VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
U AJLVBII >13 suuDencas VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUQ 1950 Mt-TŲ
1982 m. kovo 12 diena, penktadienis
KAD IŠSIPILDYTŲ SVAJONĖ
SAVAITĖ:
CHEMIJOS
PRAMONĖS Praverkim Chemijos fakulteto duris... Pirmoji paskaita. Vieni klauso dėstytojo aiškinimo, kiti palinksta prie naujo ban dymo. Tylos niekas ne drumsčia. Praeikim tyliai fakulte to koridoriais, stabtelėkim prie vienos kitos la boratorijos, užkalbinkim sutiktą dėstytoją, studen tą. — Mes mokomės tik pirmi metai, — pasakoja busimoji biochemike As ta Veleckaitė. — Baigiau Vilniaus S. Nėries vidu
— Norėčiau mokslinį darbą... •— Mane labiau traukia pramonė, — tvirtina Da na. — Mokytis nesunku? — Sunkoka... Bet ir ta, pamilsta ir jau nebe įdomu. •. Ir grupės drau palieka gamyklos... gai puikūs.
— Šiemet paskyrimus gauna 77 mūsų fakulteto studentai, — pasakoja ChF prodekanas doc. R. Jurevičius. — Ne visi nueis ten, kur nori. Ne maža mūsų absolventų dirbs mokslinį darba
DARBUOTOJAMS
kos, radijo, mašinų gamy bos pramonei, kur reika lingos kietos, atsparios korozijai sidabro dangos. S. Ordžonikidzės vardo
Tarybos Prezidiume Už ilgameti vaisingą moks linį pedagogini darbą ir ak tyvų dalyvavimą visuomeni niame gyvenime septyniasde šimtųjų gimimo metinių pro ga Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto ka tedros vedėjas, Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros švietimo darbuotojas Levas VLADIMIROVAS apdovanotas Lietu
vos TSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo garbės raš tu.
Kaina 2 kap.
Nr. 8(1187)
AŠTUONIOLIKTOJI
LTSR Aukščiausiosios
Kolčugo gamykloje Įdieg tas kitas išradimas — elektrolitas blizgančiam kietam sidabravimui. Ga mykloje šiuo elektrolitu dengiami stalo įrankiai. — Palaikome ryšius su daugeliu šalies ir respub likos įmonių, — kalba doc. V. Skučas. — Moks lo darbuose niekada ne apsieinama be studentų. Reikalingos jų žinios, su gebėjimai. O ir patiems studentams tai padeda tiek studijose, tiek prak tikoje. — Visos katedros turi susidariusios ūkiskaitos sutartis su įvairiomis ga myklomis, fabrikais, — pasakoja Organinės che
mijos katedros vedėjas profesorius chemijos dak taras V. Daukšas. — Di delė ūkiskaitinių darbą apimtis. Dirba juos ir mū sų studentai: kartu moko si, kartu praktikos įgyja.
Tik per pertrauką • nu trūksta tyla, tarsi atgyja pats fakultetas. Trumpa toji pertrauka. Ir vėl bu simieji chemikai palinks prie užrašų, tęs bandy mus. Kad mažiau klausi mų liktų, kad kuo dau giau sužinotų, kad išsipil dytų svajonė — tapti ge ru chemiku. Janina PRANKAITĖ
Stabtelėkim prie paskai tų tvarkaraščio. Penktojo kurso studentams skirtoje skiltyje užrašas: „Diplo minis darbas". Kaip jiem' sekasi? Laboratorijoje — poli merų chemijos penktakui šiai: Vilija Vaitelavičiū tė, Vitas Bitė, LiudDrumžlytė, Rasa Miką lauskaitė. — Ruošiame diplomi nius, — paaiškina. — Būsiu mokytoja, sako Liuda. — O aš gavau paskyri mą į gamyklą, — Rasa. — Labai retai tenka pasėdėti skaitykloje, pasakoja organinės chemi jos penktakursė Roma Adomaitytė. — Vos ne visą laiką praleidžiu vais tų sintezės ir tyrimo pro bleminėje laboratorijoje. Pradedi kokį bandymą, negali jo palikti, maga kuo greičiau rezultatus pamatyti... — Ir nejgrįsta tas pats darbas? — Ne. Kai įdomu, ne nusibosta. Roma dirbs Biochemi jos institute. O valandos, praleistos laboratorijoje, nenueis veltui. — Pradėsiu dirbti, tada ir galėsiu atsakyti, ar sa vo keliu nuėjau.
Vaistų sintezės tr tyrimo probleminėje laboratorijoje.
rinę mokyklą, jau mokyk loje mėgau chemiją... — O dabar? — Kol kas nesigailim, — pritaria draugei Dana Sartanavičiūtė. Ji studi juoja stambiamolekulinių junginių chemiją. — O kur dirbt norėtu mėt, mergaitės?
