hinc itur ad astra
universitas
vilnensis
Lapkričio
6 Penktadienis
1992 m. KAINA SUTARTINĖ
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
ŠVEDUOS KARALIAUS VIZITAS SUŠILDĖ MUS Senasis mūsų universitetas nestokoja garbingų svečių. Spalio 15 d. VU aplankė į Lietuvą oficialiu vizitu atvykęs Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas ir karalienė Silvia, užsienio reikalų ministrė Margareth af Ugglas, bei juos lydintys asmenys. Prie Universiteto centrinių rūmų svečius pasitiko Rektorius prof. R. Pavilionis, prorektoriai B. Juodka ir Z. Namavičius, universiteto darbuotojai, studentai. Svečiai apžiūrėjo Sarbievijaus, Didįjį kiemus, pasuko į Mažąją Aulą. Čia Rektorius R. Pavilionis pasakė kalbą, kurioje daug dėmesio skyrė istorijai, dabar tiniams universiteto ryšiams su Švedijos aukštosiomis mokyklomis, padėkojo Jų Didenybėms už mums parodytą garbę ir maloningumą ir įteikė svečiams atminimo dovanėles. Karalius pasakė atsakomąją kalbą bei įteikė dovaną Universitetui -1 mln. švediškų kronų čekį. Skambant „Ilgiausių metų” karalius pasirašė Universiteto garbės svečių knygoje. Iš Mažosios Aulos svečiai pasuko į P. Smuglevičiaus salę. Čia kara liaus vizito proga buvo eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmo” ori ginalas, su Švedija susijusios senoviškos knygos. Po to svečiai aplankė Skandinavistikos katedrą. Katedrai buvo įteikta karališka dovana - enciklopedijos, knygos. „U. V.” inform.
ĮVYKDYTA RAŠYTOJO
VALIA Pasitinkant 110-ąsias rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimimo metines įvyk dyta jo valia - priglusti tėviškės žemėn. Spalio 16 d. urnas su lietuvių literatūros klasiko, akademiko,Lietuvių mokslų aka demijos pirmojo prezidento, profesoriaus Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir jo žmonos Onos Marijos Krėviėnės palaikais iš Fila delfijos atvežė jų dukra Ona Aldona Krėvaitė-Mošinskienė ir fil. m. dr. Albertas Zalatorius. Palaikai buvo pašarvoti Uni versiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Šeštadienį buvo laikomas iškilmingos Šv. Mišios. Po mišių išlydėjome vieną iškiliausių lietuvių tautos žmonių į Merkinę. „U. V.” inform.
Lino MICKEVIČIAUS nuotr. Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo ir karalienės Siivios vizito Vilniaus universitete akimirkos
1992.11.06
Universitas Vilnensis
2
Naujos Rektoriaus pareigos vartai į Europą Rugsėjo mėn. Vokietijoje vykusioje trečiojoje Baltijos kra štų universitetų rektorių konferencijoje VU rektorius prof. Rolandas Pavilionis išrinktas šios konferencijos prezidentu. Sveikiname rektorių ir pa teikiame „U.V.” skaitytojams pokalbį su rektoriumi R. Pavilioniu. - Baltijos kraštų universi tetų rektorių konferencijos tai ne tik susitikimai kartą per metus, tai nuolatinis darbas, kuriam vadovauja tos konfe rencijos prezidentas. Šį kartą šios pareigos buvo patikėtos man. Tai pirmiausia susiję ne tik su tam tikro vardo gavimu: manęs laukia rimtas ir sudė tingas darbas. Prezidentas įpa reigotas vadovauti univer sitetų (konferencijos dalyvių, kurių šiuo metu yra 52) akade minio bendradarbiavimo ryšių plėtojimo programai, kurią jis pats turi sudaryti, atsižvelgda mas į ankstesnėse konferenci jose išsakytas nuomones, numatyti tolesnį tų kraštų bendradarbiavimo pobūdį, strategiją ir taktiką, kurios lai kysis artimiausią laikotarpį universitetai, ir apie tai pasto viai informuoti universitetus. Iki šiol visos problemos, ku rios suburdavo įvairių kraštų universitetų rektorius, buvo daugiausia susijusios su Balti jos jūros baseino, jos ekologi jos įvairiausiais aspektais. Bet ekologijos problematika, su prantant ją taip, kaip vokiečiai supranta, naudodami terminą „aplinka”, gali būti išplėsta la bai įdomiai. Aš ir pasiūliau numatyti naują Baltijos kraštų universitetų mokslininkų, stu dentijos, akademikų bendra darbiavimo programą, kuri apimtų tų kraštų kultūros,
istorijos, kalbų, ypač mažųjų tautų tolesnio išlikimo, raidos ir pan. problemas. Vakarų Baltijos kraštai nori mus ge riau pažinti. Mes turime nu matyti universitetų misiją per artimiausius kelis dešimtme čius Rytų ir Vakarų pusėje, t.y. ką mes reiškiame visuomenei? Tai yra nepaprastai svarbu, nes tai susiję su rinkos proble momis, su mūsų sienų atviru mu, su žmonių galimybėmis išvykti į Vakarus. Dabar ak tuali problema: ar mūsų kraš tuose paruošti žmonės, išvykę į Vakarus, pritaps ten? Savo ruožtu, pas mus atvyks specia listai iš Vakarų. Todėl labai svarbu, kad universitetai su tartų tarpusavyje, kokius jie ruošia specialistus, kokiam re gionui ir t.t. Tikiuosi, kad mus parems Vyriausybė, nes tai Lietuvos autoritetas, mums padės Latvijos ir Estijos uni versitetai, tikimės pagalbos iš Europos bendrijos, nes į IVąją Baltijos kraštų universite tų rektorių konferenciją, vyksiančią kitais metais rugsė jo mėnesį Vilniaus Universi tete, kviesime Europos bend rijos atstovus. Šios, man patikėtos parei gos, neapmokamos. Jos labai apkraus, bet daug ką mums ir duos. Tai misija, kuriai reikia pasišvęsti. Jei šis darbas man seksis, tai pirmiausia nauda bus universitetui, Lietuvos akademijai, plačiąja šio žo džio prasme.
