TU PILNATEISĖ - MUSŲ ŠALY! VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
imt VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
R. SADAUSKAS
MERGINOS Į saulę langus atveria, — Toks šiltas šiemet kovas... — Rytoj, merginos, velkamės Suknias trumpom rankovėm. — Ak tu, šauni nenuorama, Kaip spindi tavo akys. Matyt, jis vakar vakarą Kažką brangaus pasakė. .. — Ką tu! Jisai pavasario Dar laukti — nebelaukia. . . Manai? Žiūrėk ateina jau, Be skrybėlės — vienplaukis.
Tikrai jos moka lyriškai Svajoti ir gyventi, Todėl anksti pavasrį Ir švenčia savo šventę.
Britanijos moterys jau dauge li metų , švenčia kovo 8-ją, viso pasaulio moterų vienybės dieną. Jos demonstruoja savo teises, kaip motinų — duoti pasauliui vaikus laisvus nuo skurdo ir karo baimės, kaip darbininkių — dalyvauti visose gamybos šako se ir įsigyti visas profesijas, gauti vienodą atlyginimą už vie nodą darbą, kaip piliečių — teisę į lygią padėtį su vyrais ir pilnas demokratines galimybes. Minėjimas turi daugelį formų. Kartais vyksta dideli nacionali niai susirinkimai su delegatais iš visos šalies, atstovaujančiais šimtus tūkstančių moterų, kar tais mažesni susirinkimai visos šalies miestuose ir kaimuose. Kalba žymūs vyrai ir moterys Iš visų mokslo, auklėjimo, sveika tos apsaugos ir kitų sričių, ir iš organizacijų, susijusių su vie nu ar kitu moterų teisių reika lavimu. Dažniausiai ta proga vyksta sesijos susirinkimai, kur visas
AR TAI GRAŽU?
KLASĖJE TYLU...
KETVIRTADIENIS
Kaina 20 kap.
INTERNATIONAL WOMEN'S DAY IN BRITAIN laikas pašvęstas patyrimui ir pasiūlymams iš gamyklų, įstai gų ir profesinių darbininkių veiklos. Namų šeimininkės taip pat dalyvauja konferencijose. Naujos rūšies pasilinksminimas taip pat suvaidino tam tikrą vaidmenį: scenos pastatymai — drama, apybraiža, daina ir eilės. Iškeliamos kasdieninės problemos ir moterų kova už savo teises — su scenarijais ir atlikimu pa čių moterų, pasirodančių sceno je pirmą kartą gyvenime ir sėk mingai! Tokiu būdu i minėjimą pavyko įtraukti moteris, kurios laiko susirinkimams”, „neturi bet yra pasiruošusios kovoti už taiką ir savo šeimų saugumą. Paskutiniaisiais metais virš vi sų kitų klausimų iškilo reikalas veikti, kad baigtųsi branduoli nio karo grėsmė, ir kur tik vyksta Judėjimas už taiką, mote rys organizuoja demonstracijas, dalyvauja konferencijose — vie tinėse, nacionalinėse ir tarptau tinėse. šiame trumpame straips nyje paliesiu tik du pavyzdžius: gedulingą budėjimą prie parla mento Bendruomenių rūmų ir išstojimą prieš JAV raketinių bazių statymą Britanijoje. Kaip liūdesio ir gedulo simbolis dėl branduolinio karo aukų, Jei vo kia katastrofa įvyktų, moterys, apsirengusios Juodais gedulo drabužiais, su šūkiais diena po dienos demonstravo prie Bend ruomenių rūmų: „Priminti vy riausybei mirtis, kurių priežas timi ji bus, Jei ji ir toliau rei kalaus tęsti branduolinės bom bos bandymus”. Tai buvo tylus, bet jaudinantis protestas, išreiškiąs neapykantą vandenilinės bombos tragedijai. Moterys dalyvavo neseniai įvykusiame JAV raketinių bazių „įsiveržime’’ į Rytų Angliją, kabindamosi ant spygliuotų vielų, nušluodamos Oro Pajėgų patru lius, „pagrobdamos” milžiniš kus betono skiedinius ir užkirsdamos kelią kelioms valandoms tuo būdu parodydamos neapy kantą Anglijos panaudojimui Amerikos branduolinio karo ba ze. šie veiksmai iššaukė valdžios represijas. Jauna moteris, kuri buvo užlipusi ant 30 pėdų aukš čio betono maišytuvo buvo nu versta į purvą ir cemento miši nį ir vėliau nuvesta i sargybos patalpą, bet tai nesutrukdė jai pasakyti kalbą per langą darbi ninkams, besiruošiantiems pra dėti darbą. Dėl to Ji kartu su 21 kita moterimi, tarp kurių bu vo ir Mančesterio Technologijos koledžo lektoriaus žmona, pra leido Naujųjų metų šventes ka lėjime. Du Jaunuoliai iš kalinių tarpo protestuodami paskelbė bado streiką, rimtai rizikuodami sveikata.
OVO 8-SIOS PROGA Ekonomikos mokslų fakulteto studentai nori pasveikinti studentę Danguolę BražytęI Ramoškienę. Vidurinę mokyklą ji baigė bevelk prieš h O metų. Mokytis toliau nebuvo sąlygų: anksti mirė tėvas, v tiko ligonė motina ir mažametis broliukas. Danguolė pra dėjo dirbti gamyboje. Slinko metai, bet noras mokytis nebęso. Kai 1958 metų pavasarį ji rimtai nusprendė stoti Į Universitetą, vieni pažįstami gyrė jos pasiryžimą, kiti, „Žmoguje viskas turi būti Geras dalykas, kada mertiesiog šaipėsi — ant senatvės, mat, sugalvojo mokytis. Vyras pritarė Danguolės sumanymui, trejų metų dukrelė gražu, — pasakė didysis rusų gaitės kreipia dėmesį į savo Irgi netrukdė mamytei: juk ji turi gerą senelę, ištisas dienas literatūros klasikas Antonas išorę, skoningai rengiasi ir Pavlovičius Čechovas, — ir prižiūri savo galvą, veidą, braleldžla puikiame vaikų darželyje. Ir štai Danguolė jau Ekonomikos mokslų fakulteto, pramo veidas, ir drabužiai, ir siela, rankas, tačiau kada jau atsi randa vergavimas apdarų manės specialybės studentė. Iš pradžių Universitete jai buvo ir mintys”. Kam iš mūsų nepatinka tai, dingumui, kada pokalbiams nelengva. Po tiek metų sunku įsitraukti į darbą, pasivyti draugus. Tačiau ji nenusiminė ir mokėsi. Šilą sesiją Danguo kas gražu, kuri iš mūsų mo apie juos užimama didesnė laisvalaikio dalis, kada jie lė baigė puikiai: visi penketai Ir tik vienas ketvertas. terų nenori būti graži? Bet ar tampa pagrindiniu merginos Todėl moters dienos proga nuoširdžiai sveikiname stu visada mes teisingai supran rūpesčiu, tada jau reikia su dentę Danguolę ir linkime sėkmės moksle. tame grožį, ar visos mokame tuo reiškiniu kovoti, kad jis EMF studentai teisingai pajusti jį. Tikriau neprivestų prie visiško stu dentės sumlesčionėjimo. sia ne, nes jeigu jau reiktų Mūsų sąlygomis moterysatsakyti teigiamai, tai, tur būt, studentės turi ypač daug nereiktų apie tai ir kalbėti. progos kalbėti ne tik siaura me savo grupės ratelyje, bet Kas gi mergaitėje ir jos ir — Gerai, tikrai gerai, — — žadėjau niekada nerapasisakyti susirinkimuose, jšyti mokiniams dvejetų, o džiaugiasi draugai. — Ir aiš buityje yra gražu? prabilti auditorijose ir kitur. tai, kas Kalbėti kultūringai — reiškia Pirmiausia — ■štai pačią pirmą pamoką pri- kiai kalbėjai, ir gražiai. jsiėjo, — jaudindamasi kalba Mokytojų kambaryje trum skoninga, švaru, natūralu, kalbėti bendrine literatūrine ■Nijolė. kalba, neįpinant žargono, sve pas Nijolės pamokos aptari kuklu. — Tai, kad Stelmokas nie- mas. Keletą praktiškų patari Mūsų dauguma ne prieš timų kalbos žodžių. O kaip Iko ir neatsakė, — guodė Ni- mu pasako mokytoja Barano madas. Kai kurios madingos dažnai studenčių tarpe tenka ■Jolę pamokoje dalyvavę drau- vą, praktikos vadovas dėst. linijos yra labai gražios ir išgirsti: „Oi, koks jis