas: Vilnius — Klalpėda — Mosėdis, bet kelionės įspūdžiais gyvename dar Ir šiandien. Sauslo 28-oJl laikoma Klaipėdos išvadavimo diena. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet tą dieną susirinko karių kapinėse klaipėdiečiai. Su pasididžiavlmu žiūrėjome į žvllgančlus Didžiojo Tėvynės karo veteranų medalius, susijaudinusius veldus. Aidėjo saliutas, pražydo gėlės, skirtos žuvusiems Klaipėdos vaduotojams. Tą dieną apsllankėme ir Klaipėdos prekybos uoste Iškilmingame lšvadavlmo metinių minėjime. Drauge su šio uosto darbuotojais — Didžiojo Tėvynės karo veteranais padėjome vainikus prie memorallnės lentos su pavardė mis tų. kuriems šiandien lenAudronė REMEIKAITE kiame galvas. Po to apžiūrėjo-
Visoje šalyje plačiai paminė tos didžiojo rusų poeto A. Puš kino 150-osios mirties metinės. Vilniaus universiteto mokslinė je bibliotekoje surengta paroda „A. Puškinas, Unikalūs leidiniai ir rankraščiai. Mūsų ibiblioteko6 fonduose saugoma nemažai šio poeto ran kraščių nuorašų, pirmųjų ban dymų versti A. Puškino kūrybą į lietuvių kalbą, daugybė Periodinių leidinių, kuriuose bu vę publikuojama nemažai poeto kūrinių. Todėl neatsiktinai eks ponuojama visa eilė retų A. Puškino kūrinių publikacijų. Parodoje mes galime pamatyti tikrai retus leidinius. Tai — pir masis A. Puškino eilėraščių rin kinys (Sankt Peterburgas, 1826 m), pirmasis A. Puškino poe mos „Poltava" leidimas (1829 m ), 1827 metais Vilniuje išleis
tų keliones. Per žiemos atosto gas keliavo apie 250 Universi teto studentų. Profsąjunga stengiasi j kelio nes išleisti pačius geriausius studentus, studentiškas grupes. Tarp fakultetų profbiurų vyksta socialistinis lenktyniavimas. Nu galėtojai turi teisę pasirinkti kelionės maršrutą. Deja, ne vis kas sklandžiai klojasi. Profkomitetų pirmininkai nesurenka grupių, neinformuoja studentų, nesutvarko dokumentacijos. Ke lione pradedama rūpintis tik po sesijos egzaminų, kada sunkiau gauti bilietus, per trumpą laiką nelengva susiruošti. Nerūpes tingi prieš šias žiemos atosto gas buvo teisės fakulteto ir EKFF profbiurų pirmininkai. O juk būtent jie nepaisydami eg zaminų karštligės turėtų rasti laiko profsąjungos darbui. Diana LABOKAITĖ
ciją. Skyrius, skirtas Baltijos geologijai ir geografijai pradedamas įspūdingu elektrifikuotu stendu „TSRS — Jūrų valstybė". Po tvirtovės pylimais požeminėmis galerijomis patekome į skliautuotas raudonų Plytų sales, kur ISdėstytl senoviniai Ir šiuolaikiniai navigaci Jos prietaisai, laivų modeliai, Keliaujančius asfaltuotu ke Ru Plungės link prie kryžke lįs, mus pasitiko didžiulis, ant trijų plieninių kojų pakeltas akmuo. Nuo čia iki Mosėdžio Tarybų Lietuvos 40-člo kolūkio centro visai netoli. Mosėdiškiai didžiuojasi kovų dalyviu Ir pokario metų aktyvistu Juozu Gedminu. Viešnagę Mosėdyje mes ir nutarėme pradėti susltlkimu su šiuo žmogumi,