Liana BINKAUSKIENĖ
apie viską *** Kauno medicinos akademijos penktąjį bedrabutį ryžtasi saugoti policininkas, jei jam bus skirtas kambarys. Tokiai idėjai pritarė Rektorius, žinoma, pasitaręs su studentais, komendan tais bei atsižvelgdamas j juridinius klausimus. **♦ KMA rektorate svarstytas rūkymo kontrolės akademi joje plano projektas. Akademijos senatas, atsiliepdamas į Pa saulinės sveikatos organizacijos Europos regioninio komiteto 1987 m. rezoliuciją EUR/RC373R9 siūlo rūkymą akademijoje ir Akademinėse klinikose paskelbti netoleruotinu. *** Kauno technologijos Universitete vieno fakulteto fojė kabėjo skelbimas, kviečiantis vaikinus dirbti pilstomo alaus pardavėjais... *** Šiaulių pedagoginio instituto bendrabučiuose neleidž iama šildytis elektros šildytuvais. *** ŠP1 savaitraščio „Pedagogas” neetatiniams korespoiT dentams nuo spalio mėn. mokamas honoraras. Mes tokia „pra banga” kol kas pasigirti negalime. Bet vis tiek-rašykitemums... *** Kauno technologijos universiteto savaitraščio „Studijų aidai” redaktorius Benjaminas Žulys vasarą lankęsis Maskvos inžinieriniame-fizikos institute, savo reportaže rašo apie lai kraščio „Inžinierius-fizikas” redaktorei S. N. Nikolajevnai siū lomą sudalyti sutartį, kurią „parengė jie patys” (t.y. rektoratas) su redaktore nepasitarę. Jie duos tiek ir tiek pinigų, už kuriuos redakcija turės daryti tai ir tai... Sutarties projekte yra tokių punktų, kurių net pati redaktorė nežino...
SKAIČIAI KAI KĄ PASAKO Spalio 1 d. duomenimis VU dieniniame skyriuje mokosi 7573 studentai (4318 moterys). Į I kursą šiemet įstojo 1179 studentai. Iš 7573 studentų 6382 gauna stipendijas. 5540 studentų gauna stipendi jas, mažesnes už minimalų pragy venimo lygį. Tik 827 studentams mokama stipendija 1,5 karto dide snė už MGL. Iš kitų aukštųjų mokyklų į VU vyresnius kursus priimta 181 stu dentas. Iš Universiteto išvyko 633 studentai, iš jų 339-dėl nepažan
gumo, 67 studentai palikti kartoti kursą. VU studijuoja 6665 lietuvių tautybės studentai, rusų - 458, lenkų-249,40 ukrainiečių, 66 bal tarusiai, 45 - žydai. Vilniaus universitete dėsto 1119 dėstytojų (pagrindinis perso nalas). Iš jų -129 profesoriai, 133 - mokslo daktarai, 649 - mokslų kandidatai, 458 - docentai. 15 dės tytojų atvykę dėstyti iš užsienio. Bendrabučiuose gyvena 3535 studentai, 3840 dieninio skyriaus studentams reikalingas bendra tis.
Informaciją pateikė VU stu dijų skyrius
3
Universitas Vilnensis
1992.11.06
Tradicijos nemiršta
L. MICKEVIČIAUS nuotr. VU rektorius R. Pavilionis {tel kia padėkos raštą Prancūzijos ambasadoriui Lietuvoje Ph. de Surmain.
