ę=r*>
visu
gi
saliu PROLerARM,vienvuirė5 f
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
t • < .r prį
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 8 (1427)
1988 M. KOVO 4 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiHniiiiiiiiuniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Rimtai dirbti reikia visiems
IEŠKOME
IDEALAUS UNIVERSITETO Žinoma, profesoriaus D. Pospelovo projektas turi teigiamų ir įgyvendintinų pasiūlymų. Būtų puiku, jei įstojęs į aukštąją mo kyklą studentas gautų programą, kclkius paskaitų kursus jam būtina išklausyti, ir galėtų pats pasirinkti, kada ką jam mo kytis bei atsiskaitinėti. „Techni kams" būtina gauti bent šiokį tokį humanitarinį išsilavinimą ir atvirkščiai, tik gal jiems irgi reikėtų leisti pasirinkti, kuo kiekPradžia Nr. 7.
Mano nuomonė vienas asmeniškai norėtų plačiau domėtis. Pav., muzika, ar literar tūra, istorija, kalbomis ir t. t. Tačiau šiuo atveju, kada ugdoma žmogaus vidinė kultūra, erudici ja, išprusimas — neturėtų būti jokių prievartos ar atsiskaitymo formų. Studentas privalo pats savanoriškai susidomėti tais da lykais, turi būti nejučia įtrauktas į įdomių paskaitų ta tema cik lą, į diskusijas, kuriose galėtų pats aktyviai dalyvauti ir pa reikšti savo nuomonę ginčija mais klausimais. Manau, į tokius renginius laisvanoriškais pa grindais, kiekvienas bėgs grei čiau, negu varu varomas, ar įskaitų verčiamas. Manoma, kad tokiomis prie monėmis mes priartėtume prie idealios aukštosios mokyklos va rianto. Tačiau šiuose visuose
samprotavimuose praleistas mo ralinis faktorius, mūsų studentų ir dalies dėstytojų nepasirengi mas mokytis ir dirbti tokiame universitete. Kad tai ne iš piršto išlaužtas teiginys, įsitikinau pasi kalbėjęs su keletu studentų, ku riems užduodavau vieną ir tą patį klausimą: kaip tu įsivaizduo ji idealų universitetą? Ir reikia pažymėti, kad dauguma studen tų bandė vienais ar kitais būdais išspręsti tą pagrindinę problemą — abejingą požiūrį j savo parei gas. (Tiesa, susidūriau ir su žmo nėmis, kurių nuomone idealiau šia aukštoji mokykla būtų ta, kuri iškart po stojamųjų įteiktų, diplomą.) Kiti buvo nepatenkinti dėstytojais, programa, paskaitų lankymo prievarta. Jie siūlo bū-
Medicinos fakulteto Taryboje aptariant žiemos egzaminų sesi jos rezultatus, atrodo, galėjo vy rauti mažorinės gaidelės. Juk atsivertę sesijos rezultatų galuti nę suvestinę, matome, kad pagal studentų absoliutų pažangumą fakultetas (96,7 proc.j — trečias Universitete (praėjusią žiemos sesiją buvo penktas). Net 194 studentai (22 proc.j gavo tik la bai gerus pažymius. Tai — ge riausias rodiklis Universitete ir jį reikia laikyti teisėtu pasiekimu, nes pakartotinų perlaikymų „pen ketui" šiemet nepraktikuota. Tačiau gilesnė priešsesijinio laikotarpio ir pačios egzaminų sesijos analizė parodė, kad įvy kiai klostėsi žymiai dramatiškiau. Baigiantis semestrui, 203 fakulte to studentai buvo atsidūrę rim tame „ceitnote", o tai, žinoma, sutrukdė jiems planingai ir ra miai ruoštis egzaminams. Tokioje nepavydėtinoje padėtyje buvo 37 pirmakursiai (kas gal iš da lies pateisinama dėl jų nesuge bėjimo adaptuotis Alma Mater). 49 antrakursiai, 72 (!) trečiakur siai ir t. t., pasiklydę daugiausiai anatomijos-histologijos, farmako logijos, fiziologijos, mikrobiolo gijos labirintuose... Sesijos metu 218 studentų žinios įvertintos nepatenkinamai, t. y. prieš perlai kymus pažangumas fakultete tesu darė 76,4 proc. Pažymėtina, kad didžiausią dvejetų „derlių" surin ko žemesniu kursų studentai, ku rie atostogų metu turėjo spręsti rimtas perlaikymo problemas, de ramai nepailsėjo, o 17 skolinin kų likimą sprendė rektoratas. Kokios visų minėtų bėdų prie žastys! Jų, mūsų nuomone, ne viena ir ne dvi. Štai kelios: į fakultetą ateina geri vakarykščiai moksleiviai, tačiau kiekviename kurse yra keli žmonės, nesugebą sėkmingai studijuoti dėl savo psichofiziologinių savybių. Ne vienodas parengiamąjį skyrių baigusių, gamybininkų pasiren gimas ir nusiteikimas studijoms. Apie 20 proc. studentų nedirba sistemingai per semestrą, atidė lioja kontrolinių darbų, koliok viumų laikymą semestro pabai gai. Stebina tam tikros studentų dalies lengvabūdiška pažiūra į užsienio kalbų studijas. Nėra reikalo įrodinėti, kaip svarbu
DĖMESIO! PERKELIAMI
buvo ne kartę aptartos pagrin dinės jubiliejinių SMD renginių gairės. Buvo planuojama suren gti respublikinio masto SMD konferenciją, pakviesti j ją sve čių iš kitų šalies Universitetų bei respublikos aukštųjų mokyk lų, paprašyti pasidalinti min timis apie SMD vaidmenį, žy mius respublikos mokslininkus, kurie pradėjo mokslinį darbą SMD būreliuose ir iškopė net iki Mokslų akademijos tik
Klinikinės katedros ne viską padarė, ugdydamos ir įtvirtindamos busimųjų gydytojų prakti nius įgūdžius dirbant su ligo niais, įsisavinant naujausius diag nostikos ir gydymo metodus. Deja, pasitaiko dėstytojų, kurie patys nepatenkinamai kelia savo kvalifikaciją; po šešerius ir dau giau metų neišvažiuoja į centri nes kvalifikacijos kėlimo įstai gas, savo praktiniu pasiruošimu kartais atsilieka net nuo kliniki nių bazių gydytojų. Tobulinant užsiėmimų tvarka raštį, dekanatui daugiau turėtų talkinti fakulteto metodinė komi sija, komjaunimo aktyvas. Taryba rekomendavo katedroms sudary ti studentams galimybę gauti įs kaitą ar išlaikyti egzaminą se mestro metu, jeigu įsisavintas vi sas kursas. Gerinant busimųjų gydytojų ruošimą, pertvarkant mokymo procesą, svarbu, kad ranka ran kon nuoširdžiai dirbtų visas me dicinos fakulteto kolektyvas, pra dedant pirmakursiu studentu, baigiant garsiu akademiku.
Doc. Šarūnas KUČINGIS MF partinio biuro narys
UŽSIĖMIMAI
Kovo 7 dienos užsiėmimai perkeliami į kovo 6 d. (sekmadienį). Kovo 7 ir 8 d. d. užsiėmimų nebus.
