'
========
X
- Visų šalių proletarai, vienykitės!
H caRj/BOS scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
TARYBŲ
VISOS
[ )
1976 m. kovo 5 d. Nr. 8 (950)
SALIES,
PAŽANGIOSIOS ŽMONIJOS
DĖMESYS
SUTELKTAS
Į
11 1i
TSKP XXV SUVAŽIAVIMĄ, KURIS
SKELBIA IŠVYSTY
TOS SOCIALISTINĖS VISUO MENES MANIFESTĄ, KVIE
ČIA NAUJIEMS KOMUNIZ MO KŪRIMO DARBAMS.
OLIMPIADA MEDICINOS FAKULTETE Po dvejų metų pertraukos, vasario 26 dieną Me dicinos fakultete . vėl buvo surengta olimpiada „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga". Olim piados pirmo turo dalyviai rungtyniavo keturiose sekcijose: chirurgijos, terapijos, pediatrijos ir hi gienos. Higienos sekcijoje buvo nutarta rungtyniauti dar bo higienos srityje. Olimpiadoje dalyvavo šešiolika VI ir V kurso higienos, sanitarijos ir epidemiolo gijos skyriaus studentų. Teorinės žinios buvo tikri namos programuotos apklausos auditorijoje. Kiek vienas olimpiados dalyvis privalėjo atsakyti į dvi dešimt penkis nelengvus, siauros apimties klausi mus. Teorinėje dalyje geriau sekėsi VI k. stud. V. Kasperūnui, P. Liokumovičiui, V k. stud. M. Aizenui, R. Jakučiui, L. Žadeikaitei. Be teorinių žinių, studentai turėjo progos dar kartą patikrinti savo praktinius įgūdžius. Tai ypač aktualu VI kurso stu dentams, kuriems ne už kalnų Valstybiniai egzami nai. Praktinėje dalyje geriau sekėsi VI k. stud. R. Ignotui, V. Sadzevičiutei, V. Motiejūnui, V k. stud. Z. Stanevičiui. Autoritetinga komisija: Medicinos fakulteto de kanas prof. S. Pavilonis, Higienos katedros vedėjas prof. V. Kviklys, doc. S. Kučingis — komisijos pir mininkas, doc. J. Prapiestis, med. m. kand. B. Ki sielius, susumavusi teorinės ir praktinės dalių re zultatus, 1 vietą paskyrė VI kurso studentui V. Kas perūnui. Antrą vietą užėmė V kurso studentas M. Aiženas, o trečią — VI kurso studentas P. Liokumovičius. Studentai, užėmę prizines vietas, apdova noti diplomais ir piniginėmis premijomis. Olimpiada leidžia patiems studentams teisingai įvertinti savo žinias, jas praturtinti ir geriau pasiruošti valstybi niams egzaminams. MF IV k. stud. M. KASPERONIENĖ Higienos būrelio pirmininkė
TRECIOJI ATEISTINE Gamtos fakultetas gali didžiuotis gera ir naudin ga tradicija — mokslinėmis — ateistinėmis konfe rencijomis. Vasario 26 d. fakultete įvyko jau III tokia konferencija. Jos svečiai — prof. J. Dagys, prof. P. Bluzmanas, doc. K. Gailius, doc. V. Skuo dis — daug šiltų žodžių pasakė apie biologijos spec. IV k. stud. K. Vrubliauskaitės pranešimą „Ha liucinacijos ir stebuklai" (vadovas — dėst. D. Kir velis). Neprastesnis už jį buvo gan išsamus darbas apie musų eros pradžios skaičiavimą ir metinių ka lendorių sudarymo istoriją. Jo autorius — geografi jos spec. III k. stud. A. Česnulevičius (vadovas — doc. L. Krasauskas). Geologijos spec. IV k. stud. P. Šiaučiulis kalbėjo apie materijos judėjimo formas (vadovas — dėst. A. Brazauskas). Panašūs renginiai — ne tik įdomios informacijos šaltiniai, studentų akiračio plėtėjai, bet kartu ir pui ki oratorinio meno mokykla. Fakulteto studentai dėkingi ateistinės konferencijos ruošėjams — GF SMD tarybos mokslinei vadovei doc. D. Galvydytei, SMD tarybos pirmininkui dėst. A. Brazauskui, pra nešėjams. G. GRINIŪTE IV k. geografė, fakulteto SMD tarybos narė
UNIVERSITETAS DEVINTAJAME PENKMETYJE Kūrybinis, mokslinis darbas — tai nelyginant kopimas laiptais. Tik įveikus vieną pakopą, galima tvirtai atsisto ti ant kitos. Nuo pokario me tų Medicinos fakultete susi formavo savitos mokyklos, jos pasipildė gausiu perspek tyviu jaunesniosios kartos mokslininkų būriu. Taip buvo įveiktos pradinės pakopos. Dabar šią mokslo darbų esta fetę perima dar viena karta ir gana kūrybingai neša to liau. Medicinos fakultetas ženk liai ūgtelėjo per IX penkme tį. Išaugo ir sustiprėjo kad rai, trečdaliu padaugėjo me dicinos mokslo daktarų, išsi plėtė mokslinio tyrinėjimo darbai. Medicinos fakulteto mokslinių darbų kryptis įvai riapusė, bet pagrindinis dė mesys, jėgos ir materialiniai ištekliai buvo koncentruojami kardiologijai — kovai su šir dies ir kraujagyslių ligomis, profesine patologija bei že mės ūkio darbuotojų sveika tingumo ir higienos proble moms vystyti. Medicinos fakultete yra 17 katedrų, dvi probleminės la boratorijos — širdies-krauja gyslių ligų ir vaistų sintezės bei naujai susikūrusi šakinė laboratorija — racionalios mi tybos, kurią ūkiskaitiniu pa grindu finansuoja Maisto pramonės ministerija. Fakul teto pedagoginį personalą su daro 195 žmonės. Laboratori jose darbuojasi 43 moksliniai bendradarbiai. Per penkmetį fakultetas paruošė liaudies ūkiui ir išleido į gyvenimą 750 su viršum jaunų specialistų-gydytojų. Palankias sąly gas specialistams ruošti, šio darbo kokybei gerinti sudaro paraleliai vystąs savo veiklą Gydytojų tobulinimo fakulte tas, kuriam kūrybiškai vado vauja prof. P. Visockas. IX penkmečio mokslinė produkcija ženkli. Darbuotojų sąskaitoje 7 išradimai, 93 ra cionalizaciniai pasiūlymai. Prof. J. Rugienius pasiūlė ori ginalų zondą intrakardiniams tyrimams; jis tobulesnis ir efektyvesnis už anksčiau nau-
SIEKSNINIAI ŽINGSNIAI dotus, prof. H. Polukordas su bendradarbiais gavo autori nius pažymėjimus už naujų vaistų sintezę ir jų savybių ištyrimą. Rimtai moksliniai darbuotojai prisidėjo prie svarbaus visos šalies uždavi nio — greitesnio tyrinėjimo rezultatų įdiegimo į praktiką. Nauji diagnostikos ir gydy mo metodai, nauji vaistai ir originalūs aparatai buvo rea lizuojami sveikatos apsaugos sistemos gydymo įstaigose ir kituose padaliniuose. Išnagri nėjus ekonominę įdiegtų liū
nės terapijos katedra. Kolek tyvas nagrinėjo ir bandė nu statyti optimalų širdies išemi nės ligos gydymo būdą, pa naudojęs tam tikslui moder nią elektromiografijos meto diką, širdies zondavimo tech niką, širdies stimuliaciją ir kitką. Šiuos darbus per penk metį lydėjo nemaža raciona lizacinių pasiūlymų, 6 mono grafijos. Svarbiausi tyrinėjimų rezultatai jau aprobuoti ir įdiegti į praktiką. Klinikinių darbų buvo at likta daug.