Mokslų akademijoje, mokslo tyrimo institutuo se, Universitete. Dauge lis taps pramonės specia listais — Universiteto auklėtinių sulauks Jona vos azotinių trąšų ir ki tos gamyklos. Dažnai taip būna: iš pradžių nepatin ka darbas, paskui pripran
Fizikinės chemijos ka tedra garsėja elektrolizės darbais. Dėstytojų ir stu dentų pastangomis buv j sukurtas naujas sidabra vimo būdas, kurį pripaži no išradimu. Dabar jis laikomas valstybiniu stan dartu. Taikant šį būdą, neišsiskiria laisvas ciani das (labai nuodingas). Iš radimas skirtas elektrom
Polimerų chemijos katedras diplomantės.
Autorės nuotraukos.
Bibliotekininko profe sija vertinama įvairiai. Vieniems bibliotekinin kas — paprasčiausias kny gų išdavėjas, kitiems — kurmis, visą gyvenimą besirausiantis dulkėtose lentynose ir pagal tam tikras painias taisykles sudarinėjantis kartotekas ir katalogus, tretiems — Cerberis, šiuo atveju sau gojantis ne požemių, o knygų karalystę. Tačiau retas patikės, kad ši pro fesija gali būti didžiai ro mantiška, pilna nuotykių ir netikėtų atradimų. Prof. Levas VLADIMIROVAS
FIDI: NŪDIENA IR RETROSPEKCIJOS Fidi — didelė šventė. O kiekvienos tokios šven tės priešistorija — tai ne lengvas, kruopštus jos or ganizatorių darbas, tai — bemiegės naktys, įtemp tos diskusijos ir visada pirmasis organizatorių po sėdis, kuriame aptariamos pagrindinės busimosios šventės gairės, jos vaiz das. Štai ir šiemet, pirmaja me Fidi posėdyje, buvo apibendrintas praėjusios Fidi patyrimas, iškilo daug naujų, įdomių idėjų. Taip pat išrinkome Fidi Organizacinio komiteto pirmininką. Juo tapo FF Kultūros Klubo pirminin kas, ketvirtakursis Gin tautas Sigitas. Taip po truputį įsismagina Fidi mašina, o po mėnesio jos jau niekas nebesustabdys. Fakulteto pirmakursiams ši 14-oji Fiziko Diena dar tik pirma, penktakursių atmintis siekia gal kokią 10-ąją, o gal ir anksčiau.
Na, o kas gi atsimena pirmąją? Gal dinozauras? Ne, jis pasirodė vėliau. O vis dėlto tokių žmonių atsirado. Tai — pirmosios Fidi įkvėpėjas ir organi zatorius Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vitas Mačiulis, FF dėsty tojai Zigmas Kupliauskis, Vladas Ivaška ir, žinoma, FF dekanas prof. V. Ky bartas, iki šiol aktyviai dalyvaujantys visose Fidi. Kaip gimė idėja? Kas ją subrandino? Fizikai. Pirmasis bandymas su organizuoti šventę 1968 metais nepavyko. Tų pa čių metų lapkričio mėne sį įvyko steigiamasis Or ganizacinio komiteto su sirinkimas, kuriame buvo nutarta, kad Fiziko diena turi būti didelė, fizikiška, visiems įdomi šventė. Ir ji įvyko 1969 m. Iš ryto, rimtojoje dalyje kalbėjo profesoriai, buvo apdova nojami mokslo pirmūnaiVakare linksmybės. Tai
Šeimos problemos Tartu universitete vei kia šeimos problemų tyri nėjimo grupė. Apie šios grupės veiklą pasakoja jos mokslinis vadovas E. Tijt: — Mūsų šeimos proble mų tyrimo grupė dirba jau 12 metų. Pirmuosius 10 metų ji gyvavo vi suomeniniais pagrindais. Šiuo metu turime 4 bend radarbius. Grupės dar buose dalyvauja psicholo gai, ginekologai, seksologai, filosofai, teisininkai ir matematikai. Visi šie
specialistai, nagrinėdami įvairias problemas savo srityje, padarė išvadą, kad jų priežastys slypi šeimoje. Aš pati atėjau į grupę kaip statistikė, bet dabar šeimos problemų tyrimas tapo mano ant rąja specialybe. Grupės tyrinėjimų tiks las — priežastys, kurios nulemia teigiamą arba neigiamą jos vystymąsi. Patogiausia tyrinėjimu forma — apklausa. Jos pagrindą sudaro 3 anke tos: besiruošiantiems tuok tis, jaunavedžiams (atsa ko tos pačios poros po 5 metų) ir skiriantiesiems. Turime ir anketų studen tams, viena jų — „Tavo idealas". Svarbiausia — šeimos kokybė. Blogos šeimos skiriasi, ir joms niekuo negalima padėti. Net jei gu galima būtų nugalėti visus ekonominius sunku
valgymo, gėrimo, anek dotų pasakojimo konkur sai, alaus baras, Lik'as (beje, dėstytojai savo ko mandos neparengė. ir prieš studentus kovojo žiūrovai), taip pat mis Fizika rinkimas. Ja tapo Nijolė Burokaitė. Susirin kusius linksmino ansam blis „Vienuoliai". Beje, jau į pirmąją Fidi buvo pakviestos filologės. Taip turbūt ir užsimezgė mūsų fakultetų draugystė. Or ganizatorių manymu, pir moji Fidi pasisekė. Po pirmosios Fidi jos rengė jai svajojo apie tai, kad, laikui bėgant, Fiziko die na taps jei ne pasauline Fizikų, tai bent Universi teto švente. Jų svajonės išsipildė su kaupu — Fi ziko dienos švenčiamos daugelyje TSRS universi tetų.
