visų
Salių proletarai, vienykitėsi
Siame numeryje: PAREIGA
scuDencas
XXX JMS: DARBAI, SUMANYMAI, PROBLEMOS
XXX
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. kovo 11 d. penktadienis
Vilniaus V.Kapsuko universiteto kolektyvo socialistiniai įsipareigojimai 1983 m. Universiteto kolektyvas, įgyvendindamas TSKP XXVI suvažiavimo nutarimus, siek damas gerais darbo rezultatais sutikti TSRS įkūrimo 60-metį, sėkmingai įvykdė vienuolik tojo penkmečio 2-ųįų metų socialistinius įsipareigojimus aukštos kvalifikacijos specia listų ruošimo, pedagoginiometodinio darbo tobulinimo, mokslo-tiriamojo darbo plė timo ir atliktų darbų diegimo į liaudies ūkį ir studentų ko munistinio auklėjimo srityse. Vykdydami TSKP XXVI suvažiavimo, TSKP Centro Komiteto 1982 metų lapkri čio plenumo nutarimus ir siekdami gerais darbo rezul tatais užbaigti trečiuosius XI penkmečio metus, Universite to darbuotojai įsipareigoja: 1. Visiškai įvykdyti 1983 metų jaunųjų specialistų iš leidimo ir studentų priėmimo valstybinius planus. 2. Gerinti aukštai kvalifi kuotų specialistų ruošimą, to bulinant visas mokymo for mas ir mokymo-metodinį dar bą. Šiam tikslui: — vystyti metodinį darbą, ruošti ir išleisti vadovėlių, mokymo ir metodinių prie monių 360 sp. lankų ap imties. — mokymo ir auklėjimo darbe efektyviau naudoti vaiz dumo bei technikos priemo nes, kabinetus ir auditorijas, aprūpintas vaizdumo ir tech nikos priemonėmis, įrengti 4 naujus kabinetus aprūpintus technikos priemonėmis. — gerinti profesinį stu dentų paruošimą, atnauji nant ir naujai paruošiant spe cialiuosius kursus, laborato rinius darbus ir seminarus; paruošti 45 naujus specia liuosius kursus bei seminarus. — efektyviau naudoti skai čiavimo techniką mokymo procese; išplėsti disp’ėjinę klasę ESM ES-1060 bazėje, įrengti displėjinę klasę mini ESM-4 bazėje. — pastoviai tobulinti peda goginių, gamybinių, specia lizacijos praktikų bei absol ventų stažuočių organizavi mą ir pravedimą. — plėsti ir gerinti proforientacinį darbą respublikos abiturientų tarpe, perskaityti respublikos mokyklose 80 pa skaitų; aktyviai dalyvauti or ganizuojant ir pravedant res publikines matematikos, fizi kos ir chemijos moksleivių olimpiadas bei vasaros stovyk las. 3. Ruošti aukštos kvalifi kacijos mokslinius-pedagogi-
nius kadrus, panaudojant darbų už 1,6 mln. rublių. aspirantūrą, kvalifikacijos kė 7. Mokslo ir technikos pa limo fakultetus, mokslines siekimų propagavimui res stažuotes, tobulinant perates- publikos visuomenei perskai tyti 4050 paskaitų ir paskelb tavimo pravedimą. ti 500 mokslo populiarinimo Šiam tikslui: jėgo — pateikti gynimui ir ap straipsnių; studentų ginti 6 daktarines ir 32 kandi-. mis •— 450 paskaitų ir sureng ti 150 koncertų visuomenei. datines disertacijas; 8. Nuolat rūpintis darbo ir — visiškai įvykdyti aspi rantų priėmimo ir jų išleidimo mokymosi drausmės stiprini planus, siekti, kad ne mažiau mu visuose fakultetuose, ka kaip 65% baigusių aspirantų tedrose ir kituose Universiteto laiku apgintų arba pateiktų padaliniuose, siekti, kad kiek viename kolektyve būtų dar gynimui disertacijas; — užtikrinti, kad ne mažiau ni darbo nuotaika, aukštas 20% viso Universiteto moksli- principingumas ir reiklumas. 9. Gerinti darbuotoju ir nio-pe(lagoginio personalo įvairiomis formomis pakeltų studentų darbo ir poilsio są lygas, griežtai laikytis darbo kvalifikaciją. 4. Plėsti mokslinius tyrimus apsaugos ir saugumo techni susijusius su aktualiausiomis kos taisyklių. Šiam tikslui: — organizuoti darbuotojų, mokslo ir technikos pažangos kryptimis ir liaudies ūkio po dirbančių kenksmingose sąly reikiais, atkreipiant ypatin gose, periodinį sveikatos tik gą dėmesį į mokslinių tyri rinimą; — siekti, kad visiškai būtų mų kryptingumą bei rezultaty įvykdytos darbo apsaugos vumą. priemonių sutartys; Šiam tikslui: — gerinti tvarką ir švarą — visiškai įvykdyti mokslo-tiriamojo darbo planus iki Universiteto patalpose ir bend rabučiuose; gruodžio 25 d.; — siekti geriau apipavida — paruošti ir išleisti 10 monografijų (120 sp. I.) 28 linti patalpas, tobulinti vaizdi (200 sp. 1.) pavadinimų moks nę agitaciją. 10. Stiprint sporto ir svei lo darbų rinkinių, paskelbti spaudoje 1500 mokslinių strai katingumo darbą: — paruošti 10 sporto meist psnių; į sporto — atlikti mokslinių darbų rų, 45 kandidatus pagal ūkiskaitines sutartis už meistrus, 150 I-mo atskyrio sportininkų ir 3500 II—III at 5,7 mln. rublių; — įdiegti 90 mokslinių dar skyrių sportininkus; bų rezultatus į liaudies ūkįĮ — turėti 1000 teisėjų, 1000 ir gauti 6 mln. rublių metinį instruktorių-visuomenininkų ir ekonominį efektą; paruošti 2000 PDG ženklinin— pateikti nemažiau kaip kų; 60 paraiškų autorinėms tei — organizuoti ir laiku pra sėms; vesti visas planuotas spor — organizuoti ir pravesti tines varžybas bei sporto 10 mokslinių-teorinių tarp ir sveikatingumo stovyklas. tautinių, sąjunginių, respubli 11. Gerinti visuomeninio kiniu bei vietinės reikšmės turto priežiūrą ir apsaugą, konferencijų. taupiai naudoti elektros ener 5. Gerinti ir plėsti studentų gija statybines ir kitas me mokslo-tiriamąjį darba. įtrau džiagas. 1983 m. sutaupyti 2,5 kiant kuo daugiau dieninio tūkst. kw elektros energijos. skyriaus studentų į SMD veik 12. Dalyvauti sąjunginiame lą. Šiam tikslui: — SMD konferencijose per aukštųjų mokyklų socialisti pla skaityti 1000 mokslinių pra niame lenktyniavime, čiau išplėsti socialistinį nešimų r — pateikti 160 studentiĮ lenktyniavimą visuose Univer mokslinių darbų respubliki siteto padaliniuose, didinti niam, o 50 darbų — sąjungi jo veiksmingumą bei vaizdinę agitacinę propagandą. niam konkursams; Šie socialistiniai įsiparei — paskelbti spaudoje 55 gojimai aptarti ir priimti mokslinius straipsnius; — siekti, kad apie 12% dip Universiteto fakultetų bei ka lominių darbų valstybinės tedrų darbuotojų bendruose egzaminų komisijos būtų re gamybiniuose susirinkimuose komenduoti paskelbimui spau ir patvirtinti Universiteto mokslinės tarybos, paitinio doje arba įdiegimui. 6. Suformuoti 35 studentų profsąjungos ir komjaunimo darbo būrius, kuriuose dirb bendrame posėdyje, įvyku tų 1300 studentų, atlikdami siame 1983 m. sausio 24 d.
į slidžių žygį po Trakų ir Aukštadvario apylinke?. Pri tyrę slidininkai, o kartu ir keletas naujokų vienodai iš bandė savo jėgas slalomo trasoje, buvo nusileidę į „Velnio" duobę, užkopė ant ‘Vasario 26—27 dienomis Mošos piliakalnio. Po nakvy kaime, kitą Universiteto turistai, vadovau nės Ubiškių jami Tado Sidiškio, patraukė dieną turistai atsisveikino su,
jų žodžiais tariant, „Lietuvos Karjratais".. . XXX Vasario 25 dieną EKF fa kultete įvyko susitikimas su vienu iš populiariausių jau nimo aktorių, Konservato rijos III kurso studentu Gedi minu Storpirščiu. G. -Stor pirštis papasakojo auditorijai
SPORTAS
Kaina 2 kap.