PATS SVARBIAUSIAS SOCIALINIS UŽDAVINYS — RŪPINTIS TARYBINIŲ ŽMONIŲ SVEIKATA. Iš TSKP CK Generalinio sekretoriaus drg. L. Brežnevo pranešimo TSKP XXV suvažiavime.
ties darbų vertę, ji pasirodė solidi — viršijo 4,5 milijonų rublių sumą. Dalis fakulteto mokslinių darbų susilaukė aukšto vyriausybės įvertini mo. Už mokslinius darbus elektrorentgenografijos srity je ir jų įdiegimą į praktiką — žmogaus organų rentgeno grama dabar padaroma greit, ant paprasto popieriaus, rent genogramai apdoroti nereikia brangaus spalvotojo metalo, sidabro — prof. K. Ambrozaitis gavo TSRS Valstybinę premiją. Už gilius mokslinius tyrinėjimus sunkios odos li gos — vilkligės — problemo je, kurie buvo apibendrinti monografijoje „Raudonoji vilkligė", prof. J. Lėliui pa skirta Respublikinė premija. Prof. A. Marcinkevičius už kompleksinius darbus kardio chirurguos srityje — širdies vožtuvų protezavimą, orga nų persodinimą, magistralinių organizmo kraujagyslių re konstrukcines operacijas 1975 m. yra pristatytas TSRS Vals tybinei premijai kartu su ki tais mūsų šalies mokslininkais-chirurgais. Svarbius mokslinius tyrinė jimus atliko prof. L. Laucevi čiaus vadovaujama Hospitali-
Kartu mokslinius tyrinėji mus sėkmingai ir darniai vys tė teorinių disciplinų dėsty tojai. Rimtai padirbėjo, nagri nėdamas vaikų organizmo amžiaus kitimus, anatomų ir pediatrų kolektyvas, kuriam vadovauja prof. S. Pavilonis. Jų sutelktinėmis pastangomis gauta vaikų fizinio išsivys tymo per visą augimo perio dą charakteristika, sukurtas populiacijos normos pagrin das, išplėsta ir patobulinta ly tinio brendimo diagnostikos metodika. Higienistai, vadovaujami prof. V. Kviklio, plačiai ir gi liai nagrinėjo miesto gamyk lų dirbančiųjų ir kaimo me chanizatorių higieninius dar bo aspektus, profesinę pato logiją. Ištyrė apie 1800 kai mo mechanizatorių sveikatin gumą ir galimybes jį pagerin ti. Tai kompleksiniai darbai, su jų programa suderinta ir Vokietijos Demokratinės Res publikos Greifsvaldo universi teto higienistų metodika. Hi gienos katedros darbuotojai — pagrindiniai mūsų fakul teto ūkiskaitinių darbų vyk dytojai. Medicinos fakultetas beveik šios energingos kated ros veiklos dėka per penk-
mėtį atliko ūkiskaitos darbų už 250.000 rublių. Visose problemose žengtas svarus žingsnis į priekį, o su minėti viską netgi sunku. Per penkmetį nesijautė naujų idėjų ir jų realizavimo stygiaus, nes per tą laiką me dicinos darbuotojai paruošė ir sėkmingai apgynė 56 di sertacijas; iš jų 12 daktaro ir 44 — kandidato. Nėra stagnacijos ir dabartiniu mo mentu, nes prognozuojama paruošti ir apginti apie 15 daktaro disertacijų X-jame penkmetyje. Daugelis moksli nių darbų, ypač teorinių, rea lizuota praktikoje monogra fijomis ir kitais spaudiniais. Iš viso medikai atspausdi no 23 monografijas įvairiais medicinos mokslo klausimais, tuo tarę savo svarų žodį vi sose specialybėse. Paminėtini šio kūrybinio darbo gražiausi žiedai būtų tokie: S. Pavilo nis, L. Steponaitienė — „Ly tinis vaikų brendimas" (1971); P. Norkūnas — „Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opinė liga" (1974); S. Pavilonis ir bendraautoriai — „Augimo ir brendimo diagnostika" (1974); M. Kiauleikienė — „Lėtinės vaikų plaučių ligos" (1975); J. Rugienius — „Šir dies mikrokateterizacija" (1975) ir daugelis kitų. Mokslinius tyrinėjimus pa gilinti leido brandus kūrybi nis bendradarbiavimas su už sienio šalių moksliniais ko lektyvais, ypač glaudus jis su Greifsvaldo universiteto medikais ir Erfurto Medicinos Akademijos darbuotojais. Taip pat užmegzti moksliniai kontaktai su Prahos universi teto medicinos kolektyvu. Jau aptarti moksliniai pla nai X penkmečiui. Progno zuojama, jog pavyks moder nizuoti mokslinius ieškojimus, padidinti jų svarbą, dar la biau sukompleksinti vigus darbus, sutelkti jėgas svar biausioms problemoms vysty ti. 3.-, I Doc. M. SAKALINSKAS Medicinos fakulteto prodekanas mokslo reikalams
Keliai,
kuriais vaikšto sėkmė
Vyresnių kursų studentai pa sakodavo apie savo mokymą si bei visuomeninį darbą. Daug reikšmės teikiame egzaminus išlaikė komjaunuo- leninizmo teorijos. Šiaip pii- centą universitete). Šiemet įvado į specialybę dėstymui. Rašo kuratorius liai-aktyvistai A. Šarkinas, R. makursiai gerai įsisavino mums atiteko 1-oji vieta. Eg Čia su studentais dirba pri Daugelis pirmakursių biolo Kaulakys ir kiti. TSKP istorijos dėstomąją me zaminus laikė 5J51 studentas, tyrę specialistai, tikri savo gų su nerimu, susirūpinę Gerų rezultatų studentai džiagą, o trūkstamas žinias — turime 114 pirmūnų, 346 dėstomo dalyko žinovai. Savo darbe dekanatas bei laukė pirmosios egzaminų se pasiek ėneatsitiktinai. Visų papildys studijuodami kitas mokosi be trejetų. Noriu pa sijos. Priežastis suprantama. pirma, turėjo reikšmės dide visuomenines disciplinas. Pir minėti tuos, kurie sugeba ne komisija vadovaujasi 1975 Juk vidurinėje mokykloje jie lė atranka per stojamuosius makursiai, norėdami geriau tik puikiai studijuoti, bet ir m. rugsėjo 23 d. įvykusio fa buvo pratę atsakinėti į mo egzaminus *— studijuoti bio išmokti specialybės discipli aktyviai dalyvauja visuome kulteto partinio biuro ir Ta kytojų klausimus ir gauti logijos buvo palikti geriau nas, pageidautų daugiau tiks ninėje veikloje. Tai pirma rybos posėdžio nutarimu, ku pažymius kone kiekvieną die siai pasiruošę abiturientai. lingų laboratorinių darbų, iš kursiai biologai Aloyzas Mas riame didelis dėmesys skirtas įgalinančioms ną. Universitete per 4 mė Daugiausia lėmė visgi pa vykų į gamtą, kur galėtų ar koliūnas ir Aurelija Naraus- priemonėms, nesius nuo mokslo metų pra čių studentų noras giliai stu čiau susipažinti su Lietuvos kaitė, geologai Ričardas Ta toliau gerinti studentų moky džios nebuvo rašomi pažy dijuoti pasirinktosios specia flora ir fauna. raškevičius ir Aleksandras mąsi. . . .„Tobulinti mokymo pro miai ir tiktai per sesiją rei lybės disciplinas ir ryžtas nu Sėkmingai išlaikę pirmosios Deglys, geografė Danguolė kėjo atsiskaityti už visą kur galėti sunkumus. Mobilizuo sesijos egzaminus, pirmakur Mažulytė, trečiakursė Danutė ceso mokslinę organizaciją ir są. Pirmoji sesija buvo ne iš jant studentus geram moky siai pasiryžę su nauja ener Guobytė, taip pat studijuo metodologinę pusę". . . . . .