SVEIKINAME MUSŲ TĖVELIUS, ATVYKUSIUS Į UNIVERSITETĄ GRAŽI TRADICIJA
iiiiiiiinnnHiiiiiiiiiiiiniHiiiiniiiiiiiininiiiiniinHininiiiuiiiiiniiiiniiniiiiiiiiiiiiinniiiiniiiiii!ninniniiiiiinHn'"intiiniiniiiinniiiiiiiniiiiiiiiiiiiinifi!iiinniinn!ii!ii!iiiiHiiimniiiiiiiiiniiiiiiiiiiniiiiiiiiiinHiiitiiiiiii!iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiir
ifiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiniiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiim
Visų saliu proletarai, vienykitės!
Turininga mūsų universiteto istorija. Ir nenuostabu. Juk jam jau 385 metai. Per tuos beveik 400 metų universitetas daug matė, daug pergyveno, jame lankėsi daug įvairiausių svečių. Bet nepavyko rasti ži nių, kad anksčiau universiteto vadovybė, profesoriai, visuo meninės organizacijos būtų su rengusios didesnį susitikimą su studentų tėvais. Toks susltimas pirmą kartą įvyko tik *■1963 m. Tai buvo nuoširdus ir naudingas dėstytojų pokal bis su studentų tėvais. Tėvai geriau susipažino su savo val kų darbo ir gyvenimo sąlygo mis universitete. Siame pasita rime buvo nutarta užsimezgu sius dėstytojų ir visuomeninių organizacijų ryšius su tėvais toliau stiprinti. Taip komjau nimo organizacijos iniciatyva gimė universitete nauja graži tradicija. Kovo 21—22 dienomis uni versitete Įvyks antrasis toks susitikimas. Ir šį kartą turime daug gero, o taip pat ir riemalonaus tėvams papasakoti. Tik riausiai, naudingų patarimų iš girsime ir iš jų. Be abejo, tai bus nuoširdus pokalbis. Tą nuoširdumą sąlygoja bendri siekiai: tėvai nori, kad jų vaikai užaugtų visuomenės pa garbos vertais žmonėmis: universiteta4^siekia juos padaryti komunizmo kūrėjo vardo ver tais aukštos kvalifikacijos spe cialistais. Aukštos kvalifikacijos spe cialistų rengimui tarybinė liau dis negaili lėšų. Pavyzdžiui, *vien mūsų universiteto reika lams 1964 m. skirta 4,5 mln. rublių. Studentų stipendijoms bus išmokėta 1,2 mln. rublių. Universiteto studentams su darytos geros sąlygos moky tis. Su jais dirba geriausios respublikos mokslo jėgos, pa
B. SUDAVICIUS Prorektorius mokymo reikalams
skaitąs skaito žymūs profeso riai, kaip J. Kubilius, Z. Že maitis, P. Slavėnas, K. Dauk šas, M. Marcinkevičius, S. Jan kauskas, D. Budrys, P. Norkū nas ir kiti. Todėl mes teisėtai iš stu dentų reikalaujame darbštu mo, pareigingumo, pažangu mo. Didžioji jų dalis tuos rei kalavimus visiškai patenkina: jie puikiai mokosi, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gy venime. Tik gerus, šiltus žo džius girdime apie' filologą P. Bražėną, Gamtos fakulteto studentę J. Steinbergaitę, teisininkus V. Juškį, Z. Bankauską, Fizikos ir matematikos fakulteto studentę T. Nadalinskają, ekonomistę D. Vrubliauskaitę, mediką J. Sadaus ką ir daugelį kitų. Šiais stu dentais tėvai gali pagrįstai didžiuotis. Ir kiti mūsų studentai geri, šaunūs, energingi. Jie gyvena pagal komunizmo kūrėjo mo ralinio kodekso principus ir, baigta aukštąjį mokslą, neap vils nei tėvų, nei universiteto, nei liaudies. Tačiau tuo pa čiu turime pripažinti, kad da liai auklėtinių būdingi ir, nei giami bruožai, kurie kelia mums didelį nerimą ir dėl kurių norime atvirai pasitarti su tėvais. Pirmoji studento pareiga yra gerai mokytis, ir jis turi visas sąlygas tą pareigą at likti. Vis dėlto kai kurie to nesupranta. Tai rodo ir pasku tinės egzaminų sesijos rezulta tai. Net 360 studentų sesiįos metu gavo nepatenkinamus pa žymius. 3 studentus dėl nepa žangumo teko pašalinti iš uni versiteto. Tokie vyresniųjų
kursų studentai, kaip J. Če ponis, K. Kumpa, R. Mickevi čius, G. Kirvelavičius, C. Semiota, palikti antrus metus kurso kartoti. Klystume, jei galvotume, kad egzaminai ne išlaikyti dėl gabumų stokos, dėl ligų, dėl kokių nors nelai mių. Tokių atsitikimų gali bū ti keliolika; dažniausiai tai dykinėjimo rezultatas. Tėvai, gerai žiną, kas yra darbas ir uždarbis, gali savo klystan tiems vaikams daug ką šia te ma pasakyti. Gėda, bet faktas, kad stu VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO dentų tarpe dar pasitaiko va PROFSĄJUNGOS. PARTINIO IR KOMJAUNIMO ORGANAS. ORGANIZACIJŲ ORG gysčių, girtuokliavimo, chuli EINA NUO 1950 M. 1964 m. kovo 19 d. KAINA 2 K. ganizmo, nemandagumo ir ki Nr. 8 (417) tų nemalonių reiškinių, kad „nusilesusį“ studentą (taip bu vo su filologu L. Jacinevlčiumi), milicija gabena į blai vyklą. Už chuliganizmą, amo ralų elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, teko pašalinti iš universiteto C. Markevičių, A. Bučinską, B. Vilimaitę. Nors amoralus elgesys bū dingas nedaugeliui studentų, tačiau tai kelia mums didelį nerimą. Mes nesivadovaujame ir negalime vadovautis liau dies patarle: „Nėra namų be dūmų“. Tai pasenusi patarlė. Mes siekiame ir pasieksime, kad mūsų namuose neliktų dū mų, kad Vilniaus Valstybinia 169. 1919 m ko ko 13 d — Liaudies Komisarų Tarybas dekretas me V. Kapsuko vardo univer dėl ViLmsms urtbrersibdo atlduryma sitete — šioje mokslo šven tovėje — mokytųsi tik tau rios, tyros sielos žmonės, ku Lietuve-- ir Baltarusijos Liaudies* Komisarų Taryba, turėdama tik$~. rie, išėję į gyvenimą, gerbtų te sukurti salyje kūrybinės minties židinį apie kurį galėtų susitelkti: ir mylėtų savo tėvus, mylėtų socialistinę Tėvynę, pasiauko mokslinės jėgos, sugebančius savo žiniomis Ir patyrimu padėti phtte jamai dirbtų liaudies, komu siems^ darbo žmc-niu stouksmams pertvarkyti vteuomenmj gyvenimu nizmo kūrimo labui. Mes įsiti kinę, kad čia daug mums gali kūrybinį Komunumo idealg principai, nutaria: padėti studentų tėvai. 1. Carinės reakcijos uždWyte Vilniau^ sienose įkurti Sveikiname tėvelius, atvy Darbo Universitete* kusius į pasitarimą senaja'me universitete! ?. Urtele nematom# ir visiems prieinamą mokuns,
Kovo 13 d. sukako 45 metai nuo universiteto atkūrimo.