Nr. 8 (1227)
KOVAS - TEISES ŽINIŲ MENUO
Teisininko konsultacija K°K*E AKTAI REGLAMENTUOJA JAUNŲJŲ SPECIALISTŲ TEISINĘ PADETį? ... Tarybiniai įstatymai didelį dėmesį skiria jaunųjų specialistų teisių apsaugai, sudaro palankias sąlygas jiems nuolat kelti profesini meistriškumą ir kvalifikaciją. Jaunųjų specialistų teises įr pareigas nustato bendri darbo Įstatymai: TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo Įstatymų Pagrindai, Lietuvos TSR Darbo Įstatymų kodeksas, Tipines vidaus darbo ^v®rk°s . taisyklių ir kiti teisimai aktai Tarp specialių normatyvinių aktų, reguliuojančių jaunųjų specialistų teismę padetĮ, svarbiausią vietą užima „Jaunųjų specialistų, baigiančių aukštąsias ir specialiąsias vidunnes mokymo įstaigas, tarprespublikinio, tarpžinybinio ir personalinio paskirstymo nuostatai", toliau sutrumpintai „specialistų paskirsty-
mo nuostatai", kurie buvo patvirtinti 1980 m. liepos 22 d. bendru kompetetingų žinybų nutarimu ir TSRS Aukštojo ,r specialiojo vidurinio mokslo ministro 1980 m. liepOS 39 d jsakymu iųr 879 įsigaliojusio nuo 1980 m. rugSgjo j gje nuostatai privaiomj vjsoms šalies ministerijoms, žinyboms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, aukštosioms ir specialiosioms vidurinėms mokykloms. Didejės reikšmės turi taip pat ir kiti teisiniai aktai: „Jaunųjų specialistų, baigusių aukštąSjas mokyklas, stažuotės nuostatai", mūsų respublikos ir sąjunginės aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijų instrukcijos ir kiti dokumentai.
cialistus į darbą paskirsto speciali komisija, kuriai paprastai pirmininkauja mokymo įstaigos vadovas (jo pavaduotojas) ir kurios sudėtyje būna suinteresuotų ministerijų bei žinybų atstovai, taip pat mokymo įstaigos visuomenipių organizacijų atstovai, Diplomantas kviečiamas j komisijos posėdį, kur jis supažindinamas su siūlomu darbu, būsimomis pareigomis, atlyginimu, kartu aptariamas ir gyvenamojo ploto suteikimo jam klausimas. Komisija taip pat išklauso ir jaunojo sptecialisto pageidavimus dėl jo busimojo darbo ir juos pasvarsto. Vėliau skirstymo komisija priima atitinkamą sprendimą. Šiandien į diplomantams rūplmus kjauslmus atsakė Tr KOKIA JAUNŲJŲ SPECIA- dėstytojas teisės kand AnLĮSTŲ PASKIRSTYMO Į zelmas KATKUS. DARBĄ TVARKA? Gelbiaml skaitytojai, redakcijos neakivaizdinis priimamaAnksčiau minėti nuostatai sis laukia Jūsų klausimų — numato, kad jaunuosius spe- j juos būtinai bus atsakyta.
LAŠAS PO LAŠO .. .Praėjusiais metais Uni versitete buvo sunaudota elektros energijos už 168759 rublius (1980 — už 12499 rub lius). Vandens sunaudojimas, ly ginant su 1980 metais išaugo beveik 60 tūkstančių rublių... XXX Reido dalyviai lankėsi Čiur lionio gatvėje Įsikūrusiuose Universiteto bendrabučiuose. Komjaunimo prožektoriaus" nariai, vyr. buhalteris J. Akromas, vyr. energetikas B. Va latka domėjosi, kaip naudoja ma elektros energija, vanduo, kaip tvarkomasi. — Nesuspėiu gesinėti šviesoc — c’rnr-t’ėsi 4 Ir 5 bend rabučių kcmendantė D. Ba lienė. — Išjungi, žiūrėk vėl dega. — Kodėl neužgesinot? — kreipėmės i virtuvėje besisu kiojantį vaikiną, — juk na tūralios šviesos užtenka. — Aš ir nepastebėjau. .. — aiškino vaikinas. 6 bendrabutyje dienos švie sos lempos liko . nepaste bėtos" visuose koridoriuose. Studentai auditorijose klausė paskaitų, o elektros energi>a bendrabučiuose buvo eikvoiama be jokio reikalo. Aišku komendantas nesu spės sužiūrėti visų lempučių, bet studentų aplaidumo nešeimlninkiško požiūrio j savo
namus teisinti negalima. Panašiai atsitiko ir su van dens naudojimu. Tik 6 bend rabutyje radome porą visai neužsisukančių kranų (čia jau studentai niekuo dėti!), neuž suktų buvo kur kas daugiau — vėl pamiršo, nepastebėjo. 4 bendrabutyje vanduo ne silaiko daugelyje klozetų ba kelių. — Bendrabutis laukia kapi talinio remonto, nebegalima sutvarkyti, — aiškino komendantė. Panaši padėtis ir matema tikų bendrabutyje. Čia san technikas nepasirūpino ir du šais — vanduo sunkiasi per sujungimus. To paties bendrabučio duše nėra lango stiklo. Į patalpą veržiasi šaltis, radiatorius — šildo... orą. Kito dušo lan gas bent jau lentomis už kaltas. — Nesuspėjam stiklų dėti, — teisinosi komendantė Z. Juknevičienė, — tuoj išdau žo. Sunku nustatyti, kaip greit juos išdaužo bet apmusijęs, vargu beprasišviečiąs stiklo gabalas rodė, kad jis seniai užmirštas. Lankantis bendrabučiuose Į akis krito netvarka (šito ne galima pasakyti apie 5 bend rabutį). Blogai tvarkomos virtuvės, prausyklos.
apie savo pirmuosius žings nius aktoriaus meistriškumo mokykloje. O juos jis žengė besiruošdamas debiutui kino filme „Amerikoniškoji trage dija". Busimieji ekonomistai susidomėję klausėsi turtingos jaunojo aktoriaus darbo kro nikos. Labai greitai G. Stor pirštį vėl išvysime televizi
jos ekranuose. Bet šį kartą jau naujame meniniame kino filme „Džoi". Jolanta KALINAUSKAITE I kurso žurnalistikos spec. studentė XXX Istorijos fakulteto Arche ologijos SMD būrelio na riams doc. P. Kulikauskas da
6 bendrabutyje . IV aukš to prausykloje vonelė ko joms plauti virto priaugusiu loviu. — Nenubėga vanduo, stu dentai užkišo. Taisysim, — pažadėjo komendantė. III aukšto virtuvėje radome budėjimo grafiką. Jame — daug penketų. Penketai bu vo. bet tvarkos — ne. Neaiš kios spalvos palangė, pri teršta viryklė (tą dieną budė jo 223 kambario gyvento jai). — Kaip čia taip Įvertino? — nebesuprato ir pati komen dantė. Nesutvarkytų virtuvių rado me ir ketvirtame bendrabuty je. Penktojo gyventojai įsigud rino šiukšles Iš savo kamba rių j tualetus nešti, girdi, va lytoja jų darbą padarys. XXX — Vandens ir elektros ener gijos sunaudojimas kasmet auga, — kalba vyr. buhalteris J. Akromas. — Jei nors šiek tiek būtume taupesni, tie skaičiai sumažėtų... XXX Visiškai atsuktas vandens čiaupas per valandą pralei džia '•kubinį metrą vandens. Per mėnesį tai sudarytų 108 rublius nuostolių. Viena 100W lemputė per parą sudegina 6.2 kajieikos, elektrinė plyte lė — 60 kapeikų. Reido medžiagą aplbendilno J. PRANKAI1E „KP" štabo narė
lijosi įspūdžiais iš kelionės po Graikiją. Doc. P. Kulikauskas pasa kojo apie šalies miestus, jų istorinę praeitį. Studentai daug įdomaus sužinojo apie Graikijos muziejus, jų darbo specifiką.