1977 metais, baigęs Pa buvo organizuoti tą būrį, mo susirinkimuose, kriti svalio rajono Vaškų vidu o jam vadovauti taip kuojamieji asmenys „rau rinę mokyklą, Sigitas Bal sunku nebuvo, fJuk vie donuodavo" prieš savo tuška nedvejodamas nu ninteliam būryje vaikinui draugus ir būdavo pri nešė pareiškimą į Vil merginos visada paklus.) versti apgalvoti savo el niaus V. Kapsuko univer Studentų statybos bū gesį. Deja, leidžiant kom sitetą. Tik truputėlį abejo riuose Sigitas dirbo dar jaunimo prožektorių, iš jo, kokią specialybę pa porą kartų — po pirmojo kildavo ir problemų. Ne sirinkti — geografiją ar kurso — „Tauro", SSB — visada skelbiama medžia pramonės planavimą. Nu Kapsuke ir praeitą vasarą ga būdavo aktuali, kadan ėjęs į profesinio orienta gi prožektorius išeidavo vimo kabinetą išsiaiškino, kas mėnesį, tad kai kurie jog jam artimesnė pasta duomenys pasenti suspė roji specialybė. Sigitas davo. Vis dėlto komjau sėkmingai išlaikė stoja nimo prožektorius buvo muosius egzaminus ir ta ne tik gera priemonė su po Universiteto Pramonės pažindinanti su studentų ekonomikos fakulteto — Tarptautiniame SS3 gyvenimu, bet ir atsklei planavimo specialybės — Greifsvalde (VDR). dė bei padėjo ir padeda studentu. Trečiame kurse Sigitas ištaisyti trūkumus. Sigitas Iš karto Sigitas tapo ak išrenkamas PEF sekreto prožektoriaus štabo virši tyviu visuomenininku. riaus pavaduotoju ideolo ninku buvo iki ketvirto Kadangi Vaškuose jis bu giniam darbui. Taip pat kurso. Dabar jis savo pa vo komjaunimo organiza jis leidžia komjaunimo reigas perdavė kitam, ■:> cijos sekretorius, tad ir prožektorių. Vaikinas su pats mokosi, ruošiasi pa Universitete kurso drau malonumu prisimena tas skutiniesiems egzaminams gai pasitikėjo juo ir išrin dienas. Komjaunimo pro Universitete. ko grupės komjaunimo žektorius buvo leidžiamas — Bendravimas su žmo sekretoriumi. Vaikinas sa kas mėnesį. Jame atsi nėmis, vadovavimas jiems vo draugų neapvylė. spindėdavo PEF studentų — tai svarbiausi dalykai, Antrame kurse Sigitas gyvenimas, visuomeninė kurių man prireiks darbe. ta visuomeninė Baltuška jau PEF komjau veikla, paskaitų lankymas Todėl nimo komiteto narys. Si bei pažangumas. Ten bū veikla man labai padės gitas prisimena, kaip jis, davo nemaža ir kritikos, busimajam darbui baigus baigęs antrąjį kursą, va ataskaitų iš reidų po Universitetą, — sako PEF Prožekto penktakursis Sigitas Bal dovavo studentų statybos bendrabučius. būriui, dirbusiam Stav riuje iškelti trūkumai bū tuška. Romas BACEVIČIUS ropolio krašte. Sunkiausia davo aptariami komjauni
Sigitas
FOTOKONKURSAS Primename, kad tebevyks ta Universiteto SDAALR ko miteto ir „Tarybinio studen to" redakcijos skelbtas fotokonkursas, skirtas Pergalės dienai. Kviečiami dalyvauti visi studentai. Konkurso darbų temos: 1. Užsiėmimai karinio ren gimo katedroje (auditorijose ir laukuose).
2. Civilinė gynyba ir me dicinos seserų rengimo kur sai. 3. Studentų šiokiadieniai, šventės ir tradicijos. 4. Susitikimai su revoliuci nio judėjimo ir Didžiojo Tė vynės karo veteranais. Konkurso sąlygos: Darbų skaičius vienam au toriui neribojamas. Nuotrau kų dydis ne mažesnis kaip
18X24. darbai bus Geriausieji „Tarybiniame spausdinami studente" ir premijuojami, Bus surengta darbų paroda. PREMIJOS: Pirmoji — 50 rub. Dvi antrosios — 25 rub. Trys trečiosios — 15 rub. Fotonuotraukas, nurodę sa vo pavardę, vardą, fakultetą, specialybę ir kursą pateikite adresu: Universiteto 3, „Ta rybinio studento" redakcija (CR, III aukštas, 55 kamb.j.