„leną susitikome su MoTarybų Lietuvos 40-člo kolūkio pirmininku A. Kvietkausku. Jis papasakojo apie kol(Ikio praeitį, dabartį ir ateities Planus, parodė, kaip kolektyvlnls, darbas, nauja technika, mokslas, gera gamybinė draus . Is esmės pakeitė kolūkleclų Dultl ‘r sąmonę. Savo kelionę užbaigėme Mosėdžlo akmenų muziejuje, kuris išgarsino Mosėdį respublikoje, šalyje. ,
Gitana JANUSKAUSKAITĖ Matematikos fakul^pto komjaunimo komiteto narė
Neatsitiktinai šiame „užsi miršimo" amžiuje ieškoma ke lių kaip nugalėti susvetimėjimą, jveikti kultūrines aklavietes. Sie kiant šių tikslų kiekviena tauta įneša savo dalį. Apie tai buvo kalbėta ir š. m. TSKP CK sau sio plenume, kuriame buvo pa sakyta, jog nacionalinių kul-^ turų įvairovė — mūsų turtas, tautų tradicijos, joms įprastos elgesio normos, vertybinės orientacijos _ veiksniai, spar tinantys respublikų ekonominį ir socialinį bei dvasinį vystymąsi, padedantys įveikti neigiamus visuomenės moralinio bei doro vinio gyvenimo reiškinius. Tad kuo daugiau surinksime ir dera mai perimsime ankstesnį kultū rinį palikimą, tuo gyvyblngiau galėsime kurti šiuolaikinį pa saulį. Kaimuose mes randame paprastus žmones, pajuntame jų gyvenimo išmintį, tvirtumą ir kūrybines galias... Sunku pati kėti, kad kaimo dainininkai moka po porą šimtų senųjų dainų, o dainų „karalienės" pa dainuodavo net virš penkių šimtui Stebina nepaprastos pa sakos, mįslingos sakmės, ne įmenamos mįslės. Bendraudami su šiais žmonėmis praturtiname savo pasaulėjautą. Šią žiemą artimos mums tapo Švenčionių rajono Šventos apylinkės vietos, žmonės. kuriuos aplankėme. Dainuodami jų dainas vėl prisi mename malonias mūsų susitiki mų akimirkas. Ekspediciją ap vainikavo naujai surastas Stūglių piliakalnis, Papiškių pilka piai, šimtai dainų (kai kurios, retos ir savitos, papildys naujai leidžiamą dainyną), (vairūs pa sakojimai, gausūs vietovardžiai, įdomūs kaimo buities reikme nys, kurie praturtins muziejus. G. LENGVENIS, V. UTENIS
šiol bibliografiniuose šaltiniuo se neminėtas poeto kūrybos ver timas. Tai ir pirmieji tautosaki ninko, mokslo populiarinimo veikalų autoriaus D. Jankūno mėginimai dar 1855 m. versti A. Puškino kūrinius į lietuvių kalbą. Dalį mūsų ekspozicijos sudaro garsaus rusų poeto kūrinių ver timai į lietuvių kalbą, išleisti atskirais rinkiniais bei lietuviš koje periodikoje. Tai — pirma sis spausdintas A. Puškino eilė raščio „Skenduolis" vertimas „Lietuviškame „Aušros" kalen doriuje" (1885 m.). Šio kūrinė lio vertėjas P. Arminas-Trupinėlis (1853—1885), žinomas to me to poetas, vertėjas, liaudies švietėjas, pirmasis vertęs j lie tuvių kalbą rusų ir lenkų poetų kūrinius. Pateikiame ir P. Vai čaičio išverstą A. Puškino lyri nę dramą „Undinė" išspausdin tą rinkinyje „Puškinas lietuvių vertimuose", išleistame Peter burgo Mokslų Akademijoje lo