Aldona SILALYTE
1 Tarybini* studentą*
— O vis dėlto kokias prie Jo savarankiškumą supraski baimė, kad neišlaikysiu. mones Jūs taikote, kad būtų me kaip tikslo numatymą — Kokios priežastys suke pasiekta kuo geresnių rezul ir jo siekimą. . . Žmogus pa lia pernelyg didelį pasitikė tatų? Koks darbas dirbamas siekė savo tikslą — Un’versi- jimą savo jėgomis? — krei su nepažangiais studentais? tetą. Reikia atsikvėpti. Štai piuosi ir antrakursę S. ŽevVasario 26 dieną Didžio- studentų 1 grupė. Jie norėjo Baudžiami? Pasmerkiami ar jums ir viena grupė „studen žikovą. jiems padedama? taujančių". Kitą grupę su — Mano nuomone, patyri joje Auloje įvyko „Geriau pateikti savo vaidinimą nau Bestudijuodama sios akademinės grupės" kon ja forma, psichologiškai žvel Komjaunimo sekretorė tei darys tie, kurie patys ne mo stoka. gia: žino, ko nori. Jiems kaip pirmame kurse, maniau, kad kurso baigiamasis turas. Šį giant į studentą, jo gyveni — Nepažangus studentai bus, taip bus gerai. Tai žmo neįmanoma įsisavinti tiek kartą savo meninius sugebė mą. Grupei beveik pavyko yra svarstomi komjaunimo nės, dar neperžengę ribos daug medžiagos. Pasirodo, jimus demonstravo IV kur tai padaryti. EKFF IV kurso I grupė susirinkimuose, aišku, jiems į savarankiškumą ir besiblaš įmanoma. Atsirado pasitikė sų studentai. Konkurso bai taikomos nuobaudos, bet mes kantys nuo vieno malonumo jimas ne savimi, o savo jė giamajame etape dajyvavo dalyvavo žaidime „Kas? Kur? vis tiek laikomės vieno: ne prie kito. Tai dar ne studen gomis. Antra sesija, daug sun septynios geriausios Universi Kada?" Gana įdomu, tik gal akademinės grupės. buvo galima daugiau įnešti tik bausti ar pasmerkti, bet ir tai, nes tik studentai sugeba kesnė, sekėsi kur kas leng teto Šiais metais visus nudžiugino į šį žaidimą kažką savito, draugiškai padėti, patarti. iš „būtinų" ir „malonių" da viau. .. . . .Erdviuose Teisės fakul gausus IV kursų studentų originalesnio. Draugų parama — tai mora lykų pasirinkti „reikalin Fizikai pastatė ištisą vai Nesutrukdė teto koridoriuose jokio šur dalyvavimas. linis paskatinimas studentui gus". neatsilikti nuo kitų. Be to, Kreipiuosi į gerai besimo mulio. Vyksta paskaitos. Eili jiems mokslas, nei daugybė dinimą apie studentą, kuris bendromis • pastangomis pasie kančią antrakursę I. Rimkū nė mokslo diena. Studentai darbų ir rūpesčių parengti neklausė dėstytojų, draugų, Kaltinti, teisti, ginti, tei kiama geresnių rezultatų. mėgdavo taurelę ir visai ne naitę: ginčijasi, įrodinėja, diskutuo gražią ir įdomią programą. sinti žmogų — tokia juristo MF 12 grupė suvaidino še galvojo apie savo ateitį. Stu — Ar įmanoma nuolat būti ja, paskubomis užsirašinėja, Taip. Draugų parama ir pa duona. Ne vien romantika, sitikėjimas praktikuoja. . . Tylu ir kom šių dalių vaidinimą, kuriame dentas pastatomas į juokin priverčia susi pirmaujančių gretose? bet ir įtemptas kasdieninis mąstyti, „įeiti į vėžes". Pa — Nelengva, bet įmano jaunimo komitete. Čia sutin buvo ' kritikuojami neigiami gas tiesiog komiškas situa darbas, reikalaujantis aukš žįstu studentą, kuris vos ne ma. Nebūtinai kiekvienam ku tik O. Urboną. Atsakin įpročiai, pasitaikančios blogy cijas, kurios negali nesukelti tos moralės, daug žinių Kur vos sugebėjo baigti pirmąjį mokytis penketais. O baigti gas už akademinį darbą P. bės žmonių gyvenime. MF žiūrovui šypsenos. Pagrindi bedirbtų teisininkas — jis kursą. Kai iškilo klausimas: be trejetų galima. Tik rei Karvelis kažkur bėgioja su studentai parodė lai, kas la nė idėja — buvo blogas stu visuomet susidurs su naujais „Studijuoti ar nestudijuoti?" kia noro ir pastangų. biausiai jaudina mediką: rū dentas, bet jam padėjo ko neatidėliotinais reikalais. įstatymais, su nūdiena, ir jis — kitu Prastas paskaitų lankymas, kymas, alkoholio vartojimas lektyvas ir jis tapo — Jūsų nuomone, ar iš vi susimąstė ir pažadėjo turės žengti koja kojon su sau, draugams. Ir ką jūs durinės mokyklos išsineštos nuolatiniai vėlavimai — viena ir jo žala žmogui, mityba ir žmogumi. gyvenimu. Fizikams pritrūko sceninės per sesiją iš prasto pažangumo priežas t . t. Studentai pasirinko gerą manot, patikėjo juo, drau žinios išgelbsti Kad studentai neteikia pir giškai parėmė, o jis ir įrodė „studentavusį" studentą? čių. Teisės fakultete griežtai vaidinimo idėją, tačiau gru kultūros, tačiau išradingumu menybės romantikai, kad jie visiems savo sugebėjimus. — Žinios, įgytos vidurinės sekama drausmė, nuolat tik pės meninis pasiruošimas bei ir artistiškumu jie pasižymėjo. nebijo sunkumų ir atsakin Dabar vienas iš pažangiausių, mokyklos suole, padeda per rinamas paskaitų lankymas. sceninė kultūra buvo silp PF I grupė atliko „miuzik gai žvelgia į jiems iškeltus aktyviausių studentų, niekas sesiją, tačiau neišgelbsti. Didelis vaidmuo tenka mo- noki. Per vaidinimą kalbėjo holą" apie sesiją. Labai ori reikalavimus ir uždavinius, ir nepatiki, kad kažkada jis Nepakanka vien tvirtų pagrin kymo-auklėjimo komisijai. Ji tik vienas žmogus — vedan ginalus buvo studento ir dės rodo ir rezultatai. Šią sesiją buvo išbrauktas iš studentų dų, reikia ir tolesnio jų to dažnai surengia reidus, tik tysis, o kiti viską atliko vien tytojos „susidūrimas" egzami Teisės fakulteto studentų sąrašų. Štai ką daro pasiti bulinimo bei gilinimo. rina tvarką ir drausmę bend judesiais. Grupės apranga at nų metu. Žiūrovams patiko mokymosi pažangumas pašo kėjimas ir draugų ranka, iš pasirodymas, Čia kartais gabūs studentai rabučiuose, kontroliuojami se rodė įdomiai ir originaliai. prekybininkų ko net iki 98,82%. įteikė kupinas jaunatviško jumo tiesta pačiu laiku. ir suklumpa. O kaltas per niūnai, kad atsakingiau ir pa- MF studentai žiuri Truputis skaičių: iš 511 stu grupių daiktinį raportą — tortą. Pa ro ir išradingumo. Tai apie atsiliekančius didelis pasitikėjimas savimi, reigingiau žymėtų dentų — 44 šią sesiją užbai moksle studentus. Tačiau juk savo žiniomis. Sunku buvo žiuri išrinkti sirodo medikai yra ir geri ke Juk būna žurnalus. gė labai gerais pažymiais, yra ir gerų, tikrai gabių stu kartais taip, pačias geriausias grupes, nes — Ar visų šitų priemonių pėjai! kad turėdamas 99 — labai gerais ir gerais dentų, kurie gali parodė kažką Matematikai nuėjo tiesiau visos jos rezultatai? — ir sugeba tvirtą pagrindą, studentas veiksmingi pažymiais. mokytis tik gerai ir labai ge lengvai išsikapsto iš per egza klausiu O. Urbono, bet tuoj siu keliu. Jie pasirinko agit- idomaus, nepamirštamo, savi Kalbuosi su O. Urbonu, rai. O mokymosi rezultatai minus susidariusios bevil pat matau — šis klausimas meninės brigados pasirodymo to. Po ilgų svarstymų buvo komjaunimo sekretoriaus pa nevienodi. Vidurinėj mokyk tiškos padėties — arba prie nereikalingas. stilių, kuriame nušvietė stu nutarta pirmos vietos neskir vaduotoju ideologiniam dar loj atrodo ir atestatas „bliz šingai — žmogus tikėjosi gau Kad busimieji teisininkai dentų gyvenimą. Paskaitos, se ti. Dvi antrąsias vietas pasi bui: , gėjo", o atėjo pirmoji sesija ti geresnį pažymį, dar ne iškopė į pirmaujančių gretas, sija, dienos ir naktys bend dalino MaF ir ChF studen — Bet fakultete, kaip ir ki-, —ir — žingsnis atgal. Galbūt gautas penketas buvo jau įsi — neatsitiktinumas. Visa tai rabutyje. . . MaF 5 grupė tai, o trečioji atiteko fizi tur, yra ir atsiliekančių? į todėl, kad daugelis tikisi at sąmonintas kaip realus pažy pasiekta per kruopštų darbą. vaidino paprastai ir nuošir kams, ketvirtoji — PF, nors šio fakulteto studentai buvo — Taip, tai — amžina pro-, sikvėpti po „didžių" mokslų mys, o čia — likimo ironija O didžiausia paslaptis — tei džiai. ChF 1 grupė labai origina labai arti prizinės vietos. blema. Štai vienas pirmakur-i vidurinėje, trokšta vadintis — ketvertas. .. sininkai darnus, draugiškas Konkursas baigėsi. Išaiš sis po pirmosios sesijos buvot romantišku studento vardu Ką apie tai galvoja busimie kolektyvas ir jame negali ke liai ir įdomiai suvaidino psi priverstas palikti Universite-J ir nesugeba, kartais nenori, ji teisininkai? roti apsileidimo ir abejingu chologinį farsą „Studentiška kintos VU IV kursų geriau tą, 6 studentai gavo nors’ dirbti savarankiškai ir siste I. Rimkunaitė: Per didelis mo piktžolės. Tai supratau pastoralė” arba „tie pasima sios akademinės grupės. Bet iš vieno dėstomo dalyko po. mingai. Jis nesupranta, kad pasitikėjimas savimi paken jau tada, kai pirmakursiai, ant tymai įvarys man reumatą". ne tai svarbiausia. Svarbu sugebėjo dvejetą, turėjo egzaminą per-i taip būtina, jis dar tebegy kia. Gerai, jeigu viskas bai rakursiai ir trečiakursiai su di Vaidinimo tema nutolusi nuo tai, kad studentai laikyti dar kartą. vena mokyklinių dienų įspū gėsi taip, kaip norėjai. O jei deliu entuziazmu ir nuoširdu pagrindinės minties „Mes — susiburti į gražų kolektyvą ir Geresnių rezultatų siekimas? džiais ir „studentauja". gu ne, tai. . . nusvyra rankos, mu sutiko man padėti ir noriai studentiškas kolektyvas", ta pažvelgti iš jo į studentišką būdingas visiems studentams! Šiomis mintimis pasidalinu nebenori mokytis ir, apskritai, atsakinėjo j man rūpimus čiau tai nesutrukdė chemi gyvenimą su šypsena. Šypse Teko išgirsti tokią nuomonę,į su trečiakursiu A. Valantinu. pradedi laikyti save nelaimin klausimus. Žinau, jie padės kams meniškai atlikti savo na, kuri mato visa tai, kas kad aukštoji mokykla — tai! Jis samprotauja taip: gu žmogumi. ir kitiems. Tai jų, busimųjų vaidmenis. ChF studentai ne gera ir bloga. Daugiau tokių ne vidurinė. Kyla klausimas L — Kada peržengiama riba S. Ževžikova: Nežinau kaip teisininkų, pareiga ir tikslas. mažai padirbėjo, kuriant kont šypsenų. . . ko jis čia atėjo? Kreipiuo-jT tarp mokyklos ir savarankiško kitiems, bet aš asmeniškai sa Dalė BENDINSKAITE rastingus ir netikėtus kostiu Danutė BILOT.AITE si į I. Rimkūnaitę, II kurso?' gyvenimo Universitete, pri vimi nepasitikiu, ypač per eg „T. S." neetatinė mus. IF I kurso studentė studentę: į klauso nuo paties žmogaus. zaminus. Visuomet pasilieka Neblogai pasirodė PEF korespondentė
SU ŠYPSENA...