M. BUTKEVIČIUS FF II k. studentas
mus, tuo šeimos problemų turbūt neišspręstume. Ta čiau jei jauni sutuokti niai neturi gyvenamojo ploto, jie negali sukurti savos mikrogrupės. Būtent dėl šios priežasties įvyks ta 5—10% skyrybų. Svar bus veiksnys, griaunantis šeimas — alkoholizmas (50% skyrybų). Studentų šeimų mes specialiai netyrinėjome, tačiau iš apklausų sužino jome, kad pusė moterų, turinčių aukštąjį išsilavi nimą, ištekėjo dar nebai gusios mokslų. Tie, ku rie baigė mokslus neve dę, šeimą sukuria daug vėliau: moterys — maž daug 28 metų, o vyrai — 25 metų. Studentai ap skritai linkę teigiamai vertinti šeimą, nes ją su kurti nori 95% apklaus tųjų. Apklaustieji studen tai teigė, kad svarbiausia jaunoje šeimoje — abi pusė emocinė ir etinė pa rama Parengta pagal „Padomju students"
Kelionėn.
Muziejuje.
Ramūno GUIGOS nuotraukos.
sius žmonių veidus. Jeigu jie būtų parašyti, galbūt bū tų primityvūs, banalūs, pasi rodytų kažkur girdėti. Dauge lis tai žino ir pasilieka juos sau. Tai nėra taip skaudu, kaip rašant pa|usti save kaip neišsipildžiusią galimybę, kai
Būtų gerai, Įei apie eilė raščius „E poezijos sąsiuvi nių" galėtum rašyti tik gerus žodžius, būtų dar geriau, jei apie juos visai nereiktų ra šyti. Kartais labai sunku supras ti, kodėl vienas ar kitas au torius atneša savo kūrinius i redakciją... Žinoma, nė vie nas poetas nerašo sau. Bet eilėraštis, skirtas spausdinti, neturėtų būti mokyklinių lai kų dienoraščio apmąstymo tipo, kuris yra slepiamas stalčiuje. Atrodo, kad žmo gus, parašęs eilėrašti, stipriai užsimerkia, kažkodėl bijoda mas dar kartą pažvelgti į tai, ką padarė. Keletas at rinktų eilėraščių yra išspaus dinami, ir dažnai geriausieji iš geriausiųjų plikina „Tary binio studento" puslapius. Džiaugiesi, radęs eilėraštyje netikėtą metaforą, palygini mą, originalią mintį. Juokin ga ir skaudu, kad tuos tik rosios poezijos liudijimus kartais tenka medžiote me džioti. Eilėraščio turinys ap siriboja banaliai išreikštomis vienatvės — meilės, gyveni mo — mirties opozicijomis (mažytė siela pirmiausia stengiasi pasislėpti po didelė mis temomis). Migdanti rimų
Mediumas... Tą dieną ir dėstytojai būna šiek tiek švelnesni, ir visi, ką tik besutiksi savo fakulte te, su pavydu pažvelgs į tave. O pavydėti yra ko: pu sė kelio jau nueita, per prasti visi Pradžios sun kumai. Pirmakursiai pa vydės patyrimo, penkta kursiai — kad tau dar toli iki studijų pabaigos. Net juokinga, kad esi toks — „aukso vidurys". Ir prisiminimų kraitelė jau nemaža. Pirmoji tal ka kolūkyje rudenį, pir-
G. VALASEVICIAUS Filologai linksminasi.
eufonija, pigūs retoriniai klausimai ir tokie pat pigūs atsakymai užtušuoja vertin giausias eilėraščių vietas. Nemaloniai nuteikia stropiai nušlifuota forma, laidojami improvizaciją, neišbaigtumo pasiaptj. Pagristai gali kilti klausi mas, kodėl vis dėlto kartais tokie eilėraščiai yra spausdi nami. .. Pirmiausia, skyrelis „E poezijos sąsiuvinių" tarsi barometras natūraliai atspin di Universiteto poetinių jėgų brandumą, vystymosi proce są. .. Antra vertus, spausdi nimo nereikia suprasti kaip jvertlnimo. Prisimena graži vokiečių romantizmo epochos rašyto jo Žano Polio mintis, kad žmogui labai patinka perkerti savo būseną j popierių ir ati tolinti ją j labiau apibrėžtą, objektyvų nuotolį iš supainio tos, subjektyvios artumos... Tai visiems prieinamas, po puliarėjantis dalykas, kurio viešumas dažnai pažemina kūrybą Iki grafomanijos. Dąugelis žmonių nešioja savyje begalę neparašytų eilėraščių, atsirandančių kas dien, kas valandą, pažiūrė jus į išnykstantį paukštį, i nuogą žiemos medį, pavargu
PUSIAUKELĖJE moji praktika .. Jei tu fizikas — visiems pasa kysi, kad nėra įdomesnės šventės už Fidi, jei filo logas — su pasididžiavi mu kalbėsi apie „Filologų rudens" vakarus. Tave ir ateityje visada lydės at sakomybė už savo fakul teto, už busimosios profe sijos garbę. Štai rankose ir pusdiplomis. Gaila, kad tik PUSDIPLOMIS. bet prisieki
nuotraukose:
Ekil mingas
nėra tos jėgos (tikro jausmo, talento), paverčiančios vldlnj pasaulį skaidriu žodžiu, ku rte tą pačią akimirką tampa poeto ženklu. G RADVILAVlClUTfi F11F IV kurso studentė
Vytautas BARTKUS, IV kurso teisininkas
Išeinu. Kasdien. Kas vakarą. Nuobodžiai. Tarytum skrajojantis olandas bėgau Nuo savęs. Tiktai staiga radau. Save. Tavy. Tik žodžiai kol kas Mus sieja. Mantija. Ar kas numes? Nenoriu slėptis. Noriu Paprastumo. Būk kaip naktis, nubalusi Šerkšnu. Naktis gera: ji suteikia Artumo — artumo nužvaigždėtu Nuogumu.
