Visų šalių proletarai, vienykitės!
IU3JU/BOS ucioenuas
?'a
VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
Kovo 15 d. Vilniuje prasidėjo Lietuvos komjaunimo XVII suvažiavimas
Jniversiteto vedas
Pirmadienį, kovo 13 d., Unirsitete lankėsi VLKJS GK Suvažiavime Universiteto komjaunimo organizacijai at pretorius B. Pastuchovas bei stovavo 13 delegatų: S. Imbrasas, S. Arlauskas, (FF), J. lydintys draugai VLKJS Valentukevičiūtė (FAF), K. Grybauskaitė (ChF), R. ZakševsI atsakingas darbuotojas kis (IF), R. Kairelis (FAF), G. Marcinkevičiūtė (Fil. F), J. Fedurovas, LLKJS CK pir- Pečkaitis (TF), A. Pikturna (MMF), V. Požėla (PEF), H. įsis sekretorius V. Morkū- Ramonas. (MF), V. Steponkevičius (FF) ir A. Jurgulis s, LLKJS Vilniaus miesto (ChF). miteto pirmasis sekretorius Vaitkevičius, LKP Lenino jono komiteto sekretorė G. LLKJS XVII SUVAŽIAVIMO DELEGATAI dzevičienė, LLKJS Lenino jono komiteto pirmasis sekorius A. Dainelis. Svečią priėmė Universiteto dorius prof, dr. J. Kubis. Priėmime dalyvavo prodorius doc. B. Sudavičius, rtijos Universiteto komitesekretorius doc. P. Berna ičius, WU komjaunimo miteto sekretorius S. Imbras, pavaduotuojai J. Galinaiir J. Bagdonas, fakultetų mjaunimo biurų sekretoriai Marcinkevičiūtė, J. Pečitis, H. Ramonas. Universiteto rektorius of. dr. J. Kubilius sve rtus papasakojo apie Unirsitetą, mokslo vystymo yptis. Svečiai pokalbio metu doijosi komjaunimo organizaos veikla, studentų pažanimu, internacionaliniu aukjimu ir kt. Mūsų inf.
Ieškoti ir rasti
ASIRAŠYTA SUTARTIS Krokuvos universiteto Sodelegacija: J. Zdenkovskis, Universiteto komjaunimo tarp dviejų jaunimo organiir poilsio stovyklomis 1972
SKAITOVŲ „VARŽYBOS“ Kolonų salę vienas po kiskuba studentai. Atėjo J|ug „sirgalių", kurie nori pa■ ti savo draugams. Komisi1 > pirmininkė, Estetinio lavi1 'o katedros dėstytoja A. Ce. 1 itytė skelbia konkurso pra■ ią. Jame dalyvaus 24 skaiJ /ai. Vienas po kito studenskaito pasirinktus kūriis. Visų dalyvių veidai rimti, sikaupę, varžovai tikrai Prus. Kas laimės? . . Teisėns sunku: gerai skaičiusiųų daug, o reikia išaiškinti pa>s geriausius ir dar atsi į kai kurias aplinky* eiti ' -........... r™, | s. Ar visi pasirinko gerus J rinitis: rinius: konkursas gi skiria| is TSRS 50-mečiui.. . Be to, !
LAIKRAŠTIS
1972 m. kovo 17 d.
. 8 (790)
Mūsų Alma Mater viešėjo ilistinio Jaunimo sąjungos Panceržas ir E. Jaskienia. >mitete pasirašyta sutartis cijų dėl pasikeitimo darbo n. vasarą.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
vieni studentai ruošėsi indivi dualiai, o kitiems padėjo. Ko misija privalo būti objektyvi. Pagaliau skelbiami rezultatai — I vieta Filologijos fakulte to IV kurso studentui S. Ber žiniui, kuris skaitė latvių poe tės V. Belševicos „Latvio Indrikio pastabas Livonijos kro nikos paraštėje." Antros vietos skiriamos D. Akelaitytei, MMF II k. stu dentei ir A. Siautkuliui, IF III k. studentui. Trečios vietos V. Vederiui, IF I k. studentui, A. Noreikaitei, FF I k. studen tei. Matematikų profbiuro pri zas už geriausią pilietinės te matikos kūrinio skaitymą ati teko L. Ragauskaitei, to pa-
Studentų įprofkomitete įvy ko susitikimas su Valstybinės konservatorijos studentų profikomiteto pirmininke Z. Kelmickaite. Nutarta keistis dar bo patyrimu, vasaros atosto gų metu suorganizuoti bendrą poilsio stovyklą, suruošti ke lis bendrus vakarus ir turisti
Pirmąkart! ties fakulteto I kurso studen tei. Ji skaitė S. Mandovo „Pa. skutinį pageidavimą". Skaitovai parodė savo meistriškumą. Dėst. A. Cepaitytė norėtų gabesniems stu dentams padėti, paruošti juos miesto, respublikos masto konkursams. Studentų profkomitetas tokį konkursą žada rengti kas met. D. JUOZAPAITYTE Nuotraukoje: Skaitovų kon kurso laureatai (iš kairės į dešinę) A. Siautkulis, D. Ake laityje, S. Beržinis, V. Vederis, L. Ragauskaitė su komi sijos pirmininke dėst. A. Če paityje (centre). J. Mažeikio nuotr.
Gyvuok, šaunusis komjaunime! TELEGRAMA. LLKJS XVII SUVAŽIAVIMUI Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. Kapsuko Universiteto darni kom jaunuolių šeima sveikina LLKJS XVII suvažiavimo delegatus ir svečius. Praėjusieji dveji metai Universiteto komjaunuoliams buvo iš tiesų puikių ir gerų laimėjimų moksle bei visuomeniniame darbe metai. Mes tikimės, jog suvažiavimas iškels naujus uždavinius studentijai, kuriuos mūsų komjaunuoliai su didele energija ir jaunatvišku ryštu pasiryžę sėkmingai Įgyvendinti. Su nekantrumu laukiame gerų naujienų iš suvažiavimo salės. Linkime suvažiavimui sėkmingo ir vaisingo darbo. VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS
Ryto saulė skverbiasi pro užuolaidas. Tuoj nuskam bės „Žydrojo Dunojaus" me lodija, kuri kiekvieną rytą ir vakarą aidi šiame bendrabu čio kambaryje. (Ją mėgsta Henrikas). Prasideda Medicinos fa kulteto komjaunimo sekreto riaus, IV kurso studento Hen riko Ramono ir jo kambario draugų eilinė diena. Kokia ji? Pilna rūpesčių, darbų, posėdžių. Henrikas nemėgsta pats apie save daug kalbėti, bet kiek nuošir džių žodžių apie jį pasakė draugai.. . Eilinis skolininkų svarsty mas komjaunimo komitete. Tik po „pylos" komjaunuolis gauna egzaminų lapelį. H. Ramonas stengiasi su juo pa sišnekėti, suprasti nesėkmės priežastį, jei reikia ir sugė dinti. Komjaunimo biuro du ris praveria ne vien skolinin kai. Visi kreipiasi į sekreto rių, if jo pareiga jiems nuo širdžiai padėti. Henrikas lankėsi Maskvoje, kur dalyvavo medicinos aukštųjų mokyklų sekretorių pasitarime. Neseniai grįžo iš
turistinės kelionės po Suomi ją. Netrukus įvyks susitikimas su Rygos universiteto Medici nos fakulteto studentais, ruo šiamasi mokslinei konferenci jai. Darbų daug. Ir jis pasine ria juos, jį traukia visa, kas nauja, nepatirta, nežinoma.. . Henrikas dar septintoje klasėje tapo gruporgu, vėliau mokyklos komjaunimo orga nizacijos komiteto nariu. Ka da jis, baigęs Joniškio vidu rinę mokyklą, įstojo į Medici nos fakultetą, draugai jį iš rinko kurso sekretoriumi. Vėliau — antrame ir trečia me kurse — jis jau fakulte to komjaunimo biuro sekre toriaus pavaduotojas. Tai tik keli kelionės į atradimų pa saulį etapai. A. Blažys ir A. Puzinas, sekretoriaus pavaduotojai, sako, kad jie daug ko iš Hen riko išmoko. Gal iš pradžių jis atrodė truputį keistokas, bet arčiau susipažinus, pasiro dė, kad tai geras draugas, labai apsiskaitęs, nuoširdus vaikinas. (Nukelta Į 4 psl.)