PAREIGA
tojus; 1944-1946 m. M. įpareigojimus. Jo mokslinių metu kelių mokslo įstaigų Gregorauskas dirbo LTSR Mi darbų sąraše daugiau kaip mokslinių tarybų narys, TSRS atestacines nistrų Tarybos Pirmininko pa 100 pavadinimų, iš jų 87 Aukščiausiosios vaduotoju, sprendė įvairius spausdinti. Bendra jo atliktų komisijos narys ekspertas. maisto, mėsos ir pieno pra mokslinių darbų apimtis virši Nuo 1951 metų prof. M. Gre gorauskas buvo Aukštojo monės, prekybos, finansų ir ja 200 spaudos lankų. Pa minėtini tokie principinę te mokslo ministerijos leidžiamų kitus klausimus. Daugiausia M. Gregoraus- orinę ir praktinę reikšmę tu mokslinių darbų „Ekonomika" gingas ir pažangių pažiūrų ką mes pažįstame nuo 1946 rintys darbai, kaip „Buržua redkolegijos narys, yra Lie tuometinis „Valgio" akc. metų, kuomet jis pradėjo zinės Lietuvos kooperacija tuviškosios enciklopedijos b-vės direktorius M. Grego dirbti Universitete- iki 1956 — darbo žmonių išnaudojimo mokslinis konsultantas, akty rauskas 1940 metais pakvie metų vyr. dėstytoju, skaitė įrankis", „Lenino—Stalino ko vus „Žinijos" draugijos ir čiamas Lietuvos Liaudies Vy- Prekybos ekonomikos, Preky operatinio plano įgyvendini jos organų narys, ilgai yra riausybėn Prekybos ministru, bos organizavimo kursų pa mas Tarybų Lietuvoje", „Ta buvęs žurnalų „Mokslas Ir o po Tarybinės konstitucijos skaitas, nuo 1956 iki 1963 m. rybų Lietuvos žemės ūkis gyvenimas", „Žemės ūkis" red įvedimo Pirmuoju Prekybos — Liaudies ūkio ekonomikos 1940—1960 m.", kuriuose iš kolegijų narys. liaudies komisaru. Po to katedros docentu, nuo 1963 marksistinių pozicijų išnagri Profesorius M. Gregoraus evakuacija, darbas TSRS m. iki 1969 m. — naujai or nėta ir įvertinta buržuazinės kas visą laiką aktyviai da Prekybos liaudies komisariate, ganizuotos Prekybos ekono Lietuvos kooperacija ir iš lyvauja Universiteto visuo Lietuvos TSR atstovybėje prie mikos gyvenime. Jau katedros vedėju, keltas kooperacijos vaidmuo meniniame TSRS Vyriausybės aprūpinant 1964—1967 m. — Ekono socializmo sąlygomis. Nema 25 metai kaip jis yra akty lietuviškus raudonosios armi mikos fakulteto dekanu. Šia ža jo publikacijų yra įvai vus Komunistų partijos narys, jos dalinius, partizanus, eva me administraciniame darbe riais prekybos, žemės ūkio ne kartą buvo renkamas į kuotus respublikos gyven- pasireiškė jo didelis organi sričių, paskirstymo sferos, vadovaujančius Universiteto materialines-kul- partinius ir profsąjungos orga zatoriaus ir administratoriaus gyventojų tūrinės gerovės kilimo ir nus, buvo neetatinis LKP talentas. CK lektorius. Dar 1950 metais M. Grego kitais klausimais. Profesorius M. Gregoraus rauskas apgina kandidatinę, Ypač dideli Jubiliato nuo 1962 metais daktaro diserta pelnai rengiant mokslinius kas — puikus, uždegantis lek cijas, 1965 m. jam sutei kadrus. Jam vadovaujant sėk torius ir geras pedagogas, kiamas profesoriaus moksli mingai apgynė kandidatines žmogus labai paprastas, drau nis vardas, tais pačiais me disertacijas 20 asmenų, tarp giškas, jautrus ir prieinamas tais ir Vyriausybinis apdova jų šiuo metu žinomi respubli visiems, kurie į ji kreipiasi, nojimas — Lietuvos TSR kos mokslininkai, kaip G. Bus- todėl tiek studentų, tiek nusipelniusio ekonomisto nar lavičius, G. Pajuodienė. V. ir fakulteto bei katedros dar bės vardas. Jovaiša, A. Trepuila, Univer buotojų gerbiamas ir mylimas. Profesorius M. Gregoraus- siteto darbuotojai V. Veng- Kartu profesorius yra ir labai giliai principingas kas — produktyvus ir plataus rauskas, B. Cereška, J. Degu- doras, diapozono mokslininkas. Gre tytė-Povilauskienė, J. Narkū- žmogus, nežinantis kompro ta tyrimų prekybos srityie nienė ir kt. Profesorius, bū misų su doro tarybinio žmo palaipsniui jo mokslinė veik damas didelis eruditas, gilaus gaus sąžine, tuo dažnai ro la susikoncentruoja daugiau proto, niekam negailėjo ir dydamas pavyzdį ir kitiems. sia žemės ūkio ekonomikos ir negaili iki šiol dosniai dalin Šios puikios 75 melų su liaudies vartojimo srityse. tis savo išminties lobiais, už kakties proga iš visos širdies Nuo penktojo dešimtmečio ką visi tą patyrę yra nuo linkime Jubiliatui tvirtos svei profesorių pastoviai pritrau širdžiai dėkingi. Jubiliatas katos, ilgų ir prasmingų gy kia respublikos Vyriausybė, oponavo daugiau kaip 40 venimo metų, neišsenkančios Mokslų Akademija nagrinė- kandidatinių ir daktarinių di energijos, užkrečiančio opti įant pagrindinius problemi sertacijų Vilniuje, Kaune, mizmo ir didžiulės asmeninės nius respublikos liaudies ūkio Maskvoje, Kijeve, Minske, laimės. vystymo klausimus. Vienas Rygoje, Tartu, recenzavo lei ir kolektyviai, per tą laiką dykloms nemažai stambiu mo Doc. A. VENCKUS atliko 25 tos rūšies darbus ir nografijų, buvo ir yra šiuo Doc. B. CEREŠKA
UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI (IIIIINIIIIIIIIIIIlMIlIlffllIlIlIlIMINM
Gyventi be kompromisų šių metų kovo 13 dieną' jaunystės metai. Nelengvi jie Prekybos fokulteto Prekybos buvo ir jaunajam Mariui, ekonomikos katedros profe 11-kos metų netekusiam tė soriui ekonomikos m. dakta vo, sunkiomis sąlygomis sie rui Marijonui Gregorauskui kusiam mokslo, ieškant darbo. sueina 75 metai. Gražus me Daug būtų galima rašyti tų skaičius .daug patirta, daug apie Jubiliato jaunystės me nuveikta. Tikrai, ne taip daug tus, materialinius sunkumus, yra buvę pasiuntinių ir par apie tvirtą jo valią ir pasi davėjų, išaugusių iki ministrų, ryžimą siekti mokslo. Va tapusių mokslų daktarais, lia, ryžtas, neeiliniai gabumai profesoriais. Kaip tik tokį įveikė gyvenimo sunkumus kelią nuėjo mūsų gerbiamas Lemiamas posūkis Jubilia Jubiliatas. to gyvenime įvyko 1940 me Sunkūs ir audringi buvo tais grįžus Tarybų valdžiai. mūsų vyresniosios kartos Jaunas, vos 32 metų, ener
Prie darbo stalo. Nuotr. autorius PF doc. L. Butkevičius.
