ir nuo šiol Lietuva vėl yra neprildausoma U (Iš Lietuvos Respublikos AT akto dėl Lietuvos neprikišu somos valstybės atstatymo.)
hinc iturad astra :gįį t
vilnensis
Kovo 16 d. Penktadienis | 19.90 m. j Kaina 2 kap. 1
Vilniaus Universiteto savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
------------------ Įvykis po įvykio -----------------Koordinacinė taryba nieko nenusprendė S. m. kovo 5 d. Įvyko Lietu vos Studentų Koordinacinės Ta rybos posėdis, kuriame dalyvavo keturiolika Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovų. Svarstyti klau simai: dėl studentų profsąjungų, dėl Studentų sąjungos reformos, dėl Tarptautinio studentų foru mo Lietuvoje, dėl naujo Studentų Koordinacinės Tarybos vicepir mininko rinkimų, dėl keleto as menų grupės, galinčios Koordi nacinės Tarybos vardu kreiptis j MT, sudarymo.
Nidoje
mokėmės mąstyti Kovo 2—7 dienomis Nidoje buvo sus’rinkę Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Vyko dalyki niai žaidimai, kurių tema buvo „Lietuvos studentiškų organizaci jų veiklos kultūra ir pertvarka". Nors j žavų pajūrio miestelį suvažiavome savaitgalį, teko pa miršti šeštadienius ir sekmadie nius. Darbas ųrupėse įvairiomis, studentams aktualiomis temomis buvo reglamentuotas, o vakari nių posėdžių tebuvo pažymėta tik darbo pradžia — 20 vai. Kirtosi nuomonės, ilgai, karštai diskutavome. Tikriausiai todėl jau antrą vakarą buvo plačiai disku-, tuojama sąvokos „tolerancija" reikšmė. Nidoje praleistos dienos (net iki gilios nakties atskiruose kambariuose virdavo pašneke siai), manyčiau, nepraėjo veltui. Daugelis galėjo aptarti kilusius klausimus, kai kas panoro grįžę j savo aukštąsias, mėginti įdieg ti panašią diskusiją formą, nes juk šalia visuotinio prekių defi cito mes jaučiame didžiausią mąstymo deficitą, kurio net Ga riūnų turgavietėje nenusipirksi už ■jokią valiutą. Auksė STUKAITĖ psichologijos spec. III kurso studentė
LKP VU komitetas prane ša, kad 1990 m. kovo 21 d. Didžiojoje auloje (Čiurlionio 21) |vyks X organizacijos konferencija. Pradžia 16 va).
Naujojo vicepirmininko rinki mai atidėti. Priimtas Lietuvos Studentų Koordinacinės Tarybos Kreipi masis j Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą.
KREIPIMASIS ( LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKSC1AUSIĄJĄ TARYBĄ Sveikiname naujai išrinktus Lietuvos Aukščiausiosios Tary bos deputatus ii manome, kad naujasis Respublikos parlamen tas po 50-ties metų pertraukos gali geriausiai įžvelgti didžią sias respublikos, visuomenės ir asmens negalių priežastis, tei singus ir skubius jų šalinimo kelius, norime atkreipti Lietuvos parlamento dėmesį į tai, jog: — 1988 metais Lietuvoje prasidėję pokyčiai didžia dalimi yra orientuoti į politinį-ekonominį Lietuvos valstybės savarankišku mo atkūrimą. Tuo tarpu pasaulėžiūrinei-moralinet visuomenės būklei, kuri mus ypač jaudina, skiriama nepakankamai dėme sio. Todėl mes manome, kad: — šiandieninis Lietuvos gyventojų dvasinis būvis turėtų susilaukti išskirtinio naujojo parlamento dėmesio ir neatidėliotinų veiksmingų sprendimų; — šiems klausimams spręsti Lietuvos parlamentas tuTėlų pasitelkti įvairias visuomenines organizacijas ir judėjimus, visus geros valios žmones; — tik tiesiai ir aiškiai įvardinus dabartinę skausmingą Lie tuvos dvasinę situaciją, tik pradėjus veiksmingą darbą jai sustabdyti naujasis Parlamentas bus vertas tikros rinkėjų pagarbos ir prasmingos vietos istorijoje. Tikime jūsų išmintimi ir valia sudarant sąlygas laisvam Lietuvos žmogui augti. Lietuvos studentų Koordinacinės Tarybos vicepirmininkas Vvgaudas USACKAS Vytauto Didžiojo universiteto Studentų Atstovybės Triumvirato uarvs Audrius SVENClONIS Lietuvos Našlaičių „Brolijos" pirmininko pavaduotoja Elena KUBILIENE Vilniaus studentų-ateitininkų atstovas Jonas MORKUS
Lietuvos studentai! Grąžinkime karinius dokumentus okupantams Kovo 6d. ragino metriniai plakatai Istorijos ir Filologijos fakultetuose, Konvencija Ženeva 49", LTJS „Jaunoji Lletuva", Lietuvos Laisvės Lyga, Krikščionių Demokratų Sąjunga, rodės, su dviguba energija atnaujino savo darbą, Kvepėjo grandiozine akcija, tačiau.
kaip sakoma, iš didelio debesies maža lietaus. VU centriniuose rūmuose nebuvo grąžintas nė vienas karinis bilietas, ar prirašymo liudijimas. Niekas net nepasidomėjo ant palangės sudėtais pareiškimų TSRS gynybos ministrui blankais. Be pačių or ganizatorių renglnj pasauliui nušviesti atvyko du žurnalis tai: vokiečių fotografas Giun teris Berschas ir „Unlversltas Vilnensis" korespondentas. Pir masis, laikydamasis Vakarų dar bo stiliaus, grąžintojų nelaukė daugiau kaip 10 minučių, antra sis po dvidešimties minučių išėjo kartu su organizatoriais. — Krikščionių Demokratų sąjun gos atstovais, IF studentų Vydu Dollnsku ir Pauliumi Rimavlčiumi. „Studentas visada ir visur yra laisvas žmogus, —sakė vaikinai. — O ypač dabar. Studentas lai svas nuo tarnybos armijoje, ir
lo. arba politologijos, būtinumą suponavo valstybės ir pilietinės visuomenės atsiribojimo pioce sas, prasidėjęs 16—18 a. Vaka rų Europoje. Žymaus vokiečių filosofo Hėgelio suformuluota pilietinės visuomenės sąvoka ir teoriniame mąstyme galuti nai atskyrė realybėje susiklos čiusią nepolitinę, privataus gy venimo sferą nuo viešosios, po litinės, kurioje svarbiausias vai dmuo tenka valstybei. Po to pradeda rastis ir nuodugnių po litinės sferos tyrimų jau sava rankiško moksllo pavidalu. Sa vaime suprantama, kad politika domino mokslininkus ir anks čiau. Tačiau nuo klasikinės an tikos laikų iki pat 19 a. politi nio gyvenimo studijos nebuvo laikomos ypatingu mokslu. Re miantis šiuolaikine politologijos samprata, galima praeities humanitariniuose moksluose išskirti sritis, kurios šiandien pridaujam politikos mokslui" skirtinos politologijai. „Senagiausia dėmesio skyrė sociali nė filosofija ir teisės mokslas. Tačiau tai buvo tik spekuliaty vinių samprotavimų apie priim tiniausią valstybės valdymo bū dą mozaika. Tad savarankiškos politikos mokslas, iš pradžių tik savaran valstybę kiško mokslo apie (Staatslehre) pavidalu, atsirado 19 a. pabaigoje. Tokia ilga politdlogijos kaip, savarankiško mo kslo tapsmo, trukmė lėmė tai, jam nerūpi kitų padėtis. Artė ja pavasario šaukimas ir dau gelis lietuvių vėl bus Išvežti Į nežinią (matyt, taip jau nebus — red.) Jiems kiekviena dešim tis padėtų bilietų tikra šventė. Tad mes raginame studentus ne būti abejingais nelaimės broliams, paremti juos." Laimas FERGIZAS