Spausdiname Dekretą, pasirašytą V. MICKEVIČIAUS - KAPSUKO
V. Mickevičiaus-Kapsuko sūnus Baigęs Maskvos valsty binį Lomonosovo vardo universitetą, VINCAS MICKEVIČIUS buvo pa skirtas į Vilniaus valsty binį universitetą Fizikos ir matematikos fakulteto dėstytoju. Čia ir prasidėjo jo mokslinė — pedagoginė veikla. Jau pirmosios V. Mickevičiaus skaitomos paskaitos pasižymėjo turi nio logiškumu, lakoniškai ir nuosekliai išdėstoma meiUžlaga. Moksliniam darbui Vin cas Mickevičius pasirin ko kieto kūno fiziką. Sia
me jauname moksle egzistuoja dėsniai, ku rie iš pirmo žvilgsnio at rodytų galutinai ištirti. Tokia rodėsi ir kristalo gardelės svyravimo teorija, sukurta Borno ir Chuango. Plačios erudicijos ir moks linės drąsos prireikė, kad šią teoriją sukritikuotum. Disertantas, panaudodamas naujuosius matematikos ir kvantinės mechanikos meto dus, sukūrė ir pateikė gy nimui naują kristalo garde lės svyravimo teoriją. Disertacija ir didelis mokslinių straipsnių skai čius, spausdintas respubli
kiniuose ir sąjunginiuose moksliniuose žurnaluose, sukėlė didelį susidomėjimą kaip pas mus, taip ir užsie nyje mokslininkų tarpe. Dabartiniu metu docen tas Vincas Mickevičius ir toliau kūrybingai tęsia sa vo mokslinį — pedagoginį darbą. Ig. GAŠKA Radiofizikos katedros vyr. dėstytojas J. Girdvainio nuotr. Doc. V. Mickevičius ei linio eksperimento metu prie bangolaidinės linijos.
ciėjtymu $.inemą — dalykinę ir semmring, vietos 3. Univetoitetas susideda D tryų pagrindinių skvnų- bendroje mokslmte ir specialaus lavinimą Pirmojo skyriaus ažddvmvs — pade/ įvystyti pla-Dme vąrbo žmonių mme .vieningą pudetorinę'p/sautoAl .. -lūs wuiku visus mokslinius tyrimus Trečiasis skvriusjruušte redcdmgo ūsų gyvenimu ir tesuumemnio ūkiu barus. -
Liaudies Komisarų
Musų norai bendri Brangus tėveliai! Labai džiuqu, kad mes vėl susitinkam. Susitinkam pavasarį. Gamta atqimsta naujam derliui, nusimesdama žiemos rūbą. Kol ūkietis neužilgo išeis į laukus ir bers į išpuren tą žemę grūdus. Po to prasidės rūpinimasis der liumi, jo likimu. Ir taip kas metai: sėkla, naujas derlius, džiaugsmas. Ir negali būti didesnio džiaugsmo, didesnės laimės žemdirbiui, kaip laimė, kurią jis patiria matydamas gražius savo darbo rezultatus, pils tydamas iš saujos j saują naujo derliaus grūdus. Tą žemdirbio kūrėjo džiauqsmą pajuntame mes visada — ten, kur kuriama. Bet qal nėra didesnio džiaugsmo mum$ vi siems ir ypač Jums, tėveliai, kaip matyti laimin gą ir reikalingą kitam, dorą ir sąžiningą“savo vaiką. Ir Jau iš to, kaip elqiasi, kaip dirba, mokosi universitete mūsų studentai mes matome, kokiu keliu išeis į gyvenimą būsimasis specialistas — mokytojas, ekonomistas, teisininkas, medikas ar inžinierius. Kaip tik ir svarbu nuolatos kalbėti apie studentų elgesj. jų mokymąsi. Ir kalbėti drauge — komjaunimo organizacijai ir tėvams. Faktiškai beveik visi komjaunuoliško amžiaus studentai universitete yra komjaunuoliai. Iš 3769 studentų mūsų komjaunimo orųanizacijoje yra 3304 komjaunuoliai. Tokiu būdu, komjaunimo or ganizacija iš esmės rūpinasi visų studentų auk lėjimu, jų mokymusi. Bet ne tik nuo mūsų pri klauso darbo sėkmė. Į universitetą ateina jau nuoliai, išauklėti šeimos ir vidurinės mokyklos, čia jų auklėjimo problemomis domisi iš vienos pusės komjaunimo organizacija ir šeima — iš antros. Tik sutartinės bendros mūsų pastangos gali duoti gerų rezultatų. Mūsų komjaunimo orga nizacija turi kuo dižiuotis. Joje išaugo mūsų ra šytojai Justinas Marcinkevičius, Mykolas Sluckis, Jonas Mikelinskas, joje augo ir žinomi respubli
koje ir už jos ribų mokslininkai, jų tarpe ir mū sų universiteto Rektorius drq. J. Kubilius. Mes galėtume daug daug gero pasakyti apie gerai besimokančius studentus, aktyvius visuo menininkus Bražėną ir Zagorskytę (IFF), Satkovskį ir Nadolinskaja (FMF), mediką Sadauską, ekonomistę Kriaučiūnaitę, teisininkę Keturakytę ir dauqelį kitų. Daug gerų žodžių mes galime pasakyti apie mūsų komjaunimo organizacijos iniciatyva įkur ta vakarinę aštuonmetę mokyklą, kurioje vlsuomeniniais pagrindais, negailėdami savo laisvalai kio, dirba mokytojais 60 studentų komjaunuolių,1 Čia mes sutiksime ir filologę Murnikovą, chemi ką Ivaškevič, fiziką Liepą, matematiką Girdvainį ir daugelį kitų. O su kokiu entuziazmu dirba musų komjaunuoliai vasarą darbo ir poilsio sto vyklose! 1500 studentų pernai vasarą dirbo respublikos kolūkiuose — statė mechanines dirbtu ves Ir kitokius ūkinius pastatus. Kiek daug triūso ir darbo turi mūsų šaunieji saviveiklininkai, išgarsinę mūsų universiteto var dą ne tik respublikoje, bei visoje Sąjungoje, bet ir už jos ribų. Jiems plojo Vengrijos ir Lenkijos, Vokietijos ir Čekoslovakijos žiūrovai. Bet mes turime ir skaudulių. Pasitaiko tingi, nių ir baltarankių, nenorinčių mokytis, nenorin čių tinkamai elgtis. Tokie tik šaukia „Duokit mums stipendiją, duokit mums bendrabutį, vis „duokit“, patys nieko nenori daryti, nieko neno ri kitiems duoti. Norėtųsi, kad mūsų ryšiai nenutrūktų per vi sus mokslo metus. Čia daug mums padėtų Jūsų laiškai, pokalbiai su fakultetų dekanais ir komjaunimo sekretoriais Mes siekiame, bendro tikslo, todėl ir kovokime nenuolaidžiaudami ir principingai už jį. Just. KAROSAS VVU Komjaunimo K-to sekretorius
Judėjimas už komunistinį darbą, už komunistinį kolektyvą Pavėluotai į judėjimą už ko munistinį darbą, už komunistinį kolektyvą ima įsilieti mokslo-tiriamieji institutai, aukštosios mo kyklos. Musų respublikoje šis judėjimas aukštųjų mokyklų tar pe pastaruoju metu vis plačiau plinta. Kokia padėtis mūsų universi-
tete, ir kokį darbą atliko univer siteto profsąjunginė organizaci ja, universiteto kolektyvas? Būtina pažymėti, jog universi teto darbuotojų profsąjungos ataskaitinė-rinkiminė konferen cija (1963 m. spalis) savo nuta rime įsakmiai įpareigojo tiek Vietos komitetą, tiek žemutines jos grandis pasiekti, kad Judėji mas už komunistinį darbą, už komunistinį kolektyvą artimiau siu laiku įgautų konkrečias for mas. Vietos komitetas, vykdyda mas šį nutarimą, tarėsi su fakul tetų profbiurų pirmininkais, kaip geriau tai organizuoti. Buvo lai komasi nuomonės, jog pradžiai būtina parinkti fakultetuose ir kituose universiteto padaliniuose tokį kolektyvą, kuris dėl objek tyvių sąlygų galėtų išbūti ini ciatoriumi ir savo nepriekaištin ga veikla patrauktų į šį judėji mą kitus kolektyvus. Buvo pa siūlyta, kad svarstant šį klausi mą, dalyvautų vadovai (dekanai, prodekanai, katedrų vedėjai ir t. t.). Gana gyvai atsiliepė mokslinės bibliotekos profbiuras ir daugu ma jos darbuotojų. Nuo praeitų metų lapkričio mėnesio prasidė jo rimtas paruošiamasis darbas. Po to buvo sukviestas partinio, profsąjunginio ir komjaunimo aktyvo pasitarimas, dalyvaujant mokslinės bibliotekos dirėkcijai, skyrių vedėjams. Teko ir man jame dalyvauti. Buvo malonu klausytis, kaip dalykiškai, su entuziazmu buvo pritarta nuo monei, jog mokslinės bibliote kos kolektyvas turi visas sąly gas būti pionieriumi, organi zuojant judėjimą už komunisti nį kolektyvą universitete. Svarstant tokį rimtą klausi mą, buvo kai kurių abejonių, neaiškumų ir panašiai. Vienok svarstymo eigoje viskas buvo išsiaiškinta. Gruodžio ir š. m. metų sausio mėnesį įvyko skyrių darbuotojų susirinkimai, o po to ir viso mokslinės bibliotekos kolektyvo mokslinės susirinkimas. Taip pradėjo bibliotekos kolektyvas dirbti ir gyventi, vadovaudama sis priimtais Įsipareigojimais, tais principais, kurie yra svar biausi judėjime už komunistinį kolektyvą. Būtu naivu manyti, jog šio kolektyvo darbe jau dabar nė ra trūkumų, jog viskas eina sklandžiai ir tobulai, jog šis kolektyvas iš esmės Jau pasi keitė, Bet tai, kas vyksta šia-