TarvBInto atuOcntM 3
ATOSTOGŲ MOZAIKA
Viešnagė Ukmergės rajone Įvairiai studentai leidžia sa vo atostogas: vieni vyksta į kalnus, kiti — lanko miestus -didvyrius, dar kiti — po sunkios sesijos ilsisi namuo se. O mes — grupė Ekono minės kibernetikos ir finan sų fakulteto komjaunuolių nu sprendėme, kad daug įdomaus pamatyti ir sužinoti galima mūsų respublikoje. Dėl marš ruto ilgai nedvejojome ir pa sirinkome Ukmergės rajoną,
Stankuzevičiumi, S. Globiu. Susitikime taip pat dalyvavo LTSR Aukščiausiosios Tary bos deputatė tekintoja S. Žulienė, gamyklos partinio ko miteto sekretorius. Įspūdin ga ir pati gamykla, kuri 1979 metais šventė savo 60metį. Ukmergės avalynės fabrike susipažinome su jo įkūrimo istorija, gamybos technolo gija. Ekonomistė R. Liškienė
4
kuris nuo seno garsėja savo revoliucinėmis ir darbo tradi cijomis. Pirmąją dieną susipažino me su Ukmerge, jos žymes nėmis vietomis, padėjome gė les prie paminklo ,,Raudonie siems vėliavnešiams", Paši lės karių kapinėse tylos mi nute pagerbėme žuvusius. Po to apsilankėme „Vieny bės" gamykloje. Didelį įspū dį paliko susitikimas su ga myklos darbuotojais karo ir darbo veteranais S. Vaidanavičiumi, V. Kurškinu, J.
papasakojo apie fabriko ga mybinius pasiekimus. Susiti kome su darbo veteranu B. Karveliu, dirbančiu nuo pat pirmųjų fabriko susikūrimo dienų. Su gamyklos komjau nimo organizacijos sekreto riumi pasidalinome komjau nuoliško darbo patyrimu. Ukmergės 2-os ir 4-os vidu rinių mokyklų abiturientai susidomėję klausėsi mūsų pasakojimų apie Vilniaus uni versitetą, mūsų fakultetą. At minimui palikome jiems Uni versiteto laikraščius, kuliuose
pasakojama apie visas specia lybes, įstojimo tvarką. Bene didžiausią įspūdį pa liko susitikimai su karo vete ranais. Jonas ir Elena Davoliai nuoširdžiai papasakojo apie įsimintinus Didžiojo Tė vynės karo įvykius, sunkius mūšius fronte. Tačiau ne lengvas darbas laukė ir po kario metais. „Negreitai teko skirtis su automatu”, — pri simena J. Davolis. Aplankėme Deltuvoje gy venantį Didžiojo Tėvynės karo dalyvį, Ukmergės ra jono garbės pilietį ,J. Kondratą, kuris su 16-ąja lietuviš ka divizija praėjo visus ka ro kelius. J. Kondratas — nusipelnęs žemės ūkio darbuotojas ir kolūkietis, ilga metis „Lenino keliu" kolūkio pirmininkas. Įdomi Ukmergės rajono Karo veteranų Tarybos pirmi ninko A. Gintauto biografi ja. „Pavojingas darbas po grindyje, sunkūs karo metai pokario laikotarpis — visa tai teko pergyventi", — pasako ja A. Gintautas. Dabar jis dažnai dalyvauja susitikimuo se su jaunimu ir džiaugiasi, kad ši komjaunuolių karta ga-> Ii gyventi ir dirbti taikiomis sąlygomis. Neišdildomą įspūdį mums paliko kelionė po Ukmergės rajoną ir susitikimai su jo gyventojais. Jolita RUDOKAITE EKFF III kurso studentė Nuotraukoje: Didžiojo Tė vynės karo dalyvis, Ukmer gės rajono garbės pilietis, Socialistinio darbo didvyris J, Kondratas su studentais J. Rudokaite Ir O. Vaslnu.
EKFF Finansų ir kredito spec. n k. studento V. Galdiko nuotr.
JMS: DARBAI, SUMANYMAI, PROBLEMOS IIIIIIIIIIIKIIIIIIIIHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII^^
Žmonės „kalbasi“ su mašinomis Kai pasakiau, kad no rėčiau parašyti apie Uni versiteto skaičiavimo cent ro jaunuosius mokslinin kus, matematikas A Ra manauskas nusišypsoj'o: — Tuomet visus žmo nes, dirbančius savo dar bą, reikėtų vadinti moks lininkais. Nes mes tik dir bam savo darbą... Ir aš dabar galėčiau pa sakyti — labai įdomų su dėtingą darbą. Tuo įsitiki nau, kalbėdamasi su skai čiavimo centro matemati. nių metodų taikymo sky riaus jaunaisiais matema tikais M. Radavičiumi, R. Eidukevičiumi, D. Krapavickaite, M. Meliūnu ir ki tais. Visi jie, jaunieji skai čiavimo centro darbuo tojai, daugiausia baigę Universiteto matematikos fakultetą. Pradėjus dirbti centre, jiems buvo suda rytos sąlygos parašyti dar bą ir dėl to dauguma iš jų — jau fizikos matematikos mokslų kandidatai ar busi mieji kandidatai. Aukštojoje mokykloje iš pradžių mokomės teo rijos dalykų, kuriuos vė liau dirbdami realizuoja me praktikoje. Šiuo atžvil giu nesiskiria darbas ir skaičiavimo centre. Mate matikai savo teorines ži nias pritaiko praktikoje, atlikdami statistine duo menų analizę, įvairias ūkiskaitines sutartis ir ki tus darbus. Dabar nebėra tokios sri ties gyvenime, kur nerei kėtų pritaikyti skaičiavimo technikos. Tad ir sunku įsivaizduoti mūsų gyveni
mą be žmonių, suprantan čių mašinų „kalbą". To dėl, sparčiai didėjant skaičiavimo technikos pa slaugų poreikiui, ir išau. go iš nedidelės labora torijos prie skaičiavimo matematikos katedros stambus Universiteto skai čiavimo centras prie ma tematikos fakulteto. Dau gybė Universiteto ekono mistų, psichologų, medi, kų kreipiasi į centrą mok slo tiriamiesiems darbams, daktarinėms disertacijoms sukauptų duomenų statis tinės analizės, tūkstančiai studentų čia atlieka pro gramavimo darbų užduo tis. Universiteto skaičiavi mo centras yra skirtas ir Pedagoginio instituto stu. dentų ir dėstytojų, Elekt romechanikos techniku mo moksleivių kolektyvi niam naudojimuisi. Jaunieji c intro darbuo tojai nemažai laiko, žinių, išmonės įdeda, vykdyda mi centro ūkiskaitines su tartis su gamyklomis, įvai riais susivienijimais. Ruo šiama nauja, sutartis visai respublikai ir Ka liningrado sričiai su Higienos katedra, Gamtos apsaugos komitetu atmos feros užterštumui tirti. Aišku, atmosferos užterš tumo visiškai nepanaikin si, bet centro paskaičiavi mai leis nustatyti, kaip už terštumas pasiskirsto at mosferoje, ką daryti ga
myklai. kad užterštumo koncentracija tilptų į nu statytus galimus normaty vus. Taip pat sudaryta su tartis dėl architektūros pa minklų brėžinių automati zuoto paruošimo ir apdo rojimo, dėl jų saugojimo magnetinėje juostoje ar diske. Inžinierius, programuo tojas, matematikas, draugų vadinamas universalu S. Lyberis pastaruoju metu montuoja vieningos siste mos skaičiavimo mašiną EC-1060. Tai dabar — svarbiausias centro baras, EC-1000 — nepalyginamai didesnio galingumo maši na, nei senesnės mašinos. Šiuo metu racionalizato riai daug dirba moksli nio eksperimento, gamybos technologinių procesų au tomatizavimo srityje. Doc. Unzėno vadovaujama gru pė nemažai pasiekė kalbos atpažinimo ir sintezės problemų sprendime. Ma tematikai A. Ramanaus kas ir A. Gasenas kuria nauja automatizuotą stu dentų darbų apdorojimo sistemą. Kadangi pagrin. dinė centro užduotis — garantuoti studentų, tech nikumo moksleivių mo kymo procesą (jie atlie ka skaičiavimo labora torinius darbus, progra. mavimo darbų užduotis), tad labai reikšminga ši nauja sistema, leidžianti darbus apdoroti daug greičiau ir saugoti juos atDerforuotus magnetinėje įuostoje. Si naujovė bus nradėta taikyti nuo atei nančio rudens.