„Siekti gilesnio mokymo lengvųjų, nes pirmakursiai muisi, daug padėjo dekana gija giliai studijuoti visuome janti geografiją, fakulteto turėjo gauti 3 įskaitas ir iš tas, katedros, partinė, kom nines ir specialybės discipli komjaunimo biuro sekreto proceso poveikio studentų laikyti 3 dalykų (TSKP isto jaunimo ir profsąjungos orga nas, ruoštis tapti gerais spe rius, IV k. biologas Virgi auklėjimui bei jų moralinių rijos, botanikos ir neorgani nizacijos. Periodiškai buvo cialistais, ir tuo įnešti savo lijus Keparutis, Lenino sti ir etinių principų ugdy nės chemijos) egzaminus. Ne tikrinamas paskaitų lanky indėlį į TSKP XXV suvažia pendininkė biologė Violeta mui". .. Tai tik nedidelė nutarimo įprasta žinių kontrolės tvar mas, svarstomi grupės susi vimo nutarimų įgyvendini Kvedaraitė, geologas Petras ka kai kuriems studentams rinkimuose drausmę pažei mą. Musteikis, penktakursis bio punktų dalis, jo pagrindas. sukėlė didelį nerimo ir net džiantys ir užsiėmimams neAkademinė komisija labai Doc. J. PEČIULIS logas Juozas Proscevičius ir baimės jausmą. Tačiau jie siruošiantys studentai. Čia daugelis kitų... Visų išvar daug dėmesio skiria tiems biologijos spec. I k. nepasimetė, nugalėjo psicho svarbų vaidmenį suvaidino net neįmanoma. dalykams, kuriuos dėsto ne I gr. kuratorius dinti loginį baugumo barjerą ir grupės komjaunimo ir profsą — Kokį darbą nuveikė fa Gamtos fakulteto dėstytojai, sėkmingai išlaikė egzaminus. jungos aktyvas. kulteto dekanatas bei moky t. y. kalboms, fizikai, mate Pirmosios sesijos rezultatai Žiemos sesijos egzaminus mo auklėjimo komisija, kont matikai. Tikslieji mokslai išties džiuginantys. Iš 22 bio pirmakursiai išlaikė sėkmin Pokalbis dekanate roliuodami studentų mokymą paprastai šiek tiek sunkiau logijos specialybės I k. I gai, nors pasiruošti buvo sun si? sekasi mūsų studentams. Gam grupės studentų dvylika ga koka. Vienam kitam studen Gamtos fakultetas jau nuo — Ypatingas dėmesys moks tos fakulteto Tarybos posėdy vo penketus, devyni — pen tui, ypač baigusiam kaimo seno garsėja geru pažangu lo metų pradžioje buvo ski je buvo kalbėta, kaip page ketus ir ketvertus, tiktai vie vidurines mokyklas, sunkiau mu, puikiais egzaminų rezul riamas pirmakursiams. Jiems, rinti šių dalyku mokymą. Su nas — trejetą. Apskaičiavus sekėsi laikyti užsienio kalbų tatais. Kaip išlaikė studentai pratusiems prie mokyklinio dėstytojais palaikomas glau visą egzaminų sesijos ,,pro įskaitas. TSKP istorijos egza žiemos sesiją? — Su tokiu gyvenimo normų, dažnai bū dus ryšys. Šiemet pasiekta dukciją", grupės studentai iš minas parodė, kad ne visi klausimu kreipiausi į fakulte na sunku ,, adaptuotis", pri konkrečių rezultatų: geogra 3 dalykų egzaminų gavo 49 studentai gerai orientuojasi to mokymo auklėjimo komisi prasti prie naujos tvarkos. fijos specialybės pirmakursiai penketus, 16 ketvertų ir 1 Komunistų partijos politikoje jos pirmininkę docentę V. Semestro pradžioje rengdavo už matematiką gavo 11 pen trejetuką. Bendras pažymių nacionaliniu klausimu, ne vi Matulevičienę. me susirinkimus, kuriuose ketų. Tiesa, su fizika šiek vidurkis 4,73, kuris iš pirmų sai teisingai supranta ir ver — Pažangumas mūsų fakul pirmakursiams buvo aiškina tiek prasčiau... jų kursų šiais mokslo metais tina kai kuriuos oportunistų tete siekia 98,4% (aukštesnis ma studijų specifika, įskaitų — Kaip studijomis rūpina yra aukščiausias. Labai gerai nukrypimus nuo marksizmo- už bendrą pažangumo pro- bei egzaminų reikalavimai. si jūsų fakulteto komjaunimo
Prekybos fakulteto studen tai į savo vakarą universite to kavinėje pakvietė gerbia mus svečius — Didžiojo Tė vynės karo dalyvę ekonomi kos mokslų daktarę, profeso rę S. Ginaitę ir profesorių M. Gregorauską. Prof. S. Ginaitė pasveikino buvusius ir būsi mus karius su Tarybinės Ar mijos ir Karinio Jūrų Laivy no švente. Savo prisiminimais pasidalino ir prof. M. Gregorauskas. Jų pasisakymus pa įvairino Just. Marcinkevi čiaus, S. Tvardovskio eilės. Netolimas dienas, kurios pra
bėgo betarnaujant Tarybinė je Armijoje, prisiminė fakul teto studentai J. Kairys, K. Aleksandravičius, A. Kaspa ravičius. Dar kartą suvokėm, kad šalia didelių ir prasmingų žo džių: Tėvynė, Meilė, Žemė yra žodis Taika. Su didele meile jį taria kiekvienas, — ir karo ugny pražilęs moksli ninkas, ir šviesią ateitį ku riąs jaunuolis.
Vasario 26 d. įvyko išplės tas posėdis, kuriame, be Vi suomeninių profesijų fakulte to tarybos, Estetinio lavinimo katedros narių bei partijos, komjaunimo ir studentų prof sąjungos komitetų atsakingų darbuotojų, dalyvavo fakulte tų studentų visuomeninių or ganizacijų, o taip pat centri nio kultūros klubo aktyvas. Darbotvarkėje buvo vienas klausimas: plačiau vystyti meno saviveiklą, vykdant partijos universiteto komite to 1973.IV.25 d. nutarimą „Apie visuomeninių organi zacijų veiklą, organizuojant kultūrinį-masinį darbą fakul tetuose". Reali padėtis fakultetuose vargu ar gali džiuginti mus, ypač akademinį jaunimą. Ob jektyvumo dėlei pasakytina, kad atskirų entuziastų pastan gomis kai kas padaryta be veik visuose fakultetuose. Tačiau šių studentų entuziaz mas, susidūręs su kai kurio mis objektyviomis bei sub jektyviomis kliūtimis, ima vėsti. Vėl laukiama naujų entuziastų.. . štai kodėl savi veiklos padėtį fakultetuose būtų galima palyginti su ligo nio būkle, kurio temperatū ros nuolatiniai svyravimai ke lia gydytojų pagrįstą susirū pinimą. Taigi būtinas tvirtas pagrindas, kad meno savi veikla fakultetuose išeitų iš proginių renginių būklės ir taptų pastovia neatskiriama viso politinio masinio darbo sudėtine dalimi. Susumuojant pasitarime kalbėjusių kritines pastabas bei konkrečius pasiūlymus, būtų galima padaryti tam tik ras išvadas.
Kasmet pirmakursių žymi dalis ateina su tam tikrais meniniais polinkiais ir nori juos toliau vystyti. Centriniai kolektyvai nepajėgūs visus aprėpti. Taigi saviveiklai vys tyti yra realus, tvirtas pa grindas. Atmestina kai kurių, norinčių pateisinti savo ne veiklumą,. nuomonė, kad trūksta meninės medžiagos saviveiklai plačiau išvystyti. Daugelio svajonė yra anks čiau ar vėliau patekti į cent rinius kolektyvus, todėl jie rodo ir rodys iniciatyvą, bus aktyvūs saviveiklininkai fa
v.
ZidanaviCiūtE,
Kovų šlovės puslapiai
E. RIMGAILAITĖ
tenkinti savas menines reik mes. Meniniams kolektyvams, kad galėtų sėkmingai veikti, reikalingi vadovai. Pasiūly mai turėti apmokamus — šiuo metu nerealūs. Kur iš eitis? Estetinio lavinimo ka tedra yra paskyrusi fakulte tams dėstytojus — šefus. Ten, kur susiklostė dalykinis bend radarbiavimas, reikalai paju dėjo. Katedra įpareigojo dės tytojus rūpestingiau atlikti visuomenines pareigas. Pri mename, kad Matematikos ir mechanikos fakultetą šefuoja
Po žiemos sesijos kraštoty rininkai vėl pradėjo darbą: klubo susirinkimai, vakaronės Gamtos, Finansų ir apskaitos fakultetuose, žygiai. Paminė dami Tarybinės Armijos die ną, išvakarėse klubo nariai, vadovaujami pirmininko vyr. dėst. V. Mačiekaus, aplankė Pirčiupius, Rūdninkų girią. Pirčiupiuose pastovėjome prie „Motinos", apžiūrėjome muziejų, pasakojantį apie kaimo tragediją. Iš Pirčiupiu į Rūdninkų girią, j partiza nų žemines, ėjome pėsčio mis. Saulėtas žiemos sekma
dienis, proskynose mirgantis sniegas viliojo tolyn, nors ir be kelio, be tako... Bet, pa ilsėjus ant apsnigtų lyg bal tos kepurės pelkyno kupstų ar kvepiančių eglišakių miš ko proskynoje, — nuovargio lyg nebūta. Nesibaigianti se noji Rūdninkų giria veda mus į pačią savo širdį — bu vusį partizanų štabą. Susido mėję apžiūrinėjam žemines — tikrą partizanų miestelį: čia ir vadovybės štabai, net pirtis, ambulatorija. Neseniai atidarytas partizanų šlovės muziejus. Jame kovotojų nuo
traukos, dokumentai, liudijan tys apie nepamirštamus tų žmonių žygdarbius. Jau Rūdninkų girios pa kraštyje, po ilgos kelionės mišku, sustojome pailsėti. Tarp apsnigtų eglaičių tuoj suliepsnojo laužas. Kokie ska nūs sumuštiniai, patiekti ant eglių šakų, pagardinti kve piančiais laužo dūmaisl . . Parvažiavę giliai nepaslepia me kuprinių: dar tiek neap lankyta, nepamatyta...