Virginijus MICIULIS, III k. žurnalistas DEDIKACIJA Ten pat, kur palikai save — toki negražu ir kažkam taip reikalingą — pradės kraujuot per amžius atvira žaizda. Ir nepaguos tiesa, kad žemė taip dievus tepasitinka.
RUDENS IŠAIŠKINIMAS
Akimirkos. Jų būna įvairių. Tačiau vienas mes prisi minsime ilgam, o kitos taip ir liks laiko miglos užklotos. Tik kada nors pažvelgę į seną nuotrauką, nejučiom krūptelėsime — tai buvom mes, tie, kurie ėjo pavasario saulės nutvieksta gatve ir galbūt šypsojosi... R. GUIGOS nuotrauka.
sau, kad „ištempsi" ir iki tikrojo... Juk dabar jau moki atskirti pelus nuo grūdo, pripratai prie lai ko stygiaus, tačiau darbą padarysi iki galo. Nesmerk „fukso”, jei jis leptels repliką (gal ir labai nelinksmą) tavo ad resu, kad „pasenai trupu čiuką, senjore. .." Vyres nius visur ir visada ger bia Ir eik tiesiai savo ke liu, nuolat klausdamas sa vęs: „O kas ten, už posū kio? .." Romas PODERYS
ceremonialas
Didžiajame
kieme;
Tai, ką mes matom pageltusiuos lapuos — dar nėra melancholija. Tai, ką įžiūrime nueinančiu pilkuos kontūruos — dar nėra išdavystė. Tai, ką išrėkiame prie atviros kapo duobės — dar nėra neviltis. Ir tik tai, kas praeiviu veiduose — ruduo — vienintelis, amžinas, nekintantis metas
TĖVŲ DIENA Tądien į jungiamojo korpuso Didžiąją auditori ją rinkosi Prekybos fakul teto studentai ir jų tėvai iš visų respublikos kam pelių. Jie buvo pakviesti į pirmą kartą mūsų fakul tete organizuotą tėvų dieną. Šiai dienai ruošėmės iš anksto. Fakulteto Moky mo auklėjimo komisija sudarė rudens semestro paskaitų lankymo ir sesi jos pažangumo stendus. Beje, liūdnas faktas, kad tėvų dienos išvakarėse paslaptingai dingo pažan gumo suvestinė. Matyt, kažkam buvo aktualu... Su sesijos rezultatais su pažindino fakulteto deka nas doc, B. Cereška. Pri simena dekano žodžiai: „Mūsų studentams trūksta savarankiškumo. Suvažia vę į sostinę, jie ima stu dentauti, o ne studijuoti. Pažangumas keičiasi pa gal kursus. Ir kaip ne keista, jis.. . blogėja. Sto jančiųjų į Prekybos fa kultetą pažangumo vidur kis 4,8. O štai, pavyz džiui, žiemos sesiją tik 15 iš 116-kos pirmakursių iš laikė vidurkiu, didesniu už 4,7. Vidurinėse mo kyklose daugelis priprato, kad tėvai rūpintųsi pamo komis, repetitoriais. Ir štai, rezultatas: geri mo kiniai tampa vidutiniš kais studentais. Iš laikiu siųjų šią sesiją 470 stu dentų tik 37 gavo labai gerus pažymius, 115 išlai kė gerai ir labai gerai, 47 turėjo skolų. Skolinin kai sudarė 10% visų stu dentų. O juk per stoja muosius egzaminus nė vienas įstojęs negavo trejeto. Iki šiol pirmo kurso
studentai laikydavo sesi jas geriausiai, o po šių egzaminų jų vidurkis vos 3,8. Beje, nė vieno kurso egzaminų vidurkis nesie kia 4. Mūsų fakultetas tarp kitų fakultetų pagal pa žangumą užima iš 11-kos 7-tą vietą, o juk pagal stojimo konkursus rung tyniauja tik su Medicinos fakultetu. Žinoma, rezultatai sie jasi su paskaitų lankymu. Mes stengiamės viešai skelbti nepažangius ir praleidžiančius daug pa skaitų studentus. Tam daug darbo skiria fakul teto MAK-as. Tėvai taip pat turėtų labiau domėtis sūnų ir dukterų studijomis. Ir stu dentų, ir tėvų, ir dėstyto jų bendra pareiga — pa siekti kuo geresnių rezul tatų, papildyti mūsų vi suomenę naujais, puikiai pasiruošusiais specialis tais. Fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius R. Perveneckas papasako jo susirinkusiems tėve liams apie prekybininkų komjaunuolišką veiklą. Kaip paprastai aktyvūs visuomenininkai būna pa žangūs studentai, o vėliau — geri darbuotojai. Atrasti tikrąjį studijų kelią — tai atrasti save. O studijuojant galima su derinti viską: ir mokslą, ir visuomeninę veiklą, ir sportą, ir dar laisvalaikiui laiko lieka. Komjaunimo komiteto MAK-as kontroliuoja stu dentų paskaitų lankymą. Tėvų dienos rytą taip pat buvo patikrintos kelios grupės ir rezultatai pra nešti susirinkime.