(Nukelta j 2 psl.)
pasitinka keturiasdešimtmetį 1987/88 mokslo metais Stu dentų mokslinė draugija orga nizuos jubiliejinę — 40 ją kon ferenciją. Pirmoji SMD konferen cija vyko vos atgimstančiame po karo audros Universitete 1947 m. spalio mėn. 26—27 d. d. Joje veikė trys sekcijos... Kaip planuojama pažymėti šią garbingą SMD veiklos su kaktj? SMD tarybos posėdžiuose, ataskaitinėje konferencijoje, mokslinių vadovų pasitarimuose
gydytojui sekti naujausius medi cinos mokslo ir praktikos laimė jimus užsienyje, pritaikyti juos savo darbe. Nepakankamai verti na busimieji medikai fizinio la vinimo pratybas, dalis jų yra menkai fiziškai pasiruošę. Kas ketvirtas studentas visuomenės mokslus studijuoja vos patenki namai. Tiesa, labai trūksta litera tūros, atitinkančios naujas visuo menės mokslų programas. Pertvarkant mokymo procesą, labai daug turi pasidarbuoti kiekviena fakulteto katedrai kiekvienas dėstytojas. Didinant studentų savarankiško darbo vaidmenį, būtina orientuoti juos studijuoti, o ne mokytis. Nepa kanka fakulteto katedrų leidžia mos mokymo metodinės literatū ros, skirtos savarankiškam dar bui. Fakulteto Taryba pagrįstai kritikavo eilę katedrų, skiriančių nepakankamą dėmesį naujausios literatūros komplektavimui fakul teto bibliotekoje.
rųjų narių. Buvo planuojama iš leisti jubiliejinės konferencijos darbų rinkinį ir t. t. Gaila, kad tik Universiteto vadovybė te pritarė mūsų ketinimams. Aukš tesnės instancijos mūsų norus ge rokai sumažino: pasiūlė tenkintis tik Universiteto konferencija be darbų rinkinio. Bus organizuojamos iškilmin gesnės ir turiningesnės konfe rencijos fakultetuose, kurių ple nariniuose pranešimuose bus
apžvelgiama SMD raida ir lai mėjimai per 40 metų. Siūloma jose pateikti ir jaunųjų moks lininkų pranešimus. Taip pat numatoma organizuoti fakulte tuose parodėles, atspindinčias SMD veiklą. Pagrindiniu akcentu bus bendras konferencijos rengi nys — plenarinis posėdis ir SMD veiklos paroda. SMD įkūrimo 40 mečiui skirtai jubiliejinei konferencijai su
rengti sudarytas organiza cinis komitetas, pirmininkau jamas Rektoriaus. Ruošiantis SMD jubiliejiniams renginiams jau nemažai padirbę jo jos taryba. Jau turime ats pausdintus gražius SMD Gar bės raštus, diplomus, skelbimus, pakvietimus. Kviečiame visus dėstytojus, mokslinius darbuotojus, molksl'nių būrelių vadovus, SMD ak tyvistus, visus studentus su pa kilia nuotaika ruoštis jubilieji nei SMD konferencijai, kuri įvyks balandžio mėnesio pir mojoje pusėje. prof. dr. Liudvikas KIMTYS Universiteto SMD mokslinis vadovas
2 Tarybinis studentas
Kovo 8 artėjant
— Kokia tavo didžiausia sva jonė? — paklausiau savo kurso draugės.
— Aišku, nuvažiuoti į Rlo de Žanelrą. Egzotika, Lotynų Ame rikos ritmai, festivaliai, ūsuoti vyrai... Gausiu stipendiją ir važiuosiu.
Su Gintaru užsuku | „Literą". Knygyno darbuotojos Nijolės Jankauskaitės paklausiu apie jos didžiausią svajonę. Ji atsakė taip:
— Aš neakivaizdiniame sky riuje, studijuoju bibliotekininkys tę ir noriu sėkmingai išlaikyti žiemos sesiją...
Tą patį klausimą uždaviau ru sų kalbos katedros vedėjai prof. L Sudavičienei:
Raudonoji Armija, įžengusi į Vokietiją, šturmu užėmusi Ber lyną, privertė ją 1945 m. gegu žės 9 kapituliuoti. Tačiau Japo nija, 1941 m. balandžio 13 d. pasirašiusi su TSRS nepuolimo sutartį, per visą antrąjį pasauli nį karą prie TSRS ir Mongolijos LR sienų laikė kariuomenę, ren gė karines provokacijas. Japo nija kariavo ir su Didžiąja Bri tanija bei JAV. Besąlygiškai vykdydama įsipa reigojimus sąjungininkams, TSRS 1945 m. rugpjūčio 8 d. paskelbė Japonijai karą ir pranešė jai, kad prisijungianti prie JAV, Di džiosios Britanijos ir Kinijos 1945 m. birželio 26 d. pasirašy tos Potsdamo deklaracijos, reika,lavusios besąlyginės Japonijos kapituliacijos. — Šiose Raudonosios Armijos kovose dalyvavau ir aš, — pasa kojo VVU karo vete ranų komiteto pirminin
Pagrindinė namų funkcija, ma no manymu, yra saugumo funk cija. Namai — tai vieta, kur žmogus jaučiasi saugus nuo ap linkos intervencijos, kur jis gali atsiriboti nuo nepageidaujamų kontaktų, darbo problemų, mies to triukšmo ir t. f. Žodžiu, jis gali ir turi teisę pailsėti, repro dukuoti žmogiškąsias galias. Tai nors ir mažytis, bet savas kam pas, kur — žmogus tuo tiki — grįžęs rasi visa taip, kaip ir pa likęs, vieta kurios estetiškumą, dermę sąlygoja tik tavo noras, polinkiai ir skonis.
