Universitas Vilnensis, 2007 m. spalis Nr. 8 (1682)

hinc itur ad astra

universitas

e 1579 * ^v^£AIKRASe,vsKAiirYKLA

vilnensis 2007 m. spalis

Nr. 8 (1682)

š

http://www.vilnensis.vu.lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d._________________________ PLATINAMAS NEMOKAMAI šiame numeryje:

Renkami nauji dekanai Skaitykite p. 2

Moksliniai slėniai žingsnis Į XXI amžių?

Skaitykite p. 4

Papildytas bibliotekos kultūros paveldo fondas Skaitykite p. 6

Kiek kainuoja mokslai?

Kreditai VU studentams Skaitykite p. 15

Universitete bus galima gauti psi­ chologinę pagalbą Skaitykite p. 15

NAUJI VEIDAI REKTORIAUS KOMANDOJE Viktoras DENISENKO

Antrajai kadencijai išrinktas rektorius akademikas habil. dr. Benediktas Juodka spalio 9 dieną Senato posėdy­ je pateikė naujų prorektorių kandidatū­ ras. Naujoji rektoriaus darbo komanda, palyginti su dirbusia anksčiau, iš dalies pasikeitė. Eiti akademinių reika­ lų prorektoriaus pareigas vietoje doc. dr. Birutės Marytės Pociūtės paskirtas 49-erių metų Teisės fakulteto prodekanas doc. dr. Juozas Galginaitis, o mokslo reikalų prorektoriumi vietoje Lietuvos MA nario korespondento habil. dr. Juozo Vidmančio Vaitkaus paskirtas 44-erių metų Fizikos fakulteto dekanas, Lietuvos MA narys ekspertas prof. Jūras Banys. Strateginės plėtros reikalų prorektorius prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka ir administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Piktur­ Nauja rektoriaus akad. B. Juodkos (viduryje) komanda (iš kairės): na patvirtinti antrajai kadencijai. doc. dr. J. Galginaitis, prof. habil. dr. J. R. Lazutka, dr. A. Pikturna ir prof. J. Banys.

R. Malaiškos nuotr. „Universitas Vilnensis“ supažindina skaitytojus su naujais veidais rekto­ Plačiau apie tai skaitykite p. 2 riaus komandoje.

VU PAGERBĖ BUVUSIO REKTORIAUS R. PAVILIONIO ATMINIMĄ Spalio 9 dienų Vilniaus universiteto Centrinių rūmų Seminarų salėje šalia buvusių Universiteto rektorių Mykolo Biržiškos, Zigmo Žemaičio ir Jono Ku­ biliaus portretų buvo atidengtas Rolando Pavilionio, vadovavusio Universi­ tetui paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje, portretas. Taip buvo įamžin­ tas 81 -ojo ir 82-ojo VU rektoriaus atminimas. Portretą, stebint Universiteto Senatui, atidengė dabartinis rektorius akademikas habil. dr. Benediktas Juodka ir prof. habil. dr. Vygintas Bronius Psibilskis.

Viktoras DENISENKO Profesoriaus Rolando Pavilionio portre­ tas buvo tapytas iš fotografijos. Atidengda­ mas portretą V. B. Pšibilskis pasiūlė neieš­ koti portrete būtent to rektoriaus, kurį dauguma pažinojo. „Kiekvienas rektorių prisimename savaip“, - patikino jis.

Prof. R. Pavilionio portreto atidengimo ceremonijoje rektorius B. Juodka pabrė­ žė, kad labai sunku surinkti visų VU rekto­ rių portretus, pradedant pačiais pirmaisiais, vadovavusiais Vilniaus Alma Mater dar XVIXVII amžiais, tačiau, pasak jo, pradžia jau padaryta. B. Juodka priminė, kad beveik prieš pusantrų metų R. Pavilionis paliko šį pasaulį, tačiau visų jį pažinojusių atminty­ je buvęs rektorius išliko kaip neeilinė as­ menybė, vienas žymiausių Lietuvos inte­ lektualų. Dabartinis VU rektorius prisiminė metus, kai ėjo R. Pavilionio vadovaujama-

me Universitete mokslo prorektoriaus pa­ reigas. „Man tai buvo didžiulė mokykla“, prisipažino B. Juodka.

Portreto atidengimo ceremonijoje daly­ vavo ir R. Pavilionio žmona - prof. habil. dr.

Marija Aušrinė Pavilionienė. Ji padėkojo Universiteto vadovybei ir bendruomenei už tai, kad jos vyro atminimas buvo šitaip pa­ gerbtas. Pasak jos, R. Pavilionis atidavė Vil­ niaus universitetui labai daug jėgų. „Jis ne­ gailėjo savęs šiame darbe nei fiziškai, nei dvasiškai“, - prisiminė M. A. Pavilionienė savo vyro rektoriavimo metus. Taip pat pro­ fesorė prisipažino turinti svajonę - ji tikisi, kad Vilniaus universitetas kada nors ras galimybę pavadinti R. Pavilionio vardu vie­ ną jš auditorijų. Šiltų žodžių buvusiam rektoriui negailė­ jo ir vienas iš R. Pavilionio mokinių - prof. habil. dr. Marius Povilas Šaulauskas. Pasak jo, R. Pavilionis sugebėjo dar sovietmečiu

Dailininkė Patricija Jurkšaitytė rektoriaus prof. R. Pavilionio portretą tapė iš fotografijos. V. Naujiko nuotr. sukurti Universitete laisvo filosofavimo erd­ vę, kurią visą laiką saugojo ir globojo.

M. R Šaulauskas susirinkusiesiems primi­ nė, kad Filosofijos istorijos ir logikos kated­ ra, kuriai jis dabar vadovauja, buvo įkurta būtent R. Pavilionio pastangomis.

universitas

2

2007 m. spalis

vilnensis

imnaujos pareigos

---------------------------------------------

NAUJI VEIDAI REKTORIAUS KOMANDOJE Pradžia p. 1

Akademinių reikalų prorektorius doc. dr. J. Galginaitis: „Studentas irgi žmogus“ J. Galginaitis prisipažįsta ne­ labai mėgstąs kalbėti apie save. „Esu beveik penkiasdešimties

metų vyras, šiek tiek pražilęs, su

akiniais“, - šmaikštauja jis, bet tokio prisistatymo ir užtenka, kad Vilniaus universiteto koridoriuje

galima būtų atpažinti naująjį aka­ deminių reikalų prorektorių.

J. Galginaitis teigia, kad nau­

jos pareigos, pasiūlytos rekto­ riaus B. Juodkos, jam buvo visai netikėtos. Ne taip seniai pradėjo eiti antrą Teisės fakulteto prodekano, atsakingo už studijas, ka­ denciją. „Planavau savo fakulte­ te atlikti daug rimtų darbų,

susijusių su studijų kokybe ir tei­ sininkų rengimo programomis, tačiau rektoriaus kvietimas pako­ regavo šiuos planus“, - prisipa­ žįsta J. Galginaitis.

Naujasis akademinių reikalų prorektorius teigia, kad beveik ne­ turėjo pasirinkimo, nes rektoriaus pasiūlymą dėl naujų pareigų la­ bai palaikė ir Teisės fakulteto de­ kanas, Lietuvos MA narys eksper­

tas prof. Vytautas Nekrošius. „Su

skaudančia širdimi palieku fakul­ tete neužbaigtus darbus“, - prisi­ pažino J. Galginaitis. Tačiau ir pa­

reiškė, kad negali nesidžiaugti nauju paskyrimu, nes tiki, jog ei­

damas šias pareigas sugebės pa­ sitarnauti visam Universitetui. „Labai vertinu Vilniaus universi­ tetą - tai ta institucija Lietuvoje, kurioje jaučiuosi geriausiai“, pažymi J. Galginaitis.

Teisės fakulteto prodekano sprendimą tapti rektoriaus ko­ mandos nariu lėmė ir tai, kad vi­ są laiką jautė studentų palaiky­

mą.

Pasak

J.

Galginaičio,

studentų atstovai susitikime ne­

tiesiogiai leido suprasti, kad no­ rėtų, jog jis sutiktų būti prorekto­ riumi. J. Galginaitis taip pat labai didžiuojasi, kad, jo žiniomis, Tei­ sės fakultete pačių studentų jis

buvo vadindamas „studentų

Mokslo reikalų prorektorius prof. J. Banys stiprins VU kaip svarbiausio mokslo centro pozicijas. V. Naujiko nuotr.

Akademinių reikalų prorektorius doc. dr. J. Galginaitis sieks susidraugauti su visais VU studentais. R. Malaiškos nuotr.

prodekanu“. Docentas mano, kad tai buvo didžiausias jo dar­ bo įvertinimas.

J. Galginaitis pabrėžia, kad yra gana gerai susipažinęs su rek­ toriaus programa ir VU Strategi­ nio plano nuostatomis, kurias sieks įgyvendinti. „Kaip tai bus daroma - jau kitas klausimas.

Dabar man sunku apie tai kalbė­ ti, nes nesu dar ir dienos ėjęs prorektoriaus pareigų“, - sakė jis.

Naujasis akademinių reikalų prorektorius teigia, kad dirbda­ mas kartais stengiasi pažiūrėti į savo darbą kiek iš šalies, kad ga­ lėtų įvertinti, ar viską daro teisin­ gai. Taip pat jis mano, kad nieka­ da nereikia pasiduoti. „Jeigu Universitetui trūksta pinigų, mes turime išmokti gyventi iš tų lėšų, kurios yra“, - pabrėžia J. Galgi­ naitis.

Dar Teisės fakultete pasižymė­ jęs kaip studentų užtarėjas, nau­ jasis prorektorius žada ir toliau laikytis šio principo. Tiesa, ir iš studentų jis tikisi pagarbos Uni­ versitetui ir kitiems studijų proce­ so dalyviams. „Nereikia pamiršti, kad stu­ dentas irgi žmogus“, - teigia J. Galginaitis. Jis visada stengia­ si įsiklausyti į akademinio jauni­

habilitacinę disertaciją. Jam teko dirbti ne tik Vilniaus universitete vienus metus J. Banys praleido Oksforde, dvejus metus dirbo Leipcigo universitete kaip Hum­ bolto stipendiatas. Jis taip pat yra Lietuvos mokslo premijos laure­ atas.

Paklaustas apie naujas parei­ gas, prof. J. Banys pabrėžė, kad jaučia didelę atsakomybę. Gali­ ma teigti, kad naujas mokslo rei­ kalų prorektorius yra tikras VU patriotas. „Vilniaus universitetas yra didžiausias ir pagrindinis mokslo centras, su kuriuo, ma­ no manymu, Lietuvoje negali konkuruoti nei koks nors kitas universitetas, nei institutas.

Mokslo reikalų prorektoriui teks stengtis, kad Universitetas ne tik ir toliau toks išliktų, bet ir kad jo pozicijos dar labiau stiprėtų“, teigia J. Banys.

Naujasis mokslo reikalų pro­ rektorius įžvelgia dvi pagrindi­ nes problemas, su kuriomis šian­ dien susiduria VU - tai jaunų mokslininkų pritraukimo proble­ ma ir, žinoma, nepakankamas fi­ nansavimas. Pasak J. Banio, jos yra tarpusavyje tiek susijusios, kad neišsprendus vienos pro­ blemos neįmanoma spręsti ki­ tos. „Daug gabaus jaunimo užuot

mo pageidavimus ir norus. „Su

Teisės fakulteto studentais man pavyko susidraugauti. Dabar tu­ riu žymiai didesnę užduotį - susi­ draugauti su viso Vilniaus universi­ teto studentais“, -sako J. Galginaitis.

Tiesa, jis apgailestavo, kad tikriau­ siai teks kiek atitrūkti nuo tiesiogi­ nio bendravimo su studentais, nes prorektoriaus darbe neišvengia­ mai tenka daug daugiau aprėpti ir spręsti aukštesnio lygio proble­ mas. „Čia yra tam tikras prorekto­ riaus darbo minusas. Prodekanas turi daugiau galimybių kasdien bendrauti su studentais, matyti ir jausti jų problemas“, - mano J. Galginaitis.

Mokslo reikalų prorekto­ rius prof. J. Banys: „Dirbti reikia taip, kad vėliau nebūtų gėda“ Naujasis mokslo reikalų pro­ rektorius J. Banys yra baigęs Vil­ niaus 9-ąją vidurinę mokyklą, įsto­ jo j VU Fizikos fakultetą, kurį sėkmingai baigė 1985 metais, o 1990 metais apsigynė kandidati­ nę disertaciją. „Buvau tikriausiai vienas iš paskutinių apsigynusių dar tarybiniais laikais“, - sako jis.

2000 metais J. Banys apsigynė

pasirinkę darbą Universitete, iš­ ėjo į privačias firmas ar išvažia­ vo į užsienį“, - apgailestauja J. Banys.

Naujasis prorektorius pabrėžė, kad šiandien daugumos VU pro­ fesorių ir dėstytojų amžius yra ga­ na solidus. „Žinoma, tai yra susi­

ję su tuo, kad nuo 1965 iki 1975-1980 metų Universitetas plėtėsi, galima kalbėti apie moks­ lininkų bangą, kurie tais metais at­ ėjo dirbti į VU. Dabar jiems yra jau virš penkiasdešimties, šešiasde­ šimties metų. Kyla pamainų klau­ simas“, - teigia jis.

Artimiausiu metu J. Banys ne­ žada didesnių naujovių. „Sugriauti yra labai lengva, o sukurti kažką naujo visada sunku“, - pabrėžia jis. Pasak prorektoriaus, prieš įve­ dant naujoves visada reikia viską gerai apsvarstyti. „Neįmanoma su­ kurti vieno universalaus modelio ar sistemos, kuri nepriekaištingai veiktų, kai patys mokslai iš esmės skiriasi“, - teigia J. Banys.

Savo darbo principą prof. J. Ba­ nys formuluoja labai paprastai. „Dirbti reikia taip, kad po metų, pa­ žiūrėjus į savo darbo vaisius, ne­ būtų baisu ir gėda“, - mano jis.

Pasak J. Banio, šiuo principu jis yra pasiryžęs vadovautis ir eida­ mas mokslo reikalų prorektoriaus pareigas.

imkronika Renkami nauji dekanai Iki metų pabaigos keturiuose VU kamieniniuose akademi­ niuose padaliniuose bus renka­ mi dekanai ir instituto direkto­ rius. Dekanų rinkimai vyks Komunikacijos ir Istorijos fakul­ tetuose, o Medžiagotyros ir taiko­ mųjų mokslų institute bus renka­ mas direktorius. Šių kamieninių padalinių vadovų, kadencijos baigiasi gruodžio 16 dieną. Kau­ no humanitarinio fakulteto deka­ nas bus išrinktas iki Naujųjų me­ tų - gruodžio 31 d.

Keturi fakultetai šiais metais jau išsirinko dekanus. Medicinos fakultetas - prof. Zitą Aušrelę Kučinskienę, Teisės - prof. Vytautą Nekrošių, ir Ekonomikos - prof.

Birutę Galinienę. Visi šių fakulte­ tų dekanai perrinkti antrajai ka­ dencijai. Filologijos fakulteto de­ kanas doc. Antanas Smetona išrinktas pirmajai kadencijai.

Dekaną slaptu balsavimu pa­ prasta balsų dauguma renka fa­ kulteto taryba. Dekano kadenci­ ja - penkeri metai. Dekanas

renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Fizikos fakulteto dekanui prof.

J. Baniui tapus mokslo reikalų prorektoriumi, taip pat bus renka­ mas šio fakulteto dekanas. Kol kas laikinai šio fakulteto dekano pa­ reigas patikėta eiti Bendrosios fi­ zikos ir spektroskopijos katedros vedėjui prof. habil. dr. Vytautui Balevičiui.

„U.V.“ inform.

Europos Sąjungos Vidaus rin­ kos derinimo tarnybos 2007/ 2008 metų apdovanojimas Europos Sąjungos šalių stu­ dentai, studijuojantys ar baigę universitetines magistrantūros studijas, kurios apima pramoninę ir komercinę nuosavybę, gali da­ lyvauti konkurse ir laimėti Euro­ pos Sąjungos Vidaus rinkos deri­ nimo tarnybos (OHIM) skiriamą 2007/2008 metų apdovanojimą 15 tūkst. eurų už geriausią ma­ gistro darbą ir 7 tūkst. 500 eurų už antrąja vieta įvertintą magistro

darbą. Išrinkti minėti du magistro darbų autoriai taip pat turės gali­ mybę baigti penkių mėnesių truk­ mės mokymus OHIM. Paraiškas dėl dalyvavimo šia­ me konkurse galima pateikti iki

2007 gruodžio 15 d.

Informaciją apie paraiškų pa­ davimą ir dalyvavimą konkurse galima rasti internete: http:// oami. europa.eu/en/office/a ward/ default.htm.

universitas

2007 m. spalis

3

vilnensis

svečiai Ministrė įvertino VU bibliotekos Busimiems politologams - profesoriaus iš Izraelio paskaita rekonstrukciją Rugsėjo 27 dieną VU bibliotekoje apsilankė švietimo ir moks­ lo ministrė Roma Žakaitienė, Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretorius Dainius Numgaudis bei Mokslo ir tech­ nologijų departamento direktorius dr. Albertas Žalys. Gene­ ralinė bibliotekos direktorė prof. Audronė Glosienė supažin­ dino svečius su vykstančia bibliotekos patalpų rekonstrukci­ ja. Lydimi Vilniaus universiteto rektoriaus akad. Benedikto Juodkos ir prorektorių jie aplankė naująjį Humanistikos infor­ macijos centrą (HIC) ir Retų spaudinių saugyklą.

Rugsėjo 18 dieną VU TSPMI paskaitą skaitė profesorius Eyalas Zisseris. Jis nuo 1992 metų dėsto Tel Avivo universitete ir yra laikomas vienu žymiausių Izraelio ekspertų Artimųjų Rytų, ypač Sirijos klausimais. į Lietuvą jis atvyko pirmą kartą.

Viktoras DENISENKO Artimųjų Rytų problematika nė­ ra plačiai nagrinėjama Lietuvoje, tačiau, pasak E. Žissero, ateityje

Europai teks skirti šiam regionui nemažai dėmesio. Profesorius ra­ gino rimtai įvertinti demografinę arabų šalių dinamiką. Kaip pavyz­ dį E. Žisseris pateikė Egipto gyven­

tojų skaičiaus kaitą. Pasak jo, Na­ poleono žygio metu, XVIII amžiaus pabaigoje, šioje šalyje buvo vos 2,5 mln. gyventojų, mažiau negu šiandien Lietuvoje. Dabar Egipte gyvena virš 70 mln. žmonių. Tuo tarpu Europoje pastebima demo­ grafinė krizė. Pasak E. Zisserio,

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai Retų spaudinių saugykloje.

R. Malaiškos nuotr.

Viktoras DENISENKO Svečiai apžiūrėjo suremontuotą bibliotekos dalį. R. Žakaitienė pasi­ džiaugė, kad moderniai atnaujinto­ se patalpose vietos atsirado ir au­ tentiškiems baldams, saugantiems istorinę bibliotekos dvasią. Svečiams buvo parodytas bibliotekos rekonst­ rukcijos atradimas - anksčiau neži­ notos durys, vedančios tiesiai į Uni­ versiteto Teatro salės balkoną.

Ministrė bei ją lydintys asmenys buvo susipažindinti su HIC veikla.

Kompiuteryje jiems buvo parodyti šių, patalpų renovacijos etapai.

R. Žakaitienė pati įsitikino, kad cen­ tras jau veikia pilnu pajėgumu, pri-

ima skaitytojus ir suteikia studen­ tams savarankiško akademinio dar­ bo galimybių.

Didelį įspūdį svečiams paliko apsilankymas Retų spaudinių sau­ gykloje. Jiems buvo parodyti keli čia saugomi leidiniai bei įdiegta moderni gaisro gesinimo sistema.

Vilniaus universiteto bibliotekai, per savo ilgą istoriją išgyvenusiai ne vieną gaisrą, šios sistemos įsi­ gijimas - reikšmingas įvykis.

Ministrė pasidžiaugė, kad Vil­ niaus universiteto biblioteka sten­ giasi neatsilikti nuo sparčiai besivys­ tančių moderniųjų technologijų ir siekia išlaikyti XXI amžiaus bibliote­ kos lygį.

akivaizdu, kad ateityje Senasis že­ mynas gali sulaukti darbo jėgos in­ vazijos būtent iš Artimųjų Rytų re­ giono, kur jau dabar tarp aštriausių problemų minimas milžiniškas ne­ darbo lygis, skurdas, sveikatos ap­ saugos stoka.

Paskaitoje E. Zisseris pabrėžė, kad pati Artimųjų Rytų samprata jau yra ne geografinė, o politinė.

Atsižvelgdamas j tai profesorius kalbėjo ne tik apie Izraelį, Palesti­ ną, Siriją ir Egiptą, bet ir komenta­ vo įvykius Afganistane bei Irake.

Profesorius nevengė daryti plačių istorinių ekskursų, lygindamas pokario Artimųjų Rytų padėtį su dabartine situacija.

Šveicarijos moks­ lininkai grožėjosi Vilniaus universitetu Vilniaus universitete rugsėjo 25 d. lankėsi Šveicarijos mokslininkų dele­ gacija, tarp jos narių buvo Nobelio premi­ jos laureatas Heinrichas Rohreris. Nobe­ lio premija jam buvo suteikta 1986 metais už skenuojančio tunelinio mikroskopo sukūrimą (kartu su Gerdu Binnigu). Tu­ neliniu mikroskopu matomi atskiri ato­ mai medžiagos paviršiuje ir tiriamas jų išsidėstymas bei elektronų energinės būsenos. VU mokslininkai šiuo prietai­ su susidomėjo dar 1986 metais, o pir­ masis darbas tiriant Vilniuje užaugin­ tus kristalus paskelbtas 1992 metais (J. Vaitkus (matavo su STM), R. Baubi­ Nobelio premijos laureatas nas (augino kristalus).

Svečiai susitiko su VU mokslo rei­ H. Rohreris VU bibliotekoje. kalų prorektoriumi prof. J. Vaitkumi, ap­ V. Naujiko nuotr. „U. V.“inform. lankė VU biblioteką ir Observatoriją.

iKiisutartys Bendradarbiavimo rezultatas nauja laboratorija

Perspektyvus projektai neliko be paramos

Rugsėjo 21 dieną VU Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas habil. dr. Feliksas Ivanauskas pasirašė bendra­ darbiavimo sutartį su įmonės „Teltonika“ generaliniu direk­ toriumi Arvydu Paukščiu.

vo. Projektams realizuoti neužteko numatytų lėšų, tačiau jie nebuvo pa­ miršti ir liko rezervinių projektų sąra­ Rugsėjo 27 dieną Švietimo ir še. Dabar, kai tokia galimybė atsira­ mokslo ministerijoje buvo pasirašy­ do, šie projektai tapo pirmais, kurie tos sutartys dėl paramos septyniems gavo paramą pagal 2007-2013 me­ skirtingų universitetų ir mokslo įstai­ tų ES struktūrinės paramos švietimui gų kuruojamiems projektams. Pasi­ ir mokslui programą. Nauji konkur­ rašant sutartis dalyvavo VU rektorius sai panašiems projektams atrinkti akad. Benediktas Juodka. Iš šešių bus skelbiami ir vėliau, tačiau jiems aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų, kol kas dar rengiamasi. kurių projektai buvo paremti, VU vie­ Vienas iš paramą gavusių Vilniaus nintelis gavo finansavimą iškart universiteto projektų - „Optoelektrodviem projektams. Paramą vienam nikos technologijų plėtra mokslui ir projektui įgyvendinti gavo Lietuvos studijoms“. Projekto tikslas—įkurti aukš­ energetikos institutas, Lietuvos sodi­ tųjų technologijų centrą, skirtą tech­ ninkystės daržininkystės institutas, nologinėms studijoms ir taikomie­ Lietuvos žemdirbystės institutas, Lie­ siems optoelektronikos tyrimams. tuvos miškų institutas bei Vilniaus Numanoma, kad projektas skatins dailės akademija. mokslo ir verslo bendradarbiavimą, Galima priminti, kad šiems moks­ sustiprins Lietuvos institucijų pajėgu­ lo projektams savotiškai nepasise­ mus rengti kvalifikuotus specialistus, kė. Jie buvo parengti ir pateikti dar kurti ir diegti konkurencingas techno­ 2004-2006 metų ES paramos laiko­ logijas bei dalyvauti ES projektuose. tarpiu ir, nors buvo įvertinti kaip nau­ Projekto partneris yra Puslaidininkų fi­ dingi ir kokybiški, finansavimo nega­ zikos institutas. v Kitas VU projektas „Šiuolaikinio telechirurgijos centro įkūrimas“. Tai projektas, kurį įgyvendinti reikia siekiant užtikrinti kokybišką chirurgijos re­ zidentų mokymą. Numa­ toma įkurti telechirurgijos centrą, aprūpintą mo­ dernia telemedicinine mokomąją įranga bei in­ formacijos technologijų priemonėmis e-mokymuisi. Projekto partne­ riai - Vilniaus universi­ teto Santariškių klinikos ir Vilniaus greitosios pa­ VU rektorius B. Juodka pasirašo sutartis dėl galbos universitetinė li­ paramos projektams. V. Denisenko nuotr. goninė.