me kolektyve Jau dabar, rodo, mai nuo darbo specifikos, dar kad prisiimti įsipareigojimai bo sąlygų (žiūr. nutarimą). dirbti ir gyventi komunistiškai, Kai kurie draugai Jau dabar, įkvepia visus, siekiant to tikslo. matyt, galvoja, kad to galima Tačiau su apgailestavimu ten siekti ir esamomis senomis for ka pareikšti, Jog kiti kolektyvai momis, ir esamomis priemonė be bendrų kalbų ir samprotavi mis. Nebūtinos, jų manymu, mų kol kas nieko konkretaus naujos formos visai mūsų moks nepadarė. Be abejo, čia didžiau linei — pedagoginei veiklai. sią priekaištą tenka padaryti Tačiau juk gyvenimas nestovi jog, be talkų, toliau neinama, ir vietoje, jis šuoliais veržiasi į jis buvo įpareigotas imtis konk priekį, todėl ir senosios formos, rečių priemonių. kurios tiko anam laikotarpiui, Per Ilgai galvoja Gamtos moks užleidžia naujoms, labiau atitinlų fakulteto ir administracijos kančiom tuos tikslus ir uždavi profbiurai (drg. drg. Dvareckas nius, kuriuos iškėlė išplėstinė ir Stankevičius). Jie, greičiausiai, komunizmo statyba, naujoji mū užmiršo 1963.1 V.6 d. Vietos ko sų partijos Programa. miteto nutarimą (kada buvo Kas buvo būdinga mūsų dar svarstomas šių biurų darbas). Šiuo nutarimu jau tada Jie buvo bui praeitame laikotarpyje? Ne stengiamasi įpareigoti VI —IX mėnesį praves žiūrint, kad buvo ti gamybinius susirinkimus klau įdiegti visame įvairiapusiniame dai simu dėl judėjimo už komunis mūsų darbe kolektyvizmo tinį kolektyvą, štai Jau baigiasi gus, kolektyvizmą, visgi dauge metai, bet vis dar galvojama. liu atvejų vyravo individualiz Mes suprantame, ir tai aukščiau mas. Ir tai buvo bet kurioje buvo pabrėžta, jog tai nėra leng srityje. Ar mes nežinome faktų, kada bet kurioje katedroje ša vas darbas, nes tenka įveikti dalies dėstytojų ir kitų darbuo lia eilės dėstytojų, kurie rim tojų skeptišką pažiūrą, bet vis tai, su visu užsidegimu dirbo gi per metus buvo galima jau mokslinį darbą, buvo dėstytojų, žengti rimtesnį, konkretesnį kurie iš metų į metus neįvykžingsnį į priekį. <dydavo savo mokslinio darbo
ros. Ir tai net dėstytojų, darbuo tojų tarpe. Iš viso to, kas aukščiau buvo paminėta, ryškėja vienas bendras bruožas, kad šalia atskiro dėsty tojo, atskiro darbuotojo, ųrupės dėstytojų, atskiro kolektyvo, ku rie atiduoda visas savo žinias, visas savo dvasines bei fizines jėgas, kvalifikuotų jaunųjų spe cialistų paruošimui, jų kultūri niam ir politiniam subrendimui, yra žmonių, kurie dirba ne pil nu pajėgumu. Jie jei ir nestovi nuošalyje, tai ir nerodo reikiamo aktyvumo, sprendžiant svarbias mokymo, mokslo-tlriamojo ir auklėjamojo darbo problemas. Štai čia judėjimas už komu nistinį darbą, už komunistinį ko lektyvą privers visus, visą ko lektyvą privers visus sukrustu Čia ir turės labiausiai pasireikšti kolektyvizmo jėga. Ir tas, kuris bent kiek stovėjo nuošalyje, ne turės ramumo, nes kolektyvas to nebetoleruos. Jis domėsis savo nario gyvenimu. Štai čia ir yra judėjimo už komunistinį darbą esmė, jo jėga. Baigdamas noriu pažymėti, jog šiandien būtų beprasmiška ginčytis, diskutuoti, ar reikia, ar nereikia vystyti judėjimą už ko
SĖKMĖS, JOANA Teisės fakultete visi pažįs ta IV kurso studentę Joaną Keturakytę. Ji puiki vlsuomenlninkė ir Dzeržinskio vardo stipendininkė. Tačiau Joana suranda laiko ne tik visiems padėti, bet ir pati bando kurti. Jos apsaky mai jau ne kartą buvo spaus dinti mūsų laikraštyje. Dabar spausdiname vieną iš Joanos eilėraščių. Redakcija ir universiteto komjaunimo komitetas linki, tau, Joana, kuo geriausios sėk mės ir moksle, ir kūryboje.
★ Slėnius užliejo Srautai įšilusio oro, Tarsi aliejum Kažkas tapyti panoro. Tirštas žalumas Patvoriais salelėm nutįsęs, Žilvičio krūmas
Kačiukais pakvipo visas. Švilpukų susuksim, Ir imsim pritarti varnėnams. Su vėju — padūksim, Pasijuoksim laukams ir slėniams. V J. KETURAKYTE
PASAKOJIMAS APIE
KELIONĘ
Šių metų kovo mėnesio 1 kiekvienos šalies žmonių bui dieną pirmakursiai matemati tį, kultūrą, papročius. Taip kai susidomėję klausėsi docen pat parodė dang nuotraukų,’ to Matuzevičiaus pasakojimo suvenyrų, atsivežtų iš kapita apie savo keliones po kapita listinių valstybių. listines šalis: Turkiją, Graiki Visi buvo labai patenkinti. ją, Prancūziją, Belgiją, Suo miją ir Egiptą. Docentas MaI. Indriškevičiūiė tuzevičlus papasakojo -- apie FMF I kursas *X<X4X#X<X<X>X4X<X^XH
Panaši padėtis ir kituose profbiuruose. Antai 1963.XI.29 d. nu tarimu buvo atkreiptas Istorijos ir filologijos fakulteto profbiuro' (pirm. drg. Lapė) dėmesys į tai, jog, be talkų, toliau neinama ir buvo įpareigotas imtis konkrečių priemonių.
Štai kodėl Vietos Komitetas• šioje eilinėje konferencijoje iš kėlė klausimą dėl judėjimo už’■ komunistinį darbą, už komunis tinį kolektyvą, būdamas tvirtaiI įsitikinęs, kad, apsvarstę šio' klausimo įvairias puses, numa tę konkrečias priemones, tikraiI imsimės darbo. Tačiau noriu iš anksto pareikšti, jog be fakul tetų partinių organizacijų, be' rektorato, be dekanų, katedrų vedėjų paramos ir aktyvaus jųį dalyvavimo pasiekti žymesniųI rezultatų bus neįmanoma. Judė jimas už komunistinį darbą, už komunistinį kolektyvą — tai vi sų universiteto darbuotojų rei kalas ir jo rimčiausiai turi im tis visi.
Kokie turėtų būti pagrindiniai reikalavimai fakultetams, kated■ roms, laboratorijoms, priklauso-
Apie musų saviveiklą Aš ir mano draugės nekantriai laukėme sekmadienio, •kadangi turėjo įvykti II-o ir IlI-io kurso saviveiklininkų va karas. SĮ kartą aš buvau tik žiūrovė, tačiau jaudinausi i nemažiau už pačius atlikėjus. Medicinos Didžioji auditorija' sausakimša, vis ilabai nekantrauja. Ir štai scenoje pa sirodo pranešėjai Gučas ir Navickas, kuriuos už šmaikštui žodį ir gyvą jumorą pamilo visi žiūrovai. Vieną programos numerį keičia kitas, smagia daina — lyriška akordeonu atliekama serenada. Scenoje Augūnaitė. Ji dainuoja armėnui liaudies dainą ,,Kregždutė“. Daina užvaldo žiūrovų širdis, pripildo jas lūkesčio. Plojimai drebina auditorijos skliau tus, žiūrovai dar kartą nori išgirsti pulkų solistės balsą. Jii dar ir dar kartą kartoja dainą. Scenoje šaunus dėstytojas ir dar šaunesnis pirmakursis. Rodoma studento evoliucija nuo avinėlio iki liūto. Žiūrovai, iš juoko ašarodami, raitosi: ir virsta iš suolų. Tik keletas pirmo kurso matematikų, pri siminę sesiją ir dar esančias skolas, nukabina nosytes. Koncertas baigiasi. .. Staiga auditorija nuščiūva — sce-i noje žvejys. Intermedija buvo gana šauni, ir auditorijoje ilgai dar skambėjo juokas. Pranešėjas dėkoja už dėmesį, ir koncertas baigtas. Stu-i dentai. gyvai kalbėdamiesi,> virsta pro duris ir eina šokti' į mūsų numylėtąjį koridorių. Man ir mano draugėms kon certas labai patiko. Kai kurie atlikėjai dar nedrąsūs scenoje,! varžosi. Koncertas, atrodo, buvo paruoštas gana skubotai, bet, turint galvoje nedidelį laiko tarpą, praėjusį nuo' sesi jos, tai atleistina. Prisiminus pernai metais matytą pirmo, kurso saviveiklininkų pasirodymą ir sulyginus su mūsų1 kancertu, atrodo, kad vis dėlto II-o ir III-lo kurso savi veiklininkai pasirodė žymiai geriau. Pats atlikimo stilius, buvo daug brandesnis ir nebuvo to pirmakursiškomaivumo.' Reikia palinkėti mūsų šauniems saviveiklininkams ir toliau lavinti savo balsus bei pasistengti sušokti bent porą liau-j dies šokių. DANELIUTE FMF
planų. (Mokslinėse tarybose tiek fakultetų, tiek bendroje universiteto, buvo apie tai kalbama). Tiesa, raginimų, primini mų būdavo nemaža, o paramos nedaug. Ar čia reiškėsi, tikra ta žodžio prasme, kolektyvumas? Ar kovojo visas katedros kolek tyvas už tai, kad vienas kitam, visa katedra padėtų? Tą patį ga lėtume pasakyti, jei liestume pedageginį darbą, visuomeninę veiklą ir t. t.