Rimas kalbėjo susirinki me: ir apie studentų sta tybos būrius. Apie buities komisijos darbą kalbėjo Prekybos fakulteto studentų profsą jungos komiteto pirminin kas V. Stašinskas. Vidas papasakojo tėve liams apie profilaktoriu mo paslaugas. Studentai gauna kelialapius į sana torijas, poilsio namus. Susirinkime kalbėjo „ grupių kuratoriai, fakulte to dėstytojai: doc. Butke vičius, doc. Beržinskas, vyr. d. Savaniauskas, doc. Baltėnas. Jie dalijosi sa vo mintimis apie jauni mą. Beveik kiekvienas priminė tėveliams, kad jų atžaloms trūksta dar binio išauklėjimo, į fizinį darbą dauguma studentų žiūri pro pirštus. Buvo atsakyta į tėvelių pateiktus klausimus. Visus maloniai nuteikė fakulteto I ir II kurso prekybos ekonomikos spe cialybės studentų agitmeninių brigadų pasirody mas. Po bendro susirinkimo tėvai galėjo auditorijose susitikti su savo dukters ar sūnaus kuratoriumi. Visi tėveliai, su kuriais teko kalbėti po susirinki mo, nė kiek nesigailėjo į jį atvykę.
Gitą ALIUKONYT® PF komjaunimo komiteto narė
DĖMESIO: VIKTORINA! „GERA RETI ANSAMBLIEČIU“ — taip pasakytų kiekvienas Universiteto Dainų ir šokių ansamblio narys. Kolektyvas taip įtraukia i savo turinin gą gyvenimą, kad gausios repeticijos, koncertai tampa būtinu poreikiu. Čia isigyji daug draugų, su jais pralei di beveik visą laisvalaikį. Kitaip ir negalima — an samblyje puoselėjamos įvai riausios tradicijos. Aišku, kiekvienam tradiciniam ren giniui kruopščiai ruošiamasi ir jo laukiama. O ką bekal bėti, jei artinasi neeilinis įvykis!
.. .Artėjo vasario pabaiga. Vis dažniau galėjai išgirsti kalbant apie neįprastą rengi nį — „fuksų" koncertą. An sambliečių nekantrumas ir smalsumas buvo didelis. Pa galiau ansamblio informaci nis centras išleido sieninį laikraštį, kuriame puikavo si. . . geltonpūkiai viščiukai. Jie skelbė apie pirmakursių koncertą. Koncerte buvo ginamas Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreo grafijos specialybės studentės Teresės Krikščiokaitytės dip
lominis darbas. Jaudinosi vi si. Jauna vadovė turėjo pa demonstruoti savo kūrybinius sugebėjimus. Atlikėjams vir pėjo kojos — juk pasirodys garsiojoje Universiteto Di džiojoje Auloje. Džiaugsmin gas virpulys nedavė ramybės ir žiūrovams: kas laukia draugo pasirodymo, kas pri simena savo pirmuosius žingsnius scenoje. Prasidėjus koncertui visi turbūt gyveno viena mintimi, kad tik pasisektų mūsų „fuksams". Koncertas pavyko: buvo nuotaikingas, jaunatviš-
<«?
Pasitinkant Pergalės prieš hitlerinę Vokietiją 37-ąsias metines Universiteto SMD TSKP istorijos būrelis ir Is torijos fakulteto komjaunimo komitetas organizuoja vik toriną „Tarybinių žmonių politinė-moralinė vienybė ir tautų draugystė Didžijo Tėvynės karo metais". Viktori noje gali dalyvauti visų fakultetų studentai. Į klausimus galima atsakyti individualiai ir kolektyviai. Viktorinos rezultatai įeis j bendrą Universiteto komjaunimo ir jau nimo sąskrydžio rezultatų skaičių (tarp fakultetų). Apdo vanojimai:
kas, kupinas entuziazmo. Diplominį darbą autoritetin ga komisija įvertino penke tu. Sėkmės mūsų vadovei!
Asta SURBYTE
I premija — kelionė i socialistinę šalį su tarptautiniu SSB. II premija — turistinė kelionė po TSRS. III premija — vertinga dovana.