Viktoras DENISENKO Sutartis skatins VU ir įmonės tarpusavio ben­ dradarbiavimą vykdant įvairius mokslinius pro­ jektus. Fakultete bus įsteigta laboratorija, ku­ rią įrengs „Teltonika“.

Laboratorija bus pritai­ kyta studentų porei­ kiams. Joje jie galės ne tik patikrinti savo teori­ nes žinias, bet ir įgyti praktinio darbo patirties.

Mokslinės laboratori­ jos veikla bus naudinga tiek Universitetui, tiek MDF pasirašė sutartį su „Teltonika“. V Naujiko nuotr. „Teltonikai“. Numano­ ma, kad kai kurios studentų kursinių ir darni atskirai“, - pažymėjo A. Paukštys. bakalaurinių darbų temos bus sieja­ Pasak jo, Lietuva gali pasižymėti pasau­ mos su įmonės poreikiais. Tai pada­ lyje aukštųjų technologijų kūrimu. Tokio­ ryti nebus sunku, nes jau dabar kai mis sąlygomis, kai turime nedaug nau­ kurie studentai derina mokslus Uni­ dingų išteklių, A. Paukščio manymu, versitete su darbu „Teltonikoje“. Pa­ pagrindine vertybe tampa žmonių pro­ sak įmonės generalinio direktoriaus tas ir gebėjimas kurti naujoves.

A. Paukščio, pasirašyta bendradar­ Pasak Matematikos ir informatikos biavimo sutartis yra abipusiai naudin­ fakulteto prodekano doc. dr. Algiman­ ga vien dėl to, kad skatina glaudesnę to Juozapavičiaus, VU ir „Teltonika“ verslo ir mokslo sąjungą. „Teltonikos“ pradėjo aktyviai bendradarbiauti vos generalinis direktorius labai aukštai prieš metus, tačiau per tą laiką spėjo vertina žinias, kurias studentams su­ užsimegzti glaudus dalykinis ryšys. teikia Vilniaus universitetas.

Tokio pobūdžio kontaktai leidžia fa­ „Sujungę savo pastangas ne­ kultetui geriau įsivaizduoti realios dar­ abejotinai pasieksime žymiai geresnių bo rinkos poreikį ir atsižvelgiant į tai rezultatų negu galėtumėme pasiekti dirbrengti busimuosius specialistus.

Viktoras DENISENKO

E. Zisseris siūlė vertinti šio re­ giono problemas pirmiausia ne iš ekonominės, o iš psichologinės pusės. Pasak jo, Artimuosiuose Rytuose dėl visų nesėkmių yra įprasta kaltinti „amerikonų impe­ rializmą“ bei „amerikonų kolonia­ lizmą“, neieškant realių nepritek,liaus priežasčių. Su savotiškomis „psichologinėmis“ problemomis susiduria ir Artimųjų Rytų taikos procesas. „Kalbėdami apie taiką Izraelis ir Sirija turi galvoje skir­ tingus dalykus“, - pabrėžė E. Zis­ seris.

Po paskaitos profesorius atsa­ kė į studentų klausimus.

Vokietijos teisės centras pradėjo mokslo metus Spalio 4 d. Vilniaus uni­ versiteto Teisės fakultete mokslo metus pradėjo ketvirtoji Vokietijos teisės centro programos daly­ vių laida.

2007-2009 metų paskaitų kur­ są ketina lankyti apie 40 klausy­ tojų. Tai buvę ir esami Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ar ki­ tų aukštųjų mokyklų studentai, nusprendę dvejus metus savo žinias gilinti Vokietijos ir Europos Sąjungos teisės srityje. Dvi­ dešimties intensyvių kursų atski­ rų teisės šakų tematika paskai­ tas skaitys ir praktiniams užsiėmimams vadovaus J. W. Goethe's universiteto (Frankfur­ tas prie Maino) dėstytojai.

Programos dalyviams, įvykdžiusiems nustatytus reikalavi­ mus, bus išduodamas bendras J. W. Goethe's universiteto ir Vil­ niaus universiteto Teisės fakulte­ tų sertifikatas, kuris teisinėje ben­ druomenėje vertinamas kaip puiki rekomendacija. Šiemet atidarymo ceremoniją savo apsilankymu pagerbė Vokie­ tijos ambasadorius Volkeris Heinsbergas, J. W. Goethe's uni­ versiteto Teisės fakulteto profeso­ rius ir šio centro vienas įkūrėjų Helmutas Kohlis, kiti svečiai, taip pat Teisės fakulteto dėstytojai ir vadovai.

Vokietijos teisės centras Vil­ niuje įkurtas 2001 metais, vado­ vaujantis bendradarbiavimo pro­ tokolu, pasirašytu tarp Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, Johanno VVolfgango Goethe's uni­ versiteto Teisės fakulteto ir Vo­ kietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondo. Cen­ tras buvo įsteigtas atsižvelgiant į prioritetines Lietuvai bei Univer­ sitetui mokslinės veiklos kryptis bei Lietuvos integracinius proce­ sus į Europos Sąjungą.

Vokietijos teisės mokykla - vie­ na iš keturių mokyklų-centrų, vei­ kiančių Teisės fakultete kaip pa­ pildomos programos norintiems gilinti žinias užsienio valstybių tei­ sės srityje.

univereitas

4

2007 m. spalis

vilnensis

improjektai--------------------------------------------------------------------------

Moksliniai slėniai - žingsnis į XXI amžių?

Viktoras DEN1SENKO

Slėnių idėja subrandinta Pasak Vilniaus universiteto Strateginės plėtros reikalų prorek­ toriaus prof. habil. dr. Juozo Riman­ to Lazutkos, Vilniaus technologijų slėnio idėja gimė 2000-aisiais, kai atsirado Saulėtekio slėnio projek­ tas. Per visus tuos metus šis pro­ jektas buvo vystomas ir brandina­ mas. Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus miesto savivaldybė bei asociacija „Žinių ekonomikos fo­

rumas“ pasirašė protokolą dėl Saulėtekio slėnio steigimo, o 2003 metų gegužės 27 dieną veik­ lą pradėjo viešoji įstaiga „Saulėte­ kio slėnis“. Visa tai buvo pagrin­ das Vilniaus technologijų slėnio vizijai atsirasti. Pasak J. R. Lazut­ kos, prieš dvejus metus slėnio idė­ ja buvo pristatyta tuometiniams švietimo ir mokslo ministrui Remi­ gijui Motuzai ir Ministrui Pirminin­ kui Algirdui Brazauskui.

Vilniaus medicinos ir farmaci­ jos slėnio, kuris įsikurs Santariškėse, idėja nėra tokia sena, tačiau ir ji atitinka strategines šalies vys­ tymosi nuostatas. Pažymima, kad šio slėnio kūrimo visuomeninis po­ reikis yra grindžiamas Europos Są­ jungos bei Lietuvos politikos tiks­ lais, nustatytais Lisabonos strategijoje bei Valstybės ilgalai­ kės raidos strategijoje.

J. R. Lazutka pabrėžė, kad jau keletą metų sėkmingai veikia Santariškių medicinos įstaigų asocia­ cija (SMĮA), kurios prezidentas yra doc. habil. dr. Arvydas Laurinavi­ čius. Šį asociacija pirmiausia vie­ nija tas medicinos įstaigas, kurios šiuo metu yra Santariškėse - tai VU ligoninė Santariškių klinikos, VU Vaikų ligoninė, VU Onkologi­ jos institutas, Respublikinė tuber­ kuliozės ir infekcinių ligų univer­ sitetinė ligoninė bei Valstybinis patologijų centras. SMĮA taip pat priklauso Lietuvos medicinos bib­ lioteka. Kitaip sakant, Vilniaus me­ dicinos ir farmacijos slėnio idėja jau turi tvirtą pagrindą. Planuoja­ ma, kad įgyvendinant slėnio viziją į Santariškes persikels VU Ekspe­ rimentinės ir klinikinės medicinos institutas, VU Žalgirio ligoninė bei akademinis Vilniaus universiteto padalinys - Medicinos fakultetas.

Vilniaus moksliniai slėnius val­ dys atskiros valdybos. Kol kas dėl galimų valdybų sudėčių dar nėra sutarta, tačiau manoma, kad ne mažiau pusės balsų valdybose turi turėti būtent universitetų atstovai.

Yra žinomas posakis, kad ateitis kuriama šiandien. Rimtas žingsnis mokslinės Lietuvos ateities kūrimo link žengtas rugsėjo 28 dienq - Vyriausybei buvo pateiktos Vilniaus technologijų slėnio ir Vilniaus medicinos ir farmacijos slėnio vizijos. Nors šiandien minėtos vizijos dar tik analizuojamos, numatoma, kad jau 2013 metais šie moksliniai slėniai veiks visu pajėgumu. Planuojama, kad 2009-2012 metais jie turėtų išgyventi intensyvios plėtros laikotarpį, o iki galo susiformuoti ir sustiprėti iki 2018 metų. Slėnių idėjos įgyven­ dinimas labiau įtvirtins Lietuvos mokslinio ir akademinio gyvenimo pozicijas, padės atrasti glaudesnę mokslo ir verslo sferų sąveiką.

Saulėtekio mokslinės komunikacijos centras (naujoji biblioteka)

Vilniaus medicinos ir farmacijos slėnis įsikurs Santariškėse plačiau - pasaulinį) Vilniaus moks­ linių slėnių kontekstą. „Tiek Europos, tiek pasaulio mastu tokių slėnių ar slėnio tipo da­ rinių yra gana daug. Jų galima ras­ ti daugelyje Europos miestų, ypač ten, kur yra stipresni universitetai.

Tokie slėniai yra globalios rinkos veikėjai; mes taip pat orientuoja­ mės į tokį principą“, - pabrėžia J. R. Lazutka. Pasak jo, apie kon­ kurenciją už Lietuvos ribų reikia galvoti jau šiandien. J. R. Lazutkos manymu, Vilniaus moksliniams slėniams teks pirmiausia konkuruoti su artimiausių kaimynių - Latvijos, Kaliningrado srities, Baltarusijos, Lenkijos - universitetais ir moksli­ niai dariniais. Dėliojant konkuren­ tų sąrašą, J. R. Lazutka siūlytų ne­ pamiršti ir Skandinavijos šalių. Žinoma, nurungti skandinavus bū­ tų aukščiausias uždavinys. Pagrin­ dinė konkurencinė kova, pagal J. R. Lazutkos prognozę, kol kas vyks su Lenkija.

Pagrindinis konkuren­ tas - Rytų Europa

Vilniaus slėniai - vidinė konkurencija ar ben­ dradarbiavimas?

Mokslinių slėnių idėja yra su­ sijusi su siekiu sutelkti vienoje vietoje visą įmanomą mokslo, stu­ dijų bei verslo potencialą, nes tai galėtų paskatinti glaudesnį visų šių sričių bendradarbiavimą. Prof.

J. R. Lazutkos manymu, slėnių projektų įgyvendinimas padės maksimaliai išnaudoti Lietuvos ir pirmiausia Vilniaus intelektinį po­ tencialą. Taip pat planuojama, kad dalis veiklų, vykdomų slėniuose, bus nukreipta už Lietuvos ribų, o tai leis kalbėti apie europinį (arba

Nagrinėjant slėnių vizijas, na­ tūraliai gali kilti klausimas, ar slė­ nių subjektai sugebės išlaikyti darnaus bendradarbiavimo prin­ cipus, ar nenusiris iki tarpusavio konkurencijos? J. R. Lazutkos ma­ nymu, tokie nuogąstavimai yra nepagristi. Pasak jo, daug kas ke­ lia klausimą dėl galimos VU ir VGTU konkurencijos Vilniaus technologijų slėnyje. J. R. Lazut­ kos teigimu, Vilniaus universite­ tas kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu labai pra­

smingai ir vaisingai bendradar­ biauja nuo pat viešosios įstaigos „Saulėtekio slėnis“ įkūrimo. „Mes su VGTU kartu dirbame jau pen­ kerius metus. Per tą laiką atsira­ do žymiai daugiau tarpusavio su­ pratimo“, - teigia J. Lazutka. Jo manymu, tokie pat konstruktyvūs santykiai turėtų išsilaikyti ir pra­ dėjus veikti Vilniaus technologijų slėniui.

Manoma, kad pats slėnio prin­ cipas suteiks daugiau laisvės tiek mokslininkams, tiek verslo atsto­ vams, tiek studentams. Planuoja­ ma, kad slėnyje nebus griežtų ri­ bų tarp institutų, universitetų ir mokslo institucijų. Pasak J. R. La­ zutkos, šiandien yra nemažai skaudulių, susijusių su tuo, kad juridine prasme neįmanoma lais­ va migracija tarp verslo ir moks­ lo, opus yra ir akademinio mobi­ lumo klausimas. Slėnio sukūrimas turėtų išspręsti šias problemas.

Taip pat J. R. Lazutka nemano, jog faktiškas universitetų ribų ištir­ pimas slėniuose gali pakenkti stra­

teginiam Vilniaus universiteto sie­ kiui gauti nacionalinio universite­ to statusą. Tam neprieštarauja ir tai, kad, kaip numatyta vizijoje, slė­ nyje studijas baigusiems absol­ ventams kai kuriais atvejais bus iš­ duodami bendri diplomai. Pasak J. R. Lazutkos, tokių diplomų išda­ vimo principai remsis analogiška Europos šalių patirtimi.

dien niekas nežino ir negali pasa­ kyti, kokiu būdu verslas galės in­ vestuoti slėniuose. „Galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai tokį investavimą kol kas draudžia. Vi­ liamasi, kad įstatymai bus pakeis­ ti, bet šitas klausimas jau yra už Universiteto jurisdikcijos ribų. Vis­ kas Seimo rankose", - teigia J. R. Lazutka.

Mokslas prieš verslq?

Liks mažiau fakultetų?

Negalima pamiršti ir apie tai, kad mokslo ir verslo sąveika gali sukelti ir interesų konfliktų, nes trumpalaikiai verslininkų ir moks­ lininkų interesai gali skirtis. J. R. Lazutka prisipažino, kad ruošiant slėnių vizijas tarp mokslininkų ir verslininkų kildavo rimtų diskusi­ jų apie tai, kiek verslo poreikiai galės veikti studijų ir mokslo tyri­ mų procesui. J. R. Lazutkos ma­ nymu, akademinė bendruomenė, atsižvelgdama į verslo poreikius, tuo pačiu metu turi būti atspari verslo „diktatui“. Kaip pavyzdį jis pateikė Stanfordo universiteto pa­ tirtį, šalia kurio yra žymusis Sili­ cio mokslinis slėnis. Vasaros pra­ džioje Lietuvoje viešėjęs buvęs šio universiteto rektorius Gerhar­ das Kasparas pasakojo, kad var­ dan akademinės laisvės univer­ sitetas net kartais atsisakydavo užsakomųjų tyrimų.

Pasak J. R. Lazutkos, tam tik­ ros trinties tarp mokslo ir verslo tikriausiai nepavyks išvengti nei Vilniaus technologijų slėnyje, nei Vilniaus medicinos ir farmacijos slėnyje, tačiau pati slėnio aplin­ ka gali tapti terpe, kurioje bus plėtojamas dialogas. „Slėnio struktūra numatyta kaip asocia­ cija. Būsime toje asociacijoje ly­ giaverčiai partneriai, diskusijose galėsime rasti optimaliausią sprendimą - kokie yra verslo po­ reikiai, kokie yra Universiteto po­ reikiai“, - sako J. R. Lazutka.

Tačiau mintis apie verslo įtaką mokslui neturi virsti baubu. J. R. La­ zutka siūlytų žiūrėti į šį klausimą iš kitos pusės. Pasak jo, verslinin­ kai galėtų dėstyti, susipažindinti studentus pirmiausia su verslu­ mo ir inovatyvumo principais, da­ lintis verslo kūrimo patirtimi. Kita esama galimybė - verslininkų dalyvavimas Studijų komitetų veikloje. „Remiantis savo patirti­ mi galiu pasakyti, kad verslininkų nuomonė aptariant studijų progra­ mas yra labai sveikas dalykas“, teigia J. R. Lazutka.

Pabrėžiama, kad privatūs inves­ tuotojai domisi Vilniaus slėnių pro­ jektais. Pasak J. R. Lazutkos, ypač investuotojus domina Vilniaus me­ dicinos ir farmacijos slėnis. Tačiau susiduriama su kitokia problema.

J. R. Lazutka pažymėjo, kad šian­

Ateityje Vilniaus universitete gali likti mažiau fakultetų. Tai iš dalies yra susiję su slėnių forma­ vimo procesu. Vilniaus technolo­ gijų slėnio vizijoje kalbama apie galimą Fizikos, Gamtos mokslų ir Chemijos fakultetų sujungimą.

Pasak J. R. Lazutkos, galutinis sprendimas dėl fakultetų sujungi­ mo dar nėra priimtas, tačiau tokia galimybė bus svarstoma.

Fakultetų stambinimo kryptis yra numatyta Vilniaus universite­ to strateginiame plane. Lygiai to­ kią pat rekomendaciją VU yra pa­ teikę prieš kelerius metus jį vertinę Europos universitetų aso­ ciacijos ekspertai. Tai yra susiję su Universiteto strategija, pagal kurią einama decentralizacijos keliu - vis daugiau galių perduo­ dama fakultetams. Tačiau tokia strategija gali pasiteisinti tik tada, kai padaliniai yra pakankamai di­ deli.

Vilniaus technologijų slėnio erdvė gali suteikti palankias sąly­ gas fakultetų susijungimui, tačiau tai kol kas tik teorinė prielaida. Pa­ sak J. R. Lazutkos, apie galutinį sprendimą kalbėti yra dar anksti.

Kaip ir kokie fakultetai bus stam­ binami - tai diskusijų klausimas.

Saulėtekio vizitine kortele taps Vilniaus technologijų slėnis

Laisvus pastatus valsty­ bė gali parduoti Slėnių koncepcijoje numaty­ ta fakultetų koncentravimo vie­ noje vietoje strategija. Į Vilniaus technologijų slėnio erdvę, be ten jau esančių VU fakuitetų,

bus perkelti Matematikos ir in­ formatikos, Gamtos mokslų, Chemijos fakultetai. Į Vilniaus medicinos ir farmacijos slėnį bus perkeltas VU Medicinos fa­ kultetas. Pasak J. R. Lazutkos, ką daryti su atsilaisvinusiomis patal­ pomis, spręs Lietuvos Respubli­ kos Vyriausybė. J. R. Lazutka mano, kad sprendžiant šį klausi­ mą gali būti pasinaudota Valsty­ bės nekilnojamojo turto atnaujini­ mo programa. Pasak jo, tai reikštų, kad pastatai Vyriausybės sprendi­ mu gali būti perduoti „Turto ban­ kui“ tam, kad būtų kredituojama naujų statinių slėnių teritorijoje sta­ tyba. „Pastačius naujus pastatus ir į juos persikėlus Universiteto fa­ kultetams, senieji pastatai, matyt,

Nukelta j p. 5

universitas

2007 m. spalis

a k kkprojektai------------------Mokymai, kuriuose norėčiau dalyvauti vėl... Šiandien darbdaviai pagei­ dauja, kad aukštosiose mokyklo­ se darbui rengiami žmonės būtų ne tik aukšto lygio profesionalai, bet ir mokėtų pritaikyti savo žinias ir gebėjimus naujose situacijose, pastebėtų problemas, priimtų pa­ grįstus, kūrybiškus sprendimus, mokėtų bendrauti ir bendradar­ biauti, turėtų lyderystės įgūdžių, siektų mokytis visą gyvenimą. Šių

žinių, įgūdžių, gebėjimų bei nuo­ statų visumą sudaro bendrosios kompetencijos.

Vilniaus universiteto Karjeros centras baigia antruosius Europos socialinio fondo (ESF) ir valstybės bei universiteto lėšomis finansuo­ jamo projekto „Vilniaus universiteto Karjeros centro veikla organi­ zuojant magistrantų bendrųjų kompetencijų, atitinkančių darbo rinkos poreikius, praktinį ugdymą“ įgyvendinimo metus. Per šį laiko­ tarpį bendrųjų kompetencijų mo­ kymus baigė 185 magistrantai.

Mokymų dalyviai savo atsilie­ pimuose pažymi, kad bendrųjų

5

vilnensis

kompetencijų mokymai jiems at­ nešė labai daug praktinės nau­ dos, kadangi čia įgytas žinias ir įgūdžius jie gali panaudoti įvai­ riose situacijose darbe ir studijo­ se. Pavyzdžiui, studentai teigia, kad jiems „tapo lengviau spręsti konfliktus“, „sustiprėjo pasitikėji­ mas savimi dirbant komandoje“, „lengviau pavyksta susitvarkyti su stresinėmis situacijomis“ ir kt.

Dauguma mokymų dalyvių taip pat pabrėžia užsiėmimus vedusių lektorių profesionalumą ir chariz­ mą. Juos sužavėjo įdomiai veda­ mos paskaitos, kurios neprailgdavo, nes buvo pateikta įdomių praktinių užduočių. Kai kurie ma­ gistrantai prisipažino, kad šiuose mokymuose gautu mokymosi vi­ rusu „apkrėtė“ ir savo kolegas.

Geriausiai mokymuose įgytą patyrimą iliustruoja šis magistran­ to atsiliepimas: „Prieš praside­ dant bendrųjų kompetencijų mo­ kymams buvau skeptiškai nusiteikęs. Negi nemokami mo­ kymai gali būti naudingi? Po pir­

r

a

■MMIhAMURJ

★** *★ ★* ** * *ir

BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

L

mos mokymų valandos nuomonė pasikeitė. Paskaitos, trukusios vi­ są darbo dieną, tikrai neprailgdavo. Būdavo maloniai neįprasta, kad per paskaitą gali būti taip įdomu, ir kaip Ji galėjo taip grei­ tai prabėgti? Žavėjo profesiona­ lūs konsultantai-dėstytojai, pui­ kiai parinkti dalykai bei dėstymo metodai. Net būdavo keista, kaip galima taip efektyviai dirbti tokio­ je gausioje auditorijoje. Teorinės dalies iliustracijos praktiniais už­ siėmimais padėjo dar geriau įsi­ savinti naujus, o kartais senus, bet neakcentuojamus dalykus. Ta­ čiau joks atsiliepimas neprivers žmonių patikėti mokymų nauda ir įdomumu, kol jie patys nepabu­ vos bent vienoje paskaitoje. Iš tie­ sų šie mokymai buvo vienas ge­ riausių dalykų, kuriuose man teko dalyvauti studijuojant....“ Svarbu tai, kad nuo šio rudens mokymuose gali dalyvauti ir kitų Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų magistrantai. Paskutinės grupės seminarų ciklas prasidės

J L

KB J

L

Bendrųjų kompetencijų mokymai studentams atneša daug naudos.

V. Naujiko nuotr.

spalio 16 d. Tai

tikrai unikali ga­ limybė Vilniaus universiteto bei ki­ tų aukštųjų mokyklų magistran­ tams nemokamai įgyti šių dienų profesionalui reikalingų kompe­ tencijų.

Detalesnė informacija apie projektą pateikiama projekto svetainėje:

www.benkom.karjera. vu.lt.

Karjeros centro inform.