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE nius žygius bei kitus rengi išvykę j Panevėžio dramos teatrą. Matematikai žiūrėjo nius. premjerą „Otilija ir jos anū kai",o medikai spektaklį Geriausi „TS" platintojai — „Herda Gabler". MMF bei MF profbiurų ak tyvas (po 30 žmonių) — buvo E. daraškeviciOte
{vykiai ir žmonės Nuo ko priklauso fotošūvio sėkmė, papasakojo Universi teto fotoklubo svečias J. Vai cekauskas. Fotografas buvo atsinešęs nuotraukų, paporino įdomių nuotykių iš savo praktikos. R. JAKUCIUNAITE ★ ★ * Kovo 14 d. Sporto rūmuose į susitikimą su Vilniaus mies to jaunimu susirinko Lietuvos LKJS XVII suvažiavimo dele gatai. Draugystės vakaro me tu įvyko šventinis koncertas. Respublikos jaunimo pasiunti niams koncertavo geriausi Vilniaus miesto saviveiklinin kai, jų tarpe — Universiteto dainų ir šokių ansamblis. G. BULOVAITĖ
Interkluibiečiai susitiko su LLKJS CK skyriaus vedėju R. Pilkausku, kuris sausio-va sario mėn. viešėjo Sapore. Svečias interklubo nariams papasakojo apie žiemos olim pines žaidynes, taip pat ir apie Japonijos papročius, tra dicijas bei šventes. D. JUOZAPAITYTE
Kovo 11-osios vakarą vyko pirmoji Fizikos fakulteto me ninės saviveiklos apžiūra. Dėl nugalėtojo laurų kovojo I, II, III kursai. Atlikėjai parodė sugebėji mus su fizika mažai susijusio je srityje. Grupė fuksų, apsi metusių iliuzionistais, meist riškai pūtė dūmus į akis ne tik dėstytojams, bet ir oberfuksams su diplomantais. Savo programos originalu mu, jumoru bei geru apipavi dalinimu visus nustebino sen jorai. Vertinimo komisija, ilgai galvojusi ir nesutarusi, pri pažino nugalėtojais antrakur sius. Jiems paskirtas prizas — nemokama kelionė į Kauno muziejus. P. MAŽEIKIS ♦ * * Sį ketvirtadienį į Krasnodarą išvyko studentų profsą jungos delegacija, vadovauja ma studentų profkomiteto pre zidiumo narės R, Sadauskai tės. Delegacijos sudėtyje — Fizikos fakulteto instrumentinis-vokalinis ansamblis ir Filologijos fakulteto anglistų vokalinis sekstetas.
„Dancis“ J. MAŽEIKIO nuotraukose: scena iš choreografinės kom pozicijos „Baladė"; dainuoja „Dancio" vokalinis ansamb lis; baltarusių polka (apačio je). Apie ansamblį pasakoja Latvijos universiteto studen. tas E. TIVUMAS. Kovo 11 d. Aktų salėje o taip pat ir „Dancio" vok koncertavo Latvijos Vadybi linis ansamblis, kuris atlie nio universiteto liaudies šo latvių liaudies ir estradin TARYBŲ SOCIALISTINIŲ kių ansamblis „Dancis" (dan dainas, užsienio šalių lia RESPUBLIKŲ SĄJUNGAI — cis latvių kalba reiškia links dies dainas. 50 METŲ mą liaudies šokį). Antroje koncerto daly Per 26 gyvavimo metus — žiūrovai išvysta ir keletą Artėja garbingas jubilie ansamblis įkurtas 1946 — tų tautų šokių. Jie išmo! jus. 1972 m. gruodžio 30 d. „Dancis" tapo pagrindiniu ir „Dancio" kelionių po broli sukaks penkiasdešimt metų populiariausiu liaudies šokių kas bei užsienio respubl k nuo tos dienos, kai buvo su saviveikliniu kolektyvu Lat metu. aru. kurta pirmoji pasaulyje dau vijoje. Jis koncertavo dau 1970 metų lapkričio mene gianacionalinė socialistinė valstybė — TSRS. Pusė šimt Internacionalizmas — tau rus apjungti savo jėgas bend■ stiprino ir tvirtino klasinio giau kaip 1000 kartų savo ansamblis atliko tume p respublikoje, šalyje ir užsie Vokietijos Demokratini mečio — tai įveikti didžiu tų draugystės pagrindas. Ter ram tikslui — kovai prieš ka solidarumo ryšius. liai sunkumai ir išmėginimai, minas internacionalizmas ki pitalą, nes kapitalas, kaipi Pagaliau internacionalizmo nyje. 1957 m. „Dancis" tapo Respublikos šiaurines sril padaryti milžiniški darbai. lęs iš lotyniškų žodžių „in- yra pažymėjęs V. Leninas, idėjos, įgyvendinamos prak VI Pasaulinio jaunimo ir ir parsivežė iš ten vokieč Tuo metu, prieš pusę ter" — tarp ir „natio" — yra tarptautinė jėga ir jį nu- tiškai, turi nepaprastai svar studentų festivalio Maskvo lyrinį „Šokį su kojinėmis šimtmečio, pirmojo Tarybinėsi nacija. Tiesiogine prasme šie ” : galėti gali tik tarptautinio bią reikšmę ir mūsų šalies vi je laureatu, 1968 m. ta pati Tais pačiais metais ansa.nl valstybės vadovo V. Lenino1 žodžiai reiškia „tarpnaciona■ proletariato vienybė. daus gyvenimui. Carizmas sėkmė jį lydėjo ir. Sofijoje, IX lis atstovavo Latvijos šoki planai daug kam atrodė ne linė, tarptautinė sąjunga". K. Markso ir F.Engelso nacionalinį klausimą „spren festivalyje. Tarybų Latvijos menui Moldavijoje vykusi realūs, neįgyvendinama fan Proletarinis internacionaliz■ laikais būti internacionalistu dė" rimbo, lazdos, pagromų, respublikinėse dainų šventė me II Visasąjunginiame š tazija. Šiandien V. Lenino mas, būdamas svarbiausiąja reiškė: besąlygiškai palaikyti juodųjų šimtinių pagalba, pa se ansamblis tris kartus iš kių festivalyje. Jo draugi nubrėžtos perspektyvos — di sudėtine mokslinio komuniz progresyvius judėjimus, rem smerkė dešimtis tautų mate eilės — 1960, 1965 ir 1970 kus susitikimus mena balt dinga realybė. Ji džiugina mo dalimi, kartu yra vienas ti arba organizuoti puolimą rialiniam ir dvasiniam skur metais — buvo geriausias rusių polka. Apie pažintį • latvių liaudies šokių atlikė Egipto Arabų respublikos š mūsų draugus, kelia apmau iš neatskiriamų lenininės na tiek prieš nacionalinę, tiek dui arba išnykimui. kių ansambliu byloja arat dą priešams. cionalinės politikos principų. prieš tarptautinę buržuaziją. Tarybų šalis buvo pirmoji jas. Koncertinėje programoje šokis, kurį publika visada s Kame glūdėjo ir glūdi jė Juo remdamasi TSKP grin Po Didžiosios Spalio socia pasaulyje daugianacionalinė ga, pavertusi šalį iš kadaise džia santykius tarp tautybių listinės revoliucijos interna valstybė, kuri nacionalinės žiūrovai matė daug naujo tinka labai šiltai. Ansam'ol skurdžios ir