mumstinį darbą. Pats gyveni mas, kitų kolektyvų praktika parodė, jog reikia, kad šis ju dėjimas — galingas variklis spartintų mūsų žengimą komu nistinės visuomenės kūrimo ke liu.
Neseniai universitete įvyko Vietos komiteto konferencija. Konferencija priėmė nutari mą gerinti profsąjunginį dar bą universitete. Žemiau spaus Rūpinamasi ir šeima, buitimi, diname priimtą nutarimą. Į žmonių savitarpio santykiais. universiteto bendrąją vertini Ir mums atrodo, kad kaip tik mo komisiją įeina: Vietos ko j šią sritį mažiausiai buvo krei- / miteto pirmininkas (komisijos piama dėmesio net mūsų unipirmininkas), partinio komite versitete imdavomės tvarkyti to sekretorius, rektorius arba tik tada, kai jau būdavo per prorektorius ir kiti. vėlu. O profilaktinės priemonės? Tiesioginis
kolektyvo
poveikis?
Tokių faktų yra ir daugiau. Ar neverčia tai mus visus gero kai susimąstyti? Ką padarėme, kad tokie gėdingi reiškiniai ne rastų sau dirvos mūsų aplinkoje? Fakultetų profbiurai, profgrupės beveik nežino, kaip ir kuo gy vena dėstytojai bei kiti univer siteto darbuotojai už universite to sienų. O tai jau mūsų darbo silpnoji pusė. Teisingi, draugiš ki santykiai tarp žmonių priva lo būti visur ir ypač darbo ko lektyve. Blogas tas vadovas, ku rio santykiai su kolektyvu grin džiami administravimu, įsaky mais ir pan. Tačiau nuo šio seno metodo dar nenorima atsisakyti, ir jis, žiūrėk, karts nuo karto pasirodo visa savo nuogybe. Imkime kitą mūsų veiklos sri tį — sutvarkyti, pagerinti dar bo aplinką. Kas šiuo metu tais klausimais rūpinasi? Daugiausia rektoratas, dekanatai. Gi skait lingas dėstytojų ir kitų darbuo tojų kolektyvas beveik stovi nuošalyje, silpniausiai įsitraukia į darbą. Taip jau po karo susi klostė, jog universitetas dirba senose patalpose, kurios nebeati tinka naujų sąlygų. Dėl objekty vių priežasčių vargu ar pavyks artimiausiu laiku ką nors žymes nio padaryti. Reiškia mažiausiai mums reikia skųstis, dejuoti, o daryti viską, kad ir šiomis sąly gomis galėtume pagerinti mūsų darbo aplinką.
Neseniai didelė komisija, va dovaujama Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininko, tikrino universiteto patalpų sanitarinį stovį. Ir ką gi rado? štai šios komisijos kai kurias išvadas ci tuoju. „Nešvariame Istorijos ir filologijos fakultete, lyg oazės švarios ir tvarkingos yra Kostelnickio rusų kalbos ir Kuli kausko archeologijos katedrų patalpos. Nežiūri švaros ir che mijos fakulteto dekanas“. Daug dirba fizikai (puslaidininkių fizi. kos katedra, doc. Viščakas), bet jų patalpos švarios, jauku.
Tą patį galima būtų pasakyti apie auditorijų, kabinetų, labo ratorijų apstatymą, sutvarkymą, tvarką ir t. t. Kai kas, matyt, ap siprato su netvarka ir laiko, jog jos išvengti negalima. Mūsų dar be dar daug kur stokoja kultu-
IREMELIS NUGALĖTAS (Įspūdžiais dalinasi asp. Kulį. Liedami prakaitą ir vilk J. Vaitkus ir st. G. Juška) dami ant kupros virš 20 kg. —530C, 5 m. sniego, negy svorį, atkakliai veržėsi pir venama taiga, uolų šlaitai, lū myn 5 vaikinai ir 4 merginos, šių ir briedžių praminti takai, Vilniaus miesto studentai. Jų skūlptūros iš sniego ir medžių, tarpe vienas dėstytojais ir vie pasakiški vaizdai ir... 300 km. nas aspirantas. Ir taip dvi sa besitęsiančios gilios slidžių vaitės poilsio: miegas palapi vėžės. Jos veda į aukščiau nėje ar medžiotojų trobelėje, sią Pietų Uralo viršukalnę ir vėl kelionė, aišku, su įvai Jannan Tau per gražias Di riais nuotykiais... Tai buvo džiojo Šalomo ir Iremelio vir gana rūsti, bet maloni, labai šūnes, aukštumų ežerą Zanatmaloni kelionė.
REPLIKA
Nekvailiokit, broliai
Kaip jūs, vaikinai, žinote, mes, merginos, neseniai šven tėme Moters dieną. Si šventė mums būna kartą per metus. Todėl nenuostabu, kad jai pra dėjome ruoštis iš vakaro. O rytą mes visos buvome links mos: dainas dainavome, ska nius pusryčius gaminome. Ir ne vien sau. Jums, vaikinai! Norėjome pavaišinti tokia re Nuotraukose: 1. Kalba Vie- ta proga. Skanūs blyneliai toss komiteto pirmininkas drg. buvo, a? V. Germanas; 2. Bendras saVakare jūs ėjote į kavines, lėls> vaizdas. o mes į teatrą. Kažkodėl taip visada būna: kai Moters šventė — vyrai prie kavinių R. Mačiuko nuotr.