Projektas „Osteoartrito instruktorius" praturtina kineziterapeutų rengimo programas aukštosiose mokyklose Dr. Rūta SARGAUTYTĖ, projekto vadovė O koks būtų įspūdis, jei pradė­ jus studijuoti kineziterapiją ir iš­ klausius pirmąsias paskaitas apie skeleto raumenų ligas j auditoriją įžengtų sergantis lėtine sąnarių li­ ga - osteoartritu - žmogus - guvus, judrus, kupinas gyvenimo iš­ minties, turintis ką pasakyti sveikatos priežiūros specialistams savo ligos „profesorius“? Valakupių reabilitacijos centras, bendradar­ biaudamas su Lietuvos artrito aso­ ciacija, 2005-2007 m. dalyvavo ES Leonardo da Vinčio fondo remia­ mame projekte „Osteoartrito in­ struktorius“, kurio tikslas - parengti osteoartritu sergančius žmones dalyvauti kineziterapeutų rengimo ir tobulinimo programose. Šio tarptautinio bandomojo projekto koordinatorius - Švedi­

jos sergančiųjų reumatinėmis li­ gomis asociacija, tad osteoartri­ to instruktoriai vienu metu buvo rengiami Vokietijoje, Švedijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Iš viso projekte daly-

Studijuojantiems medici­ nos mokslus labai reika­ lingi praktinio darbo su sergančiaisiais įvairiomis ligomis įgūdžiai. Po kelerių metų teorinių studijų studentai pradeda lan­ kytis ligoninėse ir kitose gydymo įstaigose, kur gali kartu su patyrusiais specialistais apžiūrėti ten besigydančius ligonius ir aptarti jų ligos istorijas. vauja 11 partnerių iš 6 Europos šalių. Tačiau pirmiausia tarptau­ tinė specialistų komanda, vado­ vaujama pasaulinio garso reuma­ tologijos profesoriaus Anthony'io D. Woolfo, parengė medžiagą apie šiuolaikinę osteoartrito sampratą ir gydymą - pabrėžiant nemedikamentinų priemonių, ypač kinezite­ rapijos poveikį osteoartrito pre­ vencijai ir lengvo bei vidutinio sunkumo ligos gydymui. Semina­ re, kuris vyko Vilniuje 2006 m., jie parengė tarptautinę kinezite­ rapeutų ir gydytojų grupę, tarp jų

Osteoartrito instruktoriai kineziterapijos studentų auditorijose Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete

septynis specialistus iš Lietu­ vos, kurie tapo osteoartrito in­ struktorių mokytojais savo šaly­ se. Tad ir Lietuvoje jau turime trijų dienų osteoartrito instrukto­ rių kursus baigusius žmones, kurie yra pasirengę padėti mo­ kyti kineziterapijos studentus, parengę tam tikros struktūros „scenarijų“: pasidalinti savo gy­ venimo ir ligos patirtimi, paaiš­

kinti apie osteoartrito šiuolaiki­ nio gydymo ir prevencijos prin­ cipus, pabrėžti paciento vaidme­ nį gydymo ir reabilitacijos procese, pademonstruoti jų ge­ rą fizinę būklę ir nuotaiką palai­ kančius fizinius pratimus ir atsa­ kyti į studentų klausimus apie osteoartritą ir save. Grįžtamojo ry­ šio anketa atskleidė didelį stu­ dentų susidomėjimą ir norą daž­

niau susitikti su aktyviais, išma­ nančiais apie savo ligą ir neven­ giančiais atvirai bendrauti pa­ cientais, nes tai geriausiai padeda įtvirtinti teorines žinias.

Taigi jau galima kalbėti apie akivaizdžius šio projekto rezul­ tatus: parengta mokymo medžia­ ga apie osteoartritą, kuri bus pri­ einama kiekvienam specialistui, pacientui, studentui; parengti os­ teoartrito instruktoriai; parengti osteoartrito instruktorių mokyto­ jai; sukurtos osteoartrito instruk­ torių ir jų mokytojų rengimo pro­ gramos, kurios gali būti pritaikytos mokymams ateityje; užsiėmimai su osteoartrito instruktoriais bu­ vo išbandyti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šią naujovę palankiai

priėmė ir studentai, ir dėstytojai.

Projekto perspektyva - užsiėmi­ mų su osteoartrito instruktoriais įdie­ gimas kineziterapeutų rengimo pro­ gramose projekte dalyvaujančiose ir kitose Europos šalyse. Daugiau informacijos apie projektą „Osteo­ artrito instruktorius“ galima rasti tinklalapiuose www.reabilitacija.lt ir http://www.reumatikerforbundet.org/ start.asp?sida=6280.

Moksliniai slėniai - žingsnis Į XXI amžių?

Atkelta iš p. 4 būtų parduoti aukcione“, - prog­ nozuoja J. R. Lazutka. Į Vilniaus technologijų slėnį galvojama perkelti ir dalį Vil­ niaus universiteto bibliotekos, šiuo metu esančios Centriniuo­ se Universiteto rūmuose. Tam planuojama pastatyti naują pa­ statą, kuriame būtų įrengtas Mokslinės komunikacijos cen­ tras. Pasak J. R. Lazutkos, tai jau nebebus klasikinė bibliote­ ka, o veikiau erdvė, visapusiš­ kai pritaikyta individualiam dės­ tytojų ir studentų darbui.

Vilniaus universiteto bibliotekos ♦ generalinės direktorės prof. ha-

bil. dr. Audronės Glosienės tei­ gimu, Mokslinės komunikaci­ jos centre Saulėtekyje bus su­ telkta ten įsikūrusių VU fakultetų, mokslo institutų ir kitų institucijų bendruomenių poreikius atitin­ kanti informacija. Senajame Universiteto pastate likusioje bibliotekoje išliks mokslo ir kul­ tūros paveldo kolekcijos - senos ir retos knygos, rankraščiai, že­ mėlapiai.

Žingsnis į XXI amžių Vilniaus mokslo slėnių projek­ tų įgyvendinimą galima vertinti kaip žingsnį į XXI amžiaus stan­ dartus atitinkantį mokslinį ir aka­

deminį gyvenimą. Daugelyje Eu­ ropos šalių mokslinių slėnių su­ kūrimo idėja pasiteisino. Ar ji pa­ siteisins Lietuvoje, tikriausiai galėsime spręsti jau po penkerių šešerių metų.

Paklaustas, kiek slėnių siste­ ma pagerins Vilniaus universite­ to mokslo projektų ir studijų na­ šumą, J. R. Lazutka atsakė, kad kalbėti apie bendrą efektyvumą būtų pernelyg drąsu, tačiau atski­ rose srityse galima tikėtis kokybi­ nio proveržio. „Viskas priklauso nuo mūsų pačių - kiek mes su­ gebėsime bendradarbiauti, kiek sugebėsime derinti savo intere­ sus“, - pabrėžė J. R. Lazutka.

Pirmiausia reikėtų laukti pasie­ kimų medicinos, biologijos ir gy­ vybės mokslų srityse. J. R. Lazut­ ka prognozuoja, kad taip pat turėtų sustiprėti sąveika tarp fizi­ kų, chemikų ir matematikų, pa­ gerėti jų ryšiai su išorės partne­ riais. Be to, atsiveria naujos galimybės ir kitiems fakultetams, esantiems slėniuose. Pasak J. R. Lazutkos, naujas veiklos nišas galėtų atrasti Ekonomikos ir Tei­ sės fakultetai, teikdami konsulta­ cijas mokslininkams ir studen­ tams, norintiems kurti savo verslą. „Jeigu turėsime normaliai funkcionuojančią verslo para­ mos infrastruktūrą, t. y. Mokslo

technologijų parkus, tai tiek stu­ dentams, tiek dėstytojams bus gana didelė paspirtis patiems pa­ bandyti gyventi iš savo proto, iš intelektinės veiklos rezultatų“, -

mano J. R. Lazutka.

Prorektoriaus nuomone, studi­ jų kokybei didelės įtakos turės ak­ tyvi universitetų sąveika su moks­ lo institutais. Prognozuojama, kad taip sąveikaujant studen­ tams bus suteiktos galimybės naudotis institutų disponuojama įranga, atlikti mokslo praktiką pa­ čiame slėnyje, o gal net gauti nuolatinį darbą čia esančiose mokslo institucijose.

universitas

6

2007 m. spalis

vilnensis

> f >bibliotekoje___________________________________________________ Papildytas bibliotekos kultūros paveldo fondas Šių metų rugsėjį biblioteka praturtėjo dviem retais leidiniais.

IOANNIS FERRARI! Montani, InVlus Eeudorum collcflanea auodammodo meįfeodka, tyroii&ut ai lurfi dilapiin* ucriiuttibuj acn inuiitia. į !N TaidumCo-Lc-.,

Birutė BUTKEVIČIENĖ, VUB direktorė kultūros paveldui Pirmasis - rankraštinė knyga „Pflanzen - Atlas enthaltend die Darstellung sammtlicher, in der Provinz Preussen vorkommenden, phanerogamischen Feldpflanzen / gezeichnet von Rector E. G. J. VValdhauer, Lehrer an der hoehern Būrgerschule zu Memel (Augalų atlasas, vaizduojantis vi­ sus Prūsijos provincijoje sutinka­ mus fanerogaminius lauko auga­ lus piešė aukštesniosios Klaipė­ dos miesto mokyklos mokytojas, rektorius E. G. J. VValdhaueris).

Knygos pradžioje autorius krei­ piasi j busimuosius skaitytojus.

Autoriaus žodyje pažymima, kad 1853 m. liepos mėnesį Karaliau­ čiuje surengtoje parodoje buvo pristatytas trečdalis jo parengto augalų atlaso. Apie šį įvykį Kara­ liaučiuje leidžiamame laikraštyje „Hartungsche Zeitung“ Nr. 195 buvo rašoma: „Labai norėtųsi pa­ minėti vieną iš rektoriaus VVald­ hauer pieštų gamtos istorijos at-

Šios retos knygos papildė VU bibliotekos Rankraščių skyriaus fondus lasų, kuris apima trečdalį Prūsijos provincijoje augančių lauko auga­ lų. Šis kūrinys, kuris yra šešerių

metų augalų rinkimo ir piešimo re­ zultatas, patraukia ir stebina žiū­ rovus savo piešinių preciziškumu.

Norėtųsi tikėti, kad, vardan moks­ lo, šis kūrinys kartu su Meyer, Patze ir Elkan prūsų flora būtų iš­ spausdintas kaip pilnas leidinys.

Piešiniai piešti plunksna ir specia­ liu rašalu, o tik tam tikrai augalų rūšiai būdingos vietos natūraliai nuspalvintos.“ Kitame to meto laik­ raštyje „Ostpreussische Zeitung“

Nr. 197 rašoma: „Rektoriaus VVald­ hauer „Augalų atlasas" susilaukia didžiausio dėmesio pirmiausiai kaip mokslo ir meno kūrinys. Ja­ me esantys gamtoje realiai egzis­ tuojantys augalai piešti plunksna, juodu tušu yra meniški, ir natūra­ lios spalvos atspindi ypač tikslų gamtos suvokimą.“ Palankus pirmosios dalies įverti­ nimas paskatino retorių G. J. VVald­ hauer) kuo greičiau baigti šį darbą, tam prireikė dar trejų metų.

Biblioteka knygą įsigijo už ben­ dras Vilniaus universiteto ir Vilniaus

universiteto Tarptautinio verslo mo­ kyklos lėšas. Biblioteka būsimų ty­ rinėtojų vardu dėkoja Vilniaus uni­ versiteto bendruomenės nariams, skyrusiems 2 proc. gyventojų paja­ mų mokesčio, ir Tarptautinio verslo mokyklos direktoriui J. Niedvarui.

Rankraštinė knyga saugoma biblio­ tekos Rankraščių skyriuje.

Antrasis bibliotekos įsigytas lei­ dinys yra „Ferrarius, Joannes (1485-1558). In usus feudorum collectanea ųuodammodo methodica tyronibus in iuris disciplina versantibus non inutilia... Francoforti..., 1554. Forster, Valentin (1530-1608). De successionibus quae ab intesto deferruntur, libri quinque... Basileae, ...1566“.

Leidinys, susidedantis iš dviejų

skirtingų autorių knygų, yra vertin­ gas XVI amžiaus teisės veikalas, atspindintis to meto Europos socia­ linę padėtį, jame detaliai analizuo­ jami probleminiai turto dalybos klausimai, didžiausią dėmesį ski­ riant tokiems atvejams, kai turtą tenka dalinti be buvusio savininko testamentinės valios arba be liudi­ ninkų patvirtinimo. Knyga nušvie­ čia to meto Europos teisės mokslo padėtį ir pateikia praktinių nurody­ mų bei patarimų beneficijų teisės sritimi besidominčiam jaunimui.

Knygą biblioteka įsigijo iš priva­ taus žmogaus ir už tai turėjo atly­ gino jam knygomis iš bibliotekos atsarginio fondo.

Tikimės, kad knyga pasitarnaus teises mokslų istorijos tyrinėto­ jams. Ji saugoma bibliotekos Re­ tų knygų skyriaus fonduose.

Prieš aštuonerius metus biblio--^ teka įsigijo D. Kleino „Compendium Litvanicum", 1654 (93 tūkst. litų). Tai buvo vienas iš penkių pa­ saulyje žinomų D. Kleino grama­ tikos egzempliorių, jį įsigijome Lie­ tuvos švietimo ministerijos lėšo­ mis, už tai esame dėkingi tuome­ tiniam švietimo ministrui poetui Kornelijui Plateliui.

Lietuvoje privačių asmenų ranko­ se dar yra ne viena mokslo ir kultūros istorijai vertinga knyga, todėl labai svarbu, kad jos praturtintų Lietuvos bibliotekų kultūros paveldo fondus.

Vilniaus universiteto bibliotekos fonduose saugoma per penkis mi­ lijonus leidinių, iš jų per 178 tūkst.

- XV-XIX a. spaudinių ir per 200 tūkst. - XII—XIX a. rankraščių.

Paroda menotyrininkei, literatūrologei Irenai Kostkevičiutei VU biblioteka skaitytojus ir svečius vėl nudžiugino nauja paroda Baltojoje salėje. Paroda turtinga ne tik dokumentine medžiaga, bet ir įvairių dailininkų paveikslais, meno dirbi­ niais, vaizdingai atspindinčiais aplinką, supusių menotyri­ ninkės, literatūrologės Irenos Kostkevičiūtės gyvenimų.

Virginija BAGDONAVIČIENĖ,

VUB Rankraščių skyrius Irena Kostkevičiūtė - energinga Lietuvos klasikinės kultūros gynė­ ja ir puoselėtoja, žinoma lietuvių literatūros ir meno tyrinėtoja, Vin­ co Mykolaičio-Putino kultūros pa­ ramos fondo steigėja ir organiza­ torė, humanitarinių mokslų dak­ tarė.

Mergaitė iš didelės šeimos ko­ pė j mokslo aukštumas. Skintis ke­ lią į gyvenimą jai reikėjo pačiai.

1951 metais sėkmingai apgynusi diplominį darbą apie Kristijoną Donelaitį (darbo vadovas prof.

V. Mykolaitis-Putinas) baigė Vil­ niaus universitetą, įgijo pasirinktą specialybę, įstojo į aspirantūrą.

1954 m. I. Kostkevičiūtė pradėjo dirbti Lietuvių literatūros katedro­ je asistente. 1955 m. apgynė Filo­ logijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Kritinio rea­ lizmo išsivystymas lietuvių groži­ nėje prozoje XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje“ (mokslinis darbo va­ dovas prof. V. Mykolaitis). Katedro­ je ėjo vyresniosios dėstytojos, nuo 1957 m. birželio - docentės parei­ gas. Skaitė literatūros mokslo įva­ do, lietuvių literatūros istorijos kur­ sus, spec. kursą apie kritinį rea­ lizmą lietuvių prozoje. 1956 me­ tais disertacijos pagrindu išlei­ džiama jos knyga „Kritinis realiz­ mas lietuvių grožinėje prozoje

XIX a. pabaigoje - XX a. pradžio­ je“. Deja, prasmingas, kūrybingas, su meile atliekamas darbas netru­ kus buvo grubiai nutrauktas - pra­ sidėjus garsiajai Lietuvių literatū­ ros katedros valymo bylai, Irena Kostkevičiūtė „kaip negalinti už­ tikrinti komunistinio studentų auk­ lėjimo“ kartu su dar keliomis kole­ gėmis 1962 m. iš katedros buvo pašalinta. Tvirta valia, aiškus tiks­ las, nerimstanti dvasia neleido jaunai mokslininkei palūžti. 1964 m. pasirodo jos literatūrinių etiu­ dų ir eskizų knyga „Literatūros die­ novidžiai“. Tolesnei veiklai lemtin­ gas buvo grupės bičiulių dailinin­ kų paskatinimas parašyti apie Kė­ dainių apylinkėse „aptiktą“ dievdirbj Vincą Svirskį. „Be abejo, kai teko palikti universitetą, galėjau at­ sidėti kitiems darbams. Reikėjo kuo skubiausiai fiksuoti „gyvąją medžiagą“ - baigiančius išmirti meistro amžininkus. Taip ir prasi­ dėjo mano kelias j liaudies kūry­ bos studijas - skelbiau, tyrinėjau medžiagą...“JI. Kostkevičiūtės pa­ sakojimas). Šį kelią vainikavo me­

notyros studija „Vincas Svirskis“ (1966), su režisieriumi R. Verba su­ kurtas filmas „Vincas Svirskis“ (I. Kostkevičiūtė - scenarijaus au­ torė).

1968-1984 metais I. Kostkevi­ čiūtė dirbo Lietuvos MA Istorijos instituto Menotyros skyriuje. Išlei­ do menotyros studijas „Jonas Švažas“ (1985), „Žmogus Vytauto Kašubos kūryboje“ (lietuvių ir an­

glų kalbomis, 1997). Parašė daug straipsnių apie naujausią lietuvių dailę. Yra „XX a. lietuvių dailės is­ torijos 1900-1940“ redaktorė ir viena autorių (skyriai apie XX a. dailę, M. K. Čiurlionį, tarpukario skulptūrą), „XX a. lietuvių dailės is­ torijos 1940-1960“ (1990) viena iš autorių. I. Kostkevičiūtės litera­ tūros ir vaizduojamojo meno tyri­ nėjimams būdinga interpretacinė metodologija. Kūrinį siekiama in­ terpretuoti remiantis plačiais kul­ tūriniais kontekstais, išryškinti kū­ rybinės asmenybės savitumą.

I. Kostkevičiūtė parengė šias kny­ gas: „Justinas Vienožinskis.

Straipsniai. Dokumentai. Laiškai.

Amžininkų atsiminimai“ (1970); Vinco Mykolaičio-Putino knygai „Raštai, Estetika“ (1989) parašė įvadinį straipsnį „Poeto ir mąstyto­ jo keliu“; parengė ir parašė komen­ tarus Vinco Mykolaičio-Putino „Raštų“ I, ii tomams (1989-1990), komentarus „Raštų“ V tomui (1993), parengė „Raštų“ VI tomą „Sukilėliai, I knyga“ (2002); „Poezi­ jos rinktinę“ (2004). Didelis I. Kost­ kevičiūtės indėlis leidžiant V. My­ kolaičio-Putino raštus. Kaip taikliai pastebi V. Sventickas, „yra kultūros darbų, kuriuos gali padaryti tas vie­ nas žmogus. V. Mykolaičio-Putino kūrybos autentikos - su aplinkybių asmenišku pažinimu ir unikaliais komentarais - tiesiog neturėtume, jeigu ne I. Kostkevičiūtės darbai.

Kalbu apie jo „Raštų“ rengimą, ide­ ologinės prievartos žalotų tekstų atitaisymą, apie jos sudarytą klasi­ ko straipsnių knygą, atsiminimų tel­ kimą, pastangas išlaikyti Putino kū­ rybą intelektinio gyvenimo centre - ligi šiol“.

I. Kostkevičiūtės nuopelnai dideli ne tik literatūrologijos ir menotyros

Parodos atidarymo akimirka. R. Malaiškos nuotr. srityse. Žavi jos aktyvi visuomeni-

ninkės pozicija, dėmesys visoms Lietuvos dabarties gyvenimo pro­ blemoms. Ji rūpinosi Vilniaus se­ namiesčio, Rasų kapinių, istorinių paminklų, tautinės kultūros išsau­ gojimu, inicijavo ne vieną visuo­ menės akciją, aktyviai dalyvavo Lietuvos Dailininkų sąjungos, Są­ jūdžio, Lietuvos ateities forumo, vi­ suomeninės organizacijos „Consilia academica“ („Kad Lietuva ne­ išsivaikščiotų“) veikloje, ji - Vinco Mykolaičio-Putino kultūros para­ mos fondo iniciatorė, steigėja ir or­ ganizatorė.

Lietuvos Respublikos Preziden­ to dekretu už uolų ir sąžiningą dar­ bą 1995 metais Irena Kostkevičiū­ tė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino di­ džiuoju Karininko kryžiumi.

2007 m. liepos 20 dieną neteko­ me šio įstabaus, šviesaus Žmo­ gaus. Ji atgulė Rasose, kurias taip mylėjo ir gynė. Į Irenai Kostkevičiūtei skirtos parodos atidarymą Vilniaus uni­ versiteto Baltojoje salėje gausiai susirinko buvę jos draugai, ben­ draminčiai, artimieji. Bibliotekos direktorė kultūros paveldui Biru­ tė Butkevičienė atidarydama pa­ rodą Ireną Kostkevičiūtę pristatė kaip vieną iš „įstabiausių ir ža­

viausių lietuvių kultūros asmeny­ bių“. Apie Ireną Kostkevičiūtę kaip humanistinės kultūros, hu­ manistinės tradicijos puoselėto­ ją ir gynėją kalbėjo filosofas Krescencijus Stoškus: „Ji nebuvo ma­ dinga, ji buvo prisišliejusi - pri­ sišliejusi prie idealiojo žmogaus. Žmogus didingas ir menkas, bet

humanizmas šliejasi prie didžio­ jo žmogaus, prie kurio reikia temptis, be perstojo augti, stieb­ tis... Taigi, Irena Kostkevičiūtė yra humanistinės klasikinės kultūros puoselėtoja, gynėja, tos kultūros saugotoja ir dėl to ištikimai tapa­ ti. Tapati - tai žmogus, išsaugan­ tis ir brandinantis savo vienovę, savo asmeniškumą“.

Dailininkas Aloyzas Stasiulevi­ čius pristatė I. Kostkevičiūtės bute sukauptą paveikslų ir meno dirbi­ nių kolekciją, kurios dalis ekspo­ nuojama jubiliatės parodoje Bal­ tojoje salėje. Šiltais atsiminimais

41

apie savo pažintį, bendravimą su I. Kostkevičiūtė, jos potraukį ir meilę tradicijai pasidalijo prof. Saulius Sondeckis.

Netikėtu šiltu ir prasmingu ak­ centu parodoje tapo dvi baltos ro­ žės, Romos Dambrauskaitės per­ duotos su Margaritos Dvarionaitės * žodžiais: „Šitas rožes padėk prie

Irenos knygų...“

universitas

2007 m. spalis

7

vilnensis

studijos

Kiek kainuoja mokslai?

Viktoras DENISENKO

Šiandien visi moka vienodai „Universitas Vilnensis“ nu­ sprendė išsiaiškinti, kiek gi šian­ dien Vilniaus universitete kainuo­ ja mokslai. Pasak akademinių reikalu prorektorės dr. doc. Biru­ tės Marytės Pociūtės, dabar visi mokantieji už studijas įneša j Uni­ versiteto biudžetą vienodo didžio sumą-520 litų už pusmetį. Ši kai­ na nustatyta remiantis Aukštojo mokslo įstatymu. Tiek moka 50 proc. dieninių studijų pirmos ir antros pakopos studentų. Vakari­ nėse ir neakivaizdinėse studijo­ se studijuojantys asmenys moka visą studijų kainą. Doc. B. M. Po­ ciūtės teigimu, dar visai neseniai buvo manoma, kad tokia mokėji­ mo tvarka išsilaikys ilgai, bet pa­ sirodė, kad pokyčių galima laukti jau artimiausiu metu.

Tiesa, švietimo ir mokslo mi­ nistrė Roma Žakaitienė pažadė­

jo, kad sena įmokų už mokslus tvarka galios dar ir 2008 metais, nors ankščiau buvo manoma, kad būtent kitąmet dabartinė įmokų tvarka bus pakeista. Kaip prane­ šama, pokyčiai įmokų sistemoje atidėti todėl, kad dar nėra sukurta atitinkama paskolų sistema. Be to, numatoma atlikti tyrimą ir apklau­ sas, kiek studentai yra pajėgūs mokėti už studijas. Tačiau tai, kad naujų studijų įkainių įvedimas bus atidėtas, nelabai nuramino visuo­ menę, artimiausioje ateityje klau­ simasis tiek liks aktualus.

„Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus suge­ bėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, - skelbia 41-asis Lietu­ vos Respublikos Konstitucijos straipsnis. Tačiau būtent dėl perspektyvos, kad įvykdžius rengiamą Aukštojo mokslo reformą ateityje mokėti už mokslą teks visiems, visuomenėje kyla susirūpinimo banga. Labiausiai dėl to nerimauja dabartiniai vyresniųjų klasių moksleiviai ir jų tėvai. Dar labiau aistras dėl Aukštojo mokslo reformos pakurstė informacija, jog Švietimo ir mokslo ministerija ruošiasi siūlyti, kad studentams metai uni­ versitetuose kainuotų nuo 1040 iki 5200 litų, o kolegijose - nuo 1040 iki 1820 litų. Nors šie įkainiai dar nepatvirtinti, jų paskelbimas jau tapo pre­ tekstu plačioms diskusijoms.