Atsakymus siųsti j VU 1982.04.15 (Imtinai).
komjaunimo
komitetą
iki
KLAUSIMAI
apie tai, kas paskatina žmones atlikti juos. Žinoma, kokia gi vaka ronė be K. Driskiaus ar monikos, lietuvių liaudies dainų ar šokio. Kelerų dainų klubo nariai pasky rė ir vakaronės svečiui P. Petroniui. M. RINGAUDAS VETERANO
VIEŠNAGĖ
Kraštotyros klubo su rengtoje vakaronėje vie šėjo Didžiojo Tėvynės ka ro veteranas, LTSR nusi pelnęs kultūros veikėjas generolas majoras Pranas Petronis. Svečias daug įdomaus papasakojo apie 16-osios Lietuviškosios šaulių divi zijos kūrimąsi, jos kovos kelią, nuo pat pirmųjų kautynių iki karo pabai gos, kalbėjo apie meilę Tėvynei, gimtajam kraš tui, apie žygdarbius ir
EKSPEDICIJOS REZULTATAI Kraštotyrininkų klube vyksta SMD konferenci ja. Studentai — Visuome ninių profesijų fakulteto Kraštotyros skyriaus klau sytojai — skaito praneši mus, parengtus iš me džiagos, kurią jie surinko 1981 m. rugpjūčio mėn. vykusioje Paežerių kom pleksinėje ekspedicijoje (Vilkaviškio raj.). Įdėmiai buvo išklausyti praneši
zanų būriai. Švenčionyse apžiūrėjome paminklą partizanui V. Kudabai, Peršaukštyje aplankėme Šlovės kalvą, kurią 1970 m. pavasarį supylė Universiteto ir Švenčionių raj. komjaunuoliai. Peršaukščio gyventojų klau-sinėjome, kaip buvo suPER SNIEGO LAUKUS piltas šis paminklas. Susipažinome su Šven Ziboliškė — Lugiai -- čionių kraštotyros muzie Vidutinė — Akvieriškė — jaus ir Meros tarybinio Skrituliškė — Dvilonys — ūkio kaimo buities mu Naujas Strūnaitis — Šven ziejaus, esančio Lugiuose, čionys — Cirkliškis — eksponatais. Grožėjomės Mėžionys — Bogutiškė — šio krašto gatviniais kai Peršaukštis — Sariai — mais, medžiais — gamtos Laužėnai — Grybai — paminklais, piliakalniais, Melagėnai. Tokiu maršru nuo kalvų atsiveriančiais tu š. m. kovo 6—8 dieno akiračiais. Sarių apylin mis keliavo grupė Uni kės kaimuose dar gyvi versiteto kraštotyrininkų. prisiminimai apie 1972 m. Švenčionių krašte Di čia vykusią Universiteto klub J džiojo Tėvynės karo me Kraštotyrininkų tais su priešu atkakliai ekspediciją. V. DAGYS grūmėsi tarybinių parti-
mai apie istorinę revoliucinę Pilviškių ir Gižų apylinkių praeitį, sociologinius kaimo nūdienos tyrimus Pranešimai bus skaitomi visą kovo mėnesį. K. TUNKONAS
1. TSRS vyriausybės užsienio politika 1939—41 m. 2. Hitlerinės Vokietijos tikslai: a) TSRS tautų atžvilgiu,
b) Lietuvos atžvilgiu. 3. Didžiojo Tėvynės karo pobūdis ir tikslai. 4. JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybės politika ir TSRS vyriausybės pozicija Didžiojo Tėvynės karo metais Vilniaus krašto klausimu. 5. Lietuvos buržuazinių nacionalistų politika Didžiojo Tėvynės karo metais. 6. Kodėl hitlerinė Vokietija 1943 metais uždarė Vilniaus universitetą? 7. Kiek Didžiojo Tėvynės karo metais buvo nužudyta Lietuvos gyventojų? 8. Klek Tarybų Sąjungos teritorijoje Didžiojo Tėvynės karo metais buvo Pirčiupio tragedijų? 9. Klek lietuvių kovėsi Didžiojo Tėvynės karo frontuo se? 10. Klek suteikta Tarybų Sąjungos Didvyrių vardų va duojant Tarybų Lietuvą?
11. Pateikite porą labiausiai sujaudinusių jus Didžiojo Tėvynės karo liaudies herojiško darbo užnugaryje pavyz džių. 12. Koks Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos vaidmuo triuškinant hitlerinę Vokietiją? 13. Lietuvos komjaunimo Įnašas pergalei Didžiojo Tė vynės karo metais.
14. Su kokių Tarybų Lietuvos Didžiojo Tėvynės Karo metų poetų Ir rašytojų atvaizdu buvo išleisti pašto ženk lai? Kada? 15. Populiariausios Didžiojo Tėvynės kar0 dainos ir kas jas sukūrė?
MARŠRUTINIAI TAKSI! Tai labai šauni naujovei Man ji patinka. . . Gali vie nuolika minučių ilgiau pa miegoti ir dviem minutėm il giau dantis valytis. Arba at virkščiai. Paskui iššoki, įsėdi ir bildi sau į paskaitas. Pa sišokinėdamas Greitis, kom fortas ir talonų mušti nerei kia. .. Pasisekė ir šį kartą. Įsibrovėme ir murksome su draugu, žagsėdami iš pasi tenkinimo. .. Netoli Kalnų parko mano bičiulis ėmė ir krunktelėjo: — Khu, khu-. . (Jis vakar miegojo iškišęs kojas, todėl persišaldė). Vai ruotojas sukluso: — Kas čia?