Jau XVII a. pradžioje Vil niaus Universitete pradedama dėstyti prancūzų kalba, at vyksta pirmieji lektoriai iš Prancūzijos, parašomos pir mosios gramatikos. Studentai noriai studijuoja Ž, Ruso, Voltero, Didro kūrinius, žavi oj Dekarto filosofinėmis idė jomis. Nepriklausomoje Lietu voje prancūzų kalba tampa pirmąja užsienio kalba visoje mūsų valstybėje. Domėjimasis Prancūzija ir kalba negęsta ir sovietinės okupacijos metais. Universi tetas ruošia filologus - pran cūzų k. mokytojus vidurinėms mokykloms. Tačiau jų labai nedaug. Nors ir dėstė senosios kartos atstovai, bet jie negalė jo laisvai reikšti savo minčių, privalėjo laikytis maskvietiškų vadovėlių medžiagos! ir pa ruošimo lygis buvo žemas. Jokių ryšių su Prancūzija ne buvo - nei susirašinėjimo, nei kitokių žmogiškų kontaktų. Tik apie 1968 metus uni versitetas sulaukė lektoriaus iš Prancūzijos. Tai buvo p. M. Toussaint (Tusenas), liĮįfvistas, aukštos erudicijos žmogus, tikras Lietuvos drau gas. Jo dėka Universitetas pra deda gauti pedagoginę ir grožinę literatūrą, o dėstytojai
ir studentai godžiai klausosi jo įdomių paskaitų. Prancūzijos ambasada Maskvoje siunčia į Vilnių me ninius ir dokumentinius fil mus, Universitetas tampa prancūzų kultūros propaguo toju, Prancūzijos bičiulių klu bu. Nors daug kam tokia veikla ir nepatinka, bet ir p. M. Toussaint išvykus, ją tę sia lektorė Marie-Jose Igolen, kuri ne tik dėsto prancūzų kal bą, bet ir pati mokosi lietuvių kalbos, verčia lietuviškas pa sakas į prancūzų kalbą. (Šiuo metu Marie-Jose Igolen talki na Lietuvos ambasadai Pary žiuje). Pasibaigus Marie-Jose Igolen kadencijai, Universite tas kelis metus nebesulaukia lektoriaus. Mat lektoriai "drumsčia” vandenį ideologi nio auklėjimo okeane. Praėjus penkeriems metams vėl at vyksta lektoriai iš Paryžiaus: Philipe Michel, Michel Maximoviteh, J. Martin, Frederic Jugeau. Vėl atgimsta prancū ziškos tradicijos, turtėja ka tedros biblioteka, lankosi am basados atstovai, atvyksta skaityti . paskaitų prof. A. J. Greimas. Po Nepriklausomybės pa skelbimo įvykiai keičiasi į ge rąją pusę. Poreikis prancū zų k. specialistų didėja. Lietu
vos draugų atsiranda Prancū zijoje. Kuriasi draugijos, aso ciacijos: „Lietuva - Prancūzi ja”, „Normandija - Lietuva”, „Provansas - Lietuva”, „Elzasas - Vilnius” ir pan. Ryšiai plečiasi, dažnėja tarpusavio vizitai, organizuojami kursai dėstytojams ir studentams, pa sirašomos draugystės sutartys su įvairiais universitetais, daž nos prancūzų profesorių pa skaitos ir tarptautinės konferencijos. Stropus, dar bštus, draugiškas lektorius Olivier la Guillon yra tarsi vi so to darbo koordinatorius. Įsikuria Prancūzijos amba sada Lietuvoje - geras, daly kiškas Universiteto kaimynas. Buvęs lektorius F. Jugeau tampa kultūros atašė. Dažnas Universiteto svečias ir pats ambasadorius Ph. de Surmain. Jie mato, kuo gyvena studen tai ir dėstytojai, supranta, ko trūksta, norint efektyviau dė styti prancūzų kalbą. Todėl nenuostabu, kad spalio 16 d. Universiteto prancūzų k. ka tedra ir audiovizualinis cent ras eilinį kartą sulaukė svečių iš ambasados. Atvyko pats am basadorius Ph.de Surmain, kultūros atašė F. Jugeau, ling vistikos ir pedagogikos pata rėja Cl. Bascoulergue, lekto rius O. le Guillon atvyko ne tuščiomis, o su didele dovana: dalyvaujant Universiteto rek toriui iškilmingai įteikė videoaparatūrą, satelitinę anteną, televizorių. Nuo šiol bus gali ma matyti keletą Prancūzijos televizijos programų, naudoti aparatūrą pedagoginiame darbe, ypač dėstant politinę leksiką bei Prancūzijos kultū rą ir istoriją. Netrukus įvyks specialus instruktažas prancū zų kalbos dėstytojams. Tiki mės, kad ši gero kaimyno dovana padės ne tik geriau išmokti prancūzų kalbą, bet dar labiau suartins abi tautas. Didelis ačiū Prancūzijos ambasadai. Prancūzų kalbos tradicijos, pradėtos XVII a., tikrai išliks gyvos visą laiką.
Doc. Laurynas SKŪPAS
Vien mokslais sotus nebūsi Taip sako tau kolegos iš Stu
dentų Atstovybės. VUSA laukia visų studentų, kurių gyvenimas ne
apsiriboja vien knygomis, auditori jomis,
kavinėse...
sėdėjimu
Veiklūs žmonės įstoja į VUSA, nes
ir čia prasideda kelionės į Amster damą, Kiolną Vieną, Stokholmą, Berlyną, Maskvą, čia surandami
nemirtingi ir „kiečiausi” draugai, čia linksmai praleidžiamas.laikas ir įgyjama gyvenimiška patirtis sėk
mingai karjerai ateityje rinkos sąly Mes
gomis.
laukiame
tavo
jaunatviško jėgų antplūdžio, kurį panaudojus teisinga linkme laimės kiekvienas iš mūsų, o pirmiausia
tai tu, mielas studente, nes VUSA veiklos principas - kas daug dirba, tas daug laimi. VU studentų atstovybė yra de mokratiška įstaiga, leidžia visiems studentams pasinaudoti teise išrin
kti savo savivaldybę. Sprendžia mas
balsas
priklauso
VUSA
Parlamentui, į kurį kasmet išren kama po du atstovus iš kiekvieno
fakulteto ar studentiškos nepoliti nės organizerijos. Visi VU dieni
nio skyriaus studentai turi teisę
būti išrinkti į VUSA Parlamentą ir kitus savivaldos organus. Tam pre
tendentai surinks 20 ir daugiau sa
vo fakulteto studentų kandidatą remiančių parašų, juos pateiks VUSA
fakulteto
sekretoriatui
prieš 5 dienas iki fakulteto rinkimi nės konferencijos, kurios metu bus
renkami du atstovai į VUSA Par
lamentą vienas į VUSA Sekreto riatą ir 10 delegatų į VUSA Bendrafakultetinę konferenciją.