Vilniaus universiteto poreikius, B. M. Pociūtė atsakė, kad tokio dy­ džio įmokos būtų priimtinos VU, bet nereikia pamiršti, kad studijų išlai­ dų dydžiai, priklausomai nuo kryp­ ties, yra nevienodi. Studijų išlaidas sudaro kelios skirtingos dalys, tarp jų yra ir išlaidos, susijusios su in­ frastruktūra, ir aprūpinimas me­ džiagomis, reikalingomis studijoms, ir studijų proceso išlaidų dengimas.

Bet kurio atveju įmokos už studi­ jas, kurios bus įvestos ateityje, tik­ riausiai vėl dengs tik dalį realios studijų kainos. Žvelgiant į 2007 metams Švie­

timo ir mokslo ministerijos nusta­ tytus studijų išlaidų dydžius, gali­

ma matyti, kad pigiausiai įvertin­ tos humanitarinių ir socialinių mokslų studijos. Pavyzdžiui, išlai­ dos dieniniams humanitarinių mokslų, išskyrus filologiją, baka­ lauro studijoms sudaro 2825 litus per metus. Tokios pačios pozici­ jos socialinių mokslų studijų iš­ laidų dydis (išskyrus sportą, psi­ chologijos studijas ir viešąjį administravimą) sudaro 3356 li­ tus. Bet yra studijų, kurių išlaidų dydžiai dieninių studijų bakalau­ ro pakopoje artėja prie 10 tūkst.

Pavyzdžiui, odontologija įvertinta 9736 litais. Tarp brangiausių VU studijų taip pat yra medicinos (7718 Lt) ir fizikos (6491 Lt) moks­

Numatomų įmokų intervalas priimtinas, bet...

Akademinių reikalų prorekto­ rė pabrėžia, kad visos įmokos su­ eina į bendrą biudžetą ir tada jau yra skirstomos pagal poreikius. „Negalima teigti, kad studentų įmokos tikrai bus paskirtos profe­ sorių algoms išmokėti ar sumokėti už elektrą. Išankstinio įmokų pa­ skirstymo nėra“, - teigia B. M. Po­ ciūtė. Tačiau mokėdami tokią įmoką studentai padengia tik dalį realios studijų kainos, kitą dalį pa­ dengia valstybė.

Paklausta, ar viešai nuskambė­ jęs galimų įmokų nuo 1040 iki 5200 litų diapazonas patenkins

Doc. M. B. Pociūtė siūlo studentams įmokas už studijas laikyti investicija lai bei specifinių kalbų filologija ir vertimo studijos (6112 Lt). Są­ naudos magistrantūros ir specia­ liosioms profesinėms studijoms yra dar didesnės.

Pasak B. M. Pociūtės, gali kilti nemenka problema, jeigu kiekvie­ na aukštoji mokykla savaip nusta­ tinės tų pačių studijų kainas. Aka­ deminių reikalų prorektorė tokiu atveju įžvelgia nešvarios konku­ rencijos ar net kartelinių susitari­ mų grėsmę. „Tarkime, mes nusta­ tome, kad pas mus studijos kainuoja 5 tūkst. litų, o kitame uni­ versitete tokios pat studijos kai­ nuoja 1,5 tūkst. litų. Kur sieks įstoti jaunimas?“ - argumentuoja savo poziciją B. M. Pociūtė.

Akademinių reikalų prorektorė mano, kad išvengti tokios grėsmės iš dalies galėtų padėti aukštojo mokslo įstaigų reitingavimas. Jei­ gu būtų parodyta, kad universite­ tas universitetui nelygu, galimas skirtumas dėl tos pačios pakraipos studijų kainos aukštojo mokslo įstaigose nekeltų jokių klausimų, o ir būsimieji studentai, pasirink­ dami universitetą, galėtų labiau at­ sižvelgti į savo siekius ir poreikius.

Mokėti turi visi

Jaunimas nerimauja, kad įvykdžius aukštojo mokslo reformą, už studijas gali tekti mokėti visiems

Wettbewerb fūr Studierende aller Facher an den litauischen Universitaten

Deutsch in Studium und VVissenschaft - KLIPP & KLAR! Mit diesem Wettbewerb geben wir den litauischen Studierenden die Gelegenheit, eigene Projekte aus ihren Fachern aut Deutsch zu prasentieren - als Poster, als Internetseite oder als Prasentation am Computer (z. B. Powerpoint). Hauptpreise: 2 Sommersprachkurse an einer Universitat in Deutschland. Erste Bewerbungsfrist: 5. November 2007.

Weitere Informationen ūber die VVebseiten www.uni-kiel.de/werftprojekt/klaus.htm (DAAD in Vilnius) oder www.goethe.de/vilnius (Goethe-lnstitut Vilnius).

Der Wettbewerb wird veranstaltet vom DAAD in Litauen in Zusammenarbeit mit dem Goethelnstitut Vilnius und der Interessengemeinschaft „Uni diskutiert - auf Deusch!“ unter der Schirmherrschaft der Botschaft der Bundesrepublik Deutschland in VVilna.

DAAD Deutscher Akademischer Austausch Dienst German Academic Excange Service Botschaft der Bundesrepublik Litauen VVilna Goethe Institut Vilnius

Doc. B. M. Pociūtė nemato tra­ gedijos, jeigu už studijas reikėtų mokėti visiems studentams. Pasak jos, laiduoti nemokamas aukštojo mokslo studijas gali sau leisti tik labai turtinga valstybė. Ji siūlytų esamiems ir būsimiems studen­ tams vertinti įmokas už studijas kaip investiciją. Pasak B. M. Po­

ciūtės, studentas galiausiai taip pat nelieka nuskriaustas - įgijęs aukštąjį išsilavinimą jis gali tikė­ tis gauti gerą darbo vietą, dirbti kvalifikuotą darbą. Toks požiūris galėtų pagerinti būsimų studentų motyvaciją, priverstų rimčiau žiū­ rėti j mokslus. Žinoma, lieka klausimas dėl aukštus akademinius pasiekimus rodančių ir socialiai remtinų stu­ dentų. Anot B. M. Pociūtės, šis klausimas gali ir turi būti spren­ džiamas. Jos manymu, reikia rim­ tai apgalvoti paramos socialiniai remtiniems abiturientams mecha­ nizmą, kad Aukštojo mokslo re­ formos padariniai neužtrenktų jiems durų į universitetą. „Turi bū­ ti specialios vyriausybinės ir vals­ tybinės programos, kurios galėtų suteikti normalias stipendijas, do­ tacijas ar kitokią paramą“, - pa­ brėžia prorektorė. Pasak jos, pa­ tiems gabiausiems studentams taip pat turi būti skiriamos dotaci­ jos ir stipendijos, kad jie, kaip ir numatyta Konstitucijoje, gautų faktiškai nemokamą mokslą.

Nereikia pamiršti, kad ir dabar veikia paskolų studentams siste­ ma. Pasak B. M. Pociūtės, besi­ mokantys Vilniaus universitete naudojasi ja gana aktyviai. Tie­ sa, šiandien tik nedaugelis pasii­ ma paskolą tam, kad susimokėtų už mokslus. Matyt, 1040 litų įmo­ ka už metus nesukelia didesnių problemų nei studentams, nei jų tėvams. Dažniau paskolos yra imamos pragyvenimui. Tačiau įvedus naujas įmokas už mokslą ši statistika gali pasikeisti.

V. Naujiko nuotr.

Nauja magistrantūros programa Vilniaus universiteto teikta paraiška ERASMUS MUNDUS magistro studijų programai „Darnių regioni­

nių sveikatos sistemų Europos magistro programa“ lai­

mėjo finansavimą. Projekto koordinatorius - Vilniaus uni­ versitetas, partneriai: Budapešto Corvinus universitetas (Vengrija), Veronos universitetas (Italija), Deusto univer­ sitetas (Ispanija). Pagal šią programą studijuojantys stu­ dentai turės galimybę praleisti 1 arba 2 semestrus kiek­ viename iš minėtų universitetų ir gaus magistro diplomą, patvirtintą visų šių universitetų.

universitas

8

2007 m. spalis

vilnensis

uimes - studentai

VU pirmakursių tyrimas padeda spręsti aktualią problemą Dvi Vilniaus universiteto pirmakursės Ispanijoje vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse sulaukė tarptauti­ nio pripažinimo - iškovojo specialų prizą už dvejus metus trukusį cinko dangų korozinių savybių tyrimą.

Devyniolikmetės Milda Jurėnaitė ir Rasa Briedytė tyrimą pradėjo kartu, dar besimokydamos mokyklo­ je. Tai pirmasis jaunųjų mokslininkių laimėjimas mokslo srityje. Juo, be abejonės, džiaugiasi ir Universitetas, todėl „Univer­ sitas Vilnensis“ kviečia VU studentes pokalbiui apie specialiu prizu apdovanotą tyrimą bei merginų ambici­ jas siekti dar didesnių laimėjimų.

Inga NORKUTĖ

Du - jau komanda Koks tyrimas sulaukė tarp­ tautinio pripažinimo?

Milda. Tai nebuvo išradimas - nebe tie laikai, kad kas nors ką nors vienas ar dviese išras­ tų. Dvejus metus tyrėme cinko ir cinko lydinių dangas, ieško­ jome dangų savybių, garantuo­ jančių geresnę apsaugą nuo korozijos.

Rasa. Korozijos problema ak­ tuali visame pasaulyje. Dėl koro­ zijos per metus prarandami milžiniški plieno kiekiai. Todėl

Su kokiais mokslininkais teko pabendrauti? Ką vertin­ go sužinojote?

R. Teko bendrauti su įvairių chemijos sričių mokslininkais, taip pat klausytis fizikos srityje dirban­ čių mokslininkų paskaitų. Konkur­ se supratau, kad kiekvienas moks­ lininkas yra savitas ir įdomus. Taip pat įsitikinau, kad moksle svarbus ne tik smalsumas, noras patirti, at­ rasti, bet ir žmogiškosios savybės.

Ar po konkurso jaučiate dė­ mesio antplūdį?

R. Dėmesio antplūdžio tikrai nepajutau. Susidomėjimą kartais jaučiu, tačiau antplūdžiu to ne­ pavadinsi. Mūsų pasiekimu susi­ domėjo Universitetas, laimėjus pasveikino draugai, taip pat esa­ me pakviestos j Prezidentūrą. Ma­ nau, kad tai gana aukštas vertini­ mas.

Devyniolikmetės M. Jurėnaitė ir R. Briedytė džiaugiasi busima stažuote Prancūzijoje Valensijoje mūsų darbas buvo pa­ lankiai sutiktas.

Kodėl tyrimą atlikote dvie­ se?

M. Du protai visada geriau nei vienas. Mano ir Rasos galimybės skirtingos, ir manau, kad būtent to­ kia komanda, kai vienas kitą gali papildyti, yra optimaliausias sprendimas atliekant tyrimą.

R. Be to, tokios apimties darbą būtų sunku atlikti vienam.

Kur vyko tyrimo darbai?

M. Daugiausia tyrimų atlikome Chemijos institute.

Tyrimą pradėjote dar besi­ mokydamos mokykloje. Kas paskatino?

M. Paskatino, aišku, mokytoja.

Be to, mus sudomino tema.

Kaip manote, kodėl iki jū­ sų nebuvo įvertintas toks ti­ riamasis darbas?

R. Manau, mūsų darbas buvo įvertintas už originalumą, norą, pa­ siektus rezultatus. Anksčiau Lie­ tuvoje jauni žmonės neturėjo to­ kių galimybių prisidėti prie metalų korozijos tyrimų. Mums pasisekė.

Laimėta stažuotė geriau už pinigus Kaip jūsų tyrimas pateko j tarptautinį ES jaunųjų moks­ lininkų konkursą?

Skandalingas, vienintelis ir nepakartojamas „Nulių šou"!

Rugsėjo 18 d. Kauno naktinį klubą „Amerika Pirtyje“ sudrebino VU KHF Studentų atstovybės organizuojamas renginys „Nulių šou“, kuris kasmet suteikia progą pirmakursiams studentams susipažinti, parodyti save bei iš varganų minusų tapti nuliais (dar ne fuksais, bet vis šis tas).

„Nulių šou“ šįkart dalyvavo vienuo­ lika komandų, po penkis studentus iš kiekvienos specialybės grupės.

Vakaro netikėtumas - žaviojo „Ro­ mo Dambrausko“ pasirodymas (jį pa­ rodijavo Edgaras) su šokančia žalia gigantiška pelėda (VU KHF talisma­ nas ir jame įsitaisęs Algirdas).

Kaip reagavo bendramoks­ liai j jūsų sėkmę? Kokių įver­ tinimų ar komplimentų gavo­ te iš dėstytojų?

R. Tie draugai ir bendramoks­ liai, kurie girdėjo apie mūsų pa­ siekimą - džiaugėsi. O iš dėstyto­ jų ypatingų komplimentų ar įverti­ nimų nesulaukėme. Tačiau nema­ nau, kad to reikia, nes mes tiesiog nuoširdžiai atlikome ir pristatėme mums įdomų darbą. Galimybė jį atlikti ir prisidėti prie mokslinių ty­ rimų buvo ir yra pats didžiausias įvertinimas.

Kaip vertinate prizą? Kada pradėsite krautis lagaminus j Prancūziją?

R. Manau, kad stažuotė yra pats geriausias prizas, kokį gali­ ma laimėti konkurse, nes pinigų galima užsidirbti, o galimybė pa­

rodyti savo specialybės privalu­ mus: kultūros vadybininkai skel­ bėsi, kad gali pamiršti matemati­ ką, ekonomistai viešai tikėjosi, kad baigę studijas gyvens geriau, o filologės stengėsi paneigti mitą apie lituanistus, „graužiančius knygas“.

Kova dėl geriausiųjų titulo

Skaistė JASEVIČIŪTĖ

Pirmakursių išmonė stebino ir visko mačiu­ sius SA narius

M. ES jaunųjų mokslininkų na­ cionaliniame ture dalyvaujame antrus metus. Laimėjome chemi­ jos sekcijoje, o šiais metais pavy­ ko laimėti ir nacionalinio turo fi­ nalą, kai atrenkami trys darbai, vyksiantys į Europos turą.

Vakaro vedėjai Girtleris ir Rabinas (Linas ir Eitvydas) nuo pirmųjų akimirkų linksmino susirinkusius dalyvius bei renginio svečius

„Nulių šou“ dalyviai tikrai pasi­ stengė rengdami pasirodymus: nekviesti atvyko gelbėtojai vady­ bininkai bei dailiosios seselės, pasiruošusios bet kam padaryti dirbtinį kvėpavimą, įvyko ekstre­

malių pokyčių - rusaitės tapo ame­ rikietėmis, o informatikas - kultū­ ros vadybininku. Taip pat nestigo ir seksualių blondinių, pakerėju­ sių publiką savo kūno ir proto ža­ vesiu. Visos grupės stengėsi pa­

Iš visų dalyvių organizatoriai užsispyrė išrinkti geriausią, drą­ siausią ir kūrybiškiausią studen­ tų delegaciją. Rungtys buvo ne­ gailestingos, matyt, SA jau iš anksto rengia pirmakursius krikštynoms. Pirmoji užduotis suvalgyti didelį, žalią, subtiliai kvepiantį svogūną. Antroji - kuo įmantriau nuo vienos iki kitos marškinėlių rankovės prakišti ne­ virtą kiaušinį, stengiantis jo ne­ sudaužyti. Ir paskutinė, reikalau­ janti komandinio susiklausymo, parodyti publikai, kodėl vis dėlto verta stoti į Vilniaus universitetą.

Laimėjo vakarinių studijų ekono­ mistai, įrodę, kad svarbiausia yra studijuoti norimą specialybę, ne­ paisant visuomenės ar bendra­ amžių požiūrio į kitokią studijų formą.

Studentės pranešimas pelnė tarptautinės mokslinės konferencijos prizą Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentė Elena Tamaševičiūtė tarptautinėje konferencijoje „Netiesinė dinamika ir chaosas: pasieki­ mai ir perspektyvos“, kuri vyko rugsėjo 17-21 dienomis Aberdyno universitete (JK), laimėjo pirmą vietą už geriausią stendinį pranešimą. Jos pranešimas „Nestabilių periodinių orbitų stabilizavimas“ apdovanotas paskatinamąja premija, kurią skyrė Londono matematikos draugijos žurnalas „Netiesiškumas“ ir leidykla „IOP Publishing“.

buvoti kitos šalies mokslinėse institucijose, pabendrauti su už­ sienio mokslininkais pasitaiko ne kiekvienam.

M. Prizas yra geriausias, kokio galima buvo tikėtis. Žymiai geriau

nei už pirmas-trečias vietas ski­ riami piniginiai prizai. Tačiau la­ gaminų dar nepradėjome krautis, nes nesame dar susitarusios dėl stažuotės datų.

Mokysis kad ir visg gyvenimą Kada pradėjote domėtis chemija? Ar seniai planavo­ te studijas?

R. Chemija susidomėju aštun­ toje klasėje, tačiau rimčiau į ją pa­ žvelgiau tik vienuoliktoje. Dabar studijuoju biochemiją. Šią sritį nu­

sprendžiau pasirinkti palyginti vė t lai. Prieš tai planavau studijuoti far­ maciją. Sprendimą lėmė gana aukštas biochemijos lygis Lietu­ voje, galimybė padirbėti moleku­ linės biologijos laboratorijoje taip pat padėjo apsispręsti. Tačiau ga­ limybės studijuoti farmaciją atei­ tyje dar neatmetu.

M. Aš domėjausi ir domiuosi įvairiomis mokslo sritimis. Kol kas tiksliai negaliu pasakyti, kur ma­ ne nuves toks domėjimasis. Da­ bar studijuoju molekulinę biolo­ giją-

Kokios jūsų ambicijos, su­ sijusios su specialybe?

M. Norėčiau studijuodama dirbti laboratorijoje, o mokytis baigti nežadu... Juk žmogus mo­ kosi visą gyvenimą! Specialybė gera - nuobodu nebus. Be to, ši specialybė nebūtinai turi būti vie­ nintelė.

R. Kol kas turiu keletą svajonių, kurias, tikiuosi, pavyks įgyvendin­ ti ateityje, tačiau dar reikia nema­ žai nuveikti.

Vaidoto Beniušio (ELTA) nuotr.

ii sportas Futbolas Vilniaus universitete Rimantas TURSKIS, VU futbolo rinktinės treneris 2006/2007 mokslo metų futbolo sezonas VU rinktinei buvo nelabai sėkmingas. Nepasiteisinus LSFL (Lietuvos studentų futbolo lygos) varžybų rengimo sistemai vėl grįž­ ta prie senosios - žaidžiama dviem ratais: rudenį ir pavasarį. Žaidėjai registruojami į rinktinę taip pat pa­ gal naujus nuostatus. Dabar varžy­ bose leidžiama dalyvauti dieninio, vakarinio ir neakivaizdinio skyrių studentams, taip pat esantiems aka-^ deminėse atostogose, doktoran­ tams, prieš metus baigusiems aukš­ tąją mokyklą bei užsienio valstybių studentams, atvykusiems pagal mainų programą.

2007/2008 m. m. sezonui VU fut­ bolo rinktinė pradėjo ruoštis iškart po rugsėjo 1-osios. Komandą pa­ pildė gabūs jauni pirmakursiai spor­ tininkai - Pavelas Kornejevas iš Vil­ niaus, Rokas Kazlauskas iš Šiau­

lių, Tomas Bajorūnas iš Pakruojo ir kiti. Iš pradžių pasiruošta fiziškai, po to surengti techniniai-taktiniai užsi­ ėmimai. Pirmos LSFL varžybos bu­ vo žaidžiamos su KTU komanda, laimėjome 2:1. Po to sunkiai pasie­ kėme pergalę prieš MRU (1:0) ir sut­ riuškinome KMU (9:0).

Beje, VU futbolininkai treniruoja­ si ir žaidžia vienoje iš geriausių fut­ bolo aikščių Lietuvoje.

universitas

2007 m. spalis

9

vilnensis

mes - studentai

Filosofijos fakultetas, persikūnijęs į broliją Jau mėnesį sklando gandas, kad Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas susijęs su sektos veikla. Išsiaiškinta, kad šis fakultetas jau nuo Universiteto įkūrimo yra Dantės BAD Brolijos pagrindinė būstinė.

Kas vis dėlto yra BAD? Pasak sektos atstovo spaudai (kurio var­ das ir pavardė negali būti pami­ nėti dėl Brolijos taisyklių), „prieš 700 metų Didysis Vadovas Dantė įkūrė Broliją, kurios siekis buvo pa­ prastus mirtinguosius apšviesti kruvina supratimo šviesa ir paro­ dyti teisingą ir vertą patyrimo kelią per pagundų, geismų ir nuodėmių liūną. Brolija metų metus saugojo savo tradicijas, lyg gležną gyva­ tės jauniklį sūpuodama savo isto­ rinę patirtį.“ BAD Brolija - viena geriausiai organizuotų. Nuo įkūrimo jos tiks­ lai ir veikla buvo profesionaliai slepiami, sekta veikė pogrindyje, tad pasiteiravome atstovo spau­ dai, kodėl dabar situacija keičia­ si. Pasirodo, sujudimas ne be rei­ kalo - spalio 23-iąją dieną vyks naujų BAD narių įšventinimo ce­ remonija.

Komentaras: Filosofijos fakulte­ to pirmakursių krikštynos visuomet garsėjo humaniškumu, fizinės prievartos atsisakymu. Šiais metais situacija pasikeitė - naujieji ben­ druomenės nariai bus įšventinti

Laisvė - sąvoka, kurią suvokiame individualiai (žinoma, kaip ir bet kurią kitų), tačiau būtent ji įvairiais laikais sukelia daugiausia aistrų, dėl jos kovojama ar pasinaudo­ jama, siekiant įvairiausių tikslų. Nenuostabu, šio žodžio konotacija paprastai yra teigiama (plg. nelaisvė), tad ir siektina. Vis dėlto dažnai stinga formalaus pagrindimo ar aiškių argumentų, kas laisvę daro tokiq geidžiamų. Dėl šių priežasčių „Laisvės Aljansas“ (angį. Freedom Alliance) antrus metus iš eilės organizavo „Laisvės savaitę“ (angį.

Freedom Week), skirtų 30 geriausių pasaulio studentų. Kaip įprasta, dominavo vakariečiai - anglai (Oksfordas, Kembridžas ir Londonas), Nyderlandų Karalystė, Belgija, Vokietija, Jungtinės Valstijos - vis dėlto tarp šių studentų buvo ir straipsnio autorius, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulte­ to ketvirtakursis. Organizatoriai rinko dalyvius pagal pasie­ kimus, motyvacijų ir karjeros planus, siekdami perspekty­ viausius „įkvėpti bei suteikti įžvalgų, pasitikėjimo ir kontaktų laisvei apginti“.

Povilas LASTAUSKAS, EF ekonominės analizės ketvirtakursis, Amsterdamo universiteto Ekono­ mikos ir ekonometrijos fakulteto ACEB programa, sertifikatas

summa cum įaudė

Laisvė ir mes Tad ar susimąstome, kiek laisvi šiandien esame? Žinoma, iškart ga­

perėję baimės, intensyvaus kontempliavimo, azarto ir nuodėmių kelius. Krikštynų kulminacija vyks „Propaganda Pub“ klube (Gedimi­ no pr. 45). Durys smalsuoliams at­ veriamos nuo 20 vai., reginiai pra­ sideda 21 vai.

Kviečiami visi, norintys dalyvau­ ti naujų narių įšventinime ir sužinoti daugiau apie BAD Broli­ ją (galbūt susidomėsite įstoji­ mu?..).

VU Filosofijos fakulteto Studentų atstovybė

Vilniaus universiteto Personalo direkcija skelbia atranką Medicinos fakulteto administratorės (personalo) pareigybei užimti.

Siūlomo darbo pobūdis: Fakulteto personalo dokumentų tvarkymas, lankytojų sutikimas ir nukreipimas, informacijos suteikimas ir paieška, korespondenci­ jos ir kt. dokumentų valdymas, kiti administraciniai ir organizaciniai darbai.

------------------------------

Reikalavimai: • • • • • • •

Laisvės paieškos nuo Vilniaus iki Kembridžo: Nirvana paklydimai, korupcija ir vėl aukštasis mokslas

aukštasis teisinis, ekonominis ar finansinis išsilavinimas; iniciatyvumas, geranoriškumas; panašaus darbo patirtis (privalumas); raštvedybos taisyklių išmanymas; taisyklinga lietuvių kalba; dalykinio etiketo išmanymas; geri anglų k. ir darbo kompiuteriu įgūdžiai.