kad ir šiandien — tai mokslas vis dar intensyviai ieškantis s<> vo identiteto. Žymus amerikiečių politolo gas D. Eastonas išskiria keturis pagrindinius politikos mokslo vystymosi etapus remdamasis mokslo objekto, t, y. politikos esmės sampratos kaita 1. Universalizmas. Tai ilgiau sias (nuo antikos iki 19 a.) ii mažiausiai diferencijuotas lai kotarpis. Politikos studijos ne buvo atsiskyrusios nuo kitų humanitarinių mokslų ir apsiri bojo spekuliatyviomis prana šiausios valdymo formos P<’ ieškom is. 2. Legalfzmas. Politikos tyrimas buvo tapatinamas su vals tybės, jos institutų, jų veiklos aprašymu, kas dažnai nuvesda vo politikos studijas į formaliz mo aklavietę. 3. Realizmas. Politologai savo tyrimuose pamažu išėjo iš siau rų Staatslehre ribų ir už insti tucinių formų ėmėsi ieškoti po litinių procesų esmės, tos realy bes. kuri apsprendžia institucijų formą ir veiklos turinį. Pag rindiniu tyrimo objektu tam pa jau ne valstybė, o visas po litinis procesas: valdžios vei kimas, politinių sprendimų pri ėmimas, politiniai santykiai, po litinė sistema apskritai. Šitoks esminis persilaužimas JAV įvyko jau 20 a. pradžioje, o Europoje, kur buvo gajos Sta tradicijos, tik po atslehre Antrojo pasaulinio karo. Kita vertus, atsisakius Staasslehre dirbtinio apsiribojimo, vėi iškilo politikos mokslo savaran kiškumo ir net apskritai reika lingumo klausimas, nes polili kos studijos nenutraukė ryšių su kitais Socialiniais mokslais, rėmėsi jų sukauptomis žiniomis ir metodika. Buvo siūloma atsi sakyti politikos mokslo (arba pdlitologijos) sąvokos ir poli tiką nagrinėjančių mokslų vi sumą vadinti politiniais moks lais, 1948 metais Paryžiuje įvy ko UNESCO organizuotas politikos mokslo specialistų kon gresas, kuris nutarė paremti sapolitikos mokslo varankiško idėją ir politikos tyrimus va dinti ne politiniais mokslais (po litical sciences), o politikos mo kslu (political science). Kartu buvo pateikti kongreso pasiū lymai dėl politikos mokslo tyri (nukelta Į 3 psl.)
KLAUSKITE! S. m. kovo 18 d. 21.30 vai. Lietuvos televizija transliuos tie sioginę laidą „Jaunimo organizacijų veikla, atkūrus Lietuvos ne priklausomybę". Joje turėtų dalyvauti Lietuvos jaunimo organi zacijų atstovai, kuriems galėsite užduoti klausimus telefonu 26-25-25. Naudokitės proga — i Jūsų klausimus laidos dalyviai atsakinės tiesioginės transliacijos metu! .
1990. 3. 16 į
Universitas Vilnensis
—---------------------f
Nuomonė
medicina i
Prieš dvi savaites gerb. prorek torius R. Pavilionis buvo vėl sut rukdytas — į jo kabinetą veržė si istorikės, psichologės ir žur nalistės, nepatenkintos medicini nio rengimo paskaitų programa ir dėstymu. Merginos pateikė Universiteto Mokslinei tarybai pareiškimą, kuriame jau ne pir mą kartą išdėstomi, jų manymu, pakankamai svarūs argumentai ir reikalavimai jei ne panaikinti, tai nors iš pagrindų peržiūrėti ir pakeisti dėstomą kursą, jį trum pinti. Po Mokslinės tarybos po sėdžio buvo pasiūlyta tartis prie apvalaus stalo. Kuri pusė kal čiausia, dabar spręsti sunku, bėt, kaip buvo tartasi, minėtų specialybių atstovės susirinko Anta kalnio poliklinikos salėje kovo 6 d. 14 vai. ir rado ten vykstan čią tarptautinę medikų konferen ciją. Susitikti pavyko tik su gerb. prof. V. Česniu, med. fa kulteto dekanu, kuris neatsisakė dalyvauti busimajame apvaliaja me stale su studentėmis, bet tą dien, suprantama, medicininio
Kovo 6—7 dienomis vykęs Lietuvos švietimo ir mokslo dar buotojų profsąjungos suvažiavi mas nutarė reorganizuoti šią profsąjungą j laisvą Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungą. Naujoji profsąjunga žada ginti savo narių profesines, socialines ir ekonomines teises, kelti pro fesinį prestižą, meistriškumą, ug dyti profesinę etiką ir savimonę. Atsisakyta vykdyti valstybinių ir ūkinių organų bei kitų visuome ninių organizacijų funkcijas. Profsąjunga neskirstys butų, au tomobilių, šaldytuvų ir kitų pre kių. Tai ne nauja frazė, apie tai kalbėta dar prieš dvejus metus, kai pasirodė talonai prekėms. Tada gyvenimo realybė privertė profsąjungas imtis skirstyti ma terialines gėrybes, nes nežinia Į
rengimo klausimų spręsti nega lėjo. Naudodamosi proga studen tės pasikalbėjo su konferencijo je dalyvavusiais medikais apie ne medicinos specialybių studen čių medicininio rengimo kursą. Nors dauguma kalbėjusiųjų pri sipažino esą nekompetentingi ir nesą dabar gerai susipažinę su dėstomu kursu, bet visi kaip vienas tvirtino, kad keturios ar šešios valandos medicininio ren gimo paskaitų per savaitę ketu ris semestrus yra nedovanotina prabanga ir kad tokį kursą rei kia iš esmės keisti. Kad elemen tarios sanitarinės žinios yra bū tinos, taip pat tvirtino visi. Bu vo prieita nuomonės, kad medi cininio rengimo kursas būtų naudingas tiek, kiek tai liestų bendražmogiškuosius reikalus (prof. V. Mikulskis). Toks, koks dabar yra, buvo pavadintas ka rinio parengimo liekana". Kai kurie medikai manė, kad medici ninis rengimas turėtų būti dės tomas ir vaikinams, — būsi miems inteligentams. Žinoma, tą
klausimų kasdienybėje profsą junga nepakankamai dėmesio skyrė savo narių darbo intere sams ginti, neretai visai juos užmiršdama. Dabar turim pradėti lygiuotis į civilizuotą pasaulį, kurti tikras, laisvas profsąjungas, J kurias žmogus stotų tik darbo ar pro fesinių interesų skatinamas. Tam būtina kartą visiems laikams pa sakyti, kam perduodamos socia linės ir buitinės funkcijos, kas atsako už darbuotojų aprūpinimą butais, prekėmis, kas rūpinasi socialiniu draudimu, poilsio or ganizavimu. Manau, būtų naudinga pasi naudoti patyrimu netolimų kai mynų iš Krokuvos, kur jau yra laisvų profsąjungų tradicijos. Jo gailos universitete veikia kelios