reiktų rasti bendrą kalbą su jais. Šiems saviveiklininkams — vadovams tai būtų kom jaunuoliškas įpareigojimas. Aktualus klausimas — ma terialinė bazė. Ji nepatenkina augančių poreikių. Patalpų, matyt, dar trūks, bet ir esa momis sąlygomis galima pa daryti daugiau. Fakultetų dekanų prašyta, sudarant už siėmimų tvarkaraščius, atsi žvelgti į saviveiklininkų po reikius. Reiktų palaikyti glau desnius kontaktus su jais, ne mažiau suinteresuotais savi veiklos išvystymu.
kurių kalbėtojų racionalią mintį — lėšas, skirtas stiprin ti atskirų fakultetų saviveiklų materialinei bazei, reikėtų koncentruoti greta esančių fakultetų ribose. Meninės saviveiklos išvys tymo fakultetuose sėkmė žy mia dalimi priklauso nuo centrinio kultūros klubo veik los, jo vadovavimo fakultetų kultūros klubams. Nežiūrint kai kurių teigiamų poslinkių, visgi pasigendama tvirtesnių ryšių tarp jų, kryptingesnio vadovavimo. Daugelis pasita rimo dalyvių neneigė to fak
visuomet parinktas arba su kurtas repertuaras atitinka keliamus reikalavimus. Uni versiteto visuomeninėms or ganizacijoms ir Estetinio lavi nimo katedros kai kuriems dėstytojams buvo padaryti rimti priekaištai. Partijos ko mitetas, siekdamas padėti me no kolektyvams, sudarė Kultūrinio-estetinio darbo komi siją. Ji teiks rekomendacijas dėl repertuaro, konsultuos vadovus, organizuos paruoštų renginių apžiūras ir pan. Universitetas ruošiasi švęs ti įkūrimo 400-sias metines (1979 m.). Prieš akis sąjungi nis darbo žmonių meno savi veiklos festivalis (1977 m.). Laiko ne tiek jau daug, no rint reikiamai pasiruošti šiems neeiliniams įvykiams. Fakul tetų komjaunimo ir profsą jungos aktyvas turėtų nedel siant imtis darbo: suaktyvin ti veikiančius meninius ko lektyvus, kurti naujus, įtrau kiant kuo daugiau studentų. Centriniam kultūros klubui reiktų operatyviau veikti, or ganizuojant tarpfakultetine6 apžiūras, sudarant sąlygas geriausiems fakultetų kolekty vams pasirodyti tiek bendrauniversitetiniuose renginiuose, tiek už universiteto ribų. Gegužės mėnesį partijos komitetas svarstys, kaip vyk domas nutarimas „Apie vi suomeninių organizacijų veik lą, organizuojant kultūrinįmasinį darbą fakultetaose". Svarstymas parodys, kaip mū sų gausus, kūrybingas akty vas moka nuo kalbų pereiti prie konkrečių darbų.
Ko negaluoja fakultetų meno saviveikla? JI TURI TAPTI NEATSKIRIAMA kultetuose. Reiktų tik palai kyti jų entuziazmą, organi zuoti juos. Iš to būtų nauda ir fakultetui, ir sudarytume gabiausiems studentams sąly gas įsijungti į centrinius ko lektyvus. Saviveiklos kolektyvai ge rai veikia ' ten, kur darniai dirba visos grandys: komjau nimas, profsąjunga, kultūros klubas. Todėl būtina įvesti tvarką savuose namuose. Rei kėtų vieningo organizacinio centro, kuriam vadovautų ir puikūs organizatoriai, ir ga lintys suvokti studentų au gančius poreikius menui, pa matyti poslinkius, vykstančius studentijoje. Matyt, neatsitik tina, kad nemaža studentų dalyvauja miesto kolektyvuo se, kur jie gali geriau pa
VISO
POLITINIO DARBO DALIMI, — TVIRTINA AUTORIUS.
vyr. dėst. V. Aleksandravi čius, Fizikos — dėst. A. Kirilauskas, Chemijos — vyr. dėst. D. Cičinskienė, Medici nos — e. doc. p. E. Morkū nienė, Gamtos — doc. V. Cetkauskas, Istorijos — vyr. dėst. V. Limantas, Filologijos — dėst. N. Limantienė, Tei sės — dėst. E. Mazeliauskas, Finansų ir apskaitos — dėst. T. Kalibataitė, Pramonės eko nomikos — vyr. dėst. K. De reškevičius, Prekybos — vyr. dėst. A. Šaliamorienė. Su prantama, jie gali atlikti tik šefų — kuratorių funk cijas. Visą iniciatyvą turėtų rodyti fakultetų aktyvas. Meno saviveiklos vadovais galėtų pabūti centrinių ko lektyvų saviveiklininkai. Jų yra visuose fakultetuose, tik
organizacija bei pačios aka deminės grupės? — Mokslo metų pradžioje buvo sudarytas fakulteto komjaunimo biuro darbo pla nas. Jame ypatingą vietą už ima akademinė veikla. Akty viai dirba ir studentų moky mo auklėjimo komisija su jos pirmininke V. Kvedaraite. Nuo lapkričio 26-os iki gruodžio 6 d. tikrinome pa gal O, 1, 2 sistemą, kaip stu dentai savarankiškai dirba. Išaiškinti atsiliekantys. Per semestrą jie buvo apsvarsty ti komjaunimo biure. Kontro linės sesijos rezultatai aptar ti grupėse, kuratorių susirin kime bei dekanate. Po žiemos egzaminų sesijos studentai, gavę nepatenkinamus pažy mius, vėl buvo kviečiami į komjaunimo biurą. — Sakoma, kad geras pa skaitų lankymas yra taip pat sėkmingo studijavimo sąly ga... — Be abejo. Buvome pa skelbę sustiprintos lankymo kontrolės dekadą. Vyksta nuolatiniai reidai. Iš dėstyto jų taip pat reikalaujame, kad jie skirtų dėmesio šiam da lykui. Didžiausia atsakomybė čia, (tur būt, tenka grupių se niūnams. Jų pareiga — tei singai žymėti kiekvienos pa skaitos lankymą, įspėti „pra vaikštininkus". Deja, kartais pasitaiko ir nesąžiningumo. Vienos grupės seniūnui teko net pareikšti papeikimą. Palinkėkime Gamtos fakul tetui ir toliau tęsti savo šau naus darbo estafetę. D. KURMILAVlClUTĖ
Skundžiamasi, kad trūksta muzikos instrumentų bei kito inventoriaus. Žinoma, lėšų kurti fakultetų ansamblius, kapelas ir pan. vargu ar už teks. Bet ar reikalingi tokie užmojai? Kita vertus, kaip pabrėžė kalbėjęs studentų profkomiteto atstovas, kasmet išskiriama šiems reikalams iki 3000 rb. Ši suma paten kina būtiniausias reikmes, jeigu protingai šeimininkau jama. Juk ne paslaptis, kad naujai įsigyti instrumentai perdaug jau greit „nusidėvi", dingsta. Būtina griežta ap skaita ir kontrolė, pagarba socialistinei nuosavybei. Vi suomet lengviau aimanuoti, negu padaryti viską, kad bū tų išnaudotos esamos galimy bės. Norėtųsi palaikyti kai