atsiliekančios ir nacijų, nustato ryšius su cionalizmo kriterijumi tapo priespaudos ir engimo politi repertuaro šokių: čia ir folk programoje — ispanų „Ar. pagrindu sukurta gono chota", pastatyta ispan aukštai išsivysčiusia priešaki socialistinėmis valstybėmis, požiūris į pirmąją pasaulyje kai priešpastatė tautų lygy- loriniu ne pasaulio valstybe? su kitų šalių broliškomis par. darbo žmonių valstybę — Ta bės, savitarpio paramos ir linksma polka „Andžins", ir pedagogo Gerardo Viana. Ansamblio „Dancis" nori Vienas iš šios jėgos šalti tijomis. Šiuo principu parem rybų Sąjungą. Komunistinis bendradarbiavimo idėjas. In- daugiau šiuolaikiniai šokiai nių buvo ir yra lenininė teo ti TSRS santykiai su išsiva- internacionalas tarptautiniam temacionalizmas šiuo metu „Trys šaunūs vaikinai", „Bė — Latvijos Valstybinio un rija ir programa nacionaliniu vadavusiomis iš kolonializmo proletariatui iškėlė uždavinį įgijo naujų savybių, tapo ko da man niekis" ir t. t. Sve versiteto studentai ir auklei klausimu. Komunistų partijos šalimis, su šalimis, kovojan visomis jėgomis remti TSRS, kybiškai naujesniu — socia čiai atliko ir tokius mums niai. Daugiau kaip 60 žmonis praktiškai (gyvendinama le čiomis dėl nacionalinės nepri ginti ją nuo kapitalo intrigų, listiniu internacionalizmu. žinomus latvių šokius, kaip vadovaujami savo menini klapu" bei „Prie direktoriaus, Akademini nininė nacionalinė politika. klausomybės. Proletarinis in imperializmo užpuolimo. Is Proletarinio internacionaliz „Kliipu Jos dėka plačiai atsiskleidė ternacionalizmas teigia visų torijoje yra nemaža pavyz mo principai reguliavo tarp Dauguvos". 1970 metais V. operos ir baleto teatro solii visų socialistinių nacijų ku- tautybių, nacijų, rasių visiš džių, rodančių, kaip klasinio tautinio proletariato naciona Lenino gimimo 100-ųjų meti to Alfredo Spuro, muzikini riamoji jėga. Jos dėka šaly- ką ir besąlygišką lygiateisiš internacionalizmo jausmo ve linių būrių santykius, jų anti- nių garbei ansamblis sukūrė direktoriaus I. Davidovičiat kompozici ir koncertmeisterio D. Vite; j e, kur gyvena per šimtą kumą, įvairių tautybių darbo dami, kapitalistinių šalių pro imperialistinės kovos veiks choreografinę tautybių ir nacijų, įsitvirtino žmonių tarpusavio brolišką letarai pastojo kelią nacio mus. Socialistinis internacio ją „Baladė", kurioje šokiais bergo, tris kartus per sava ir išbujojo visų jų glaudus pasitikėjimą, solidarumą, jų nalinės buržuazijos antitary nalizmas tapo raktu teisin pasakojama apie liaudies li tę repetuoja šokius ir daina: susitelkimas, broliška vieny glaudžią sąjungą ir idėjinę binėms intrigoms. giems, draugiškiems santy kimą istorinių posūkių me kurių dalį ir turėjo proga bė. vienybę, susitelkimą kovoje TSRS, savo ruožtu, taip pat kiams tarp socialistinių tautų tais. „Baladėje" dalyvauja ne matyti bei girdėti lietu\i| Komunistų partija skiria prieš kolonializmą, imperia garbingai įvykdė internacio ir nacijų nustatyti. Internacio tik šokių grupė ir orkestras, studentai. svarbią reikšmę lenininės na lizmą, už socializmą ir komu nalinę pareigą tarptautinio nalizmas tapo visos šalies gy cionalinės politikos klausimų nizmą. proletariato labui. Pavyz venimo ir veiklos idėjiniu pa aiškinimui. TSKP CK nutari Svarbiausia proletariniame džiui, Tarybų Sąjungoje suda grindu. Šių idėjų įgyvendini me „Dėl pasiruošimo Tarybų internacionalizme — įvairių rytos visos palankiausios ga mas praktiškai reiškėsi ir tuo, Socialistinių Respublikų Są tautybių darbo žmonių klasi limybės teoriniam ir politi kad Maskvos ir Leningrado jungos įkūrimo 50-sioms me nių interesų bendrumas. O niam jaunų pasaulio komu mokytojai vyko gyventi tarp tinėms" pabrėžiama: ruošian tai ir apsprendžia proletarinio nistų partijų pasiruošimui. šalies šiaurinių tautelių, kad tis busimajam jubiliejui, internacionalizmo ideologijos Arba prisiminkime Tarybų mokytų jas rašto, Kazanės reikia atkreipti dėmesį, kad jėgą, nulemia lenininės - na šalies internacionalinę pagal profesoriai vyko į Vidurinę būtų išsiaiškinami „marksisti cionalinės politikos, pagrįstos bą Ispanijos liaudžiai jos ko Aziją, kad ten steigtų uni nės - lenininės teorijos prin šia ideologija, sėkmę. voje prieš' fašizmą. Prisimin versitetus. Buvo tiesiamas cipai ir pagrindiniai komunis Kada ir kodėl atsirado pro kime ir antrojo pasaulinio Turkestano — Sibiro geležin tų partijos teiginiai naciona letarinis internacionalizmas? karo metais šimtų tūkstančių kelis, kad juo į Vidurinę Azi liniu klausimu, lenininės na Si ideologija užgimė praei tarybinių karių atiduotas gy ją keliautų mašinos ten sta cionalinės politikos jėgos ir to amžiaus viduryje, kartu su vybes, kovojant už fašizmo tomoms metalurgijos gamyk gyvybingumo šaltiniai". marksizmo atsiradimu. Inter- pavergtų | tautų laisvę ir ne loms. . . Lenininės nacionalinės po nacionalizmo esmė glaudžiai priklausomybę. Socializmo statyba Tarybų litikos, jos praktinio įgyven išreikšta K. Markso ir F. En Tarybinių žmonių kraujas, Sąjungoje I — tai nesibaigian dinimo klausimams nušviesti gelso 1848 m. išleisto „Ko pralietas kaimuose ir mies ti eilė tokių arba panašių pa „Tarybinis studentas" prade munistų partijos manifesto" tuose su nerusiškais pavadini vyzdžių. Jų visuma davė gra da spausdinti eilę straipsnių, paskutiniuose žodžiuose: „Vi- :mais — Čekoslovakijoje ir žius : rezultatus. Salyje buvo kuriuos paruošė Universiteto sų šalių proletarai, vienyki- Prancūzijoje, ’ Jugoslavijoje ir likviduota visokių rūšių nely TSKP istorijos katedros dėsty tės". Sis šūkis reiškė kvieti- iOlandijoje, Lenkijoje, Belgi gybė, todėl netruko išnykti tojai. mą įvairių tautybių proleta- joje, Mandžiūrijoje — toliau (Nukelta į 3 psl.)