fainas”, todėl — nemaža dalis „jis laukia eilėje stipkės”, Igal. — Argi taip reikia pa- Kmita ir draugai. patogios, U™ merginų jomis greitai pasi „susipažink su mano siostra”, Isakoti apie Vakarų Sibiro Nijolės Bružaitės pirmoji ■turtus? Bet tavo pamoka bu- pamoka įvertinta labai gerai, naudoja. Tačiau kaip dažnai „eisiu šiandien į konservą” ir peržengiama riba: sijonas pan. Ivo įdomi. .. į kitą pamoką eidama ji bus čia susiaurinamas iki tokio laips Argi tai gražu? Nijolės Bružaitės pamoka drąsesnė, nesijaudins. nio, kad primena pančius, dėl Dėst. Spokevlčienė ■draugams buvo įdomi, gal — Ne, nesijaudinti negali perdaug giliai iškirptos suk ■ būt, daugiau todėl, kad tai ■buvo jos pirmoji pamoka, bet ma, — pagalvojusi sako Ni nelės darosi nepatogu net pa? Iseptintokams — gražiai, atš jolė, — senesni mokytojai ir šaliniam stebėtojui, dideli, akiai, su įsimenančiais palygi- tai sako, kad prieš kiekvieną pūpsantieji auskarai taip ne-į tinka prie stambių, papurusių Įnimais papasakota nauja pa- pamoką kažko neramu.,.. žandukų... < ■moka „Vakarų Sibiro klimaE. Grigallūnaltė Itas". Ir kas svarbiausia, kad Kas gali būti gražiau už Jvisl mokiniai turėjo atidžiai ilgas kasas, kurioms nepri ■klausytis naujosios mokytojos lygsta jokia įmantriausia šu- j ■aiškinimo. Ji labai „gudri”: SEKMADIENĮ, pirmą pavasario kuosena? Bet ar mes visada į ■pasakoja, pasakoja, tik staiga dieną, GMF studentai su savo įvertiname šį grožį? Štai, žiū-> ■ ims ir paprašys kurį mokinį saviveiklos kolektyvu išvyko i rėk, nekartą žvelgei ir gro Dūkšto rajoną. Tą dieną dukšžėjaisi pirmo kurso studen ■ parodyti upę, ežerą. tiečiai kasmet organizuoja „Jau I Nijolės pasakojimas apie nojo kolūkiečio” dieną, kur su tės vešliomis kasomis, o kartą' ■Vakarų Sibiro klimatą balg- veda darbo rezultatus, kelia trū atėjus vietoj jų radai dirbti kalba apie jaunimo už nai iškedentą galvutę, ant ■|tas. Ji glaustai kartoja su kumus, davinius. ■ mokiniais išdėstytą pamoką. į Šiais metais jaunimas daugiau akių ir skruostų netvarkingai ■kiekvieną mokytojos klausimą sia kalbėjo apie mokymąsi, be užkritusius „karčius”. O kai negalima valdyti techni kada prie smulkaus, dailaus Į ■ pakyla beveik tos pačios pan kurio kos, sunku dirbti žemės ūkyje. studentės veiduko taip norisi ikos. Tačiau Nijolė klausia ir Visi jie priėjo išvadą — moky ■ tų, kurie nekelia rankų — tis būtina. Daug mokymosi klau papurenti visai nevykusias j • > ■ kitą kartą jie įdėmiau klausy- simu kalbėjo fakulteto komjauni „pelės uodegas”.. . mo organizacijos sekretorius ■sis pamokos aiškinimo. Norėdamos būti gražiomis, drg. C. Kudaba. Jis plačiai nu Skambutis. O galėjo dar švietė įstojimo l aukštąsias mo patraukliomis, kai kurios jau ■nesibaigti pamoka. Nijolė ga kyklas sąlygas, papasakojo apie nos mergaitės pradeda vartoti S kultūrini darbą ir ilėjo dar ilgai pasakoti moki- visuomenini gyvenimą. Jis kvietė Jaunuosius antakiams pieštukus, lūpų daBniams, klausinėti juos. Juk ji gamybininkus stoti i aukštąsias žus, manikiūrą. Aš nesu prieš ■ taip ilgai ir kruopščiai ruošė- mokyklas, technikumus. kosmetikos priemones ir skai ir nuoširdūs santy tau, kad jos kai kuriais atve ■ si savo pirmajai pamokai, kiaiDraugiški užsimezgė tarp kaimo Jau ■ perskaitė daug knygų, perver- nimo ir studentų. Studentų me jais netgi pageidautinos, bet ■ tė daug albumų. .. ninei programai _ fakulteto ir čia reikalingas saikas, mo Kada neužsuksi į agitpunktą Nr. 28 (Stalino prospektas 3), dainininkams ir dainininkėms, kėjimas jomis naudotis, krei Skuba būrelis IV kurso muzikantams r nelemtiems „špo piant dėmesį į daugelį daly visuomet rasi žmonių. Ir ne be reikalo. Čia jie visuomet sužino ■ geografų į mokytojų kaniba sininkams”, isukarusiems smulkias informacijas juos dominančiais klausimais, supažindina kuple le. o Nijolė vis nerimsta: mi su rinkimų nuostatais bei su kandidatais l LTSR Aukščiau tus apie rajono pirmūnus ir tin kų. Ar gali kam nors sukelti siosios Tarybos ir vietinių tarybų deputatus. Šie agitpunkto agi ginius, ilgai plojo kolūkiečiai. pasigėrėjimą ryškiai raudoni į —Ar girdėjosi, kai aš patatoriai — tiek dėstytojai, tiek Istorijos-filologijos fakulteto stu Tik vėlai vakare patenkinti stu ■ šakojau, ar tikslius klau dentai grĮžo į Vilnių. Ir vėl jie nagai ir nešvarios panagės, dentai, dirba gerai. psimus daviau atsakinėjan- repetuoja, ruošia programą se parausvintos lūpos Ir nuklypę' Matome dėstytoją Radvilavičių, stud. Staugaltytę ir Kerpauskaitę tikslinančius rinkėjų sąrašus. I tiems? batai... kančiai išvykai.
K
1959 m. Kovo mėn,
Jaunimas, kartu ir studentai, stovi judėjimo už taiką Britani joje priešaky. Karo metais viėna Oksfordo studentė neteko abiejų kojų, bombarduojant nacistams. Po to smūgio pirmosiomis die nomis ji pajuto, kad gyvenimas jai jau nieko nežada, bet vis dėlto ji vėl pakilo kovoti prieš kartą ir, kaip dviejų vaikų moti na, vedė Britanijos moteris į ko vą prieš fašistų generolų apgink lavimą 1954 metais. Moteris ir jaunimą dabar do mina daug klausimų, bet tik ke letą iš jų galima paminėti, nes kai kurie gali pasirodyti keisti tarybiniams studentams, augan tiems lygiateisiais Šiandien iš 84.458 studentų universitetuose tik 20.000 mote rų, iš 36 dabartinių vidurinių mokyklų vadovų tik viena yra sudaro moteris, nors moterys mokytojų daugumą, Iš 1000 universiteto profesorių tik 30 yra moterys. Tarybų Sąjungos moterų teisės yra užtikrintos konstitucija. Kapitalistiniame pasaulyje dėl jų reikia kovoti. Anglijoje daug teisių buvo laimėta per ilgą il gą kovą. Pramonės vystymasis bet kurioje šalyje atitinkamai keičia ir moterį, palaipsniui ma žina sunkų namų darbą, pakei čia pasenusią pažiūrą į moterį ir ..moters vietą”, bet dar daug kas lieka padaryti tose šalyse, kur kiekvienas moterų pažengimas į priekį iššaukia reakciją. Pavyzdžiui, nors Anglijos mote rys nuo 1919 metų qavo teisę būti Parlamento nariais, tačiau tik 69 moterys yra užėmę narių vietas Benddruomenių rūmuose per visus tuos metus ir dabar iš 625 rūmų narių tik 24 yra moterys, nors jos sudaro pusę rinkėjų ir vieną trečiąją šalies gyventojų. Ekonominė lygybė yra svar biausia, ir šioje srityje moterys atsilieka. Nors daug moterų yra pramonėje ir turi įvairias pro fesijas, dažnai dirbdamos tokį pat darbą kaip vyrai, tačiau gauna tik nuo 61 proc. iki 84 proc. (84 proc. tik pramonėje) užmokesčio mokamo vyrams. Daugumas Anglijos moterų or ganizacijų kovoja ir prieš auk lėjimo sistemą, kuri nulemia dar bininko vaiko išsiauklėjimą ir ateitį, nes 11 metų amžiaus ne išlaikęs konkursinių egzaminų, jis neturi daugiau galimybių aukštajam mokslui. Šiuos ir daug kitų klausimų spręs Anglijos moterys per šią kovo 8-ją ir po to.