Skelbimas galioja: iki 2007 m. spalio 30 d.

Papildoma informacija: savo CV su nuoroda „Administratorė (personalo) Vilniaus universi­ tete“ siųskite ei. paštu rimantas.lukosevicius@cr.vu.lt, ruta.kunciniene@cr.vu.lt arba faksu 8 5 2687170. Konfidencialumas garan­ tuojamas. Informuosime tik pasirinktus kandidatus.

lime pasiūlyti Tarybų Lietuvos vaiz­ dinį ir pasidžiaugti, jog gyvename laisvoje šalyje. Teiginys gana pa­ traukliai skamba, tačiau nebūtinai teisingas. Tikriausiai tiksliau būtų sa­ kyti, jog gyvename savoje šalyje.

Tad iš kur kyla abejonių? Ekono­ mistai ir kiti socialinių mokslų atsto­ vai dažnai stengiasi nustatyti, kiek šalis yra išsivysčiusi, laisva, o jos gyventojai laimingi. Iškart reikia pa­ stebėti, jog šios trys sritys nors ir, tikėtina, persidengia, tačiau toli gražu nėra tapačios.

Neseniai nepriklausoma organi­ zacija „Freedom House“ Lietuvą įvardijo kaip šalį, kurioje dar labiau sumažėjo demokratijos (jų naudo­ jamas indeksas nuo 2,29 smukte­ lėjo iki 2,21). Kitas indeksas, skel­ biamas „Heritage Foundation“, nu­ rodo Lietuvą esant 22-a pasaulyje pagal ekonominę laisvę (72 proc. laisvės jvertis), „Free Market Foun­ dation“ irgi skiria tą pačią vietą. Su­ prantama, tai tik keletas iš daugy­ bės bandymų išmatuoti šalies gy­ ventojų laisvę įvairiais aspektais tiek ekonominiais, tiek pilietiškumo, aktyvumo, nuomonės raiškos gali­ mybių ir 1.1. Paprastai šie tyrimai turi bendrą bruožą - visi pabrėžia mū­ sų šalies korupcijos problemas.

Korupcija Korupcija ir laisvė gana keistai sugretinamos politiniuose sprendi­ muose. Vienas didžiausių paklydi­ mų - spręsti pirmąją, suvaržant ant­ rąją. Vienas iš demagogiškai skam­ bančių patarimų yra reguliuoti, pri­ žiūrėti, tvarkyti, kovoti su korupcija, suprantama, tam pasitelkiant vals­ tybinį aparatą. Kitaip tariant, gydyti ligą pačiam ligoniui. Ši metodika tai­

kytina visoms be išimties valstybės sektoriaus sritims - neaplenkiant, ži­ noma, aukštojo mokslo.

Kembridžas - Europos mokslo viršūnės ir gelmės Panašu, kad visas Europos aukštasis mokslas pateko į gana

keblią padėtį, nes Jungtinės Valsti­ jos grasina senąjį kontinentą iš­ stumti iš pačių geriausiųjų sąrašo.

Tad Lietuvoje susiduriame su pa­ našiomis problemomis kaip ir gar­ sieji universitetai, tik, žinoma, kitu mastu. „Laisvės savaitėje“ Kembridže buvo iškelta nemaža šiandienos ak­ tualijomis Lietuvoje tapusių proble­ mų. Europoje iki pat šiandien gajos socializmo ir kolektyvizmo idėjos, kurios mokslą linkusios priskirti vals­ tybiniam aparatui, o jį patį apibū­ dinti „viešąja gėrybe“. Netgi ekono­ mistai iki galo nesutaria dėl „viešo­ sios gėrybės“ termino, mat vyrau­ jantis požiūris, perimtas iš Paulio Samuelsono, nemažai skiriasi nuo Adamo Smitho apibrėžimo, nors mūsuose šie skirtumai net nėra nag­ rinėjami. Paprastai kalbant, švieti­ mas, net ir apibrėžtas tradiciniu bū­ du, yra privati gėrybė (t. y. netenki­ na nė vienos būtinos sąlygos - yra varžybiška (mat kaštai kiekvienam papildoma studentui išauga - rei­ kia naujų knygų, auditorijos nėra guminės, atsiranda naujų dėstyto­ jų poreikis, nes skiriamas dėmesys augant studentų skaičiui mažėja, ki­ taip tariant, naudingumas esamam studentui mąžta nesant kokybės praradimo kompensavimo), be to, turi galimybę diskriminuoti (išskirti) vartotojus - tam taikomi egzaminai, tikrinantys studentų gebėjimus stu­ dijoms, taigi tai neturi nieko bendra su „viešąja gėrybe“, tokia kaip na­ cionalinė gynyba, kur, esant karui, bus priešinamasi priešui ne dėl kai kurių išskirtų žmonių o dėl visų gy­ ventojų). Iš esmės manipuliavimas aukštuoju mokslu yra esančio establišmento noras turėti bene įtakin­ giausią sritį savo rankose. Švieti­ mas visose šalyse yra galingas įran­ kis, tapęs efektyviausiu būdu for­ muojant teisingą valstybės ateitį (paprastai „atviromis kortomis“ žai­ džiama totalitarinėse valstybėse, kuriose lengviausia iliustruoti švie­ timo vaidmenį).

Darkart apie laisvę ir apie mokslą: Nirvana paklydimai Tad kiek laisvi esame Alma Mater? Visų pirma, jei skaitote šj straipsnį, vadinasi, žodžio laisvė eg­ zistuoja. Kita vertus, laisvė pasisa­ kyti nėra pakankama sąlyga išties laisvai ir pliuralistinei visuomenei egzistuoti. Dr. Markas Penningtonas

(Londono universitetas) „Laisvės savaitėje“ taikliai pastebėjo, jog se­ najame žemyne stiprios valstybinio sektoriaus plėtros jėgos dažnai ne­ leidžia vykdyti reikalingų reformų, o padeda laikytis status quo, garan­ tuojančio patogų gyvenimą. Kai šnekame, jog valstybė turi garan­ tuoti aukštąjį mokslą (iš esmės nė­ ra svarbu kokią sritį - sveikatos ap­ saugą, aplinkosaugą, meną), daž­ nai turime galvoje valstybės virše­ nybę prieš laisvai veikiančias rin­ kas. Paprastai pasigirsta kaltinimų tuo, kad laissez-faire neišsprendžia ar net sukuria tam tikrų problemų (pvz., monopolinę galią, neigiamas eksternalijas, priešišką pasirinkimą ir 1.1.). Keisčiausia, kad biurokratai nusprendžia suteikti galią vyriausy­ bei (kuri, žinoma, yra monopolija savaime) spręsti iškilusias proble­ mas (deja, bet vyriausybės žinios yra labai ribotos dėl riboto žmonių skaičiaus, tuo tarpu vienintelis ke­ lias panaudoti didžiausią įmanomą išmonės kiekį yra laisvoji rinka). Ki­ taip tariant, daugelis valstybės šali­ ninkų daro Haroldo Demsetzo pa­ stebėtą klaidą, vadinamą Nirvana paklydimu. Sakymas, kad aukštasis mokslas turi likti valstybinis, iš es­ mės yra sakymas, kad rinka klysta, o vyriausybės - ne (ar bent jau ma­ žiau negu rinka). Deja, neegzistuo­ ja neklystantis deus et machina, o tik labai ribotų galimybių, neretai korumpuota ir mažai pasitikėjimo tu­ rinti valdžia.

Vietoj pabaigos, arba laisvės rinkti(s) stygius Taigi norėtųsi pabaigti Kembridže dažnai cituojamo Miltono Friedmano mintimi, jog „universitetai egzis­ tuoja tam, kad perduotų žinias bei idėjų ir vertybių suvokimą studen­ tams, o ne pramogas žiūrovas ar užimtumo sportininkams“. Deja, kol kas, atrodo, vyksta atvirkščiai. Rei­ kia tikėtis, jog konklavos tipo rekto­ riaus rinkimai, atspindintys iš Baž­ nyčios perimtą įtakos sferą - švieti­ mą (sekant lordo Actono linija), ar­ tės prie visos Universiteto bendruo­ menės įvykio, kuriame verda dis­ kusijos ir kur tarp lygių nebus lyges­ nių (George Orwell). Kuomet turė­ sime galimybę ne tik stebėti, bet ir rinktis, o tai reiškia, ir reikalauti.

Autorius kviečia visus besido­ minčius laisvės temomis apsilankyti http://www. freedomweek. org. uk/ bei eiti pramintomis pėdomis.

universitas

10

2007 m. spalis

vilnensis

konferencijos_____

Vertimo studijų katedrai - 10 metų

lus vertėjas privalo puikiai mokė­

ti bent dvi užsienio kalbas (verti­ mo raštu tarnybos labiausiai pa­

geidauja vertėjų iš anglų ir (arba) prancūzų kalbos, nes tokių teks­

Rugsėjo 27-28 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros kolektyvas pakvietė studentus, kolegas, įvairių šalių mokslininkus, profesionalius vertėjus ir Europos Sąjungos institucijų vertimo direktoratų vadovus į tarptautinę konferenciją „Vertimas XXI amžiuje: misija ir iššūkiai“. Ji buvo organizuojama ypatinga proga: Vertimo studijų katedra švenčia 10 metų sukaktį.

tų daugiausia), idealiu atveju turi būti studijavęs teisės, ekonomi­ kos ar gamtos mokslus. Panašūs reikalavimai keliami ir vertėjams

žodžiu, tik čia kalbų diapazonas gerokai platesnis, praktiškai pa­

geidaujamos visos Europos Są­

Konferencijos akimirka

Doc. Nijolė MASKALIUNIENĖ, Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros vedėja

jungos valstybėse narėse varto­ rius p. Colinas Robertsas, Vokie­

tijos ambasadorius p. Volkeris

jamos kalbos.

Suprantama, tokių vertėjų sun­

Heinsbergas ir Austrijos ambasa­

ku rasti, sunku juos ir rengti. Bet,

dorė p. Andrea Wicke. Taip pat

žinodami, kokia yra siekiamybė,

dalyvavo Italijos ir Prancūzijos

tobuliname mokymo programas ir

Šis jubiliejus - tai tik pirmasis

ambasadų atstovai, Britų tarybos,

jų turinį, kuris praktiškai atitinka

kelio ženklas katedros istorijoje,

Italijos kultūros instituto ir Pran­

Europos vertimo žodžiu ir Euro­

tačiau tikrai reikšmingas, nes

cūzijos kultūros centro vadovai

pos vertimo raštu magistrų studi­

prieš dešimt metų pirmą kartą Vil­

- su šiomis institucijomis kated­

jų programas. Jas įgyvendinti

niaus universiteto istorijoje buvo

ra ypač glaudžiai bendradarbiau­

įkurtas savarankiškas akademi­

ja rengdama anglų, vokiečių,

nis padalinys specialiai vertė­

prancūzų ir italų kalbų vertėjus.

jams rengti. Ir nors, kaip pažymė­

Pirmasis katedros vedėjas, doc.

jo gerbiamas Universiteto rekto­

dr. Vytautas Vaišnoras, šiuo metu

rius, „jau šešioliktajame amžiuje

dirbantis Briuselyje, prisiminė

iš užsienio atvykusius svečius Vil­

niuje sveikindavo aštuoniolika

kalbų“, profesionalūs vertėjai ne­ buvo rengiami.

Kalba Europos Komisijos Vertimo žodžiu generalinio direktorato generalinis direkto­ rius Marco Benedetti

Pirmasis katedros vedėjas doc. dr. V. Vaišnoras džiaugėsi, kad katedra tapo šiuolaikišku studijų centru

ravo, kaip keitėsi katedros veidas

ir techninė bazė, kurios kūrimas

lamento projektai, Lietuvos švie­

timo ir mokslo ministerijos finan­

suojama programa „Aukštos kva­ lifikacijos vertėjų žodžiu studijų

kokybės gerinimo ir plėtros Lie­ tuvoje skatinimo programa 20062009 m.“, kiti katedros vykdomi

projektai, bendradarbiavimas su Lidso, Sienos, Flensburgo ir kt.

bai ir laimėjimai, o sykiu ir pro­

tu. Dabar tai - šiuolaikiškas, nau­

universitetais. Vokietijos Kelno

blemos buvo aptariami konferen­

jausia įranga aprūpintas studijų

taikomųjų mokslų universiteto

cijoje. Joje plenarinius praneši­

centras.

Šio istorinio dešimtmečio dar­

chos padiktuotas žingsnis, at­

institucijose. 7 iš 8 etatinių Euro­

spindėjęs gyvybinius jaunos de­

pos Komisijos ir 7 iš 9 etatinių

Europos Parlamento vertimo žo­

Europos Komisijos ir Europos Par­

šomosios mašinėlės rusišku šrif­

srityse, visose Europos Sąjungos

mokratijos poreikius: Lietuva ta­

jos raidą, vaizdžiai pademonst­

prasidėjo nuo paprasčiausios ra­

Prieš dešimt metų Vertimo stu­ dijų katedros įkūrimas buvo epo­

pirmuosius katedros žingsnius ir

mums padeda bendrai vykdomi

profesorės S. Kalinos pranešimas

po laisva tarptautinės bendruo­

džiu direktoratų (Directorate for

mus skaitė Europos Komisijos

Pranešėjai iš Europos Sąjun­

sukėlė itin gyvą diskusiją kated­

menės nare ir stengėsi stiprinti

Interpretation) vertėjų yra kated­

Vertimo žodžiu generalinio direk­

gos institucijų pabrėžė daugia­

roje dėl vertėjų rengimo progra­

torato generalinis direktorius Mar­

kalbystės Europos Sąjungoje idėją kaip svarbiausią visų Euro­

mų tobulinimo.

Profesoriaus Pietro Dinio filolo- *

tarptautinius ryšius, siekė narys­

ros absolventai ar buvę dėstyto­

tės Europos Sąjungoje, NATO ir

jai; tarp 48 laisvai samdomų ver­

co Benedetti, Europos Parlamen­

kitose tarptautinėse organizaci­

tėjų 40 taip pat katedros absol­

to Vertimo žodžiu direktorato ge­

pos piliečių teisę ir didžiausią

ginės įžvalgos, susijusios su ter­

mino „vertimas“ raida istorinės ly­ ginamosios semantikos aspektu

jose, mokėsi dirbti ir gyventi atvi­ ros visuomenės sąlygomis. Šia­

ventai ir buvę dėstytojai. ES ins­

neralinė direktorė Olga Cosmi-

turtą. Kalbėdamas apie daugia­

titucijų vertimo raštu tarnybose

dou, Vertimo raštu generalinio A

kalbystę globalizuotame pasau­

me darbe be vertėjų neišsiversi.

(Directorate for Translation) dir­

direktorato direktorė Margareta

lyje p. M. Benedetti pažymėjo, kad

literatūrinių teorijų kontekste, bu­

lietuviai taip pat turi išskirtinę ga­

vo nauja, drąsu ir šiuolaikiška.

Vertėjų paklausa ypač išaugo

ba 42 etatiniai vertėjai, baigę Vil­

Roth, Pizos universiteto profeso­

Lietuvai tapus lygiateise Europos

niaus universiteto Filologijos fa­

rius Pietro Dini ir Kelno taikomo­

limybę puoselėti ir turtinti savo

Pats būdamas literatūros vertėjas,

gimtąją kalbą tuo turiniu, kurį jai

ypač daug verčiantis iš lietuvių

Sąjungos nare. Ji nesumažėjo ir

kultetą, iš jų 17 - Vertimo studijų

sios kalbotyros universiteto pro­

dabar, nes Lietuvos politiniai,

katedros studijų programas.

fesorė Sylvia Kalina, kiti iškilūs

gali suteikti platus europinis kon­

ekonominiai ir kultūriniai ryšiai tik

Iškalbingi skaičiai atspindi di­

mokslininkai, dirbantys vertimo,

tekstas. Turėtume ypač įsiklausyti

dar labiau plečiasi.

džiulį Vertimo studijų katedros

terminologijos ir lyginamosios kal­

j jo pasakytus žodžius, kad mes,

Todėl šiandien galime pasi­

pedagogų indėlį puoselėjant

botyros srityse.

lietuviai, šimtmečiais vartojome

džiaugti, kad prieš dešimt metų

vertimo tradiciją, dirbant pedago­

Pabrėždami vertimo svarbą ša­

ir gynėme savo gimtąją kalbą, su­

vykusios diskusijos apie tokios

ginį ir mokslinį darbą vertimo te­

lies gyvenimui ir kultūrai konferen­

gebėjome ją išsaugoti didžiausio

katedros poreikį ir svarbą baigė­

cijos dalyvius ir šventės šeiminin­

draudimo metais knygnešių pa­

si toliaregišku Universiteto vado­

orijos ir vertėjų rengimo metodi­ kos srityse. Šie skaičiai taip pat

kus sveikino Vilniaus universiteto

siaukojimo ir mūsų motinų mei­

vų sprendimu, leidusiu įgyven­

liudija aukštą kvalifikaciją, nes tik

rektorius, Lietuvos švietimo ir

lės dėka, bet ar sugebėsime at­

dinti vertėjų rengimo idėją. Per tą

puikiai parengti vertėjai gali tikė­

mokslo viceministre Virginija Bū-

sispirti kitų kalbų įtakai dabar,

laiką katedra jau parengė per 300

tis išlaikyti atrankos egzaminus

dienė, Filologijos fakulteto prode-

globalizacijos sąlygomis? Gimto­

vertėjų, šiandien dirbančių įvai­

(pirmiausia tai pasakytina apie

kanė doc. dr. Regina Rudaitytė,

sios kalbos puoselėjimo misiją

vertėjus žodžiu).

Jungtinės Karalystės ambasado­

garbingas svečias sieja su ver­

riose užsienio politikos ir verslo

tėjo profesija.

Jo kalbą papildė p. O. Cosmi-

Jono Kazlausko diena Vilniaus universitete Agnė NAVICKAITĖKLIŠAUSKIENĖ,

Lietuvos, bet ir iš užsienio. Šį sykį

VU doktorantė

tė 8 dalyviai: K. Liukkonenas (Hel­ sinkis) „Dėl suomių-baltų kalbinių santykių chronologijos“, N. Če­

Rugsėjo 21 d. VU Filologijos fa­ kultete įvyko tarptautinė Jono Kaz­

lausko konferencija, kurią suren­ gė Baltistikos katedra. Filologijos fakulteto dekanas A. Smetona džiaugėsi, kad Jono Kazlausko dienos tradicija tęsiama, j konfe­ renciją atvyksta dalyvių ne tik iš

konferencijoje pranešimus skai­

pienė (Vilnius) „Dėl lietuvių kal­ bos germanizmų žodžio pradžios

h ir j, g ir j", B. Kovvalis (Varšuva) „Predikatyvinio linksnio parinkimo istorija viename Biblijos sakiny­

je“, B. Stundžia (Vilnius) „Keliakalbių paminklų duomenų anali­

zės klausimu: Elbingo žodynėlio dūriniai“, V. Zubaitienė (Vilnius)

„Dėl rankraštinio žodyno Auszūge

aus Hl. Pfarrer Kunzmanns geschriebenem Lexicon zu Completirung dsj. N. Ruhigs“, D. Sinkevi­ čiūtė (Vilnius) „Dėl lie. avd. Gedri­ mas ir jo trumpinių raidos“, M. Villanueva Svenssonas (Kaunas-Vil­ nius) „Lietuvių žinoti“ ir G. Klingenschmittas (Regensburgas) „Lietuvių veiksmažodžio indoeu­ ropietiškieji pagrindai“.

Baltistikos katedros parengtame leidinėlyje „Jono Kazlausko die­ na: kalbos istorijos dalykai“ gali­ ma rasti konferencijoje skaitytų pranešimų tezes.

kalbos j italų kalbą, profesorius

parodė, kaip itin geras kalbos iš­ manymas padeda suvokti ir lite­ ratūrinio kūrinio subtilybes.

Vertimo studijų katedros jubi­

liejinė konferencija buvo puiki proga dar kartą apžvelgti nueitą

kelią, padėkoti katedros pionie­

riams, klojusiems jos pamatus, katedros kolegoms ir bendramin­ čiams, taip pat visoms instituci­

joms, vienu ar kitu katedros kūri­

mo momentu parėmusioms mus per tuos dešimt itin intensyvaus

darbo metų. Mes didžiuojamės,

dou žodžiai, kad Europos Sąjun­

kad garbūs svečiai Vilniaus uni­

ga ne tik suteikia vienodas gali­

versiteto Filologijos fakulteto Ver­

mybes visų jos valstybių narių kal­

timo studijų katedrą pavadino ver­

boms, bet netgi skatina mažųjų

timo „Centre of Excellence“ Lie­

atgimimą. Palyginimui ji paminė­

tuvoje, taip pat pasiryžę pateisin­

jo velsiečių ir airių kalbas, kurias

ti viceministrės perduotą optimis­

dar neseniai vartojo tik labai ne­

tinį ministerijos nusiteikimą dėl

didelė gyventojų dalis, o šian­

Lietuvos laukiančių iššūkių ver­

dien jos išgyvena tikro atgimimo

tėjams 2013 m., kai Lietuva pir­

laikotarpį.

mininkaus Europos Sąjungoje.

Kokių gebėjimų turi turėti Eu­

Mes džiaugiamės, kad šiandien

ropos Sąjungos institucijų vertė­

Lietuvoje puoselėjama vertimo

jai ir vertėjai apskritai? Ponia

tradicija, rengiama profesionalių

M. Roth pabrėžė, kad pirmiausia

vertėjų pamaina, ir esame nusi­

būtina puikiai mokėti gimtąją kal­

teikę priimti tuos naujus iššūkius,

bą, išmanyti jos stiliaus ir sintak­

kuriuos mums atneša XXI amžius.

sės subtilybes. Be to, profesiona­

V. Naujiko nuotr.

*

universitas

2007 m. spalis

f f kjubiliejus-------------------

% Kiiikonferencija

500 metų filosofijai Lietuvoje

<

Šiemet sukanka lygiai 500 metų, kai Vilniuje, Domini­ konų vienuolyne, buvo įsteigta Filosofijos ir teologi­ jos studijų mokykla (tada, 1507 m., profesionali filoso­ fija Lietuvoje buvo visiškai unikalus to meto reiškinys).

Ta proga Vilniaus universi­ tete rugsėjo 27-28 dieno­ mis įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „500 metų filosofijai Lietuvoje“, kurią surengė VU Filosofijos fakultetas kartu su Kultū­ ros, filosofijos ir meno insti­ tutu bei Lietuvos filosofų draugija.

Prof. Romanas Plečkaitis apžvelgė filosofijos atsiradimo Lietuvoje priežastis. V. Naujiko nuotr.

Šiame renginyje kartu su Lie­

Apžvalgoje plačiau paminėsi­ me keletą konferencijoje skaitytų pranešimų ir jų ištraukų. Pirmasis prelegentas - Romanas Plečkai­ tis (VU) - pranešime „Filosofijos atsiradimas Lietuvoje“ pateikė svarbiausias istorines priežastis, lėmusias filosofijos atsiradimą mūsų šalyje. Anot R. Plečkaičio, aukštųjų studijų - filosofijos ir te­ ologijos - poreikį skatino besi­ plečianti vienuolijų veikla Lietu­ vos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

1507 m. Vilniaus Dominikonų vie­ nuolyne įkurta mokykla Schola particularis lavino būsimų pamoksli­ ninkų, ordino narių filosofijos ir teologijos įgūdžius. Anot pranešė­ jo, dominikonai filosofiją Vilniuje įtvirtino scholastikos rudens pavi­ dalu, tad turėjome vėlyvąją vidu­ ramžių filosofiją, kuri tęsėsi ir XVI amžiuje, iki vadinamosios antro­ sios scholastikos susiformavimo.

Susikūrė tai, ko lietuviškojo pasau­ lio minties sferoje bei Lietuvos vi­ suomenės gyvenime nebuvo, - fi­ losofinė edukacija.

Johnas Knasas (Šv. Tomo uni­

versitetas, JAV) pranešime „To­ mistiniai apmąstymai apie S. Šal­

kauskio filosofiją“ teigė, kad prieškario Lietuvos mąstytojo S. Šalkauskio sukurta kultūros fi­ losofijos sistema, grindžiama to­ mistiniais mąstymo principais, gali būti svarus argumentas prie­ kaištams, jog tomizmo atstovai taip ir nesukūrė savitos kultūros filosofijos. Todėl S. Šalkauskio fi­

losofija neturėtų tapti tik ekleziastinės minties muziejaus dalimi, o greičiau gyvu balsu, įtrauktu į daug platesnes kultūros filosofi­ jos diskusijas.