Internacionalizmas tautų draugystės pagrindas
ARCHEOLOGŲ KONFERENCIJA Kovo 9—11 d. mūsų uni versitete vyko IV regionalinė TSRS šiaurės . vakarų ar cheologinė konferencija. Iki šiol jos vyko Leningrade, Ka linine ir Rygoje. Šioms dienoms iš anksto ruošėsi mūsų archeologų bū relis, prie kurio darbo daug prisidėjo LTSR istorijos ka• tedra ir jos vadovas doc. J. Dobrovolskas bei būrelio va dovas doc. P. Kulikauskas. Konferencijos darbo metu buvo perskaityti 29 praneši mai. Jų autoriai — 7 šalies
aukštųjų mokyklų studentai: iš Vilniaus, Leningrado, Ka linino, Rygos universitetų bei Mogiliovo, Petrozavodsko ir Archangelsko pedagoginių institutų. Pranešimai susilaukė di džiulio susidomėjimo, kildavo aštrios diskusijos. Čia stu dentai susipažino su naujau siais archeologinių kasinė jimų duomenimis, nagrinėjo kultūrinių — etninių klausimų priežastingumą, jų sąryšius. Metodologiniu požiūriu ypač gerai paruošti buvo Lenin
grado, Kalinino ir Rygos stu dentų pranešimai. Vilniaus universiteto Istorijos fakulte to IV k. stud. P. Tebelškio pranešimas „Pagrindiniai Lietuvos piliakalnių tyrinėji mo etapai supažindino konfe rencijos dalyvius su mūsų krašto piliakalniais, jų data vimu bei tyrinėtojais nuo 19 a. pr. iki šių dienų, Pranešimą apie kuršių gentis X—XIV a. pateikė Rygos universiteto II k. stud. J. Urtans (jį matome nuotraukoje kairėje su šių eilučių auto-
riuml). Be to, daug konferencijos dalyviai atskirų archeologinių nušvietimui ir materia medžiagos datavimui, konferenciją ateinančiais tais numatyta surengti liovė. Laisvalaikiu konferenciją dalyviai susipažino su Vii niaus universiteto mokslui biblioteka, studentų dainų j šokių ansambliu, pabuvo) miesto muziejuose, dalyva'-1 įdomioje išvykoje į Trakus]SU! Laikas prabėgo nepaste: l mai, o patirti įspūdžiai ir dą lykiniai ginčai dar ilgai nd išblės studentų atmintyje. . A. GIRININKAI V k. studentė
FIZIOLOGŲ VIEŠNAGE KAUNE
Kauno Medicinos Instituto ormalinės fiziologijos ka ros ir SMD fiziologijos būlio iniciatyva kovo pra boje buvo paminėtos akad. I. Lašo 80-osios gimimo etinės. Šiame minėjime dalyvo ir WU Medicinos faulteto fiziologijos būrelio naai studentai: M. Kasperavius ir šių eilučių autorė. Mi nimą pradėjo ir įžanginį žotarė prof. Padegimas, bus akad. VI. Lašo mokinys.
Su dideliu susidomėjimu buvo išklausyti studentų praneši, mai. Gyvą susidomėjimą dalyva vusių tarpe sukėlė pačių stu dentų pagaminta kino apy braiža apie garbingą ir turi ningą akademiko gyvenimą, akivaizdžiai parodantį profe. soriaus kasdieninį darbą, rū pesčius ir pastangas, auklė jant jaunuosius medikus, bū simus tarybinės medicinos darbuotojus.