Rinkimu išvakarėse GMF komjaunimo biuras nutarė kuo geriausiai sutikti rinkimus į LTSR Aukščiausią ją Tarybą. Sudaryta meninė agitbrigada, kuri su progra ma bei paskaitom aplankys kai kuriuos Dūkšto ir Eišiš kių rajonų kolūkius. Jau bai giama ruošti programa — dainos, šokiai, muzikiniai da lykėliai ir kt. Išvykų metu numatoma arčiau susipažinti su kolūkiniu kaimu, bendrauti su kolūkie čiais. CI. Pustelnlkovas
Doc. Meškauskui—50 metu i
DIPLOMANTŲ
DARBAI
vo išrinktas į Kauno miesto pogrindinės komjaunimo or ( 1 ganizacijos komitetą. Atkūrus Tarybų valdžią Lie Fizikos-matematikos fakulteto tuvoje, drg. Meškauskas yra fizikos laboratorijose šiuo metu Lietuvos TSR Aukščiausiojo pilna studenų. Tai diplomantai busimieji fizikai. Teismo narys ir Vilniaus Vals — Eksperimentinės fizikos kated tybinio Universiteto marksiz ros diplomantai savo darbuose mo-leninizmo katedros dėstyto sprendžia praktines problemas. Mokslo pirmūnas Vytautas Silaljas. sprendžia kontaktinių po Didžiojo Tėvynės karo me nikas tencialų matavimą įvairiose at tu drg. Meškauskas dirba mosferose. O jo draugas A. Vil RTFSR Teisingumo liaudies činskas tiria poligrafinių sluoks savybes. komisariate, Lietuvos TSR niųToskaipatkurias katedros diplomantė Liaudies komisarų taryboje, M. Parchomenko pasirinko diplo „Tarybų Lietuvos” laikraščio minio darbo temą „Stacionarinis laidumas ir kvartinis selenistinio redakcijoje. išėjimas”. Komjaunuolė Išvadavus Tarybų Lietuvą kadmio šiomis dienomis baigė eksperi iš fašistinės okupacijos, drg. mentinę dalį. Nuotraukoje jus Meškauskas vėl dėsto mūsų matote ją matuojančią kvantinį Universitete, eina katedros išėjimą. A. PETRAUSKAS vedėjo, Istorijos-filologijos _ __ Kovo 1 dieną sukako 50 dekano, Universiteto prorek metų nuo filosofijos mokslų toriaus mokymo reikalams kandidato Eugenijaus Meš pareigas, vadovauja dialekti kausko gimimo dienos. nio ir istorinio materializmo Drg. E. Meškauskas dirba katedrai. 1955 metais drg. mūsų Universitete daugiau Meškauskas sėkmingai apgy kaip 15 metų. Studentai ir nė Maskvos M. Lomonosovo puoti taip lengva, gera. Veidai apkepusias, karštas, mėtydami pašviesėję, o langas atrodo toks> Jas iš delno į delną... dėstytojai pažįsta jį kaip ga v. Universitete disertaciją fi didelis Drąsiau, Albertai! Patikėk, kad didelis. .. .Norisi tada pa bų pedagogą ir jautrų bei losofijos mokslų kandidato klausti: „Ar nemeluoji, Albertai?’ tavo svajonė galima ir vykis ją! nuoširdų žmogų. .. .Plunksna lengvai nučiuožė Tu juk, žinai, kad sunkiai sun laipsniui įgyti. patikėdama pačią kiai ji atsikels iš lovos, O gal popieriumi, Drg. E. Meškauskas dar Garbingos sukakties proga ir neatsikels? Ko nesakai teisy- gražiausią ir neramiausią pas jaunystėje įsijungė į nelega linkime Jubiliatui sėkmingo, bės?” laptį. O dabar tik ir girdi palatoje: Draugai įsiskoli matematikos egza- sas nežino, tyli ir liai veikusią Lietuvos komu kūrybingo darbo moksle ir Jaunasis gydytojas tyli, Vaišiąnakt man vėl no. Kaip į tą fak mino. Šeštokas. kiškai linksmas jo veidas staiga „Gydytojau, nistinio jaunimo sąjungą. Bu- studentų auklėjime. skaudėjo krūtinę. Gydytojau, o pasidaro liūdnas ir rimtas: Susirinkusieji ne- Svarstymas bai kada mane namo išrašysite?” tą pažiūrės kursas, — Negalima. Ji turi tikėti, Neįprasta tai Albertui: „Koks aš ko jis pareikalaus beturi ko pridėt, gėsi. Ką gali paša gydytojas. Studentas aš. Ot, kad iš dvejetukininkų? Vienas vaikinas, tie- kyti kursas Šešto taip pačiam savarankiškai pa Pirmo kurso fi sa, mano, kad reik- kui, kursas surinkęs daryti operaciją... Kaip pro zikų susirinkimas tų Gaidžiui sudary- per 3 egzaminus 12 fesorius Norkūnas. ..” Kiekvienas savo kelyje sutin svarsto sesijos Tiesa, var ’ re ti sąlygas du kartus dvejetų. ka žmogų, kurio paveikslas stip zultatus. Kurso per savaitę užsiimi gaiš negalais dalis riai įauga į mintis, į kurį nori Gai nėti laboratorijoje iš jų dar sesijos būti panašus. Gal todėl ir jau draugams A. nojo gydytojo balse, sakant „pro džiui ir A. Šešto — tada skola grei- metu buvo likvi Pavadinsime tai vieno laiško Albertas nusišypso, pasitraukia kad pasveiks. Būtinai turi ti fesorius Norkūnas”, pasigirsta kui ................ sesija baigėsi čiau išnyktų, Kiti duoti, bet netikru istorija. Laiškas — languotas, kėdę arčiau: kėti! ypatingai švelni ir šilta gaidelė. mas dėl ateinančių mokyklinio sąsiuvinio lapukas, .. . Koridoriumi lengvai nučiuo Nematomais pirštais Ji nuskaid liūdnai: jie turi po tyli, — Na, mamyte, parodykite išmargintas nedailiomis, pakry man liežuvį, nebijokite, aš ne žia žingsniai. Palatoje tylu. Vėl rina kaktą ir sutviska akyse. A. Šeštokas, tu- sesijų laimingos pa du įsiskolinimus. pusiomis raidėmis: langas atrodo toks pat kaip bu pyksiu. • Atėjo jie abu beveik kartu: baigos daugeliui Gaidžio, parvir rįs du dvejetus „Šešto kurso medikui A. Ožiūne profesorius ir svajonė būti chi Ligonė, gerokai pražilusi, be- vęs, ir kiekvieną apninka nui Tik rurgu. Vieną po kitos dienas usio per egzami iš chemijos ir ma- liko. Atrodo, kad J ‘ kraujėm lūpom moterėlė paban linksmos, sunkios mintys. ...Dėkoju už Jūsų nuoširdų el ir liko jo atnešta džiugi Jaunystės godžiai praryja darbas, O tarp nus, susirinkime nė tematikos,— atslsa- ne vienas sėdi gesį su manimi ir su kitais li do nusišypsoti: tik kažkaip gai dalelė, mažytis didelės žmogaus tų dienų persipindama su sunko aiškintis kursui, galvoja: „Gal per liai persikreipia veidas. O akys ra. Jam, tur būt, ne goniais. ..” šilumos trupinėlis. Liko viltis. raitosi kūmais ir rūpesčiais, Parašė jį Kovarsko rajono — klausiančios, įdėmios siurbia O koks tai nuostabus vaistas! kaitri ir šviesi gijelė — ąydytoįdomu, ką mano esą neturį rūpėti kitą sesiją gausiu .. . Geriau kolūkietis P. Karvelis. Kiek tikro si į Jo aukštą stuomenį, gaudo Bet kad tik juo būtų galima iš jo laimė. O kas gi ji yra? Ar apie jį draugai. Bet jo asmeniniai reika dvejetą aš. linksmą blikčiojantj žvilgsnį. dėkingumo turėjo būti to žmo gydyti žmogų Na, gerai, jei ir galima ją pamatyti? Ją dažnai lai. Taip, sunku tei jau patylėti”. Ir nene visi draugai ži gaus širdyje, kada nebeužtenka Lyg norėtų atsigerti jo jėgų ir ne vien juo, tai nors visada ' " išqy- gali sutikti ligoninės laukiama sintis, kai argumen atsistoja nė vienas, paspausti ranką, pasakyti žo- Jaunystės ir... gyventi! dyti. jam.. . Praplikusia galva, žvit no, ką manyti apie — Dabar ant šito šono... — „Draukad džiu „ačiū”, kai norisi, Koks stiprus tu atrodai pats riom akim, buvęs ligonis stip A. Gaidį, nes gir tai nesvarūs, jokių nepasako: žmonės, kurie kasdieną eina stiprios, dailios, tikros chirurgo sau ir kitiems, kai grąžini gy- riai krato Alberto rimtų priežasčių gai, mums visas gy disi balsai: pro šalį, skuba užimti gausybės rankos lengvai ir atsargiai ap vybę. Bet Juk kartais būna ir nenori jos išleisti: reikalų, išgirstų: „Gerbkite jį, verčia ligonę. Pagaliau Jis atsa taip, kad viršum ligonio lovos — Gaidys? o dvejetams gauti, at- venimasUniversite— Ačiū, daktare,ačiū.Teisy ~ Pa- te prieš akis, pa žmogų, kuris kovoja už gyvybę, kys į tą nebylų akių klausimą lenkiasi dviese: gydytojas ir mir bę kalbant, nebetikėjau,kad dar kiek jis turi įsisko- rodo, nebuvo. nuoširdų, tikrą, tarybinėje mo „Kaip?” tis. Kovoja Jie kaip pikčiausi pamatysiu savo pačią. čiais Šeštoko žo- dėkim vienas kitam, linimų? kykloje išauklėtą darbo žmogų!” — Tik kantrybės! O paskui priešai. O paskui. . . vienas Jų Kaukšėdamas stipriais auli tariant, jis darykim viską, kad — Vieną iš ma- džiais mes ir patys jus namo išprašy- išeina iš palatos. niais batais, jis nulipa laiptukais arba negabus, arba nesikartotų ta liūd— Tai buvo praktikos metu ir nueina, truputį susikūprinęs tematikos. . . sim. Parvažiuosit — vyras ne *** nepasiruošė egzami- na dvejetų istorija, pažins: sakys, pajaunėjusi, pa Ukmergėje, — prisimena Alber su ryšulėliu. Atsisuka. O, jis at tas. — Antrą parą tęsėsi kova simins tą nieku ypatingu neįsi— Na, o fizika? nams tiek, kiek rel- Tada galėsim drąDidelės, giliai įkritusios akys gražėjusi. .. už dviejų mėnesių kūdikio gy menantį jaunojo gydytojo — Al su nerimu seka gydytojo veidą. Atrodo, kad palaton pro ma išaiš- kia. Gabumų lyg ir šiai žiūrėti vienas Pagaliau vybę. Mažytės suskirdusios lū- berto Ožiūno veidą. Ir po dau O kiek kartų Jis tose patamsėjušūstelėjo pukės triukšmingai ir kėja, kad Gaidys, užtektų, nes Šešto kitam į akis, tada sunkiai gelio metų atsimins. siose akyse išškaitydavo tik du žytį atvirą langiuką ir Kvė- gaudė orą. „Kad nors kiek tu Gal būt, tai į redakciją at- nepadaręs laborato kas seniai nereika- nė vienas, jei žodžius: „Kaip?” ir „Gyventi!” kvapus pavasario vėjas. būtum didesnis, nors pasakytum siųsto laiško autorius P. Karve pa- gaus dvejetą, nega ką tau skauda...” Albertas be lis? Gal būt. O gal kitas. Kiek rinių darbų, negavo lingas draugų ir galbos. O kodėl ne- lės pasakyti — ar jėgiškai apsižvalgė. Kitoje lovos žmonių vien praktikos metu fizikos įskaitos pusėje sėdėjęs senukas gydyto praėjo pro ligoninės laukiamąjį, neišlaikė aukštosios pasiruošė jis? Kur- jūs man padėjot?” jas tyliai patraukė kėdę Ir atsi