to, kad reguliariai vyksta klubininko dienos, kuriose aptariami aktualiausi klausi mai, planuojami neblogi ren giniai. Deja, šiame darbe ne maža formalizmo. Pasikalba ma, nutariama, įsipareigoja ma, o apsisukus — užmiršta ma. Štai užplanuotas kovo mėnesiui tarpfakul t e t i n i s (FAF, PEF, PF) renginys, ap tartas praeitų metų lapkrity je, ir kuriame svarbi vieta skirta meninei saviveiklai, neįvyks. Saviveiklos kolektyvams aktualus klausimas — reper tuaras. Nuo meniškai bran daus ir politiškai kryptingo repertuaro žymia dalimi pri klauso renginių sėkmė, jos auklėjamasis poveikis. Ta čiau, kaip rodo praktika, ne
V.ŠUKYTE I k. lituanistė
E. prof. p. V. GERMANAS Estetinio lavinimo katedros vedėjas
KOLEKTYVINIS REPORTAŽAS
Su pirmąja pavasario švente sveikiname gerbiamas dėstytojas,
universiteto studentes
ir darbuotojas! DAUG LAIMES JUMS LINKI IR PIRMO
KURSO ŽURNALISTAI, PARENGĘ SĮ PUSLAPĮ
Su Kovo 8-ąja! “k>00CXX><X><X>0C<><>>>XK><X>0000<X>0000C>0^^
Kai pavasaris lipa ant kulnų Gal būt, ne vienas, linkęs į meną, dažnai pagalvoja apie restauraciją. Įdomu savo rankomis ir siela atkurti vi duramžių meno kūrinius, „už snūdusius“ po dulkių ir tin ko sluoksniu. Tokios kūrybinės „romanti kos" galima pavydėti šv. Jo no bažnyčios restauratorėms. Žinoma, restauratoriams taip pat, bet, kai Kovas lipa ant kulnų, juos truputį nuskriausim. Nors čia darbuojasi vos 12 merginų, tačiau kolekty vo negalima pavadinti vyriš ku. Visur jauti moteriškos rankos juvelyrinį kruopštu mą, švelnumą ir atidumą. Restauracija, pagalvoji, — stovėti ant pastolių ir teptu ku įkvėpti gyvybę drėgmės ir tinko sugadintoms fres koms. Toli gražu... Teptuku čia darbuojasi kol kas tik Danutė Miškinytė. Kruopščiai nuvaliusi medines skulptūras, jas auksuoja. Jos rankų pa galba jau beveik atgijo Bar boros koplyčia. Visai kitaip atrodo Mari jos Paguodos koplyčia. Čia Džiuljeta Trepkevičiūtė, Dan guolė Bagdonavičiūtė nuvalo freskas. (Menotyrininkas V. Drėma nustatė, kad ši koply tėlė slepia XVI—XVIII a. freskinę tapybą. Viduramžių freskos išliko visos.) Zita Krįnickaitė įvairiais chemikalais valo baldus. Darbas varginantis, net pa vojingas, bet merginos — restauratorės juo patenkintos. Žodžiu, jau treji metai, kai šv. Jono bažnyčia bunda ir diena iš dienos gražėja, su spindi įvairiaspalvėmis vitra žų vaivorykštėmis, auksuotais paveikslų rėmais. — Čia studentams Civili nės Metrikacijos biurą įreng sime, — juokauja merginos. Jei rimtai, tai 1979-aisiais, universiteto jubiliejaus proga, jos drauge su bendradarbiais vyrais padovanos Alma Mater busimąjį Mokslo minties muziejų. G. BAJORINAITE
Puslapio redaktoriai V. AR MALIS ir L. SKIRPSTAS
Pirmoji egzaminų sesija aukštojoje mokykloje joms bu vo sėkminga. Pirmakursės psichologės Danguolė Cižauskaitė ir Lina Roščenkova gali smagiai šypsotis. Jų naujutė lėse įskaitų knygelėse tik labai geri pažymiai. Šventės išvakarėse mūsų linkėjimas visoms universiteto studentėms — mokykitės tik penketais!
Nedažnai taip būna: trys merginos mokėsi vienoje kla sėje, kartu baigė mokyklą, kartu įstojo į aukštąją, žai džia vienoje komandoje. Si trijulė — Vilniaus „Kibirkš ties" krepšininkės sporto meistrės Vida Šulskytė, Regi na Minkevičiūtė ir Zina Navagreckytė — Vilniaus VLKJS 50-mečio vidurinės internati nės mokyklos auklėtinės, da bar — universiteto Pramonės ekonomikos fakulteto darbo ekonomikos specialybės pir mo kurso studentės. Vida bene labiausiai titu luota iš trijų draugių. Ji ne tik Lietuvos čempionė, Euro
Štrichas trupės portretui Universiteto Kiemo teatre praėjusiais metais susikūrė atskira merginų trupė. Čia jos turi galimybę parody ti tai, ką sugeba. Mo teriškoji trupė įdomi savo pobūdžiu — vaidina tik mer ginos, jaunosioms atlikėjoms reikia vienodai gerai atlikti tiek vyrų, tiek moterų vaid menis. Užvis svarbiausia, kad šiame dramos bare dar nie kas neišmynė kelių. Būti pir muoju nėra lengva. Trupę sudaro apie dešimt merginų. Jų režisierė — taip pat studentė — III kurso žurnalistė Audronė Guigaitė. Trupė debiutavo V. Rimke vičiaus pjese „Puota pirtyje"
Didesniąją senosios žemės gyventojų dalį sudaro mote rys. Ar neatsitiks taip, kad vyriškos lyties individas taps tokiu pat deficitu, kokiu ka MOTERYS — GEOLOGES... keliais, vieni kitų nepastebė daise buvo sudedami japoniš ki lietsargiai ar batai — ko dami. — Mes savo merginoms jinės. .. Žinoma, tai dar ne Gamtos fakultete yra aka šiek tiek pavydime jų prin reiškia, kad studentės turi deminė grupė, kurioje visos cipingumo, pareigingumo ir skubinti vestuves. Vedybinis merginos žiemos egzaminų darbštumo. Ypač šiomis sa gyvenimas ir studijos — du sesiją išlaikė be trejetų. Nie vybėmis pasižymi Audra. Ji antipodai. Ką apie tai mano Filologiko nuostabaus? Grupės mote viena iš geriausiai besimo riškoji dalis dar mokykloje kančių mūsų grupėje. Užtat jos fakulteto lietuvių kalbos išmoko mezgimo paslapčių, Onutė energingiausia, jos vi ir literatūros specialybės pir o visai neseniai susidomėjo sur pilna. Vyresnieji, labiau makursės? (Dabar pastebima fotografavimu. Kine ir kon patyrę kolegos, kategoriškai „suhumanitarėjimo" tendenci certuose jos kartu, per pa nusiteikę prieš moteris — ja, t. y. kiekvienais metais į specialybes skaitas sėdi šalia. Jos višos geologes. Gal būt, mūsų humanitarines sportininkės, jų hobi — aka bendrakursės nori reabilituo stoja vis daugiau vaikinų). deminis irklavimas. Daugiau ti savo giminės atstoves ir Šių metų duomenimis, pirma sia sportinių trofėjų susikau todėl stengiasi labiau už mus. me lietuvių kalbos ir litera pė pas Audrą, LTSR jaunimo Gal jaučia, kad vėliau daug tūros specialybės kurse — čempionę, TSRS jaunių vice- ką joms teks gauti didesne devynios dešimtosios mergi nų. Kursas padalytas į ketu čempionę, „Olimpinių