Po minėjimo, tarp Kauno ir Vilniaus studentų — fiziolo gijos būrelių atstovų — užsi mezgė draugiškas pokalbis. Jo metu mes pasidalinome darbo patirtimi, supažindinom vieni kitus su atliekamais dar bais normaliosios fiziologijos srityje. Nusprendėme ateityje bendradarbiauti: ruošti susiti kimus, keistis metodiniu pa tyrimu, pranešimais. R. STANKEVIČIŪTE MF III k. studentė, Fiziologijos mokslinio būrelio pirmininkė
INTERNACIONALIZMAS — TAUTŲ DRAUGYSTĖS PAGRINDAS (Atkelta iš 2 psl.) tautinis antagonizmas ir ne pasitikėjimas, išaugo socia listinių tautų tarpusavio su pratimo, solidarumo jausmas. O tai — vienas didžiausių ta rybinės šalies galios, jos kū rybinės jėgos šaltinių. Susikūrus socializmo siste mai, socialistinio internationalizmo principai pradėti sėkmingai įgyvendinti tarp tautiniu mastu, tarp socialis-
tinių šalių. Susiformavo kokybiškai naujo tipo politiniai ir ekonominiai , tarptautiniai santykiai, pagrįsti socialisti niu lygiateisiškumu, įvairia pusiu ir nesavanaudišku tar pusavio bendradarbiavimu, jų draugyste. Komunistų svarbiausioji in ternacionalinė pareiga yra ginti ir stiprinti darbo žmo nių laimėjimus, pasaulinę so cializmo sistemą, svarbiausią-
ją revoliucinio proceso jėgą. Ištikimybė internacionalizmui šiandien dar pasireiškia soli darumu su kapitalo šalių dar- • bininkų klase, su tautomis, kovojančiomis dėl savo šalių laisvės ir tikrosios nepriklau somybės. Internacionalizmas — tai nesitaikstymas su bur žuazijos skleidžiama tautinės nesantaikos ideologija — na cionalizmu. Internacionalinės idėjos iš reiškia darbo žmonių klasi nius interesus ir yra visų ša lių ir žemynų darbo žmonių vėliava. A. AUGUS bbbi^bb
IUSŲ LUBO IRMASIS
Savo laikraštį žadame leis ti kartą per mėnesį. Jo užda vinys — stiprinti mūsų Uni versiteto žurnalistų klubą, kuris yra viena Istorijos fa kulteto komjaunuolių darbo formų. Tai savanoriška kūry binė Universiteto studentų draugija, kurios pagrindinis
darbas — suvienyti biislmuosius žurnalistikos sričių darbuotojus, ugdyti jų profesinį, politinį brandumą bei išprusimą, skatinti ir padėti kiekvienam klubo nariui įsi jungti į aktyvią žurnalistinę veiklą. To darbo formų gali ma skirti — aišku, sąlygiškai
— dvi kryptis: praktinę ir teorinę. Praktinei krypčiai skirtume konkrečius susitari mus su redakcijomis, kūrybi nes komandiruotes, keliones, fotografijos parodų rengimą. Teorinės krypties pavyzdžiai: kūrybos aptarimas, diskusija, susitikimai su įžymiais Lletu-
vos ir atvykusiais iš užsie nio žurnalistais, politikos, meno, kultūros veikėjais. Leidinėlyje organizuosime apybraižos, fotoreportažo, jumoreskos, piešinio, proble mos straipsnio ir kitokių kon kursų. Tiesa, leidinio redaktorius
paprašė skaitytojams primin ti, kad šiuo įsijungiame į vyresniųjų kolegų, mūsų mo kytojų, kovą už Dešimtąją mūzą. Ant. STANEVIČIUS
Žurnalistų klubo prezidentas
>k| iiij
LEIDŽIA UNIVERSITETO ŽURNALISTŲ KLUBAS
Nr. 1 itl
PATARIMAI itJ ADEDANClAM '■RNALISTUI 4- Nepergyvenk, jeigu ka rtais iš ryto dar sukasi galJuk žurnalistas visada ■‘ Ovenimo sūkuryje. į 4- Faktai — dalykas at■ klus, tad patikimiausia ‘ ■>s rinkti iš kitų laikraščių. J suklysi, tai ne tu vienas. ilifl 4* Nerašyk širdies krauju, nfl tai susirgsi mažakraujyste. iš all4-■ Nenusimink, -jeigu ei*o straipsnio liko tik pa/ai rdė — istorijoje išliksi tu, la^Bie tas, kuris taisė. Jeigu tikrai turi žurna■ inę gyslelę, tai, išprašytas pi. duris, lipsi pro langą. __ ikryžiaus --- į-z-uu-.r kelias — FC Tavo ka Inas, kurio viršūnėje trykšta skaidrūs honoraro šaltit
■k 1 F' Nieko baisaus, jeigu pa-
■ ysi, kad karvė — mėsėdis Ivulys. Mūsų amžius — neletumų amžius. |F' Didžiausia sensacija — |ili honorarą už nespaus-
A. KAZLAUSKAS
Neramus miegas Vaikštau po bendrabutį ir dairausi. Einu koridoriumi, kurio tik viename gale vos keletas lempučių kabo. Trau kiu neapšviestos pusės link Kažkas krebžda. Staiga — net kojos nutirpo — netikė tai šmėsteli dvi keistos figū ros ir dingsta. Ko šviesos ne dega, ne iš karto susigau džiau. Paspaudžiau mygtuką. Dega. Bet kaip: mirksi dienos šviesos lempos, net kaukia. Be galo griaužia akis. Išjun giau — daug maloniau, tik tamsu, nors pirštu durk. Ko ridoriuje tvarkos nėra, ma nau, užsuksiu į kambarį. Vie name — pavyzdinga tvarka, kitame — gal tik lovos per daug susėdėtos. Prie trečiojo kambario du rų pakvipo kiaušiniene Vy rai nuoširdūs ir dosnūs pasi taikė. Tuoj atnešė šaukštą ir tarė: „Kimšk pilvą!". Tik ne galėjo pasiūlyti atsisėsti. Sta čias „kimšau" kiaušinienę j pilvą, jie vis aimanavo:
,,Oi, oi, kas dabar bus. Atos togų metu kambaryje nė vie no neliko. Apgyvendino kaž kokius neakivaizdininkus. Tikrai, aukštojoj studijuoja, o elgiasi, kaip kiaulės". Ir rodo man spintoje įgrūstas dvi sulūžusias kėdes. Ant vienos iš jų aš turėjau sėdė ti, bet dabar... „Išplėš, iš plėš komendante iš mūsų dvylika rublių". Vienas iš jų, ilgai tylėjęs patikslino: „Ne dvylika, o devynis. Nors tiek gerai, kad paliko butelių tuš čių už 3 rublius". Svečiuose tame kambaryje buvau lankęsis ir anksčiau. Žinojau, kad vienos kėdės kojos kliba.. Ji stovėdavo atokiau, ir vyrai visuomet perspėdavo, kad neatsisėsčiau. Kada klausdavau, kodėl neneša staliui, atsakydavo: „Ar žinom, kada jis dirba". Lipdamas žemyn sustojau prie budinčio. Mirga laišku čiai, adresuoti staliui, san technikui. Pamaniau, gal
STUDIJOS: KAIP AR KIEK?
ORISTINES MINTYS 14* Žmonės taip ištobulėjo, I i jau nebekrenta į jų paI iškastas duobes.