Studentai nesnauskite: išsikei kite savo kandidatūras fakultetuo
se,
suorganizuokite
deramą
kolegų palaikymą ir taip demokra
tišku būdu įsiliesite į studentiškos
savivaldybės sistemą. Ypač skati name naujus žmonės: jų šviežios
idėjos suteiks VUSA gyvybės.
Smulkesnė informacija teikiama VUSA, CR, Observatorijos kie melyje, tel. 617920,614414.
VUSA Ryšių su visuomene grupė
Universitas Vilnensis
4
Rugsėjo 18-20 dienomis Kapitoniškėse įvyko Lietuvos studentų šventė
Į FIESTĄ’92 KAUNE ATVYKO... Senas dardantis „pazikas”, vežantis dvi rock grupes „Išjunk šviesą” ir „Vėlias”, prisišvartavo Kapitoniškių gy venvietėje prie Kauno marių... Išlipę iš autobuso iškart pasijutome nežinia kur. Iš tik rųjų tas renginys vadinosi stu dentų FIESTA’92. O ne iš tikrųjų, tai buvo ryški iškaba reklama „Baras visą parą”. O po to dar matėme stu dentus, montuojančius sceną grupių pasirodymams ir dide lį, Žalią stadioną, prismaigsty tą įvairių lentelių su užrašais: KTU, VU, VPU, KU, Polici jos Akademija, ŠPI, KKI. Žodžiu, visų Lietuvos aukštųjų mokyklų inicialai. O prie šių lentelių studentai sta tėsi margaspalvių palapinių miestelį. Ėmė temti. Ir vėl iškaba: „Baras visą parą”. Ge-. ras buvo tas baras: ir kainos ne kosminės, ir šiaip - alaus ir degtinėlės užteko. O kol gru pių muzikantai ir menedžeriai derino aparatūrą (gitaras, bū gnus, dūdytes) - studentai ba re ir palapinėse jau rimtai koncertavo. Kas grojo „roja liais”, kas „Maskvos aparatū ra”, o kiek silpnesnės „drink” grupės „Aukštaičių” ir „Kau no” - klavišiniais. Taip kad prieš pat koncertą visi buvo susiderinę ir apšilę. Pagaliau fiestos organiza toriai pakvietė visus atvyku sius prie scenos. Pankas Aušrys (pagrindinis viso šito ... organizatorius) pasveikino visus susirinkusius, įteikė gė lių ir pristatė svečius. O sve čiai - visų aukštųjų mokyklų atstovai - sveikino žiūrovus. Vieni šiaip švelnų žodį tarė, kiti sugrojo, padainavo. Aiš ku, neapsiet ir be oficialių kalbų, kurių čia visai neminė siu. Ir galu gale prasidėjo...
Aušrys pristatė naują rock grupę „Vėlias”, ganėtinai rim tai pradėjusią savo kelią link žvaigždžių. Po pirmųjų akor dų studentai pajuto grupso jė gą. Visi šoko. stūgavo kartu su vokalistu Robiu, taškėsi po balas. „Išjunk šviesą” pasirody mas dar labiau užkūrė publiką ir jau iki pat galo buvo girdėti darnus publikos skandavimas: - Kas išgertas? (vpkalistas) -Butelys!!! (publika) -Ko mums trūksta? (voka listas) -Butelio!!! (publika) Linksma buvo ir po kon certo. Prasidėjo diskoteka, ir visi darniai tebesitąsė po ba las. Po to dar atsimenu „Barą visą parą”, linksmą naktį me diniame namuke, kur „Vėl ios” ir „Išjunk šviesą” kūrė naują grand repertuarą: „Stik lainis pilnas - stiklainis tuš čias. Pakartoti” Ir taip N kartų. Kiek - nepamenu. Nes visa tai - apie alų. Palapinėse - taip pat nie kas neliūdėjo: tvarką ir ramy bę saugojo Policijos aka demijos studentai. Taigi tokia fiestos pirmoji dalis. Antroji (fiesta vyko dvi dienas) lygiai tokia pati. Skirtumas tas, kad visus linksmino kitos grupės: „Šiaurės kryptis”, „Senas kui nas” bei „Antikvaras”.