iš ryto būriuojasi, o moterims tik kinas ir teatras belieka... Taigi, išėjau į teatrą. Ir kai grįžau, bendrabutyje iš manęs pareikalavo leidimo. Ir ne kas nors, o gretimo kam bario vaikinai. Kaimynai, taip sakant. Girdi, jie nepažįstą manęs! Aš suglumau, nežinojau ką daryti. O vaikinai taip pik tai į mane žiūri. Net Juozu kas, klasės draugas dar iš mo kyklos laikų, ir tas, suraukęs nosį, stovi! Tylėjau, tylėjau ir nebeiškenčiau: — Broliukai, užteks, nebekvailiokit. Mane ir nuluptą ,r g pažintumėte. Argi tu neprisi5 meni, Juozuk, kaip iš vienos PRIEMONES DARBUI GERINTI ■ rašalinės ketvirtoje - klasėje I. Politiniame-auklėjamajame darbe. ■dažėme? 1. Nuolatos kelti kolektyvo nakomunistines pažiūras i darbą, 5 O tas pakėlė į lubas mėlyblausiai tinkamu tam kolektyvui arba jo nariui būdu. pav.. da lyvaujant filosofiniuose seminaruose, politinio lavinimosi rate ■ nas akeles ir atsiduso: -K liuose, dirbant savarankiškai ir pan. g — Prisimenu, kur ten ne2. Gerinti dėstytojų politinį-auKlėjamąjį darbą su studentais Sprisiminsi. Tu viena klasėje per paskaitas bei kt. priemones, vykdant visuomeninius Įpareigo jimus, bendraujant su studentais laisvalaikiu ir t. t. ■ rašalo ir teturėdavai. Bet ma 3. Aktyviai kovoti už sąmoningą, sąžiningą ir morališkai tvir ltai, Audra, toks Rektoriaus tą komunizmo statytoją, ugdyti komunistines pažiūras Į darbą, * įsakymas — reikalauti leididrausmę, socialistinio turto saugojimą ir kt. ir energingai ko ■ mų. voti su komunistinę moralę pažeidžiančiais poelgiais. 4. Ugdyti kolektyviškumo jausmą visomis kolektyvui prieina, | Pagaliau vienas, matyt, dimomis formomis. ■ dėsnis „činas“ metė: II. Mokslinio tyrimo darbe. —■ Eik, velniai nematę! Už 1. Nuolat kelti mokslines kvalifikacijas, rengti disertacijas ir mokslinius pranešimus, laikyti kandidato minimumo egzaminus, neturėjimą leidimo pabudėsi spausdinti mokslintus darbus ir kt. triskart iš eilės, ir kvlt. 2. Artimai bendradarbiauti su gamyba: stengtis Įdiegti Į ga Bandžiau aiškintis, kad leimybą mokslinių darbų pasiekimus, skaityti paskaitas įmonėse, konsultuoti pramonės darbuotojus, sudarinėti su įmonėmis ūkisJdimą turiu, tik, į teatrą eidaskaitines sutartis. Ima, užmiršau pasiimti. 3. Ugdyti mokslinę-pedagoginę pamainą. — Eik eik.. . O tai dar ir III. Mokomajame darbe. 1. Užtikrinti aukštą dalykinĮ-idėjinĮ mokomojo darbo lygi: pa (virtuvę išvalyt liepsimi naudoti naujausius atitinkamos mokslo šakos pasiekimus ir ko J Nuėjau. Atsisėdau ant lovoti už kaip galint tobulesnį tų žinių įdiegimą. Svos ir pravirkau. Kaip mane 2. Rūpintis tinkama mokomajam ptocesui darbo aplinka, au ditorijų, laboratorijų, kabinetų ir kt. patalpų vidaus tvarka ir (gyvą matot, pravirkau. Tokią apipavidalinimu. jdieną ir šitaip grubiai, vaiki IV. Visuomeniniame darbe. Snal... Kad dar svetima būčiau. 1. Sekti tolygų visuomeninio darbo paskirstymą tarp visų ko (Et! Geriau tų moteriškų dielektyvo narių. 2. Garantuoti, kad visuomeninis darbas būtų atliekamas ak jnų nebūtų. tyviai ir principingai. B Rektoriaus Įsakymas... Bet 3. Siekti, kad kolektyvo nariai įsitrauktų į visuomeninį dar | .Tauro“ bendrabučio vaikibą ir už universiteto ribų. . Komunistinio darbo kolektyvo vardo suteikimo tvarka. |nai, Bendrabučio Tarybos na Konferencija siūlo kolektyvams arba atskiriems kolektyvo triai, visi dideli, maži vifšlninnariams, pasirenkant vardą ir įsipareigojant už jį kovoti, atsi |kai ir viršininkėliai! Kuriame žvelgti į konkrečias kolektyvo darbo sąlygas ir galimybes. Vertinant judėjimo už komunistinio darbo kolektyvo rezul ■Rektoriaus įsakyme pasakyta, tatus, fakultetuose, mokslinėje bibliotekoje bei administracijoje, "kad leidimo reikia reikalauti nustatyti pavyzdingiausius kolektyvus pagal jų darbo faktorius |iš gero pažĮstamo, kambario ’ ir suteikti jiems atitinkamus vardus. Terminai (draugo ar kaimyno? 1. Iki 1964 m. balandžio 15 d. apsvarstyti konkrečias priemo S Studentų profkomitetui reines gamybiniuose susirinkimuose dėl judėjimo už komunistinio (kėtų geriau aiškinti Rektoriaus darbo kolektyvo vardą. 2. Iki 1965 m sausio 1 d. nustatyti geriausius kolektyvus fa ■ Įsakymus! kultetuose, M. bibliotekoje bei administracijoje. . S Man padiktavus, užrašė 3. Iki 1965 m. I. 20 d. nustatyti geriausius kolektyvus Uni ■ drg. VYRAS versitete.
Dažniausiai, qulėdami lovose, o kartais ir prie stalo pavakary į ar rytą, mes filosofuodavome, ’ kalbėdavome apie žmones, meilę, visata, ir nei karto neprisimin davome musų mamų. Tiesa, šis žodis dažnai nuskambėdavo, bet jis paprastai būdavo surištas su siuntiniu ar perlaida, naujom kelnėm ar laišku. Mes mažai pri simindavome mamas, jautėmės suaugę savarankiški, net šiek tiek baimindavomės ką nors švelniau pasakyti, o atvažiavus — prisigjausti, pabučiuoti į vys tančias lupas, atsiradusią baltą sruogą plaukuose, gilias raukš les kaktoje ar įdėmias, susirū pinusias akis, šiltas rankas. Ir tik skausmo, rūpesčių valando mis, kai atsitikdavo kas nėgero, kai sielą prislėgdavo sunkumas, širdis traukte traukdavo į jaukų namų židinį, pas mamą. Mes vis* mylėjome ir mylime savo ma mas, tik gal vyriškas drovumas, baimė draugų akyse pasirodyti „sentimentaliais“, trukdo mums būti tokiais, kokiais mes esame savo širdyse. Ir todėl mamoms, turbut, atrodome ir atrodysime niūrokais, nemeiliais, perdėm vyriškais. Bet ne, mes savo ma moms niekada neatrodėm vyriš kais, mes visados joms buvom vaikais — vaikais, žengiančiais pirmą žingsnį, vaikais, reikalin gais užsistojimo nuo kumšteliais besidarbuojančio vienmečio, vai kais, pridarančiais išdaigų, mėgslyvaują meno saviveikloje ar ga Laičiais glamones, švelnumą. . . Augant musų meilumas vis dau giau ir daugiau dengėsi išvirši niu šaltumu, slėpėsi už šiurkš čių žodžių, gestų. Kartais ši kaukė tapdavo tokia stipri, jog Jos nepramušdavo net švelniau sias ir šviesiausias meilės spin dulys. Išviršinis, apsimestinis abejingumas virsdavo vidiniu Ir tada mums būdavo labai ne smagu, sutikus tokį žmogų, žmo gų, kuris prarado gražiausia gy venime — sugebėjimą jausti, mylėti. Mums būdavo skaudu dėl jo menkumo. Regėdami jį, mes gal ir nepagalvodavome apie są lygas, kurias atvedė jį iki to, nepagalvodavome, ar kartais ne pačios mamos kaltos, belepindamos mus. Mes tik nusukdavome akis į šalį ir bijodavome pa žvelgt vienas į kitą, susitikt su kito sunkiu, niūriu žvilgsniu. O kartais neiškęsdavome, šviesda
mamos, ar ši valgiusi. Kažkuris iš mūsų paprašė ją prisėst prie bendro stalo. Motina atsisakė: ji pavalgysianti, sriubos liko. Naktį motina miegojo jo lovo je. Mums teko spaustis. Atkeliavo rytas. Ji atsikėlė pir moji, nusiprausė, pašlavė kam barį, pradėjo gaminti sūnui pus ryčius. Surado spintelėje duonos gabalėlį, užvirino arbatą, lašinių iiniibiiiiniiiiffl’mffliniifflM paspirgino ir laukė. Mes jau S. KANISAUSKAS ruošėmės į paskaitas keliaut, o jis kaip paprastai miegojo. Ji kėlė savo sūnų, o šis vis tempė ant savęs antklodę, kažką gru biai atsakinėjo, vertės ant kito šono.. . — Juozeli, kelk, pavėluosi. Jau visi draugai atsikėlė, — prašė ji, purtė už peties. — Valgis atauš.. Juozelis nesikėlė. Ir mums pasi rodė, kad motina slapčia nusi braukė ašarą, kad jai buvo ne (apsakymas) smagu dėl sunaus, nesmagu prieš mus, nesmagu pačiai prieš save. Namuose, rodos, toks ne buvo. mintis, ar tik ne jis pats yra to Atsikėlė. Buvo niūrus. Vis tik priežastis. Mes su juo gyveno me ir mokėmės jau antrus me žadėjo į kiną nusivesti. Paklau sė, kada namo išvažiuos. tus. Bet draugais_ netapom. Jis O po to paprašė pinigų. tada nepajuto mūsų nuotaikos, — Tai kam važiavai, jei pinigų kai mes jį varstėme priekaiš neatsivežei? taujančiais žvilgsniais. Jis buvo Motina išsiėmė iš piniginės linksmas, džiaugėsi. Ką tik jo sulamdytą trirublinę, ištiesė. mama išėmė iš piniginės su — Daugiau neturiu dabar. glamžytą trirublinę. Ir jis jau Jis kiek nušvito. pasiryžęs „atleist“ mamai, kam Jie dar buvo kine, kalbėjosi. ši atvažiavo, kiek noriau ir linksmiau pradeda atsakinėti į Po to motina susiruošė. — Palydėsiu, — pasakė Jis. klausimus ir net leidžia mamai — Nesivargink, Juozeli, kelią paglostyti savo ranką. Kaip juo nors. Tau mokytis du skiriasi!. Mažutė, stambių rasiu kaip veido bruožų, ramiom, mylin reikia... Pabučiavo ji sūnų prieš išsis čiom, kiek pavargusiom ir mei le sunui šviečiančiom akim, kiriant čia pat, kambaryje. Išėjo. Jis sėdo žaist šaškėm. kukliu, kiek varganu apsirengi kas tai padarė. Gal mu, ji visiškai skyrėsi nuo aukš aš,Nežinau, gal kuris kitas iš mūsų. Bet to, savim patenkinto sūnaus. tai norėjome padaryti visi. Ji atvyko anksti rytą, visiems — Juozai, stokis! miegant. Pažadino sūnų, prisėdo — Ko reikia? šalia, ir kambaryje pasigirdo pri — Stokis! tildytas kuždėjimas. Jis atsaki Jis pažiūrėjo į priėjusį ir, kaž nėjo retai, mieguistai kažką aiš ką pamatęs šio akyse, atsistojo, kino. Paskui abu nutilo. žengė atatupstas ir staiga susi Motina išbuvo dvi dienas. Lau gūžė. sustraukė nuo gauto antau kė jo grįžtant iš paskaitų, ga sio. mino valgyt, tvarkė jo daiktus, — Tai tau už tavo mamą! plovė nešvarius baltinius .. Gal kiek kvaila ir beprasmiška Tą dieną jis neturėjo laiko, savo panieką išreikšt kumščiais, nors paprastai trečiadieniais bū bet mes pasijutome kiek ramiau, davo laisvas. Grįžo pietų, su pa ramiau prieš savo sąžinę. Paju sigardžiavimu pavalgė jos išvir tome, kad nors iš dalies apgy tos sriubos ir išlėkė, nepaklausęs nėme savo meilę mamoms.