F' Būna ir taip: vilkas vil■ — žmogus. I F' „Juokiasi tas, kas juoesi Bsi paskutinis", — pasakė :yl ■ juokdamasis paskutinį įūi H lc!ini iii b
08
-S- Studentas, negaunantis stipendijos — tai žmogus, neturintis ką prarasti. Dideliu žmogumi " galima būti ir su neišsivysčiusiu hipofiziu •F' Būdamas universalus, jis mokėjo ir nieko neveikti. Jautriems ir nuo žemės sukimosi darosi bloga. Vyt. MATULEVIČIUS
Vaistai nuo kasdienybės 1
irmas studentiškas ato. 'dpls netruko praeiti. Pirii<į ia<ursiams ....j žurnalistams VU paskaitos, seminarai, vėl lid Padieniai ir šeštadieniai, dien norisi kažko naujo, i I •me pilkumos, vienodumo, 'Oi laliau. ar visos dienos tu afl i tuti saulėtos? Ne, bet jei jsJ kesnę dieną jauti ant pešiltą draugo delną, tau ftą ui kas lengviau. Ne paslapkad kiekvienas iš mūsų T!* pina kurti. Tie literatūriį bandymai dažnai būna O jei taip ėmus 1 Vr Pkmlngi. susibūrus, aptarus nesėk. ital priežastį, pasimokius iš
tų, kurie stovi aukščiau ir mato toliau? Apie tai mes šnekėjomės komjaunimo grupės susirin kime. Grupės plane numatė me — „savos Ttūrybos nagri nėjimas“. Jei negyvas plano punktas palies gyvas širdis, mes kai ką pasieksime. Kartu susitelkę, jaudinamiesi vieni dėl kitų, mes ir antrąjį se mestrą užbaigsime visi. Nuo latinis užimtumas, atidumas draugams neleis užsnūsti — tai geriausi vaistai nuo kas dienybės. T. JAKUTYTĖ
BENDRABUTIS
IR AS meilės. Iš smalsumo iatskleidžiau kelis. Ir, žinote,, visai neapsirikau. Skamba panašiai: „mielas staliau", „gerbiamas santechnike".... „nuoširdžiai prašome"... „labai labai prašome"... Ir vyrai ir merginos išbučiuotų tuos du labai gerbiamus žmones, jei gu pasirodytų sekančią die ną. O kodėl taip yra? Dar ne. visi studentai žino, kad tie du vyrai dirba ne kiekvieną savaitę. Gal nesunku būtų' bendrabučio taryboms ar ko mendantams pakabinti skelbi mą, iš kurio matytųsi, kas kada ir kokiomis valandomis dirba. Rytas... Sunku pasakyti, kiek laikrodžių suskamba bendrabučiuose. Jie žadina miegalius, žadina?ir tuos, ku rie buvo išgąsdinti tamsaus koridoriaus gale, ir tuos, ku rie sapnavo du mylimus žmo nes — stalių ir santechni ką... J. BĖRUS
A. PALIONIS SENA GATVE
FOTOGRAFUOJAM, RASOM EILĖRAŠČIUS
O
p «Z1
Set <
in 3 C —5
Artėja medžiai, ir liepų sunkios bitės Spiečium pakyla ir artėja; Aš nežinau, ar geros jos, ar piktos, Tik sukelia virš pievų vėją Ir sunkios į mane artėja. Artėja šviesuliai, namai' su gonkom Ir nelaimingi žmonės po nakties.. . Ir aš staiga galvoju: ar išmokau Surasti vietos savyje visiems?
TRUMPA VARIACIJA VIENA TEMA
Visai neseniai „Tarybinia dento uždavinys? Aišku, stu me studente" su didele nuo dijuoti. Taigi, tinginiu galime staba perskaičiau, kad vieno pavadinti studentą, kuris ne fakulteto studentas Z. S. pra simoko, t. y. nedaro tai, ką ėjusios sesijos metu užsireko jis, būdamas studentu, priva mendavo kaip tinginys. Ne, lo būtinai atlikti. aš nesiruošiu priekaištauti Bet gi studentas Z. S. pa redakcijai ar fakulteto deka gal tai, kaip jis kasdien atlie natui, nes jie, vertindami stu dento Z. S. darbą, rėmėsi se ka savo pagrindines parei sijos rezultatais, Jie turėjo gas, nepanašus į didelį tingi teisę studentą Z. S. pavadinti nį. Tur būt, ne daug ką iš tinginiu: mat, šis studentas iš kurso taip dažnai sutiksi skai dviejų egzaminų gavo dveje- tykloje, tur būt, ne visi taip tus. Bet man toks epitetas uoliai užsirašinėja paskaitą, prie Z. S. pavardės kelia tam kaip Z. S., tur būt, ne daug tikrų minčių. Gal todėl, kad kas pertraukų metu skuba sukonspektuoti reikiamas per aš šiek tiek jį pažįstu. Kaip reikia suprasti tingi skaityti knygas. Be to, jis dar ir Universiteto ansamblyje nio sąvoką? Naivus klausi dainuoja. Ir staiga per sesiją mas, pasakysite. Taip, žino — du dvejetai! Jeigu taip at visi, ką tai reiškia. Tinginys sitiktų su „normaliu" tingi — žmogus, kuris nepadaro niu, tai nebūtų nieko nuosta tai, ką padaryti jį įpareigoja baus. O Z S. greičiau — dir visuomeninė ir šeimyninė bantis „tinginys". Kodėl Z. padėtis. Koks pagrindinis stu- S. per sesiją patyrė nesėk
mę? Gal būt, jis dar nesuspė jo visko išmokti? Greičiau priežastis ne ta. Ar ne per mažai jis pasitikėjo savo jė gomis. Jeigu studentas, prieš įeidamas pas egzaminatorių, stovi prie „nervinio šoko" ri bos, argi gali būti kalba apie protingą ir išsamų pokalbį dėstytojo ir jo. dar — studentui Z. S., tur būt, vertėtų pamąstyti savo studijavimo sistemą,
— nuo to labai daug kas pri klauso. Jeigu darbo metodai bus nevykę, tai ir didelis dar bas neduos gerų rezultatų. Nenoriu daug moralizuoti, tik, pavyzdžiui, kam kartais nurašinėti visą knygą, jeigu jos esmę galina įamžinti savo užrašuose viena kita citata ar fraze ir pan. Dėl to vertė tų pagalvoti.
M. VAITIEKŪNAS
PUSLAPĮ RUOŠIA: V. MATULEVIČIUS daktorius),
(re
V. VASILIAUSKAS sekretorius)
(ats.
aina jungia žmones. Sujungė ji draugystės saitais ir trijų aukštų jų mokyklų dainos mylėto jus. Liejasi dainos, atliekamos Vilniaus Pedagoginio institu to akademinio choro. Jam va dovauja M. Gedvilaitė. Scenoje pasirodo antrieji mūsų universiteto svečiai — Vilniaus inžinerinie statybos instituto akademinis choras „Gabija". Akį veria puošnūs choristų rūbai. Ir dainuoja gražiai. Šio choro vadovas K. Griauzdė; chormeisteriai R. Gudelis ir L. Gerasina. Pagaliau pasirodo patys šeimininkai — respublikos nusipelnęs kolektyvas Univer siteto akademinis choras, va dovaujamas n. a. P. Sližio. Ir štai susijungia svečių ir
D
TAVO INDĖLIS
šeimininkų chorai. Iškilmingai skamba Demokratinio jauni mo himnas, „Kur bėga Šešu pė", „Gaudeamus"... Tądien Universiteto Aktų salėje nuoširdžiai skambėjo daina, draugiškai šypsojo vei dai. Puikus buvo vakaras. Te nebūna paskutinis, vadovo P. Sližio žodžiais tariant, tampa tradicija, tegu panašiuose renginiuose aktyvesni būna klausytojai. R. OSAJTĖ
Ieškoti ir rasti
Nuotraukoje: VISI akademi nis choras „Gabija" dainuoja Universiteto Aktų salėje. M. ŽEMAIČIO nuotr.