Septynmyliais batais i prie ki šuoliuojantis progresas, regis, visai atpratino mus... stebėtis. Ar labai nustembam sužinoję, kad apie Žemę ra tus suka naujas palydovas, kad kurioj nors modernioj gamykloj darbuojasi tik ro botai, kad pagaliau išrastos vis naujos ir naujos ginkluo tės rūšys, skirtos žmogaus giminei efektyviau paretinti? Įpratome prie šimtmečio tech niniu stebuklu. O ką pi be kalbėti apie kitus ne ma žiau nuostabius ir stebuk lingus dalykus, kuriuos ma tom kasdien? Deja, pirmaii sniegą pavadiname nedide liais krituliais, visus vėjo gū sius išmatavome metrais per sekunde, rūkas yra svar bus tuo, kad kelia grėsmę eismo saugumui, net saulę privertėm tekėti tokia ir to kią valandą, tiek ir tiek mi nučių. Jeigu kas sustatidvtu mus, išplėštu iš baisiųjų kasdieny bės krumpliaračiu perai pa purtytu ir tartu-atsibusk, pa žvelk, koks fantastiškai -tebuklingas šaltas žiemos ry tas, rūstūs belapiai medžiai, kruvinai raudonas saulėtekis, ar nepažiūrėtume tuomet i viską kiek kitaip? Nebe taip vartotojiškai, jautriau. iš mintingiau, suvokdami kasdie niško stebuklo trapumą. Vie nus šitaip galbūt sustabdė muzika. dailė, fotopasaulis, o juos, Vilniaus jaunuiu fan tastu klubo narius — fan tastika. Ta turbūt paslaptin giausia literatūros dalis, sun kiausiai telpanti i bet kokius teorinius rėmus, dažnai at metanti racionalizmo ir „blai vaus proto" receptus. — Kas yra fantastika? — nusijuokia kartu Gediminas Beresnevičius ir Romas Bui vydas. — O kas apskritai yra menas? Literatūra? Taigi ir fantastiką galima apibūdin ti tik pačiais bendriausiais bruožais. — Fantastika. — kalba Ro mas. — klausia, kas būtu, įei... Tai tarytumei situacijų menas, analizuojantis ir me niškai įprasminantis žmo gaus ar visos žmonijos el gsena kokioje nors fantas tinėje situacijoje. Fantastu klubo Pirminin kas Gediminas Beresnevičius neskubėdamas pasakoja klu bo istoriją. Ji. pasirodo, ne tokia jau ir ilga — klubas gimė 1979 metu spalio ant rą. Subūrė jį tuometiniai Uni versiteto studentai fizikai Artūras Kakaras, Gediminas Beresnevičius. Romas Buivy das. Klijuodavę dideles afi šas. rinkdavęsi Universiteto
auditorijose. diskutuodavę apie Tunguskos meteoritą, UFO ir kitokius fantastams įdomius dalykus. Tik neilgai truko kai kuriu klubo nariu entuziazmas — darbas ne viena atbaidė. Liko atkak liausi. Tokie, kaip Rolan das Maskoliūnas, penkta kursis VU chemikas, taip pat penktakursis Gintaras Denafas, penktakursė fizikė Virginija Strazdaitė, Kastytis Beitas iš Gamtos fakulteto ir kiti. Dabar klube apie penkiolika nariu. Klubo aktyvui baigus
Fantastiško pasaulio veidrodis Universitetą, fantastikos mė gėju klubas „pakibęs ore". Laimė, padėjo Vilniaus plane tariumo direktorius Saulius Kanišauskas. Nuo tada Vil niaus jaunųjų fantastu klu bas veikia prie planetariu mo. — Kokia mūsų veikla, ką padarėme? — svarsto Gedimi nas. — Rengėme ir teberengiame susitikimus su įdo miais žmonėmis. Klube sve čiavosi rašytojas Vytautas Petkevičius, fantastai B. Balaševičius, K. Paulauskas, R. Kalonaitis, paleoastronomas doc. L. Klimka, astronomas G. Kakaras, išradėjas doc. J. Cepelė. Sudarėme lietuviu kalba spausdintos fantastikos (nuo 1955 m., kai gimė lie tuviška fantastika) ir didžiąją dali žurnaluose rusu kalba spausdintu fantastikos kūri niu bibliografiją. Klube vei kia dvi sekcijos: literatūros ir vaizduotės lavinimo; pasta rojoje dirbama pagal P. Amnelio sukurtą specialia me todiką. Literatūros sekcijos nariai tvarko „Komjaunimo tiesos" „Fantastikos" skyreli, kuris yra bene didžiausias mokslinės fantastikos propipuotoias mūsų respublikos periodikoje. R. Buivydas, G. Beresne vičius. R. Maskoliūnas, K. Beitas ne tik verčia žymiausiu tarybinių ir užsienio fantastų kūrinius, bet ir patys rašo. Klubo bibliotekoje sukaupta
Kuriamas naujas studentų mokslinis būrelis
Ruošiant šiuolaikinius specialistus, busimuosius kolektyvų vadovus, ypač svarbus darbo su žmonė mis įgūdžių formavimas. Tačiau, norint efektyviai spręsti problemas, išky lančias šiame darbe, daž nai prireikia specialių ži nių, kurias gali duoti mokslas, vadinamas so ciologija. Universitete kai kurių specialybių studen tai susipažįsta su sociolo. gijos pagrindais, įgauna minimalius konkrečių so ciologinių tyrimų organi zavimo įgūdžius. Turbūt ne kiekvienas studentas žino, kad Uni Aušra KAZIMIERAITYTE versitete yra gera gali
mybė giliau susipažinti su sociologija, pačiam įsi. jungti į mokslinius tyri mus. Tai — sociologijos mokslinis būrelis. Jis įkur tas prie Universiteto so ciologinių tyrimų labora torijos ir mokslinio ko. munizmo katedros. Būre lio nariai įgis ne tik daug įdomių žinių apie šį nau ją bei perspektyvų moks lą, bet ir galės dalyvau ti apklausose, išmokti analizuoti ir apdoroti su rinktą medžiagą matemati nių metodų, ESM pagal ba. Tyrimai bus atlieka mi tarp Universiteto stu dentu, respublikos įmonė, se, rajonų centruose. Da
apie du šimtus fantastikos knygų lietuvių, rusų, lenkų, anglų kalbomis. Vilniečiai fantastai palaiko ryšius su penkiolikos fantastikos klu bų įvairiuose šalies mies tuose — Maskvoje. Rostove prie Dono, Volgograde, Tbi lisyje, Vladivostoke ir kt., dalyvavo fantastikos klubų seminaruose Permėje ir Ros tove prie Dono. — Mūsų skaitytojui žinomi rašytojų R. Bredberio. S. Le mo, A. Klarko, A. Azimovo, K. Saimeko ir kitų užsienio fantastu kūriniai. Kaip ver tinate verstinės fantastikos lei dimą respublikoje? — Deja, „Zenito" produkty vumas dabar menkas, o lite ratūriniu žurnalu redakcijos i verstine fantastiką kreivai žiūri. „Vagos" vertėjai daž nai fantastika renkasi, švel niai sakant, truputi neapdai riai. todėl nežinome tokių fantastu, kaip, sakykim, Leinsteris, Polas Andersonas, lie tuviu kilmės amerikietis A. Budrys. Turim rimtu proble mų: „Fantastikos" skyrelis niekaip negali sutalpinti ilges niu apsakymu. o juk yra daug puikiu, nors ir ilgesniu kūriniu. Belieka tik pavy dėti tiems fantastikos klu bams. kurie turi tokius žur nalus. kaip „Uralskvi sledopyt”, — sako Romas Buivy das. — Kieno fantastika Jums artimiausia? Ką manote apie lietuvišką fantastika? — klau siu Gedimino Beresnevičiaus. — Turbūt Lemo. Bredbe rio. broliu Strupackių. Iš lie tuviu — Kalomaitis, Norbutas. Apie mūsų fantastiką noriu taip pasakyti: '•—ai, kad dar ir tokia yra. Reikia turėti vilti, kad ateity ii bus geresnė. Pasisvečiavęs pas Vilniaus fantastus, perai supranti, kad fantastika anaiptol nėra „tai komoji literatūra" (kai kurių įsitikinimu) Kaip tik at virkščiai. Žymus tarybinis rašytojas Čingizas Aitmatovas savo naujame romane „lipa kaip šimtmečiai diena", kuris verčiamas ir į lietuviu kalba, naudoja fantastikos elemen tus. Autorius tai aiškina taip: „Fantastika — gyvenimo me tafora. kuri mūsų amžiuje vnač reikalinga. Ir ne vien todėl, kad nauii mokslo ir technikos pasiekimai ikūniio vakarykšte moksline fantasti ka. o turbūt, kad fantastiš kas pats pasaulis kuriame oyvename. pasaulis, drasko mas ekonominiu, oolitiniu, ideologiniu ir kitokiu prieš taravimu". Taioi fantastikos menas ku ri stengiasi perprasti Vil niaus fantastai, yra tarsi ste buklingas mūsų pasaulio, mū sų epochos veidrodis, rodantis žmogui, koks iis buvo vaakr, vra šiandien ir galbūt koks bus rvtoi.
Arvydas PRANINSKAS
lyvaudami būrelio veiklo je studentai galės ruoš ti mokslinius pranešimus SMD konferencijoms, ra šyti kursinius ir diplo minius darbus. Aktyviau sieji būrelio nariai ūkis kaitiniais pagrindais galės dalyvauti ir sociologinių tyrimų laboratorijos moks linio tyrimo darbuose. Studentai, norintieii da lyvauti būrelyje, kreipia si į sociologinių tyrimų laboratoriją. (Centriniai rūmai, Stuo kos-Gucevičiaus kiemas, tel. 62-16-94)
4 Tarybini* studentas
Susipažinkite: Universiteto futbolo komanda Įdomūs praėjusieji metai bu vo futbolo mėgėjams. Iš pra džių — pasaulio futbolo čempionatas Ispanijoje, su kėlęs tiek įvairių nuomonių ir ginčų, po to sėkmingas Vilniaus „Žalgirio" pasirody mas šalies I lygos čempiona te, nudžiuginęs gausų Lietu vos „sirgalių” būrj. Atėjo šventė ir j mūsų kiemą: Uni versiteto rinktinė „Mokslas" pirmą kartą iškopė 1 aukš čiausią LTSR pirmenybių grupę. Tai išties puikus pa siekimas, žinant, kad mūsų Universitetas neturi tvirtų futbolo tradicijų. Komanda žaidė pagirtinai viso čem pionato metu, nuo pirmojo iki paskutiniojo susitikimo. Smulkiau apie viską papasa koti paprašiau komandos trenerį, vyr. dėstytoją Algir dą ŽILINSKĄ. Kada pradėjote dirbti su „Mokslo" komanda, kada pradėjo formuotis dabartinio kolektyvo bruožai? Dirbti su Universiteto rink tine pradėjau 1976 m. Tais pačiais metais ir susiformavo dabartinio „Mokslo" užuo mazgos. Pradėjome nuo Vil niaus miesto „Žalgirio" drau gijos n grupės čempionato, o dabar esame „Žalgirio" draugijos pirmenybių nugalė. tojai ir šiais metais bandy sime jėgas LTSR pirmenybių aukščiausioje grupėje. Dabar trumpai apie Pra ėjusias pirmenybes. Pirmavome nuo pirmųjų rungtynių. Taip ir kovojo me iki pat pabaigos: vaiki nai tikrai stengėsi. Į pirmą vietą „kėsinosi" net penkios komandos, kurios ir atitrūko nuo pagrindinės persekiotojų grupės. Aš laimingas, kad mano komandai pavyko nu galėti stiprius konkurentus.