Kokią turėsime profsąjungą kieno rankas jos būtų pateku sios. Ir štai rezultatas: jei anks čiau gyvenom gana draugiškai ir sutartinai kelksnojom prekybą, tai dabar suskllom Ir sutartinai, dažnai už akių, keiksnojam profsąjungą. Ir dabar suvažiavimas nenuro dė kelių, kaip tos „socialistinio paskirstymo" funkcijos atsikraty ti, kaip išsivaduoti nuo nebūdin gų pareigų, tarnavimo valstybei, kuri pavertė profsąjungas val džios padėjėju buities reikalams. Vienas komunizmo teoretikas pavadino profsąjungas komuniz mo mokykla. Jei būdingas komu nizmo bruožas bus neapmokamas darbas vieningam darbdaviui — valstybei, tai tokias profsąjun gas tikrai tikrai turėjom ir tu rim. Iki šiol profsąjunga spren džia daug klausimų, kuriais civi lizuotose šalyse rūpinasi valsty bė ar darbdavys: skirsto butus, bendrabučius, kelialapius, televi zorius, perka ir pristato Į darbo vietą kavą, šampaną. Ir už dyka, už garbės raštą ar kritiką. Kar tais už profsąjungos narių su mestus pinigus. Kur dar galima sutikti tokią situaciją: valstybė nusavina didžiąją dalį mūsų už darbio gyvenamojo ploto staty bai, socialinėms reikmėms, pre kybos organizavimui, o mes tu rim Iš savo nučiulptų atlyginimų samdytis profsąjungos funkcionierius, kurie rūpintųsi aukščiau Išvardintais dalykais, atlikdami darbdavio ir valstybės pareigas, Pastariesiems patogu ir saugu — paskendusi socialinlų-bultlnių
piofsąjungos; Solidarumas, Len kijos mokytojų sąjunga, Asisten tų profsąjunga ir dar smulkes nės. Visos jos išvaduotos nuo buitinių ir socialinių funkcijų, labai paprastu būdu: universite te įkurtas Socialinis skyrius, ku ris rūpinasi visais darbuotojais, nepriklausomai nuo partinės ar profsąjunginės priklausomybės. Pats profsąjungos pirmininkas neša pareiškimą į š| skyrių, .pra šydamas paskirtį kelialapį j poil sio namus. Profsąjungos rankos laisvos. O laisvos rankos ir mū sų profsąjungoms bus labai rei kalingos ne tik įgijus Universi teto autonomiją bet Ir perėjus prie rinkos ekonomikos, kai žmo gus labiau vertins ne galimybę gauti ar nusipirkti, bet garanti jas dirbti ir uždirbti. Į pirmą planą iškilus darbo in teresams, bus tikslinga kurti profsąjungas ne tik pagal darbo vietą, kaip ligi šiol, bet ir pagal profesijas. Pavyzdžiui, darbo specifika turėtų vienyti į atskiblbliotekos, ras profsąjungas spaustuvės. ūkio darbuotojus. Matyt, racionalu būtų aukštųjų mokyklų darbuotojams įkurti sa varankišką profesinę sąjungą ar asociaciją, nes su mokytojais ir studentais nėra bendrų darbo in teresų. Belieka laukti, kad su naujuo ju Universiteto Statutu atsiras ir nauja tarnyba ar skyrius, kuriam profsąjunga su džiaugsmu galėtų patikėti garbingas aprūpinimo ir skirstymo pareigas. Kęstutis BAUSYS
kursą reikėtų pateikti itin glaus tai, pirmuosiuose kursuose. Pas kutinieji turėtų būti skirtį dau giausia specialybei. Be to, medi cininio rengimo kursas Jokiu bū du neturėtų būti privalomas. M. Rudziukienė, vaikų ligų kated ros docentė, paminėjo keletą kursų (kai kurios ekologinės ži nios, kursas busimosioms ma moms, pirmosios pagalbos teiki mas), kuriuos reikėtų palikti, per žiūrėjus dabartinę programą ir, žinoma, pirmiausia ją sutrumpi nus. Kad programa bloga, sutiko ir gerb. prof. V. Česnys. Taigi, problema laukia spren dimo. Merginos pasiryžusios ar gumentuotai ginti savo pozicijas. Belieka sutartį susitikimo vietą ir laiką. Labai norėtųsi, kad tai nebūtų dvikova ar žaidi mas tik į vienus vartus. Reikalingi pro tingi sprendimai, kad pagaliau antrus metus besitesiąs nepaten kintųjų maršas su peticijomis bū tų apvainikuotas ... nors pabai gaBenita PETRAITYTE
cija ar |
Skambiu pavad'nimu, apeliuo jančiu net į Bibliją („Mokslo šventovės prekijai") „Respubli ka" (1990.03.10) „demaskavo" Vilniaus Universiteto padidintos paklausos prekių skirstymo ko misijos „nusikalstamą" veiklą. Gali susidaryti įspūdis, kad VU atsirado sukčių, gauja, klasta iš gavus! iš patiklių ir naivių moks lo žmonių d deles pinigų sumas. Atrodytų, žodį belieka tarti pro kuratūrai, o sukčius atiduoti į teismą. Tačiau tikrovė ne visai tokia. Praeitų metų gruodžio mėnesį susirinkus Universiteto profsąjun gos komitetui, nutarta sudaryti komisiją padidintos paklausos prekėmis skirstyti. Kaip pamename, atsistatydinus ministrui L. Riaubai, daugybė prekių iš bazių buvo perduota parduotuvėms, o vėliau — pas kirstytos įvairiems darbo kolek tyvams. Universitete dirba daugiau nei Iketuri tūkstančiai dar buotojų, tad susirinkus visiems parduotuvėn, susidarytų jspūdin-
1989 metų pavasarį Teatro veikėjų sąjungos iniciatyva Vilniaus Universiteto Filologi jos fakultete būsimiems pirmo kurso lituanistams buvo suma nyta įsteigti teatrologijos spe cializaciją. Užsimota tėvynėje (ne Maskvoje ar kur kitur) savo jėgomis parengti teatro kritikų — istorikų laiką. Idėja puiki, se nokai pribrendusi. Taigi, karingai nusiteikusi, apie rimtas teatrologines studi svajojanti jaunų jas naiviai žmonių grupelė, sėkmingai įveikusi stojamųjų egzaminų barjerus, rudenį pasklido pra eitim alsuojančiuose Universi teto kiemuose. Pasibaigus rugsėjo sumaiš čiai (kolūkinėms talkoms, pas kutinėms tvarkaraščių korekci joms), pasijutome nejaukiai: pir mame semestre teatro loginėms disciplinoms skirtos tik dvi valandos per savaitę. Nieko sau specializacija... Aišku, po to kios gedulingos ekspozicijos dau geliui iš mūsų kilo klausimas: kas toliau? .. Susipažinę su penkerių metų mokymo planu, supratome, jog geriausiu atveju tapsime tik profesionaliais diletantais — „te atro mylėtojais", (o tokių pas mus, jkad ir kaip gaila, priviso pakankamai), nes Universitete pagrindinis dėmesys bus skiria mas filologinėms, o ne teatrologinėms disciplinoms. Manome, kad tokių „pseudospecialistų" atgimusiai Lietuvai tikrai nerei kės. Šiuo metu esame izoliuoti1 nuo gyvo teatro gyvenimo, priversti rankioti po kruopelytę išbarstvtą menką teatroloqinių disciolinų kursą. Jeigu panašaus pobūdžio studijos tęsis penke rius metus, tai atsiimant aukštojo mokslo baigimo diplomus grei čiausiai pasigirs nesuvaldomas „verksmas ir dantų griežimas". Bet bus vėlu, ir nieko jau nebe galėsime pakeisti.