Pasakoja karo veteranas kas Viktoras Raikovas, apsilan kęs gamtos fakultete, minint Ta rybinės Armijos ir Karinio Jū rų laivyno 70-metį. Žinoma, kad prie Raudonosios Armijos puolimo prisijungė Mon golijos Liaudies Respublikos, vė liau Kinijos liaudies išsivadavimo armija. Kapituliavo Japonijos Kvantuno armija, buvo išvaduota Šiaurės rytų Kinija, Šiaurės Ko rėja, pietų Sachalinas, Kurilų sa los. Tokie istoriniai faktai. Ta čiau, kokia kaina tai buvo pa siekta, įdomiai papasakojo sve čias. Jis pasakojo, kad kariai ir karo technika per Sibiro pla tybes buvo gabenami naktimis. Tamsios naktys maskavo dislo kuojamas karines pajėgas, ka riuomenės įsitvirtinimą. Kokių tik gudrybių nesiimta. Atvykę
pasinaudoti įtaisytu skambučiu. Patys studentai galėtų susitvarky ti ne tik virtuvę, bet ir dušą, prausyklą, tualetą bei koridorių — 17-ai pusės aukšto gyventojų tai nebūtų didelė našta. O Uni versitetui — ekonomija — valy tojų atlyginimai. Atsiradus bend roms aukšto problemoms realiai pradėtų funkcionuoti bendrabu čio tarybos, aukštų seniūnai. Be to, bendri interesai artina žmo nes, todėl pravartu būtų aukš tuose apgyvendinti tos pačios grupės ar kurso studentus. Tai sudarytų palankias sąlygas jiems
Bendrabutis— MŪSŲ NAMAI? Ar taip yra? Vargu. Ar taip negali būti? Pasvarstykim. Pirmiausia, kad studentas gy venamąją vietą vadintų „sava", ji turi penkerius metus būti jo. Man atrodo, jog laikas atsisaky ti atgyvenusių tradicijų kasmet „mėtyti" studentą iš kambario j kambarį, o po to stebėtis kam barių netvarkingumu. Abejoju, ar neįsirengs studentas „kapitaliai" savo kambario, žinodamas, jog gyvens jame penkerius, ket verius, netgi dvejus metus. Iš čia — nauda ir Universitetui: laiko tarpai tarp bendrabučio remon tų padidės, o kai kurių kamba rių gal ir visai nereikės remon tuoti. Tai juk ekonomiška. „Savu" gali tapti ne tik kam barys, bet ir aukštas. Sešiolikaaukščiuose bendrabučiuose tam yra visos sąlygos — kiekvienas auk štas turi „savo" atskiras duris, (turi ir kiekviena aukšto pusė), įrengus jose spynas, gyvenamoji vieta taps neprieinama neprašy tiems ir nelauktiems svečiams. Norint iškviesti reikiamą asmenį, pre aukšto durų galima būtų
solidarizuotis (juk kaip sunku su rengti net studentiškas šventes, kai nėra vieningumo). Nereikalingi taps ir budėtojai pirmajame aukšte (vėlgi — eko nomija). Pakanka, kad nustatytą valandą komendante užrakins laukujės duris. Pavėlavę gyven tojai galės netrukdomi jas atsi rakinti (galima jrengti ir skaitme ninę spyną, kaip daugumoje na mų Maskvoje), na, o nepagei daujami asmenys liks už durų. Tuo pačiu nebereikės nei stu dentų profsąjungos, nei komjau nimo komiteto atstovams gaišti laiko tvarkos ir švaros patikrini mui bendrabučiuose. Vidinės problemos bus sprendžiamos vietose — realiai. Sumažės mil žiniškas visuomeninių darbų krū vis, o gal — ir pats aparatas? Tad pasvarstykime. Juk ne klysta tik tas, kas negyvena. Juk senos tradicijos kažkada taip pat buvo naujos. Pažiūrėkime naujai j savo studentišką buitį, į save. Pabandykime. Gintaras MILIAUSKAS
aukščiausio rango vadai buvo „pažeminti" kariniu laipsniu, kad nekiltų įtarimas, jog ruošiamasi puolimui. Numatyta puolimo da ta irgi nesutapo su faktine. Tri mis dienomis anksčiau, nei bu vo numatyta neįprastomis sąly gomis, Didžiojo Tėvynės karo išvarginta, Raudonoji Armija vėl ėjo pirmyn. V. Raikovas paminėjo Gobio dykumos, Kinijos kalnagūbrių ypatybes, apsunkinusias žygių spartą. Nepaisant to, kariai kas dien pasistūmėdavo iki 50—60 km. Priešo įtvirtinimai tiesiog stebindavo. Penkiaaukščių pa< statų 2 m storio sienomis paėmimas buvo pats sunkiausias darbas. Iš dviejų aukštų, kyšan čių virš žemės, priešas atsišau dė, trijuose aukštuose po žeme
— kareivinės, valgykla, šaudme nų ir maisto sandėliai. Būdavo taip, kad apsupti įtvirtinimai lik davo toli užnugaryje. — O mes žygiavome tolyn ir nugalėjome! Karui pasibaigus, dar trejus metus tarnavau Ki nijoje. Jaunas būdamas užsigrū dinau ir dabar į darbą tris ki lometrus einu pėsčias. Dar ilgai nesiskirstėme. Kom jaunimo komiteto sekretorius Gintautas Vyšniauskis apdovano jo šaudymo varžybų nugalėtojus, vyko linksmos rungtynės tarp studentų, kuriose nugalėjo mer ginos (vyrai atsigriebs kovo 8 d.). Fakultete buvo pasėtas dar vienas patriotinio auklėjimo grū das. Doc. Romualdas ŠIMKŪNAS
Universiteto turistų klube
ŽIEMOS TURIADA Valio! Paskutinis sesijos egza minas išlaikytas. Dabar jau tikrai žinome — niekas nesutrukdys iš važiuoti į žygį. Būtiniausias tu ristinis inventorius jau ne kartą išbandytas, bet rūpesčių kaip vi sada aibė. Oras šią žiemą savo pastovumu nelepina: čia sninga, ir galima būtų paslidinėti, čia lyja ir viskas vėl nutirpsta, lyg būtų pavasaris atėjęs. Bet nieko, turistai — žmonės prie visko pri sitaikę. Taip ir šį sykį. VVU Turistų klubas pasiūlė be galę maršrutų studentų atosto goms. Matematikai keliavo po Kareliją, ir Karpatus, fizikai po Mažąjį Kaukazą, chemijos fakul teto turistai atostogas praleido olose, gamtininkų grupė pabu vojo Siaurės Urale, na, ir žino ma, žiemos turiadoje, kuriai gamtos fakulteto studentai vi suomet lieka ištikimi: organizuo ti šeši kategoriniai žygiai visuo se Lietuvos kampeliuose. Pake liauta po Trakų, Vilniaus, Varė nos, Alytaus, Tauragės rajonus, susipažinta su Vištyčio apylinkė mis, žavėtasi puikiu Rudaminos piliakalniu, prie kurio kadaise stovėjusi Jotvingių sostinė. Visi žygiai prasidėjo Vilniaus geležinkelio stoty. Čia ne iš kart susirandi saviškius — atro do, būtų susirinkęs visas turistų klubas. Sėdam į traukinį ir va goną užpildo linksmos dainos ir triukšmingi žaidimai. Miegoti nie kas nesiruošia — visų nuotaika gera. Čia pasiskirstome pareigo mis — kas virėjas, kas meteoro logas, kas remontininkas ar foto grafas. Vadas žinomas iš anksto — jis rūpinasi žygio organizavi mu, bilietais, vėliau vadovauja žygiui.
Pirmi kilometrai faksams ne lengvi, ypač jei dar su slidėmis, o ant jų stovėjai tik prieš trejus metus. Be to ir oras nelepina. Tamsu, šlapia, mes pavargę, tačiau visada su gera nuotaika įsirengiame puikią stovyklavietę. Pabudęs jauti, kad išsimiegojai gerai. Išlindęs iš palapinės net aikte li — oranžine spalva plieskia rytai, laukdami saulės. Ir vėl vis kas iš naujo: stiprūs pusryčiai ir visa diena su kuprine ant pečių, katiliuku rankoje ir daina lū pose. .. Niekada nebūsi toks atviras ir paprastas draugų būryje, kaip vakarais prie kaitraus laužo. Virš laužo katilas su koše, šalia kun kuliuoja arbatinukas — ištiki miausi turistų draugai. Kažkas Iš būrio užveda dainą, keletas bal sų palengva įsijungta ir per gi rią nuskrieja daina... Dar linksmiau mūsų daina su skamba, kai tolumoje pasirodo Makniūnų namų siluetai. Čia mus pasitinka kultūros namų direktorius, vidurinės mokyklos direktorius ir mokytojai, buvę Universiteto studentai Vaišina bulvių plokštainiu, pienu ir klau sinėja apie Universitetą, stu dentų gyvenimą. Visą naktį skamba dainos, dreba žemė nuo pašėlusio šokio... Juk pats muzi kantas pakeltas draugų iš ligos patalo, dalyvavo poilsiniame žy gyje ir šauniai griežė turiados metu. Paskutinė naktis buvo šalta, žvaigždėta. Atrodo, pažvelgei į žvaigždes ir viskas tarsi išnyko, pasiliko tik begalinis noras ke liauti... keliauti... keliauti... Jolita 5LI2YT6
Mano nuomonė
— Didžiausia mano svajonė jaunystėje buvo įstoti į Univer sitetą ir gerai Išmokti lietuvių kalbą. .. Ši svajonė išsipildė — o dabar — noriu užbaigti vi sus pradėtus darbus — paruošti keletą gerų žodynų mokykloms, padėti vaikams geriau išmokti rusų kalbą.