Romualdas Ozolas pranešime „Filosofija Atgimimo procese.

Ekonomikos fakultete paminėtos dvi sukaktys Finansų katedros organi­ zuotame moksliniame se­ minare paminėti du susiję jubiliejai: pinigų ir banki­ ninkystės teoretiko profe­ soriaus habil. dr. Stasio Uosio 80-metis ir savų pini­ gų sistemos sukūrimo 15-osios metinės.

Mantautas RUZAS

tuvos filosofais dalyvavo pranešė­ jai iš Lenkijos, Baltarusijos, Rusi­ jos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio. Konferencijoje perskaityti 23 pranešimai, kuriuose buvo nagrinėjama plataus pobūdžio problematika: 1507-1919 metų Lietuvos filosofinių studijų savitu­ mas Europos filosofijos konteks­ te, filosofiniai tyrimai prieškario Lietuvoje, sovietiniu laikotarpiu bei dabar, šių dienų Lietuvoje.

Konferenciją atidarė ir Lietuvos filosofų bendruomenę 500 metų jubiliejaus proga pasveikino VU rektorius akad. Benediktas Juod­ ka bei LR švietimo ir mokslo mi­ nistrė Roma Žakaitienė.

11

vilnensis

Konferenciją atidarė ir Lietuvos filosofų bendruomenę 500 metų jubiliejaus proga pasveikino VU rektorius akad. Benediktas Juodka bei LR švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė. V. Naujiko nuotr.

Nuo R. Kalantos iki Sąjūdžio“ ver­ tino filosofijos indėlį į Lietuvos At­ gimimo procesą sovietinės oku­ pacijos metais. R. Ozolo teigimu, Lietuvos filosofų veikla atliko svar­ bų vaidmenį ieškant tikrovės racionalizavimo būdų ir sukant ją Nepriklausomybės link. Tačiau būtina pripažinti, kad visuomeni­ nės minties konceptualizavimo procese filosofai dalyvavo van­ giai, anot pranešėjo, praktiškai nepasireikšdami nelegalioje spaudoje, o politiniai procesai pralenkė filosofinius, ir Lietuva į Nepriklausomybę pasuko neturė­ dama būsimos savo valstybės modelio.

Arvydas Šliogeris (VU) įspėjo,

kad jo pranešimas „Arba kalba, arba patyrimas“ disonuos su konferencijoje plėtojamomis isto­ rinėmis Lietuvos filosofijos gairė­ mis ir kad jis kalbės ne apie tai, kas buvo ar bus, o apie tai, kas yra čia ir dabar. Anot pranešėjo, mes gyvename katastrofiškos pa­ razitinės kalbos pertekliaus laiko­ tarpiu, kuris įvardijamas taip pat parazitiniu „postmodernizmo“ žodžiu. Vadinamasis postmodernus žmogus yra beveik prara­ dęs gyvojo patyrimo intensyvumą, įsivystęs į „diskurso“, t. y. žargo­ no, mirusios kalbos, kokoną, vi­ siškai jį izoliuojantį nuo patyrimo ir tironizuojamą mirusios kalbos stabų. A. Šliogerio teigimu, tokios žodžio stabmeldystės, kokia yra dabar, atrodo, niekada nebuvo vi­ soje žmonijos chronotopijoje.

Kitas prelegentas, Tomas So­ deika (KTU), savo pranešime „Fi­ losofija ir raštas“ teigė, kad šiuo­ laikinėje kultūroje rašytinis tekstas užima išskirtinę vietą, to­ dėl išmintis naiviai matuojama ne­

be žmogaus gyvenimo kokybe, bet publikuojamų tekstų kiekybe.

Anot pranešėjo, tekstai čia tam­ pa savitiksliais - jie gaminami tam, kad taptų žaliava naujų teks­ tų gamybai ir 1.1.

Rita Šerpytytė (VU) pranešime „Nihilizmas Lietuvoje, arba Kas bendra tarp A. Šliogerio ir E. Se­ verino“ ieškojo opozicijų bei pa­ ralelių tarp A. Šliogerio ir iškilaus

šiuolaikinio italų mąstytojo E. Se­ verino filosofijų.

Michailas Uvarovas (Sankt Pe­ terburgo valstybinis universitetas, Rusija) pranešime „Didysis ink­ vizitorius: Antanas Maceina ir jo sekėjai“ nagrinėjo A. Maceinos trilogijos „Nerami širdis“ proble­ matiką rusų literatūros ir filosofi­ jos kontekste. M. Uvarovo teigi­ mu, ši trilogija ne tik filosofinis, bet ir teologinis veikalas, klasiki­ nis požiūrio taškas, judantis tų pa­ čių problemų, kurios domino ir re­ liginius rusų mąstytojus, lauke.

Nerija Putinaitė (VPU) pra­ nešime „Ką Lietuvoje veikia filo­ sofija? I. Kanto interpretacijos 9-ajame dešimtmetyje“ pabrėžė, kad atsikuriant antrajai Lietuvos Respublikai vyko svarbūs poky­ čiai ne tik šalies politinėje ar so­ cialinėje, bet ir filosofinėje sfe­ roje. Anot pranešėjos, būtent I. Kantas tapo vienu svarbiausių filosofų Lietuvoje. Tą patvirtina tuo metu susibūręs naujosios kartos filosofų būrelis, skaitęs ir analiza­ vęs I. Kanto „Grynojo proto kriti­ ką“ bei išleidęs rinkinį „I. Kanto filosofijos profiliai“.

Kiti konferencijos dalyviai, skaitę pranešimus: Valerijus Yevarouskis („Tautinių filosofijų išradimas Rytų Europoje: šiuolai­ kinės mados ir istorinės patirtys“,

Doc. Meilė JASIENĖ Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedroje S. Uosis pradė­ jo dirbti 1965 metais. Dėstė dau­ giausia pinigų ir bankininkystės disciplinas, savo įdomiose pa­ skaitose kėlė ir nagrinėjo proble­ mas, skatino studentus moksli­ niam darbui. Profesoriaus yra parašęs daug mokslo darbų ir publicistinių straipsnių.

Prasidėjus Atgimimui profeso­ rius nuoširdžiai įsitraukė į visuo­ meninę veiklą. Dalyvavo Lietu­ vos savarankiškos pinigų ir kredito sukūrimo grupės darbe, rengė įstatymų projektus. Akty­ viai dalyvavo Sąjūdžio darbe buvo LPS Seimo narys, LPS Vil­ niaus m. Tarybos narys, pilietiš­ kai pasisakydavo tuo metu Lie­ tuvai aktualiais klausimais, daug rašė. S. Uosis pirmasis iškėlė Lietuvos komunistų partijos atsi­ skyrimo nuo TSKP idėją kaip vie­ ną iš žingsnių siekiant valstybi­ nės Nepriklausomybės.

1990-1992 m. S. Uosis buvo Lietuvos banko valdybos narys, vadovavo Lietuvos banko Mokslo centrui. Nuo 1993 m. pensijoje.

Profesorius iškėlė ir nacionali­ nės pinigų sistemos atkūrimo idė­ ją, kurią pirmą kartą viešai pa­ skelbė 1988 m. gegužės 26 d.

Mokslų akademijoje. Vėliau jis ra­ šė: „Manau, neperdėsiu pasakęs, kad tautai, savarankiškai respub­ likai savarankiška pinigų sistema ne mažiau reikalinga kaip sava kalba, savas raštas“. Šią idėją

plėtojo ir moksliškai pagrindė sa­ vo straipsniuose, diskutavo su sa­ vos valiutos priešininkais 1992 m. pereinamojo laikotar­ pio ekonominei padėčiai vis la­

Baltarusija), Sergejus Hebanovas („I. I. Lappo: Lietuvos statu­ tas ir istorijos filosofija“, Rusija), Iharas Babkovas („Kantas Vilniu­ je: Keletas pastebėjimų apie lo­ kalų susidūrimą su universalia taisykle", Baltarusija), Giedrė Kadžiulytė („Filosofijos palikimo lei­ dyba Lietuvoje XX a.“), Nadežda Orlovą („Dievas Maceinos egzis­ tencinėje paieškoje“, Rusija), Arūnas Sverdiolas („S. Šalkaus­ kio aktualumas“), Aldis Gedutis („V. Sezemano idėjų recepcija šiuolaikinėje Lietuvos filosofijo­ je“), Gintautas Mažeikis („L. Kar­ savino istoriosofinis mesianiz­ mas ir Eurazijos idėja“), Evaldas Nekrašas („Filosofija ir politika Lietuvoje: 1988-1993“), Tomas Kačerauskas („Fenomenologija

biau komplikuojantis, hiperinfliacijos sąlygomis litų išleidimas bū­ tų juos pasmerkęs greitam nuver­ tėjimui, būtų sukompromituota ir pati savų pinigų idėja. Buvo nu­ spręsta pirmiausia įvesti laikinus pinigus - talonus, o vėliau, stabi­ lizavus ekonominę padėtį, juos pakeisti litais.

Taigi 1992 m. spalio 1 d. Lietu­ voje buvo įvesta nacionalinė va­ liuta, sukurta sava pinigų sistema, rubliai išimti iš apyvartos. Lietu­ vos bankas įgavo galimybę vyk­ dyti pagrindinę centrinio banko funkciją - reguliuoti pinigų apy­ vartą, taikyti pinigų politikos prie­ mones. Pasitraukus iš rublio zo­ nos ir sukūrus nacionalinę pinigų sistemą, infliacijos tempai smar­ kiai sulėtėjo, laikinųjų pinigų - ta­ lonų - kursas rublio atžvilgiu stip­ rėjo. Laikinųjų pinigų įvedimas praėjo sklandžiai, jį teigiamai įver­ tino Lito komitetas ir tarptautinės finansinės organizacijos. Šiame

Lietuvos Nepriklausomybei svar­ biame darbe buvo svarus ir pro­ fesoriaus S. Uosio teorinis bei praktinis indėlis.

Jubiliatui 1993 m. paskirta Vla­ do Jurgučio premija, 2000 m. ap­ dovanotas Lietuvos Nepriklauso­ mybės medaliu.

Lietuvoje“), Aaronas Ben-Ze'evas („Mylimojo unikalumas: apmąsty­ mai apie Levino požiūrį“, Izrae­ lis), Irina Poleščiuk („Etika kaip optika: Levino perspektyva šiuo­ laikinėje filosofijoje“, Suomija), Audronė Žukauskaitė („Lietuvos filosofijos ateitis žvelgiant iš (ne­ egzistuojančios) kultūros studijų perspektyvos“).

Konferenciją vainikavo kolek­ tyvinis Nerijaus Mileriaus, Jono Dagio, Kęstučio Kirtiklio, Viliaus Dranseikos projektas „Lietuvos fi­ losofija šiandien: skaitmeniniai horizontai“. Projekto bendraauto­ riai pristatė artimiausiu metu pa­ sirodysiantį reprezentacinį DVD diską, skirtą filosofijai, bei lietuviš­ ką interneto svetainę www.filoso­ fija, vu.lt.

universitas

12

2007 m. spalis

vilnensis

mipatirtis____________________

Europos fizikai svarsto tiksliųjų mokslų perspektyvas Rugsėjo 6-9 dienomis Ispanijos kurortiniame miestelyje Sant Feliu vyko devintasis Europos fizikų rengimo tinklo EUPEN generalinis forumas „Fizikai - žinių visuomenei“. Šis tinklas vienija apie pusan­ tro šimto Europos šalių universitetų, kuriuose vykdomos visų pakopų fizikos studijos. Pagrindinis EUPEN tikslas - fizikų rengimo, studijų kokybės analizė, gerų pavyzdžių sklaida. Malonu priminti, kad 2006 metų pavasarį vienas iš tinklo seminarų vyko Vilniaus universitete.

Prof. Gintaras DIKČIUS

rios savo metines ataskaitas

pristato generaliniame forume.

Pirmoji grupė gvildeno derini­

problemomis kviečiu apsilan­ kyti internete adresu: http://

www.eupen.ugent.be/conf/

dama dėstytojus, studentus,

egf2007/egf_present2007.php.

darbdavius, bendruomenių at­ stovus), užsiima savianalizės

me pranešimą apie fizikų ren­

bei akreditacijos problemomis.

gimą Lietuvoje ir konkrečiai Vil­

niaus universitete. Pranešimu ir

mokytojų rengimo problemati­ kai, aktualiai ne tik Lietuvoje,

diskusijose nustebinome dau­

padėtis yra neatidėliotinai keis­ tina. Turtingos Vakarų Europos šalys šią problemą taip pat lai­ ko viena iš svarbiausių.

Generaliniame forume buvo pateikti labai įdomūs apžvalgi­ niai pranešimai apie fizikos stu­

riama dėl fizikos bakalauro, dažnai traktuojamo kaip ne­

kursu. Skirtingai nuo kitų šalių

universitetų mūsų fizikams pa­

vyksta „privilioti“ labai gerus

abiturientus, o Fizikos fakulte­ tas jau beveik dvigubai viršijo

prieš 30 metų (kuomet fizika bu­ vo labai populiari) pasiektą stu­

sis fizikos studijomis, skur­ džios ir vis menkėjančios abi­

mios ir vertingos diskusijos dėl

dentų skaičiaus rekordą.

Per pertraukas vyko labai įdo­ studentų ir dėstytojų mainų, programų struktūros, metodi­

tiksliuosius mokslus. Daugelis

nių, dėstymo problemų, labo­ ratorijų įrengimo. Šių kolegiškų

universitetų apgailestauja, kad

ryšių dėka kasmet pavyksta

nepavyksta surinkti pakanka­

gauti specialių Europos fizikų

mai gabių studentų, ypač ant­

draugijos dotacijų labai ga­

rosios ir trečiosios pakopos stu­

dijoms. Beveik visose šalyse atsargiai, netgi skeptiškai, juo­ lab kad iš principo dar nesuta­

gelį kolegų pakankamai gera fizikos studentų atranka, kon­

dijų padėtį ir tendencijas įvai­ riose šalyse, pažymėtas labai sumažėjęs jaunimo domėjima­

turientų ne tik fizikos žinios, bet apskritai stojančiųjų į visus

Su Europos fizikų draugijos (EPS) vadais - stovi iš dešinės EPS prezidentas prof. F. Wagneris, Vokietija, EPS mobilumo dotacijų vadovė prof. I. Sosnowska, G. Dikčius, sėdi - Y. Rzaca-Urban, Varšuvos universiteto Fizikos fakulteto prodekanė

Su prof. L. Kimčiu pristatė­

Penktoji grupė skirta fizikos

kur mokytojų, taip pat ir fizikų,

EUPEN darbas paskirstytas

penkioms darbo grupėms, ku­

patirtį (apskritai stengiasi įver­

tinti metodus ir būdus studijų kokybei „išmatuoti“, apklaus-

rių paramos sudarant ir vykdant

daugelis studentų renkasi so­

studijų programas problemas.

Trečioji grupė gilinosi į šiuo­

cialinius mokslus, tuo tarpu be

laikinių studijų metodologijos

loginių mokslų vystymo Lisa­

adekvataus fizikinių ir techno­

biems studentams atlikti dalį studijų (dažniausiai mokslo ti­ riamajam darbui) geriausią ba­

zę (dėstytojų bei materialiąją)

pasižyminčiuose universitetuo­

se.

mo (tuning) problemas, susiju­

baigto aukštojo mokslo ciklo,

sias su eurobakalauro laipsnio įvedimo fizikų rengimui projek­ tu. Kaip žinia, koDKas tokio

įsidarbinimo galimybių. Su­

problemas, studentų ir dėsty­ tojų bendravimą, pabrėžiant

bonos konvencijoje Europos mokslų erdvei pateikti iššūkiai

prantama, rimta fizikų specia­

savarankiško darbo bei prakti­

lizacija reikalauja baigti abi stu­

kos (laboratorijose, darbdavių

vargu ar įveikiami. Virsmas „vartotojų visuomenė - žinių ir

teto studentams skirti dvi (iš

laipsnio mechanizmą neseniai

dijų pakopas.

Antroji grupė aiškinosi moks­ linių tyrimų ir studijų ryšio stip­

įmonėse) vertę tobulinant stu­

informacijos visuomenė“ gali

dešimties!)

gerokai vėluoti, jei tokiu tempu ir tuo keliu kaip šiuo metu vys­

draugijos dotacijos. Abu stu­

tysis Europa.

mą Nilso Boro institutą Kopen­

parengė tik chemikai, fizikų ataskaitos rodo, kad panašaus

laipsnio įvedimą fizikams dau­ gelis universitetų vertina gan

rinimo, tarpuniversitetinės ko­ operacijos ir socialinių partne­

dijų kokybę.

Ketvirtoji grupė (joje tenka dirbti ir man) tiria ir apibendri­ na studijų kokybės gerinimo

Besidominančius minėtomis

„Ad Fontes" - Universiteto pamatų link Jau antri metai Filosofijos fakultetas kartu su partneriais kasmet vasarą rengia „Ad Fontes“ (šaltinių link) studijų savaitę Kražiuose. Projekto pristatyme teigiama: „Ad Fontes“ studijos yra suformuotos pagal tradicinį Vakarų universiteto pamatinių studijų modelį - filosofija, teologija, liturginė praktika.“

Mindaugas KUBILIUS, Filosofijos fakulteto lektorius

dentų buvo pirmoji proga pri­

siliesti prie Vakarų minties šal­ tinių. Vienas kitas profesoriaus

Galima tik pasidžiaugti, kad šį semestrą VU Fizikos fakul­

Europos

fizikų

dentai pasirinko fizikams žino­

hagos universitete.

„Ad Fontes“ projektu Filoso­ fijos fakultetas, ypač Filosofi­

gijoje dėstė M. Sarbievijus, Ž. Liauksminas ir kiti žymūs

mo nėra privaloma, dalyviai noriai ir stropiai jo laikosi. „Pri­

kreipia tiek Universiteto, tiek

Vilniaus universiteto profeso­

valomoms“

studentiškoms

visos Lietuvos visuomenės

riai. Lietuvos kultūros istorijos

linksmybėms laiko irgi pakan­

dėmesį į tai, kas, nepaisant

požiūriu neabejotinai reikšmin­

ka. Kražių „Ad Fontes“ laisvė

epochų kaitos, išlieka vertin­

ga, kad į du šimtus metų nio­

išlieka sąmoningo individo

ga bei savastinga mūsų Alma

kotą miestelį pradėjo sugrįžti

pasirinkimo ir vertingų studijų

Mater bei visoje Lietuvos kul­

universitetinė, o tuo pačiu ir

pagrindu.

tūroje. Vilniaus universitetas

Vakarų savasčiai būdinga dva­

Beveik kasmet į Kražius at­

jos istorijos ir logikos katedra

nepasirinko

drastiškų,

itin

vyksta bent vienas svečias iš

„modernių“ reformų kelio. Ilga­

Taigi jau šeštus metus pir­

svetur. Praėjusiais metais lo­

amžė patirtis byloja: epochos madai save pasismerkusi ins­ titucija ilgainiui su epocha ir

sinė kultūra.

Išminties šaltinių studijos

paskaitų įkvėptas drąsuolis

mąją rugpjūčio savaitę po Kra­

tyniškojo Romos ritualo pagrin­

bei praktika yra pati Universi­

prie šių šaltinių ryžosi pasilik­

žių miestelį pasklinda arti šim­

dus dėstė Vengrijos mokslo

teto šerdis. Jėzuitų įsteigtas

ti. Studijos palinkus prie VU

to jaunų žmonių. Dienotvarkė

akademijos profesorius Laszlo

išnyksta. Atrodo, kad ilga­

Vilniaus universitetas yra bū­

bibliotekos išsaugotų rankraš­

yra intensyvi - atkartojanti pus­

Dobszay. Jo tyrinėtojų grupė

amžis Vilniaus universitetas

tent suręstas ant filosofijos ir teologijos studijų bei Šv. Jonų

čių ar Vakarų universitetuose

antro tūkstančio metų senumo

specialiai Kražių projektui pa­

atsilaikė prieš reformų prievar­

leido toliau pažinti tai, ką so­

šv. Benedikto, Europos globė­

rengė grigališkojo choralo

tos pagundą, tuo pačiu išlai­

bažnyčioje švenčiamos loty­

vietų okupacija gujo iš lietuvių

jo, ordino vienuolių regulą. Pa­

giesmyną, kuriame buvo atsi­

kydamas Universiteto vardo

niškosios liturgijos pamatų.

nacionalinės

gal benediktinišką, o vėliau ir

žvelgta į Lietuvai būdingos li­

solidumą, o Kartu ir pakanka­

Prievarta užgniaužus laisvas ir

graikiškuosius ir lotyniškuo­

jėzuitišką tradiciją diena yra rit­

turginės tradicijos ypatumus.

mą pagrindą studijų bei moks­

išsamiais Vakarų civiliazacijos

sius Vakarų civilizacijos pra­

mingai suskaidyta pagal prin­

Tolimesnį šio giesmyno rengi­

lo kokybei atnaujinti. Svarbu,

cipą orą et labora (melskis ir

mą paskatino Kražiuose apsi­

kad būtų puoselėjama pati hu­

dirbk). Taigi kaitaliojasi pa­

lankęs ir Popiežiaus Benedik­

manitarinė universitas šerdis civilizacijos dvasinių pradų studijos kaip pastovus ir ne­

pradmenų studijas Lietuvoje

savimonės

-

dus.

buvo iš esmės kėsintasi į pa­

Neatsitiktinai „Ad Fontes“

čią Universiteto sielą. Filosofi­

kursų sumanytojai bei organi­

skaitų, repeticijų ir liturginės

to XVI vardu „Ad Fontes“ pro­

jos fakulteto Vilniaus universi­

zatoriai yra atsikūrusio Filoso­

praktikos valandos.

jektą palaiminęs Apaštalinis

tete atstatymas buvo daugiau

fijos fakulteto alumnai. Ilgainiui

į šį griežtą ritmą įsiterpia ato-

Nuncijus P. S. Zurbriggenas.

išsemiamas kūrybos bei pozi­

Paminėtinas ir kitas svarbus

tyvių socialinių kismų šaltinis.

negu simbolinis. Sovietmečiu

projektas natūraliai tapo ir pa­

mintijimo laisvę

puoselėję

ties fakulteto dalimi vienam iš

vangos, tarp jų ir privalomo laisvalaikio laikas. Šiuolaikiš­

šio projekto vaisius - Vilniaus

Būtent šiais pradais grindžia­

mąstytojai galėjo kūrybingai

alumnų (šio straipsnio autoriui)

kam žmogui toks ritmas nėra

universiteto grigališkojo cho­

ma ir Universiteto autonomija.

sukauptą kompetenciją per­

tapus fakulteto dėstytoju.

įprastas; ir jį išlaikyti nėra

ralo ansamblio „Schola Canto-

O visos iš išorės ir dažnai be­

teikti negailestingai socialinių

Kražiai buvo pasirinkti irgi neatsitiktinai. Čia XVII a. pra­

ritmas

rum Vilnensis“, kuris auga ir gieda Šv. Jonų bažnyčioje, at­

mos“ tėra reikšmingos tik kaip

sikūrimas. Pirmoji Vilniaus schola buvo įkurta būtent Šv.

nėje įgyvendinimo priemonės

Jonų bažnyčioje XVI a.

arba trikdžiai.

transformacijų vėtomoms jau­ noms Lietuvos sieloms.

Profesoriaus Romano Pleč-.

kaičio paskaitos daugeliui stu­

džioje jėzuitai įsteigė didžiau-' šią Žemaitijoje ir visoje LDK te­

ritorijoje kolegiją. Kražių kole­

lengva.

Tačiau

šis

leidžia ne tik „sužinoti“, bet ir patirti filosofijoje ir teologijoje

studijuojamų vertybių veiksnu­ mą. Nors griežtai laikytis rit­

mokslių inicijuojamos „refor­

Universiteto misijos visuome­

universitas

2007 m. spalis

13

vilnensis

_____________

patirtis a tas

Polonistai dialektologijos stovykloje: Ignoto Domeikos keliais po 170 metų su žemėlapiu - per kaimus Nuo 1995 metų VU Polonistikos centras organizuoja dialektologijos stovyklas. Ankščiau buvo tirtos Kauno, Ignalinos, Trakų, Smalvų, Eišiškių apylinkių lenkų kalbos tarmės. Pastaruoju metu labiau tiriamos vietovės, priklausančios Vilniaus rajonui. Šiais metais lenkų filologijos antro kurso studentai birželio 25-liepos 4 dienomis Nemenčinėje tyrė Vilniaus krašto lenkų kalbos tarmes.