Problemą būtina nedelsiant spręsti. Kurse susibūrusi inicia tyvinė grupė nutarė, jog šiuo metu tokiu pavidalu egzistuojan ti teatrologijos specializacija visiškai nepasiteisina. Arba būti na (atitinkamai patobulinus mo kymo programą) prie Lietuvos konservatorijos įsteigti aukštuo sius teatrologų kursus (aukš tųjų scenaristų kursų pavyzdžiu), į kuriuos būtų priimami asme nys, jau turintys aukštąjį išsila vinimą, arba tikslinga steigti Uni versitete teatrologijos specialy bę, o ne palikti dabar vangiai vegetuojančią specializaciją, ku ri bendrame disciplinų meniu, deja, atlieka, tik vargano va karykščio deserto funkciją. Tre čio kelia nėra. O būtent šituo keliu mes šiandien pasmerkti žengti nujausdami, jog jeigu padėtis nepasikeis — tai per galingai pralaimėsim. Ir pralai mėsim ne tik mes( nors tai pa aiškės daug vėliau). . . Delsimas pražūtingas. Manytu me, jog nuo ateinančio rudens vienas iš dviejų aukščiau minė tų problemos sprendimo va riantų galėtų būti sėkmingai įgyvendintas praktikoje. Padėtį šiek tiek komplikuoja jau spėjusi susiformuoti dėstyto jų nuomonė, jog tas, kuris ne taps teatro kritiku, ar istoriku, gėlės vaisingai darbuotis litua nistikos srity — ir atvirkščiai. Prie šitokių kalbų neįmanoma nieko pridurti: ir juokinga, ir graudu, ir absoliučiai neprofe sionalu — totalinė saviveik la. .. Tikimės, kad neatsitiks kaip toje liūdnai pagarsėjusioje Kry lovo pasakėčioje. . . Naujovės visada sunkiai ski nasi kelią į gyvenimą, bet ban dyti, rizikuoti verta, nes mes norime dirbti, mes norime jausti, mes norim gyventi.
ga eilutė. Minėta komisija skir tas Universitetui prekes nupirk davo, atveždavo j VU ir, paskirsčiusi nustatyta tvarka, išduodavo padaliniams. Tam buvo reikalin gas transportas, (o transportui — benzinas), prekes reikėjo pak-
prekes. Vieną procentą skirti transporto, pakrovimo, iškrovi mo, saugojimo išlaidoms, dar vie ną — darbuotojų, užsiimančių šia gan varginančia veikla premija vimui, likusius tris procentus — kaupimo lėšoms. Deja, du kartus rašinyje paminėjus šiuos procen tus, abu kartus suklysta. Neįsigi linta į tai, kad tuos 5 proc. Uni versiteto darbuotojai mokėjo sa vo noru, niekieno neverčiami. Mokėjo savo išrinktiems žmo nėms, kuriais pasitiki, šie pinigai niekur neišgaravo — yra sąmąta, komisija ją žino. Paskutiniame komisijos posė dyje, kuris įvyko 1990 m. kovo 5 d. nutarta gautus 3 proc. už kasetes — 2500 rub. (ne 6000 rub., kaip klaidingai nurodyta ra šinyje) — paaukoti Labdaros fondui. Fondą pasiūlyta įsteigti Universitete. Numatoma paremti studentus invalidus ir skurstan čias Universiteto darbuotojų šei mas. Komisijos įnašas būtų pra džia pradedant šį kilnų ir reika lingą darbą. Ir nereikia būti ju ridiniu asmeniu norint paaukoti pinigus. Kai pirmą kartą Universiteto darbuotojai buvo aprūpinti defi citinėmis, buitinėmis smulkmeno mis, daugelis džiaugėsi. Nieko peiktino, kad Mokslo muziejaus darbuotojai dėkojo už šią trum palaikę šventę. Ir dar. Gal ir neįtikėtina, bet už savo darbą Z. Kėvelaitis ne gavo jokio atlyginimo, o B. šakalys prekių gavime ir paskirs tyme fakultetams nedalyvavo, jo pareiga buvo informuoti fakulte tų atstovus, kad šie surinktų pi nigus ir atsiųstų prekes.
Neskubėk smerkti, MES rauti bei iškrauti, o taip pat kur nors sudėti. Reikėjo pasirūpinti apsauga, paskirstymu ir t. t. Vi sa tai reikalavo išlaidų. Minėtame susirinkime buvo nutarta imti 5 proc. antkainį už
Sudaromos sutartys Leidybos kontrolės komisija 1990.03.02 nutarė sudaryti sutar tis dėl šių mokymo priemonių, skirtų studentams neakivaizdi ninkams, Išleidimo Leidybiniame redakciniame skyriuje: 1. V. Pakerienė „Moteriškoji literatūros epistema". 2. V. Areška „Lietuvių tšeiviįos poezija" — rekomenduota Lie tuvių literatūros katedros. 3. P. Ivinskis „A. Mickevičius ir A. Puškinas" rekomenduota Rusų literatūros katedros. 4. A. Dambrauskas „Darbo (statymų taikymas" — rekomenduota Darbo teisės katedros. 5. V. Pavilonis, J. Prapiestis „Kriminalinių bausmių vykdymo teisiniai pradai" — rekomenduota Baudžiamosios teisės katedros. 6. J. Čičinskas „Nuosavybė ir jos raida šiuolaikinėje visuome nėje". 7. J. Gaižiūnas „Moderniojo rinkos ūkio samprata" — rekomen duota Politinės ekonomijos katedros. 8. Z. Kėvelaltis „Foto — ir kino prekės" — rekomenduota Pre kių mokslo katedros. 9. J. Mackevičius, A. Matekonls „Ūkinės veiklos analizės teori Ja". 10. A. Jankaitienė (ats. red.) ir aut. kolektyvas „Buhalterinės apskaitos teorija". 11. R. Bartaška, E. Zižys „Buhalterinė apskaita prekyboje" — rekomenduota Buhalterinės apskaitos katedros. Informacija tel. 617057, 618236.
Valdas GEDGAUDAS
Padidintos paklausos prekių skirstymo komisija G. AUKŠTIKALNIS, J. BARTKEVlClENĖ, G. BERŽINSKAS, A. BLAŽIENĖ, A. BRADELIENĖ, N. DUDLAUSKIENĖ, R. DZIEGORAITIENĖ, L. GRIG AL A VlClENĖ, J. GYLIENĖ, A. JANULEVlClENĖ, R. KOZENIAUSKIENĖ, b. icienė, s. KRAUJALIS, V. LITVAITIS, N. MASKALlOMIENĖ, r. paškonieNĖ, A. PRINCEV1CIUS, V. RYBA KOVIENĖ, A. VALIULIS, R. ŠA TINSKAS, K. ŽEMAITIS, V. ŽIT KEVIČIENĖ.