„GERAI STUDIJUOTI — VALSTYBINE UŽDUOTIS“ „TS" SKAITYTOJŲ NEAKIVAIZDINE KONFERENCIJA
V. Beiša gina grupės garbę... Gerai studijuoti ragina. Ir N. Urbonas dažnai turi atsi paskaitų praleidinėti negali skaityti už koliokvijumus, ma esą. Antraip gali nemalo kartais pramiega, todėl ir ne numų susilaukti. Tai ką dary žymiu, nes manau, kad ateis ti, — ilgai galvojo Medicinos pavėlavęs. fakulteto III k. 6 gr. seniū Narimantas Urbonas irgi nas Virgilijus Beiša, — kad nuolankiai sutinka su kaltini mus visi girtų? Ir sugalvojo! mais: Štai jo patyrimas, išdėstytas Kaip dėl paskaitų praleidi raštu (kalba netaisyta nei čia, nėjimo, tai kartais praleidžiu. nei kitose žemiau esančiose Bet ne dėl to, kad be priežas citatose): ties, o tiesiog buvau po žie Kartais aš nežymiu neatvy mos sesijos pertempęs nervus, kusių studentų į paskaitas dėl ilgai neužmigdavau. Dėl to to, kad paprašo nežymėti dėl kartais ir pasivėluodavau į kokios nors prežasties: no pirmą paskaitą. ri nuvažiuoti namo, ruošiasi Priemonės pateisina tikslą, būsimoms pratyboms, kartais prašo tada, kai nori nueiti į tvirtai tikėjo V. Beiša. Dabar Kiną ar dar kur nors. Nežy rektorato atitinkamai nubaus miu ne tik dėl to, kad prašo, tas kartu su N. Urbonu, gal bet ir dėl to, kad kreipiamas kiek kitaip galvoja. Belieka dėmesys Į grupės lankomumą, sužinoti Medicinos fakulteto todėl nesinori žymėti, nors komjaunimo biuro nuomonę suprantu, kad tai neleistina... šiuo klausimu.
suvestines, ėjo laikyti egzaminų. Pa lankomumo Norėdamas tapti kvali teisinamų priežasčių nėra kartais jos labai neišsa fikuotu specialistu, stu — tyli. Liūdniau, kada vi mios. Tai, aišku, atsiliepia dentas turi įsisavinti tas sa grupė tyli. Ko daugiau paskaitų lankymo kontro žinias, kurias sukaupė reikia skolininkui? Gru lei. žmonija savo vystymosi pės draugai tinginiams Bandome atsisakyti per istorijoje. Tik gerai išstu turėtų tarti rūstų žodį. daug didelio, kartais ne dijavęs mokslo, technikos dokumentacijos Akademinius klausimus būtinos bei kultūros pasiekimus, fakultete paprastai spren srauto. Daugiau dėmesio busimasis specialistas ga džia visų visuomeninių stengiamės skirti kūry lės pritaikyti juos prakti organizacijų — partinės, biškam ir problematiškam koje. komjaunimo, profsąjungų pokalbiui apie studijas. Kokių rezultatų pasiekė — atstovai. Svarstome Akademinis sektorius mūsų fakulteto studentai, skolininkus, jų nepažan turi darbo — iki šimtapro spręsdami šį uždavinį, ro gumo priežastis, elgesį. centinio pažangumo tolo do žiemos sesija. Labai Bandome rasti bendrą ka. Mūsų nuomone, ge džiugu, kad šiemet sesijos kalbą su mokslo pirmū riausių rezultatų pasieksi rezultatai buvo beveik du. nais: iki šiol jie gana pa me, suvieniję visų studi kart geresni už pernykš syvūs visuomeninėje veik juojančių pastangas. Kiek loje. Lauksime jų pasisa vieno studento sėkmin čius. Svarbus fakulteto kom kymų sienlaikraštyje, ti gas studijavimas — jnema. Pašalinti kaip jaunimo organizacijos kėsimės, jog jie taps ne žas indėlis į viso fakulteto nepažangūs veiklos rodiklis yra kom pakantumo tinginiams pažangumo kėlimą. Kaip dažnai kartojama — jaunuolių pirmavimas branduoliu savo grupėje. D. ANDRIULAITYTĖ reikia kiekvieną dieną siste sektorius moksle. Komjaunuolių pa Akademinis Prekybos fak. komjaunimo mingai ir kantriai studijuoti, žangumas 91,07%, tuo tar. galėtų tarti keletą prie biuro akademinio visą semestrą ruoštis sesijai. pu nesą junginio jaunimo kaištų seniūnams. Kartais sektoriaus narė Ir kas neįsideda šių patarimų pažangumas — 85,11%. jie gana neatsakingai žiū j galvą, prieina liepto galą. Rezultatai džiugina, bet ri į jiems pavestus įparei A. JAKUBAITYTE Taip atsitiko ir šiems studen buvo ir nelinksmų daly gojimus. Ne visi seniūnai • profbiuro akademinio tams, — Gamtos fak. V k. stud. G. sektoriaus narė kų: net 11 studentų neat laiku pristato savo grupių
Zalagaitis ir I k. stud. J. Raš kauskas; Medicinos fak. II k. stud. V. Kauzaitė, pirmakursiai R. Liutkus ir A. Kauzaitė; Chemijos fak. III. k. stud. I V. Teicaitė ir D. Zubrickaitė; Prekybos fak. I k. stud. A. Bieliūnas; Fizikos fak., V k. stud. G. Baranauskas pašalinti šiomis dienomis iš Universiteto,.
iiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiUfliiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniuiiiuiiiiiiiiiiiiiiniiiiiHniliiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Tas reikalingas žodis pergalė
DRAUGŲ LAIŠKAI
Sp&rlaš
Susitikimų
Praėjusį šeštadienį tinkli- be didelio vargo įveikė teisi kai sukruto, o priešininkai certą" augalotiems ekonomis šiluma ninkai baigė kovas pogru ninkus 2:0, o Pramonės eko -kiek sutriko. Laimi TF. Le tams: „pradurdavo" bet kokią piuose. Įvyko mažiau negu nomikos fakulteto vyrai — miamoje partijoje teisininkai užtvarą, ištraukdavo sunkiau Gamtos fakulteto biologė G. toliau sėkmingai renka taš sią komuolį. Pirmoji partija Karklytė mums perdavė savo pusė numatytų susitikimų. istorikus (irgi 2:0). I merginų pogrupyje net kus, o istorikai mindžiukuoja. „nokdaunu". Antrojoje eko draugės iš Charkovo univer Štai Filologijos fakulteto vy pat biologės stu rai nutarė nežaisti su jau trys komandos surinko po 7 14: 6 — priekyje Teisės fa nomistai bandė gelbėti padėtį. siteto, taip S. Sliusarevos laišką. praktiškai pogrupio nugalėto taškus. Lėmė partijų santykis. kultetas. Viskas aišku? Ir čia Fizikai pirmavo 12:4, bet per dentės Svetlana dalyvavo neseniai jų vardą užsitikrinusiais fizi 1 — PF (7 tšk.), 2 — MF (7 įvyko kažk'as netikėta. Istori svara tirpo, o netrukus jau vykusioje mūsų Universiteto kais. Kodėl? Stiprus varžovas? tšk.), 3 — ChF (7 tšk.), 4 — kai pelno iš eilės 10 taškų, o 14:13 — priekyje PEF. Vie SMD konferencijoje. Ji be ga teisininkų tragedija lo buvo sužavėta VVU dainų O ar ne rugntynėse įgyjamas FAF (4 tšk.), 5 — FF (4 tšk.). tuo pačiu ir pergalę. O juk nok, šokių liaudies ansamblio II pogrupis: 1 — PEF (2 teisininkus nuo jos Skyrė tik nepasikartojo. Fizikai išplė ir patyrimas? Po antrą lakoniš Štai kelios mintys šia pergalę partijoje 16:14 ir koncertu. vienas taškas! ką „b. i.