Liepos 31 dienų sukako 205 metai, kai gimė Vilniaus universiteto auklėtinis, filomatas, pasaulinį pripažinimų pelnęs mokslininkas, mineralogas, geologas, paleontolo­ gas, etnologas, daugelio mokslo draugijų narys, ilgametis Čilės universiteto rektorius, Čilės Respublikos garbės pilietis Ignotas Domeika.

Dar prieš keletą metų Ignoto Domeikos vardas Lietuvoje buvo mažai žinomas, ir buvo žengti pirmieji žingsniai susigrąžinant tą nepelnytą praradimą. Reikšmingiausi jų žengti pasitinkant 200-ąsias įžymiojo tė­ vynainio gimimo metines. Pirmasis Lietuvoje tikrąją Domeikos jubilieji­ nę gimimo dieną pažymėjo A. Mickevičiaus muziejus, sukvietęs į paro­ dą „Ignotas Domeika ir Vilniaus universitetas“, kur buvo publikuojami jo studijų dokumentai iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus fondų, muziejuje saugomi eksponatai. Pažymėti sukaktį mu­ ziejus vėl pakvietė šių metų rugpjūčio 8 dieną. Pažvelgta kiek netradi­ ciškai, nauju aspektu - į Ignoto Domeikos kelius į tolimąją Čilę, kurie

Regina TRIBOCKA Per dialektologijos paskaitas, trukusias visus metus, įgijome teo­ rinių žinių, sužinojome, kad pirmi bandymai tirti lenkų kalbą buvo pradėti būtent Vilniaus apylinkėse, o pirmose dialektologijos stovyk­ lose 1970 metais dalyvavo kalbi­ ninkai iš Gudijos, Lietuvos, Lenki­ jos ir Rusijos. Juos domino sociolingvistiniai klausimai bei fonetikos ir gramatikos problemos.

Ilgą laiką tyrimai vyko bendra­ darbiaujant su Varšuvos univer­ sitetu. Nuolat šiose stovyklose dalyvaudavo šio universiteto pro­ fesorė Halina Karas. Taip pat jose dalyvavo Varšuvos universiteto vyresnių kursų studentai bei dok­ torantai, kurių dažnas kilęs iš Vilniaus. Surinkta medžiaga ap­ dorojama - rašomi kursiniai bei

Universiteto polonistai vasarą tyrė Vilniaus krašto tarmes diplominiai darbai. Taip pat su­ kaupta medžiaga buvo panaudo­ ta trijose knygose, kurių autoriai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojai. Dvi iš šių knygų yra apie lenkų kalbos tarmes Kauno apylinkėse, trečioji skirta leksikai, funkcionuojančiai įvairiose Lietuvos teritorijose. Šiais metais norėdami pratęsti gražią tradiciją ir įgyti dialektologinių tyrinėjimų patirties, septyni­ olika būsimų polonistų, vadovau­ jami dėstytojos dr. Kristinos Rutkovskos, iškeliavo į Nemenčinės, Pabradės ir Švenčionių apylinkes.

„Su žemėlapiu rankose važiavo­

me per kaimus, kur kadaise stovė­ jo dvarai, palivarkai. Klausydamie­ si vyriausiųjų šių apylinkių gyven­ tojų pasakojimų apie jų likimą, vai­ kystės prisiminimus, papročius, namų ūkį, audimo amatą, jų pačių rankomis ręstas trobeles, ža­ vėjomės jų šviesia atmintimi. Žinoma, senoliai buvo svetingi ir būtinai pasiūlydavo pasivaišinti.

Stovykloje geriau pažinome Vilniaus krašto lenkų kalbą ir, žinoma, tuos, su kuriais kartu moko­ mės - kurso draugus“, - patirtimi dalijosi lenkų filologijos II kurso stu­ dentai. Plačiau apie stovyklą http:// www.flf.vu.lt/index.php7id =220.

taaaanonsas

Nežinomas režimas cigarų šalyje Daugelio lietuvių vaizduotė­ je Kubos įvaizdis - vis dar romantiškas: tai tarsi vieta, stabtelėjusi 6-7-ajame dešimtmečiuose: su nuosta­ bia savo kultūra, muzika ir garsiaisiais cigarais. Priešin­ gai nei turistams, Lietuvos politikams ir politikos mokslų studentams režimas Kuboje - dar neatrasta tyrimų sritis.

Kubos fenomenas atspindi Bal­ tarusijos problemą: nors tai tolima, tačiau daug paralelių su Lietuvos užsienio politikai aktualia diktatū­ ros problematika turinti šalis.

F. Castro, valdantis Kubą jau 48 metus, šiuo metu perduoda val­ džią broliui - Rauliui Castro. Dėl šios priežasties represijos Kubo­ je (priešingai nei tikėtasi) sustip­ rėjo: R. Castro, suprasdamas, kad neturi lyderio savybių, jaučiasi ne­ saugus, todėl dar labiau griežtina režimą.

Siekiant plačiau supažindinti Lietuvos politikus ir akademinę bendruomenę su Kubos proble­ matika birželio pabaigoje Rytų Eu­ ropos studijų centras bei „Pontis Foundation“ (Slovakija) pakvietė į susitikimą su buvusiu Kubos opozicinės liberalų partijos lyde­ riu, vėliau - politiniu kaliniu Os­ valdo Alfonso Valdesu. O. A. Valdesas Lietuvoje susitiko su Seimo

nariais ir aptarė Lietuvos-Kubos dvišalių santykių perspektyvas, bendradarbiavimo galimybes, Kubos demokratijos ir žmogaus teisių problemas. Vėliau O. A. Valdesas VU TSPMI dalyvavo disku­ sijoje su studentais, dalijosi savo skaudžia politinio kalinio patirti­ mi, aptarė režimo Kuboje autoritariškumą ir perėjimo į demokra­ tiją perspektyvas. Renginys tapo įžanga į didelę tarptautinę disku­ siją, rengiamą Vilniuje.

Spalio 18-19 dienomis Vil­ niuje, Seime, organizuojamoje tarp­ tautinėje konferencijoje „Perduo­ dant išmoktas pamokas: jungiant Baltijos šalių patirtį su demokratijos stiprinimu Kuboje“ bus bandoma ieškoti bendrų vardiklių lyginant Baltijos šalių Nepriklausomybės at­ gavimą ir politinę situaciją Kuboje.

Diskusijose dalyvaus aukščiausi

diplomatinio korpuso pareigūnai, tarptautiniai ekspertai, akademikai, nevyriausybinių organizacijų atsto­ vai. Renginys organizuojamas ben­ dromis International Republican Ins­ titute (JAV), VU TSPMI, Rytų Europos studijų centro ir Demokratinės poli­ tikos instituto pastangomis.

Studentai kviečiami į atvirus uni­ kalius renginius VU TŠPMI: spalio 17 dieną vyks dviejų garsių do­ kumentinių filmų peržiūra: „Aikštė“ ir „Cuba Libre“, kuriuose atsklei­ džiamos dviejų diktatūrų - Baltaru­ sijos ir Kubos - nuo išorinio pasau­ lio slepiama kasdienybė.

Spalio 18 dieną VU TSPMI konferencijų salėje prie diskusijų stalo sės Baltarusijos ir Kubos opozicijos atstovai. Tūkstančius ki­ lometrų skiriančių režimų piliečiai dalinsis patirtimi ir nuomonėmis, kaip demokratiškos vertybės galė­ tų būti stiprinamos, bandys lyginti, analizuoti ir suprasti režimų pana­ šumus bei skirtumus, jų demokra­ tinės transformacijos galimybes.

Renginyje kviečiami dalyvauti visi Lietuvos studentai bei akademinės bendruomenės nariai.

prasidėjo prieš 170 metų...

Pažymint I. Domeikos 205-ają gimimo bei jo kelionių pradžios 170 metų sukaktis, vienu iš jo kelionių - „maždaug penkių šimtų mylių raito­ mis ir dviejų plaukimų jūra“ maršrutu, į indėnų gyvenamą teritoriją Araukaniją sausio mėnesį patraukė aštuonetas Lietuvos keliautojų, va­ dovaujamų Vlado Vitkausko. Vėliau, pasidalinę į dvi grupes, šie skirtin­ gų institucijų ir specialybių žmonės savo atostogas pašventė garsiojo tėvynainio bei šalies, kurioje mokslininkas praleido keturiasdešimt še­ šerius savo gyvenimo metus, pažinimui. Tai jau antroji alpinisto organi­ zuota kelionė į Čilę. Dar 2000 metais, rengdamas ekspediciją į šią šalį,

V. Vitkauskas paskatino nemažai Lietuvos žmonių, švietimo, mokslo, kultūros institucijų kartu rengtis ir Domeikos jubiliejaus minėjimui. 2002 metais jo vadovaujama pirmoji ekspedicija „Nuo Santjago iki Atakamos“ buvo įtraukta j Valstybinės komisijos I. Domeikos 200-ųjų metinių minėjimo renginių programą. Po kiek laiko artima Domeikai garsaus alpinisto siela jau nerimo - norėjosi pažinti naujus garbiojo mokslinin­ ko maršrutus. Jį seniai domino I. Domeikos atliktas Araukanijos krašto tyrinėjimas, lėmęs indėnų likimą. Pradėjo rimtai juo domėtis, studijuoti.

Popietėje įvyko V. Vitkausko sukurto filmo „Nuo Santjago iki Araukani­ jos“ premjera, pademonstruotas vaizdo pasakojimas apie kelionę į Atakamą, Boliviją ir Peru. I. Domeikos keliai „kirtosi“ ir su vėlesnio keliau­ tojo Mato Šalčiaus, kuriais praėjusiais metais keliavo šešiolikos lietu­ vių grupė. Šios ekspedicijos sumanytojas Gerimantas Statinis atsklei­ dė susirinkusiems kelionės sankirtas, patyrimus bei įspūdingus arti­ miausius ateities projektus.

A. Mickevičiaus muziejuje veikė keliautojų parsivežtų iš Čilės foto­ grafijų paroda. Fotoaparatu įamžintos kelionės akimirkos buvo sugre­ tinamos su I. Domeikos kelionių dienoraščio fragmentais, kurie lietuvių kalba publikuoti pirmą kartą. Iš lenkų kalbos vertė Dalia Saukaitytė.

Pagal spaudą parengė Aliucija ORENTAITĖ

Čilės universiteto Santjage bibliotekos skaityklose - XVIII a. augustijonų vienuolyno interjerai. Čia saugoma „Domeikiana“.

Iškeliaujant į Kasablankos ugnikalnį (2240 m)

universitas

14

2007 m. spalis

vilnensis

aukotifereneija

Penkioliktoji tarptautinė knygotyros konferencija Vilniaus universitete rugsėjo 27-28 dienomis įvyko 15-oji tarptautinė knygotyros konferencija „Rankraštinis ir spau­ dos paveldas išsaugojant Lietuvos ir kitų Baltijos šalių išeivijos tautinį tapatumą“. Išeivija ir jos sukurtas kultūros paveldas yra neatskiriama kiekvienos tautos savastis.

Palyginti negausioms Baltijos šalių tautoms jis itin svarbus, nes padeda išsaugoti išeivijos tautinį tapatumg.

Doktorantė Iveta JAKIMAVIČIUTĖ, KomF, Knygotyros ir dokumentotyros institutas Konferencijoje buvo siekiama išsiaiškinti, kas nuveikta tiriant iš­ eivijos rankraštinį ir spausdintą paveldą, jos spaudos idėjines ir politines sroves, išeivijos seno­ sios spaudos veikėjus, bibliofilus bei kolekcininkus ir jų vaidmenį, patikslinti ir įvertinti, kiek ir kokio paveldo sugrįžo j Lietuvą, o kiek dar esama šeimų nuosavybėje, muziejuose ir archyvuose užsie­ nio mokslo ir kultūros institucijų saugyklose, pasvarstyti, ar reikė­ tų grąžinti Lietuvon visą išeivijo­ je sukurtą spausdintą ir rankraš­ tinį paveldą, diskutuoti apie Bal­ tijos ir kitų šalių bendradarbiavi­ mą, apie galimybes panaudoti šiuolaikines technologijas sau­ gant išeivijos spaudą, rankraš­ čius ir sparčiai gausėjančias mo­ derniąsias skaitmenines laikme­ nas bei sudarant palankesnes sąlygas visiems jomis naudotis.

Trijose sekcijose pranešimus skaitė 29 pranešėjai lietuvių, an­ glų ir rusų kalbomis iš Australi­ jos, Austrijos, Baltarusijos, Di­ džiosios Britanijos, Estijos, Jung­ tinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos.

Pirmojoje sekcijoje „Išeivijos rankraštinis ir spaudos paveldas užsienio valstybėse ir Lietuvoje“ buvo perskaitytas dr. Almos Bra­ ziūnienės pranešimas, kuriame daug dėmesio skiriama teori­ niams išeivijos paveldo sampra­ tos klausimams. Ypač išsamiai

aptarta paveldo sąvoka. Vilniaus universiteto docentas, lietuvių iš­ eivijos tyrinėtojas Remigijus Mi­ siūnas pristatė išeivijos knygos periodizaciją. Jis apgailestavo, kad tokios tematikos konferenci­ jos vyksta labai retai, o ką daro vienos ar kitos mokslo įstaigos ar tyrimo institutų mokslininkai, menkai žinoma. Pranešėjas pa­ skatino konferencijoje dalyvau­ jančius dalintis ne tik atliktais ty­ rimais išeivijos paveldo klausi­ mais, bet ir teikti siūlymus, kaip ir ką geriau ir sparčiau daryti šioje srityje. Ajovos universitetui (JAV) atstovaujantis dr. Lee Burchinalas ruošdamasis konferencijai atliko tyrimą, kuriame nustatė pa­ grindinius lietuvių kalbos ran­ kraštinio ir spaudos paveldo tel­ kinius. Pranešėjas padarė išva­ dą, kad jų daugiausia yra Kon­ greso ir mokslinėse JAV univer­ sitetų bibliotekose. Australijos lietuvių bendruomenės atstovas Algis Kairaitis konferencijoje da­ lyvavo kaip klausytojas, tačiau buvo įpareigotas perskaityti sa­ vo kolegų pranešimus, kurie į konferenciją paskutinę akimirką pasikeitus aplinkybėms atvykti negalėjo. Tasmanijos universite­ to (Australija) dr. Algimanto Pa­ tricijaus Taškūno pranešime bu­ vo pažymėta, kad lietuvių išei­

viams emigravus į Australiją bu­ vo labai svarbu išsaugoti ne tik lietuvių kalbą, bet ir visą spaus­ dintą paveldą. Tai jie darė nau­ dodami vietinę anglų kalbą. Pra­ nešimo autorius pažymėjo, kad nemažai iki šiol išlikusio ran­ kraštinio paveldo yra saugoma

Tasmanijos universitete. Šiam

universitetui atstovaujantis jo sū­ nus Vincas Taškūnas pažymėjo, kad Tasmanijos universitete 1987 metais buvo įsteigtas Lie­ tuvos studijų sambūris, kuris iki šiol palaiko glaudžius bendradar­ biavimo ryšius su Lietuvos nacio­ naline Martyno Mažvydo biblio­ teka. Pastaroji universiteto biblio­ tekai siunčia knygas anglų kalba apie Lietuvą. Bylefeldo aukšto­ sios profesinės mokyklos prof.

Manfredas Kleinas konferencijos dalyviams papasakojo apie 1991 metais sudarytą Klaipėdos kraš­ to archyvą, esantį Klopenburge (Vokietija), jo sudarytoją ir tvarky­ toją Helmutą Bergerį. Dr. Ilona Bučinskytė ir dr. Daiva Dapkutė, at­ stovaujančios Lietuvių išeivijos institutui, pasakojo apie išeivijos katalikiškosios ir liberaliosios iš­ eivijos srovių archyvinį paveldą, pažymėjo, su kokiomis saugoji­ mo problemomis susiduriama. Jų kolega dr. Linas Saldukas papsakojo šio instituto istoriją: kokie yra saugomi archyviniai fondai, atlikti ir dar rengiami moksliniai tyrimai, išleisti leidiniai. Pranešė­ jas pabrėžė, kad mokslininkams teoretikams ir praktikams labai svarbu būtų turėti rankraštinio ir spausdinto paveldo elektroninį katalogą, kuris palengvintų tyri­ nėjimus. Estijos literatūros muzie­ jaus darbuotoja Piret Noorhani pristatė estų diasporos kultūros paveldą. Pranešėja informavo, kad Estijoje jau yra įsteigta darbo grupė, kuri rūpinasi estų išeivių archyvais užsienyje, juos skaitmenina ir rengia pilnų tekstų elektroninį katalogą. Talino uni­ versiteto akademinės bibliotekos atstovės Aitą Kraut ir dr. Anne Valmas savo pranešime atskleidė

esančio bibliotekoje estų spaus­ dinto paveldo - knygų ir periodi­

kos rinkinio - istoriją. Inese Auzina Smith, atstovaujanti Lauboro universitetui (Didžioji Britanija),

uuseminaras

Pirmasis tarptautinis tarpdisciplininis sinologų seminaras VU Spalio 4-5 d. Orientalistikos centre buvo surengtas pirmasis tarptautinis tarp­ disciplininis sinologijos seminaras „Žmogus tradici­ nės ir šiuolaikinės Kinijos moksluose“. Seminaro rengimą finansavo Taivano misija Baltijos šalims, rezi­ duojanti Rygoje.

Seminare dalyvavo žinomi sinologai iš Taivano, Jungtinių Ameri­ kos Valstijų, Latvijos, Rumunijos ir Lietuvos, tyrinėjantys kinų filosofi­ ją, religiją, poeziją, psichologiją ir

kitas kultūros sritis. Svarbiausias seminaro dalyvis buvo žymus sinologas, religijotyrininkas, vienas ryškiausių konfucianizmo tyrinėto­ jų prof. Henry Rosemontas iš Brau­ no universiteto (JAV). Jis viešėjo Lietuvoje Orientalistikos centro kvietimu ir surengė dvi viešas pa­ skaitas šio centro sinologijos bei Universiteto Filosofijos fakulteto studentams (pirmoji - apie karia­ vimo sampratą klasikiniame kon­ fucianizme, antroji - apie konfucianistinės etikos įtaką sprendžiant šiuolaikinių žmogaus teisių klau­ simą). Spalio 4 d. prof. H. Rose­ montas perskaitė įžanginį prane­

šimą seminaro dalyviams apie vie­ ną žymiausių kinų mokslo tyrinė­ tojų N. Siviną, po to buvo diskutuo­ jama apie kinų mokslo suvokimą ir interpretavimą Vakarų sinologijoje.

Seminaro dalyvius ir klausyto­ jus pasveikino Taivano misijos Baltijos šalyse pirmasis sekreto­ rius Chinas Fengas, taip pat LR Seimo narys ir tarpparlamentinių ryšių su Taivanu grupės vadovas Gintaras Steponavičius. Šis seminaras parodė, kad at­

eityje būtina kuo aktyviau plėtoti mokslinį bendradarbiavimą tarp įvairių šalių, ypač Lietuvos ir Tai­ vano sinologų, ir kad tik toks ben­ dradarbiavimas bei ryšiai gali la­ bai paskatinti ir subrandinti sinologinius tyrinėjimus Lietuvoje. To­ dėl ateityje Orientalistikos centre numatoma rengti panašaus po­ būdžio sinologų konferenciją su­ buriant daugiau dalyvių iš Cen­ trinės ir Rytų Europos šalių.

OC inform.

Konferencijos akimirka. V. Naujiko nuotr. pasidalijo informacija apie pen­ kias Latvijos bibliotekas, esan­ čias užsienio šalyse. G. Jaunmuktane pristatė Latvijos akademijos bibliotekos fonduose saugomą iš­ eivių spaudos paveldą, kuris bu­ vo sukurtas 1945-1950 metais Vokietijos lageriuose. Didelio su­ sidomėjimo sulaukė Baltarusijos Respublikos prezidentinės biblio­ tekos Retų spaudinių skyriaus ve­ dėjo Valerijaus Gerasimovo ir Bal­ tarusijos kultūros ir menų valsty­ binio universiteto doc. Larisos Dovnar skaitytas pranešimas, ku­ riame buvo nupasakota baltaru­ sių emigracijos istorija ir atskleis­ tos spaudos paveldo saugojimo įstaigos.

Antrojoje konferencijos sekci­ joje „Asmenybės ir jų vaidmuo iš­ saugant išeivijos rankraštinį ir se­ nosios spaudos paveldą“ JAV lie­ tuvių bendruomenės Lietuvių kul­ tūros tarybos pirmininkė Dalė Lukienė pristatė Jono Aisčio biog­ rafiją, jo kūrybą išeivijoje, biblio­ tekos ir archyvo likimą. Giedrė Stankūnienė, atstovaujanti JAV lietuvių bendruomenei, papasa­ kojo muzikų tėvo Juozo, sūnų Vy­ tauto, Fausto ir Herkulio Strolių gyvenimo istorijas ir sukauptus asmeninius archyvus. Išklausius šio pranešimo mintimis dėl archy­ vo perdavimo pasidalino Klaipė­ dos universiteto bibliotekos dar­ buotoja Danutė Steponavičiūtė, kuri pažymėjo, kad sukauptas ar­ chyvas turėjo būti jau seniai per­ duotas bibliotekai, tačiau dėl šei­ mos neapsisprendimo ką perduo­ ti iki šiol dar nė vienas archyvinis dokumentas nėra atkeliavęs į Lie­ tuvą. Vilniaus universiteto prof.

Domas Kaunas pasidalijo minti­ mis apie žymų lietuvių išeivį, bib­ liofilą Justiną K. Karaziją. Profe­ sorius pažymėjo, kad yra išlikęs bibliotekos katalogas, leidęs iš­ analizuoti bibliotekos sudėtį kal­ bos, repertuaro ir kitais aspektais.

Sankt Peterburgo valstybinio kul­ tūros ir meno universiteto doc. Olga N. Iljina kalbėjo apie vertingas rusų išeivijos asmenines biblio­ tekas, apie kurias buvo rašyta žy­ miausių Rusijos knygotyrininkų darbuose.

Trečiojoje konferencijos sekci­ joje „Išeivija - rašytinės atminties kūrėja" Komunikacijos fakulteto doc. Aušra Navickienė pristatė emigracijoje leistus K. J. Nezabitauskio-Zabičio leidinius. Prane­ šėja pažymėjo, kad tai yra XIX amžiaus emigracinės spaudos paminklai. Jų originalus tyrėjai bu­ vo galimybė pasklaidyti Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje.

Lietuvos nacionalinei M. Mažvy­ do bibliotekai atstovaujanti Jolita Steponaitienė pristatė bibliotekos

Rankraščių ir retų knygų skyriuje saugomus XIX a. pab.-XX a. pr.

JAV lietuvių bendruomenių rašytinio paveldo dokumentus ^ esančius Mato Šalčiaus ir Alek­ sandro Račkaus asmeniniuose fonduose. Jos kolegė Lituanikos skyriaus vedėja Silvija Vėlavičienė analizavo Kanados lietuvių spaudą, kurioje gausu informa­ cijos apie to meto lietuvių ben­ druomenės gyvenimą. Šiame

pranešime buvo kalbėta ir apie Kanadoje leidžiamą lietuvišką laikraštį „Tėviškės žiburiai“.

Sankt Peterburgo valstybinio ar­ chitektūros ir statybos universite­ to doc. Svetlana Levoško su­ pažindino su Prahoje įkurto Ru­ sų kultūros istorijos muziejaus is­ torija ir atskleidė 1938-1939 me­ tais rusiškų meno katalogų leidi­ mo istoriją Prahoje ir Rygoje. Lat­ vijos universiteto doc. Viesturas Zandersas savo pranešime pri­ statė išeivijos leidyklas ir leidinių repertuarą 1945-1991 metais. Ty­ rėjas pažymėjo, kad analizuoja­ mu laikotarpiu lietuvių ir latvių iš- * eiviai bendradarbiavo leidžiant leidinius JAV. Talino universiteto doc. Aile Moldre ir prof. Tiiu Rei­ nio nušvietė estų leidybinę veik­ lą Sankt Peterburge iki Antrojo pasaulinio karo. Vroclavo univer­ siteto prof. Malgorzata Komza sa­ vo pranešime pažymėjo, kokią reikšmę lenkų emigrantų leidi­ niuose turėjo iliustracijos. Profe­ sorė pabrėžė, kad iliustracijose užfiksuoti istoriniai įvykiai ir vei­ kėjai padėjo sureikšminti publi­ kuojamų kūrinių idėjas, kurios ta­ po viena iš skaitytojo ugdymo priemonių.