Kokius uždavinius kėlėte komandai praeitame sezo ne? Įsipareigojome tapti prizi ninkais, bet apetitas kyla bevalgant. Po pirmojo rato, peržiūrėję savo galimybes, nutarėme taikyti aukščiau. Kiekviena komanda turi nepageidautiną varžovą. Ar turėjo jų „Mokslas?" Žinoma. Sunkiausiai ė|osi su Klaipėdos „Syrluml" ir Šiaulių „Elniu" („Syrius" — rezultatyviausia pirmenybių komanda, įmušusi 71 įvartį). Komandos išties neparankios, Ir pelnyti taškus sekėsi ga na sunkiai. Koks komandos čempionės taktinis braižas? Komandos taktiką apibū dinčiau trumpai: kuo mažiau praleisti įvarčių ir kuo dau giau pasiekti pergaliu (prisi minkime pasaulio čempiona tą: panašiu stiliumi čempio nai italai „parklupdė" pasau lio eksčempionus argentlniečius, pirmenybių favori tus brazilus, „bronzinius" prizininkus lenkus, o taip pat ir Europos čempionus, pasaulio vicečempionus VFR futbolininkus — E. B. pasta ba). Smulkiau pridurčiau, kad ginamės visa komanda, stengdamiesi įmušti kuo daugiau įvarčių priešinin kui, panaudodami pagrindinį ginklą — staigias kontrata kas. Žvilgtelėjus i turnyrinę lentele, krinta i akis tai, kad „Mokslas" praleido tik 12 įvarčių, gerokai mažiau už kitas komandas. Kuo jūs paaiškintumėte tai? Visu pirma puikiu visos komandos žaidimu gynyboje, ir vartininkas G. Gelžlnis (MF VI kursas) nesnaudė. Apskritai, visų gynėjų žaidi
mas mane patenkino, norė čiau tik paminėti, kad ypač gerai savo pozicijose rung tyniavo K. Vypartas (MaF V kursas), komandos kapitonas, ir R. Tautkus (PF n kursas). Žinant komandos taktinį braižą, stebėtis netenka, kad įmuštas 51 įvartis (1,82 įvar čio per rungtynes). Norėtųsi sužinoti, kam tenka pagrindi nis krūvis puolime? Pagrindinį krūvį teko at laikyti puolėjams. Tiesa sa kant, tai jų pagrindinė pa reiga — mušti įvarčius. Tu rime du tikrai neblogus puo lėjus: A. Paknį (TF V kur sas) ir V. Bendlką (PF III kursas), bandantį jėgas „Žalgirio" meistrų dublerių komandoje, įmušusius atitin kamai 15 ir 14 Įvarčių. Ste bina šlu vyrukų pastovumas: pernai rezultatai buvo ne daug žemesni (A. Paknys — 14, o V. Bendikas — 13 įvarčių). Tačiau noriu pa brėžti, kad kontratakų metu puola visa komanda. Kiekvienais metais i „Mo kslą" ateina naujų futbolinin kų.Kas tie, naujieji? Į komandą įsiliejo tikrai „šviežios" Ir reikalingos jė gos. Su E. Jurėno (PEF I kursas) atėjimu pavyko iš spręsti bręstančią vartininko problema, nes G. Gelžlnis — jau diplomantas. Taip pat realia paramą suteikė gynė jas R. Mažeikis (PF I kur sas), kuris rungtyniauja ir „Žalgirio" meistrų dublerių komandoje. Vaikinai iš kar to tapo pilnateisiais kolekty vo nariais. Kada „Mokslas" pradės ruoštis ateinančioms Pirme. nvbėms? Ruoštis pradėjome lau nuo lapkričio 25 d., iš karto
po tarpfakultetinlų varžyoų, Trenlravomės visą žiemą, o pavasarį — nauji varžovai, naujas čempionatas. Kokios problemos iškvla treniruojant komandą? Problemų yra nemažai: Uni versitetas neturi savo spor to bazės, todėl 6 kartus per savaitę tenka treniruotis kur papuola, nėra inventoriaus, stadionas nuomojamas tik varžyboms. Tačiau norėčiau tarti daug daug padėkos žo džių sporto katedros vedėjui, doc. V. Bimbai, nenuilstan čiam sporto organizatoriui, ir daugeliui kitų, nemaža dali mi prisidėjusių prie koman dos pergalės. Kokia atmosfera vyrauja kolektyve? Sutariam puikiai. Vaikinu kai labai draugiški, o ir per gales jie skynė tik pulkaus kolektyvinio žaidimo dėka. Komandoje ryškių „žvaigž džių" nėra, bet tai nereiškia, kad „Mokslas" — vidutiny bių komanda. Yra tikrai ga biu vaikinų, bet gaila, kad kiekvienais metais netenka me kelių neblogų žaidėjų, štai ir šiemet komandoje ne bematėme kelių buvusių dip lomantų. Gaila, bet tikiuosi, kad naujokai neapvils. Žinant, kad aukščiausioje grupėje žaisti bus daug sunkiau, pabaigai norėčiau sužinoti, kokias užduotis ke liate komandai? Atsakysiu trumpai: reikia, kad Universiteto rinktinė iš silaikytu aukščiausioje LTSR pirmenybių grupėje, o toliau — žiūrėsim. Dėkoju už pokalbį ir noriu dar karta pasveikinti . Mo kslo" futbolininkus su pel nyta pergale.
KRONIKA Nors kalendorius skaičiuo ja pirmas pavasario dienas, tačiau LTSR aukštųjų mo kyklų žiemos spartakiada pačiame įkarštyje. Neseniai pasibaigė biatlono varžybos. Pirmą kartą jos buvo su rengtos tarp studentų. Ko mandomis pirmą vietą iško vojo KKI sportininkai. Antrą vietą užėmė Vilniaus peda goginis institutas, trečią — mūsų Universiteto komanda. Iš mūsiškių geriausiai pasi rodė PEF II kurso studentas Deividas Matulionis. Jis už ėmė trečiąją vietą. XXX Pasibaigus pirmajam stalo teniso varžybų ratui, Univer siteto moterų komanda vi sas varžoves įveikusi „sau su" rezultatu 5:0, pirmavo.