{Atkelta iš 1 psl.)
— O kokia tavo svajonė? Pati, pati?
didžiausia
Su fotografu Gintaru KUDABA po Universitetą vaiftščiojo Niką AUKŠTAITYTE.
tinai leisti studentams vertinti savo dėstytojus ir tuos rezultatus viešai skelbti, išmesti iš moky mosi programų nereikalingus da lykus, kurie ne tik nepadeda
ruošti aukštos kvalifikacijos spe cialistų, bet ir nieko neduoda bendram išsilavinimui. Na, o svarbiausia, j ką atkreipdavo dė. mesį studentai, tai j prievartinį bendrų paskaitų lankymą. „Mes juk sąmoningi žmonės, puikiai
suprantame, kuris dėstytojas mums duoda daugiau, negu gali duoti vadovėlis. Kam reikalingas tas tuščias sėdėjimas paskaitose, kurių metu geriausia, ką gali nu veikti — skaityti knygą", „Be to, tai padėtų išspręsti „blogų" dėstytojų problemą. Labai greitai visi pastebėtų, kurios paskaitos įdomios, į kurias studentai ver žiasi, o kurių paskaitų metu būna pustuštės auditorijos". O kaip išspręsti mūsų — stu dentų — abejingumo, mokymo si tik dėl įskaitos, geresnio pa žymio problemą? Yra susiklos čiusi nuomonė, kad gerai išlai kė egzaminą ne tas, kuris visą laika mokėsi, ir pelnytai gavo aukštą įvertinimą, o tas, kuris nieko nemokėdamas sugebėjo iš sisukti. Gal tai pavyktų išspręsti do cento V. Choroševskio pasiūlytu būdu. Jis įsivaizduoja tobulą uni versitetą miške prie ežero, ku riame tiek studentai, tiek dėsty tojai atskirti nuo išorinio pasau lio, „neiškamuoti civilizacijos". Žinoma, tekiu būdu betarpiškas kasdieninis bendravimas suartin tų studentus su dėstytojais, pa darytų juos kolegomis, bet tada nutrūktų ryšys tarp besimokan
čių ir aplinkinio pasaulio, visuo menės į kurią juk neišvengiamai reikės grįžti ir gerai dirbti. O gal problemą panaikintų V. Antoniuko sugalvotas variantas — teleuniversitetas. Jo nuoma ne tai išspręstų riboto vietų skai čiaus aukštosiose mokyklose, mo kymo demokratizacijos, aukštos kvalifikacijos kadrų trūkumo problemą... Iš dalies tai net iš spręstų „nesąmoningų" studentų problemą. Tačiau tokioje aukš tojoje mokykloje dingtų disku sijos, bendravimas, studentas bū tų tik stebėtojas. Nesunku suprasti, kad šie abu variantai utopiniai. Be to, teleuniveisitetas būtų tiesiog žalin gas tuo, kad nutrūkus betarpiš ko bendravimo ryšiams, studen tai apskritai prarastų galimybę išmokti bendrauti, nebijoti dide lės auditorijos. D. Pospelovas siūlo gražinti seniai visų užmirš tą mokslą — retoriką. Deja, kal bos meno nemoko nei žurnalistų, nei psichologų, nei pedagoginės pakraipos specialybėse. Tad, koks idealus universite tas? Darius TARASEVIČIUS 1F studentas Pauliaus LILEIKIO pieš.
3 Tarybinis studentas
Tebus tai mažytė dalelė... Penktadienį Universiteto Teat ro salėje vyko labdaros vakaras, kuriame šmaikščiai juokavo, linksmino klausytojus „Dviratis" bei filologų operos „solistai". Pastarieji vakarui parengė rokcperą „Vilnius —Paris -Tranzit". Šou grupė „Dviratis" pasirodė su „senai ir senai nauja progra ma", išradingieji filologai taip pat „vertė visus iš koto". Ta čiau ne tai sudaro vakaro iš skirtinumą. Daugelį čia suvilio jo skelbimas, iškalbingomis rai dėmis, bylojąs: „labdaros vaka ras. .. lėšos skiriamos Žemutinės pilies atstatymui". O viršutinėje
BUSIMIESIEMS PEDAGOGAMS: ISTORIKAMS, FILOLOGAMS Augantis visuomenės susido mėjimas Lietuvos istorija, jos žinių lyqis vidurinėje mokyk loje — viena aktualių nūdienos pedagoginių problemų. Dėl sil pnų mokinių žinių dažnas istorijos mokytojas kaltina li teratūros stoką, kuri padėtų giliau pažvelgti bei aiškiau pa justi atskirų laikotarpių, istori nių įvykių esmę. Šią spragą užpildyti iš dalies
, Lietuvos TSR istorijos skaiti niai 1917—1987 (XI —XII klasei). Knyga mokiniams. Sudarė Pra nas šabasevičius. — Kaunas: Šviesa 1988. — 240 p.