Paulius Korsakas
Z
1992.11.06
PREMJERA įvyks Paryžiuj e v Spalio 13 d. VU kiemo teatras išvyko į Prancūziją, kur ruo šiasi rodyti neseniai pastatytą fantaziją Fransua Vijono kūrybos ir gyvenimo motyvais „Juokis, Fransua”. Trys teatro pasirody mai vyks Paryžiaus universitetų kiemuose, o du - Montre mie-. sto „Le Sapogon” teatre. „Juokis, Fransua” - pirmasis dabartinės teatro trupės dar bas. Tai studijinis darbas, pastatytas tam, kad artistai išmoktų būti, kalbėti scenoje. Spektaklio esmė - kelionė. Žiūrovai kartu su artistais keliauja iš vieno kiemo į kitą. - Spektaklio kūrimas - tai kelionė link žmogaus, jo dvasios gelmių. „Juokis, Fransua” jungiamoji grandis irgi yra kelionė, - sako kompozicijos autorė, teatro meno vadovė ir režisierė Marija MISIŪNAITĖ. - Tai ir praeinančio laiko, praeinančio gyvenimo pojūtis, tai idealo, tai namų neramiai, maištingai sielai paieškos, tai kelionė į fiestą, į laisvę, į tremtį ir mirtį. Kelionė - kaip gyvenimas, o gyvenimas - kaip kelionė. F. Vijonas pasirinktas neatsitiktinai. Šio prancūzų poeto baladės yra puiki medžiaga studijiniam darbui: darbui su žodž- . iu, vaizduotės lavinimui. Be to, čia yra apčiuopiamas, konkretus tekstas, erdvė kūrybai. „Mes nekeliame sau užduoties atskleisti visą F. Vijono poezijos žavesį, tai ne mėgėjų studentų teatro jėgoms. Mes kalbame apie save ir savo laiką, norime, kad mus išgirstų ir kiti,” - pasakoja M. Misiūnaitė. Į Prancūziją teatro režisierė ir artistai išvažiavo bijodami. Bijodami, kad prancūzai nesupras jų, nes nebus vertimo, nes ten teatras kitoks. Ši VU kiemo teatro išvyka - ilgalaikių ryšių tarp Vilniaus ir Sorbonos Universitetų pradžia. Sudaryta programa, kurioje numatomas atsakomasis Sorbonos Universiteto teatro vizitas į Vilnių, teofinės konferencijos apie teatrą. Spalio 9 d. VU teatro salėje įvyko „Sudie, Fransua” peržiū ra, o jo premjera - spalio 17 d. Sorbonos Universiteto ldeme.
Jūratė SKĖRYTĖ
S. PLATŪKIO nuotr. Scena iš spektaklio „Juokis, Fransua”.
Universitas Vilnensis
1992.11.06
5
ŠOKĖJAI PRISITRYNE PŪSLES, Jau 21 metus vakarais į repeticijas susirenka Liaudies kapelos "Jauni mėlis" nariai. Per du dešimtmečius ne tik daug repetuota, nemažai ir pakeliauta. Lietuviš kos dainos skambėjo Austrijoje, Sibire, Vo kietijoje, Tiumenėje. Šią vasarą jaunimiečiai su korė 5000 km Belgijos ir Danijos keliais. Apie ga stroles papasakojo kapeVs meno vadovas A. Valiulis:
- Rugpjūčio 16-22 dienomis kartu su pran cūzais, anglais, airiais, olandais dalyvavome liaudiškos muzikos ir šokių festivalyje, nedide liame Sint-Niklass mies telyje, Belgijoje. Kon certuodavome po 3-4 kartus per dieną. Įspū dingiausias buvo pasiro dymas, kurio metu kolektyvai bandė imituo ti vienas kitą. Pasiruošti turėjome per 20 minu čių. Šeimose, kur gyve nome, paprašėme rūbų, kifije panėšėtų į airių tautinius kostiumus - il gų kojinių, raudonų ska rų, liemenių. Airiai siuvosi lietuviškus rūbus
iš popieriaus ir įvairių medžiagos atraižų. Paro dijavome airius tokius, lyg jie būtų niūrus, nesišypsantys, šokis - vien trypimas kojomis, sukau styti judesiai. Po koncer to airių vadovas pasakė: "Aš dirbu jau metus, o jūs per 20 minbčių "perkandote" mūsų šokių manie ras". Airiai pastebėjo mūsų šokėjų individua lius bruožus, ypač pritinginčiųjų. Ir... dirbtinas šypsenas.
TRIUBOCIAMS TINO LUPOS
pastebėjo: "Jei tai būtų buvęs konkursas, auk ščiausi balai - jums". Po paskutiniojo konkurso, sulipę į autobusą, nega lėjome prasiskverbti pro žmonių minią - jie neno rėjo mūsų išleisti. Bet mes skubėjome į Daniją, kur tuo metu vyko lietu vių dienos. Priešingai nei Belgijoje, mūsų čia Mūsų dainos bel niekas nelaukė. Teko net gams, ramiems, raciona ultimatumą skelbti, kai liai , mąstantiems apgyvendino bendrabu žmonėms, patiko. Daug tyje, kuriame nebuvo jo patalynės, tik žiūrovų netikėjo, kad kios čiužiniai. Kad užsidirb juos linksmina studentai, o ne profesionalai. Per tume pinigų, grojome festivalio uždaromąjį Kopenhagos aikštėse. koncertą vienas renginio Šiame renginyje mes buorganizatorių H.Pieters . vome vienintelis meno Daug buvo nenuma tytų koncertų, iš kurių di džiausią įspūdį paliko pasirodymas senelių na muose. Senukai - kaip vaikai: kelia rankas prašydami su jais paben drauti, juos pašokdinti, neatstumti. Tokie kon certai ir malonūs, ir liūd ni.
kolektyvas iš Lietuvos, todėl konceituodavoiū labai daug. Kelionės pa baigoje šokėjai prisitrynė pūsles, o triūbočiams tino lūpos. Į Vilnių grįžo me rugpjūčio paskutinią ją dieną gerokai pavargę. Šie1' tiek atsi pūtu, vėl repetuojame, ruošiame naują progra mą, kurią, tikimės, pa matys Olandijos ir Airijos žiūrovai. O kol mūsų darbas tik praside da, kviečiame jus visus, norinčius kartu šokti ir dainuoti. Užrašė Gabija STEPONĖNAITĖ
Universitas Vilnensis
6
1992.11.06
... Sveikata...