“ (be žaidimo) įsira tšk.)., 2 — MMF (1 tšk.). iš minėto laiško: Permainingai vyko kova ir rungtynėse 2:0. Vyrų I pogrupis: 1 — FF šė į lentelę ir buvo visiškai „Sunku girti, nes neužten Merginos žaidė tik dvejas ka epitetų. Kaip šauniai per išbrauktos gamtininkės ir isto (8 tšk.), 2 — FAF (7 tšk.), 3 antrose rungtynėse, kuriose rungtynes. Čia emocijų buvo medikai ir chemikai varžėsi rikės. Todėl antrajame mergi — MF (6 tšk.), 4 — TF (5 teiktas lietuvių liaudies šo dėl „ausko vidurio — penktos mažiau. Trečiąją vietą iškovo kių koloritas! Vilniaus uni nų pogrupyje beliko... dvi tšk.), 5 — Fil. F (3 tšk.). jo medikės. Jos užtikrintai II pogrupis: 1 — PEF (6 vietos. Rezultatas 2:1. Chemi komandos. Prisiminkime, jog versiteto ansamblio pasirody nugalėjo matematikes 2:0. mą prisiminsime visą gyveni anksčiau „diskvalifikuoti" pa tšk.), 2 — MMF (5 tšk.), 3 — kai liko šeštoje vietoje. FAF ir MMF tinklininkai Pramonės ekonomikos ir Pre mą. sisavino Teisės ir Filologijos ChF (4 tšk.), 4 — IF (2 tšk.). fakultetų moterų bei Preky Sekmadienio varžybose iš kovojo dėl prizinės trečiosios kybos fakultetų tinklininkės Prieš 50 metų gimė mūsų bos ir Gamtos fakultetų vyrų karto užvirė aštri kova, ku vietos. 15:12 — laimi mate kovojo dėl nugalėtojų titulo. valstybė. TSRS sukūrimas at tinklinio komandos. Ypač rios įtampa neatslūgo iki pas matikai. Bet kitose partijose Prekybininkės pasipriešino tik vėrė kelius klestėti kiekvie liūdna padėtis Gamtos fakul kutinio susitikimo — visos ekonomistai perima iniciaty pirmojoje partijoje — pralai nai respublikai, jų laimėji 12:15, o antrojoje tete. Iš varžybų buvo pašalin komandos stengėsi baigti pir vą į savo rankas. Matemati mėjo kų negelbsti net dažnos minu- „elektroniškas" rankas turin mais, kultūra mes dabar gali tos abi komandos. menybes garbingai. čios PEF tinklininkės (kelios me džiaugtis. Mes išsivežėme Šeštadienį daugiau pasijauAikštelėje istorikai ir teisi tinės pertraukėlės. „Aukščiausio rango" susiti žaidžia už Vilniaus „Elektro į savo respubliką susitikimų dinti teko tik Medicinos ir ninkai. Kam atiteks septintoji nuoširdumą. Prekybos fakultetų sirgaliams. vieta (devintoji jau be kovos kimui išsirikiavo Pramonės ną") darė ką norėjo ir laimė šilumą, jūsų Kviečiame i Charkovo univer Šių fakultetų merginų atkak atiteko filologams)? Istorikai ekonomikos ir Fizikos fakul jo „sausai“ 15:0. Penkta vieta atiteko ChF, sitetą: „Atvažiuokite, tegu lią dvikovą rezultatu 2:1 lai anksčiau suderino stygas ir tetų vyrai. Čia užteko dvie mėjo busimosios gydytojos. pirmauja trimis—keturiais jų partijų. Draugiškas fizikų šešta — FAF, septinta — FF visi mūsų studentai pasi džiaugia jūsų šokiais ir dal Tą patį vakarą Finansų ir taškais, o partiją laimi rezul šešetukas nuo pat rungtynių merginoms. S. BUCHAVECKAS, iomis“. apskaitos fakulteto komanda tatu 15:13. Antrojoje teisinin pradžios surengė „trankų kon. LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ KAINA 2 kap.
REDAKCIJOS ADRESAS:
23200 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary binis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta dieniais) 2-98-15.
LKP CK leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 1244 LV 00785
(Atkelta iš 1 psl.) Darbų sūkuryje Henrika neužmiršta mokslo. Laik maža, bet norint galima su spėti. Visus semestrus ji baigė beveik vienais peri1-, tais. Savo žiniomis jis nori) dalijasi su draugais, kuri dažnai kreipiasi į jį. Sekrr torių jaudina ir tai, kad sti dentams trūksta vidinės k u tūros, medikai labai užimti mažai laiko lieka individui liam lavinimuisi, grožinei 1 teratūrai, koncertams. Vėlus vakaras. Gęsta švu sos bendrabučių languos 131 kambaryje dar vyksi ginčai įvairiais filosofi i klausimais, Henrikas atskle džia anglų kalbos paslapt Vytui, varto Mikelinsk „Vandens nešėją". .. Pagi liau savotiška kasdieniu, „paskaita" — Henrikas kJ ba apie būsimą specialyM kurią labai myli, apie sau ligonius — juos draugai ja daugmaž pažįsta. . . N. KONCIC
ŽYDRUOSIUOS EKRANUOSI Per respublikos televizi mokomų: transliuojamas laidų ciklas „Informatikos p grindai". Šios laidos skiriamos vis studentams specialybių moksleiviams. Skaito V\ Bibliotekininkystės ir moks! nės informacijos katedr vyr. dėstytojas A. Kancleri Laidos transliuojamos kiel vieną sekmadienį 9 50 vai : Kovo 19 d. — Studen# šiuolaikiniame informaci sraute Kovo 26 d. — Žinių įsisai nimo būdai Balandžio 2 d. — Informai nio darbo pavyzdžiai Balandžio 9 d. — Kaip ski tyti literatūrą Balandžio 16 d. — Kaip si kaupti informaciją Balandžio 23 d. — Mokslu bibliotekų struktūra Balandžio 30 d. — Kaip rai literatūrą bibliotekoje Gegužės 7 d. — Apie infc macijos institutą ir inform vimo sistemą Lietuvoje Gegužės 14 d. — Asmenii biblioteka Gegužės 21 d. Informatiki mokslo esmė Gegužės 28 d. — Viktorir.l
Gautas Respublikinio pr< sąjungų komiteto nutarime kuriame numatyta skirti 19 m. Universiteto studentams sanatorinius ir 138 poilsini kelialapius. 25 kelialapius g Įima bus išduoti nemokami Studentų profkomitetas la kia pareiškimų. Studentų profkomitetas ganizacija apžvalginės e! kursijas po Vilnių. Smuike: informaciją teikia fakulH profbiurų pirmininkai. Studentų profkomite Kovo 18 d (šeštadie Universitetų turistų klut rengia žiemos sezono žyį uždarymo vakaronę. Numa! ma susirinkti Pabradės ap 'inikėse. Smulkesnę informa ją galima sužinoti turistų k! be. UTK valdv
REDAKTORIUS A. KUSTA