vome į akis karčią tiesą. Nedaug tokių vaikinų, musų bendraam žių, mes sutikome. O vis tik te ko sutikt, ir ne kur kitur, o čia pat, draugų tarpe. Draugas draugą širdim jau čia., jaučia, kad draugui kažkas negera, kažkuo draugas nepaten kintas, ir pirmiausia jam kyla
Kai baigiasi paskaitos... Sį pasakojimą skiriame mūsų seniausiam ir brangiausiam draugui — universitetui. Tegu jį paskaito mūsų tėveliai, atvykę į stu dentų tėvų susirinkimą. Tegu jie sužinos, kaip gyvena jų vaikai.
Mes pasirinkome Iš studentiško gyvenimo nereikšmingus faktus, kurie visai nepastebi mi ir apie kuriuos mažiausiai kalbama. Mes norėjome tik truputį papasakoti apie univer sitetą ir jo žmones.
Meilė
Iš studentiško dienoraščio ČESLOVAS KALENDA RUDUO Pro langą atdarą Įlindo lyg vagis rugsėjis, prisėdamas aiFt užrašų ir knygų auksinių beržo^ėklų. Ir man taip gaila jas nupūsti. GEGUŽINE Bučįūnai — taip vadinasi kaimas, kur mes vasarą šokom.
G, linksma buvo ten gegužinė! Sukos medžiai visi, Sakomis susikibę. Krito žvaigždės lyg sunkūs, balti obuoliai. Tu man taip patikai — su rausva it naktlganlų laužas suknia. Tamsoje švietė akys, nepamirštamos akys. . . Ak, pasibaigė ta gegužinė tarsi vienas svaigus pabučiavimas! . . O širdy ligi šiolei dar gyvas kaimo vardas — Būčiūnal.
PRIE FOTO VITRINOS Kur ieškoti man atvaizdo savo, Savo veido šešėlių blankių? G,jį palaukėje gimtojo sodžiaus,
traukinių ir mašinų keliuos, knygų puslapiuos, sienoj betono? . . Objektyvas manęs nelydėjo. Visos šypsenos, žvilgsniai ir juokas issikarstė lyg rudenį lapai. Nebebuvo kada į albumą surinkt. . . ŽAIBUOKITE. RANKOS! Margaritai Dvarionaitei Šitos muzikos prašančios rankos, pirštų stygomis skambančios rankos, mano sielą maitinančios rankos, — kokias mažos ir kokios galingos tos žaliuojančios rankos! — Jos Bethoveną prikelia kurčią, atgaivina išblyškėlį Mocartą, ir Caikovsklui neleidžia numirti šitos mažos žaibuojančios rankos, niekuomet nepavargstančios rankos. . . Kokios geros tos rankos! . . POEZIJA Aš nežinau, ar grius daina, bet šauksiuos jos kasdieną tarytum -draugės prarastos, kadaise neįvertintos ir užmirštos. . . Dabar tik supratau aš savo klaidą, taip trokštu vėl išvysti mielą veidą, ir per gyvenimą, plačiai akis išplėtęs, eisiu ieškoti jos. Ieškoti — mano pareiga. Ieškoti — mano teisė.
MUSŲ FOTOKONKURSUI
Atrodo, neseniai kaip vėtra praūžė sesija, o universitetas vėl įėjo į normalią gyvenimo vagą. Vėl kiekvieną rytą sku ba studentai į paskaitas, vėl koridoriuose, paskendę cigare čių dūmuose, ginčijasi vyrai. Taip viskas įprasta ir taip ge ra, jog pakeisti kuo nors stu dentišką dieną, atrodo, neįma noma. Einame koridoriais, klauso mės ginčų ir galvojame, kad, turbūt, nebėra žmogaus gyve nime gražesnių metų, už stu dijų metus. Einame universiteto korido riais, tais pačiais, kuriais 1919 metais, paskelbus dekre tą apie Vilniaus universiteto atkūrimą, praėjo pirmieji ne drąsūs jaunimo būriai. Po to atėjo sunki ponų lenkų val džia, o vėliau — Raudonoji armija. Praėjo tik apie du me tus, ir vėl mūsų senosios Alma Mater koridoriais nukaukšėjo okupanto batai — šį kartą jo je šeimininkavo hitlerininkai. Taip, buvo sunkus tavo, uni versitete, gyvenimas. Atsi traukdami vokiečiai buvo pa siruošę padegti tavo rūmus bei gausią ir turtingą bibliote ką. Jau viskas buvo paruošta, reikėjo tik uždegti benzino bakus.. . Zaremba! Sis senas universiteto draugas išgelbėjo mūsų Alma Mater. Tai jis, ri zikuodamas savo gyvybe, iš ritino iš kiemo benzino bakus. Argi viskas tuo baigsis? Zaremba nerimavo. Bet. .. Vokiečiai Išbėgo. Liko griuvėsiuose pa skendęs Vilnius, o mūsų universitetas, lyg žilas senelis, sto vėjo aptrupintas, ap daužytas, tik, gal būt, dar tvirtesnis... O dabar mes girdi me jaunystės juoką, girdim aidint profe sorių balsus naujose auditorijose, girdim, kaip ramiai alsuoja mūsų universitetas. ...Apie trečią va landą tai šen, tai ten pasipila studentų bū riai. Baigiasi viena studentiškos dienos pusė.______________
Skubame į valgyklą — ka vinę centriniuose universite to rūmuose. — Taaip! — prasitarėm, apžvelgę ilgą eilę, išsirikia vusią prie pietų stalo. Apsidairome... Ką pasirinkti vienu iš mūsų pasakojimo he rojų? Beje. ieškoti ilgai
neteko. Štai pažiūrėkite į šias (nuotr. 1) merginas. Sako, kad. valgant su šypsena, labai skanu. Paklauskit šias mergi nas — patys įsitikinsit! Netikėtai užsukome į uni versiteto Komjaunimo komi tetą. Čia, kaip paprastai, gy va ir linksma. įskaitos sky riuje išgirdome tarškant ma šinėlę. Pravėrėme duris, ir į mus pažvelgė linksmos II kurso lituanistės Albinos Ulčinskaitės akys. — Tai ką pasakysit? — tarškindama mašinėle ir nepa keldama galvos, paklausė Al bina ir, blikstelėjus foto-
aparato bllcui, krū p t e 1 ė j o. (nuotr. 2). — Oho! Albina gera vlsuomenln i nkė. Ji vie na iš pirmųjų pradėjo auklėti mažuosius nuslkal lėlius^ — Aš kitaip negalėjau... — pasakė Albina. Tikime, Al bina. Juk dar prieš įstodama į universitetą, tu dirbai pedagoginį darbą. Mes tikime, jog tokie žmo nės, kaip tu, tikrai bus geri pedagogai, kurie visą sa vo gyvenimą paskirs kovai už žmogų. Tai garbinga pareiga. Atsisveikinę su Albina Ulčinskaite, užsukame į vieną iš universiteto skaityklų. Čia
visada dvelkia sesijos kva pas. Jau, atrodo, seniai pra ėjo žiemos egzaminai, o čia —■ skaitykloje, nenorom pagal voji: pavasaris ne už kalnų. Vėl bus nemigos, vėl, gal būt, drebančia, o gal ir tvir ta ranka ištiesi egzaminuotojul studijų knygutę.. . Na, kol kas dar apie tai nekalbėsim. Aišku viena, ši tie studentai (nuotrauka 3) biokosl visą semestrą. Užtik riname, jiems neteks drebėti prie egzaminų stalo. Jie sesi jai ruošiasi iš anksto. Diplonukelta į 4 psl'.