TUBERKULIOZĖ ja, jam dažnai skauda galvą, kosti, padidėja jautrumas, va karais pakyla neaukšta tempe ratūra. Tuberkuliozė kartais prasideda ir staiga, audringai. Ligonis pradeda karščiuoti, stipriai prakaituoja, kosti (atkosti kraujo). Kosėjimas ir skrepliavimas rodo, kad plau čiai pradėjo irti.
Kiekvienais metais Vil niaus mieste išaiškinama 4-6 studentai, sergantys tuberku lioze. Dažniau stebimos užlei stos tuberkuliozės formos, nes studentai tikrinami rentgenu tik stojant j aukštąją mokyklą, o paskui po 3-4 metus niekur nesitikrina, mažai lankosi po liklinikoje, nors kartais ir blo gai jaučiasi. Net Medicinos fakultete kiekvienais metais išaiškinami studentai, sergan tys tuberkulioze. "Tuberkuliozė - paplitusi užkrečiama liga. Ja galima už sikrėsti tiesiogiai nuo ligonio, sergančio atvira jos forma. Li goniui kosint ar kalbant su sei lių lašeliais tuberkuliozės lazdelės patenka į aplinką ir nusėda ant įvairių daiktų. Tuberkuliozės lazdelės į organizmą dažniausiai paten ka pro kvėpavimo takus, kur sutinka įvairių kliūčių. Jei or ganizmas neatsparus, tai tu berkuliozės lazdelės pradeda sparčiai daugintis ir augti. Grečiau tuberkulioze suserga žmonės nusilpę nuo infekci nių ligų, nuo nervinių sukrėti mų, pergyvenimų, kurių organizmas nualintas, žalingų įpročių ir t.t.
Žmogus i ’gą laiką gali jau stis visiškai sveikas. Vėliau pa junta bendrą silpnumą, greičiau pavargsta, prakaituo
Sergantys tuberkulioze ga li visiškai gerai jaustis, dirbti įprastą darbą ir tik atsitiktinai, kai kreipiasi į gydytoją dėl kitų ligų, arba patikrinamas profi laktiškai, nustatoma tuberku liozė.
Kad tuberkuliozę būtų ga lima sėkmingai gydyti, reikia ją kiek galima ankščiau išaiš kinti. Dabar dauguma gyven tojų tikrinami profilaktiškai. Medicinos darbuotojai fluorografu tikrina žmones ūkiuo se, gamyklose, mokyklose. Tokiu būdu, tikrinant sveikus žmones, išaiškinama gana daug sergančių tuberkulioze. Didelę klaidą daro tie, kurie nepasitikrina rentgenu vieną kartą per metus. Dabar tuberkuliozė išgy doma, ypač jei ligonis kreipia si į gydytoją ligos pradžioje.
RINKIMAI FILOLOGIJOS FAKULTETE Rugsėjo 23 d. Filologijos fakultete vyko susirinkimsB? Dekanas doc. K. Urba padėkojo ir įteikė rudeninių gėlių puokštes daug metų Universitetui atidavusiems, bet dabar turintiems jį palikti dėstytojams, apžvelgė praėjusius trejus savo vadovavimo fakultetui metus. - Visko - gero ir blogo - buvo per šiuos metus, - pasakė dekanas. - Šiemet fakultete pradėjo funkcionuoti dvi dešimtoji katedra, penkiasdešimt du dėstytojai pabuvojo užsienyje: dalyvavo konferencijose, stažavosi, skaitė pa skaitas. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Estijos, Lenkijos, Izraelio universitetais, įsteigta lituanistinė stipen dija užsienio studentams. Pagrindinė problema, pasak dekano, yra nepakankamas dėstytojų reiklumas egzaminuojant studentus. Dažnai dė stytojai pasirašo įskaitą ne už studento žinias, bet už lanko mumą. „Tačiau juk ne sėdėjimas yra studijų pagrindas. Pažymys ar įskaita turi būti pasirašoma už žinias, atsaky mus”, - mano K. Urba. - Lietuvos kultūrą mes papildysim įdomiais specialistais, -- užbaigė savo ataskaitą dekanas. Susirinkimo metu buvo keliamos kandidatūros dekano vietai užimti. Iš šešių siūlomų kandidatų balotiruotis deka no pareigoms sutiko tik K Urba, kurį, beje, palaikė daugu ma dėstytojų. Rugsėjo 29 d. fakultete įvyko dekano rinkimai. Sveiki name doc. Kęstutį Urbą, pradėjusį ketvirtuosius metus Fi lologijos fakulteto dekano pareigose. Jūratė SKĖRYTĖ
KLAUSIATE? ATSAKOME.
„ Universitas Vilnen sis” skaitytojai klausia, Gydymo būdai labai įvai kodėl laisviems klausyto rūs, priklauso nuo ligos for mos. Sergantieji tuberkulioze jams nebuvo išmokėta rug pat gerb. direktorius pa gydomi ir chirurginiu būdu. sėjo mėn. pašalpa ? Kaip paaiškino VU tikino, jog studentų sti Tuberkuliozė gydoma ilgai direktorius pendijoms pinigų iki vienerius ar pusantrų metų. finansų A. Skripėta, pažangiems Ligonis privalo reguliariai žiemos sesijos tikrai už priiminėti vaistus. Gydymui studentams, negaunan teks, todėl sklindančios labai svarbu režimas, racionali tiems stipendijos turėjo kalbos, jog Universiteto mityba, organizmo grūdini būti išmokėta 530 rub. biudžetas tuščias ir todėl mas, grynas oras, vandens pro pašalpa. Jei studentai gali būti nemokamos sti cedūros, pąsivaikščiojimai, šios pašalpos negavo - tai pendijos, yra nepagrį^ mankšta. fakulteto vadovybės klai tos. ■ Gydytoja N. TEREBIENĖ da. Fakulteto vadovybė turi parašyti įsakymą, ir ši Viktorija Vilniaus m. Antakalnio suma bus išmokėta. Taip JAKUBAUSKAITĖ tuberkuliozės ligoninė
1992.11.06
SĖKMĖS NAUJUOSE 'STARTUOSE Baigėsi Universiteto tarp tautinės mini futbolo varžybos tarp I-ų kursų. Rungtyniavo tik aštuonios komandos. Tikė simės, kad netrukus prasidėsiančiame Universiteto mini futbolo turnyre dalyvaus dau giau komandų, nes jose turėtų dalyvauti vyresnių kursų stu dentai. Nugalėtojų laukia ne maži piniginiai prizai. Nors orai ir nelepino, bet komandos kiekvienose varžy bose atkakliai siekė pergalės. Nepagarba kitoms koman doms pasižymėjo Medicinos fakulteto komanda „Aorta” ir Matematikos fakulteto ko manda „Mėgėjai”, pakiliai pradėję rungtyniauti, bet taip ir nebaigę varžybų... Dvi savai tes komandos įtemptai rung tyniavo. I vietą iškovojo Eko nomikos fakulteto komanda (kapitonas Kasparas Žebrau skas); II vietą - ekonomistų komanda „Autsaideris” (kapi tonas Sigitas Ivinskas); III vie ta teko taip pat Ekonomikos fakulteto komandai „Nenau dėliai” (kapitonas Andrius Alekna).
Komandos prizininkės ap dovanotos piniginėmis premi jomis bei prizais. Rezul tatyviausio ir korektiškiausio žaidėjo prizas atiteko koman dos „Autsaideris” puolėjui Pauliui Klapatauskui, „pravirgdžiusiam” priešininkų vartininkus 10 kartų.
Savo ir komandos vardu norėtume padėkoti pastaro sios sirgaliams, kurie lydėjo komandą į visas rungtynes ir jjlf-štai ją palaikė. Vyr. asist.-treneris Vytautas KAŠPONIS Kūno kultūros centras
7
Universitas Vilnensis
Spalio 26 dieną Kaune suliepsnojo RAUDONOS vėliavos. Vytauto Didžiojo universiteto studentai išėjo į gatves tam, kad įrodytų, jog ne visi esą su LDDP. Palaikydami kauniečius, vi
O KAS KALTAS? „Brazauską lauk!”, „Komu nistai - mėšlas!” ir k.t. Vie nas iš įdomesnių „KINIJA!”, „KUBA!”,
biustas, surengtas nedidelis mitingas, kuriame įvairaus amžiaus žmonės dėkojo studentams už šią akciją. Po to visi patraukė prie Parla mento. Įrodyti, kad ne visi studentai su LDDP. Eitynių finalas - LDDP būstinė. Norėjusius pa bendrauti su jaunimu LDDP tarybos narius K Jaskelevičių ir L. Linke vičių minia užmėtė sniego gniūžtėmis. Skandavo „Gė da, gėda...”, švilpė, rėkė stu dentai, grūmojo kumščiais ir, pažadėję nepasiduoti ir kovoti iki galo, išsiskirstė.
„LIETUVA!”. Lukiškių aikštėje buvo pastatytas V. L Lenino
Petro MALŪKO nuotr. Frag
Paulius KORSAKAS
sus Vilniaus studentus į nu sivylimo ir farso akciją pa kvietė Vilniaus dailės akademijos studentai. Spa lio 28 dieną keliatūkstantinė studentų minia, nešina įvairiausiais plakatais „Dė kok mafijai, o ne jaunimui”, „Algirdai neįsijausk!”, K. Markso portretu, V. I. Le nino biustu (kartoniniu) pa traukė link Lukiškių aikštės. Pakeliui, Gedimino prospekte, prie jaunimo jungėsi ir pagyvenę žmonės. Prospekte aidėjo šūkiai.
mentai iš studentų akcijos
STUDENTIŠKA KONFERENCIJA EINDHOVENE - 1993 M. KOVO MĖN. VU Studentų Atstovybė gavo žinią apie Olandijos kolegų organizuojamą studentišką konferenciją „Tautiškumas ir susivienijimas: nykstančios Europos sienos”. Ji įvyks 1993 m. kovo mėnesį Eindhovene. 400 studentų iš visų Europos šalių savaitę dalinsis mintimis apie vieningos Europos ateitį kultūros, ekonomikos ir aplinkos apsaugos srityse. Didelis dėmesys bus kreipiamas Rytų Europos valstybių integracijai į Europos bendriją. Savaitės metu vyks paskaitos ir forumai, bus rodomi filmai, rengiamos apžvalginės ekskursijos po Olandiją ir Amsterdamą, bus organizuojami naktiniai koncertai-šokiai, taip pat sportinė veikla.
KAIP JUMS TEN PATEKTI? Visi VU studentai turi lygias teises tapti pretendentais į šią konferenciją. Reikia užpildyti pareiškimo formą ir angliškai raštu išdėstyti savo motyvus (What is Your motivation for applying to this European Week?) 7-12 sakiniais iki š.m. gruodžio 1 d. Pagal tas anketas patys organizatoriai išsirinks jiems tinkamus tipus. Visų tautiečių šansai idealiai lygūs, nes Lietuvoje niekas nieko nespręs. Pareiškimų formas ir smulkesnę informaciją galima gauti VU Studentų Atstovybėje, VU CR, Observatorijos kiemelyje (tel. 61 79 20,6144 14).
VUSA, Ryšių su Visuomene Grupė
8
1992.11.06
Universitas Vilnensis
JEIGU PINIGŲ MAŽAI, O NORAI
DIDELI
Nuo šiol Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje Europos šalyje, pradeda veikti TRANZITO centras. Tai parama turintiems mažai pinigų ir norintiems daug keliauti. Berlynas, Amsterdamas, Varšuva, Maskva, Talinas, Klaipėda... Ir visa tai - perpus pigiau. Jus saugiai, patogiai ir greitai nuveš mūsų surastas ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas. Skambinkite telefonu 35 3710 Vilniuje, nuo 9 iki 22 vai.
KVIEČIA VU SPORTO IR TECHNIKOS KLUBAS Rugsėjo mėn. 2 d. prasidėjo vairuotojų kursų užsiėmimai. Kiti užsiėmimai prasidės 1993 m. vasario mėn. 10 d. ir baigsis gegužės mėn. 20 d.
Užsiėmimai vyks MF (Čiurlionio g. 21) II a. 52 auditorijo je. Pradžia 18 vai. 1993 m. sausio mėn. 4 d. (pirmadienį) 17 vai. 52 auditori joje įvyks bendras busimųjų vairuotojų susirinkimas. Norintieji įsigyti „B” kategorijos vairuotojų teises rašo prašymą VU STK vedėjui. Prašymai priimami iki gruodžio 31 d. Bus priimta 50 žmonių. (I grupė - „Volga-Gaz-24”, II grupė - „Moskvičius”). Visais dominančiais klausimais infor muojame VU STK, kuris įsikūręs FilF kiemelyje. Įėjimas iš Pilies gatvės 15. Telefonai: d. 61-52-88, n. 76-55-24. Andrius SAPOŽN1KOVAS VU STK vedėjas
KVIEČIAME LANKYTI FAKULTATYVUS Nuo spalio 1 d. Filologijos fakultetas kviečia uni versiteto bendruomenės narius lankyti tokius fakul tatyvus: 1. Graikų kalba (dėst. M. Strockis) trečiadieniais 17 vai. 128 a. 2. Lotynų kalba (dėst. M. Strockis) penktadieniais 17 vai. 128 a. 3. Sanskritas (dėst. V. Vidūnas) trečiadieniais 17 vai. K1 4. Olandų kalba (dėst. A. Tamošaitis) antradieniais ir ket virtadieniais 18 vai. 81 a. 5. Norvegų kalba (vyr. asist. T. Thue) antradieniais ir ketvir tadieniais 19 vai. 116 aud. 6. Estų kalba (dėst. A. Hussar) ketvirtadieniais 17 vai. Prakt. lietuvių k. kat. 7. Suomių kalba (dėst. A. Hussar) ketvirtadieniais 19 vai. Prakt. lietuvių k. kat. 8. Japonų kalba (dėst. D. Švambarytė) antradieniais ir penktadieniais 17 vai. 9. Postmodernizmo literatūra (prof. G. Baužytė) antradie niais 17 vai. 118 aud. 10. Contemporary Drama (Albee, Shepard, Beckett, Miller). Classics of the Theatre.
(prof. N. Cogan (JAV)) trečiadieniais 17 vai. nuo rugsėjo 30 d. 118 aud. Filologijos fakulteto dekanatas
Ekonomikos fakulteto vadybos katedros dar buotojai nuoširdžiai užjaučia katedros vedėją doc. Vytautą GRIGORĄ
mylimai mamai mirus.
sveikinameT III kurso žurnalistai sveikina Neriją ir Aurimą, Jovitą ir Artūrą, Saulenį ir Daivą sukūrus studentiškas šeimas ir linki padidintų stipendijų, gražių svajonių bei paklusnių vaikų. .____________________________________________ J Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius. Telefonas: 611687, VU CR 53 kab. Tiražas 3000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė
Liana BINKAUSKIENĖ
Mokymo-techninio centro darbuotojai nuošir džiai užjaučia artimuosius mirus ilgamečiui dar buotojui Algiui ALIŠAUSKUI
Liūdime staiga mirus vyr. asistentui Arvydui BARONUI
ir nuoširdžiai užjaučiame žmoną Jūratę W?i
artimuosius. Klasikinės filologijos katedra