padeda doc. P. šabasevfciaus parengti Lietuvos TSR istorijos skaitiniai 1917—1987 m. (XI — XII klasėms).! Knygoje, pagal istoriškai svarbius laikotarpius, atsižvel giant į istorijos mokymo prog ramą, išskirtos septynios temos: „Didžioji Spalio socialistinė re voliucija ir Tarybų valdžios įkū rimas Lietuvoje (1917—1919 m.)“, „Lietuva buržuazinės dik tatūros įtvirtinimo ir parla mentinio valdymo laikotarpiu (1919—1940 m.)“, „Tarybų val džios atkūrimas ir socializmo kūrimo pradžia Lietuvoje (1940 — 1941 m.)“, „Lietuvos TSR Di
skelbimo dalyje — Kultūros fon do emblema. Išeitų, jog tai šios organizacijos idėja. . . Bet apie tai vėliau. Ne paslaptis, jog ypač pasta ruoju metu tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės susirū pino savo krašto kultūra, nacio naliniu vertybių išsaugojimu. Jų atstatymui, restauravimui įvai riomis formomis renkamos lėšos. Universiteto kamerinio ansamb lio koncertų, studentų suorga nizuotų labdaros vakarų metu surinkti pinigai plaukia į Kul tūros fondą, brangiausių istori nių paminklų išsaugojimui. Di
džioji dauguma renginių vyksta su Kultūros fondo žinia ir „pa laiminimu". Tokių renginių tiks las (turime galvoje šį vakarą) — kilnus, tačiau. .. Prieš pareikš dama gal ir ginčytiną nuomonę, noriu pridurti: joje daugiausia studentiškos savikritikos. Su Kultūros fondo ženklu koncer tuoja nemaža artistų, kolektyvų. Vakaro, apie kurį kalbu, metu, jų gretas papildė dar du. Tai tik pagirtina, jeigu vakaro progra ma būtų buvusi šiek tiek rim tesnė — nesvaidyti kai kurie lėkšti sąmojai. Jeigu jau rekla-
džiojo Tarybų Sąjungos Tėvynės karo metais“, „Socializmo kūri mas Lietuvoje“, „Lietuvos TSR socializmo tobulinimo laikotar piu“. Kiekviena tema suskirsty ta į potemes, kuriose akcentuo jami svarbiausi to periodo įvy kiai, ekonominiai-socialiniai san tykiai, kultūrinis gyvenimas. Kiekvienoje potemėje sudary tojas trumpai apžvelgia tuo metinę istorinę situaciją, aiš kina istorines sąvokas, termi nus, pateikia svarbiausius sta tistinius duomenis. Žinių pagilinimui prideda mos atitinkamai parinktos lite ratūrinės ištraukos iš grožinės literatūros klasikų veikalų ar žymių valstybės veikėjų bei jų bendražygių prisiminimų, iš traukos iš periodinėje spaudoje publikuotų straipsnių. Prieš kiekvieną skyrių patei kiamos žymių Lietuvos skulp torių darbų iliustracijos, patal pinti poezijos posmai. Manyčiau, kad tinkamai pa
rinktos įdomios ištraukos ne tik pagilins ir praplės mokinių is torinių žinių ratą, bei istorinius vaizdinius, bet ir prisidės prie bendros istorinės sampratos formavimo mokyklose; tuo pa čiu pagilins ir literatūrines ži nias, skatins moksleivius naujai pažvelgti į girdėtą literatūrą ir pakartotinai ją perskaityti. šia mokymo priemone galės naudotis ir literatūros mokyto jai. Sukoncentruota į vieną vietą svarbiausia naųrinėjamo laiko tarpio literatūra tinkamai nau dojama istorijos bei literatūros pamokų metu, padės mokiniams aiškiau suprasti sudėtingus istorinius reiškinius, atspindin čius Lietuvos ekonominį, politinį ir kultūrinį gyvenimą 1917 — 1987 metais. Toks yra šios knygos tikslas. Aldona VASILIAUSKIENE Istorijos fakulteto Lietuvos TSR istorijos katedros moks), bendradarbė
Visada dirbti ir niekada nepavargti Rytiečių patarlė sako: „Kas nori greitai pamatyti savo dar bo rezultatus, tie tegu augina javus, kas nori rimtai dirbti, tie tegu augina sodus, kas gali visada dirbti ir niekada nepa vargti, tie turi auklėti, mokyti žmones". Žmogus, norėdamas būti žmor gumi, turi mokytis, auklėtis, lavintis. Kad žmogus įprastų ir išmoktų sistemingai dirbti, kuria mos mokyklos. Vidurinė mo kykla moko, auklėja, lavina, įpratina dirbti protinį darbą. Aukštosios mokyklos svarbiau sias uždavinys — išmokyti jau nimą mokytis, auklėtis, lavintis ir tuo būdu įgyti profesiją. Ta čiau, turbūt nesuklysiu pasaky damas, kad nemaža aukštosios mokyklos dėstytojų dalis dirba patenkinamai, kaip kad nuolat vertiname susirinkimuose savo darbą. Tai būtų teisinga, jei kiekvienas atskirai taip vertintų savo atliktą darbą, bet susirin kimuose mes vertinam svarbiau sia kolektyvo darbą, o kolekty ve visada yra žmonių, kurie
dirba labai gerai, gerai, paten kinamai arba beveik patenkina mai. Todėl, manyčiau, toks verti nimų stereotipas neteisingas, tai kolektyvinis veidmainiavimas, o kur veidmainiavimas, ten ir abe jingumas. Manyčiau, kad toks trūkumas atsiranda dėl dalies pedagogų abejingumo bei biu rokratizmo, kurį gimdo administ racija, apsišarvavusi instrukcijo mis. Norėčiau pasisakyti apie aukš tosios mokyklos pedagogus, ku rie gali visada dirbti ir niekada nepavargti. Mūsų katedroje to kia yra LTSR nusipelniusi dės tytoja doc. Anatolija Beržinskai tė. Manau, dar nepamiršom, kaip buvo pakilusi „banga" dėl probleminių paskaitų, o doc. A. Beržinskaitė jas jau seniai skai tė. Ir štai paskutiniai pavyzdžiai. 1976 m. doc. A. Beržinskaitė kaip sudarytoja ir redaktorė iš leido „Vaizdines TSKP mokymo priemones (istorijos I ir II kurso studentams"). Tiražas 4000 egz„ 1987 m. — „TSKP istorija (1883 —1925 m.) schemos, diagramos".
Tiražas 2000 egz. Kiekvienas stu dentas pirmakursis gauna šį lei dinuką. Jame yra schemos, duo menys, pastabos, pagrindiniai tei giniai, kitaip sakant faktinė is torinė medžiaga skaitomos pas kaitos klausimu. Todėl dėstyto jas skaitydamas paskaitą atkrei pia studentų dėmesį į vienus ar kitus schemoje nurodytus duo menis, nereikia jų rašyti j kon spektų sąsiuvinį. Dėstytoja tik atkreipia dėmesį, šifruoja vieną, kitą teiginį, argumentuoja iš keltus klausimus. Studentai mąs to, galvoja kartu su dėstytoja. Auditorijoje dirbamą, yra abi pusis ryšys. Kokius rezultatus duoda toks dėstymas? Kiekvie nas dėstytojas juos pamato se minarų metu ir per egzaminus. Turbūt pastebėjom, kad jau išleistas antras patobulintas lei dimas, bet štai kas blogai. Doc. A. Beržinskaitė visą laiką kelia klausimą: aptarkime, kaip seka si kiekvienam dėstytojui dirbti su šiomis priemonėmis. Kviečia šiuo klausimu pasidalyti patyri mu. Neabejoju, jog visi sup
ranta, kad tai būtų naudinga. Tačiau... Manyčiau, tokiais klau simais posėdžiauti yra prasmė, o dešimtis kitokių klausimų ga lėtų spręsti administracija. Daž ni posėdžiai ir susirinkimai — tai daugiau demokratijos regi mybė, tai pratinimas būti abe jingu ir mokyti demagogijos. Kalbant, reiškiant nuomonę apie dėstytojo darbą, mano su pratimu, turi atsispindėti jo el gesys su studentais ir pagarba jiems. Neseniai su dviem filolo gėmis jau baigusiomis Universi tetą teko būti ekskursijoje, ir jos aptarinėjo dėstytojų charak terius. Kalbėdamos apie doc. A. Beržinskaitę pateikė V. Gėtės palyginimą: „Yra žmonių, ku riuose tarsi veidrodyje matai sa ve". Nors praėjo nemažai laiko, tačiau jos su meile ir pagarba atsimena docentę. Kyla klausimas, kodėl tokių dėstytojų ne absoliuti dauguma? Juk įgyvendinant aukštojo moks lo reformą pagrindine figūra tu ri būti dėstytojas, kuriam turi padėti administracija ir visuome