Naujos priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklės
PAJŪRIO KOPOS.
R. MACIUKO NUOTR.
KLAUSIMAS: Kuo skiriasi nau jos priėmimo i aukštąsias mo kyklas taisyklės nuo anksčiau buvusių? ATSAKYMAS: Pirmiausia tuo, kad jos dar labiau Įgalina egza minų komisijas priimti Į aukštą ją mokyklą geriausiai pasiruo šusi ir tinkamiausią jaunimą. Kaip ir ankstesniais metais, pir menybė stoti Į aukštąją mokyk lą suteikiama tiems, kurie turi ne mažiau kaip dvejų metų dar bo stažą. Qa.myhos pirmūnai. Įmonių ' siunčiami Į dieninius aukštųjų mokyklų skyrius ir teigiamai įvertinti per stoja muosius egzaminus, priimami ba lmnkunso. Taip pat be konkurso priima mi Didžiojo Tėvynės karo daly viai, iš Tarybinės Armijos ir Ka rinio Jūrų Laivyno demobilizuoti karininkai ir liktiniai kariai, baigę vidurini mokslą. Taip pat. kaip ir praėjusiais metais, Tarybinės Armijos Ir Ka rinio Jurų Laivyno kariams, bai giantiems terminuotą tarnybą, karinės vadovybės nuožiūra bus duodamos trumpos atostogos stojamiesiems egzaminams laiky ti. Kariai, sėkmingai išlaikę sto
jamuosius egzaminus ir priimi ihumanitarines specialybes, kur į institutą, bus pirma laiko pa ši disciplina yra profilinė. leidžiami Į atsargą. Naujosiose taisyklėse numaty Jeigu į vieną ar kitą aukštą ta. kad, esant vienodam skaičiui ją mokyklą stos labai daug ga balų, gautų stojamuosiuose eg mybininkų, priėmimo taisyklės ir vienodiems profi užtikrins ne mažiau kaip 20 pro zaminuose linių disciplinų pažymiams vi centų vietų vidurinės mokyklos durinio mokslo baigimo doku abiturientams. mente. pirmenybinę teisę būti Naujosiose priėmimo taisyklė priimtiems į aukštąją mokyklą se numatoma, kad didesnĮ vaid turi: vidurinių mokyklų abitu menį vaidins konkursinė atran ka pagal rezultatus, gautus per rientai. baigę mokslą su aukso stojamuosius egzaminus iš pro arba sidabro medaliais, taip pat filinių disciplinų. Į profilinių asmenys, kurie, baigę vidurines mokyklas. gavo disciplinų pažymius, esančius specialiąsias vidurinio mokslo baigimo doku diplomus su pagyrimu. mente, bus atsižvelgiama, atren Pirmenybę turi ir tie stojan kant asmenis iš tų. kurie gavo tieji. kurie pasirodė turĮ gabu vienodą skaičių baisų per stoja mų mokslo srityje, atitinkančio muosius egzaminus iš tų discipli je pasirinktą aukštojoje mokyk nų. Taip pat atsižvelgiama į sto loje specialybę, aktyviai daly jamojo rusų kalbos bei literatū vavę mokyklos ir kituose būre ros arba kitos kalbos, kuri dės liuose, taip pat olimpiadose ir toma aukštojoje mokykloje, eg konkursuose, kuriuos organizamino pažymius. zuoj aukštosios mokyklos. Nau Šiais metais pirmą kartą vi josiose taisyklėse numatyta, kad soms ijitinejĮiJris.techBlkns ir .Jn- Į aukštąsias meno mokyklas bus žineriięĮ^ękonrimijny .sperialy- priimami tik asmenys, turintieji bėms pįedamac rlnjamadc a;[m- kūrybinių gabumų aktyviai daminas ,įš .rhrmijnc Užsienio kal vaują meno saviveikloje ir ga bos egzaminą laikys tik tie, ku vę rekomendacijas iš darbo ar rie stoja Į filologines bei kitas ba mokslo vietos.
Ateistinis auklėjamasis DARBAS
Panaqrinėkime smulkiau ateistinį darbą FMF, pradėdami nuo ateistinio būrelio veiklos. FMF, greta kitų būrelių, yra ir ateistų. Teo riškai jis susikūrė prieš ketverius metus, bet ilgą laiką jo gretose tebuvo vos du, trys tikri nariai. Ir jie vieni ką nors suorganizuodavo pa gal galimybes. 1963 m. pavasarį narių skaičius kiek padidėjo, o šiais mokslo metais jau pasiekė 25. Tuo pačiu išsiplėtė būrelio tematika, darbų apimtis. Būrelio iniciatyva 1963 m. balandžio mėn. buvo suorganizuotas ateistinis vakaras fa kultete. šiais mokslo metais, padaugėjus narių skaičiui, išrinkta būrelio valdyba (pirmininkė Dirsytė). Spalio mėn. įvyko vėl ateistinis vaka ras FMF, į kurį susirinkę studentai vėl buvo patenkinti. Dar rudens semestre būrelio inicia tyva beveik visi musų fakulteto studentai ap lankė ateistinę parodą „Žmogaus kilmė“ Medici nos fak. Universiteto Ateistinės savaitės metu mūsų būrelis drauge su Chemijos fakulteto ateis tų būreliu suorganizavo bendrą ateistinį vaka rą, bet mažokai susirinko studentų, nes tuo pačiu metu vyko ateistiniai pokalbiai beveik vi suose fakultetuose. 0 ir bilietai per brangus ir kt. Reikia papriekaištauti Universiteto Kom jaunimo Komitetui, kad blogai organizavo ateis tinės literatūros platinimą. Tik didelių pastangų dėka pavyko ją gauti laiku. FMF ateistinę lite ratūrą už 15 rublių sėkmingai išplatino. 15 bū relio narių ruošia ateistinius pranešimus — pa skaitas, kuriuos galės skaityti vasaros atostogų metu, darbo stovyklose ir kt. Kai kurie padarys pranešimus SMD konferencijoje, vienam kitam bus kaip kursinis darbas. Šių metų balandžio mėnesį numatoma suorganizuoti FMF ateistinę konferenciją ir kitas priemones. Ruošiamų pranešimų-paskaitų tematika parink ta pagal specialybę ir šių dienų gyvenimo reika lavimus. Šiandien dvasiškija ypač mėgsta pasi naudoti tais fizikos mokslo duomenimis, kurie dar ne visai pakankamai išaiškinti, pvz. „Visatos plėtimasis“, „Šiuolaikinės elementarios dalelės“, „Priežastingumo principas“, „šiluminė mirtis“ ir kt., duodama neteisingus, mokslui prieštaraujan čius paaiškinimus. Mūsų būrelio ruošiami prane šimai — paskaitos ta tema ir parodo, kaip iš tiesų yra, duoda mokslinį paaiškinimą, tuo pačiu kerta smūgį dvasiškijai, atskleidžia jos tikrąjį veidą — prisitaikėliškumą, reakcingumą ir t. t. Būrelio valdybos narys Jurkša įpareigotas duoti konkrečių pasiūlymų dėl ateistinių numerių mūsų fakulteto meno saviveiklos kolektyvui. Ateistų būrelis drauge su astrofizikų būreliu paminėjo Galilėjaus 400-ąsias metines. įrengta Astronomijos katedros patalpose ateistinė foto vitrina, skirta Galilėjui. Čia galima pamatyti Ga lilėjaus knygų, rankraščių, išlikusių teleskopų nuotraukas, nuotraukas durų, už kurių vyko Galilėjaus teismas ir t. t. Nors šiandien dvasiškija ir panaudoja dar mokslo nepakankamai išaiškintas vietas, ta čiau religijos tarnai jau žiūri į priekį su perspektyva, nes pakankamai jie turi sunku mų iš praeities, kai siautėjo inkvizicija. Jeigu už tas mintis, kad Visatoje egzistuoja kitos žemės, su ten gyvenančiomis protingomis būty bėmis, mokslininkai buvo deginami ant laužo, tai jau šiais metais išėjusioje Vatikano observa torijos publikacijoje dvasininkai neprieštarauja šiai minčiai, bet kelia klausimą, kaip ten garbi namas dievas ir kaip ten žmonės gaus amžiną laimę. Tikriausiai, atpirkimas tebuvo tik žemėje. Kai astronomai atras tokias būtybes, tai kulto tarnai atsakys ir į savo klausimą. Todėl religija ir mokslas šiandien turi bendrą tikslą — pažinti Visatą, — taip teigiama šioje publikacijoje. Be to paskutiniais metais ir kapitalistinėse šalyse, ypač jaunimo tarpe, sumažėjo religingumas. Pranešime pateikiama eilė pavyzdžių, iš kurių matyti bažnyčios tikslas — pelno siekimas. Ta-