Dėl dvejetų, draugai, ir jūs kalti
VIENO LAIŠKO ISTORIJA
o kiek dar Jų praeis. Ar užteks stojo: „Tuojau ir viskas.” žvilg visiems tavo Jaunystės, šilumos? terėjęs į susikuprinusį vaikiną, . . .Pro duris įsiveržęs vėjas pridėjo: „Nei tu, nei aš nekal lanksto mažytį išmargintą popie tas. Darėme viską... ką galėjo rėlį. Atrodo, kad laiško istorija me”. O galvą gręžia viena ir ta ir baigta, o žmogaus? žmogaus pati mintis: „Nejaugi aš visai tik prasidėjo — pirmuoju dėkin bejėgis? Bejėgė medicina? Bet gumo laišku. tai panašu į šventvagystę! Rei M. GAVĖNAITĖ kia dar pabandyti”. .. .Paskutinį kartą susikibo gydytojas ir mirtis. Vaikas su gargaliavo ir nutilo. Mažytis PASAKOKITE, DRAUGAI žmogus tik atėjęs ir vėl pasi PROFORGAI! traukė iš pasaulio. Albertas lė tai atsistojo ir išėjo iš palatos... Girdėdavo jis anksčiau, kad Profgrupė yra pagrindinė gydytojai abejingi mirčiai. „Aiš profsąjunginio darbo grandis, ku, pripranta žmones pjaustyti, — kad kokį ir papjaus, kas jam”, o proforgas — pagrindinis ir — sakydavo kaimynai. O da tiesioginis grupės darbo orga bar net rankų nepakeli, kaip ne nizatorius. Todėl vykdant pa savas........... Nejaugi nieko negali ma buvo padaryti? Nieko”. Kas grindinį uždavinį — paruošti būtų, jeigu tavęs nešauktų ki tas sužalotas ir bejėgis žmogus? Kaip tu, gydytojau, pamirštum tą, kurio negalėjai išgelbėti? Ar žinojo jis, koks sunkus ir kartu džiaugsmingas bus jo ke lias, kada pirmą kartą išdrįso pasakyti: „Noriu būti gydyto praktiniam darbui gerą Ir vi ju”. O tai buvo Jau labai seniai, prieš kokius devynerius metus, sapusiškai išsilavinusį specia kai jis buvo ištįsęs šviesiaplau listą — didelė atsakomybės kis vaikinukas ir mokėsi dešim dalis tenka visam kolektyvui, toje klasėje. g ypač proforgui, nes jis or žemutis, atsikišusia ožio barz dele, žilais smilkiniais mokytojas ganizuoja visą mokomąiį-aukpadėjo kreidą. Kelinti metai jis lėjamąjį darbą. Proforgas turi rašo dešimtokams tą pačią temą: sugebėti organizuoti žmones, „Kuo aš noriu būti”. Nutilo kla pažinti juos ir padėti. Tačiau sė tik lengvai krebžda plunks pakanka nos popieriumi, vedžiodamos proforgai nevisada svajones ir abejones. Mokytojas mai rimtai žiūri i savo darbą. kilsteli ant kumpos nosies aki Dažnai apsiribojama vien na nius, žvilgteri į didžiulį geltoną kišeninį laikrodį: Oho, praėjo net rio mokesčiu surinkimu ir vie trisdešimt minučių”. nintele priemone — kinofllmų Suraukęs kaktą, Albertas su lankymu. Didelė proforgų da kalioja plunksnakotį rankoje: lis turi gerų norų, bet nesu „Parašyti tai parašysiu, o kaip bus, nežinau”. Staiga jis prisi geba arba nemoka jų įgyven minė išvargusį motinos veidą, dinti, nes tai jau siejasi su ko jos sudirbtas, iššokusiom gyslom lektyvu, kuris kartais abejin rankas. Kaip ji laukė, kad jis organizuojamas greičiau baigtų mokyklą ir pra gai žiūri į dėtų dirbti. „Kaip man norėtųsi priemones. X ataskaitinė kon būti... ša, o paskui Juoksis kai ferencija į tai atkreipė dėme parašysi, o nebūsi? Sunku po karo, ir mokytis man tikriausiai sį ir pavedė naujai išrinktam neteks. . .” Vaikinukas nusiminęs profkomitetui labiau rūpintis pašiaušia plaukus: „Girdi, tik profaktyvo mokymu. Ir tai svajonė”. nėra vien pas mus keliamas Kada gi gimė svajonė, tokia svajonė, kurią net pasakyti ne klausimas. Aktyvo apmoky drąsu? Kaip viskas paprasta at pravedamas ir kitose rodydavo vaikystėje, kai ramią mas rudens popietę piemenukai su aukštosiose mokyklose, taip sikurdavo laužą ir pakepdavo bulves. 0 kurie gi piemens Jų pat ir rajoninėse proforganinekepa! Tada nedidukas šviesiu kuodu berniūkštis apsisiausdavo zacijose. balta, mamai nematant iš namų Beveik visuose mūsų fakul išnešta paklode, ir „gydydavo”. , O kiti vaikai jį vadindavo „dak tetuose organizuojami semina taru”. Paskui valgydavo bulves, rai proforgams. Vieni jų buvo
geresni, kiti blogesni, vienur proforgai daugiau domėjosi savo darbu, kitur mažiau. Ta čiau darbas po to nežymiai tepagerėjo. Vis dar atsiranda vi. šokių neaiškumų, o kartais at rodo, kad viena ar kita prie monė paseno, ir nėra nieko naujo. Reikia praplėsti darbo turinį, ieškoti naujesnių darbo formų. Kaip tik dėlv to, kad galėtumėte pasidalinti savo pa tyrimu, rūpesčiais ir pasieki mais, skatiname jus'išeiti su savo darbu viešumon, rašyti
KALBA PROFORGAI
Prieš akis
gyvenimas
Diena po dienos, metai po metų — ir nepajunta žmo gus, kaip ateina laikas apleisti senuosius Universiteto rū mus. Prisimena diplomantas save pirmakursį ir nustemba — tada ir galvosena, ir svajonės, požiūris į pasaulį buvo kitoks. Įstojusi į Teisės fakultetą, Birutė Ciurlytė iš pradžių gailėjosi truputį savo neišsipildžiusių svajonių tapti daili ninke. O dabar? į — Jei reiktų iš naujo studijuoti, pasirinkčiau tik teisę, — sako ji, nors per visus studijų metus neišleido iš rankų ir teptuko, kurio kas mėnesį laukė fakulteto sien laikraštis. O dabar greit teks atsisveikinti ir su draugais, ir su sienlaikraščiu. Apie tai kalba gulįs ant stalo baigtas dip lominis darbas „Indija kaip feodalinė respublika” — pusės metų triūsas. Dar vienas slenkstis į naują, sunkes nį negu studijos Universitete gyvenimą peržengtas. Palinkėkim Birutei darbe tokios pat sėkmės kaip ir moksle. Teisės fak. diplomantai
apie savo ir grupės darbą fa kultetų sieninėje spaudoje, centriniame mūsų laikraštyje. Manome, kad tai padės Jums susipažinti su kitų grupių dar bu Ir surasti ką nors naujo ir naudingo. A. NARKUS VVU profkomlteto orgkomisijos pirmininkas KĄ MES VEIKIAME Kalbėti tik apie profsąjun gos vaidmenį kurso gyvenime arba atskirai tik apie jos veik lą negalime. Kurse dirba tiek komjaunimo, tiek profsąjungos organizacijos, neskirstome — čia mano, o čia tavo. Visados tariamės darbo planą sudary dami, kartu dirbam jį vykdy dami. Atsakingais būti už at skirus plano punktus apsiima kurso draugai, ir tuo būdu į priemonių organizavimą įsitraukia visas kursas. Kursą domina Tarybų Lietuvos meninis gyvenimas, nauji meno kūriniai. Aplankėme spektaklius: ,,Pamilau dan-
gaus žydrumą", „Vandens le lija”. Patiko mums liaudies meistrų dailės paroda. Sį se mestrą galvojame aplankyti daugiau dailės parodų, ekspo nuojamų Vilniuje. Stengsi mės stiprinti kolektyvą. Rašo mas kurse dienoraštis dar visapusiškai neatspindi kur so gyvenimo, tai dar pir mas bandymas, bet vėliau kaip manome, jis bus įdomus ir veiksmingas. Atžymime kiekvieno bendrakursio gimi mo dieną. Pravestos šaškių pirmenybės. Visa tai mus su artina. Buvo surengtas susi rinkimas tema „Pasiruošimas egzaminų sesijai”, kuris pa dėjo pakelti darbo nuotaiką. Nevisuomet mums pavyksta padaryti taip, kaip planuoja jame. Pavyzdžiui. įdomus su manymas parašyti atvirą laiš ką buržuaziniam nacionalistui Cepukui kol kas dar neįvyk dytas. Sį semestrą galvojame veik lą padaryt dar įdomesnę ir turtingesnę. Numatome pra vesti susirinkimą ateistiniu klausimu. Vieni nori panagri nėti inkvizicijos veiklą Lietu voje, kiti naująją Vatikano politiką. Sprendžiame ties kuria apsistosime, kad galėtu me savo jėgomis įdomiai pa ruošti. Daugumas iš mūsų do misi kraštotyra, pavyzdžiui, Sigitas Jegelevičius rinko re voliucinę medžiagą, Sabasevičius — etnografinę. Dabar galvojame surengti išvyką po Vilniaus revoliucines vietas, kurios mums, kaip istorikams, yra ypač svarbios. Šia išvyka baigsime įvairiapusišką susipažinimą su Vilniumi. I. Lukšaitė. II k. istorikų proforgas
A. VITKUTĖ UNIVERSITETE Plakančia širdim žengiu per čiuditorijąs... Dabartis trumpam tarsi nutrūksta čia. — Atsikėlę iš žilos istorijos, Senais raštais šnabžda metų tūkstančiai.
Vyt. KASINSKAS
PERARTAS LAUKAS
St. ŽLIBINĄS
Į jaunų, karštų širdžių virpėjimą širdys plakt, kaip plakusios, prisikelia; širdys tų, kur [veikė kalėjimus, Amžių bėgyje — audringas kryžkeles.
Svaigiai drąsūs užmojai Gucevičiaus Pilkuos skliautuos miega nenubundamai. Švelnios freskos ir skulptūros žavinčios Viską viską sužinoti gundo...
Koksai dangus! žiūrėt baisu, — Gali apakt nuo mėlynumo. Varvekliai verkia iš tiesų Nuo šitokio dangaus grynumo... Vertė R. Sadauskas
Kas turi Drąsiųjų Skambėk, Skambėk —
sparnus, tas ir skrenda, — šlovė juk gyva. musų žygių legenda, dainomis, Lietuva!