Praėjus penkiolikai metų
1972 melų lapkričio 2 d. vė lyvą vakarą išlipau iš traukinio vienoje didžiausių Europoje — Leipcigo geležinkelio stotyje. Pasitiko Leipcigo Aukštosios prekybos mokyklos prekybos geografijos katedros vedėjas doc. K. Ilgenas — mokslinės stažuotės vadovas. Prasidėjo de šimties mėnesių įtemptas moks linis darbas, kandidatinės diser tacijos baigimas. Išvykus, ryšiai su šia aukštąja mokykla nenu trūko, buvo keičiamasi pedago ginio ir mokslinio darbo paty rimu, publikacijomis, trumpa laikiais vizitais. Dabar, praėjus penkiolikai metų, vėl teko vyk ti j Leipcigo Aukštąją pre kybos mokyklą, dalyvauti jos svarbiausiame moksliniame ren ginyje — penktosiose prekybos mokslo dienose, kurios dar su tapo ir su antruoju Leipcigo
prekybos technologijos simpo ziumu. Leipcigo Aukštoji prekybos mokykla įkurta neseniai — 1969 m., tačiau jau turi nemaža pasie kimų prekybos mokslo ir jos Kadrų rengimo srityse. Dabar, kai pradėjome plačiau ir giliau mąstyti, diskutuoti apie aukšto sios mokyklos darbą, geresnį studentų parengimą, galima ne maža pasimokyti iš kolegų Vo kietijos DR. Minėta Aukštoji prekybos mokykla turi savitą mokymo sistemą, kuri gerai pri derinta prie besimokančio kon tingento, los ūkio šakos porei kių, specialistų kvalifikacijos kė limo ir pakartotinio mokymosi. Mokslas trunka nuo 3 iki 5,5 metų. Trumpiausias laikas skirtas praktikos darbuotojams, kurie turi nemažą specialybės stažą ir atlieka vadovaujantį darbą. Išsi skiria ir mokymosi forma, skir ta tik moterims ir vadinama ypatingomis moterų studijomis. Mokslas čia trunka 4,5 metų, bet kaitaliojamas stacionarinis ir neakivaizdinis mokymasis. Tai labai patogu moterims, kurios dir ba vadovais, augina mažus vai kus. Dieniniame skyriuje viduti nė mokymosi trukmė 3,5 metų,
o neakivaizdiniame 5,5 metų. Čia mokymosi laikas dar priklau so nuo to, ar studentas rengia diplominį darbą. Silpnesni studen tai paprastai nerašo diplominių darbų, ir gauna tik mokyklos baigimo pažymėjimą. Diplominis darbas prilygsta pirmajam moksli niam laipsniui, ir tik jį apgynus, absolventas įgyja diplomuoto specialisto teises. Iš geriausiai besimokančių studentų atrenka mi patys gabiausi ir paliekami dar trejiems metams mokyk loje taip vadinamoms moksli nėms studijoms. Šie studentai diplominio darbo nerengia, o iškart rašo disertaciją, ją apgy nę iš mokyklos išeina su dak taro (mokslų kandidato) laips niu. Mokykloje geras informacinis aprūpinimas, jos bibliotekoje laikomi ir visiems laisvai pri einami geriausi studentų diplo miniai darbai, disertacijos, mo kslinio tyrimo darbų ataskaitos, taip pat atitinkamų ministerijų ir žinybų dokumentai, kurie tvar kingai įrišti atskirais tomais pa gal metus. Mokykla rengia ne tik prekybos bei visuomeninio maitinimo, bet ir materialinio-techninio aprūpi
nimo, viešbučių ūkio specialis tus. Iš visų šių sričių biblioteko je komplektuojama reikalinga literatūra bei kiti informaciniai šaltiniai. Paskaitas skaito tik docentai ir profesoriai, jų mokykloje yra arti šimto. Jiems talkina asisten tai, kurie veda seminarus ir kt. praktinio pobūdžio užsiėmi mus. Dėstytojų ir mokslo dar buotojų specializacija gana gili, skaitomų paskaitų tematika žy miai siauresnė, negu pas mus Universitete. Pvz., prekybos organizavimo kursą, kurį mūsų ekonomikos katedroje skaito vienas dėstytojas, ten skaito 7 profesoriai ir docentai. Tai jiems leidžia geriau pažinti dėstomą dalyką, daugiau dėmesio skirti paskaitų paruošimui, moksliniam darbui ir publikacijų rengimui.
Kai susiduri su aukštąja mo kykla, kur gerai organizuotas pedagoginis ir mokslinis dar bas, nejučiomis gretini su savą ja, su jos sąlygomis bei vei kimo aplinkybėmis. Vokietijos DR prekybos mokslas, kadrų ren gimas šiai liaudies ūkio šakai pra dėjo klestėti atsiskyrus nedide liam prekybos padaliniui (fa
muojamės po Kultūros fondo ženklu.. . Vakaras paliko įvairius prisiminimus. Svarbu, kad nė vienas neliko abejingas. Čia susirinkę pasilinksmino, papildė savo studentiško šmaikštumo kraitelę vienu kitu negirdėtu są moju. O dėl akmenėlio, mesto į programos rengėjų daržą, tai... Kas nedirba — tas neklysta. Į labdaros vakarą susirenkama ne tik pasilinksminti: penkiasdešimt rublių vakaro dalyviai (su rengė jais priešakyje) paskyrė Žemuti nės pilies atstatymui. Tebus tai mažytė dalelė mūsų jaunystės miesto grožiui puoselėti, istorijai saugoti. Ingrida SKUODAITĖ Gintaro KUDABOS nuotr. Žr. 4 psl.
i tvitiviI SR H.)RĮ|t>S SKAITINIAI 1917-198/
ninės organizacijos. Kokie turė tų būti dėstytojo ir administra cijos santykiai siekiant įgyven dinti šį svarbų uždavinį. Kad iš kiaušinio išsiristų paukščiukas, reikia sąlygų. Administracija ir visuomeninės organizacijos — tai ir yra sąlygos, šiluma. Kiau šinio lukštas — abejingumas (ne kaip tinginystės priežastis, o kaip priemonė gyvybei apsau goti), o kiaušinio vidus, gyvy bės užuomazga — dėstytojai. Suprantama, jog šiluma turi būti tokia, kuri leistų gyvybei prasi kalti, nusimesti kevalą. Tokie dėstytojai, daip doc. A. Beržinskaitė net „nepalankiomis gyvybei prasikalti" sąlygomis savo darbu įrodo didžiules dės tytojo galimybes. Šiais laikais yra galimybė su komplektuoti visą kolektyvą tik iš tokių dėstytojų. Kviečiu ir ki tų katedrų darbuotojus pasisa kyti „Tarybiniame studente" apie talentingus dėstytojus, apie įdomius, originalius jų darbo metodus. Tai atitiktų TSKP CK Plenumo iškeltus uždavinius aukštosios mokyklos reformos klausimu. Povilas VITKAUSKAS TSKP Istorijos k-ros doc.
kultetui) nuo Leipcigo K. Mar kso universiteto ir įkūrus spe cialiąją aukštąją mokyklą. Šian dienos požiūriu gal mūsų res publikai tokios mokyklos dar ir nereikia, bet žvelgiant j to lesnę ateitį, mąstant strategiš kai, tokią mintį reikia puoselėti. Jau dabar šios šakos tokio ly gio specialistų rengimas ir jų kvalifikacijos kėlimas išskaidy tas keturioms mokymo įstai goms, nekalbant jau apie labai kuklius prekybos mokslo rezul tatus respublikoje. Kad ir kaip keista, bet ketvirtojo dešimt mečio pradžioje, kai kraštas bu vo mažesnis ir ne itin ekono miškai pajėgus, specialistai su prato, kad reikalinga atskira aukštoji prekybos mokykla. Prekybos institutas buvo įsteig tas ir 1934—1939 m. veikė Klai pėdoje, o vėliau iki 1943 m. Šiauliuose. Dar vienas įtikinantis pavyzdys — Suomija, kur net penkios aukštosios prekybos mokyklos. Be atitinkamo aukštojo mokslo or ganizavimo ir išplėtotos moks lo teorijos, nepavyks sėkmingai išspręsti ir praktikos problemų, sukurti gerai organizuotą ir so cialiai pajėgią respublikos vi daus prekybą. Vygandas ČAPLIKAS Prekybos fakulteto prekybos ekonomikos katedros doc.
4 Tarybinis studentas
Tebus tai mažytė dalelė... Lietuvos kultūros fondas pa stebi, kad rėmimo sąjūdis, ypač konkrečios akcijos Universitete visada randa jautrų atgarsį. Su dėkingumu prisimename stu dentų dalyvavimą senamiesčio ir kitų objektų archeologiniuose kasinėjimuose, tikimės paramos artėjančiuose Vilniaus Žemuti nės pilies teritorijos tyrinėjimuo se. Dėkojame už labdaros kon certus, kurie vyksta Universite te šiuo metu. Mokslo muziejuje vyksta ilgesnis labdaros koncer tų ciklas, juos rengia P. Koncės vadovaujamas Universiteto kamerinės muzikos ansamblis. Norėtųsi, kad kuo daugiau akademinio jaunimo, pedagogų pastebėtų šį neeilinį kultūrinį są jūdį. Juk tai ne paprasti kon certai — daugiau. Tai galimybė kilnia, vienijančia forma pareikš ti savo pritarimą ir paramą tiks lui (šiuo atveju — istorinio pa minklo atstatymui), kurio grei tesnis įgyvendinimas priklauso ir nuo mūsų. Dar kartą reiškia me padėką rengėjams ir koncer tų lankytojams". Lietuvos kultūros fondo valdybos vardu prof. C. KUDABA
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820279, išduotą FF studentui Gintautui BALAŠAICIUI, laikyti negaliojančiu. Dingusią studijų knygelę Nr. 8610239, išduotą EKFF studentei Tatjanai GULIAIKINAI, laikyti negaliojančia. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610245, išduotą EKFF stu dentei Tatjanai MICHAILEC, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8711575, išduotą FF studen tui fonui ŠULCUI, laikyti nega liojančiu.
iucFJhės juostos
Senolių burtai Patys įdomiausi — vaikai ir seneliai. Juose gyvena pasakos, burtai, legendos, tai, ko mes, suaugę, dažnai negalime įsivaiz duoti ar suvokti. Tiesa, zanavy kai— racionalūs žmonės, ne to kie dainingi, ne tokie pasakoriai, kaip dzūkai ar aukštaičiai, ta čiau ir derlingų žemių krašte, kur teka mažas Novos upelis, daug ką įdomaus išgirsi ir užra šysi. Praėjusių metų Sintautų kraš
Muzika SUSIPAŽINKIME IS JUMORESKŲ CIKLO „LINKSMASIS „PENKTUKAS“ (Vaizdeliai iš natūros)
RANKA Visada smagu* važiuoti penk tuoju autobusų maršrutu FAKTAS Grupė laikoma uždariausia Anglijos grupe. Jau nuo pat susikūrimo 1986 metų pradžioje trys jaunuoliai — Ričardas Derbiširas (Richard Derbyshire) — vokalas, gitara, Antonis Kritčlou (Anthony Crltchlow) — mu šamieji, ir Markusas Vere (Marcus Vere) — klavišiniai, skirtin. gal nuo kitų naujų grupių, ne puolė savęs reklamuoti. Taip ir dabar. nepaisant to, kad jų LP ..Living in a Box“ vienu metu buvo tapęs labiausiai per kama plokštele Anglijoje, o grupės populiarumas peržengė šalies ribas. Jaunieji muzikan tai atkakliai vengia interviu, neslfotografuoja Kodėl? Vienas muzikantų pareiškė: ..mes neno rime tapti išreklamuota pigia ..Mėnesio grupe", kuriai po šlovės antplūdžio lemta išnykti“. Vis tik. nusprendę, kad šioks toks populiarumas nepakenks, jaunuoliai sutiko nusifotogra fuoti žurnalui ..Pop-Rocky". Bet tik vienintelį kartąl Šią nuotrauką jūs ir matote. Debiutinis albumas ..Living in a Box“, kritikų nuomone, yra vykęs fankl stiliaus elementų, gero ritmo ir techno-pop subtily bių milinys. Grupė kuria muzi ką ne sau. ji patinka publikai, plokštelė tvirtai stovi čartsuose. Klausydamasis hit-singlo „L. I. A. B." negali likti abejingas. Trio ruošiasi išleisti naują albu mą. įtemptai dirba studijoje. Kai kurie muzikiniai žurnalai bando apšaukti jaunuolius šių dienų „Duran Duran" (ši grupė, tapusi populiari, pasidarė pap rasčiausių miesčionių gauja, ku riai viskas leidžiama). Tikėsi mės, šių jaunuolių šlovė nepra žudys. Dar vienas balsas — JOHNY HATES JAZZ. (Džonls nekenčia
totyros ekspedicijoje man, kaip gamtininkui, teko neįprasta ūž ti uotis — užrašyti pasakojimus iš liaudies astronomijos. Vyliausi, gal pavyks rasti kokį liaudies „astronomą Smukštarą" ar šiaip keistuolį, mokantį pagal žvaigž des laiką nustatyti. Sekėsi ne kaip. Kasdien keliaudavau vis į naujus kaimus, sodybas, o takių keistuolių nesutikau, tik kartas nuo karto išgirsdavau: „buvo, gyveno, tas tai viską žinojo, bet jau pasimirė..." O kiti senukai (nors kartais gana energingi: „aš jau irgi se nutė 88 metų, o da krebždu po biskj ir viskas") ne visada galė davo kuo nors padėti; „seni lai kai, jau galva iškvaršyta". Bet kartais „atsimydavo" ir pasakodavo apie saulės užtemi mus, apie mėnulį, jo fazes, dar kartą parodydami racionalią sa vo prigimtį: „Delčioje reikia: Raugti agur
džiazo). Tiek ..Living in a Box". tiek „Johny H. J." patraukia dėmesį neįprastais pavadini mais Tačiau tokie pavadinimai — anaiptol ne atsitiktinis reiš kinys. Juk per daugiametį rok muzikos egzistavimo laikotar pį. jau seniai išsemti visi daik tavardiniai, būdvardiniai, skaitvardiniai, įvardiniai pavadini mai. Neliesti tik veiksmažodžiai, nors, pajutus ir šį trūkumą, griebiamasi elementarių, saki nių (pvz: ..Frankie Goes To HoIlywood“, „Pepe Goes To Cuba“. „Čurloslty Cilled The Cat“ ir pan.) Tačiau dabar turbūt ne verta ginčytus dėl to. kas atne Hates šė šlovę grupei „Johny Jazz“ — įmantrus pavadinimas ar grupės lyderio Klarko Datčlerio tėvo šlovė — senasis Datčleris buvo įžymus 50ųjų sakso fonistas. jo grupė ištisus me tus neišeidavo iš „Melody Maker“ hitų sąrašų. (Dabar turbūt aiški ir tiesioginė „Johny Hates Jazz” aliuzija į nekokius tėvų ir valkų santykius...) Grupės debiutinis LP „Turn Back The Clock“ pirmosiomis 1988 metų dienomis tvirtai atsistojo to puose. grupės pripažinimas peržengė Didžiosios Britanijos sienas. Vaikinams galima pavy. dėti sėkmės — vyriausiam iš trio, K. Datčleriui — 22 metai, tačiau valktlnai visiškai savaran kiški, patys kuria dainas, pa tys jas Įrašo, patys atlieka pro diuserių vaidmenis, netgi savo finansinių ir administracinių reikalų nepatiki niekam. Nega lima pasakyti, kad grupės mu zika kuo nors ypatinga — pap rastos melodijos, švelnus me lancholijos vėjelis, iki galo iš baigtos dainos, tekstai ir ne priekaištinga sceninė išvaizda — nors grupė nesurengė nė vie
kus, tai bus kieti. Sodyti cibu lius. Dirvas arti, kad žolė nežedtų. Kiaulę pjauti, tai mėsa graži ir nerūdija, o jauname papjovus — jau lovyje rūdija. Jauname: Galvą trinkti, kad jaunas būtum. Avis kirpti ir pa čiam kirptis, kad nepliktum. Mie žius sėti į ragučius, kai mėnulis su ragučiais, kad neliktų kamb liuose. Gėles sodyti, tai gerai žy di. Pilnatyje: Sodyti bulves, tai bus sočios. Vištą leisti ant kiau šinių, kad per pilnatį išsiristų — viščiukės derlios būna." Išsižiojęs klausydavau jų lėtos šnektos ir išgirsdavau, kad ir žmogaus likimas priklauso nuo mėnulio ar kokio kito svarbes nio reiškinio, įvykio: „Kas jau name gimsta — linksmas, o kas delčioje — paniuręs, susiraukęs. Naktį gimęs — bus vagis. Jei „veža i krikštą, o pirm eina laido tuvės, vaikas bus nelaimingas".
Bim-bam kampelis
no koncerto. Nežinia, kaip gru pei seksis toliau, tačiau tai. kad aštrios kapitalistinės muzikos pasaulio konkurencijos sąlygos nesukėlė ypatingų sunkumų tokiai velk saviveiklinei grupei, įrodo jos ryžtą ir kūrybingumą. Giedrius DRUKTENIS Vidas tNDRIULAITIS
GERIAUSI SAUSIO
ALBUMAI
VFR:
1. BEE GEES: E S P 2. FLEETVYOOD MAC: TANGO IN THE NIGHT 3. GEORGE MICHAEL: FAITH 4. JOE COCKER: UNCHAIN MY HEART 5. E.A.V.: LIEBE, TOD + TEUFEL 6. PET SHOP BOYS: ACTUALLY
JAV: 1. SOUNDTRACK: DIRTY DANCING 2. MICHAEL JACKSON: BAD 3. BRUCE SPRINGSTEEN: TUNNEL OF LOVE 4. VVHITESNAKE: VYHITESNAKE 5. PINK FLOYD: A MOMENTARY LAPSE OF REASON 6. OEF LEPPARD: HYSTERIA ANGLIJA:
1. RICK ASTLEY: WHENEVER YOU NEED 2 T'PAU: BRIDGE OF SPIES 3: UB 40: THE BEST OF UB 40 VOL I 4. PAUL McCARTNEY: ALL THE BEST 5. MADONNA: YOU CAN DANCE 6 FLEETVYOOD MAC: TANGO IN THE NIOHT
Žinoma, retas kas paiso seno vės išminčių patarimų, bet, kiek girdėjau iš žmonių, ir dabar vi siškai pasiteisina kiaulės skerdi mas delčioje ar šienapjūtė po birželio 18-os; „Kai bus mėnulio perversmas (VI. 18.) iš pilnačio į delčią, reikia pjauti šieną: jei lijo — nustos".
O man tik įdomiau, kad tai tik pasakos, burtai, kad vėl ga liu sugrįžti į vaikystę, į tamsius, baubų pilnus žiemos vakarus ir išgirsti: „Saulei nusileidus, pe čius mūryt negalima, nes bus tarakonų, svirplių — visokio amaro. Jei vystyklai dar kabo, juos reikia palikti ant nakties, nes vaikai, tokiais vystyklais ap rengti, būna neramūs, nemiega. Po 23 vai. niekas neina iš namų, nes velnias vaikšto, o jei tuomet sšvilpsį — tikrai ateis velnias. Jei švilpsi —tikrai ateis velnias. Jei Vidmantas LOPETA
„Penktukas" girgžda visais są nariais. Pilnut pilnutėlis. Už lan go — drumzlinas ruduo, o vi duje — jauku, gera ir šilta. Sta čiai karšta. Slegia kaip sūrj, net akyse žalia. Kažkas atkakliai stengiasi man pro šonkaulius prastumti kietą buką daiktą. Nosj maloniai kutena prie šais stovinčios kaimynės žavi garbana ir ištisa kvapų gama. Lyg „Fidži", o gal — „Sanel", greičiausiai — „Klimat“... Bet čia mano fiziologinius apmąs tymus netikėtai nutraukė klyks mas: — l-i-i-i... A-a a-a... Oi, žmo nės, neištversiu... Ucha cha-cha... Ocho-chocho... Nugara nuėjo pagaugais. Visi sužiuro j leipstantj iš juoko lig šį— Žiūrėk, jau visas pamėlo, vargšelis, — pratarė Žavi Gar bana savo kaimynei. — Dar iš tikrųjų numirs — ir po studento, — atitarė anoji. — Chichichi... — su nauja jėga pratrūko Ilgšis. — ...trauk lauk ranką... — Kokią ranką, iš kur? — sus kato aiškintis liaudis. — ...iš mano kišenės... Oi, kai tas... uch-uch uch... oi, kutena... oi mirsiu... — žvygavo ilgšis. — Ei, žmonės, — už nugaros sududeno Bosas, — kas per vel nias ta šėtono ranka? Tikrai dar bičą j kapus nuvarys. Netikėtai žviegesys nutilo. Stojo spengianti tyla. — Tai čia tu? — Užbosijo Ilg šis, žiauriai nužvelgdamas šalia stypsantį ir kaltai mirkčiojantį Mažylį. — Ieškojau taloniuko, — pra lemeno Mažylis, — atsiprašau... maniau, kad mano kišenė. . . Durys atsidaro ir užsidaro, ir „penktukas" smagiai girgždėda mas visais sąnariais, žvaliai burzgia tolyn. Anzelmas KATKUS Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8711637, išduotą FF studen tei Teresei KANI5EVSKAJAI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831264, išduotą EKFF stu dentei Daliai JUREVIČIŪTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840399, išduotą IF studentui Danui PRANSKUI, laikyti nega liojančiu. Gydytojų tobulinimosi fa kulteto dekanatas, visuomeni nės organizacijos ir rentgenologijos-ftlziatrljos kated ros darbuotojai nuoširdžiai užjaučia rentgenologijos-ftizlatrijos katedros profesorę Birutę IGNATAVlClOTĘ mi rus Jos motinai. Polimerų chemijos kated ros darbuotojai nuoširdžiai užjaučia docentą Zenoną MAClONĮ mirus motinai.
o> E to c _-S <TJ o;
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 520 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universit eto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBeTCKHū CTyAeHT» — opran nap-rKOMa, peicropaTa, KOMHTeTa komcomoab, npotjiKOMa opaohob TpyAonoro Kpacnoro 3HaMeHH h Apyn<6u ■apoAOB BnAtmoccKoro yHHnepcHTeTa hm. B. Kancyxaca. Bhabhioc. PeAaicrop A. Aanurrac. Ha ahtobckom H3UKe.
Nuoširdžiai užjaučiame gamtos fakulteto n kurso ge ografijos spec. studentą Gin tarą VALIUŠKEVICIŲ, nete kus mylimos mamytės. Grupės draugai
Redaktorius A. LfPSTAS