vilčių" kaina. regatos nugalėtoją. (Onutėj Onutė ir Audra taip kalba rias grupes, o vaikinai pasportuoti pradėjo tik prieš apie vyriškos grupės privalu skirstyti grupėse proporcingai. Jais rūpinamasi, jie pusę metų, įstojusi į univer mus ir trūkumus: visuomeninę sitetą. O kitos? Kitų nėra... Būtų smagiau, jei turė- įtraukiami į Hidrogeologijos ir inžinerinės tume daugiau merginų. Ge- veiklą — du yra grupių se geologijos specialybę toje riau vien todėl, kad nei aš, niūnai, dar du užima proforgrupėje studijuoja 23 pirma nei Ona neapsaugotos nuo go ir grupės „finansų minist kursiai, tarp kurių tik dvi vienos itin moteriškos savy ro" pareigas. Vis dėlto kur merginos. Tiesa, ne viena bės — mėgstame pakalbėti. se dažnai pasigendama vyriš romantiškų polėkių mergina Kiek ilgai galima viena kitai kos rankos. Kurso seniūnė svajojo apie šią specialybę, pasakoti žinomus dalykus? R. Žukaitė tiki, kad kolekty tačiau, pabūgusi ryžtingo pri Kad vaikinams daug ko pasa- vą sustiprins vasarą vyksian ėmimo komisijos narių atkal koti neapsimoka, aišku kiek- ti tautosakos rinkimo ekspe dicija. Moteriškoji kurso da binėjimo, pasuko kitu keliu. vienai. Ir tik dviejų, pačių atkakliau Merginos turi daug bend- lis pageidautų, kad vaikinų sių, negąsdino sunkumai. Gal rų pomėgių — knygos, ki būtų daugiau, nors dabar tie jos mažiau galvojo apie ro nas, muzika, bet Onutė la patys daug nelepinami: jie, mantiką, o gal truputį kitaip biau žavisi nuotykiais, mėgs atrodo, norėtų būti įrašyti į suprato šitą gražų žodį. ta stiprias emocijas, jos bū Raudonąją knygą, kaip ko Onos Gurskaitės ir Audro das dinamiškas. Audronė ly- kie nykstantys Indijos dramb nės Ūsaitytės bendrakursiai riškesnė, pastovesnė. Jos su liai. Iš kitos pusės, Kovo 9 Evaldas Jakštys, Jonas Vitkū- sidraugavo stojamųjų egzami paskelbimas Tarptautine vyrų nas, Vidas Vaitiekūnas ir nų metu. Viena dėl kitos diena jų irgi perdaug nežaVytas Nariušis, — kai pradė jaudinosi. „Tiesa, gana egois vi. Kreipiuosi į visą vyriškąją jom pokalbį „moteriška" te tiniais sumetimais: ir Onutė, ma, ilgai žodžių nerankiojo. ir aš bijojau likti viena taip planetos dalį, Prisiminkite, kad ne vien inžinierių, fizi — Tai, kad mergaitės sto gausybės vaikinų". jo į šią specialybę, daro jas Pirmakursiai geologai man kų ar matematikų specialy neeilinėmis. Jų abiejų atesta nesakė, ko jie Kovo 8-ją lin bės tinka šiuolaikiniam jau tų vidurkis aukštas, išeina, kės savo kolegėms. Matyt, nuoliui. Filologija — rimta ne mažesnio konkurso ieško pabijojo, kad laikraščio pus mokslo šaka, kuri dabar vis jo, — pasakojo vaikinai. lapyje linkėjimai skambės ne labiau remiasi tiksliųjų moks — Būtų daugiau draugių, taip gražiai ir naujai, kaip iš lų pasiekimais. Neleiskit jai galutinai sumoteriškėti. gal mergaitės jaustųsi drą tarti žodžiu. siau. Dažnai atrodo, kad jos ir mes vaikštome skirtingais Glntarė ADOMAITYTE G. STALNIONIS
Likimo ironija, arba
Sportas priklauso ryžtingiems pos jaunimo čempionato pri zininkė, bet ir kandidatė į TSRS rinktinę. Kai žinai, kad visa tai buvo pasiekta per ketverius metus, negali nesi žavėti šios merginos valia. Ir dabar nelengva: treniruotės, paskaitos, varžybos. Visur reikia suspėti, viską pada ryti. — Daug tenka mokytis sa varankiškai. štai ir imi kiek vieną laisvą minutę knygą, vadovėliai lydi į varžybas.. .
(rež. A. Guigaitė) ir poetine S. Nėries eilių kompozicija „Vienas pavasaris — mano pavasaris" (rež. A. Cepaitytė). Debiutas buvo sėkmin gas, nes Kiemo teatro vyriau sias režisierius V. Limantas ne be optimizmo kalba apie merginų teatro grupę. — Mūsų pagrindinis tiks las išugdyti studentuose kū rybinę ugnelę, užkrėsti noru kurti, eksperimentuoti. Mer ginų trupė — ieškantis savo kūrybinio veido kolektyvas. Merginos mėgsta improvizuo ti, nebijo eksperimentų. Kalbėdama su merginų tru pės režisiere A. Guigaitė, už klausiau apie ateitį.
...IR VYRAI — FILOLOGAI
„Vadinasi, neatsitiktinai ra dau Vidą su sąsiuviniu ran kose". Vida ir Regina dar tebegy vena Europos jaunimo čem pionato Ispanijoje įspū džiais. . . — Tokiose varžybose daly vavome pirmą kartą. Labai brangūs medaliai, kuriuos parsivežėme. Ten įsigijome daug naujų draugui — Mūsų Regina pateko į Europos žvaigždžių rinktinę
— Kol kas, tai, žinoma, tik planai, — lyg kažką slėpda ma, pasakoja Audronė, — tačiau netrukus pradėsime repetuoti inscenizaciją pagal Hašeko knygą „Šauniojo ka reivio Šveiko nuotykiai". Tai nebus . tikra inscenizacija. Greičiau sukursime šios kny gos vienos siužetinės linijos variaciją. — O kas dominuos šioje „variacijoje"? — Parodija. Galima sakyti, kad dviguba parodija. Kokia parodija, dar paslaptis. Sėkmės jums, merginos! Laukiame jūsų premjerų! V. JURKONYTĖ
A. BARANAUSKAITĖS nuo traukoje: III k. žurnalistės N. Blotnytė ir L. Kizelytė V. Rimkevičiaus pjesėje „Puota pirtyje".
— ji buvo pripažinta geriau sia čempionato gynėja! Merginoms teko pabuvoti daugelyje šalių. Jos žaidė Lenkijoje ir Čekoslovakijoje, Šveicarijoje ir Belgijoje, Ispa nijoje ir Vengrijoje... — Be galo įdomu pamatyti naujus kraštus, jausti papras tų žmonių nuoširdumą. Visa da ligi sielos gelmių sukre čia didžiulis kapitalistinio pa saulio kontrastas: vieni turi viską, kiti — nieko. Mes ma
tėme būrius bedarbių, diena iš dienos vis laukiančių: o gal pavyks? — Vida dažnai mus palie ka, — skundžiasi Zina. — Štai ir dabar ji vyks su ša lies jaunimo rinktine kovoti dėl „Didžiojo Prahos prizo". Šiemet kibirkštietės galvo ja apie prizinę vietą šalies čempionate. Su jomis — Vi da Šulskytė. . . .Žiūriu į Vidą su draugė mis ir tikiu, kad pati di džiausia jų svajonė būtinai išsipildys, kad Maskvos olim piadoje sveikinsime ir jas.