Te raudančios motinos girdi, Belaukdamos savo sūnų: Kulka nepataikė į širdį, Aš gyvas ir aš gyvenu.
duris kas rytas čia srovena vis Tvarte sugiedojo gaidys. Ir, Apsakymas Tik kraujas susėdo į smėlį, ir pro beržynėlį nuėjo į pa Pro Minios tų, kuriems jaunystė rankose, Kai dužo visai neseniai rodos, jam pritardami, netru ežerę. Ir šviesa pulsuoja į gyvenimą, ---- @----Prie Kauno ir prie Švenčionėilų kus plyšojo viso kaimo kakaGrįžo iš ežero vainikais lt versmė šaltinio neišsenkančio. Fašistų Juodi traukiniai. ry koriai. — Valgyt, tur būt, nori? apipinta valtis, bet Nijolės ir Bet dingo išgarbintas mitas. Vacys apsivertė ant nuga — staiga paklausė ji. — Juk ten nesimatė. R. VALUKONIS Ir Ostlando niekad nebus — ros. Po juo maloniai sučežėjo nuo pietų nevalgęs. Eime j Krykštė lipdamos iš valties ALGIUI J. Sunkusis kovų dinamitas kmynais ir čiobreliais kve vidų... merginos. Jiems išrausė žemėj kapus. Mes atradėjai, bet Kolumbo kelias piantis šienas. į klojimą pro — Niekis, — mostelėjo — Šit, kokia ji! Mokytas Per siauras darbo ir svajonių drąsai. Skambėk, mūsų žygių legenda,— plyšius skverbėsi dulsva artė ranka. atsirado! Mano, mat, juodos Prieš laivo kylį naujas krantas kelias: Drąsiųjų šlovė juk gyva. jančio ryto šviesa. Bet saulė — O pareiti dar trys kilo rankos, — mąstė vaikinas ir Troškimą didį mes jame atrasim. Kas turi sparnus, tas ir skrenda, — dar negreit tekės. . . metrai. , . staiga apsisuKo. Skambėk dainomis, Lietuva. Greičiau už veržlią kosminę raketą Jis žvilgtelėjo į šalimais, gi — Et, argi tai ką reiškia, Nueis pas ją, pasakys vis Išnyra komunizmo rūmų bokštai, liai įsikniaubusį į pagalvį, kai tokią. .. ką į akis ir išeis. Gal oūt, ta Nėra tokios jėgos visoj planetoj, kietai įmigusį prikabinėtoją — Gana! Tylėk, — suspau- da ir ant širaies palengvės. Kad praeitin pajėgtų mus nublokšti. Taip tykiai alksniukuose Antaną, ir jam kažkodėl gaila dė jo) ranką mergina. Vakaras buvo šiitas, tylus. Saulė įspindo, Mes iš žodyno išbraukėm „negalim”, pasidarė vaikino. Niekas jam Ir švilpia varnėnai — Naktis šalta, kad taip Aplinkui vien rugiai, kvepėjo Išmokom nugalėt visus epochų vėjus, Rytais prie stogų. nerūpi. Baigs darbą ir, vos ryt nokstančia duona. Tik iš Todėl per siauras mums Kolumbo kelias: Taika Ir ramybė pavalgęs, tiesiai į šieną. O kad Istorija vadins mus laiko atradėjais! Ryt dirbsi? paežerės vis dar atklysdavo Vėl lauką užtvindė, bent pasvajotų, pakalbėtų. Tai Eisi į gegužinę? Tik traktoriai tylą būgno aidas. A SELCINSKIS Sutrikdė. Tegu.. bent bernas! Nei merginos, nei Eisiu. O tu? štai ir Nijolės sodyba. PAVASARIO ESKIZAI armonika, nei šokiai jo nesu Iki vakaro, Nijole. ReiViduje degė žiburys. Tegul jie ropoja vilioja. Ir balsas jo silpnas, kia. Juk ir taip manę AnupTu toks žydras, krištolinis, Per visą pasaulį, Vacys norėjo pasibelsti, bet Lyg dalis dangaus mėlynės. net sudainuoti abu negali. Per karo placdarmus ras baigia privyti, Naktimis kažkas sugundė pažvelgti pro Ir mirtį žmogaus. .. Vacys su dailia garbanėle, aria. Brigadininkas sakė. .. langą. Užuolaidos retos. Vis Kas tik nesuka iš kelio Taip tykiai įspindo krintančia ant kaktos, plačių — O tu? kas matyti. Tėvas sėdi ant Pamatyt save upely... Alksniukuose saulė, pečių, dvidešimt šešerių me Net ir rankos nenuplautos — Ariu, — susijuokė jis. lovos ir dumia pypkę. Nijolė Ir dirvos jau bunda Čia spindėjimą atgautų Nuo pirmo lietaus. tų vyras. Antanas — gryna — Trys kilometrai ten ir at greta vaikino, tamsiais, blyk priešingybė: pernelyg ištįsęs, gal. .. sinčiais lempos šviesoje aki lieso su Išsišovusiais skruos — Ark! Negi aš draudžiu. niais. tikauliais veido, plonomis, Ilgai jie kalbėjosi. Gana! Darželyje baltavo ak gyslotomis rankomis, amžinai Kai ežero veidrodį nudažė menys. Jais apdėtos gėlių lys juodomis nuo tepalo ir gele ružavos besiartinančio ryto vės. Paimti vieną ir tėkštelti žies. varsos, jie atsisveikino. į tuos akinius... Mėgo Vacys subatvakarius. Nijolė lėtai pynė kasas, Svečias pažiūrėjo į laikro Lyg vėjas sukdavo merginas; žvelgdama į vis šviesėjančius dį ir pakilo. šokiuose, kiekvienai suras rytus, kur nuėjo Vacys. . . —' Jau dvylika. Laikas pa Vos priglaudė Vacys galvą ilsėti. damas meilų žodelį. O jei paimdavo armoniką į rankas prie pagalvio, Antanas jau ke Vacys sugriežė dantimis. — jos kvatojimas skambėda lia. Prie tvarto sulojo šuo. Išaušo. Saulė tuoj tekės. vo laukuose, tarytum laime — Vaikšto kažkas. besidžiaugianti mergina. Kieme skambėjo kibiras. — Iš gegužinės, tur būt, Mylėjo ir mėgo Vacį mer Tai Antanas jau prausiasi. grįžta, — ramiai atsakė Ni ginos. Kur jis — ten daina Gera gulėti kvapiame šie jolė. skamba, ten garsiausiai aidi ne. Blakstienas lipdo miegas. Pajutęs žmogų, prie klėties juokas, ten smarkiausiai šoka O kaip norisi dar nusnūsti. skalijo šuo. Vacys pasuko ma kaimo polka. Nors pusvalandį. vartelių link. Atvažiavo Vacys į „Perga Bet Anupras. .. Vacys jam Brido tiesiog per pievas, lės” kolūkį anksti pavasarį, neužsilels. Anupras su trakto krėtė šaltą rasą, kuri mėnulio kai dar laukuose tirpo snie riumi dirba pirmą vasarą, o šviesoje krito tarp žolių. gas. jis šeštą įpusėjo. — Antanai! — pasaukė Nukrlokė upokšniai, pie Vacys greitai pašoko, apsi įėjęs į klojimą. vos sužaliavo, o kolūkio lau rengė. — A-a, — pro miegus su kuose nuo ankstyvo ryto iki Ankstyvo ryto vėsuma nu murmėjo prikabinėtojas ir pra sutemų ūžė Vacio traktorius. purtė jį. Saitas šulinio van siblaivęs paklausė: — Jau Gerai jis prisimena tą pa duo uždegė odą. parėjai? vasario sekmadienio vakarą. Sučiaudėjo traktorius. — Kelkis! Pamatė jis ją prie ežerėlio. — Šok į kabiną! — para — Ko? Net naktį negalima Ant liepto klūpojo mergi gino prikabinėtoją. pamiegoti! — Padėsiu, va, tepalai. na, palaidomis gelsvomis ka Sučežėjo šienas. Miego kaip nebūta! somis, kurių galai mirko van — Važiuosime arti. Anup — Diena bus graži, ap- ras aria, o mes. . . denyje. Mergina skalbė ir ne sidžiaugė Antanas, sėsdamas girdėjo prieinančio. Paežerėje dar ilgai skam Myli — nemyli. . . A. Šarkio fotoetlūdas — Labą vakarą, mergužėle! šalia Vaciaus. bėjo merginų ir vaikinų juo — Nemažai suarsime. — kilstelėjo traktorininkas ke kas, kvatojo armonika, o toli — Anupro traktoriaus dar — ketvirtoje brigadoje ūžė purės snapelį. su tokiu „mokslu" nepriimda — Labą vakarą, — atsakė nesigirdi. Vaciaus traktorius. vo. Petrukas labai norėjo to — Miega, balandėliai, negi pakėlus galvą ir nusišypsojo. Dirva buvo akmenuota. An liau mokytis, bet sąlygų be Vacys sužinojo, jog Ji čia ištvers, — nusijuokė Vacys, tanas šąukė, kad sustotų, bet velk nebuvo. Pastebėjęs vai ateinanti skalbti, nes iš jų pu perjungdamas bėgį. Vacys, paskendęs savo minty ko gabumus, K. Velička pa sės klampu, vanduo nešvarus, Staiga Vacys atsigręžė ' į se, įsmeigęs žvilgsnį į prožek ruošė jį stojimui į gimnazi kad ji gyvenanti trečioje bri prikabinėtoją. torių apšviestą lauką, nesakė ją. Petras buvo gabus ir ne — Antanai, žinai ką aš su jam nė žodžio. gadoje, dirbanti laukininkys Neseniai „Tiesoje" buvo „Sveiki broliai, dainininkai, pagal amžių protingas vaikas, tėje, jog prieš metus mirė jos maniau. Perku motociklą! Tu Tekėjo iš už miško saulė. paskelbtas LKP CK nutari Mielos seserėlės, pastebi K. Velička. Tačiau tik motina, ir todėl ji į pasilinks riu taupomoj ketvertą tūkstan Antanas apžvelgė suartą lau mas dėl rašytojo P. Cvirkos Drauge visi uždainuosim nevlsada jis rašydavo tai, kas minimus nenorinti eiti. čių. Teisės irgi yra! ką. Daug kur matėsi žaliuo jubiliejaus pažymėjimo, ry Linksmas dainužėles. .. jam buvo diktuojama. Jis ap — Gerai. — O kaip su manimi, nu jančių vogių. šium su jo 50-sioms gimimo Klangių kaimo pavadini rašydavo savo kaimą, žmones — Pavažinėslm! eitumėte? — staiga paklausė — Nepriims, — tarė jis. metinėmis. Vilniuje numatyta — O su kuo Nijolė važi Vacys. — Nepriims? Nebijok. Pir atidengti P. Cvirkos pamink mas, kai pasakoja senieji kai ir gamtos grožį tai buvo jo — Nežinau, — iš karto su nės, — šyptelėjo Antanas. mininkas ne toks žmogus. lą, o didesniuose miestuose, mo gyventojai, yra kilęs nuo mėgstamiausia tema. Jis ra — Kodėl Nijolė? — gynė Naktį ariame, o jis nepri mokyklose surengti minėji langiaus, kuris dirbdavo kai šydavo labai greitai, o para mišo ji ir, pažvelgusi į vaiki balsu perskaitydavo. Pet ną, tyliai pridūrė: — Gal ir si Vacys, o Antanas kalbėjo: ims, — ramino Vacys. mus, skirtus jubiliato garbei. mui langus. Žmonės jį vadin šęs davo klangium, nuo jo ir kilo ras savo trumpuose kaimo gy —i Vis greičiau grįši. Nors nueičiau. . . Kai saulė iškopė viršum Šia proga norėčiau pasida kaimo pavadinimas. venimo aprašymuose pajuok Šilti ir trumpi birželio va pamiegosi pusvalandį. Dabar beržyno, Vacys pamatė, kad Petrukas iš septynių šei davo turtinguosius, neaplenk visai sudžiūvai. . . be miego... keliu nuo vieškelio ateina žmo. linti mintimis apie rašytoją karai. P. Cvirką, užrašytomis 1958 mos narių buvo vyriausias. davo ir klebono. Neveltui Vacys sustabdė traktorių, gus, varydamas dviratį. Vacys vis dažniau varstė liepos mėnesį VVU moksli Cvirkų šeima gyveno gana Cvirkų šeima kaime buvo va iššoko prikabinti Nijolės darželio vartelius. . . Antanas Pasiekęs arimą, jis atšliejo m. nės etnografinės ekspedicijos skurdžiai, nes tėvas buvo li dinama bedieviais. Rašytojo Už arimų dar degė saulė Plūgo. dviratį į akmenį, nusišluostė gonis ir nuolatos sirgdavo. tėvas, nors būdamas ir ligo lydis. Danguje, lyg sėjėjo Grįžo jie į kaimą vėlai, nosine veidą. Blykstelėjo aki metu. šviesius Bet užtat didžiulis laukas nių stiklai. P. Cvirka savo apyrbaižoje Visą sunkią gyvenimo naštą nis, svajojo apie rankos pabertos, sublyksėjo — socializmą. Motina buvo suartas. žvaigždės. Vacys ūmai truktelėjo vai- „Mano kaimas" taip apibūdi teko pakelti Cvlrkienel. Rašy laikus Vieškeliu, takais į gegužinę rolazdę. Traktorius suurzgė no savo gimtinę — Klanglus: tojo motina buvo labai švel domėjosi politika netikėjo ir Vacys ir Nijolė sėdėjo gonkose. Jie ką tik grįžo Iš mo rinkosi jaunimas. ir pasisukęs nuriedėjo dirvo „Tai senas Panemunės kai ni, dažnai užsisvajojusi, mėgo nelankė bažnyčios. Petrukas, mas — didelių štukorių, dai dainas, muziką ir nepaprastai kaip tokių tėvų vaikas, irgi Ant vainikais apipinto stie nu. kyklos. Ten žiūrėjo kinofllmą. Nijolė juokėsi Iš jaunojo bo vos vos plazdeno vėliava, Žmogus ėjo sparčiais žings nininkų, muzikantų!" Ir da mylėjo valkus. Didelę dalį šių buvo laikomas bedieviu. bruožų pasisavino Dabar P. Cvirkos gimtinėje kareivio Brovklno nuotykių, o nuo stiebo į visas šalis bė- niais. Pasivijęs traktorių, pa bar Klangių kaimo žmonės gražių linksmi dainininkai, tik jų dai Petrukas, busimasis rašytojas. įruoštas „P. Cvirkos memo O Vacys tegirdėjo tik skam- go įvairiaspalvio popieriaus kėlė ranką. Reikėjo sustoti. 1921 metais, mirus jo pir rialinio muziejaus filialas", bų jos balsą, matė papuoštas juostos. — Ką? Ir susipažinti ne na ir muzika skamba daug ilgomis blakstienomis jos besi Vieškelyje burzgė motocik norite? — šyptelėjo jis, ties linksmiau negu pirma, nes jie majam tėvui (turėjo ir patėvį), kur saugojama rašytojo, jo sąlygos dar pa artimųjų nuotraukos. . . gyvena naują gyvenimą. Kai gyvenimo šypsančias akis. lai. damas ranką. Petrukas tuomet bu — Ech, kad man tokį, — Šaunus tas Brovkinas, — Dirbsiu jūsų kolūkio ag tik saulė pasislėpia už kalnų, sunkėjo. A. Galnaitytė pasigirsta jaunimo daina, vo baigęs pradžios mokyklos — ronomu. Algis Kaušpėdas. — su pasigėrėjimu kalbėjo galvojo eidamas Vacys, 4 skyrius, tačiau į gimnaziją IFF V kurso stud. kviečianti visus susiburti: Švilpčiau su Nijole. .. — Vacys Šileikis, — niū ji Prie vartų sustoję dainavo riai ištarė traktorininkas ir — Negirdėjau. — Brovkinas šaunesnis už vyrai. O, Vacys! — šūktelėjo padavė savąją. —: Taip. O ji jums nesa — Nagi taip. — Perarti?! Nesulaukslt! Naujas pažįstamas išsitrau tave, — skambiu balsu nusi iš — būrio. — Kartojant gerai suarsi Per naktį nemiegame. Tegu kė? kė iš kišenės pokelį „Prima”. juokė mergina. me, — teisinosi Antanas. kolūkio pirmininkas pirma ak — Sveiki, — atsakė vaikiVisi trys užsirūkė. — Ne, — nuleido galvą — Tikrai? Agronomas pasiėmė nese menis išrenka, tada ir suarsi Vacys. nas ir apsidairė. — Naktį ariate? — apsi Abu juokėsi. niai išverstos žemės saują ir me. To nebus! — Ko ieškai? Nijolės? Ka dairęs tarė agronomas. Vis labiau temo. Po vyš — Važiuoju į valdybą. Už pilstydamas iš vienos rankos Agronomas priekaištingai — Ariame. Kietoka trupu į kitą tarė: niomis kažkas šlamštelėjo. Su valierius pas ją atvažiavo1, sa sukau pakeliui. Sėkmės, — palingavo galva. ko agronomas. Cha, cha, cha, tį. O velniai ir tų akmenų lojo šuo. — Perarslte. O taip nepri — O dar Nijolė sakė, kad atsisveikino nežinantį ką sa — nusijuokė paauglys. primėtė. Planas taip pat. .. — Rudi, tylėk, sakau, — imsime. Žinau, nesaldu, vyru pirmūnai. Šit kaip jie dirba. kyti Vacį agronomas. Nusikvatojo ir vyrai. —- Planas lieka planu. Bet čiai, bet sakau teisybę. Jei subarė Nijolė. — Nekišk čia Nijolės! — Dviratis ir žmogus •dingo —- Ne tavo reikalas, — su kad jūs, — nutraukė Vacį paklaustų jus, ką čia dirbate, užsidegė traktorininkas. Šuo nepatikimai pažiūrėjo už kalnelio. atsakytumėt, girdi, pūdymas — O kodėl? — nusišypso į svečią ir nudūlino į pasvir pyko Vacys ir įėjo pro vartus. agronomas. —- Ir atsitik tu man taip! Nijolės nebuvo. nę. — Sakot, vogių liko, — ruošiamas, rugius sėsime. O ar jęs paklausė. — Ji mano pus O dirvą tuoj perarsime. Ne Vacys užsirūkė, godžiai — Vacy, sudainuosim! — užbėgo Vacys, pūsdamas dū taip reikia įdirbti žemę duo seserė. Pasakojo apie jus. galima šitaip, Antanai! — Jūs.-.. nai, kurią valgysite? .. šaukė jį, bet jis negirdėjo mą. traukė dūmą.
P. CVIRKOS GIMTINĘ APLANKIUS
su geriausiu mūsų šalies prėkybos centru. Kiekvienais me tais Ekonomikos fakultete pre kybos specialybės ketvirto prekybos darbuotojai naujų kurso studentai yra siunčiami prekybos formų tiek mažme į Maskvą. ninėje prekybos grhndyje, Šiemetiniai ketvirtakursiai tiek didmeninėje, tiek ir vi šiemet aplankyti suomeniniame maitinime. Be numatė to, Maskvoje yra Visasąjungi Maskvą pavasarį. Dabar ket niai Prekybos Rūmai, kuriuo virto kurso prekybininkai tik se eksponuojama beveik visos laukia dekanato, liaudies ūkio visame pasaulyje gaminamos katedros pagalbos, nustatant prekės, su kuriomis kiekvie išvykimo laiką, sudarant eks nam nrekybos darbuotojui la kursijų planus ir t. t. bai naudinga susipažinti. Tikimės, kad ši prekybinin Tenka pažymėti, jog mūsų kų tradicija nebus pažeista ir Universitete EMF prekybos specialybės studentams yra su šiemet. teikiamos sąlygos susipažinti „Taryb. stud.” korespondentas
PREKYBININKŲ TRADICIJA Sunku tapti geru prekybi ninku, nesusipažinus su ge riausiais prekybos organizaci jos, prekybos įmonių, pirkėjų aptarnavimo pavyzdžiais. Mū sų šalyje su naujausiom pre kybos formom pasaulyje pato giausia susipažinti sostinėje Maskvoje. Maskvos prekybi ninkai visada buvo pavyzdžiu mūsų šalyje, kaip geriausia organizuoti prekybą, kaip mažinti cirkuliacijos kaštus, kaip gerinti pirkėjų aptarna vimą. Iš Maskvos prekybinin kų visada mokėsi mūsų šalies
Susitinka bendrabučių g y v e n t o I a I — Ir tikrai jūs pas mus pirmą kartą? Keista. . . O Kaunas, rodos, netoli. — Taip, pirmą, — atsako į merginos klausimą vaikinas, palydėjęs ją po šokio i vietą. — Pirmą, nes tiesiog nebuvo progos, nekvietėt, — šypso josi jis. Tai kalbasi Universiteto studentė su svečiu iš Politech nikos instituto, atvykusiu l bendrabučių draugystės vaka rą. Šeštadienį Aktų salėje į šį vakarą susirinko net ketu rių aukštųjų mokyklų atsto vai. Tai Vilniaus Pedagoginio instituto, Valstybinės konser vatorijos, Kauno Politechnikos instituto ir Universiteto bend rabučių gyventojai. Vakaras,
kur susitinka tiek daug bend rabučių gyventojų, Aktų salė je pirmas. — Skubėkime pasikabinti paltus, — ragina filologė draugus, — paskui ir vietos nebeliks atsisėsti. .. O atsisėsti jau seniai nėra kur. Ir oficialioji dalis jau prasidėjo. Ekonomikos moks lų fakulteto dėst. doc. Gregorauskas skaito paskaitą apie ekonominę mūsų šalies padėti, kontrolinių skaičių esmę, atei ties perspektyvas, pateikda mas labai daug konkrečių ir įdomių pavyzdžių iš dabar-
dovanos ir garbės raštai. Ofi cialioji dalis baigta. — Po dešimties-penkiolikos minučių — keturių aukštųjų mokyklų saviveiklos koncer tas, — paskelbia pirminin kaujantis. Įdomu, kas. geriausia pasi rodys? O štai publikai išdali namos mažutės anketos su klausimu, koks programos numeris, geriausiai patiko. To kiu būdū, žiūrovai patys nu spręs kam skirti pirmą vietą. ■— Aišku, kad Konservato rija geriausiai paslrodvs.
Mokslinėje bibliotekoje naujai j gautos knygos
Lietuvių literatūros Istorija. T. 2. V. Valst. polit ir moksl. lit. l-kla, 1958, 644 p. „Lietuvių literatūros istori jos antrasis tomas yra skirtas kapitalizmo epochos 1861 — 1917 m. laikotarpio lietuvių į literatūrai nušviesti. Šio lai! kotarpio literatūros istorija ) suskirstyta j du pagrindinius ) skyrius: XIX a. antrosios pu( sės literatūra ir XX a. praI džios literatūra (iki 1917 me) tų). Antras tomas yra orqasu pirmuoju. ) tad kai kurie lietuvių litera) tūros istorijos reiškiniai, pla( čiau nušviesti pirmajame toį me ir būdingi taip pat kapi) talizmo epochos literatūrai, ( antrajame tome nebeliečiami. ( Leidinio gale — pavardžių ) rodyklė ir bibliografia. { > ) . 1
Lyrovas V. ir Girtėnaitė V. Lietuvos TSR gamybos novatoriai 1957 m. bibliogr. rodyklė. V Lietuvos TSR Liaudies ūkio tarybos Centr. Techn. informacijos biuras, 1958, 64 p. Rodyklėje nurodyta 1957 metais išspausdinta medžiaga kyngos ir straipsniai apie mūsų respublikos gamybos novatorių ir racionalizatorių j darbą. Medžiaga suskirstyta pagal gamybos šakas, pirma-. jame skyriuje sudėta bendro jo pobūdžio medžiaga; dalis literatūros anotuota. Pabaigo-| je — pavardžių ir paminėtų fabrikų bei gamyklų rodyk-1 lės.
( J \ ( ) )
Samuolytė M ir Taic C. Nauja mėsos pramonėje. Bib liogr. literatūros rodyklė. V. Lietuvos TSR Liaudės ūkio ta rybos Centr. Techn. informa cijos biuras, 1958. 35 p. _ Rodyklės tikslas supažin dinti skaitytojus, mėsos pra monės darbuotojus su naujo vėmis mėsos pramonėje, ap rašytomis 1956 —1957 metų I literatūroje. Pradžioje pa- z teikta literatūra bendrais, naujos technikos Įdiegimo, j technologinių procesų pato-f bulinimo ir gamybos orgam-J žavimo mėsos pramonėje \ klausimais. Toliau nurodomai literatūra pagal atskiras ga-) mybos šakas. Paskutiniame \ skyriuje duota literatūra su-1 pažindina su Lietuvos TSR 2 mėsos pramonių įmonių prieš-J akiniu patyrimu. Rapopartas J. Patologijos ped. lit. kursas. K., Valst. l-ka, 1958, 351 p. apsaugos TSRS Sveikatos ministerijos Medicinos moks lo Įstaigų vyriausios inspekci jos rekomenduojamame me dicinos mokykloms veikale nagrinėjami pataloginės fizio logijos ir pataloginės anato mijos klausimai. Knyga turi šiuos pagrindinius skyrius: 1. Bendrosios žinios apie ligą ir pataloginį procesą, 2. Pagrindiniai bendrieji pataloginiai procesai, i 3. Svarbiausių organų ir sistemų patalogija. VVU Bibliografijos skyrius i
L V 06806
ties. Baigdamas, doc. Gregorauskas pasveikina Universi teto bendrabučių atstovus, už Visasąjunginėje ėmusius bendrabučių apžiūroje II vie tą. Rektorius drg. Kubilius savo trumpoje kalboje taip pat sveikina, linki sekančiais me tais apžiūroje užimti jau pir mą vietą. Po to skaitomas Rektoriaus įsakymas dėl apdo vanojimų garbės raštais, do vanomis daugiausia pasidarba vusius profkomiteto narius, geriausių kambarių seniūnus, bendrabučių tarybų narius... O, nepavydime stovintiems! Garbės raštų ir dovanų visai nemažos krūvos, o ir progra ma, atrodo, bus netrumpa, Teks ilgokai dar pastovėti! Pagaliau ant prezidiumo stalo lieka tik neatvykusių
kažkas tvirtina, visai nedvejo damas. — O kuo tu tikras, gal ir ne, — bando prieštarauti ki tas. Ir vis dėlto pirmasis buvo teisus — Konservatorija pasi rodė geriausiai. Visus sužavė jo I kurso studento J. Janulevičiaus atliekamos arijos iš Mocarto operos „Donžuanas” ir Rimskio-Korsakovo operos „Sadko". Pučiamųjų fakulte to studentas V. Montvila at liko savos kūrybos pjesę, o atstovas iš teatrinio fakulteto puikiai paskaitė ištrauką iš K. Sajos „Klumpių”. Negausus, bet vertas pirmos vietos kon certas — žiūrovai taip pat buvo tos nuomonės. Neblogai pasirodė Pedago ginio instituto Gorkio bendra butis — merginų trio ir akordeonistų duetas. KPI at-
KAS NAUJO KULTŪROS KLUBE Besikalbėdamas su Univer daug įvairių dalykų prirašyta, siteto kultūros klubo pirmi įvairių skaitlinių primarginta. ninku E. Matvieku, mūsų ko Štai, keletas eilučių, išraity respondentas pirmiausia ap tų pačioje darbo plano pra gailestavo, kad praėjusiais džioje: artimiausiu metu Rusų 1958 metais studentams daž dramos teatras parodys spek nai tekdavo nuobodžiauti Ak taklį „Tolimi keliai” (bus ir tų salėje suruoštuose vaka aptarimas). Bendromis lekto ruose. Tačiau reikia tikėtis, riumo ir literatūros-kritikos kad nuobodulys daugiau nie būrelio pastangomis bus su kad negrįš į Aktų salę. Mat, ruoštas P. Cvirkos minėjimas. jam prieš pat nosĮ žada už Dramos būrelis, vadovaujamas trenkti duris mūsų kultūros akt. Meškausko, pastatys net klubas! tris pjeses. Daug vilčių deda — Jei taip, tai kas gi da- ma į estradinį ir dūdų orkest bar bus dažnas svečias studen- rus. tų vakaruose? Artimiausiu metu į Univer — Linksma nuotaika ir įdo sitetą su koncertu atvyks kau mumas, kurie buvo atsilankę pereitą šeštadienį. Jie žada niečiai iš Žemės ūkio akademijos. Universiteto ir Pedago; būti nuolatiniais svečiais. Jiems prisivilioti kultūros ginio instituto akademiniai klubo darbo plane yra daug chorai surengs bendrą vakarą.
NUTARIMAS PRIIMTAS. TIK REIKIA JI ĮGYVENDINTI
„Tinklinio varžy bų teisėjų kolegija (vyr. teisėjas K. Kilčiauskas) atžy mėjo nesportlšką VVU tlnklininkų (Kernagio, Bučo, Kontrimavičiaus) el gesį. Šie žaidėjai varžybų metu kei tinai išsiaiškinti nepavyko, iš kėsi, koliojosl su kalbėjusių Masaičio, Kontri teisėjais ir kt. Jų mavičiaus, Voverytės žodžių elgesys buvo ap galima susidaryti tokį vaizdą. svarstytas ir paMūsų tlnkllninkų nekultū smerktas bendrame ringumas slypi tame, kad jie teisėjų kolegijos ir dar nemoka(?l) keiktis, kad komandų atstovų Bučas į teisėjo sprendimą nu pasitarime. „Tai, ži moja ranka, Kontrimavičius noma, nedaro gar po rungtynių paleido repliką bės VVU sportinin (o tai ne pirmas jo išsišoki kų kolektyvui”, — mas varžybų metu), o Kerna taip rašoma apie gis, aplamai, negali suvaldy mūsų tlnklininkus ti savo nervų. studentų kompleksi — Dėl mūsų tinkllninkų nių varžybų infor macinio biuletenio nesportiško elgesio kalčiausi pirmame numeryje. yra teisėjai, kurie į viešbutį Kas prie to pri sugrįždavo vėlai naktį girti, vedė, o gal tai iš — maždaug taip nuskambėjo viso . netiesa, ko-, dėl Universiteto vienos tinklininkės pasisaky tinklininkai pasiro mas. do vis blogiau ir Nejaugi priežastys tik ta blogiau — su to me? Tikriausiai nėra reikalo kiomis mintimis rin įrodinėti tokių teiginių absur kosi tinklininkai į diškumo. Prieš kelerius metus Unlsavo sekcijos susi versiteto tinklininkal buvo rinkimą, kuriame, stipriausi respublikoje. USK deja, visų tų klausimų galu- komanda Iškovojo respublikos čempiono vardą, o ir studenneužimdavo tų šešetukas stovas Antanauskas žemaičių penktos vietos LTSR aukštų tarme skaitė monologus jų mokyklų spartakiadoje, „Apie boksą” ir „Apie šimtą kaip kad šiemet. Čia. žinoma, gramų”. didelis buvo trenerio Masaičio Universiteto studentų pro nuopelnas, kuris su komando grama buvo bene geriausia. mis dirbo daug ir nuoširdžiai. Gal todėl, kad ir bendrabučių Palaipsniui, kaip tai nejučio gyventojų čia daugiausia. Pa mis, pagrindinis dėmesys bu tiko publikai bendrabučio Nr. vo nukreiptas į klubinę (USK) 5 trio, atlikęs Šidlausko dai komandą, kurioje gali žaisti ir ną „Vasaros vakarą tylų", ir ne studentai, bet Universiteto solistės Ganusauskaltės atlik sporto klubo nariai. Tiesa, tos Kačenausko dainos, ir ta komanda praėjusiais metais daugelis kitų numerių. Visų teiškovojo trečią vietą. Ir jų ir nesuminėsl. Viena tik taip klubinė komanda tapo aišku — linksmai šiandien vyraujanti, joje vienu metu gyvena studentai -bendrabu žaidė net 6 nestudentai. O čiuose. visur juos lydi links mūsų studentai liko lyg ir ma studentiška daina. atstumti, blogiau pradėjo lankyti treniruotes. Ir štai Šiauliuose prasideda LTSR aukštųjų mokyklų 1958—59 m. m. spartakiados tinklinio varžybos. Universi teto tinklininkai patiria pir mą, antrą, trečią pralaimėji mus. Tiesa, tų susitikimų ne žaidė Kernagis, kuris negalė jo į varžybas nuvykti kartu su komandos draugais. Reikia suprasti, kaip po kelių susiti kimų. pralaimėtų iš eilės toms komandoms, kurias mūsų tink lininkai anksčiau ne kartą yra įveikę, turėjo pasijausti. Ir tada aikštelėje pasigirsdavo
Vakaras baigiasi. Geriau siai pasirodžiusiems įteikia mos dovanos. Daug jų — do vanų — buvo šį vakarą. Daug šypsenų šiltų rankų paspaudi mų. Atmintyje išlieka KPI studento Burblo žodžiai: — Mes dar susitiksime! Jūs atvažiuosite pas mus, sušoksim dar lietuvišką klum pakojį! Tai kas, kad mes bendrabučių gyventojai, suruošėm tik pirmą tokį vakarą, tikiuosi jis ne paskutinis. Tiktiausia ne paskutinis! V. Vainauskaitė
Pas mus taip pat žada at vykti svečiai iš broliškos Bal tarusijos. įvyks didelis vaka ras Minsko studentams daly vaujant. Į klausimą, ar numato Uni versiteto saviveiklininkai pa sirodyti su savo programa kur nors kitur, už Universiteto sienų, E. Matviekas atsakė: — Saviveiklininkai ener gingai ruošiasi rinkiminei kampanijai. Kovo mėnesio pradžioje išvyks koncertuoti į Kauną Akademinis choras. Studentai galės pasiklausy ti ir įdomių paskaitų. Ruošia mas susitikimas su vyriausiu Vilniaus architektu drg. Mikučianiu. Drg. Mikučianis supažindins studentus su Vil niaus architektūra. Daug įdomių planų, įdomių sumanymų beveik kasdien gimsta kultūros klube. Taigi, belieka palinkėti šluos planus įgyvendinti, pa linkėti sėkmės darbe.
Užsienio moteriškas jumoras Ar ŽINOTE KAD...
. . . Liberijoje galima užstatyti žmoną lombarde. Maistą ji ten gauna, bet už tai turi atidirbti. ...aktorės Marlylin Monroe nuomone, Jei savo vyro neversi plauti indų, jis atliks tai gera valia.
☆ žvakių ... Vieno Niujorko fabriko savininkas sako, kad i metus būtų išparduodama mili jardu žvakių daugiau, jeigu mo terys nenorėtų rodytis Jaunesnė mis ir gimimo dienos proga ant keptų tortų būtų uždegamas rei kiamas žvakučių skaičius.
☆ .. . ryšium su didėjančiu mote rų vaidmeniu Amerikos visuome niniame gyvenime, pasakojama apie vieną moterį iš Bruklino, kuri skundėsi kapinių valdyboje negalinti rasti savo vyro kapo. — žinau, — sakė, — tikrai žinau, kad čia buvo palaidotas. — Kaip pavardė? — pasitei ravo vedėjas. — Tomašas Džeksonas. Peržiūrėjęs palaidotųjų sąrašą, vedėjas tarė: — Gerbiamoji ponia, čia nėra Jokio Tomašo Džeksono. Yra tik Elžbieta Džekson. _ O, taip, taip — tai tikriau siai Jis. Jis viską darydavo ma no vardu.
keiksmažodžiai, tarpusavio barniai, replikos teisėjų ir varžovų adresu, kas buvo ne svetima ir kitoms komandoms. Tačiau reikia pastebėti, kad kai kurie mūsų studentai (Kontrimavičius ir Raugelė) negražiai elgėsi ir laisvalai kio metu. Į ruošiamus Peda goginio Instituto poilsio va karus ateidavo gerokai išgėrę, nekultūringai elgdavosi, tuo darydami gėdą viso Universi teto studentų kolektyvui. Nors, drg. Kontrimavičiau, Šiauliai ir ne Vilnius, tačiau dar nereiškia kad jūs Peda goginio instituto salėje galite elgtis kaip kiaulidėje (mėtyti nuorūkas iš balkono į salę). Tinklinio sekcijos susirin kimas .priėmė teisingą sprendimą įspėti Kernagį, Bu čą, Kotnrimavičių už nekultū ringą elgesį, taip pat nuro dė eilę priemonių, kurių pa galba komanda galėtų page rinti savo žaidimą. Tik svar bu, kad į susirinkimą, į nuta rimą būtu pažiūrėta nuošir džiai, viską rimtai apgalvo jus. I. Janauskas Ž. Lėnaitė
SPORTO
KRONIKA
Pasibaigė Vilniaus mies to tinklinio žiemos pirme nybės. Universiteto mergi nos iškovojo trečią, o vy rai ketvirtą vietą.
Baigė kovas sambistal. Sėkmingai šiose varžyvose startavo Universiteto spor tininkai.
Apie šias varžybas skai tykite sekančiame mūsų laikraščio numeryje.
r——,
MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS
Atsakydamas į doc. Kaikario korespondenciją „Netikusi prak tika”, išspausdintą š. m. „Tary binio studento” Nr. 5, Prorekto rius Administracijos-Okio reika lams drg. Stankevičius praneša, kad iškelti faktai yra teisingi tačiau Universiteto administraci jai ir moksliniam personalui su sidaro kai kurie sunkumai aprū pinant ten esančius fakultetus aparatūra, prietaisais, chemika lais ir kt„ tuo labiau, kad che mikalų, stiklų ir kitų prietaisų siuntos abiem fakultetams yra gaunamos bendros. Jei šias siun tas iš stoties gabenti j Univer siteto tiekimo skyriaus sandėlius Ir čia vykdyti išpakavimą, tai vėliau, juos pervežant į fakultetą, kaip taisyklė, neapseinama be nuostolių, nes pasitaiko jų sudu žimai ir t. t„ kitas reikalas, kad siuntų išpakavimą reikia vykdy ti ne pačiame vestibiulyje, o kur nors nuošaliau, atliekant šį dar bą kiek galima tvarkingiau, šva riau ir kuo skubiau išgabenti tuščiąją tarą. Universiteto tiekimo skyriui duotas nurodymas nevykdyti rūmų vestibiulyje išpakavimo darbus, o jei išimties keliu ir tektų, tai šį darbą atlikti kuo skubiausiai, griežtai laikantis švaros ir tuojau pat išgabenti tuščiąją tarą. J. STANKEVIČIUS
Prorektorius AdmlnistraciJos-ūkio reikalams
Redaktoriaus pav. A. LOZURAITIS
Ekonomikos mokslų fa kulteto I kurso prekybos specialybės studentai gi liai užjaučia kurso draugę
Adą JEKENTAITĘ, mylimai mamytei mirus. Kurso draugai
DĖMESIO! Rytoj 18 vai. IFF 21 auditorijoje Įvyks kraštotyrininkų susi rinkimas, kuriame architektas drg Pilypaitis skaitys paskaitą Graikų ir romėnų architektūra” ir painformuos apie Tartų Uni versiteto prof. drg. Vagos. pranešimą „XV—XVI a. Talino archi tektūra”. * __ __ , . . Būrelio valdyba
Redakcijos adresas:Universiteto 3. Telefonas - 7-7&-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalu leidyklos spaustuvė.
Užs. Nr. 327