į 1990. 3. 16
Universitas Vilnensis
(atkelta Iš 1 psl.) nuo pat nepriklausomybės pramų srities apimties, nurodytos radimo politika iš viešojo gytokios pagrindinės problemos: venimo „išnyko". „Išnyko" poli1. Politikos teorija: tika, kaip ypatinga žmoa) politikos teorija; b) poli- nių veiklos sfera, kurioje tinių idėjų istorija pasireiškia ir susiduria įvairių 2. Politiniai institutai: socialinių grupių interesai, vya) konstitucija; b) valstybinė ksta vieša skirtingų nuomonių valdžia; c) regioninė ir vietinė konfrontacija, kova dėl įtakos, valdžia; d) vyriausybė; e) eko- ieškoma visiems priimtinų sprenominės ir socialinės valdžios ndimų. Totalitarinio režimo sąfunkcijos; f) lyginamasis politi- lygomis „išsigimsta" ir valstybė, nių institutų tyrimas. „prarijusi" pilietinę visuome3. Partijos, grupės ir viešoji nę, ir politika, nes visa žmonių nuomonė: veikla tampa „politika". Bet koa) politinės partijos; b) gru- kios mokslinės pažiūros (ir ne pės ir asociacijos; c) piliečių tik humanitarinėje sferoje, bet dalyvavimas valdžioje ir vy- ir daugelyje tiksliųjų mokslų); riausybėje; d) viešoji nuomonė, žodinės ir rašytinės kalbos sti4. Tarptautiniai santykiai: listika ir intonacija; poilsio fora) tarptautinė politika; b) mos; estetinis skonis; intymusis tarptautinės organizacijos ir gyvenimas; skyrybos su žmona; tarptautinių santykių reguliavi- vaikų auklėjimas; apsirengimas mas; c) tarptautinė teisė. ir taip toliau ir panašiai — tai Savaime suprantama, kad ši politika, bet politika kabutėse, schema tai tik pasiūlymas (o nes visai visuomenei reikšminmoksle ir negali būti susitari- gų sprendimų ir nutarimų priėmais įvedamų tiesų), tad kiek- mimas tapo realią valdžią uzurvienoje šalyje buvo tik atsiž- pevusio partinio ir valstybinio velgiama į ją, o ne ji priimama biurokratinio aprato monopoli-
Politologijos pradžia Lietuvoje kaip privalomas dalykas. To dėl ir iki šiol tebėra aktuali di skusija dėl politikos mokslo sta tuso ir objekto, tebevyrauja di delė pažiūrų įvairovė. Ir paskutinis D. Eastono išskirriamas politologijos vystymosi etapas: 4. Biheviorizmas. Bihevioristinė revoliucija, prasidėjusi šeštaja me dešimtmetyje JAV, o vė liau persikėlusi į Europą pa pildė politikos tyrimus labai svarbiu aspektu. Politologų dė mesys, anksčiau krypęs tiek į politikos teorijos Mausimus, tiek į politinių institucijų veiklą, vis labiau linko i politinės elg senos nagrinėjimą. Tirti atskirų žmonių, jų grupių politinę elg seną pagal pačius įvairiausius parametrus įgalino mokslinės techninės revoliucijos laimėji mai, visų pirma masinis kom piuterinės technikos sudėtingiems apskaičiavimams atlikti įdiegi mas. Apibendrinant galima pasaky ti, kad politikos mokslas arba politologija, yra vienas iš di namiškiausiai besivystančių mo kslų. Kita vertus, šis mokslas dar tebėra jaunas ir turi nuolat kovoti su mąstymo konservaty vumu ir stereotipais, pasireiš kiančiais vertinant ir, tiriant politinę tikrovę, jos vaidmenį vi suomenės gyvenime. .— Šiuo požiūriu tiesiog tragiš-' ka padėtis Lietuvoje. Tarpuka rio Lietuvos Respublikoje po litinių tyrimų raida vyko nor maliai bendrame Europos proce sų kontekste ir praktiškai buvo susiformavusios prielaidos poli tikos mokslo vystymesi perė jimui iš legalizmo į realizmo sta diją. Betgi akivaizdu, kad polito logija gali egzistuoti tiktai ta da, kada yra reali politika, ka da tikrai vyksta realus politinis procesas. Tuo tarpu Lietuvoje
Nuo pat Lietuvos universiteto įsikūrimo Imtina buvo steigti or ganizaciją. kuri atstovautų ir gintų studentijos reikalus. Jau 1922 metais įsikuria Lietuvos universiteto Studentų Savišalpos
ja. Visuomenės politinis vys tymasis buvo visiškai pajung tas vienintelės partijos (jo aparato) įtakai. Visi kiti poli tinio gyvenimo subjektai tap davo geriausiu atveju tik puošmenia dekoracija, pridengian čia biurokratų savivalę. 1985 m. prasidėjęs Tarybų Są jungos liberalizacijos ir de mokratizacijos procesas paleng va sudarė sąlygas ne tik iš nau jo įrašyti Lietuvos valstybės nepriklausomybės klausimą į aktualiausių poltinių problemų sąrašą, bet ir leidžia po dešimt mečius trukusios totalitarinės kontrolės ir reglamentavimo po truputį atsigauti pilietinei vi suomenei ir pradėti reikštis jos pliuralistinei prigimčiai politinė je arenoje. Nors valdymo sis tema institucijų sąrangos požiū riu pasikeitė dar labai nedaug, bet ir esamomis sąlygomis pra deda formuotis politinės veik los subjektai, naujų partijų užuomazgos, kurios galbūt atei tyje taps realių socialinių in teresų reiškėjomis, Šiaip ar taip, akivaizdu, kad pradeda at gimti ir politinė veikla — kaip specifinė, ypatinga žmo gaus veiklos rūšis. Na, o dar vakar atrodžiusių nepajudina mų ideloginių dogmų erozija ne išvengiamai formuoja rimtų po litinių procesų tyrinėjimo po reikį. Reikia tikėtis, kad, demokratė jant Lietuvos politinei santvar kai, augs ir savarankiškas poli tikos mokslas, kad rimti poli tologiniai tyrimai bus atliekami ne tik išeivijos, bet ir Lietuvos mokslininkų darbuose, ir galbūt ateityje pavyks likviduoti kol kas atrodanti neįveikiamą poli tikos mokslo atsilikimą. Gediminas VITKUS Politikos teorijos katedros dėstytojas
Draugija, kurios pagrindinis tiks las buvo tvarkyti studentų eko nominius reikalus, o 1923 metais įsikūrusi Lietuvos Studentų Drau govė ėmė rūpintis studentijos reprezentaciniais reikalais. Stu dentų skaičiui didėjant ir jų vei klai intensyvejant, nuo 1925 me tų studentų organizacijos sudarė Studentų Atstovybę. Tad 1930 mėtų gruodžio mėn. buvo jau minima Studentų Atstovybės 5 metų sukaktis. Beje, 1930/1931 mokslo metų pradžioje VDU veikė 72 studen tų organizacijos. Per mokslo me tus jų skaičius padidėjo iki 80. Studentų Atstovybės pagrindi
Kas fra islamiškasis fundamen talizmas? Islamiškasis fundamentaliz mas — tai klasikinis islamas. Sį teiginį išgirdau būdamas sausio mėnesį Azerbaidžane, o komen tarą — Vilniuje. Prieš kelias dienas mūsų sostinėje viešėjo Azerbaidžano pagalbos Karabachui -komiteto ideologinio sky riaus viršininko pavaduotojas Firudinas Abasovas, kuris ir suti ko pakomentuoti savo teiginį. — M. Gorbačiovas apkaitino Azerbaidžano liaudį, kad ji no rėjo nuversti tarybų valdžią Ir sukurti valstybę islamiškojo fundamentalizmo pagrindu. Kate goriškai neigiu ir atmetu šį kal tinimą. Be to, manau, kad isla miškasis fundamentalizmas, kurio samprata nemenkai iškreipta Va karuose, yra daug geresnis negu komunizmas. Islamiškasis fundamentalizmas yra klasikinis islamas. Klasikinis islamas — tai Mahometo mūsų eros 6 amžiuje sukurta religija. Šios religijos šventoji knyga Koranas turi du skyrius. Pirma sis — dvasinis-moralinis, antrasis — telslnis-moralinls. Pirmasis skyrius pastovus ir nekintamas, tai maldos — soros. Antrajame Išdėstyti įstatymų pagrindai, ku riuose išvardinti įvairiausi nusi kaltimai, nusižengimai, o taip pat numatytos bausmės už juos. Is lamas — vienintelė religija, ku rios šventoje knygoje yra toks skyrius. Šalių, apkaltintų islamiš kuoju fundamentalizmu (Pakista no, Saudo Arabijos, Irano ir 1.1.)
Malda už žuvusius (vedant Baku karinę padėtį. Viršutinėje nuotraukoje viduryje — Užkaukazės Šeichas. valstybės santvarka remiasi teisine-morallne Korano dalimi. Ši Korano dalis apima visas valsty bės teisės dalis, bet gali turėti savų niuansų arba būti papildy ta. Irane ši teisinė dalis labai su griežtinta ir radikalesnė, bet tai nepasiteisino. Kitas pavyzdys Kuveitas, kuris taip pat remiasi telslne-moraline Korano dalimi, bet jo Išraiška yra daugiau moderniškesnė Ir europiškesnė. Be
to, islamas — vienintelė religija, kuri neneigia kitų dievų ir net juos vadina pranašais — tarp jų ir Kristų. Apie islamą ir Koraną sukurta daug klaidingų teiginių kurie neleidžia suprasti mūsų pa pročių, o tuo pačiu nuteikia prieš islamą išpažįstančias tautas. To neturėtų būti.
Arturas ZUOKAS
Licėjus—mūsų Lietuviškoji dvasia Punsko Bendrojo lavinimo Licėjus (BLL) — vienintelė lie tuviška vidurinė mokykla Len kijoje (viena iš dviejų pasau lyje už Lietuvos ribų). Kaip ir pačiame mūsų kampely, čia visi kalba lietuviškai. Yra aštuonios lenkiškos klasės, tad tik jas lankantys lenkai ir kalba lenkiškai, bet santykiai tarp mū sų yra visiškai normalūs, geri. Licėjus — tai mūsų dvasia. Čia mes semiamės stiprybės, mokomės ugdyti meilę Lietu vai. MokyMa, kaip ir tėvai, mus auklėja lietuviška dvasia, moko gerbti, saugoti ir mylėti gamtą, lietuvišką žodį, istori ją, didingą Lietuvos praeitį — viską, už ką mūsų protėviai pra liejo kraują ir ką perdavė mū sų kartai. Mes norime būti dar bštūs, sąžiningi, dori lietuviai. Ir žemai lenkiame galvas šven tai lietuviškai žemei. Stengia mės laikytis visi kartu, dar gi liau įleisti šaknis, kad niekas ne
pajėgtų mūsų išrauti iš šventos jotvingių žemės. Pasižiūrėkime į Punsko BLL kūrimąsi, labai trumpai peržvelkim Jo istoriją. 1956—57 mokslo metų pra džioje Punske organizuojama aštuntoj i klasė ir iš Suvalkų perkeliama lietuvių mokslei vių grupė, kuri sudaro devintą klasę. Tai ir buvo Punsko Li cėjaus pradžia. Prieš pradedant veikti vidurinei mokyklai, mo kytojas J. Stoskeliūnas vaikščio jo po namus ir rinko mokinius. Net ir patys steigėjai nemanė, kad ši mokymo įstaiga ilgai iš silaikys. Pati sunkiausia buvo pradžia. Patalpos mažytės, nėra ne tik sporto salės, bet ir aikš telės, kukli bibliotekėlė; kurio je lietuviškos knygos sudarė mažumą. Trūko mokytojų, buvo tik vienas lituanistas. 1959 m. mokykla gauna nau jas patalpas, kurios irgi greit
tampa pernelyg ankštos. Mat, norinčių mokytis Punsko licėjuje vis daugėja. Netrukus pradėta rūpintis didesnėm ir patogesnėm patalpom. Svajonė įgyvendinta 1977 m. — Punskas gavo visą mokyklos kompleksą su sporto sale ir bendrabučiu, kuris visiš kai tenkina poreikius. Padaugėja mokymo priemonių. Tik dabar Punsko mokykla prilygsta ki toms (lenkiškoms). Bibliotekoje pagausėja knygų, Pusė jų — lie tuvių kalba. Daugelis absolventų įstoja j aukštąsias mokyklas. Sugrįžkim į dabartį. Punsko licėjuje, panašiai kaip ir kituo se, lenkiškuose, yra keturios kla sės. Jose mokosi 134 mokiniai. Pamoka trunka 45 minutes. Yra dvi ilgos pertraukos, po 20 min. Užsiėmimai prasideda 8.00 vai., o baigiasi 14.35 vai. Mokslo me tų pradžia — rugsėjo pirmąją. Mokomės 10 mėnesių (ketvirto-
niu tikslu jos veiklos pradžioje buvo ekonomiškai padėti studi juojančiam jaunimui ir reprezen tuoti jį užsienyje. Švietimo Mi nisterija Studentų Atstovybei skirdavo kreditus (1931 metams — 10.500 litų). Vytauto Didžiojo universiteto Studentų Atstovybė įstojo į Tar ptautinę Studentų Sąjungą CIE (Confederation Internationale du E'tiudiants) ir į Pabaltijo valsty bių studentų Sąjungą SELL (Suo mi, Eesti, Latvija, Lietuva). SELL Sąjunga nuo 1923 iki 1934 m. kasmet organizuodavo konferencijas, paeiliui Estijoje, Latvijoje, Suomijoje ir Lietuvo je. Kaune lfonferencijos vyko 1926 ir 1931 m., Tartu 1923,
1927 ir 1934 m., Rygoje — 1924, 1928, ir 1933 m., Helsinkyje — 1925 ir 1930 m. SELL Sąjunga veikė per Cent rinį Biurą, kuriame buvo svars tomi einamieji Sąjungos reika lai. Biuro išlaikymui visi keturi Sąjungos nariai mokėjo kasmet po 1000 litų. Tokiu būdu meti nis SELL Sąjungos biudžetas su darė 4000 litų. SELL Sąjunga reprezentacijos tikslu organizavo ekskursijas į kitas valstybes, sporto olimpia das; lengvosios atletikos, futbolo, žiemą — čiuožimo. Pabaltijo stu dentija, bendraudama tarpusavyje ir su kitų valstybių studentija, turėjo progos pažinti skirtingų kultūrų savitumus. Dėta pastan
gų, kad Lietuvoje ir Latvijoje būtų įsteigti suomių ir estų kal bų lektoratai, o Suomijoje ir Es tijoje — lietuvių ir latvių kalbų lektoratai. SELL konferencijų darbe buvo vartojama vokiečių kalba. Būdama studentų „Varpo" draugijos narė, buvau deleguo ta į IX SELL Sąjungos konferen ciją, kuri vyko Rygoje 1933 me tais. Konferencija prasidėjo iš kilmingu aktu Rygos universite te, kuriame dalyvavo universite to Rektorius, profesūra, studenti ja ir kviesti svečiai. Tarp sve čių — Lietuvos įgaliotasis minist ras Juozas Urbšys su žmona Ma-
(nukelta į 4 psl.)
(nukelta į 4 psl.)
1990. 3. 16
įjftiversius Vibe»s«
Apie SELL
(atkelta iš 3 psl.l
rija Mašiotaite-Urbšienę ir kili. Lietuviai studentai buvome pakviesti pas Juozą Urbšį vizi tui Lietuvos diplomatinėje atsto vybėje. Konferencijos dienomis be tie sioginio konferencijos darbo
Grupė IX SELL konferencijos dalyvių. Sėdi
(atkelta iš 3 psl.) kai truputį trumpiau). Vieną kar tą savaitėje pertraukos metu visi licėjaus mokiniai susirenka pa minėti Lietuvos įžymybių, tradi cijų, švenčių, aptarti įvairių mo kyklinių reikalų. Be punskiečių (ir aplinkinių kaimų gyventojų) licėjuje mokosi jaunimas iš Sei nų, Suvalkų, Augustavo ir kitų vietovių. Daugumas BLL mokslei vių — ūkininkų vaikai. Mokslo metuose būna dvi sa vaitės žiemos atostogų. Mokiniai nuo užsiėmimų atleidžiami taip pat 'šventėms; Sv. Kalėdoms, Velykoms, 1 lapkričio (Vėlinės), 1 gegužės. Pamokos mūsų mokykloje dės tomos lietuvių kalba (išskyrus lenkų kalbą, Lenkijos istoriją, karinį parengimą ir žinias apie visuomenę). Nuo užgimimo iš tėvų ir mus supančios aplinkos lūpų girdim lietuvišką šneką. Bet atėję į mokyklą jau nuo pir mos klasės naudojamės lenkiš kais vadovėliais. Deja, neturim cr
(konferencijos darbotvarkės ne pavyko išsaugoti), turėjome ir pramogų. Prisimenu, konferenci ja sutapo su Joninėmis, kurios Latvijoje švenčiamos masiškai ir labai linksmai. Miškas ūžė nuo tautiškų dainų, šokių, ratelių prie degančių laužų. Operos teatre klausėmės Vagnerio Parsifalio".
ketvirta fš kairės— autorė.
aukštumas. Dargi priešingai — gerai mokąs dvi kalbas, lavini ir turtini abipusiškai žodyną. Tai praverčia gyvenime, darbe, mok sluose, suteikia daug naudos. Labai džiaugiamės, kad atsi vėrė mūsų abiturientams gali mybės stoti į Lietuvos aukštą sias mokyklas. Dabar truputį apie kai kurias mūsų mokyklas tradicijas. Pirmokų krikštas. Ketvirtokai (ketvirta licėjaus klasė atitinka mūsų vidurinės mokyklos dvy liktąją — red.) ruošia linksmą, juokingą programą savo jauniau siems draugams — pirmokams — tik ką atėjusiems j licėjų. Po šio krikšto buvę „geltonsnapiai" tampa pilnaverčiais licėjaus mo kiniais. Pirmokai pasistengia ne likti skolingi. Po krikšto, atlaukę savaitę kitą, suruošia ketvirto kams „padėką". Jau labai seniai vyriausi licė jaus mokiniai švenčia šimtadie nį. Likus šimtui dienų iki bran dos egzaminų (pas mus jie vadi nasi „matūra"), įvyksta iškil mingas vakaras: mokinių prog
sokių žinių. Todėi artimiau jau čiame situaciją Lietuvoje. Punsko moksleiviai, visi vai kai, jaunimas ir vyresnieji be ga lo mėgsta krepšinį. „Serga" už Lietuvos krepšininkus, skaudžiai pergyvena jų nesėkmes. Yra po pietiniai sportiniai užsiėmimai. Jų metu jaunimas itin noriai žai džia krepšinį. Ir atsiranda visai neblogų krepšininkų. Yra gerų tinklininkų, slidininkų, bėgikų. Kiti mokiniai domisi tiksliaisiais mokslais, kalbomis. Lanko papil domus užsiėmimus ir tokiu būdu ruošiasi įstoti į aukštąsias mo kyklas. Moksleiviai priklauso taip pat choreografiniam ansambliui „Jotviai", etnografiniam — „Ka napiniui". Mokykloje skamba ir „Ulbuonėlių" dainos. Paprastai kasdieniniame gyve nime mes dzūkuojame. Si tarmė, man rodos, šalia žemaičių, pati skambiausia ir meiliausia. Tiktai skaudu, kada kalbantis jaunimas pradeda „mėtytis" lenkiškais žo džiais. Argi lietuviškų maža? Bet taip daro nedaugelis. Visi
Licėjus—mūsų Lietuviškoji dvasia mokyklinių vadovėlių gimtąja kalba (išskyrus lietuvių literatū ros, kuriais mus sušelpė Lietuva, bet tie jau dabar neaktualūs — stagnacinių laikų liekanos). Tad svarbiausias žinias išsiverčiam iš lenkų kalbos ir į sąsiuvinį užsi rašome lietuviškai. Žinoma, tai truputį pasunkina darbą, bet ką padarysi, verčiamės kaip galim. Savaitinis mūsų pamokų krūvis, palyginus su kitais, lenkiškais, licėjais, yra kiek didesnis (pri sideda keturios lietuvių kalbos pamokos). Tik paskutiniais mo kymosi metais gimtosios kalbos yra trys valandos, ketviitos vie toje — valanda Lietuvos istori jos. Lenkų kalbos mokymo pro grama tokia pati, kaip ir kitose Lenkijos vidurinėse mokyklose. Mokiniai turi perskaityti ne tik lenkų privalomą literatūrą, bet ir lietuvių. Ne, mes tuo nesiskun džiant! Gink Dieve! Priešingai — džiaugiamės, tikrai džiaugiamės, turį galimybes ir sąlygas išmok ti lenkų kalbą, pažinti literatūrą, neatsisakant savo gimtosios kal bos. Stojamuosius egzaminus į Len kijos aukštąsias mokyklas reikia laikyti lenkų kalba, Aišku, kar tais susiduriam su nedideliais keblumais. Bet mokiniai nepalūž ta. Daugumas juk įstoja. Tiems, kurie dirba, stengiasi, mokymasis dvylika metų lietuviškai nesuda ro jokios kliūties išsimušti į
rama, vaišės. Jas suruošia tėvai. Jie (taip pat ir mokytojai), kar tu su jaunimu linksminasi per visą „ilgą vakarą". Verta gal pa brėžti, jog šimtadienyje dalyvau ja tik kviesti svečiai. Būna spe cialus, taip vadinamas tėvų val sas, kada sūnus abiturientas kviečia šokti motiną, o dukra — tėvą. Jau ilgas tradicijas turi „Dzin guliukai". Tai trečiokų rengiama jumoristinė programa apie ket virtokus (mokslo metų pabaigo je). Joje atkleidžiamos vyriau siųjų, jau išeinančių mokinių, nuodėmės, jų nuopelnai ir išdai gos. Mokykloje organizuojama Ka lėdų eglutė, sutinkami Naujieji metai. Iškilmingai minima Vasa rio 16 — Lietuvos Nepriklauso mybės diena. Mūsų „lietuvių sostinę" Len kijoje — Punską — tarp kitko, ir čia esantį lietuvišką licėjų, — lanko daugybė svečių ne tik iš Lenkijos, Lietuvos, bet ir iš įvai rių pasaulio kraštų. Pas mus at vyksta šokėjai, dainininkai, poe tai, rašytojai, aktoriai, sportinin kai. į mūsų kampelį buvo užsu kęs A. Brazauskas, V. Landsber gis. Punsko lietuviškoji visuo menė su dideliu entuziazmu su tinka svečius, noriai lanko kon certus, eina į susitikimus su tau tiečiais. Lietuviai, atvykę iš Lie tuvos, perteikia mums daug vi
liceistai, apleisdami Punsko BLL yra įsitikinę, kad lietuvių kalba — gimtoji kalba — tai archaiš kiausia, pati gražiausia ir mums artimiausia. Tik ją mums reikia vartoti, ją gerbti ir puoselėti. Svarbu yra tai, jog mes Puns ko — Seinų krašto lietuviai ne sam išeiviai. Mes iš niekur neatėjom. Šios mūsų gyvenamos vietos, kur dabar dirbam, po ku rias vaikštom, tai etninės Lietu vos žemės. Tik istorijai taip su siklosčius mus, vienos tautos žmones, perskyrė siena. Mes da bar tik galim su nuoskauda šir dy pasižiūrėti į Lietuvos laukus, miškus, melsvą dangų ir . . . ski riančią spygliuotą sieną. Esam labai dėkingi likimui už tai, kad gyvendami Lenkijoje galim ugdyti Lietuvišką kultūrą, papročius, tradicijas, jos galime gerbti ir tarti lietuvišką žodį. O šventosios lietuviškos ugnies li kimas, kaip ją išsaugosim — priklausys tik nuo mūsų, nuo jaunos kartos. Mes drauge su Lietuva jaučiame negandas, ku rias ji patyrė. Visi svajojam apie nepriklausomą Tėvynę ir joje gyvenančius laisvus ir dorus žmones. Kaip ir viso pasaulio jaunimas norime, kad žemėje bū tų taika ir ramybė, meilė, tiesa ir tarpusavio supratimas. Aldona UZD1LAITE, Punsko BLL IV klasės moksleivė
Dalyvavome iškilmingame poky lyje kartu su Latvijos sostinės visuomenės atstovais. Darbas konferencijoje ir pra mogos be abejonės, turėjo svar bų tikslą užmegzti ir palaikyti akademinius ryšius tarp Pabaltijo valstybių studentų, geriau pa žinti vieniems kitus, skatinti
kultūrinį bendradarbiavimą. Ne mažiau reikšmingas yra aktyvus bendradarbiavimas tarp Pabalti jo valstybių studentų ir šiuo me tu, įprasminant vis naujas bend ravimo formas.
Elena GINEIT1ENE docentė
Konferencijos metu. Pirmoje eilėje — J. Urbšys su žmona. Linksmai rimtas interviu su TVR komiteto Jaunimo ir moks leivių laidų redakcijos vyr. re daktoriumi Artūru Baubliu. — Kas „atsirado" pirma — A. Baublys ar „Labirintas"! — Nenoriu girtis, bet pirma atsirado A. Baublys. Vos ,+ilk čia atėjęs pasakiau — arba mū sų laidos buš žiūrimos, arba manęs čai nebus. Dabar jas žiūri. „Negalima" riba stūmėsi nuo — iki. Kas buvo stebėtina dar draudžiama iš pradžių, da bar kartais atrodo juokinga. — O studentai pas Jus atei na ir pasilieka, ar ateina ir išei na! — Studentai? . . Aš nieko prieš,
na, domisi, nori visko pasižiū rėti. Vaikinukai dažniausiai nori viską iš karto padaryti, visą laidą. O tą A B C vistiek reikės praeiti. — Dabar Jaunimo redakcija išsikovojo „sekmadieninę pozici ją", laikas itin patogus žiū rovui. .. — Nesakyčiau, kad tai buvo d’del’s mūšis. Mes kovėmės, kad mums duotų gerą pozici ją. Šitą, sekmadieninę, pasiū lė A. Sinkevičius (TVR pirminin ko pavaduotojas — red.). — Jūsų redakcijos laidos... —■ „Labirintas", „Viltys ir li kimai", „žaidžiame detektyvą", „Alma Mafer". .. „Pusvalandis
Studentai... labirinte tegul tik ateina! Tegul pas mus į redakciją ateina jaunimas, o kiti, vyresni, tegul išeina j kitas redakcijas. Vargtume gal pradėtų tnetus kitus, kai kas nuo juodesnšo darbo, bet pas kui viskas eitų normaliai. Komi teto vadovybė su tuo nesutinka. Pas mus atėjo tik porą merginų režisierių iš Konservatorijos, jomis mes patenkinti. O žurnalistų — iš pernai metų baigusių taip ir neatėjo. Buvo žmonių, kuriuos norėjom priim ti, kurie pas mus atliko prakti kas, bet nebuvo vietos. Jaunimo redakcija turi būti studentų „gamybinė bazė", jūs, studentai, turėtumėt nuolat čia sė dėti ir dirbti. Kad matytumėt visą virtuvę, kad turėtumėt kuo mažiau iliuzijų. — Iliuzijų žlugimas apskri tai yra nemenka mūsų, jaunųjų, problema... — Taip, todėl, nors tai ir ne bus malonų bandysim daryti taip, kad atėjęs jaunas žurna listas, neturintis didesnės prak tinės patirties, o norintis pa daryti be galo daug, pradėtų, na, nuo laiškų skyriaus, nuo popierių tvarkymo, kad palaips niui jaugtų j visą mechanizmą. — Ar negąsdina, kad jūsų, redakciją baigia užplūsti vien moteriškoji pusė! — Taip. Nesuprantu kur dingsta vyrukai, gal eina . j spaudą, fotografuoja. Merginos aktyvesnės. Landesnės. Jos afei*Dingusius studentų pažymėji mus Nr. 8911164, išduotą FIIF studentui Valdui GEDGAUDUI, Nr. 8810716, išduotą GVEF stu dentei Laimai VYTURYTEI, Nr. 8611052, išduotą MF studentei N. M. IGOLKO, Nr. 8610795, išduo tą GF studente' Nijolei NAUSĖ DAITEI, Nr. 8810968, išduotą IF studentui Laimonui ORVYDUI,
Redakcijom adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Universlt as VUnensis". Telefonas: 61-11-7» Tiražas 4300. Užs. Nr. 490 Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Spausdino LKP CK leidyklna spaustuvė, Vilniun, Kosmonautų pr. 60. EMeneĄeAMHK BUAMsroccnoro yu»»epnrrern. Pe^aK-rop A. Annnrrac. 232734, Bhaukc, YnunupcMTeTO, 3. Tnn<spa(j>HS KsAa-reAsersa 1JK KIT Arensi.
po pamokų". 5ią rengia patys moksleiviai — veda, filmuoja, patys čia montuoja. Aš džiau giuosi — pagaliau ateis norma li karta. Maniau kad su „Alma Mater" irgi taip bus, tik tą darys studentai. Norėjom nau jų idėjų, pasiūlymų. „Alma Mater" buksuoja. Gal laikui bšjgant, bendrau jant su studentais bus rasta kokių nors naujų formų, idėjų, gal bus nutarta, kad „Alma Mater“ visai nereikalinga’ gal jungsim ir temas, ir laiką prie „Labirinto", jj plėsim. Juk tiek daug studen tų yra — aukštosiose mokyk lose tiek visko vyksta. — O kaip „atsirado" televi zijoje A. Baublys! — Aš baigęs ne žurnalistiką. Baigiau istoriją, trejus metus at dirbau Trakuose (išgrūdo už radikalumą), trys mėnesiai be darbystės. Po to atėjau į ko mitetą, priėmė sunkokai, iš pra džių kaip specalistą istoriką. Net džiaugiausi, kad nereikės su mikrofonu niekur Ijsti. Dir bau kaip redaktorius. Paskui pra dėjo siūlyti ir žurnalisto darbą. — O iš čia — ar nesiruošia... už radikalumą! .. — Na. . . Šiandien niekas ne žino, kas bus rytoj. Gal. Gal už paskutines laidas, už tai, kad keliam homoseksualistų proble mas, kaip sako, ne laiku už pornografiją, už užsieninius mu zikinius klipus. Likau kalčiausias. Gaunu pylos. (R. P.)
Nr. 830164, išduotą FF studentuiSauliui RUDŽIUI, laikyti negalio jančiais.
Nuoširdžiai užjaučiame Is torijos fakulteto II kurso bib liotekininkystės Ir bibliografi jos specialybės studentę Joli tą Jonėnaitę tragiškai žuvus mylimam tėveliui. Kurso draugai
Redaktorius A. LIPSTAS