Birutė ŽEMAITYTĖ
TARPFAKULTETINfiSE RUNGTYNIAVO SLIDININKAI
IS PRAEITIES KOVŲ
Studentai už grotų V. SIMONAVlClUS
KaS gi buvo tie, kurie matosi iki šio laiko išlikusioje valdžią, kurią tie patys kariškiai pašalino ginkluotu smur nuotraukoje, kaip seniau oficialiuose baudžiamojo pobū tu. Sešeri metai sunkiųjų darbų kalėjimo. Malonės prašy džio dokumentuose rašydavo — „tautai ir valstybei", arba mo nerašo. 1938 m., tarpininkaujant universiteto profeso „valstybei ir visuomenei pavojingi ir kenksmingi elemen riams M. Biržiškai ir V. Krėvai-Mickevičiui, iš kalėjimo tai“. paleidžiamas. Pirmasis iš kairės — komunistinių pažiūrų studentas To Atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, 1940 m. J. Lukoševi mas Stonis. Jis gimė 1899 m. Šiauliuose, proletaro šeimo čius dirba Valstybinės plano komisijos žemės ūkio sky je. Anksti lieka našlaičiu, kurį laiką gyvena viename riaus vedėju. Po karo, 1944 m. vėl sugrįžta prie šių pa kambaryje su proletariniu poetu J. Janonių. Pirmojo pa reigų, 1945 m. pradeda Vilniaus universiteto Ekonomikos saulinio karo metu Voroneže baigia šešias gimnazijos kla fakultete dėstyti žemės ūkio ekonomiką. ses. Sugrįžęs į Šiaulius 1918 m. pabaigoje kartu su kitais Dabartiniu metu ekonomikos mokslų kandidatas, agrono organizuoja pirmąją LKP moksleivių pogrindinę kuopelę mas, docentas, respublikinės premijos laureatas — žolės ir jai vadovauja, o 1919 m. padeda įkurti pirmąją LKP miltų pradininkas, sąjunginės liaudies ūkio pasiekimų pa miesto darbininkų pogrindinę kuopelę. Palaiko ryšius ir rodos dalyvis, už mokslo darbą apdovanotas trimis me bendradarbiauja su žinomais komunistais J. Dumša, S. Gry daliais. J. Lukoševičius dirba Žemdirbystės mokslinio ty bu, A. Jakševičiumi, A. Niedvaru, K. Požėla ir kt. Paša rimo instituto Vokės filialo žolės miltų sektoriaus vedėju. lintas iš universiteto su kai kuriomis pertraukomis moky Trečiasis (su atskleista knyga ir pypke burnaje) iš kai tojauja Šiauliuose. Tarybiniais metais išverčia iš rusų į rės — dvaro kumečio-sodininko mičiurininko, apsišvietulietuvių kalbą ir atspausdina pažangių autorių veikalų, da sio žmogaus, nelabai norėjusio lankstytis prieš dvarinin lyvauja V. Lenino raštų vertime. Dabar LTSR nusipelnęs kus, sūnus, eseriškų maksimalistinių pažiūrų Kazys Lukša, mokytojas, respublikinės reikšmės personalinis pensininkas gimęs 1906 m. kovo 1 d. T. Stonis gyvena Šiauliuose. Apdovanotas „Garbės ženklo" Jo pažangios socialistinės pasaulėžiūros ir ideologijos ordinu, V. Lenino jubiliejaus ir „Už šaunų • darbą Didžia susiformavimui didelės įtakos turėjo šeima, iš arti mato jame Tėvynės kare" medaliais. mi dvaro kontrastai, pažangi atmosfera Marijampolės gim Antrasis (už T. Stonio nugaros) — eseriškų maksimalis nazijoje, artimas bendradarbiavimas su darbininkų profesi tinių pažiūrų kapsukietis Jonas Lukoševičius. Jo tėvas nėmis sąjungomis, kai kurių mokytojų pažiūros. 1922 m. Juozas Seinuose buvo baigęs tris gimnazijos klases, palai gegužės 1 d. anksti rytą moksleivis K. Lukša, apsivyniojęs kė artimus ryšius su senu knygnešiu Juozu Kanceriu iš po drabužiais, įneša raudoną vėliavą pro žvalgybos agentų Suvalkų Kalvarijos, dalyvavo 1905—1907 metų revoliuci užtvarą į darbininkų profesinės sąjungos klubą, iš kur tu joje, skaitė ir platino draudžiamą literatūrą. rėjo prasidėti demonstracija. Užgriūna policija. Keletą kar Brolio Juozo veikiamas, 1918 m. įsitraukia į revoliuci tų su rimbu per nugarą gauna ir K. Lukša. Toks pirma nę veiklą ir Jonas. 1924 m. gauna brandos atestatą, stoja sis jo praktinės revoliucinės veiklos krikštas. į Kauno universitetą. Studijuoja humanitarinių mokslų fa 1925 m., eksternu išlaikęs abitūros egzaminus ir gavęs kultete. Įsijungia į aktyvią kovą su reakcija. Pasineria iki brandos atestatą, atvyksta studijuoti į Kauno universite ausų darbininkų profesinių sąjungų veikloje. tą, įsitraukia į aktyvų revoliucinį judėjimą. Nespėjęs ap 1926 m. rudenį, tupint prie valstybinės valdžios vairo šilti kojų, iš jo pašalinamas. 1927 m. slaptai emigruoja į Lietuvos socialdemokratų ir valstiečių liaudininkų partijų Lenkiją, paskui persikelia į Vokietiją. 1932 m. baigia Ka žmonėms, Kaune įvyksta respublikinis profesinių sąjungų raliaučiaus universitetą. Ruošia daktarinę disertaciją. Ver visuotiniuose susirinkimuose išrinktų delegatų suvažiavi čiasi pripuolamais uždarbiais. 1934 m. jį sulaiko vokiškie mas. Jam vadovauja pogrindinės LKP įtakoje veikęs kairių ji hitlerininkai ir pareikalauja, kad per 24 vai. apleistų jų darbininkų Vienybės komitetas. Svarbiausias suvažia Vokietiją. Atsiranda vėl Lenkijoje. Ten po metų lenkiškie vimo darbotvarkės punktas — veiksmų vieningumo užtik ji pilsudskininkai jį suima ir perduoda lietuviškiesiems rinimas kovoje prieš kapitalą ir jo siautėjimą. Legaliai vei smetonininkams. Išoriniai matomas plaukas, atrodo, lyg kusios Lietuvos socialdemokratų partijos įtakoje buvęs skirtingas, bet kovoje su antifašistais jie visi vieno fašis Centro biuras tą pačią dieną sušaukia darbininkų vieny tinio medžio vaisiai, vieni kitiems padeda, perduoda savo bės skaldymo tikslais profesinių sąjungų valdybų įgalioti politinius ir ideologinius priešus iš rankų į rankas. Vėl ka nių konferenciją. J. Lukoševičius tuomet buvo išrinktas lėjimas. Sį kartą Lietuvoje. Iš jo paleistas, 1936 m. univer Lietuvos profesinių sąjungų Vienybės komiteto (pirminin siteto profesoriaus V. Jurgučio pagalba gauna darbo Lie kas komunistas pogrindininkas B. Leonas-Pušinis) streikų tuvos banke, kur dirba iki 1940 m. Tais metais pradeda komisijos nariu, palaikė ryšius su J. Greifenbergeriu, K. dėstyti Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, dirba Požėla, J. Stimburiu, V. Vyšniauskaite ir kitais žinomais iki jo uždarymo 1943 m. kovo 17 d. ir dar kiek vėliau komunistais pogrindininkais. Buvo karštas darbininkų vie slaptai, kad duotų galimybę vieniems užbaigti semestrą, o nybės šalininkas. K. Požėlai pritarus, jis pasiūlo nutraukti kitiems — fakultetą. Pajutęs, kad juo pradeda domėtis suvažiavimo posėdį, nueiti į socialdemokratų vadovaujamą gestapas, persikelia su šeima į kaimą pas uošvį. Pagal ga konferenciją ir pakviesti jos delegatus į bendrą posėdį. limybę padeda hitlerininkų persekiojamiems žmonėms. Tuo tikslu išrenkama delegacija, kuri atvykusi randa už 1944 m. vėl grįžta į universitetą. rakintas iš vidaus posėdžių salės duris. Nutaria palaukti Dabar Lietuvos TSR nusipelnęs ekonomistas, docentas koridoriuje. Posėdžiui pasibaigus, staiga atsidaro durys, ir pirmieji pro jas sprunka konferencijos vadovai. Į nesu K. Lukša pensininkas. Gyvena Vilniuje. Turi vienuolika vyriausybinių ir valstybinių apdovanojimų bei atžymėjispėjusius išeiti delegatus kreipiasi J. Lukoševičius ir kvie mų. čia visus kitą dieną atvykti į bendrą posėdį. Pasiūlymas — ešerinių maksimalistinių pažiūrų studentas daug kam patiko. Pasigirsta pritarimo šūksniai ir skambūs V. Ketvirtasis Pavilčius (sėdi persikreipęs). energingi plojimai. Komunistas J. Stimburys iš pasitenki Penktasis (su akiniais ir cigarete dantyse) — eseriškų nimo čiumpa jį j savo didžiulį galingą glėbį ir taip spūstelėja, kad tam net kaulai sutrata. Sekančią dieną dauge maksimalistinių nuotaikų, maištingo berno kulto pradinin lis konferencijos dalyvių pasirodo Mapų g. Nr. 2, kur to kas, vėliau — labai produktyvus Lietuvos TSR nusipelnęs liau buvo tęsiamas vakarykštis nutrauktas