VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
U AJLVBII >13 suuDencas VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUQ 1950 Mt-TŲ
1982 m. kovo 12 diena, penktadienis
KAD IŠSIPILDYTŲ SVAJONĖ
SAVAITĖ:
CHEMIJOS
PRAMONĖS Praverkim Chemijos fakulteto duris... Pirmoji paskaita. Vieni klauso dėstytojo aiškinimo, kiti palinksta prie naujo ban dymo. Tylos niekas ne drumsčia. Praeikim tyliai fakulte to koridoriais, stabtelėkim prie vienos kitos la boratorijos, užkalbinkim sutiktą dėstytoją, studen tą. — Mes mokomės tik pirmi metai, — pasakoja busimoji biochemike As ta Veleckaitė. — Baigiau Vilniaus S. Nėries vidu
— Norėčiau mokslinį darbą... •— Mane labiau traukia pramonė, — tvirtina Da na. — Mokytis nesunku? — Sunkoka... Bet ir ta, pamilsta ir jau nebe įdomu. •. Ir grupės drau palieka gamyklos... gai puikūs.
— Šiemet paskyrimus gauna 77 mūsų fakulteto studentai, — pasakoja ChF prodekanas doc. R. Jurevičius. — Ne visi nueis ten, kur nori. Ne maža mūsų absolventų dirbs mokslinį darba
DARBUOTOJAMS
kos, radijo, mašinų gamy bos pramonei, kur reika lingos kietos, atsparios korozijai sidabro dangos. S. Ordžonikidzės vardo
Tarybos Prezidiume Už ilgameti vaisingą moks linį pedagogini darbą ir ak tyvų dalyvavimą visuomeni niame gyvenime septyniasde šimtųjų gimimo metinių pro ga Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto ka tedros vedėjas, Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros švietimo darbuotojas Levas VLADIMIROVAS apdovanotas Lietu
vos TSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo garbės raš tu.
Kaina 2 kap.
Nr. 8(1187)
AŠTUONIOLIKTOJI
LTSR Aukščiausiosios
Kolčugo gamykloje Įdieg tas kitas išradimas — elektrolitas blizgančiam kietam sidabravimui. Ga mykloje šiuo elektrolitu dengiami stalo įrankiai. — Palaikome ryšius su daugeliu šalies ir respub likos įmonių, — kalba doc. V. Skučas. — Moks lo darbuose niekada ne apsieinama be studentų. Reikalingos jų žinios, su gebėjimai. O ir patiems studentams tai padeda tiek studijose, tiek prak tikoje. — Visos katedros turi susidariusios ūkiskaitos sutartis su įvairiomis ga myklomis, fabrikais, — pasakoja Organinės che
mijos katedros vedėjas profesorius chemijos dak taras V. Daukšas. — Di delė ūkiskaitinių darbą apimtis. Dirba juos ir mū sų studentai: kartu moko si, kartu praktikos įgyja.
Tik per pertrauką • nu trūksta tyla, tarsi atgyja pats fakultetas. Trumpa toji pertrauka. Ir vėl bu simieji chemikai palinks prie užrašų, tęs bandy mus. Kad mažiau klausi mų liktų, kad kuo dau giau sužinotų, kad išsipil dytų svajonė — tapti ge ru chemiku. Janina PRANKAITĖ
Stabtelėkim prie paskai tų tvarkaraščio. Penktojo kurso studentams skirtoje skiltyje užrašas: „Diplo minis darbas". Kaip jiem' sekasi? Laboratorijoje — poli merų chemijos penktakui šiai: Vilija Vaitelavičiū tė, Vitas Bitė, LiudDrumžlytė, Rasa Miką lauskaitė. — Ruošiame diplomi nius, — paaiškina. — Būsiu mokytoja, sako Liuda. — O aš gavau paskyri mą į gamyklą, — Rasa. — Labai retai tenka pasėdėti skaitykloje, pasakoja organinės chemi jos penktakursė Roma Adomaitytė. — Vos ne visą laiką praleidžiu vais tų sintezės ir tyrimo pro bleminėje laboratorijoje. Pradedi kokį bandymą, negali jo palikti, maga kuo greičiau rezultatus pamatyti... — Ir nejgrįsta tas pats darbas? — Ne. Kai įdomu, ne nusibosta. Roma dirbs Biochemi jos institute. O valandos, praleistos laboratorijoje, nenueis veltui. — Pradėsiu dirbti, tada ir galėsiu atsakyti, ar sa vo keliu nuėjau.
Vaistų sintezės tr tyrimo probleminėje laboratorijoje.
rinę mokyklą, jau mokyk loje mėgau chemiją... — O dabar? — Kol kas nesigailim, — pritaria draugei Dana Sartanavičiūtė. Ji studi juoja stambiamolekulinių junginių chemiją. — O kur dirbt norėtu mėt, mergaitės?
Mokslų akademijoje, mokslo tyrimo institutuo se, Universitete. Dauge lis taps pramonės specia listais — Universiteto auklėtinių sulauks Jona vos azotinių trąšų ir ki tos gamyklos. Dažnai taip būna: iš pradžių nepatin ka darbas, paskui pripran
Fizikinės chemijos ka tedra garsėja elektrolizės darbais. Dėstytojų ir stu dentų pastangomis buv j sukurtas naujas sidabra vimo būdas, kurį pripaži no išradimu. Dabar jis laikomas valstybiniu stan dartu. Taikant šį būdą, neišsiskiria laisvas ciani das (labai nuodingas). Iš radimas skirtas elektrom
Polimerų chemijos katedras diplomantės.
Autorės nuotraukos.