tyniška abėcėle i(iki spaudos draudimo panaikinimo (1904 m.). Šioje parodėlėje galime pama tyti ir kito to meto poeto, ver tėjo, kultūros veikėjo St. Dagi lio vertimus į lietuvių kalbą „Lietuviškame šiupinyje" (Ry ga, 1906 m.). Taip pat M. Dagi lėlio (Šeižys Mykalojus) verti mus, paskelbtus rinkinyje „Dai nes—dainelės" (Kaunas, 1909 m.) ir daugelį kitų. Tai tik nedidelė dalis leidinių, su kuriais supažindiname lan kytojus. Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos fondai saugo daugybę rinkinių, ku riuose publikuojami žymaus rusų poeto A. Puškino kūriniai. Mūsų tikslas buvo parodyti re čiausius ir unikalius leidinius, kurių dauguma išleista poetui gyvam esant. Manome, jog pa roda sudomins ne vieną lanky-. toją. i. žibudaite VU MB Ideologinio auklėjamojo sektoriaus vedėja
4 Tarybini* studentas
Visiems žmonėms kasdien tenka įsiminti daugybę įvai riausios informacijos. Ypač ak tuali atminties problema besi mokantiems. Iš tiesų, mokymo si sėkmė priklauso nuo atmin ties. Tačiau turėti gerą atmintį — tai nereiškia- vien gerai pri siminti. Gera atmintis — tai sėkmingas informacijos priėmi mas ir išlavintas dėmesys, geras įsiminimas, kartojimas ir netgi teisingas užmiršimas. Jeigu galvojate, kad jūsų at mintis nėra gera — nenusimin kite' juk atminties efektyvumas laibai priklauso nuo jūsų pačių. Siūlome susipažinti su kai ku riais dėsningumais. Juos žino dami ir naudodami, pagerinsite savo atmintį. Taigi, pradėkime nuo pradžių. Informacijos priėmimas pra sideda nuo aiškaus pažinimo tikslo suformulavimo. Paban dykite atsakyti į klausimus: ką aš noriu toje ar kitoje srityje dar sužinoti, kokia informacija man gali padėti? Iš gausios in formacijos stenkitės išsirinkti tik tai, kas jums tikrai reikalin ga, nebandykite įsiminti perne lyg daug. Labai svarbu iš pat pradžių gerai suprasti naują informaciją. Klaidingai ką nors išmokus, vė liau būna labai sunku „išmokti iš nauja“. Informacijos priėmimas bus sėkmingesnis, jei visapusiškai panaudosite įvairiausius jutimo organus — regą, klausą ir kt. Tai reiškia, kad tekstą reikia stengtis įsiminti ne tik taip, kaip įprasta — skaitant, bet ir jį įsivaizduojant. Galima paban dyti skaityti garsiai, su intona■ cija. Kadangi mes labai didelę da lį informacijos gauname skai tydami, labai svarbu yra įgyti teisingus skaitymo įgūdžius. Kad galėtume naują informaciją įtraukti į savo atminties siste mą ir susieti ją su kitais fak tais, prieš pradėdami skaityti knygą, susipažinkite su jos tu riniu, išsiaiškinkite jos autoriaus tikslą. Jei yra, perskaitykite pratarmę bei išvadas. Jeigu
PSICHOLOGAS PATARIA ketinate skaityti straipsnį, pa žiūrėkite, kokiame knygos sky riuje jis yra. Naudinga prieš pradedant bet ką skaityti, pir miausia perversti tekstą ir su sipažinti su tuo, kas jame rašo ma, o po to — skaityti viską detaliai. Skaitydami stenkitės mintyse netarti žodžių — tai lė tina skaitymo tempą. Lengvai suprantamą teksto dalį peržvel kite greitaL Jei skaitote savo knygą, nesi baiminkite joje pasižymėti pas tabas, kai ką pasibraukti {tik ne per daugi). Tai skatina skai tyti aktyviai, a ne pasyviai. Jei gu jums patogu, galite užsira šyti tai, kas svarbiausia.
rių klausimų: ką jau žinote apie tą informaciją, kur galėsite ją pritaikyti ir t. t. Kuo daugiau sugalvosite klausimų, tuo įvai resnių ryšių surasite ir geriau įsiminsite. įsiminti padeda asociacinių ryšių suradimas, t. y. daiktų ar reiškinių esančių (ar vykusių) vienu metu, toge pačioje vieto je ir pan., susiejimas. Tai ypač naudinga trumpalaikio įsimini mo atvejais, taip pat ten, kur negalima sudaryti prasminių ryšių. Informaciją galima susie ti ir su kokiu nors vaizdiniu. Struktūriniai ryšiai padeda mechaniškai įsiminti skaičius, nesusijusius žoožius. Jie sudaro
šimas — pusė atminties, todėl atkreipkite dėmesį į jį. Pirmiausia reikia žinoti, kas pamirštama, ir kas — ne. Ne pamirštame tos informacijos, kuri mums nesvarbi — mes tie siog jcs neįsimename. Nepamir štame svarbiausios ir nuolat vartojamos informacijos. Pa mirštama tai, kas svarbu, ta čiau nėra nuolat vartojama. Be to reikia žinoti: tei singas užmiršimas priklauso nuo teisingo įsiminimo ir tei singo kartojimo. O tam, kad būtų lengva „ištraukti" iš at minties reikalingą informaciją, reikia „sutartinio ženklo". Ga lite pabandyti atlikti tokį pra
KAIP PAGERINTI ATMINTĮ Reikėtų labiau atkreipti dė mesį į vaizdines mokymo prie mones — schemas, lenteles ir t. t. Dažnai besimokantieji į jas neįsigilina ir atmeta kaip nesuprantamas, nors bet kurią iš jų galima nesunkiai suprasti, jei tik skirsite pakankamai dė mesio. Vaizdinės priemonės gali puikiai atspindėti tai, kas nagri nėjama keliuose knygos pus lapiuose, o atsiminti jas — leng va. Neužmirškite jau turimų savo žinių. Visa, ką sužinote naujo, stenkitės susieti su jomis. Labai svarbu mokėti sukaupti dėmesį ilgiau ties reikiamu ob jektu ir nekreipti dėmesio į ne reikalingą informaciją. Kai dėl nuovargio ar informacijos nuo bodumo sumažėja dėmesys — geriau pailsėti, nes mokymasis tuo metu vis tiek bus neefekty vus. Įsiminimas. Jį gali labai pa lengvinti prasminių, asociaci nių arba struktūrinių ryšių su darymas. Sudarydami prasminius ryšius, iškelkite sau kuo daugiau įvai-
mi, grupuojant skaičius ir kt. poromis, po tris. Juk daug leng viau įsiminti telefono numerį (757367), kai eilutė padalinama į tris dalis <75-73-67). Kiti bū dai struktūriniams ryšiams su daryti — rimavimas, ritmizavimas, įjungimas^ į kokią nors sistemą (pvz. pagal vertę). Kartojimas. Labai svarbu tin kamai pakartoti tai, ką norite įsiminti: taip, kad prireiktų ma žiausiai laiko ir pastangų. Štai keletas patarimų, kaip tai pa daryti. Po suvokimo tą informa ciją, kurią jums reikia įsiminti pasistenkite 20 sekundžių kar toti, išlaikyti atmintyje. Laiko tarpai taip kartojimų turi būti pakankamai (bet ne per daug) ilgi. Vėliau pauzes tarp karto jimų ilginkite. Kai kur gali būti naudinga įsiminti informaciją „traukinu ku": pirmiausia įsiminti dvi pirmas pagrindines teksto min tis ir tai, kas jas sieja. Toliau tai jau tik pakartokite, o įsi minti stenkitės antrą ir trečią mintis ir tai, kas sieja jas. Užmiršimas. Teisingas užmir
PIRMASIS: džiaugsmai ir nusivylimai Iš pradžių buvo idėja. Gana atsitiktinai ir nereikšmingai mesta per vieną iš susirinkimų. O gal padarom?! Kodėl mes tu rim draugų Alma-Atoje, Tbili syje. Čitoj ir dar toliau, o Čia pat, šalia, Jų nėra? Kodėl nega-. lime padaryti ko nors bendro, didelio ir gražaus. Argi tai ba tų sunku. Jei vienon krūvon susiburtų visi Lietuvos aukštų jų mokyklų interklubai? Ilgi ilgi vakarai komjaunimo komitete, kai visi Įraudę ginči josi, gindami savo tiesas ir nuo mones. Bandymai surasti tą vie nintelį teisingą kelią. Susitiki mai su Vilniaus miesto interna cionaliniu talkos klubu „Litua nika“, kuris, sužinojęs apie mūsų Idėją, mielai ėmėsi padė ti. .. Nesibaigiantys bėgiojimai po metodinio centro koridorius. Prašymai, maldavimai kokios nors mažytės salės, kurioje ga lėtų vykti koncertai. Susitiki mai su vis naujais ir naujais žmonėmis. ,. Ir štai, pagaliau iškabinti dar dažais kvepiantys skelbimai sąskrydžio programa, suvažia vo delegatai iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų (nedalyvavo tik Dailės instituto ir Konserva torijos Klaipėdos fakultetų interklubal). Pirmoji diena. Taigi — pirmasis vakaras, kuris gavo simbolišką Draugys tės vakaro pažadinimą. Jauki pritemdyta VISI Jauninu kavi nės salė Ir žvakių laužas, drau giškai visų įžiebtas. Gal Ir su artėjo, gal ir pajuto tą liepsne lę kiekvienas savo širdy. Gal ir panoro glaudesnio bendravi mo, artimesnės draugystės. Tuo labiau, kad visi tokie origina las, neieškantys žodžio kišenė je— ir turintys, ir galintys kaž ką pasakyti. Vakaro vedantieji Vytautas Gendvilas ir Alvydas Ožekauskas sukosi kaip įmany dami: reikėjo pakviesti prie mik rofono svečius, reikėjo papasa koti savo interklubo istoriją, reikėjo parodyti tik prieš sąsk rydį susuktą filmuką apie Unl verslteto interklubą ,Juventus“. Na o gale — pamėgta
žmones suartina ne tik pokal biai, bendros kelionės ir išvy kos, bet ir muzika. Štai kodėl didelę Lietuvos aukštųjų mo kyklų interklubų sąskrydžio da lį sudarė roko muzikos kon certai. Lietuviškas rokas. Mažai apie Jį kalbama, mažai žinoma. O Jis yra. Egzistuoja. Tegul tai dar tik pirmieji žingsniai. Tegul ne tvirti. bet žingsniai. Ir labai džiugu, kad roko muzika susi laukė tokios didelės gerbėjų minios. Trumpa informacija: „Vaivorykštė“ — Panevėžio vandens ūkio projektavimo ins tituto grupė. Nauja sudėtis. Nauja programa. Ieškoma savi tų išraiškos formų. „Tigro metai“ — Kauno cent rinlo pašto jaunimo klubo roko
Dėmesio! VVU kino mėgėjų klubas skelbia naujų narių priėmimą.
Vitus besidominčius meniniu bei dokumentiniu mėgėjišku kinu kviečiame atvykti su savo
„Antis“ ir draugiškai visų kar tu dainuojamas „Martynas“... Antroji diena.
Bene didžiausią įspūdį paliko konferencija internacionalinio darbo klausimais, kurią suor ganizuoti padėjo „Lituanikos“ narys Gediminas Cltukas. Jau nųjų mokslininkų klubo salė Verkių rūmuose, jauki ir drau giška aplinka. Tylinčių ir abe jingų nebuvo. Juk problemų tiek daug: kaip suorganizuoti gerą ir įdomų renginį, kokius žmones priimti į klubą, kaip į interdarbą įtraukti visus narius. Kauno Veterinarijos akademi jos Interklubo prezidentas pa siūlė keistis gidais — mūsiškiai Veterinarijos Akademijos sve čiams galėtų aprodyti Vilnių, o Jų gidai mūsiškiams Kauną. Klek problemų batų Išspręsta! Konferencijos dalyviai nutarė kviesti bendrus susirinkimus, kuriuose numatytų artimiausius renginius. Taip galima išvengti švenčių dubliavimosi. Taip ir kartojimosi nebūtų. Tačiau Skaičiavimo mašinų gamyklos salėje mūsų jau lau kė koncertai. Kai kam gali kil ti klausimas — kodėl ten. Ogi visame mieste neatsirado ki tos. . . Todėl ačiū gamyklos lnterklubul, kad padėjo. Sis tas apl* roką.
grupė. Susikūrė preltų metų gegužės mėnesį (iš čia ir pava dinimas). Groja sunkųjį roką. Visos dainos — antikarine te ma. „Geltonieji paštininkai“ — Ry gos politechnikos instituto gru pė. Labai įdomi ir originali mu zika. Grupės vadovas sako, kad jie nė paitys nežino, kokiam sti liui Ją galima priskirti. Nors apskritai, mėgsta improvizuoti. „Seifas“ — Talat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyk los roko grupė, (prastais inst rumentais išgaunamos gana originalios kompozicijos. Pir masis pasirodymas. „Katedra“ — Lietuvos kinostudljos roko grupė. Susikūrė praėjusių metų pavasarį. Žiūro vus pavergė Jaunyste. energi ja. Iš visų grupių grojimo ma niera labiausiai priartėja prie „heavy metai“ stiliaus. Taip pat debiutantai. „Aukcionas“ — Leningrado roko grupė. Didelį dėmesį ski ria išvaizdai. Judesiui. Puikus vokalas, žiūrovus stengiasi pa traukti mažyčiais parodljlnlals šou spektakliais. Roko festivalio metu pelnė daugiausiai plojimų. „Piligrimas“ — Kauno van dentiekio ir kanalizacijos val dybos roko grupė. Susikūrė 1983 metais. Sunkiojo roko pra dininkai Lietuvoje. Yra tos nuo monės. kad G. Patacko eilėms tinka tik tokia muzika. „Kardiofonas“ — Kauno šir dies ir kraujagyslių fiziologijos ir patologijos MTI grupė. Tai Jų pirmasis pasirodymas po va saros. Mano, kad Jų dainas gali suprasti tik jauni žmonės. Taigi, daug grupių, daug mu zikos, daug dainų, plojimų, šyp senų. .. Galima sakyti, kad ro ko muzikos festivalis pavyko, tačiau. . . Paskutinė diena.
Liaudiškai tariant, pirmasis blynas truputį prisvilęs (ir net ne truputį), tačiau iškėlęs nau ją gerą idėją, kuri kitais me tais, reikia manyti, bus įgyven dinta daug geriau. Juk klaidos moko.. . L. GRYBAITĖ
idėjomis ir pasiūlymais kovo 5 d. .99 vai. | istorijos fakulteto 32 auditoriją.
timą: pasirinkite 5 nedidelius (4—8 eilučių) straipsnelius. Pa sistenkite juos įsiminti, pakar tokite. Po to parinkite kiekvie nam! jų sutartinį žodį {arba trumpą sakinį), ir apie straips nelius negalvokite. Atsiminki te tik sutartinius žodžius. Po kurio laiko jų pagalba prisimin kite visą informaciją.
Atsiminimas ir prasideda nuo sutartinio ženklo. Sutartinių žo džių ryšiai su pagrindine infor macija gali būti prasminiai, aso ciaciniai ir struktūriniai. Ilges niam tekstui įsiminti naudokite tokių sutartinių ženklų grandi nėlę. Kuo labiau ją ištobulinsi te, tuo mažiau prireiks sutarti nių ženklų ir galėsite įsiminti ilgesnius tekstus. O štai dar keletas konkrečių patarimų, kaip elgtis, norint įsi minti tam tikro pobūdžio me džiagą. Tam, kad nepamirštumėt ką nors aitlikti tam tikroje vietoje (pvz. eidami pro paštą išsiųsti laišką) pabandykite iš anksto keletą kartų, būtinai sukaupę į
KAS TAIKLESNIS Vilniaus Universiteto SDAALR komitetas vasario 16 d, su rengė šaudymo varžybas, skir tas Tarybinės Armijos ir Karinio jūrų laivyno dienai. Jot vyko šaudykloje Vingio parke. Daly vavo daugiau, nei 100 žmonių: 10-ies fakultetų ir 11-os kated rų komandos. Varžybose neda lyvavo tik matematikos fakulte tas ir mokslinio komunizmo ka tedra, o Universiteto adminis tracijos šauliai buvo diskvalifi kuoti. Fakultetai išsidėstę taip: Teisės Gamtos Filologijos Medicinos Fizikos Chemijos EKFF Istorijos Pramonės ekonomikos Prekybos Pašalinti nepažangūs studentai MaF. Iš I k. — A. Laukytė, S. Soročkinas, J. Janulevičiūtė, R. Macionytė, iš III k. — I. Jackevič, iš IV k. — N. Jancevič. ChF. Iš I k. — A. Lašinskaitė, I. Kaminskaitė, E. Sfebulaitytė. MF. Iš I k. — L. Salinskaitė. FIIF. Iš V k. — A. Kazakevi čiūtė.
tai dėmesį, mintyse visa tai „padaryti": įsivaizduokit, kaip einate pro paštą ir išsiunčiate laišką.
Kad teisingai įsimintume žmonių vardus, pavardes, pa bandykite, pasitelkę vaizduotę, susieti juos su tų žmonių išvaiz da. Daugiaženklius skaičius leng viau įsiminti, jei surasite kokį nors dėsningumą tarp atskirų skaitmenų, pvz.: 1236; 1+2+3= 6; 1310: 1+2=3, 3+3-6, 6+410. Jei jokio dėsningumo nepa stebėjote, sudarykite struktūri nius ryšius (žr. „įsiminimas"). Mokantis užsienio kalbų — svarbiausia susidomėjimas ir en tuziazmas. Žiodžius, kuriuos sunkiai įsimenate, užsirašykite ant kortelių: vienoje pusėje lie tuvišką, kitoje — svetimos kal bos žodį. Pažvelgę į vieną pusę, stenkitės prisiminti, kas parašy ta kitoje. Šiomis kortelėmis ga lite pasinaudoti bet kada, kai turite bent kiek laisvo laiko. Kai kartojate žodį, galvokite ar apie jo skambėjimą, ar apie „išvaizdą", įsivaizduokite objek tą, kurį jis žymi. Jei jums reikia įsiminti kokį nors tekstą (straipsnį, paskai tos konspektą ir kt.) svarbu ge rai suprasti pagrindinius jo tei ginius ir pačią temą. Si tema pagrindiniai teiginiai ir teksto organizacija — tai toji medžia gos dalis, kurią reikia įsiminti „pažodžiui". Antrąją medžiagos dalį lengvai atpasakosite savais žodžiais, jei tik supratote teks tas Mokytis tekstą mintinai gali ma dalimis arba visą iš karto. Mokantis dalimis, greičiau pa siekiamas dalinis tikslas. Tai nuteikia padrąsinančiai. „Visu mos metodas“ reikalauja dau giau laiko ir pastangų, kol pa sirodo akivaizdūs rezultatai. Ta čiau tokiu būdu išmoktą tekstą ilgiau įsiminsiu. Kas nori, ga li naudotis minėtu „traukinuko" metodu. E. BAGDZEVlClOTI V. MASALSKIS J. TMUKAUSKAITE Matematikos (neatvyko) Varžybų rezultatai tarp kated rų: Karinė Mokslinio tyrimo dalis Fizinio auklėjimo TSKP istorijos Skaičiavimo centras Gydytojų tobulinimosi fakulte tas Filosofijos istorijos ir logikas Filosofijos Tarpfakultetinė politinės eko nomijos Politinės ekonomijos Mokslinė biblioteka Mokslinio komunizmo (neatvy ko) Administracija (diskvalifikuo ji L . Taikliausi buvo L. Alechnavičius (TF), J. Kapustinas (TF), A. Taminskas (MF), papulkininkis J. Virko (karinė k.), L. Majorovas (fizinio auklėjimo k.), L. Blinaitė (MF), L. Klimenčenko (GF), N. Strakauskaitė (TSKP istorijos k.) ir D. Pagirytė (MTD).
Gintaras VISOCKAS KF. Iš I k. — I. Kovalevskaja. EKFF. Iš I k. — R. Petkevi čiūtė, iš II k. — L. Jankauskytė, S. Vėberytė, iš III k. — I. Gedžaitė, R. Žiovolaitė. TF. Iš I k. — Ch. Sachporidi, iš II k. — V. Bernotaitė. Už girtavimą pašalintas GF H k. studentas J. Žguts.
„T. S.“ Nr. 7 straipsnyje „Kaip išlaikėme sesiją neteisingai nu rodytas Universiteto visuome nės mokslų pažangumas. Turėtų būti 98,39%.
• Kovo 5 d. UTK susirinkime JK 1 aud. paskaitą „Geologinė ekspedicija Aldane" skaitys Geologijos ' instituto m. b. G. Skrldlaitė. Pradžia 20 vai.
Pramonės ekonomikos fa kulteto m kurso darbo eko nomikos specialybės H gru pės studentai nuoširdžiai užjaučia grupės kuratorių R. VALĮ dėl tėvo mirties.
Gamtos fakulteto dekana tas, visuomeninės organizaci jos bei grupės draugai už jaučia Arvydą Ir Aivarą VILKELIUS dėl tėvo mirties.
LV 15282 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 489 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 00. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. «CoaeTcxnH cTyACMT* — opran uaprKOMa, percropa-ra, Kosarrera komcomoas, npotjntoMa opAeHos TpyAoaoro Kpacnoro snaMenn n ĄpyMCu aapoAoa BnAMmccKoro yaKBeponera mm. B. Kancyicaca. Bmamuoc. PeAaicrop A. Aunurrac. Ha amtobckom umkc.
Redaktorius A. LIPSTAS