Išklausius pranešimus konferen­ cijos organizacinio komiteto pirmi­ ninkas prof. D. Kaunas akcentavo, kad ši konferencija turi teorinę ir metodologinę svarbą. Profesorius paragino pranešėjus ir auditoriją diskutuoti gan aktuliu klausimu, ar tikrai vertėtų visus sukauptus ar- > chyvus ir bibliotekas grąžinti Lie­ tuvon, o gal pakaktų juos skaitmeninti ir suteikti galimybę naudotis visiems. Šiai išsakytai minčiai bu­

vo pritarta ir bendru susitarimu bus siekiama ne tik mokslininkams ir lietuvių išeiviams bendradarbiau­ ti, bet ir skatinti Lietuvos vyriausy­ bę projektus remti finansiškai.

Visi konferencijoje skaityti pra­ nešimai virs moksliniais straips­ niais ir bus publikuoti „Knygoty­ ros“ mokslo darbų 50 tome.

Už galimybę surengti konferen­ ciją pranešėjų ir organizatorių vardu dėkojame Lituanistikos tra­ dicijų ir paveldo įprasminimo valstybinei komisijai ir Lietuvos Respublikos Seimo Informacinių technologijų departamentui.

universitas

2007 m. spalis

15

vilnensis

___________ į pagalbą studentams Kreditai Vilniaus universiteto studentams Kiekvienais metais įstoti į aukštąsias mokyklas į valstybės finansuojamą vietą vis sunkiau. Viena iš priežasčių - valstybės finansuojamųjų vietų maži­ nimas. Ką daryti tiems, kurie nepateko į laimingųjų sąrašą? Išeitis viena mokoma vieta. Bet ne kiekvienas gali mokėti dideles pinigų sumas už mokslus. Laimė, galima imti paskolas.

Žana PASEČNIK Aukštųjų mokyklų studentai gali gauti šias paskolas: studijų įmo­ koms mokėti, jeigu jos nebuvo su­ mokėtos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis; gyve­ nimo išlaidoms; dalinėms studi­ joms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus (studijoms užsienyje).

Paskolos studentams skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų stu­ dentams paskoloms teikti pagal stu­ dentų kreditavimo sistemos plėto­ jimo programą, lėšų, kurias fondas sukaupia iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių, rėmėjų lė­ šų ir kitų lėšų. Sprendimą suteikti studentui paskolą priima Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius per 15 darbo dienų nuo reikiamų dokumentų pateikimo fondui terminų pabaigos. Su kiek­ vienu studentu, kuriam suteikta pa­ skola, fondo direktorius arba fon­ do įgaliotos atitinkamos aukštosios mokyklos paskirtas asmuo per 25 darbo dienas nuo sprendimo su­ teikti paskolą priėmimo dienos pa­ sirašo paskolos sutartį. Paskolos

gyvenimo išlaidoms bei studijoms užsienyje yra skiriamos konkurso būdu, o paskolos studijų įmokoms susimokėti teikiamos be konkurso.

Pirmenybė gauti paskolas teikia­ ma studentams iš gaunančios so­ cialinę paramą šeimos, mažas pa­ jamas gaunančioms šeimoms (vie­ niems gyvenantiems asmenims), kuriems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba kurių tėvai (tu­ rėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba jiems yra nustatytas sunkus ar vidutinis ne­ įgalumo lygis. Šiemet Vilniaus universitetui

buvo skirta 1,23655 Lt, ši suma proporcingai padalijama studen­ tų skaičiui. Pageidauti paskolas Vilniaus universitete gali visi.

Maksimali paskolos suma yra 4680 Lt. Dieninio skyriaus prašy­ mai dėl paskolų suteikimo paten­ kinami bendra tvarka, o įmokos už mokslus dieniniame skyriuje, dalinai finansuojamoje vietoje, suma siekia 520 Lt. Šiemet 137 studentai gavo paskolas studijų jmokoms susimokėti, o gyvenimo išlaidoms - 274 studentai. Nepa­ tenkinti liko 396 prašymai. Apie 6000 studentų Vilniaus universi­ tete moka pilnas įmokų sumas.

Paskolų šalininkai mano, kad paskolos skatina atsakingiau žiū­ rėti į pareigas. Jie turės grąžinti skolą iš savo pajamų, kurių dydis priklausys nuo įgytų žinių koky­ bės. Daugelis studentų sutinka, kad paskolos palengvina studen­ tišką gyvenimą, suteikia galimy­ bę baigti aukštuosius mokslus, bet vis dėlto nedaug jų rizikuoja imti paskolas.

Kq studentai mano apie paskolas

Manau, kad Universitetas suteikia paskolas ga­ na geromis sąlygomis - paskola pradedama grą­ žinti praėjus ne daugiau nei 2 metams nuo studi­ jų baigimo arba nutraukimo. Pavyzdžiui, jei pasi­ imčiau 4500 Lt paskolą, palūkanų sumokėčiau 225 Lt. Todėl, mano nuomone, tokią paskolą ver­ ta imti. Tačiau, kiek žinau, paskola suteikiama tam tikra prioriteto tvarka, vadinasi, ne kiekvienas stu­ dentas gali gauti paskolą. Jei man trūktų pinigė­ lių studijoms ar gyvenimo išlaidomis, sutikčiau su šiomis sąlygomis, bet dabar verčiuosi savo jėgomis, truputį paremia tėveliai, truputį užsidirbu pati.

Rima Igoševa, Ekonomikos fakultetas, ekonomika, II kursas Mano manymu, paskolos labai naudingos, nes ne visi studentai turi galimybę mokytis ir dirbti vienu metu, ne visus gali išlaikyti tėvai.

Keletas pažįstamų ėmė paskolas, todėl manau, kad ir aš imčiau, jei man to prireiktų. Pati gaunu stipendiją, be to, esu vilnietė. Kadangi nereikia mokėti nei už mokslą, nei už bendrabutį, puikiausiai išsiverčiu ir be paskolų.

Vilniaus universitete, lygiuojan­ tis j pasaulio universitetų patirtį, įkurtas Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras (PTMC). Vienas iš pagrin­ dinių šio centro tikslų - teikti ko­ kybiškas psichologines paslau­ gas Universiteto bendruomenės nariams ir plačiajai visuomenei.

Psichologines paslaugas čia tei­ kia profesionalūs psichologai ir psichologijos magistrantai.

Kas yra psichologas ir kg jis daro?

Psichologai yra specialistai, ku­ rie sėkmingai baigia gana ilgas (ne mažiau kaip penkerių metų), sudėtingas, bet įdomias studijas universitete. Šios studijos suteikia

ne tik žinių apie žmogaus elgesį, mąstymą, emocijas, asmenybę, bet ir ugdo profesinius konsulta­ vimo, įvertinimo įgūdžius, moko didelės atsakomybės ir profesinės etikos.

Kas yra psichologinis

konsultavimas?

Psichologinio konsultavimo tikslas - padėti žmonėms išsiaiš­ kinti, suprasti bei spręsti asme­ ninius arba tarpasmeninius su psichologine savijauta ar elge­ siu susijusius sunkumus.

Psichologinės konsultacijos metu psichologas gali padėti at­ pažinti ir keisti negatyvų ar nelo­ gišką mąstymą, suformuoti tei­ giamą požiūrį j save bei išorinį pasaulį, įveikti beviltiškumo ir be­ jėgiškumo jausmą, jaustis atsa­ kingu ir kontroliuojančiu savo veiksmus, sugrąžinti gebėjimą jausti malonumą, surasti kasdie­ nių problemų sprendimus, atras­ ti stipriąsias savo puses ir pasi­ naudoti jomis įvairiose gyvenimo srityse, įveikti stresą, potraumi­ nius išgyvenimus, spręsti tarpas­ meninius konfliktus.

Lietuvoje paskolų siste­ ma pradėjo veikti, saky­ čiau, neseniai ir ji sparčiai populiarėja, nes sunku susimokėti ir už mokslus ir už pragyvenimą, ypač jei gyveni atskirai nuo tėvų. Šiuo klau­ simu esu nusiteikusi gana optimis­ tiškai ir manau, kad paskolas verta imti, jei tokios aplinkybės. Net dirbant sunku yra susitaupyti, o studijuojant dieniniame skyriuje negalėsi dirbti vi­ są darbo dieną. Nors gyvenu su tė­ vais ir dirbu, pateikiau prašymą dėl paskolos pragyvenimui, tačiau ji man nebuvo suteikta. Kol kas išsiversti pa­ vyksta, bet su tėvų pagalba, už moks­ lus moku pati, nes suma nėra didelė (šiuo metu esu valstybės iš dalies fi­ nansuojamoje vietoje). Galimybe gauti paskolą susidomėjau visu pir­ ma dėl to, kad grąžinimo sąlygos yra patrauklios, o pinigų studentui reikia visada.

Viktorija Babič, Medicinos fakultetas, kineziterapija, I k.

Manau, kad paskolos yra gerai. Girdėjau, kad jos teikiamos tikrai palankiomis sąlygomis, pa­ lūkanos labai mažos ir grąžinimo terminas ne­ spaudžia. Tai labai patogu tiems, kurie neturi ga­ limybės dirbti ir užsidirbti mokesčiams už moks­ lus. Jei man pačiai trūktų lėšų, imčiau paskolą net negalvodama, nes manau, kad tikrai įmano­ ma ją grąžinti baigus mokslus. Kol kas neteko imti paskolų, nes finansiškai padėjo brolis ir tė­ vai, o dabar jau ir pati dirbu, taigi manau, kad taip ir neteks kreiptis dėl paskolos. Tačiau kitiems, kurie neturi lėšų, patarčiau išbandyti.

Universitete bus galima gauti psichologinę pagalbą Daugelyje prestižinių pasaulio universitetų veikia psicholo­ ginės pagalbos centrai. Jie skirti studentams, jų draugams ir artimiesiems, dėstytojams ir administraciniam personalui ir siekia padėti spręsti kasdienes problemas bei su studijomis susijusius sunkumus.

Kornelija Volkovą, KomF, in­ formologi­ ja, II k.

Julija Semionova, KomF, informologija, II k.

Kada kreiptis?

Dauguma j psichologą besikrei­ piančių žmonių neturi jokių psichi­ kos sutrikimų. Psichologas pade­ da įveikti kasdieniniame gyvenime kylančias problemas. Dažniausiai pagalbos kreipiamasi dėl abejonių kylančių prieš priimant svarbius sprendimus, kankinančio vie­ nišumo jausmo, nesutarimų su draugais ar artimaisiais, romanti­ nių santykių rūpesčių, drovumo, asmeninių traumų, skyrybų, šei­ mos narių netekties ar sunkios li­ gos, problemų darbe ar moksle, piktnaudžiavimo alkoholiu ar kito­ mis narkotinėmis medžiagomis, užsitęsusio arba stipraus liūdesio, nerimo, trikdančių baimių, nekon­ troliuojamo valgymo.

Ar saugu?

Paprastai nuo psichologų pri­ klauso ne tik žmogaus psicholo­ ginė gerovė, jiems suteikiama ir la­ bai asmeniška informacija. Kiek­ vienas psichologas yra įsipareigo­ jęs laikytis psichologo profesinės etikos nuostatų, kurios garantuoja informacijos apie Jūsų kreipimąsi bei informacijos, pateikiamos kon­ sultacijų metu konfidencialumą.

Išskyrus labai konkrečias, specifi­

nes aplinkybes, kuomet kyla grės­ mė Jūsų ar aplinkinių žmonių svei­ katai, niekas (nei tėvai, nei deka­ nas, nei fakulteto nariai, nei ben­ dradarbiai, nei studentai) negali gauti informacijos apie Jūsų kon­ sultacijas be Jūsų asmeninio su­ tikimo. Konsultavimo duomenys niekada nėra įtraukiami į akade­ mines studentų bylas.

Mitai apie psichologinį konsultavimg • Psichologinis konsultavimas silpnumo ženklas.

Tai visiška netiesa. Savo proble­ mų ir skausmingų išgyvenimų nagrinėjimas reikalauja drąsos.

Pradėdamas konsultuotis žengi pirmą žingsnį link problemų sprendimo, taip rodydamas savo stiprumą.

• Psichologinis konsultavimas rei­ kalingas tik žmonėms su rimto­ mis emocinėmis problemomis. Į odontologą mes kreipiamės ir profilaktiškai, ne tik suskaudus dančiui. O psichologinis konsul­ tavimas padeda spręsti ir kartais labai kasdienius klausimus - tar­ pasmeninių santykių, prisitaiky­ mo prie naujos aplinkos, streso įveikos, akademinių sunkumų ar net studijų krypties pasirinkimo.

• Psichologas pasakys, ką daryti ir kaip išspręsti atsiradusias pro­ blemas.

Psichologinis konsultavimas ne visuomet yra greitas problemos sprendimo būdas. Psichologas padeda geriau pažinti ir suprasti

Inga Viršilaitė, KomF, informolo­ gija, II k.

Aš pati pa­ skolos ne­ ėmiau ir ne­ planuoju imti, nes šiuo metu pragyvenimui pakanka tėvų duo­ damų bei savo gaunamų pajamų.

Paskolą imčiau tik kraštutiniu atveju - jei nebeliktų kitos išeities.

savo jausmus, mintis ir rūpesčius, išnagrinėti galimus pasirinkimus, teikia palaikymą siekiant įgyven­ dinti konsultacijos metu užsibrėž­ tus tikslus.

• Psichologas negali suprasti ki­ to asmens, nes gyvena visai ki­ tokioje aplinkoje ir nėra patyręs to, ką patyrė jis.

Vienas iš svarbiausių profesinių psichologo įgūdžių - empatija, t. y. gebėjimas įsijausti į kito žmogaus būseną ir išgyvenimus. Konsultan­ tas jautriai reaguoja į kito žmogaus skausmą ir supranta jį. Be to, dar viena psichologui būtina savybė yra tolerancija, t. y. gebėjimas pa­ garbiai atsižvelgti į individualius skirtumus - lytį, rasę, etnines, kul­ tūrines vertybes, amžių, seksuali­ nę orientaciją ir socioekonominę padėtį.

Kur kreiptis?

Norėdami susitarti dėl susitiki­ mo su psichologu ar gauti bet ko­ kios Jums reikalingos informaci­ jos apie psichologinę pagalbą skambinkite mums +370 5 268 72 54 arba ateikite į Universiteto g. 9/1, 116 kab. kiekvieną darbo dieną nuo 9.00 iki 18.00 vai. Taip pat galite rašyti mums į PTMC@fsf.vu.lt.

Susitarus dėl tinkamo laiko, pirmojo susitikimo metu turėsi­ te galimybę konfidencialioje aplinkoje su psichologu aptar­ ti Jums rūpimus klausimus ir to­ lesnę konsultavimo eigą.

imiversitas

16

2007 m. spalis

vilnensis

aaaapaskutinis puslapis--------------------------------------------------------------------------

DOVANA KALĖDOMS - SUREMONTUOTAS FAKULTETAS Viktoras DENISENKO

Remontq stabdė atradimai Z. Butkaus teigimu, fakulteto pastatas tik­ riausiai pirmą kartą istorijoje yra pertvarko­ mas iš esmės. Istorijos fakulteto dekanas Z. Butkus pasidžiaugė, kad daugiausia VU rektoriaus akad. Benedikto Juodkos pastan­ gomis ir nuolatiniu jo rūpesčiu pavyko gauti finansavimą viso pastato renovacijai, o ne, kaip buvo planuojama iš pat pradžių, tik kai kurioms jo dalims.

Pasak VU Statybos ir remonto direkcijos direktoriaus pavaduotojo Juozo Gražio, fakul­ teto remontas kainuos apie 5 mln. litų. Dabar tikslios sumos dar negalima pasakyti, nes, J. Gražio teigimu, remontas dar vyksta - kai kurių ankščiau suplanuotų darbų atsisakoma dėl įvairių priežasčių, bet lygiai taip pat atsi­ randa ir naujų darbų.

VU Statybos ir remonto direkcijos direkto­ riaus pavaduotojas patikino, kad darbai vyksta pagal nustatytą grafiką. Jis pripažino, kad re­ montuojant pasitaikė tam tikrų nesklandumų, bet juos pavyko sutvarkyti. Remontas jau artė­ ja prie pabaigos.

Istorijos fakulteto patalpų rekonstrukcija vyksta jau keletą metų. Pernai buvo priduotas pirmas visiškai suremontuotas objektas - fa­ kulteto valgykla. Iki šių metų Kalėdų planuo­ jama užbaigti visus renovacijos darbus. Tiki-

Nuo mokslų metų pradžios ant VU Istorijos fakulteto vartų kabo ženklas „plyta“, o po juo paaiškinimas: „Fakultetas nedirba. Nėra oro.“ Kas galėjo pagalvoti, kad studentų pokštas, krėstas prieš 20 metų per balandžio 1 d., taps vėl aktualus. „Plyta“ vėl reikalinga - vyksta fakulteto patalpų remon­ tas. Vis dėlto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Zenonas Butkus nepra­ randa optimizmo. Remontas buvo būtinas, nes fakulteto patalpos nebuvo rimtai tvarkomos nuo senų laikų. masi, kad Naujuosius metus Istorijos fakulte­ tas pasitiks atnaujintose patalpose.

Pasak Istorijos fakulteto dekano Z. Butkaus, remonto darbai kiek užtruko, bet tai atsitiko dėl objektyvių priežasčių. Vykdant darbus bu­ vo aptiktos meninės vertybės - freskos. Pa­ sak Z. Butkaus, tai yra unikalūs romantizmo ir klasicizmo meno paminklai - čia gyvenusių Universiteto dėstytojų palikimas.

Paskaitos - bibliotekoje, Teatro salėje bei Signatarų rūmuose Daugiausia nepatogumų dėl remonto dar­ bų kilo studentams, kurių Istorijos fakultete mo­ kosi virš tūkstančio. Jie faktiškai liko be patal­ pų, tačiau fakultetas šią problemą išsprendė. „Mums pavyko nesužlugdyti ir nesutrikdyti stu­ dijų proceso“, - pažymėjo Z. Butkus. Jį nepa­ prastai žavi ir studentų, ir darbuotojų kantrybė kenčiant nepatogumus.

Z. Butkus pabrėžė, kad užtikrinti studijų proceso sklandumą labai padėjo Istorijos fa­ kulteto socialiniai partneriai. Be to, ir pats VU pirmas ištie­ sė pagalbos ranką savo padaliniui. Fa­ kultetui padėjo Uni­ versiteto biblioteka, skyrusi paskaitoms dalį patalpų. Istorijos

fakulteto studentai taip pat mokosi VU Centri­ nių rūmų Teatro salėje. Be to, paskaitos jiems skaitomos Signatarų rūmuose ir Katalikų mokslo akademijos suteiktose patalpose.

Pasak Z. Butkaus, padėti Istorijos fakultetui buvo pasiryžę ir kiti VU fakultetai bei VU Tarp­ tautinė verslo mokykla. Pasirenkant laikinas pa­ talpas studijoms buvo siekiama, kad būtų pa­ togu studentams. Visos paskaitos skaitomos centre, kad studentams nereikėtų gaišti laiko ir lakstyti po visą miestą.

Patalpų problema - sena Istorijos fakulteto dekanas neslėpė, kad labai laukia to momento, kada studentai ir dėstytojai galės sugrįžti į fakulteto auditori­ jas. Tačiau prieš tai turi būti užsisakyti ir pa­ gaminti baldai, pritaikyti būtent šioms, turin­ čioms paveldo statusą patalpoms.

Pasak Z. Butkaus, galvojama ne tik apie baldų suremontuotiems patalpoms pritaiky­ mą, bet ir apie auditorijų aprūpinimą moder­ nia įranga. Dekano teigimu, ypač galės pa­ sidžiaugti Archeologijos studijų studentai.

Planuojama sukaupti nemažai aparatūros, kuri praverstų atliekant kasinėjimo darbus ir dirbant su radiniais.

Tačiau Istorijos fakulteto dekano manymu, rekonstrukcija iš esmės spręs patalpų proble­ mą, kamavusią fakultetą. Žinoma, patalpų Isto­

rijos fakultetui, kaip ir kitiems Universiteto pa­ daliniams, trūksta - Istorijos fakultetas pagal

patalpų plotą, tenkanti vienam studentui, buvo paskutinėje vietoje. „Esminiams mokslo ir stu­ dijų proceso poreikiams fakulteto patalpų mums pakaks“, - pažymi Z. Butkus.

Patalpų trūkumo problema gali būti spren­ džiama ir bendradarbiaujant fakultetams. Pa­ sak Istorijos fakulteto dekano, tai įrodė dabar­ tinė fakulteto patirtis. „Fakultetai nėra uždari.

Nereikia pamiršti, kad VU pastatai priklauso visai Universiteto bendruomenei. Jeigu kyla problemų dėl patalpų, visada gali pagelbėti kaimyniniai fakultetai“, - įsitikinęs Z. Butkus.

Atsižvelgiama į žmonių su fizine negalia poreikius Vienas iš pagrindinių rekonstrukcijos me­ tu iškilusių uždavinių - kaip pritaikyti istorinį pastatą žmonių su fizine negalia poreikiams.

Pirmiausia buvo numatyta įrengti Istorijos fa­ kulteto patalpose liftą, tačiau ši idėja nebus realizuota. Kasant šachtą liftui buvo aptikti pastato pamatai, datuojami XVI amžiumi.

Specialiai sudaryta komisija nustatė, kad tai yra paveldosaugos objektas ir uždraudė tęsti lifto įrengimo darbus. Tačiau J. Gražio teigi­ mu, ši problema sprendžiama. Numanoma, kad vietoje lifto bus įrengtas specialus keltu­ vas, kuriam šachtos nereikia.

Pasak Z. Butkaus, Istorijos fakultetas yra pasiryžęs sudaryti visas sąlygas studijuoti žmonėms su fizine negalia. Kol kas fakultete nėra nei vieno tokio studento, tačiau, Z. But­ kaus manymu, tai nereiškia, kad tokių stu­ dentų neatsiras ateityje. Be to, vienas žmo­ gus su fizine negalia fakultete dirbo Lietuvos Statuto ir Lietuvos Metrikos tyrimo grupėje.

Z. Butkus tikisi, kad patalpų pritaikymas žmo­ nių su negalia poreikiams bus papildoma moty­ vacija jiems rinktis studijas būtent Istorijos fakul­ tete. Pasak jo, suteikti sąlygas studijuoti tokiems studentams yra Universiteto pareiga.

ANT FAKULTETO SIENŲ SENOVINĖS FRESKOS

V. Naujiko nuotr.

Inga NORKUTĖ

Istorijos fakulteto remontas jau artėja prie pabaigos.

V. Naujiko nuotr.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentas Viktoras Denisenko

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

k______________ ________________

Istorijos fakultete restauruoja­ mose patalpose rasta senovinė sienų tapybos darbų. Klasicisti­ nės epochos kūrinių atidengimo darbai jau įpusėjo: „Atidengti fres­ ką užtrunka nevienodai, gali pri­ reikti ir kelių mėnesių. Kai kur da­ žai stipriai prilipę, todėl tenka dirbti kruopščiai ir iš lėto“, -pa­ sakojo restauratorė Neringa Sarkauskaitė.

Istorijos fakultete iš viso yra apie 50 patalpų. „Bene kiekvie­ noje auditorijoje yra bent po vie­ ną freską ar jos fragmentą. Yra ir stipriai pažeistų vietų. Mano res-

tauruojama freska taip pat nėra išlikusi visa, todėl teks dalį at­ kurti“, - pasakojo Istorijos fakul­ tete dirbanti restauravimo meno besimokanti ketvirtakursė Alek­ sandra.

Dabartiniame dekano kabine­ te jau atidengtas itin retai sutin­ kamas peizažas su figūromis. „Simboliška ir gražu, kad būtent Istorijos fakultete buvo rastas toks svarbus kultūrinis paveldas. Isto­ rijos fakultetas yra įdomus visų pirma tuo, kad anksčiau buvo ma­ žai restauruojamas, todėl yra išli­ kusi senoji architektūra. Tai yra

XVIII amžiaus pastatas. XIX am­ žiaus pradžioje antrame ir trečia­ me aukštuose buvo įrengti profe­ sorių butai, o 1919 m. patalpos pritaikytos auditorijoms. Dekano kabinete esantis kūrinys - roman­ tizmo epochos Vakarų Europos kū­ rinio kopija, tačiau profesionali ir verta istorikų dėmesio“, - teigė ar­ cheologas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Aleksejus Luchtanas.

Sienų tapybos atidengimo dar­ bai kainuos 260 tūkst. Lt. Juos fi­ nansuoja Vilniaus universitetas ir Kultūros paveldo departamentas.

Nuoširdžiai užjaučame Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto lektorę dr. Almą Braziūnienę dėl mylimos Mamytės miities.

Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai ----------------------------------------------- J, v—............ -................ -.... -......