Draugas kukliai prisipaži no: — Čia aš... Vairuotojas — flegmatikas. Ne viską iš karto supranta, todėl susirūpinęs klausia: — Na ir kas? — Nieko.. . Rūpestingai apmąstęs in formaciją, jis pagaliau nu švinta: — Jums čia reikia išlipti? — Ne. Man dar nerei kia. . — Tai, ką jūs ten pasakėt? — susidomėjo vairuotoias. — Aš? Aš pasakiau: „Khu, khu! . — O ką tai reiškia? Bičiulis nurijo karčias sei les: — Nežinau. .. — Tai kam kalbat, ko pats nežinot? . . Abu nutilo, tik variklis
ne. Jis burzgė.. Artėjom prie Gedimino aikštės. Draugas nukaito, bet šiaip taip išlemeno: — Prašau sustoti... Vairuotojas mandagiai su kluso: — Kas čia? Draugas pažvelgė j mane prašydamas pagalbos ir ne drąsiai atsiliepė: — Čia aš... — Vėl tu? Mano bičiulis linktelėjo: — Uhu.. . Graudus vairuotojo atodū sis: — Ko tau vėl reikia? — Aš išlipti noriu.. . Vairuotojas, sugromulavęs gautą atsakymą, išstenėjo: — Čia? Mes jau važiavome neto-i naujojo Dramos teatro, todėl draugas atsakė: — Ne. Ne čia. . . Jis, pasirodo, labai atviras žmogus. .. Teisybę visad sa ko. .. Vairuotojas atsargiai įsižeidė: — Tai ko tu man trukdai? Darbo neturi? — Neturiu. .. Aš mokau si. .. Vairuotoias susidomėjo: — Kur? — Universitete, kurį jau pravažiavome.. . — O kodėl tu neišlipai? . . Drauoas gūžtelėjo pečiais: — Tai kad labai greitai važiavome. Aš bijojau šokti. Įsivvravo tvla. — Man reikėjo sustoti, taip? — nuoširdžiai pasiteira vo vairuotoias. — Reikėjo... — Galėjai paprašyti... Tai
ką dabar daryti? — Sustokit čia, — ištarė bičiulis. Taksi sustojo. Jis visada sustoja ten, kur pageidauja keleivis. Išlipome Draugas atsisveikindamas dar kartą sukosėjo. Aš žvilgterėjau i laikrodi prie Vaikų pasaulio: lygiai devynios! Į paskaitą jau.. . Et! Vis dėlto šauni naujovė — maršrutiniai taksi. Greitis, komfortas ir talonų mušti ne reikia. . . Virgaudas GUDAS
16. Kokie meniniai Lietuvos kino studijos filmai yra sukurti Didžiojo Tėvynės kar0 tematika? Koks pirmas iš jų ir kada sukurtas? 17. Kokiuose, jūsų manymu, tarybiniuose filmuose ryš kiausiai atsispindi tautų draugystė Didžiojo Tėvynės karo metais? 18. Kokie tarybiniai dailininkai daugiausia kūrė Didžio jo tėvynės karo tematika?
19. Kokius žinote Didžiojo Tėvynės karo dalyvius, dir bančius jūsų fakultete, Universitete? 20. Kokiame veikale V. I. Leninas apibūdino Tėvynės sąvoką?
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI FF II kurso studentas V. Damijonaitis; IV kurso studentė D. Sil kinytė. IF I kurso studentas A. Pauliukonls. PF III kurso studentai V. Šimkus, I. Gilevskis. EKFF III kurso studentai G. Burokas, V. Petronytė, I. Tomkunaltė; II kurso studentas K. Smagarauskas; I kurso studentė R. Kastaunaltė. MaF I kurso studentai A. Glneika, A. Vilkaitis, N. Gri ciūtė; II kurso studentė V. Salogubova; IV kurso studentė A. Na vickaitė.
POVANDENINIO KIOJIMO MĖGĖJŲ SIUI I
PLAU kasi š. m kovo 16 dieną 19 DĖME valandą Centriniuose rūmuo se 55 kambaryje.
Fizikos fakultete organi zuojama povandeninio plau kiojimo sekcija. Kviečiame dalyvauti Universiteto stu dentus ir darbuotojus. Užsi registruoti galima iki balan džio mėn. 15 d. Registruoja mės Fizikos fakulteto 513 kambaryje arba telefonu 74-74-10 pas Saulių Dagį.
Būrio komisaras
Dingusį studento pažymėji mą Nr 800908, išduotą Filo logijos fakulteto studentei Rimai PABALYTEI, laikyt1 negaliojančiu.
Dingusi studento pažymėji mą Nr. 782019, išduotą FF studentei Virginijai ABRAStudentų statybos būrio MAVICIUTEI, laikyti nega j.Grelfsvaldas-Bl" nariai ren liojančiu.
dEmesioi
Laikraščio korektoriai: E. Butrimas, A. Birbilas.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis stud entas". Telefonai — 811179, ketvirtadieniais spaustuvėle 610444 Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. aCoBeTCKHū cryAeHT# — opran napTKOMa, peicropaTa, KOhnrreTa AKCM Autbm, npo$KOMa opAeHOB TpyAoaoro Kpacuoro 3HaMeHH h Apy*6m napoAOB BnAMUoccuoro yiumeparTeTa mm. B. Kancyuaca. Ha autob ckom s3Mice. PeAaKTop M. BapannuipraSTe.
LV 02083 Užs. Nr. 739 Tiražas 4500
Redaktorė J. VARAPNICKATrE