Kukliau pasirodė vyrai. Jie įveikė tik „Nemuno" rink tinę ir buvo penktoje vie toje. Antrame rate moterys vėl įveikė visas varžoves tuo pačiu gaudamos teisę žaisti finale. Vyrų ko manda šiame rate užėmė ketvirtą vietą ir pagal var žybų nuostatus iš tolimes nės kovos pasitraukė. Finali niai susitikimai įvyks balan džio, gegužės mėnesiais. Ti kimės, kad mūsų moterų ko manda kovos dėl čempiono vardo. XXX Universiteto šachmatinin kai LTSR aukštųjų mokyklų studentų spartakiadoje tapo varžybų nugalėtojais. Mūsų rinktinė, kurios sudėtyje žaidė E. Rozentalis (EKFF III k.), V. Mališauskas (ChF II k.), R. Valiūnas (MaF IV k.), V. Vanagas (MaF I k.), R. Pleikytė (FilF III k.) su rinko 30 taškų ir iškovojo čempionų vardus. Antra — KPI komanda — 24,5 tšk, tre ti — KMI šachmatininkai — 20,5 tšk. Gintaras TOMKUS
NUOMININKAS
— Šitos per silpnos! Išsikapstęs iš sesijos labi Tada ji nutempė mane į rintų, draugų kviečiamas atsi dūriau kitame miestelyje ir. . kambarį ir iškrovė beveik visą spintą. Norėdamas grei užšvenčiau. Pabudau apie pietus. Galvą čiau atsisakyti, bestelėjau į surakino skausmai. Ausyse pačią storiausią knygą len skambėjo vakarykštė muzika. tynoje: — Pradėsime nuo šitos! Burnoje buvo šleikštu. Troš — Bet juk čia Rusų kalbos kino. Reikėjo keltis ir nu žodynas, — nustebo būsima eiti atsiprašyti. Vąkar bu vau tikras kiaulė. Ir dar pas mano mokinė. — Nežinant šių žodžių, ką?! Pas tėvų pažįstamus! anglų kalboje jūs būsite ak Tiesą sakant, kur jie gy Edvardas BORISOVAS Rusų ir anglų kalba tu vena gerai nežinojau: gatvę, la. ri begalę bendrų žodžių. Kaip iii r namą lyg ir atsiminiau, o bu tik nuo šitos knygos ir pra tą— nors užmušk. Taip be dėsim. vasaris nažėrė sniego. Snus galvodamas greitai užlipau j Metus prasiskleidė žiedai, o Kiek vėliau apkūnus šei 1532 metais sausyje pradėta telėjo šaltukas. Smagumėlis. antrą aukštą. Durys kaip tik mininkas pasiūlė man sužais buvo praviros. Man tyliai Graži žiemos sporto ir slidi dirbti laukai. ti šachmatų partiją. "To tik besišukuojant betrūko. . . Vėluojantys spalio-lapkri nėjimo savaitė vasario pa nusirengus, čio o gal ankstyvi vasario baigoje išpuolė. Slides visi įsliūkino kažkoks tipelis, pa — Atleiskite, bet nenorė ciklonai atsidangino j Balti galėjome išbandyti. Ir dar maniau kaimynėlis. čiau jums sugadinti sekmadie Skubėkime. ją 1983 metų sausyje. Cent dabar galime. — Prašau skambinti. Tele ninės nuotaikos, — pasakiau rinė televizija „Laiko" pro Nesvarbu, kad Vingio parke fonas štai čia, — bandžiau įs tokiu tonu, kurio pavydėtų gramoje daug dėmesio skvrė jau kovo 6 dieną buvo žie pėti atėjusiojo tikslus. Ta pats Karpovas. mūsų kaimynui Kaliningradui, mos palydos. čiau jis neskubėjo, tik per Šeimininkas apsiniaukė. Rei O štai Armėnijoje ši žie kreiptu veidu spoksojo j kėjo nešdintis, kad vėl ko tiksliau, orų išdaigoms Kali ningrade. Rodė pavasarinius ma ilga ir žiauri: kaip spus mane. Norėdamas greičiau neleptelčiau. tvarkinguose gamtininko ka žiedus viduržiemy. . . Paskui telėjo šalčiai lapkričio pra pamatyti buto šeimininkus, — Dėkingas už kavutę, o lendoriaus užrašuose užtikau siautulingoji Baltija pastojo džioje, taip ir spaudė, ir spau nekreipdamas jokio dėmesio dėl kainos susitarsim, — pa vieną kitą užuominą, kurios kelią upių vandenims ir Kali džia. Matyt, visi Sibiro šal į šį vaikinuką, linksmai su sakiau kildamas nuo stalo. ir čiai ten sulėkė. Nukentėjo šukau: liudytų, kad tokia metų lai ningrade, ir Leningrade — Bet jūs neapžiūrėjot — Kur taip išsislapstę? A? kambariuko, — sunerimo šei kų kaita ir savybės, tokia mūsų Nemunui. Galingos ban sodai, vynuogynai. Neramu tenykščiams žemdirbiams. gos persirito per nuostabią Taip ir apvogti jus galima! mininkė. žiema buvo ir 1971—1972 me Ir mūsuose nieko gero tais. Beje, šilčiausia mums, ją Kuršių neriją, pralaužė — Jums leidus, aš užbėgsiu Po šių žodžių kaip žaibas jaunimui, atmenama žiema, apsaugines kopas, nusiaubė nežada kaprizinga žiema. Aiš iš virtuvės į koridorių įlėkė rytoj. Tada viską ir suderinmeteorologų teigimu, buvusi Palangos pliažus, romantišką ku. dar anksti guosti ir jau pagyvenusi moteris su kep sim. O žodžius duktė gali piabet gruodžio sausio tuve rankoje, 1974—1975 metais. Rašyti jį tiltą. . . Nerami, siautulin dintis, iš svetainės dėti mokytis jau šiandien... niuose šaltiniuose yra žinių ga žiema pamary, permainin mėnesiais prasidėjo daugelio, atsliūkino žilstelėjęs vyriš Atsidūręs ant laiptų, aš apie senesnių laikų Lietuvos ga — visoje mūsų respubli ypač sumedėjusių augalų ve kis su akiniais, o iš vonios, pasijutau laisvas. Žvilgtelėjau žiemų kaprizus. Minima, kad koje. Tūlas net slidžių išban getacija. Čia jau liūdniau apsigaubusi rankšluosčiu, iš į laikrodį. Vakarykščių pažįs 1407 metais apie Naujuosius dyti manėme nespėsime. Bet gali baigtis. . . Juk žydėjo kai kišo galvą septyniolikmetė tamų aplankyti nespėsiu, o ir kur ir purienos (Žuvinte), ir blondinė. klaidžioti nebuvo noro. Ką ga žibuoklės ir lazdynų žirginė li žinoti, gal ir ne tame name Ne čia pataikiau! liai dulkėjo Vilniaus apy Kelio atgal nebuvo. Rei jie gyvena: aplinkui dešim linkių atšlaitėse. Vaisme kėjo ryžtingai veikti. Todėl tys panašių i šį. .. džių ir vaiskrūmių pumpurai žengęs žingsnį į priekį, bu subrinko. Daug kur žalzga čiuodamas taukuotą šeiminin IMANTAS BARANAUSKAS nu šydu apsitraukė serben kės rankutę, visų nuostabai, tai, agrastai, alyvos. O da įteikiau apšalusių gvazdikų bar sušalę žalsvi ledo karo puokštelę ir atsikosėjęs ta liukai žvanga ant šeivame riau: Laikraščio korektorės: džio ir kitų didžiapumpurių — Girdėjau, kambarėlį iš D. Metrikytė, R. Perednytė šakučių. . . nuomojai. Paukščiams ir žvėrims ši — Yra čia toks, oet nelabai ž ema sunki nebuvo. Kovo norėtume. .. mėnuo iau gerokai pakelia Atsidusau. Pirmieji ledai r»n'e į dangaus skliautą. Vi buvo pralaužti. . . ir gana sėk soms gyviams darosi links mingai. mai!. o medžiams tokia atgi — Aš galėčiau mokyti nusi saulė, kovo dienu ir anglų, — leptelėjau. Nė pats Dingusį studento pažy naktų temperatūrų „šuoliai” nesuvokiau, kodėl pasakiau mėjimą Nr. 810335, išduotą — likra kančia. Mums gi, „anglų", juk mokiausi vokie FF studentui Vyturiui Jarummtininkanis ir negamtinin- čių. čiui, laikyti negaliojančiu. k’m= patinka ar nepatinka Dingusį studento pažymė — Tai lengvinanti aplinky '■"ks oras (jau ne žiema, bet bė, — šyptelėjo šeimininkė. jimą Nr. 801300, išduotą PEF d=r ir ne pavasaris), tenka — Mūsų dukteriai šiais me studentei Laimai Jasinskaltel ’aukt’. laikyti negaliojančiu. tais stojamieji.. . Saulius SODEIK1S Nespėjau apsidairyti kai Dingusį studento pažymė Pokštas. G. Bendaravičiaus, jų dukrelė atvilko įvairių jimą Nr.\ 801482, išduotą II kurso bibliotekininkystės knygų, matyt angliškų. Šiek EKFF studentei Jolantai Slrspec. studento nuotrauka gėdaitei, laikyti negaliojančiu. tiek pavartęs atsakiau:
Žiemos kaprizai Yra šalių, kur kalbėti apie orą neverta, tie orai tiek ne pastovūs, kad net liaudies iš mintis pataria: „jeigu tau ne patinka toks oras — palauk penkias minutes". Iš anksto spėti orus pavojinga —galima apsijuokti, o va pa šnekėti apie vakarykštį ir šiandienos orą mėgstame Kur jau ne, juk Lietuva — viso kiausių ciklonų, vėjų ir lie tų pagairė. Metų laikai čia nepastovūs, — dažnai ištisai amžinasis ruduo arba pavasa ris. Štai kad ir ši žiema, — nevykusi, nerimta, klastinga, nes pavėlavusi. Tiesa, visa Europa buvo ap nikta tokios žiemos. Šalčiai kaž kur pasiklydę buvo. Ir Skan dinavijos šalyse, ir Centrinė je, ir Vakarų Europoje šilti ir, lietingi buvo gruodžiosausio mėnesiai. Pasipylė nerimastingi TASS-o, ELTOS pranešimai apie orų išdaigas. Austrijoje, Alpių slėniuose, sako, jau žolė žaliavo, pas kui sniegu užvertė, žiaurūs šalčiai prasidėjo. Panašiai at sitiko ir Vokietijoje, Čekijo je, Slovakijoje, Lenkijoje. TASS-o korespondentas primi nė, kad po panašios žie mos 1816 metais Europoje ir vasaros padorios nebuvo (I?) Lietuvos sinoptikai aiškina, kad po užsitęsusios, beveik mėnesiu vėlavusios 1982 me tų vasaros (atsimenam žvar bų, neskubų pavasarį, sau są vasarą), tokia žiema net gi dėsninga. Savo nelabai
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 03145. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas Užsak Nr. 756. Tiražas 4500 LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 «CoseTCKHŪ cryAeBT» — opraH napTKOMa, peKTopaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbu, npoiįiKOMa opAenoa TpyAOBoro KpacHoro 3uaMeHH h ĄpyzKŪM HapoAOB BHABHioccKoro yHHBepcHTera hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom s3'„iKe. PeAaKTop H. BapannHUKaŪTe.
SKELBIMAI
Redaktorė J. VARAPNICKAITfi