posėdis. Social rašytojas, vertėjas, poetas, antifašistas K. Boruta (1905— 1965). Šeštasis (sėdi tiesiai) — komunistinių pažiūrų rašy demokratų partijos vadovams gerokai nepasiseka. Po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykusio fašistinio karinio tojas, poetas, kritikas, vertėjas, produktyvus pogrindinės perversmo Lietuvoje J. Lukoševičius pasislepia. Netrukus komunistinės spaudos bendradarbis-žurnalistas, TSRS rašy tojų sąjungos narys B. Pauliukevičius (1896—1938). Ir sep atsiranda Vokietijoje. Valstybinę sieną pereina slaptai, kaip vėliau paaiškėja, tais pačiais keliais ir padedamas tintasis, paskutinis iš kairės arba pirmasis iš dešinės — tų pačių žmonių, kurių paslaugomis naudodavosi V. Kap eseriškų maksimalistinių pažiūrų aktyvus visuomenininkas, sukas. Apsigyvena Karaliaučiuje kaip politinis emigrantas. vienas iš moksleivių aušrininkų organizacijos ir eserų Dirba paprastu samdomu padieniu darbininku ir lanko uni maksimalistų partijos ideologų ir teoretikų, gabus, produk versitetą. Jį baigia 1931 m., turėdamas aukštojo mokslo tyvus žurnalistas, puikus oratorius — V. Karosa (1896— baigimo diplomą kišenėje, įsidarbina namo rūsyje įrengto 1933). je skalbykloje. Ruošia daktarinę disertaciją, bet ją užbaig Gal vertėtų kai ką iš šios grupės studentų, pakliuvusių ti ir apginti sutrukdo hitlerinių fašistų atėjimas prie vals už grotų, pakritikuoti už kai kuriuos anuometinius prakti tybinės valdžios vairo 1933 m. Tais metais jis suimamas, nėje palitinėje veikloje ir socializmo teorijoje perlenki laikomas kalėjime beveik metus ir perduodamas lietuviš mus, nemarksistinį visuomeninės raidos varomųjų jėgų kiesiems fašistams. Lietuvos kariuomenės teismas 1934 m. supratimą ir asmenybės vaidmens klasių kovoje dėl ko J. Lukoševičių nuteisia už aktyvią visuomeninę veiklą prieš munizmo pergalės pervertinimą, bet darbštumo ir atkaklu buvusią senąją socialdemokratų ir liaudininkų valstybinę mo kovoje su gyvenimo sunkumais ir kliūtimis, su bur žuazinės visuomenės reakcinėmis jėgomis, siekiant moks lo ir šviesos, geresnės visiems darbo žmonėms ateities, at Pabaiga. Pradžia Nr. 7 sidavimo socializmo idealams daug kas gali pasimokyti.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Įvyko tarpfakultetinės slidi nėjimo varžybos. Deja, ne vi sų fakultetų komandos daly vavo, o ir dalyvavusios bu vo ne pilnos sudėties. Tai ro do, kad fakultetuose slidinėji mui skiriama mažai dėmesio, kad sporto tarybų pirminin kai nesugeba suburti slidinin kų. Merginos rungtyniavo 4 km distancijoje. Pagrindinės ko vos buvo laukta iš dviejų pajėgiausių universiteto slidi ninkių, V k. filologės N. Revinskaitės ir FAF V k. stu dentės R. Linkevičiūtės, ta čiau netikėtai laimėjo pasta rosios komandos draugė II k. studentė D. Puodžiūnaitė. Viena sekunde nuo jos atsi liko N. Revinskaitė, trečia buvo GF IV k. studentė I. Calitė. R. Linkevičiūtė liko ketvirta. Vaikinai rungtyniavo dvi
gubai ilgesnėje distancijoje. Nugalėjo III k. matematikas R. Jakubelskas, antras buvo FAF studentas S. Vaiciukevičius, trečias •— medikas A. Milašius. Estafečių diena buvo liūd nesnė. Štai Finansų ir ap skaitos fakulteto merginos, turėjusios realią galimybę laimėti, nesurado... ketvirtos, mokančios čiuožti, merginos. Filologijos fakulteto taip pat neišgelbėjo viena N. Re vinskaitė. Negi „moteriškiausiame" universiteto fakultete nėra daugiau gerų slidininkių? Merginų estafetę 4X3 km laimėjo Gamtos fakulteto ko manda. Vaikinų grupėje (4X4 km) pajėgiausi buvo medikai. R. KVEDARYTE
SPORTO VIKTORINA
„MOTERYS OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE" 3. Kuriais metais ir kas už draudė olimpines žaidynes? 4. Kada ir kokiame mieste buvo surengtos pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidy nės, Jų atgimimo iniciatoriaus pavardė? 5. Kuriose šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse pradėjo dalyvauti moterys? 6. Kuriose olimpinėse žai dynėse garbė uždegti olimpi nę ugnį buvo suteikta mote riai? Jos pavardė. 7. Kokios sporto šakos at stovė vasaros olimpinėse žai dynėse iškovojo daugiausia aukso medalių, kiek jų? Spor tininkės pavardė. 8. Kokios sporto šakos at stovė žiemos olimpinėse žai dynėse yra Iškovojusi dau giausia aukso medalių ir klek? Sportininkės pavardė. 9. Kas iš mūsų respublikos moterų yra dalyvavę olimpi nėse žaidynėse (nurodyti pa vardes) ir kurios iš jų iško vojo medalius? 10. Kokios sporto šakos oficialiai -yra naujai įjungtos į šių me olimpinių tų olimpinių žaidynių progra mą moterims? antikinių Studentų profkomiteto varžybose sporto skyrius
Mes, universiteto vaikinaisportininkai, prisijungiame prie visų sveikinančių ir lin kinčių ir sakome: „Su Kovo 8-ąja, mūsų šaunios merginosl Telydi jus olimpietiškas ryžtas, pasiaukojimas vardan mūsų universiteto sporto!" Studentų profkomiteto kon kurso „10 geriausių bendra bučių sportininkų" populiaru mas paskatino šventės proga paskelbti naują — „Moterys olimpinėse žaidynėse". Kon kurso dalyviams pateikiame 10 klausimų. Atsakymus į juos siųskite iki šių metų ko vo 10 dienos į universiteto studentų profsąjungos komi tetą. Konkurse gali dalyvau ti visi — ir moterys ir vy rai. Geriausių, išsamiausių tri jų atsakymų autoriams bus įteikti vertingi prizai. Atmi nimo dovanėlės laukia ir „jubiliejinių" (pvz. 25-ojo, 50-ojo ir t. t.) atsakymų autoritį.
1. Kurie mėtai laikomi antikinių žaidynių pradžia? 2. Ar dalyvavo olimpinių žaidynių moterys?
tai qruodyje buvo priversti kartu su tuščiais buteliais iš sinešti iš bendrabučio ir sa vo daiktelius. Jie vėl savo — siūbuodami ateina i bend rabuti ir bando prikelti vi sus jo qyventojus. Mieqo tie broleliai patys tai nebrokyja, ypač po balto sios stiklelio didesnio. Knapso tada kur nors, su dūdom neprikelsi. Ach, bent per diplomų įteikimą neužeitų toks mieqas.
AR NEPRAMIEGOSIT DIPLOMŲ? Šviesiosios matematikų qal. vos išsprendžia sunkiausias lyqtis ar suqalvoja naujas teorijas. Kuo qi prastesni bu tų, nors ir penktakursiai, matematikos specialybės stu dentas A. Jacikevičius ir tai komosios matematikos spe cialybės studentas J. Kaukė, nas? Turi ir jie problemą, kurią kaip įmanydami spren džia — kiek ilčiai qirtuokliaujant qalima ištverti uni versitete. Praėjusių metų bir želį jiems pastatė „finansinę" kliūtį — už sisteminqą qir. tuokliavimą nebemokėjo sti pendijos. Vyrai nenuleido (ži noma, su taurele) rankų. Už
DĖMESIO: TŪKSTANTĄJĮ KARTĄ kon certuoja respublikos nusipel nęs kolektyvas, tarptautinio, sąjunqinių ir respublikinių konkursų laureatas — uni versiteto dainų ir šokių liau dies ansamblis. Koncertas įvyks kovo 13 d. 20 vai. Aktų salėje (Čiurlio nio 21). Bilietai parduodami
Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" REDAKCIJOS ADRESAS: Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815 232000 Vilnius — MTP-3
PASALINTI
NFPAŽANGŪS Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. studentai I. Bagdonavičiūtė, K. Dovgialo, R. Rusonis ir R. Jovsa, Chemijos fakulteto I k. stud. M. Šimkūnas, II k. stud. B. Stakėnas, Finansų ir apskaitos fakul teto II k. stud. N. Popovą, IV k. stud. G. Plleckaja,
knyqyne prie universiteto ir prieš koncertą — prie Įėji mo.
III k. lituanistę Valytę BALČIŪTĘ dėl mylimos mamytės mirties nuošir. džiai užjaučia kurso drauqai ir kuratorė.
I.KP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4000 egz. LV 09943 Užs. Nr. 794
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA