į
Cam/BIDIS scciDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
sšin inu J si n; d
netl >, a bl
s ei
>o
i,
975 m. vasario 28 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
0V0 1 d. PRADEDAMI KEISTI KOMJAUNIMO DOKUMENTAI Gauti komjaunimo bilietą su V. Lenino portretu — didelė garbė kiekvienam komuoliui. Šis brangiausias VLKJS nariui dokumentas ragina skirti visas savo jėgas inias kovai už Komunistų partijos nutarimų Įgyvendinimą. Rytoj pradedami keisti komjaunimo dokumentai. Tai svarbus įvykis VLKJS gyveni, kovinė eilių apžiūra. Tai nepamirštamas momentas tavo biografijoje, kai mintyse ir vėl pakartoji pasiryžimą dar geriau mokytis, būti geru specialistu, savo šalies riotu, kovotoju už komunizmą. Su švente, komjaunuoliai! LLKJS UNIVERSITETO KOMITETAS
VLKJS CK biuras pažymi, jog, sutinkamai su komjauni mo XVII suvažiavimo i: VLKJS CK II plenumo nuta rimais, komjaunimo komitetą, atliko konkretų organizacinį ir masinį politinį darbą, ruoš damiesi komjaunimo doku mentų keitimui. Šio darbo dė ka turiningesnis tapo komjau nimo gyvenimas, didėja VLKJS narių aktyvumas ir drausmingumas, stiprėja kom jaunimo organizacijų įtaka jaunimui, komjaunuoliai akty viau dalyvauja, vykdant TSKP CK gruodžio (1974 m.) plenume, TSKP CK Kreipime si Į partiją, Į tarybinę liaudį
YVU Nr. 8 (908)
va’.o atkakliai ir nuosekliai įgyvendinti VLKJS XVII su važiavimo nurodymus dėl komjaunimo dokumentų kei timo, kaip svarbaus organiza cinio politinio renginio, kurio tikslas — toliau didinti dar binį ir visuomeninį politinį VLKJS narių aktyvumą, ge rinti komjaunimo organizaci jų darbą, tobulinti jų veiklą, vykdant TSKP CK XXIV su VLKJS CK BIURAS važiavimo nutarimus ir užda NUTARIA: vinius, iškeltus TSKP CK sveikinime VLKJS XVII suva Pradėti keisti komjaunimo žiavimui, TSKP CK Generali dokumentus VLKJS nuo 1975 nio sekretoriaus draugo L. metų kovo 1 dienos. Brežnevo kalboje suvažiavi Komjaunimo komitetai pri-
iškeltus uždavinius. Visa tai įgalina toliau stiprinti VLKJS eiles, didinti jos, kaip akty vaus Komunistų partijos pa galbininko ir rezervo, vaid menį. Pasiruošimo darbe išspręsti pagrindiniai komjaunimo do kumentų keitimo organizaci niai techniniai klausimai.
11
DIDINTI AKTYVUMĄ aug naujo ir pažangaus į ■iversiteto komjaunimo or ganizacijos darbą įnešė visuo. meninė-politinė praktika. Tai komjaunuolių aktyvumo mo kykla, ugdanti būsimo specia listo įgūdžius, be kurių mū sų dienomis jis negali apsieiti nei darbe, nei visuomeninia aut me gyvenime. MPraeis keletas mėnesių, ir galėsime susumuoti antrosios visuomeninės-politinės prak tikos rezultatus Universitete. Atsiliekančios organizacijos dai gali pasitempti, o pir maujančios surasti naujų, dar geresnių formų VPP įgyven dinti, komjaunuolių aktyvu J t mui didinti. rmoji atestacija-, Finansų n I uo , ir apskaitos fakultete parodė, ieri ka I atskirų akademinių gru rafl pių komjaunimo oiganizacijų veikla kai kuriais atvejais J 1 latrai skiriasi ne tik savo for momis, bet ir apimtimi. Ma iks tyt , taip yra ir kituose fa 3S kultetuose. Štai, pavyzdžiui, k c! ekonominės informacijos spe II kurso I grupės st( cialybės komjaunuoliai nutarė neįskai co< ainį tyti VPP keletui savo grupės vi studentų, kai tuo tarpu buhal J- I terinės apskaitos specialybės UI kurso 1 grupėje atestacijos rezultatai buvo žymiai geres ni. Tačiau FAF komjaunimo biuras, patikrinęs šių dviejų komjaunimo organizacijų ''1 veiklą, pamatė, kad informa ikr| toriai darbą organizavę nepa. un lyginamai geriau už trečia kursius buhalterius, kurių ak tyvą netgi teko apsvarstyti I specialybės, o vėliau ir fakul is I teto komjaunimo biuruose. 1® akivaizdžiai įrodė, kad įpė, kurioje gerai organi>tas komjaunimo darbas, V-1 ag atsakingiau atsižvelgė tie k į VPP, tiek į jos atestaei ą. Susidaro situacija, ku ri< te aktyvesni komjaunuoM,, geresni ________ organizatoriai mo pasijaučia neteisingai įvertino blogesnieji VPP gali suKl kaip laikiną kampani. - ~*^sti T" kurioje, be kita ko, dar 1 ir formalumo liekanų.
Problema, aišku, gana sudė tinga dėl tos priežasties, kad fakultetų komjaunimo orga nizacijų veikla skiriasi ir dar bo organizavimo formomis (tai, be abejo, girtinas reiš kinys), ir darbo apimtimi. Ta čiau ji išsprendžiama. VLKJS CK, LLKJS CK ir VU komjaunimo komiteto priimtuose nutarimuose aiš kiai apibrėžtas veiklos mini mumas, už kurį komjaunuo liui galima įskaityti visuome ninę . politinę praktiką. Šiais dokumentais bei instrukcijo mis, matyt, buvo mažokai pasinaudota, o juk nuo VPP vertinimo didele dalimi pri klausys tolimesnė komjauni mo organizacijos veikla. Visuomeninė-politinė prak tika Universitete nuo pirmų jų savo gyvavimo metų už ėmė tinkamą vietą — studen tai jau turėjo progos įsitikin ti, 1 kad tiek Rektoratas, tiek fakultetų dekanatai vertina VPP lygiai su visomis Univer sitete dėstomomis disciplino mis. Tačiau jeigu komjauni mo aktyvas šio vertinimo iš eities tašku laikys vienos akademinės grupės lygį, mes ne tik iškraipysime visuome ninės-politinės praktikos es-' mę, bet ir sulauksime studen tų nepasitenkinimo ar net abejingumo. Fakulteto arba specialybės komjaunimo aktyvas, gavęs dažnai oficialius komjaunimo biuro įpareigojimus, negali ir neturi teisės beatodairiškai naudotis jais darbe su akade minių grupių aktyvu. Mums reikalingi aktyvistai, mokan tys pritraukti, sudominti eili nį komjaunuolį visuomeniniu darbu, įrodyti to darbo nau dą komjaunimo organizacijai ir kiekvienam jos nariui. Tik tuomet, kai prie kiekvieno komjaunimo darbo sekto, riaus subursime platų aktyvo ratą, galėsime pasiekti, kad atsiliekančios grupės pagerin tų savo veiklą. Didelę para-
(Nukelta į 2 psl.)
§5 O#
,KOM3AUNUOI.IU
Studentų dekanatas: TVARKOME STUDIJŲ REIKALUS Sąjunginis komjaunimo susirinkimas „Tėvynei, Partijai — spartuolišką darbą, aukštą gaminių kokybę, puikų moky mąsi!" vyko sausio mėnesį, tačiau jo atgarsiai dar gyvi komjaunuolių širdyse, jų dar buose, iniciatyvose. Jis pa tvirtino, kad komjaunimas vi siškai pritaria partijos vi daus ir užsienio politikai, yra pasiryžęs įgyvendinti jos ke liamus uždavinius. Nors susi rinkimas vyko įtemptu stu dentams metu — per žiemos sesiją, tačiau tai nė kiek ne sumenkino jo reikšmės. Kom-
jaunuoliai daugiausia kalbėjo apie svarbiausią mūsų darbo barą — studijas. Ne vienas sprendė dvejetukininkų pro blemą, džiugu, kad pasigirs ta vis daugiau balsų ir prieš trejetukininkus. Pažangumo klausimai yra visą laiką Chemijos fakulte to komjaunimo biuro dar botvarkėje. Ieškoma naujų akademinio darbo formų, džiaugiamasi pasiekimais, per gyvenama dėl nesėkmių. Štai jau beveik treji metai šiam darbui vadovauja studentų dekanatas, kurį sudaro kom jaunimo ir profsąjungos biurų nariai, atsakingi už akademi nį sektorių, visų kursų atsto vai. Dekanatu nuolat rūpina si dėstytojų kolektyvas, pai;. tinė organizacija. Daugiausia gerų žodžių, atrodo, išgirsi apie doc. J. Januševičienę: ji (Nukelta Į 2 psl.)
Šie Pramonės ekonomikos fakulteto studentai trečiakur sė J. Stelionytė, antrakursė O. Lisauskaitė, trečiakursiai O. Iškova ir A. Paškevičius puikiu mokymusi, aktyvia vi suomenine veikla pateisina garbingą komjaunuolio vardą. V. PUTEIKIO nuotr.
Visuomenės mokslų darbų konkursas: PAŽINOME KŪRYBOS DŽIAUGSMĄ Aktų sėdė nepasikeitė. Portretai ovaliniuose rėmuo se — Universiteto „tėvų" ga lerija. Tiesa, čia trūksta mokslininkų, atnešusių jam pasaulinę šlovę: Lobačevskio, Butlerovo, Zenino, Cebotariovo. .. Jie atėjo vėliau. O sa lė — lyg nuotrauka, užfiksa vusi vieną akimirką — studen tų sueigą 1887 metais. Sueigą, po kurios pirmakursį Vladi mirą Uljanovą ištrėmė į Ko-
kuškino kaimą. Miestas prie Volgos pasiti ko mus, Lietuvos studentus, stipriu šaltuku, storoka snie go danga ir būriu jaunų vei dų. Sugūžėjome čia neatsitik tinai. Į Kazanę, kuri netru kus švęs 700 metų jubiliejų, susirinko V sąjunginio stu dentų darbų konkurso visuo menės mokslų, VLKJS ir tarptautinio jaunimo judėji mo istorijos klausimais, skir to Lenino vardo suteikimo komjaunimui 50-mečio pro. gai, laureatai. Jie išlaikė ga na rimtą atranką. Šį kartą konkursui buvo pateikta be veik pusantro milijono dar bų, o diplomais pažymėti 187 jų. Į paskutinį turą pateko, be abejonės, patys reikšmin giausi. (Trečio laipsnio diplo mas atiteko ir šio straipsne(Nukelta į 2 psl.)
J NAUJIEMS DARBAMS KVIETI, KOMJAUNIMO BILIETE!
PAŽINOME KŪRYBOS DŽIAUGSMĄ
VISUOMENES MOKSLŲ DARBŲ KONKURSAS
(Atkelta iš 1 psl.)
lio autorei, mūsų universite to studentei, antro kurso žurnalistei Zitai Besasparytei. — Red.) Sąjunginė studentų moksli, nė konferencija vyko Kaza nės Darbo Raudonosios vėlia vos ordino V. Lenino univer sitete. Čia dvi dienas skambėjo žodžiai rusų, lietuvių, totorių, moldavų kalbomis. Pirmąją dieną, prieš pradėdami kon ferencijos darbą, šeimininkai supažindino mus su miesto įžymybėmis, Universiteto isto rija. Konferenciją atidarė ir kon kurso laureatus pasveikino VLKJS CK pirmasis sekreto rius E. Tiaželnikovas. TSRS Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerijos vi suomenės mokslų skyriaus viršininkas profesorius A. Šep. tulinas, kalbėdamas apie
konkurso rezultatus, pabrėžė, kad į paskutinį turą pateko aktualiausi temų atžvilgiu, naujoviškiausi darbai, pasižy mintys kritiniu surinktos me džiagos apdorojimu, informa cijos šviežumu. Konkursas išaugo tiek kokybiškai, tiek ir kiekybiškai. Jeigu I kon kurse dalyvavo 86,6 tūkst. studentų, tai paskutiniajame — 1 mln. 434 tūkst. Dauge lis referatų turi plačią pažin tinę reikšmę, padeda jauna jam specialistui formuoti mokslinę pasaulėžiūrą, o pir mųjų kursų studentus šių re feratų rašymas pamažu įtrau kia į SMD veiklą. Plečiasi ir darbų tematika: daugelis stu dentų ėmėsi studijuoti Lenino teorinį palikimą, komjaunimo istoriją, TSKP XXIV suvažia vimo medžiagą. Ypač studen tus domina tarptautinis jau nimo judėjimas, šiuolaikinės buržuazinės ideologijos kriti ka.
VISUOMENINE-POLITINE praktika
Didinti aktyvumą (Atkelta iš 1 psl.) mą fakultetų komjaunimo or ganizacijoms, įgyvendinant visuomeninę ~ politinę prak tiką, teikia Visuomeninių profesijų fakultetas ir jo da lis — Jaunųjų lektorių mo kykla. Bet ir šios galimybės dar nėra visiškai išnaudotos. Universiteto studentų tarpe lektorių yra mažoka, ir kažin, ar jų pakaks, kai sulauksime net kelių VPF laidų. O juk paskaitinio - propagandinio darbo aktyvistų ruošimas — vienas svarbiausių VPP siste moje. VPF vadovai ir VU kom jaunimo komitetas deda vi sas pastangas, kad pritrauktų kaip galima didesnį būrį stu dentų į savo fakultetą. Deja, jie ne visuomet susilaukia at sakomojo suinteresuotumo. Tuo tarpu šis darbo baras yra svarbus ir teikia tiek daug naudos busimiesiems specialistams, kad, laikui bė gant, matyt, prireiks organi zuoti Jaunojo lektoriaus mo kyklos filialą studentų mies telyje, kur mokosi ekonomis-
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE Vasario 20 d. įvykusiame komiteto posėdyje į VLKJS narius priimti 8 studentai: G. Daubaras (MF IV k.), L. Jakonytė, D. Riaukaitė, V. Stukėnaitė (IF III k.), A. Lit vinas, L. Matarevič, R. Vaivadaitė (PEF II k.), G. Micku tė (GF V k.). FAF V k. stud. J. Niaura rekomenduotas kandidatu į TSKP narius. Komiteto posėdyje patvir tintas studentų statybinių bū rių štabas. Jam vadovaus IF dėstytojas M. Bložė. Svarstytas Universiteto Liaudies draugovės štabo dar bas, priimtas nutarimas. Komitetas Išklausė FAF komjaunimo biuro sekreto riaus G. Kalčinsko informa ciją, kaip fakultete pasiruoš ta komjaunimo dokumentų keitimui. Už komjaunimo dokumentų
tai ir teisininkai. Juk ekono minių ir teisinių žinių propa. gavimas — vienas svarbiausių komjaunimo ideologinio dar bo barų. Ekonomistai turėtų drąsiau eiti į įvairias miesto gamyklas ir perskaityti vieną kitą paskaitą ekonominės po litikos klausimais. Teisinin kams, beje, užtektų darbo ir Universitete. Taip organizuo to darbo nauda akivaizdi: ne tik supažindintume daugelį žmonių su vienu ar kitu mū sų visuomenės gyvenimo klausimu, tačiau ir išsiugdy tame didelį organizatorių bū rį. Norėdami gauti iš visuome ninės-politinės praktikos mak. simalią naudą, turime plėsti ir komjaunimo aktyvus prie visų fakulteto komjaunimo biuro sektorių. Šiuo metu Fi nansų ir apskaitos fakultete sukurtos arba kuriamos 22 komisijos įvairiems darbo ba rams organizuoti. Kaip vieną naujesnių ir vertingų darbo barų galima paminėti sociologinių tyrimų komisijos veiklą fakultete. Dar neseniai susikūrusi ši konesaugojimą ir VLKJS įstatų laužymą (laiku neišsirašė iš įskaitos) iš komjaunimo paša lintos fizikė L. Karmazo, che mikė B. Simonaitytė, finansi ninkė T. Rešetniikova. Už do kumentų nesaugojimą pareikš tos komjaunuoliškos nuobau dos IF III k. stud. E. Šimkutei, PEF II k. stud. D. Vilimaitei, M. Mikelaitytei, III k. stud. G. Riaubaitei!" FAF V k. stud. D. Budėnaitei.
IŠ VISOS RESPUBLIKOS
Praėjusį penktadienį Uni versitete Įvyko respublikos aukštųjų mokyklų komjauni mo komitetų sekretorių ta rybos posėdis. Jame kalbėta apie pasiruošimą komjauni mo dokumentų keitimui ir mokymo-auklėjimo komisijų darbą. Posėdyje dalyvavo LLKJS CK sekretorė G. Šaltinienė, studentų skyriaus vedėjas A. Tamoševičius, įskaitos ir statistikos sektoriaus vedėja G. Seniut.
VLKJS NARIŲ — DIPLOMANTŲ KOMJAUNIMO J DOKUMENTŲ KEITIMO NAUJAIS IR ĮTEIKIMO LAIK \ 1
Pianešėjas pateikė nemažai ir trūkumų: ne visų aukštųjų mokyklų studentai aktyviai dalyvavo konkurse, prastoki darbai pristatomi net III tu rui, ne visose respublikose geriausi referatai spausdina mi ar skaitomi įvairiose teo rinėse konferencijose, susirin kimuose. Taigi, dabar komjaunimo organizacijų, visuomenės mokslų katedrų laukia didelis uždavinys — tinkamai pasi. ruošti šeštajam konkursui, parinkti aktualias temas. Konkurse dalyvauja ne tik studentai-humanitarai. Kaip parodė penktojo patirtis — daugiau kaip pusę visų refe ratų rašė ne humanitarinių fakultetų studentai. Konferencijoje darbas vy ko atskirose sekcijose: TSKP istorijos, mokslinio komuniz mo, politinės ekonomijos ir kt. Gaila, kad nė vienas mū sų respublikos atstovų neskai tė pranešimo. O tai atsitiko todėl, kad šiame konkurse mums neatiteko nė vieno I laipsnio diplomo, kai tuo tar pu mūsų kaimynams baltaru siams — net 5, estams — 2, ukrainiečiams — 5. Zaporožės mašinų statybos
instituto studentas, Lenino sti pendininkas S. Belikovas, ku. riam buvo suteiktas žodis, iš reiškė visų Sąjunginės moks linės studentų konferencijos dalyvių nuomonę: visuome nės mokslų konkursas leido mums pažinti kūrybos džiaugsmą, pagilino mūsų ži nias. Su šiltais linkėjimais į konferencijos dalyvius krei pėsi TSRS Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mi nistro pavaduotoja A. Šapošnikova. Pasibaigus konferencijos darbui, pabuvojome Kazanės aukštosiose mokyklose. Baigėsi konferencija, susu muoti V konkurso rezultatai. Tačiau dideli darbai laukia ateityje. Grįžome įsigyję pa tyrimo, pilni naujų minčių, ketinimų... Norėčiau paprašyti, kad kiekvienas komjaunuolis da lyvautų kitame, VI konkurse, kuris vyks tada, kai šalis pa žymės pergalės prieš hitleri nę Vokietiją 30-metį, kai vi sas jėgas ir sumanymus ša lies studentija, darbo liaudis, inteligentija skirs TSKP XXV suvažiavimui. Zita BESASPARYTĖ
misija nagrinėja ne tik stu dentų nubyrėjimo klausimą, bet ir komjaunimo darbo trū kumus, fakulteto komjaunuo lių pageidavimus ir pasiūly mus, kaip tą darbą galima būtų gerinti. „Gordijaus maz go" taryba taip pat rūpinsis (šiuo atveju ginčų ir disputų forma), kaip kovoti su vis dar pasitaikančiu komjaunuo. lių pasyvumu. Fakulteto ir specialybių komjaunimo biurų laukia di delis darbas — visuomeninėspolitinės praktikos atestaci jos organizavimas. Šiuo atve ju norėtume pabrėžti dar vie ną labai svarbų VPP princi pą — komjaunuolių darbo kontrolę. Visos akademinės grupės galėtų rašyti komjau nimo darbo kontrolės žurna lus, kuriuose būtų atžymos apie kiekvieno organizacijos nario nuveiktą darbą per VPP ataskaitinį laikotarpį. Tuomet vieno ar kito studen to veiklą gana tiksliai galėtų įvertinti ne tik komjaunimo grupė VPP atestacijos metu. Ir fakulteto komjaunimo biu. ras turėtų progos bet kuriuo metu įvertinti kiekvienos komjaunimo organizacijos dar bą, pakreipti jį viena ar ki ta kryptimi.
TVARKOME STUDIJŲ REIKALU! STUDENTŲ DEKANATAS
(Atkelta Iš 1 psl.)
labai padeda dekanatui, pata ria. Dekanato tikslas — kontro liuoti studentų sistemingą mokymąsi, stiprinti akademi nę drausmę, laiku padėti at siliekantiems. Pirmaisiais sa vo gyvavimo metais dekana tas daugiau rūpinosi skoli ninkais, dabar stengiasi nuo lat kontroliuoti studentų mo kymąsi. Atsilikėliai moksle 1—2 kartus per mėnesį kvie čiami į dekanato posėdžius. Taip išsiaiškinami kandidatai į skolininkus ir stebimi iki pat jau sėkmingai (o kartais ir ne) išlaikytos sesijos. De kanatui rūpestį kelia chroniš kieji skolininkai, t. y. studen tai, kurie kasmet yra „juo duosiuose" sąrašuose. Jiems dažnai sunku taikyti efekty vias priemones, nes tokie stu dentai paprastai neturi nei bendrabučio, nei stipendijos. Akademinį, ir visą komjau nimo darbą pagyvina ir ant rieji „kuratoriai". Tai kom Gediminas KALClNSKAS jaunimo biuro nariai, kurie FAF komjaunimo biuro kartu su tikraisiais vadovais sekretorius padeda grupei spręsti įvai.
1. Mokslo pirmūnai, komjaunimo aktyvas — ni. 9 vai., III. 1. 11 vai. lišk 2. Prekybos fakultetas: as , mat. tech. aprūp. spec. V k. — III. 2. 10 vai., III. 2. 12var'/ra 3. Matematikos ir mechanikos fakultetas: ________ r___1... .. .. V____ k. taik. mat. spec. gr. — __ III. 3. 10 vai., __ III._.3. 17vai K V k. taik. mat. spec. 2 gr. — III. 3. 11 vai., III. 3. 17 v mat. spec. 1 gr. — III. 3. 12 vai., III. 3. 17 vai., mat. spec. 2 gr. — III. 3. 13 vai., III. 4. 9.30 vai., mat. spec. 3 gr. — III. 3. 14 vai., III. 4. 9,30 vai., mat. spec. 4 gr. — III. 3. 15 vai., III. 4. 9.30 vai., mat. spec. 5 gr. — III. 3. 16 vai., III. 4. 9,30 vai., 4. Finansų ir apskaitos fakultetas: Finansų ir kredito spec. 1 gr. — III. 4. 11 vai., III. nės 17 vai., P finansų ir kredito spec. 2 gr. — III. 4. 12 vai., III. lurr 17 vai., ir kredito fin......... ...........spec. ,__ 3_ gr. — III.- 4. 13 vai., — III. 4, 17 vai ek. kibernetikos spec. — III. 4. 14 vai., III. 5. 9.30 vali ek. inform. mech. apdor. spec. 1 gr. — III. 4. 15 vai; III. 5. 9.30 vai., ek. inform. mech. apdor. spec. 2 gr. — III. 4. 16 vai III. 5. 9.30 vai., 5. Istorijos fakultetas: istorijos spec. — I II. 5. 11 vai., III. 5. 17 vaiL, bibliotekininkystės spec. „V“ gr. — III. 5. 12 vai., III. : 17 vai., bibliotekininkystės spec. ..T" gr. — III. 5. 14 vai., III. 6 9.30 vai., bibliotekininkystės spec . „M" gr- -- 1III. 5. 13 vai III. 6. 9.30 vai., psichologijos spec. — III. 6. 11 vai., III. 6. 17 vai. žurnalistikos spec. — III. 6. 12 vai., III. 6. 17 vai.
rius klausimus. Kur geri še fai iš komjaunimo biuro, ten ir geri rezultatai. Pavyzdžiui, I k. gamtinių junginių spe cialybės grupė geriausia fa kultete. Jos pažangumas 4,64. Tai didžiulis visų pirma pačios grupės nuopelnas. Ta čiau daug prisidėjo ir grupės vadovas J. Kadziauskas ir antrasis „kuratorius" II k. studentas P. Milkevičius. Ne rimą kelia II k. stambiamolekulinių junginių spec. gru pė, kurioje net 5 skolinin kai (iš viso fakultete vasa rio vidury, buvo 10). Fakul. teto komjaunimo biuras, stu dentų dekanatas išsiaiškins šios grupės atsilikimo priežas tis ir, matyt, pažeis tą, anot vienos šios grupės studentės: „mes visad taip mokomės. ..“ tradiciją. Dar tik 3 sesijos buvo šiai grupei, ir tenenuleidžia rankų bet kuris jos narys, atseit, geriau mokytis mes nepajėgūs. Pirmiausia įtikinkim save, kad bent jau trejetui (nors ir jis ne riba) sugebam. Grupei tą užsispyri mą įteigti turi tiek grupės aktyvas, tiek fakulteto kom. jaunimo biuras. Reikia ir pa tiems rasti jėgų vyti lauk be pradedantį įsibujoti abejin gumą' ir įrodyti, kad ir jūs
TSKP ISTORIJOS BŪRELIO SUMANYMAI Visapusiškas erudicijos la. vinimas — aiškus bet kokios mokslinės veiklos uždavinys. Šituo suinteresuoti studentai vienijasi j Studentų mokslinę draugiją. SMD būrelis prie TSKP istorijos katedros — vienas iš vienuolikos fakultete. Per nai jį papildė nemažai pirma kursių. Dirbti stengiamasi daug ir naudingai. Kiekvie nas studentas pasirenka sau atskirą temą, dažnas ja do misi ne vienerius metus. Per nai pavasarį buvę penktakur siai A. Janulionytė, J. Palec kis, A. Aputis, D. Raugalaitė gynė diplominius darbus, ku rių pradžia gimė dar pirma me kurse, šiame būrelyje. Štai jums ir studentų moksli nio darbo praktinė nauda! Pagrindinės būrelio darbo problemos yra dvi — tai LKP ir komjaunimo veikla bei tarptautinis jaunimo demokratinis-revoliucinis judėjimas.
Kadangi referatų rašymas yra pats geriausias šių problemų nagrinėjimo būdas, todėl ši tam skiriama daugiausia lai ko. Kad darbo rezultatai būtų svaresni, pats nagrinėjimo būdas tobulinamas ir, atro do, sėkmingai. Temos imta rašyti platesnės apimties, ge riau teoriškai paruošiamos, o konferencijoje skaitomos ne ištisai, bet reziumuojama tai, kas esmingiausia. Todėl kon ferencijos darbas tapo našes nis, daugiau laiko liko dis kusijoms. Ateityje manoma iš anksto derinti Universiteto ir kitų respublikų aukštųjų mo kyklų studentų mokslinius darbus, pageidauti iš jų vie. nokios ar kitokios krypties rašinių. Praėjusiais mokslo metais vienuolika referatų buvo iš siųsta į respublikinį studentų mokslinių darbų konkursą Septynetas jų buvo apdova nota. Pirmojo laipsnio diplo-
mus iškovojo būrelio pirmi ninkas III k. studentas G. Glebavičius ir II k. studen. tas A. Kšenavičius. Įdomūs ir būrelio rengi niai. Doc. V. Kuzmickio po kalbio „Šiuolaikinio moder niojo katalikiškumo kritika” metu abejingų, tur būt, ne buvo. Aplankytas senojo Ka raliaučiaus — dabar Kalinin grado — universitetas, o pa keliui — rimties valandėlė Kryžkalnyje, ties monumen tu Tarybinei Armijai. Perga lės prieš fašistinę Vokietiją 30-mečio proga būrelio nariai žada nukakti į Chatynę ir Minsko Didžiojo Tėvynės ka ro muziejų. SMD būrelio prie TSKP istorijos katedros veikla — tai tik nedidelė visos Studen tų mokslinės draugijos dar bo dalis. Svarbiausi šios veik los uždaviniai — paruošti dar geresnių darbų, juos to bulinti, mokyti jaunuosius
■galit pirmauti. To mes ir lin kime šiai grupei. Po praėjusios žiemos se. jos fakultetas pagal pažangu] mą užima penktą vietą U i: versitete. Tai rodo, kad < yra parako mūsų parakinėse j Vykstant sąjunginiam komi jaunimo susirinkimui, vienoji grupėje buvo pasiūlyta akly] viau dalyvauti geriausio akademinės konkurse Kadangi ap mūsų i kulteto grupių neatitinki I konkurso reikalavimų (nėra I 20 žmonių), o jos bene gel I riausios fakultete, buvo pa I siūlyta rengti savą konkursai savą socialistinį lenktynia vii I mą tarp grupių. Vertiniui: Į kriterijais, kaip ir Universil| teto geriausios akademinė! I grupės konkurse, bus pažam gumas, paskaitų lankymas visuomeninė neninė veikla. Rezub : tai bus sumuojami kartą p1I mėnesį ir skelbiami viešai! Reikia manyti, kad šis rengt nys pagyvins komjaunii darbą. Baigiasi devintasis penkn tis. Kaip ruošiasi jo finišui studentai, parodys ateinami čios sesijos. Valentinas VAITONIS ChF komjaunimo biuro nai.
draugus juos rašyti, skaity . flreziumuoti ir, apskritai, for^H muoti studentams mokslini®^ darbo įgūdžius. Šituo rūpina]® si ir TSKP istorijos katedro:® vedėjas prof. K. Navick. s J partinė organizacija, būreli® vadovas vyr. dėst. P. Vit® kauskas. p Pernai fakulteto SMD TaryĮver bai buvo siūlyta, kad kies-Kie vienas šios organizacijos bukos relis išleistų po vieną sien® laikraštį, aišku, vadovauldie* Tarybos redkolegija. Viso iš-Įtoj eitų vienuolika numerių. SNIDvie būrelis prie TSKP istorijoėstuc katedros pirmas parodė inil I ciatyvą, bet pritarimo nesuiLTS laukė. Visuomeninių moks kra katedros yra atskirtos nucnin fakultetų, jos priklauso rek-kau toratui. Šių katedrų žiniojetyrr esantys būreliai irgi savoti Pra kai išjungiami iš buvusio'Kra sistemos. Būtų gerai, kaisis Universiteto studentų visus kirr meninės organizacijos dau- ga giau bendrautų su jais, būre li lių darbus panaudotų savcvo veikloje, juos koordinuotų. niu S. NEMEIKAITf kel
oezija.. Ar toli iki jos? pantis, eilutėje įtemptas , už kurio atsiveria pa. pilnas paslapties arba s ir skambantis, lengarba sunkus. Gal tai ir oezija? Kiekvienam rašančiam šis dalimas turi niekada neirai luoti ramybės. Tačiau, skaiant, naujų literatų būrelio naių |M. Rinkevičiūtės, D. Nanajlškaitės, A. Norvilaitės, _. Giedraitytės, A. Navicko ir <t.)[eiles, įspūdis kiek kitoks — poetinio jausmo ir kūrybiįėsltampos maža. .4 Po- zijoje vertiname nuoširlumą. Taip, M. Rinkevičiūtės,
D. Namajuškaitės eilėraščiuose nuoširdumo ir net atvirumo pakanka .Tačiau kodėl už tų žodžių nėra žmogaus? Va dinasi, toks kasdieniškas nuo širdumas būdingas visiems ir jis jokiu būdu negali būti sa vaimine vertybe poezijoje. Jis tik suniveliuoja poeziją. Nėra tikrumo, to tikrumo, ku ris išreiškia pačią jausmo ir minties esmę, kai pasakoma tik tai, kas tuo metu sudaro būtinybę kalbėti. O čia „Dar pasiilgstu kartais Tos vasaros vėjo Ir lietaus barbenimo [ vienišus mano langus“ (D. Namajuškaitė)
nuoširdumas virto paprasčiausiu atsipalaidavimu, kur, ko gero, nebuvo atpalaiduota kūrybinė energija. Ji sudegė viduje, davus tik apgailėtiną išraišką. Su jausmo ir minties tikru mu tiesiogiai siejasi poetinio pasaulio matymo savitumas, apibūdinantis poeto kūrybos braižą. Vientisas poetinio pa saulio vaizdų ir minčių kom pleksas — kūrybinės indivi dualybės (asmenybės) pagrin das. Poetinio vaizdo savitu mu iš pirmakursių kūrybos labiau išsiskiria A. Norvilaitės eilėraščiai. Jos poetinis pasaulis yra skaidrus, tvas kantis ryškiomis spalvomis: Virpa vėjyje Lietaus sūpuoklės žalsvos.
Pirmakursių
arba Visą vasarą Lijo geltonas lietus. Ir prilijo ligi medžių
eilėraščiai
Tiktai gaila, kad šios eilutės paskęsta „lietuviškojo lyriz mo" fone, mūsų mergaitiškos poezijos gausybėje. Pats vaiz das nieko nekalba. Tiktai tiek, kad gražu. Visiems jauniesiams literatams kelią pa stoja baimė būti kitokiu, ne gu visi, o tai reiškia būti tik ru. Poetas turi tik žodį, kurį privalo nugalėti, atgaivinti jį, sujungdamas su kitais žo džiais. Šios jungimosi reakci jos rezultatai būna stulbinan tys. Žodis tampa kūnu — ne matytu, apčiuopiamu. Čia rei kalinga griežčiausia atranka. Tuo tarpu D. Namajuškaitė, M. Rinkevičiūtė, net A. Nor vilaitė mus apipila žodžių srautu, kur visi žodžiai yra lygiaverčiai, retas sutvaska nauja spalva. Trūksta tam tikros žodžio magijos pojū čio. Bet kodėl gi nepajutus žodžio galios skonio? Gal tik L. Giedraitytė, kurios eilėse jau galima apčiuopti profesio nalumo žymių ir nestinga stipraus jausmo (nors dažnai ir netikro), kai kada suvokia žodį naujai:
viršūnių, Gelsvo vėjo bangom Nuskalavo lapus.
lin esi
gu Jni da: se.
oj J)>10: r ė' l I I I I 1 1■ I <
Danutė NAMAJUŠKAITĖ I k. lituanistė * * * Šią naktį niekas nesugrįš... Lakštingalų lizdai sulyti, Ir laikinumo nebėra — Vien amžinybės skraistė Virš žydinčio, gražaus pasaulio Ir virš juodos nakties. Šią naktį niekas nepareis, O lauks beržai ir nežinos, Kad ir laukimas amžinas. Iškilę bokštai atkartoja Bėjusių žmonių vardus. .. Šią naktį niekas nesugrįš, O lauks beržai Ir nežinos, Kad ir laukimas amžinas...
SMUIKO DAINA Už sienos smuikas verkė, guodės Ir lyg kažko skaudžiai kvatojo, Tai barėsi piktai, tai tilo, Tai vėl pikti akordai plaukė, kilo Ir skrido nežinia kažkur toli, toli... Jaučiau — virpėjo mano pirštai Ir troško smuiką nejučiom paliest.. . Melodija nutrūko... Verkiau tąnakt — Laukuos pūga pašėlus dūko — Už sienos numirė daina...
Dangus supa žemę — Tarsi lopšj, Pilną ir vaikų, Ir paukščių klegesio. SAUSRA. SUARTĖJIMAS Suskeldėjo žemė ir rankos, Upė į gruntą gėrėsi, O mes vis labiau artėjom Nuo priešingų savoi krantų.
Paskui susitikom kas rytą Upės vagoj ir sėdėjom Ant degančių, ant dejuojančių Upės pilkų akmenų. Bet vėlei užėjo liūtys, O mes, nuo žaibų pasislėpę, Vėl laukėme žudančios saulės Ant priešingų savo krantų.
Aldona NORVILAITĖ I k. lituanistė * * * Virpa vėjyje Lietaus sūpuoklės žalsvos.
Ir balti žaibai Į žemę paukščiais grįžta. Po lietaus Taip kvepia sodai, pievos, dirvos. Kad net saulė, rodos. Kvepiančiais lašais Į žemę byra. Kiekviena žolė Atsitiesia ir šypso, Virpa drebulėse Žalias juokas...
0 aš staiga tokia žalia, Nors žemėj viskas taip aidu
Ir aidas grįžta net nuo debesų, O aš keistai žalia Tarp nugelsvėjusių dienų, Tarp tų piktdžiugiškų . . šaknų " I Aš taip staiga žaliai žalia, Kad net pačiai nuo to baisu.
Argi nekeistas tas žodis „ža lia"!? (Neaišku, ar ta paskuti nė eilutė parašyta tam, kad matytume, jog ir jos poetinė nuojauta kartais sutrinka...) Kitų čia paminėtų literatų žodis beveik neįvaldytas, o ypač A. Navicko. Tur būt, niekam nesukels pasigėrėji mo kad ir šios eilutės: Laukimas nebylus Lyg medžio šaknys. 0 akmeniui rasos i_____ nereikia. (Laukimas)
Kaip tie medžiai: ir žemei, ir dangui. (D. Namajuškaitė)
A. Navickas visas problemas sprendžia ■ iš kažkokios aukš tumos ir jas iki galo suvul garina. A. Norvilaitė siekia kalbėti vaizdais, bet jie daž niausiai lieka nebylūs. M. Rinkevičiūtė pėrdaug atsida vus savo nuoširdumui, kad galėtų dar galvoti apie tai, kas sujaudintų skaitytoją be širdies „atvėrimo". L. Gied raitytė pasako gana įdomių minčių, tačiau jos dažnai lie ka nesušildytos savuoju „aš", nors jos eilėraščiuose jau jau čiama atsakomybė prieš skai tytoją ir siekiama (retai ne be pretenzijų į originalumą) jam ką nors įteigti:
Ir visgi pati silpniausia vieta — poetinė mintis. Nėra eilėraščiuose beveik jokios tu nežinojai, žemės įtampos, nė viena eilutė ne kad ji — toji didelė širdis — pritrenkia savo šviežumu, pa nebesutalpina visų poetų sakymo tikslumu. Tokia nuo Ir jų šaknys lieka paviršiuje jauta, kad to net nesiekiama (iš paskyrimo A. Ambrasui) daryti — pasitenkinama gana Taigi klausimas „Poezija. .. lėkštu savo „jausmų" apraši Ar toli iki jos?" pirmakur nėjimu. O jeigu kur ir švys siams iš tiesų labai svarbus. teli koks meteoras, tai jis la bai neryškus: Justinas KUBILIUS II k. lituanistas Neišmokau dar būt ištikima
Meilė RINKEVIČIŪTE I k. lituanistė ARVYDUI AMBRASUI
* Pūstelėjo, Nutvėrė Ir neša. Pūsk, vėjau, Tavęs Man maža. Kasas Ant nugaros Meta Ir niekaip neklauso... Gera. Pasiutėli, Mano padauža, Tėvų vartus Tuoj išlaušlu! Pūsk, vėjaul Suveiki plaukus, Tavęs Visą žiemą Laukiau. Tu ūždamas Mane Pagrobki! Pasiutėli! Myliu Tokį...
Liuda GIEDRAITYTE I k. žurnalistė
Taip skauda akis nuo lietpalčių baltų Ir verkti norisi tarp neišspardytų nasturtų ir spengia ausyse po žodžių, perskrodusių didelę žemės širdį (tu nežinojai, kad ji — toji didelė žemės širdis — nebesutalpina visų poetų ir jų šaknys lieka paviršiuje).
Už lango tyliai caksi viso pasaulio netikri laikrodžiai, taip neteisingai išmatavę tavo gyvenimą. Gatvėse išblyškusios Veneros laukia pražystant vienos vienintelės gėlės taip panašios Į tyrą šventą skausmą (bet gatvės nykios ir akmenuotos, o Veneros per daug nekantrios)
Liko paletėse pergalę skelbiančios spalvos ir tu likai tik žmonės — tie bepročiai nusivijo laiką...
Ryte tiesės mano šešėlis, O vakarėjant jau tavo Per upę. Mes šaukėm... Bet saulė jau buvo toli, Tarp mūsų — vanduo...
Taip skauda akis nuo baltų lietpalčių ir verkti norisi...
ne šii
an
Dirbame patys, kviečiame visus
Ši to
SįyC y.
Pirmadienį prasidėjo Uniryjversiteto Kraštotyros dienos. ^Kiekvieną vakarą į Aulą rinUniversiteto dėstytojai ?n-iq udentai pasiklausyti liauiti dainų, sutartinių, pasai'koj ų apie įvairias šalies . vie , senojo Universiteto 0! entų gyvenimą, ai raštotyros dienas pradėjo Paminklų raminkių apsaugos ir ikrftotyros draugijos pirmiuc^<J' pavaduotojas K. Rač. k- kauskas pašnekesiu „Krašto•je uždaviniai šiandien", i^^^šia labai simboliška: osĮKraštotyros dienos, rengimą si: sis joms, pašnekesiai, susitii°' ‘ jose — geriausia proug^kraštotyrininkams pasver. e darbus, prisiminti sar1 vtgištakas, pirmuosius žings■ mintyse pakartoti klubo I kelią išlyginti bereikalingus
vingius, pratęsti svarbias, bet gal be laiko nutrūkusias jo atšakas. Tokios pastangos, to kios nuotaikos išryškėjo Kraštotyros dienose. „Kokie šiandien kraštotyros uždaviniai? — kalbėjo sve. čias. — Prieš dvejus metus Draugijos ketvirtame suva žiavime anykštietė kraštotyri1 ninkė T. Mikeliūnaitė iškėlė tokį klausimą: „Kokia mums šiandien reikalinga kraštotyra — masinė, bet, gal būt, ne labai profesionali, ar negausi, bet profesionali?" Suvažiavimo prezidiumas atsakė delegatei, kad mums reikalinga masinė, organizuota ir profesionali or ganizacija. Tie trys kriterijai labai mums rūpi, ir, man re. gis, apsprendžia kfaštotyros brandumą". Universiteto Kraštotyrinin kų klubas — didžiausia, gau siausia pirminė kraštotyros organizacija respu b 1 i k o j e. Džiugu. Bet.. . Jeigu klubo narių skaičių lyginsime su visų Universiteto darbuotojų ir studentų skaičiumi, pro centas išeis ne toks jau dide lis. O, sakysim, mažiukas Vil
niaus pedagoginis institutas turi ne ką mažiau oficialių Paminklų apsaugos ir krašto tyros draugijos narių... Va dinasi, kraštotyra Universitete dar nėra visuotinis reiškinys. Mūsų dėstytojai, studentai galėtų nepamiršti ir savo gim tinių, jose be jokio vargo už rašyti vieną kitą etnografijos, tautosakos, kalbos ar kt. maž možį. Apie tai dar prieš pen ketą metų, per pirmąsias Uni versiteto kraštotyros dienas, kalbėjo tuometinis LTSR Pa minklų apsaugos ir kraštoty ros draugijos pirmininko pa. vaduotojas, dabar Universite to Mokslinės bibliotekos di rektoriaus pavaduotojas A. Stravinskas. Apie tai lygiai aktualu kalbėti ir dabar. Kraštotyrininkų klubas jau su kaupęs nemažą patirtį, turi gan neblogą metodinį pasiruo šimą ir galėtų visiems pa tarti. Taip pat tada, per anas Kraštotyros dienas, profeso rius C. Kudaba rašė „Tarybi niame studente" (1969 m. lapkričio 28 d.). Vadinosi straipsnis — „Neliesta pra
dalgė". O ta pradalgė ir da bar, nors, tiesa, liesta, bet vos vos tegribštelta. Kalba ei na apie reikalą, kuris mums visiems turėtų labiausiai rū pėti — apie deramą Univer siteto jubiliejaus sutikimą, apie medžiagos jo istorijai rinkimą: reikia nedelsiant, kuo skubiausiai, imti užraši nėti Universiteto profesorių, docentų, seniausių darbuoto jų, buvusių partijos ir kom jaunimo aktyvistų atsimini mus, rinkti išsibarsčiusius do kumentus, nuotraukas. Kraš totyrininkai šį darbą pradėjo. Bet vien jų, daugiausia stu dentų, jėgoms šitai pervirš. Vertėtų, matyt, apie tai pa galvoti ir visų fakultetų deka natams, katedroms, Universi teto darbuotojų ir studentų visuomeninėms organizaci joms. Reikėtų koordinacinio šio darbo centro, kuris, visų pirma, paruoštų kvalifikuotus metodinius nurodymus, pa skirstytų darbą. Apie tai buvo kalbama Kraštotyros dienų renginiuo se, bus kalbama, matyt, ir ry toj mūsų kavinukėj vyksian
čiame LTSR Paminklų apsau gos ir kraštotyros draugijos Vilniaus miesto skyriaus val dybos posėdyje. Tie pokalbiai mums, kraštotyrininkams, dar kartą primins mūsų didžiau sią pareigą savajai mokyklai. O mes — mes kreipiamės į kiekvieną didžiulės Universi teto šeimynos narį.
jau 26 žmonės. Didindamas kraštotyrininkų - matematikų gretas, itin pasidarbavo iketvirtakursis V. Dagys. Fakultete išleistas sienlaik raštis, pasakojąs apie Univer siteto kraštotyrininkų dar bą. Vyr. dėst. V. Mačiekaus straipsnyje atsispindi klubo B. RAZIŪNAS veikla nuo pirmųjų jo gyve nimo žingsnių. Apie matema tikų dalyvavimą praėjusioje ekspedicijoje, apie jų darbą klube pasakoja IV k. studen to, MMF kraštotyrininkų pir mininko V. Pociaus straipsnis. Sienlaikraštyje gausu nuo traukų apie visas penkias ekspedicijas, pateikiamos konkrečios žinios apie mate Matematikos matikus klube, iškabinta kraš totyrininkų savaitės progra ir mechanikos ma. Tikimės, kad, perskaitę sienlaikraštį, apsilankę Kraš. totyros dienų renginiuose, fakultete mūsų gretas papildys dar ne Universiteto kraštotyrinin vienas matematikas. kų klubas švenčia penkmetį. V. PIEKAITE Tai drauge ir dalies matema taikomosios matematikos spec. II k. studentė tikų šventė — juk klube jų
TARPTAUTINIS POLITINĖS
DAINOS FESTIVALIS UNIVERSITETE Dalyvauja TSRS aukštųjų mokyklų ir jose besi mokančio VDR, CSSR, “ Alžyro, Čilės, Peru jaunimo atstovai. Kovo
d. — festivalio dalyvių priėmimas Rekto-
Kovo 7 d. 19,vai. — iškilmingas festivalio atida?ymas, koncertas. Kovo 8 d. 18 vai. — koncertas.
Kovo 9 d. — festivalio uždarymas, draugystės va karas kavinėje.
stengėsi užbaigti iš po krep Interklubiečių šio. Nugalėjo pirmo kurso žurnalistai — 94:76. krikštynos „Tiesos" komandai dau. giausiai taškų pelnė V. Žeišeštadienį universiteto ka mantas — 30. Iš studentų re vinėje įvyko naujųjų inter klubo narių „krikštynos“. Vi zultatyviausiai žaidė koman SLIDININKAI LAUKIA ėmėsi įšventin dos kapitonas G. Pilaitis, pel ceprezidentas SNIEGO „nekrikštus“: uždėjo špa nęs 30 taškų, ir šių eilučių ti gą ant peties. „įšventintieji“ gavo gerti paslaptingą seno Studentų žiemos atostogų autorius (42 tšk.). vės graikų gėrimą, savo norą M. SAKAVIČIUS tapti metu VU slidininkai surengė interklubiečiu patvirti I k. žurnalistas no popieriuje krauju. Inter treniruočių stovyklą Ignalino klubo tarybos nariai prisegė je. Ažušilės kalvose net ir „naujagimiams“ emblemas. šilčiausią žiemą, kai dulkia „MOKSLO" PERGALES Pastarieji atliko dar vieną nurodymą — priėmė priešailietus, galima rasti sniego. Universiteto „Mokslo" ran ką. Nenusivylėme ir mes. Angelė RACIULAITYTĖ Treniruodavomės kiekvieną kininkai viešėjo Maskvoje, dieną: nuvažiuodavome 20— kur dalyvavo turnyre „Mos25 kilometrus. Ugdėme ištver kovskij avtozavodec" laikraš. mę, greitį, šlifavome techni čio prizui laimėti. Vilniečiai ką, surengėme kontrolines santykiu 24:23 įveikė Mask varžybas, kuriose dalyvavo ir vos inžinerinio fizikos insti ten pat stovyklavę VPI slidi- tuto, 22:17 — Maskvos uni ninkai. Nugalėtoju nelengvo- versiteto, 25:21 — Leningra pedagoginio instituto, je, raižyta vietove išvestoje, do blogų vėžių trasoje tapo mū- 26:15 „Žilo" aukštosios tech sų Matematikos ir mechani- nikos mokyklos komandas. kos fakulteto II kurso studen Pralaimėta tik Leningrado tas R. Jakubelskas, parodęs „Volgai". Mūsų sportininkai 10 km distancijoje laiką 36: turnyre užėmė antrąją vietą. :22,0. Antrą ir trečią vietas Pernai moksliečiai tapo turny. Su daugeliu šalies aukštųjų užėmė taip pat mūsų slidinin ro nugalėtojais, tačiau ir ant kai — A. Milašius ir A. Mi- roji vieta šiais metais yra ne mokyklų bendradarbiauja mū kulka. R. Jakubelskas įvykdė mažas komandos ir jos trene sų universitetas. Ir šis bend rio V. Vygonto laimėjimas: radarbiavimas apima tiek, I atskyrio reikalavimus. Komanda neblogai pasiruo. mat, varžybose dalyvavo la. daug sričių, kad, panorus ar šusi varžyboms, dauguma sli bai pajėgios komandos, TSRS prireikus jas išvardinti, tektų nemažai prirašyti. Vienas pa dininkų pirmųjų kursų, todėl pirmenybių dalyves. treneris H. Stašelis patenkin G. GABNYS grindinių tokio bendradarbia tas. Laukiame atsakingesnių IF II k. studentas vimo su kitomis aukštosiomis mokyklomis tikslų — sieki startų. Tik ar sulauksime? . . mas geriau pažinti kitų res G. ŠIMĖNAS FUTBOLO AIKŠTĖJE publikų studentų gyvenimą, I k. fizikas Vasario 26 d. prasidėjo skatinti domėjimąsi juo, už tarpfakultetinis butbolo tur megzti tvirtesnius internacio STUDENTAI LAIMI nyras, kurį pirmąkart rengia nalinius ryšius. Grupė daugelio fakultetų studentų vieną Vasario 18 d. I kurso žur Studentų profkomitetas. Dėl žiemos atostogų savaitę pra nalistai žaidė draugiškas jo pereinamosios taurės ir leido Maskvoje. Mūs priėmė krepšinio rungtynes su savo varžysis komandos. Turnyras tikrai bus nau Maskvos valstybinis tarptauti šefais iš „Tiesos" redakcijos. nių santykių institutas Kova aikštelėje nuo pat dingas Universiteto futboli (MVTSI). ninkams, besiruošiantiems susitikimo pradžios ėjo lygiai Institutas įkurtas maždaug — taškas į tašką. Tiesa, vie naujam sezonui. A. GALMINAS penkto dešimtmečio vidury nąkart tiesiečiai buvo atsi je. Ilgaamžiškumu, aišku, jis plėšę 12 taškų, tačiau ilgiau negali varžytis su kitomis pranašumo neišlaikė, ir pir DĖMESIO: REGBIS! svarbiausiomis TSRS aukšto masis kėlinys baigėsi nežy mia jų persvara — 49:47, Studentų profsąjungos siomis mokyklomis, bet savo Po pertraukos studentai re sporto sektorius organizuo svarba šaliai vargu ar nusi zultatą išlygino ir greit išėjo ja Universiteto regbio ko leidžia joms. Instituto absol į priekį. Jie tiksliai ir drą mandą. Visi, norintys žaisti, ventai dirba šalies pasiuntiny siai mėtė iš įvairių nuotolių renkasi kovo 2 d. 11 vai. bėse, įvairiausiose pasaulio bei padėčių; tuo tarpu tiesiė- prie „Darbo rezervų" stadio šalyse, tarptautinės padėties, pasaulinės ekonomikos vysty čiai daugumą savo atakų no. mosi tyrinėtojais, tarptauti niais apžvalgininkais. Visi šie specialistai ruošiami insti tuto fakultetuose: Tarptauti PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI nės teisės, Žurnalistikos, Eko nomikos ir Tarptautinių san Matematikos Ir mechanikos člus, II k. stud. A. Chabu- tykių. Galima sakyti, kad visi fakultetai turi tik dieninius fakulteto I k. stud. K. An- lova, Prekybos fakulteto I k. skyrius, nes tik tarptautinės dziulevičius, A. Žukauskaitė, stud. N. Struckaitė, II k. ekonomikos fakultete yra 500 N. Rauckaja, neakivaizdininkų, o ir šie vė. Fizikos fakulteto I k. stud. stud, E. Jancevičius, R. Narkevičius, Istorijos fakulteto II k. stud. liau pervedami į dieninį sky Medicinos fakulteto II k. S. Skodžiūtė, III k. stud. I. rių. Ką tik minėtas fakulte stud. V. Pamparas, IV k. Juškevičiūtė, tas — pats didžiausias (visa stud. L. Pažerskas, Filologijos fakulteto I k. me institute mokosi apie Finansų ir apskaitos fakul stud. I. Kavolynaitė, IV k. 3000 studentų). Jame nepaly ginamai su kitais daugiau teto I k. stud. J. Matusevl- stud. J. Saulytė.
1
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Skamba gitaros Vasario 22 dienos vakarą į Medicinos fakulteto didžią ją auditoriją skubėjo daug jaunų žmonių. Ėjo čia ne tik Medicinos fakulteto studentai, bet ir svečiai iš kitų fakul tetų — visi norėjo pasiklau syti ir paploti saviems. Tą vakarą čia vyko VU gitaristų-vokalistų konkursas. Jis Medicinos fakultete rengia mas jau treti metai. Konkurse matėme 14 daly vių, jų tarpe pirmą kartą gir dėjome dainuojant ir dvi merginas. Dalyviai atliko po dvi dainas, daugumas — sa vos kūrybos. Geriausio voka listo vardą iškovojo Istorijos fakulteto studentė Z. Povilėnaitė, geriausio atlikėjo pri zą — Teisės fakulteto studen tas O. Jusius. Už politinę dainą prizas atiteko svečiui iš Šiaulių pedagoginio insti tuto — V. Stakėnui. Geriau, siu kompozitoriumi pripažin tas Medicinos fakulteto stu dentas A. Stoncelis už dainą „Vartikliai". Medicinos fakul teto III kurso mergaičių pri zas atiteko D. Vaiginui. Žiu ri pirmininkas kompozitorius V. Ločeris įteikė nugalėto jams prizus.
S. ŽALAITE MF III k.
Aronas LIAKAS
Vasario 20 d. staiga mirė Universiteto Teisės fakulteto docentas, teisės mokslų kan didatas, TSKP narys Aronas Liakas. A. Liakas qimė 1906 m. gegužės 11 d. Rygoje, amati ninko šeimoje. 1927 m. jis baigė Panevėžio gimnaziją, o 1934 m. — Kauno univer siteto Teisės fakultetą. Iki 1940 m. jis dirbo mokytoju. Atkūrus Tarybų valdžią Lie tuvoje, A. Liakas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veik loje. Prasidėjus karui, A. Liakas su šeima evakavosi į šalies gilumą, dirbo mokyto ju. Nuo 1942 m. kovėsi 16-
SIENLAIKRAŠČIŲ ORBITOJE
KĄ RAŠO „MATEMATIKŲ DIENOS"? mokosi merginų. Šiaip insti tutas laikomas „vyriška" mo kykla, tik dažniau tą „pažei džia" MLR ir Vietnamo DR delegacijos. Be minėtų šalių ir įvairių TSRS tautų (ir lie tuvių) atstovų, čia mokosi kone visų socialistinių šalių pasiuntiniai. Dėstoma institute rusų kal ba, kurios atvykusieji iš ki tų šalių mokosi parengiama jame („nuliniame") fakultete. Baigusieji institutą užsienie čiai grįžta į tėvynę ir pasi skirsto, vadovaudamiesi jos diplomatijos interesais. Bendradarbiavimas tarp mū sų universiteto ir MVTSI turi gilias stiprias šaknis. Jau ke linti metai į mūsų interklubo pagrindinį metų renginį — in ternacionalinę savaitę — iš MVTSI atvyksta pačios gau siausios delegacijos.
Tai bent atostogos! Gražiai, turiningai praleido žiemos atostogas Universiteto studentai. Atostogavo ir Gam tos fakulteto inžinerinės geo logijos ir hidrogeologijos spec. III k. studentas Petras Skarankevičius. Tiesa, jos prasidėjo dar lapkričio mėne sį ir vadinosi akademinėmis. Gydytojų nuomone, jam rei kėjo poilsio dėl „fizinio ir protinio" pervargimo. Kas dėl
Skelbimai
Nuo kovo mėn. 10 d. Vil niaus aukštųjų mokyklų (VISI, VPI, VU) studentams gydytis atidaromas profilakto riumas (Olandų g„ bendrabu tis Nr. 9). Čia galės gydytis J. KAMINSKAS dispanseriniai ir ilgai sergan II k. studentas tys ligoniai su Vilniaus aukš tųjų mokyklų poliklinikos nukreipimu. Gydymosi metu studentai galės lankyti ir pa skaitas. Kelialapio trukmė 24 Nuoširdžiai užjaučiame paros. Kiekvienas studentas grupės draugą Alių PLIturi teisę gauti tokį kelialapį KUSĄ dėl tėvelio mirties. 1 kartą per metus. Profsąjun Taikomosios matematikos gos nariams kelialapio kaina spec. IV k. I gr. studentai 15 rub. 30 kap. Vienu metu profilaktoriume galės gydytis 140 žmonių. Didžiąją vietų Nuoširdžiai užjaučiame dalį gaus Universiteto studen Filologijos fakulteto III tai. kurso studentę Janiną TITLIOTĘ dėl jos mylimo tė Smulkesnė informacija bus velio mirties. teikiama vėliau, pareiškimai Grupės draugės ir vadovė priimami fakultetų profbiuruose.
Hospitalinės terapijos katedros asistentą Joną BALSĮ dėl tėvelio mirties giliai užjaučia Medicinos fakulteto darbuotojai.
Kovo 2^d. 15 vai. Statybi ninkų kultūros rūmuose įvyks kino pašnekesys „Jaunimo gyvenimo prasmės problemos
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
osios Lietuviškosios divizijc, ■ gretose, buvo sužeistas, ui kovinius nuopelnus A. LiakaH apdovanotas dviem Raudono I sios žvaigždės ordinais .1 dviem medaliais. Po karo A. Liakas ilgu ■ metus buvo Vilniaus Juridi I nės mokyklos direktorius I Nuo 1953 m. iki mirties Afl Liakas dirbo Universitete: i H pradžių prorektoriaus padį B jėju, prorektoriumi neak B vaizdinio mokymo reikalams! vėliau — Teisės fakulteto dės I tytoju. 1962 m. A. Liakas ap I gynė teisės mokslų kandidati I disertaciją, 1966 m. jam biB vo suteiktas docento varca: I A. Liakas buvo aktyvu visuomenininkas. Jis ne kar tą buvo renkamas Teisės fj_ kulteto partinės organizac a jos sekretoriumi ir biuro nuro m™ riu, buvo neetatinis Lietuva' Lietu KP CK lektorius, respublik.® nės „Žinijos“ draugijos ValsfB tybės ir teisės mokslinės-i itodinės tarybos narys, ilqsjB mėtis Vilniaus m. Lenino aM jono liaudies universitet ■ Teisės žinių fakulteto dekaJl nas. Už nuopelnus, ruošiar įgj jaunuosius specialistus, vajfl singą mokslinį ir pedagorjirM darbą ir aktyvią visuomenin.M veiklą A. Liakas apdovanota’! Lietuvos TSR Aukščiausiosios■ Tarybos Prezidiumo Garbe;J raštais. Šviesus A. Liako — ere, ' gingo, nuoširdaus žmog ulOl prisiminimas ilgam išliks fl pažinojusių širdyse. —_ Universiteto rektorata-M partijos komitetąį| profsąjungos vietcM komitetas. Teisės fakultetu ■
„protinio", patylėsim. Bet ka B būtų fiziškai pervargęs, nep-B sakytume. Bent jau fakti-fl kitką byloja. Pernai, gruodžio vidury, biM vo nubaustas milicijos 2 fl rub. bauda. „Sudaviau kum)■ čiu į nosį nepažįstamam riškiui. Buvau išgėręs", prisipažįsta P. Skarankevič Dar 20 rub. jis sumokė Švenčionių milicijoje: buvo girtas, šįkart vasari 18 d. Taigi, kokių atostogų dabi bereikia P. Skarankeviči u Matyt, ir „nosių daužymą — užsiėmimas, reikalauja;, atlyginimo. Tai gal dar vi nas atostogas galėtų gauti Skarankevičius — atsisveiki ti su Universitetu ilgesn laikui?
kinematografe". Lektorius kino kritikas, Universiteli vyr. dėst. L. Tapinas. Bus rodomos ištraukos kino filmų „Meilė" (Bulgail ja), „Vest Saido istorij (JAV), „Kai nori verkt, n verk" (Ven dien gyventi, (Japonija), Černyšovo dienos demonstruoj amas mas „Meilės anatomii (Lenkija). ™ Įėjimas su abonementais. torJ. i n, Studentų profsąjungos mltete yra bilietų: jyj j Akademinio diamos tea . ro spektaklius — F. Diure^B mato „Vaidinam StrindbelH gą" kovo 18 d. ir R. Štra. 1 „Adomas veda Ievą" ko'^B 11 d., ’ra!k į koncertą „Draugų melai dijos" kovo 3, 4, 9 d. Bilietai platinami per ipįl kultetų profbiuru pirmim^B kus. litk •
P*
Kovo 1 d. Universiteto tų salėje vyks vokalistų-git^H ristų konkurso geriausių a. likėjų koncertas. Pradžia 19 vai. Kultūros kltibM
i Tiražas 4500 egz. | LKP CK leidyklos spaustuvė ' LV 10806 Užs. Nr. 669
—------- ---------
įėję je
REDAKTORIŲ' K. ALGIS KUSI I