čiau nereikia pamiršti to, kad ir mūsų respub likos dvasiškija keičia savo veiklos metodus ir formas. Pateikiami pavyzdžiai. Taigi bažnyčia — aršiausios kovos arena, ir ideologinėje kovoje už žmogų ateistai turi laimėti. O juk ateistų mūsų respublikoje nedaug. Bažnytininkai laiko ateistais visus aukštųjų mokyklų dėstytojus, įvai rius propagandistus. O kiek tėra tikrų ateistų! Nors bendri FMF reikalai populiarizacijos srTtyje geri (vidutiniškai vienam nariui tenka po 10 paskaitų), tačiau didesnė pusė narių teegzistuoja tik popieriuje. Suorganizuota ateis tinė laida per radiją (7 paskaitos). Pvz. „Moks las ir religija apie Visatos kilmę“, „Kaip atsiran da visatos kūnai“, „Ar bus pasaulio galas“ ir kt. Jau kelinti metai FMF pastoviai veikia studen tams lektoriumas. Labai svarbi vieta visame studentų ateisti niame auklėjamajame darbe tenka fakulteto komjaunimo Komitetui, akademinei grupei. Pa nagrinėjus komjaunimo veiklą, matyti, kad jis nemažai dirba šioje srityje. Nors FMF yra įvairių auklėjimo priemonių, ir visi musų profesoriai, dėstytojai stengiasi paruošti visus jaunus specialistus ne tik su di deliu teorinių žinių bei praktinių įgūdžių baga žu, bet ir politiškai išprususius, turinčius bendrą gerą išsilavinimą. Tačiau vis dar atsiranda tokių studentų, kurie teršia savo vardą arba visai nė ra jo verti. Pateikiama eilė faktų iš fakulteto gyvenimo. Kai kurie dėstytojai dar nepakankamai panau doja istorinės apžvalgos paskaitas ateistinei pro pagandai. O reikėtų visiems fakulteto dėstyto jams pasekti docento Horodničiaus pavyzdžiu ir taip pat sumaniai, puikiai tai padaryti. Kiekvienas fakulteto dėstytojas turi daugiau dėmesio skirti studentų auklėjimo klausimams. Juk dar pasitaiko, kad ateini į auditoriją, kur suolai išklaipyti, prišiukšlinti, nėra skuduro len tai nuvalyti, paltai į krūvas sumesti ir pan. Ko dėl gailimės poros minučių, auditorijoms sutvar kyti?! Būtų pravartu ir mūsų fakulteto studentams paklausyti kelių gerų aeistinių paskaitų Plane tariume (pvz., „dangaus kūnų evoliucija“, „Dan gus ir religinės šventės“, „Gyvybė kosmose“ ar kt.). Mums visiems aktualu, kad visi mūsų fakul teto išleidžiami jauni specialistai būtų aktyvus komunizmo statytojai, dalyvautų antireliginiame darbe, kad negirdėtume apie atskirus inteligen tus šitaip kalbant: — į bažnyčią nevaikšto, bet ir prieš religiją balso nekelia. Ar pagalvoja toks inteligentas, kam naudin gas toks Jo „drovumas“? Tylėjimas ideologinėje kovoje — tai pozicijų užleidimas, tai atsitrauki mas nuo savo įsitikinimų. Menkas tas kovotojas, kuris nenori jų ginti. Mes, inteligentai — ateis tai, turime daugiau skirti dėmesio ateizmo pradų įtvirtinimui žmonių buityje. Kova už naują bui tį, naujas tradicijas turi būti mūsų kasdieninio auklėjamojo darbo svarbia dalimi,. O tai reika lauja didelio principingumo, jautrumo ir suma numo. Ir svarbiausia, kad patys inteligentai ro dytų gerą pavyzdį, kurdami naujas tradicijas, gražias buitines apeigas. Tenai, kur gyvena ir dirba tarybinis inteli gentas, tegul nelieka vietos religiniams prieta rams, tegul dar labiau įsižiebia mokslo šviesa, tegul žmonių sąmonėje įsitvirtina komunistinė moralė.
FMF dėst.
A. JUODOKAS
UNIVERSITETO PARODOJE
Visada daug žmonių lankosi parodoje
MUSŲ FOTOKONKURSUI
Neįprasta paskaita Sį kartą TSKP istorijos paskaita buvo neįprasta. Į paskaitą atsilankė vienas iš revoliucinės kovos veteranų drg. Klorys. Jis papasakojo apie savo IF kitų lietuvių komunistų daly vavimą Didžioje Spalio socia listinėje revoliucijoje, apie jos poveikį ir plitimą kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Revoliucijos metu drg. Kloriui teko dirbti Ukrainoje. Po re voliucijos Rusijoje drg. Klo rys su kitais komunistais grįžo į Lietuvą tęsti revoliuciniudarbo. Drg. Klorys papasakojo apie savo darbą Panevėžyje, apie partinių ratelių organiza vimą, apie Komunistų partijos kūrimą. Išgirdome ir įspū džius apie pirmąjį Lietuvos bolševikų partijos suvažiavi mą. Si neįprasta TSKP istori jos paskaita paliko mums di delį įspūdį. FMF I kurso studentė M. SNIEGAITYTE Neseniai Vilniaus kooperatiniame technikume koncertavo mūsų dainų ir šokių ansamblis. J. GIRDVAINIO nuotr.
Kai baigiasi paskaitos... mantų skaitykloje mes sten gėmės žengti kuo tyliausiai. Palinkusios diplomantų gal vos prie storiausių tomų ir rankraščių kalbėte kalbėjo: — Nedrįskite mūsų liesti. Mes diplomantai. Mes rašom diplominius darbus. Nelieski te! Vis dėlto — mes išdrįsome. Istorijos ir filologijos fa kulteto rusų kalbos ir lite ratūras penkto kurso studen tas A. Pateckas pakėlė pirštą. — S š š. .. Trakštelėjo fotoaparatas (nuotrauka 4), o mes palinkė jome A. Pateckui sėkmės ir pasistengėme kuo greičiau iš nykti. Laiptais į bendrąją skaityk lą be perstojo ėjo studentai. Vieni išblyškę (...) ilgai mokė si), pavargę, kiti — linksmi ir smagūs. Prie bibliotekos abonemento skyriaus susitikome su trečio kurso lituanistais (nuotrauka 5). Štai Vytas Agurkis jau pasiruošė eiti į namus. Tik truputį pakalbės su kurso draugėmis apie naują filmą ar knygą... Žinoma, galima pakalbėti ir apie ką nors ki tą... Ką gi, jau nystė. O dabar pažlūĮ šeštą nuo trauką. Merginos mergino mis... Kartais, kai mažai laiko, tenka persimesti keliais žodžiais, stovint tarpdury... Ką jau padarysi!.. Jau vakaras. Kaip bičių aviliai ūžia bendrabučiai. Bus eilinė studentiška die na.
O rytoj vėl bus paskaitos. Vėl skubės studentai universi teto gatve, vėl' bus linksma ir smagu. Cla vienur, čia kitur pasigirs daina. Gal būt, kas nors liūdės. .. Bet tik laikinai. Laikrodžio rodyklė sustos prie devynių. TINKLAI DŽIŪSTA.
LV 06258
dento gyvenimas. Nori, ne- gų daug reikia perskaityti. . . nori — mokytis reikia. Sian- Skaitai, skaitai. .. dien seminaras, rytoj, žiūrėk, Mūsų spec. korespondehur. kolokvijumas. Sunku. O knyG. GRINCEVICIUS
Jie palinks prie knygų ir REDAKCINE KOLEGIJA sąsiuvinių. Toks jau stuJ. MARIAUS NUOTR. Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-27. . Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų laidykit* ipautavė. Užs. Nr. 1821 «CoBeTCKnfi CTyneHT» opraH Bnjn>HioccKoro rocyjiapcTBeHHoro yHHBepcmeTa