ir nuo šiol Lietuva vėl yra neprildausoma U (Iš Lietuvos Respublikos AT akto dėl Lietuvos neprikišu somos valstybės atstatymo.)
hinc iturad astra :gįį t
vilnensis
Kovo 16 d. Penktadienis | 19.90 m. j Kaina 2 kap. 1
Vilniaus Universiteto savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
------------------ Įvykis po įvykio -----------------Koordinacinė taryba nieko nenusprendė S. m. kovo 5 d. Įvyko Lietu vos Studentų Koordinacinės Ta rybos posėdis, kuriame dalyvavo keturiolika Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovų. Svarstyti klau simai: dėl studentų profsąjungų, dėl Studentų sąjungos reformos, dėl Tarptautinio studentų foru mo Lietuvoje, dėl naujo Studentų Koordinacinės Tarybos vicepir mininko rinkimų, dėl keleto as menų grupės, galinčios Koordi nacinės Tarybos vardu kreiptis j MT, sudarymo.
Nidoje
mokėmės mąstyti Kovo 2—7 dienomis Nidoje buvo sus’rinkę Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Vyko dalyki niai žaidimai, kurių tema buvo „Lietuvos studentiškų organizaci jų veiklos kultūra ir pertvarka". Nors j žavų pajūrio miestelį suvažiavome savaitgalį, teko pa miršti šeštadienius ir sekmadie nius. Darbas ųrupėse įvairiomis, studentams aktualiomis temomis buvo reglamentuotas, o vakari nių posėdžių tebuvo pažymėta tik darbo pradžia — 20 vai. Kirtosi nuomonės, ilgai, karštai diskutavome. Tikriausiai todėl jau antrą vakarą buvo plačiai disku-, tuojama sąvokos „tolerancija" reikšmė. Nidoje praleistos dienos (net iki gilios nakties atskiruose kambariuose virdavo pašneke siai), manyčiau, nepraėjo veltui. Daugelis galėjo aptarti kilusius klausimus, kai kas panoro grįžę j savo aukštąsias, mėginti įdieg ti panašią diskusiją formą, nes juk šalia visuotinio prekių defi cito mes jaučiame didžiausią mąstymo deficitą, kurio net Ga riūnų turgavietėje nenusipirksi už ■jokią valiutą. Auksė STUKAITĖ psichologijos spec. III kurso studentė
LKP VU komitetas prane ša, kad 1990 m. kovo 21 d. Didžiojoje auloje (Čiurlionio 21) |vyks X organizacijos konferencija. Pradžia 16 va).
Naujojo vicepirmininko rinki mai atidėti. Priimtas Lietuvos Studentų Koordinacinės Tarybos Kreipi masis j Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą.
KREIPIMASIS ( LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKSC1AUSIĄJĄ TARYBĄ Sveikiname naujai išrinktus Lietuvos Aukščiausiosios Tary bos deputatus ii manome, kad naujasis Respublikos parlamen tas po 50-ties metų pertraukos gali geriausiai įžvelgti didžią sias respublikos, visuomenės ir asmens negalių priežastis, tei singus ir skubius jų šalinimo kelius, norime atkreipti Lietuvos parlamento dėmesį į tai, jog: — 1988 metais Lietuvoje prasidėję pokyčiai didžia dalimi yra orientuoti į politinį-ekonominį Lietuvos valstybės savarankišku mo atkūrimą. Tuo tarpu pasaulėžiūrinei-moralinet visuomenės būklei, kuri mus ypač jaudina, skiriama nepakankamai dėme sio. Todėl mes manome, kad: — šiandieninis Lietuvos gyventojų dvasinis būvis turėtų susilaukti išskirtinio naujojo parlamento dėmesio ir neatidėliotinų veiksmingų sprendimų; — šiems klausimams spręsti Lietuvos parlamentas tuTėlų pasitelkti įvairias visuomenines organizacijas ir judėjimus, visus geros valios žmones; — tik tiesiai ir aiškiai įvardinus dabartinę skausmingą Lie tuvos dvasinę situaciją, tik pradėjus veiksmingą darbą jai sustabdyti naujasis Parlamentas bus vertas tikros rinkėjų pagarbos ir prasmingos vietos istorijoje. Tikime jūsų išmintimi ir valia sudarant sąlygas laisvam Lietuvos žmogui augti. Lietuvos studentų Koordinacinės Tarybos vicepirmininkas Vvgaudas USACKAS Vytauto Didžiojo universiteto Studentų Atstovybės Triumvirato uarvs Audrius SVENClONIS Lietuvos Našlaičių „Brolijos" pirmininko pavaduotoja Elena KUBILIENE Vilniaus studentų-ateitininkų atstovas Jonas MORKUS
Lietuvos studentai! Grąžinkime karinius dokumentus okupantams Kovo 6d. ragino metriniai plakatai Istorijos ir Filologijos fakultetuose, Konvencija Ženeva 49", LTJS „Jaunoji Lletuva", Lietuvos Laisvės Lyga, Krikščionių Demokratų Sąjunga, rodės, su dviguba energija atnaujino savo darbą, Kvepėjo grandiozine akcija, tačiau.
kaip sakoma, iš didelio debesies maža lietaus. VU centriniuose rūmuose nebuvo grąžintas nė vienas karinis bilietas, ar prirašymo liudijimas. Niekas net nepasidomėjo ant palangės sudėtais pareiškimų TSRS gynybos ministrui blankais. Be pačių or ganizatorių renglnj pasauliui nušviesti atvyko du žurnalis tai: vokiečių fotografas Giun teris Berschas ir „Unlversltas Vilnensis" korespondentas. Pir masis, laikydamasis Vakarų dar bo stiliaus, grąžintojų nelaukė daugiau kaip 10 minučių, antra sis po dvidešimties minučių išėjo kartu su organizatoriais. — Krikščionių Demokratų sąjun gos atstovais, IF studentų Vydu Dollnsku ir Pauliumi Rimavlčiumi. „Studentas visada ir visur yra laisvas žmogus, —sakė vaikinai. — O ypač dabar. Studentas lai svas nuo tarnybos armijoje, ir
lo. arba politologijos, būtinumą suponavo valstybės ir pilietinės visuomenės atsiribojimo pioce sas, prasidėjęs 16—18 a. Vaka rų Europoje. Žymaus vokiečių filosofo Hėgelio suformuluota pilietinės visuomenės sąvoka ir teoriniame mąstyme galuti nai atskyrė realybėje susiklos čiusią nepolitinę, privataus gy venimo sferą nuo viešosios, po litinės, kurioje svarbiausias vai dmuo tenka valstybei. Po to pradeda rastis ir nuodugnių po litinės sferos tyrimų jau sava rankiško moksllo pavidalu. Sa vaime suprantama, kad politika domino mokslininkus ir anks čiau. Tačiau nuo klasikinės an tikos laikų iki pat 19 a. politi nio gyvenimo studijos nebuvo laikomos ypatingu mokslu. Re miantis šiuolaikine politologijos samprata, galima praeities humanitariniuose moksluose išskirti sritis, kurios šiandien pridaujam politikos mokslui" skirtinos politologijai. „Senagiausia dėmesio skyrė sociali nė filosofija ir teisės mokslas. Tačiau tai buvo tik spekuliaty vinių samprotavimų apie priim tiniausią valstybės valdymo bū dą mozaika. Tad savarankiškos politikos mokslas, iš pradžių tik savaran valstybę kiško mokslo apie (Staatslehre) pavidalu, atsirado 19 a. pabaigoje. Tokia ilga politdlogijos kaip, savarankiško mo kslo tapsmo, trukmė lėmė tai, jam nerūpi kitų padėtis. Artė ja pavasario šaukimas ir dau gelis lietuvių vėl bus Išvežti Į nežinią (matyt, taip jau nebus — red.) Jiems kiekviena dešim tis padėtų bilietų tikra šventė. Tad mes raginame studentus ne būti abejingais nelaimės broliams, paremti juos." Laimas FERGIZAS
kad ir šiandien — tai mokslas vis dar intensyviai ieškantis s<> vo identiteto. Žymus amerikiečių politolo gas D. Eastonas išskiria keturis pagrindinius politikos mokslo vystymosi etapus remdamasis mokslo objekto, t, y. politikos esmės sampratos kaita 1. Universalizmas. Tai ilgiau sias (nuo antikos iki 19 a.) ii mažiausiai diferencijuotas lai kotarpis. Politikos studijos ne buvo atsiskyrusios nuo kitų humanitarinių mokslų ir apsiri bojo spekuliatyviomis prana šiausios valdymo formos P<’ ieškom is. 2. Legalfzmas. Politikos tyrimas buvo tapatinamas su vals tybės, jos institutų, jų veiklos aprašymu, kas dažnai nuvesda vo politikos studijas į formaliz mo aklavietę. 3. Realizmas. Politologai savo tyrimuose pamažu išėjo iš siau rų Staatslehre ribų ir už insti tucinių formų ėmėsi ieškoti po litinių procesų esmės, tos realy bes. kuri apsprendžia institucijų formą ir veiklos turinį. Pag rindiniu tyrimo objektu tam pa jau ne valstybė, o visas po litinis procesas: valdžios vei kimas, politinių sprendimų pri ėmimas, politiniai santykiai, po litinė sistema apskritai. Šitoks esminis persilaužimas JAV įvyko jau 20 a. pradžioje, o Europoje, kur buvo gajos Sta tradicijos, tik po atslehre Antrojo pasaulinio karo. Kita vertus, atsisakius Staasslehre dirbtinio apsiribojimo, vėi iškilo politikos mokslo savaran kiškumo ir net apskritai reika lingumo klausimas, nes polili kos studijos nenutraukė ryšių su kitais Socialiniais mokslais, rėmėsi jų sukauptomis žiniomis ir metodika. Buvo siūloma atsi sakyti politikos mokslo (arba pdlitologijos) sąvokos ir poli tiką nagrinėjančių mokslų vi sumą vadinti politiniais moks lais, 1948 metais Paryžiuje įvy ko UNESCO organizuotas politikos mokslo specialistų kon gresas, kuris nutarė paremti sapolitikos mokslo varankiško idėją ir politikos tyrimus va dinti ne politiniais mokslais (po litical sciences), o politikos mo kslu (political science). Kartu buvo pateikti kongreso pasiū lymai dėl politikos mokslo tyri (nukelta Į 3 psl.)
KLAUSKITE! S. m. kovo 18 d. 21.30 vai. Lietuvos televizija transliuos tie sioginę laidą „Jaunimo organizacijų veikla, atkūrus Lietuvos ne priklausomybę". Joje turėtų dalyvauti Lietuvos jaunimo organi zacijų atstovai, kuriems galėsite užduoti klausimus telefonu 26-25-25. Naudokitės proga — i Jūsų klausimus laidos dalyviai atsakinės tiesioginės transliacijos metu! .